Laikraðtis Prienø rajono ir Birðtono kraðto þmonëmsNacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys

Nr. 19 (10272) * 2020 m. kovo 7 d., ðeðtadienis Kaina – 0,45 Eur

ISSN 1648-0392

Ðiandien – mënulio prieðpilnis,nuo rytojaus – pilnatis. Saulë teka6 val. 57 min., leidþiasi 18 val. 4min. Dienos ilgumas 11 val. 7 min.

Vardadieniai: ðiandien – Gei-tautas, Geitautë, Geivyda, Geivy-das, Milbartas, Rimtas, Rimtautas,Rimtenë, Rimtenis, Rimtë, rytoj –Aðvilas, Aðvyda, Auðautas, Auðvë,Auðvyda, Auðvydas, Auðvys, Vyd-mina, Vydminas, pirmadiená –Klausgailas, Klausilas, Klausutë,Klausutis, Klausvyda, Þyginta, Þy-gintas, antradiená – Butgailas, Me-dûnas, Medvilas, Naubartas, Naud-ravas, Naumantas, Nauminta, Nau-mintas, treèiadiená – Gedimtas, Ge-dimtë, Gedmilas, Kastancija, Kas-tas, Konstancija, Konstantina,Konstantinas, Kostas, Vijolë, ketvir-tadiená – Galvirda, Þostarta, Þos-tartë, Þostautas, penktadiená – Liu-tauras, Liutaurë, Liutavaras, Rod-rigas, Vaitilas, Vaitys, Vaitkanta,Vaitkantas, Varbutas, Varbutë.

Kovo 8 – Tarptautinë moterøsolidarumo diena. Kovo 10 – 40-ties paukðèiø diena. Kovo 11 –Lietuvos Nepriklausomybës atkû-rimo diena.

Kitas „Gyvenimo“ numerisiðeis ðeðtadiená, kovo 14 dienà

Kovo 2 dienà oficialiai atidarytos naujosios „Saulutës“ lopðelio-darþelio patalpos Kaunogatvëje, Prienuose. Po aðtuoneriø metø pertraukos buvusios Nemuno pradinës mokykloskorpusai vël prisipildë gyvybës ir vaikø balsø. Iðvakarëse á renovuotà pastatà persikraustæankstyvojo ir ikimokyklinio ugdymo grupiø vaikuèiai, kaip tikri ðeimininkai, pradþiuginosveèius menine programële.

„Saulutës“ ákurtuvës naujose patalpose Kauno gatvëje

Ákurtuviø juostelæ perkirpo meras A.Vaicekauskas, Savivaldybës administracijos direktorëJ.Zailskienë ir lopðelio-darþelio direktorë R.Drazdauskienë.

Kovo 11-oji yra mûsø tautos laisvëssimbolis ir galimybë þengti á prieká.

Prezidentas Valdas Adamkus

Ði ypatinga diena kasmet primena, kokie dràsûs irgalingi galime bûti, kai esame vieningi ir turime visà tautàvienijantá tikslà.

Ðiandien turime dëkoti uþ laisvæ ir privalome toliau jàpuoselëti. Prisiminti kiekvienà, uþ jà paaukojusá gyvybæ.Kurkime savo valstybæ, kurioje gyvena laisvi, garbingi irTëvynæ mylintys pilieèiai.

Su Nepriklausomybës atkûrimo diena !Þilvinas Verba

Tëvynës sàjungos-Lietuvos krikðèioniødemokratø Prienø skyriaus pirmininkas

(Nuke l ta á 4 p . )

Su laisvës ir dràsos diena!Kovo 11-oji pakeitë mûsø gyvenimà.

Ði diena visuomet bus mus vienijanti irtelkianti!

Linkime, kad valstybës kûrimas,pasididþiavimas, tikëjimas ir pasitikëji-mas ja taptø mûsø kasdienio gyvenimodalimi.

Su Kovo 11-àja, su mûsø Valstybësgimtadieniu!

Lietuvos Respublikos Liberalø Sàjûdþio Prienø skyrius

Mieli kraðtieèiai,Sveikinu Jus Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo dienos

proga. Ði diena – dþiugi mûsø demokratinës ðalies ir mûsøvisø laisvës ðventë. Kupina pasididþiavimo, o daugeliui ið mû-sø ir asmeninio patyrimo bei iðgyvenimø.

Ðiais metais ðvenèiame Lietuvos nepriklausomybës atkûri-mo 30-metá. Dþiaugiuos ir didþiuojuosi, kad maþas Prienøkraðtas turi daug þmoniø, kuriø darbuose, veikloje, kûryboje,kasdieniame gyvenime átvirtinta iðtikimybë laisvës idealams,meilë Lietuvai ir þmonëms.

Linkiu dþiugios ir graþios visiems Kovo 11-osios ðventës!Laimës, sëkmës ir klestëjimo!

Prienø rajono savivaldybës meras Alvydas Vaicekauskas

Net paskutiná þodá tarsiu tau.Dràsiai, nuoðirdþiai sakysiu:Èia LIETUVA! Tai mano kraðtas!Graþiausiø þodþiø ir dainø jis vertas.Jauèiuosi, kad esu ðirdim sutvertasMylët ir dirbt vardan Tavæs.

Tik nesakyki, kad esu nevertas!Visi keliai á ðità ðventà, gimtà þemæ lenkias...

Tautvydas VENCIUS

2020 m. kovo 7 d. Nr. 19 (10272) 2 p.

„Sulaukëm. Stebuklas ávyko. Ávyko tai, ko troðkom ir vylëmës ilgustamsos ir priespaudos metus. 1990 metø Kovo 11-oji bus aukso rai-dëmis áraðyta á mûsø tautos istorijà ðalia 1918 metø Vasario 16-osios“ (ið Birutës Jonelienës knygos „Laisvës auðra 1988).

„Rinkdami naujàjà Aukðèiausiàjà Tarybà mes pirmiausia galvo-jome apie Lietuvos nepriklausomybës tæstinumà bei realaus valstybin-gumo atkûrimà, apie teisæ normaliai dirbti, gyventi, kurti. Mes suvo-kiame, kad derybos su TSRS dël Lietuvos nepriklausomybës atkûrimobus sunkios ir labai atsakingos, su galimais pavojais. Todël raginamvisus iðrinktus deputatus nesiskaidyti, o telktis bendram tikslui –nepriklausomos demokratinës Lietuvos valstybës atkûrimui ir jostarptautiniam pripaþinimui“ (Lietuvos Persitvarkymo Sàjûdþio Prienørajono tarybos pareiðkimas LTSR AT deputatams 1990 03 05).

„Lietuvos Respublika gyvuoja pirmàjá mënesá. Sàlygos sunkios,trukdymø daug. Vienas skaudþiausiø ðio meto klausimø – jaunuoliøðaukimas á sovietø armijà. Lietuvos Respublikos Aukðèiausioji Taryba1990 metø kovo 12 d. priëmë nutarimà, kuriuo sustabdë respublikosteritorijoje TSRS visuotinës karinës prievolës ástatymo galiojimà. Ta-èiau kai kurios savivaldybës, ástaigos ir organizacijos ignoruoja ðánutarimà. Manydami, kad Lietuvos likimui didelæ reikðmæ turi kiek-vieno ið mûsø apsisprendimas, kvieèiame laikytis Lietuvos Respub-likos ástatymø, savivaldybes ir ástaigas netalkininkauti, ðaukiant jau-nuolius á sovietø armijà“ (LPS Prienø tarybos kreipimasis á visuomenæ).

„Kovo deðimtàjà Lietuvoje lijo. Ðlapias sniegas priglaudë vasariopabaigoje praþydusias þibuokles. Á vakarà po dienà siautusio vëjo susaule sniego pûgos – nusigiedrijo. Tà dienà Lietuvoje susirinko nau-jasis Lietuvos parlamentas.

Kovo vienuoliktoji. Prienuose, Laisvës aikðtëje sàjûdininkai su-kvietë þmones á beveik stichiðkà mitingà. Kalbëjo ir jauni, ir seni.Vieni energingai ir dþiugiai, kiti – pro dþiaugsmo ir susijaudinimoaðaras. Klausëmës ir kalbëtojø, ir Aukðèiausiosios Tarybos posëdþiøtransliacijos. Stovëjome ðlapdriboje, iðtirpusio pavasarinio sniego ba-lutëse. Laukëme stebuklingø þodþiø, kurie jau pora metø buvo popu-liariausi lietuviø kalboje. NEPRIKLAUSOMA LIETUVA. Mes gyve-nome ðia ðviesia vizija, kuri 1990 metø kovo 11 dienà 22 valandà 44minutës tapo realybe“ (ið D. Dvilinskaitës-Laukienës paruoðto tekstopirmøjø metiniø paminëjimo mitingui).

Parengë Dainora Ðaltienë

Prieð 30 metø Prienuose

„Kartu su nuotraukomis ið Va-sario 16-osios iðkilmiø, skirtø antNemuno kranto pastatyto pamink-lo Kæstuèiui (didþiøjø kunigaikðèiøVytauto ir Þygimanto tëvui) atiden-gimo 30-meèiui, ákeliu ir savàjà, fik-suojanèià, kaip bûsimo paminklobûsimà vietà Prienuose ant krantoprieðais tiltà 1989-aisiais dar tik ap-þiûrime su tuomeèiais tos vietos pa-rinkimo ðalininkais ir prieðininkais.

Pirmoje eilëje ðalia manæs – vie-tos parinkimui (gyventojø apklau-sos bûdu) nuoðirdþiai pritaræs kom-pozitorius Osvaldas Balakauskas,antram plane eina Lietuvos Kultû-ros fondo pirmininkas, geografasprofesorius Èeslovas Kudaba, ban-dæs perkalbëti didájá prieðgyniautojà– Kauno architektà Audriø Karaliø.Ir kitus, ypaè – ið diktatoriðkojo sà-jûdieèiø sparno. Kultûros fondoskyriui, kuriam tada vadovavau, te-ko rûpestis surinkti aukotojø lëðas,

samdyti þmones, ieðkoti medþiagøstatyboms ir liejimui, po to organi-zuoti atidengimo iðkilmes. Kûrybi-nio darbo naðtà ant savo peèiø uþsi-dëjo rajono vyriausiasis architektasvilnietis Kæstutis Lupeikis ir skulp-torius kaunietis Gintaras Kama-rauskas. Vyrai darbu, ne tauðkalaissavo patriotizmà árodë. Sovietme-èiu nugriautà paminklà autentiðkaiatkûrë.

Iki ðiol dþiaugiuosi, kad man,organizatorei, nepristigo Kultûrosfondo pirmininko prof. ÈeslovoKudabos palaikymo, kad visuo-menininkai paminklo atstatymokomitete bei vykdomosios valdþiosatstovai – miesto meras AlgimantasMatulevièius, plano komiteto pir-mininkas Gintautas Bartulis – beprieðgynø derinome veiksmus var-dan uþsibrëþto tikslo.

Já pasiekëme. Paminklas stovi jau30 metø. Beveik perpus ilgiau, nei bu-

vo lemta iðlikti autentiðkajam (1937–1954) uþmiesty prie kareiviniø.

Kai gráþtu ið pamario á tëviðkæ,pakeliui stabteliu, prisëdu papëdë-je, parymau pasigroþëti panorama,atsiverianèia á Nemunà nuo kalvos.Ir vis prisimenu, kaip tà papëdæ pa-minklo atidengimo iðkilmëse egli-ðakiø vainikais apjuosë Prienø de-ðimtokø klasë, vadovaujama moky-tojo Juozo Padvelskio.

Jis samdë sunkveþimá, susodinovaikus á këbulà ir po pamokø iðsive-þë á apsnigtà miðkà ðakø. Prisilauþë,prikrovë iki sutemstant kaugæ, antjos sugulë, kad milicija nestabdytø.Bet sulëtinus greitá sankryþoj, kaþ-kas kilstelëjo galvà, jà pamatë proðalá ëjæs bendramokslis, ðûktelëjo,kur vykstat? „Þvejoti!“ – choru iðrë-kë ir sutartinai uþsikvatojo „partiza-nø“ bûrys.

Gráþæ susineðë á sporto salæ ða-kas, skabë apðalusias ir riðo ilgà gir-liandà. Mokytoja Milda Staniulienëir dar viena pedagogë, jau neatsime-nu pavardës, talkino. Tada veþë irpuoðë paminklo papëdæ tamsoj.Atidengimo iðvakarëse.

Gráþo namo alkani, pavargæ, betpakiliai nusiteikæ. Ðeðiolikmeèiai.Mano dukra buvo viena ið jø. Kaipo dvejø metø baigë vidurinæ, poiðleistuviø sutikti saulës visa klasëpanoro prie Kæstuèio. Nes ten likoir jø atsakomybës liudijimø dalelë.

1990-øjø Vasario 16-àjà, pasku-tinæ vis dar okupuotoje Lietuvoje,Prienai tada minëjo ásimintinai. Esuten palikusi dalelæ savæs. Dþiau-giuosi, kad prienieèiai jubiliejui da-bar surengë ðventæ sau, kad naujoskartos mûs þingsnius palydi“.

„Esu palikusi dalelæ savæs“Sàjûdþio metais Prienø r. „Naujo Gyvenimo“ (dabar „Gyvenimo“) laikraðèio þurnalistë Aldona Alek-

sëjûnienë buvo viena ið aktyviausiø iniciatoriø, atkasant ir atstatant LDK Kæstuèio paminklà. Internetepamaèiusi nuotraukas ið LDK Kæstuèio paminklo atstatymo 30-meèio ðventës, savo Facebook'o paskyrojespausdintais prisiminimais apie praeità laikmetá sutiko pasidalinti ir su mûsø laikraðèio skaitytojais.

A.Aleksëjûnienë atidarymo iðkilmëse.

„Ieðkom vietos Kæstuèiui“. Nuotraukos ir dokumentai ið asmeninio A. Aleksëjûnienës archyvo

(Nuke l ta á 3 p . )

Populiariajai kultûrai pasiekus karðèiausià taðkà, visuomenë vis daugiau diskutuoja apie tradicinëskultûros ir istorijos reikðmæ ðiuolaikinio þmogaus gyvenime. Blizguèiø spindesy ir greito vartojimo kultûrojevisuomenë pamaþu pradeda ieðkoti amþinøjø vertybiø ir tarsi (ne)sàmoningai bando prieðintis visuo-meninei krizei. Todël, siekiant iðsaugoti istorinæ atmintá, kuri taip pat yra svarbi kultûros dalis, ávairiøsrièiø menininkai vis daþniau gráþta prie istorinës tematikos.

Að pilietis Prieniðkis Jonas Mendelis: „Kiekvienàminutæ turime branginti Lietuvos laisvæ“

Pastebima, jog pastaruosius ke-lerius metus ypaè daug dëmesio ski-riama partizaniniam karui ir jo did-vyriams atminti. Prie ðios temos pri-silieèia ne tik knygø autoriai ar mu-ziejininkai, bet ir kino kûrëjai, kuriepritraukia ir gausø jaunosios kartosatstovø bûrá. Neseniai Lietuvos ki-no ekranus pasiekë dar vienasdokumentinis filmas – „Partizanas“(reþ. Agnë Zalanskaitë ), pasako-jantis unikalià Prisikëlimo apygar-

dos vado Juozo Paliûno-Ryto kovøistorijà, kuriame vaidinæs prieniðkisJonas Mendelis stojo á kità bari-kadø pusæ.

Pats Jonas teigia, kad jo gyveni-mas pilnas netikëtumø, todël irmintis iðbandyti save filmavimoaikðtelëje gimë visai netikëtai.Vaikinas prisipaþásta, jog ið pradþiøjis pats neásivaizdavo nei koks taibus filmas, nei kà reikës daryti. „Þi-nojau tik tiek, kad reikia þmoniø ir

tai, jog bus filmavimas. Tik nuvykæsá vietà suþinojau, jog filmas bus su-sijæs su Lietuvos partizanais“, – ðyp-sosi J.Mendelis. Visgi þinia, kad fil-mas bus istorinës tematikos, jauno-sios kartos atstovo nenuvylë, nes,kaip jis pats teigia, tai buvo puiki pro-ga daugiau suþinoti apie Lietuvosherojus, kovoje su okupantais sie-kusius Lietuvos nepriklausomybës.

2020 m. kovo 7 d.3 p. Nr. 19 (10272)

Tiesa, Jono vaidmuo toli graþu nepriminë herojaus, nes filma-vimo aikðtelëje jam teko stoti á kità barikadø pusæ – ásikûnytiá „stribo“ amplua. Paklaustas, kokius jausmus sukëlë toksvaidmuo, prieniðkis teigë, jog bet kuriam savo tëvynæ mylin-èiam þmogui toks vaidmuo nëra lengvas moraliðkai, nes iðpradþiø sunku ir keista ásivaizduoti, kad esi partizanø prieðasir turi ne ginti savo ðalá, bet kovoti prieð jà: „Visgi filmavimoaikðtelëje sunkumø nekilo ir viskas vyko sklandþiai“, – pati-kino Jonas.

Anot vaikino, jis ir anksèiau domëjosi Lietuvos istorija, ta-èiau ðis nedidelis vaidmuo buvo puiki galimybë prisiliesti priegyvosios Lietuvos istorijos atminties bei dar labiau suprastisunkø to meto laikotarpá, kai uþ Lietuvos laisvæ þmonës ko-vojo, rizikuodami savo gyvybe ir ðeimos gerove. Pasak jo, tokiefilmai parodo, jog, nepaisant to, kad esame maþa valstybë,nebijome pasiprieðinti Sovietø Sàjungos galybei.

Visuomenë daug ir daþnai diskutuoja apie tai, jog ðiuo-laikiniam jaunimui tëvynë nëra tokia svarbi, kaip ankstesnëms

Prieniðkis Jonas Mendelis: „Kiekvienà minutæ turime branginti Lietuvos laisvæ“kartoms, taèiau tam tikra prasme Jonas supranta toká kaikuriø vyresniø þmoniø poþiûrá: „Na, mes, jaunimas, neþino-me, kà reiðkia gyventi okupuotoje ir suvarþytoje Lietuvoje, otie, kurie visa tai yra patyræ, situacijà mato ðiek tiek kitomisakimis. Juk dabar þmonës, o ypaè jaunimas, neávertina to,jog viskà galima lengvai gauti, kur nori keliauti, laisvai reikðtisavo mintis, o daugiau nei prieð 30 metø tai nebuvo savaimesuprantamas ir lengva ranka pasiekiamas dalykas“, – sakoprieniðkis.

26-eriø metø vaikino nuomone, nepaisant savo amþiaus,kiekvienas lietuvis turëtø mylëti ir gerbti savo ðalá. O paklaus-tas, kà jam reiðkia artëjanti Lietuvos Nepriklausomybës diena,Jonas tik patikina, jog jis taip pat yra patriotas. „Að taip patmyliu savo tëvynæ, ðvenèiu valstybines ðventes, branginuLietuvos nepriklausomybæ, gerbiu Lietuvai tarnaujanèiusþmones ir, þinoma, tuos, kurie gynë jos laisvæ anksèiau. Todëlkiekvienà minutæ turime tà laisvæ branginti, nes neþinome,kada ir kas á jà gali vël pasikësinti“, – teigia Jonas Mendelis.

Rimantë JanèauskaitëNuotraukos ið asmeninio J. Mendelio archyvo

(Atkelta ið 2 p.)

Á kiekvienà butelá mes ápilame dalelæmûsø senoliø tradicijos, mûsø laukø irmiðkø aromato, iðtirpusio meduje.

(Aleksandras Sinkevièius. 1983 m.)

Buvusieji UAB „Lietuviðkas midus“ ámonës dar-buotojai 2018 m. rugpjûèio 1 d. susirinkome Stak-liðkiø Ðv. Trejybës baþnyèioje á ðv. Miðias, kuriasaukojo kun. Gedeminas Mieldaþis uþ ðviesios At-minties buvusá direktoriø, midaus receptûros auto-riø Aleksandrà Sinkevièiø 110-øjø jo gimimo me-tiniø proga. Po to dabartinis bendrovës direktoriusEgidijus Valiukevièius pakvietë mus á ámonæ. Vi-siems buvo ádomu, kiek ji pasikeitus. Aplankëmeir ákurtà muziejø.

Paminëjimo iðkilmëse dalyvavo ir Aleksandro Sin-kevièiaus dukros, anûkai. Degustacijos salëje ilgaidalijomës prisiminimais, kiekvienas buvæs darbuotojasturëjo kà graþaus prisiminti, o dukros pasakojo, koksbuvo „tetis“ (jos já taip vadindavo). Padegustavomemidaus, kad prisimintume Sinkevièiaus atradimus.Tuomet ir gimë idëja, kad 2019-ieji bus þenklûs kelio-mis sukaktimis: 130 metø ámonei, 60 metø nuo pir-mosios midaus partijos iðleidimo ir 30 metø, kai tarpmûsø nëra Aleksandro Sinkevièiaus.

Prieð gerà pusmetá vël buvo susirinkæs bûrelis mûsø,dirbusiø su Aleksandru Sinkevièiumi gamykloje „Lie-tuviðkas midus“. Siekdami, kad ilgameèiam ðios ámonësvadovui Aleksandrui Sinkevièiui bûtø suteiktas Prienømiesto garbës pilieèio vardas, savo paraðais patvirti-nome gimusià idëjà. Mûsø praðymas buvo iðgirstas irðis titulas midaus gërimø autoriui buvo suteiktas.

Atsidëkodama uþ parodytà iniciatyvà dabartinë

ámonës administracija pakvietë mus, veteranus, kartupasidþiaugti Aleksandrui Sinkevièiui suteiktomisregalijomis, kurios papuoð ámonës muziejø. Direkto-rius Egidijus Valiukevièius savo kalboje priminë ryð-kius A. Sinkevièiaus biografijos faktus bei pabrëþë joasmenybës tvirtumà. Buvæs inþinierius-mechanikasAlgimantas Blekaitis pasidþiaugë tuo, kad jo sapnovizija áprasminti A. Sinkevièiaus atminimà tapo realybe.

Prie vaiðiø stalo veteranai buvo ypaè nustebinti, kairûsio virðininkas Petras Tebëra atidarë butelá midaus,kuris buvo pagamintas daugiau kaip prieð 40 metø,vadovaujant A. Sinkevièiui.

Pagerbdami savo buvusá vadovà susirinkusiejiaplankë ir Stakliðkiø kapiniø kalnelá: sukalbëjo maldà,padëjo gëliø, uþdegë þvakeles... Nesvarbu, kiek praëjoir praeis metø – kiekvieno mûsø ðirdyje iðliks pagarbaðiam þmogui...

Elvyra Ðeðkienë, Aldona Sugintienë

Kiekvieno ið mûsø ðirdyje iðliks pagarba

A.Sinkevièiaus ðeimos nariai ir buvæ bei dabartiniaiUAB „Lietuviðkas midus“ darbuotojai – Vasario 16-àjà Prienø kultûros ir laisvalaikio centre po iðkilmingosregalijø áteikimo ceremonijos.

Prienø Garbës pilieèio regalijos.

Vël susitikus gamykloje buvo prisiminta daug graþiø akimirkø.(Nuke l ta á 10 p . )

Svarbûs seniûnopagalbininkai

Pasak Iðlauþo seniûno T.Skrups-ko, per pastaruosius dvejus metus,sprendþiant vietos reikalus, pla-nuojant naujus darbus, nustatantsvarbiausius prioritetus, itin iðaugoseniûnaièiø vaidmuo. Praëjusiaismetais vyko dvigubai daugiau – netdeðimt – jø sueigø. Iðplëstinëse se-niûnaièiø sueigose, dalyvaujant irIðlauþo seniûnijos kaimø bendruo-menës bei Purvininkø kaimo bend-ruomenës atstovams, buvo aptartikeliø tvarkymo, gatviø asfaltavimodarbø eiliðkumo, gatviø apðvietimo,socialiniø paðalpø skyrimo, vieðøjøerdviø tvarkymo ir kiti klausimai.

Seniûnijos, seniûnaièiø ir bend-ruomeniø atstovai brandina parkoaplink seniûnijos pastatà sutvar-kymo planà. Bendradarbiaujant suSavivaldybës Architektûros ir urba-nistikos skyriaus specialistais, pa-rengta parko vizualizacija su pasi-vaikðèiojimo takais, suoleliais, vaikøþaidimo aikðtelëmis, lauko estrada,þeldiniais. Gyventojai per seniûnai-èius gali teikti ir savo pastabas beipasiûlymus.

Kaip sakë seniûnas, turint su-derintà teritorijos sutvarkymo pla-nà, bus ieðkoma ávairiø finansavimo

ðaltiniø, greièiausiai parkas bustvarkomas etapais. Ðiais metais pla-nuojama áteisinti parko sklypà.

Konkretø indëlá, ágyvendinantðià svajonæ, áneðë Iðlauþo seniûnijoskaimø bendruomenë, kuri euro-pinëmis lëðomis vykdo vietos veik-los projektà. Ðiemet bendruomenëásigijo mobilià scenà renginiams or-ganizuoti, ketina surengti medþiodroþëjø plenerà, kurio metu sukur-tas koplytstulpis papuoð bûsimàparkà. Seniûnija praëjusiais metais,padedant savivaldybei, suremon-tavo á administraciná pastatà vedan-tá takà.

Iðlauþo gyvenvietës centraspamaþu graþëja. Seniûnas pasida-lino planais dar ðiemet atstatyti ka-piniø tvorà nuo automobiliø aikðte-lës pusës, joje bus panaudotos ið-saugotos senosios tvoros metalinësdalys, ástatyti pagrindiniai vartai.Nugriovus suirusià tvorà ties Mo-kyklos gatve, atsivërusioje erdvëjesvarstoma nutiesti pësèiøjø takà,árengti apðvietimà, pasodinti tujø.

Seniûnas padëkojo visiemsseniûnijos pagalbininkams, versli-ninkams, prisidëjusiems gerais dar-bais ir palaikantiems graþias idëjas.

Ta i , k a si ð a u g i n a . . .

Projektà remia

Svarbi ne tik keliø bûklë,bet ir gyvenamoji aplinka

Patogioje geografinëje vietoje prie regioninio kelio ásikûræs Iðlauþasturi daugelá bruoþø, pagal kuriuos galëtø bûti priskirtas miesteliøkategorijai. Kol kas tai yra kaimiðkoji vietovë, ir seniûnijos aktyvasdeda pastangas, kad gyvenimas ne tik centrinëje gyvenvietëje, bet irnuo jos nutolusiuose kaimuose taptø dar patogesnis ir saugesnis.Iðlauþo gyventojai planuoja naujas laisvalaikio erdves, kelia klausimusdël keliø remonto darbø finansavimo, praðo dëmesio saugumopriemonëms gatvëse. Ðios aktualijos atsispindëjo ir kovo 2 d. Iðlauþoseniûnijoje surengtame ataskaitiniame susirinkime. Prieð seniûnoTomo Skrupsko veiklos ataskaità uþ 2019 metus bendruomeniø beiseniûnaitijø atstovai turëjo galimybæ savo rûpesèius ir lûkesèiusiðsakyti tiesiai Prienø rajono savivaldybës vadovams, kurie vëliauatsakë ir á gyventojams rûpimus klausimus.

2020 m. kovo 7 d. Nr. 19 (10272) 4 p.

Ákurtuviø juostelæ perkirpoPrienø rajono savivaldybës merasAlvydas Vaicekauskas, Administra-cijos direktorë Jûratë Zailskienë irdarþelio direktorë Rita Drazdaus-kienë. Ugdytiniai, jø tëveliai, sve-èiai, tarp kuriø buvo projekto ágy-vendinimu rûpinæsi Savivaldybësatsakingi darbuotojai bei rangovai,politikai, dvasininkai, kitø ugdymo,kultûros ástaigø atstovai, buvo pa-kviesti á ðviesià ir erdvià aktø salæ,kur vyko renovuoto lopðelio-dar-þelio atidarymo ðventë.

Lopðelio-darþelio „Saulutë“ di-rektorë Rita Drazdauskienë padë-kojo daugeliui bièiuliø ir pagalbi-ninkø, kurie priartino ákurtuves.Nuoðirdþius padëkos þodþius ji tarëSavivaldybës vadovams ir Tarybai– uþ pritarimà pastato renovacijosprojektui bei skirtà finansavimà; In-vesticijø, Statybos ir ekonominësplëtros, Ðvietimo ir sporto skyriødarbuotojams – uþ konsultacijas irrûpinimàsi projekto ágyvendinimu,UAB „Fasida“ ir UAB „Rûdupis“– uþ kokybiðkai atliktus pastato iðo-rës ir vidaus renovacijos darbus,darbuotojams – uþ atsidavimà dar-bui ir pareigos jausmà, tëveliams –uþ pagalbà persikraustant. Direk-torë linkëjo, kad ðilta ir jauki dar-þelio aplinka nuteiktø kûrybiðkamdarbui, juolab po to, kai Prienø pa-rapijos klebonas Jonas Baliûnasnaujàsias patalpas paðventino.

Meras A.Vaicekauskas pasvei-kino susirinkusiuosius á ðiuo metupaèià moderniausià ir naujausià iki-mokyklinio ugdymo ástaigà. Pasakjo, rekonstruoti ir pritaikyti ikimo-kykliniam ugdymui labai apleistàpastatà buvo ir graþi svajonë, ir di-delis iððûkis visai tuo besirûpinusiaikomandai. Visø pirma, darbamsnepakako europinës paramos, to-dël lëðomis teko prisidëti ir Savival-

dybei. Tam, kad darbai vyktø grei-èiau, buvo samdomi keli rangovai.Teko perprojektuoti patalpas pagalkeliamus reikalavimus. Todël me-rui buvo smagu pasidþiaugti galu-tiniu rezultatu ir palinkëti, kad ástai-ga bûtø patraukli vaikams, tëve-liams, pedagogams.

Lopðelio-darþelio bendruome-næ su ákurtuvëmis pasveikino LRSeimo nario A.Palionio vardu – jopadëjëja Valë Petkevièienë, Savi-valdybës tarybos Kultûros, ðvieti-mo, turizmo ir sporto komiteto pir-mininkas Deividas Darguþis, UAB„Rûdupis“ direktoriaus pavaduo-tojas statybai Romualdas Vasiliaus-kas, Prienø miesto seniûnë JaninaArmonienë, lopðelio-darþelio ta-rybos pirmininkas Jonas Masys, ko-legos ið kitø miesto ugdymo ir kul-tûros ástaigø, artimiausi kaimynai.

Ðvietimo ir sporto skyriaus ve-dëjas Rimvydas Zailskas sveiki-nimo kalboje pasidþiaugë tuo, kad„Saulutë“ ákurtuves pasitiko pagau-sëjusi: lopðelyje-darþelyje ásteigtosdvi papildomos grupës, todël jamebus daugiau vietø ir daugiaugalimybiø maþiesiems vaikuèiams.

Po sveikinimø direktorë visussveèius pakvietë apþiûrëti ðviesias,

erdvias, moderniai suremontuotasdarþelio patalpas.

Po renovacijos pasikeitë patal-pø iðplanavimas. Iðgriovus kai ku-rias sienas, grupës tapo erdvesnës.Jos apstatytos naujais baldais, ási-gyta naujø þaislø ir ugdymo prie-moniø. Grindys iðklotos antialer-gine kilimine danga. Virtuvë, ku-rioje ugdytiniams gaminamas ðvie-þias maistas, aprûpinta konvekcinekrosnimi. Laiptinëse árengti keltu-vai neágaliesiems. Darþelio terito-rija dël saugumo aptverta 1,5 maukðèio tvora, kieme árengtos ketu-rios naujos þaidimø aikðtelës su lai-pynëmis, èiuoþynëmis, sûpynëmis,labirintais ir lavinanèiomis priemo-nëmis. Nors, pasak ástaigos vadovësR.Drazdauskienës, ðiek tiek gailabuvo palikti senàsias „Saulutës“ pa-talpas, kuriose darþelis veikë de-ðimtmeèius, visgi naujieji namaidaug erdvesni ir ðviesesni, turi di-desnæ aktø salæ ir nemaþà kiemoteritorijà, kurioje galës vykti lopðe-lio-darþelio bendruomenës ðventës,sporto ir sveikatingumo renginiai.Judëjimo ir sveikos gyvensenos ska-tinimui darþelyje skiriamas didelisdëmesys, dalyvaujama respubliki-niuose projektuose, vyksta futbo-liuko uþsiëmimai.

Direktorës teigimu, nuo kovo2 dienos ásteigus dvi papildomasgrupes, vienà ankstyvojo ir vienàikimokyklinio amþiaus vaikams,lopðelyje-darþelyje veikia aðtuoniosgrupës, kuriose ugdomi 125 vaikai.Vis dëlto artimiausiu metu paten-kinti visø norinèiøjø praðymus ástai-ga nebeturi galimybiø, o eilëje álopðelá-darþelá laukia 87 vaikuèiai,kai kuriems nëra ir vieneriø metu-kø. Daugiau vietø atsiras nuo rug-sëjo 1-osios, kuomet vyriausieji ug-dytiniai pereis á prieðmokyklinesgrupes mokykloje.

Savivaldybës atstovø teigimu,lopðelio-darþelio „Saulutë“ trijøkorpusø iðorës ir vidaus árengimodarbai ið viso kainavo 1 078 934eurai. Didþiàjà dalá finansavimosudaro Savivaldybës lëðos (723 550eurø). Projekto ágyvendinimuigauta 355 381 euras ið ES fondø.

Dalë LazauskienëAutorës nuotraukos

„Saulutës“ ákurtuvës naujosepatalpose Kauno gatvëje

(Atkelta ið 1 p.)

Svarbesni 2020 metø vasario mënesio darbaiVasario 7 d. Prienø r. savivaldybëje vieðëjo Naugarduko (Balta-

rusija) socialiniø ástaigø vadovø delegacija. Savivaldybëje delegacijosatstovus priëmë meras Alvydas Vaicekauskas su komanda. Sveèiailankësi Prienø socialiniø paslaugø centre, Prienø globos namuose,bendruomeniniuose vaikø globos namuose Klebiðkyje.

Vasario 7–12 d. vyko Prienø r. mokyklø ir Ðvietimo pagalbos tar-nybos vadovø metiniai pokalbiai su Savivaldybës meru A. Vaicekausku.Jø metu aptarti ðvietimo ástaigø vadovø pasiekti 2019 m. veiklos rezul-tatai, priimti susitarimai dël naujø uþduoèiø 2020 m.

Vasario 7 d. Prienø sporto arenoje vyko Geriausiø 2019 m. Prienøkraðto sportininkø pagerbimo ðventë. Ðventinio renginio metu buvoapdovanota daugiau kaip 150 sporto bendruomenës atstovø.

Vasario 14 d. ðimtadiená ðventë Stakliðkiø gimnazijos abiturientai,o vasario 21 d. – Prienø „Þiburio“ ir Jiezno gimnazijø dvyliktokai.

Vasario 16 d. Prienuose vyko Lietuvos valstybës atkûrimo dienaiskirti renginiai. Paminëtas Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Kæstuèiopaminklo atstatymo 30-metis, Laisvës aikðtëje vyko Lietuvos valstybësvëliavos pakëlimo ceremonija. Prienø kultûros ir laisvalaikio centreatidaryta Prienø kraðto meno kûrëjø darbø paroda, vyko Prienø miestogarbës pilieèio vardo suteikimo ir Prienø rajono savivaldybës apdo-vanojimø „Dëkingumas“ áteikimo ceremonija.

Vasario 17–21 d. 14 þmoniø komanda ið Prienø miesto mokyklø irÐvietimo skyriaus kartu su 6 Ispanijos atstovais dalyvavo „Erasmus+“programos strateginës partnerystës projekto „Ðiuolaikiðki mokymo(si)ir vertinimo metodai – kelias á asmeninæ paþangà“ mokymuose Por-tugalijoje.

Vasario 18 d. Ekstremaliøjø situacijø komisijos posëdyje aptartosðiø dienø aktualijos.

Vasario 19 d. Savivaldybëje vyko pasitarimas su seniûnais. Pasita-rimo metu aptarti aplinkosaugos, keliø prieþiûros, kelio þenklø ir kelei-viø laukimo paviljonø árengimo, kitø eismo saugumo priemoniø numa-tymo, seniûnø ataskaitø aptarimo su administracijos direktore, ataskai-tiniø susirinkimø seniûnijose, dokumentø valdymo sistemos ásisavi-nimo bei kiti klausimai.

Vasario 21–22 d. Prienø r. savivaldybës delegacija, kurià sudarë ad-ministracijos direktorë Jûratë Zailskienë ir Buhalterijos skyriaus vedëjaIngrida Laurinaitienë, dalyvavo Naugarduko (Baltarusija) metiniamerezultatø aptarimo renginyje. Jo metu buvo pristatytos Naugardukoámonës, jø produkcija, apdovanoti geriausi praëjusiø metø ávairiø srièiødarbuotojai.

Vasario 20–23 dienomis sostinëje vyko Vilniaus knygø mugë.Mugëje ðiemet pirmà kartà duris atvërë Lietuvos kultûros centrø salë.Prienø kraðtui atstovavo ir savo veiklà pristatë Prienø kultûros ir laisva-laikio centras.

Vasario 21 d. Prienø r. savivaldybëje vyko Eismo saugumo komi-sijos posëdis, kuriame nagrinëti septyni praðymai.

Vasario mën. pasiraðyta projekto „Deðiniosios Nemuno pakrantëskraðtovaizdþio sutvarkymas Prienø miesto teritorijoje“ rangos darbøsutartis. Planuojama, kad darbai bus uþbaigti dar ðiais metais.

Vasario 21–22 d. Prienø sporto arenoje vyko III tarptautinis aerobi-nës gimnastikos èempionatas, o vasario 23 d. – atviras Prienø aerobinësgimnastikos èempionatas.

Vasario 22 d. Ðilavote atidaryta nauja ekspozicija „Laisvës kovosÐilavoto kraðte“.

Vasario 27 d. vyko Savivaldybës tarybos posëdis. Jame svarstyti 28klausimai. Posëdyje patvirtinta Korupcijos prevencijos 2020–2022 me-tø programa, pakeisti ir patvirtinti Mato Ðalèiaus premijos skyrimobei Nevyriausybiniø organizacijø tarybos nuostatai, taip pat pritartaprojektui „Kraðtovaizdþio ir ekologinës bûklës gerinimas Prienø rajo-ne“, kurio metu numatoma tvarkyti kairiàjà Nemuno pakrantæ (nuoprieplaukos iki Kæstuèio g. 88C esanèio sklypo): árengti takus, pavirði-nio ir poþeminio vandens surinkimo ir nuvedimo tinklus, sutvirtintikrantus, ðlaitus, apþeldinti. Taryba pritarë projektui „Sporto baziø at-naujinimas Prienø rajone“. Jeigu bus gautas finansavimas, planuojamasuremontuoti (modernizuoti) 4 objektus: Prienø „Àþuolo“ progim-nazijos rûsyje esanèià sporto salæ, Prienø „Þiburio“ gimnazijos, Stak-liðkiø gimnazijos ir Veiveriø Tomo Þilinsko gimnazijos sporto aikðteleslauke. Posëdyje taip pat buvo patvirtinti savivaldybës biudþeto pakei-timai, su turto valdymo bei nuomos tvarka susijæ apraðai, savivaldybëskeliø (gatviø) rekonstrukcijos ar remonto trejø metø prioritetinisobjektø sàraðas bei kiti sprendimai.

Vasario 26 ir 27 d. startavo Prienø r. savivaldybës administracijosseniûnijø ataskaitiniai susirinkimai Stakliðkëse ir Ðilavote.

Vasario 28 d. buvo raðomas jau tryliktas Nacionalinis diktantas.

Koncertuoja „Saulutës“ ugdytiniai.

Renovuotame pastate vël ðeimininkaus vaikai.

Darþelio grupëje.

„Saulutës“ bendruomenæ, persikrausèiusià á naujaspatalpas, sveikina vidaus remonto darbus atlikusios UAB„Rûdupis“ direktoriaus pavaduotojas R.Vasiliauskas.

Nuoðirdûs kolegø sveikinimai.

Prienø rajone skelbiama gripo epidemijaVadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos ástatymo 29

straipsnio 8 dalimi ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro-valstybës lygio ekstremaliosios situacijos valstybës operacijø vadovo 2020m. kovo 4 d. sprendimu Nr. V-285 „Dël gripo epidemijø savivaldybëseskelbimo, kaip COVID-19 plitimo prevencijos“, taip pat Prienø r.savivaldybës direktoriaus 2020 m. kovo 5 d. ásakymu Nr. A3-239, nuokovo 5 d. Prienø rajone skelbiama gripo epidemijos pradþia.

Nurodoma ámoniø, ástaigø, organizacijø vadovams vykdyti profilak-tikos priemones, patvirtintas Prienø rajono savivaldybës administracijosdirektoriaus 2016 m. vasario 1 d. ásakymu Nr. (7.7)-A3-2016/051 „DëlPrienø rajono gripo ir kitø ûminiø virðutiniø kvëpavimo takø infekcijøprofilaktikos ir epidemijos kompleksiniø priemoniø plano 2016–2020m. patvirtinimo“.

Siûloma riboti Prienø rajono savivaldybës teritorijoje masiniusrenginius.

2020 m. kovo 7 d.5 p. Nr. 19 (10272)

„Gyvenimas“- laikraðtis Jums

ir apie Jus!

Gerbiami birðtonieèiai,ðiemet, Kovo 11-àjà, minime ir ðvenèiame ypatingà progà – 30

metø atkurtai Lietuvos Nepriklausomybei. Ðiandien su pasi-didþiavimu sakome: „Tik laisvi uþaugam dideli“! Per ðá laikotarpáaugo, keitësi, graþëjo mûsø Valstybë, Birðtono kurortas, ðiandiengalime didþiuotis èia gyvenanèiø þmoniø darbais ir pasiekimaiskultûros, ðvietimo, medicinos, ekonomikos ir kitose srityse.

Nuoðirdþiai sveikinu kiekvienà ið Jûsø Nepriklausomybës at-kûrimo dienos proga. Kartu dþiaugsmingai ðvæskime 30 Laisvësmetø, 30 Laisvës pavasariø!

Linkiu aukðtø siekiø, pavasariðkos nuotaikos, tikëjimo ir vilties.Su ðvente!

Birðtono savivaldybës merë Nijolë Dirginèienë

Su Kovo 11-àja, LietuvosNepriklausomybës atkûrimo diena!

„...kûrybingesne,kantresne irjautresne ðirdimi“

Pro plaèius gamtos vartus ne-sunkiai skindamasis kelià graþiaiverþiasi pavasaris. Jis beldþiasi á þmo-niø ðirdis, budina giliai paslëptusjausmus, teikia naujø vilèiø...

Diena veja dienà. Pirmasis kalen-dorinio pavasario mënuo – kovasmums dovanoja ir graþiø ðvenèiø.Treèiadiená buvo Kazimierinës, o bai-giasi ði savaitë kita – tiesa, Lietuvojedabar nevienareikðmiðkai vertinama– Tarptautine moters diena. Ðiandiendiskutuoti dël to, kad, pasak kai kuriøpolitikø, tai sovietinë „raudonøjø tul-piø“ ðventë tikrai nëra prasmës. Galtik dabartiniams jauniems sovietolo-gams verta priminti, jog ðiuolaikinësMoters dienos idëja gimë visai ne So-vietø Sàjungoje ir net ne Europoje, oNiujorke prieð 160 metø. DabartinëTarptautinë moters diena pradëtaðvæsti 1911 m., laikantis 1910 m.Kopenhagoje vykusios dirbanèiø mo-terø konferencijos, kurioje dalyvavodaugiau kaip 100 moterø ið 17 ðaliø,priimto nutarimo. Lietuvoje Kovo 8-àjà moterys pirmà kartà paminëjo1919-aisiais.

Ðiandien labai populiaru tvirtinti,kad moterys turi lygias teises. Teorið-kai ir netgi ástatymiðkai taip. Taèiaupraktiðkai iki lygiø teisiø moterimsdar toli. Tai paliudija ir ávairiø tyrimøduomenys. Vienas ið paskesniø –Europos savivaldybiø ir regionø tary-bos apie moteris politikoje, vykdytas2008–2018 metais, ir kurio rezultataibuvo paskelbti praëjusiø metø rugsëjomënesá. Ðis tyrimas atskleidþia de-ðimtmeèio situacijà – parodo moterøreprezentacijà vietos, regiono ir na-cionaliniu lygiu 29 ðalyse, tarp jø – irLietuvoje. Tyrimo iðvados, deja, liu-dija ne moterø naudai. Tad ðiandien,Tarptautinës moters dienos iðvaka-rëse, manau, labai svarbu prisimintiir priminti viename ið PopieþiausPranciðkaus sveikinimø paraðytusþodþius, kad „Kovo 8-oji mums yraproga pakartoti, kokios svarbios mo-terys ir koks reikalingas jø vaidmuogyvenime. Pasaulis, kuriame moterysmarginalizuojamos, yra nevaisingas,nes moterys ne tik dovanoja gyvybæ,bet ir perduoda gebëjimà matyti pa-saulá kitomis akimis, leidþia pajustidalykus kûrybingesne, kantresne irjautresne ðirdimi“.

Ramutë Ðimukauskaitë

„NATO diena Birðtone“ prasi-dëjo Birðtono savivaldybëje. Èiadelegacijos atstovø laukë kurortogyventojai ir, þinoma, merë NijolëDirginèienë kartu su savo koman-da. Susitikimo pradþioje N. Dirgin-èienë pasveikino sveèius, kuriemspristatë Birðtono kraðtà. „Mumsyra didelë garbë apsilankyti pas jus,o ta garbë kyla ið tø pastangø, kuriasjûs dedate, kurdami savo ðalá“, – de-legacijos vardu kalbëjo pulkininkasJakob Sogard Larsen.

2014 metø ávykiai Ukrainoje,paèiame NATO susikoncentravi-mo á tarptautines operacijas ákarð-tyje, rimtai „supurtë“ pasaulá ir, þi-noma, patá Aljansà. Reaguojant ágalimas grësmes, nedelsiant buvoatsigræþta á NATO nariø saugumàir imtasi veiksmø, sustiprintos grei-to reagavimo pajëgos. Dël susi-dariusios situacijos netrukus buvonuspræsta Lietuvoje ákurti nedideláNATO kariø ðtabà, kuris ðalyjeásikûrë 2015 metais. Toliau stebintávykius ir matant, jog identifikuotosgrësmës iðlieka, buvo nuspræsta áLietuvà dislokuoti didesnius kari-nius vienetus – batalionus, kuriuossudaro iki 2000 kariø ið ávairiø vals-tybiø. „Jeigu esu klausiamas, kokiayra Lietuvos saugumo situacija, aðgaliu dràsiai sakyti, jog gera, todël,

kad Lietuva priklauso NATO irEuropos Sàjungai, kurios deda vi-sas pastangas, kad jûsø saugumo si-tuacija bûtø stabili ir gera. <...>Lietuva yra pilnateisë NATO narë,todël, jei kokie nors saugumo iððû-kiai kiltø jûsø ðalyje, tai greièiausiaireaguojantis dalinys bûtø Lietuvojetarnaujantys kariai, kurie pasiþymiprofesionalumu“,•– susitikimometu sakë pulkininkas.

Ðiuo metu tarptautiniame grës-miø þemëlapyje, kuris skelbiamaskasmet, Lietuva nuspalvinta tam-siai þalia spalva, kuri reiðkia, jog pa-gal nustatytus kriterijus valstybëekspertø vertinama, kaip labai sau-gi. Anot majoro Mariaus Geleþiû-no, prie fizinio saugumo ðalyje ne-abejotinai prisideda NATO, kuriðiuo metu yra stipriausias karinisAljansas pasaulyje ir pagal kariøskaièiø, ir pagal biudþetà. Nuo 1949-øjø metø veikianti gynybinë or-ganizacija dabar vienija 29 ðalis irturi apie 40 ðaliø partneriø. Siekiantuþtikrint globaliná skirtingø regionøsaugumà, NATO nuolat vykdo in-tensyvias diskusijas, derybas su ki-tomis ðalimis, o vienas ið pagrindi-niø organizacijos tikslø – parodytitvirtà valià ir atgrasyt galimà prie-ðininkà nuo fiziniø veiksmø. Susi-tikimo metu majoras M. Geleþiû-

nas pabrëþë, jog NATO nesiruoðiako nors pulti – tai yra gynybinës pa-jëgos.

Kraðto apsaugos ministerijosatstovo Barto Trakymo teigimu, ða-liø sàjungininkø akimis, Lietuva taippat yra viena ið saugiausiø valstybiø.Visgi, anot jo, itin svarbus visumoskontekstas... „Su terorizmo aktais,migracija ir kitais pavojais sàjun-gininkams reikia tvarkytis nuolat,nes pasaulyje ir toliau vyksta krizë.Taèiau ir mes visai ðalia turimeproblemà/iððûká – Rusijà, kuri spin-duliuoja agresija“, – kalbëjo Kraðtoapsaugos ministerijos atstovas. Ka-dangi Lietuva, Latvija ir Estija yraatsiskyrusios nuo kitø NATO nariø,ðios ðalys sudaro tarsi pusiasalá, ðaliakurio yra Kaliningrado sritis. Todël,pasak B. Trakymo, siekdama kom-plikuoti galimybes NATO sàjungi-ninkams suteikti pastiprinimà, Ru-

sija Kaliningrado srityje deda di-dþiulius pajëgumus.

B. Trakymo nuomone, Lietuvailabai pasisekë, kad jai pavyko ástotiá galingiausià pasaulyje kariná Al-jansà, kuris deklaruoja tokias verty-bes, kaip demokratija ir saugumas.Kiekvienà rytà daugiau nei 100 Lietu-vos kariø pradeda tarnybà ne Lie-tuvoje, taèiau taip pat kiekvienà rytàdaugiau nei 1000 NATO kariø ke-liasi kartu su Lietuvos kariais, vykstaá bendrus poligonus ir Lietuvojetreniruojasi, kad uþtikrintø ðio re-giono saugumà. Nuo pat pirmos die-nos, kai tik ástojome á Aljansà, Lie-tuvos erdvæ saugo oro pajëgos, jûrøpajëgø vienetai, JAV pajëgos beiprieðakiniø pajëgø batalionas, kurisyra didþiausias tarptautinis vienetasLietuvoje. Anot B. Trakymo, ðiai

NATO diena Birðtone: Lietuva pasaulio grësmiø konteksteLydimi ðûkio „Ateik, pamatyk, suþinok“, Lietuvoje tarnaujantys

NATO kariai lankosi Lietuvos regionuose, kuriuose supaþindina vi-suomenæ su NATO misija ir tikslais. Vasario 27 dienà  Lietuvoje veikian-èiø NATO pajëgø delegacija vieðëjo ir Birðtone, kur kartu su savival-dybës administracijos darbuotojais, gimnazijos benduomene ir gyven-tojais diskutavo apie Aljanso veiklà bei saugumo situacijà Lietuvoje.

(Nuke l ta á 8 p . )

Informacija apiepasiûlytas kandidatûrasBirðtono garbës pilieèio

vardui suteikti“Ðiais metais Birðtono garbës

pilieèio vardui suteikti buvo pa-siûlytos ðios kandidatûros:. uþ humanistiniø skulptûrø cik-lo ilgametæ parodà Birðtono kuror-to centrinës dalies kultûrinëse vie-ðose erdvëse, uþ nuolatiná bendra-darbiavimà, idëjø sklaidà ir kon-sultacijas su Birðtono savivaldybësadministracijos Architektûros irkraðtotvarkos skyriumi – daili-ninkui-skulptoriui bei visuomeni-niam veikëjui Stasiui Þirguliui;. uþ pogrindinæ veiklà, platinantleidiná „Lietuvos katalikø baþnyèioskronika“, uþ aktyvià Lietuvos Sàjû-dþio veiklà, uþ iniciatyvà áamþintiLaisvës kovø dalyviø þûties ir palai-dojimo vietas, uþ atminimo kryþiøir paminklø pastatymà Birðtono irPrienø kraðte – buvusiam partiza-nui, politiniam kaliniui Povilui Bu-zui (po mirties).

Birðtono savivaldybësinformacija

2020 m. kovo 7 d. Nr. 19 (10272) 6 p.

SLEGIA KREDITAI AR PRITRÛKAI PINIGØ? Tiesiame Jums pagalbosrankà! Akimirksniu palengvinsime Jûsø naðtà. PASKOLOS nuo 100 iki

5000 eurø, nuo 2 iki 48 mënesiø. REFINANSAVIMAS nuo 500 iki 7000 eurø,nuo 6 iki 48 mënesiø. Konkurencingai itin maþos palûkanos rinkoje. Be uþstato,be uþslëptø sutarties sudarymo mokesèiø. Kreiptis tel. 8 601 50 935. TarpininkasRièiardas. Individualios veiklos paþyma Nr. 621263.

PadavimaiKartà vienoje karalystëje gyveno labai iðmintingas

karalius, vardu Birðtonas. Jis rûpinosi savo þmonëmis,todël já visi gerbë ir labai mylëjo. Syká karalius iðjojo ámedþioklæ ir nebegráþo. Karalystës gyventojai leidosivaldovo ieðkoti po visà pasaulá, pasivadinæ birðto-nieèiais. Taèiau valdovo nei gyvo, nei mirusio niekasnesurado. Nuo aðarø toje vietoje, kur gyveno Birðtonas,mineralinio vandens ðaltiniai susikaupë, o tà karaliðkàvietà þmonës Birðtonu ëmë vadinti. /Aistë Justina-vièiûtë/

Buvo gili þiema, o senolis milþinas susiruoðë á ves-tuves eiti. Senolis buvo ðlubas, tad eidamas per sniegàviena koja pëdsakus palikdavo, o kita – siaurà ruoþelá.Milþinas pasiðvilpaudamas ëjo, tai ir ruoþelis vingiuotasgavosi. Milþinui ðis ruoþelis maþas ir siauras atrodë, oþmonëms tai buvo didþiulë, plati vaga, kuri pavasaráprisipildë vandens. Þmonës ðià nuostabià upæ pavadinoNemunu, o graþiausiame vingyje ásikûrusá miestelá pra-minë to milþino Birðtono vardu. /Agnë Ulinauskaitë/

Gyveno kartà toks þmogus, kurio pavardë buvoBirðas. Jis mokëjo labai graþiai dainuoti. Visiems labaipatiko jo balsas. Vienà dienà jis iðëjo á miðkà medþiotiir niekada nebegráþo. Þmonës labai liûdëjo dël to.Miesto meras pasakë:

– Kadangi mums labai patiko pono Birðo tonas,mes pavadinsime ðá miestà Birðtonu.

Taip ir atsirado Birðtono miesto vardas./Domilë Laukaitytë/

Gyveno kartà ponas, kurio vardas buvo Milijonas,o pavardë Birðtonas. Jis buvo labai turtingas ir pusæsavo pinigø atidavë vargðams. Jo garbei buvo pastatytaspaminklas, bet jis po keliø dienø nugriuvo. Ir tada nu-sprendë miestelënai jo pavarde miestà pavadinti. Taipir atsirado Birðtonas. /Nedas Janèiauskas/

SakmësVienà kartà þmogus paraðë laiðkà dievui. Þmogus

praðë sukurti miestà jo vardu, taèiau jis vardo neturëjoir pats neþinojo, kaip pavadint. Dievas sutiko sukurtimiestà ir já sukûrë. Dievas klausia þmogaus:

– Na, jau sugalvojai pavadinimà?Þmogus atsakë:– Ne.Dievas tarë:– Tuomet að tau padësiu.Þmogus sutiko ir Dievas pradëjo jo klausinëti:– Kà daugiausia valgai?– Barðèius, – atsakë þmogus.Dievas klausia:– Sportuoji?– Taip, – vël atsakë þmogus.Tuomet Dievas ið ðiø þodþiø sudarë pavadinimà

Birðtonas./Augustë Daraðkevièiûtë/

Kartà gyveno jaunikaitis, kuris labai mëgo keliautiir tyrinëti Lietuvà. Vienà dienà jis atvaþiavo á nematytàgyvenvietæ ir jam ji labai patiko. Jos þmonës buvo labai

draugiðki. Kartà jaunikaitis vaikðèiojo prie Nemuno irten sutiko mergelæ, kurià jis pamilo. Ji sëdëjo prie berþoir dainavo. Ji ir jaunikaitis labai susidraugavo ir vis susi-tikdavo prie to berþo. Po kiek laiko jie susituokë, irjaunikaitis nusprendë gyventi ðioje vietoje. Gyvenvietësþmonës iðrinko já valdovu, nes jis jiems labai padëjo,uþ gerus jo darbus já mylëjo. Jaunikaitis gyvenvietæ pa-vadino Berþtonu, nes prie berþo sutiko savo þmonà.Per daug metø pavadinimas Berþtonas tapo Birðtonu.

/Ignë Brudniûtë/

Kartà gyveno jaunikaitis Tonas. Jis sumanë pa-keliauti, susiruoðë ir iðvyko. Po keleto savaièiø jis priëjomaþà kaimelá. Ðio kaimelio gyventojai buvo labai drau-giðki ir ðiltai priëmë jaunikaitá. Jis uþ tai, kad apsistotøkeletai dienø, pasisiûlë jiems padëti nudirbti sunkiusdarbus. Gyventojai prieð pradedant dirbti perspëjo já,kad nesiartintø prie berþo, kuris yra prie upës netolikaimelio, nes ten giltinës teritorija. Jaunikaitis supratoir nuëjo dirbti. Praëjo viena, dvi dienos, ir Tonas puikiaièia pritapo. Vienà vakarà jis nuëjo prisisemti vandensið upës ir nepastebëjo, kad áþengë á giltinës teritorijà.Naktá, kai jau miegojo, giltinë atëjo prie jaunikaièio irjá nuþudë. Kità rytà gyventojai suprato, kas nutiko. Ka-dangi jaunikaitis jiems labai daug padëjo, jie nusprendëpavadinti kaimelá jo vardu ir pridëjo þodá berþas. Taipgavosi Berþtonas, bet po daugelio metø þmonës pra-dëjo vadinti Birðtonu. /Ieva Tamulytë/

Kartà seniai seniai Dievas vaikðèiojo danguje ir be-vaikðèiodamas priëjo Lietuvà. Dairydamasis po jà jisaptiko þemës lopinëlá, pro kurá tekëjo Nemunas. Ne-kreipdamas dëmesio á tai, jis norëjo þvelgti kiton pusën,bet kaþkas sukuteno jam nosá ir jis nusièiaudëjo saky-damas skiemená „ Abirðt“. Jo èiaudulio laðeliai pradëjokristi á tà patá þemës lopinëlá ir ið jø pradëjo formuotispastatai, sodai, takai, parkai, sanatorijos ir daug kitø.Tuomet Dievas neþinojæs, kà su tuo „miesteliu“ daryti,jis, pasinaudojæs savo èiaudulio garsu „abirðt“, sugal-vojo miestelá pavadinti – Birðtonu. /Ieva Ðilanskaitë/

Kità kartà berþø miðke gyveno slibinas. Já kaimogyventojai praminë Tonu. Slibinas niekam nekenkë irgerai sugyveno su kaimo þmonëmis. Kaimas vis plëtësi.Slibinas padëjo berþus kirsti, o ið nukirstø berþø buvostatomi nameliai. Kaimieèiai buvo patenkinti slibinu,bet neþinojo, kaip jam atsidëkoti. Galvojo gal jam skaniàvakarienæ patiekti. Deja, medþioklë jiems nesisekë. Pokeleriø metø iðvargintas slibinas Tonas numirë ið bado.Kaimieèiai labai liûdëjo. Jie nutarë kaimà pavadintiBerþtonu. Kaimas vis tobulëjo ir plëtësi. Pavadinimasir iðtobulëjo. Dabar ðá miestelá su nuostabiais gyvento-jais vadiname Birðtonu. /Ieva Masèiukaitytë/

Kaip atsirado Nemunas ir Vytauto kalnasVienà kartà gyveno Nemunas ir Vytautas. Jie buvo

keliautojai ir nukeliavo á Birðtonà pailsëti. Ásikûrë antkalno, nes neþinojo, kad jis priklauso burtininkui. Su-pykæs burtininkas, kad jie ásibrovë á jo valdas, uþbûrëjuos. Nemunà pavertë upe, o Vytautà – kalnu. Ðtaikaip atsirado jie abu. /Kamilës K./

Parengë Ramutë Miluðauskienë

Padavimai ir sakmës apie BirðtonàKiekvienas kraðtas apipintas

padavimais, nes be jø ateinan-èios kartos neþinotø, kodël vie-tovë vadinama bûtent tuo vardu.Kartais vardai susijæ, o kartaisieðkoma giliau, norint iðsiaiðkintipavadinimo kilmæ. Þodyne pa-sakyta, kad „padavimas – is-torinë sakmë, kûrinys, vaizduo-jantis tam tikrø konkreèiø istori-niø arba geografiniø objektø at-siradimà, jø pavadinimø kilmæ irpan.“ Taèiau kà bendro geogra-fiðkai turi pasakojimai apie vel-nius, aukso puodus arba milþi-nus. O tai jau yra tautosakos þan-ras, kurio kûriniuose meniniaisvaizdais aiðkinama gamtos ir istorijos paminklø kilmë, pasakojama apie praeities ávykius, siejamussu ypatingomis vietomis arba su mitiniø protëviø bei istoriniø asmenybiø veikla. Daugelis padavimøsukurta paèiø þmoniø ir pasakojama atvykstantiems. Ankstesniais laikais tokiu bûdu pasakojimaisbuvo siekiama arba privilioti kuo daugiau atvykstanèiøjø, arba atgrasyti, kad ten daugiau nevyktø.Ðiuo laiku tai tik legendos, kurios vietovëms suteikia þaismingumo, o turistams tai tarsi stebuklinëpasaka. Birðtono gimnazijoje lietuviø kalbos pamokose vyko padavimø ir sakmiø kûrimas apie savokraðtà. Moksleiviai bandë sukurti istorijas, kurias smalsiems turistams bûtø galima pasakoti ekskursijømetu, o jie tikrai jomis patikëtø. Moksleiviai savo kûryba nenusileidþia protëviø sukurtiemspasakojimams. Ir jeigu papasakotume tai, kà sukûrë moksleiviai, visi tuo patikëtø. Tikiuosi, kadperskaitæ patikësite ir jûs.

Vasario 28-àjà jau tryliktàjá kartà Lietuvos gyventojai galëjo pasi-tikrinti savo raðtingumà Nacionaliniame diktanto konkurse. ÐiemetBirðtono savivaldybëje savo jëgas iðbandë 19 gimtajai kalbai neabejingøbirðtonieèiø. Pernai Nacionaliná diktantà raðë 6 asmenys. Nacionaliniodiktanto konkurso dalyviai raðë prozininkës, publicistës ir poetës BirutësJonuðkaitës tekstà „Milinë“, kurá skaitë diktorius Marius Þiedas.

Birðtono kraðto þiniosVasario 25 d. vyko Lietuvos savivaldybiø asociacijos valdybos posë-

dis, kuriame dalyvavo Birðtono savivaldybës merë Nijolë Dirginèienë.Posëdþio metu valdybos nariai aptarë ðvietimo ástaigø vadovams ke-liamø kvalifikacijos reikalavimø klausimà, elektroninio tarybos posëdþiøvaldymo patirtá bei siûlomà naujà atliekø tvarkymo kainodaros modelá.

Birðtono kraðto muziejus-kultûros paveldo objektas, mëgstamasBirðtono gyventojø ir turistø. Èia auga lankytojø skaièius, vykdomadaug edukaciniø programø bei projektinë veikla. 2019 m. pabaigusvisus projekte numatytus tvarkybos ir kapitalinio remonto darbus, ðiuometu vykdomos muziejaus remonto darbø uþbaigimo procedûros. Birð-tono savivaldybës administracija ágyvendina projektà, kurio tikslas –atnaujinti Birðtono muziejaus pastato infrastruktûrà.

Vasario 20–21 dienomis Druskininkuose vyko iðvaþiuojamasis Svei-katà stiprinanèio Kauno regiono darbo grupës posëdis. Darbo grupësnariai kartu su Sveikatà stiprinanèio Kauno regiono atstovu-politiku,Kaiðiadoriø rajono savivaldybës meru Vyteniu Tomkumi ir atstovu-kon-sultantu prof. Juozu Pundziumi aptarë Sveikatà stiprinanèio Kaunoregiono vizijà, misijà, strateginius prioritetus ir priemoniø planà 2020–2022 metams. Posëdyje dalyvavo Birðtono savivaldybës administracijosSavivaldybës gydytoja Eglë Grinevièienë.

Visi birðtonieèiai, verslo atstovai, bendruomenës artëjanèiø þiemosðvenèiø proga buvo kvieèiami papuoðti savo aplinkà ir padovanoti ðven-tinæ nuotaikà. Vasario 26-àjà Birðtono savivaldybës merë Nijolë Dir-ginèienë pasveikino ðventiðkiausios kalëdinës eglutës, originaliausiosrankø darbo ðventinës kompozicijos-dekoracijos, kalëdinio vainikoautorius. Nugalëtojams áteiktos padëkos bei atminimo dovanos.

Priimami studentø praðymai Birðtono savivaldybës Studijø rë-mimo fondo vienkartinëms stipendijoms gauti. Dokumentus turëtu-mëte pateikti nuo kovo 2 d. iki kovo 31 d. Jaunimo reikalø koordinatorei(316 kab.). Tel. pasiteiravimui 8 (319) 62 003. Fondo lëðomis gali pa-sinaudoti studentai, jeigu semestro egzaminø (áskaitø) rezultatø vidurkisne þemesnis kaip 7 balai (pirmojo kurso studentams vidurkis skai-èiuojamas pagal bendrojo lavinimo mokyklos brandos atestato (jo prie-do) arba kitos baigtos mokyklos ávertinimus), o pajamos, tenkanèiosvienam ðeimos nariui, yra ne didesnës nei 350 Eur.

Á VÁ VÁ VÁ VÁ VA IRÛSA IRÛSA IRÛSA IRÛSA IRÛS

Atliekos surenkamos pagalnaujus grafikus. Pasitikslinkite!

Beveik visø Alytaus regiono savivaldybiø gyventojai kartu suðiø metø vietinës rinkliavos mokëjimo praneðimais gavo naujusatliekø surinkimo ir iðveþimo grafikus. Birðtono savivaldybësgyventojus mokëjimo praneðimai su naujais grafikais pasieks kovà.

Kitose savivaldybëse jau nuo kovo mënesio ir miðrios, ir maisto,ir pakuoèiø bei stiklo atliekos surenkamos ir iðveþamos tik ðiuosegrafikuose nurodytomis dienomis.

Pasitikslinti, kuriomis dienomis surenkamos atliekos, galimaAlytaus regiono atliekø tvarkymo centro svetainëje https://www.aratc.lt/gyventojams/atlieku-surinkimo-grafikai.

Naujieji grafikai galios iki kitø metø pavasario. Kitàmet atliekøiðveþimo dienos gali keistis.

Atliekø surinkimo dienà konteinerá bûtina iðtraukti prie gatvësiðtuðtinimui. Kitu metu konteinerius reikia laikyti savo namokieme.

Atkreipiame dëmesá, kad maisto atliekas galima mesti tik ámaisto atliekø konteinerá. Miðriø atliekø konteineriai su juoseaptiktomis maisto atliekomis nebus iðtuðtinami, kol maistoatliekos nebus atskirtos. ARATC Kontrolës padalinio specialistainuolat kontroliuos, kaip rûðiuojamos maisto atliekos.

ARATC informacija Uþs.Nr.11

Informuojame, kad ð.m. kovo 16 d. 10:00 val., UAB „Narma“ vykdysvalstybinio miðko þemës sklypo, esanèio Prienø r. sav., Jiezno sen.,Dambavos k., kad.Nr.6920/0001:0288 kadastrinius matavimus. Mirusio,gretimo þemës sklypo savininko artimuosius, paveldëtojus ar ágaliotiniusasmenis minëtu laiku praðome bûti prie þemës sklypo kad.Nr.6920/0001:0273 ribø. Kovo 18 d. 13:00 val. vykdys valstybinio miðko þemëssklypo, esanèio Prienø r. sav., Jiezno sen., Pelekoniø k., kad.Nr.6920/0002:0407 kadastrinius matavimus. Mirusio, gretimo þemës sklypokad.Nr.6920/0002:0210 bendrasavininko artimuosius, paveldëtojus arágaliotinius asmenis minëtu laiku praðome bûti prie þemës sklypo ribø.Informacija tel. 8 622 44 981 arba Ûkininkø g.10 a, Marijampolëje.

2020 m. kovo 7 d.7 p. Nr. 19 (10272)

Kultûros kryþkelë: prisiminti, negalima pamirðtiProjektà remia

Sotink þodi, sotink, kalba gimtoji!Pavasaris, laisvë, dràsa ir tiesa jau treèià deðimtmetá kvieèia Lietuvà

prie didelio, plataus, duona ir linais kvepianèio gimtosios lietuviø kalbosstalo. Literatûros tyrinëtojas Jonas Lankutis raðë, kad „þodá tauta nusi-kala kaip ir valdþios kardà, kuriuo ji gina savo laisvæ, skinasi kelià áðviesà ir laimæ. Vadinasi, þodis, kaip ir kalavijas, privalo bûti ðvarus,teisingas, tarnauti laisvei, o ne prievartai ar melui.“ Santarvës, Prienøþemës ir Nemuno kraðto þmogus Justinas Marcinkevièius su didelemeile ir atsakomybe sëjo þodá, já augino, saugojo ir globojo, apkabino,pakylëjo ir ðventai tikëjo lietuviø kalbos þodþio valia, galia ir jëga.Kalba Poetui buvo ginklas ir vëliava. Jis praðë ir ateities kartø jà saugoti.

Prieð penkerius metus Prienø rajono savivaldybës tarybos iniciatyva2015 metai buvo skirti poetui Justinui Marcinkevièiui. Ir tai buvo tretimetai, kai LR Seimo narys Andrius Palionis Prienø rajono ir Birðtonosavivaldybëse organizavo kûrybiná projektà, patriotinio eilëraðèio konkursà„Èia Lietuva!“ Pritardamas Prienø rajono savivaldybës iniciatyvai, AndriusPalionis pakvietë projekto dalyvius raðyti laiðkà Gimtinei, Þemei, Þmogui.Laiðkus raðë 25 ávairaus amþiaus kûrëjai ið Prienø ir Birðtono. Kovo 10 d.Poeto Justino Marcinkevièiaus 85-øjø gimimo metiniø proga visi projektodalyviai buvo pakviesti á Poeto vardo Prienø bibliotekà. Lietuvos Nepri-klausomybës Atkûrimo ir Justino Marcinkevièiaus gimtadienio akivaiz-doje, knygø ir raðytinio þodþio apsuptyje su ðirdies virpuliu, su giliu tikëjimu,„jog Tëvynë per amþius gyvens“ nuskambëjo ir birðtonietës GenovaitësMaèiûtës kalbos maldelë Poetui: „Kaip duonos, tëvø ir protëviø kalbos,duok man ðiandien ir visados – kad ir mano vaikai nestokotø, ir kad taipper amþiø amþius. Neámantrios – rupios, kasdienës. Sudirþusios rugiølaukuos, svaiginanèios, á dangø kelianèios dainose kaimo gimtojo. Kalbosvienintelës, duok man ðiandien ir visados.“

Stovint ant Justino Marcinkevièiaus 90-ojo gimtadienio slenksèio, neapie vienà Prienø kraðto kûrëjà jau reikia kalbëti bûtuoju laiku. Taèiautikrai ne apie þodá, kalbà, kuri pasiliko, kaip liudijimas, kad raðytinëjekalboje mes paliekame savo gyvenimus ir save, paliekame savo svajonesapie ðviesià ir laimingà ateitá, apie kokià màstë Justino Marcinkevièiaus„Keista senutë bibliotekoje“, kuri norëjo dar ðiame gyvenime gauti pa-skaityti tokià laimingà knygà, kuri bûtø: „Kad be karo, be vargo, be nelai-miø, be ligø… dar, jeigu galima… be melo ir be vienatvës…”

Ðviesaus atminimo mokytojas Antanas Krûvelis ið Uþuguosèio savolaiðke Þmogui labiausiai nuogàstavo, kad negali paraðyti laiðko savo gim-tinei – Degimø kaimui, nes jo tiesiog nëra. Iðëjo paskutinis þmogus, iðëjoir kaimas, jo pavadinimas ið gyvøjø gyvenimo. „Þinoma, gyvenimas nestovivietoje, – raðë A.Krûvelis – vyksta amþinas, nesustabdomas kitimas, kitaipir bûti negali. Taèiau norëtøsi, kad besikeièiantis kaimas bûtø gyvas, kadbûtø kam jo gyvastá tæsti ir tie graþûs kaimø pavadinimai, vietovardþiaiiðliktø ne tik dabartyje, bet ir ateityje. Tai juk mûsø, Lietuvos. Bet jau tiknorai tokie...“

Gyvenimas iðties nestovi vietoje. Teka, vingiuoja, vilnija tarsi mûsø kraðtoistorijos veidrodis – Nemuno upë. Gausus ir turtingas Justino Marcinkevi-èiaus palikimo laukas kvieèia mus eiti Poeto pramintuoju gimtosios kalboskeliu. Kalba á þmogø ateina su mamos lopðine ir iðeina su paskutiniuojuatsidûsëjimu. Sotiniesi ja visà gyvenimà ir niekaip pasisotinti negali, nes jiduona ir vanduo, mama ir namai. Dëkingi esame gimtosios kalbos ðaukliuiJustinui Marcinkevièiui uþ priesakà stovëti kalbos sargyboje, uþ palikimà irtestamentà saugoti, ginti ir branginti lietuviø kalbà, mylëti jà ir auginti.

„Kalba saugo ir gina/pasakau: gryèia asla stalas/neþinau kà daryti sudurimis/ar jas uþdaryti/ar laikyti atdaras/uþdarytos saugiau/atidarytosðaukia iðeiti/vilioja nustebti/iðsigàsti suðukti/galbût gráþti/neperþengustamsios priemenës/kalboje ir tikrovëje (Just.Marcinkevièius).

Kai kovo danguje praþysta laisvë, nuðvinta kaip pavasaris graþiausiasþodis LIE – TU – VA! Gaivia kûrybos versme nuðniokðèia kraðtieèiøprisilietimai prie Poeto Justino Marcinkevièiaus, gimtinës, þmogaus, priegimtosios lietuviø kalbos. Valë Petkevièienë

Pareik dar kartà paþiûrëtÁ tà auksiná rapsø laukà,Pakraðtyje jo pasëdëk –Pavargusio suolelis laukia.

O pirkios dûmas toks skalsusPakils Tave tuoj apkabinti.Gonkelis, maþas, bet jaukus,Pakvies visus èia susirinkti.

Balta skarelë suboluos –Mama jau nuo rugiø pareina.O Tëvas glëbá dobiløAvelei neða ðvelniavilnei.

Ir visi broliai keturi,Ir visos sesës susirinko, –Visi namø kampai pilniJuokø ir klegesio dþiaugsmingo.

Tautvydas VENCIUS

Ir susapnuot. O galtik ásitikint, prisimint:Kiek duota vargo ir laukimoGimtinës girgþdanèius slenksèius uþmynus.Kas vakarà ðviesa tenai languos nurimo,Bet ne ðirdis ið toliø svetimø vëlai parvykus…

Tik duonos dar ðiltos pavësy,Tik karvës mylinèios ir laukianèios akyIr dar kaþkur paþvelgus, prisiminus,Prisëdus vaikiðkø ðëlioniø apsupty…

Èia viskas svetima ir paslaptingai savaDainø girdëtø auðtant priebalsy,Kada rasa nukritus kojas pakutena,Kur laukiamas ir iki valios mylimas esi…

Tokia akimirka iðliks minty þaviai nesumeluotaEilutëse raðytose pjûties gaivinanèios rûke.Prie seno þidinio ir liepoms þydint,Ir pagarbos minutæ uþ savus prieð vakarienæ tylint…

Rimantë BUTKUVË

Kas galëtø...Kas galëtø iðkast Tavo ðakná, Tëvyne,Ir kraujà iðdalint po laðelá kitiems atsinaujint...Eina eina þvejas pas þuvá -Takas uþþëlæs. Taip. Darþai iðdalinti...Kas galëtø iðduoti TëvynæÞemë raþienose, medþiuose, bulvëseTik ne many, ne ant manæs,Paèiame ilgiausiame klausime:Lietuva, kur tu eini?Ar tikrai spurdi, Tëvyne, nulauþtoj obely,Ir nëra ðirdy vietos net atsidusti...Bëga bëga zuikelis á svetimà laukà,Kulka, kol pasiveja – laisvë.Patys karðèiausi poteriai per þaibø atlaidus,Ir burnos nuostaba medþiams iðëjus...Ko dar galëèiau iðmokti, Tëvyne,Prie ðito lauþo, apmëtyto malkomis:Nebarstyt pelenø á plaukus,Nevogt,Neþudyt,Nesakyt netiesos,Numirti uþ laisvæ.

Stefa JURÐIENË

O Tëviðkë… „O tëviðke, laukø drugeli margas“,sparnus suglaudæs ant granito pilko…Tylos þenklais raðai èia meilës vardà,atliepiantá kalbëjimui paminklo.

„O tëviðke!“ O dþiaugsme, mielas varge!Tavi langai á kelià pasisukæ,kuriuo Þmogus iðëjo, kad sugráþtø kartà –uþaugæs Lietuvai, Tëvynei mûsø.

Paþinumu uþaugæs, Þodá sëjæs –kaip daigø grûdà meilei ir gerumui,kalbos grynumo ir tiesos idëjai...

„O tëviðke...“ Ar kas glotniau dar bûnauþ dvelksmà ðventumu gimtinës vëjo, –tà aðarà rasos ant þiedo rugio?!

Jurgis MONTVILA

Auga kalba„ Kalnai ant kalnø, o ant tø kalnø...“Arimas suraikytas tartum duona.Tarsi duona po arklo noragu sudygus gimtoji kalba.Raidþiø raidës, pasëjusios laukà, uþaugina þodþius:Lopðys – þemë, daina – dangus, mama – Tëvynë.

Liepos medþio vygëje uþgimsta lopðinë.Paskui mûkianèià pievà basomis, bekepuriailaksto rytdienos puslapiai knygø.Þodis spinduliu auga plûktinëj asloj...

Mojinës maldose, Rasø vainikuoseGyvenimu nesibaigianèioj lino kanèioje.Raþienø adatose ir þemës dumplëseMatuojasi rûbus lietuviø kalbos þodis.„Tenai Lietuva per amþius buvo...“

kur tëvo þodis – pasitinka ir iðlydi.Kur poteriai mamos palaimina duonà ir slenkstá.Tëvynës juodþemis gyvenimo gramatikà augina.

Laiðkas Gimtinei, Þemei, ÞmoguiKasdien iðëjusi á laukà ir giliai ákvëpusi tyro oro, tarsi atgyju ið naujo. Dþiau-

giuosi tokiais paprastais dalykais: saulës spinduliu, ðvieèianèiu pro langà, tyrooro gurkðniu, vandens èiurlenimu pakelëje ir paukðèiø èiulbëjimu prie virtuvëslango. Dþiaugiuosi dideliais, puriais it vatos gumulëliai debesimis, vaikais, þai-dþianèiais prie mokyklos, ir trispalve plazdanèia vëjyje. Man taip gera matyti,jausti ir girdëti visa tai ir dar daugiau, uþ kà turiu bûti dëkinga Tau, Gimtine.

Gimtinë man toks artimas ir ðiltas þodis, bet dar arèiau ðirdies man – Tëvynë.Toks suasmenintas þodis, kurá vos iðgirdus supranti, kad èia ne tik mûsø namai,tëvai, artimieji, mylimieji... Þinau, kad daug ðirdþiø èia sudauþyta ir aðarø pralietalabai daug, bet kur mums vieversiams bus gera, jei ne arimuose pilkuos... Mumsgera irtis Nemunu valtelëje senoj, bëgioti Guostos eþero pakrante, pliuðkentisvandeny. Mums gera skaièiuoti þvaigþdes, gulëti ant rasotos þolës, girdëti naktiestyloje grojanèius svirplius ir dþiaugtis, padëjus galvà ant mama ir gimtinekvepianèios pagalvës. Uþmigti saldþiu miegu, kokiu tik namuose uþmiegama. Èiamano ðirdis dainuoja, sapnai pildosi, myliu savo þemæ, kalbà ir savus.

Þeme, mûsø maitintoja, atsipraðau. Neklausk uþ kà, juk Tu þinai, kiek daugnegero Tau padarom. Sëjam, pjaunam, kultivuojam, taèiau nepadëkojam. Nepyk,að tariu Tau aèiû ir labai Tave myliu. Galbût ne að viena turiu dëkoti, taèiaugal bent ðiek tiek linksmesnë bûsi tu. Gamta nebegrasins mums vëjais, negàsdinskruðomis, sausra. Þemele miela, duonà duodi mums, pastogæ... Miðkais praturtinimûs Lietuvà. Èia girios oðia ir dejuoja, þaliuoja Lietuvos miðkai! Kadais aðnetikëjau, jog þemë tokia didelë ir apvali, taèiau dabar tiek daug þinau, kokianeaprëpiama, didinga Tu esi! Man stipriau ima plakti ðirdis!

Mielas kaimyne, drauge, mokytojau, þmogau, paklausyk, ar nieko Tu nenoripasakyti? Gal tau sunku, gal liûdna, nesmagu? Taèiau prabilk savu balsu irnebijok buèiuoti þemës, Tu nebijok supurvinti delnø. Visi mes þinom, kaip taigera, pajusti dulkes amþinai gyvø þmoniø. Þmogau, nebûki svetimas, savamkieme. Bûk geras, iðmintingas, mandagus – mylëki svetimus, savus. Nepagailëkgrûdø saujelës paukðèiams ir duonos trupinio varguoliams..

Senole, Lietuvële, neliûdëk. Apsidairyk, kaip èia graþu aplink! Þinau, kadne visur pasaulyje ramu, taèiau mes turim bût vienybëje kartu. Su meile aðlinkiu gyvuoti, laime spinduliuoti , ramiai miegoti, po þvaigþdþiø kupinu dangum...

Giedrë MORKÛNAITË, Stakliðkës

Mano mieloji Gimtine!Að esu Tavo vaikas. Esu laiminga, kad èia gyvenu. Miela

kiekvienà rytà prabudus paþvelgti á Tavo medþius, paukðtelius,ðviesiàjà saulæ. Tu – mano gyvenimo dalis, èia praëjo manovaikystë. Mëgstu vasaros rytais braidyti po gaivià rasà, kai maþilaðeliai kutena man padus…

Prisimenu, kaip þengiau pirmuosius þingsnius. Jie buvonedràsûs. Bet laikui bëgant ið Tavæs, Gimtine, gavau daugnaudingø pamokø.

Èia, mano kraðte, vyksta smagiausios ðventës. Ypaè patinkaUþgavënës ir patys skaniausi blynai… Atvaþiuoja koncertuotiatlikëjai ið kitø miestø, smagu pabûti kartu, pasilinksminti.

Mano kraðto þmonës geros ðirdies, darbðtûs. Èia iðsivysèiusiþemdirbystë, be kurios þmonës neiðgyventø. Aèiû Tau, Gimtine,uþ gerà derliø ir skaniausius vaisius.

Taigi, að Tau esu dëkinga, kad manimi rûpiniesi. Nors iriðvaþiuoèiau gyventi kitur, visuomet bûsi mano prisiminimuose.Linkiu Tau auginti daug darbðèiø, nuoðirdþiø þmoniø. Teguvyksta daugiau renginiø, tegu ðis kraðtas stebina visus, èiaatvykusius. Tegul kyla nauji pastatai, kad Tavo vaikai matytøTave besikeièianèià ir tobulëjanèià. Bûsiu laiminga galëdamagráþti pas Tave.

Raminta MARTUSEVIÈIÛTË, Ðilavotas

Mielas mano kraðto Þmogau!Noriu Tau papasakoti, kà að jauèiu, màstydama apie mû-

sø gimtinæ. Man atrodo, kad að jau taip seniai èia gyvenu. Jukað jau iðaugau savo vaikystæ ir þengiu á naujà gyvenimo etapà.

Kai uþveriu namø duris, man norisi eiti kaþkur toli toli…Ten, kur mes, dar bûdami maþi vaikai, lakstëm basomis irverkdavom, ágëlus bitelei. Ten, kur prabëgo paèios graþiausiosmûsø vaikystës dienos…

Tiesa, viskas ðiek tiek pasikeitæ – nebelaksto tokia daugybëvaikø po pievas, niekas neþaidþia su kamuoliu, o kai praþystaramunës, niekas jø nebeskina ir neneða savo senelëms ar ma-moms. Tik prisiminimai neiðnyksta, ta þolë vis dar tokia pat þalia…

Tai neiðeik dar ið namø,Paglostyk maumedá vienmetá,Nubëk per Skriodæ tilteliu,Rugelá keldamas þiemkentá.

Dar á Slyvynæ palypëk,Pamoki miðkui suokalbingam,Ðeriuotës pievoj pagulëk,Jos ðaltinëlio atgaivintas.

Ir antaniniø obuoliøSenam sode dar prisirinki...Èia nerimà ir liûdesá kartu...Dël Lietuvos kanèiø pamirðki.

Gyva kovojanti tauta,Nors niekada nebuvo lengva.Ir Tu gyvenk, kovok su ja –Mums Tavo þodis ðventas!

Antanina STRUMILIENË

GimtineiKà man davei, tà viskà ir gavau.Ko negavau - gal to ir nereikëjo.Èia augau, dirbau, dainavau,Rudens laukai man auksu uþmokëjo.Èia toks darbðtus ir paprastas þmogus,Gimtam sodely – lakðtingëlës balsas,Èia ðiluma mûs rankø ir ðirdþiø,Ir skambantis laukais vestuviø valsas.

Man sakmæ nesibaigianèià kartosÞvaigþdë likimo ir gimtinës uosis,Ir kai svajoniø fleitos jau negros,Sugráþusi – gimtinei pasiguosiu.

Anarsija ADAMONIENËPalinkëjimai Just. Marcinkevièiui

„Nemune, Nemunëli, jei tu gyvas,/ Tai duok, kad gyvenimas ðis/Niekados nesibaigtø.“ ( Just. Marcinkevièius)

O gal ir gerai, kad mûsø kraðte nepristatyta naujø pastatø,kaimelis lieka toks pat, kaip mano vaikystëje. Jame tarsiiðsaugota mûsø vaikystë. Tarsi sustojæs tas laikas, kai buvomelaimingi, kai pavasariniame lietuje lakstydavome po balas,kai nustojus lyti nuðvisdavo saulutë ir pasirodydavovaivorykðtë, o mes þiûrëdavome nustebæ…

Liûdna tai, kad jau tuoj tapsiu suaugusi, teks iðvaþiuotimokytis kitur, vis reèiau ir reèiau gráðiu á gimtinæ. Taèiau podaugelio metø að papasakosiu savo anûkams, kokiame kraðteir kokiame laike prabëgo mano vaikystë, o jei gyvensiu kurnors kitur, bûtinai juos èia atsiveðiu…

Indrë KLIMAVIÈIÛTË, Ðilavotas

Rimvydo Strikausko nuotrauka

2020 m. kovo 7 d. Nr. 19 (10272) 8 p.

Pjauname metalo lakðtus (juodàjá,nerûdyjantá, aliuminá) su CNC plaz-minio pjovimo staklëmis. Galimepjauti nuo 2 mm iki 75 mm storioplieno lakðtus. Daugiau infocncexpress.lt arba tel: 8 652 53294, Birðtonas.

Vairavo neblaivûsKovo 3 d. apie 2 val. Birðtone, Prienø g., sustab-

dytas automobilis BMW 5ER REIHE, kurá vairavone tarnybos metu, neuniformuotas, neblaivus (1.49prom. alkoholio) Alytaus apskr. VPK pareigûnas(g. 1985 m.), kuriam suraðytas administracinio nusi-þengimo protokolas pagal LR ANK 422 str. 5 d.

Kovo 3 d. apie 16 val. 55 min. Birðtone, Vaiþ-ganto g., neblaivus (2.84 prom. alkoholio) Ukrainospilietis (g. 1980 m.) vairavo ámonei priklausantáautomobilá Seat ALHAMBRA. Átariamasis buvosulaikytas ir uþdarytas á areðtinæ.

Apgadintas automobilisKovo 2 d. apie 21 val. Prienuose, Revuonos g.,

vyras (g. 1964 m.), atëjæs prie namø stovëjusio auto-mobilio „Renault Espace“, pastebëjo, jog aðtriudaiktu subraiþytos automobilio iðorinës këbulo de-talës. Padaryta nuostolio uþ 200 eurø. Turtà suga-

dinæs asmuo nustatinëjamas.

SmurtasAlytaus apskr. VPK Prienø r. PK gautas prane-

ðimas, kad vasario 29 d. apie 14 val. 50 min. Prienør., Ðilavoto sen., Klebiðkio k., konflikto metu vyras(g. 1958 m.) smurtavo prieð sûnaus sugyventinæ (g.1974 m.). Ávykis tiriamas.

Pasisavinti pinigaiKovo 4 d. Alytaus apskr. VPK Prienø r. PK gau-

tas pareiðkimas apie tai, jog vasario 28 d. ið vyro(g. 1976 m.) sàskaitos per tris kartus pasisavintipinigai. Padaryta nuostolio uþ 1777 eurus.

Kovo 4 d. Alytaus apskr. VPK Prienø r. PK gau-tas pareiðkimas, kad vasario 26 d. ið moters (g. 1936m.) sàskaitos pasisavinti pinigai. Padaryta nuostoliouþ 1004 eurus.

Parengta pagal Alytaus apskritiesVPK pirminæ informacijà

dienai Lietuva negali sau leisti tokiøinvesticijø, o sàjungininkai mums tàparamà duoda. Visgi dël savo sau-gumo turime stengtis ir patys beivykdyti ásipareigojimus Aljansui.Majoro M.Geleþiûno teigimu,NATO partneriai vertina Lietuvospastangas stiprinant kariuomenæ:po ávy-kiø Ukrainoje Lietuvapagaliau skyrë 2 proc. BVP kraðtogynybai, ðalyje atkurta ðauktiniøtarnyba, ákurtos greito reagavimopajëgos, vyksta sparti kariuomenësmodernizacija, kuri pasaulyje geraimatoma ir vertinama. „Lietuva iðregiono iðsiskiria sparèiausiu prie-moniø vykdymu ir saugumo situa-cijos gerinimu“, – teigë mjr. M.Geleþiûnas.

Susitikimo metu NATO atsto-vai taip pat akcentavo, jog vienaslauke ne karys, todël ðalies sau-gumu turi rûpintis visa visuomenë.„Mes negalime bûti pasyvûs, todëlturime bûti vieningi ir tarpusavyje,ir su sàjungininkais, turime gilintis,domëtis, nes gyvename informa-cinio karo laikotarpiu. Be to, turimebûti pasirengæ nenumatytiems at-vejams ir asmeniðkai þmonës, ir sa-vivaldybës, ir kariuomenë“, – kal-bëjo delegacijos atstovas.

Paklaustas, kaip NATO vertinaLietuvos ðauktiniø pasirengimà,pulkininkas J. Larsen teigë, jog Lie-tuva yra viena ið nedaugelio NATOnariø, kurios pastangos aukðèiau-siuose Aljanso sluoksniuose ne-kelia papildomø diskusijø. Jo tei-gimu, kai kurios ðalys turi nemaþaipastabø ið Aljanso virðûniø dël permaþai skiriamo dëmesio saugumuiir NATO ásipareigojimø vykdymui.„Ðauktiniø skaièius, ginkluotë, ka-riuomenës modernizacija ir prisi-dëjimas prie ávairiø NATO misijø

NATO diena Birðtone: Lietuvapasaulio grësmiø kontekste

ið tiesø yra vertinami labai gerai“, –teigë J. Larsen, kartu pabrëþdamas,jog savo kariná parengimà Lietuvasutvarkë per gana trumpà laikà.

Pastaruoju metu daug diskusijøkelia Rusijos ir Turkijos santykiai,taèiau, pulkininko teigimu, ðiuometu dedamos visos pastangos, kadkarinis konfliktas nekiltø. Kalbantapie santykius su kitomis ðalimis,gyventojai taip pat domëjosi, kaipNATO vertina Baltarusijà. Atsa-kant á klausimà, pulkininkas pabrë-þë, jog visoms ðalims itin svarbu ið-laikyti gerus santykius su kaimyni-nëmis ðalimis. „Þinau, kad po-litiniam vaidmeny vyksta daug de-rybø, diskusijø. Nepaisant visø iððû-kiø, að tikiu, kad tie santykiai bus ðvel-nûs“, – komentavo J.Larsen. Ðiuoklausimu savo nuomonæ pareiðkë irB. Trakymas, kuris teigë, jog reikianepamirðti ir to, jog Baltarusijanëra demokratinë valstybë, o Ru-sija nenori paleisti Baltarusijos iðsavo átakos zonos, todël daro viskà,kad Baltarusija jaustøsi nuo jospriklausoma.

Sulaukæs klausimo apie NATOðtabo darbo dienà, J. Larsen sakë,jog Lietuvoje tarnaujantys kariaidël Lietuvos saugumo dirba ir sukariniais ðtabais, ir su visuomene.„Mûsø unikalumas yra tame, kadmes dirbam ir su Lietuvos kariuo-menës gynybos ðtabu, ir su NATOaukðtesniais ðtabais, kurie yraLenkijoje bei Belgijoje. Be to, vyk-dome daug susitikimø politiniulygmeniu: su gynybos ataðë, amba-sadoriais, prisidedame prie NATOpristatymo civilinëje aplinkoje. Mû-sø ðtabo veiklos diapozonas yra ðiektiek platesnis nei tipinio karinio ðta-bo. O pagrindinë uþduotis yraNATO greito reagavimo pajëgøpriëmimas – tas pajëgas, kurios yraapie 10 000 kariø, mes esame pasi-ruoðæ priimti kad ir ðiandien, taèiautai reikalauja nuolatinio situacijosþinojimo ir tø þiniø atnaujinimo,privalome þinoti civilinës infra-struktûros pajëgumus, pokyèius irvisa tai nuolatos sekti“, – kalbëjopulkininkas.

Po susitikimo Birðtono savival-dybëje kariðkiai aplankë paminklà,skirtà atminti Birðtono apylinkëseþuvusiems partizanams, vëliau savoveiklà pristatë Birðtono gimnazi-joje bei surengë ginkluotës ir tech-nikos pristatymà kurorto gyven-tojams.

Rimantë Janèauskaitë

Kelias dienas ið eilës uþsukusi á Raimondos Lie-tuvininkienës sëklø krautuvëlæ Liepø gatvëje, Prie-nuose, bandþiau surasti minutæ kità laiko tarp pir-këjø, kad galëèiau pakalbinti ilgametæ jos savininkæ.Kadangi pirkëjø parduotuvëje vis daugëjo, o Rai-mondos plati nuoðirdi ðypsena nieko nekainuoja, tai-gi ir bendravome kartu: ir ji, ir pirkëjai. „Ar ir natûrojbus tokie tie serenèiai, kaip èia“, „Koká plotelá uþsësiusu tiek sëklø“? – dar klausia Raimondos moterys,iðsirinkusios mëgstamø gëliø sëklø. „Ðios zinijos þie-das tikrai bus 14 centimetrø skersmens“, – patikinavienà, kitai Raimonda pataria, kokia dirva geriausiaitinka sëklai. Ir taip iðtisai vyksta bendravimas.

– 1991 metais pradëjau dirbti Kauno sëklø parduo-tuvëje, o nuo 1995 metø atsidariau savo kioskà didelia-me turguje. Ðià parduotuvæ atidariau 2014 metais irsëkmingai dirbu, – sukdamasi tarp pirkëjø pageidavimøir negailëdama patarimø, pasakoja ji, uþsimindama irapie dalyvavimà ávairiuose seminaruose.

– Domiuosi kiekvienà dienà, viskas keièiasi, dauginformacijos. „Tik neuþberkit þeme, kai sësit, sunkiaikalasi, dëkit plëvelæ ant virðaus“, – tuo paèiu patariapirkëjai, kuri pirko ir pomidoriukø „Vilma“, „Venus“sëti á vazonus. Besikeièiantys pirkëjai rinkosi ridikëliø,salotø, ðpinatø, kitø sëklø ankstyvam sëjimui. Pirko irsvogûnëliø á ðiltnamius anksèiau sodinti, bûtent laiðkams.

Apie kovo vidurá sësianti balkone „darþelá“ vienapirkëja rinkosi kuo ávairiausiø gëliø. „Kokiø patartu-mëte? Mes pernai pas jus pirkome pomidorø, ridikëliø,labai gerai uþaugo“, – klausë kiti. „Sëkite kovo 8 – 10dienomis pomidorus. O, tai jûs pernai pirkote „Dþulje-ta“, kuriø veislës vienas pomidoras sveria apie 170 gra-mø“, – maloniai ðyptelëjusi, paþiûrëjusi á pirkëjus, atsi-minë Raimonda. „Kai kurie pirkëjai per eilæ metø per-ka. Þinau, kà jie uþsakys, kiek ir ko nupirks. Malonu,kai pasidalija patirtimi, kas sudygo, kaip auga, koksderlius, ir vël sugráþta“, – nedingstant ðypsenai, mintimisdalijosi Raimonda. Ji taip pat dþiaugiasi, kad ðiandiengali pirkëjams pasiûlyti rinktis ne ið keliø, o jau kelio-likos veisliø pomidorø, agurkø, burokëliø, kopûstø,morkø, moliûgø, cukinijø, ridikëliø sëklas. Antai vienbazilikas gali bûti – raudonlapis, citrininis, cinamoninis,kvapusis. O kiek dar prieskoniniø augalø, kadaise sëda-vo ðeimininkës tik krapø, petraþoliø, dabar perka ru-kolas, ðalavijus, salierus, citrinþoles ir daugybæ kitø.„Gal galite patarti, ar geriau pirkti hibridines agurkøsëklas, ar ne?“ – vël á parduotuvës ðeimininkæ kreipiasi

moteris, kuri, kaip sakë, atvyko ne tik nusipirkti ávai-riausiø sëklø, net egzotiðkø kivi, bet ir pasitarti su Rai-monda. „Gal ir nesulauksiu að to pavasario, bet sëklosliks, bûtinai kas nors pasës“, – humoro nestokojo mo-terëlë ið Naujosios Ûtos, besidþiaugdama Raimondospraktiðkais patarimais, ne tik tuo, kas paraðyta ant pa-kelio. „Á drëgnà skuduriukà, á maiðiukà ir pamatysit, arpradës dygti pernykðtës moliûgo sëklos“, – pataria kitaipirkëjai. Moterëlës perka, kaip sakë viena, „uþ visàpensijà“, gëliø, kad dþiaugtøsi iki ðalnø. Ji rinkosi gëliøir gumbeliais – begonijø, lelijø, kardeliø, jurginø, kurieuþaugtø vieno metro aukðèio. Tik tokio ûgio jai reikia.

Raimonda pasakoja, kad tikrai daugëja ekologinësdarþininkystës puoselëtojø, bet bûna, kad pabandæ eko-logiðkai darþininkauti, kai kurie po metø kitø vël perkatràðas. „Svarbu nepadauginti, laikytis nustatytø normø,berti gal kiek maþiau“, – pataria Raimonda. O apiehermetiðkai pakuojamas daugiausia beicuotas sëklasRaimonda sako, kad pirkëjai patys atsirenka. Nors sëk-los bûna labai daigios, iðauginti augalai atsparesni li-goms, bet jos yra brangesnës. Juk hibridinës sëklos gau-namos sukryþminus du komponentus. Tokiø augaløsëklø saugoti kitiems metams Raimonda nepataria, o,radus uþsilikusiø nuo pernai, gerai pagalvoti, ar sëti,nes jos gali bûti neiðsaugojusios gerøjø savybiø.

Pokalbio, kuris vyko vis ásiterpiant pirkëjams, metupraturtëjau þiniomis apie ávairias augalø veisles, ið-girdau daug patarimø. Iðties labai graþu, kai ir nepa-þástami þmonës eilutëje kalbasi apie gëles, darþoves,þemæ, dalijasi patarimais, áþvalgomis, ir net pasikeièiatelefono numeriais, kad rudená galëtø susitikti, ir Rai-mondà, ir vienos kitas skanumynais ið naujo derliauspavaiðinti. Ir tas laikas, praleistas sëklø krautuvëlëje,tampa labai brangus, kai iðeini ne tik sëklomis neðinas,bet ir geromis emocijomis, naujomis þiniomis.

Palma Pugaèiauskaitë

Iðkylavo Þvërinèiaus miðkeSveikos gyvensenos klubo „Ðilagëlë“ nariai smagiai pasitiko pavasará. Praëjusá savaitgalá jie

iðkylavo Þvërinèiaus miðke, aktyviai judëjo ir dalyvavo rungtyse, kûreno lauþà, kepë bulves ir èirviniusblynus, pasidþiaugë bundanèia gamta.

Laikas, praleistas sëkløkrautuvëlëje – prasmingas

(Atkelta ið 5 p.)

Atvira ir saugi Europa

2020 m. kovo 7 d.9 p. Nr. 19 (10272)

Gimtinë Prienø kraðtas, o dabar?

Vasario 27 dienos popietë, skirta ArimantoDumèiaus knygos „Dumèiai: kilmë, giminystës ry-ðiai, veikla“ sutiktuvëms, prasidëjo Veiveriø Ðv.Liudviko baþnyèioje ðv. Miðiomis uþ Dumèiø gi-minæ, kurias aukojo kunigai Kæstutis Vosylius irKazimieras Skuèas. Po pamaldø uþdegta þvakiøir padëta gëliø ant kunigo Vincento Dumèiaus ka-po baþnyèios ðventoriuje.

Simboliðka, kad á knygos pristatymo ðventæ susirin-kome Veiveriø Antano Kuèingio meno mokyklos sa-lëje, buvusioje Mokytojø seminarijoje, kurià baigë netketuri Dumèiai: Petras (1879), Stepas (1910), Stepas(1913), Vaclovas (1911).

Ðios mokyklos mokytoja Remigija Kasparaitytësmuiko garsais pakvietë susirinkusiuosius susikaupti,o PJMVB Veiveriø bibliotekos bibliotekininkë OksanaVenckûnienë Justino Marcinkevièiaus eilëraðèio „Gy-venimas“ þodþiais pradëjo knygos, á kurià autorius,paaukodamas ilgas valandas savojo laiko, ádëjo dau-gybæ minèiø ir istoriniø þiniø, ðventæ.

2019 metais V. Staniulio knygyno iðleistà knygà„Dumèiai: kilmë, giminystës ryðiai, veikla“, kurià su-daro 9 skyriai, 383 puslapiai, pristatë pats autorius -Lietuvos politinis ir visuomenës veikëjas, buvæs trem-tinys, ðaulys, ðirdies chirurgas, habilituotas daktarasprofesorius Arimantas Dumèius. Leidinys gausiaiiliustruotas ávairiomis nuotraukomis, þemëlapiais, do-kumentais ir kitais socialiniais artefaktais; apraðytosDumèiø giminës iðtakos nuo geografinio/teritorinioprûsø – sûduviø arealo; pristatyta Dumèiø gyvenvieèiø,vadinamø „dumèynëmis“, Ðakiø, Vilkaviðkio ir Mari-jampolës rajonuose þemëlapis bei Dumèiø giminës ge-nealogijos schema.

Ið Dumèiø giminës iðaugo nemaþai Lietuvos ðvie-suoliø – mokytojø, kunigø, karininkø, ûkininkø ir visuo-menës veikëjø, kurie, nors ir nukentëjæ nuo keliøokupacijø, visais istoriniais laikotarpiais prisidëjo prielietuviø tautos, valstybës, kalbos, raðtijos ir krikðèio-niðkos dvasios gyvybingumo stiprinimo.

Veiverieèiams labiausiai svarbus ðios garbingos gi-minës atstovas Vincentas Dumèius. Bûsimas kunigasgimë 1886 metais vasario 28 d. Nuo 1940 metø iki patgyvenimo saulëlydþio kunigavo, vëliau tarnavo kaipaltarista Veiveriø parapijoje. Pokariu kunigui Vincentuipavyko iðvengti represijø, tad savo erudicija ir krikð-

èioniðkojo þodþio sklaida buvo mylimas ir gerbiamasparapijieèiø dvasios ganytojas. V. Dumèius mokëjoaðtuonias kalbas, buvo plaèiai apsiskaitæs, garsëjo kaippuikus giesmininkas ir pamokslininkas. Domëjosi tau-tosaka, jo uþraðyti dainø tekstai saugomi Lietuviø litera-tûros ir tautosakos institute. Kartu su broliu kanau-ninku Jonu Dumèiumi rëmë brolio Juozo, gyvenanèioPikþirniuose, sûnaus Jono Dumèiaus (1905–1968)studijas Kauno Vytauto Didþiojo ir Ðveicarijos Bazeliouniversitetuose. Ðis gabus jaunuolis tapo pasauliniolygio klasikinës filologijos mokslininku, profesoriumi,antikos þinovu – Hesiodo, Herodoto, Platono, Petro-nijaus, Aristofano, Menandro, Plauto, Aischilo, Aristo-telio, Nikomacho, Senekos ir kt. autoriø veikalø vertëjuá lietuviø kalbà.

Veiveriuose iðgyvenæs beveik iki 100 metø, kunigasVincentas Amþinybën iðkeliavo 1986 metø vasario 7 dienà.

Malonu, kad á popietæ, skirtà Dumèiø giminei at-minti, atvyko nemaþas bûrys garbingø sveèiø: knygosautoriaus þmona Elona Dumèiuvienë, LR Seimo narë

Pristatyta nauja knyga „Dumèiai:kilmë, giminystës ryðiai, veikla“

Parodþiusi praeities kelià, tautos istorija turi padëti suprasti ir jos dabartá. Adolfas Ðapoka

(Nuke l ta á 12 p . )

– Kodël nusprendei studijuotiþurnalistikà? Ar turëjai kokiø norskitø pasirinkimø, kà norëtum stu-dijuoti ir su kuo sietum savo gyve-nimà?

– Þurnaliste norëjau bûti nuo 5klasës. Tikrai. Në kiek nemeluoju.Puikiai pamenu, kai Pakuonio pa-grindinëje mokykloje, bûdama galantroje klasëje, paraðiau pirmàjá sa-vo straipsná á mokyklos laikraðtá. Jautada tëvai sakë, kad turbût bûsiuþurnaliste. Pradëjau aktyviai raðytieilëraðèius, ne kartà tapau laureatesu savo darbais, besimokydama„Þiburio“ gimnazijoje taip pat bu-vau dalis „Salve“ laikraðèio. Esu la-bai laiminga, kad tà akimirkà, kainorëjau maiðtauti ir nestudijuotiþurnalistikos, buvo ðalia tëvai... Jeine jie, neþinau, kaip viskas bûtø pa-sisukæ.

– Kas nutiko?– Paskutiniais metais mokykloje

norëjau maiðtauti ir nusprendþiau,kad atsisakysiu vaikystës svajonës.O kas, jei að pati to nenoriu? O kas,jei man ðià mintá, kad bûsiu þurna-listë, ákalë á galvà tëvai? Taip nu-sprendþiau nestoti á þurnalistikosstudijø programà, taèiau mama

paskutinæ akimirkà mane uþregist-ravo á stojamàjá konkursà ir pasiûlëiðbandyti savo jëgas. Uþ tai bûsiujai visà gyvenimà dëkinga.

– Kokios buvo tavo studijos?– Studijavau ketverius metus

Vilniaus universitete. Per tuos me-tus iðbandþiau save kaip laikraðèioreporteræ – praktikà atlikau regio-ninëje spaudoje, laikraðtyje „Gyve-nimas“. Uþ jà buvau ávertinta iruniversitete, mano darbai buvo

Apie tai, kaipsvajonës virto realybe

„Labas rytas, „Power Hit Radio“ klausytojai“ – kiekvienà rytànuo 7 valandos sveikinasi ið Prienø kraðto kilusi Elena Janèiukaitë(24). Sostinëje þurnalistikos studijas krimtusi mergina jau treèiusmetus dirba dinamiðkame pramogø pasaulyje, o kartu koja kojonþengia su þiûrovø mylimiausia televizija – TV3.

Apie tai, kaip svajonës virto realybe, kalbamës su paèia Elena.

(Nuke l ta á 12 p . )

Pakuoniðkis Mindaugas Simanavièius – prisiekæs keliautojas irþygeivis, daugiau kaip 10 metø plaukiojantis baidarëmis, kopiantisá kalnus, keliaujantis pësèiomis ir Lietuvoje, ir uþ jos ribø. Tad ðeð-tadiená á jo suburtà popietæ Pakuonio bibliotekoje susirinko norintysneakivaizdiniu bûdu pakeliauti po taip vadinamà ugnies ir ledo þemæ– Kamèiatkà. Joje kartu su bendraminèiais Mindaugas praleidotris savaites.

Ugnies ir ledo þemëje

(Nukel ta á 12 p . )

Palaikyti Mindaugo kelionëspristatymo á Pakuoná atvyko irketuri jo bendraþygiai. Þiûrëtaskelionæ uþfiksavæs filmas, klau-sytasi iðsamiø pasakojimø ir ko-mentarø. Kelionës dalyviamsKamèiatka buvo sena svajonë dëljos unikalios gamtos. Þemëje re-ta vietø, kur tiek daug veikianèiøugnikalniø, geizeriø, maþai pa-

liestø miðkø ir juose gyvenanèiømeðkø, su kuriomis ir mûsø þy-geiviams teko pasimatyti, betkonfliktø sugebëta iðvengti.

Keliautojai þygiavo taiga, kal-nais ir juodo vulkaninio þvyro dy-kynëmis, matë mirusius miðkus,kuriuose visà gyvybæ ir medþius

Jovydas Juocevièius: Lietuvair jos istorija man svarbios

Ðiuo metu studijuoju Esekso universitete Anglijoje. Nors Lietuva irjos istorija man visada buvo svarbios, tik iðvykæs studijuoti á uþsienásupratau, kokia ið tikrøjø brangi man yra tëvynë. Kaip sakoma, tik netekæspradedi vertinti tai, kà turëjai.

Bûdamas Anglijoje vis ilgiuosi Lietuvos gamtos, lietuviø kalbos bei,þinoma, ðeimos. Kovo 11-oji man yra neeilinë diena. Dël 1990 m. atkurtosNepriklausomybës galiu dþiaugtis iðkovotos laisvës vaisiais: nebijot atviraireikðt savo mintis, laisvai keliauti ir paþinti pasaulá bei puoselëti lietuvybæ.

J.Juocevièius su EP nariu P.Auðtrevièiumi.

2020 m. kovo 7 d. Nr. 19 (10272) 10 p.

Ð.m. kovo 23 d. UAB „Nar-ma“ vykdys valstybiniø miðkøsklypø, esanèiø Stakliðkiø sen.,Stakliðkiø k., kadastrinius ma-tavimus. Á ribø þenklinimàkvieèiami ðie mirusiø, iðvykusiøá uþsiená ar neregistruotø as-menø þemës sklypø paveldë-tojai ar artimieji: skl.Nr. 6953/0006:0004 12.00-12.10 val., skl.Nr. 6953/0006:0029 12.30-12.45val., skl.Nr. 6968/0001:0240 ir6968/0001:0241 14.00-14.30val. Info: 865754720 arba Ûki-ninkø g.10, Marijampolëje.

Nustatë keliø ir gatviøremonto prioritetusIðlauþo seniûnijos teritorijoje –

62 km vietinës reikðmës þvyrkeliø,5,3 km asfaltuotø keliø. Jie priskirtitvarkyti seniûnijai – kiek leidþia tu-rimos lëðos, jie greideriuojami, þvy-ruojami, pakelëse kertami krû-mokðniai. Pastaraisiais metais uþ-lygintos duobës Alytaus, Dainavos,Sodø, Ðventupës, Lapupio kaimogatvëse, ties ávaþiavimu á Linksma-kalná.

Seniûnaitijø atstovø teigimu,reikëtø atkreipti dëmesá ir á ðlapiasbei duobëtas keliø atkarpas atokes-nëse kaimo vietovëse, kur geltona-sis autobusiukas bei nuosavastransportas sunkiai pravaþiuoja.

Seniûnas informavo, kad, Prie-nø rajono savivaldybës tarybai pa-tvirtinus Savivaldybës keliø (gatviø)rekonstrukcijos ar remonto trejømetø prioritetiniø objektø sàraðà,dar ðiais metais numatyta atlikti ka-pitaliná Liepø gatvës Purvininkøkaime remontà ir pakloti asfaltbe-tonio dangà, taip pat suremontuotiMaironio gatvës ðaligatvá Iðlauþe,árengiant ir lietaus vandens surinki-mo sistemà. Ðiems darbams numa-tyta 110 600 eurø.

Kitais metais Vytauto Gurevi-èiaus gatvëje, Iðlauþe, suplanuotaárengti ðaligatvá ir automobiliø sto-vëjimo aikðtelæ, asfaltuoti Lelijøgatvæ Purvininkø kaime. 2022 me-tais á darbø planà átraukti Ðilo gat-vës Pakumprio kaime ir M.Ðalèiausgatvës Èiudiðkiø kaime remonto irasfaltavimo darbai.

T.Skrupskas viliasi, kad ðiaismetais Keliø direkcija pradës Þvejøgatvës ðaligatvio su lietaus nuotekøsurinkimu árengimo darbus. Pro-jektas buvo vieðinamas gyventojøsusirinkime, iðklausyti jø pasiûly-mai, daromos korekcijos. Savival-dybës iniciatyva, suradus finansavi-mo ðaltiná, rengiamas Kaimynø gat-vës asfaltavimo darbø projektas.Taigi gerinant keliø infrastruktûràir bûklæ, teigiamø pokyèiø yra.

Mero A.Vaicekausko teigimu,tai, kad pastaraisiais metais buvopakeista keliø tvarkymo ir finansa-vimo taktika, atsisakant jø remontotrumpomis atkarpomis, susitelkiantá didesnës apimties darbus, pasitei-sino. Deja, kaip ir pernai ar uþper-nai, meras prisipaþino neturintisnaujienø ið Vyriausybës dël labaiapkrauto ir avaringo kelio Alytus –Prienai – Kaunas rekonstrukcijosdarbø pradþios.

Per pastaruosius metus seniûni-jos gatvëse árengtø ðviestuvø padau-gëjo pustreèio karto – iki 205. Ta-èiau, pasak kai kuriø gyventojø, ðisskaièius nëra pakankamas. Sutvar-kytos Auðros gatvës Purvininkuosegyventoja këlë klausimà dël ðvies-tuvø árengimo joje. „Auga maþi vai-kai, ir gatvëje yra nesaugu,“ – ak-centavo ji.

Seniûnas negalëjo paþadëti, kadá praðymà bus greitai atsiþvelgta.Ðiemet svarstytas Mokyklos gatvësIðlauþe apðvietimo klausimas, o sà-raðe savo eilës gatviø „elektrifika-vimui“ laukia Graþuèiø, Laukiðkiø,Èiudiðkiø, Purvininkø, Ðiauliðkiø irkitø kaimø bei kai kuriø Iðlauþogatviø gyventojai. Anot seniûno,apðvietimas – tai ne tik lempuèiøásukimas, bet ir atramø pastatymasbei linijos nutiesimas – tokiø pro-jektø parengimui reikia turëti dau-giau lëðø.

Gyventojai susirinkime këlëklausimà dël vairuotojø ir pësèiøjøsaugumo, praðydami baigti gatviøIðlauþe þymëjimo darbus, keliø

þenklais nurodant eismo dalyviøpirmumà, anot jø, tai áneðtø dau-giau aiðkumo ir padëtø iðvengti ne-laimiø. Savivaldybës mero pava-duotoja Loreta Jakinevièienë pa-kvietë seniûnijos atstovus ðiuo klau-simu kreiptis á Savivaldybës saugauseismo ir pavëþëjimo komisijà.

Kultûriniai renginiaiiðsiskyrë masiðkumuT.Skrupskas galëjo pasidþiaugti,

kad praëjusiais metais seniûnijojevykæ kultûriniai renginiai pasiþymë-jo masiðkumu. Jo nuomone, pasi-teisino Valstybës dienai ðvæsti pasi-rinkta vieta ant Paèiudiðkiø piliakal-nio, kur susirinko daugybë þmoniø.Patrauklumo nestokojo seniûnijosvasaros ðventë, kuri subûrë 500 da-lyviø. Prasmingas buvo Dambravoskoplytëlës 100-meèio minëjimas.Paþymëtos pagrindinës valstybinësðventës: Vasario 16-oji, Kovo 11-oji, áþiebta Kalëdinë eglë. Kasmetorganizuojami tradiciniai krepðinio„3x3“ ir stalo teniso turnyrai.

Kultûriniame gyvenime atsira-do naujas saviveiklos daigelis – Aus-mos Sakalauskaitës vadovaujamasmoterø ir mergaièiø vokalinis an-samblis, kuris koncertavo ir ðiosusibûrimo dalyviams.

Seniûnijos gyventojai kvieèiamigausiai susirinkti ir á Lietuvos Ne-priklausomybës atkûrimo dienos30- meèio ðventæ, kuri vyks kovo 10d. 17 val. Iðlauþo seniûnijos salëje.

Ðios ðventës iðskirtinumas tas,kad antrajame seniûnijos administ-racinio pastato aukðte þadama ati-dengti lentà su nepriklausomybëslaikotarpiu seniûnijoje dirbusiø se-niûniø – Janinos Kuncevièienës(1990 – 1995 m.), Stefanijos Juodie-nës (1995 – 2000 m.) ir FilomenosRuseckienës (2000 – 2011 m.) pa-vardëmis ir nuotraukomis. Anotdabartinio seniûno, buvusios se-niûnijos vadovës sutiko dalyvautiðventëje, tarti sveikinimo þodþius irpasidalinti prisiminimais apiesavivaldos kûrimàsi.

Dalë Lazauskienë

Svarbi ne tik keliø bûklë,bet ir gyvenamoji aplinka

Mums rûpi

(Atkelta ið 3 p.)

Auto

rës

nuot

rauk

os

Manto Valaièio I.V 2020 m. kovo mën. 18 d. nuo 13:40 val. iki14:40 val. atliks þemës sklypø kadastrinius matavimus, esanèiø Gele-þûnø k., Birðtono sen., Birðtono sav. Skl. Proj. Nr. 434-2, 434-3, kurieribojasi su Jono Kazlausko (miræs) Skl. Kad. Nr. 6935/0001:0126 skly-pu. 2020 m. kovo mën. 23 d. nuo 12:20 val. iki 12:50 val. atliks kadast-rinius matavimus Juodaviðkiø k., Jiezno sen., Prienø r. sav. Skl. Proj.Nr. 1016-32, kuris ribojasi su Antano Vytauto Sodaièio (miræs), Anta-no Sodaièio (miræs) bei Danutës Mickienës (mirus) Skl. Kad. Nr.6915/0009:0060 sklypu. 2020 m. kovo mën. 24 d. nuo 12:00 val. iki12:30 val. atliks kadastrinius matavimus Anglininkø k., Jiezno sen.,Prienø r. sav. Skl. Proj. Nr. 1016-11, kuris ribojasi su Virginijos Vins-kienës (mirus) Skl. Kad. Nr. 6915/0003:0143 sklypu. Nuo 12:45 val.iki 13:00 val. atliks kadastrinius matavimus Vilûnëliø k., Jiezno sen.,Prienø r. sav. Skl. Proj. Nr. 1001-9, kuris ribojasi su Jono ValanèiausPaðkevièiaus (miræs) skl. Kad. Nr. 6915/0003:0159 sklypu. Taip patnuo 15:30 val. iki 15:50 val. atliks matavimus Anglininkø k., Jieznosen., Prienø r. sav. Skl. Proj. Nr. 1016-14, kuris ribojasi su DomicelësBajorienës (mirus) ir Marijonos Zaparackienës (deklaruota gyve-namoji vieta neþinoma) Skl. Kad. Nr. 6915/0003:0068 sklypu. Minëtaislaikais vyks ribø þenklinimas vietovëse. Praðome atvykti minëtø kaimy-niniø sklypø savininkø giminaièius arba suinteresuotus asmenis.Neatvykus darbai bus tæsiami, praðome pastabas pateikti per 30 dienønuo matavimø datos. Tel. 8 608 94 027.

„Gyvenimo“ redakcijojepriimami skelbimai ir áAlytaus, Marijampolës irVilkaviðkio miestø ir rajonølaikraðèius.

„16 metø þmogui – tai tvirtapradþia ið paauglystës á brendimà,trûksta tik 4 metø ir mes jau tu-rësime visà brandþià kartà“, – trum-pai kolektyvà ir pacientus sveikinodirektorius Vladas Arþanauskas,kartu prisimindamas ir paèià pra-dþià, kai jo vizija – apgriuvusá pa-statà Prienø kareiviniø miestelyjepritaikyti visuomenës reikmëms –daug kam atrodë nesëkminga.

Paklaustas, kaip per 16 metøpasikeitë „Ðeimos klinika“, direk-torius pabrëþë, jog vienas ið didþiau-siø ir labiausiai matomø pasikei-timø – tai tarsi feniksas ið pelenøatgijæs pastatas, kuris tapo visuo-menei naudinga vieta. Þinoma, bë-gant metams, atsinaujino ir medi-cinos aparatûra, kolektyvo bran-duolá, kurio tikslas – suteikti ko-kybiðkas paslaugas, papildë naujikompetentingi darbuotojai.

„Mes prieniðkiams sukûrëmepaslaugà arèiau namø ir dþiaugia-mës, jog pacientai pasitiki mumisbei esame jiems reikalingi. Visgi,kai prieð 16 metø pradëjome vystytiidëjà, turëjome labai daug neaiðku-mø, daug kas sakë, kad mums ne-pasiseks, nes èia yra labai nykus ra-jonas. Ðiuo metu matome, jog situa-cija tikrai pagerëjo: þmonës mus ga-li pasiekti ir kursuojanèiais auto-busiukais, ir pësèiøjø takais. Dþiau-giamës ir tuo, kad idëjà taip pat pa-laikë Prienø rajono savivaldybë, olaikui bëgant atsirado ir visa graþiaplinka, kuri dar labiau pagerinosusisiekimà. Per 16 metø klinika jaubeveik uþaugino ir pacientø kartà,“– pasakojo Vladas Arþanauskas.

Pasveikinti kolektyvà dþiugiaproga uþsuko ir savivaldybës merasAlvydas Vaicekauskas, kuris pasi-dþiaugë, jog Prienai turi tokià ástai-gà, kurioje dirba kvalifikuoti dar-buotojai, o jais pasitiki ne tik ástai-gos direktorius, bet ir patys gyven-tojai. Sveikatos ir iðtvermës, dirbantiðties nelengvà, bet labai reikalingàdarbà, kolegoms linkëjo jau 16 me-tø „Ðeimos klinikoje“ dirbanti gy-dytoja Violeta Raþanskienë. Trum-po paminëjimo metu direktoriustaip pat pasveikino prieniðkæ LivetàPtakaitæ, kuri, apsigynusi sveikatosmokslø diplomà, papildë slaugytojøgretas, bei padëkojo ilgametei dar-buotojai Angelinai Mickevièiûtei,po 16 metø buvimo kartu paliekan-èiai kolektyvà.

Rimantë Janèauskaitë

„Ðeimos klinika“mini 16 metø sukaktá

Kovo 2 dienà nedidelis „Vita simplex“, dar vadinamos „Ðeimosklinikos“, kolektyvas kukliai paminëjo 16 metø sukaktá.

16 metø „Ðeimos klinikoje“ dirbanti gydytoja Violeta Raþanskienëkolektyvui linkëjo kantrybës ir tarpusavio supratimo.

Uþ ilgus darbo metus padëkotaAngelinai Mickevièiûtei.

Minëjimo metu taip pat pasveikintanauja darbuotoja – Liveta Ptakaitë.

„Ðeimos klinikos“ kolektyvàsveikino meras Alvydas Vaicekaus-kas ir klinikos direktorius VladasArþanauskas.

Dëkoja

Tie, kurie mums brangiausi, visada liks su mumis.Taèiau kaip sunku Juos palydëti tuo keliu, kuriuo niekas atgal

niekados nesugráþta...

Nuoðirdþiai dëkojame Jiezno gimnazijos bendruomenei irbuvusiems kolegoms – mokytojams, kaimynams, giminëms,visiems uþjautusiems ir padëjusiems palydëti á Amþinojo poilsiovietà mûsø mylimà þmonà, mamà ir moèiutæ GenovaitæALEKSONIENÆ.

Vyras Alvydas ir dukros su ðeimomis

2020 m. kovo 7 d.11 p. Nr. 19 (10272)

PERKAPERKAPERKAPERKAPERKA

PPPPPARDUODARDUODARDUODARDUODARDUODAAAAA PPPPPARDUODARDUODARDUODARDUODARDUODAAAAA

PERKAPERKAPERKAPERKAPERKA

PASLPASLPASLPASLPASLAAAAAUGOSUGOSUGOSUGOSUGOS

Nekilnojamasis turtasParduoda 2 kambariø butà su bal-dais, po kapitalinio remonto, IV a.,Stadiono g., Prienuose. Kaina –45000 Eur. Tel. 8 687 79 665.

Ávairios prekësNaminiai sviestiniai ðakoèiai Jûsøðventëms! Tik ið natûraliø lietuviðkøproduktø, pagal senoliø receptà. Svorisnuo 100 g iki 5 kg. Siunèiame á Lietuvosmiestus ir uþsienio ðalis. Tel. 8 650 43159. (Adresas: Revuonos g. 48, Prienai).Parduodame amonio salietrà, azo-foskà, sulfatà. Pristatome, iðraðomesàskaitas. Tel. 8 605 49 513.

PARDUODAMOS MALKOSKietøjø arba minkðtøjø lapuoèiø

– paruoðtos arba dvimetriais.Miðkininko kokybës kontrolë iratveþimas. Perkant daugiau –mokate maþiau. Senjorams –

papildoma nuolaida.Tel. 8 621 24 644

Parduodu naujà lenkiðkà þ.û.technikà: Lëkðtinius, noraginius sku-tikus, barstytuvus, priekabas, rapsøstalus, kuro kolonëles, vartomus irpaprastus plûgus, kultivatorius, ðie-napjoves, frezas þolës smulkintuvusir grëblius, Kembridþo tipo volus,frontalinius krautuvus ir jø priedus,bulviasodes, bulviakases, bulviø rû-ðiuotuvus, MTZ ir T25 kabinas, pri-kabinamus ir pakabinamus chemi-kalø purkðtuvus, ðakø smulkintuvus,grûdø sëjamàsias, krautuvus, pûs-tuvus, malûnus ir kt., atsargines dalis.Tel. 8 686 73 022, info@romudava.lt,www.romudava.lt

Nekilnojamasis turtasBrangiai perku miðkà, gali bûti subendrasavininkais, sutvarkau doku-mentus. Tel. 8 644 55 355.

Gyvuliai, gyvûnaiÁmonë brangiai perka galvijus,atsiskaito ið kar to. Iðsiveþame.Tel.: 8 686 54 826, 8 684 40 534.

Superka gero ir lieso ámitimo galvi-jus (AB „Krekenavos agrofirma“kainomis), taip pat perka arklius.Tel. 8 616 43646.

Superkame karves,bulius ir telyèias

KREKENAVOS AGROFIRMOS supirkëja OlgaSmailienë. Tel. 8 612 02 125.

brangiai superka ávairiusautomobilius, sutvarko

dokumentus, pasiima patys.

Naujai ásikûrusi ámonë

Tel. 8 679 95 133.

Tel. (8 634) 23551.

BRANGIAI PERKA

verðelius ir dideliusmësinius galvijus.

UAB „GALVIJØ EKSPORTAS“ – ávai-rius pienu girdomus buliukus irtelyèaites, taip pat „Belgus“. Mo-ka 6 ir 21 proc. PVM. Sveria el.svarstyklëmis. Pasiima patys. Tel.8 612 34 503.

Ámonë tiesiogiai perka galvijus aukð-èiausiomis ÞÛKB „Krekenavos më-sa“ kainomis. Tel. 8 613 79 515.

A. Bagdono IÁ brangiai perka verðe-lius ir telyèaites auginimui. Moka 6 -21 proc. PVM. Sveria elektroninëmissvarstyklëmis. Pasiima patys.Tel.: (8 319) 69 541, 8 699 93 682.Perka telyèià arba verðelá nuo 6 mën.iki 3 metø tolimesniam auginimui irpienines karves ar visà jø bandà.Tel. 8 625 93 679.

Ávairios prekësPerku rusiðkos sëjamosios SZ-3,6diskus. Tel. 8 686 27 350.

brangiai perka kar-ves, jauèius, telyèias.Moka 6 - 21 proc.Sveria, pasiima, at-siskaito ið karto.Tele 2 8 613 79 515, Bitë 8 614 44

299, Telia 8 620 35 000.

Nekilnojamasis turtasBrangiausiai Lietuvoje perkamemiðkus (brandþius, jaunus, mal-kinius, iðkirstus), þemes, sodybas.Tel. 8 651 39 039.

UAB „EIGILA“ brangiaiperka miðkà VISOJE

Lietuvoje su þeme arba tikiðsikirtimui. Tel. 8 687 37 524

arba www.eigila.lt

Liejame pamatus, betonuojame. Mon-tuojame gipso kar tonà, glaistome,daþome, kalame dailylentes, dedamevisø tipø grindis, klojame plyteles, atlie-kame santechnikos darbus, elektrosinstaliacijos darbai, klojame trinkeles,lankstome skardas. Tel. 8 600 96 399.Ðlifuojame, dedame ir lakuojame par-ketà, dengiame stogus, skardiname,lankstome, ðiltiname ir daþome namøfasadus. Kasame pamatus, mûrijame,tinkuojame, betonuojame, montuojametvoras, langus, duris, atliekame langøapdailà, griovimo darbus. Statomekarkasinius namus. Tel. 8 620 85350.Priduodame namus, sodus ir juos áre-gistruojame. Tel. +370 699 17 423.VISI SANTECHNIKOS DARBAI:ðildymo, vandentiekio, kanalizacijos, ka-tiliniø árengimo. Komplektuojame ko-kybiðkas santechnikos medþiagas sunuolaidomis. Tel. 8 640 39 204.

DURYS – PER 3 DIENAS!GAMINU DURIS – ypatingai ðiltas, sau-gias nuosaviems namams, ûkiniamspastatams ir rûsiams. Dirbu ir þiemà.Tel.: 8 653 93 193, 8 658 80 544.Kaminø ádëk la i : gamin imas,montavimas. Kaminø valymas.Tel. 8 645 87 304.

Remontuoja skalbykles, el.virykles,orkaites, dþiovykles, indaploves.Atvyksta á vietà. Tel. 8 647 55 929.

Automatiniø skalbimo ma-ðinø, el. virykliø, indaploviøremontas, prijungimas. At-vykstame á namus. Dirbame irsavaitgaliais, suteikiame garan-tijà. Tel. 8 645 04 370.

Ðuniukø kirpimas. Maþø ir dideliø ðunøkosmetinis ir pilnas kirpimas, higiena(maudymas, dþiovinimas, ausyèiøvalymas, nagø kirpimas), sàvëløiððukavimas, trimingavimas. Skam-binkite tel. 8 641 94 078.Nebrangiai atveþame sijotà kokybið-kà juodþemá. Veþamas kiekis – nuo6 iki 10 kub.m. Tel. 8 645 64 788.Dezinfekuojame, valome geriamojovandens ðulinius. Tel. 8 612 60 250.Elektriko paslaugos. Elektros gedimøðalinimas. Tel. 8 620 48 967.Gamina medines duris namams,ûkin iams pastatams, la ip tus.27 metø gamybos patir t is. Þie-mà ir pavasará durys pigesnës.Tel. 8 686 71 689.Mobiliu juostiniu gateriu kokybiðkaipjaunu medienà, atvykstu á namus.Tel. 8 601 02 662.PERKAME, TARPININKAUJAME,PARDUODAME BUTUS, NAMUS,SODYBAS, ÞEMÆ, MIÐKÀ. Patikimi,sertifikuoti NT brokeriai – garan-tuojame sklandø Jûsø nekilnojamojoturto pardavimà visoje LIETUVOJE.NEMOKAMAS vertinimas, NEMOKA-MOS konsultacijos – telefonu. Doku-mentø paruoðimas notarui. Pasirin-kite profesionalumà! NEKILNOJA-MOJO TURTO AGENTÛRA „21Amþius“. Tel. 8 683 91 121.

SUTAUPYKITE IKI 350 EUR!UÞSISAKYKITE DABAR,

PRADËKITE MOKËTI VASARÀ!Buitiniø nuotekø valymo árenginiai(Buiteka, Traidenis, August, Ðvaistë,

Feliksnavis ir kt.)GAMINTOJØ KAINOMISÁrenginiø montavimo darbai

10 metø garantijaGALIMYBË PIRKTIIÐSIMOKËTINAI!

Atvykstame nemokamaikonsultacijai visoje Lietuvoje!DIRBAME IR SAVAITGALIAISTel. 8686 80106

Viðtos ir viðtaitësKovo 10 d. (antradiená) prekiausime 3 - 4 - 5 - 6 mënesiø rudomis,

raibomis, baltomis, juodomis vakcinuotomis dedeklëmis viðtaitëmis. Pre-kiausime ir lesalais.

Balbieriðkyje – 8 val., Sûkuriuose – 8.15 val., Geruliuose – 8.30 val.,Paprûdþiuose – 8.40 val., Vartuose – 8.50 val., Naujojoje Ûtoje – 9 val.,Þemaitkiemyje – 9.10 val., Jiestrakyje – 9.25 val., Ingavangyje – 9.30val., Klebiðkyje – 9.40 val., Ðilavote – 9.50 val., Leskavoje – 10 val.,Skriaudþiuose – 10.10 val., Veiveriuose – 10.20 val., Iðlauþe – 10.50val., Pakuonyje – 11.10 val., Aðmintoje – 11.25 val., Strielèiuose – 11.35val., Prienuose – 11.50 val., Birðtono vienkiemyje – 12.30 val.,Nemajûnuose – 12.40 val., Vëþionyse – 12.55 val., Kaðonyse – 13.10val., Jiezne – 13.25 val., Stakliðkëse – 13.45 val., Uþuguostyje – 14 val.,Pieðtuvënuose – 14.15 val., Vyðniûnuose – 14.30 val. Tel. 8 678 09042.

VIÐTOS, VIÐTAITËS!KOVO 9 d. (pirmadiená) prekiausime „Kaiðiadoriø“ paukðtyno

vakcinuotomis 3-4-5-8 mën. rudomis, raibomis dësliosiomisviðtaitëmis bei kiauðinius pradëjusiomis dëti viðtomis (kaina nuo4 Eur). Turësime gaidþiukø. Prekiausime kiauðiniais. 30 vnt. – 3,50Eur. Spec. lesalai. Jei vëluosime, praðome palaukti.Tel 8 608 69 189.Iðlauþas – 14.35, Pakuonis – 14.45, Prienai – 15.00 (ûk.turgus), Jieznas– 15.20, Vëþionys – 15.30, Stakliðkës – 15.50, Klebiðkis – 16.15, Ðilavotas– 16.20, Leskava – 16.25, Skriaudþiai – 16.30, Veiveriai – 16.35.

Parduoda traktoriø ZETOR 5611, 2vagø plûgà, 3,5 m kultivatoriø, len-kiðkà grëblá-vartytuvà, stambø 4 ratøveþimà, 6 dalis akëèiø ir dalginæ ðie-napjovæ. Tel. 8 633 56 177.

Parduoda automobilá Nissan Note.2006 m., variklis – 1,5 D, 50 kW,juodos spa lvos, laba i gerosbûklës, TA iki 2021 m. gruodþiomën. Tel. 8 613 85 147.

Parduoda dobilø ir motiejukø sëklas,sëklines pupas ir prie traktoriausprikabinamà dëþæ. Tel. 8 678 04 167.

Kietas kurasParduoda DURPIØ BRIKETUS, mal-kas, supjautas kaladëlëmis, ràstukais.Skubiai, nemokamai pristato jumspatogiu laiku. Tel. 8 672 51 171.Parduodame ávairias malkas.Skaldytos, kaladëlëmis, ràste-liais. Tel. 8 614 97 744.Parduoda puðines malkas (10erdm.) Birðtono seniûnijoje, Zajø km.Parsiveþti patiems. Kaina – sutartinë.Tel. 8 625 07 733.Parduoda ávairias malkas, supjau-tas kaladëmis. Pristato á namus.Tel. 8 671 94 231.

AKMENS APDIRBIMAS. . Paminklø,antkapiø, tvoreliø,kapavieèiø uþdengi-mø gamyba, pro-jektavimas; .Beto-

navimas, montavimas, kapavieèiøtvarkymas, uþpylimas skalda; . Senøkapavieèiø restauravimas; . Nemo-kama konsultacija kapavietës tvar-kymo klausimais; . Kiti akmensgaminiai. Tel. 8 686 96 155.

Á VÁ VÁ VÁ VÁ VA I R Û SA I R Û SA I R Û SA I R Û SA I R Û S

SIÛLO DSIÛLO DSIÛLO DSIÛLO DSIÛLO DARBÀARBÀARBÀARBÀARBÀ

Naujosios Ûtos kaimo bendruomenë dovanoja vaikðtynes su ratukaisþmonëms, turintiems judëjimo problemø. Tel. 8 682 31 372.

Ieðkome 100 – 200 kv.m patalpø nuomai arba pirkimui. Tel. 8 600 85 875.

Ámonei reikalingas sargas. Tel. 8 698 46 063.

Reikalingas sandëlininkas-krovëjas, turintis B kat.Darbas – dëvëtø drabuþiø sandëlyje.

Darbo pobûdis: pakrovimo-iðkrovimo darbai, prekiø skirstymas sandëlyje,iðveþimas á parduotuves, sandëlio prieþiûra, tvarkos palaikymas.Reikalavimai: vairuotojo B kategorija, greita orientacija darbe,tvarkingumas, atsakingumas, be þalingø áproèiø. Tel. 8 687 50 387.

AKCIJA! PIRKITE VIÐTAS, VIÐTAITES! AKCIJA!KOVO 13 d. (penktadiená) prekiausime 4,5–5 mën. rudomis, juo-

domis, raibomis, baltomis (Leghornø veislës) dedeklëmis viðtai-tëmis. KAINA uþsakymams – nuo 5,50 euro. Priimami uþsakymaiAB „Vilniaus paukðtynas“ mësiniams broileriniams vienadieniamsviðèiukams ásigyti. Tel. 8 612 17 831. Prekiausime paðarais.

Vyðniûnuose – 11.35 val., Stakliðkëse – 11.50 val., Uþuguostyje – 12val., Pieðtuvënuose – 12.15 val., Alðininkuose – 12.25 val., Kalviuose –12.40 val., Kaðonyse – 13.15 val., Jiezne – 13.25 val., Nemajûnuose –13.40 val., Birðtono vienkiemyje – 13.55 val., Prienuose (prie turgaus)– 14.10 val., Strielèiuose – 14.30 val., Aðmintoje – 14.45 val., Pakuonyje– 15 val., Iðlauþe – 15.30 val., Veiveriuose – 16.10 val., Skriaudþiuose –16.25 val., Leskavoje – 16.35 val., Ðilavote – 16.45 val., Klebiðkyje – 17val., Ingavangyje – 17.10 val., Jiestrakyje – 17.25 val., Þemaitkiemyje –17.40 val., Vartuose – 17.50 val., Naujojoje Ûtoje – 18 val.

Tel. 8 612 17 831. Vilkaviðkio r., Alvitas

Reklama Reklama.

2020 m. kovo 7 d. Nr. 19 (10272) 12 p.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, ramute.simukauskaite@takas.lt);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, nijole.ulozaite@takas.lt); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, dale@gyvenimas.info); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, zinal@zebra.lt); kompiuterininkai (tel. 60522, maketas@zebra.lt). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, ramute.simukauskaite@takas.lt);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, nijole.ulozaite@takas.lt); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, dale@gyvenimas.info); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, zinal@zebra.lt); kompiuterininkai (tel. 60522, maketas@zebra.lt). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, ramute.simukauskaite@takas.lt);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, nijole.ulozaite@takas.lt); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, dale@gyvenimas.info); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, zinal@zebra.lt); kompiuterininkai (tel. 60522, maketas@zebra.lt). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, ramute.simukauskaite@takas.lt);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, nijole.ulozaite@takas.lt); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, dale@gyvenimas.info); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, zinal@zebra.lt); kompiuterininkai (tel. 60522, maketas@zebra.lt). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.

Laikraðtis ákurtas 1946 m. gruodþio 7 d.

REDAKCIJOS ADRESAS:Kauno g. 19 A, LT - 59147 Prienai.

El.paðtas: info@gyvenimas.info

Leidþia UAB „GYVENIMAS“ (SL 066).

Laikraðtis iðeina treèiadieniais ir ðeðtadieniais.Ofsetinë spauda. Apimtis - 4 spaudos lankai.Indeksas 67283. Tiraþas – 1750 egz.Rinko, maketavo UAB „Gyvenimas“.

Spaudë UAB „Alytausspaustuvë“, Seirijø g. 17,tel. (8 ~ 315) 73786.

Internete skaitykite: www.gyvenimas.info, www.facebook.com/laikrastisGyvenimasRedaktorë Ramutë ÐimukauskaitëRedakcija: Redaktorë Ramutë Ðimukauskaitë - VERSLAS, ÞEMËS ÛKIS (60523, ramute@gyvenimas.info); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS: Dalë Lazauskienë, redaktorës pavaduotoja (60014, dale@gyvenimas.info);APLINKOSAUGA, NEVYRIAUSYBINËS ORGANIZACIJOS, KULTÛRA, SPORTAS: Rimantë Janèauskaitë, apþvalgininkë(60012, rimante@gyvenimas.info); KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI: Ona Lodienë,Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, zina@gyvenimas.info); kompiuterininkai (maketas@gyvenimas.info). Mob. tel. 8 605 19 327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.

Irena Hasë (Haase), dimisijosmajoras Gediminas Reutas, Prienøgarbës pilietis kunigas KazimierasSkuèas, Vilkaviðkio katedros kapi-tulos garbës kanauninkas KæstutisVosylius, LDK Birutës karininkøðeimø moterø draugijos narës OnaStaðaitienë ir Dalia Lukðaitë-Ma-ciukevièienë, Prienø kraðto muzie-jaus vyr. fondø saugotoja ErnestaJuodsnukytë, Prienø Justino Mar-cinkevièiaus vieðosios bibliotekos irVeiveriø Tomo Þilinsko gimnazijosatstovai, Skriaudþiø pagrindinësmokyklos direktorë Renata Liagie-në, Veiveriø Antano Kuèingio me-no mokyklos laikinai direktoriauspareigas einanti Vilija Krasauskie-në, Veiveriø PSPC direktorë LinaKazlauskienë, Veiveriø seniûnijos

seniûno pavaduotoja AudronëLazdauskienë ir kitos seniûnijosdarbuotojos. Daugeliui ið ðiø daly-viø knygos autorius padovanojo poknygà.

Daug graþiø, prasmingø þodþiøsusirinkusieji iðsakë ir knygos auto-riui prof. A. Dumèiui, o LDK Biru-tës karininkø ðeimø moterø draugi-jos narës Ona Staðaitienë ir DaliaLukðaitë-Maciukevièienë prof.Arimantà Dumèiø, birutietësKonstancijos Dumèiuvienës sûnø,pasveikino ir garbingo jubiliejausproga apjuosdamos tautine padë-kos juosta, padovanota A. Dum-èiaus bendraþygio, ðviesios atmin-ties Tauro apygardos partizano An-tano Lukðos ðeimos.

Veiveriø bibliotekosinformacija

Pristatyta nauja knyga „Dumèiai: kilmë, giminystës ryðiai, veikla“(Atkelta ið 9 p.)

pripaþinti kaip geriausi. Kiek vëliaupasirinkau audiovizualinës þinia-sklaidos kryptá ir nukeliavau á LRTlaidos „Labas rytas, Lietuva“ vir-tuvæ. Kûriau reportaþus, kalbinauþmones, mokiausi subtilybiø ið to-kiø þinomø vedëjø, kaip EglëDaugëlaitë, Ignas Krupavièius, Eg-lë Buèelytë. Man taip ten patiko,jog po metø ir vël sugráþau á LRT.

– Bet ðiandien dirbi visai kitojetelevizijoje – kaip atsiradai TV3?

– Pamenu, kai viena paþástamaið Prienø, kuri taip pat studijavo þur-nalistikà, paklausë, ar ieðkau dar-bo. Tàkart ji pasiûlë nusiøsti savoCV naujienø portalo tv3.lt redak-toriui Artûrui Anuþiui, nes buvolaisva vieta saugaus eismo repor-teriui uþimti. Po keliø savaièiø patsA.Anuþis man paskambino ir pa-kvietë pasikalbëti, pabendravome,jis pasiûlë atlikti bandomàjà uþ-duotá – nufilmuoti reportaþà manosugalvota tema. Viskà padariusi su-laukiau skambuèio, kad nuo ðiol ga-liu pradëti darbuotis su portalotv3.lt komanda.

Tiesa, mano kelias èia tik pra-sidëjo... Pradirbus kiek daugiau neipusæ metø, redaktorius pasiûlë pri-sijungti prie pramogø skilties ko-mandos. Visuomet þavëjausi gar-siais þmonëmis, norëjau su jais pa-bendrauti, o dalele jø gyvenimo pa-sidalinti su skaitytojais. Taip beveikpusantrø metø dirbau pramogøpasaulyje.

– Ðiandien tavo darbas – darávairesnis. Esi radijo laidos vedëja?

– Taip, nuo 2018-øjø pabaigos

„Power Hit Radio“ direktoriusSaulius Baniulis pasiûlë prisijungtiprie komandos ir kartu su juo vestiryto laidà „Ðok á kelnes“. Taip jaubeveik pusantrø metø kiekvienàrytà nuo 7 iki 10 valandos su klau-sytojais sveikinamës ið mûsø stu-dijos. Apie darbà radijuje buvaupasvajojus, taèiau niekad nema-niau, kad mano suvalkietiðka tarmëèia tiks. Visgi su Sauliumi labai grei-tai radome bendrà kalbà – dabarvienas kità ne tik papildome, nu-traukiame, bet ir patraukiame perdantá. Mûsø duetà skiria 14 metø,taèiau ir man, ir jam, manau, nëranuobodu. Prieðingai, norime, kadmûsø klausytojai kasdien iðgirstøkuo daugiau ávairiø naujienø, is-torijø, o kelias á mokyklas, darþeliusar stovëjimas kamðèiuose – në kiekneprailgtø.

– Tai tavo vienintelis darbas?– Ne, visuomet derinau du dar-

bus kartu. Anksèiau, kai baigdavosiradijo eteris, skubëdavau á naujienøportalo tv3.lt redakcijà, o nuo pra-ëjusiø metø lapkrièio skubu á tu-rinio kûrimo skyriø. Èia dirbu sugarsiu TV3 laidø vedëju MindauguRainiu – esu jo komandos dalis.Kuriame audiovizualiná turiná, kurámano TV3, TV6 ir TV8 þiûrovai,galvojame laidø idëjas, raðome sce-narijus, filmuojame, kalbiname pa-ðnekovus, montuojame ir kuriametai, kà jûs matote kiekvienà dienà.Tai dar viena sritis, kur labai ilgainorëjau save iðbandyti, todël vel-niðkai dþiaugiuosi, kad mano noraibuvo iðgirsti.

Tiesa, esu tokiø projektø, kaip„X faktorius“ ir „Lietuvos talentai“

dalis – kartu su radijo kolega Ed-garu sveikinamës ið projekto uþku-lisiø, kur kiekvienos reklaminëspertraukos metu kalbiname daly-vius bei komisijos narius. Atvyks-tame á filmavimo studijà sekmadie-niais apie 17 valandà, pasiruoðiameir nuo laidos pradþios iki pat pa-baigos dirbame, taèiau to net ne-galëèiau pavadinti darbu – kalbëtiir bendrauti su ávairiais þmonëmisman yra vienas malonumas.

– Kasdien bendrauji su gar-siausiomis ðalies þvaigþdëmis, kastave yra labiausiai nustebinæ?

– Juokas juokais, bet puikiai pa-menu pirmàjá savo tiesioginá pokal-bá ið TV3 studijos. Nusprendþiaupakalbinti atlikëjà Justæ Arlauskai-

tæ-Jazzu su muzikos prodiuseriu LeonSomov. Tà dienà nieko negalëjauvalgyti, labai jaudinausi, daug domë-jausi apie juos, taèiau jø natûralu-mas ir nuoðirdumas pirmàjà aki-mirkà mane nuramino ir pakerëjo.

– Kokia akimirka darbe labiau-siai dþiaugiesi?

– Sunku pasakyti, taèiau manosvajonë buvo ið arti pamatyti„Eurovizijos“ dainø konkursà. Ir ðisvajonë iðsipildë. Net du kartus!2018 ir 2019 metais dirbau ir Lisa-bonoje, ir Tel Avive, kur visà savaitæpraneðinëjau karðèiausias naujienasið „Eurovizijos“ uþkulisiø. Artimiaususipaþinau su Ieva Zasimauskaiteir Jurijumi Veklenko. Tai buvoviena nuostabiausiø ir ádomiausiøprofesiniø patirèiø.

– Atrodo, kad laisvo laiko visaineturi... Ar lieka laiko gráþti á gim-tinæ?

– Tiesa, laisvo laiko neturiu la-bai daug, taèiau bent kartà á mënesástengiuosi susitikti su tëvais. Jei neað gráþtu pas juos, tai jie atvyksta ásostinæ. Labai pasiilgstu Prienø, Pa-kuonio, o savo ðirdies draugui jau tre-èius metus þadu suorganizuoti eks-kursijà po paèias lankomiausias mû-sø kraðto vietas. Tikiuosi, kad atðilusorams bûtinai pavyks tai padaryti!

Kalbino Auksë Galminaitë

(Atkelta ið 9 p.)

Apie tai, kaip svajonës virto realybepraþudë ið vulkano iðsiverþæ karð-tø pelenø debesys. Pasiekë dviejøugnikalniø virðûnes, gërëjosi ta-pybiðku jø grunto spalvø spektru.Keliautojai yra ir vandens sportomëgëjai, tad Ramiajame vande-nyne iðbandë vandens sportopramogas – plaukiojo kajakais,atvirame vandenyne stebëjoplëðriuosius banginius orkas irkità gyvûnijà.

Ir Mindaugas, ir jo bendra-þygiai á savo kelionæ sugeba pa-þvelgti filosofiðkai. Jiems svarbujausti visiðkà laisvæ ir raminanèiaiveikianèià gamtos didybæ, ko kar-tais trûksta kasdienybëje, ásisu-kus á darbus. „Kelionës ne tikpleèia akiratá, bet ir pats pasi-keiti. Su gamta nepakovosi ir josnepareguliuosi, turi prisitaikyti,o ne bandyti jà keisti. Ten, kurdominuoja ramybë su didybe,pats pasijunti harmoningos vi-satos dalimi“, – teigia Mindaugasir jo bendrakeleiviai.

O susirinkusieji bibliotekojedar buvo ir pamaloninti – ne tikiðbandë turistiniø krepðiø svorá,bet ir buvo pavaiðinti sveèiø pa-ruoðtu kelioniniu patiekalu. Dë-kodami savam kraðtieèiui Min-daugui, jie linkëjo jam naujø ke-lionës iððûkiø, naujø áspûdþiø irnaujø susitikimø.

Marytë Þaromskienë

Ugnies irledo þemëje

(Atkelta ið 9 p.)