Nr. 10 2014 m. pavasaris–vasara ISSN 1831-5720zum.lrv.lt/uploads/zum/documents/files/LT_versija/... · Nr. 10 | 2014 m. pavasaris–vasara | 4 puslapis. Naujas Europos komisijos

Nr. 10 2014 m. pavasaris–vasara ISSN 1831-5720

LT

Nuotraukos (pagal puslapį):iStockphoto (1), European Commission (3, 10), Auto-ridade de Gestão de Portugal (5, 21, 22, 23), FARNET FLAGs (4, 6, 7, 8, 11, 13, 31), Cornish Guardian (9), Je-an-Luc Janot (14, 15, 17, 18, 19, 23, 27, 29, 30), Maison du Tourisme île d’Oléron – Marennes (15, 16), Terre-Mer Chantiers (18), IODDE (20), Vistor Musat (24, 25) FLAG Delta (25, 26), Estació Nàutica Sant Carles de la Ràpita (33).

Viršelis: švyturys Ameland saloje, Norvegijoje.

Žurnalistai:Jean-Luc Janot, Eamon O‘Hara.

Kiti prisidėję asmenys:Urszula Budzich-Tabor, Monica Burch, Serge Go-mes da Silva, John Grieve, Simona Monica Pascariu, Amélie Perraudeau, Paul Soto ir Gilles van de Walle.

Leidyba:DevNet geie (AEIDL/Grupo Alba) / Kaligram.

Kontaktai:FARNET Magazine, FARNET Support UnitRue de la Loi 38, boîte 2B-1040 Briuselis+32 2 613 26 [email protected]

FARNET Magazine leidžia Europos Komisijos Jūrų rei-kalų ir žuvininkystės generalinis direktoratas. Jis pla-tinamas nemokamai pagal pareikalavimą.

FARNET Magazine leidžiamas du kartus per metus anglų, prancūzų, vokiečių ir ispanų kalbomis.

Leidėjas – Europos komisija, Jūrų reikalų ir žuvinin-kystės generalinis direktoratas.

Atskaitomybė. Nors Europos Komisijos Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinis direktoratas atsakingas už šio leidinio gamybą, tačiau jis nėra atsakingas už straipsnių informacijos tikslumą, turinį ar pateiktą požiūrį.

Europos Komisija neprisiima atsakomybės už leidiny-je pareikštas nuomones, o skelbiami teiginiai neturi būti laikomi Komisijos ar Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinio direktorato teiginiais, nebent būtų įvar-dyta kitaip.

Europos Komisija neužtikrina šiame leidinyje pateik-tos informacijos tikslumo ir Europos Komisija ar jos vardu veikiantis asmuo neprisiima atsakomybės dėl šios informacijos naudojimo.

©Europos Sąjunga, 2014.

Šį leidinį leidžiama dauginti, jeigu nurodomas šaltinis.

Spausdinta Belgijoje ant perdirbto popieriaus.

Žinių pritaikymas praktikoje . . . . . . . . . . . . . . . . . . 42006 metais, vos prieš aštuonerius metus, Europos Komisija suorganizavo pirmąjį tarptautinį susitikimą Oporto mieste, Portugalijoje, kad inicijuotų naują „teritorinį metodą“ spren-džiant problemas, su kuriomis susiduria Europos žuvininkys-tė. Taip gimė vadinamoji „Axis 4“, ir mes 2014 m. pradedame matyti rezultatus ir mokytis iš šio pirmojo vietos plėtros žvejų bendruomenėse eksperimento.

Iš arčiau: tarppartnerinis mokymasis ir priežiūra . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 10Trys pavyzdžiai iš Švedijos.

Reportažas: jūros partneriai . . . . . . . . . . . . . . . . . 14Bendro jūrinio tapatumo kūrimas per veiklos inicijavimą bei kolektyvią projekto paramą Marennes Oléron (Poitou- Charentes, Prancūzija).

Žmonės: Rita Pamplona . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 21Europos žuvininkystės fondo Techninės pagalbos skyriaus direktorė vadovaujančiajai institucijai Portugalijoje pasakoja apie savo patirtį ir Portugalų žuvininkystės vietos veiklos gru-pių ateities perspektyvas.

Reportažai: Europos žuvininkystės fondo programos „Axis 4“ tvaraus vystymosi prioritetas Rumunijoje . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 24Du pavyzdžiai Dunojaus deltoje ir Pietų Dobrudžoje.

Prekybos vėjai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 31Keturi novatoriški, vietovei pritaikyti plėtros projektai žuvi-ninkystės vietose.

Dėmesio centre: kelias link sėkmingos „Axis 4“ įgyvendinimo . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 32Europos žuvininkystės fondo vykdomo programos „Axis 4“ tyrimo 15-oje šalių narių dėka buvo nustatyta, kad žuvinin-kystės vietos veiklos grupės ir paramos gavėjai jau patiria darbo naudą ir pasiekė svarbių kokybinių rezultatų.

FARNET veikla . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 35

Turinys

Nr. 10 | 2014 m. pavasaris–vasara | 2 puslapis

Redaktoriaus žodis

„Mes turime kritiškai vertinti tai, kas

buvo veiksminga praeityje, kad ateityje

galėtume dirbti dar geriau.“

Šis dešimtasis FARNET Magazine leidinys išleidžiamas kritinių pokyčių periodu. Dauguma vadovaujančiųjų institucijų ir žuvininkystės vietos veiklos grupių, įskaitant tas, kurios vei-kia ir keliose šalyse, su kuriomis man tenka susidurti, vis dar patiria didelį spaudimą išsirinkti ir įgyvendinti kuo įmanoma daugiau gerų projektų iki programų įgyvendinimo periodo pabaigos. Tuo pačiu metu artėja laikas pristatyti naujas įgy-vendinimo programas Europos jūrų ir žuvininkystės fondui.

Matomos dvi įtikinamos priežastys bendradarbiauti su su-interesuotomis šalimis rengiantis ateities vietos bendruo-menės plėtrai žuvininkystės vietose kaip įmanoma geriau. Pirmoji – palyginti su kitais fondais, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo teisės aktų reikalavimų įgyvendinimas yra atidėliojamas. Dėl šios priežasties suinteresuotos šalys ir vadovaujančiosios institucijos nesijaučia užtikrintai. Kad žuvininkystės bendruomenių balsas būtų išgirstas, vado-vaujančiosios institucijos ir žuvininkystės vietos veiklos grupės turi veikti nedelsdamos.

Antroji priežastis – kaip keletas straipsnių šiame žurnale pabrėžia, „Axis 4“ suteikė daug patirties. 300 partnerys-čių, daugiau nei 6000 projektų ir itin padrąsinantis naujų darbo vietų skaičius, įvardytas greitai pasirodysiančiame „Axis 4“ „Capgemini“ tyrime (kuris aprašytas šiame žurna-le), yra puikus to įrodymas.

Tačiau tuo pačiu metu reikia tobulėti ir naujasis periodas suteikia gerą progą dirbti dar geriau. Todėl visoms suinte-resuotoms šalims prieš pradedant naujas programas pata-riame pažvelgti atgal ir įvertinti, kas buvo efektyvu ir kas ne kiekviename kontekste.

Vietos strategijų pradžia yra aprašoma reportažuose apie tris Žuvininkystės vietos veiklos grupių vietoves – Duno-jaus deltą ir Pietų Dobrudžą Rumunijoje ir Olerono salą Prancūzijoje, taip pat interviu su Rita Pamplona iš vado-vaujančiosios institucijos Portugalijoje. Pavyzdžiui, didžiulį potencialą turinti vietovė Dunojaus delta pradeda beveik nuo nulio ir turi įgyti vietos institucijų, bendruomenės or-ganizacijų ir suinteresuotų šalių pasitikėjimą.

Jie turi didžiausią biudžetą iš visų Žuvininkystės vietos vei-klos grupių Europoje (22 milijonai eurų) ir turint omenyje elementarius teritorijos poreikius, nenuostabu, kad tiek

daug išleidžiama reikalingiausioms paslaugoms, infras-truktūrai bei naudojamasi privačių asmenų investicijomis.

Tačiau pažvelkime į Olerono salą, kuri yra vienas iš populia-riausių turistų traukos taškų Prancūzijoje ir viena svarbiausių austrių žvejybos bei produkcijos gaminimo vietų. Čia vietos plėtra vystoma jau seniai. Biudžetas yra gerokai mažesnis, vos milijonas eurų, ir jis yra skiriamas bendruomenės veiksmams įgyvendinti, kad būtų sukurtas bendras jūrinis tapatumas tarp vietos suinteresuotų šalių.

Nepaisant didelių skirtumų, abu pavyzdžiai parodo žmo-nių, dalyvaujančių „Axis 4“, svarbą – tiek Žuvininkystės vie-tos veiklos grupių narių, tiek valdybos narių. Todėl vienas iš pirmųjų prioritetų yra užtikrinti, kad patirtis ir žmogiška-sis kapitalas, taip skausmingai kuriamas vietos, regiono ir valstybės lygmeniu, nebūtų prarastas pereinant į naują pe-riodą. Šalys narės privalo žinoti, kad pagalbos priemonės, skirtos pasirengti ir įgyvendinti strategijas yra suteikiamos nuo 2014 m. sausio 1 d., tačiau turi būti įvykdyti tam tikri reikalavimai. Todėl svarbu, kad vadovaujančiosios institu-cijos ir „Axis 4“suinteresuotos šalys pasirūpintų, kad būtų išvengta galimų finansavimo spragų dėl pereinamojo pe-riodo tarp Europos žuvininkystės fondo ir naujojo Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo.

Įžanginiame šio žurnalo straipsnyje FARNET pagalbos sky-rius siūlo penkis žinių pritaikymo praktikoje būdus, kurie gali padėti pagerinti Žuvininkystės vietos veiklos grupių darbą ateityje. Šie būdai yra: labiau koncentruotos strategi-jos, priežiūros ir vertinimo naudojimas lankstumui pagerinti, stipresnis valdymas ir našumo vystymas, daugiau paramos, skirtos aukštesnės kokybės projektų vystymui, ir aiškesni ko-munikacijos planai. Žuvininkystės vietos veiklos grupės jau dirba šia linkme. Per ateinančius mėnesius FARNET paramos skyrius kurs informacijos šaltinius internetinei svetainei ir padės organizuoti renginius, palengvinančius šių principų įgyvendinimą. Kaip sako Rita Pamplona, „nesiskųsk dėl vėjo, nelauk, kol jis praeis; Pasitaisyk bures ir plauk pirmyn.“

Frangiscos Nikolian,Skyriaus vadovas (D3) – Generalinis di-rektoratas jūrų reikalams ir žuvininkys-tei Viduržemio ir Juodosios jūros šalyse


Nuo to laiko prie šio teritorinio žu-vininkystės bendruomenių metodo prisidėjo vis besiplečiantis žmonių bei organizacijų tinklas. ES pareigū-nai, ministerijų atstovai ir regioniniai valdžios organai 21 šalyje narėje, tris šimtus siekiančių Žuvininkystės vie-tos veiklos grupių ( ang. FLAG) nariai ir daug tūkstančių vietos suinteresuo-tų šalių dirbo, kad šis metodas taptų sėkmingas. Reikėjo daug ko išmokti ir tai buvo sudėtingas periodas ir proce-sas. Žinoma, buvo padaryta klaidų, ta-čiau gauta ir daug gerosios praktikos ir išmokta daug pamokų.

Pirmoji pamoka – „Axis 4“ programa yra veiksminga. Sudėti dėlionės dalis į vietas dar reikia laiko, tačiau visoje ES matomi aiškūs ženklai ir prade-dami matyti šių pastangų rezultatai: daugiau nei 6000 projektų ir didelis skaičius sukurtų naujų darbo vietų (žr. šio žurnalo numerio reportažą „Sėkmingas „Axis 4“ įgyvendinimas 15 šalių narių“).

Nors tai skamba įspūdingai, „Axis 4“ nėra vien projektų įgyvendinimas. Ji padeda žmonėms padėti sau – pa-čių žuvininkystės bendruomenių įgy-vendinama raida vietoj raidos už juos. Ekonominės krizės kontekste, „Axis 4“ suteikia įrankius ir resursus vietos žmonėms, padėdama jiems suteikti galių abejonių laikotarpiu dėl nuo jų nepriklausančių faktorių. To pase-kmė – asmeninės istorijos ir liudijimai atskleidžia mažiau apčiuopiamus, ta-čiau ne mažiau svarbius rezultatus ir matoma, kad „Axis 4“ suteikė žuvinin-kystės bendruomenėms pasitikėjimo savimi ir jėgų, padėjo atsikratyti izo-liacijos ir pagerino vietos organizacijų darbą. Kartu, žvejybos sektorius ėmė suvokti „Axis 4“, kaip naudingą priedą prie kitų sektoriaus pagalbos strate-gijų.

2006 m., vos prieš aštuonerius metus, Europos Komisija suorganizavo pirmąjį tarptautinį susitikimą Oporto mies-

te, Portugalijoje, kad inicijuotų naują „teritorinį metodą“ sprendžiant problemas, su kuriomis susiduria Europos

žuvininkystė. „Axis 4“ gimė palyginti geros ekonomikos laikais, nors žvejybos sektorius jau tuomet išgyveno krizę.

Tuomet „Axis 4“ susitelkimas ties „tvariu“ ir „subalansuotu“ vietos vystymusi buvo paslaptis daugeliui stebėtojų

žuvininkystės pasaulyje. Jeigu mums atrodė, kad šio metodo naujoviškumas buvo iššūkis, tai buvo niekis palyginti

su krize, kuri tūnojo už kampo!

PENKI BŪDAI ŽUVININKYSTĖS VIETOS VEIKLOS GRUPĖMSSTIPRINTI „AXIS 4“ EFEKTYVUMĄ

Žinių pritaikymas praktikoje

Flandrijos žuvies aukciono reklamavimas (Belgijos žuvininkystės vietos veiklos grupė).


Naujas Europos komisijos „Axis 4“ ty-rimas pabrėžia svarbų Žuvininkystės vietos veiklos grupių darbuotojų vai-dmenį mobilizuojant vietos suintere-suotas šalis ir padedant jiems vystyti projektus, kurie pagerina jų pačių bei bendruomenės gerovę. Iš tiesų, „Axis 4“ sėkmė susijusi su žmonėmis, kurie vykdė šią programą – žuvininkystės vietos veiklos grupių vadybiniai, orga-nizacijos, projekto vystymo darbuo-tojai ir valdybos nariai. Kai vykdomoji

sistema yra paruošta (tai lemia pro-gramos sėkmę), žuvininkystės vietos veiklos grupių darbuotojų įgūdžiai ir patirtis nulemia kiekvienos žuvinin-kystės vietos veiklos grupės rezultatus. Remiantis pastarųjų penkerių metų patirtimi ir pamokomis, kurių išmokė tokios programos, kaip LEADER, FAR-NET, nustatė penkis būdus, kuriuos pritaikius, žuvininkystės vietos veiklos grupės gali pagerinti savo darbo koky-bę ir rezultatus.

Gyvybiškai svarbiam perėjimui į kitą programos periodą FARNET planuoja dirbti su vadovaujančiosiomis institu-cijomis ir nacionaliniais tinklais, kad paremtų žuvininkystės vietos veiklos grupių įgytų įgūdžių ir patirties kapi-talizaciją. Norėdami pademonstruoti, kas gali būti padaryta, prieš šio proce-so pradžią pateikiame kelis svarbius patarimus ir pavyzdžius kiekvienai iš šių sričių.

Portugalijos vadovaujančiosios institucijos ir Kroatijos delegacijos vizitas Minjo upės vandens muziejuje (Litoral Norte žuvininkystės vietos veiklos grupės teritorija, Portugalija).

Penki mokymosi ir tobulėjimo prioritetai

1. Surasti žuvininkystės bendruomenės mobilizavimo būdus, padėti sti-printi jų našumą ir suteikti galios imtis iniciatyvos;

2. Pritaikyti sėkmingus metodus kuriant, atrenkant ir remiant aukštos ko-kybės projektų vystymą;

3. Naudoti vietos vystymo strategijas, kaip efektyvias ir lanksčias pokyčių priemones;

4. Stebėti progresą ir veiksmingumą bei palaikyti nuolatinio mokymosi ir tobulėjimo ciklą;

5. Veiksmingai perteikti vietos vystymąsi, kurti abipusį bendravimą su skir-tingomis žmonių grupėmis.


Žuvininkystės vietos veiklos grupių galimybė inicijuoti veiklą, vystyti pajėgumą ir suteikti žvejybos bendruomenėms galių turi būti nuolat stiprinama

Paplitusi klaidinga nuomonė, kad vie-tos veiklos grupės yra tik decentrali-zuoti vietinio lygmens biurai – „iš vir-šaus į apačią“ sistema besiremiančios kažkur kitur gimusios strategijos dalis. Remiantis šiuo požiūriu, visoms vietos partnerystėms reikėtų tik išspausdinti konkurso skelbimą, laukti, kol pro-jektai bus pradėti ir žymėti laukelius vertinant pagal iš anksto nustatytus kriterijus.

Tačiau vietos veiklos grupių kūrimas ir pritaikymas vien viešųjų dotacijų tei-kimui būtų laiko ir resursų švaistymas, ir jeigu vien to užtektų, būtų daug paprasčiau. Svarbiausia vietos veiklos grupių pridėtinė vertė yra jų suge-bėjimas naudoti šiuos fondus ir savo valdymą kaip priemonę stiprinti pačių bendruomenių galimybes imtis inicia-tyvos. Pinigai yra priemonė, o ne galu-tinis tikslas. Todėl žuvininkystės vietos veiklos grupės turi teikti įvairaus po-būdžio pagalbą, pavyzdžiui, veiklos inicijavimo, pajėgumo didinimo bei projektų vystymo, kuri neatsiejama nuo finansavimo funkcijos.

Paprastai šias pridėtinės vertės funk-cijas vykdo žuvininkystės veiklos grupių darbuotojai, kuriems moka-ma paskirstant žuvininkystės veiklos grupės eksploatacines išlaidas (kurias Europos žuvininkystės fondas riboja iki 10% bendro viešojo biudžeto). Pas-taruoju periodu, daugelis žuvininkys-tės veiklos grupių biudžetų vos siekė 1 milijoną eurų, su kuriais jie galėjo pasamdyti tik viena darbuotoją, ku-ris dažnai būdavo kitos organizacijos narys ir dirbdavo ne visą darbo dieną. Priklausomai nuo žuvininkystės vie-tos veiklos grupės funkcijų ir admi-nistracinių procedūrų sudėtingumo, 20 - 100 procentų atvejų žmogus ga-lėjo būti įdarbintas visu etatu admi-nistracijos srityje. Tai palieka daugelį žuvininkystės vietos veiklos grupių be žmogiškųjų išteklių, skirtų veiklos ini-cijavimui ar projektų vystymui.

Dabartiniu periodu daugelis žuvinin-kystės vietos veiklos grupių surado protingus būdus tai įveikti ir išlaisvinti šiuos gyvybiškai svarbius veiklos ini-cijavimo resursus. Pavyzdžiui, tokio-se šalyse kaip Suomija žuvininkystės vietos veiklos grupės įveikė šią pro-blemą padengdamos biuro išlaikymo bei administracines išlaidas pasirink-damos jau esamas vieno iš viešųjų partnerių komandas (dažniausiai tai būna atskaitinga organizacija). Tuo-met gaunamas finansavimas iš atskirų veiklos inicijavimo projektų viso etato vadovo ar veiklos iniciatoriaus atlygi-nimui.

Europos komisija įvardijo, kad reikia stiprinti veiklos inicijavimo funkciją vietos veiklos grupėse, finansuojamo-se 2014–2020 m. periodu, ir pabrėžė, kad veiklai inicijuoti naudojami re-sursai bei eksploatacinės išlaidos gali bendrai siekti iki 25 proc. biudžeto. Veiklos inicijavimas gali apimti tokias veiklas:

> Informacinės kampanijos ir ben-druomenės informavimas;

> Pagalba telkiant žmones bendrai veiklai, pasitikėjimo didinimas ir bendruomenės organizacijos kūri-mas;

> Asmeninės arba grupinės konsul-tacijos, priežiūra, mainai ir tarpusa-vio mokymasis;

> Apmokymai.

Tačiau šioms veikloms reikalingi ne tik finansiniai resursai. Žuvininkystės vie-tos veiklos grupėms reikia atsidavusių ir specifinių įgūdžių turinčių žmonių. Svarbiausia darbui pasirinkti tinka-mą žmogų, o pirmenybė turėtų būti suteikiama kandidatams, kurie nori kažką keisti, turi gerų bendravimo įgūdžių, yra dinamiški ir prisitaikantys prie skirtingų situacijų.

Iš tiesų, žuvininkystės vietos veiklos grupių užduotis yra ne vien inicijuo-ti veiklą. Joms reikia nustatyti vietos bendruomenės gerąsias savybes bei poreikius ir sukurti veiklos planą, kuris prisidėtų prie vietos plėtros strategi-jos. Todėl ankstesnė vietos plėtros pa-tirtis yra stiprus žuvininkystės vietos veiklos grupės privalumas, kaip ir ži-nios apie žuvininkystės sektorių, ypač jeigu žuvininkystės vietos veiklos grupė nori pasirodyti patikima savo pagrindinei suinteresuotų šalių bazei.

Šio žurnalo dalis „Prekybos vėjai“ (31 psl.) pateikia įdomų pavyzdį, ko-kias veiklas vykdo Lenkijos žuvinin-kystės veiklos grupė, norėdama mobi-lizuoti savo bendruomenę ir inicijuoti veiklą.

Daugpilio ir Alūkstos žuvininkystės vietos veiklos grupės teritorijos žvejai, Latvija.


Pasirinktų projektų kokybė turi gerėti, kad būtų labiau prisidedama prie strateginių vietos plėtros tikslų

Šio periodo pradžioje žuvininkystės vietos veiklos grupės susidūrė su itin bauginančia situacija. Jų užduotis buvo remti projektus, kurie padėtų žvejybos bendruomenėms, suteiktų sektoriui tvarumo ir, jeigu įmanoma, sukurtų darbo vietų. Geros kokybės projektai nebuvo dažnas dalykas.

Anksčiau žuvininkystės vietos veiklų grupių ir žvejybos bendruomenių ryšys buvo gana silpnas. Pačios ben-druomenės neretai buvo fragmen-tiškos, išsisklaidžiusios ir nepatiklios. Daugumai trūko finansinių išteklių, žinių, įgūdžių ir tinkamo požiūrio, kad galėtų vystyti novatoriškus projek-tus, kai tuo metu krizė vertė vengti rizikos, o ne imtis verslo. Lyg to būtų maža, kai kuriose šalyse paraiškų teikimo procesas buvo nepagrįstai komplikuotas. Jausdamos spaudimą patvirtinti ir naudoti savo biudžetą, kai kurios žuvininkystės vietos veiklos grupės pasidavė pagundai priimti bet kokius siūlomus projektus.

Aukštesnės kokybės projektų skatini-mas reiškia, kad žuvininkystės vietos veiklos grupės turi imtis aktyvesnio vaidmens visuose projektų vystymo

etapuose: nustatant projektą, jį for-muojant ir „statyboje“. Žuvininkystės vietos veiklos grupės taip pat turi už-tikrinti, kad tai visiškai atitiktų jų stra-teginius tikslus ir projektų atrankos procedūras.

Potencialių projekto idėjų nustatymo etape žuvininkystės vietos veiklos grupės gali sukurti skatinimo, nusta-tymo, patikrinimo ir prioritetų iškė-limo sistemas, kurioms verta skirti daugiau laiko. Aktyvus žuvininkystės vietos veiklos grupių tarybos dalyva-vimas gali būti labai svarbus siekiant kontakto su žvejybos bendruomenė-mis. Taip pat svarbūs ir aiškūs kriterijai ar gairės, pavyzdžiui, susiję su indėliu į vietos plėtros strategiją, kad būtų išvengta išankstinio palankumo ar ša-liškumo.

Formavimas arba skirtingų suintere-suotų šalių ir komponentų sutelkimas geros kokybės projektui gali parei-kalauti stiprių vadovavimo įgūdžių, diplomatijos ir nemažai atkaklumo. Prisidėdamos prie šio proceso, žu-vininkystės vietos veiklos grupės ir tarybos turi subalansuoti laiką ir pa-stangas, skirtas potencialiems vietos plėtros strategijų tikslams pasiekti bei nusiteikti neišvengiamai rizikai arba nesėkmėms. Šis kainos ir (arba) nau-dos balansas yra labai svarbus.

Projekto „statybos“ etapas – galutinio pasiūlymo formavimas - dažnai reika-lauja rinkos ir finansinės analizės įgū-džių bei žinių apie specifines techno-logijas. Ne visi projekto rengėjai turi šių įgūdžių, jų gali neturėti ir žuvinin-kystės vietos veiklos grupės. Kai kurie žuvininkystės vietos veiklos grupių vadovai turi ekonomikos arba verslo mokslų laipsnį, bet neretai jie neturi pakankamai patirties vykdant verslą. Tačiau kartais šios patirties turi žuvi-ninkystės vietos veiklos grupių na-riai. Šiuo atveju žuvininkystės vietos veiklos grupių nariai turėtų išlikti ku-klūs, žinoti savo ribas ir užtikrinti, kad projektų rengėjai galėtų pasinaudoti profesionaliomis konsultacijomis, kai jų reikia.

Šio žurnalo dalis „Prekybos vėjai“ (31 psl.) pateikia pavyzdį, kaip šalies arba regioninės administracijos gali padidinti galimybes užtikrinant, kad žuvininkystės vietos veiklos grupės turėtų pagrindinių įgūdžių vertinti projekto projektą.

Tvarios žvejybos projektas Pohjanmos žuvininkystės vietos veiklos grupės teritorijoje, Suomija.


Vietos plėtros strategijos turi būti labiau koncentruotos ir lankstesnės

2007 metais, finansavimo periodo pradžioje, teritorinis metodas buvo visiškai naujas žvejybos bendruome-nėms, o žuvininkystės vietos veiklos grupės net neegzistavo. Nors kai ku-rios strategijos buvo parengtos paty-rusių LEADER vietos veiklos grupių, kitos buvo parengtos viešųjų agen-tūrų ir konsultantų be pakankamo bendruomenės dalyvavimo. Šios stra-tegijos nėra pakankamai koncentruo-tos ir aktualios ir jų, kaip veiklos prie-monių, paskirtis skatinti, vadovauti ir rinktis žvejybos bendruomenėms naudingus projektus yra ribojama. Blogiausiais atvejais, beveik kiekvieną projektą galima pritaikyti šioms stra-tegijoms. Šiandien, kai daugiau nei 300 žuvininkystės vietos veiklos gru-pių yra patyrusios, kas veiksminga ir kas ne, reikalai pajudėjo į priekį.

Kokių spąstų žuvininkystės vietos veiklos grupės turės vengti šį kartą? Matome dvi pagrindines problemas: pirmiausia, pagundą vietos poreikių patenkinimą interpretuoti kaip pa-stangas išlaikyti visus laimingus. Jeigu sakinį pradedate žodžiais „Finansavi-mą gali gauti štai šie dalykai, dabar pasakykite, ko jums reikia“, gausite tai, ko prašėte – nerūšiuotus norų sąrašus ir realybės neatitinkančius projektus. Jei žuvininkystės vietos veiklos gru-pės tikrai nori padėti priimti iššūkius ir galimybes, joms reikia protingų, rea-lių ir poreikiais paremtų strategijų. Tai reiškia, kad reikės pradėti sudėtinges-nį ir subtilesnį derybų procesą su ben-

druomene, kad būtų nuspręsta, kas turėtų didžiausią įtaką vietos plėtrai.

Kitas sunkumas yra balansavimas ant plonytės ribos tarp aiškių ir „protingų“ tikslų nustatymo su bendruomene, kaip nurodyta bendrųjų nuostatų re-glamente1, ir lankstumo išlaikymo vyks-tant pokyčiams. Šiam tikslui pasiekti žuvininkystės vietos veiklos grupės pri-valės atlikti nuoseklią poreikių analizę ir pasiūlyti konkrečius ateities strategijų tikslų siekimo metodus. Vietos strategi-jos turi padėti žuvininkystės vietos vei-klos grupėms atlikti savo darbą ir būti pritaikytos, kai projekto vystymas pa-žengia ir iškyla nauji kontekstai. Todėl vadovaujančios institucijos turi žengti žingsnius skatinant žuvininkystės vie-tos veiklos grupes nuolat peržvelgti savo strategijos planus, kad būtų pa-tenkinami vis augančios teritorijos po-reikiai ir, kai reikia, juos įgyvendinti.

Šio žurnalo dalis „Prekybos vėjai“ (31 psl.) pateikia pavyzdį, kaip Arca-chon žuvininkystės vietos veiklos gru-pės neatsilieka nuo savo strateginių tikslų ir vykdo periodines peržiūras.

Vietos partnerėms reikia nuolatos mokytis iš praeities pasisekimų ir nesėkmių, ir atitinkamai prisitaikyti

Programa „Axis 4“ siekia pokyčių kei-čiantis. Ji ieško naujų kelių patenkinti poreikius ir pasinaudoti galimybėmis. Svarbiausia, kad tai susiję su nuolati-niu tobulėjimu. Bet kaip mes galime tobulėti, jeigu nežinome, kas veiks-minga, o kas – ne.

Jeigu visuomet elgiamės taip pat, nenuostabu, kad gauname tokį patį rezultatą. Netgi sėkmingiausius me-todus galima patobulinti. Norėdami veiksmingumo, naujoviškumo ir moty-vacijos, mes turime būti dinamiški, pri-sitaikantys, reaguojantys ir analitiški. Tai reiškia, kad žuvininkystės vietos vei-klos grupės turi galvoti, ką jos daro ir kaip daro, išmokti pamokas iš savo dar-bų ir pritaikyti jas. Problema yra ta, kad žmonės per daug dažnai stebėjimą ir vertinimą laiko našta, neišvengiama blogybe ir nukrypimu nuo tikrojo dar-bo. Tačiau iš tiesų tai turėtų būti netgi smagu – nustatyti, kas veiksminga, pa-matyti, kad pastangos davė rezultatų ir išmokti, kaip patobulėti ateityje.

Žuvininkystės vietos veiklos grupėms ir vadovaujančiosioms institucijoms reikia išmokti atlikti tai paprastai. Svar-biausia – vertinimą suplanuoti proceso pradžioje. Atlikę teisingai, jūs turėsite reikiamas sistemas, resursus ir informa-ciją, kai jos reikia. Tinkamo planavimo dėka šį mechanizmą yra daug lengviau valdyti ir jūs galite susikoncentruoti ties pamokomis, patobulinti tai, ką da-rote ir ką galite pasiekti. Investuokite, pastangos nenueis veltui!

Žemiau pateiktas straipsnis įvardija keletą naudingų metodų, kuriais vie-tos veiklos grupės ir žuvininkystės vie-tos veiklos grupės Švedijoje naudoja savo darbo stebėjimui, vertinimui ir tobulinimui.

______________1 ES reglamentas nr. 1303/2013

Žuvies rūkymas Šiaurės Kuržemėje, Latvija.Švietimo projektas „Jūros savaitės“ metu, Prancūzija.


Visi turi žinoti apie jūsų žuvininkystės vietos veiklos grupę

Taigi, pristatėme programą „Axis 4“ ir pajudėjome į priekį, padidinome našumą, žuvininkystės vietos veiklos grupės gerai dirba su bendruomenė-mis, gauname gerų projektų, strategi-jos yra lankstesnės ir veiksmingesnės ir mokomės iš to, ką pasiekėme. Dar-bas baigtas, ar ne? Tikrai ne. Galutinis elementas yra komunikacija ir, jeigu nesugebėsime jos tinkamai įgyven-dinti, rizikuojame dėl viso proceso.

Komunikuoti tikrąja šio žodžio prasme reiškia „dalintis“. Tai aktyvus procesas, kuris yra programos „Axis 4“ ir jos vei-klos prioritetas. Gera komunikacija „Axis 4“ programoje yra ne tik infor-macijos perdavimas reikalingiems žmonėms. Žinoma, visi dalyvaujantys programoje turi dalintis informacija, žiniomis, patirtimi ir resursais. Tačiau jeigu „Axis 4“ siekia turėti potencialą ir ateityje, turime įvairiais būdais da-lintis informacija su žmonėmis, ben-druomenėmis ir organizacijoms.

Jeigu veiksmingai nekomunikuosime su žuvininkystės bendruomenėmis ir žuvininkystės administracijomis, kaip galime ateityje tikėtis jų paramos, plėsti veiklą, stiprinti dalyvavimą, vykdyti geresnius projektus ir išmokti naudingas pamokas? Jeigu norime, kad programa „Axis 4“ būtų žinoma ir vertinama, metodas plėstųsi, būtų gaunami resursai ir visuomenės bei politinė parama, komunikacija su pla-tesne bendruomene yra itin svarbi.

Kaip šioje srityje patobulėti?

Svarbiausia – atpažinti tobulėjimo ir planavimo poreikį. Vystant komunika-cijos planus, svarbiausia apsvarstyti:

> Kokie mūsų komunikacijos tikslai – vidiniai ar išoriniai?

> Ką mes norime perteikti? Žinios gali būti įvairios: gairės, strategija, kontaktai, kvietimai teikti projektų pasiūlymus, atrankos kriterijai ir procesai, rezultatai ir t. t. Tam tikra informacija vieniems žmonėms yra įdomesnė nei kitiems.

> Kam žinia turėtų būti perteikta? Kokios tikslinės grupės? „Axis 4“ atveju, šios grupės apima Euro-pos Komisiją, vadovaujančiąsias institucijas, mokėjimo agentūras, tarptautinius tinklus, kitas žuvinin-kystės vietos veiklos grupes arba vietos veiklos grupes, žuvininkys-tės vietos veiklos grupių narius, kitas žvejybos organizacijas ir vi-suomenę. Visos grupės turi skirtin-gus komunikacijos poreikius ir su jomis reikia palaikyti kontaktą dėl skirtingų priežasčių skirtingu metu ir naudojant skirtingas komunika-cijos priemones.

> Kada turėtų vykti komunikacija? Norint, kad bendravimas būtų veiksmingas, svarbiausia – tinka-mas laikas. Tinkama žinia tinka-mam asmeniui tinkamu laiku gali būti labai efektyvi, taigi neskubė-kite ir nerizikuokite suteikdami per daug informacijos be perstojo in-formuodami apie tai, kuo užsiima-te. Pasirinkite savo momentą sude-rindami komunikacijos pastangas su svarbiais žuvininkystės vietos veiklos žingsniais arba pagrindi-

niu etapu projekto gyvavimo cikle. Galiausiai, įsitikinkite, kad skiriate pakankamai laiko sėkmingai ko-munikacijai.

> Kokiomis priemonėmis ar kana-lais turėtų būti perteikiama žinia? Skirtingoms auditorijoms pasiekti gali būti naudojami įvairūs kanalai. Naudokite tinkamiausią metodą, tinkamas priemones darbui ir tin-kamą kalbą tikslinei auditorijai.

> Kaip žinoti, kad komunikacija buvo sėkminga? Efektyvi komunikacija turėtų suteikti norimą rezultatą. Jeigu tai nėra pasiekiama, turite suprasti, kodėl. Svarbu patikrinti, kad žinia ir atsiliepimai buvo gauti, ir suprasti, kadangi komunikacija yra abipusis procesas.

Tai tik keletas pamokų, kurios, ti-kimės, padės žuvininkystės vietos veiklos grupėms toliau mokytis ir tobulinti savo kasdienį darbą žvejy-bos bendruomenėse. Šios pamokos suteiks informacijos FARNET ruošia-moms priemonėms, kurios bus pa-teiktos vadovaujančiosioms institu-cijoms, žuvininkystės vietos veiklos grupėms ir tiems, kurie dirba tam, kad vietos plėtra žvejybos bendruo-menėse būtų sėkminga. Dirbdami ir mokydamiesi kartu, mes galime žengti svarbius žingsnius kelyje į ge-resnę ateitį mūsų žvejybos vietose ir bendruomenėse.

Kornvalio žuvininkystės vietos veiklos grupės koordinatorius Chris Ranford (centre) su žvejais naujo pontono atidaryme (Anglija, Jungtinė Karalystė).


Jaunųjų žvejų apmokymai, Švedija.

Vadovavimas žuvininkystės vietos veiklos grupei reikalauja tam tikros jausmo, darbo ir įgūdžių kombinacijos. Žuvininkystės vietos veiklos grupės vadovas gali pasigirti turintis visą rei-kalingą „jausmą“ ir gali būti pasiruo-šęs „paprakaituoti“ dėl darbo, tačiau be reikalingų įgūdžių jiems nepavyks pasiekti savo žuvininkystės vietos veiklos grupės tikslų. Vadovavimas žuvininkystės vietos veiklos grupei reikalauja komandinio darbo – ko-legos iš žuvininkystės vietos veiklos grupių, kitų žuvininkystės vietos vei-klos grupių nariai bei potencialūs par-tneriai kituose tinkluose gali padėti pasidalindami idėjomis, aptardami problemas ir rasdami sprendimus. Šių pamokų išmokimas ir pritaikymas ku-ruojant, grupuojant ir vertinant tarpu-savyje taip pat yra sėkmę lemiančios strategijos, kurios gali padėti žuvinin-kystės vietos veiklos grupėms pasiekti savo tikslus.

Antra vertus, veiksmingam partnerys-čių darbui pagerinti reikia, kad grupa-vimas ir tarpusavio mokymasis prasidė-tų pripažįstant faktą, kad savimonė ir savęs vertinimas yra svarbiausi aspektai partnerystės gyvenime. Tik žinodami savo stipriąsias ir silpnąsias vietas jūs galėsite gauti naudos iš kitų pagalbos.

Savęs vertinimas, kurio metu skina-mi tarpusavio mokymosi ir kuravimo vaisiai, gali būti organizuojamas su-sitelkiant ties šiomis pagrindinėmis veiklomis:1. Sisteminis ir tikslingas informaci-

jos rinkimas;2. Objektyvi šios informacijos ana-

lizė;

buvo vertinami 49 projektai – septyni projektai vienai vietovei. Buvo kalbi-nami vietos veiklos grupių pirmininkai ir vietos veiklos grupių vadovai, ir ap-klausiamos savivaldybių asamblėjos.

Tyrimas nustatė gaires vietos veiklos grupėms ir davė patarimų, pavyz-džiui, kaip pagerinti „rinkos“ galimy-bes, kurias „Leader“ siūlo vietos suin-teresuotiems asmenims, kaip skatinti ir remti projektus, ieškoti naujų būdų informuoti apie rezultatus, įskaitant pasakojimus, interviu ir duomenų vi-zualizaciją. Taip pat siūloma suteikti projektams daugiau resursų vertinant ir platinant kokybinius ir kiekybinius rezultatus.

Dar viena svarbi šio tyrimo rekomen-dacija teigia, kad rengėjams turėtų būti skiriama daugiau paramos ir mo-kymų visu projekto vystymo metu, nuo idėjos iki galutinio rezultatų įver-tinimo.

3. Analizės rezultatų pasidalinimas su partneriais ir išvadų darymas galimam pritaikymui.

Pavyzdžiai iš Švedijos

Grupavimas ir tarpusavio mokyma-sis suteikia galimybę gauti naudos iš kitų partnerysčių idėjų ir patirties. Du pavyzdžiai iš „Leader+“ ir „Leader 2007–2013“ pateikia metodus, kuriais žuvininkystės vietos veiklos grupės gali naudotis norėdamos mokytis vie-na iš kitos.

1. Pietryčių Baltijos regiono vietos veiklos grupių tinklas – bendra-darbiavimas kuriant išorinę ver-tinimo sistemą.

2008 metais vienuolika „Leader“ zonų Švedijoje įkūrė Pietryčių Švedijos tin-klą. Po metus trukusių nuolatinių susi-tikimų atsirado pojūtis, kad dauguma mainų koncentravosi ties „lengvosio-mis“ jų veiksmų vertėmis ir formaliai jas apibrėžti buvo sunku. Tai paskatino septynias vietos veiklos grupes atlikti kokybinį ir mokomąjį savo darbo įver-tinimą, kad būtų nustatytas tikslų pa-siekimo veiksmingumas. Šiame tyrime

Vietos partnerystėms reikia nuola-

tos mokytis iš praeities pasisekimų

ir nesėkmių ir atitinkamai prisitai-

kyti. Trys pavyzdžiai iš Švedijos.

Tarpusavio mokymasis ir kuravimas: komandinis žaidimas padės jums pažengti toliau

Iš arti


Blekinge žuvininkystės vietos veiklos grupės vadovas Tommy Svensson,

Švedija.

2. Projekto kuravimas ir mokymaiDar vienas būdas gauti naudos iš gru-pavimo ir tarpusavio mokymosi yra kuravimo schema, pagal kurią dau-giau patyrusios vietos veiklos grupės arba žuvininkystės vietos veiklos gru-pės kuruoja mažiau patyrusias. Tačiau kuravimo principas gali būti naudin-gas ir tarp partnerysčių bei paramos gavėjų. Kontaktinis asmuo viename partnerystės projekte gali paskatinti informacijos srautą tarp žuvininkystės vietos veiklos grupių ir paramos gavė-jų vadovaujamų operacijų.

Tai šiame periode pritaikė žuvinin-kystės vietos veiklos grupė Švedijoje: Blekinge kiekvienam projektui buvo sukurta „pagalbinė komanda“, skirta padėti rengėjams įgyvendinti pro-jektą kaip įmanoma geriau ir pateikti įžvalgas apie projekto gyvenimą ir evoliuciją.

apie žvejybą bei gebantį vadovauti ir administruoti. Taigi, kiekvienam pro-jektui sukūrėme po „pagalbinę koman-dą“: žuvininkystės vietos veiklos grupės biuro darbuotojai atsakingi už admi-nistracinį, koordinacinį bei strateginį projekto valdymą, tačiau mes pasam-dome vieną ar kelis žmones, turinčius reikalingų įgūdžių padėti paramos ga-vėjams vykdyti projektą. Šie „treneriai“ gauna atlyginimą iš projekto biudžeto pagal savo indėlį.

Žuvininkystės vietos veiklos grupei pasirinkus projektą, kaskart buvo sukuriama ir „projekto pagalbinė ko-manda“, tačiau projekto rengėjai ne-buvo įsipareigoję tai daryti. Pasamdy-tam Projekto ekspertui ar komandai buvo mokama iš projekto pinigų. Kuriant projektą, tam tikra dalis pini-gų turėjo būti skirta ir eksperto darbo užmokesčiui.

Blekinger žuvininkystės vietos veiklos grupės vadovas Tommy Svensson paaiškino: „Savo vietovėje mes turime tik mažo masto žvejus, kurie dirba prie kranto ir dauguma neturi laiko dirbant savo kasdienius darbus dar ir vykdyti projektą. Mes inicijavome „projekto pa-galbinės komandos“ idėją, kad palen-gvintume jų, kaip projekto vykdytojų, darbą. Mūsų patirtis parodė, kaip sun-ku rasti žmogų, turintį visus gebėjimus, reikalingus projektui, t. y., turintį žinių


3. Kolegialaus mokymosi ratai: „Le-ader+“ iniciatyva (2000–2006 m.)

Švedijoje, „Kollegiala lärandecirklar“ (arba kolegialaus mokymosi ratai) buvo sukurti, kad būtų galima įgy-vendinti kryžminį vertinimą tarp „Lea-der“ vietos veiklos grupių. Šią sistemą įkvėpė ligoninių tinklas, kuriame sese-

Kiekviena grupė iš pradžių susitinka apibūdinti savo darbų ir paaiškinti, su kokiais sunkumais ji susiduria. Tada nusprendžia, kokius klausimus nori aptarti toliau numatytuose dvišaliuose susitikimuose.

Kiekvienas žuvininkystės vietos veiklos grupės arba vietos veiklos grupės narys „A“ susitinka su „B“ savo darbo-vietėje ir aptaria klausimus, kurie gali padėti jų darbe, „A“ parengia susitikimo ataskaitą ir nusiunčia „B“ peržiūrai ir taip įvyksta dviejų ciklų mokymasis. Tada „B“ susitinka su „C“ (su tais pačiais baziniais klausimais, tačiau galima papildyti naujais), „C“ susitinka su „D“, o pastarasis susitinka su „A“, kad ciklas užsidarytų. Kai ciklas uždaromas, organizuojamas antrasis grupės susitikimas, kuriame aptariami rezultatai ir uždaromas ratas.

Šis procesas gali būti kartojamas, tačiau turi būti pakeičiama, kas su kuo susitinka.

Surinktos ataskaitos gali būti naudojamos kaip bendras dokumentas, kurį gali aptarti visos grupės.

lės iš skirtingų ligoninių reguliariai su-sitikdavo tam, kad pasimokytų viena iš kitos. Šiuose „ratuose“ dalyvaudavo nuo 3 iki 7 asmenų ir jie trukdavo nuo 3 iki 6 mėnesių. Rato dalyviai dalinda-vosi panašia patirtimi skirtingose vie-tos veiklos grupėse ir dalyvavo „papil-domuose“ dvišaliuose susitikimuose:

1. Lanko

2. Parengia ataskaitą

ir dalinasi su


ir dalinasi su


ir dalinasi su


ir dalinasi su

3. Lanko

7. Lanko

5. Lanko

Iš arti


Įžvalgos iš kranto: Thomas Norrby, Žemės ūkio mokslų universitetas, Upsala.„Leader“ vietos veiklos grupės narys Thomas Norrby yra dalyvavęs kolegialiuose ratuose su kitomis vietos veiklos grupėmis ir tai jam padėjo pristatyti tarpusavio mokymosi metodus: „Būdamas tarpininkaujančiosios tarybos pirmininku šio peri-odo pradžioje (2007–2013 m.), ėmiau dirbti su žmonėmis, kuriančiais Upplandsbygg „Leader“ grupės strategiją. Kaip vietos veiklos grupės narys, aš pradėjau diskusiją, kaip pasiekti reikalingą savianalizės lygį savo darbe (nuolatinis vertinimas ir (arba) kuravimas). Be daugelio kitų panašių iniciatyvų, mes susitarėme pristatyti tarpusa-vio vertinimo metodą. Vietos veiklos grupės darbuotojai vėliau nusprendė susijungti su dviem gretimomis vietos veiklos grupėmis ir keistis patirtimi tarp darbuotojų.“

[email protected]

„Kiekvienas geras projekto vadovas glaudžiai ir nekantriai stebės projekto progresą ir rezultatus, aptars pasiekimus ir problemas su k itais projekto komandos nariais ir, remdamasis jų įžvalgomis, pritaikys atitinkamą vadovavimą projektui bei planus ateities projektams2.“

Pagrindinės pamokos > Jūsų partnerystė privalo turėti „integruotą“ savęs vertinimo metodą:

savo darbo programoje suplanuokite reguliarius pasiekimų įvertinimo intervalus, atliekamos rolės padėtį ir trikdžius.

> Bendradarbiaukite su kitomis partnerystėmis ir siekite išorinio savo darbo įvertinimo: nustatykite bendrus tikslus ir metodus su kitomis grupėmis, užtikrindami bendrus ir svarbius rezultatus.

> Rinkite informaciją apie remiamų projektų progresą: užtikrinant nuo-latinę paramą, projekto kuravimo galimybė gali duoti naudos projekto rengėjui ir partnerystei.

> Visuomet ieškokite novatoriškų ir alternatyvių strategijų: skirtingi šalti-niai ir horizontai gali padėti rasti įkvepiančių būdų analizuoti savo darbą ir vertinti savo poreikius.

__________________2 Savianalizės gidas darbo projektams,

ADAPT bendruomenės iniciatyva, Euro-pos komisija, 1997 m. kovas.


„Šis naujas tinklas tarnavo vos vieną dieną! Jį suplėšė akmenys ant jūros dugno. Kokia nesėkmė!“, – sako Phi-lippe Morandeau, dar vadinamas Pipo, ištraukdamas didžiulį tinklą prie Atelier des Gens de Mer (Jūrininkų dirbtuvių) La Cotinière uoste Olerono saloje. Pasinaudodamos daliniu Euro-pos žuvininkystės fondo programos „Axis 4“ finansavimu, „Atelier“ dirbtu-vės siekia, kad tokie žvejai, kaip Pipo, netekę darbingumo dėl ligos ar nelai-mingo atsitikimo, kuo greičiau grįžtų į darbą. „Ši struktūra yra puiki, – sako jis,- nes leidžia mums rasti kitus darbus žuvininkystės sektoriuje ir išlaikyti ryšį su jūra.“ Šešis darbuotojus turinčios „Atelier“ dirbtuvės žuvininkystės sek-toriui siūlo plačią paslaugų įvairovę, pavyzdžiui, tinklų valymą ir taisymą, valčių aptarnavimo ir kitas paslaugas. „Mes esame atviras uostas, nesuskirsty-ti į sektorius, – paaiškina La Cotinière uosto direktorius ir vienas iš žuvinin-kystės vietos veiklos grupės įkūrė-jų Nicolas Dubois. - Uoste ir aplink jį jaučiama nuoširdi solidarumo dvasia, ją galima pajausti ir vykdant projektą. „Axis 4“ mums leido išplėsti šį solidaru-mo jausmą visame regione.“

Tarp žemės ir jūros

Marennes Oléron pajūrio Šaranto re-gione (pietvakarių Prancūzijoje) yra ir kaimo vietovė (artimiausius mies-tus Saintes ir Royan važiuodami keliu pasieksite per 45 minutes), ir jūrinė. Žemyninėje dalyje, Marennes baseiną (romėnų vadintą „Terra Maritimem-sis“) sudaro pelkės ir buvusios įlankos su smulkiomis salelėmis. 30 kilometrų ilgio ir 8 kilometrų pločio Marennes Oléron yra didžiausia sala metropo-linėje Prancūzijoje po Korsikos. Nuo 1996 metų salą ir žemyninę dalį jungė trijų kilometrų tiltas, jungiantis šias dvi savivaldybių bendruomenes.

Ši vieta itin traukia turistų dėmesį – Marennes Oléron per metus daugiau nei vienai parai apsistojama apie 8 milijonus kartų, kas sudaro beveik ketvirtadalį bendro skaičiaus, kurį užfiksuoja antras pagal populiarumą Prancūzijoje pajūrio Šaranto turizmo regionas. Vien Marennes Oléron per metus ilgiau nei vienai parai apsisto-jama apie tris milijonus kartų. „Orleo-nas yra turistų traukos vieta, tačiau ši sala gali pasiūlyti daug daugiau: žvejy-ba ir austrių auginimo ūkiai lieka svar-biausiais ekonomikos sektoriais“, – tvir-tina Nicolas Dubois. Maitinama gaiviu Seudre upės vandeniu, jūrinė Maren-nes Oléron kranto aplinka suteikia ga-limybių veistis įvairioms žuvims.

Europos žuvininkystės fondo programa „Axis 4“ įgalino vietos suinteresuotus asmenis – žvejus, vėžiagyvių auginto-

jus, išrinktus atstovus, vietos valdžios institucijas, asociacijas, techninės pagalbos ir mokymų organizacijas – kurti

bendrą viziją ir kartu vykdyti projektus jūrinio ir kaimo gamtos regiono naudai.

BENDRO JŪRINIO TAPATUMO KŪRIMAS PER VEIKLOS INICIJAVIMĄ BEI KOLEKTYVIĄ PROJEKTO PARAMĄ MARENNES OLÉRON (POITOU-CHARENTES, PRANCŪZIJA)

Jūros partneriai

Reportažas


Salos pakrantėse sužvejojama ne ma-žiau nei 90 rūšių, įskaitant tokias rūšis, kaip jūrų liežuviai, plekšniniai jūrų lie-žuviai ir langustai. Šeštas didžiausias savo verte (26 mi-lijonai eurų per metus) Prancūzijos žvejybos uostas La Cotiniere suteikia darbo vietas 700 žmonių, tarp kurių yra 200 žvejų ir 120 pirkėjų. Iš uosto plaukioja apie 100 žvejybinių valčių. Vienas iš nedaugelio organizuojamų du kartus per dieną aukcionų sutrau-kia beveik 120 pirkėjų, įskaitant ne tik žuvų pardavėjus iš aplinkinių vietovių, bet ir didmenininkus iš Prancūzijos, Ispanijos (70 % jūrų liežuvių ir sepijų iškeliauja į Ispaniją) ir Italijos.

Marennes Oléron taip pat yra svar-biausias austrių perdirbimo ir preky-bos centras ne tik Prancūzijoje, bet ir visoje Europoje. Regione egzistuoja daugiau nei 900 austrių auginimo ūkių, iš kurių 400 gauna naudos iš sau-gomos geografinės nuorodos „Huîtres de Marennes Oléron“. Turėdamas 80 midijų auginimo ūkių, vėžiagyvių sek-torius suteikia daugiau nei 4000 viso etato ir 4500 sezoninių darbų. „Mūsų ekonomika pagrįsta turizmu ir pagrin-diniu sektoriumi, pagrinde žvejyba ir vėžiagyvių ūkiais, – paaiškina Maren-nes meras, regiono tarybos narys ir žuvininkystės vietos veiklos grupės prezidentas Mickaël Vallet. - Atmetus

didžiąsias įmones, čia nėra industrijos, tik viešieji darbai ir statybos. Todėl mes turime stiprinti savo tris ypatumus – žvejybą, vėžiagyvių auginimo ūkius ir turizmą, kartu gerbdami aplinką. To-kios Europos žuvininkystės fondo pro-gramos, kaip „Leader“ ir „Axis 4“, dirba šia kryptimi, ir teikia didžiulę naudą.“

Marennes La Cayenne yra svarbi austrių produkcijos vieta.

La Cotinière žuvies aukcionas.


Jūrinis tapatumas

Vietovės žuvininkystės vietos veiklos grupei vado-vauja jungtinė Pays de Marennes Oléron grupė, kuri yra atsakinga už keturias sritis: miesto ir kaimo pla-navimą, turizmo reklamą, techninę pagalbą narių sa-vivaldybėms ir regiono bei Europos programų admi-nistravimą, įskaitant tokias programas kaip Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai („Leader“) programą „Axis 4“, Europos žvejybos fondo programą „Axis 4“ ir daugelį kitų Europos socialinio fondo ir Europos regi-oninės plėtros fondo projektų.

„Europos žuvininkystės fondo programa „Axis 4“ tvirtai laikosi vietovės vizijos, – pabrėžia Pays de Marennes Oléron direktorius Jean-Claude Mercier. - Tai tikrai buvo siųsta Dievo, kadangi su „Leader“ mes nepalietė-me kranto veiklos. Mes turėjome „žemės“ veiklos inicia-torius, tačiau neturėjome žvejų ar vėžiagyvių augintojų. Šiandien esame panaudoję „užduoties įgyvendinimo jėgą“ ir kalbant Europos žargonu, „Leader“ ir „Axis 4“ suteikia „vienos stotelės“ principą projekto rengėjams.“

La Cotinière uostas.

Atsakingas požiūris į vertinimąEuropos žuvininkystės fondo programai „Axis 4“ ar-tėjant prie pabaigos, Marennes Oléron žuvininkystės vietos veiklos grupė imasi savianalizės proceso, kurio pagrindiniai principai buvo pristatyti ir nusiųsti kitoms 10 Prancūzijos žuvininkystės vietos veiklos grupių.

Vidinė savianalizė bus paremta metodiniu modeliu, kurį 2012 metais sukūrė žuvininkystės vietos veiklos grupė ir papildys valstybės masto analizę, kurią vykdys išorinis ver-tintojas Prancūzijos vadovaujančiųjų institucijų prašymu.

Vertinimo klausimai, taikomi Marennes Oléron žuvininkys-tės vietos veiklos grupei, yra skirti išanalizuoti vietos strate-gijos vykdymą:

> Kaip finansavimo priėmimas atsispindi grupės strategi-jos tiksluose?

> Ar žuvininkystės vietos veiklos grupės tarybos nariai jau-tėsi strategijos įgyvendinimo proceso dalimi?

> Ar projektui skiriama programos parama leidžia projekto rengėjams skirti laiko vietos strategijos vykdymui?

Pradžioje (2014 m. sausį–rugpjūtį), vertinimas bus koncen-truotas ties šios informacijos rinkimu, parengimu, organiza-vimu ir nuorodų pateikimu:

> Kiekybinė informacija ir pagrindinė programos informa-cija;

> Kokybinė informacija, surinkta apklausos būdu, apdoro-jama programos komiteto, susijusių partnerių ir projekto rengėjų ir iš dalies atliekant individualius interviu.

Antro etapo metu, (2014 m. rugsėjį–gruodį), bus vykdoma kolektyvinė šios informacijos analizė, kurią atliks „Vertinimo darbo grupė“. Metų pabaigoje numatomas seminaras, ku-rio metu bus pristatyti rezultatai ir baigta analizė.

Bendradarbiaujant su Pays Marennes Oléron „Leader“ gru-pe ir Bassin d’Arcachon-Val de l’Eyre žuvininkystės vietos veiklos grupe išryškėjo kai kurie elementai.

Marennes Oléron žuvininkystės vietos veiklos grupės sa-vianalizės metodas buvo pristatytas ir pateiktas kitoms 10 Prancūzijos vietos veiklos grupių jų valstybės tinklo siste-moje (PACTE sistemoje), kurias koordinuoja Prancūzijos Žuvininkystės ir jūrų reikalų direktoratas bei Paslaugų ir mokėjimo agentūra. Metodų mainai tarp grupių jau pra-sidėjo.


Tinklų taisymas socialinėje įmonėje Atelier des Gens de Mer, įdarbinančioje sužeistus žvejus.

„Žuvininkystės vietos veiklos grupės „programos komitetui“ priklauso 21 or-ganizacija. Tarp jų yra vietos institucijos, profesionalios įstaigos, aplinkos ir turiz-mo organizacijos, Lycée de la Mer (jūri-ninkų mokymo centras) ir akvakultūros, eksperimentų ir eksploatavimo centras. Programa „Axis 4“ susijusi su metodu, kurį inicijavo programa Integruotam pakrančių zonos valdymui nuo 2005 iki 2008 metų, – paaiškina žuvininkystės vietos veiklos grupės narė Amélie Per-raudeau - Tai palengvino įvairios vei-klos inicijavimą, bet naudą iš „Leader“ gavome tik po 2009 metų, šis teritorinis metodas buvo vis dar naujas. Įvairios prekybos rūšys ir profesijos tradiciškai funkcionuoja valstybės arba sektoriaus rėmuose. Teritorinis metodas dar nėra iki galo pritaikytas praktikoje, tačiau jis jau pakeitė žmonių mąstymą.“

Europos žuvininkystės fondo „Axis 4“ pritaikymui paremti buvo suorgani-zuoti keturi viešieji forumai, atspin-dintys veiklos sektorius: žuvininkystę, vėžiagyvių auginimo ūkius, turizmą ir aplinką. Šiame procese dalyvavo aš-tuoniasdešimt žmonių. „Kitaip negu „Leader“, kuriai buvo taikomi griežti tin-kamumo kriterijai, „Axis 4“ suteikė dau-giau pasirinkimo galimybių. Programos eksperimentinė prigimtis buvo tobula. Tam tikra prasme, mes turėjome tikrąją „švarią lėkštę“, – sako Amélie.

Šis metodas paskatino strategiją, ku-rios pagrindinis tikslas yra sustiprinti vietos jūrinį tapatumą per vietinius produktus (pridedant vertę), aplinką, jūrinį paveldą ir „žmones“ – kaip sako Amélie Perraudeau – paremiant pro-fesinio mokymo planus.

„Mes nusprendėme remti jūrinę savi-monę dirbdami kartu, – paaiškina Lio-nel Pacaud, Turizmo biuro direktorius, žuvininkystės vietos veiklos grupės narys ir kolektyvinio „Axis 4“ projekto rengėjas. - Visi turėjo savo viziją, tačiau individualių stipriųjų pusių suvienijimas suteikė naudos kiekvienam. Partnerys-tės dėka, vietovė turi duomenų bazę, nuotraukas, vaizdo medžiagą ir pan., ir visa tai mums padės patvirtinti jūrinę savimonę ir mūsų „kaimo vietovės prie jūros“ įvaizdį. Patvirtinti savo savimonę yra labai svarbu, kadangi svečiai, neretai pensininkai iš didelių miestų, kartais pa-miršta, kad čia gyvena žmonės, kuriems jūra yra pragyvenimo ir maisto šaltinis.“

Organizavimas ir parama

Žuvininkystės vietos veiklos grupė ir jos strategija buvo sudaryta 2009 m. birželį, o biudžetas siekė vieną milijo-ną eurų. Organizacija tapo veikli 2010 m. vasarį. Paskyrus veiklos iniciatorius, programos komitetas sukūrė kelias darbo grupes, pavyzdžiui, svetingu-mo, atliekų tvarkymo, jūrinio paveldo ir komunikacijos, ir tada žmonės gal-vojo apie vertinimą (žr. lentelę). „Ši sis-tema leido susitikti ir pažinti vieni kitus bei sutelkti skirtingus žmones, – paaiš-kina Amélie. – Mes pradėjome procesą, mobilizavome suinteresuotus asmenis ir suformavome atsakomybės jausmą. Trumpai tariant, mes pasirūpinome, kad visi būtų motyvuoti. Žinoma, mums pasisekė, kad mūsų vietovė yra maža ir daug ką padaryti yra paprasčiau.“

Organizaciniai aspektai reikalavo laiko, todėl pilnu etatu dirbantis vei-klos iniciatorius tikrai nebuvo didelė prabanga. „Veiklos iniciatorius yra tar-si tarpininkas, – sako Lionel Pacaud. - Jis suteikia projektui kolektyvinio pa-tikimumo ir pasirūpina, kad visi ratai būtų „gerai sutepti“ ir vyrautų ramybė, kadangi kiekvienas turi savų interesų ir savo nuomonę, o tai gali sukelti nuola-tinę susvetimėjimo riziką.“

Organizaciniai aspektai pareikalavo daug laiko, nes žuvininkystės vietos veiklos grupei nepakako vien pro-jektų sudarymo ir pasirinkimo, ji taip pat norėjo juos remti viso proceso metu. „Visi projektų rengėjai atliko savo vaidmenį ir leido mums dalyvauti projektams pajudant iš vietos, – teigia Amélie. - Mane kviečia į visus projek-tui svarbius susirinkimus. Mes nesame tiesiog paprastas registracijos biuras. Mūsų pagalbinis vaidmuo yra šiltai priimamas ir pasireiškia įvairiomis for-momis. Tai reikalauja daug laiko ir ener-gijos, tačiau baigiamajame programos etape mes matome, kad tapome itin veiksmingi, pavyzdžiui, finansinio val-dymo aspektu, kuris palengvina projek-to rengėjų darbą. Mes žinome, kas gali būti finansuojama ir kas ne. Kadangi negana vien pasirinkti projektą. Reikia turėti finansavimo galimybių ir išvengti gautos paramos asmeninio kompensa-vimo pavojaus. Projekto rengėjas žino, kad turi pademonstruoti pagarbą tai-syklėms.“


Panaudotų austrių maišų perdirbimas Terre-Mer Chantiers.

Mokymasis

Programos komitetas susirenka tris kartus per metus ir viena svarbiausių užduočių laiko į programą įtrauktų ir dėl terminų atnaujintų projektų anali-zę, pakeitimus ar komentarus, kuriuos reikia aptarti. Jis taip pat įvertina fi-nansus, reikalingus programos ir pa-sirinktų projektų įgyvendinimui. „Axis 4“ programos komitetas prie vieno sta-lo suburia įvairius žmones, – pabrėžia Lionel Pacaud. – Vieni kitus žinojome jau anksčiau, tačiau nesame dirbę kar-tu. Šis suinteresuotų asmenų tinklas yra itin svarbus. Dirbdami kartu, mes, turiz-mo darbuotojai, žvejai, austrių augin-tojai, kurie vadinami trimis teritorijos ramsčiais, ėmėme vieni kitus suprasti. Anksčiau nebuvo formalios institucijos, kuri galėtų palengvinti mūsų darbą, ka-dangi kiekvienas sektorius dirbo atski-rai. Pavyzdžiui, gamintojai ir restoranų savininkai mažai žinojo apie vieni kitų kasdienybę. Šiandien visi daugiau žino apie vieni kitų logistinius apribojimus ar kainų dinamiką. Mes mokomės vieni iš kitų.“

Amélie Perraudeau paaiškina: „Pro-gramos komitetas yra unikali vieta, kur išrinkti atstovai, profesionalios institu-cijos ir aplinkosaugos asociacijos gali keistis patirtimi ir diskutuoti.“ Tai patvir-tina ir Jean-Baptiste Bonnin, priklau-santis IODDE asociacijai, kuri buvo įkurta 2004 m. ir 2011 m. tapo vienu iš nuolatinių aplinkosaugos iniciatyvos centrų (Centres permanents d’initia-tives pour l’environnement) Prancū-zijoje. „IODDE nėra pateikę „Axis 4“ projektų finansuoti, tačiau mes esame Programos komiteto, kuriam bandome suteikti tvaraus vystymosi kryptį, nariai. Šie susitikimai suteikia puikią progą da-lyvauti naudingose diskusijose su kitais suinteresuotais asmenimis, pavyzdžiui, dėl atliekų perdirbimo naudos žvejams ir austrių augintojams įgyvendinant atliekų rinkimo projektus unikaliame Prancūzijos La Cotinière uoste arba Ter-re-Mer Chantiers uoste.“

Aplinkosaugos veiksmai

Terre-Mer Chantiers yra socialinė įmo-nė „viena iš nedaugelio tokių Prancū-zijoje“, teigia du jos vadovai Thierry Leques ir Gilles Bouillaguet. Ji įkurta 2012 m. balandį po to, kai buvo atlik-tas programos „Axis 4“ dalinai finan-suotas tyrimas. Terre-Mer Chantiers misija yra suderinti aplinkosaugą su ilgą laiką darbo neturėjusių žmonių įdarbinimu. Įmonė ruošia panaudo-tus austrių maišus ir kitas plastikines paplūdimyje randamas jūrines atlie-kas perdirbti. 17 asmenų komanda rūšiuoja, valo ir ruošia šias atliekas išvežimui, paprastai į Barseloną, kur veikia pagrindinis austrių maišų ga-mintojas Europoje. Be tyrimo, „Axis 4“ taip pat iš dalies finansuos mechani-zuotą rūšiavimo liniją bei kitą įrangą, reikalingą darbo našumui ir patogu-mui pagerinti.

Kadangi aplinka yra svarbi sritis, „Axis 4“ rems ir kitus aplinkos projektus. Ana-Maria Le Goff yra atsakinga už gamtos išsaugojimą Olerono savival-dybių bendruomenėje. Šią paslaugą ji įsteigė 2011 m. balandį, o jos keturių techninės pagalbos ekspertų koman-da prižiūri salos aplinkos būklę ir nors Oleronas yra gana urbanizuotas, 70 proc. jo paviršiaus ploto yra saugo-ma, o 40 proc. priskiriama „Natura“

vietovėms. Jų misija yra apsaugoti ir pagerinti šių vietovių būklę, suteikti konsultacijas bei techninę pagalbą savivaldybėms ir prižiūrėti išskirtinai jautrias vietas, pavyzdžiui, pelkes ir dumblingas seklumas. „Mūsų misija yra prižiūrėti, tačiau mes taip pat pri-valome informuoti ir padidinti sąmo-ningumą, – paaiškina Ana-Maria. - Čia turime didelę natūralios aplinkos įvai-rovę, tačiau yra ir daug suinteresuotų asmenų: gyventojai, turistai, pramo-ginių laivų savininkai, profesionalūs žvejai bei žvejai mėgėjai. Reikia susieti šiuos prioritetus, užmegzti ryšį, visiems pasiųsti tą pačią žinią ir siekti tam tikros iniciatyvos, pavyzdžiui, skatinti turto savininkus apsitverti vienodomis tvoro-mis.“ Komanda greitai pajudės į salos šiaurėje esantį Douhet paplūdimį, kur buvęs atostogų centras tapo aplinko-saugos asociacijų namais. Galiausiai, „Axis 4“ iš dalies finansuos pradines išlaidas, įskaitant reikalingą įrangą, technikų uniformas ir kompiuterinę įrangą.


Projektas „Fourchette & Saveurs de la mer“ suvienijo žvejus, vėžiagyvių augintojus, turizmo biurą ir apie 20

restoranų bei žuvies pardavėjų.

Partnerystė ir kolektyviniai veiksmai

„Axis 4“ programos skatinamas par-tnerysčių dinamiškumas, gausus tin-klas ir sąlyginai ribotas žuvininkystės vietos veiklos grupės biudžetas lėmė, kad beveik visi 30 Marennes Oléron remiamų projektų yra kolektyviniai veiksmai, kuriuose dalyvavo kelios suinteresuotų asmenų grupės ir daž-niausiai sprendė „nematerialias“ pro-blemas, pavyzdžiui, našumo didini-mą, duomenų rinkimą, tyrimų vykdy-mą. Kaip pabrėžia La Cotinière uosto direktorius Nicolas Dubois, „Axis 4“ paskatino kolektyvinių jūrinių proble-mų sprendimo metodą.“

Tai puikiai iliustruoja projektas „Four-chette &Saveurs de la mer“ („Fork & Sea Flavours“), kuris tęsėsi 18 mėnesių ir su-būrė žvejus, moliuskų ūkių savininkus, turizmo biurą, apie 20 restoranų ir žuvų išdarinėtojus. „Tai buvo „vietinių pro-duktų ambasadorių“ apmokymai, kurie buvo panašūs į „selektyvaus atliekų per-dirbimo ambasadoriaus aplinkosaugos srityje“ apmokymus, – paaiškina Poitou-Charentes Regioninio vėžiagyvių au-gintojų komiteto direktorius ir vienas iš žuvininkystės vietos veiklos grupės įkūrėjų Laurent Champeau. - Per 18 projekto mėnesių, šie „ambasadoriai“ siūlė patiekalus pagal esamą sezono pa-sirinkimą. Be „Axis 4“, to nebūtų galima padaryti.“

„Fourchette & Saveurs de la mer“ gavo naudos iš Akvakultūros eksperimenta-vimo ir eksploatavimo regiono centro techninės pagalbos. Šis centras taip pat dalyvavo kituose trijuose „Axis 4“ projektuose: tyrime dėl moliuskų nai-kinimo (tai daro kirai, jūriniai karosai ir didžiosios sraigės), išsamiame tyrime bandant išsiaiškinti, ar reikia įrengti dirbtinius rifus Olerono krante (CREEA direktorius Philippe Blachier pabrėžia, kad šis projektas taip pat subūrė daug suinteresuotų asmenų) ir „in situ“ eks-perimentas dėl austrių brandinimo mažuose švariuose ežeruose, kurie prieš tai buvo žemapelkės. Olerono salos austrės išsiskiria tuo, kad dauge-lis jų yra brandinamos šiuose mažuo-se ežeruose 28 dienas. Tyrimo tikslas buvo įrodyti, kad šių ežerėlių vanduo sumažina taršą labiau nei lagūnos sis-

temos nuotekoms. „Gavome puikius rezultatus, – apibendrino Philippe Blachier. - Matėme, kaip sąmoningai užteršta ir vartojimui netinkama austrė tapo vėl tobula po 48 valandų ežerėlyje. Netgi jos skonis buvo geresnis!“

Vėžiagyvių sektoriuje, kiti „Axis 4“ pro-jektai jungia tyrimus, duomenų kaupi-mą ir partnerystę tarp veiklos iniciato-rių. CRCPC programa „Conchylifutur“ siekia skatinti inovacijas vėžiagyvių auginimo sferoje, pavyzdžiui, naujų austrių auginimo giliuosiuose van-denyse metodų, kurie padėtų įveikti vartojimo problemas. Tai papildo so-cialinės ir ekonominės observatorijos kūrimas ir tyrimas dėl ekologinių ir sisteminių paslaugų, kurias šis sekto-rius teikia aplinkai (be to, duomenys ir literatūra, kaip planavimo įrankiai, tampa prieinami profesionalams bei visuomenei).

Kitame projekte žvejai, žuvų išdarinė-tojai, „Lycée de la Mer“ ir La Cotinière uostas bendradarbiavo suteikdami aukciono personalo mokymus ir para-mą. Pagrindinis tikslas buvo išmokyti juos geriau įvertinti parduodamos žuvies kokybę, taip įgaunant didesnį žvejų ir žuvies pirkėjų pasitikėjimą.

Galiausiai, žuvininkystės vietos veiklos grupė parėmė keletą kultūrinių rengi-

nių, įskaitant tarptautinį jūros baladžių festivalį „Jūreivio istorijos“ (pasakos, rašymo dirbtuvės, parodos ir pan.) ir knygų bei jūrinės kulinarijos festivalį.

Ar visa ši veikla davė norimų rezultatų? Visi dalyvavusieji įvardijo vieną nusivy-limą: įvairiapusius žvejybos turizmo re-zultatus. Laurent Champeau paaiškina: „Arkašono mieste buvo daug žvejybos turizmo veiklų3, čia veikė ir „Terre mari-ne“ asociacija, kuri organizavo ekskursi-jas į jūrą. Tačiau įstatymai tapo pernelyg griežti. Maždaug 20 vėžiagyvių veisėjų buvo susidomėję žvejybos turizmu, ta-čiau tai juos atgrasė. Kad keleiviai galėtų patekti į laivą, jis turi turėti lejerinį aptva-rą, kas trukdo perduoti maišus. Kalbant apie mokymus, mūsų įstatymai kitokie nei Arkašone, kadangi čia veikia kitokios rūšies navigacija. Nepaisant to, 2011 metais trys vėžiagyvių veisėjai užsiėmė žvejybos turizmu, tačiau 2012 metais liko tik vienas. Dėl to labai gaila, turint omenyje poreikį, vystymosi potencialą ir didelį turizmo biurų susidomėjimą.

__________________3 Redaktoriaus pastaba: žr. FARNET Maga-

zine nr. 3


Kokia laukia ateitis?

Marennes Oléron visi galvoja apie „Axis 4“ ateitį. „Ateityje mes norime ir toliau vystyti priemones, kurios padė-tų skatinti ne tik mūsų produkciją bet ir paveldą, kuris jaučiamas iš žmogiš-kosios pusės. Pavyzdžiui, reikėtų rodyti ne tik mūsų gražiuosius vaizdingus na-melius prie jūros, bet ir juose dirbančius žmones ir skirtingas prekybos šakas, – sako turizmo biuro vadovas Lionel Pacaud. - Tokios naujos komunikaci-jų technologijos, kaip vaizdų peržiūra išmaniuosiuose telefonuose, leidžia mums pristatyti vietos žmones, paro-dyti mūsų teritorijos autentiškumą ir perduoti žinią: Olerono sala yra „tikra“ vieta atostogoms, kurių metu galėsite užsiimti „tikra“ veikla ir sutikti „tikrus“ žmones.“

Kalbant apie vėžiagyvių ūkių savinin-kus, Laurent Champeau norėtų „tęsti tai, kas buvo pradėta ir pritaikyti įgytą patirtį naujuose projektuose, kuriuose svarbiausia aplinka ir siekiama inte-gruoto valdymo.“ Pagrindinis žvejų tikslas yra sėkmingai užbaigti pirmo-sios programos metu pradėtą darbą ir įgyti vietinės žuvies sriubos kilmės vietos nuorodą, siekti galimų žuvies atliekų panaudojimo būdų, pavyz-džiui, farmakologijoje.

„Integruota vietos plėtra turi būti ben-dras akcentas ateities darbuose. Dabar laikas pasinaudoti pradinio eksperi-mento patirtimi“, – tvirtina Pays Ma-rennes Oleron direktorius Jean-Claude Mercier. Žuvininkystės vietos veiklos grupės prezidentas Mickaël Vallet jį papildo: „Mūsų stipriosios pusės gali mus apriboti. Svarbiausia – išlaikyti teigiamą balansą. Ateityje matau tris pagrindinius mūsų vietovės tikslus: iš-laikyti esamas įmones ir pritraukti naujų (turiu omenyje laivų statyklas), padidin-ti mūsų patrauklumą didinant turizmo veiklos profesionalumą ir, galiausiai, pa-sinaudoti Europos žuvininkystės fondo programos „Axis 4“ postūmiu stiprinant dialogą tarp suinteresuotų asmenų.“

Informacijos apie moliuskų rinkimą sklaida.

MARENNES OLÉRON (Prancūzija)

Plotas:356 km2

Gyventojų skaičius:36 859 gyventojų (2011)

Tankumas:103 gyventojai / km2 (2011)

4-osios krypties biudžetas EURES

500 000Nacionalinis

500 000Privatus41 000

Iš viso1 041 000Iš viso:

KONTAKTAI Groupe FEP Marennes Oléronc/o Amélie Perraudeau22 rue Dubois MeynardieF-17320 MarennesTel. +33 546 75 23 [email protected]://www.marennes-oleron.com


FARNET Magazine: Kokia jūsų asmeninė ir profesi-nė patirtis, ar ji susijusi su vaikystės prisiminimais apie žuvininkystę?

2000 metais pradėjau dirbti vykdomosiose žuvininkystės programose. Įgijau socialinės komunikacijos bakalauro laipsnį, pabaigiau po diplominių studijų viešosios politikos valdymo kursą ir jūrinių reikalų kursą. Po 1974 metų revo-liucijos mano mama susirado darbą viešajame sektoriuje, susijusiame su žuvininkystės industrija. Aš gimiau 1997 metais ir vienas pirmųjų dalykų, kuriuos sužinojau, buvo tai, kad egzistuoja trys vyrų tipai: mirę, gyvi ir vyrai, kurie dirba jūroje. Dabar džiaugiuosi, kad jau tada tai supratau. Šiame sektoriuje yra daug išskirtinių žmonių. Nors kasdie-nės sąlygos juos užgrūdino, žvejai yra geri ir dėkingi žmo-nės. Dabar galiu pasakyti, kad labai didžiuojuosi, kad pase-kiau mamos pėdomis, ir tikiu, kad ji taip pat tuo džiaugiasi.

Kokį pirmą įspūdį susidarėte apie „Axis 4“ metodą? Ar jis pakito bėgant laikui?

Aš tikiu, kad sėkminga moderni visuomenė yra linkusi taikyti metodą „iš viršaus į apačią“, kuris įtraukia žmones į sprendimų priėmimo procesą ir skatina juos atsakyti už savo veiksmus. Kuo daugiau žmonių dalyvauja, tuo geriau. „Axis 4“ šią filosofiją pakėlė į kitą lygmenį: ji įtraukė žmo-nes ne vien vertinant galimybes, bet ir sprendžiant, kokių veiksmų imtis ir kokias priemones taikyti, kaip valdyti taisy-kles ir viešųjų fondų panaudojimą.

Pradžioje buvau nusiteikusi skeptiškai: viena vertus, kai ku-rie žuvininkystės vietos veiklos grupės sąjungininkai turėjo patirties, susijusios su viešuoju interesu, tačiau nerimą kėlė ir problemos, susijusios konfliktų interesu priėmus spren-dimus, ir potenciali individualių interesų priešprieša.

Dabar matome, kad šis iššūkis buvo įveiktas. Susidūrėme su keliomis kliūtimis ir šis procesas dar nesibaigė, visuomet yra vietos tobulėjimui, ir mes aktyviai siekiame pagerinti procesus ir adekvačiai reaguoti.

Kokia buvo jūsų, kaip „Axis 4“ koordinatorės Lisa-bonoje, geriausia patirtis dirbant su žuvininkystės vietos veiklos grupėmis? Ką darytumėte kitaip, jeigu turėtumė-te daugiau laiko?

Galimybė dirbti vykdant politiką, paremtą „iš apačios į vir-šų“ metodu suteikia daug pasitenkinimo. Kai kurioms Por-tugalijos žuvininkystės veiklos grupėms vadovauja viešojo sektoriaus institucijos, kai kurioms – privataus sektoriaus. Dvi visiškai skirtingos vizijos, lemiančios skirtingą reakciją ir elgesį. Proga susidurti su šiomis dviejomis skirtingomis realybėmis buvo itin naudinga ir praturtinanti. Mes turė-jome suorganizuoti kampaniją parodant geriausius pro-jektus ir pabandyti atkartoti vienos žuvininkystės vietos veiklos grupės gerų idėjų pavyzdžius. Litoral Norte žuvi-ninkystės vietos veiklos grupės projektas „Sea Villages“ yra vienas tokių pavyzdžių.

Interviu su Europos žuvininkystės fondo vadovaujančios institucijos Portugalijoje techninės pagalbos skyriaus di-

rektore Rita Pamplona.

„Sėkminga moderni visuomenė yra linkusi taikyti metodą „iš apačios į viršų“, kuris įtraukia žmones į sprendimų priėmimo procesą ir skati-na juos atsakyti už savo veiksmus“

Rita Pamplona:

Žmonės


Kas buvo sunkiausia ir kas suteikė didžiausią pasi-tenkinimą?

Sunkiausia buvo įtraukti žvejus ir bandyti neprarasti kon-centracijos ties svarbiausiu tikslu. Darbo vietų kūrimas žuvininkystės sektoriuje taip pat buvo nemenkas iššūkis. Didžiausią pasitenkinimą suteikė dalyvavimas iniciatyvoje, kuri gali pakeisti žmonių gyvenimą ir sukurti naują verslu-mo tapatumą Portugalijoje.

Praėjus penkeriems metams, kokią naudą, jūsų manymu, portugalų žuvininkystės vietos veiklos grupės suteikė savo vietovėms?

Priklausomai nuo vietovių, matome daugiau inovacijų (Li-toral Norte žuvininkystės vietos veiklos grupė), geresnę vietos produktų reklamą (Região de Aveiro ir Além Tejo žu-vininkystės vietos veiklos grupės), daugiau sukurtų darbo vietų (Sotavento do Algarve žuvininkystės vietos veiklos grupė) ir daugiau įvairovės bei vietinių paslaugų (visos žu-vininkystės vietos veiklos grupės). Trumpai tariant, padidė-jo vietinis našumas ir kritinė masė.

Portugaliją itin stipriai palietė krizė. Ką tai reiškė žvejų bendruomenėms?

Daugiau bedarbių, daugiau finansinių sunkumų...

Ar nenukentėjo žuvininkystės vietos veiklos grupės? Kaip jos kovojo su krize ir kokius sprendimus priėmė?

Sunkiausia buvo įgauti pasitikėjimą. „Axis 4“ suteikia pagal-bą ir gali padėti sukurti papildomus arba alternatyvius pa-jamų šaltinius, tačiau dėl paskatinimų pakeisti laivyno dydį žvejai „Axis 4“ laikė grėsmingu, jų veiklą galinčiu sustabdyti dalyku. Kalbant apie Sotavento do Algarve žuvininkystės vietos veiklos grupę, tai buvo sprendžiama padedant žve-jams užpildyti formas, o Oeste žuvininkystės vietos veiklos grupėse buvo nuspręsta sukurti žvejų asociacijų tinklą. Re-aguodama į riziką neįgyvendinti arba tik dalinai įgyvendinti projektus dėl finansinės krizės, Litoral Norte žuvininkystės vietos veiklos grupė išplatino kvietimą sukurti „rezervinių projektų sąrašą“. Šie projektai būtų finansuojami, jeigu anks-čiau patvirtintiems projektams skirti pinigai nebūtų išleisti.

Turėdamos maždaug po 3 milijonus eurų siekiančius viešuosius biudžetus, septynios Portugalijos žuvinin-kystės vietos veiklos grupės buvo sudarytos iš skirtingų organizacijų, pavyzdžiui, asociacijų, savivaldybių arba savivaldybių platformų. Kai kurios grupės į savo partne-rystės projektus įtraukė „Leader“ vietos veiklos grupes.

Viešieji ir pusiau viešieji sektoriai sudaro apie 50% žu-vininkystės vietos veiklos grupių Portugalijoje. Vietos institucijos yra tinkamai atstovaujamos, egzistuoja įvairios viešosios institucijos, pavyzdžiui, profesiona-lių mokslų jūrų sektoriuje institutai, tokios organiza-cijos kaip „Docapesca“ (dalinai valstybės finansuo-jama paskirstymo bendrovė, kuri tiekia produkciją Portugalijos žuvies fabrikui, aukcionams ir suteikia informacijos apie šviežios žuvies pardavimus) ir tokie akademiniai partneriai kaip politechnikos institutai (Leiria) ir universitetai (Aveiro). Privatusis sektorius su-daro likusius 50%. 60% šių privačių veiklos iniciatorių priklauso žuvininkystės sektoriui.

Turint omenyje tokias jūrinės ekonomikos siūlomas galimybes, kitų ekonominių veiklų diversifikavimas yra pagrindinis Portugalijos žuvininkystės vietos vei-klos grupių prioritetas. Taip pat siekiama pagerinti žuvininkystės sektoriaus konkurencingumą bei aplin-kos valdymą. Portugalijos žuvininkystės vietos veiklos grupės strategijos analizė rodo, kad skatinamos šios veiklos rūšys: diversifikacija bei vietos ekonomikos ir socialinės veiklos restruktūrizacija, mokymai ir tyri-mai, žuvininkystės produkcijos ir pakrantės aplinkos potencialo plėtra.

Portugalijos „Axis 4“ programos naujienas, faktus ir projektus galite rasti čia: http://bit.ly/1j2t vNZ

Portugalijos žuvininkystės vietos veiklos grupės: tinkamas balansas tarp viešųjų ir privačiųjų sektorių

Portugalijos žvejai.


Ar galite apibūdinti vieną Portugalijoje ar kitoje šalyje įgyvendinamą „Axis 4“ projektą, kuris, jūsų nuo-mone, išsiskiria ir galėtų įkvėpti kitas žvejų bendruome-nes Portugalijoje?

Nauji jūros dumblių panaudojimo būdai gali būti puikus pa-vyzdys. Portugalijoje Litoral Norte žuvininkystės vietos vei-klos grupė vykdė projektą dėl jų panaudojimo vietoj trąšų. Danijoje jūros dumbliai buvo naudojami gaminant ledus, išnaudojant jų naudą sveikatai. Vėžiagyvių augintojas dide-lėmis mėlynomis akimis João Sabino įgyvendino populiarų projektą pasitelkdamas „Axis 4“ paramą turistiniam laivui įsi-gyti. Bent jau Europos komisijos damoms šis projektas tikrai patiko (juokiasi).

Kaip Portugalijos žuvininkystės vietos veiklos gru-pės atrodys ateityje? Ar jų daugės? Kokią reikšmę „nau-joji Axis 4“ turės žuvininkystės vietos veiklos grupėms ir vietos žuvininkystės bendruomenėms?

Na, mes taip pat laukiame išgirsti atsakymą į šį klausimą dis-kusijose su suinteresuotais asmenimis. Aptariamas siūlomas reglamentas leidžia žuvininkystės vietos veiklos grupėms ir kaimo vietos veiklos grupėms sujungti jų struktūras ir rea-guoti pasitelkiant skirtingas strategijas. Kai kuriais atvejais tai gali pasitarnauti, ypač mažinant subjektų veiklos išlaidas, tačiau tai gali būti ir rizikinga bei potencialiai nukrypti nuo esminio tikslo. Mes norėtumėme turėti galimybę išplėsti žuvininkystės vietos veiklos grupės metodą į kitas vietoves, kurioms dabartinis fondas neskiria finansavimo. Tačiau re-miantis „iš apačios į viršų“ strategija, vietovės pačios turės nuspręsti, kas joms reikalinga. Kalbant apie vadovaujančios institucijos vaidmenį, šių sprendimų priėmimo metu mes atliksime reguliatoriaus funkciją.

Portugalijos nacionalinėje jūrų strategijoje pabrė-žiama, kad norėdama įveikti krizę, Portugalija taip pat mato jūrinę ekonomiką kaip galimybių šaltinį (jūrų sek-toriaus augimas ir pan.). Koks žuvininkystės vietos vei-klos grupių vaidmuo šioje vizijoje?

Jos turės būti tinkamoje vietoje tinkamu laiku. Nacionalinė jūrų strategija ir siūlomas reglamentas kitam periodui su-teikia daug medžiagos žuvininkystės vietos veiklos grupės

strategijų koncepcijai. Žuvininkystės vietos veiklos grupės yra laikomos tarpininkėmis įgyvendinant šią strategiją. 2014–2020 metų periodo programoje svarstomos naujos paramos strategijos, pavyzdžiui, integruota jūrų politika ir nacionalinė jūrų strategija vietose, kuriose veikia žuvinin-kystės vietos veiklos grupės, siūlo įsteigti „jūrų sektoriaus klasterius“ arba „polius“.

Ar yra išskirtinis jūrinio augimo sektorius, kuriame žuvininkystės vietos veiklos grupės galėtų atlikti pagrin-dinį arba pagalbinį vaidmenį?

Remiantis mūsų diskusijomis su žuvininkystės vietos veiklos grupėmis nacionaliniu lygmeniu, jos siekia vadovauti naujo nacionalinio reglamento dėl žvejybos turizmo įgyvendini-mo bei projektams, kurie jau yra įgyvendinami Prancūzijoje, kai kuriose Ispanijos vietovėse ir Azoruose. Žvejybos atliekų panaudojimas yra dar viena sfera, kuri galės suteikti galimy-bių inovacijoms. Tačiau svarbiausia yra tai, kad šis sektorius auga ir vystosi su žmonių pagalba. Žuvininkystės vietos veiklos grupės yra organizacijos, kurios yra arčiausiai gyven-tojų, dauguma jų turi sąsajų su vietos kolegijomis ir vykdo projektus, kurie skatina novatoriškus metodus ir produkciją. Kitame periode mes norime matyti daugiau tokių projektų.

Jūs imatės naujų profesinių atsakomybių, taigi, ar jus dar išvysime? Ką patartumėte jus pakeisiančiam as-meniui arba kažkam, kas imsis „Axis 4“ koordinatoriaus pareigų kitoje vadovaujančioje institucijoje?

Jūs tikrai mane dar išvysite! Manimi nelengva atsikratyti! Aš jau dalyvauju rengiantis naujam programos periodui, „Axis 4“ remiasi horizontaliąja politika ir susijusi su viso-mis Europos žuvininkystės fondo ašimis. Mes visi turėtu-mėme dalyvauti! (juokiasi). Alexandra Toscano yra naujoji nacionalinė „Axis 4“ koordinatorė. Ji bus puiki šio laivo kapitonė. Pasakysiu šį rytą per radiją girdėtą patarimą: „Nesiskųsk dėl vėjo, nelauk, kol jis praeis; Pasitaisyk bures ir plauk pirmyn.“

Interviu paimtas (anglų kalba) 2014 m. balandį.

Žuvų išsaugojimo tyrimas GIRM laboratorijoje Peniche mieste, vakarinėje žuvininkystės vietos veiklos grupės

teritorijoje.

Vizitas pas Litoral Norte žuvininkystės vietos veiklos grupę.


Reportažas

Dunojaus delta yra Europos Sąjungos rytinės ribos ekologijos perlas.

Čia daug žvejų bendruomenių ieško diversifikavimo, darbų ir geresnės

gyvenimo kokybės. Siekdama jiems padėti, deltos žuvininkystės vietos

veiklos grupė sulaukė daugiau nei 112 projektų pasiūlymų. Tai įstabus re-

zultatas šalyje, kurioje kolektyvinis vystymosi metodas yra vis dar naujas.

Mokymai ir našumo skatinimas vaidina svarbų vaidmenį.

EUROPOS ŽUVININKYSTĖS FONDO „AXIS 4“ T VARAUS VYSTYMOSI PRIORITETAS DUNOJAUS DELTOJE (RUMUNIJA)

Mokymasis veikiant

Ivan Patzaichin (mėlyna apranga) plukdo turistus per deltą.

„Dunojaus delta yra bendrasis turtas. Mes turime ją saugoti ir užtikrinti, kad visi galėtų ja džiaugtis. Noriu tai skatinti. Deltai esu dėkingas už viską ir jaučiu įsi-pareigojimą prisidėti prie jos vystymosi.“ Šiuos žodžius ištarė tikra Rumunijos žvaigždė keturių olimpinių aukso me-dalių laimėtojas ir devyniskart kanojų irklavimo sprinto pasaulio čempio-nas Ivan Patzaichin. Jo vadovaujama asociacija „Ivan Patzaichin – Mila 23“ pirmiausia siekia skatinti vietos vysty-mosi veiklą deltoje, pradedant nuo jo gimtojo kaimo Mila 23. Šį pavadinimą nulėmė faktas, kad mažiausiai 23 kai-melyje gimę sportininkai tarp 1995 ir 2000 metų tapo kanojų irklavimo sprinto čempionais. Kanojų irklavimas yra daugiau nei sportas, tai – šios vie-tos kultūros dalis: visi vietos čempionai augina raumenis irkluodami tradicinę Dunojaus deltos valtį „lotca“, kuri yra specialiai pritaikyta praskinti takui per nendres. Prie jos galima pritvirtinti ir stiebą, ir bures.

Rowmania„Atsiradus kompiuteriniams žaidi-mams, jauni žmonės ėmė pamiršti irklavimą, rizikuodami prarasti šią kul-tūros dalį. Reikėjo kažką daryti“, – pa-aiškina Ivan. 2012 metais drauge su savo asociacija jis įsteigė „lotca“ lenk-tynes suaugusiesiems, jaunuoliams ir vaikams. Ivano populiarumo dėka, šis renginys buvo transliuojamas per nacionalinę televiziją ir netrukus jau-ni žmonės ėmė iš naujo domėtis šiuo sportu. „Lenktynių transliacija per te-leviziją atkūrė „lotca“ įvaizdį ir kartu vietos kultūrą. Jaunuoliai nebelaiko irklavimo užsiėmimu seno mąstymo žmonėms! Taip pat sukūrėme ir pre-kės ženklą „Rowmania“. Turime Rumu-nijos ekoturizmo asociacijos paramą ir siekiame paversti Dunojaus deltą pagrindiniu irklavimo sporto traukos centru Europoje.“

Žuvininkystės vietos veiklos grupė, kuri įgyvendina Europos žuvinin-kystės fondo programą „Axis 4“ del-toje, ekoturizmą laiko neišnaudotu veiklos ir darbo vietų šaltiniu, ypač turint omenyje, kad nuo 2006 metų tradicinių kelionių valtimi upe suma-žėjo. „Turizmui reikia energijos injekci-jos, – paaiškina žuvininkystės vietos veiklos grupės prezidentas Daniel Buhai. - Reikia skatinti lankytojus pasi-likti ilgiau. Šiuo metu turistai pasilieka maždaug 1,8 dienų ir dėl susisiekimo problemų 60% laiko praleidžiama at-vykstant čia. Siekiame, kad turistai pa-siliktų keturioms dienoms, todėl reikia sukurti naujų veiklos formų. Navigaci-nis sportas yra puiki idėja ir geras būdas pritraukti aktyvius miesto klientus.“


Daugelis vietinių žvejų yra lipovanai.

Naudodamasi ta pačia strategija, aso-ciacija „Ivan Patzaichin – Mila 23“ nori įkurti „lotca“ muziejų ir sukūrė lengvos „lotca“ prototipą turistams. Ji taip pat planuoja pradėti valčių dalinimosi del-toje sistemą, paremtą daugelyje šalių populiariu dviračių dalinimosi mode-liu. „Tradicija + naujovė = pridėtinė vertė ateityje“, – apibendrina architektas ir asociacijos narys Theodor Frolu.

Pasaulinis paveldas

Dunojaus deltą (3446 km2) sudaro 15 atšakų. Tris pagrindines atšakas Chilia, Sulina ir Sf. Gheorghe galima pasiekti dideliais laivais, kurie gali plaukti prieš srovę. Deltoje auga daugiau nei 1200

skirtingų augalų rūšių, gyvena 300 paukščių rūšių (įskaitant ir 4000 sie-kiančią pelikanų populiaciją) ir 45 gėlo vandens žuvų rūšių, plaukiojančių dau-gybėje deltos ežerų ir pelkių. 1992 me-tais Rumunijos ir Ukrainos mokslininkų ir Prancūzijos tyrinėtojo ir okeanografo Jacques-Yves Cousteau žiniasklaidoje skelbiamu raginimu maži vietiniai Ru-munijos ir Ukrainos draustiniai įgavo biosferinių draustinių statusą ir įtraukti į UNESCO pasaulinio paveldo vietovių sąrašą. Taigi, 2733 km² deltos yra sau-goma teritorija.

Deltos kaimuose gyvena apie 15 000 žmonių, dauguma jų užsidirba pra-gyvenimui žvejodami (užregistruota 1600 profesionalių žvejų) ir vis daugiau gauna pajamų iš turizmo. Populiaci-ją sudaro mažumų grupės, įskaitant 10 000 lipovanų, arba „sentikių“, kurie yra XVIII amžiuje nuo religinio perse-kiojimo čia pasislėpę rusų palikuonys.

„Axis 4“ programa apima 22 savival-dybes. Deltos žuvininkystės vietos vei-klos grupę sudaro Judet (apygardos) Tulčios taryba, biosferos draustinis ir trys žvejų asociacijos, įskaitant ir žuvi-ninkystės vietos veiklos grupės inicia-torę RO-Pescador asociaciją. Šiai žuvi-ninkystės vietos veiklos grupei skirtas vienas didžiausių „Axis 4“ programos biudžetas visoje Europos Sąjungoje – daugiau nei 22 milijonai eurų.

„Mūsų strategija siekia reaguoti į tris poreikių kategorijas, – paaiškina Daniel Buhai. - Pirmiausia, gerinti gyvenimo kaimuose kokybę. Tai apima geresnį su-sisiekimą ir viešąsias paslaugas. Antra, padidinti teritorinį konkurencingumą, kad galėtumėte kurti darbo vietas ir padidinti pajamas. Galiausiai, saugoti ir pabrėžti savo natūralaus ir kultūrinio paveldo svarbą. Vienas svarbiausių rak-tinių žodžių yra diversifikavimas.“

Mokymosi procesas

Ši strategija buvo pateikta 2011 metų gruodį. Po to sekė paaiškinimo ir fi-nansinių derybų su vadovaujančia institucija etapas, pasibaigęs sutarties pasirašymu 2012 metų balandį. „Kal-bant apie metodus ir strategiją, šis eta-pas buvo tikras mokymosi procesas“, – pabrėžia žuvininkystės vietos veiklos grupės direktorius Nicusor Alexandru.

Pirmieji projektai prasidėjo praėjus metams nuo sutarties pasirašymo. Vietiniu lygmeniu šis periodas buvo išnaudojamas informacinių susitiki-mų organizavimui įvairiose savival-dybėse „Vietinis metodas buvo visiškai naujas“, – tęsia Nicusor.

Deltoje randama daugiau nei 200 augalų ir 300 paukščių rūšių (įskaitant 4000 pelikanų).


„Viską paaiškinti nebuvo lengva už-duotis. Daugeliui žmonių žodis „ben-druomenė“ asocijavosi su komunizmo sąvoka! Po to kiekvienas panoro pa-teikti savo projektą. Turėjome nuolat aiškinti koncepciją ir sukurti tam tikrą tvarką projektų idėjoms pateikti, kad neimtumėme daryti visko ir bet ko.“

Norėdama tinkamai pasirinkti ir gerai išmanyti „Axis 4“ parametrus, deltos žuvininkystės vietos veiklos grupė gavo naudos iš tarptautiniu lygmeniu suteiktos pagalbos. Siekiant žuvinin-kystės vietos veiklos grupių našumo ir padėti joms įgyvendinti strategijas, už žuvininkystę atsakinga „Axis 4“ va-dovaujančioji institucija Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerija pristatė mo-kymų programą, kurią remia FARNET komanda ir DG MARE. Nuo 2012 metų gruodžio iki 2014 metų sausio 14 kar-tą per mėnesį susitikdavo Rumunijos žuvininkystės vietos veiklos grupių, vadovaujančiosios institucijos nariai ir FARNET ekspertai. Be kai kurių pro-cedūrų paaiškinimo, šie susitikimai suteikė pradžią įvairiems praktiniams mokymams, pavyzdžiui, projekto pa-sirinkimo imitavimo, ir per juos buvo galima išanalizuoti gerąją Europos praktiką administruojant, organizuo-jant ir remiant projektus. „Šis metodas padidino pasitikėjimą ir paruošė visus ilgam procesui. Visi susitikimai padėjo išspręsti arba užkirsti kelią įvairioms problemoms“, – paaiškina FARNET ats-tovė Rumunijoje Simona Pascariu.

Tuo pačiu metu tęsėsi mobilizacija. 2014 metų sausį deltos žuvininkys-tės vietos veiklos grupė jau buvo su-laukusi ne mažiau kaip 112 projektų pasiūlymų. Po dviejų mėnesių visi šie projektai jau buvo išnagrinėti ir 64 pe-rėjo į techninės ir finansinės analizės etapą. Tuomet vadovaujančiosios ins-titucijos užduotis yra pasirūpinti, kad būtų laikomasi administracinių krite-rijų, kadangi šiame etape žuvininkys-tės vietos veiklos grupės sutikimas yra jau gautas. Tačiau jeigu dviejų projek-tų biudžetas viršija 300 000 eurų, juos būtina išanalizuoti išsamiau, kadangi pasiekus šią ribą Rumunijoje, vado-vaujančioji institucija privalo iš naujo išanalizuoti paraišką prieš nuspręsda-ma, ar tvirtinti šį projektą.

Sulina

„Axis 4“ programa yra siųsta Dievo“,– pareiškia 70 narių turinčios Sulina žvejų asociacijos prezidentas Silviu Gheorghe. Pačiuose Europos Sąjun-gos rytuose, kur didžioji upė pagaliau įplaukia į Juodąją jūrą, plyti Sulina (populiacija – 3663 žmonės), įkūnijan-ti „Axis 4“ egzistavimo prasmę. Nors žvejojama gėlame ir jūros vandenyje, ir gyvena tokios žuvų rūšys, kaip erš-ketai ir otai, žvejyba bei visas miestas susiduria su nemenkais sunkumais, nepaisant daugybės vertingų aspektų ir didingos praeities.

„Čia buvo įsikūrusi pirmoji Europos ko-misija“, – juokauja Sulinos meras Aurel Dimitriu. Iš tiesų, 1865 - 1939 m. Suli-noje buvo įsikūrusi Dunojaus Europos komisija. 1878 metais miestas tapo Rumunijos dalimi ir jo populiacija iš-augo iki 15 000. Antrojo pasaulinio karo metais per šią vietą irkluojamose valtyse palei Dunojų buvo plukdomi tūkstančiai pabėgėlių, besislapstan-čių nuo nacių persekiojimo. Po karo Sulina buvo priskirta militaristinei zo-nai, tačiau 1990 m. šis statusas buvo panaikintas, o dabar miestas išgyvena sunkią ekonominę krizę. Šiame mies-te išliko daug gražiosios epochos sta-tinių, nors dabar dauguma jų, deja, jau apšiurę.

Žvejyba ir žuvų veisimas sustojo su-žlugus komunizmui ir nusivylę žmo-nės paliko deltą. „Nebėra žuvų fermų inžinierių, nebėra pilkosios masės“, – su gailesčiu taria meras. Jis norėtų, kad Bukareštas skatintų specialistus per-sikelti čia. „Šis metodas yra praeities dalykas“, – prieštarauja Agrokultūros ir

kaimo plėtros ministerijos žuvininkys-tės direktoriaus pavaduotojas Valentin Toma. „Tokie poreikiai turi būti įtraukti į vietos strategiją. Būtent tam mes turime žuvininkystės vietos veiklos grupę.“

Iš tiesų, žuvininkystės vietos veiklos grupė reaguoja į šį pagalbos šauks-mą. Ji patvirtino penkis su žvejyba susijusius projektus, įskaitant keturis, remiamus žvejų. Šie apima dviejų lai-vų pritaikymą plukdyti turistus ir sve-čių namų kūrimą žvejybos turizmui. Penktasis projektas susijęs su žuvies perdirbimo įmonės įrangos tiekimu (perpelėms, karpiams, ančiuviams, atlantinėms skumbrėms, šamams, ka-rosams ir šprotams) bei įvairių rūkytų, sūdytų, marinuotų ir šaldytų produk-tų pardavimu. Bus sukurta apie 10 darbo vietų. „Tarp „Axis 4“ ir žvejybos sektoriaus yra didžiulė sinergija ir mes jaučiame stiprią paramą,“ - įsitikinęs įmonės vadovas Sorin Popa.

Kiti projektų pasiūlymai yra susiję su kultūros sfera ir gyvenimo koky-bės Sulinoje gerinimu. „Axis 4“ dėka du įspūdingi pastatai bus renovuoti, vienas jų bus paverstas savivaldybės biblioteka, kitas – daugiakultūriniu centru, skirtu, naudojant žvejybos tematiką, atskleisti skirtingų mieste gyvenančių mažumų gyvenimą, dau-geliui neatsiejamą nuo žvejybos ar žuvininkystės sektoriaus.

Lieka vienas didelis išbandymas – su-sisiekimas. Suliną pasiekti galima tik valtimi, o kelionė trunka vieną va-landą nuo Crişan ir dvi valandas nuo Tulčos. Susisiekimui deltoje gerinti „Axis 4“ projektas planuoja atnaujin-ti buvusius kelius galvijams ir sukurti

Sulina jungia Dunojų ir Juodąją jūrą.Valtis dažniausiai yra pirminė trans-porto priemonė.


Pažanga

Prasidedant naujam 2014–2020 metų programos periodui, įdomu suži-noti, koks „Axis 4“ atstovų verdiktas besibaigiančiam periodui? „Mūsų komanda stipri, gavome 109 projektų pasiūlymus ir įgyvendinome pirmąsias iniciatyvas, taigi pagaliau jaučiame, kad esame visiškai veiklūs, – apibendri-na žuvininkystės vietos veiklos direk-torius. - Kitam programos periodui itin svarbu iš karto turėti resursų, kadangi savų lėšų trūkumas gali nulemti projek-tų atidėliojimą.“

Europos žuvininkystės fondo admini-stratorė ministerijoje Monica Ecobici apibendrina problemas, su kuriomis susidūrė deltos žuvininkystės vietos veiklos grupė ir kitos Rumunijos žu-vininkystės vietos veiklos grupės: „Šio programos periodo metu pasiruošimo etapas buvo itin ilgas, o įgyvendinimo periodas – trumpas. Ateityje viskas turė-tų vykti paprasčiau.“ Direktoriaus pava-duotojas Valentinas Toma atskleidžia platesnį vaizdą: „Rumunijoje, šalyje, kuri vis dar vystosi po ilgo biurokratinio valdymo periodo, didžiulę naudą sutei-

kė Europos žuvininkystės fondo ir Eu-ropos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai („Leader“) pristatytas „iš apačios į viršų“ metodas. Tai jau yra didžiulis žingsnis pirmyn. Pamažu augant naujai kartai, kuri niekuomet nepatyrė centralizuotos ekonomikos, viskas bus paprasčiau.“

naują kelių tinklą kaimo gyventojams ir turistams.

Grįžtant iš Tulčos, žinoma, valtimi, žuvininkystės vietos veiklos grupės plėtros specialistė Mihaela Iliuteanu parodė mums kitus projektus, skir-tus susisiekimui ir gyvenimo kokybei gerinti. Maliuc savivaldybė, esanti pusiaukelėje prie upės tarp Tulčos ir Sulinos, apima penkis kaimus. Buvo pateikti devyni projektai, iš kurių šeši yra techninės ir finansinės analizės etape, o bendras biudžetas siekia 500 000 eurų.

Šie pinigai skirti pakeliamųjų tiltų ir nusileidimo aikštelių statybai, kelių ir viešojo apšvietimo gerinimui, ir valčių pavertimui vietiniu taksi, kuris per-keltų žmones iš viename upės krante esančio kaimo į kitą. Tačiau didžiau-sias šiuo metu planuojamas projek-tas numato atidaryti žvejybos centrą buvusiame konservavimo fabrike. Pastatas stovi Sf. Gheorghe mieste ant kitos Dunojaus upės šakos kranto, o planuojamų investicijų suma siekia 400 000 eurų.

„Kol nebuvo „Axis 4“, vietos suintere-suotiems asmenims buvo itin sunku rasti finansavimą. Šiandien tai pada-ryti daug lengviau, ir pastebėsite, kad kai šie projektai prasidės ir įsibėgės, jie sukels grandininį poveikį ir kiti ims sekti jų pavyzdžiu. Žmonėms reikia pamatyti savo akimis, kad patikėtų“, – teigia sa-vivaldybės tarybos narys ir Lipovanų bendruomenės Tulčoje prezidentas Andrian Ampleev.

Tuo pačiu metu, penki organizatoriai ir koordinatorius padeda projekto rengėjams bei kitos žuvininkystės vie-tos veiklos grupės organizatoriams, pavyzdžiui, Biosferos draustiniui. „Mūsų teritorija yra didelė ir čia sunku keliauti, tačiau žvejybos sektorius ir ki-tos šalys formuoja stiprią bendruome-nę. Visi vieni kitus pažįsta ir tai palen-gvina situaciją“, – sako už komunika-ciją ir veiklos inicijavimą žuvininkystės vietos veiklos grupėje atsakingas Cris-tian Dogaru. „Mūsų strategijos sklai-da atnaujino mūsų bendrą dinamiką ir matome vis daugiau įsitraukiančių žmonių. Kalbant konkrečiai, 60% pro-jektų pasiūlymų gavome iš individualių asmenų.“

Programos „Axis 4“ dėka šis apleistas pastatas bus renovuotas ir taps

daugiakultūriu centru.

GRUP LOCAL PENTRU PESCARIE DURABILA IN DELTA DUNARII (Rumunija)

Plotas:5 227 km2

Gyventojų skaičius:59 220 gyventojų

Tankis:11 gyventojų / km2

ES15 066 801

Nacionalinis5 022 267

Privatus2 262 600


Kontaktai Grup Local pentru Pescărie Durabilă în Delta Dunăriic/o Nicusor AlexandruStrada Pacii, nr. 20, Tulcea, jud.RO-820033 [email protected] – www.flagdelta.ro

4-osios krypties biudžetas EUR


Pietų Dobrudžos žuvininkystės vietos veiklos grupė įsikūrusi prie Juodosios jūros, tarp Konstancos ir Bulgarijos pasienio. Tai tipinė pakrantės zona, kuri labai skiriasi nuo prieš tai ap-tartos Dunojaus deltos (žr. ankstesnį straipsnį). Į šią vietovę patenkate per-važiavę avarinį tiltą, kuris skiria Kons-tancą nuo jos priemiesčių pietuose. Dvi žuvininkystės vietos veiklos gru-pę sukūrusios savivaldybės Agigea ir Tulza priklauso antrai pagal dydį me-tropolinei zonai Rumunijoje (450 000 gyventojų) ir turi didžiausią uostą bei populiariausią jūros kurortą.

Žvejyba ir ekoturizmas

„Mes norime žvejybai sugrąžinti buvusią šlovę ir vystyti ekoturizmą, kuris galėtų būti alternatyva arba dar viena jūros turizmo veikla Konstancoje“, – sako

Agigea meras ir žuvininkystės vietos veiklos grupės prezidentas Cristian Cir-jaliu.

„Žvejybos ir ypač perdirbimo sektorius nustojo veikęs su komunizmo žlugimu 1989 metais“, –sako nuo 1959 metų žuvų auginimo inžinieriumi dirbantis, Juodosios jūros žvejybos organizaci-jų patarėjas techniniais klausimais ir vienas iš žuvininkystės vietos veiklos grupių įkūrėjų Gabriel Dimoftache. „Anksčiau turėjome didelę žuvies rinką ir konservavimo įmonę. Žuvies augi-nimas patyrė didelių pokyčių. Dabar beliko tik 400 profesionalių žvejų, 350 mažų valčių ir vos šeši laivai, ilgesni nei 11 metrų, nors 1989 metais jų buvo 12“ .Turėdamas patirties ir žinių apie sek-torių bei apie Rumunijos žvejybos sektoriuje veikiančius žmones, Ga-brielis 2010 metus praleido įtraukda-mas žmones ir pasakodamas jiems apie Europos žuvininkystės fondo programą „Axis 4“. Po įvairių susitiki-mų susikūrė dvi žuvininkystės vietos veiklos grupės abejose Konstancos pusėse – šiaurės ir pietų Dobrudžoje.

Pietų Dobrudžos žuvininkystės vietos veiklos grupei priklauso dvi savival-dybės (Agigea ir Tulza), Rumunijos bendruomenių asociacija, Konstan-cos apygardos įmonė, dvi žvejybos asociacijos, Dunojaus deltos ir Juodo-sios jūros pakrantės Turizmo veiklos asociacija ir vienas žvejys – Garbriel

Dimoftache.

Projektai

2012 metais patvirtinta žuvininkystės vietos veiklos grupės strategija siekia pagerinti visą žvejybos sektoriaus veiklą ir susieti jį su ekoturizmu, kul-tūriniu paveldu ir aplinkosauga. „2013 metais mes perėjome nuo savarankiško organizavimo ir susipažinimo su pro-cedūromis prie idėjų pavertimu projek-tais, – paaiškina žuvininkystės vietos veiklos grupės direktorius Berghin Osman. - Vystymosi periodas buvo šiek tiek nedėkingas ir keliantis nerimą. Da-bar mes turime veiksmingą komandą ir kai pirmieji projektai pristatyti, turime jaustis galintys valdyti padėtį. Tai lyg gimdymo procesas!“ Dabar jau priimti šeši projektų pasiūlymai (2014 m. va-sarį). Vienas projektas buvo atmestas, kadangi nebuvo pakankamai išvysty-tas. Trys pasiūlymai buvo perduoti va-dovaujančioms institucijoms. Tarp jų yra informacinės kampanijos „My Da-brogea“ pradžia dešimtyje pradinių ir dešimtyje pagrindinių mokyklų prie pakrantės bei kompiuterinės platfor-mos „e-Fish“ sukūrimas, suteikiantis informacijos apie vietas, kuriose ran-damos skirtingos žuvų rūšys ir kaip jos iškraunamos.

Reportažas

Mažiau nei prieš trisdešimt metų

žvejyba Rumunijoje sustojo ir kaž-

kada nuo jos priklausiusios ben-

druomenės išgyveno stagnaciją ir

sunkius laikus. Šiame kontekste

Europos žuvininkystės fondo pro-

grama „Axis 4“ siūlo realią galimy-

bę ir gali pradėti ekonominį, socia-

linį ir kultūrinį renesansą.

Žvejybos bendruomenės imasi iniciatyvos pietų Dobrudžoje (Rumunijoje)

Ir tada buvo šviesa


Kiti du žuvininkystės vietos veiklos grupės projektai yra susiję su žuvies festivalio organizavimu Eforie ir mažos eko-pensijos įsteigimu Olimp mieste.

Iki 2014 metų kovo tikimasi sulaukti dar septynių projektinių pasiūlymų, tarp kurių: žuvies perdirbimo įmonės įkūrimas, laivų statybos ir žvejybos įrangos remonto darbų organizavi-mas, nardymo valčių įsigijimas, dviejų prieplaukų statybos ir ambicingo žve-jybos bei turizmo komplekso kūrimas Tulza mieste.

„Mes tikime pavyzdinių projektų svar-ba. Jie gali tapti pavyzdžiais, kurie ska-tintų kitas iniciatyvas. Tuzla projektas yra vienas iš tokių pavyzdinių projektų“, – teigia Tulza viceprezidentas Taner Resit.

Trumpai apie „Axis 4“

Tuzla bendruomenė 46 000 m2 ploto neapstatytą pakrantės teritoriją pa-vertė prieinama žvejų asociacijoms ir vėžiagyvių augintojams (12 pro-fesionalų ir 7 valtys), ir įkūrė „Žvejy-

bos kaimą“. Jeigu šis projektas bus sėkmingas, jis gali būti tikra „Axis 4“ mikrosoma, skatinanti vietos žvejybą, ekoturizmą, žvejybos paveldą ir dar-bo vietų kūrimą vienoje vietovėje.

Palei mažą įlanką, kur palei uolas galima nukeliauti prie paplūdimio, asociacija planuoja įkurti: mažą ir vi-siškai įrengtą uostą skubiam laimikio perdirbimui, žuvies restoraną su di-džiule terasa, apie dešimt vienaukščių šeimoms pritaikytų namų, kelis nedi-delius prekystalius, prie kurių turis-tai galės paragauti šviežiai pagautos žuvies ir kitų jūros gėrybių, ir mažą nepriklausomą laivų statyklą valčių priežiūrai ir taisymui.

„Turistai ir vietos gyventojai, kurie vis la-biau atskiriami nuo žvejybos pasaulio, galės stebėti dirbančius žvejus, valgyti ir mokytis gaminti jūros suteiktus produk-tus ir patirti smagiausius išgyvenimus, kaip ir bet kuriame atostogų kaimelyje, – sako projektui vadovaujančios aso-ciacijos ir Juodosios jūros žvejybos organizacijų federacijos prezidentas Laurentiu Mirea. - Šis projektas taip pat yra mūsų vietos strategijos dalis, skirta turizmo sezonui prailginti, taigi jis tęsia-si nuo balandžio iki spalio mėnesio.“

Taner Resit, Berghin Osman ir Laurentiu Mirea rodo projekto planus.

Tulza paplūdimys, kuriame bus įkurtas „Žvejybos kaimas“.


Planuojama sukurti 60 naujų darbo vietų, daugiausia tarp labiausiai pa-žeidžiamų grupių, tokių kaip: žvejai, moterys ir jauni žmonės. „Be sociali-nių poreikių patenkinimo, ši nauja inf-rastruktūra taip pat yra remiama visos bendruomenės: gyventojai mano, kad ji visiškai pateisina kitas mūsų investi-cijas, pavyzdžiui, kelių tiesimą, vandens tiekimą, nuotekų šalinimo paslaugas ir t.t.“

„Tokie projektai yra tikras malonu- mas, – sako Gabriel Dimoftache. - Mes nuėjome ilgą kelią! Nebėra sistemos, kur viskas diktuojama iš viršaus, perėjo-me didžiulę dykumą ir dar turime daug nueiti... tačiau su „Axis 4“ pagalba mes pagaliau matome šviesą tunelio gale“.

Vienas iš žuvininkystės vietos veiklos grupės iniciatorių Gabriel Dimoftache šalia žuvies restorano prie Juodosios jūros.

ASOCIATIA GRUP LOCAL DOBROGEA SUD (Rumunija)

Plotas:2 814 km2

Gyventojų skaičius:146 979 gyventojų

Tankis:52 gyventojų / km2

ES2 625 000

Nacionalinis875 000

Privatus-


Kontaktai Grup Local Dobrogea Sudc/o Berghin OsmanStrada Bujorului Nr.11,RO-907015 [email protected] – www.flagsud.ro

4-osios krypties biudžetas EUR


Veiklos inicijavimas Obra-Warta

Bendros išlaidos (2013 m. ) 37 000 eurųES įnašas (Europos žuvininkystės fondo programa „Axis 4“) 17 700 eurų

„Mūsų vidaus žuvininkystės vie-tos veiklos grupė šiaurės Lenkijo-je ypatingą dėmesį skiria veiklai inicijuoti vietos bendruomenėje ir vietinei žuvininkystei skatinti. Mes suorganizavome 49 mokymų sesi-jas 970 žmonių ir suteikėme indi-vidualias konsultacijas maždaug 1000 potencialių projektų rengėjų. Todėl gavome 855 paraiškas ir buvo atrinkti 397 projektai. Mes sukūrėme specialią programinę įrangą užklausoms internete tvarkyti, kuria dabar gali naudotis ir kitos žuvininkystės vietos veiklos grupės. Mokyklose suorgani-zavome „Žuvies dienas“, kurių metu 20 000 žmonių turėjo progos paragauti vietinės žuvies. Nevyriausybinėms organizacijoms, norinčioms pateikti su žuvininkyste susijusius projektus, turime įkūrę specialią kredito liniją su vietos kooperatiniu banku, o 50% palūkanų išlaidų padengia žuvininkystės vietos veiklos grupė. Bendruomenės projektams, pavyzdžiui, vietinių paveldo vietų at-kūrimui, suteikiame nedideles paskolas. Taip padėjome atnaujinti būsimų žvejų apmokymo programą ir įsteigėme stipendijų fondą studentams. Mūsų nauja iniciatyva yra „Fish Radio“ įkūrimas. Ji suteikia pramogą ir informaciją apie žuvininkystės bendruomenės interesus ir žuvininkystės vietos veiklos grupės veiklą.“Žuvininkystės vietos veiklos grupės prezidentas Bernard Dorożała, [email protected]/projekty/realizowane/1135-startuje-rybadio

Arcachon-Val de l’Eyre strategija

Bendros išlaidos: nėra informacijosES įnašas (Europos žuvininkystės fondo programa „Axis 4“): nėra infor-macijos

„Mūsų vietos plėtros strategijos esmę sudaro grupinis darbas. Visi programos pradžioje įvardyti prio-ritetai suskirstyti pagal konkrečius tikslus, pavyzdžiui, profesionalių žvejų įtraukimas į aplinkos valdymą arba vietos produktų prekybos ir perdirbimo procesų gerinimą. Kiekvienas veiksmas turi nustatytą biudžeto ribą. Strateginiai tikslai taip pat reguliuoja mūsų žuvinin-kystės vietos veiklos grupės darbą. Nuolatinis mūsų suplanuotų tikslų pasiekimų vertinimas reiškia, kad galime matyti progresą ir kokiose srityse mums reikia pagalbos. Loginės duomenų struktū-ros įgyvendinimo ir svarbių teritorijos pakitimų apžvalga yra svarbi žuvininkystės vietos veiklos grupei, kadangi ji leidžia pakeisti kryptį, jeigu to reikia. Tokiais atvejais, žuvininkystės vietos veiklos grupė gali pasiūlyti pakeisti veiksmų planą, pavyzdžiui, dėl tinkamų paramos gavėjų arba veiksmų pobūdžio. Taip sukuriame strategiją, kuri ati-tinka mūsų teritorijos poreikius, yra nuolatos peržiūrima pagal aiš-kiai numatytus tikslus, tačiau yra pakankamai lanksti, kad galėtų prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių.“Europos žuvininkystės fondo programos „Axis 4“ koordinatorė Aurélie [email protected]

Komunikacija Kornvalyje ir Silio salose Bendros išlaidos siekia apie 6000 eurų per metus (daugiausiai personalui)ES įnašas (Europos žuvininkystės fondo programa „Axis 4“) apie 6000 eurų

„Mūsų žuvininkystės vietos veiklos grupė „komunikaciją“ pavertė neat-siejama savo darbo metodo dalimi. Jai reikalingos įvairios priemonės, užtikrinančios, kad bendruomenė žino, kas yra jos žuvininkystės vietos veiklos grupė ir ką ji daro. Jos užduotis taip pat yra pasirūpinti, kad rezultatai būtų žinomi ir už žuvininkystės vietos veiklos grupės teritorijos. Tam pasitelkiami šie metodai: užtikrinti dalyvavimą rašytinėje spaudoje ir radijuje, siųs-ti naujienlaiškius žinomiems suinteresuotiems asmenims, tvarkyti savo internetinį puslapį, asmeniškas ir telefoninis bendravimas su bendruomenės nariais, vadovaujančios institucijos atstovais ir ki-tomis žuvininkystės vietos veiklos grupėms JK ribose ir už jų. Tam, kad užtikrintų žuvininkystės vietos veiklos grupės matomumą ži-niasklaidoje, mūsų komanda pasamdė viešųjų ryšių atstovą, kuris kuria pranešimus spaudai ir bendrauja su vietine žiniasklaida. Žu-vininkystės vietos veiklos grupė taip pat turi priemonių, kuriomis kuria trumpus vaizdo įrašus, kurie trumpai ir dinamiškai pristato sėkmingus projektus.“Žuvininkystės vietos veiklos grupės koordinatorius Chrisas RanfordasChris.ranford@cornwallrcc.org.ukwww.seafoodcornwalltraining.co.uk/news/169-flag.html

Projektų rengimas Galisijoje

Bendros išlaidos siekia apie 3000 eurųES įnašas (Europos žuvininkystės fondo programa „Axis 5“ – techninė pa-galba): apie 3000 eurų

„Norėdama pagerinti Galisijoje ren-giamų žuvininkystės vietos veiklos grupių projektų rengimo kokybę, re-gioninė valdžia suorganizavo projek-to perspektyvumo įvertinimo moky-mų dieną žuvininkystės vietos veiklos grupių vadovams. Mokymai vyko 2011 metais po pirmojo kvietimų teikti projektus etapo. Juose buvo dėstomi projekto perspektyvumo vertinimo pagrindai. Regioninė valdžia jau buvo pateikusi verslo planų šablonus žuvininkystės vietos veiklos grupėms ir šie mokymai suteikė tolimesnes gaires verslo plano kūrimui ir finansinio perspek-tyvumo vertinimui. Mokymai padėjo sustiprinti žuvininkystės vietos veiklos grupės sugebėjimus rinktis ir padėti vystyti veiksmingus ir perspektyvius projektus vietiniu lygmeniu. Jie taip pat suteikė žuvi-ninkystės vietos veiklos grupėms galimybę keistis informacija apie projektų atrankos kriterijus, kas leido tam tikra prasme racionalizuoti kitose žuvininkystės vietos veiklos grupėse naudojamus kriterijus.“Galicijos Žuvininkystės plėtros departamento Skyriaus vadovė Esperanza Martinez [email protected]://accioncosteira.es

LENKIJA

PRANCŪZIJA JUNGTINĖ KARALYSTĖ

ISPANIJA

Prekybos vėjai

Netrukus pasirodysiantys Europos žuvininkystės fondo programos „Axis 4“ tyrimas 15-oje šalių narių nustatė, kad

Žuvininkystės vietos veiklos grupės ir paramos gavėjai jau patiria darbo naudą ir pasiekė svarbių rezultatų.

Kelias link sėkmingo „Axis 4“ įgyvendinimo

suvokti užduočių paskirstymą ir at-sakomybes dėl įgyvendinimo;

> Vadovaujančių institucijų ir žu-vininkystės vietos veiklos grupių tikslinės grupės, patvirtinančios įgyvendinimo sistemų analizę ir aptariančios stipriąsias ir silpnąsias vietas.

Vadovaujančiosios institucijos, tarpi-nės įstaigos, žuvininkystės vietos vei-klos grupės ir pagalbos gavėjai 15-oje šalių narių5 aktyviai prisidėjo prie sė-kmingo šio tyrimo įgyvendinimo ir vertingos informacijos Vietos ben-druomenės vystymosi žuvininkystės vietose, reikalingos naujoms Euro-pos jūrų žuvininkystės fondo progra-moms 2014–2020 metais.

Žuvininkystės vietos veiklos grupių vietos ir biudžetai

Vietos, kuriose veikia žuvininkystės vietos veiklos grupės skiriasi ne tik savo geografine padėtimi, bet ir dy-džiu, gyventojų skaičiumi ir popu-liacijos tankumu. Dauguma tyrime dalyvavusių žuvininkystės vietos vei-klos grupių veiklą pradėjo 2009–2010 metais. Biudžetas (vien Europos žu-vininkystės fondo) vienai apklausoje dalyvavusiai žuvininkystės vietos vei-klos grupei svyravo nuo 443 094 eurų Vokietijoje iki 4,5 milijono eurų Lenki-joje. Tyrimo duomenimis, nėra jokio ryšio tarp žuvininkystės vietos veiklos grupės populiacijos ar vietos ir Euro-pos žuvininkystės fondo biudžeto.

2013 metų rugsėjį DG MARE pradėjo vykdyti tyrimą dėl Europos žuvinin-kystės fondo programos „Axis 4“ 5 šalyse narėse. Komanda, kurią sudarė „Capgemini Consulting“ (pagrindinis vykdytojas), „Ramboll Management“, „Wageningen UR“, „Framian“ ir įvairios vietos institucijos visoje Europoje tu-rėjo:

> Nustatyti išankstinius kiekybinius „Axis 4“ įgyvendinimo rezultatus bendrai ir kiekvienoje šalyje narėje;

> Įvardyti pagrindinius sėkmės fak-torius ir sunkumus, su kuriais buvo susidurta įgyvendinant „Axis 4“;

> Sukurti rekomendacijas kiekvienai šaliai dėl įgyvendinimo pagerini-mo 2014–2020 metų programos periodui.

Tyrimo duomenys buvo kaupiami įvairiais kanalais, tačiau daugiausiai informacijos suteikė veiklos iniciato-riai. Duomenų kaupimo būdai:

> Daugiau ne metus veikiančių 255 žuvininkystės vietos veiklos grupių ir atitinkamų vadovaujančių insti-tucijų apklausos internete, pade-dančios kaupti kokybinę ir kiekybi-nę informaciją4;

> Vietoje atliekamos 20 žuvininkys-tės vietos veiklos grupių pavyzdžių analizės, skirtos sužinoti daugiau apie įgyvendinimo sistemas naci-onaliniu ir vietos lygmeniu, ir gauti informaciją apie faktorius, lemian-čius žuvininkystės vietos veiklos grupių sėkmę arba nesėkmę;

> Interviu su vadovaujančiomis ins-titucijomis, kurios padeda aiškiai

Įgyvendinti projektai

Tyrimas parodė, kad pagal „Axis 4“ programą daugiausiai įgyvendinami individualūs projektai (72%)6, o ne ko-lektyviniai (28%). Projektų kategorijos yra įvairios, nuo „pridėtinės vertės ir darbo vietų kūrimo, ir naujovių skati-nimo visuose žuvininkystės etapuose ir akvakultūros tiekimo grandinėje“ (27%) ir „socialinės gerovės ir kultūri-nio paveldo skatinimo žvejybos vieto-vėse, įskaitant jūrinės kultūros pavel-dą“ (26%)7.

Projektų pasiskirstymas pagal kategoriją

Pridėtinės vertės ir darbo vietų kūri-mas, ir naujovių skatinimas 27%

Diversifikacijos skatinimas 20% Aplinkos išteklių pagerinimas ir pa-

sinaudojimas 10% Socialinės gerovės ir kultūrinio pa-

veldo skatinimas 26% Žuvininkystės bendruomenės vai-

dmens stiprinimas vietos plėtros pro-cese 17%

Dėmesio centre


Tęsiama 61% Netęsiama 12% Nežinoma 27%

Kaitavimas Ebro deltoje, Ispanija.

fondo paramai, 61% projektų bus tę-siami toliau.

Numatomas projektų tęsimas pasibaigus Europos žuvininkystės

fondo paramai

Žuvininkystės vietos veiklos grupių tyrimas parodo akivaizdžius darbo sferos pokyčius. Remiantis tyrimu, 498 projektai padėjo sukurti 687 eta-tų, o 488 projektai sukūrė 1016 visos darbo dienos ekvivalentų. Įvertinus šiuos skaičius bendruoju lygmeniu, matoma, kad gali būti sukurta dau-giau kaip 8000 etatų ir 12 500 darbo vietų, turint omenyje visus FARNET ži-nomus projektus tyrimo metu (5991, 2013 m. spalį)8. Tačiau jau dabar aišku, kad „Axis 4“ turi didelio potencialo su-kurti darbo vietas žuvininkystės sek-toriuje.

Programa „Axis 4“ taip pat turį įtakos kuriant darbo vietas žuvininkystės vietose: žuvininkystės vietos veiklos

Tačiau tyrimas parodė, kad įgyven-dinant „Axis 4“ programą svarbiausia yra parama žuvininkystės sektoriui, net jeigu tai pasireiškia skirtingais metodais, skatinančiais tvarų vysty-mąsi žuvininkystės vietose.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad atskiros šalys narės neturi išskirtinio projektų braižo. Pavyzdžiui, Vokietijoje, Dani-joje, Lenkijoje, Estijoje ir Portugalijoje didžiausias projektų dėmesys skiria-mas socialinei gerovei bei kultūriniam paveldui, o Graikijoje įgyvendinamoje „Axis 4“ programoje svarbų vaidmenį turi diversifikacija. JK ir Belgija susitel-kia ties žuvininkystės bendruomenių plėtra. Švedijoje svarbiausios aplin-kosaugos strategijos problemos, ta-čiau jų svarba mažesnė kitose šalyse narėse.

Darbas ir atlyginimo pokyčiai

Žuvininkystės vietos veiklos grupės tyrimas parodė, kad dėl „Axis 4“ įgy-vendinimo, sverto poveikis pakilo iki 1, 06, tai reiškia, kad vienas Europos žuvininkystės fondo euras pritraukė dar 1,06 euro už projektų įgyvendi-nimą žuvininkystės bendruomenė-se. „Axis 4“ projektuose pagrindinis finansavimo šaltinis, be Europos žuvininkystės fondo, yra privatūs įnašai. Tyrimas taip pat pabrėžia op-timistinius žuvininkystės vietos vei-klos grupės lūkesčius dėl ekonomi-nio projektų tvarumo: tikimasi, kad pasibaigus Europos žuvininkystės

__________________4 bendras žuvininkystės vietos veiklos

grupių apklausos atsakymų koeficientas buvo 46% (17 žuvininkystės vietos vei-klos grupių), nors ne visi atsakė į visus klausimus. Nors galima daryti prelimi-narias išvadas dėl „Axis 4“ įgyvendinimo 15-oje apklaustų šalių narių, informacija yra ribojama analizuojant individualias šalis. Todėl dauguma rezultatų negali būti ekstrapoliuojami kitoms žuvininkys-tės vietos veiklos grupėms.

5 tyrimas apėmė tik 15 šalių narių, kuriose „Axis 4“ buvo įgyvendinama ilgiau nei metus. Šios šalys: BE, DK, EE, FI, FR, DE, EL, LT, LV, NL, PL, PT, ES, SE, UK.

6 Projekte dalyvauja vienas veiklos inicia-torius, nors kai kuriais atvejais, žuvinin-kystės vietos veiklos grupių projektus galėjo pristatyti viena kolektyvinė orga-nizacija, pavyzdžiui, žvejų asociacija.

7 Šių projektų kategorijų paskirstymas yra paremtas subjektyviu žuvininkystės vie-tos veiklos grupių vadovų požiūriu.

8 Gautų atsakymų skaičius reiškia, kad į ekstrapoliaciją turi būti žiūrima atsargiai ir reikalingas tolimesnis tyrimas (pavyz-džiui, dėl Europos žuvininkystės fondo sistemos ex-post įvertinimo).

grupės nurodė, kad su Europos žuvi-ninkystės fondo pagalba buvo įkurta 220 įmonių (siekiančių ir nesiekiančių pelno). Tačiau ne mažiau svarbi ir pa-galba esamų įmonių veiklai.


kad 70% respondentų sutiko arba vi-siškai sutiko, kad ankstesnė patirtis, pa-vyzdžiui LEADER metodas, palengvino vietos partnerystės kūrimo procesą. Ankstesnė vietos plėtros patirtis gali tapti sėkmės faktoriumi esant šiems trims elementams: (1) metodo „iš apačios į viršų“ išmanymas; (2) egzis-tuojantis tinklas bendruomenėje ir (3) aiškiai įvardyti vietos poreikiai ir norai.

Žuvininkystės vietos veiklos grupės narių našumasŽuvininkystės vietos veiklos grupės su-gebėjimas sudominti (žuvininkystės) bendruomenę vietos plėtros veikla, kad būtų kuriamos idėjos projektams ir projektų pasiūlymai, yra itin svarbus faktorius žuvininkystės vietos veiklos grupės gyvavimui. Žuvininkystės vie-tos veiklos grupės našumas, pasireiš-kiantis narių skaičiumi ir asmeniniais įgūdžiais bei kompetencija, vaidina svarbiausią vaidmenį veiklos inicijavi-mo procese, kuriant bendruomenės tinklą ir suteikiant paramą ir rekomen-dacijas projekto rengėjams. Dauge-lyje pavyzdžio tyrimų, žuvininkystės vietos veiklos grupės buvo giriamos dėl sugebėjimo įgauti suinteresuotų asmenų pasitikėjimą . Apie 31% laiko praleidžiama atliekant administraci-nes pareigas. Likęs laikas skirtas tokios pat svarbos veiklai, pavyzdžiui, veiklos inicijavimui, projekto pagalbai ir para-mai. Svarbu pažymėti, kad mažesnės žuvininkystės vietos veiklos grupės daugiausiai savo laiko skyrė adminis-tracinėms užduotims, todėl laiko vei-klos inicijavimui, paramai ir pagalbai užklausų teikėjams liko mažiau.

Žuvininkystės vietos veiklos grupės tarybos ir narių įsipareigojimaiBendruomenės atstovai, žuvininkystės vietos veiklos grupės taryba ir nariai gali turėti didelę įtaką bendruomenės požiūriui į „Axis 4“ ir žuvininkystės vie-tos veiklos grupės darbo rezultatams. Skirtingose žuvininkystės vietos vei-klos grupėse tarybos ir narių dalyva-vimas skiriasi ir priklauso nuo žmonių

Sėkmės faktoriai

Norint surinkti informaciją apie žuvi-ninkystės vietos veiklos grupių veiklą ir jų sėkmės faktorius, 15-oje šalių narių buvo vykdoma 20 pavyzdžių tyrimų9. Sunku nustatyti, ar žuvininkystės vie-tos veiklos grupė gali būti laikoma sėkminga, ypač jeigu projekto siekiai ir tikslai negali būti matuojami kieky-biniu būdu. Tačiau žiūrint iš platesnės perspektyvos, buvo nustatyti šie sė-kmės faktoriai:

Žuvininkystės bendruomenės dalyvavimasŽuvininkystės sektoriaus ir kitų vietos veiklos iniciatorių dalyvavimas ben-druomenėje yra žuvininkystės vietos veiklos grupės sėkmės paslaptis. Me-todas „iš apačios į viršų“ reikalauja aktyvios bendruomenės, kuri nori vystyti projektus, reikalingus vietos žmonių poreikiams patenkinti. Kuo daugiau projektų pasiūlymų pateikia-ma, tuo daugiau pasirinkimų turi žu-vininkystės vietos veiklos grupės, kas, paprastai, pagerina projektų kokybę. Pavyzdžio tyrimo ataskaitos parodė, kad analizuojamų pavyzdžių atveju, projektų pasiūlymų tikrai netrūko. Tai rodo, kad jeigu vietos bendruo-menė turėtų daugiau įgūdžių ir žinių sėkmingai pretenduoti į „Axis 4“ para-mą, yra daug potencialių projektų.

Ankstesnė vietos plėtros patirtisAnkstesnė vietos plėtros patirtis įrodė, kad yra vertingas aspektas skirtinguo-se žuvininkystės vietos veiklos grupės gyvavimo etapuose. Tai ypatingai pa-sireiškia formuojantis partnerystėms, rengiant vietos strategiją ir įgyvendi-nat, renkantis ir prižiūrint projektus. Šį faktą įrodo ir žuvininkystės vietos vei-klos grupių apklausa, kuri atskleidžia,

__________________9 šie pavyzdžio tyrimai buvo atidžiai at-

rinkti pagal iš anksto nustatytus atran-kos kriterijus ir bendradarbiaujant su FARNET ir Europos Komisija.

Tyrimo komanda nori pasinaudoti proga ir padėkoti visoms žuvininkystės vietos veiklos grupėms, vadovaujančiosioms institucijoms, tarpininkaujan-čiosioms organizacijoms ir paramos gavėjams už jų pagalbą atliekant šį tyri-mą. Buvo malonu su jumis dirbti ir be jūsų įnašo nebūtumėme surinkę infor-macijos, padėjusios parengti šias įdomias išvadas. Mes įsitikinę, kad metodas „iš apačios į viršų“ dar nėra iki galo išnaudotas ir žuvininkystės sektorius gaus dar daugiau naudos jį plėtojant kitame Europos jūrų žuvininkystės fondo programos periode 2014–2020 m.

noro. Nepaisant to, pavyzdžio tyrimo ataskaita atskleidžia, kad tarybos ir na-rių įsipareigojimas turi didžiulį poveikį našumo vystymui. Šie žmonės žuvinin-kystės vietos veiklos grupėje naudojasi formaliais ir neformaliais savo tinklais ir iki smulkmenų žino vietos poreikius, ir tas žinias jie gali naudoti parodydami vietos veiklos iniciatoriams, kaip prašy-ti „Axis 4“ paramos.

Veiksminga ir teisiška žuvininkystės vietos veiklos grupių veiklaVeiksminga ir skaidri atranka yra vie-nas iš svarbiausių žuvininkystės vietos veiklos grupės sėkmės faktorių. Aiš-kiai apibrėžti atrankos kriterijai suteiks bendruomenei pasitikėjimo žuvinin-kystės vietos veiklos grupės veikla. Be-veik visos žuvininkystės vietos veiklos grupės turi formalius įstatus, kuriuose aiškiai įvardijamos atrankos procedū-ros ir skirtingų institucijų vaidmenys ir atsakomybės. Šie įstatai, kurie neretai papildomi kitomis procedūromis, yra naudojami siekiant išvengti interesų konfliktų projektų vertinimo metu. To-dėl bendruomenė bus labiau linkusi pateikti projektų pasiūlymus ir žuvi-ninkystės vietos veiklos grupės turės daugiau pasirinkimo galimybių. Taip pat bus užtikrinta, kad jie atrinks tik tuos projektus, kurie labiausiai atitinka vietos bendruomenės poreikius.

Be išvardytų sėkmės faktorių, veiksmin-gą žuvininkystės vietos veiklos grupės funkcionavimą lemia ir greita „prieiga prie finansinių šaltinių“. Žuvininkystės vietos veiklos grupės veiklos efektyvu-mui svarbūs visi šie faktoriai:

> Mokėjimo procesas; > Išankstinio ir dalinio finansavimo

galimybė; > Sugebėjimas pritraukti privačias

investicijas.Šių sąlygų neatitikimas gali turėti didžiulį poveikį žuvininkystės vietos veiklos grupių veiklai ir projektams.

Galutiniai veiksmai

Tyrimą užbaigia rekomendacijos kiekvienai šaliai ateinančiam 2014– 2020 m. bendruomenės vietos plė-tros programų periodui. Šios reko-mendacijos bus naudingos ruošiantis naujoms Europos jūrų žuvininkystės fondo programoms bei padės šalims narėms mokytis iš Europos žuvinin-kystės fondo programos „Axis 4“ pa-tirties.


> Priemonės ruošiantis 2014–2020 m. bendruomenės vietos plėtros periodui

FARNET internetiniame puslapyje buvo sukurtas naujas skyrius „Local development 2014–2020“, padėsiantis žu-vininkystės vietos veiklos grupėms ir kitiems suintere-suotiems asmenims ruoštis naujam programos periodui. Šiame naujame skyriuje pateikiami strategijų pavyzdžiai, priemonės, gairės, pristatymai ir kita medžiaga, kuri buvo publikuojama 2007–2013 m. finansavimo periodu, tačiau vis dar naudinga ruošiantis 2014–2020 m. bendruomenės vietos plėtros periodui žuvininkystės vietose. Turinys yra padalintas pagal svarbą vadovaujančiosioms institucijoms ir žuvininkystės vietos veiklos grupėms. Naujos priemonės ir resursai bus paskelbti, kai bus galima jais naudotis. Tarp tokių priemonių yra bendrosios bendruomenės vietos plė-tros gairės (2014–2020) vietos veiklos iniciatoriams, kurias parengė DGs REGIO, AGRI, EMPL ir MARE.https://webgate.ec.europa.eu/fpfis/cms/farnet/tools-preparing-community-led-local-development- 2014-2020

> Mėlynosios energijos plėtros paramos veiksmų planasEuropos komisija pristatė naują veiksmų planą atsinaujinan-čios vandenyno energijos sektoriaus Europoje tolimesnei plėtrai. Pagrindinė šio veiksmų plano užduotis yra įsteigti Vandenyno energijos forumą, kuris sutelktų suinteresuotus asmenis, galinčius stiprinti našumą ir skatinti bendradar-biavimą. Veiksmų planas turėtų padėti šiam naujam „mė-lynosios energijos“ sektoriui tapti visiškai industrializuotu. Vandenyno energija apima visas technologijas, reikalingas atsinaujinančios energijos išgavimui mūsų jūrose ir vande-nynuose. http://ec.europa.eu/news/energy/140122_en.htm.

Belgija

Bulgarij

a

Kipra

s

DanijaEsti

ja

Suomija

Prancū

zija

Vokietija

Graikija

Airija

Italija

Valtvija

Lietuva

Olandija

Lenkija

Portugalija

Romunija

Slovėnija

Ispanija

Švedija

Jungtin

ė Karalystė

FARNET darbas

FARNET darbotvarkėKADA KAS KUR

2014 m. gegužės 6–8 d. Europos jūros gėrybių paroda Briuselis (B)

2014 m. gegužės 19–20 d. Europos jūrų diena 2014 Brėmenas (V)

2014 m. birželio 8 d. Pasaulinė vandenynų diena Visame pasaulyje

2014 m. spalio 6–9 d. Atviros dienos – 12-oji Europos regionų ir miestų savaitė Briuselis (B)

> Dabartinis skaičius – 6498 projektai ir skaičius didėja!2014 metų kovą 21-oje valstybėje narėje veikiančios 307 žuvininkystės vietos veiklos grupės jau įgyvendino 6498 projektus*.

*Šis skaičius paremtas vadovaujančiųjų institucijų savanoriškai suteikta informacija iki 2014 metų gegužės.


KL-AI-14-010-EN

-C

Prenumeruokite

Norėdami gauti FARNET žurnalą arba FARNET naujienlaiškį, atsiųskite savo informaciją (vardą, pavardę, organizaciją, adresą, el. pašto adresą ir telefono numerį) šiuo adresu:[email protected]

Atsiųskite naujienas

FARNET straipsniai yra puikus šaltinis visiems, dalyvaujantiems tvarios Europos žuvininkystės vietų ateities kūrimo procese. Atsiųskite mums naujienas ir informaciją apie savo veiklą, kuri gali sudominti kitas šioje srityje dirbančias grupes ar veiklos iniciatorius. Pirmiausia, mes norėtumėme išgirsti apie jūsų pasiekimus, svarbius įvykius ir pranešimus bei idėjas ir pasiūlymus dėl mainų arba bendradarbiavimo su kitomis žuvininkystės [email protected]

Ieškokite mūsų internete:

ProfilisPAVADINIMAS. Europos žuvininkystės fondo programa „Axis 4“

TIKSLAS. Europos žuvininkystės fondas gali skirti dalinį finansavimą vietos tvaraus vystymosi ir gyvenimo kokybės žuvininkystės vietose gerinimo projektams bei ki-tas ES finansines priemones.

ĮGYVENDINIMAS. 21 šalis narė įgyvendina programą „Axis 4“. Svarbi šios „ašies“ įgyvendinimo naujovė yra dėmesys teritoriniam metodui.

TIKSLINĖS VIETOS. „Žuvininkystės vietos“ yra vietos, esančios prie jūros arba turin-čios ežerus, tvenkinius, upių žiotis, ir turinčios didelį darbuotojų žuvininkystės sek-toriuje skaičių. Šalys narės pasirenka tinkamas vietas pagal šiuos kriterijus: tai turi būti mažos teritorijos (mažesnės nei NUTS 3 lygio), nuoseklios geografiniu, ekono-miniu bei socialiniu atžvilgiu. Parama turi būti teikiama retai apgyvendintoms te-ritorijoms, vietoms, kuriose šis sektorius išgyvena nuosmukį ir mažas bendruome-nes turinčioms teritorijoms. Šalys narės vietų pasirinkimo kriterijus gali papildyti.

GAVĖJAI. „Žuvininkystės vietos veiklos grupės“, t. y. viešosios, privačios ir piliečių visuomenės partneriai, bendrai kuriantys žuvininkystės bendruomenės tvariam vystymuisi reikalingas strategijas ir naujoviškas priemones. Žuvininkystės vietos veiklos grupes parenka šalys narės pagal veiksmų programose įvardytus kriterijus. Visoje ES įsteigta daugiau nei 300 Žuvininkystės vietos veiklos grupių.

TINKAMOS PRIEMONĖS: konkurencingumo tarp žuvininkystės vietų stiprinimas; ekonominės veiklos restruktūrizavimas, nukreipimas ir įvairinimas; žuvininkystės produktų pridėtinės vertės sukūrimas; mažų žuvininkystės ir turizmo infrastruktūrų ir paslaugų kūrimas; aplinkos apsauga, nelaimių nuniokotų objektų atkūrimas, tar-pregioninis ir tarptautinis veiklos iniciatorių bendradarbiavimas; galimybių didini-mas rengiant vietos plėtros strategijas; eksploatacinės žuvininkystės vietos veiklos grupių išlaidos.

TINKLAS. Visi su „Axis 4“ susiję suinteresuoti asmenys remiasi „European Fisheries Areas Network (FARNET) sistema, kuri platina informaciją (seminaruose, susitiki-muose ir leidiniuose) apie novatoriškus projektus, įgyvendintus žuvininkystės vie-tose ir skatina tarptautinį bendradarbiavimą. Tinklą koordinuoja „FARNET Support Unit“.

PROGRAMOS TRUKMĖ. septyni metai (2007–2013), tačiau projektai gali būti įgy-vendinami iki 2015 metų pabaigos.

EUROPOS SĄJUNGOS PARAMA. Be nacionalinio viešojo biudžeto ir privačių inves-ticijų, 2007–2013 m. periodui Europos žuvininkystės fondas „Axis 4“ programai sky-rė 570 milijonų eurų. Tai sudaro maždaug 13% viso Europos žuvininkystės fondo biudžeto (2010 m.)

ISSN 1831-5720

Documents

Nr. 10 2014 m. pavasaris–vasara ISSN 1831-5720zum.lrv.lt/uploads/zum/documents/files/LT_versija/... · Nr. 10 | 2014 m. pavasaris–vasara | 4 puslapis. Naujas Europos komisijos