Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, dėst. Gintautas Sakalauskas

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, dėst. Gintautas Sakalauskas

(13) Nepilnamečių uždarymo į stacionarias įstaigas

prielaidos, problematika, padariniai.


Įkalinti nepilnamečiai Lietuvoje 1995-2012 m. (metų pabaigoje)

279

234

348

265

199

69

183

222

119 124 123 114131

143125

102 100

72

244

205 203

178 185

132116

84 7560 56 57 61 57 63 56

30 40

0

50

100

150

200

250

300

350

400

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Nuteistieji Suimtieji

Statistikos departamento prie LRV ir Kalėjimų departamento prie TM duomenys



Įkalinti nepilnamečiai, turintys psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant narkotines ar psichotropines medžiagas Lietuvoje 2006-2010 m. (metų pabaigoje)

42

51

39

52

46

17

41

16

26

2225

10

2326

24

0

10

20

30

40

50

60

2006 2007 2008 2009 2010

Iš viso turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant narkotines ar psichotropines medžiagas, iš jųSuimti (laukiantys teismo nuosprendžio)Nuteisti



Laisvės atėmimo bausmės trukmė, kurią teismo nuosprendžiu turėjo atlikti metų pabaigoje 2006-2012 m. Lietuvoje kalintys nepilnamečiai

5 317

11 92

72

146

13

11 16

6

74

72

65

6482 55

46 36 31

18

2520

26

27

27 3329

14 15 17 1318

21 176

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

nuo 5 m. iki 10 m.

nuo 3 m. iki 5 m.

nuo 1 m. iki 3 m.

nuo 6 mėn. iki 1 m.

iki 6 mėn.


Jungtinių Tautų nepilnamečių, iš kurių atimta laisvė, apsaugos taisyklės (Havanos taisyklės, priimtos 1990.12.14):

• Įkalinimas taikytinas tik kaip paskutinė priemonė. • Nepilnamečių laisvės atėmimas turėtų būti kraštutinė

priemonė ir trukti minimalų būtiną laiką ir taikomas tik išskirtiniais atvejais. Sankcijos trukmę, neatmesdama nepilnamečio (-ės) paleidimo anksčiau laiko galimybės, turėtų nustatyti teisminė valdžia.

• Šie standartai atitinka žmogaus teises ir pagrindines laisves ir yra skirti šalinti žalingą bet kokio įkalinimo poveikį bei rūpintis nepilnamečių integracija į visuomenę.

• Nepilnamečių laisvės atėmimo sąlygos ir aplinkybės turėtų užtikrinti pagarbą jų žmogaus teisėms.


Steigtinos atviros nepilnamečių sulaikymo įstaigos. Atviromis sulaikymo įstaigomis laikomos tos, kur apsaugos priemonių yra minimaliai arba jų visai nėra. Tokiose atvirose sulaikymo įstaigose turėtų būti kuo mažiau gyventojų. Nepilnamečių, sulaikytų uždarose įstaigose, turėtų būti kiek galima mažiau, kad būtų įmanoma individuali priežiūra. Nepilnamečių sulaikymo įstaigos turėtų būti decentralizuotos ir tokio dydžio, kad nepilnamečiai galėtų lengviau bendrauti su savo šeimomis. Steigtinos nedidelės sulaikymo įstaigos ir integruotinos į socialinį, ekonominį ir kultūrinį bendruomenės gyvenimą.


(14) Mediacijos galimybės nepilnamečių baudžiamojoje justicijoje ir taikymo praktika

užsienio šalyse.


LR BK 38 straipsnis. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko

1. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl

šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir;4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios

atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

4. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.



Mediacijos baudžiamoji politinė reikšmė nepilnamečių justicijoje:

I. Leidžia efektyviau sureguliuoti konfliktą.II. Sudaromos sąlygos greičiau atlyginti žalą, tokia forma ir

tokios apimties, kokia ji atrodo tinkama aukai.III. Auka gali tiesiogiai atstovauti savo interesus.IV. Proceso tvarką ir sąlygas gali pasirinkti pačios šalys.V. Auka gali sužinoti, kas yra kaltininkas, kodėl būtent ji

tapo auka.VI. Didesnės galimybės įveikti baimę ir pyktį.VII. Kaltininkas gali susipažinti su auka, tiesiogiai prisiimti

atsakomybę ir įvertinti padarytą žalą.


VIII. Pats gali atstovauti savo interesus. IX. Gali susitarti dėl neformalaus žalos atlyginimo. X. Kaltininkas gali išvengti sunkesnės bausmės. XI. Valstybė sutaupo lėšų. XII. Veiksmus lemia susitarimas, ne valstybės

prievarta.XIII. Kaltininkas gali tiesiogiai ir asmeniškai atsiprašyti.XIV. Tikimybė, kad auka patirs spaudimą, žymiai

mažesnė.XV. Viskas sprendžiama greičiau ir asmeniškai.XVI. Recidyvo tikimybė mažesnė.

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, Dr. Gintautas Sakalauskas


Mediacija (kaip pagrindinė priemonė) paprastai netaikoma:• Mažareikšmių nusikalstamų veikų ir labai sunkių

nusikaltimų atvejais;• Daugkartinio nusikalstamo elgesio atvejais;• Kai auka yra patyrusi labai didelę žalą;• Lytinės prievartos atvejais;• Kai auka arba kaltininkas serga priklausomybėmis;• Kai nėra individualios aukos (bet ja gali būti ir juridinis

asmuo);• Kai nėra aiškios įvykio aplinkybės ir / arba kai

kaltininkas visiškai neigia savo kaltę.• Kaltininkas arba auka nesutinka dalyvauti mediacijos

procese.


Pagal: Dünkel F. Täter-Opfer-Ausgleich und neue ambulante Maßnahmen im deutschen (Jugend-)Strafrecht. Greifswald, 2008, S. 21-23.

Galimos problemos mediacijos procese (I):Kaltininkas• yra padaręs kitų, galbūt sunkesnių nusikalstamų veikų; • dalyvauja mediacijos procese vien, kad išvengtų

teisminio proceso; • neturi pakankamai pajamų, kad galėtų atlyginti

materialinę žalą;• neateina į pirmą susitikimą; • bando užgožti mediatorių;• nureikšmina arba neutralizuoja savo veiką; • nesilaiko pasiektų susitarimų.



Galimos problemos mediacijos procese (II):Auka:• neturi intereso mediacijai;• neateina į pirmą susitikimą;• daro spaudimą civiliniais teisiniais reikalavimais;• bijo kaltininko;• bando užgožti mediatorių;• nori, kad kaltininkas būtų nubaustas.



Galimos problemos mediacijos procese (III): Kiti proceso dalyviai, t.y.• tėvai (arba kiti artimi asmenys) mediacijos

procese veikia kaltininko arba aukos pusėje;• kaltininko tėvai perima žalos atlyginimą; • prokuroras / teisėjas paskirdamas atvejį

mediacijai duoda nurodymų; • advokatai apsunkina arba kliudo mediacijai; • tretieji asmenys (pavyzdžiui, draudimo įmonė)

pateikia savus reikalavimus.

Documents

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, dėst. Gintautas Sakalauskas