Lietuvos nepilnamečių justicijos problemos_sociologinė analizė

EGLË VILEIKIENË

LIETUVOSNEPILNAMEÈIØ

JUSTICIJOSPROBLEMOS:

SOCIOLOGINË ANALIZË

NUSIKALSTAMUMO PREVENCIJOS LIETUVOJE CENTRAS

CENTRE FOR CRIME PREVENTION IN LITHUANIA

VILNIUS 2007

JUNGTINIØ TAUTØ VYSTYMO PROGRAMA

UNITED NATIONS DEVELOPMENT PROGRAMME

RECENZENTAI:

Prof. habil. dr. Viktoras JustickisDr. Gintautas Sakalauskas

Vilnius, 2007ISBN 978-9955-616-36-8

UDK 343.9(474.5)Vi-137

Lietuvos nepilnameèiø justicijos problemos: sociologinë analizë.Vilnius, 2007. 152 p.

© E. Vileikienë, 2007

KNYGOS IÐLEIDIMÀ RËMË JUNGTINIØ TAUTØ VYSTYMO PROGRAMA

Apsvarstë ir rekomendavo spaudai Vilniaus universitetoFilosofijos fakulteto Sociologijos katedra 2007 m. spalio 16 d.

TURINYS

ÁVADAS ........................................................................................................................ 5

I. LIETUVOS NEPILNAMEÈIØ JUSTICIJOS APÞVALGA .................................................. 11

I.1. Kriminalinës justicijos politika nepilnameèiø delinkventø atþvilgiu ............... 11

I.2. Nepilnameèiø kriminalinës justicijos sistema ................................................. 18

I.3. Nepilnameèiø kriminalinës justicijos pralaidumas .......................................... 22

I.4. Nepilnameèiø justicijos reformos apþvalga ..................................................... 27

I.5. Tarptautiniø dokumentø nuostatos susijusiossu nepilnameèiø justicija ....................................................................................... 32

I.6. Nepilnameèiø justicijos perspektyvos ............................................................. 38

II. NEPILNAMEÈIØ JUSTICIJOS LIETUVOJE EMPIRINË ANALIZË ................................. 41

II.1. Empirinio tyrimo metodologija ................................................................... 41

II.1.1. Tyrimo procedûros apraðymas ........................................................... 43

II.1.2. Tyrimo kryptys ................................................................................. 46

II.2. Nepilnameèiø problemø þinojimas,delinkvencijos kontrolës ir prevencijos vertinimas ............................................... 49

II.2.1. Nepilnameèiø problemø þinojimas .................................................... 49

II.2.2. Nepilnameèiø delinkvencijos situacijos þinojimas .............................. 55

II.2.3. Nepilnameèiø delinkvencijos kontrolësir prevencijos vertinimas ............................................................................... 62

II.3. Delinkventø santykiai su kriminalinës justicijos atstovaisir jø vertinimas .................................................................................................... 74

II.3.1. Átraukimo á rizikos grupæ prieþastysir buvimo joje vertinimas ............................................................................. 74

II.3.2. Nepilnameèiø delinkventinë patirtis .................................................. 77

II.3.3. Santykiai su kriminalinës justicijos pareigûnais ................................. 82

II.3.4. Kriminalinës justicijos pareigûnø elgesys su delinkventais .................. 91

LIETUVOS NEPILNAMEÈIØ JUSTICIJOS PROBLEMOS: SOCIOLOGINË ANALIZË

4

II.4. Laisvës atëmimo bausme nuteistø nepilnameèiøpatirtis kriminalinës justicijos sistemoje ................................................................ 98

II.4.1. Nuteistøjø patirtis bendraujantsu kriminalinës justicijos pareigûnais ............................................................ 98

II.4.2. Kaltës ir bausmës neiðvengiamumo suvokimas ................................. 102

II.4.3. Patirties tardymo izoliatoriujeir pataisos namuose vertinimas ................................................................... 108

II.5. Kriminalinës justicijos atstovø darbo patirtis su delinkventais ..................... 114

II.5.1. Darbo su delinkventais specifika ....................................................... 114

II.5.2. Kriminalinës justicijos pareigûnøkvalifikacijos ir specializacijos vertinimas ..................................................... 121

II.6. Nepilnameèiø justicijos vertinimas .............................................................. 126

IÐVADOS ................................................................................................................. 131

LITERATÛROS SÀRAÐAS ............................................................................................ 134

PRIEDAI ................................................................................................................. 140

5

LIETUVOS NEPILNAMEÈIØ JUSTICIJOS APÞVALGA

ÁVADAS

Pastaràjá deðimtmetá Lietuvoje vis daþniau atkreipiamas dëmesys á nepilname-èius delinkventus, á jø daromus nusikaltimus, pabrëþiant per pastaruosius pen-kiolika metø beveik dvigubai iðaugusá uþregistruotø nepilnameèiø padaromønusikaltimø skaièiø, nemaþëjanèià pakartotinai nusikalstanèiø nepilnameèiø dalábei vis jaunëjantá delinkventø amþiø. Pasirinkti nagrinëjamà temà lëmë pastarà-já deðimtmetá Lietuvoje vykstanti nepilnameèiø justicijos reforma. Ðiuo laiko-tarpiu buvo stebimas padidëjæs valstybës institucijø dëmesys nepilnameèiø de-linkvencijai, pasireiðkæs programø, koncepcijø, strategijø, tyrimø, naujø ástatymøgausa bei tam tikrais instituciniais pokyèiais nepilnameèiø justicijos srityje. Kartupaþymëtina, kad nepilnameèiø justicijos reformos ágyvendinimo procesas nebuvonuoseklus ir sklandus. Dël ávairiø kliûèiø, daugiausia finansiniø, tik ið dalies buvoágyvendintos planuotos priemonës, turëjusios pagerinti nepilnameèiø, pateku-siø á kriminalinës justicijos sistemà, padëtá. Ðiuo kontekstu iðkyla klausimas, arkriminalinës justicijos sistema gali iðspræsti delinkvencijos problemà.

Ðiuolaikinës delinkvencijos1 teorijos pateikia pasiûlymø, kaip bûtø galimageriau spræsti delinkvencijos problemà. Todël svarbu nagrinëti, kaip moksli-ninkø pasiûlyti delinkvencijos problemos sprendimo bûdai atsispindi Lietu-voje ágyvendinamose nepilnameèiø justicijos programose. Iki ðiol nebuvo at-likta iðsamios kompleksinës nepilnameèiø justicijos Lietuvoje analizës, kuriapimtø kriminologinius, psichologinius, sociologinius, teisinius ir vadybiniusaspektus. Ðioje knygoje, remiantis ðiuolaikiniø delinkvencijos teorijø ir Lietu-voje ágyvendinamø nepilnameèiø justicijos programø analize, autorës atliktøempiriniø sociologiniø tyrimø rezultatø analize, nagrinëjama reformuojamanepilnameèiø justicijos sistema.

Kriminologinë delinkvencijos tematika siejama su kriminologinëmis teorijo-mis, kurios buvo suformuluotos Jungtinëse Amerikos Valstijose, Èikagos mokyk-

1 Delinkvencija – tai teisiniø ir socialiniø normø paþeidimai, kuriuos daro nepilnameèiai(paaugliai). Ðiø jaunuoliø veikø negalima prilyginti nusikalstamoms, kurias daro suaugusie-ji, nes tokie paþeidimai byloja apie asmenybës nebrandumà, o ne polinká nusikalstamamelgesiui. Cit. pagal Kerner, Hans Jurgen. 1998. Kriminologija: Slovar-spravoènik. Moskva:Norma. p. 62–63.

PROBLEMS IN JUVENILE JUSTICE IN LITHUANIA

6

los atstovø. Ðios mokyklos atstovai Cliffordas R. Shaw ir Henry’s D. McKay’-us2, pasitelkæ empiriniø duomenø ið oficialiø institucijø statistinæ analizæ, tyri-nëjo ryðius tarp spartaus miesto augimo, vietos bendruomenës problemø ir ne-pilnameèiø delinkvencijos lygio. Jie atkreipë dëmesá á tai, kad miesto rajonai,kuriuose yra aukðtas socialinës dezorganizacijos lygis, taip pat pasiþymi ir aukðtunepilnameèiø delinkvencijos lygiu. Vaikai, gyvenantys skurdþiuose rajonuose,turi maþiau galimybiø ágyti dalykø, kurie visuomenëje laikomi socialinio statu-so ir sëkmës poþymiais. Tokiu bûdu delinkventinë karjera ðiems nepilname-èiams yra reali alternatyva, galinti atneðti jiems ekonominës naudos, suteiktisaugumo jausmà bei pasiekti norimà statusà. Autoriai pastebëjo, kad daugeliuatvejø nepilnameèiai nusikalsdavo grupëje, o net ir tais atvejais, kai nusikalsda-vo vieni, galima buvo áþvelgti bendraamþiø átakà.

XX a. ðeðtajame ir septintajame deðimtmetyje suklestëjo delinkventø sub-kultûros teorijos. Albertas Cohenas buvo vienas pirmøjø kriminologø, naudojæssubkultûros sàvokà aiðkindamas nepilnameèiø delinkvencijà. Jis rëmësi Èikagosmokyklos, ypaè C. Shaw ir H. McKay’aus, mokslininkø darbais, E. Sutherlan-do diferencinës asociacijos teorija bei R. Mertono átampos (anomijos) teorija.A. Cohenas3 atkreipë dëmesá á tai, kad delinkventø gaujos ir subkultûrinës ver-tybës labiau bûdingos þemiausios klasës atstovams ir paplitusios skurdþiuosemiesto rajonuose. Analizuodamas delinkventø subkultûrà, A. Cohenas teigë,kad skirtingai nuo suaugusiøjø, nepilnameèiø delinkventinis elgesys daþnai bû-na neutilitarinis, piktavaliðkas, negatyvus, nemotyvuotas ir neracionalus4.

Amerikieèiø kriminologai Richardas Clowardas ir Lloydas Ohlinas5 ak-centavo, kad delinkventø subkultûros kyla dël þemesniosios klasës jaunuoliøtikslø ir galimybiø juos pasiekti teisëtais bûdais neatitikties. Skirtingai neiA. Cohenas, kuris delinkvencijà aiðkino kaip þemesniosios klasës jaunuoliøneásisàmonintà reakcijà á statuso frustracijà, R. Clowardas ir L. Ohlinas de-linkvencijà siejo su sàmoningu þemesniøjø klasiø jaunuoliø prisitaikymu prierealiø galimybiø. Delinkventai siekia aukðtesnio statuso savo bendruomenëje,tik neteisëtomis priemonëmis, juos ne tiek vilioja galimybë patekti á vidurini-àjà klasæ, kiek aukðtesnio ekonominio statuso pasiekimas. Paþymëtina, kad R.Clowardas ir L. Ohlinas áþvelgë dalies nepilnameèiø galimybæ „iðaugti“ ið de-

2 Shaw, Clifford. and McKay, Henry. 1942. Juvenile Delinquency in Urban Areas. Chica-go: University of Chicago Press.

3 Cohen, Albert. 1955. Delinquent Boys. Glencoe, Ill: Free Press.4 Cohen, Albert. 1966. „Soderþanie delinkventnoj subkultury“. p. 314–321. Kn.: Socio-

logija prestupnosti. Moskva: Progress. p. 315–316.5 Cloward, Richard. and Ohlin, Lloyd. 1961. Delinquency and Opportunity: A Theory of

Delinquent Gangs. New York: Free Press.

ÁVADAS

7

linkvencijos6. Jie taip pat pastebëjo, kad susidûrimas su kriminaline justicijabei delinkventinës patirties ið kitø nepilnameèiø perëmimas daro nemaþà áta-kà tvirtesniam nepilnameèiø prisiriðimui prie delinkventiniø vertybiø bei stip-resniam polinkiui á delinkventiná elgesá.

Pozityvistinës teorijos (C. Shaw, H. McKay’us, E. Sutherlandas, R. Merto-nas, A. Cohenas, R. Clowardas, L. Ohlinas ir kt.) delinkvencijos aiðkinimà siejosu prastomis gyvenimo sàlygomis. Ðiø teorijø atstovai teigë, kad ið esmës pageri-nus gyvenimo sàlygas, iðaugus iðsilavinimo lygiui, delinkvencija turëtø sumaþë-ti. Delinkventai buvo vaizduojami suvarþyti iðoriniø jëgø, o ne laisvà valià turin-tys individai. Daugelis pozityvistiniø teorijø, ypaè subkultûrø teorijos, neanalizavonepilnameèiø santykiø su tëvais ir kitais jiems reikðmingais asmenimis, o ben-draamþiø átaka buvo vertinama vien neigiamai.

Davidas Matza7 kvestionavo ankstesniø pozityvistiniø teorijø determiniz-mà, akcentuodamas sàmoningà nepilnameèio dreifavimà tarp visuotinai priim-tinos ir nusikalstamos veiklos. D. Matza savo delinkvencijos teorijoje derinopozityvistiniø teorijø ir klasikinës teorijos, pabrëþianèios laisvà þmogaus valià,elementus bei paþymëjo, kad delinkvencija yra teisinis statusas, o ne nuolat ásta-tymus paþeidinëjantis asmuo. Skirtingai nei ankstesniø pozityvistiniø teorijøatstovai, D. Matza nepervertino skirtumø tarp delinkventø ir nedelinkventø beiakcentavo, kad dauguma nepilnameèiø suaugæ nustoja elgtis delinkventiðkai.Pateikdamas alternatyvià delinkvencijos sampratà, autorius atkreipë dëmesá áiðlygà, kad jo dreifuojanèio delinkvento samprata artimesnë tiems nepilname-èiams, kurie suaugæ netampa nusikaltëliais. D. Matza vienas pirmøjø analizavokriminalinës justicijos procesà bei parodë já delinkvento akimis.

Nuo paëjusio amþiaus septintojo deðimtmeèio iðsiskyrë dvi pagrindinës tar-pusavyje konkuruojanèios ir iki ðiol aktualios kriminologiniø teorijø perspekty-vos: kontrolës ir etikeèiø klijavimo. Kontrolës teorija pabrëþia individualios at-sakomybës svarbà bei tai, kad konformistiðkas elgesys nëra savaime suprantamas.Vienas þymiausiø ðios teorijos atstovø T. Hirschi8 tyrinëjo susilpnëjusius ar nu-trûkusius individo ryðius su grupe. Jis vienas pirmøjø pastebëjo, kad kiekvienasgali tapti delinkventu ar teisës paþeidëju ir kad ne moralinës vertybës, o socialinëkontrolë palaiko tvarkà ir uþtikrina visuomenës normø laikymàsi. T. Hirschidelinkvencijà aiðkino kaip konformizmo nebuvimà, teigdamas, kad delinkven-

6 Paþymëtina, kad ðià temà vëliau plëtojo Davidas Matza. Þr. Matza, David. 1990. Delin-quency and Drift. New Brunswick, New Jersey: Transaction Publishers.

7 Matza, David. 1990. Delinquency and Drift. New Brunswick, New Jersey: TransactionPublishers.

8 Hirschi, Travis. 2002. Causes of Delinquency. New Brunswick and London, TransactionPublishers.

PROBLEMS IN JUVENILE JUSTICE IN LITHUANIA

8

tai nepaklûsta moraliniams reikalavimams, nes jie per silpnai susaistyti su visuo-mene. Kontrolës teorijos siûlë delinkvencijos problemas spræsti iðpleèiant socia-linæ kontrolæ: delinkventø savikontrolës gebëjimø formavimà, santykiø ðeimojestiprinimà, ásitraukimà á mokyklos veiklà, uþimtumo programas ir pan.

Viena ið delinkvencijos prieþasèiø taip pat sietina su tikëjimu visuotinai pri-imtinomis vertybëmis. Analizuodamas empirinius duomenis autorius pastebë-jo, kad kuo maþiau paauglys gerbia policijà, tuo maþiau tiki ástatymø veiksmin-gumu, tuo labiau tiki delinkventø nekaltumu ir tuo daugiau ðansø, kad jis patsnusikals. Delinkventai ir nedelinkventai skirtingai tiki ástatymo teisingumu, pvz.,jei individas mano, kad ástatymai yra neteisingi, ryðys su visuomene silpsta irpadidëja tikimybë nusikalsti9.

Vëlesni autoriai labiau tyrinëjo platesná reiðkiná – deviacijà. Naujos kritinësperspektyvos kriminologijoje atsiradimas siejamas su etikeèiø klijavimo teorija,kuri labiau domëjosi socialinës reakcijos á deviacijos studijomis nei paþeidëjais irdeviaciniu elgesiu. Ðios teorijos atstovai detaliai tyrinëjo kriminalinës justicijosinstitucijø atliekamà þymëjimo procesà bei jo átakà deviantais ávardytiems asme-nims. Etikeèiø klijavimo teorija ir pagrindines jos idëjas plëtojusios kritinës kri-minologijos teorijos atkreipë dëmesá á neigiamus proceso, kurá atlieka þiniasklai-da ir kriminalinës justicijos institucijos, ávardydamos tam tikrà elgesádelinkventiniu (deviantiniu), padarinius.

Ðios teorijos atstovas Howardas Beckeris10 teigë, kad deviacija yra suteikiamaar priskiriama þmogui elgesio savybë. Individai nëra tikri deviantai tol, kol jøtaip neávardija tam tikros socialinës grupës ar kriminalinës justicijos atstovai. Jisdomëjosi kaip kriminalinës justicijos atstovai gali primesti devianto statusà vie-niems ir neprimesti jo kitiems individams. Kartu atkreipdamas dëmesá á tai, kadminëtas þymëjimas gali bûti selektyvus11, atsiþvelgiant á tai, kas padarë devianti-ná poelgá. Ðis oficialiø institucijø selektyvumas gali priklausyti nuo socialinësklasës, rasës, lyties, amþiaus, lytinës orientacijos ir pan. Oficialios statistikos duo-menys greièiau parodys, kokie þmonës atrinkti sankcijoms, bet ne tai, kokieþmonës paþeidþia ástatymus. Neávertinæ ðios aplinkybës, dauguma teorijø bandëpaaiðkinti, kodël taip neproporcingai daug þemiausios klasës þmoniø daro nusi-kaltimus, taèiau labiau tikëtinas paaiðkinimas, jog ðie þmonës daþniau ávardija-

9 Ðios T. Hirschi pastabos apie policijos pareigûnø vertinimà artimos D. Matza iðva-doms, kaip delinkventai vertina policijos pareigûnus ir kokià tai turi átakà atsirasti neteisin-gumo jausmui.

10 Becker, Howar. 1963. Outsiders. New York: Free Press of Glencoe.11 Kriminalinës justicijos selektyvumà nepilnameèiø teismø pavyzdþiu nagrinëjo ir D. Matza.

ÁVADAS

9

mi nusikaltëliais ir jiems pritaikomos sankcijos12. Neabejotinas ðios teorijos pri-valumas yra tas, kad ji atkreipë dëmesá á neigiamus stigmatizacijos (þymëjimo)padarinius individui. Buvo akcentuojama, kad pati devianto etiketë13 gali ska-tinti elgtis deviantiðkai ir tokiu bûdu apsunkinti nusikaltimø kontrolæ.

Etikeèiø klijavimo teorijos áþvalgos paskatino iðsamesnius kriminalinës justi-cijos ir þiniasklaidos átakos tyrinëjimus bei tolesnes diskusijas, kvestionuojanèiasbaudþiamàjà politikà, kurias perëmë socialinio konstravimo, marksistinës, fe-ministinës ir kitos teorijos. Paminëtinas ir kritinës kriminologijos atstovo Stan-ley’aus Coheno14, kuris rëmësi etikeèiø klijavimo teorijos áþvalgomis, moralinëspanikos15 samprata bei þiniasklaidos átaka delinkvencijai. Autorius ypatingà dë-mesá atkreipë á þiniasklaidos, kaip pagrindinio moralinio panikos ðaltinio ir „ga-mintojo“, vaidmená. S. Cohenas parodë, kad nepilnameèiø delinkvencijos arapskritai nusikaltimø problema visuomenëje yra smarkiai perdëta. Ðá delinkven-cijos sustiprinimo ir moralinës panikos kurstytojos vaidmená atlieka þiniasklai-da bei kriminalinës justicijos institucijos. Kartu paþymëtina, kad moralinës pa-nikos tarp gyventojø sukelta iracionali nusikaltimø baimë gali pasitarnauti kaippretekstas, pateisinantis valstybës iðlaidas kriminalinës justicijos institucijoms.

Apþvelgiant gausius uþsienio ðalyse atliktus nepilnameèiø delinkvencijos pro-blemà gvildenanèius tyrimus, iðskirtinos dominuojanèios temos: ðeimos, mo-kyklos ir bendraamþiø átaka, nepilnameèiø smurtas, nepilnameèiø gaujos, reci-dyvizmas, merginø delinkvencija, savikontrolës ir socialinës kontrolës átakadelinkvencijai, delinkventø santykiai su aukomis, delinkventinë karjera bei þi-niasklaidos átaka delinkvencijai. Didelis kriminologø bei sociologø dëmesys ski-riamas ir kriminalinës justicijos atstovams: policijos pareigûnams, teisëjams, pa-taisos institucijø pareigûnams, taèiau reèiau nagrinëjamas jø santykis sunepilnameèiais delinkventais. Tuo tarpu tyrimø, analizuojanèiø nepilnameèiøjusticijos sistemà, tam tikrø kriminalinës justicijos pareigûnø ir delinkventø san-tykius bei visuomenës poþiûrá á delinkventus, yra daug maþiau. Tarp negausiø

12 Crutchfield, Robert. and Kubrin, Charis. 2000. “Criminology”. Vol. 1. Encyclopedia ofSociology. Eds. Edgar F. Borgatta and Rhonda J. V. Montgomery. 2end. New York: Mac-millan Reference USA. 527–539. p. 534.

13 Etiketë suprantama kaip visuomenëje vartojami neigiami apibûdinimai.14 Cohen, Stanley. 1980. Folk Devils and Moral Panics: The Creation of the Mods and

Rockers. London: MacGibbon & Kee.15 Moralinë panika – tai perdëta ir prieðiðka socialinë reakcija á padëtá, asmená ar grupæ

ávardintà kaip keliantá pavojø visuomenës vertybëms, apimantá stereotipiná þiniasklaidos pa-teikimà ir reikalaujantá didesnës socialinës kontrolës bei sukeliantá vis didëjanèià reakcijà.Cit. pagal The Sage Dictionary of Criminology. 2006. Eds. McLaughlin, Eugene and Mun-cie, John. London: SAGE Publications. p. 250–251.


10

tyrimø ðioje srityje akcentuotini teismø darbo specifikos ir teisëjø skiriamø baus-miø poveikio nepilnameèiams tyrimai (C. Blatier, M. Kowalski, T. Caputo,K. Olssonas, L. Beaulieu), prevencinio policijos darbo su delinkventais tyrimai(I. Loaderis, E. Girling, R. Sparksas), policijos pareigûnø elgesio su delinkven-tais tyrimai (J. Schulenberg, D. Klingeris, M. Reisigas, J. McCluskey), visuo-menës poþiûrá á delinkvencijà ir nepilnameèiø justicijà analizavo J. Spott, J. Ro-bertsas, M. Houghas ir kt. Taip pat stokojama tyrimø, apimanèiø visà kuriosnors ðalies nepilnameèiø justicijos analizæ.

Nepilnameèiø delinkvencijos problematika keletà deðimtmeèiø plaèiai nag-rinëjama Lietuvos kriminologø ir baudþiamosios teisës mokslininkø darbuose.Ávairius nepilnameèiø delinkvencijos aspektus tyrinëjo G. Babachinaitë, A. Èe-pas, A. Dapðys, A. Drakðienë, J. Galinaitytë, S. Geèënienë, A. Jatkevièius, V. Jus-tickis, I. Michailoviè, V. Pavilionis, G. Sakalauskas ir kiti mokslininkai. Pasta-raisiais metais delinkvencijos problema bei nepilnameèiø justicijos studijossulaukia vis didesnio sociologø ir psichologø dëmesio, paminëtini A. Dobryni-nas, A. Zdanevièius, A. Gavënaitë, G. Valickas ir kt. Lietuvoje buvo atliekamipraktinio pobûdþio tyrimai, analizuojantys atskirø nepilnameèiø justicijos ins-titucijø ar pareigûnø specializacijos poreiká bei kai kuriø nepilnameèiø justicijosinstitucijø darbo efektyvumà16. Taèiau nepaisant teigiamø pokyèiø nepilname-èiø justicijos tyrimø srityje, Lietuvoje dar nebuvo atlikta iðsamiø kompleksiniøsociologiniø nepilnameèiø justicijos tyrimø. Skaitytojui siûlomoje knygoje sie-kiama uþpildyti ðià spragà. Knyga paraðyta autorës disertacijos „Lietuvos nepil-nameèiø justicijos sociologinë analizë“ pagrindu.

16 Paminëtini Teisës instituto 2001–2006 m. atlikti tyrimai: „Specializuotø teismø ðei-mos ir nepilnameèiø byloms nagrinëti ásteigimo Lietuvoje poreikis ir galimybës“, „Specializuo-tø prokurorø, tirianèiø nepilnameèiø nusikaltimus, poreikio, galimo darbo krûvio ir optima-laus jø skaièiaus nustatymas“, „Nepilnameèiø minimalios ir vidutinës prieþiûros ástaigø teisi-nës-norminës bazës analizë“, „Socialiniø darbuotojø poreikis nepilnameèiø justicijos instituci-jose“, „Informacijos kaupimo, sisteminimo ir analizavimo apie nepilnameèiø nusikalstamumo,teistumo, jø teisiø bei interesø paþeidimo bûklæ ir tendencijas metodikos nustatymas“, „Nepil-nameèiø minimalios ir vidutinës prieþiûros ástaigø reformos ágyvendinimui teisës norminësbazës projektai“ bei Ðiauliø universiteto atlikta „Nepilnameèiø vidutinës prieþiûros ástaigø veiklosedukacinë ir psichosocialinë analizë“. Visi minëti tyrimai pateikti http://nplc.lt/nj.[2006 03 02].

11


I. LIETUVOS NEPILNAMEÈIØJUSTICIJOS APÞVALGA

Nepilnameèiø justicijos sàvoka nevienodai vertinama ávairiuose ðaltiniuose. Siau-ràja prasme nepilnameèiø justicija suprantama kaip teisingumo vykdymas nuoteisinës atsakomybës atsiradimo iki jos pasibaigimo17. Plaèiàja prasme nepilna-meèiø justicija suprantama kaip sritis, apimanti ne tik teisingumo nepilname-èiams vykdymà (reakcijà á nepilnameèiø teisës paþeidimus, t. y. á nepilnameèiøjusticijà siauràja prasme), bet ir vaikø teisiø apsaugà, rizikos grupiø prevencijà irglobà, vaikø ir jaunimo ðvietimo bei uþimtumo politikà ir t. t.18 Ðioje knygojenepilnameèiø justicijos sàvoka vartojama plaèiàja prasme, siekiant iðvengti pai-niavos nepilnameèiø justicijos siauràja prasme sàvoka vartojama kaip nepilna-meèiø kriminalinë justicija. Toliau aptariamos kitos pagrindinës knygoje varto-jamos sàvokos: vaikas ir nepilnametis delinkventas. Vaiku, remiantis JungtiniøTautø vaiko teisiø konvencija19, yra laikomas kiekvienas þmogus, neturintis að-tuoniolikos metø, jei ástatymu jo pilnametystë nebuvo pripaþinta anksèiau. Ne-pilnametis delinkventas suprantamas kaip vaikas arba jaunuolis, kuris átariamaspaþeidæs teisæ arba pripaþintas jà paþeidæs20.

I.1. KRIMINALINËS JUSTICIJOS POLITIKA

NEPILNAMEÈIØ DELINKVENTØ ATÞVILGIU

Ávairiose uþsienio ðalyse ieðkoma tinkamo atsako bei veiksmingø bûdø spræstinepilnameèiø delinkvencijos problemà. Ðiame skyriuje, remiantis ávade aptarto-mis pagrindinëmis nepilnameèiø delinkvencijà aiðkinanèiomis teorijomis, ana-

17 Nepilnameèiø justicija Lietuvoje. 1998. Vilnius: Nusikalstamumo prevencijos Lietuvo-je centras, p. 8.

18 Zdanevièius, Arnas. 2002. „Ekspertai kaip vieðosios politikos formavimo agentai: kri-minologinis iðmanymas ir nepilnameèiø justicijos reforma Lietuvoje“. Politologija. 2(26):p. 8–9.

19 Valstybës þinios. 1995, Nr. 60.20 Jungtiniø Tautø standartinës minimalios nepilnameèiø justicijos ágyvendinimo taisyk-

lës; 2.2 taisyklë.


12

lizuojama Lietuvos kriminalinës justicijos politika delinkventø atþvilgiu. Pagal1.1. lentelëje pateiktà modelá apþvelgiama uþsienio ðaliø patirtis bei nagrinëja-mos Lietuvoje ágyvendinamos su nepilnameèiø justicija susijusios programos.

1.1 lentelëje pavaizduotos pagrindinës teorijø grupës, kurios pateikë skir-tingus siûlymus kriminalinës justicijos politikai. Pirmajai grupei priskirtinos so-cialinës dezorganizacijos (arba socialinës ekologijos) teorijos bei átampos (arbaanomijos) teorijos, apimanèios ir subkultûrø teorijas. Ðiø teorijø atstovai siûlëtobulinti socialinæ sistemà, kad visuomenëje bûtø sumaþintas neteisingumas beiþemiausiø klasiø diskriminavimas, pvz. R. Clowardo ir L. Ohlino pasiûlytadelinkvencijos prevencijos programa „Mobilizacija jaunimui“ (Mobilization forYouth). Socialinës dezorganizacijos teorijos atstovas Clifordas R. Shaw teigë,kad turi bûti padedama adaptuotis visuomenëje tiems, kurie joje nepritapo, pvz.,jo pasiûlytas Èikagos rajonø projektas (Chicago Area Project).

Minëti autoriai bandë savo teorijas pritaikyti nepilnameèiø delinkvencijosprevencijos srityje. XX a. ketvirtajame deðimtmetyje C. Shaw sukûrë Èikagosrajonø projektà, skirtà skurdiems dezorganizuotiems Èikagos miesto rajonams.Autorius pasiûlë prevencijos programas ágyvendinti „ið apaèios“, átraukiant vie-tos bendruomenæ, nes minëtuose rajonuose valdþios institucijø primestos pro-gramos „ið virðaus“ bûtø pasmerktos nesëkmei. Minëtas projektas apëmë keletàsrièiø: nepilnameèiams skirtas laisvalaikio praleidimo programas, bandymus tvar-kyti artimiausià aplinkà, taip pat buvo siûloma ásteigti bendruomenës komite-tus, kuriø personalas tarpininkautø patekusiems á bëdà nepilnameèiams21.

Savo skirtingø galimybiø teorijà praktiðkai bandë pritaikyti ir R. Clowardassu L. Ohlinu, pasiûlydami delinkvencijos prevencijos programà „Mobilizacijajaunimui“. Minëta programa JAV pradëta ágyvendinti 1961 metais. Autoriai,panaðiai kaip ir Èikagos rajonø projekte, á programos ágyvendinimà siekë átrauktivietos bendruomenes, jie akcentavo, kad bûtina uþtikrinti nepasiturintiems jau-nuoliams vienodas galimybes ágyti iðsilavinimà bei profesijà. Ágyvendinant ðiàprogramà, buvo siekiama jaunuoliams padëti susirasti darbà, suteikti galimybeságyti profesijà, organizuoti laisvalaikio praleidimà ir pan. Dar daugiau, autoriainetgi siûlë keisti politinæ struktûrà, kuri átvirtina galimybiø nelygybæ tarp þe-miausios ir viduriniosios klasës jaunimo. Dël pastarosios prieþasties ðis projektasbuvo sutiktas prieðiðkai ir nebuvo sëkmingai ágyvendintas. Nepaisant to, kadC. Shaw, R. Clowardo ir L. Ohlino siûlyti projektai susidûrë su ágyvendini-mo kliûtimis, jø pavyzdþiu JAV buvo kuriamos ir taikomos vietos bendruome-niø prevencinës programos22.

21 Lilly, Robert. Cullen, Francis and Ball, Richard. 1995. Criminological Theory: Contextand Consequences. Thousand Oaks: SAGE Publications, p. 51–52.

22 Ten pat, p. 70–73.

13


Teo

rija

Krim

inal

inës

just

icijo

s po

litik

a:In

terv

enci

jos

lygm

uoPi

rmen

ybë

teik

iam

a in

terv

enci

jos

inte

rven

cijo

s sà

voka

prak

tikos

ir k

ontr

olës

tec

hnik

oms

Kor

ekci

në r

efor

mis

tinë

Soc

ialin

is te

ising

u-m

as. P

atob

ulin

ti so

cial

inæ

padë

tá ir

inst

ituci

jøsu

sitar

imus

, nor

int

sum

aþin

ti ne

teisi

ngum

à ir

disk

rimin

avim

à vi

suom

enëj

e

Kor

ekci

në s

utai

kant

i In

tegr

acija

. Tob

ulin

tine

prisi

taik

iusiø

jø v

isuom

enëj

e ad

apta

cijà

per

pala

ikan

èias

soc

ialin

es p

rogr

amas

Kor

ekci

në t

aiki

nam

oji

Suta

ikin

imas

. Iðs

pren

dþia

nt p

aþei

dëjo

ir nu

kent

ëjus

iojo

kon

flikt

à ar

gin

èà

Kor

ekci

në r

efor

mis

tinë

Perk

elian

ti pr

even

cija

. Pas

katin

ama

teisë

tave

ikla

kai

p pa

geid

autin

as p

asiri

nkim

as (

tuo

atve

ju k

ai p

lëto

jam

os a

rtim

os k

onfo

rmiz

mui

gairë

s)

Kor

ekci

në t

aiki

nam

oji

Suta

ikin

imas

. Iðs

pren

dþia

nt p

aþei

dëjo

irnu

-ke

ntëj

usio

jo k

onfli

ktà

ar g

inèà

Div

ersij

a(a

pëjim

as).

Uþt

ikrin

ant

alte

rnat

yvas

krim

ina-

linës

just

icijo

s sis

tem

ai, n

orin

t iðv

engt

ipa

þeid

ëjø

stig

mat

izac

ijos

Smer

kiam

oji

kom

pens

uoja

moj

i Re

stitu

cija

(atk

ûrim

as).

Situ

acijo

s pr

ieð

paþe

idim

à au

kos

atþv

ilgiu

grà

þini

mas

Atit

aisy

mas

(at

lygi

nim

as).

Val

styb

ës a

r be

ndru

omen

ës d

ël p

aþei

dim

opa

tirto

s þa

los

kom

pens

avim

asK

orek

cinë

ref

orm

isti

në D

ekri

min

aliz

avim

as.

Paða

linti

paþe

idim

us ið

bau

dþia

moj

o ko

deks

o

I gr

upë

Soci

alin

ës e

kolo

gijo

ste

orijo

s

Átam

pos

teor

ijos

II g

rupë

Iðm

okim

oir

soci

alin

ësko

ntro

lës

teor

ijos

III

grup

ë

Etik

eèiø

klij

avim

o,so

cial

inio

kon

stra

vim

oir

konf

likto

teo

rijos

Ben

draa

mþi

aiar

sub

kultû

raM

okyk

laD

arba

sK

ultû

raB

endr

uom

enë

Visu

omen

ë

Ðeim

aM

okyk

laB

endr

uom

enë

Soci

alin

ësko

ntro

lës

agen

tai

Krim

inal

inës

jus

ticijo

ssis

tem

a

Ðvie

timo

galim

ybiø

pro

gram

os,

uþim

tum

o pr

ogra

mos

, dar

bini

om

okym

o pr

ogra

mos

, ben

druo

men

ësnu

sikal

timø

prev

enci

ja (

pvz.

,C

hica

go A

rea

Proj

ect)

tob

ulin

ant

vert

ybes

, ben

druo

men

ës át

rauk

imo

prog

ram

os, p

roba

cija

Soci

aliz

acijo

s ðe

imoj

e to

bulin

imas

,ðe

imos

ter

apija

, gru

pinë

ir in

divi

dual

ite

rapi

ja, e

lges

io k

eitim

as, b

end-

ruom

enës

átak

os u

gdym

as, j

auni

mo

prog

ram

os, g

eres

nis

átrau

kim

as á

mok

yklin

æ ve

iklà

, int

ensy

vi v

eikl

asie

kian

t pa

gerin

ti sa

viko

ntro

lës

gebë

jimus

, pað

alin

ti ja

unim

o da

rbà,

truk

dant

á mok

ykla

i, na

mam

s

Soci

alin

ës r

eakc

ijos

nesu

nkie

ms

paþe

idim

ams

sum

aþin

imas

, di

vers

ijanu

o fo

rmal

ios

krim

inal

inës

just

icijo

ssis

tem

os, n

esun

kiø

paþe

idim

ø,nu

sikal

timø

be n

uken

tëju

siøjø

,st

atus

o pa

þeid

imø

dekr

imin

aliz

avim

as

1.1 lentelë. Kriminalinë justicija ir intervencijos praktikaÐaltinis: Henry, Stuart and Milovanovic, Dragan. 1996. Constitutive Criminology.Beyond Postmodernism. London: Sage Publications, p. 190–193.


14

Antrajai grupei priskirtos iðmokimo, arba E. Sutherlando diferencinës aso-ciacijos teorijos bei kontrolës teorijos ðalininkai siûlë skatinti ásitraukti á visuoti-nai priimtinà veiklà, tobulinti socializacijà ðeimoje, stiprinti vaikø ir tëvø santy-kius, sudominti vaikus mokslais, organizuoti turiningà laisvalaiká. Prevencinësprogramos, kurios rëmësi minëtø teorijø prielaidomis, ypaè T. Hirschi sociali-niø ryðiø teorija, buvo orientuotos á ðeimos stiprinimà, suteikiant finansinæ pa-ramà, pvz., viduriniø mokyklø moksleiviø tëvø vaidmenø ágûdþiø mokymo pro-gramos; delinkventø savikontrolës gebëjimø formavimas, didesnis átraukimas ámokyklinæ veiklà ir pan. Taip pat buvo siûloma á prevencinæ veiklà átrauktivietos bendruomenes, o per moksleiviø ðeimas átraukti ir mokyklas. Akcentuo-damas individo racionalumà renkantis, skaièiuojant galimà naudà ir nuostoliustarp ástatymus paþeidþianèio ir visuotinai priimtino elgesio, T. Hirschi teigë,kad socialiniø sankcijø grësmë gali uþkirsti kelià delinkvencijai. Remdamasissavo teorinëmis áþvalgomis, jis pasiûlë keletà nepilnameèiø prevencijos priemo-niø. Gana veiksminga prevencinë priemonë bûtø nuolatinis vaikø stebëjimasbei baudimas uþ delinkventiná elgesá. Taip pat turëtø bûti stiprinami santykiaitarp tëvø ir vaikø, rekomenduojama labiau vaikus átraukti á visuotinai priimtinàveiklà, sudominti mokslais, turiningu laisvalaikio praleidimu. Bûtina stiprintipasitikëjimà baudþiamaisiais ástatymais.

Minëtos programos, paremtos pirmosios ir antrosios grupës teorinëmis prie-laidomis, buvo skirtos ðalinti veiksnius, kurie lemia delinkvencijà, ir kartu siûlëalternatyvias delinkventiniam elgesiui veiklas, tokias kaip mokymàsi, uþimtu-mà, turiningà laisvalaikio praleidimà, santykiø ðeimoje stiprinimà ir pan.

Treèiajai grupei priskirtos etikeèiø klijavimo ir kritinës kriminologijos (so-cialinio konstravimo teorijos), pabrëþusios neigiamus stigmatizacijos delinkventaisávardytiems nepilnameèiams padarinius bei sietinos su abolicionistine23 pozici-ja, siûlanèia sumaþinti socialinæ reakcijà, dekriminalizuojant nesunkius nusikal-timus, tokius kaip statuso paþeidimai24, nusikaltimai be nukentëjusiøjø, plaèiaitaikyti alternatyvas laisvës atëmimo bausmëms (mediacijà25, padarytos þalos at-

23 Visuomenës judëjimas, siekiantis panaikinti koká nors ástatymà ar teisæ. Vaitkevièiûtë,Valerija. 2004. Tarptautiniø þodþiø þodynas. Vilnius: Leidykla „Þodynas“, p. 31.

24 Statuso paþeidimai suprantami kaip veikla, draudþiama kurio nors statuso turëtojams.Keletas nepilnameèiams taikomø draudimø, susijusiø su jø statusu: alkoholiniø gërimø var-tojimas, bëgimas ið namø, pamokø praleidinëjimas, ankstyvi seksualiniai santykiai ir pan.

25 Kaltininko ir nukentëjusiojo sutaikinimas – tai paslaugos, kuriomis siekiama suregu-liuoti problemas, kaltinimus ir konfliktus, iðkilusius tarp kaltininko ir nukentëjusiojo dëlkaltininko padarytos nusikalstamos veikos. Cit. pagal Sakalauskas, Gintautas. 1998. „Sutai-kinimo institutas Vokietijos jaunimo baudþiamojoje teisëje“. Teisës problemos. 1. p. 72.

15


lyginimà, diversijà26), smarkiai riboti laisvës atëmimo bausmës taikymà ar netpanaikinti kalëjimus.

Bûtent ðios teorijø grupës atstovai parodë ákalinimo ástaigø neveiksmingu-mà. Michelis Foucault atskleidë daugelá kalëjimø trûkumø: pradedant nuo to,kad pastarieji neturi átakos nusikaltimø skaièiaus maþëjimui, kad „gamina nusi-kaltëlius“ ir skatina pakartotinius nusikaltimus, baigiant tuo, kad iðëjusieji iðákalinimo ástaigø patenka á tokias situacijas, kurios pasmerkia juos tolesnei nusi-kalstamai veiklai27. Tuo tarpu Nilso Christie teigimu, ákalinimo ástaigos yra ga-na efektyvus bûdas kontroliuoti „nepageidaujamus“ ar „netinkamus“ visuome-nës narius.28

Dauguma minëtø siûlymø, ypaè dël alternatyvø laisvës atëmimo bausmei,pripaþinti tarptautinës bendruomenës ir átvirtinti Jungtiniø Tautø vaiko tei-siø konvencijoje29 bei kituose rekomendacinio pobûdþio dokumentuose: Jung-tiniø Tautø standartinëse minimalios nepilnameèiø justicijos ágyvendinimotaisyklëse30, Jungtiniø Tautø nepilnameèiø nusikaltimø prevencijos gairëse31,Jungtiniø Tautø nepilnameèiø, ið kuriø atimta laisvë, apsaugos taisyklëse32,Europos Sàjungos Ministrø komiteto rekomendacijoje Nr. (87) 20 dël socia-linës reakcijos á nepilnameèiø nusikaltimus33, Jungtiniø Tautø rezoliucijoje1997/30 dël nepilnameèiø justicijos administravimo34. Nemaþai etikeèiø kli-javimo ir socialinio konstravimo teorijø áþvalgø ir pasiûlymø buvo pritaikyta

26 Diversija suprantama kaip baudþiamojo persekiojimo nutraukimas ir poveikio priemo-niø taikymas.

27 Foucault, Michel. 1998. Disciplinuoti ir bausti. Kalëjimo gimimas. Vilnius: Baltos lan-kos. p. 313–317.

28 Christie, Nils. 1999. Nusikaltimø kontrolë kaip pramonë. Á Gulagà – Vakarø stiliumi.Vilnius: Eurigmas.

29 Priimta 1989 m. lapkrièio 20 d. Lietuva prie ðios konvencijos prisijungë 1992 m.,ratifikavo 1995 m.

30 Priimtos Jungtiniø Tautø Generalinës asamblëjos 1985 m. lapkrièio 29 d. rezoliucija40/33.

31 Priimtos Jungtiniø Tautø Generalinës asamblëjos 1990 m. gruodþio 14 d. rezoliucija45/112.

32 Priimtos Jungtiniø Tautø Generalinës asamblëjos 1990 m. gruodþio 14 d. rezoliucija45/113.

33 Patvirtinta ES Ministrø komitete 1987 m. rugsëjo 17 d. ministrø pavaduotojø 410-ojo susitikimo metu.

34 Priimtos JT Ekonominës ir socialinës tarybos 1997 m. liepos 21 d. XXXVI plenarinioposëdþio metu.


16

daugelyje Vakarø Europos ðaliø35 tobulinant ar reformuojant nepilnameèiøjusticijos sistemas.

Toliau pagal 1.1 lentelëje pateiktà teoriná modelá nagrinëjamos Lietuvojeágyvendinamos ðios su nepilnameèiø justicija susijusios programos: Nepilname-èiø justicijos programa36, Nepilnameèiø justicijos 2004–2008 m. programa37,Vaikø ir paaugliø nusikalstamumo prevencijos programa38, Vaikø ir jaunimosocializacijos programa39 bei Nacionalinë nusikaltimø prevencijos ir kontrolësprograma40 ir jos ágyvendinimo priemoniø 2005–2006 m. planas41. Ðias pro-gramas, pagal jose dominuojanèias priemones bûtø galima priskirti prie skirtin-gø grupiø.

Ið bendro konteksto labiausiai iðsiskiria abi nepilnameèiø justicijos progra-mos42, kuriose labiau atsiþvelgta á etikeèiø klijavimo ir socialinio konstravimoteorijø pasiûlymus kriminalinës justicijos politikai. Paþymëtina, kad ðios pro-gramos labiau orientuotos á nepilnameèiø kriminalinës justicijos reformà nei ádelinkventinio elgesio prevencijà plaèiàja prasme. Pirmojoje Nepilnameèiø jus-ticijos programoje buvo planuotas alternatyviø laisvës atëmimui bausmiø siste-mos sukûrimas, tokiø kaip mediacijos ar diversijos instituto átvirtinimas, dëlkuriø bûtø galima iðvengti nepilnameèiø stigmatizavimo. Taèiau minëti pasiû-lymai buvo ágyvendinti tik ið dalies. Kelios priemonës, susijusios su minëtomisalternatyvomis, yra numatytos Nacionalinës nusikaltimø prevencijos ir kontro-

35 Vokietijoje, Austrijoje, Olandijoje, Danijoje, Jungtinëje Karalystëje, Airijoje, Prancûzi-joje, Lenkijoje ir kt. Plaèiau apie tai þr. Graham, John. and Bennett, Trevor. 1995. CrimePrevention Strategies in Europe and North America. Helsinki: European Institute for CrimePrevention and Control; Vaikø ir jaunimo baudþiamoji atsakomybë: uþsienio ðaliø patirtis.2001. Vilnius: Justitia.

36 Jungtiniø Tautø vystymo programos inicijuota Nepilnameèiø justicijos programa LIT/99/005.

37 Valstybës Þinios. 2004, Nr. 83-3008. Siekiant iðvengti painiavos, toliau tekste JTVPinicijuota Nepilnameèiø justicijos programa vadinama pirmàja Nepilnameèiø justicijos pro-grama, o Nepilnameèiø justicijos 2004–2008 metø programa – antràja Nepilnameèiø justi-cijos programa.

38 Valstybës Þinios. 1997, Nr. 21-210.39 Valstybës Þinios. 2004, Nr. 30-995.40 Valstybës Þinios. 2003, Nr. 32-1318.41 Valstybës Þinios. 2005, Nr. 6-158. Ði programa ir priemoniø planas nëra skirta vien

tik nepilnameèiø delinkvencijos problemoms spræsti, taèiau joje numatytos kelios priemo-nës, susijusios su vaikø ir jaunimo nusikaltimø prevencija.

42 Paþymëtina, kad Vaikø ir paaugliø nusikalstamumo prevencijos programoje alternaty-viø laisvës atëmimui bausmiø sistemos sukûrimas buvo iðskirtas kaip viena ið vienuolikospagrindiniø priemoniø krypèiø, taèiau ðios srities atsisakyta pradëjus ágyvendinti pirmàjàNepilnameèiø justicijos programà.

17


lës programos 2005–2006 m. ágyvendinimo priemoniø plane, t. y. 6 ir 15 prie-monës, kuriose numatyta iðnagrinëti galimybes iðplësti sutaikinimo institutotaikymà bei parengti eksperimentinæ Nusikaltusiø nepilnameèiø ir nukentëju-siøjø sutaikinimo programà bei ðios programos ágyvendinimo projektà.

Kitaip nei anksèiau aptartose programose, Vaikø ir paaugliø nusikalstamu-mo prevencijos programoje daugiausia dëmesio skiriama priemonëms, sietinomssu antrosios teorijø grupës (diferencinës asociacijos ir ypaè kontrolës teorijø)áþvalgomis. Bene svarbiausios ðios programos priemonës: vaikø átraukimas á ug-dymo procesà, jø papildomas ugdymas, mokyklos ryðio su ðeima ir vietine ben-druomene stiprinimas, vaikø uþimtumo ir poilsio organizavimas bei vaikø elge-sio ir drausmës kontrolë. Ágyvendinant minëtà programà nemaþa lëðø dalisskiriama vaikø vasaros uþimtumo projektams, pirmenybæ teikiant tiems, á ku-riuos átraukiama vietos bendruomenë.

Panaðius prioritetus nurodo Vaikø ir jaunimo socializacijos programa. Dau-guma joje keliamø tikslø susijæ su pagrindiniais kontrolës teorijos teiginiais: ge-rinti ugdymà ðeimoje, plëtoti socialiná ugdymà ðvietimo ástaigose; skatinti vaikøuþimtumà; kurti saugià ir sveikà socializacijos aplinkà; uþtikrinti socialinæ, pe-dagoginæ, psichologinæ ir kità pagalbà socialinæ atskirtá patiriantiems vaikams irjaunimui. Atskirai paminëtinos jaunimo mokyklos, kurios skirtos gràþinti á mo-kyklas praradusiems motyvacijà mokytis bei mokyklos nelankantiems vaikams.

Su pirmosios teorijø grupës (socialinës dezorganizacijos ir subkultûrø teori-jø) siûlymais sietinos kelios antrosios Nepilnameèiø justicijos programos prie-monës. Viena jø – specializuotø probacijos (pataisos inspekcijø) pareigûnø, dir-banèiø su nepilnameèiais, pareigybiø ir darbo vietø ásteigimas. Probacija43

suprantama kaip lygtinis nuteisimas, nesusijæs su ákalinimu, kai asmuo neizo-liuojamas nuo visuomenës, paskiriant tam tikras sàlygas, kuriomis siekiama rea-bilitacijos ir socialinës integracijos. Ágyvendinant kità minëtos programos prie-monæ Kauno nepilnameèiø tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose taikomostam tikros programos, padedanèios nepilnameèiams ágyti iðsilavinimà bei sutei-kianèios galimybæ ágyti paklausiø darbiniø ágûdþiø. Paminëtina ir dar viena ant-rojoje Nepilnameèiø justicijos programoje numatyta priemonë – didinti pasi-

43 Panaðias funkcijas, kurias uþsienio ðalyse atlieka probacijos tarnybos, Lietuvoje vykdopataisos reikalø inspekcijos. Probacija antrojoje Nepilnameèiø justicijos programoje apibrë-þiama kaip baudþiamosios atsakomybës realizavimo forma, teismo sprendimu taikoma nusi-kalstamà veikà padariusiems asmenims kaip lygtinio pobûdþio alternatyva paskirtos baus-mës atlikimui ir pasireiðkianti nuteistøjø prieþiûra, jø elgesio kontrole ir socialine paramajiems. Probacija apima Lietuvos Respublikos ástatymuose nurodytus bausmës vykdymo ati-dëjimo, lygtinio atleidimo nuo laisvës atëmimo bausmës prieð terminà ir lygtinio paleidimoið pataisos ástaigø institutus.


18

renkamøjø specialybiø skaièiø, parengti ir diegti naujas profesinio mokymo pro-gramas, plëtoti profesiná konsultavimà, modernizuoti profesinio mokymo bazæspecialiosiose auklëjimo ástaigose.

Analizuojant Lietuvoje ágyvendinamas programas matyti, kad jose suformu-luoti visø trijø teorijø grupiø principiniai siûlymai dël kriminalinës justicijospolitikos nepilnameèiø delinkventø atþvilgiu. Kartu paþymëtina, kad bene ma-þiausiai yra priemoniø ir su didþiausiomis ágyvendinimo problemomis susiduriatie siûlymai, kurie sietini su etikeèiø klijavimo ir socialinio konstravimo teorijøáþvalgomis.

Ðiame skyriuje buvo akcentuotos su 1.1 lentelëje nurodytomis teorijø gru-pëmis susijusios Lietuvoje ágyvendinamø programø priemonës, taèiau kaip rea-liai jas ágyvendinti plaèiau aptariama tolesniuose ðios dalies skyriuose.

I.2. NEPILNAMEÈIØ KRIMINALINËS JUSTICIJOS SISTEMA

Nepilnameèiø kriminalinës justicijos sistemà supaprastintai galima pavaizduotischema (þr. 1.2 schemà), pabrëþiant svarbiausias kriminalinës justicijos pako-pas, apraðant pagrindines jos institucijas bei daþniausiai su nepilnameèiais de-linkventais dirbanèius pareigûnus. 1.2 schemos virðutinëje dalyje pavaizduotospagrindinës kriminalinës justicijos institucijos bei jø vieta kriminalinës justici-jos sistemoje, apatinëje dalyje parodyta nepilnameèiø, patekusiø á ðià sistemà,teisinio statuso kaita. Paþymëtina, kad ðioje schemoje pavaizduota nepilname-èiø justicijos sistema siauràja prasme suprantama kaip teisingumo nepilname-èiams vykdymas ir neapima specialiøjø auklëjimo ir globos namø, vaiko teisiøapsaugos tarnybø, kitø valstybës ir visuomeniniø institucijø, siejamø su nepil-nameèiø justicija plaèiàja prasme44.

Nepilnameèiø kriminalinës justicijos sistemos analizë pradedama nuo poli-cijos, t. y. institucijos, su kuria pirmiausia susiduria nepilnameèiai delinkven-tai. Aptartinas policijos vaidmuo, kuris sietinas su nepilnameèiø teisës paþeidi-mø prevencija, kurià atlieka specializuoti nepilnameèiø reikalø policijospareigûnai, bei ikiteisminiu tyrimu, kurá atlieka kriminalinës policijos tyrëjai.Nepilnameèiø reikalø policijos pareigûnai yra praktiðkai vieninteliai speciali-zuoti policijos pareigûnai, dirbantys vaikø teisës paþeidimø prevencijos srityje.Ðiø pareigûnø veiklà reglamentuoja Vieðosios policijos specialisto (nepilname-

44 Dalis minëtø institucijø plaèiau apraðomos kituose ðios dalies skyriuose. Iðsamiau apienepilnameèiø justicijos institucijas. Þr. Nepilnameèiø justicija Lietuvoje. 1998. Vilnius: Nu-sikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras, p. 17–44.

19


1.2 schema. Nepilnameèiø kriminalinës justicijos sistema

Nut

eist

ieji

Prev

enci

jaIk

iteism

inis

tyrim

asT

eism

inis

nagr

inëj

imas

Kor

ekci

ja(t

eism

ø sp

rend

imø

vykd

ymas

)

Polic

ijaPr

okur

atûr

aT

eism

aiPa

taiso

sást

aigo

sPa

taiso

sin

spek

cijo

s

Kri

min

alin

ësju

stici

jos

insti

tuci

jos

Kri

min

alin

ësju

stici

jos p

akop

os

Nep

ilnam

eèiø

reik

alø

polic

ijos

pare

igûn

ai

Krim

inal

inës

polic

ijos

tyrë

jai

Prok

uror

aiT

eisë

jai

Pata

isos

ástai

gøpa

reig

ûnai

Pata

isos

insp

akci

jøpa

reig

ûnai

Suim

tieji

(lauk

iant

ys t

eism

onu

ospr

endþ

io)

Del

inkv

enta

iÁt

aria

mie

jiK

altin

amie

ji

Kri

min

alin

ësju

stici

jos

pare

igûn

ai

Nep

ilnam

eèiø

statu

sas


20

èiø reikalø policijos pareigûno) tarnybinës veiklos instrukcija45. Reikia paþymë-ti, kad minëtoje instrukcijoje nurodoma, jog pageidautina, kad pareigûnai turë-tø teisiná ar pedagoginá iðsilavinimà. Ðiuo metu policijoje dirba apie 260 nepil-nameèiø reikalø policijos pareigûnø.

Kriminalinëje policijoje nëra specializuotø padaliniø ar pareigûnø, tirianèiøtik nepilnameèiø nusikaltimus ir kitus teisës paþeidimus, nors tai ir buvo numa-tyta Nepilnameèiø kriminalinës justicijos reformos koncepcijoje (toliau – Kon-cepcija) ir Nepilnameèiø justicijos programoje. Grieþta specializacija baudþia-mosiose bylose, kuriose nusikaltimo padarymu átariami nepilnameèiai, praktiðkainëra ágyvendinama, nes pradëjus ikiteisminá tyrimà ne visuomet þinomi átaria-mieji. Ágyvendinant Nepilnameèiø justicijos programà specializuotus kvalifika-cijos këlimo kursus baigë apie 300 ikiteisminá tyrimà atliekanèiø pareigûnø,taèiau dël tam tikrø prieþasèiø46 ikiteisminá nepilnameèiø bylø tyrimà atliekanebûtinai specialiai mokyti pareigûnai.

Prokurorai dalyvauja keliose kriminalinës justicijos pakopose: ir atliekantikiteisminá tyrimà, ir teisminá nagrinëjimà. Jie organizuoja ikiteisminá tyrimà irjam vadovauja, atlieka ikiteisminá tyrimà ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiks-mus, kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigûnø veiklà baudþiamojo procesometu, palaiko valstybiná kaltinimà baudþiamosiose bylose; kontroliuoja nuosp-rendþiø pateikimà vykdyti ir jø vykdymà bei vykdo kitas ástatymø nustatytasfunkcijas47. Ðiuo metu prokuratûrose nëra specializuotø padaliniø, taèiau yra 87prokurorai, kurie specializuojasi nepilnameèiø bylose. Paþymëtina, kad skirtin-gai nei daugelyje Vakarø Europos ðaliø48, Lietuvoje nëra specializuotø nepilna-meèiø teismø, nors jø ásteigimas buvo numatytas minëtoje Koncepcijoje ir Ne-pilnameèiø justicijos programoje. Ðiuo metu apylinkiø ir apygardø teismuosepaskirta 70 teisëjø darbui su nepilnameèiø bylomis.

45 Vieðosios policijos specialisto (nepilnameèiø reikalø policijos pareigûno) tarnybinës veiklosinstrukcija patvirtinta Lietuvos generalinio policijos komisaro 2005 m. kovo 29 d. ásakymuNr. 5-V-208.

46 Minëti policijos pareigûnø mokymai vyko 2000–2002 m., taèiau jau 2002 metø pa-baigoje dël didelës personalo kaitos buvo pasikeitæ apie treèdalis pareigûnø. Tenka paþymëti,kad pasibaigus Nepilnameèiø justicijos programai kelerius metus mokymai praktiðkai nevy-ko.

47 Lietuvos Respublikos prokuratûros ástatymas. (Valstybës þinios. 2003, Nr. 42-1919).48 Pirmieji nepilnameèiø specializuoti teismai ásteigti XIX a. pabaigoje Jungtinëse Ameri-

kos Valstijose. Ðiuo metu nepilnameèiø arba ðeimos teismai yra Olandijoje, Jungtinëje Kara-lystëje, Airijoje, Belgijoje, Prancûzijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Lenkijoje, taip pat Australi-joje, Naujojoje Zelandijoje ir Japonijoje. Plaèiau apie tai Teisës instituto atliktame tyrime„Specializuotø teismø ðeimos ir nepilnameèiø byloms nagrinëti ásteigimo Lietuvoje poreikisir galimybës“ www.nplc.lt/nj/Dokumentai/literatûra/special_teim_tyrim/Spec_teism_tyr.doc.[2006 03 21].

21


Plaèiau aptartinos pataisos institucijos. Lietuvoje yra vienintelë specializuotaástaiga, kurioje laikomi suimti bei laisvës atëmimo bausmæ atliekantys nuteistinepilnameèiai, – Kauno nepilnameèiø tardymo izoliatorius – pataisos namai(toliau – Kauno NTI-PN). Ðiuose pataisos namuose laisvës atëmimo bausmæatlieka nuteisti vaikinai. Sulaukæ 18 metø, nuteistieji gali bûti perkeliami á su-augusiøjø pataisos namus, taèiau gerai besielgiantieji, jiems patiems praðant galibûti palikti toliau atlikti laisvës atëmimo bausmes iki 21 metø amþiaus. Mergi-nos49 laisvës atëmimo bausmæ atlieka vienintelëje moterims skirtoje pataisos ástai-goje – Panevëþio bendrojo reþimo pataisos namuose. 1998 metais Kaune pra-dëjo veikti nepilnameèiø tardymo izoliatorius, kuriame laikomi abiejø lyèiøsuimtieji. Iki tol nepilnameèiai, kuriems buvo taikoma kardomoji priemonë –suëmimas, buvo laikomi Vilniaus ir Ðiauliø tardymo izoliatoriuose. Paþymëti-na, kad nepilnameèiai ðiose ástaigose kartais buvo laikomi kartu su suaugusiais,o tardymo izoliatoriai buvo nuolatos perpildyti50. Kauno NTI-PN ðiuo metudirba 150 pareigûnø, dauguma jø – apsaugos ir prieþiûros skyriuje.

Paèios naujausios kriminalinës justicijos sistemoje yra pataisos inspekcijos51.Jos uþtikrina teismø nuosprendþiø ir nutarèiø dël bausmiø, nesusijusiø su lais-vës atëmimu (iðskyrus turtiniø teisiø apribojimo bausmes), bausmës vykdymoatidëjimo, lygtinio paleidimo ið pataisos ástaigø, lygtinio atleidimo nuo laisvësatëmimo bausmës prieð terminà, baudþiamojo poveikio priemonës – nemoka-mø darbø vykdymà, padeda integruotis á visuomenæ asmenims, lygtinai paleis-tiems ið pataisos ástaigø, lygtinai atleistiems nuo laisvës atëmimo bausmës prieðterminà, pagal kompetencijà teikia socialinæ paramà pataisos inspekcijos áskai-

49 Pastaraisiais metais laisvës atëmimo bausmæ atlieka vos kelios merginos: 2001 m. sau-sio 1 d. – viena, 2002 ir 2003 m. sausio 1 d. – keturios, 2004 m. sausio 1 d. – dvi, o2005 m. sausio 1 d. – në vienos, 2006 m. sausio 1 d. – dvi, 2007 m. sausio 1 d. – trys.Duomenys ið Nusikalstamumas ir teisësaugos institucijø veikla. 2007. Vilnius: Statistikosdepartamentas.

50 Paþymëtina, kad tardymo izoliatoriai buvo labiausiai perpildyti, palyginti su kitomispataisos institucijomis. Pvz., 1998 m. sausio 1 d. 632 vietø Ðiauliø tardymo izoliatoriujebuvo 1350 suimtøjø, o 1350 vietø Vilniaus tardymo izoliatoriuje-kalëjime buvo laikoma2128 suimtieji. Plaèiau apie tai þr. Vileikienë, Eglë ir Geèënienë, Svetlana. 1999. Kriminali-nës justicijos poveikis nepilnameèiø teisës paþeidëjø asmenybei ir jø elgesiui. Vilnius: Petro ofse-tas.

51 Nuo 2000 m. rugsëjo 1 d. pradëjo dirbti 52 Kalëjimø departamentui prie Teisingumoministerijos pavaldþios pataisos inspekcijos, ásteigtos teisingumo ministro 2000 m. rugpjû-èio 21 d. ásakymu Nr. 178 „Dël Kalëjimø departamento prie Lietuvos Respublikos teisin-gumo ministerijos pataisos inspekcijø ásteigimo“, kai visø kriminaliniø bausmiø vykdymas iðVidaus reikalø ministerijos valdymo srities buvo perduotas Teisingumo ministerijos valdy-mo srièiai.


22

toje esantiems nuteistiesiems52. Atkreipiamas dëmesys, kad ákûrus pataisos ins-pekcijas maþdaug pusë pareigûnø perëjo dirbti ið policijos. Ðiuo metu yra 156pataisos inspekcijø pareigûnø pareigybës. Pataisos inspektoriai dirba ir su nepil-nameèiais, ir su suaugusiais nuteistaisiais. Tam tikra specializacija yra tik patai-sos inspekcijose53, esanèiose apskrièiø centruose.

Trumpai aptartina ir nepilnameèio teisinio statuso kaita skirtingose krimi-nalinës justicijos stadijose, pradedama nuo vaikø, kurie 1.2 schemoje santykinaipavadinti delinkventais54. Tai yra vaikai, átraukti á nepilnameèiø policijos parei-gûnø tvarkomà policijà dominanèiø vaikø apskaità. Su ðiais vaikais tiesiogiaidirba nepilnameèiø reikalø policijos pareigûnai, jie yra stebimi ir kontroliuoja-mi. Kaip matyti 1.2 schemoje, ikiteisminio tyrimo stadijoje nepilnameèiai ágy-ja átariamøjø statusà55, baigiantis ðiai stadijai dalis átariamøjø ágyja kaltinamojostatusà56, o priëmus apkaltinamàjá nuosprendá – nuteistøjø statusà57. Iðskirtinostrys pagrindinës nepilnameèiø, susidûrusiø su kriminaline justicija, grupës: 1) lin-kæ nusikalsti vaikai; 2) nepilnameèiai, kurie yra suimti ar atlieka laisvës atëmi-mo bausmæ; 3) bei nepilnameèiai, kuriems buvo taikytos kitos su laisvës atëmi-mu nesusijusios priemonës. Ðios grupës turi skirtingà kriminalinæ patirtá irnevienodai vertinamos ðioje sistemoje dirbanèiø pareigûnø.

I.3. NEPILNAMEÈIØ KRIMINALINËS JUSTICIJOS PRALAIDUMAS

Pagrindinis informacijos ðaltinis, naudojamas ávairiose ataskaitose ir tyrimuoseapie kriminogeninæ padëtá ðalyje, áskaitant ir nepilnameèiø padaromus nusikal-timus, yra oficialiosios baudþiamosios statistikos duomenys. Taèiau analizuo-jant ðiuos duomenis pirmiausia derëtø ávertinti patá nusikaltimo uþregistravimo

52 Teisingumo ministro 2001 m. sausio 3 d. ásakymas Nr. 1 „Dël Pataisos inspekcijødarbo instrukcijos patvirtinimo“.

53 Plaèiau apie pataisos inspekcijas þr. Asmenø, áraðytø á pataisos inspekcijø áskaità, prieþiû-ros, kontrolës ir socialinës paramos jiems teikimo, pataisos inspekcijø veiklos ir materialinioaprûpinimo gerinimo 2004–2007 m. programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausy-bës 2004 m. balandþio 28 d. nutarimu Nr. 485. (Valstybës þinios. 2004, Nr. 39-2396).

54 Tai nëra teisinis statusas, taèiau ðiø vaikø elgesiu domisi ir juos kontroliuoja policijospareigûnai, todël jie pavaizduoti ðioje schemoje.

55 Átariamuoju laikytinas asmuo, sulaikytas átariant, kad jis padarë nusikalstamà veikà,arba asmuo, apklausiamas apie veikà, kurios padarymu jis átariamas. Lietuvos Respublikosbaudþiamojo proceso kodekso 21 str. 2 d. (Valstybës þinios. 2002, Nr. 37-1341).

56 Kaltinamuoju laikytinas asmuo, dël kurio yra prokuroro priimtas kaltinamasis aktas.Ten pat, 22 str. 2 d.

57 Nuteistuoju laikomas asmuo, dël kurio yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Tenpat, 22 str. 4 d.

23


faktà, kuris yra socialiai sukonstruotas. Dël ávairiø prieþasèiø á oficialià apskaitàpatenka tik dalis delinkventinio elgesio atvejø. Maþai tikëtina, kad apie ávyká pra-neð padaræs nusikaltimà asmuo. Antra vertus, kaip rodo viktimologiniai tyrimai,tik apie dalá nusikaltimø praneðama policijai. Dalis konfliktiniø situacijø, kylan-èiø dël delinkventinio elgesio, sutvarkoma neformaliu bûdu, pvz., atlyginant pa-darytà þalà.

Kaip matyti ið pateiktø atvejø, tik dalis delinkventø tampa átariamaisiais, darmaþiau kaltinamaisiais, tik dalis pastarøjø nuteisiami, dar maþiau patenka á patai-sos institucijas. Ðis kriminalinës justicijos pralaidumo procesas58 lyginamas su „piltu-vëlio efektu“59. Remiantis 2006 metø baudþiamosios statistikos duomenimis, buvosudaryta nepilnameèiø kriminalinës justicijos pralaidumo schema, parodanti ne-pilnameèiø, patekusiø á kriminalinës justicijos sistemà, skaièiø (þr. 1.3 schemà)60.

1.3 schemoje pradþios taðku laikomi vaikai, pristatyti á policijos ástaigas. Pa-þymëtina, kad vaikai á policijà pristatomi dël ávairiø prieþasèiø, pvz., pasiklydæ,valkataujantys, nukentëjusieji, taèiau dauguma jø á policijà patenka dël delink-ventinio elgesio. Kaltinamaisiais61 laikytini nepilnameèiai, kai baigtas ikiteismi-nis tyrimas ir kuriø baudþiamosios bylos perduotos teismui. Taigi á ðià apskaitànepatenka nepilnameèiai, kuriø baudþiamøjø bylø ikiteisminis tyrimas dar nërabaigtas. Dalis átariamø nepilnameèiø, kuriems paskirta kardomoji priemonë –suëmimas, uþdaromi á Kauno nepilnameèiø tardymo izoliatoriø, kuriame taippat laikomi ir nuteistieji, laukiantys teimo nuosprendþio ásiteisëjimo.

Á policijos profilaktinæ áskaità áraðomi vaikai, kuriems taikyti teismo áparei-gojimai pagal Organizuoto nusikalstamumo uþkardymo ástatymà arba skirta vienaið ðiø kardomøjø priemoniø: namø areðtas; atidavimas tëvams, rûpintojams ar-ba kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rûpinasi vaikais, priþiûrëti;ápareigojimas periodiðkai registruotis policijos ástaigoje62. Á policijà dominanèiøvaikø apskaità patenka vaikai, dël ávairiø prieþasèiø linkæ paþeisti ástatymus, val-kataujantys, elgetaujantys, nelankantys mokyklos, patyræ fiziná ar psichiná smurtà,

58 Kriminalinës justicijos pralaidumas suprantamas kaip santykis tarp potencialiø delink-ventø ir nuteistøjø.

59 Plaèiau apie tai þr. Ðnaider, Hans. 1994. Kriminologija. Moskva: Progress, p. 110–111;Samaha, Joel. 1994. Criminal Justice. Minneapolis: West Publishing Company, p. 19.

60 Kaip atrodo panaðus tik detalesnis JAV kriminalinës justicijos sistemos modelis þr. Be-irne, Piers. and Messerschmidt, James. 1991. Criminology. Fort Worth: HBJ, p. 14–15.

61 Ilgà laikà Informatikos ir ryðiø departamento prie Vidaus reikalø ministerijos statistinë-se kortelëse ir Statistikos departamento leidinyje „Nusikalstamumas ir teisësaugos institucijøveikla“ pastarieji buvo ávardijami asmenimis, padariusiais nusikaltimus.

62 Vieðosios policijos specialisto (nepilnameèiø reikalø policijos pareigûno) tarnybinës veiklosinstrukcija patvirtinta Lietuvos generalinio policijos komisaro 2005 m. kovo 29 d. ásakymuNr. 5-V-208.


24

1.3. schema. Nepilnameèiai, patekæ á kriminalinës justicijos akiratá.*duomenys pateikti 2007 m. sausio 1 d.

Ðaltinis: Nusikalstamumas ir teisësaugos institucijø veikla. 2007.Vilnius: Statistikos departamentas, p. 31–37.

Polic

ija

Tei

smai

Pa

taiso

s ást

aigo

s

14

23

2va

ikai

, pris

taty

ti á

polic

ijos

ástai

gas,

Ið jø

240

1 va

ikai

iki 1

4 m

etø

12

0*

vaik

ø sp

ecia

liuos

eau

klëj

imo

ir gl

obos

nam

uose

1284 n

utei

stie

ji.

44uþ

bau

dþia

muo

-siu

s nu

siþen

gim

us.

1240

uþ

nusik

alti-

mus

: 16

vieð

aisia

isda

rbai

s, 56

bau

da,

320

laisv

ësap

ribo

jimu,

88ar

eðtu

,76

0te

rmin

uotu

laisv

ës a

tëm

imu,

114*

nute

istie

jiat

lieka

ntys

laisv

ësat

emim

o ba

usm

æ

449

nepi

lnam

eèia

ms

atid

ëtas

bau

smës

vykd

ymas

15

nep

ilnam

eèiø

atle

istø

nuo

baus

mës

678*

nepi

lnam

eèia

iára

ðyti

á pat

aiso

sin

spek

cijø

áska

ità, i

ð jø

nute

isti:

4vi

eðai

siais

darb

ais,

345

atid

ëtas

baus

mës

vyk

dym

as,

28ly

gtin

ai p

alei

sti i

ðpa

taiso

s ást

aigø

, 134

laisv

ës a

prib

ojim

u,16

7 pa

skirt

osau

klëj

amoj

o po

veik

iopr

iem

onës

32

88

nepi

lnam

eèia

iáta

riam

i (ka

ltina

mi)

pada

ræ n

usik

altim

us

295

nepi

lnam

eèia

iáta

riam

i(k

altin

ami)

pada

ræba

udþi

amuo

sius

nusiþ

engi

mus

988

vaik

ai ik

i 14

met

øam

þiau

s pa

daræ

nusik

alst

amas

vei

kas

16

0*

nepi

lnam

eèia

i, es

anty

spr

ofila

ktin

ëje

polic

ijos

áskai

toje

43

55

*va

ikai

, esa

ntys

polic

ijà d

omin

anèi

øva

ikø

apsk

aito

je

9 n

epiln

ameè

iai i

ðtei

sinti

57*

suim

tieji

(lauk

iant

ys t

eism

o nu

ospr

endþ

io t

ardy

mo

izol

iato

riuje

)

25


turintys pedagoginiø ar psichologiniø problemø, gyvenantys ypaè sunkiomismaterialinëmis sàlygomis63. Su abiejø grupiø vaikais dirba nepilnameèiø reikaløpolicijos pareigûnai, o su dalimi jø – ir pataisos inspekcijø pareigûnai.

1.3 schemoje pavaizduotos rodyklës rodo galimà tolesná nepilnameèiø keliàper visas kriminalinës justicijos stadijas. Kai kuriais atvejais galimas ir gráþtama-sis ryðys, pvz., paþeidus lygtinio paleidimo ar bausmës atidëjimo sàlygas, gráþta-ma á pataisos ástaigas atlikti realios laisvës atëmimo bausmës. Atskirai aptartinasir santykinai prie kriminalinës justicijos sistemos64 priskirtais vaikais, esanèiaisspecialiuose auklëjimo ir globos namuose, kuriø steigëja yra Ðvietimo ir moksloministerija. Ðiuo metu Lietuvoje yra keturios tokios ástaigos: trys vaikinams –Veliuèionyse, Èiobiðkyje ir Gruzdþiuose bei viena merginoms Vilniuje. Á minë-tas ástaigas teismo sprendimu turëtø patekti nepilnameèiai, kuriems paskirtaauklëjamojo poveikio priemonë – atidavimas á specialiuosius vaikø globos irauklëjimo namus. Taèiau realiai dauguma vaikø, remiantis laikina tvarka, á ðiasástaigas patenka dël delinkventinio elgesio ne teismo sprendimu. Iki ðiol pateki-mo á ðias institucijas laikinà tvarkà nustato prieð deðimtá metø Vyriausybës pa-tvirtintas nutarimas65, kuriuo remiantis vaiko laisvë faktiðkai ribojama vykdo-mosios valdþios sprendimu, o tai neatitinka tarptautiniø standartø.

Sudarant 1.3 schemà buvo susidurta su nemaþomis kliûtimis, neleidþian-èiomis tiksliai nustatyti nepilnameèiø, patekusiø á kriminalinës justicijos siste-mà, skaièiaus. Pirma, Lietuvoje nëra vienos centralizuotos baudþiamosios statis-tikos duomenø bazës66, kuri apimtø visà kriminalinës justicijos sistemà. Praktiðkai

63 Ten pat.64 Specialieji auklëjimo ir globos namai, kaip vidutinës nepilnameèiø prieþiûros ástaigos,

priskirtini nepilnameèiø justicijos sistemai plaèiàja prasme. Kriminalinës nepilnameèiø jus-ticijos reformos koncepcijoje siûloma, kad á ðias ástaigas galëtø bûti pervesti vaikai ið pataisosinstitucijø (Kauno nepilnameèiø tardymo izoliatoriaus – pataisos namø), „jeigu jø elgesyspagerëjæs arba jeigu tai reikalinga jø saugumui uþtikrinti, ar siekiant geresniø pedagoginiøpoveikio priemoniø taikymo rezultatø“. Kriminalinës nepilnameèiø justicijos reformos kon-cepcija www.nplc.lt/nj/Dokumentai/literatûra/koncepcija_liet.pdf. [2006 03 21].

65 Specialiøjø auklëjimo ir globos namø laikinieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos RespublikosVyriausybës 1995 m. geguþës 5 d. nutarimu Nr. 643. (Valstybës þinios. 1995, Nr. 39-971).

66 Viena svarbiausiø duomenø baziø – Nusikalstamø veikø, asmenø, átariamø padarius nu-sikalstamas veikas, bei nukentëjusiø asmenø – tvarko Informatikos ir ryðiø departamentas prieVidaus reikalø ministerijos, taèiau net minëtos duomenø bazës nesuderintos su tos paèios ins-titucijos tvarkoma nuteistø asmenø duomenø baze. Atskirus statistinius duomenis kompiute-rinëse duomenø bazëse kaupia ir Policijos departamentas prie Vidaus reikalø ministerijos, irGeneralinë prokuratûra, ir Nacionalinë teismø administracija. Antra vertus, Kalëjimø departa-mentas prie Teisingumo ministerijos neturi centralizuotos kompiuterinës duomenø bazës irrengia ataskaitas ið jam pavaldþiø ákalinimo ástaigø pateiktø duomenø. Kitos institucijos, pvz.,Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras, savo interneto svetainëje www.nplc.lt/stat/stat.htm pateikia ið minëtø institucijø gautus duomenis. [2006 03 21]


26

kiekviena institucija turi atskiras duomenø bazes, kurios nesuderintos tarpusa-vyje ir paprastai labiau pritaikytos prie jos instituciniø poreikiø. Dël minëtøprieþasèiø praktiðkai neámanoma atsekti konkretaus nusikaltimo ar átariamo pa-darius nusikaltimà asmens kelio per visas kriminalinës justicijos stadijas.

Antra susijusi su pirmàja problema yra ta, kad minëtoje schemoje pateiktiskirtingi savo forma duomenys. Vieni duomenys yra visø 2006 metø, pvz., vai-kø, pristatytø á policijos ástaigas, kaltinamøjø, nuteistøjø skaièius; tuo tarpu kitiduomenys yra „momentiniai“, t. y. uþfiksuoti 2007 m. sausio 1 d., pvz., su-imtøjø ar atliekanèiø laisvës atëmimo bausmæ. Ði schema bûtø tikslesnë, jei bû-tø galimybë surinkti vienodus savo forma duomenis. Treèia, 1.3 schemoje pa-teikti vieneriø metø duomenys, taèiau maþai tikëtina, kad visi á kriminalinësjusticijos sistemà patekæ nepilnameèiai tais paèiais metais pereis visas jos stadijasnuo átariamojo iki nuteistojo. Ávertinus visas minëtas problemas, su kuriomisbuvo susidurta kuriant ðià schemà, galima teigti, kad ði schema yra orientacinë,parodanti bendras nepilnameèiø kriminalinës justicijos praslaidumo tendenci-jas ir kartu apytikslá vaikø, kontroliuojamø ðiø institucijø, skaièiø.

Dar su didesnëmis problemomis susiduriama norint susidaryti bent apytikslávaizdà apie tuos delinkventinio elgesio atvejus, kurie nepateko á kriminalinës justi-cijos akiratá. Lietuvoje nebuvo atlikta iðsamiø viktimologiniø ar vadinamøjø selfreport 67 tyrimø apie nepilnameèiø delinkventinio elgesio paplitimà. Kaip rodo uþsie-nio ðalyse atlikti tyrimai68, dauguma vaikø bent kartà gyvenime yra pasielgæ taip,kad toká elgesá bûtø galima ávardyti nusikalstamu. Vienas ið 2005 m. Lietuvojeatliktø autorës tyrimø69 apie Lietuvos gyventojø poþiûrá á nepilnameèiø justicijosproblemas galëtø bûti tam tikra nuoroda á apytikslá nepilnameèiø, padariusiø nu-sikaltimus, skaièiø. Á klausimà „Ar per paskutinius 5 metus Jûs ar kas nors ið Jûsøðeimos nariø nukentëjo nuo nepilnameèiø nusikaltëliø?“ teigiamai atsakë 17 proc.apklaustøjø. Taèiau ir ðiuo atveju reikia ávertinti keletà dalykø. Pirma, tyrimedomimasi respondentø patirtimi per penkerius metus. Antra, nemaþa nukentëju-siøjø dalis galëjo neþinoti, kas padarë nusikaltimà, ypaè turtiná. Treèia, net jeinukentëjusieji ir matë paþeidëjà, jie negalëjo þinoti, ar paþeidëjas yra nepilnametis.

67 Ið negausiø tokio pobûdþio tyrimø, atliktø Lietuvoje, paminëtinas Teisës instituto2004 m. atliktas tyrimas „Jaunimo nusikalstamas elgesys: nukentëjusieji ir kaltininkai“. Ty-rimas buvo atliekamas Vilniaus miesto bendrojo lavinimo mokylose, apklausti 1007 moks-leiviai. http://www.teise.org/docs/upload/Tyrimas.09.pdf [2006 03 18].

68 Þr. Children, Risk and Crime: The On Track Youth Lifestyles Surveys. 2005. London:Home Office Research. http://www.homeoffice.gov.uk/rds/pdfs05/hors278.pdf[2006 03 21]; Self-Reported Juvenile Delinquency In England and Wales, The Nether-lands and Spain. 2004. Helsinki: HEUNI. http://www.heuni.fi/uploads/w7b3a69oec.pdf[2006 03 21].

69 Minëtas tyrimas plaèiau apraðomas antroje knygos dalyje.

27


I.4. NEPILNAMEÈIØ JUSTICIJOS REFORMOS APÞVALGA

Nepilnameèiø justicijos reformos pradþia neatsietina nuo Lietuvos teisinës re-formos. Po Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo buvo perþiûrëti sovietmeèiupriimti ástatymai bei reorganizuotos kai kurios institucijos. Pirmaisiais nepri-klausomybës metais tam tikri instituciniai pokyèiai buvo ir nepilnameèiø justi-cijos srityje. 1993 metais buvo ásteigta Vaiko teisiø apsaugos tarnyba prie So-cialinës apsaugos ir darbo ministerijos bei miestø ir rajonø vaikø teisiø apsaugostarnybos70. Ðioms tarnyboms pavesta ágyvendinti vaikø teisiø apsaugos priemo-nes, jø teises paþeidimø prevencijai gerinti, ginti vaikø teises ðeimose, ðalintiaplinkybes, dël kuriø vaikai ðeimose nepriþiûrimi, ákurdinti likusius be reikia-mos globos vaikus ðeimose, ugdymo ástaigose, kiek galima padëti jiems adap-tuotis gyvenime ir kt.

1993 metais ásteigtas Vidaus reikalø ministerijos nepilnameèiø socialinëspagalbos ir skirstymo centras71, kuris teikë neatidëliotinà socialinæ pagalbà ne-pilnameèiams, nukentëjusiems nuo teisës paþeidimø, linkusiems nusikalsti vai-kams, taip pat paklydusiems, pasimetusiems ar dël kitø prieþasèiø stokojant so-cialinës pagalbos. Iðkilus problemø dël ðio centro teisinio pagrindo (centro veiklàreglamentuoja policijos generalinio komisaro ásakymas) bei siekiant atsisakytipolicijai nebûdingø funkcijø, svarstoma ðio centro perdavimo Kauno apskrièiaigalimybë. 2004 m. liepos mën. Vidaus reikalø ministerijoje autorës atlikta visøsavivaldybiø vaiko teisiø apsaugos tarnybø ir policijos komisariatø apklausa dëlðio centro reikalingumo ir naudojimosi jo paslaugomis. Tyrimo rezultatai paro-dë, kad ðio centro paslaugomis daþniausiai naudojosi Kauno apskrities ir aplin-kiniø apskrièiø savivaldybës bei policijos komisariatai, o tokio pobûdþio institu-cijos bûtø reikalingos kiekvienoje apskrityje.

Be minëtø institucijø ásteigimo, buvo atsisakoma tam tikrø institucijø, pa-veldëtø ið ankstesnës sovietinës sistemos, pvz., 1994 metais buvo panaikintossovietmeèiu ákurtos Nepilnameèiø reikalø komisijos, turëjusios pakankamai pla-

70 Tarnyba ásteigta Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1993 m. spalio 19 d. nutarimuNr. 782 „Dël priemoniø vaikø teisiø apsaugai gerinti“. (Valstybës þinios. 1993, Nr. 55-1073). Nuo 2001 m. kovo 1 d. Vyriausybës 2001 m. vasario 5 d. nutarimu Nr. 134 bu-vo likviduota Vaikø teisiø apsaugos tarnyba, o ðios tarnybos funkcijos ir teisës, susijusios suinformacijos apie vaikus kaupimu, sisteminimu, analize ir metodiniu vadovavimu savivaldy-biø VTAT darbui, perduotos Socialinës apsaugos ir darbo ministerijai.

71 Vidaus reikalø ministro 1993 m. spalio 30 d. ásakymu Nr. 769 patvirtinta Vidausreikalø ministerijos nepilnameèiø socialinës pagalbos ir skirstymo centro instrukcija. Nuo1995 metø keitësi ðio centro pavadinimas ir pavaldumas – Nepilnameèiø socialinës pagal-bos ir prevencijos centras prie Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato.


28

èius ágaliojimus nepilnameèiø nusikaltimø prevencijos srityje72. Ði komisija ne-pilnameèiams taikydavo priverèiamojo pobûdþio auklëjamàsias priemones, tarpkuriø buvo ir nepilnameèiø atidavimas á specialiàjà auklëjimo ir drausmës ástai-gà iki trejø metø. Panaikinus minëtas komisijas, auklëjamøjø priemoniø skyri-mo teisë suteikta teismams.

Dar vienas svarbus su nepilnameèiø justicijos reforma susijæs Vyriausybësveiksmas – 1997 m. patvirtinta Vaikø ir paaugliø nusikalstamumo prevencijosnacionalinë programa73. Ðia programa, be kitø tikslø, taip pat buvo siekiama:

• ðalinti ir neutralizuoti neigiamà socialinës aplinkos átakà, ávairaus lyg-mens kriminogeninius procesus ir reiðkinius, lemianèius vaiko asmeny-bës deformacijà ir jo nusikalstamà elgesá;• skatinti vaikà atlikti pareigas ir bûti atsakingam uþ savo poelgius ðeimo-je, mokymo ir auklëjimo ástaigoje, darbe ir socialinëje aplinkoje;• humanizuoti vaikams – teisës paþeidëjams taikomas poveikio priemo-nes maþinant jø represiná pobûdá ir didinant resocializacijos ir adaptaci-jos visuomenëje galimybes.

Iðskirtinis ðios programos bruoþas – joje buvo numatytos trijø lygmenø prie-monës: valstybës (nacionalinio); apskrièiø administracijø, savivaldybiø ir insti-tucijø (ðvietimo, socialinës globos ir rûpybos, visuomeniniø organizacijø). Ten-ka paþymëti, kad ðioje programoje pirmà kartà suformuluotos tokios strateginësprevencinës kryptys kaip: specializuotø policijos padaliniø darbui su vaikais irjaunimu sukûrimas, teismø arba teisëjø ir kitø kriminalinës justicijos institucijødarbuotojø specializacija bei institucijø, vykdanèiø bausmes ir alternatyvias jomspriemones, sistemos reforma ir jos ágyvendinimas. Minëtos nuostatos buvo ið-plëtotos Jungtiniø Tautø vystymo programos atstovybës Lietuvoje (toliau –JTVP) pradëtoje Nepilnameèiø justicijos programoje.

Svarbus postûmis reformuoti nepilnameèiø justicijà buvo Lietuvos prisijun-gimas prie Jungtiniø Tautø vaiko teisiø konvencijos. Pagrindinës ðios konvenci-jos nuostatos buvo perkeltos á 1996 metais priimtà Vaiko teisiø apsaugos pa-grindø ástatymà74, kuriame buvo pripaþinta ypatinga vaikø padëtis bei poreikiai,siekiant sukurti papildomà apsaugos sistemà jø gerovei uþtikrinti. Lietuvos ne-

72 Pastaruoju metu vël bandoma perþiûrëti sovietiná palikimà, pripaþástant, kad ðios Ne-pilnameèiø reikalø komisijos turëjo per plaèius ágaliojimus, kurie neatitiko tarptautiniø stan-dartø; kartu atkreipiamas dëmesys á gana sëkmingà skirtingø institucijø bendradarbiavimà,kurio dabar neretai stokojama.

73 Valstybës þinios. 1997, Nr. 21-210.74 Valstybës þinios. 1996, Nr. 33-807.

29


pilnameèiø justicijos reformai ne maþiau svarbûs ir kiti rekomendacinio pobû-dþio tarptautiniai dokumentai, susijæ su vaiko teisëmis.

Plaèiau aptartinas JTVP indëlis reformuojant Lietuvos nepilnameèiø justici-jos sistemà. JTVP 1998 metais paskatino keletà tyrimø: Teisës instituto pa-rengta nepilnameèiø justicijos Lietuvoje analizë75, kurioje buvo apraðoma nepil-nameèiø justicijos situacija bei pagrindinës valstybës politikos nepilnameèiøjusticijos srityje kryptys; „Kriminalinës justicijos poveikis nepilnameèiø asme-nybei bei jø elgesiui“76, kuriame buvo pateikti laisvës atëmimo bausmæ atliekan-èiø nepilnameèiø sociologinio tyrimo rezultatai, bei Nepilnameèiø kriminalinësjusticijos reformos koncepcija (toliau – Koncepcija), kurioje buvo sukonkretin-ti, iðplësti pasiûlymai tobulinti kriminalinæ nepilnameèiø justicijà.

Remiantis minëtais tyrimais ir koncepcija, taip pat pasitelkus uþsienio eksper-tø patirtá, buvo parengtas Nepilnameèiø justicijos programos77 dokumentas, ku-riam Lietuvos Respublikos Vyriausybë pritarë 1999 m. lapkrièio 17 d. protoko-liniu sprendimu Nr. 48. Realiai programa pradëta ágyvendinti 2000 m. pradþioje.Reikia pabrëþti, kad ðiai programai ágyvendinti didþiàjà dalá lëðø per JTVP skyrëOlandijos vyriausybë, o kai kuriuose komponentuose numatytas finansavimasið valstybës biudþeto nebuvo skirtas. Ði aplinkybë detaliau bus aptariama anali-zuojant problemas, kurios kilo ágyvendinant nepilnameèiø justicijos reformà.

Pirmoji Nepilnameèiø justicijos programa buvo kuriama remiantis anksèiauminëtomis Jungtiniø Tautø rekomendacijomis. Pagrindinis jos tikslas – maþin-ti nepilnameèiø pakartotinai padarytø nusikaltimø skaièiø, kuriant humaniðkàir veiksmingà nepilnameèiø kriminalinës justicijos sistemà. Ðia programa buvosiekiama tobulinti teisinæ sistemà, reformuoti nepilnameèiø justicijos instituci-jas, specializuoti su nepilnameèiais teisës paþeidëjais dirbanèius specialistus, plë-toti alternatyvas laisvës atëmimo bausmei, informuoti visuomenæ apie nepilna-meèiø justicijà, bendradarbiauti su visuomeninëmis organizacijomis.Nepilnameèiø justicijos programa buvo sudaryta ið trijø tarpusavyje glaudþiaisusijusiø daliø. Pirma dalis – koncepcija ir teisës aktai. Antra dalis – institucijøreforma, sudaryta ið penkiø komponentø: teismø ir advokatûros specializacija;policijos ir prokuratûros reorganizavimas; parama nepilnameèiø pataisos ástaigøreformai bei Vilniaus nepilnameèiø reabilitacijos centro ásteigimas. Treèia dalis– ðvietimo ir visuomenës informavimo kampanija.

75 Nepilnameèiø justicija Lietuvoje: situacijos analizë, iðvados ir pasiûlymai. 1998. Vil-nius: Nusikalstamumo prevencijos centras Lietuvoje.

76 Þr. Vileikienë, Eglë ir Geèënienë, Svetlana. 1999. Kriminalinës justicijos poveikis nepil-nameèiø teisës paþeidëjø asmenybei ir jø elgesiui. Vilnius: Petro ofsetas.

77 Atkreiptinas dëmesys, kad pirminis ðios programos pavadinimas buvo Nepilnameèiøkriminalinës justicijos reforma.


30

78 Valstybës Þinios. 2004, Nr. 83-3008.

Kuriant ðios programos dokumentà bei atskirø komponentø darbo planus,daugiausia buvo atsiþvelgta á Kriminalinës justicijos reformos koncepcijoje pa-teiktus pasiûlymus. Joje buvo iðskiriama kriminalinës justicijos institucijø ir jo-se dirbanèiø pareigûnø specializacija – policijos pareigûnø, prokurorø, teisëjøbei advokatø. Buvo siûlyta sukurti specializuotus padalinius policijoje, prokura-tûroje ir teismuose, o vëliau ásteigti specializuotus nepilnameèiø (ðeimos) teis-mus. Baudþiamøjø bei alternatyviø laisvës atëmimui poveikio priemoniø taiky-mo institucijø sistemoje buvo siûloma sukurti trijø lygiø institucijas: minimaliosprieþiûros – savivaldybiø lygmens, vidutinës prieþiûros – apskrièiø lygmens irmaksimalios prieþiûros – ðalies lygmens nepilnameèiø ástaigas. Koncepcijoje buvosiûloma ásteigti nepilnameèiams, gráþusiems ið ákalinimo ástaigos, reabilitacijoscentrà, plëtoti probacijos, sutaikinimo institutà, alternatyviø laisvës atëmimuikriminaliniø bausmiø ir kitokiø poveikio priemoniø taikymo galimybes.

Lyginant koncepcijoje iðdëstytus pasiûlymus, pirmosios Nepilnameèiø jus-ticijos programos dokumentà ir komponentø darbo planus, matyti tam tikrøneatitikèiø, kurios, tikëtina, turëjo átakos tolesnei nepilnameèiø justicijos refor-mos eigai. Pirma, koncepcijoje nemaþai dëmesio buvo skiriama bendrajai nepil-nameèiø nusikaltimø prevencijai, tuo tarpu programos dokumente, ir ypaè kom-ponentø darbo planuose, akcentuojama pakartotinai nusikaltusiø nepilnameèiøprevencija. Viena ið prieþasèiø, dël kurios programos dokumente ir darbo pla-nuose nebuvo priemoniø, tiesiogiai susijusiø su bendràja nusikaltimø prevenci-ja, – 1997 m. Vyriausybës patvirtinta Vaikø ir paaugliø nusikalstamumo pre-vencijos nacionalinë programa.

Antra, aptartinas vaiko teisiø apsaugos tarnybø (toliau – VTAT) vaidmuonepilnameèiø justicijoje. Vienas ið pirmosios Nepilnameèiø justicijos progra-mos papildomø tikslø buvo sustiprinti VTAT vaidmená nepilnameèiø krimina-linëje justicijoje. Taip buvo numatyta svarbi VTAT vieta informuojant visuo-menæ ir pareigûnus apie vaikø teises, taèiau praktiðkai ðios tarnybos nedalyvavoágyvendinant programà. Tokiai situacijai galëjo turëti átakos centrinës Vaikoteisiø apsaugos tarnybos panaikinimas.

Baigiantis pirmajai Nepilnameèiø justicijos programai, 2002 m. buvo svars-toma programos pratæsimo galimybë, taèiau realiai Nepilnameèiø justicijos 2004–2008 m. programa, kuri ið esmës buvo pirmosios programos tàsa, Vyriausybësbuvo patvirtinta tik po pustreèiø metø78. Programai ágyvendinti numatytas fi-nansavimas ið valstybës biudþeto. Ja buvo siekiama tæsti ankstesnës programospradëtus darbus bei ágyvendinti tuos tikslus, kuriø dël tam tikrø prieþasèiø (dau-giausia finansiniø) nebuvo galima realizuoti. Realiai programa pradëta ágyven-

31


dinti tik 2005 m., kai buvo gautas dalinis finansavimas (maþiau nei treèdalisnumatytø lëðø) tam tikroms priemonëms ágyvendinti.

Antrosios Nepilnameèiø justicijos programos tikslai – siekti teisæ paþeidusiønepilnameèiø resocializacijos ir tuo prisidëti prie nepilnameèiø nusikalstamu-mo maþinimo, taip pat tobulinti nepilnameèiø justicijos sistemà, sukurti opti-malø ðioje sistemoje veikianèiø institucijø tinklà bei nuolat tobulinti justicijospareigûnø ir kitø darbuotojø mokymà. Lyginant abiejø programø tikslus, ma-tyti tam tikri pokyèiai. Pvz., vienas ið pirmosios programos tikslø buvo „suma-þinti recidyviniø nepilnameèiø nusikaltimø lygá“, tuo tarpu antrojoje – „prisi-dëti prie nepilnameèiø nusikalstamumo maþinimo“. Tikëtina, kad tokiam tikslopakoregavimui átakos turëjo nepalankûs statistiniai rodikliai. Nuo pirmosios ne-pilnameèiø justicijos programos pradþios 1999 m. iki 2003 m., kai buvo ren-giama antroji Nepilnameèiø justicijos programa, oficialiai uþregistruota, jog pa-kartotinai padariusiøjø nusikaltimus dalis iðaugo nuo 17,7 iki 23,1 proc.

Taip pat tenka paþymëti, kad padaugëjo antràjà Nepilnameèiø justicijos pro-gramà ágyvendinanèiø institucijø79: Policijos departamentas prie VRM, Nacio-nalinë teismø administracija, Vilniaus apskrities administracija bei kitos valsty-bës institucijos ir visuomeninës organizacijos. Policijos departamento prie VRMir Nacionalinës teismø administracijos dalyvavimas sietinas su policijos pareigû-nø ir teisëjø specializacijos ágyvendinimu, o Vilniaus apskrities administracijaipavesta ásteigti ir iðlaikyti Resocializacijos centrà nepilnameèiams, gráþusiems iðlaisvës atëmimo ástaigø. Tokiu bûdu buvo siekiama, kad tam tikras programospriemones ágyvendintø tiesiogiai su jomis susijusios institucijos.

2005 m. antroje pusëje JTVP dar kartà bandë suaktyvinti nepilnameèiøjusticijos reformà, stringanèià dël finansavimo trûkumo, pasiûlydama progra-mà, orientuotà á specialistø, dirbanèiø nepilnameèiø justicijos srityje, mokymà.2005 m. lapkrièio mën. Nepilnameèiø justicijos 2004–2008 m. valdymo ko-metas pritarë JTVP projektui „Parama kuriant veiksmingà nepilnameèiø justi-cijos sistemà Lietuvoje“. Ðio projekto tikslas – stiprinti nepilnameèiø justicijossistemos personalo gebëjimus, siekiant Lietuvoje sukurti veiksmingà, moderniàir humaniðkà nepilnameèiø justicijos sistemà. Projektu siekiama sukurti nuosekliàtæstinæ mokymø programà, apimanèià nuotolinio mokymo programos parengi-mà ir ágyvendinimà bei personalo mokymà. Tris ketvirtadalius planuojamø lëðøðiam projektui skyrë JTVP, o ketvirtadalá lëðø – projekte dalyvaujanèios valsty-bës institucijos.

79 Pirmàjà programà ágyvendino ðios institucijos: Teisës institutas, Nusikalstamumo pre-vencijos Lietuvoje centras, Teisingumo ministerija, Vidaus reikalø ministerija, Generalinëprokuratûra, Ðvietimo ir mokslo ministerija, Kalëjimø departamentas prie Teisingumo mi-nisterijos, Socialinës apsaugos ir darbo ministerija bei Lietuvos þmogaus teisiø centras.


32

Galima teigti, kad ðis JTVP pradëtas projektas buvo tiesioginë parama ágy-vendinant Vyriausybës patvirtintà, taèiau nepakankamai finansuojamà antràjàNepilnameèiø justicijos programà, tokiu bûdu dar kartà bandant suaktyvintinepilnameèiø justicijos reformà Lietuvoje. Paþymëtina, kad JTVP projekto veiklostiksliniais naudos gavëjais tiesiogiai ávardyti antrojoje Nepilnameèiø justicijosprogramoje dalyvaujanèiø institucijø darbuotojai: teisëjai, prokurorai, policijospareigûnai, pataisos inspekcijø darbuotojai, socialiniai pedagogai, psichologai,prevenciná darbà dirbantys pareigûnai ið Kauno NTI-PN.

I.5. TARPTAUTINIØ DOKUMENTØ NUOSTATOS

SUSIJUSIOS SU NEPILNAMEÈIØ JUSTICIJA

Ágyvendinant nepilnameèiø justicijos reformà buvo remtasi Jungtiniø Tautøvaiko teisiø konvencija bei rekomendacinio pobûdþio dokumentais – JungtiniøTautø standartinës minimalios nepilnameèiø justicijos ágyvendinimo taisyklë-mis (toliau – Pekino taisyklës), Jungtiniø Tautø nepilnameèiø nusikaltimø pre-vencijos gairëmis (toliau – Rijado gairës), Jungtiniø Tautø nepilnameèiø, ið ku-riø atimta laisvë, apsaugos taisyklëmis (toliau – Havanos taisyklës) bei JungtiniøTautø rezoliucija dël nepilnameèiø justicijos administravimo. Ðiuose dokumen-tuose pateikiamos nepilnameèiø justicijos sistemos tobulinimo rekomendaci-jos, kuriose akcentuojama, kad ðiø dokumentø nuostatos turëtø tapti minima-liu modeliu valstybëms narëms.

Toliau aptariamos pagrindinës Jungtiniø Tautø nuostatos, susijusios su tei-singumo vykdymu nepilnameèiø atþvilgiu, bei kaip jos ágyvendintos Lietuvosnepilnameèiø justicijoje. Minëtuose dokumentuose pabrëþiama, kad nepilna-meèiø justicija yra neatsiejama socialinio teisingumo sritis, kartu pripaþástamaypatinga vaikø padëtis bei poreikiai, sukuriant papildomà apsaugos sistemà jøgerovei uþtikrinti. Pekino 5.1 taisyklëje apibrëþti svarbiausi nepilnameèiø justi-cijos tikslai. Vienas jø – prisidëti prie nepilnameèiø gerovës bei uþtikrinti, kadprieð juos taikomi veiksmai atitiktø nepilnameèio padëtá ir paþeidimo aplinky-bes. Paþymëtina, kad bausmë nepilnameèiams turi bûti pagrásta ne tik paþeidi-mo sunkumu, bet atsiþvelgiant á tokias aplinkybes kaip ðeiminë padëtis, padary-ta þala, pastangos atlyginti aukai padarytus nuostolius bei nepilnameèio norasgráþti á visuomenæ.

Kitas ne maþiau svarbus nepilnameèiø justicijos tikslas – nukreipti80 nepil-nameèius paþeidëjus nuo kriminalinës justicijos sistemos ir integruoti juos á vi-suomenæ. Rekomenduojama taikyti alternatyvas, pvz., kaltininko ir nukentëju-

80 Turima omenyje diversijos taikymas.

33


siojo susitaikymà, susitarimà dël þalos atlyginimo ir kt., nukreipianèias á bendruo-menæ ar kitas tarnybas. Tokie siûlymai sietini su etikeèiø klijavo teorijos áþvalgo-mis apie neigiamus stigmatizacijos, ávardijimo „paþeidëju“ ar „nusikaltëliu“ pada-rinius individui. Daugeliu atvejø nepilnameèiams gali bûti þalingas vien jø susiejimassu kriminaline justicija. Todël rekomenduojama visose teisminio nagrinëjimo pa-kopose kompetentingiems, specialiai parengtiems pareigûnams nustatyti atitin-kamas galias veikti savo nuoþiûra (Pekino 6.1 ir 6.3 taisyklës), atsiþvelgiant ákiekvienà konkretø atvejá bei parenkant tinkamas poveikio priemones.

Ir Nepilnameèiø kriminalinës justicijos koncepcijoje, ir pirmojoje Nepilna-meèiø justicijos programoje minëtos nuostatos buvo priskirtos prie svarbiausiønepilnameèiø justicijos reformos tikslø. Programos dokumente teigiama, kad:„Programa parems Lietuvà: kuriant nuoseklià nepilnameèiø kriminalinës justi-cijos strategijà, pagrástà pagarba þmogaus teisëms ir pabrëþianèià nepilnameèiøteisës paþeidëjø reabilitacijà, resocializacijà ir pataisà; reformuojant nepilname-èiams teisës paþeidëjams taikomø bausmiø sistemà (kuriant alternatyvias laisvësatëmimui priemones)“81.

Vis dëlto tenka konstatuoti, kad nepavyko visiðkai ágyvendinti vieno ið svar-biausiø tikslø – sukurti alternatyvas, nebuvo ásteigtas reabilitacijos centras, skir-tas nepilnameèiams, gráþusiems ið ákalinimo ástaigos. Minëto reabilitacijos cen-tro ákûrimas planuojamas ágyvendinant antràjà Nepilnameèiø justicijos programà,taèiau jo ásteigimas nukeltas á programos vykdymo pabaigà – 2008 m. Ði aplin-kybë verèia abejoti, ar viena ið svarbiausiø nepilnameèiø justicijos grandþiø buspradëta ágyvendinti.

Pekino taisyklëse pabrëþiama bûtinybë specializuoti nepilnameèiø justicijosinstitucijas. 1.6 taisyklëje nurodyta, kad jos turi bûti sistemingai plëtojamos irkoordinuojamos, nuolat keliama personalo kompetencija, gerinami jø darbometodai formuojant palankesná jø poþiûrá ir nuostatas á nepilnameèius delink-ventus. Ágyvendinant pirmàjà Nepilnameèiø justicijos programà, ypaè daug dë-mesio buvo skiriama institucijø reformai. Buvo siekiama ákurti specializuotuspadalinius policijoje, specializuotà nepilnameèiø teismà arba ásteigti speciali-zuotus padalinius bendrosios kompetencijos teismuose, taip pat mokyti specia-lizuotus policijos pareigûnus, prokurorus, teisëjus ir advokatus. Deja, reikia kon-statuoti, kad planuota institucijø ir pareigûnø specializacija ágyvendinta tik iðdalies. Nors Teisës instituto atliktame tyrime „Specializuotø teismø ðeimos irnepilnameèiø byloms nagrinëti ásteigimo Lietuvoje poreikis ir galimybës“82 bu-

81 Þr. www.nplc.lt/nj/Dokumentai/literatûra/Liet_teis_aktai/nepilnameciu_just_progr.htm[2006 03 23].

82 Þr.www.nplc.lt/nj/Dokumentai/literatûra/special_teim_tyrim/Spec_teism_tyr.doc.[2006 03 23].


34

83 Þr. www.nplc.lt/nj/Dokumentai/literatûra/Iðor_ivert/Tarptautinis_vertinimas.doc.[2006 03 23].

84 Ten pat.85 Plaèiau apie ðiuos tyrimus antroje knygos dalyje.

vo konstatuota, kad tikslinga bendrosios kompetencijos teismø sistemos struk-tûrose sudaryti specializuotus atskirø teismø skyrius ar paskirti teisëjus nagrinëtiðeimos ir nepilnameèiø bylas, dël ekonominiø prieþasèiø nei specializuoti teis-mai, nei atitinkami skyriai bendrosios kompetencijos teismuose nebuvo ásteigti.

Praktiðkai ávyko tik keli specializuotø prokurorø ir teisëjø mokymai. Proku-ratûroje buvo parengtos tik mokymo programos, taèiau dël lëðø, kurios buvosuplanuotos ið valstybës biudþeto, stokos mokymai neávyko. Visi planuoti mo-kymai vyko tik policijoje. Buvo parengta ir iðleista mokomoji medþiaga ir mo-kyta daugiau nei 400 pareigûnø. Ir nors Tarptautinio Nepilnameèiø justicijosprogramos vertinimo ataskaitoje Renate Winter teigë, kad „policija padarë di-delæ paþangà“83, kad ðios mokymo programos „gali bûti puikus pavyzdys, kaipveiksmingai spræsti klausimus, susijusius su mokymu“84, buvo susidurta su di-dele personalo kaita, kuriai spræsti reikëjo nuolatiniø mokymø. Nepaisant to,kad skirtingose ástaigose buvo parengtos bendros mokymo programos, apskritaijos buvo maþiau veiksmingos, nes dauguma mokymø buvo orientuotos pasyviaiinformuoti, o ne lavinti praktinius ágûdþius. Ne maþiau svarbi ir neigiama stere-otipinë pareigûnø nuostata á linkusius nusikalsti nepilnameèius. Kaip rodo 2005–2006 m. autorës atlikti tyrimai85, dauguma kriminalinës justicijos pareigûnøneigiamai vertino nepilnameèius teisës paþeidëjus, su kuriais jiems asmeniðkaiteko dirbti.

Jungtiniø Tautø dokumentai aiðkiai nurodo, kad nepilnameèiø laikymas ne-laisvëje, t. y. ikiteisminis sulaikymas bei ákalinimas, bûtø paskutinë taikomapriemonë ir tik tuomet, kai tai neiðvengiama. Vaiko teisiø konvencijos 37 straips-nyje bei Pekino 13.1 taisyklëje nurodoma, kad nepilnameèiai areðtuojami, su-laikomi iki teismo ar ákalinami pagal ástatymà tik kraðtutiniu atveju ir kiek áma-noma trumpesniam laikui. Havanos 17 taisyklëje taip pat atkreipiamas dëmesysá atvejus, kai neiðvengiamas ikiteisminis sulaikymas, jo trukmë turi bûti mini-mali, taip pat reikia stengtis, kad ðios bylos bûtø nagrinëjamos pirmumo tvarka.Pekino 17.1 taisyklëje detalizuojami iðimtiniai atvejai kai ið nepilnameèiø at-imama laisvë – daþniausiai toks sprendimas taikomas nepilnameèiams, padariu-siems sunkius nusikaltimus, susijusius su smurtu prieð kità asmená, arba nuolatdarantiems nusikaltimus, kai nëra kitø atitinkamø baudþiamøjø priemoniø. Taippat akcentuojama, kad bûtina maksimaliai taikyti alternatyvas instituciniam su-laikymui, o probacija turëtø bûti kiek galima plaèiau taikoma atidedant nuosp-rendþio vykdymà, nuteisimà lygtinai.

35


Tam, kad bûtø iðvengta nepilnameèiø uþdarymo á uþdaras institucijas, Peki-no 18.1 taisyklëje iðvardijamos nepilnameèiams paþeidëjams taikytinos povei-kio priemonës ir sankcijos, kurios sëkmingai taikomos ávairiose ðalyse. Priemo-nës, kurios gali bûti taikomos kartu:

1) nurodymas dël globos, auklëjimo ir prieþiûros;2) probacija;3) nurodymas dirbti bendruomenës labui;4) finansinës bausmës, kompensacijos ir restitucija86;5) nurodymas dël trumpalaikiø ir ilgalaikiø priemoniø;6) nurodymas dalyvauti grupinës psichoterapijos ir kituose panaðiuose kur-

suose;7) nurodymai, susijæ su atidavimu auklëti, su gyvenamàja vieta ir kitomis

auklëjamosiomis priemonëmis;8) kiti nurodymai.

Analizuojant Lietuvos situacijà matyti, kad laisvës atëmimo bausmë nëra neikraðtutinë priemonë, nei trumpalaikë. Daugumai nepilnameèiø skiriamas lais-vës atëmimo bausmës atidëjimas arba reali laisvës atëmimo bausmë. Nuteistønepilnameèiø skaièius 1995–2000 metais padidëjo nuo 2010 iki 2799, o nuo2001 m. stebimos maþëjimo tendencijos – iki 1240 nuteistø nepilnameèiø2006 metais, kuomet per septynerius metus dvigubai sumaþëjo nuteistøjøskaièius (þr. 1.4 pav.). Daþniausiai jie nuteisiami atidedant bausmës vykdy-mà (1995–2002 metais tokiø nepilnameèiø dalis svyravo tarp 37,4–67,3 proc.)arba realiu laisvës atëmimu (1995–2002 tokiø nepilnameèiø dalis svyravo tarp22,2–46,9 proc.) (þr. 1.5 pav.).

Minëto laikotarpio duomenø negalima tiesiogiai lyginti su 2003–2006 m.duomenimis, nes 2003 m. geguþës 1 d. ásigaliojus naujam Baudþiamajam ko-deksui87 (toliau – BK), keitësi bausmiø rûðys. Dabar nuteistiesiems gali bûtiskiriamos ðios bausmës: vieðieji darbai, bauda, laisvës apribojimas, areðtas ir ter-minuotas laisvës atëmimas. Remiantis oficialiais statistiniais duomenimis88 ma-tyti, kad 2006 m. terminuotas laisvës atëmimas buvo paskirtas 61,3 proc. ne-pilnameèiø, 25,8 proc. – laisvës apribojimas, 7,1 proc. – areðtas, 4,5 proc. –bauda ir 1,3 proc. – vieðieji darbai. 59,1 proc. nepilnameèiø, nuteistøjø termi-

86 Restitucija suprantama kaip gráþimas prie situacijos, buvusios prieð paþeidimà aukosatþvilgiu.

87 Valstybës þinios. 2000, Nr. 89-2741.88 Nusikalstamumas ir teisësaugos institucijø veikla. 2007. Vilnius: Statistikos departa-

mentas.


36

1.4 pav. Uþregistruotø nepilnameèiø nusikaltimø dinamika.Ðaltinis: Statistikos departamento 1996–2007 metø leidiniai „Nusikalstamumas ir teisë-saugos institucijø veikla“.

1.5 pav. Nuteisti nepilnameèiai pagal teismø paskirtas bausmes.Ðaltinis: Statistikos departamento 1996–2003 metø leidiniai „Nusikalstamumas ir teisësau-gos institucijø veikla“.

37


nuotu laisvës atëmimu buvo atidëtas bausmës vykdymas. Tenka pabrëþti, kadásigaliojus naujajam BK, maþiau taikoma laisvës atëmimo bausmë nepilname-èiams, taèiau pailgëjo realios laisvës atëmimo bausmës vidurkis: 2001 m. sausio1 d. vidutinë reali bausmës atlikimo trukmë buvo 7 mën. 23 d., o 2007 m.sausio 1 d. – 1 m.

Gana kebli situacija ir kalbant apie alternatyvias laisvës atëmimui baus-mes. Nors Nepilnameèiø kriminalinës justicijos koncepcijoje buvo siûlomaplëtoti probacijos, sutaikinimo institutà, alternatyviø laisvës atëmimui baus-miø ir kitokiø poveikio priemoniø taikymo galimybes, realiai pirmosios Ne-pilnameèiø justicijos programos komponentø darbo planuose nebuvo prie-moniø, susijusiø su alternatyvø taikymu ir probacijos sistemos kûrimu. Áminëtus trûkumus ið dalies buvo atsiþvelgta kuriant antràjà Nepilnameèiø jus-ticijos programà – ágyvendinant 5.1 priemonæ numatoma ásteigti specializuotøprobacijos (pataisos inspekcijø) pareigûnø, dirbanèiø su nepilnameèiais, pa-reigybes ir darbo vietas.

Ágyvendinant pirmàjà Nepilnameèiø justicijos programà, Baudþiamajame ko-dekse, Baudþiamojo proceso kodekse ir Bausmiø vykdymo kodekse turëjo bûtinumatyti specialûs skyriai, skirti nepilnameèiø justicijai. Deja, priëmus minëtuskodeksus buvo atsiþvelgta tik á dalá pateiktø pasiûlymø, o atskiras XI skyrius„Nepilnameèiø baudþiamosios atsakomybës ypatumai“ liko tik Baudþiamajamekodekse (toliau – BK). Ðio kodekso 82 straipsnyje buvo reglamentuotos tokiosauklëjamojo pobûdþio priemonës nepilnameèiams:

1) áspëjimas;2) turtinës þalos atlyginimas arba jos paðalinimas;3) nemokami auklëjamojo pobûdþio darbai;4) atidavimas tëvams ar kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie

rûpinasi vaikais, ugdyti ir priþiûrëti;5) elgesio apribojimas;6) atidavimas á specialià auklëjimo ástaigà.Lyginant ðias ir Pekino 18.1 taisyklëje nurodytas nepilnameèiams paþeidë-

jams taikytinas poveikio priemones ir sankcijas, matyti, kad dalis jø atitinkarekomenduotas Pekino taisyklëse. Ásigaliojus naujajam BK, buvo iðplëstos ir al-ternatyviø laisvës atëmimui bausmiø taikymo galimybës – 2005 m. teismai ne-pilnameèiams skyrë 599 auklëjamojo pobûdþio priemones. Kartu paminëtina,kad pirmoje Nepilnameèiø justicijos programoje nebuvo priemoniø, uþtikri-nanèiø dabartiniame BK nustatytø auklëjamojo pobûdþio priemoniø nepilna-meèiams ágyvendinimo mechanizmà, bei priemoniø, susijusiø su diversijos beisutaikinimo instituto plëtojimu. Mediacijos instituto praktikà uþsienio ðalyse irjo galimybes plëtoti Lietuvos BK analizavo teisininkai G. Sakalauskas, I. Mi-


38

89 Sakalauskas, Gintautas. 1998. „Sutaikinimo institutas Vokietijos jaunimo baudþiamo-joje teisëje“. Teisës problemos. 1: 71–80; Michailoviè, Ilona. 2000. „Nepilnameèio kaltininkoir nukentëjusiojo mediacijos galimybës Lietuvoje“. Teisë. 35: 69–79; Uscila, Rokas. 2001.„Nusikaltimo aukos ir nusikaltëlio mediacijos instituto samprata, pagrindiniai modeliai ir jøveikimo principai“. Jurisprudencija. 20 (12): 74–84.

chailoviè ir R. Uscila89. Situacija ðioje srityje nedaug tepasikeitë, nors antrojojeNepilnameèiø justicijos programoje ir buvo akcentuojama, kad auklëjamojo po-veikio priemonës praktikoje retai taikomos, nes nesukurta infrastruktûra beinepakankamai apibrëþtas tokiø priemoniø turinys ir jø vykdymas.

Jungtiniø Tautø vaiko teisiø konvencijoje bei rekomendacijose reglamen-tuojamas ir nepilnameèiø justicijos pareigûnø elgesys su nepilnameèiais paþei-dëjais sulaikymo ar ákalinimo metu. Vaiko teisiø konvencijos 37 straipsnyjevalstybës ápareigojamos uþtikrinti, kad vaikai nepatirtø kankinimo ir þiaurauselgesio su jais (áskaitant mirties bausmæ bei ákalinimà iki gyvos galvos); su vai-kais, ið kuriø atimta laisvë, turi bûti elgiamasi þmoniðkai, paisant jø orumo iratsiþvelgiant á jø amþiui bûdingus asmeninius poreikius. Pekino 10.3 taisyklëjeteigiama, kad pareigûnai turi vengti padaryti þalà, kuri gali bûti suprantama irkaip ðiurkðti kalba ar fizinis smurtas. Kriminalinës justicijos institucijos, su ku-riomis pirmiausiai susiduria nepilnameèiai paþeidëjai (paprastai tai yra policija),turi bûti uþjauèianèios ir geranoriðkos. Akcentuojama pirmo susidûrimo su kri-minalinës justicijos institucijomis svarba, nes jis gali paveikti nepilnameèio po-þiûrá á valstybæ ir visuomenæ. Antra vertus, autorës 1998–2006 m. atliktø lais-vës atëmimo bausmæ atliekanèiø nepilnameèiø ir rizikos grupës vaikø tyrimaiparodë, kad vis dar pasitaiko netinkamo pareigûnø elgesio su nepilnameèiaisatvejø.

I.6. NEPILNAMEÈIØ JUSTICIJOS PERSPEKTYVOS

Apþvelgiant pateiktà Lietuvos nepilnameèiø justicijos reformà darytina prielai-da, kad jà paskatino ne Vyriausybë, o greièiau JTVP. Þinoma, tam tikrà inicia-tyvà rodë akademinës institucijos, pvz., Teisës institutas, bei tam tikri Vyriausy-bës veiksmai – minëti instituciniai pokyèiai, Vaikø ir paaugliø nusikalstamumoprevencijos nacionalinë programa bei tarptautiniø konvencijø ratifikavimas. Deja,dauguma faktø rodo, kad be JTVP iniciatyvos ir finansavimo nepilnameèiø jus-ticijos reforma bûtø vykusi daug lëèiau ir, tikëtina, apsiribojant maþesnëmisreformomis nei tos, kurios buvo numatytos pirmoje Nepilnameèiø justicijosprogramoje.

Prielaidà, kad nepilnameèiø justicijos reformos iniciatyva kilo ið JTVP, pa-grindþia tokie faktai. Pirma, dauguma tyrimø, susijusiø su nepilnameèiø justici-

39


jos reforma, buvo pradëti ir remiami JTVP. Didþiàjà dalá lëðø pirmajai Nepilna-meèiø justicijos programai ágyvendinti per JTVP skyrë Olandijos vyriausybë.Antra, Nepilnameèiø kriminalinës justicijos reformos koncepcija nebuvo pa-tvirtinta Vyriausybës. Treèia, nepilnameèiø justicijos reformos tempai smarkiaisulëtëjo pasibaigus pirmajai programai, pvz., daugelyje institucijø praktiðkai nu-trûko personalo specializacija, o antroji Nepilnameèiø justicijos programa Vy-riausybës buvo patvirtinta tik po keleriø metø. Ketvirta, iðkilus nesklandumamsdël antrosios Nepilnameèiø justicijos programos finansavimo, JTVP pasiûlë pro-jektà, orientuotà á personalo mokymus, bei didþiàjà dalá reikalingo finansavimo.Tuo tarpu reikiamas ketvirtadalis projekte dalyvaujanèiø institucijø finansiniølëðø buvo uþtikrintas tik projektui prasidëjus 2006 m. pradþioje.

Vyriausybës poþiûrá á nepilnameèiø justicijos reformà bei á vaikø reikalusapskritai parodo ávairiø programø, susijusiø su vaikais, gausa90. Antra vertus,atkreiptinas dëmesys á ribotas valstybës biudþeto galimybes skirti lëðø ðiø pro-gramø priemonëms ágyvendinti. Kitaip tariant, Vyriausybë deklaruoja skiriantidëmesá vaikø klausimams, taèiau nemaþa dalis jos patvirtintø programø finan-suojamos tik ið dalies. Viena ið valstybiniø programø neveiksmingumo prieþas-èiø – gana prastas jø finansavimas bei nelanksti finansavimo politika91. Antravertus, tai, ar priemonei ágyvendinti bus skirta lëðø, nemaþai priklauso ir nuo tosinstitucijos vadovybës poþiûrio, nes paprastai finansavimas skiriamas ið bendrøasignavimø, skirtø tai institucijai. Kita ne maþesnë bëda – tæstinumo stoka, pa-prastai programos kuriamos keleriems metams, o joms pasibaigus pradëti dar-bai neretai pristabdomi, nes maþiau skiriama lëðø ir dëmesio ðiai problemai.Remiantis minëtais faktais, neatmestina prielaida, kad nepilnameèiø justicijosreformos tempai Lietuvoje tiesiogiai susijæ su JTVP skiriamu finansavimu.

JTVP paskatinta Nepilnameèiø justicijos programa buvo siekiama ið esmësreformuoti nepilnameèiø justicijà, sumaþinti recidyviniø nepilnameèiø nusikal-timø lygá. Taèiau treji ðios programos ágyvendinimo metai buvo per trumpaslaikotarpis, kad bûtø galima pasiekti tokiø tikslø, tuo labiau kad ðiai programaipasibaigus reforma smarkiai sulëtëjo. Kyla nemaþai abejoniø, ar pavyko ágyven-

90 Be apraðytø Vaikø ir paaugliø nusikalstamumo prevencijos nacionalinës programos beiNepilnameèiø justicijos 2004–2008 m. programos, taip pat paminëtinos: Vaikø ir jaunimosocializacijos programa, Nacionalinë programa prieð vaikø komerciná seksualiná iðnaudojimàir seksualinæ prievartà, Nacionalinë smurto prevencijos ir pagalbos vaikams programa, Na-cionalinë nevyriausybiniø organizacijø vaikø dienos centrø 2002–2004 metø programa, Na-cionalinë vaikø dienos centrø 2005–2007 metø programa, Naðlaièiø ir tëvø globos neteku-siø vaikø rëmimo ir integravimo á visuomenæ 2005–2008 metø programa bei Vaiko gerovësvalstybës politikos strategija ir jos ágyvendinimo priemoniø 2005–2012 metø planas.

91 Suplanuotos iðlaidos turi bûti panaudotos iki konkreèiø metø pabaigos, nëra þinoma, arkitais metais tam tikrø priemoniø ar net naujø programø ágyvendinimui bus skirta lëðø.


40

dinti pagrindinius pirmosios Nepilnameèiø justicijos programos tikslus. Remian-tis anksèiau minëtais dokumentais bei pasitelkus asmeninæ patirtá, darytina ið-vada, kad daugumos uþsibrëþtø tikslø pasiekti nepavyko. Nei ðioje srityje dir-banèiø pareigûnø, nei gyventojø poþiûris á linkusius nusikalsti nepilnameèiusnegali smarkiai pasikeisti per kelerius metus.

Nepilnameèiø justicijos programà galima vertinti dvejopai. Vertinant pesi-mistiðkai – akcentuotini per dideli ir per daug optimistiniai tikslai – sumaþintinepilnameèiø recidyvà. Nepavyko pasiekti pagrindiniø jos tikslø – nebuvo ákur-tas nepilnameèiø teismas bei reabilitacijos centras (gráþusiems ið ákalinimo ástai-gø nepilnameèiams), ne visose institucijose ávyko pareigûnø specializacija, aki-vaizdþiai nesumaþëjo pakartotinai nusikaltusiø nepilnameèiø. Ágyvendinantprogramà iðkilo nemaþai nenumatytø kliûèiø. Viena jø – nebuvo finansavimo iðvalstybës biudþeto. Dël ðios prieþasties praktiðkai nebuvo vykdomi prokurorømokymai, nebuvo ákurtas reabilitacijos centras. Kita problema – neigiamas vi-suomenës poþiûris á delinkventus, pvz., vietos gyventojai protestavo prieð reabi-litacijos centro ákûrimà. Nebuvo ávertinta rizika, susijusi su tam tikrø ástatymøpriëmimu, pvz., iki ðiol nepriimtas Nepilnameèiø minimalios ir vidutinës prie-þiûros ástatymas, baudþiamuosiuose ástatymuose neliko alternatyvø laisvës at-ëmimo bausmei, tokiø kaip kaltininko ir nukentëjusio sutaikinimas92, neiðplë-totas diversijos institutas.

Vertinant optimistiðkai pirmàjà Nepilnameèiø justicijos programà, atkreip-tinas dëmesys á linkusiø nusikalsti nepilnameèiø klausimo iðkëlimà, tam tikrosmokymo sistemos sukûrimà, tæsiamà pareigûnø specializacijà ir mokymus, iðau-gusá pareigûnø informuotumà apie vaiko teises, nepilnameèiø, realiai atliekan-èiø laisvës atëmimo bausmæ, skaièiaus sumaþëjimà, akivaizdþiai pagerëjusias áka-linimo sàlygas, bandymus spræsti nuteistøjø mokymo, profesinio ugdymo iruþimtumo klausimus, probacijos instituto plëtojimà, padidëjusá socialiniø dar-buotojø ir socialiniø pedagogø vaidmená nepilnameèiø justicijos sistemoje, ban-dymus sumaþinti neigiamà poþiûrá á nepilnameèius bei gausybæ pagal ðià pro-gramà atliktø tyrimø.

Ðioje dalyje buvo pateikta nepilnameèiø justicijos apþvalga bei ávardytos pa-grindinës problemos, iðkilusios reformuojant nepilnameèiø justicijos sistemà.Antroje dalyje, remiantis autorës atliktø empiriniø tyrimø rezultatais, pateikia-ma tiesiogiai su ðia sistema susidûrusiø delinkventø ir kriminalinës justicijospareigûnø vertinimø bei gyventojø poþiûrio á delinkventus ir nepilnameèiø jus-ticijà analizë.

92 Baudþiamajame kodekse numatytas kaltininko ir nukentëjusiojo susitaikymas yra for-malus, visiðkai neatitinkantis atkuriamosios kriminalinës justicijos dvasios.

41


II. NEPILNAMEÈIØ JUSTICIJOSLIETUVOJE EMPIRINË ANALIZË

Ðioje knygos dalyje remiantis autorës atliktais sociologiniais tyrimais, nagrinë-jant nepilnameèiø justicijos subjektø (delinkventø, kriminalinës justicijos atsto-vø ir gyventojø) nuomonæ, vertinama nepilnameèiø justicijos sistema. Pirmameðios dalies skyriuje apraðoma empiriniø tyrimø metodologija, apþvelgiamos ty-rimo procedûros, pagrindinës tyrimø kryptys bei pagrindþiama, kodël buvo pa-sirinktos tirtos grupës. Kituose skyriuose, remiantis anksèiau aptartomis teori-jomis ir iðkeltomis problemomis, pateikiama empirinë nepilnameèiø justicijosLietuvoje analizë.

II.1. EMPIRINIO TYRIMO METODOLOGIJA

Nepilnameèiø justicijos Lietuvoje analizei pasitelkiamas Alfredo Schutzo93 fe-nomenologijos teorijos aiðkinimas, analizuojantis skirtingus socialinio þinojimoepistemologinius lygius: þmoniø ið gatvës þinojimà, gerai informuotà þinojimà irekspertiná þinojimà. Siekiant susidaryti iðsamø vaizdà apie nepilnameèiø justicijàLietuvoje, buvo tiriamas ir kriminalinës justicijos atstovø (policijos pareigûnø,prokurorø, teisëjø, ákalinimo ástaigø ir pataisos inspekcijø pareigûnø), ir delink-ventø (rizikos grupei priskiriamø vaikø ir laisvës atëmimo bausmæ atliekanèiønepilnameèiø), ir santykinai ið ðono stebinèios visuomenës þinojimas. Visuome-nës nuomonë arba þmoniø ið gatvës þinojimas apie nepilnameèiø justicijà ir ne-pilnameèius delinkventus grindþiama stereotipine informacija. Paprastai tik ne-didelei visuomenës daliai teko tiesiogiai susidurti su nepilnameèiais delinkventaisar kriminaline justicija apskritai.

Rizikos grupei priskirtø vaikø nuomonæ apie nepilnameèiø justicijà galimabûtø priskirti prie gerai informuoto þinojimo. Tai nëra ekspertinis þinojimas, nesðiai grupei priskirti vaikai paprastai dar nëra perëjæ visø kriminalinës justicijosstadijø, daþniausiai ir intensyviausiai jie bendravo su pirmosios kriminalinës jus-

93 Schutz, Alfred. 1976. „The well-informed citizen“. In: Schutz, Alfred. Collected Papers.II: Studies in Social Theory. Marinus Hijhoff / The Hague. Cituota ið Dobryninas, Aleksan-dras. 2001. Virtuali nusikaltimø tikrovë. Vilnius: Eurigmas, p. 58–59.

42


ticijos stadijos – policijos pareigûnais, ið jø daþniausiai su nepilnameèiø reikaløpolicijos pareigûnais. Laisvës atëmimo bausmæ atliekanèiø nepilnameèiø þinoji-mas apie nepilnameèiø kriminalinæ justicijà taip pat priskirtinas prie gerai infor-muoto þinojimo. Antra vertus, ðiø vaikø þinojimà apie savo delinkventinæ patirtábei ið dalies ir santykius su kriminalinës justicijos pareigûnais santykinai galimabûtø priskirti ekspertiniam þinojimui. Nors ðie nepilnameèiai jau turëjo reikaløsu ikiteisminio tyrimo tyrëjais, prokurorais, teisëjais, pataisos namø pareigû-nais, dauguma jø buvo tardymo izoliatoriuje, dalis turëjo reikalø su nepilname-èiø reikalø policijos pareigûnais ir pataisos inspekcijø pareigûnais, taèiau jie ne-pakankamai iðmano apie kriminalinæ justicijà ir jø þinios smarkiai skiriasi nuokriminalinës justicijos pareigûnø ekspertinio þinojimo (iðmanymo).

Kriminalinës nepilnameèiø justicijos ekspertais, be abejo, yra kriminalinësjusticijos atstovai – specializuoti su nepilnameèiais delinkventais dirbantys pa-reigûnai: nepilnameèiø reikalø policijos pareigûnai, ikiteisminio tyrimo tyrëjai,prokurorai, teisëjai, ákalinimo ástaigø ir pataisos inspekcijø pareigûnai. Vieni jø,pvz., nepilnameèiø reikalø policijos pareigûnai ir Kauno nepilnameèiø tardymoizoliatoriaus – pataisos namø (toliau – Kauno NTI-PN) pareigûnai dirba beveiktik su nepilnameèiais, kiti – ir su suaugusiais, ir su nepilnameèiais delinkventais.

Nepilnameèiø justicijos situacijai Lietuvoje analizuoti buvo atliekamas kom-pleksinis sociologinis tyrimas. Ðiuo tyrimu siekiama nepilnameèiø delinkventøir kriminalinës justicijos santyká bei nepilnameèiø justicijos situacijà nagrinëtiplatesniu kontekstu – analizuojant Lietuvos gyventojø nuomonæ apie nepilna-meèius delinkventus ir nepilnameèiø justicijà, kriminalinës justicijos atstovø irdelinkventø bendravimo patirtá.

Pagrindinis ðio tyrimo tikslas – iðtirti nepilnameèiø delinkventø ir kriminali-nës justicijos atstovø santykius, nustatyti Lietuvos nepilnameèiø justicijos trûku-mus bei ávardyti pagrindines problemas, kylanèias kriminalinës justicijos pareigû-nams ir delinkventams. Taip pat buvo siekiama atlikti ðio tyrimo ir analogiðkøtyrimø, atliktø 1998–2002 m., lyginamàjà analizæ. Atliekant kriminalinës justi-cijos pareigûnø, rizikos grupës vaikø ir nuteistø nepilnameèiø empirinius tyrimusbuvo siekta iðsiaiðkinti, kokia situacija nepilnameèiø justicijoje yra ið vidaus, taiyra per ðios sistemos dalyviø prizmæ. Taip pat buvo siekiama iðsiaiðkinti ir periðorinæ prizmæ – kaip nepilnameèiø justicijà suvokia Lietuvos gyventojai.

Empirinio tyrimo metu buvo tikrinamos ðios hipotezës:1. Visuomenëje vyrauja bausmiø nepilnameèiams grieþtinimo tendencijos.2. Rizikos grupës vaikai geriau nei laisvës atëmimo bausmæ atliekantys nepil-

nameèiai vertina kriminalinës justicijos pareigûnus, su kuriais jie asmeniðkaibendravo.

3. Dauguma kriminalinës justicijos pareigûnø neigiamai vertina nepilname-èius delinkventus, su kuriais asmeniðkai dirbo.

NEPILNAMEÈIØ JUSTICIJOS LIETUVOJE EMPIRINË ANALIZË

43

4. Informacija apie nepilnameèiø delinkventinæ patirtá lemia neigiamà kri-minalinës justicijos atstovø poþiûrá á nepilnameèius.

5. Kriminalinës justicijos pareigûnai neigia naudojæ smurtà prieð nepilna-meèius.

II.1.1. Tyrimo procedûros apraðymas

Kompleksinis nepilnameèiø justicijos Lietuvoje tyrimas buvo atliekamas 1998–2006 metais. Pagrindiniai autorës tyrimai atliki 2005–2006 m., taèiau nepil-nameèiø justicijos lyginamajai analizei buvo naudojami: 1998 m. autorës kartusu S. Geèëniene atliktas laisvës atëmimo bausmæ atliekanèiø nepilnameèiø so-ciologinis tyrimas, analizavæs nepilnameèiø patirtá tardymo izoliatoriuje ir ákali-nimo ástaigoje bei santykius su kriminalinës justicijos atstovais94; 1999–2000 m.A. Dobrynino atlikti sociologiniai tyrimai, nagrinëjantys nepilnameèiø krimi-nalinës justicijos ávaizdá þiniasklaidoje bei Lietuvos gyventojø poþiûrá á nepilna-meèiø justicijos problemas95; 2002 metais autorës atlikti rizikos grupës vaikø96

ir policijos pareigûnø97 sociologiniai tyrimai.

94 Tyrimas buvo atliekamas 1998 metø birþelio 30 d. Kauno auklëjimo darbø kolonijo-je, kur anketavimo bûdu buvo apklausta 251 ið 340 tuo metu pataisos namuose buvusiønuteistø vaikinø; ir 1998 metø liepos 14 d. Panevëþio bendrojo reþimo pataisos darbø ko-lonijoje, kur buvo apklausta 13 nuteistø merginø. Tyrimas atliktas Jungtiniø Tautø vystymoprogramos uþsakymu. Tolesnëje analizëje naudojami tik nuteistø vaikinø apklausos rezulta-tai. Plaèiau apie tyrimà þr. Vileikienë, Eglë. 2000. „Kriminalinës justicijos poveikis nepilna-meèiø teisës paþeidëjø asmenybei“. Sociologija. Mintis ir veiksmas. (3–4): 82–97.

95 Þr. Dobryninas, Aleksandras. 2000. Nepilnameèiø justicija Lietuvos þiniasklaidoje. Vil-nius: Lietuvos þmogaus teisiø centras, ir Dobryninas, Aleksandras. 2001. Virtuali nusikalti-mø tikrovë. Vilnius: Eurigmas.

96 Pagal parengtà klausimynà, ágyvendinant Jungtiniø Tautø vystymo programos paska-tintà Nepilnameèiø justicijos programà, Vidaus reikalø ministerijos uþsakymu apklausà atli-ko „SIC rinkos tyrimai“. Tyrimas vyko 2002 m. gruodþio 16–20 d. Individualiø interviumetodu visoje Lietuvoje buvo apklausti 1032 rizikos grupës vaikai, átraukti á policijos infor-macinæ apskaità. Buvo apklausta 81 proc. vaikinø ir 19 proc. merginø nuo 10 iki 18 metøamþiaus. Plaèiau apie tai þr. Vileikienë, Eglë. 2005. „Delinkventø santykiai su policija irartimiausia aplinka“. Sociologija. Mintis ir veiksmas. (2): 100–117.

97 Ágyvendinant Jungtiniø Tautø vystymo programos pradëtà Nepilnameèiø justicijos pro-gramà, Vidaus reikalø ministerijos uþsakymu buvo atlikta policijos pareigûnø reprezentatyviapklausa, kuri vyko 2002 m. sausio 7–18 d. Visuose teritoriniuose policijos komisariatuosepaðto apklausos bûdu buvo apklausta 3630 pareigûnø (gráþo 95,5 proc. uþpildytø klausimy-nø). Buvo apklausta 76 proc. vyrø ir 24 proc. moterø nuo 19 iki 56 metø amþiaus. 36 proc.respondentø dirbo kriminalinëje policijoje, 42 proc. – savivaldybiø policijoje (t. y. apylin-kiø inspektoriai ir nepilnameèiø reikalø policijos pareigûnai), 18 proc. – tardymo bei 4 proc.kitose tarnybose. Plaèiau apie tai þr. Vileikienë, Eglë. 2005. „Delinkventø santykiai su poli-cija ir artimiausia aplinka“. Sociologija. Mintis ir veiksmas. (2): 100–117.

44


1.1 lentelë. Pagrindiniai analizuojamø tyrimø duomenys98

Respondentøskaièius

1998

2000

2002

2002

2005

2005–2006

2005–2006

2005

251

1001

3630

1032

1002

907

990

60

Anketavimas

Interviu

Paðto apklausa

Interviu

Interviu

Paðti apklausa

Interviu

Interviu

Nepilnameèiai, atliekantyslaisvës atëmimo bausmæ

Lietuvos gyventojai99

Policijos pareigûnai

Rizikos grupës vaikai

Litetuvos gyventojai

Kriminalinës justicijos pareigûnai

Rizikos grupës vaikai

Nepilnameèiai, atliekantyslaisvës atëmimo bausmæ

Tyrimo metai Respondentø grupë Apklausos bûdas

98 Respondentø demografinës ir socialinës charakteristikos pateiktos 1 priede.99 2000 m. Aleksandro Dobrynino atliktas sociologinis tyrimas, nagrinëjantis Lietuvos

gyventojø poþiûrá á nepilnameèiø justicijos problemas. Þr. Dobryninas, Aleksandras. 2000.Nepilnameèiø justicija Lietuvos þiniasklaidoje. Vilnius: Lietuvos þmogaus teisiø centras ir Dob-ryninas, Aleksandras. 2001. Virtuali nusikaltimø tikrovë. Vilnius: Eurigmas.

Ágyvendinant anksèiau paminëtus tikslus 2005 m. gruodþio – 2006 m. sau-sio mën. buvo organizuoti keturi reprezentatyvûs sociologiniai tyrimai: Lietuvosgyventojø, kriminalinës justicijos pareigûnø, dirbanèiø su nepilnameèiais delinkven-tais (policijos pareigûnø, prokurorø, teisëjø, ákalinimo ástaigø ir pataisos inspekcijøpareigûnø), rizikos grupei priskirtø vaikø ir nepilnameèiø, atliekanèiø laisvës at-ëmimo bausmæ Kauno NTI-PN. Ðie tyrimai buvo atliekami Vidaus reikalø minis-terijos uþsakymu, ágyvendinant Jungtiniø Tautø vystymo programos projektà „Para-ma kuriant veiksmingà nepilnameèiø justicijos sistemà Lietuvoje“ (þr. 1.1 lentelæ).

Lietuvos gyventojø reprezentatyvus sociologinis tyrimas buvo atliktas2005 m. lapkrièio 28–gruodþio 9 d. Pagal parengtà klausimynà apklausà atli-ko visuomenës nuomonës ir rinkos tyrimø bendrovë „Spinter tyrimai“. Indivi-dualiø interviu bûdu buvo apklausti 18–75 amþiaus gyventojai, atlikta 1002interviu. Buvo panaudota daugiapakopë tikimybinë atranka. Respondentø at-ranka parengta taip, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas turëtø vienodà tikimy-bæ bûti apklaustas. Apklausa vyko penkiuose didþiuosiuose miestuose – Vilniu-je, Kaune, Klaipëdoje, Ðiauliuose, Panevëþyje; 40 rajonø centrø, 50 kaimø irmiesteliø. Ið viso buvo atrinktos 95 vietovës, iðdëstytos taip, kad apimtø visusðalies regionus. Tyrimo rezultatø statistinë paklaida nevirðija 3,1 proc. esant95 proc. patikimumui.


45

Kriminalinës justicijos pareigûnø reprezentatyvus sociologinis tyrimas buvoatliekamas 2005 m. gruodþio 15 d.–2006 m. sausio 10 d. Paðto apklausosbûdu buvo apklausiami specializuoti pareigûnai, dirbantys su nepilnameèiaisdelinkventais. Buvo apklausti 907 pareigûnai: 214 nepilnameèiø reikalø polici-jos pareigûnø, 360 ikiteisminio tyrimo tyrëjø, 87 prokurorai, 58 teisëjai, 142Kauno NTI-PN pareigûnai ir 46 pataisos inspekcijø pareigûnai. Apklausa vykovisuose teritoriniuose policijos komisariatuose, apylinkiø ir apygardø teismuoseir prokuratûrose, Kauno NTI-PN ir teritorinëse pataisos inspekcijose. Gràþinta86,5 proc. uþpildytø klausimynø. Buvo apklausti visi specializuoti prokuroraiir ikiteisminio tyrimo tyrëjai. Nepavyko apklausti tik nedidelës dalies dël ligos,atostogø ar kitø prieþasèiø tiriamuoju laikotarpiu nedirbusiø 20 nepilnameèiøreikalø policijos pareigûnø, 2 pataisos inspekcijø pareigûnø, 8 Kauno NTI-PNpareigûnø ir 12 teisëjø. Tyrimo rezultatø statistinë paklaida nevirðija 3,1 proc.esant 95 proc. patikimumui.

Rizikos grupës vaikø reprezentatyvus sociologinis tyrimas buvo atliekamas2005 m. gruodþio 12–21 d. ir 2006 m. sausio 16–20 d. Pagal parengtà klau-simynà apklausà atliko visuomenës nuomonës ir rinkos tyrimø bendrovë „Spin-ter tyrimai“. Individualiø interviu bûdu buvo apklausta 990 rizikos grupës vai-kø, átrauktø á policijà dominanèiø vaikø informacinæ apskaità100. Buvo apklausta80 proc. vaikinø ir 20 proc. merginø nuo 10 iki 18 metø amþiaus. Panaudotadaugiapakopë tikimybinë atranka. Apklausa vyko deðimtyje Lietuvos apskrièiøcentrø; 20 rajonø centrø, 30 kaimø ir miesteliø. Tyrimo rezultatø statistinëpaklaida nevirðija 3,1 proc. esant 95 proc. patikimumui.

Rizikos grupës vaikø pasirinkimà tyrimo objektu lëmë keletas aplinkybiø.Pirma, tai aiðkiai apibrëþta grupë, turinti tikslø generalinës visumos sàraðà iðkurio patogu daryti atrankà. Antra, tai daugiausia tam tikrus teisës paþeidimusar nusikaltimus padaræ nepilnameèiai, su kuriais dirba arba turëtø dirbti nepil-nameèiø reikalø policijos pareigûnai. Treèia, maþdaug pusë ðiø nepilnameèiøjau turëjæ reikalø ir su policijos patruliais, ir su kriminalinës policijos atstovais.Tokiu bûdu rizikos grupei priskirti vaikai jau turi susidaræ tam tikrà nuomonæapie pirmàjà kriminalinës justicijos stadijà – policijà bei joje dirbanèius pareigû-nus. Ketvirta, tyrimo metu buvo norëta palyginti rizikos grupës vaikø ir laisvës

100 Á ðià apskaità átraukiami vaikai, dël ávairiø prieþasèiø paþeidþiantys ástatymus, valkatau-jantys, elgetaujantys, nelankantys mokyklos, patyræ fiziná ar psichiná smurtà, turintys peda-goginiø ar psichologiniø problemø, gyvenantys ypaè sunkiomis materialinëmis sàlygomis. Áðià informacinæ apskaità gali bûti áraðyti ir vaikai, jaunesni nei 14 metø amþiaus. Apskaitatvarkoma, kol vaikui sueina 18 metø. Policijos generalinio komisaro ásakymu Nr. 5-V-208patvirtinta Vieðosios policijos specialisto (Nepilnameèiø reikalø policijos pareigûno) tarny-binës veiklos instrukcija. Paþymëtina, kad iki 2005 m. ðie vaikai buvo vadinami rizikos gru-pës vaikais.

46


atëmimo bausmæ atliekanèiø nepilnameèiø patirtá susidûrus su kriminaline jus-ticija bei poþiûrá á pareigûnus, su kuriais jiems asmeniðkai teko bendrauti.

Nepilnameèiø, atliekanèiø laisvës atëmimo bausmæ, sociologinis tyrimas buvoatliekamas 2005 m. gruodþio 9 d. Kauno NTI-PN. Individualiø interviu bû-du apklausta 60 ið 70 tuo metu pataisos namuose buvusiø nuteistøjø. 10 nuteis-tøjø nepavyko apklausti, nes dalis dël sveikatos sutrikimø buvo Sveikatos sky-riuje, kitiems buvo paskirtos drausminës nuobaudos. Tokios imties atvejustatistinës paklaidos ribos nevirðija 9,8 proc., esant 95 proc. patikimumui, to-dël daugeliu atvejø galima tik fiksuoti skirtumus tarp respondentø atsakymø, okryþminës lentelës pagal respondentø socialines demografines charakteristikasnëra informatyvios. Paþymëtina, kad buvo apklausti tik nepilnameèiai vaikinai,nes tiriamuoju laikotarpiu në viena mergina neatliko laisvës atëmimo bausmësPanevëþio bendrojo reþimo pataisos namuose.

II.1.2. Tyrimo kryptys

Kompleksinio sociologinio tyrimo pagrindas buvo keturi klausimynai, kuriuosebuvo bendrø visoms tiriamosioms grupëms klausimø (þr. 1.2 lentelæ). Keletasklausimø (klausimai apie nepilnameèiø problemø þinojimà, nepilnameèiø nusi-kaltimø kontrolæ ir prevencijà) buvo paimta ið A. Dobrynino 2000 m. atliktoLietuvos gyventojø sociologinio tyrimo101, jie buvo iðplësti ir papildyti. Ið esmës2005–2006 metais atliktas kompleksinis sociologinis tyrimas buvo anksèiau1998–2002 m. atliktø tyrimø tàsa, iðpleèiant tyrimo objektà (pvz., nuo polici-jos pareigûnø iki visø kriminalinës justicijos atstovø) bei iðsamiau analizuojantir plëtojant tam tikras klausimø grupes (pvz., poþiûrá á nepilnameèius delink-ventus, prevencines priemones, pareigûnø specializacijà ir kvalifikacijà, Nepil-nameèiø justicijos programos vertinimà, ir t. t).

Lietuvos nepilnameèiø justicijos analizë suskirstyta á kelis esmines proble-mas, kurios apraðytos tolesniuose skyriuose:

1) nepilnameèiø problemø þinojimas bei nepilnameèiø delinkvencijos kon-trolës ir prevencijos vertinimas;

2) delinkventø santykiai su kriminalinës justicijos atstovais ir jø vertinimas;3) laisvës atëmimo bausmæ atliekanèiø nepilnameèiø patirtis tardymo izolia-

toriuje ir pataisos namuose;4) kriminalinës justicijos atstovø patirtis dirbant su delinkventais;5) nepilnameèiø justicijos vertinimas.

101 Þr. Dobryninas, Aleksandras. 2000. Nepilnameèiø justicija Lietuvos þiniasklaidoje. Vil-nius: Lietuvos þmogaus teisiø centras; Dobryninas, Aleksandras. 2001. Virtuali nusikaltimøtikrovë. Vilnius: Eurigmas.


47

1.2 lentelë. Tyrimo kryptys

Nepilnameèiø problemø ir delinkvencijos situacijos þinojimas(svarbiausiø nepilnameèiø problemø ávardijimas, informacijosðaltiniai, nepilnameèiø nusikaltimø prieþastys, poþiûris á nepilname-èius delinkventus)

Nepilnameèiø nusikaltimø kontrolës ir prevencijos vertinimas(institucijø, siekianèiø sumaþinti nepilnameèiø nusikaltimø skaièiø,darbo vertinimas ir nepilnameèiø prevenciniø priemoniø veiksmin-gumo vertinimas)

Bendravimas su kriminalinës justicijos atstovais (bendravimo supolicija aplinkybës, bendravimo su nepilnameèiø justicijosatstovais daþnumas ir jø darbo vertinimas, poþiûris á netinkamàpareigûnø elgesá su delinkventais, átraukimo á rizikos grupæprieþastys ir buvimo joje vertinimas)

Asmeninë patirtis (delinkventinë patirtis, informacija apie þalingusáproèius)

Nepilnameèiø padëties tardymo izoliatoriuje ir pataisos namuosevertinimas (gyvenimo ákalinimo ástaigose vertinimas, santykiai supataisos pareigûnais ir su kitais nuteistaisiais)

Asmeninë patirtis dirbant su delinkventais (bendravimo daþnumas,jo vertinimas, darbo su nepilnameèiais specifikos vertinimas,poþiûris á netinkamà pareigûnø elgesá su delinkventais, bendravimassu kitomis institucijomis ir jø vertinimas)

Profesinio tobulinimosi poreikis (savo kvalifikacijos, mokymosistemos vertinimas)

Nepilnameèiø justicijos programos (dabartinës ir situacijos prieð5 metus) vertinimas, nepilnameèiø justicijos prioritetø nustatymas

Visos tirtosgrupës

Visos tirtosgrupës

Rizikos grupësvaikai, nepilna-meèiai, atliekan-tys laisvës atë-mimo bausmæ

Rizikos grupësvaikai, nepilna-meèiai, atliekan-tys laisvës atë-mimo bausmæ

Nepilnameèiai,atliekantyslaisvës atëmimobausmæ

Kriminalinësjusticijospareigûnai



Klausimø grupës

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

Respondentøgrupës

Tiriant ðiuos klausimus buvo analizuojamos ar net suprieðinamos keliø gru-piø þinojimas: Lietuvos gyventojø ir kriminalinës justicijos atstovø nuomonë,nepilnameèiø delinkventø ir su jais dirbanèiø pareigûnø nuomonë, nepilname-èiø delinkventø, susidûrusiø tik su pirmàja kriminalinës justicijos pakopa ir pra-ëjusiø visas kriminalinës justicijos pakopas, nuomonë. Analizuojant nepilname-èiø problemø þinojimà, delinkventø bei nepilnameèiø justicijos vertinimà, buvo

48


lyginamas gyventojø su tam tikromis iðlygomis kai kuriais klausimais gerai in-formuotas þinojimas (jei turëjo asmeninës patirties), kriminalinës justicijos atsto-vø ekspertinis iðmanymas ir nepilnameèiø delinkventø. Buvo aiðkinamasi, arskiriasi gyventojø ir ekspertø nuomonë apie nepilnameèius delinkventus, nepil-nameèiø justicijà, nepilnameèiø nusikaltimø kontrolæ ir prevencijà. Taip patdomëtasi, ar pasikeitë gyventojø nuomonë apie nepilnameèius delinkventus perpenkerius metus.

Analizuojant delinkventø santykius su artimiausia aplinka ir su kriminalinësjusticijos atstovais, buvo lyginamas rizikos grupës vaikø, dël savo delinkventinioelgesio patekusiø á policijos pareigûnø akiratá (t. y. vaikø, kurie paprastai pada-ræ vienà ar kelis teisës paþeidimus) þinojimas ir santykinai jau patyrusiø nepilna-meèiø „nusikaltëliø“, atliekanèiø laisvës atëmimo bausmæ ir praëjusiø beveikvisas kriminalinës justicijos stadijas, þinojimas. Taip pat domëtasi, kaip keièiasikriminalinës justicijos atstovø elgesys su vadinamaisiais „lengvais delinkventais“ir nemaþà nusikalstamà patirtá turinèiais nepilnameèiais.

Siekiant iðsiaiðkinti kriminalinës justicijos atstovø patirtá dirbant su nepilna-meèiais delinkventais, buvo lyginamos dvi skirtingos nuomonës: pirma, krimi-nalinës justicijos pareigûnø apie nepilnameèius delinkventus ir patirtis, dirbantsu jais; antra – nepilnameèiø delinkventø apie pareigûnus bei patirtis, ágyta tie-sioginio ir kai kuriais atvejais labai intensyvaus bendravimo su kriminalinës jus-ticijos pareigûnais metu. Buvo domëtasi, kokios vyrauja nuostatos vieni kitøatþvilgiu, kaip pareigûnai vertina delinkventus, kokios kyla problemos susidû-rus pareigûnams ir nepilnameèiams delinkventams. Taip pat aiðkintasi, ar sky-rësi ávairiø kriminalinës justicijos institucijø atstovø (nepilnameèiø reikalø poli-cijos pareigûnø, kriminalinës policijos pareigûnø, prokuratûros, teisëjø, KaunoNTI-PN ir pataisos inspekcijø pareigûnø) poþiûris á delinkventus ir jø patirtisdirbant su nepilnameèiais.

Taip pat buvo analizuoja ir lyginama : laisvës atëmimo bausme nuteistønepilnameèiø tardymo izoliatoriuje ir pataisos namuose – laisvës atëmimo baus-mæ atliekanèiø nepilnameèiø102 patirtis (perëjus beveik visas kriminalinës justi-cijos pakopas 1998 metais) ir dabartiniø nuteistøjø patirtis. Ði lyginamoji ana-lizë bûtø vienas ið rodikliø, parodanèiø, kaip veikia visa dabartinë nepilnameèiøkriminalinës justicijos sistema, ar buvo pasiekta esminiø pokyèiø per pastaruo-sius septynerius metus.

Tyrimo metu buvo lyginami 2000 ir 2005 m. atliktø Lietuvos gyventojø,2002 ir 2005 m. atliktø rizikos grupës vaikø bei 1998 ir 2005 m. atliktø lais-vës atëmimo bausmæ atliekanèiø nepilnameèiø tyrimø rezultatai. Taip pat ly-ginti 2002 m. atlikto policijos pareigûnø tyrimo ir 2005 m. atlikto kriminali-

102 Toliau tekste bus vadinami nuteistaisiais.


49

nës justicijos pareigûnø tyrimo policijos pareigûnø dalies rezultatai. Bûtø neko-rektiðka tiesiogiai lyginti 2002 m. tik policijos pareigûnø ir 2005 m. visø kri-minalinës justicijos pareigûnø tyrimø duomenis, todël lyginami tik policijospareigûnø atsakymai, gauti abiejø tyrimø metu.

II.2. NEPILNAMEÈIØ PROBLEMØ ÞINOJIMAS

BEI DELINKVENCIJOS KONTROLËS IR PREVENCIJOS VERTINIMAS

II.2.1. Nepilnameèiø problemø þinojimas

Tyrimo metu norëta iðsiaiðkinti, ar Lietuvos gyventojai ir kriminalinës justicijospareigûnai domisi ir þino aktualias nepilnameèiø problemas, aiðkintasi, ar sky-rësi visø tirtø grupiø nuomonë. Papraðyti nurodyti tuo metu svarbiausias nepil-nameèiø problemas, visø keturiø tyrimø respondentai nurodë jø kelias deðim-tis, kurias sugrupavus pagal turiná gautos pagrindinës devynios grupës. Gautiduomenys buvo reitinguoti ir pateikti 2.1 lentelëje.

2.1 lentelë103. Ávairiø grupiø nurodytos svarbiausios nepilnameèiø problemos(2005 m.)

Gyventojai Pareigûnai Rizikos Nuteistiejigrupës vaikai

Vieta

Nusikaltimai ir kiti teisës paþeidimai 1 3 1 2

Narkotikai 2 4 3 1

Þalingi áproèiai 3 5 2 3(rûkymas ir alkoholio vartojimas)

Neuþimtumas 4 1 7 6

Asmeninës savybës 5 7 4 5ir neigiama draugø átaka

Socialinës ir ekonominës problemos 6 6 8 4

Problemos ðeimoje 7 2 6 8

Problemos mokymo ástaigose 8 8 5 7ar iðsilavinimo stoka

103 Visø tirtø keturiø grupiø atsakymai pateikti 2 priedo 1.1–1.4 lentelëse. Ðioje lentelëjepateikti tik sugrupuotø duomenø reitingai.

50


Rezultatø analizë pradedama nuo Lietuvos gyventojø nuomonës. Pati svar-biausia, gyventojø manymu, yra nepilnameèiø nusikaltimø problema, antrojevietoje – narkotikai, treèioje – þalingi áproèiai (alkoholio vartojimas ir rûky-mas), po to eina neuþimtumas, asmeninës savybës ir neigiama draugø átaka,socialinës ir ekonominës bei problemos ðeimoje ar mokymo ástaigose, iðsilavini-mo stoka. Gyventojø tyrimo rezultatø analizë parodë, kad ávairaus iðsilavinimoir skirtingose vietovëse gyvenantys respondentai skirtingai nurodë svarbiausiasnepilnameèiø problemas. Nusikaltimø problemà labiau akcentavo maþiau iðsi-lavinæ ir maþesniø miesteliø bei kaimo gyventojai, þalingø áproèiø paplitimàdaþniau minëjo vyresnio amþiaus bei turintys viduriná ir þemesná iðsilavinimàrespondentai. Tuo tarpu narkotikø problemai pirmenybæ teikë vilnieèiai beigyventojai, turintys aukðtàjá iðsilavinimà.

Lyginant skirtingø grupiø nuomones matyti, kad kaip paèias svarbiausiasnepilnameèiø problemas ir Lietuvos gyventojai, ir rizikos grupei priskirti vaikai,ir nuteistieji daþniausiai minëjo nusikaltimus ir teisës paþeidimus, narkotikusbei kitus þalingus áproèius. Minëtos grupës gana panaðiai pagal svarbumà ávardi-jo nepilnameèiø problemas, didesnis skirtumas tas, kad gyventojø pagal svarbu-mà ketvirtoje vietoje ávardyta neuþimtumo problema, rizikos grupës vaikø irnuteistøjø manymu, yra maþiau svarbi (6 ir 7 vietos).

Palyginti su kitais, patys jauniausi rizikos grupës vaikai tarp svarbiausiøproblemø daþniau minëjo rûkymà ir alkoholio vartojimà, o vyriausi – nusikal-timus. Didþiuosiuose miestuose gyvenantys vaikai daþniau minëjo nusikalti-mus, o rajonuose ir kaimo vietovëse gyvenantys – alkoholio vartojimà ir rûky-mà. Paþymëtina, kad daugiau nei tris teisës paþeidimus padaræ nepilnameèiaidaþniau minëjo þalingus áproèius ir nusikaltimus. Darytina iðvada, kad var-dindami svarbiausias nepilnameèiø problemas, rizikos grupës vaikai tai darë,remdamiesi savo patirtimi: dariusieji nusikaltimus tarp svarbiausiø problemødaþniausiai minëjo nusikaltimus, vartojantys alkoholá ar rûkantys – þalingusáproèius ir pan. Ið visø tirtø grupiø tik laisvës atëmimo bausmæ atliekantysnepilnameèiai kaip svarbiausià nepilnameèiø problemà pirmoje vietoje nuro-dë narkotikus ir tik po to nusikaltimus bei alkoholio vartojimà ir rûkymà.Tikëtina, kad tokius nuteistøjø vertinimus lëmë jø asmeninë patirtis, nes net27 proc. jø nurodë vartojæ narkotikus (palyginimui – tik 5 proc. rizikos gru-pës vaikø).

Kriminalinës justicijos pareigûnø nuomonë smarkiai skyrësi nuo gyventojøir nepilnameèiø. Pareigûnai labiausiai akcentavo neuþimtumà ir problemas ðei-moje, treèioje vietoje – nusikaltimus ir tik ketvirtoje – narkotikus. Tikëtina, kadtokius respondentø vertinimus lëmë jø asmeninë profesinë patirtis, kuria jieremiasi vardydami svarbiausias nepilnameèiø problemas, t. y. jie daþniausiaivardijo nepilnameèiø, su kuriais dirba, problemas.


51

Skyrësi ávairiø srièiø specialistø ávardytø nepilnameèiø problemø svarba. Kri-minalinës justicijos pareigûnai labiau pabrëþë tas, su kuriomis susiduria jø „klien-tai“. Pvz., nepilnameèiø reikalø policijos ir pataisos inspekcijø pareigûnai beiteisëjai labiau akcentavo neuþimtumà ir problemas mokykloje, tuo tarpu krimi-nalinës policijos tyrëjai – narkotikus, prokurorai – nusikaltimus, o Kauno NTI-PN pareigûnai – socialines ir ekonomines problemas.

Ne maþiau ádomu buvo pasiþiûrëti, kaip pasikeitë Lietuvos gyventojø, poli-cijos pareigûnø ir rizikos grupës vaikø vertinimai per kelerius metus (þr. 2.2lentelæ). Duomenys rodo, kad gyventojø ávardytos svarbiausios nepilnameèiøproblemos per ðeðerius metus pasikeitë nedaug: tik narkotikø problema pagalsvarbumà nusileido nusikaltimams. Policijos pareigûnø tyrimø lyginamoji anali-zë rodo, kad ir toliau pirmoje vietoje nurodomas neuþimtumas, taèiau daug labiauakcentuojamos problemos ðeimoje, o narkotikai atsidûrë ketvirtoje vietoje.

104 Visø tirtø grupiø atsakymai pateikti 2 priedo 2.1–2.4 lentelëse. Ðioje lentelëje pateiktitik sugrupuotø duomenø reitingai.

105 Ðioje lentelëje atskiru stulpeliu pateikiami tik policijos pareigûnø atsakymai ið 2005 m.atlikto kriminalinës justicijos pareigûnø tyrimo.

2.2 lentelë.104 Ávairiø grupiø nurodytø svarbiausiø nepilnameèiøproblemø dinamika

Gyventojai Policijos Rizikospareigûnai105 grupës vaikai

Vieta

2000 m. 2005 m. 2002 m. 2005 m. 2002 m. 2005 m.

Nusikaltimai 2 1 4 3 3 1ir kiti teisës paþeidimai

Narkotikai 1 2 2 4 2 3

Þalingi áproèiai 3 5 5 1 2(rûkymas ir alkoholio vartojimas)

Neuþimtumas 3 4 1 1 4 7


Socialinës 6 3 6 5 8ir ekonominës problemos

Problemos ðeimoje 7 5 2 6 6

Problemos mokymo ástaigose 8 6 8 6 5ar iðsilavinimo stoka

52


Ávardijant svarbiausias nepilnameèiø problemas, per kelerius metus padidëjonepilnameèiø padaromø nusikaltimø ir kitø teisës paþeidimø aktualumas. Kitavertus, visø tirtø grupiø manymu, maþiau aktuali tapo narkotikø problema:2005 m. gyventojai jà nurodë antroje (buvo pirmoje), rizikos grupës vaikai nu-rodë treèioje (buvo antroje), o policijos pareigûnai – ketvirtoje (buvo antroje)vietoje. Narkomanijos problema, dël jau minëtø prieþasèiø aktualiausia tik nu-teistiems nepilnameèiams.

Nepaisant to, kad visos tirtos grupës 2005 m. suteikë dar didesnæ svarbànepilnameèiø nusikaltimø problemai, oficialios statistikos duomenys rodo prie-ðingas uþregistruotø nusikaltimø, kuriuos padarë nepilnameèiai, maþëjimo ten-dencijas. Nuo 2000 iki 2005 m. tokiø nusikaltimø sumaþëjo nuo 5519 iki 4308.Þinoma, dël pirmoje knygos dalyje aptartø prieþasèiø oficialià statistikà reikëtøvertinti su deramu atsargumu, taèiau galima daryti prielaidà, kad padidëjæs tirtøgrupiø susirûpinimas nepilnameèiø nusikaltimø problema menkai susijæs su kri-minogeninës situacijos pablogëjimu.

Tyrimo metu visø keturiø grupiø respondentai buvo praðomi nurodyti, ku-ris ið informacijos ðaltiniø apie nepilnameèiø problemas yra pats svarbiausias.Gauti atsakymai buvo reitinguoti ir pateikti 2.3 lentelëje.

106 Visø tirtø keturiø grupiø atsakymai pateikti 2 priedo 3.1.–3.4. lentelëse. Ðioje lente-lëje pateikti tik sugrupuotø duomenø reitingai.

2.3 lentelë.106 Ávairiø grupiø nurodyti informacijosðaltiniai apie nepilnameèiøproblemas (2005 m.)

Gyventojai Pareigûnai Rizikos Nuteistiejigrupës vaikai

Vieta

Televizija 1 2 1 2

Spauda 2 4 5 5

Asmeninë patirtis 3 1 3 3

Draugai, artimieji 4 5 2 1

Radijas 5 6 6 7

Internetas 6 4 4

Studijos, seminarai, konferencijos,Pamokos, uþklasinë veikla 7 3 7 6


53

Pirmoje vietoje Lietuvos gyventojai nurodë televizijà107, antroje – spaudà,treèioje – asmeninæ patirtá, po to draugus, artimuosius ir radijà. Kitus informa-cijos ðaltinius gyventojai nurodë daug reèiau. Ávardijant informacijos ðaltinius,daug skyrësi gyventojø, turinèiø aukðtàjá iðsilavinimà, nuomonë: jie daþniau nu-rodë asmeninæ patirtá, tuo tarpu daug reèiau nei kiti – televizijà. Nepaisant to,kad rizikos grupës vaikai, nurodydami svarbiausias nepilnameèiø problemas Lie-tuvoje, vertina ið savo, kaip delinkventø, pozicijos, pagrindiniu informacijosapie nepilnameèiø problemas ðaltiniu jie nurodë televizijà. Antroje vietoje buvodraugai ir artimieji, tik treèioje – asmeninë patirtis. Kitus ðaltinius vaikai nuro-dë daug reèiau: internetà, spaudà, radijà ir tik po to pamokas bei uþklasinæ veik-là. Labai panaðiai á ðá klausimà atsakë nuteistieji, pagrindiniu informacijos apienepilnameèiø problemas ðaltiniu nurodæ draugus ir artimuosius, antroje vietoje– televizijà, tik treèioje – asmeninæ patirtá, po to internetà, spaudà, pamokas iruþklasinæ veiklà. Tikëtina, taip yra todël, kad ðie nepilnameèiai dabar atliekalaisvës atëmimo bausmæ ir apie kitø vaikø problemas laisvëje suþino ið tokiøðaltiniø kaip artimieji ir televizija.

Paþymëtina, kad kriminalinës justicijos pareigûnø nurodyti pagrindiniai in-formacijos apie nepilnameèiø problemas ðaltiniai smarkiai skyrësi nuo gyvento-jø ir nepilnameèiø. Pareigûnai vieninteliai pirmoje vietoje nurodë asmeninæ pa-tirtá, o antroje vietoje nurodyta televizija buvo minima dvigubai reèiau. Treèiojevietoje nurodytas informacijos ðaltinis – studijos, seminarai ir konferencijos –taip pat tiesiogiai susijæs su profesine veikla. Ketvirtoje vietoje buvo nurodytaspauda, po to draugai ir artimieji. Buvo ir tokiø atsakymø: „paèiø nepilnameèiøpasakojimai, tiesioginis bendravimas“, „speciali literatûra“, „ávykio vietos apþiû-ra“, „tëvø dalyvavimas“.

Per kelerius metus praktiðkai nepasikeitë rizikos grupës vaikø ir ðiek tiekpakito gyventojø bei policijos pareigûnø vertinimai (þr. 2.4 lentelæ). Palygintisu 2000 m., dabar gyventojai labiau remiasi informacija, gauta ið spaudos nei iðdraugø ar artimøjø, taip pat reèiau vadovaujasi asmenine patirtimi. Policijospareigûnai dabar daugiau informacijos apie nepilnameèius gauna ið seminarø irkonferencijø, tai patvirtina ir 2005 m. pareigûnø tyrimo rezultatai, kai 83 proc.nepilnameèiø reikalø policijos pareigûnø ir 38 proc. kriminalinës policijos ty-rëjø nurodë dalyvavæ mokymuose nepilnameèiø delinkvencijos klausimais. Pertrejus metus iðaugo policijos pareigûnø, kurie dalyvavo specializuotuose moky-muose, skaièius, todël tikëtina, kad iðaugo ir policijos pareigûnø kvalifikacija.

107 Nepaisant to, kad daugiau nei pusë gyventojø turi vaikø iki 18 metø, jie apie nepilna-meèiø problemas suþino ið televizijos.

54


Apibendrinant galima teigti, kad pagrindinis informacijos ðaltinis apie ne-pilnameèiø problemas gyventojams ir patiems nepilnameèiams yra televizija,tuo tarpu kriminalinës justicijos pareigûnams – asmeninë patirtis. Tai paaiðkinapareigûnø ir likusiø grupiø nuomoniø skirtumus vardijant svarbiausias nepilna-meèiø problemas. Darytina prielaida, kad pareigûnai geriau iðmano apie nepil-nameèiø problemas (ekspertø þinojimas) nei patys nepilnameèiai, kurie ðiuoklausimu labiau priskirtini prie gerai informuoto þinojimo.

Ávardijant svarbiausias nepilnameèiø problemas, per kelerius metus tapo ak-tualesni nepilnameèiø padaromi nusikaltimai ir kiti teisës paþeidimai, taèiautuo laikotarpiu buvo stebimos uþregistruotø nusikaltimø, kuriuos padarë nepil-nameèiai, maþëjimo tendencijos. Darytina prielaida, kad padidëjæs tirtø grupiøsusirûpinimas nepilnameèiø nusikaltimø problema menkai susijæs su krimino-genine situacija. Tyrimo rezultatai patvirtina S. Coheno109 áþvalgas, kad nepil-nameèiø delinkvencijos problema visuomenëje yra smarkiai perdedama, o tai

108 Ðioje lentelëje atskiru stulpeliu pateikiami tik policijos pareigûnø atsakymai ið 2005 m.kriminalinës justicijos pareigûnø tyrimo.

109 Cohen, Stanley. 1980. Folk Devils and Moral Panics: The Creation of the Mods andRockers. London: MacGibbon & Kee.

2.4 lentelë. Ávairiø grupiø nurodytø informacijos ðaltiniøapie nepilnameèiø problemas dinamika

Gyventojai Policijos pareigûnai108 Rizikosgrupës vaikai

Vieta

2000 m. 2005 m. 2002 m. 2005 m. 2002 m. 2005 m.

Televizija 1 1 2 2 1 1

Spauda 4 2 5 4 4 5

Asmeninë patirtis 2 3 1 1 3 3

Draugai, artimieji 3 4 3 5 2 2

Radijas 5 5 6 6 5 6

Internetas 6 4

Studijos, seminarai, 6 7 4 3 6 7konferencijos,pamokos, uþklasinëveikla


55

110 Ðià temà plaèiau analizavo A. Dobryninas. Þr. Dobryninas, Aleksandras. 2001. Virtu-ali nusikaltimø tikrovë. Vilnius: Eurigmas.

daþniausiai lemia þiniasklaida, pavieðindama sensacingus atvejus ir pateikdamajuos kaip tipinius110.

II.2.2. Nepilnameèiø delinkvencijos situacijos þinojimas

Analizuojant Lietuvos gyventojø ir kriminalinës justicijos pareigûnø tyrimø re-zultatus, siekta iðsiaiðkinti, kà jie þino apie nepilnameèiø delinkvencijà. Abie-juose tyrimuose respondentø buvo praðoma nurodyti, kokià dalá visø nusikalti-mø Lietuvoje padaro nepilnameèiai. Gyventojø, kurie apie nusikaltimus suþinoið þiniasklaidos, ir kriminalinës justicijos pareigûnø, kuriø pagrindinis informa-cijos ðaltinis – jø asmeninë patirtis, nuomonës nedaug skyrësi: 60 proc. gyven-tojø ir 54 proc. pareigûnø manë, kad nepilnameèiai padaro iki ketvirtadaliovisø nusikaltimø (þr. 2.5 lentelæ).

2.5 lentelë. Gyventojø ir kriminalinës justicijos pareigûnø nuomonë apie tai,kokià dalá visø nusikaltimø Lietuvoje padaro nepilnameèiai (proc., 2005 m.)

Gyventojai Pareigûnai

Iki 5 proc. 9 2

Iki 10 proc. 11 13

Iki 15 proc. 16 14

Iki 20 proc. 24 25

Iki 30 proc. 18 23

Iki 40 proc. 8 16

Daugiau nei 40 proc. 9 5

Remiantis oficialiosios statistikos duomenimis, nepilnameèiai padaro apie15 proc. visø Lietuvoje uþregistruotø nusikaltimø. Þinoma, ne visi atvejai pa-tenka á oficialià uþregistruotø nusikalstamø veikø apskaità, taèiau Lietuvoje në-ra atlikta iðsamiø viktimologiniø tyrimø apie tai, kiek gyventojø buvo nukentë-jæ nuo nepilnameèiø padarytø nusikaltimø. Taèiau vargu ar ámanomi tikslûstokio pobûdþio tyrimai, nes ir paèios nusikaltimø aukos ne visada þino, kas tuosnusikaltimus padarë. Ðiuo atveju informatyvesni bûtø vadinamieji self report ty-

56


rimai. Tam tikra ðiø tyrimø atmaina galima bûtø laikyti autorës atliktus rizikosgrupës vaikø ir nuteistøjø tyrimus, kuriuose buvo pateiktas toks klausimas „Kiekteisës paþeidimø ir nusikaltimø padarëte, kol Jus sulaikë policija?“. Ðiø nepilna-meèiø atsakymus lyginant su gyventojø ir kriminalinës justicijos pareigûnø tyri-mø rezultatais galima bûtø susidaryti iðsamesná vaizdà apie delinkventinio elge-sio paplitimà Lietuvoje.

Tyrimo duomenys rodo, kad ir ðiuo atveju gyventojø ir kriminalinës justici-jos pareigûnø nuomonës skyrësi tik nedaug. Dauguma apklaustøjø (58 proc.gyventojø ir 59 proc. pareigûnø) manë, kad nepilnameèiai padaro apie tris–penkis teisës paþeidimus ar nusikaltimus, kol juos sulaiko policija. Tuo tarpurizikos grupës vaikø ir nuteistøjø atsakymai smarkiai iðsiskyrë (þr. 2.6 pav.). Taisietina su nevienoda ðiø grupiø patirtimi, kuri plaèiau analizuojama ðios dalies3.2 skyriuje.

2.6 pav. Gyventojø ir kriminalinës justicijos pareigûnø nuomonë apie tai, kiek tei-sës paþeidimø ir nusikaltimø padaro nepilnameèiai, kol juos sulaiko policija, beinepilnameèiø nurodytø teisës paþeidimø ir nusikaltimø, kol juos sulaikë policija,kiekis (2005 m.)

Tenka pabrëþti, kad labiausiai skyrësi nuomonës gyventojø, turinèiø skirtin-gà iðsilavinimà: kuo aukðtesnis gyventojø iðsilavinimas, tuo daþniau jie manë,kad nepilnameèiai padaro daugiau nusikaltimø. Lyginant skirtingø srièiø kri-minalinës justicijos atstovø vertinimus minëtu klausimu, matyti, kad nepilna-meèiø reikalø policijos pareigûnai nurodë maþiausià delinkventiniø poelgiø skai-


57

èiø, o Kauno NTI-PN pareigûnai – didþiausià. Tai tiesiogiai siejasi su skirtingo-mis nepilnameèiø, su kuriais dirba pareigûnai, grupëmis: nepilnameèiø reikaløpolicijos pareigûnai daþniausiai dirba su rizikos grupës vaikais, tuo tarpu KaunoNTI-PN pareigûnai – su nuteistaisiais. Perðasi iðvada, kad bent jau minëti parei-gûnai, kurie, palyginti su kitais, intensyviau bendravo su delinkventais, yra kom-petentingi ðiuo klausimu.

Tyrimo metu norëta iðsiaiðkinti, kiek gyventojø þinojimas apie labiausiaipaplitusius delinkvencijos atvejus skyrësi nuo kriminalinës justicijos ekspertøiðmanymo. Gyventojai nëra baudþiamosios teisës ekspertai ir negali tiksliai kva-lifikuoti nusikalstamø veikø, taèiau buvo daroma prielaida, kad dauguma þmo-niø, vadovaudamiesi sveiku protu, gali ávardyti tradicinius nusikaltimus, tuolabiau kad dalis teisës paþeidimø buvo paaiðkinti kasdienës kalbos þodþiais. Dau-gumos gyventojø manymu, nepilnameèiai daþniausiai nusikalsta elgdamiesi chu-liganiðkai (muðasi, keikiasi, triukðmauja), vieðoje vietoje vartoja alkoholinius gë-rimus bei vagia (þr. 2.7 lentelæ). Kitus teisës paþeidimus, tokius kaip kûnosuþalojimà, narkotikø vartojimà ar turto sunaikinimà nurodë kas treèias respon-dentas. Skyrësi ávairiose vietovëse gyvenanèiø respondentø nuomonë apie daþ-niausiai pasitaikanèius delinkventinius poelgius. Pvz., nedideliø miesteliø ir kai-mo vietoviø gyventojai daþniau nurodë alkoholiniø gërimø vartojimà, vilnieèiai– narkotikø vartojimà, o kitø keturiø didþiøjø miestø gyventojai – vagystes.

2.7 lentelë. Gyventojø ir pareigûnø nuomonë apie tai, kokius teisës paþeidimusir nusikaltimus daþniausiai padaro nepilnameèiai (proc., 2005 m.)


Chuliganizmas (triukðmavimas, keikimasis ir pan.) 63 68

Alkoholiniø gërimø vartojimas vieðoje vietoje 57 53

Vagystës 55 82

Kûno sumuðimas, suþalojimas 36 24

Narkotikø vartojimas 33 15

Turto suþalojimas, sunaikinimas 28 13

Plëðimas 14 37

Iðþaginimas 5 1

Nuþudymas 2 2

Nepaisant to, kad kriminalinës justicijos pareigûnai ir gyventojai nurodëtuos paèius tris teisës paþeidimus, kuriuos, jø manymu, daþniausiai padaro ne-pilnameèiai, skyrësi pareigûnø ir gyventojø nuomonë apie ðiø paplitimà. Dau-

58


gumos pareigûnø manymu, daþniausiai nepilnameèiai padaro vagystes (nurodë82 proc.), chuliganizmus (68 proc.) bei vartoja alkoholinius gërimus (53 proc.),daug reèiau pareigûnai nurodë plëðimus ir kûno suþalojimus. Reikia paþymëti,kad kriminalinës justicijos pareigûnø atsakymai praktiðkai atitiko ir oficialiosstatistikos duomenis apie uþregistruotus nepilnameèiø padarytus nusikaltimus,ir paèiø delinkventø nurodytus paþeidimus, kuriuos jie padarë.

Taip pat pastebëta þymiø skirtumø tarp ávairiø srièiø specialistø vertinimø.Pvz., nepilnameèiø reikalø policijos pareigûnai daþniau nurodë alkoholiniø gë-rimø vartojimà, o Kauno NTI-PN pareigûnai – plëðimus (þr. 2.8 pav.). Tikëti-na, kad minëti pareigûnai sprendþia pagal tai, kokius teisës paþeidimus ar nusi-kaltimus daþniausiai daro nepilnameèiai, su kuriais jie dirba: daugiausianepilnameèiø laisvës atëmimo bausmæ atlieka uþ plëðimus, o pusë rizikos grupësvaikø nurodë vartojæ alkoholinius gërimus.

2.8 pav. Ávairiø kriminalinës justicijos atstovø nuomonë apie tai, kokius teisëspaþeidimus ir nusikaltimus daþniausiai padaro nepilnameèiai (proc., 2005 m.)

Ne maþiau buvo ádomu suþinoti, kaip gyventojai, kriminalinës justicijos pa-reigûnai bei nepilnameèiai delinkventai, su kuriais jie dirba, vertino nepilname-èiø nusikaltimø prieþastis. Ar skyrësi gyventojø labiau þiniasklaidos paveiktasþinojimas nuo ekspertø, t. y. paèiø delinkventø ir su jais dirbanèiø pareigûnø


59

iðmanymo? Respondentams vertinti buvo pateiktos nepilnameèiø nusikaltimøprieþastys, kurias jie sudëliojo pagal svarbumà.

Reitingavus rezultatus matyti, kad gyventojai, kriminalinës justicijos parei-gûnai ir rizikos grupës vaikai panaðia tvarka sudëliojo nepilnameèiø nusikaltimøprieþastis. Gyventojai ir pareigûnai pirmoje vietoje nurodë blogà auklëjimà ðei-moje, antroje – neigiamà kiemo, gatvës átakà, treèioje – neuþimtà laisvalaiká,ketvirtoje – nepilnameèio asmenines savybes. Rizikos grupës vaikai pirmàsiasdvi prieþastis sukeitë vietomis. Ðiø grupiø vertinimu, maþiausiai nepilnameèiønusikaltimams turi átakos þiniasklaida (þr. 2.9 lentelæ).

2.9 lentelë111. Ávairiø grupiø nurodytos nepilnameèiø nusikaltimø prieþastys (2005 m.)

Gyventojai Pareigûnai Rizikos Nuteistieji grupësvaikai

Vieta

Blogas auklëjimas ðeimoje 1 1 2 5

Neigiama kiemo, gatvës átaka 2 2 1 2

Neuþimtas laisvalaikis 3 3 3 4

Nepilnameèio asmeninës savybës 4 4 4 1

Nepakankama mokyklos,kitø auklëjimo ástaigø kontrolë 5 6 7 6

Sunki ðalies socialinëbei ekonominë padëtis 6 5 5 7

Blogas teisësaugos institucijø darbas 7 8 6 3

Neigiama þiniasklaidos átaka 8 7 8 8

111 Visø tirtø keturiø grupiø atsakymai pateikti atskirose 2 priedo 4.1.–4.4. lentelëse, oðioje lentelëje pateikti tik sugrupuotø duomenø reitingai.

Minëtu klausimu smarkiai skyrësi laisvës atëmimo bausmæ atliekanèiø ne-pilnameèiø vertinimai. Paþymëtina, kad dauguma ðiø nepilnameèiø turi nema-þà nusikalstamà patirtá: ne kartà teisti, neretai uþ sunkius nusikaltimus, todëlðiuo atveju jø þinojimas gali bûti prilygintas ekspertø iðmanymui. Ávardydamisvarbiausias nepilnameèiø nusikaltimø prieþastis, nuteistieji buvo savikritiðki:pirmoje vietoje nurodë neigiamas nepilnameèio savybes, antroje vietoje – ne-igiamà kiemo ar gatvës átakà. Skirtingai nei kitos tirtos grupës, nuteistieji turëjopriekaiðtø dël teisësaugos institucijø darbo, kuris buvo minimas treèioje vietoje.

60


Tyrimo duomenys leidþia teigti, kad nepilnameèiai linkæ prisiimti asmeninæatsakomybæ dël nusikalstamo elgesio, o antràjà prieþastá gerai iliustruoja statisti-niai duomenys, kad dauguma nepilnameèiø nusikaltimø yra grupiniai. Nuteis-tøjø tyrimas parodë, kad tik 15 proc. nusikaltimus padarë vieni, ir tik 10 proc.neturëjo draugø, kurie dël delinkventinio elgesio neturëjo reikalø su policija.Dël treèiosios pagal svarbumà nuteistøjø nurodytos nepilnameèiø nusikaltimøprieþasties – blogo teisësaugos institucijø darbo – kyla nemaþai klausimø. Tikë-tina, kad dël ávairiø prieþasèiø (taip pat ir dël netinkamo pareigûnø elgesio)neigiamai pareigûnus vertinantys nepilnameèiai blogiau vertino pareigûnø dar-bà visose srityse. Galimas ir kitas paaiðkinimas, kad ðie nepilnameèiai áþvelgianeigiamà kriminalinës justicijos pusæ (jà analizavo kritinës kriminologijos atsto-vai112), kad ði sistema pati „gamina nusikaltëlius“.

Remiantis knygos ávade aptarta D. Matzos113 delinkvencijos samprata, ne-pilnameèiai dreifuoja tarp visuotinai priimtino ir delinkventinio elgesio, o dau-guma nepilnameèiø „iðauga“ delinkvencijà, t. y. suaugæ nustoja daryti teisëspaþeidimus ir nusikaltimus. Tyrimo metu norëta iðsiaiðkinti, ar ði mintis atrodoreali visoms tirtoms grupëms. Pusë visø tirtø grupiø apklaustøjø manë, jog dalisdelinkventø suaugæ pirmenybæ teikia visuotinai priimtinam, o ne delinkventi-niam elgesiui (þr. 2.10 pav.). Tuo tarpu abejojanèiøjø, kad nepilnameèiai gali„pasitaisyti“, dalis skyrësi. Skeptiðkiausiai buvo nusiteikæ kriminalinës justicijospareigûnai – 45 proc. nurodë, kad ir suaugæ dauguma nepilnameèiø tæsia nusi-kalstamà veiklà, tuo tarpu optimistiðkiausi buvo rizikos grupës vaikai – taipmananèiø buvo 25 proc. Taèiau pastebëta, kad daugiau teisës paþeidimø pada-ræ rizikos grupës vaikai daþniau nurodë, kad dauguma nepilnameèiø nusikalti-mus daro ir suaugæ. Tyrimo duomenys parodë, kad gyventojø nuomonë ma-þiausiai skyrësi nuo nuteistøjø nuomonës. Ádomu, kad pesimistiðkiausiai buvonusiteikæ gyventojai, turintys aukðtàjá universitetiná iðsilavinimà.

Toks kriminalinës justicijos pareigûnø skeptiðkumas vertinant nepilname-èiø galimybæ „pasitaisyti“ siejamas su jø poþiûriu á nepilnameèius, su kuriais jietiesiogiai dirba: blogiau delinkventus vertinantys pareigûnai daþniau nurodë,kad dauguma jø ir suaugæ tæsia nusikalstamà veiklà. Paþymëtina, kad ir vienu, irkitu klausimu apie delinkventus geriau, palyginti su kitø institucijø atstovais,atsiliepë nepilnameèiø reikalø policijos ir pataisos inspekcijø pareigûnai, o blo-

112 Èia turima omenyje pirmoje knygos dalyje trumpai aptartus norvegø kritinës krimino-logijos atstovo Nilso Christie bei prancûzø sociologo Michelis Foucault veikalus. Þr. Chris-tie, Nils. 1999. Nusikaltimø kontrolë kaip pramonë. Á Gulagà – Vakarø stiliumi. Vilnius:Eurigmas; Foucault, Michel. 1998. Disciplinuoti ir bausti. Kalëjimo gimimas. Vilnius.



61

giau – Kauno NTI-PN pareigûnai ir kriminalinës policijos tyrëjai. Analizuojantpolicijos ir pataisos institucijø atstovø poþiûrá á delinkventus akivaizdþiai matytitam tikrø vertinimø panaðumø bei skirtumø. Ðiame tyrime abiems minëtomsinstitucijoms atstovavo po dvi specialistø rûðis: policijoje – nepilnameèiø reikaløpolicijos pareigûnai ir kriminalinës policijos tyrëjai, o pataisos srityje – pataisosinspekcijø ir Kauno NTI-PN pareigûnai. Savo poþiûriu á delinkventus tarpusavy-je panaðesni nepilnameèiø reikalø policijos ir pataisos inspekcijø pareigûnai; kri-minalistø ir ákalinimo ástaigos atstovø nuomonës taip pat yra panaðios.

Tikëtina, kad pirmosios poros atstovai labiau tiki nepilnameèiø, su kuriaisdirba, galimybe gráþti prie visuotinai priimtino elgesio. Ðie pareigûnai, be prie-þiûros, atlieka taip pat ir tam tikras socialines funkcijas, domisi nepilnameèiøsocialine aplinka, jø problemomis ir bando padëti jas spræsti. Visai kitokia situ-acija susiklostë kriminalinës policijos tyrëjø ir Kauno NTI-PN pareigûnø atveju.Jie paprastai turi reikalø su tais nepilnameèiais, kurie turi „turtingesnæ“ nusikals-tamà patirtá. Paèiø pareigûnø poþiûris á tokius delinkventus paprastai labiau for-malus, per daug nesigilinant á delinkventinio poelgio prieþastis. Kita vertus, pvz.,kriminalinës policijos tyrëjai ikiteisminio tyrimo metu paprastai palaiko nukentë-jusiojo, o ne átariamojo pusæ. Padaryto nusikaltimo, ypaè jei jis sunkus, atvejusunkiau atriboti neteisëto poelgio smerkimà nuo já padariusios asmens smerkimo.

2.10 pav. Ávairiø grupiø nuomonë apie tai, ar nepilnameèiai teisës paþeidëjai suaugænepaþeidþia teisës ir nedaro nusikaltimø (2005 m.)

62


Duomenø analizë rodo neigiamà abipusá dalies pareigûnø ir delinkventønusistatymà, kuris, tikëtina, vyksta tokia tvarka: nepilnameèiø delinkventiniselgesys sukelia neigiamà pareigûnø poþiûrá á juos, neigiamas pareigûnø poþiûrisá delinkventus kartais pasireiðkia neleistinu elgesiu, o patyræ toká pareigûnø elge-sá delinkventai susidaro dar blogesnæ nuomonæ apie kriminalinës justicijos siste-mà ir pareigûnus. Kità kartà patekæ á panaðià situacijà nepilnameèiai pasiruoðiagalimai neigiamai pareigûnø reakcijai, o kartais savo sàmoningu ar nesàmonin-gu elgesiu jà ir paskatina.

Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvos gyventojø ir kriminalinës justici-jos pareigûnø poþiûris á nepilnameèiø delinkvencijos prieþastis skiriasi nedaug.Tiek vieni, tiek kiti mano, kad pagrindinë delinkvencijos prieþastis yra prastossocialinës sàlygos (blogas auklëjimas ðeimoje, neigiama bendraamþiø átaka, ne-uþimtas laisvalaikis), t. y. dëmesá skyrë tiems patiems dalykams, kuriuos akcen-tavo daugelis pirmoje knygos dalyje minëtø pozityvistiniø teorijø. Tuo tarpunuteisti nepilnameèiai, vertindami galimas delinkventinio elgesio prieþastis, lin-kæ prisiimti asmeninæ atsakomybæ uþ savo delinkventiná elgesá ir kritiðkai vertin-ti kriminalinës justicijos darbà ðioje srityje. Reikia pabrëþti, kad gyventojø nuo-monë apie nepilnameèiø delinkvencijos situacijà Lietuvoje, tiek apie tikëtinà jospaplitimà, tiek apie daþniausiai nepilnameèiø daromus teisës paþeidimus, nuokriminalinës justicijos pareigûnø ir paèiø delinkventø skyrësi tik nedaug.

II.2.3. Nepilnameèiø delinkvencijos kontrolësir prevencijos vertinimas

Tyrimo metu domëtasi, kaip kriminalinës justicijos pareigûnai ir Lietuvos gy-ventojai vertino nepilnameèiø delinkvencijos kontrolæ ir prevencijà. Todël jøbuvo praðoma ávertinti ðiø institucijø darbà, siekiant sumaþinti nepilnameèiønusikaltimø skaièiø Lietuvoje: teisësaugos ir teisminiø institucijø, apskritai ðvie-timo sistemos, baþnyèios, nevalstybiniø organizacijø (toliau – NVO), Preziden-tûros, Vyriausybës, Seimo ir þiniasklaidos (þr. 2.11 pav.). Nestebina, kad vertin-dami ðiø institucijø darbà, kriminalinës justicijos pareigûnai didþiausiusnuopelnus paskyrë jø atstovaujamoms institucijoms: net 84 proc. apklaustøpareigûnø labai gerai ir greièiau gerai vertino teisësaugos ir teisminiø institucijødarbà. Kitø institucijø veikla – apskritai ðvietimo sistemos, baþnyèios ir NVO –ðioje srityje buvo vertinama teigiamai, taèiau daug kukliau.

Tuo tarpu 58 proc. pareigûnø greièiau blogai ir labai blogai vertino þiniask-laidos, 55 proc. – Seimo, 54 proc. – Vyriausybës ir ministerijø ir 37 proc. –Prezidentûros darbà ðioje srityje. Paþymëtina, kad net treèdalis apklaustøjø ne-turëjo nuomonës, vertindami baþnyèios, NVO, o net 42 proc. – Prezidentûros


63

darbà ðioje srityje. Tikëtina, kad pareigûnai turi per maþai informacijos apie ðiøinstitucijø veiklà, kad galëtø ávertinti jø darbà.

Gautø duomenø analizë parodë, kad ávairûs kriminalinës justicijos atstovaigana skirtingai vertino minëtø ástaigø darbà. Pvz., geriausiai teisësaugos ir teis-miniø institucijø darbà, maþinant nepilnameèiø nusikaltimø skaièiø, ávertinoteisëjai ir nepilnameèiø reikalø policijos pareigûnai, o prasèiausiai – Kauno NTI-PN pareigûnai (gerai ávertino tik 64 proc.). Tikëtina, kad prastesniems nei kitøpareigûnø vertinimams galëjo turëti átakos tai, kad ákalinimo ástaigø pareigûnainepriskiria savæs teisësaugos institucijoms. Kitas tikëtinas paaiðkinimas, kad jie,kasdien dirbdami su „paèiais sunkiausiais“ nepilnameèiais, labiau abejoja ðiøinstitucijø darbo veiksmingumu.

Þiniasklaidos darbà ðioje srityje geriausiai ávertino Kauno NTI-PN pareigû-nai, o blogiausiai – prokurorai. Tikëtina, kad tokiems prokurorø vertinimamsturëjo átakos pastaraisiais metais kai kuriø spaudos leidiniø nuolatinis neigiamosinformacijos apie prokurorus pateikimas. Tuo tarpu toká palankø (labiau teigia-mà, nei neigiamà) ir panaðø á Lietuvos gyventojø Kauno NTI-PN pareigûnø ver-tinimà galima bûtø aiðkinti daug þemesniu iðsilavinimu nei likusiø pareigûnø.

2.11 pav. Institucijø darbo, siekiant sumaþinti nepilnameèiø nusikaltimø skaièiøLietuvoje, vertinimas. 2005 m. kriminalinës justicijos pareigûnø tyrimo rezultatai

64


Dauguma Kauno NTI-PN pareigûnø, dirbanèiø priþiûrëtojais, turi viduriná arbaaukðtesnájá iðsilavinimà, be to, paprastai jie labai retai bendravo su kitais krimina-linës justicijos pareigûnais. Todël tikëtina, kad jie ðiuo atveju neprisiima sau perþiniasklaidà pateikiamos neigiamos informacijos apie teisësaugos institucijas (daþ-niausiai apie policijà), o labiau tapatinasi su daugumos gyventojø poþiûriu á þi-niasklaidà. Þinoma, tokiems teiginiams patvirtinti reikëtø papildomø tyrimø.

Apskritai ðvietimo sistemos darbà geriausiai vertino teisëjai, nepilnameèiø rei-kalø policijos ir pataisos inspekcijø pareigûnai. Pastarieji savo darbe daþniau susi-duria su ðvietimo sistemos atstovais (mokytojais, socialiniais pedagogais), todëltikëtina, kad gali geriau ávertinti jø darbà. Tuo labiau kad, pvz., nepilnameèiøreikalø policijos pareigûnai patys neretai uþsiima ðvieèiamuoju darbu nepilname-èiø delinkvencijos prevencijos srityje. Geriausiai Prezidentûros darbà, siekiant su-maþinti nepilnameèiø nusikaltimø skaièiø, ávertino prokurorai ir teisëjai: jie vie-ninteliai Prezidentûros darbà ávertino labiau teigiamai, nei neigiamai. Toká ðiø

2.12 pav. Institucijø darbo, siekiant sumaþinti nepilnameèiø nusikaltimøskaièiø Lietuvoje, vertinimas. 2002 m. policijos pareigûnø ir 2005 m.114

kriminalinës justicijos pareigûnø tyrimø rezultatai

114 Ðioje diagramoje atskiru stulpeliu pateikiami tik policijos pareigûnø atsakymai ið2005 m. kriminalinës justicijos pareigûnø tyrimo. Ðio tyrimo metu buvo apklausta 574policijos pareigûnai. Tokios imties atveju statistinës paklaidos ribos nevirðija 4,5 proc., esant95 proc. patikimumui.


65

pareigûnø vertinimà galima bûtø sieti su jø tam tikru lojalumu, nes ir generalinisprokuroras, ir teisëjai yra skiriami Lietuvos Respublikos Prezidento.

NVO darbà minëtoje srityje geriausiai vertino tie pareigûnai, su kuriais josdaþniausiai bendravo, t. y. nepilnameèiø reikalø policijos pareigûnai ir pataisosinspekcijø pareigûnai, tuo tarpu blogiausiai – Kauno NTI-PN pareigûnai. Ti-këtina, kad tokius pareigûnø vertinimus galëjo lemti turëta neigiama patirtisdirbant su NVO. Pvz., privaèiø pokalbiø su Kauno NTI-PN administracijametu paaiðkëjo, kad nemaþa NVO dalis, deklaruojanèiø, kad dirba su nuteistai-siais, apsiriboja tuo, kad á ðià ástaigà nuolat atveþa vaikø ekskursijas ir nepakan-kamai dirba su buvusiais nuteistaisiais, kai jie paleidþiami á laisvæ.

Reikia paþymëti, kad per trejus metus pasikeitë policijos pareigûnø poþiûrisá kai kuriø institucijø darbà, siekiant sumaþinti nepilnameèiø nusikaltimø skai-èiø Lietuvoje (þr. 2.12 pav.). Palyginti su 2002 metais, nuo 79 iki 89 proc.iðaugo policijos pareigûnø, gerai ávertinusiø teisësaugos ir teisminiø institucijødarbà minëtoje srityje, skaièius. Taip pat sumaþëjo policijos pareigûnø, kurieblogai vertino NVO, Seimo ir Prezidentûros darbà. Tuo tarpu dar blogiau neiprieð trejus metus vertintas þiniasklaidos darbas ðioje srityje: greièiau blogai irlabai blogai vertinanèiø padidëjo nuo 49 iki 62 proc.

Toliau aptartina, kaip gyventojai vertina ávairiø institucijø darbà siekiantsumaþinti nepilnameèiø nusikaltimø skaièiø Lietuvoje (þr. 2.13 pav.). Geriau-

2.13 pav. Institucijø darbo, siekiant sumaþinti nepilnameèiø nusikaltimø skaièiøLietuvoje, vertinimas. 2000 ir 2005 m. gyventojø tyrimø rezultatai

66


siai buvo vertinamas baþnyèios (labai gerai ir greièiau gerai nurodë 63 proc.)bei apskritai ðvietimo sistemos darbas (57 proc.). Greièiau gerai nei blogai bu-vo ávertintas þiniasklaidos (50 proc.) ir NVO darbas. Beje, net treèdalis ap-klaustøjø negalëjo ávertinti NVO darbo. Tuo tarpu teisësaugos ir teisminiø ins-titucijø darbas buvo vertinamas neutraliai. Kitø institucijø darbà minëtoje srityjegyventojai vertino greièiau neigiamai nei teigiamai: 59 proc. greièiau blogai irlabai blogai ávertino Seimo, 52 proc. – Vyriausybës ir ministerijø ir 49 proc.Prezidentûros darbà.

Paþymëtina, kad yra tiesioginë priklausomybë tarp to, kaip gyventojai verti-no institucijø darbà, siekiant sumaþinti nepilnameèiø nusikaltimø skaièiø Lie-tuvoje, ir pasitikëjimo ðiomis institucijomis. Remiantis Visuomenës nuomonësir rinkos tyrimø centro „Vilmorus“ duomenimis115, tarp institucijø, kuriomisgyventojai pasitiki labiausiai, buvo baþnyèia (67 proc. versus 10 proc.), ðvieti-mo sistema (60 proc. versus 8 proc.) ir þiniasklaida (48 proc. versus 17 proc.),o pasitikëjimas Seimu (8 proc. versus 65 proc.) ir Vyriausybe (16 proc. versus

49 proc.) – vienas ið maþiausiø. Darytina prielaida, kad gyventojai ne tiek ver-tino minëtø institucijø darbà konkreèioje srityje, kiek iðreiðkë bendrà poþiûrá áðias institucijas, t. y. jei gyventojai pasitiki kuria nors institucija, jie geriau ver-tino ir jos darbà tam tikroje srityje, ir atvirkðèiai, nepasitikëjimas institucija su-menkina ir jos darbo vertinimà.

Tyrimo duomenø analizë parodë, kad buvo dideliø minëtø institucijø darbovertinimo skirtumø tarp ávairaus amþiaus ir skirtingose vietovëse gyvenanèiøþmoniø. Baþnyèios ir Prezidentûros darbà geriau vertino vyresnio amþiaus þmo-nës. Seimo darbà geriausiai vertino þemesnio iðsilavinimo ir maþesnëse vietovësegyvenantys respondentai. Þiniasklaidos darbà geriausiai vertino kaimo vietoviøgyventojai, tuo tarpu vilnieèiai – blogiausiai.

Iðanalizavus minëtø institucijø darbo vertinimo dinamikà matyti, kad perðeðerius metus pagerëjo visø iðvardytø institucijø darbo, siekiant sumaþinti ne-pilnameèiø nusikaltimø skaièiø Lietuvoje, ávertinimas. Pvz., 2000 m. gyvento-jai teisësaugos ir teisminiø institucijø darbà ðioje srityje vertino neigiamai, o2005 m. – neutraliai. Tuo tarpu ðvietimo sistemos ir NVO darbas ið neigiamovertinimo pakito á teigiamà.

115 Tyrimas atliktas 2006 m. sausio 12–15 d., buvo apklausti 1008 18 metø ir vyresniLietuvos gyventojai. Apklausos bûdas: interviu respondento namuose. Respondentams ver-tinti buvo pateiktos ðios institucijos: baþnyèia, socialinë apsauga, ðvietimas, kariuomenë, Pre-zidentas, bankai, þiniasklaida, Konstitucinis Teismas, sveikatos apsauga, savivaldybës, Vals-tybës kontrolë, policija, teismai, Vyriausybë, Seimas ir politinës partijos. Prieiga per interne-tà http://www.vilmorus.lt/index.php?lng=lt&page_id=16, [2006 02 04].


67

116 Respondentai galëjo rinktis tris atsakymo variantus.

Toliau aptariamas visø tirtø respondentø grupiø poþiûris á delinkventamstaikomas prevencines priemones. Tokiu bûdu buvo norëta palyginti gyventojø,kriminalinës justicijos ekspertø bei tø, kuriems tokios priemonës galëtø bûtitaikomos, nuomones. 2.14 pav. matyti, kad visos tirtos grupës nuolatinæ tëvøprieþiûrà bei privalomà mokyklos lankymà laiko veiksmingiausiomis nepilna-meèiø delinkvencijos priemonëmis.

Absoliuti dauguma gyventojø (98 proc.) manë, kad pati veiksmingiausiapriemonë nepilnameèiams delinkventams yra nuolatinë tëvø prieþiûra, o kitaspriemones nurodë bent dvigubai maþiau apklaustøjø: 42 proc. nurodë nuolati-næ policijos ar pataisos inspekcijø pareigûnø prieþiûrà (daþniausiai neturintysvaikø), 40 proc. – privalomà mokyklos lankymà (daþniausiai gyvenantys nedi-deliuose miesteliuose ar kaimo vietovëse). Kitos priemonës, gyventojø nuomo-ne, bûtø maþiau veiksmingos.

Ne maþiau ádomi buvo ir paèiø delinkventø nuomonë apie jiems taikomøprevenciniø priemoniø veiksmingumà. Rizikos grupës vaikø ir nuteistøjø nuo-monës vertinant minëtas priemones buvo panaðios. Veiksmingiausia priemone

2.14 pav.116 Kaip ávairios grupës vertina priemoniø, taikytinø nepilnameèiams tei-sës paþeidëjams, veiksmingumà (2005 m.)

68


laikoma nuolatinë tëvø prieþiûra (nurodë 65 proc. nuteistøjø ir 47 proc. rizi-kos grupës vaikø), po to sekë privalomas mokyklos lankymas (atitinkamai 47 ir39 proc.), draudimas iðeiti ið namø tam tikru laiku (37 ir 26 proc.) bei ekskur-sija á nepilnameèiø ákalinimo ástaigà (27 ir 32 proc.). Tuo tarpu suaugusieji(gyventojai ir pareigûnai) pastarosios priemonës nelaiko tokia efektyvia. Paþy-mëtina, kad ketvirtadalis rizikos grupës vaikø gana veiksminga laiko nuolatinæpareigûnø prieþiûrà, taèiau daþniausiai tie, kurie padaræ tik vienà teisës paþeidi-mà, o abejonë dël ðios priemonës veiksmingumo didëja sulig didesniu padarytøteisës paþeidimø kiekiu.

Kriminalinës justicijos pareigûnai nebuvo tokie vieningi, rinkdami kurià norsvienà ið minëtø delinkvencijos prevencijos priemoniø. Jie pirmenybæ teikë tomspriemonëms, kurios buvo susijusios su jø ávardytomis dviem svarbiausiomis ne-pilnameèiø problemoms – neuþimtumu ir problemomis ðeimoje: 57 proc. pa-reigûnø nurodë nuolatinæ tëvø prieþiûrà, 47 proc. – privalomà mokyklos lan-kymà bei 42 proc. – draudimà iðeiti ið namø tam tikru laiku. Beje, dëlvadinamosios „komendanto“, arba „vaikø valandos“ ávedimo, t. y. draudimovieniems vaikams iðeiti ið namø tam tikru laiku, diskusijos vyksta jau keletàmetø.

Gana veiksmingomis pareigûnai laiko tas priemones, kurios susijusios sunepilnameèio asmeninëmis pastangomis atlyginti delinkventiniu poelgiu pada-rytà materialinæ þalà: 31 proc. viena efektyviausiø prevenciniø priemoniø nu-rodë visuomenei naudingà darbà, o 25 proc. – þalos ið savo pinigø atlyginimà.Paþymëtina, kad kriminalinës justicijos pareigûnai, kitaip nei gyventojai, ganaskeptiðkai vertino nuolatinæ pareigûnø prieþiûrà. Gyventojai tikisi ið policijosfizinës apsaugos, kurios ði negali suteikti. Naivu bûtø tikëtis nuolatinës linkusiønusikalsti vaikø prieþiûros, kai rajone dirba tik keli nepilnameèiø reikalø polici-jos pareigûnai, kuriø aptarnaujamoje teritorijoje yra po kelis ar net keliasdeðimttûkstanèiø vaikø iki 18 metø.

1997 metais autorës atliktas Lietuvos gyventojø poþiûrio á policijà tyrimas117

parodë, kad gyventojai savo saugumo jausmà bei policijos darbo vertinimà siejosu policijos „matomumu“118, t. y. kaip daþnai respondentai matë patruliuojan-èius pareigûnus. Panaðias tendencijas, siejanèias gyventojø saugumo jausmà supolicijos pareigûnø buvimu, parodë ir 2003 m. A. Dobrynino ir V. Gaidþio

117 Pagal parengtà klausimynà Vidaus reikalø ministerijos uþsakymu reprezentatyvià so-ciologinæ apklausà atliko rinkos ir vieðosios nuomonës tyrimø agentûra SIC. Tyrimas vyko1997 m. rugpjûèio mën. Individualiø interviu metodu visoje Lietuvoje buvo apklausta 1020ðeðiolikos metø ir vyresniø gyventojø. Buvo panaudota daugiapakopë tikimybinë atranka.

118 Respondentams buvo pateiktas klausimas „Kiek kartø per paskutinæ savaitæ matëtepatruliuojantá policijos pareigûnà?“


69

atliktas tyrimas119: net 80 proc. gyventojø saugiai jautësi ten, kur yra policijospareigûnai, ir tik 20 proc. jautësi saugûs ten, kur policijos pareigûnø nëra.

Gráþtant prie poþiûrio apie prevenciniø priemoniø veiksmingumà matyti,kad akivaizdþiai skyrësi ávairiø srièiø pareigûnø nuomonës (þr. 2.15 pav.). Pvz.,nepilnameèiø reikalø policijos pareigûnai, kriminalinës policijos tyrëjai ir pro-kurorai labiau tikëjo visuomenei naudingu darbu, pastarieji gera priemone laikëir uþdarymà kelioms dienoms á policijos areðtinæ, o teisëjai, palyginti su kitais,daug labiau tikëjo nuolatine policijos ar pataisos inspekcijø pareigûnø prieþiûra.Ðios grupës poþiûris gana artimas gyventojø nuomonei.

119 Tyrimas atliktas pagal Jungtiniø Tautø vystymo Lietuvoje atstovybës programà „Para-ma ágyvendinant Nacionaliná þmogaus teisiø rëmimo ir apsaugos veiksmø Lietuvos Respub-likoje planà“. Tyrimà 2003 m. spalio 23–31 d. atliko Visuomenës nuomonës ir rinkos tyri-mø centras „Vilmorus“. Tyrimo metu interviu forma apklausti 1003 aðtuoniolikos metø irvyresni Lietuvos gyventojai. Buvo panaudota daugiapakopë tikimybinë atranka. Þr. Dobry-ninas, Aleksandras ir Gaidys, Vladas. 2004. Ar saugi Lietuvos visuomenë? Lietuvos gyventojøviktimizacijos patirtis ir poþiûris á baudþiamàjà justicijà bei visuomenës saugumà. Vilnius: Per-to ofsetas.


2.15 pav.120 Apklaustøjø nuomonë, kokios priemonës nepilnameèiams teisës paþei-dëjams bûtø veiksmingiausios (2005 m.)

70


Tyrimo metu kriminalinës justicijos pareigûnai taip pat vertino ir kitø ben-dresniø priemoniø, maþinanèiø nepilnameèiø nusikaltimø skaièiø Lietuvoje,veiksmingumà. Kaip ir galima buvo tikëtis, pareigûnai mano, kad dauguma jøgana svarbios: net 90 proc. apklaustøjø mano, jog bûtina uþtikrinti nepilname-èiø uþimtumà, 89 proc. – glaudþiau bendradarbiauti ávairioms nepilnameèiøtarnyboms, 88 proc. – tobulinti policijos prevenciná darbà, 82 proc. – stiprintiðvietimo ir auklëjimo darbà mokykloje, 82 proc. – padidinti nepilnameèiø nu-sikaltimø iðaiðkinamumà, 81 proc. – gerinti teisësaugos ástaigø darbà, 81 proc.– akcentuoja darbà su nepilnameèiais, gráþusiais ið ákalinimo ástaigø, 77 proc. –programas, skirtas gerinti ðalies socialinei ir ekonominei padëèiai, 76 proc. –baudþiamøjø ástatymø tobulinimà, 60 proc. – alternatyvas laisvës atëmimo baus-mëms ir net 54 proc. – bausmiø nepilnameèiams grieþtinimà.

Ádomu, kad vertinant bausmiø nepilnameèiams grieþtinimo veiksmingumà,pastebëta, jog skirtingø srièiø specialistø nuomonës labai skiriasi. Ðios priemo-nës veiksmingumu neabejoja net 67 proc. nepilnameèiø reikalø policijos parei-gûnø ir 62 proc. Kauno NTI-PN pareigûnø, t. y. daþniausiai su nepilname-èiais delinkventais dirbantys pareigûnai. Tuo tarpu paþangiausiai màsto teisëjaiir pataisos inspekcijø pareigûnai: daugiau nei dvigubai ðiø pareigûnø minëtàpriemonæ laiko maþiau veiksminga. Tikëtina, kad teisëjai, kurie skiria bausmes,ir pataisos inspekcijø pareigûnai, kurie priþiûri bausmiø, nesusijusiø su laisvësatëmimu, vykdymà, remdamiesi asmenine patirtimi gali kompetentingiau áver-tinti, ar veiksmingas yra bausmiø grieþtinimas.

Tos paèios tendencijos pastebëtos ir vertinant alternatyvas laisvës atëmimobausmëms (sutaikymas, diversija, þalos atlyginimas). Palyginti su kitais krimi-nalinës justicijos pareigûnais, net 78 proc. pataisos inspekcijø pareigûnø ir75 proc. teisëjø manë, jog ðios priemonës veiksmingos. Tuo tarpu Kauno NTI-PN pareigûnai maþiausiai tikëjo alternatyvø veiksmingumu. Tikëtina, kad tokáákalinimo ástaigø pareigûnø skeptiðkumà galëjo lemti stereotipinis poþiûris á pa-dariusius nusikaltimus asmenis, jog veiksmingesnë priemonë yra jø izoliavimasnuo visuomenës. Galimas ir kitas paaiðkinimas: plaèiau taikant alternatyvias baus-mes, smarkiai sumaþëtø laisvës atëmimo bausme nuteistøjø skaièius, o tai sukel-tø ir ákalinimo ástaigø personalo skaièiaus maþëjimà.

Tyrimo duomenys rodo, kad per trejus metus praktiðkai nepasikeitë polici-jos pareigûnø nuomonë apie dauguma priemoniø, maþinanèiø nepilnameèiønusikaltimø skaièiø (þr. 2.16 lentelæ). Palyginti su 2002 metais, nuo 84 iki91 proc. padaugëjo policijos pareigûnø, nurodþiusiø glaudø ávairiø tarnybø ben-dradarbiavimà. Pastebima ir viena neigiama tendencija – per trejus metus visdaugiau respondentø (nuo 44 iki 56 proc.) nurodo, kad bausmiø nepilname-èiams teisës paþeidëjams grieþtinimas yra veiksminga priemonë.


71

Per ðeðerius metus vis daugiau Lietuvos gyventojø pritaria visø minëtø prie-moniø veiksmingumui. Lyginant kriminalinës justicijos pareigûnø ir Lietuvosgyventojø tyrimø duomenis matyti, kad jie panaðiai vertina ðiø priemoniø veiks-mingumà. Tiesa, gyventojai labiau pritaria priemonëms, kurios susijusios sunepilnameèiø nusikaltimø prieþastimis, o pareigûnai – toms, kurios susijusiossu kriminalinës justicijos institucijø darbo tobulinimu. Svarbu paminëti, kadgyventojai labiau nei kriminalinës justicijos ekspertai mano, jog reikëtø grieþ-tinti bausmes nepilnameèiams teisës paþeidëjams. Per ðeðerius metus net treèda-liu padaugëjo gyventojø (nuo 43 iki 63 proc.), tikinèiø, kad grieþtesnës baus-mës nepilnameèiams yra veiksminga prevencinë priemonë. Paþymëtina, kadalternatyvos laisvës atëmimo bausmei ne visuomet palankiai sutinkamos ir uþ-

121 Ðioje lentelëje atskiru stulpeliu pateikiami tik policijos pareigûnø atsakymai ið 2005 m.kriminalinës justicijos pareigûnø tyrimo.

Labai veiksminga Policijos Lietuvosir greièiau veiksminga priemonë (proc.) pareigûnai gyventojai

2002 2005121 2000 2005

Teisësaugos ir teisminiø institucijø darbo gerinimas 83 82 63 72

Policijos prevencinio darbo tobulinimas 90 90 78

Glaudus ávairiø tarnybø bendradarbiavimas 84 91 77

Didesnis nepilnameèiø nusikaltimø 76 82 76ir kitø teisës paþeidimø iðaiðkinamumas

Darbas su nepilnameèiais, 82 82 75gráþusiais ið ákalinimo ástaigø

Baudþiamøjø ástatymø tobulinimas 75 77 72

Bausmiø nepilnameèiams 44 56 43 63teisës paþeidëjams grieþtinimas

Alternatyviø laisvës atëmimui bausmiø taikymas 54 58 51 62

Ðvietimo ir auklëjamojo darbo stiprinimas mokykloje 84 82

Ávairios auklëjimo ir ðvietimo programos 83 68

Programos, skirtos gerinti 82 78 71 81ðalies socialinæ ir ekonominæ padëtá

Nepilnameèiø uþimtumo uþtikrinimas 93 92 86

2.16 lentelë. Priemoniø, maþinanèiø nepilnameèiø nusikaltimø skaièiø,veiksmingumo vertinimas. 2002 m. policijos pareigûnø, 2005 m. kriminalinësjusticijos pareigûnø, 2000 ir 2005 m. Lietuvos gyventojø tyrimø rezultatai (proc.)

72


sienio ðalyse. Jockas Youngas atkreipë dëmesá, kad „paprastai alternatyvø porei-kis prieðiðkai sutinkamas darbininkø klasës, skeptiðkai vyriausybës (dël galimy-bës prarasti balsus)“122.

Kaip buvo minëta pirmoje knygos dalyje, nepilnameèiams daþniausiai ski-riamos su laisvës apribojimu susijusios bausmës (areðtas, laisvës apribojimas arterminuotas laisvës atëmimas). Þinoma, daliai nuteistøjø bausmës vykdymasatidedamas, taèiau tam tikra dalis patenka á ákalinimo ástaigas. Atliekant ðá tyri-mà buvo norëta iðsiaiðkinti, kaip gyventojai ir kriminalinës justicijos ekspertaivertino ákalinimo ástaigø efektyvumà. Ar ákalinimo ástaigos gali „pataisyti“ de-linkventus, ar atvirkðèiai, dar labiau paskatinti nusikalsti?

Ádomu paþymëti, kad daliai gyventojø artimas kritinës kriminologijos po-þiûris123 á ákalinimo ástaigø veiksmingumà (þr. 2.17 lentelæ). Net 44 proc. ap-klaustøjø netiki, kad ákalinimo ástaigos sumaþintø delinkvencijà, netgi atvirkð-èiai, manë, kad buvimas ákalinimo ástaigoje gali dar labiau skatinti nusikalsti.Ðie duomenys rodo, kad bausmiø grieþtumas gali puikiai „sugyventi“ su netikë-jimu ákalinimo ástaigø veiksmingumu. Nemaþai uþsienyje ir Lietuvoje atliktøtyrimø parodë, kad gyventojai pritaria grieþtoms bausmëms, tokioms kaip ter-minuotas laisvës atëmimas124. Kas ketvirtas respondentas pirmenybæ teikë atpil-dui uþ padarytà nusikaltimà – teisingumo ávykdymui, – nors ir netikëdamas,kad ákalinimo ástaigos gali nepilnametá „pataisyti“. Kartu tik treèdalis gyventojønurodë, kad ákalinimo ástaigos gali „pataisyti“ kai kuriuos nepilnameèius. Taipdaþniausiai manë keturiø didþiausiø (be Vilniaus) miestø gyventojai.

122 Young, Jock. 1994. „Incessant Chatter: Recent Paradigms in Criminology“. In TheOxford Handbook of Criminology. ed. by Maguire, Mike. Oxford: Clarendon Press. p. 89.

2.17 lentelë. Gyventojø ir pareigûnø nuomonë apie tai, ar nusikaltusiusnepilnameèius gali „pataisyti“ ákalinimo ástaigos (proc., 2005 m.)


Taip, „pataiso“ visus 1

Taip, kai kuriuos gali „pataisyti“ 28 40

Buvimas ákalinimo ástaigojeneturi átakos polinkiui nusikalsti 5 8

Ne, buvimas ákalinimo ástaigojegali dar labiau skatinti nusikalsti 44 23

Ne, bet taip ávykdomas teisingumas 21 28

Neþinau 1 1


73

Kitaip nei gyventojai, net 40 proc. kriminalinës justicijos pareigûnø tikiákalinimo ástaigø veiksmingumu, t. y. gebëjimu „pataisyti“ dalá delinkventø.Tuo tarpu dël skirtingø prieþasèiø netikinèiø buvo 51 proc. Atkreiptinas dë-mesys á tai, kad iðsiskyrë ávairiø institucijø atstovø nuomonë ðiuo klausimu.Kaip ir buvo galima tikëtis, maþiausiai ákalinimo ástaigø teisiamu poveikiu abe-jojo Kauno NTI-PN pareigûnai, o teisëjai ir prokurorai, nors ir skeptiðkai ver-tindami nepilnameèiø „pataisymo“ ákalinimo ástaigose idëjà, daþniau nei kitinurodë, kad taip ávykdomas teisingumas. Duomenys rodo tam tikrà institucináinteresà, sunku bûtø ásivaizduoti ákalinimo ástaigø personalà, abejojantá savodarbo veiksmingumu ir kartu dirbantá toje srityje.

Apibendrinant galima teigti, kad visos tirtos grupës, vertindamos delinkven-tams taikytinas prevencines priemones, pirmenybæ teikë elgesio kontrolei – nu-rodë tëvø prieþiûrà, privalomà mokyklos lankymà bei draudimà iðeiti ið namøtam tikru laiku. Visa tai sietina su pirmoje knygos dalyje apraðytu T. Hirschisiûlymu – nuolat stebëti nepilnameèiø elgesá. Tuo tarpu priemonës, sietinos suatgrasinanèiu poveikiu, tokios kaip uþdarymas á uþdaras institucijas, laikomosmaþiausiai veiksmingos. Nepilnameèiai dar maþiau nei suaugusieji tiki alterna-tyviø laisvës atëmimo bausmei priemoniø bûtinumu. Ði aplinkybë turëtø bûtiávertinta kriminalinës justicijos pareigûnø, skirianèiø bausmes bei priþiûrinèiøjø vykdymà.

Reikia paþymëti, kad skyrësi kai kuriø pareigûnø poþiûris á bausmiø nepil-nameèiams grieþtinimà bei á alternatyvø taikymà. Teisëjai ir pataisos inspekcijøpareigûnai labiau nei kiti pritarë alternatyvioms laisvës atëmimui bausmëms irlabiausiai abejojo grieþtesniø bausmiø veiksmingumu. Tuo tarpu Kauno NTI-PN pareigûnai buvo linkæ manyti prieðingai.

Ið dalies pasitvirtino empirinio tyrimo metu iðkelta hipotezë, kad visuome-nëje vyrauja bausmiø nepilnameèiams grieþtinimo tendencijos. Ið pirmo þvilgs-nio gali atrodyti, kad gyventojø poþiûris á delinkvencijos prevencijos priemonesyra nenuoseklus: pirma, daugiau nei pusë apklaustøjø pritarë bausmiø nepilna-meèiams grieþtinimui, antra, beveik tiek pat pritarë taikyti alternatyvas laisvësatëmimo bausmei, bei nemanë, kad delinkventø laikymas uþdarose institucijose

123 Turima omenyje anksèiau aptartà N. Chritie ir M. Foucault kalëjimø kritikà. Þr.Christie, Nils. 1999. Nusikaltimø kontrolë kaip pramonë. Á Gulagà – Vakarø stiliumi. Vil-nius: Eurigmas; Foucault, Michel. 1998. Disciplinuoti ir bausti. Kalëjimo gimimas. Vilnius.

124 Paminëtinas A. Dobrynino ir V. Gaidþio analizuotas Lietuvos gyventojø poþiûris ábausmiø efektyvumà. Net 80 proc. apklaustøjø nurodë, kad terminuotas laisvës atëmimasir areðtas yra efektyvûs. Plaèiau apie tai þr. Dobryninas, Aleksandras ir Gaidys, Vladas. 2004.Ar saugi Lietuvos visuomenë? Lietuvos gyventojø viktimizacijos patirtis ir poþiûris á baudþiamà-jà justicijà bei visuomenës saugumà. Vilnius: Petro ofsetas, p. 41.

74


yra veiksminga priemonë, o nemaþa jø dalis netiki ir ákalinimo ástaigø galimybe„pataisyti“ nepilnameèius. Todël darytina prielaida, kad gyventojai nëra nusi-statæ uþ bausmiø nepilnameèiams grieþtinimà. Tikëtina, kad toká poþiûrá galimabûtø pakeisti organizuojant ðvietimo kampanijas.

II.3. DELINKVENTØ SANTYKIAI SU KRIMINALINËS JUSTICIJOS

ATSTOVAIS IR JØ VERTINIMAS

II.3.1. Átraukimo á rizikos grupæ prieþastysir buvimo joje vertinimas

Remiantis etikeèiø klijavimo teorijos áþvalgomis, tyrimo metu domëtasi nepil-nameèiø ávardijimo delinkventais procesu, kurá atlieka tam tikros socialinës grupësar kriminalinës justicijos atstovai, kaip nepilnameèiai reaguoja á jiems priklijuo-tas etiketes ir kaip delinkvento etiketë keièia jø savæs suvokimà ir kartu visuome-nës poþiûrá á tokius asmenis. Duomenys rodo, kad daþniausiai su nepilname-èiais kaip su teisës paþeidëjais pirma pradeda elgtis policija (þr. 3.1 lentelæ). Antrojevietoje buvo tëvai ar globëjai, treèioje – mokytojai, po to draugai, kaimynai irgiminaièiai. Reikia pabrëþti, kad nebuvo dideliø skirtumø tarp rizikos grupësvaikø ir nuteistøjø tyrimø rezultatø.

3.1 lentelë. Rizikos grupës vaikø ir nuteistøjø nurodyti þmonës,kurie pirmiausia su jais pradëjo elgtis kaip su teisës paþeidëjais (2005 m.)

Policija 48% 14% 8% 180 63% 17% 8% 232

Tëvai 20% 18% 15% 111 25% 10% 5% 100(globëjai)

Mokytojai 10% 23% 14% 90 7% 22% 22% 85

Draugai 4% 7% 15% 41 2% 32% 27% 95

Kaimynai 4% 6% 7% 31 3% 10% 15% 45

Giminaièiai 1% 7% 9% 28 7% 7

Rizikos grupës vaikai Nuteistieji

Paþymëta Paþymëta Paþymëta Rangas Paþymëta Paþymëta Paþymëta Rangas I vietoje II vietoje III vietoje I vietoje II vietoje III vietoje

Pastebëta, kad tie rizikos grupës vaikai, su kuriais kaip su delinkventais pir-miausia pradëjo elgtis tëvai, draugai ar mokytojai, geriau vertino policijos parei-


75

gûnus, su kuriais bendravo asmeniðkai, nei tie, kuriems ðià etiketæ pirmiausiapriklijavo policija. Ðiuo atveju matyti, kad be kriminalinës justicijos atstovø (po-licijos), atliekanèiø oficialià socialinæ kontrolæ, delinkvento etiketæ gana aktyviaiklijavo tëvai ar globëjai ir mokytojai (nuteistøjø atveju – ir kaimynai), vykdan-tys neformalià socialinæ kontrolæ. Darytina prielaida, kad nepilnameèiai skaus-mingiau reagavo, kai delinkvento etiketë buvo klijuojama jiems artimø ar bentjau asmeniðkai paþástamø þmoniø (tëvø, draugø ar mokytojø), nei tuo atveju,kai juos delinkventais ávardijo policija, kuri formaliai ir turi tà daryti. Taiginepilnameèiai policijos pareigûnø klijuojamà delinkvento etiketæ priima natû-raliau, nei tuo atveju, kai juos delinkventais ávardijo jiems artimi þmonës.

Rizikos grupës vaikø tyrimo metu paaiðkëjo, kad 20 proc. apklaustøjø teigëneþinojæ, kad jie átraukti á policijà dominanèiø vaikø informacinæ apskaità, norstik 9 proc. apklaustøjø negalëjo nurodyti prieþasties, dël kurios jie buvo átrauk-ti á ðià apskaità. Lyginant su analogiðko tyrimo, atlikto 2002 metais, rezultatais,sumaþëjo (nuo 30 proc. iki 20 proc.) nepilnameèiø, neþinojusiø apie savo bu-vimà minëtoje apskaitoje. Tai, kad dalis respondentø neþinojo apie jø átraukimàá minëtà apskaità, leidþia daryti prielaidà, kad policijos pareigûnai neiðnaudojavisø prevencinio poveikio galimybiø: treèdalis tokiø vaikø teigë niekada neben-dravæ su nepilnameèiø reikalø policijos pareigûnais. Vaikai, kurie teigë neþinojæátraukti á ðià apskaità, nebuvo padaræ nusikaltimø, juos greièiau bûtø galimapavadinti probleminio elgesio vaikais ar gyvenanèiais nepalankiomis socialinë-mis sàlygomis. Jie vëliau nurodë vadinamuosius statuso nusiþengimus kaip gali-mas átraukimo á apskaità prieþastis: alkoholio vartojimà, pamokø nelankymà,bëgimà ið namø, rûkymà, chuliganizmà, reèiau probleminæ ðeimà ir pan.

Tyrimo duomenys rodo, kad 58 proc. nuteistø nepilnameèiø taip pat buvoátraukti á policijà dominanèiø vaikø informacinæ apskaità. Reikia pabrëþti, kadði grupë labai skyrësi nuo likusiøjø. Net pusë jø nurodë padaræ po 20–50 teisëspaþeidimø, ir tik po deðimto teisës paþeidimo juos sulaikë policija. Daugumaðiø nepilnameèiø turëjo reikalø su policija dar nesulaukæ 12 metø amþiaus, netdu treèdaliai jø daþnai bendravo su nepilnameèiø reikalø policijos pareigûnais.Tuo tarpu tarp neátrauktøjø á minëtà apskaità tokiø buvo tik treèdalis, tiek patteigë niekada nebendravæ su nepilnameèiø reikalø policijos pareigûnais. Daugu-ma minëtoje apskaitoje buvusiø nepilnameèiø kelis kartus teisti, laisvës atëmi-mo bausmæ atlieka uþ plëðimà, tik treèdalis jø laisvëje gyveno su abiem tëvais.Dauguma ðiø apklaustøjø nurodë, kad jø geriausi draugai dël savo delinkventi-nio elgesio turëjo reikalø su policija.

Ávertinus visa tai, darytina prielaida, kad ðie nepilnameèiai buvo átraukti ne ápolicijà dominanèiø vaikø apskaità, o matyt, á profilaktinæ policijos áskaità125.

125 Abi ðios grupës plaèiau apraðytos pirmoje knygos dalyje.

76


Apibendrinant reikia paþymëti, kad tai, jog daliai rizikos grupës vaikø de-linkvento etiketë (t. y. átraukimas á policijà dominanèiø vaikø informacinæ ap-skaità) trukdë bendrauti su kitais ar jie dël to turëjo problemø mokykloje, otreèdalis ðá faktà slëpë nuo aplinkiniø, rodo, kad ðie vaikai gëdijosi savo delink-ventinio elgesio126. Darytina prielaida kad vien tik buvimas minëtoje apskaitoje

Atsiþvelgiant á ðiø nepilnameèiø „turtingà delinkventinæ patirtá“, á nepalankiasgyvenimo ir socializacijos sàlygas laisvëje bei á tai, kad su jais prevenciná darbàgana intensyviai dirbo policijos pareigûnai, maþëja tikimybë, kad tokie nepilna-meèiai galëtø ir norëtø atsisakyti polinkio nusikalsti. Galima manyti, kad jie irpatys apie save gana prastos nuomonës: pusë anksèiau átraukti á policijà domi-nanèiø vaikø apskaità manë, kad dauguma nepilnameèiø teisës paþeidëjø ir su-augusieji daro nusikaltimø, antra vertus, tarp neátrauktøjø á minëtà apskaitàtaip mananèiø – tik ketvirtadalis.

Pasidomëjus, kaip rizikos grupës vaikai ir nuteistieji vertino savo buvimàpolicijà dominanèiø vaikø informacinëje apskaitoje, paaiðkëjo, kad treèdalis jøtam neteikë didelës reikðmës, kiek maþiau – slëpë nuo aplinkiniø ar nurodë, kadtai trukdë jiems bendrauti su kitais þmonëmis, deðimtadalis respondentø dël toturëjo rûpesèiø mokykloje; buvo ir tokiø, kurie nurodë, kad jie tuo didþiuojasi(þr. 3.2 pav.). Pastebëta, kad per trejus metus sumaþëjo rizikos grupës vaikø,nurodþiusiø, kad jiems nesvarbi ta aplinkybë, jog jie átraukti á minëtà apskaità.

3.2 pav. Nepilnameèiø nuomonë apie jø buvimà policijà dominanèiø vaikøinformacinëje apskaitoje (proc.)


77

daliai vaikø daro tam tikrà teigiamà poveiká. Taèiau ðiam teiginiui patvirtinti aratmesti reikalingi iðsamesni tyrimai.

Kitokia padëtis kalbant apie nuteistuosius. Kaip jau minëta, jie galëjo bûtiátraukti ne á policijà dominanèiø vaikø apskaità, o á policijos profilaktinæ áskaità.Tai patvirtina ir paèiø nuteistøjø átraukimo á apskaità prieþastys – nusikaltimopadarymas ar atidëtas bausmës vykdymas. Jie á policijos akiratá pateko jau su-kaupæ nemaþà delinkventinæ patirtá, ir, matyt, policijos prevencinis darbas aki-vaizdþios naudos nedavë. Darytina prielaida, kad ir koks intensyvus, bet vien tiknepilnameèiø reikalø policijos pareigûnø darbas bûtø su ðiais delinkventais, ne-keièiant kitø jiems svarbiø srièiø (probleminë ðeima, nenuolatinis mokyklos lan-kymas, linkæ nusikalsti draugai, neuþimtas laisvalaikis ir kt.), tai neduos laukia-mø rezultatø.

II.3.2. Nepilnameèiø delinkventinë patirtis

Tyrimo metu norëta surinkti informacijos apie nepilnameèiø padaromø delink-ventiniø poelgiø latentiðkumà. Kaip buvo minëta pirmoje knygos dalyje, tikapie dalá delinkventiniø poelgiø suþino policija ar kiti nepilnameèiø justicijosatstovai, o policijoje uþfiksuoti delinkvencijos atvejai nerodo tikrosios padëties.Taip pat buvo norëta iðsiaiðkinti, kiek nepilnameèiai iki susidûrimo su policijaspëjo ágyti nusikalstamos patirties bei ar nebaudþiamumo ir galimos atsakomy-bës uþ delinkventiná poelgá iðvengimas turi átakos tolesnei delinkventinei veik-lai. Minëtus klausimus tyrinëjo D. Matza127, teigæs, kad nepilnameèiø tikimy-bæ nusikalsti padidina jø ásivaizdavimas apie tariamà neveiksmingà kriminalinësjusticijos pareigûnø darbà, kai nusikaltusieji daþnai iðvengia sulaikymo.

Duomenys rodo, kad dauguma rizikos grupës vaikø yra padaræ vienà, du artris teisës paþeidimus, taèiau buvo keletas tokiø, kurie, matyt, norëdami pasigir-ti, nurodë padaræ 50–100 teisës paþeidimø. Nuteistieji turëjo nemaþà delink-ventinæ patirtá: penktadalis nurodë padaræ po 10–19, o ketvirtadalis – 20–50teisës paþeidimø (þr. 3.3 pav.). Paþymëtina, kad rizikos grupei priskirtø vaikø irnuteistøjø padarytø teisës paþeidimø kiekis turi labai didelæ átakà daugeliui res-

126 Á ðià aplinkybæ vieni pirmøjø dëmesá atkreipë D. Matza ir G. Sykesas, pateikdami jákaip árodymà, kad nepilnameèiai susijæ su dominuojanèia kultûra. Þr. Sykes, Gresham andMatza, David 1957. „Techniques of Neutralization: A Theory of Delinquency“. AmericanSociological Review. 22: 664–670.


78


3.3 pav. duomenys rodo, kad 45 proc. rizikos grupës vaikø buvo sulaikytipo pirmo padaryto teisës paþeidimo, 20 proc. – po antro, dar 10 proc. – potreèio. Darytina prielaida, kad dauguma rizikos grupës vaikø sulaukë formaliossocialinës kontrolës (ðiuo atveju – policijos) atsako á jø delinkventinius poelgius.Taip pat pastebëta, kad po keliø delinkventiniø poelgiø nepilnameèiais susido-mëjo policijos pareigûnai ir, matyt, po to jie buvo átraukti á policijà dominanèiøvaikø informacinæ apskaità. Tikëtina, kad ði grupë vaikø, D. Matzos128 termi-nais, „nudreifavo“ á delinkvencijà ir dar turi nemaþai galimybiø gráþti atgal.

Lyginant rizikos grupës vaikø ir nuteistøjø tyrimø rezultatus, matyti, kadpastarieji spëjo padaryti nemaþai teisës paþeidimø iki tol, kol juos sulaikë polici-ja. Net treèdalis dabartiniø nuteistøjø nurodë padaræ deðimt ir daugiau teisëspaþeidimø, kol juos sulaikë policijos pareigûnai. Po pirmo padaryto teisës paþei-dimo patekusiø á policijos pareigûnø akiratá dabartiniø nuteistøjø dalis buvotris keturis kartus maþesnë nei rizikos grupës vaikø. Tikëtina, kad dalá dabarti-niø nuteistøjø, pajutusiø, jog jiems pavyko iðvengti atsakomybës, nebaudþia-mumas toliau skatino nusikalsti. Tyrimo metu nebuvo domëtasi, koks pirmasteisës paþeidimas buvo padarytas, po kurio nepilnametá sulaikë policijos parei-

pondentø vertinimø: santykiams su kriminalinës justicijos pareigûnais, jø verti-nimui, santykiams su tëvais, mokytojais, elgesiui su bendraamþiais ir pan.

3.3 pav. Nepilnameèiø nurodyti duomenys apie jø padarytus teisës paþeidimus(2005 m.)

128 Ten pat.


79

gûnai. Gali bûti, kad nepilnameèius policija sulaikë uþ rimtesnius teisës paþeidi-mus. Bûtø nekorektiðka ið turimos empirinës medþiagos daryti toli siekianèiasiðvadas, todël ði tema galëtø bûti tolesniø tyrinëjimø objektu.

Pagrindinës prieþastys, dël kuriø respondentai buvo átraukti á policijà domi-nanèiø vaikø informacinæ apskaità, buvo: nusikaltimo padarymas (nurodë38 proc. rizikos grupës vaikø ir net 75 proc. nuteistøjø), teisës paþeidimo pa-darymas (atitinkamai 45 proc. ir 28 proc.), atidëtas bausmës vykdymas (nuro-dë 28 proc. nuteistøjø)129. Kitos prieþastys, tokios kaip narkotikø ar kitø svai-giøjø medþiagø vartojimas, valkatavimas, lygtinis paleidimas ið ákalinimo ástaigosir pan., buvo minimos reèiau. 9 proc. rizikos grupës vaikø ir 3 proc. nuteistøjøneþinojo prieþasties, dël kurios jie buvo átraukti á ðià apskaità (þr. 3.4 pav.).Pastebëta, kad per trejus metus sumaþëjo vaikø, átrauktø á policijà dominanèiøvaikø apskaità dël nusikaltimø darymo. Lyginant rizikos grupës vaikø ir nuteis-tøjø tyrimø duomenis, matyti akivaizdûs skirtumai: dauguma dabartiniø nu-teistøjø á minëtà apskaità buvo átraukti dël padarytø nusikaltimø, kita svarbiprieþastis – tai atidëtas bausmës vykdymas.

3.4 pav. Átraukimo á rizikos grupës vaikø informacinæ apskaità prieþastys (proc.)130

129 Tikëtina, kad dalis ðiø nepilnameèiø paþeidë bausmës vykdymo atidëjimo sàlygas iratlikti realios bausmës pateko á Kauno NTI-PN.


80


Pasidomëjus, kokius paþeidimus ar nusikaltimus yra padaræ rizikos grupësvaikai, paaiðkëjo, kad 43 proc. rizikos grupei priskirtø vaikø nurodë vartojæalkoholinius gërimus, 40 proc. nurodë padaræ chuliganizmà, 36 proc. – vagys-tæ, 10 proc. – plëðimà, tiek pat nurodë tokias prieþastis kaip narkotikø vartoji-mà, pabëgimà ið namø, bëgimà ið pamokø, Keliø eismo taisykliø paþeidimus irpan. Per trejus metus padidëjo rizikos grupës vaikø, padariusiø chuliganizmàbei vartojusiø alkoholinius gërimus, skaièius. Lyginant rizikos grupës vaikø nu-rodytas jø átraukimo á policijà dominanèiø vaikø informacinæ apskaità prieþastisbei jø padarytus paþeidimus ir nusikaltimus, matyti, kad dalis respondentø nu-rodytø paþeidimø yra vadinamieji statuso paþeidimai, t. y. alkoholio vartoji-mas, bëgimas ið namø, mokyklos nelankymas, valkatavimas, elgetavimas ir pan.

Tyrimo metu norëta surinkti informacijà apie rizikos grupei priskirtø vaikøir nuteistøjø statuso paþeidimus. Rizikos grupës vaikams klausimas buvo pa-teiktas taip: „Ar daþnai pasitaiko, kad Jûs..?“, o nuteistiesiems – „Ar daþnai lais-vëje pasitaikydavo, kad Jûs..?“. Tokiu bûdu buvo norëta palyginti, kiek konkre-tus delinkventinis elgesys yra bûdingas rizikos grupës vaikams ir laisvës atëmimobausmæ atliekantiems nepilnameèiams.

3.5 pav. Delinkventinio elgesio paplitimas tarp rizikos grupës vaikø ir nuteistøjø

Kaip matyti 3.5 pav., nepilnameèiai daþnai daro statuso paþeidimus: net92 proc. nuteistøjø ir 69 proc. rizikos grupei priskiriamø vaikø bëgo ið pamo-kø, 88 proc. nuteistøjø ir 67 proc. rizikos grupës vaikø rûkë, 75 proc. nuteis-


81

tøjø ir 49 proc. rizikos grupës vaikø vartojo alkoholá. Nemaþa dalis nuteistøjøir rizikos grupës vaikø loðë ið pinigø (57 proc. ir 25 proc.), paslapèia ëmë iðtëvø pinigus (38 proc. ir 19 proc.), bëgo ið namø (37 proc. ir 15 proc.) beivartojo narkotikus ar kitas svaigiàsias medþiagas (net 27 proc. nuteistøjø ir5 proc. rizikos grupës vaikø). Pastebëta, kad rizikos grupës vaikai, kurie daþ-niau vartojo alkoholinius gërimus, rûkë, loðë ið pinigø, blogiau vertino policijospareigûnus, su kuriais jiems asmeniðkai teko bendrauti.

Per trejus metus vis maþiau rizikos grupei priskirtø vaikø bëgo ið namø, taèiauiðaugo loðianèiø ið pinigø skaièius. Lyginant rizikos grupës vaikø ir nuteistøjøtyrimø duomenis, matyti, kad vyrauja tos paèios tendencijos, tik anksèiau iðvar-dyti delinkventinio elgesio pavyzdþiai daug labiau bûdingi dabartiniams nuteis-tiesiems, iki jiems patenkant á ákalinimo ástaigà. Svarbu ir tai, kad net 27 proc.nuteistøjø laisvëje teigë vartojæ narkotikus ar kitas svaigiàsias medþiagas.

Paþymëtina, kad vartojanèiø alkoholá rizikos grupës vaikø dalis proporcingaiaugo su amþiumi: tarp 10–14 metø vartojanèiø alkoholá vaikø buvo 34 proc.,o 17–18 metø amþiaus grupëje jø padidëjo iki 58 proc. (þr. 3.6 pav.). Rûkan-èiøjø tarp 10–14-meèiø buvo 55 proc., ðeðiolikmeèiø rûkanèiø – 80 proc., onuo septyniolikos metø ðis skaièius pradeda maþëti. Bëganèiø ið pamokø vaikødalis ávairiose amþiaus grupëse buvo didelë ir ðiek tiek pradeda maþëti sulaukus15 metø (nuo 75 iki 64 proc.). Kiti þalingi áproèiai, tokie kaip pomëgis paslap-èia imti ið tëvø pinigus ar bëgti ið namø, buvo vienodai bûdingi visoms amþiausgrupëms ir turi tendencijà ðiek tiek maþëti sulaukus 17–18 metø. Pastebëta,

3.6 pav. Rizikos grupës vaikø þalingø áproèiø pasiskirstymas pagal amþiø ir pagalpadarytø teisës paþeidimø kieká (proc., 2005 m.)

82


kad kuo daugiau rizikos grupës vaikai buvo padaræ teisës paþeidimø, tuo daþ-niau jie bëgo ið pamokø, rûkë, vartojo alkoholinius gërimus, loðë ið pinigø, pa-slapèia ëmë ið tëvø pinigus, bëgo ið namø ir vartojo narkotikus.

Apibendrinant galima teigti, kad dauguma rizikos grupës vaikø sulaukëformalios socialinës kontrolës atsako á jø delinkventinius poelgius. Tyrimoduomenys patvirtina D. Matzos131 áþvalgas apie tai, kad atsakomybës uþ de-linkventiná poelgá iðvengimas padeda nepilnameèiams ryþtis tolesnei delink-ventinei veiklai. Net treèdalis dabartiniø nuteistøjø nurodë padaræ deðimt irdaugiau teisës paþeidimø, kol juos sulaikë policijos pareigûnai, tuo tarpu dau-guma rizikos grupei priskiriamø vaikø iki tol buvo padaræ vos vienà du teisëspaþeidimus.

Pastebëta, kad dauguma ðios rizikos grupës atstovø á policijà dominanèiøvaikø apskaità pateko dël statuso paþeidimø, tuo tarpu dauguma dabartiniønuteistøjø, tikëtina, á policijos profilaktinæ áskaità, o ne á minëtà apskaità, pate-ko dël padarytø nusikaltimø ar dël bausmës vykdymo atidëjimo. Tam tikrasdelinkventinis elgesys (rûkymas, alkoholio vartojimas, bëgimas ið pamokø irpan.) buvo bûdingas abiem tirtoms nepilnameèiø grupëms, taèiau jis labiaupaplitæs tarp dabartiniø nuteistøjø. Paþymëtina, kad tam tikro delinkventinioelgesio apraiðkos suaktyvëja metams bëgant, o pasiekus 15–16 metø ribà stabi-lizuojasi ir net linkusios silpnëti (pvz., bëgimas ið pamokø, rûkymas ir bëgimasið namø), vëliau auga tik alkoholio vartojimas. Tikëtina, ðie nepilnameèiai,D. Matzos terminais, gali „iðaugti“ delinkventiná elgesá.

II.3.3. Santykiai su kriminalinës justicijos pareigûnais

Rezultatø analizë parodë, kad rizikos grupei priskirti vaikai gana anksti pirmàkartà turëjo reikalø su policija – daugiau nei pusë jø iki 14 metø amþiaus(2002 m. – 58 proc., 2005 m. – 51 proc.). Antra vertus, iki keturiolikos132 me-tø su policija primà kartà susidûrë net du treèdaliai dabartiniø nuteistøjø (þr.3.7 lentelæ). Pastebëta, kad kuo jaunesni rizikos grupei priskiriami vaikai arbakuo daugiau teisës paþeidimø buvo padaræ, tuo anksèiau jie pirmà kartà susidû-rë su policija.

Pasidomëjus, kokiu klausimu teko bendrauti su policija, dauguma respon-dentø nurodë turëjæ reikalø su policija dël savo delinkventinio elgesio. Kitos


132 Daugeliu atvejø tai yra amþius, nuo kurio kyla baudþiamoji atsakomybë.


83

bendravimo su policija prieþastys buvo nurodomos daug reèiau: penktadalis nu-rodë buvæ liudininkais, deðimtadalis rizikos grupës patys nukentëjæ nuo nusikal-timø, kiti kreipësi dël dokumentø ar paþymos, dalyvavo policijos pareigûnøorganizuojamuose renginiuose, bûreliuose, dar kiti turëjo reikalø su policija,nes praleisdavo pamokas, iðëjo ið namø ar dël alkoholio vartojimo (þr. 3.8 pav.).

3.7 lentelë. Respondentø nurodytas amþius, kai jie pirmà kartà turëjo reikaløsu policija

Kiek Jums buvo metø, kai pirmà Rizikos grupës Rizikos grupës Nuteistiejikartà turëjote reikalø su policija? (proc.) vaikai (2002) vaikai (2005) (2005)

Iki 10 metø 14 14 23

11–12 metø 23 21 20

13 metø 21 16 27

14 metø 19 19 15

15–17 metø 23 23 15

Nenurodë 7

3.8 pav. Respondentø nurodytos bendravimo su policija prieþastys (proc.)133


84


Lyginant situacijà prieð trejus metus ir dabar, matyti, kad iðaugo rizikos grupësvaikø, turëjusiø reikalø su policija dël teisës paþeidimø padarymo, skaièius. An-tra vertus, dauguma dabartiniø nuteistøjø su policija reikalø turëjo dël padarytønusikaltimø ir në vienas nenurodë, kad su policija reikalø turëjo kaip nusikalti-mo auka.

Rizikos grupës vaikai policijos pareigûnus, su kuriais asmeniðkai bendravo,ávertino vidutiniðkai: 29 proc. apklaustøjø vertino labai gerai arba gerai, 38 proc.– nei gerai, nei blogai, 27 proc. blogai arba labai blogai (þr. 3.9 lentelæ). Duo-menys rodo, kad kuo daugiau teisës paþeidimø buvo padaræ nepilnameèiai, tuoblogiau jie vertino policijos pareigûnus, su kuriais jiems asmeniðkai teko ben-drauti. Taip pat pastebëta, kad vaikai, kurie nurodë patyræ policijos pareigûnøsmurtà, daug blogiau vertino ir policijos pareigûnus. Lyginant rizikos grupësvaikø vertinimus prieð trejus metus ir dabar matyti, kad jø policijos pareigûnøvertinimas praktiðkai nepasikeitë.

3.9 lentelë. Rizikos grupës vaikø vertinimas policijos pareigûnø, su kuriais jieasmeniðkai bendravo. Kriminalinës justicijos pareigûnø vertinimas nepilnameèiøteisës paþeidëjø, su kuriais jie asmeniðkai bendravo

Kaip Jûs apskritai vertinatetuos policijos pareigûnus, su

kuriais asmeniðkai tekobendrauti? (proc.)

Kaip Jûs vertinate nepilname-èius teisës paþeidëjus, sukuriais Jums teko dirbti?

(proc.)

Rizikos grupës vaikai Policijos pareigûnai

2002 m. 2005 m. 2005 m.

Labai gerai 4 6

Gerai 34 23 17

Nei gerai, nei blogai (neutraliai) 34 38 25

Blogai 17 16 50

Labai blogai 9 11 3

Neþinau 2 6

Atkreiptinas dëmesys, kad skyrësi policijos pareigûnø, dirbanèiø su nepilna-meèiais delinkventais, ir rizikos grupei priskirtinø vaikø poþiûris vienø á kitus.17 proc. policijos pareigûnø nepilnameèius, su kuriais jie dirbo, vertino grei-èiau gerai, 25 proc. – neutraliai, o net 50 proc. – verèiau blogai. Bûtø nekorek-tiðka tiesiogiai lyginti duomenis, pateiktus 3.9 lentelëje, nes rizikos grupës vai-kai vertino policijos pareigûnus, su kuriais jiems asmeniðkai teko bendrauti, otai daþniausiai (bet ne tik) buvo nepilnameèiø reikalø policijos pareigûnai. An-


85

tra vertus, policijos pareigûnai vertino ne tik rizikos grupei priskirtus vaikus, betvisus nepilnameèius, su kuriais jie dirbo. Net ir atsiþvelgus á minëtas iðlygas beiá truputá kitokius atsakymø variantus, pastebima tendencija, kad policijos parei-gûnai nepilnameèius delinkventus vertino blogiau, nei kad juos vertino patysnepilnameèiai.

Tyrimo metu norëta iðsiaiðkinti, kaip daþnai nepilnameèiai bendravo su të-vais, mokytojais134 ir tam tikrais nepilnameèiø justicijos specialistais: policijospareigûnais bei tarnybø, turinèiø rûpintis rizikos grupei priskirtais vaikais, dar-buotojais. Pagal bendravimo daþnumà ir pagal darbo specifikà institucijø, dir-banèiø su nepilnameèiais delinkventais, atstovus galima suskirstyti á tris grupes.

134 Ðiame sàraðe, be nepilnameèiø justicijos specialistø, pateikti ir tëvai, mokytojai beitreneriai ir bûreliø vadovai. Daþnesnis bendravimas su tëvais gali bûti kaip pradþios taðkasvertinant rizikos grupës vaikø ir nuteistøjø bendravimo daþnumà su tam tikrais nepilname-èiø justicijos specialistais.

Labai Daþnai Retai Labai Niekadadaþnai retai nebendravau

R N R N R N R N R N

Su tëvais 49 48 32 35 11 13 5 4 3

Su mokytojais 24 10 42 25 24 43 8 18 3 3

Su treneriais, 10 18 26 27 17 25 17 8 29 22bûreliø vadovais

Su socialiniais 4 2 18 17 33 17 26 27 19 38pedagogais

Su psichologais 2 2 7 3 25 20 29 20 37 55

Su VTAT 1 5 6 15 20 18 25 17 47 45

Su NRI 3 3 13 50 34 22 34 12 17 13

Su kriminalinës 1 12 5 43 22 30 27 13 45 2policijos tyrëjais

Su policijos 2 3 7 28 25 32 29 20 37 17patruliais

Su pataisos 1 2 4 23 10 13 12 12 73 50inspekcijøpareigûnais

3.10 lentelë. Rizikos grupës vaikø (R) ir nuteistøjø (N) bendravimo su tëvais ir tamtikrais nepilnameèiø justicijos specialistais daþnumas (proc., 2005 m.)

86


Pirmai grupei priklausytø tëvai, mokytojai, treneriai bei bûreliø vadovai, t. y.asmenys, su kuriais vaikai daþniausiai bendravo (tiesiogiai auklëja, ugdo, perteikiaþinias ir formuoja ágûdþius – aplinka, kurioje vyksta vaiko socializacijos procesas).Antrai grupei priskirtini socialiniai pedagogai, vaiko teisiø apsaugos tarnybø at-stovai (toliau – VTAT) ir psichologai, t. y. specialistai, dirbantys su tam tikrøproblemø (taip pat ir dël delinkventinio elgesio) turinèiais vaikais. Su ðiais specia-listais nepilnameèiai bendravo daug reèiau. Treèiajai grupei priskirtini krimina-linës justicijos atstovai – nepilnameèiø reikalø policijos pareigûnai, kriminali-nës policijos tyrëjai, policijos patruliai ir pataisos inspekcijø pareigûnai. Su ðiaispareigûnais nepilnameèiai bendravo daþniausiai dël savo delinkventinio elgesio.

Duomenø analizë parodë, kad nedaug skyrësi, kaip daþnai su savo të-vais, treneriais ir bûreliø vadovais bendravo rizikos grupës vaikai ir nuteistieji.Palyginus rizikos grupës vaikø ir nuteistøjø tyrimø duomenis matyti, kad norsbendravimo su tëvais kiekybinë iðraiðka dabartinës rizikos grupës vaikø padëtiesir nuteistøjø padëties laisvëje nesiskiria, realiai dabartiniai nuteistøjø santykiaisu tëvais yra gana keblûs. Laisvës atëmimo bausmæ Kauno NTI-PN atliekanèiønepilnameèiø atveju darytina prielaida, kad pageidaujama situacija ðeimoje, apiekurià galima spræsti ið respondentø atsakymø, ir reali padëtis namuose, apiekurià þinoma ið oficialiø duomenø, smarkiai skyrësi. Gana retai bendraujama suðeimos nariais, daþnai ðeimos problemiðkos ir pan. Tai rodo daug sudëtingesnæpadëtá nuteistøjø ðeimose, palyginti su rizikos grupës vaikais.

Su socialiniais darbuotojais (socialiniais pedagogais) daþniau bendravo rizi-kos grupës vaikai. Viena ið prieþasèiø galëtø bûti ta, kad ðie specialistai dirbamokyklose, o praktiðkai visi ðiai grupei priskiriami vaikai lankë mokyklas, tuotarpu dabartiniai nuteistieji, dar bûdami laisvëje, daþniau praleisdavo pamokas,o dalis jø iðvis nelankë mokyklos. Rizikos grupës vaikai ðiek tiek daþniau neinuteistieji bendravo ir su psichologais, o abiejø grupiø nepilnameèiai vienodairetai bendravo su VTAT darbuotojais. Gana retus santykius su psichologais ga-lima bûtø sieti su nepakankamu informuotumu apie jø teikiamas paslaugas,poreikio nebuvimu bei didesniu psichologø paslaugø prieinamumu didmies-èiuose (reèiausiai su psichologais bendravo rajonø centrø ir kaimo vietoviø gy-ventojai). Stebina, kad nepilnameèiai maþiausiai bendravo su VTAT darbuoto-jais. Darytina prielaida, kad arba rizikos grupei priskirti vaikai nepatenka á ðiøtarnybø akiratá, arba jos tinkamai neatlieka savo funkcijø.

Palyginti su 2002 m. rizikos grupës vaikø tyrimø duomenimis, sumaþëjoniekada nebendravusiø su socialiniais darbuotojais (socialiniais pedagogais), psi-chologais ir VTAT atstovais vaikø skaièius. Prieð trejus metus niekada neben-dravæ su socialiniais darbuotojais nurodë 31 proc. (2005 m. – 19 proc.), supsichologais – 53 proc. (2005 m. – 37 proc.) ir su VTAT atstovais – 57 proc.(2005 m. – 47 proc.). Kita vertus, visiðkai nepakito rizikos grupei priskiriamø


87

vaikø bendravimo su policijos pareigûnais intensyvumas. Tikëtina, kad per tre-jus metus ðiek tiek suaktyvëjo socialines, psichologines ir vaiko teisiø apsaugospaslaugas teikianèiø tarnybø ir specialistø veikla.

Su treèiajai grupei priskirtais kriminalinës justicijos atstovais, ypaè su krimi-nalinës policijos tyrëjais ir nepilnameèiø reikalø policijos pareigûnais, intensy-viau bendravo nuteistieji. Su nepilnameèiø reikalø policijos pareigûnais ir kri-minalinës policijos tyrëjais daþnai ir itin daþnai bendravo pusë nuteistøjø ir keliskartus maþiau – rizikos grupës atstovø. Su policijos patruliais daþnai ir ganadaþnai bendravo 31 proc. nuteistøjø ir 10 proc. rizikos grupei priskirtø vaikø.Su pataisos inspekcijø pareigûnais bendravo tik ketvirtadalis rizikos grupës vai-kø (tai daþniausiai padaræ deðimt ir daugiau teisës paþeidimø) ir pusë dabartiniønuteistøjø.

Daþnesná bendravimà su kriminalinës justicijos pareigûnais lëmë respon-dentø amþius ir padarytø teisës paþeidimø kiekis: kuo jaunesni pirmà kartà tu-rëjo reikalø su policija, tuo daþniau respondentai nurodë bendravæ su nepilname-èiø reikalø policijos pareigûnais. Pastebëta, kad kuo daugiau nepilnameèiai buvopadaræ teisës paþeidimø, tuo intensyviau jie bendravo su policijos pareigûnais.

Ne maþiau buvo ádomu suþinoti, kaip nepilnameèiai vertina tuos nepilna-meèiø justicijos specialistus, su kuriais asmeniðkai bendravo. Laisvës atëmimobausmæ atliekantys nepilnameèiai gerai vertino psichologø (76 proc.), sociali-niø pedagogø (61 proc.) ir VTAT atstovø (45 proc.) darbà. Neutraliai áverti-no pataisos inspekcijø pareigûnø ir policijos patruliø darbà, o gana blogai –nepilnameèiø reikalø policijos pareigûnø (blogai ir gana blogai – 50 proc.) irkriminalinës policijos tyrëjø (58 proc.) darbà (þr. 3.11 lentelæ). Tyrimo duo-menys rodo, kad nuteistieji geriau vertino tuo specialistus (iðskyrus kriminalinësjusticijos pareigûnus), su kuriais intensyviau bendravo. Panaðiai, tik geriau, mi-nëtus specialistus vertino rizikos grupei priskiriami atstovai: gerai vertino psi-chologø, socialiniø pedagogø, nepilnameèiø reikalø policijos pareigûnø, VTATatstovø ir pataisos inspekcijø pareigûnø darbà. Neutraliai vertino policijos pa-truliø ir kriminalinës policijos tyrëjø darbà. Palyginti su su 2002 m. atliktoanalogiðko rizikos grupës vaikø tyrimo duomenims, pastebëta, kad ðiek tiek su-maþëjo labai gerai ir gerai vertinanèiøjø socialiniø pedagogø, psichologø ir VTATatstovø darbà.

Reikia atkreipti dëmesá á tai, kad geriau santykius su tëvais vertinantys rizi-kos grupës vaikai geriau vertino ir policijos pareigûnus, su kuriais jie asmeniðkaibendravo. Taip pat pastebëta, kad intensyvesnis bendravimas su mokytojais le-mia palankesná jø darbo vertinimà: kuo reèiau respondentai praleisdavo pamo-kas, kuo daþniau bendravo su mokytojais, tuo palankiau vertino jø darbà. Ðitendencija bûdinga ir rizikos grupës vaikams, ir nuteistiesiems: labai daþnai irdaþnai su mokytojais bendravæ nepilnameèiai juos vertino tik gerai ir labai gerai.

88


Pasitelkus faktorinæ analizæ (þr.2 priedo 4 lentelæ), buvo galima sugrupuotirizikos grupës vaikø tëvø ir nepilnameèiø justicijos specialistø vertinimus. Pir-masis veiksnys apima kriminalinës justicijos atstovus: policijos, pataisos inspek-cijø pareigûnus ir VTAT atstovus. Su ðiais specialistais bendravo daugiau neipusë (reèiau tik su pataisos inspekcijø pareigûnais) rizikos grupës vaikø, jø dar-bas buvo ávertintas gana gerai (blogiau tik kriminalistø ir policijos patruliø).

VTAT priskyrimas prie kriminalinës justicijos pareigûnø galimas dël to, kadðios tarnybos atstovai daþnai kvieèiami á nepilnameèiø apklausà. Tai patvirtinair tyrimo duomenys, nes daugiau nei pusë vaikø, turëjusiø reikalø su kriminalis-tais, bendravo ir su VTAT atstovais. Ðiø specialistø atstovavimas vaiko intere-sams per apklausà daþnai bûna gana formalus, todël tikëtina, kad jie vaikamslabiau asocijuojasi su kriminaline justicija ar ikiteisminiu tyrimu nei su akivaiz-dþià pagalbà teikianèiais specialistais, tokias kaip socialiniai pedagogai ir psicho-logai. Tyrimo duomenys rodo, kad bendravimo intensyvumas su ðiai grupeipriskirtais specialistais neturi didelës átakos jø vertinimui, didesnæ átakà turi ne-pilnameèiø delinkventinë patirtis: kuo daugiau teisës paþeidimø buvo padarærizikos grupei priskiriami vaikai, tuo blogiau jie vertino visø ðiø specialistø (kri-minalinës justicijos pareigûnø ir VTAT atstovø) darbà.

3.11 lentelë. Rizikos grupës vaikø (R) ir nuteistøjø (N) tëvø ir tam tikrø nepilna-meèiø justicijos specialistø darbo vertinimas (proc., 2005 m.)

Labai gerai Gerai Nei gerai, Blogai Labai blogainei blogai

R N R N R N R N R N

Tëvø 38 43 43 47 14 8 4 2 1

Mokytojø 12 13 47 47 31 28 8 7 2 5

Treneriø, 18 26 48 52 27 22 5 2bûreliø vadovø

Socialiniø pedagogø 9 7 45 54 37 22 6 15 3 2

Psichologø 10 15 38 61 43 15 5 7 4 2

VTAT darbuotojø 8 15 32 30 46 25 10 23 4 7

NRI 6 6 31 18 45 26 13 41 5 9

Kriminalinës 5 9 22 21 45 12 18 40 10 18policijos tyrëjø

Policijos patruliø 5 2 21 34 46 28 18 30 10 6

Pataisos inspekcijø 7 5 26 28 44 31 15 28 8 8pareigûnø


89

Á antràjá veiksná pateko tëvai, mokytojai, treneriai ir bûreliø vadovai, sociali-niai pedagogai bei psichologai. Tai asmenys, atstovaujantys institutams, kuriuosevyksta vaiko socializacija (ðeima, mokykla, uþimtumas), bei teikiantys socialinæir psichologinæ pagalbà. Daugelyje mokyklø yra socialiniø pedagogø, kai kurio-se – ir psichologø. Rizikos grupës vaikai itin daþnai bendravo su tëvais ir moky-tojais, reèiau – su veiklà po pamokø organizuojanèiais specialistais ir socialiniaispedagogais, o reèiausiai – su psichologais. Ðiø specialistø darbas vertinamas dauggeriau nei kalbant apie pirmajai grupei priskirtinus asmenis. Paþymëtina, kadtëvø ir minëtø specialistø vertinimà lemia intensyvesnis bendravimas: geriauvertinami tie asmenys, su kuriais daþniau bendraujama.

Nepilnameèiø reikalø policijos pareigûnai, dirbdami su rizikos grupës vai-kais, be tiesioginiø pareigø, atlieka ir kità darbà, kuris pagal kompetencijà turë-tø bûti priskiriamas socialinëms tarnyboms, todël buvo klausiama respondentønuomonës apie tai, ar, jø manymu, pasikeistø darbas su rizikos grupës vaikais,jei ðá darbà dirbtø ne nepilnameèiø reikalø policijos inspektoriai, o socialiniaidarbuotojai. 30 proc. apklaustø rizikos grupës vaikø tikisi, kad tokiu atvejudarbas pagerëtø, 49 proc. nurodë, kad niekas nepasikeistø, o 17 proc. apklaus-tøjø nurodë, kad darbas su rizikos grupei priskirtais vaikais pablogëtø, neatsakë– 4 proc. apklaustøjø. Palyginti su 2002 m. atliktu tyrimu matyti, kad suma-þëjo rizikos grupës vaikø, mananèiø, kad prevencinis darbas pagerëtø.

Þinoma, rizikos grupës vaikai nëra pakankamai kompetentingi spræsti apiesocialiniø darbuotojø ir nepilnameèiø reikalø policijos pareigûnø darbo specifi-kà. Kita vertus, ðie nepilnameèiai vienodai intensyviai bendravo su abiejø srièiøspecialistais ir turëjo galimybæ susipaþinti su jø darbu tiesiogiai. Tyrimo duome-nys rodo, kad su minëtais specialistais paprastai bendravo tie patys vaikai.

Darytina prielaida, kad nepilnameèiø reikalø policijos pareigûnus rizikosgrupës vaikai laiko „netikrais policijos pareigûnais“ ar tam tikra prasme „unifor-muotais socialiniais darbuotojais“. Ðià prielaidà pagrindþia panaðiai vertinamasnepilnameèiø reikalø policijos pareigûnø ir socialiniø darbuotojø darbas, taippat ir tai, kad, respondentø manymu, nepilnameèiø reikalø policijos pareigûnødarbà galëtø dirbti socialiniai darbuotojai.

Rizikos grupës vaikø ir nuteistøjø buvo praðoma nurodyti, su kuo jiemslengviau (maloniau) bendrauti: ar su policijos pareigûnu vyru, ar su policijospareigûne moterimi, ar nëra didelio skirtumo (þr. 3.12 pav.). Pirmenybæ tei-kiantys bendravimui su policijos pareigûnu vyru nurodë tik 13 proc. rizikosgrupës vaikø ir 2 proc. nuteistøjø, kad maloniau bendrauti su pareigûne mote-rimi, nurodë kelis kartus daugiau (atitinkamai – 37 proc. ir 38 proc.), o 50 proc.rizikos grupës vaikø ir 60 proc. nuteistøjø buvo tas pats, su kuo bendrauti.Paþymëtina, kad rizikos grupës vaikø vertinimai per trejus metus beveik nepaki-

90


to. Kita vertus, nuteistieji, galëdami rinktis, vengtø bendravimo su policijospareigûnais vyrais. Duomenys rodo, kad rizikos grupës vaikai, patyræ policijospareigûnø smurtà, daþniau nurodë, kad jiems maloniau bendrauti su pareigûnemoterimi.

Tokie duomenys kelia nemaþai klausimø. Pirma, ar pirmenybë bendrauti supareigûnëmis moterimis nesusijusi su policijos padaliniø specifika, nes tarp ne-pilnameèiø reikalø policijos pareigûnø daugiau buvo moterø, o dauguma kri-minalistø – vyrai. Antra, ar pareigûniø moterø elgesys su nepilnameèiais ið es-mës skyrësi nuo to, kaip su jais elgësi pareigûnai vyrai. Treèia, ar toks pasirinkimasnesiejamas su moterø dominavimu daugelyje svarbiausiø nepilnameèiams srièiø(ðeimoje, mokykloje, socialinës apsaugos ir sveikatos prieþiûros institucijose).Kyla klausimas, kaip vertinti respondentø teikiamà pirmenybæ bendrauti su pa-reigûnëmis moterimis, o ne su vyrais. Ar dþiaugtis, kad policijos pareigûnësgeriau susiðneka su nepilnameèiu, ar atvirkðèiai – nerimauti, kad kyla sunkumø,kai su nepilnameèiais bendrauja policijos pareigûnai vyrai.

Norint iðsiaiðkinti, kiek ðie spëjimai pagrásti, 2005 m. tyrimo metu respon-dentø buvo praðoma paaiðkinti, kodël jiems maloniau bendrauti su pareigûnuvyru ar pareigûne moterimi135. Rizikos grupës vaikai teikë pirmenybæ policijospareigûnëms moterims, nes jos: geresnës, malonesnës, ðvelnesnës, jautresnës,atlaidesnës ir graþesnës (nurodë 38 proc.), su jomis lengviau bendrauti

135 Á ðá klausimà atsakë 54 proc. rizikos grupës vaikø ir 40 proc. nuteistøjø.

3.12 pav. Respondentø teikiama pirmenybë bendravimui su policijos pareigûnuvyru ar pareigûne moterimi (proc.)


91

(14 proc.), jos „daugiau supranta“ (12 proc.), „geriau iðklauso“, „geriau iðaið-kina kaip elgtis, kà daryti“, „maþiau kamantinëja, kvoèia“, „ið karto nekaltina“,nesmurtauja (8 proc.), nerëkia, nesityèioja (4 proc.), nesikeikia, negàsdina, ne-grasina (5 proc.), „nebaisu“, „dràsiau“. Kita vertus, „vyrai grieþtesni“, „daugiausmurtauja“, „labiau rëkia“, taèiau su pareigûnu vyru bendraujama „kaip lygussu lygiu“ (4 proc.). Panaðias prieþastis, dël kuriø jiems maloniau bendrauti supareigûne moterimi, nurodë ir nuteistieji: moterys atlaidesnës, malonesnës irðvelnesnios, jos graþiai, mandagiai ðneka, nesmurtauja. Sprendþiant ið nepilna-meèiø atsakymø, tikëtina, kad pareigûnës moterys turi geresnius bendravimo suvaikais ágûdþius, turi daugiau kantrybës juos iðklausyti ir paaiðkinti, nesmurtau-ja ir nenaudoja psichologinës prievartos.

Apibendrinant galima teigti, kad rizikos grupës vaikai gana gerai vertinopolicijos pareigûnus, su kuriais jie asmeniðkai bendravo. Tuo tarpu policijospareigûnai nepilnameèius, su kurias jie dirbo (ne vien tik rizikos grupës vaikus),vertino greièiau neigiamai, nei teigiamai. Atlikus duomenø analizæ pastebëta,kad kuo daugiau nepilnameèiai buvo padaræ teisës paþeidimø, tuo intensyviaujie bendravo su policijos pareigûnais ir tuo blogiau vertino jø darbà. Tyrimoduomenys rodo, kad nuteistieji geriau vertino tuos specialistus (iðskyrus krimi-nalinës justicijos pareigûnus), su kuriais intensyviau bendravo. Kita vertus, kri-minalinës justicijos pareigûnø vertinimas priklausë nuo to, kaip ðie pareigûnaielgësi su nepilnameèiais.

II.3.4. Kriminalinës justicijos pareigûnø elgesys su delinkventais

Kaip rodo dar 1998 metais atliktas laisvës atëmimo bausmæ atliekanèiø nepil-nameèiø tyrimas, vienas ið problemiðkiausiø ir palikæs prasèiausià áspûdá ið visøkriminalinës justicijos atstovø buvo bendravimas su kriminalinës policijos pa-reigûnais. Tokie respondentø vertinimai paskatino iðsamiau panagrinëti krimi-nalinës justicijos pareigûnø elgesá su nepilnameèiais delinkventais. Rizikos gru-pës vaikø buvo teiraujamasi, ar jie bijo policijos pareigûnø. Dauguma (79 proc.)apklaustøjø nurodë nebijantys policijos pareigûnø, 19 proc. nurodë, kad bijo,5 proc. negalëjo atsakyti. Palyginti su 2002 metø tyrimo duomenimis, polici-jos pareigûnø bijanèiø rizikos grupës vaikø sumaþëjo nuo 30 iki 19 proc. Pasi-domëjus, kodël rizikos grupei priskiriami vaikai bijo policijos pareigûnø, daþ-niausiai nurodomos prieþastys buvo netinkamas policijos pareigûnø elgesys arnepriimtina iðvaizda: „smurtauja“, „rëkia“, „tyèiojasi“, „gàsdina uniforma”. Ki-tos vaikø nurodytos prieþastys, tokios kaip „nemalonu, nesinori bendrauti“, „ka-binëjasi prie smulkmenø“, „bijau bausmës“, „esu nekaltas, gali apkaltinti be rei-kalo“, „gali átraukti á áskaità“, „gali praneðti tëvams, artimiesiems“, „asocijuojasi

92


su kalëjimu“, „gali pasodinti á kalëjimà“. Tai rodo respondentø nepasitikëjimàpolicijos pareigûnais ir baimæ bûti stigmatizuotais.

Tyrimo duomenys rodo, kad policijos pareigûnai gana gerai elgësi su rizikosgrupës vaikais. Geriausiai, ðiø vaikø vertinimu, su jais elgësi nepilnameèiø reika-lø policijos pareigûnai: 44 proc. elgësi normaliai, 19 proc. – ðaltai, o 15 proc.– mandagiai. Taèiau pasitaikë ir keletas netinkamo elgesio su vaikais atvejø: ið jøtyèiojosi, buvo grasinama, rëkiama ar net muðama. Policijos patruliai ir krimi-nalinës policijos tyrëjai su rizikos grupës vaikais elgësi vienodai: treèdalis nor-maliai, ketvirtadalis ðaltai, taèiau deðimtadalis vaikø nurodë, kad pareigûnai rë-kë, grasino ar muðë (þr. 3.13 pav.).

136 Atkreiptinas dëmesys, kad paveiksle pateikti tik tø respondentø, kurie turëjo reikalø suðiais pareigûnais, atsakymai: su nepilnameèiø reikalø policijos pareigûnais nebendravo13 proc. rizikos grupës vaikø ir 6 proc. nuteistøjø, su policijos patruliais nebendravo atitin-kamai 37 proc. ir 17 proc., su kriminalinës policijos tyrëjais nebendravo 45 proc. rizikosgrupës vaikø.

3.13 pav. Rizikos grupës vaikø (R) ir nuteistøjø (N) pateikti atsakymai, kaip su jaiselgësi policijos pareigûnai (2005 m.)136

Policijos pareigûnø, su kuriais asmeniðkai bendravo rizikos grupës vaikai,darbo vertinimui didelës átakos turi jø elgesys su nepilnameèiais. Gerai policijos


93

pareigûnø darbà vertino tie nepilnameèiai, su kuriais pareigûnai elgësi manda-giai ir normaliai, vidutiniðkai vertino tie, su kuriais buvo elgiamasi ðaltai. Kitavertus, blogai policijos pareigûnø darbà vertinæ rizikos grupës vaikai daþniausiainurodë, kad pareigûnai ið jø tyèiojosi, rëkë, grasino ar juos muðë.

3.13 pav. duomenys rodo, kad smarkiai skyrësi kriminalinës policijos tyrëjøir ðiek tiek maþiau – nepilnameèiø reikalø policijos pareigûnø ir policijos patruliøelgesys su rizikos grupës vaikais ir dabartiniais nuteistaisiais. Sprendþiant ið dabar-tiniø nuteistøjø atsakymø, geriausiai su jais elgësi policijos patruliai, ðiek tiek pras-èiau – nepilnameèiø reikalø policijos pareigûnai ir blogiausiai – kriminalinëspolicijos tyrëjai. Kas penktas nuteistasis nurodë, kad policijos pareigûnai jiemsgrasino, o keturi ið deðimties – kad juos muðë kriminalinës policijos tyrëjai.

Lyginant situacijà prieð septynerius metus, policijos pareigûnø elgesys su da-bartiniais nuteistaisiais daug geresnis, nors dar ir neatitinka tarptautiniø reikala-vimø, iðdëstytø Jungtiniø Tautø vaiko teisiø konvencijoje ir kituose tarptauti-niuose dokumentuose. Kaip matyti 3.14 pav., mandagiai, normaliai ir ðaltai su

3.14 pav. Nuteistøjø pateikti atsakymai, kaip su jais elgësi kriminalinës policijospareigûnai ir tardytojai (1998 m. laisvës atëmimo bausmæ Kauno NTI-ADKatliekanèiø nepilnameèiø tyrimo duomenys)

94


tuometiniais nuteistaisiais besielgianèiø kriminalinës policijos pareigûnø dalisnepakito, taèiau smarkiai sumaþëjo netinkamo pareigûnø elgesio su nepilname-èiais atvejø. Daugiau nei du kartus (nuo 48 iki 18 proc.) sumaþëjo grasinimo irtreèdaliu (nuo 64 iki 43 proc.) muðimo atvejø.

Tyrimo metu buvo abejojama, ar pareigûnai, dirbantys su nepilnameèiaisdelinkventais, patys iðdrás prisipaþinti apie galimus netinkamo elgesio su tokiaisvaikais atvejus. Todël klausimai buvo formuluojami Bogardus skalës137, naudo-jamos matuoti socialinæ tolerancijà, principu. Pareigûnams buvo pateikiamosklausimø grupës apie jiems þinomus psichologinës prievartos ar fizinio smurtopanaudojimo prieð nepilnameèius atvejus: pradedant nuo jiems girdëtø tokiøatvejø kitose ástaigose, jø ástaigoje, tada pereinant prie jø kolegø ir paèiø parei-gûnø. Taip pat respondentø buvo praðoma nurodyti, ar jie buvo girdëjæ apietokius atvejus ið paèiø nepilnameèiø ir jø tëvø ar globëjø (þr. 3.15 pav.).

137 Babbie, Earl. 1995. The Practice of Social Research. California: Wadsworth PublishingCompany, p. 182–183.

3.15 pav. Kriminalinës justicijos pareigûnø nuomonë apie galimus psichologinësprievartos (PP) (þeminimas, grasinimas, gàsdinimas) ir fizinio smurto (FS) atvejus(muðimas, þalojimas) prieð nepilnameèius teisës paþeidëjus teisësaugos institucijose(2005 m.)

Kriminalinës justicijos pareigûnai nelinkæ prisipaþinti apie netinkamà elgesásu nepilnameèiais delinkventais. Patys naudojæ psichologinæ prievartà (þemini-


95

mà, grasinimus, gàsdinimà) ar fiziná smurtà (muðimà, þalojimà) nurodë vos keliprocentai policijos ir Kauno NTI-PN pareigûnø. Apie tokius atvejus daugiausiaþinojo nepilnameèiø reikalø policijos pareigûnai bei daþniau nei kiti su nepilna-meèiais dirbantys pareigûnai. Nors patys pareigûnai nelinkæ prisipaþinti apienetinkamà elgesá su delinkventais, taèiau 7–17 proc. girdëjæ apie tokius atvejusjø ástaigoje, o 33–45 proc. – kitose ástaigose. Neretai apie psichologinës prie-vartos ar fizinio smurto atvejus kriminalinës justicijos atstovai suþinojo ið paèiønepilnameèiø (38–52 proc.) ar ið jø tëvø bei globëjø (32–40 proc.).

Tyrimo duomenys rodo, kad 36 proc. kriminalinës justicijos pareigûnø dirb-dami buvo patekæ á tokià padëtá, kai norëjo „paauklëti“ prieðiðkai nusiteikusánepilnametá; kad á tokià situacijà nebuvo patekæ, nurodë – 52 proc. Palygintisu kitais kriminalinës justicijos atstovais, daþniau „paauklëti“ nepilnameèius no-rëjo neturintys savo vaikø, taip pat kriminalinës policijos tyrëjai, Kauno NTI-PN pareigûnai ir nepilnameèiø reikalø policijos pareigûnai, t. y. tie, kurie daþ-niausiai dirba su delinkventais. Kyla klausimas, ar intensyvesnis bendravimas sunepilnameèiais nesudaro galimybiø netinkamai su jais elgtis? Gal tai sietina suvisuomenëje vis dar toleruojamu smurtu prieð vaikus kaip tam tikra auklëjimopriemone. Ðiuos klausimus atsakyti reikëtø iðsamesniø tyrimø.

Kalbant apie neleistinà pareigûnø elgesá su linkusiais nusikalsti nepilname-èiais, reikëtø atkreipti dëmesá á pareigûnø galios ir kartu atsakomybës klausimà.Policija valstybëje turi jëgos monopolá, o kai kurie policijos pareigûnai neteisin-gai suvokia jiems patikëtà privilegijà ir atsakomybæ dël galimo jëgos panaudoji-mo. Policijos pareigûnai ir ypaè ikiteisminá tyrimà atliekantys pareigûnai kas-dien savo darbe susiduria su daugybe smurto atvejø ir, tikëtina, turi iðsiugdætam tikrà „atsparumà smurtui“. Dalis tokiø pareigûnø gali neskirti ribos, kuryra teisëtos poveikio priemonës, o kur prasideda neteisëtas elgesys, arba nesu-vokti, kad tai, kà jie daro, yra neleistinas elgesys.

Neteisëtas jëgos panaudojimas ir ágaliojimø virðijimas gali bûti siejamas suneigiamu policijos pareigûnø poþiûriu á linkusius nusikalsti nepilnameèius. Taippat tikëtina, kad policijos pareigûnams lengviau neutralizuoti, pateisinti savoelgesá prieð átariamàjá padarius nusikaltimà (ypaè smurtiná), nes tokiu bûdu sie-kiama „paauklëti“ ar iðgauti prisipaþinimà. Tokià situacijà gali lemti elementa-riø þiniø apie vaiko teises stoka. Pvz., 2000 metais kriminalinës policijos atsto-vams pristatant 1998 m. atliktà laisvës atëmimo bausmæ atliekanèiønepilnameèiø tyrimà, pareigûnø reakcija á tai, kad net 64 proc. nuteistøjø nu-rodë, kad juos muðë kriminalinës policijos pareigûnai, buvo abejinga (apibûdi-nama sakiniu „na ir kas?“).

Pastaraisiais metais þiniasklaida vis daþniau pavieðina apie policijos pareigû-nø neteisëtà jëgos panaudojimà. Padidëjæs praneðimø apie pareigûnø smurtànepilnameèiø atþvilgiu skaièius gali bûti siejamas su sumaþëjusiu tokiø atvejø

96


Ir nuteistøjø, ir rizikos grupës vaikø manymu, pagrindinë netinkamo parei-gûnø elgesio su delinkventais prieþastis ta, kad naudojant prievartà lengviausurinkti árodymus ar iðgauti nepilnameèio prisipaþinimà. Tuo tarpu daþniausiaiminima kriminalinës justicijos pareigûnø prieþastis yra kita – nepilnameèiai pa-tys iðprovokuoja toká pareigûnø elgesá, beje, taip mano ir ketvirtadalis rizikos

latentiðkumu, o tai prisideda prie tokiø paþeidimø prevencijos. Anksèiau neleis-tinas pareigûnø elgesys buvo „vieða paslaptis“, o dabar dël sensacingø þiniø ieð-kanèios þiniasklaidos ir paèios visuomenës sàmoningumo ðie klausimai nagrinë-jami vieðai ir netgi sulaukia atitinkamo teisinio ávertinimo. Policijos pareigûnaiþino, kad kiekvienas smurto atvejis gali iðkilti á vieðumà ar netgi gali bûti pradë-tas ikiteisminis tyrimas dël neteisëto jëgos panaudojimo. Jau pati pavieðinimo arnet ikiteisminio tyrimo pradëjimo galimybë yra tam tikra prevencinë priemonëprieð neleistinà elgesá su nepilnameèiais.

Kriminalinës justicijos pareigûnai ir jø „klientai“ skirtingai interpretuoja ne-tinkamo pareigûnø elgesio su delinkventais prieþastis. Rizikos grupës vaikø irdabartiniø nuteistøjø, pakankamai daþnai bendravusiø su policijos pareigûnaisir jau patyrusiø tam tikrà neleistinà pareigûnø elgesá, nuomonës, vertinant tokiopareigûnø elgesio prieþastis, skyrësi maþiau, palyginti su pareigûnø nuomone(þr. 3.16 pav.).

3.16 pav. Nepilnameèiø ir pareigûnø nuomonë apie tai, kodël pasitaikonetinkamo pareigûnø elgesio su nepilnameèiais teisës paþeidëjais atvejø (2005 m.)138



97

grupës vaikø. Ðios dvi ið pirmo þvilgsnio visiðkai skirtingos prieþastys gali bûtivertinamas kaip tas pats dalykas, tik ið skirtingø pozicijø. Pvz., ikiteisminio tyri-mo pareigûnai, norëdami iðaiðkinti nusikaltimà, apklausia átariamà nepilname-tá, kuris nelinkæs prisipaþinti. Vienas ið lengvesniø ir paprastesniø, bet neteisëtøbûdø yra fizinio smurto ar psichologinës prievartos panaudojimas.

Kità prieþastá, kad pareigûnai neþino, kaip elgtis nenaudojant prievartos prieðnepilnameèius, nurodë panaði dalis respondentø visose tirtose grupëse. Ði prie-þastis gali rodyti nepakankamà dalies pareigûnø kvalifikacijà dirbti su vaikais.Prievarta gali bûti naudojama kaip pati paprasèiausia ir gana veiksminga prie-monë kai kurioms uþduotims spræsti, pavyzdþiui, greièiau atskleisti nusikalti-mà. Likusias netinkamo pareigûnø elgesio prieþastis, kad prievarta prieð nepil-nameèius laikoma tam tikra auklëjimo priemone ir kad su prieðiðkai nusiteikusiaisnepilnameèiais kitaip bendrauti nepavyksta, nurodë apie 9–19 proc. visø trijøgrupiø apklaustøjø.

Interpretuojant apklaustø grupiø vertinimus, reikëtø atkreipti dëmesá á ke-lias aplinkybes. Realiai kas penktas rizikos grupei priskirtas vaikas ir kas antrasnuteistasis patyrë policijos pareigûnø (daþniausiai kriminalinës policijos tyrëjø)prievartà ar smurtà. Darytina prielaida, kad nors nuteistieji ir negali þinoti tikrøjønetinkamai besielgianèiø pareigûnø ketinimø, jie savo spëjimà apie tokio elgesiomotyvus grindþia asmenine patirtimi, todël juos galima laikyti kompetentingaisðiuo klausimu. Kita vertus, nors dalies rizikos grupës vaikø nuomonë grindþia-ma asmenine patirtimi, likæ vaikai gali tik numanyti apie pareigûnø motyvus.

Dar sunkiau ávertinti pareigûnø kompetencijà ðiuo klausimu. Tiksliausiainurodyti netinkamo pareigûnø elgesio su nepilnameèiais motyvus galëtø tik pa-tys taip besielgiantys pareigûnai. Taèiau gana sudëtinga juos nustatyti. Sugreti-nus rizikos grupës vaikø, nuteistøjø ir kriminalinës justicijos pareigûnø atsaky-mus apie neleistinà pareigûnø elgesá matyti, kad prieð dalá nepilnameèiø buvosmurtaujama, taèiau, kita vertus, pareigûnai nelinkæ prisipaþinti. Tik trys keturiið deðimties nurodë girdëjæ apie tokius atvejus kitose ir dvigubai maþiau – apietokius atvejus jø ástaigoje. Darytina prielaida, kad dalies kriminalinës justicijospareigûnø nuomonë apie netinkamo elgesio su nepilnameèiais prieþastis remiasilabiau ásivaizduojamais visuomenëje vyraujanèiais stereotipais, o ne asmeninepatirtimi.

Tikëtina, kad kompetentingiausi ðiuo klausimu yra tie pareigûnai, kurie nu-rodë, jog buvo patekæ á tokià padëtá, kai norëjo „paauklëti“ prieðiðkai nusiteikusánepilnametá. Jie, palyginti su kitais, daþniau nurodë, kad su prieðiðkai nusiteiku-siais nepilnameèiais kitaip bendrauti nepavyksta, ir daug reèiau – kad pareigû-nai neþino, kaip elgtis (bendrauti) nenaudojant prievartos prieð nepilnameèius.Darytina prielaida, kad ðiems pareigûnams trûksta bendravimo su problemið-kais vaikais ágûdþiø, nors jie to ir nepripaþásta.

98


Pasitvirtino empirinio tyrimo hipotezë, kad pareigûnai neigia naudojæ smurtàprieð nepilnameèius. Nors patys pareigûnai nelinkæ prisipaþinti apie netinkamàelgesá su delinkventais, taèiau dalis pareigûnø apie tokius atvejus buvo girdëjæ jøástaigoje ar kitose ástaigose. Neretai apie psichologinës prievartos ar fizinio smurtoatvejus kriminalinës justicijos atstovai suþino ið paèiø nepilnameèiø ar ið jø tëvøbei globëjø. Remiantis rizikos grupës vaikø, nuteistøjø ir kriminalinës justicijospareigûnø tyrimø rezultatais, darytina iðvada, kad ið visø kriminalinës justicijosinstitucijø labiausiai piktnaudþiaujama jëga policijoje. Taip pat darytina prielai-da, kad pareigûnø elgesá su nepilnameèiais lemia turima informacija apie nepil-nameèiø delinkventinæ patirtá, padarytø teisës paþeidimø kiekis ir jø sunkumas:policijos pareigûnai labiau linkæ netinkamai elgtis su tais nepilnameèiais, kurieturi „nusikaltëlio“ etiketæ.

Per kelerius metus pagerëjo policijos pareigûnø elgesys su nepilnameèiais.Darytina prielaida, kad tam turëjo átakos taip pat ir specializuotø policijos pa-reigûnø mokymai. Þinoma, mokymo metu gautos þinios apie vaiko teises, vai-ko psichologijà bei bendravimo su vaikais ágûdþiø lavinimas automatiðkai nepa-keièia nuomonës apie linkusá nusikalsti nepilnametá, taèiau pastebëti tam tikriteigiami poslinkiai kalbant apie policijos pareigûnø sàmoningumà.

II.4. LAISVËS ATËMIMO BAUSME NUTEISTØ NEPILNAMEÈIØ

PATIRTIS KRIMINALINËS JUSTICIJOS SISTEMOJE

II.4.1. Nuteistøjø patirtis bendraujantsu kriminalinës justicijos pareigûnais

Visas kriminalinës justicijos institucijas ir jose dirbanèius pareigûnus vienija jø„klientai“, t. y. dabartiniai nuteistieji, atliekantys laisvës atëmimo bausmæ beiperëjæ visas kriminalinës justicijos stadijas. Todël analizuojant nepilnameèiø jus-ticijos sistemà svarbu atsiþvelgti á nuteistø nepilnameèiø þinojimà, grindþiamàasmenine patirtimi.

Tyrimo metu buvo domëtasi, ar buvo tokiø pareigûnø, kurie norëjo nuteis-tiesiems padëti, suprasti. Kaip ir buvo galima tikëtis, daþniausiai apklaustiejinurodë advokatus (53 proc.), kurie ir turi atstovauti kaltinamiesiems bei juosginti, kiti pareigûnai buvo reèiau minimi, tuo tarpu ketvirtadalis dabartiniønuteistøjø nurodë, kad tokio þmogaus nebuvo (þr. 4.1. pav.). Paminëtini dusvarbûs dalykai. Pirma, ið visø kriminalinës justicijos pareigûnø geriausiai sudabartiniais nuteistaisiais elgësi nepilnameèiø reikalø policijos pareigûnai, kurie


99

maþiausiai susijæ su represine funkcija. Antra, stebina, kad net 20 proc. nuteis-tøjø nurodë, jog nebuvo tokio þmogaus, kuris norëjo jiems padëti, taip pat iradvokato. Darytina prielaida, kad tam tikra dalis advokatø neuþmezgë artimes-nio emocinio ryðio su savo ginamaisiais.

4.1 pav. Nuteistøjø nurodyti pareigûnai, kurie jiems norëjo padëti, bei tie, kuriesu nepilnameèiais ypaè blogai elgësi (proc.)

Palyginimui nuteistøjø buvo praðoma nurodyti pareigûnus, kurie su jais ypaèblogai elgësi. Net 63 proc. apklaustøjø nurodë kriminalinës policijos tyrëjus, irtai yra tie patys nepilnameèiai, kurie nurodë, jog pareigûnai prieð juos naudojofiziná smurtà ar psichologinæ prievartà. Kitus ypaè blogai besielgusius pareigû-nus (prokurorus, nepilnameèiø reikalø policijos pareigûnus ar teisëjus) nurodëdaug maþiau apklaustøjø.

Nuteistieji aiðkiai atskyrë dvi specialistø, su kuriais jie susidûrë kriminalinësjusticijos pakopose, grupes: tai nepilnameèiams padëjæ advokatai ir blogai sujais elgæsi kriminalinës policijos tyrëjai, tuo tarpu kitø specialistø elgesys buvosantykinai neutralus. Kriminalistai yra tie pareigûnai, su kuriais dabartiniai nu-teistieji bendravo intensyviausiai, ir tikëtina, kad jie labiausiai tapatinami surepresine kriminalinës justicijos funkcija. Kita vertus, advokatai atstovauja prie-ðingai – nepilnameèius ginanèiai pozicijai. Lyginant ðio ir prieð septynerius me-

100


tus atlikto tyrimo rezultatus, nepastebëta esminiø pokyèiø vertinant kriminali-nës policijos tyrëjø elgesá su nepilnameèiais.

Respondentø jausmai pareigûnams, tyrusiems jø bylà, taip pat labai ávairûs:nuo pykèio ir neapykantos iki dëkingumo ir pagarbos, taèiau dauguma nuteis-tøjø nurodë, kad pareigûnams nieko nejauèia arba kad jie „dirba savo darbà“.Palyginti su 1998 m. tyrimo rezultatais, matyti, kad itin sumaþëjo nepilname-èiø, jauèianèiø neigiamus jausmus jø bylà tyrusiems pareigûnams (þr. 4.2 pav.).Paþymëtina, kad visos ðiø jausmø iðraiðkos buvo labai motyvuotos, t. y. tiesio-giai susijusios su pareigûnø elgesiu. Pvz., pyktá ir neapykantà pareigûnams jautëtik nuteistieji, patyræ neleistinà pareigûnø elgesá.

4.2 pav. Nuteistøjø nurodytos jausmø iðraiðkos jø bylà tyrusiems pareigûnams

Tyrimo metu norëta iðsiaiðkinti, kaip nuteisti nepilnameèiai suprato krimi-nalinës policijos tyrëjø elgesio motyvus. Daugiau nei pusë (58 proc.) apklaus-tøjø nurodë, kad kriminalinës policijos tyrëjai norëjo kuo greièiau uþbaigti bylà,47 proc. – kad pareigûnai norëjo iðsiaiðkinti, ar nepilnametis ið tikrøjø buvokaltas, o treèdalio manymu, policijos pareigûnai norëjo, kad nepilnameèiai pri-sipaþintø padaræ nusikaltimus, kuriø ið tiesø në nepadarë. Kitus galimus parei-gûnø elgesio motyvus nurodë tik keletas apklaustøjø (þr. 4.3 pav.).

Paþymëtina, kad dabartiniai nuteistieji gana gerai suvokë ikiteisminio tyri-mo procesà ir taikliai apibûdino já atliekanèiø pareigûnø darbà. Nepilnameèiaisuvokë, kad pareigûnai „dirba savo darbà“, stengiasi atskleisti nusikaltimus, tikpagrindiná dëmesá sutelkia á baudþiamosios bylos tyrimà, o ne á patá nusikaltusánepilnametá. Todël, daugumos delinkventø nuomone, pareigûnai tiesiog norë-jo kuo greièiau uþbaigti bylà. Tai patvirtina ir kriminalinës justicijos pareigûnø


101

tyrimo duomenys: daþniausiai pareigûnø minima netinkamo darbo organizavi-mo pagal specializacijà prieþastis buvo darbuotojø trûkumas ir didelis darbokrûvis. Kita vertus, greitas ikiteisminis procesas gali bûti laikomas veiksmingossistemos poþymiu. Tuo turëtø bûti suinteresuoti ypaè tie nepilnameèiai, ku-riems paskirta kardomoji priemonë – suëmimas ir kurie galutinio teismo nu-osprendþio laukia tardymo izoliatoriuje.

Treèiasis nepilnameèiø nurodytas galimas pareigûnø elgesio motyvas rodoapie neteisingumo jausmà, kurá jauèia átariamieji, kai juos verèia prisiimti nepa-darytø nusikaltimø autorystæ. Taèiau galimas ir kitas paaiðkinimas, kad nepil-nameèiai nelinkæ pripaþinti ir dalies savo padarytø nusikaltimø, kuriø pareigû-nai negali árodyti. D. Matza140 tai vadina defektyviu prisipaþinimu, kainepakankamas árodymas, jog paþeidimas ir kaltinamasis susijæ, nepilnameèiamsgali sukelti neteisingumo jausmà. Kriminalinës justicijos pareigûnø tyrimo duo-menimis, daþniausios kliûtys, su kuriomis pareigûnai susiduria dirbdami su de-linkventais: nepilnameèiai „nenori suprasti, kà blogo padarë, atsakyti uþ tai“,kad „jie slepia nusikaltimus ir bendrininkus“, kad „meluoja bei keièia parody-mus“. Palyginti su padëtimi, buvusia prieð septynerius metus, matyti, kad tuo-metiniai nuteistieji jautë didesná nepasitenkinimà dël kriminalinës policijos pa-reigûnø elgesio: pusës jø manymu, pareigûnai vertë prisiimti nusikaltimus, kuriø

4.3 pav. Nuteistøjø nurodyti galimi kriminalinës policijos tyrëjø elgesio motyvai139

139 Respondentai galëjo rinktis tris atsakymo variantus.140 Matza, David. 1990. Delinquency and Drift. New Brunswick, New Jersey: Transaction

Publishers.

102


jie nepadarë; penktadalio manymu, pareigûnai norëjo iðkrauti savo neigiamasemocijas, ir tik ketvirtadalis manë, kad pareigûnai ið tikrøjø norëjo iðsiaiðkinti jøkaltæ.

Apibendrinus galima teigti, kad per septynerius metus treèdaliu sumaþëjonetinkamai su delinkventais besielgianèiø pareigûnø. Taip pat sumaþëjo neigia-mus jausmus pareigûnams jauèianèiø nepilnameèiø dalis, maþiau nuteistøjø,jauèianèiø neteisingumo jausmà. Visa tai leidþia daryti iðvadà, kad dabartinënepilnameèiø situacija kriminalinës justicijos sistemoje palengva gerëja.

II.4.2. Kaltës ir bausmës neiðvengiamumo suvokimas

Teismas yra ta vieta, kur sprendþiamas tolesnis nepilnameèiø statusas. Atsiþvel-giant á teismo nuosprendá jie gali bûti iðteisinti arba pripaþinti kaltais padariusnusikaltimus. Nepilnameèiams gali bûti paskirta grieþèiausia bausmë – termi-nuotas laisvës atëmimas. Visa tai paskatino pasidomëti, kaip patys nepilname-èiai suvokia ir vertina tai, kas su jais vyksta teismo metu.

Tyrimo metu buvo aiðkintasi, kokia nepilnameèiø nuomonë apie teisëjus, sukuriais jie bendravo, bei tai, kaip delinkventai vertino teisëjø objektyvumà. Be-veik pusë apklaustøjø buvo visiðkai tikri dël to, kad teisëjai stengësi iðsiaiðkinti,ar jie ið tikrøjø buvo kalti, treèdalis manë, kad teisëjai galbût stengësi, likusieji

4.4 pav.141 Nuteistøjø nuomonë apie tai, nuo ko priklausë teisëjø poþiûris á juos



103

manë prieðingai. Besàlygiðkai tikintieji teisëjo noru iðsiaiðkinti jø kaltumà labiaubuvo linkæ tikëti ir tuo, kad ámanoma árodyti savo nekaltumà.

Ðio ir 1998 m. atlikto tyrimo duomenø lyginamoji analizë parodë, kad da-bar net dvigubai iðaugo (nuo 24 iki 48 proc.) nepilnameèiø mano, kad teisëjaistengësi iðsiaiðkinti tikràjà jø kaltæ, o netikinèiøjø teisëjø objektyvumu sumaþë-jo nuo 26 iki 17 proc. (þr. 4.4 pav.). Taigi dauguma dabartiniø nuteistøjø ne-abejojo teisëjø neðaliðkumu skiriant bausmæ. Daþniausiai minima prieþastis, lë-musi teisëjø poþiûrá á nepilnameèius, pastarøjø manymu, buvo nusikaltimosunkumas (nurodë 68 proc.), taèiau, apklaustøjø manymu, teisëjø poþiûrá le-mia ir delinkventø sugebëjimas tinkamai elgtis teismo metu (45 proc.) ir kiekmaþiau – paèiø teisëjø asmeninës savybës. Dabartiniai nuteistieji maþiau abejojateisëjø objektyvumu, palyginti su tais nepilnameèiais, kurie laisvës atëmimo baus-mæ atlikinëjo prieð septynerius metus.

Kitas rodiklis, parodantis, kaip delinkventai vertino teisëjø neðaliðkumà ski-riant bausmes bei ar nesijautë per grieþtai nubausti, buvo jø nuomonë apie tai,ar kitiems uþ toká patá nusikaltimà kaip jø buvo paskirta panaði bausmë. Buvovadovautasi prielaida, kad visiems nepilnameèiams, panaðiomis aplinkybëmispadariusiems panaðø nusikaltimà, turëtø bûti skiriama panaðaus grieþtumo baus-më. Tai D. Matza142 ávardijo kaip proporcingumo principà, kurá paþeidus ne-pilnameèiams gali kilti neteisingumo jausmas. Duomenys rodo, kad apklaustø-jø nuomonë iðsiskyrë á tris panaðias dalis: 35 proc. manë, kad kitiems uþ tokápatá nusikaltimà paskirta maþesnë bausmë, 32 proc. nurodë, kad kitiems pa-skirta tokia pati bausmë, o 28 proc. manymu, – kiti nubausti grieþèiau (þr. 4.5pav.). Paþymëtina, kad per septynerius metus itin sumaþëjo (nuo 53 iki 35 proc.)apklaustøjø, mananèiø, kad kitiems nepilnameèiams uþ tokius paèius nusikalti-mus teisëjai paskyrë ðvelnesnes bausmes.

Þinoma, interpretuojant delinkventø atsakymus, reikëtø ávertinti keletà ið-lygø. Pirma, nepilnameèiai negali tiksliai þinoti kitø nepilnameèiø padarytø nu-sikaltimø aplinkybiø. Antra, bent jau teoriðkai teisëjai, priimdami sprendimà,turi atsiþvelgti á nepilnameèiø asmenybæ, jø ankstesnæ nusikalstamà patirtá beigalimybæ pasitaisyti. Nepaisant visø ðiø iðlygø, nepilnameèiai vidujai tiki, kadvienokia ar kitokia bausmë yra teisinga arba ne. Duomenys rodo, kad apskritainepilnameèiai nejauèia nuoskaudos dël to, kad galbût kitiems vaikams labiaupasisekë. Todël tikëtina, kad nuteistieji sutinka su paskirtos bausmës grieþtumuir dauguma nejauèia neteisingumo jausmo. Atkreiptinas dëmesys, kad per pas-taruosius septynerius metus pastebimai (nuo 53 iki 35 proc.) sumaþëjo nepil-


104


nameèiø, tikinèiø, kad kitiems uþ panaðø nusikaltimà buvo paskirtos ðvelnesnësbausmës.

Toliau nagrinëjant nuteistøjø kaltës ir asmeninës atsakomybës uþ delinkventi-ná elgesá suvokimà, palyginimui pateikiamas su delinkventais dirbanèiø kriminali-nës justicijos pareigûnø poþiûris á juos. Treèdalis pareigûnø nurodë, kad dirbdamisu delinkventais susiduria su problemomis, kylanèiomis dël tam tikrø neigiamønepilnameèiø savybiø: „abejingumas viskam“, „nenoras suprasti, kà blogo padarë,atsakyti uþ tai“, „piktnaudþiavimas savo teisëmis, pareigø nesuvokimas“, „vertybiøstoka“ ir pan. Todël buvo norëta iðsiaiðkinti, ar nepilnameèiai suvokia savo kaltæ.

Pasidomëjus, kas yra atsakingas uþ jø dabartinæ padëtá, buvo gauti rezultatai,patvirtinantys, kad nepilnameèiai ið tiesø turi asmeninës atsakomybës jausmà.Dauguma (68 proc.) nuteistøjø nurodë, kad jie patys kalti dël to, kad pateko ápataisos namus, o tai rodo gana nemaþà jø sàmoningumo lygá. Kitas prieþastisnurodþiusiø delinkventø buvo daug maþiau: 28 proc. nurodë nukentëjusiuo-sius, po 12 proc. nurodë policijà ir blogus draugus (þr. 4.6 pav.). Taèiau nuteis-tøjø nurodytos antroji ir treèioji prieþastys leidþia suabejoti, ar tam tikra dalisrespondentø suvokia kaltës jausmà. Tikëtina, kad jie nesigaili dël delinkventi-nio elgesio, o nuteisti todël, kad apie padarytà nusikaltimà policijai praneðë nu-kentëjusieji arba todël, kad juos sulaikë policijos pareigûnai. Maþiausiai kaltina-mi advokatai ir tëvai, apie kuriuos nuteistieji buvo labai geros nuomonës.

Tyrimo metu norëta iðsiaiðkinti, kaip nuteisti nepilnameèiai suvokë savokaltumà ar nekaltumà. Visai nekaltais save laikë tik 5 proc. apklaustøjø, ðiek

4.5 pav. Nuteistøjø nuomonë apie tai, ar kiti uþ toká patá nusikaltimà kaip jø gavotokià paèià bausmæ


105

tiek kaltais – 30 proc. Ið pirmo þvilgsnio atrodytø, kad dalis apklaustøjø galibûti nuteisti nepagrástai, taèiau labiau tikëtinas paaiðkinimas, kad tai, remiantisD. Matzos terminais, viena ið neteisingumo jausmo apraiðkø. Ádomu tai, kaddaugiau nei pusë apklaustøjø sutiko su teismo sprendimu, 57 proc. nurodë,kad buvo kalti tiek, kiek juos apkaltino (þr. 4.7 pav.). Per septynerius metus ðiektiek pakito savos kaltës sàvoka. Dabartiniai nuteistieji maþiau buvo linkæ abejo-ti, ar teisëjø paskirta bausmë atitinka jø kaltæ.

4.6 pav. Nuteistøjø nuomonë apie tai, kas kaltas dël jø buvimo pataisos namuose143

4.7 pav. Nuteistøjø savo kaltës vertinimas


106


Vienas ið baudþiamøjø ástatymø tikslø – sulaikyti asmená, kad nedarytø nau-jø nusikaltimø. Èia derinami bausmës neiðvengiamumo ir teisingumo principai.Pirmasis nurodo, kad padaræs nusikaltimà asmuo turi bûti iðaiðkintas ir atitinka-mai nubaustas, antrasis – kad nepadaræs nusikaltimo asmuo turi galimybæ árodytisavo nekaltumà. Tyrimo rezultatai parodë, kad nepilnameèiø netenkina dabarti-nis nuteistøjø statusas ir jie bûtø linkæ iðvengti baudþiamosios atsakomybës uþsavo nusikalstamà elgesá, tuo labiau kad, jø manymu, tokia galimybë ámanoma.Delinkventø buvo praðoma nurodyti, kaip jie elgtøsi, jeigu tyrimas prasidëtø iðnaujo. Pusë apklaustøjø (52 proc.) bûtø gudresni, treèdalis (31 proc.) pasisam-dytø gerà advokatà, o 13 proc. nesakytø visos tiesos. Ir daug maþiau, tik 18 proc.apklaustøjø viskà prisipaþintø ir padëtø tyrimui (10 proc.). Beje, pastebëta, kadtie nepilnameèiai, kurie ið karto prisipaþino padaræ nusikaltimà, tai padarytø irtuo atveju, jeigu bûtø galima ávykius pakartoti. Tikëtina, kad jie nesigaili padëjæbylos tyrimui. Panaðios tendencijos buvo pastebëtos ir prieð septynerius metus.

Nepaisant to, kad nuteistieji bûtø linkæ iðvengti baudþiamosios atsakomybësuþ savo nusikalstamà elgesá, jie nebuvo visiðkai tikri dël to, ar jiems pavyktø liktinenubaustiems. Tikinèiø, kad nesakydami visos tiesos ir bûdami gudresni jiegalëtø iðvengti bausmës, buvo tik 12 proc.; mananèiø, kad galbût jos iðvengtø,buvo 63 proc., o ketvirtadalis apklaustøjø buvo ásitikinæ, kad iðvengti atsako-mybës jiems nepavyktø (þr. 4.8 pav.). Paþymëtina, kad per septynerius metusnuo 13 iki 25 proc. padidëjo nepilnameèiø, mananèiø, kad negalëtø iðvengtibausmës, net jeigu nesakytø visos tiesos ir bûtø gudresni, dalis. Gali bûti, kadtokie nepilnameèiø vertinimai siejasi su veiksmingesniu policijos darbu.

4.8 pav. Nuteistøjø nuomonë apie galimybæ iðvengti bausmës


107

Ne maþiau ádomu buvo suþinoti, kaip dabartiniai nuteistieji vertino galimy-bæ árodyti savo nekaltumà. Ðiuo klausimu norëta suþinoti, ar nuteisti nepilna-meèiai tiki kriminalinës justicijos teisingumu. Dauguma dabartiniø nuteistøjøtikëjo, kad nekaltas þmogus gali árodyti savo nekaltumà, tuo tarpu 15 proc.manë, kad tokiø galimybiø beveik nëra, o 7 proc. buvo linkæ manyti, kad ne-kaltas þmogus niekada negali árodyti savo nekaltumo (þr. 4.9 pav.). Lyginamojiabiejø tyrimø analizë parodë, kad prieð septynerius metus tuometiniai nuteistie-ji labai pesimistiðkai vertino galimybæ árodyti savo nekaltumà, taèiau dabar ti-kinèiø galimybe jà árodyti iðaugo nuo 52 iki 78 proc.

4.9 pav. Nuteistøjø nuomonë apie galimybæ árodyti savo nekaltumà

Apibendrinant reikia pabrëþti, kad per pastaruosius metus iðaugo nepilna-meèiø sàmoningumas. Palyginti su 1998 m. tyrimo rezultatais, matyti, kad da-bartiniai nuteistieji labiau tiki teisëjø objektyvumu, maþiau abejoja paskirtosbausmës neatitiktimi padarytam nusikaltimui. Dabar maþiau jauèianèiø netei-singumo jausmà, daugiau prisiëmusiø savo kaltæ ir beveik dvigubai sumaþëjonepilnameèiø, dël savo dabartinio statuso kaltinusiø policijà ar blogus draugus.Apie dabartiniø delinkventø sàmoningumà rodo ir tai, kad, nurodydami svar-biausias nepilnameèiø nusikaltimø prieþastis, nuteistieji vieninteliai pirmoje vie-toje nurodë neigiamus bûdo bruoþus, tuo tarpu kitø tirtø grupiø apklaustiejiminëtà prieþastá nurodë tik ketvirtoje vietoje. Tyrimo duomenys leidþia darytiiðvadà, kad nepilnameèiai prisiima atsakomybæ uþ savo veiksmus, visos kaltësneversdami kitiems.

108


Atkreiptinas dëmesys, kad per septynerius metus smarkiai pakito nepilna-meèiø, atliekanèiø laisvës atëmimo bausmæ, grupë. 1998 m. anksèiau teistønepilnameèiø buvo kas antras, o tarp dabartiniø nuteistøjø tokiø yra aðtuoni iðdeðimties. Taip pat padaugëjo nepilnameèiø, turinèiø keturis penkis ankstes-nius teistumus. Remiantis ðio tyrimo ir oficialios statistikos duomenimis galimateigti, kad pastaruoju metu Lietuvos baudþiamoji politika labiau vadovaujasiprincipu, jog laisvës atëmimo bausmë bûtø skiriama tik iðimtiniais atvejais.

Ið pirmo þvilgsnio gali atrodyti, kad buvimas tardymo izoliatoriuje yra trum-palaikis bei kad ikiteisminis suëmimas yra laikina tarpinë baudþiamojo procesograndis, kurios metu tik siekiama iðaiðkinti, ar nepilnameèiai ið tikrøjø kalti. Tyri-mo duomenys rodo, kad buvimas tardymo izoliatoriuje laukiant teismo nëra neitrumpas, nei nereikðmingas epizodas nepilnameèiø gyvenime. Remiantis 1998 m.atlikto tyrimo duomenimis, vidutiniðkai tardymo izoliatoriuje apklausti nepilna-meèiai praleido apie 4 mënesius, trumpiausiai tardymo izoliatoriuje respondentaipraleido 1 dienà, ilgiausiai – 1 metus ir 10 mënesiø. Tuo tarpu 2005 m. tyrimoduomenys rodo, kad dabartiniai nuteistieji tardymo izoliatoriuje buvo ilgiau –

II.4.3. Patirties tardymo izoliatoriujeir pataisos namuose vertinimas

Dauguma (88 proc.) apklaustøjø Kauno nepilnameèiø pataisos namuose buvopirmà kartà, taèiau buvo ir tokiø, kurie ðioje ástaigoje buvo antrà ir treèià kartà.Þinoma, tai nereiðkia, kad tirti nepilnameèiai neturëjo sukaupæ „turtingos“ de-linkventinës patirties. Net 78 proc. dabartiniø nuteistøjø buvo anksèiau teisti.Ið jø: 32 proc. buvo anksèiau teisti vienà kartà, 28 proc. – du, 13 proc. – tris,9 proc. – keturis, o 17 proc. – net penkis kartus (þr. 4.10 lentelæ).

4.10 lentelë. Duomenys apie ankstesnius nepilnameèiø teistumus (proc.)

1998 m. 2005 m.

Anksèiau nebuvo teisti 54 78

Buvo anksèiau teisti 46 22

Ið jø buvo teisti:

vienà kartà 44 32

du kartus 32 28

tris kartus 15 13

keturis kartus 5 9

penkis kartus 2 17

nenurodë 2 1


109

vidutiniðkai apie 5 mënesius (nuo 2 savaièiø iki 1 metø ir 8 mënesiø). Paþymëti-na, kad visi 2005 m. apklausti nepilnameèiai, prieð patekdami á pataisos namus,buvo tardymo izoliatoriuje, o 1998 m., prieð patekdami á pataisos namus, tardy-mo izoliatoriuje nebuvo deðimtadalis nuteistøjø (þr. 4.11 lentelæ).

Reikia paþymëti, kad ikiteisminio tyrimo laikotarpis, kol byla perduodamateismui, nebuvo pagrindinë prieþastis, dël kurios nepilnameèiø ikiteisminis su-laikymas uþtrunka taip ilgai. Abiejø tyrimø duomenys rodo, kad nemaþa pro-blema yra tai, jog neretai teismo posëdþiai bûna atidedami ir daþnai ne vienàkartà, o tarpai tarp jø trunka apie 1–2 mënesius (remtasi individualiais pokal-biais su nuteistaisiais). Respondentai nurodë, kad jø baudþiamosios bylos nagri-nëjimo metu jie dalyvavo nuo 1 iki 15 (1998 m. tyrimo duomenimis, nuo 1 iki13) teismo posëdþiø, vidutiniðkai kiekvienas apklaustasis dalyvavo keturiuose(1998 m. – dviejuose trijuose) teismo posëdþiuose. Tik 22 proc. (1998 m. –31 proc.) apklaustøjø teigë, kad jø bylø teisminis nagrinëjimas nebuvo atideda-mas. Respondentø teigimu, teismai buvo atidedami nuo 1 iki 15 kartø. Paste-bëta, kad tie nepilnameèiai, kuriems buvo paskirtos didesnës bausmës, arba tie,kurie buvo keletà kartø teisti, daugeliu atvejø dalyvaudavo keliuose teismo po-sëdþiuose, kartu ilgiau iðbuvo tardymo izoliatoriuje. Palyginti 1998 m. ir2005 m. tyrimø duomenis, galima daryti prielaidà, kad dabartiniai nepilname-èiai, kuriems galiausiai buvo paskirta reali laisvës atëmimo bausmë, laukdamigalutinio teismo nuosprendþio tardymo izoliatoriuje praleido ilgiau laiko neitie, kurie kalëjo prieð septynerius metus.

Buvusiø tardymo Buvusiø tardymoizoliatoriuje kiekis izoliatoriuje kiekis (proc.)

1998 m. 2005 m. 1998 m. 2005 m.

Iki 1 mën. 112 9 44 15

2–3 mën. 9 11 4 18

4–6 mën. 72 16 28 27

7–9 mën. 25 10 10 17

10–12 mën. 17 10 6 17

13–18 mën. 7 4 3 7

19–24 mën. 5 1

Nebuvo 10 4

Ið viso 257 60 100 100

4.11 lentelë. Duomenys apie nepilnameèiø buvimo tardymo izoliatoriuje trukmæ

110


Tyrimo metu buvo domëtasi, kaip dabartiniai nuteistieji vertino savo buvi-mà ákalinimo ástaigoje. Rezultatai buvo gana netikëti – tik 37 proc. nepilname-èiø nurodë, kad jiems labai sunku ar sunku „sëdëti“ kalëjime, o beveik dvigubaidaugiau (63 proc.) nurodë, kad jiems nelabai sunku arba visiðkai nesunku bûtiákalinimo ástaigoje. Taip pat paþymëtina, kad per septynerius metus smarkiaisumaþëjo (nuo 29 iki 7 proc.) nuteistøjø, nurodþiusiø, kad jiems labai sunkuákalinimo ástaigoje, tuo tarpu nuo 30 iki 50 proc. padaugëjo nepilnameèiø,mananèiø, kad bûti kalëjime nelabai sunku (þr. 4.12 pav.).

4.12 pav. Nuteistøjø buvimo ákalinimo ástaigoje vertinimas

Lyginant abiejø tyrimø rezultatus, reikëtø ávertinti keletà aplinkybiø. Pir-ma, tuo metu kai vyko pirmasis tyrimas, Lietuvoje dar nebuvo atidarytas Kaunonepilnameèiø tardymo izoliatorius, o tuometiniai suimtieji buvo veþami á Vil-niaus arba Ðiauliø tardymo izoliatorius, kuriuose gyvenimo sàlygos buvo nepa-lyginti blogesnës nei dabartiniø suimtøjø, laikomø Kauno nepilnameèiø tardy-mo izoliatoriuje. Antra, tuometiniai tardymo izoliatoriai ir Kauno auklëjimodarbø kolonija144 buvo smarkiai perpildyti. Pvz., tame paèiame pastate 1998 m.laisvës atëmimo bausmæ vienu metu atliko apie 300–350 nuteistø nepilname-èiø, o 2005 m. – apie 70–90 nuteistøjø. Treèia, tam, kad bûtø tiksliau inter-pretuojami duomenis, reikëtø palyginti gyvenimo sàlygas ákalinimo ástaigoje sutom, kurias nuteistieji turëjo bûdami laisvëje. Tikëtina, kad dalis nuteistøjø lais-vëje gyveno þymiai blogesnëse sàlygose, nei tos, á kurias jie pateko pataisos na-muose (daug laisvalaikio, galimybë sportuoti, sutvarkyta buitis ir t. t).

144 Dabartinis pavadinimas – Kauno NTI-PN.


111

Gauti rezultatai leidþia teigti, kad patirtis tardymo izoliatoriuje nepilname-èiams buvo pati skaudþiausia, ir ði situacija beveik nepakito per septynerius me-tus. Net 57 proc. dabartiniø nuteistøjø nurodë, kad gyvenimas buvo pats sun-kiausias tardymo izoliatoriuje, o pataisos namus nurodë tik 20 proc., tuo tarpu23 proc. apklaustøjø negalëjo konkreèiai ávardyti, kur jiems buvo sunkiau. Norsakivaizdþiai pagerëjo kalinimo sàlygos, patirtis tardymo izoliatoriuje iðlieka visdar viena skaudþiausiø nepilnameèiø gyvenime. Todël kyla pagrástas klausimasdël ðios institucijos reikalingumo ir veiksmingumo.

Tyrimo metu buvo domëtasi, kaip nuteistieji vertino savo gyvenimo sàlygaspataisos namuose ir santykius su jais supanèiais þmonëmis. Visi nuteistieji patai-sos namuose lanko pagrindinæ mokyklà bei grupinio uþimtumo programas. Su-darytos geros sàlygos sportuoti (árengta nauja sporto salë) bei galimybë ásigytistaliø, siuvëjø ir kepëjø profesijas. Rezultatø analizë parodë, kad nepilnameèiaiteigiamai vertino gyvenimo sàlygas Kauno nepilnameèiø pataisos namuose. Net89 proc. patenkinti galimybe mokytis, 78 proc. – sportavimo sàlygomis,69 proc. – galimybe ásigyti profesijà, tiek pat – grupinio uþimtumo programo-mis (þr. 4.13 pav.). Dauguma (80 proc.) visiðkai arba beveik patenkinti savosantykiais su kitais nuteistaisiais bei santykiais su administracija.

4.13 pav. Gyvenimo sàlygø ir santykiø su kitais nuteistaisiais bei administracijavertinimas

Plaèiau analizuojant gyvenimo ákalinimo ástaigoje ypatumus, norëta suþi-noti nepilnameèiø nuomonæ apie tai, ar atëjus á pataisos namus svarbi patirtistardymo izoliatoriuje. Abiejø tyrimø duomenys parodë, kad tardymo izoliato-

112


riuje ágyta patirtis buvo svarbi tolesniam jø buvimui pataisos namuose. 65 proc.(1998 m. – 68 proc.) apklaustøjø patirtá tardymo izoliatoriuje ávardijo kaiplabai svarbià ar svarbià, o tik 35 proc. nepilnameèiø nurodë kaip nelabai arbavisai nesvarbià. Paþymëtina, kad tardymo izoliatoriaus svarba nepilnameèiamsnë kiek nesumaþëjo per septynerius metus, nors suimtøjø sàlygos per tà laikàsmarkiai pasikeitë. Darytina prielaida, kad kalëjimo subkultûra nesusilpnëjoatsiradus specializuotam tardymo izoliatoriui, skirtam tik nepilnameèiams.

Kalëjimo subkultûrà, vadinamuosius „zonos ástatymus“, kitaip „zakonus“,delinkventai iðmoksta bûtent tardymo izoliatoriuje – nurodë 57 proc. ap-klaustøjø. Per septynerius metus nuo 5 iki 22 proc. padaugëjo nuteistøjø,teigusiø, kad jie „zonos ástatymus“ iðmoko laisvëje (þr. 4.14 pav.). Tokiuspokyèius galima bûtø aiðkinti pakitusia nuteistøjø grupe. Dabar á ákalinimoástaigà daþniausiai nepilnameèiai patenka jau bûdami keletà kartø teisti. Ti-këtina, kad dalis ðiø nusikaltimø buvo padaryti su ne maþesnæ nusikalstamàpatirtá turinèiais asmenimis, ið kuriø ir buvo galima iðmokti minëtø „zonosástatymø“.

4.14 pav. Nuteistøjø atsakymai á klausimà, kur jie iðmoko „zonos ástatymø“

Ne maþiau ádomu buvo suþinoti, ar nepilnameèiai bûtø nusikaltæ, jei bûtøþinojæ, kas jø laukia ákalinimo ástaigoje. Teigiamai á ðá klausimà atsakë 12 proc.apklaustøjø, 38 proc. nurodë, kad galbût ir bûtø padaræ, o 32 proc. apklaustø-jø bûtø viskà padaræ, kad tik èia nepatektø. Þinoma, buvo ir tokiø (18 proc.),kuriems buvo tas pats. Palyginti su 1998 metais atlikto tyrimo duomenimis,matyti, kad nuteistøjø nuomonës labai skiriasi. Per septynerius metus nuo 46iki 32 proc. sumaþëjo nuteistøjø, nurodþiusiø, jog jie nebûtø nusikaltæ, jei bû-


113

tø þinojæ, kad pateks á ákalinimo ástaigà. Kartu dvigubai (nuo 33 iki 60 proc.)iðaugo apklaustøjø, kuriø polinkio nusikalstamam elgesiui neatbaido netgi gali-mybë netekti laisvës, dalis (þr. 4.15 pav.).

Atkreiptinas dëmesys, kad nepilnameèiai, nurodæ, kad jie bûtø viskà padaræ,kad nepatektø á ákalinimo ástaigà, iðsiskyrë ið kitø nuteistøjø savo poþiûriu ádaugelá su jø dabartine padëtimi susijusiø dalykø. Pvz., jie daþniau nurodë, kadjiems sunku „sëdëti“ kalëjime, kad jiems sunkiau bûti pataisos namuose neitardymo izoliatoriuje. Jie daugiau prisiima asmeninæ atsakomybæ uþ savo de-linkventiná elgesá, daþniau bandë þalotis.

Apibendrinant paþymëtina, kad per septynerius metus smarkiai pakito ne-pilnameèiø, atliekanèiø laisvës atëmimo bausmæ, grupë. Pirma, tris keturis kar-tus sumaþëjo nepilnameèiø, atliekanèiø laisvës atëmimo bausmæ, nors nustatytønusikaltimus padariusiø nepilnameèiø skaièius per septynerius metus padidëjo.Antra, per ðá laikotarpá pasikeitë baudþiamieji ástatymai, suðvelninæ atsakomybæuþ tam tikrus nusikaltimus. Treèia, dabar daþniau nepilnameèiams skiriamos sulaisvës atëmimu nesusijusios bausmës. Visa tai lëmë, kad á pataisos namus dabarpatenka nepilnameèiai su „turtingesne“ nusikalstama patirtimi. Todël tikëtina,kad tarp 1998 metais kalëjusiø nepilnameèiø buvo daugiau „atsitiktiniø“ de-linkventø, kuriems laisvës atëmimo bausmë dabartinëmis sàlygomis galëjo bûtineskirta. Taip pat reikëtø paminëti, kad tirtu laikotarpiu akivaizdþiai pagerëjonuteistøjø gyvenimo sàlygos.

4.15 pav. Nuteistøjø nuomonë apie tai, ar jie bûtø nusikaltæ, jei bûtø þinojæ, kas jølaukia ákalinimo ástaigoje

114


II.5. KRIMINALINËS JUSTICIJOS ATSTOVØ

DARBO SU DELINKVENTAIS PATIRTIS

II.5.1. Darbo su delinkventais specifika

Tyrimo metu paaiðkëjo, kad su delinkventais nuolatos dirbo 48 proc. apklaus-tø pareigûnø, daþnai – 39 proc., retai – 12 proc. Apklausti kriminalinës justi-cijos atstovai turi skirtingà bendravimo su nepilnameèiais delinkventais patirtá,kurià nulëmë jø darbo specifika145. Nuolatos su nepilnameèiais delinkventaisdirbo 86 proc. nepilnameèiø reikalø policijos pareigûnø ir 85 proc. KaunoNTI-PN pareigûnø, reèiau dirbo pataisos inspekcijø pareigûnai, teisëjai ir pro-kurorai, o reèiausiai – kriminalinës policijos tyrëjai (þr. 5.1 pav.).

Reikia paþymëti, kad kriminalinës justicijos pareigûnai gana prastai vertinodelinkventus, su kuriais jiems teko dirbti: tik 17 proc. apklaustøjø vertino labaigerai ir veikiau gerai, 23 proc. neutraliai, o 60 proc. veikiau blogai ir labai

5.1 pav. Kaip daþnai ávairûs kriminalinës justicijos pareigûnai, tiesiogiaisusiduriantys su nepilnameèiais teisës paþeidëjais, su jais bendravo (2005 m.)

145 Atskirø kriminalinës justicijos pareigûnø darbo specifika aptarta pirmoje knygos dalyje.


115

blogai. Gali bûti, kad pareigûnai, vertindami nepilnameèius, neatskiria paèiovaiko vertinimo nuo jo padaryto delinkventinio poelgio, nes dauguma ðiø parei-gûnø dirbo su nusikaltimus padariusiais nepilnameèiais. Tikëtina, kad smerk-dami netinkamà nepilnameèio elgesá, neigiamai vertina ir patá vaikà. Kaip buvominëta ðios dalies 3.3 skyriuje, pastebima tendencija, kad policijos pareigûnaidelinkventus vertino blogiau, nei kad juos vertino patys nepilnameèiai. Rizikosgrupës vaikai gana gerai ávertino policijos pareigûnus, su kuriais jiems asmenið-kai teko bendrauti, tai daþniausiai (bet ne tik) buvo nepilnameèiø reikalø polici-jos pareigûnai.

Ið kitø kriminalinës justicijos institucijø atstovø palankiau delinkventus, sukuriais teko dirbti, vertino pataisos inspekcijø ir nepilnameèiø reikalø policijospareigûnai (þr. 5.2 pav.). Tikëtina, kad tokiam vertinimui turëjo átakos jø darbospecifika. Pirma, minëtø pareigûnø darbas turi sàsajø su socialiniu darbu, supagalba vaikams. Tai labiau priþiûrinèios nei baudþianèios institucijos. Antra,nepilnameèiø reikalø policijos pareigûnai dirba su vadinamaisiais „nesunkiais“delinkventais, dar neturinèiais didelës nusikalstamos patirties. Likusiø krimina-linës justicijos institucijø atstovai delinkventus vertino panaðiai, bet blogiau neipataisos inspekcijø ir nepilnameèiø reikalø policijos pareigûnai. Toká jø vertini-mà galëjo lemti kitokia nepilnameèiø grupë – átariamieji, kaltinamieji ar nuteis-tieji uþ sunkius nusikaltimus.

5.2 pav. Kaip ávairûs kriminalinës justicijos pareigûnai vertino savo darbàsu nepilnameèiais teisës paþeidëjais (2005 m.)

116


Dirbant su nepilnameèiais delinkventais, iðkyla specifiniø organizaciniø, tei-siniø ir psichologiniø sunkumø. 2002 metø policijos pareigûnø tyrimo metupapraðyti nurodyti, kas apsunkino nepilnameèiø nusikaltimø tyrimà, respon-dentai nurodë: neigiamà nusikalstamø grupiø nariø átakà, neigiamà draugø áta-kà ir tëvø ar globëjø abejingumà. Reèiau susiduriama su tokiomis problemomiskaip advokatø átaka nepilnameèiø parodymams, kardomosios priemonës suëmi-mo ribotas taikymas, bûtinas gynëjo dalyvavimas ir tëvø ar globëjø dalyvavimasapklausoje. Maþiausiai, respondentø manymu, nepilnameèiø nusikaltimø tyri-mà apsunkina specializuotø þiniø apie nepilnameèius stoka ir privalomas peda-gogo dalyvavimas (þr. 5.4 pav.). Be anketoje pateiktø, policijos pareigûnai pa-teikë ir savo atsakymus: „pareigûnø abejingumas darbui su nepilnameèiais“, „tëvøiðankstinis nusistatymas prieð policijà“, „nepilnameèiø teisës“, „paèiø nepilna-

Daugumos pareigûnø manymu, palyginti su suaugusiais teisës paþeidëjais,dirbti su delinkventais yra sunkiau (þr. 5.3 pav.). Skyrësi ir ávairiose institucijosedirbanèiø pareigûnø nuomonës: kad sunkiau dirbti su nepilnameèiais, nurodënet 87 proc. Kauno NTI-PN ir 83 proc. pataisos inspekcijø pareigûnø, tuotarpu tarp prokurorø taip mananèiøjø buvo tik 55 proc. Lyginant 2002 metøpolicijos pareigûnø ir 2005 metø kriminalinës justicijos pareigûnø tyrimo duo-menis, matyti, kad dabar didesnë policijos pareigûnø dalis nurodë, jog jiemssunkiau dirbti su nepilnameèiais. Ankstesniais metais policijos pareigûnës mo-terys daug daþniau nei pareigûnai vyrai nurodë, kad joms sunkiau dirbti su ne-pilnameèiais nei su suaugusiaisiais, tuo tarpu 2005 metais tokiø skirtumø nepa-stebëta.

5.3 pav. Darbo su suaugusiaisiais ir su nepilnameèiais teisës paþeidëjais palyginimas


117

meèiø abejingumas“, „nepakankamas ðvietimas teisësaugos klausimais“, „akty-vus tëvø gynimas nusikaltimà ávykdþiusio nepilnameèio atþvilgiu“.

Remiantis 2005 m. tyrimo duomenimis, matyti, kad pagrindinës bëdos, sukuriomis susidûrë su nepilnameèiais delinkventais dirbantys pareigûnai, buvobendravimo su vaikais sunkumai ir neigiamos nepilnameèiø savybës (nurodë36 proc.). Pareigûnai skundësi neigiamu nusistatymu, nepagarba pareigûnams,áþûliu nepilnameèiø elgesiu ir pan. 16 proc. pareigûnø minëjo problemas ne-pilnameèiø ðeimose: asocialios ðeimos, vaikø neprieþiûra, auklëjimo klaidos irpan. 8 proc. apklaustøjø nurodë keblumus, susijusius su ikiteisminio tyrimoprocesu: tai nepilnameèiø nenoras iðduoti bendrininkus, nusikaltimo slëpimas,parodymø keitimas ir pan. Taip pat buvo minëta nepakankama pareigûnø kva-lifikacija, prastos darbo sàlygos ir kiti klausimai (þr. 5.5 lentelæ).

Ið dalies pareigûnø ávardyti trûkumai (nepakankamas bendravimas su nepil-nameèiais, kvalifikacijos stoka, prastos darbo sàlygos) gali bûti sprendþiami pa-èiose ástaigose: tai personalo mokymas bei geresnës darbo sàlygos. Tyrimo duo-menys rodo, kad su panaðiais sunkumais, ypaè bendraudami su nepilnameèiaisdelinkventais, susiduria ávairiø kriminalinës justicijos ástaigø atstovai. Todël da-rytina prielaida, kad jas bûtø galima spræsti centralizuotai, pavyzdþiui, atsiþvel-giant á atskirø institucijø darbo specifikà, parengti bendras mokymo programas.

Tyrimo metu buvo aiðkintasi, kaip daþnai kriminalinës justicijos pareigû-nams tenka bendrauti su specialistais, dirbanèiais su nepilnameèiais delinkven-tais: su kriminalinës policijos tyrëjais, nepilnameèiø reikalø policijos pareigû-

5.4 pav. Policijos pareigûnø atsakymai á klausimà, kas apsunkina nepilnameèiønusikaltimø tyrimà (2002 m. policijos pareigûnø tyrimo duomenys)

118


5.5 lentelë. Pareigûnø nurodytos darbo su delinkventais problemos (2005 m.)

„Nepilnameèiø abejingumas viskam“, „nenoras suprasti, kà blogopadarë, atsakyti uþ tai“, „piktnaudþiavimas savo teisëmis, pareigønesuvokimas“, „vertybiø stoka“, „moralës stoka“, „uþdarumas,uþsispyrimas“, „nebendravimas“, „grubumas“, „agresyvumas“,„áþûlumas“, „pasiprieðinimas“, „neigiamas nusistatymas, nenorasbendrauti“, „nepagarba teisësaugos institucijoms, pareigûnams“,„pareigûnø kaltinimas“

„Auklëjimo stoka“, „auklëjimo klaidos“, „vaikø neprieþiûra“,„asocialios ðeimos“, „ðeimos socialinë ir ekonominë padëtis“

„Apklausos procesas sudëtingas“, „apribotas apklausos procesas“,„tëvø ásikiðimas“, „nusikaltimo slëpimas“, „bendrininkø slëpimas“,„melavimas, parodymø keitimas“, „per daug dalyviø bylose“,„psichologø trûkumas“

Problemos, su kuriomis susiduria kriminalinës justicijos pareigûnaidirbdami su nepilnameèiais delinkventais

„Nepilnameèiø nebaudþiamumas“, „trûksta teisës aktø“, „apskritaiteisinës sistemos netobulumas“

„Psichologiniø, pedagoginiø þiniø trûkumas“, „kompetencijostrûkumas“, „kvalifikacijos stoka“, „mokymø trûkumas“, „pareigûnø,specialistø stoka“

„Apskritai prastos darbo sàlygos“, „transporto stoka“

„Nepilnameèiø iðsilavinimo nebuvimas“, „vaikø iðsilavinimotrûkumas“, „vaikø globos namø blogas darbas, auklëtiniønusikaltimai“, „mokyklos kontrolës nebuvimas “, „nenorasmokytis“

„Neigiama draugø átaka“, „neuþimtumas“, „neigiamas þiniasklaidospoveikis“, „narkotikø vartojimas“, „prevencijos (perspëjimo)trûkumas“

36

16

8

7

6

4

4

9

proc.

Neigiamos nepilna-meèiø savybës,bendravimo supareigûnais sunkumai

Rûpesèiai ðeimoje

Keblumai, kylantysikiteisminio tyrimometu

Netobuli ástatymai

Nepakankamapareigûnø kvalifikacija

Prastos darbo sàlygos

Nepakankamasiðsilavinimas,mokymo ástaigøbëdos

Kita

nais, prokurorais, teisëjais, ákalinimo ástaigø pareigûnais, pataisos inspekcijø pa-reigûnais, advokatais, socialiniais darbuotojais (socialiniais pedagogais), vaikøpsichologais ir su vaiko teisiø apsaugos tarnybø darbuotojais (þr. 5.6 lentelë).Paþymëtina, kad visø tarnybø atstovai daþniausiai bendravo tarpusavyje. Taippat pastebëta, kad vieni kriminalinës justicijos atstovai atviriau bendravo su ki-tais nepilnameèiø justicijos specialistais (pvz., nepilnameèiø reikalø policijos pa-reigûnai), o kiti – gana santûriai (pvz., Kauno NTI-PN pareigûnai).


119

Nepilnameèiø reikalø policijos pareigûnai daþniausiai bendravo su sociali-niais pedagogais ir VTAT atstovais, o reèiausiai – su ákalinimo ástaigø parei-gûnais. Su tais paèiais specialistais daþnai bendravo ir pataisos inspekcijos pa-reigûnai. Kriminalinës policijos tyrëjai daþniausiai bendravo su tais specialistais,kurie susijæ su ikiteisminio tyrimo procesu: su nepilnameèiø reikalø policijospareigûnais, advokatais ir prokurorais. Prokurorø darbo sritis apima ir ikiteis-miná tyrimà, ir teisminá nagrinëjimà, todël jie daþniausiai bendravo su krimi-nalinës policijos tyrëjais ir teisëjais, ðiek tiek reèiau – su advokatais, nepilna-meèiø reikalø policijos pareigûnais ir VTAT atstovais. Teisëjai daþniausiaibendravo su prokurorais, reèiau – su advokatais, VTAT atstovais ir pataisosinspekcijø pareigûnais.

Ið visø minëtø specialistø, dirbanèiø su nepilnameèiais delinkventais, iðsi-skyrë Kauno NTI-PN pareigûnai, kurie patys gana retai bendravo su kitais spe-cialistais, o su jais per tyrimà dalyvavæ kitø srièiø specialistai taip pat bendravoreèiausiai. Gana retai kriminalinës justicijos specialistai bendravo ir su vaikø

5.6 lentelë.146 Ávairiø kriminalinës justicijos pareigûnø bendravimosu specialistais, dirbanèiais su nepilnameèiais delinkventais, intensyvumo vidurkiai(1 – bendraujama nuolatos, 2 – daþnai, 3 – retai, 4 – neteko bendrauti, 2005 m.)

Pareigos NRP KP P T ÁÁ PI A SD VP VTAT

Nepilnameèiø reikalø 1,2 2,0 2,2 2,8 3,5 2,2 2,9 1,5 2,7 1,6policijos pareigûnai

Kriminalinës 2,3 1,7 2,4 3,2 3,6 3,3 2,3 2,8 3,5 2,8policijos tyrëjai

Prokurorai 2,1 1,9 1,8 2,0 3,6 2,8 2,1 2,8 3,3 2,2

Teisëjai 2,5 2,7 1,6 1,5 3,6 2,2 1,9 2,7 3,1 2,0

Kauno 2,6 2,7 2,7 2,6 2,0 2,3 2,9 2,7 2,7 2,9NTI-PN pareigûnai

Pataisos 1,8 2,7 2,9 2,4 3,3 1,5 3,2 1,9 3,0 1,9inspekcijø pareigûnai

Bendras vidurkis 2,0 2,0 2,3 2,8 3,3 2,7 2,5 2,4 3,1 2,4

146 Sutrumpinimø paaiðkinimas: kriminalinës policijos tyrëjai (KP), nepilnameèiø reikaløpolicijos pareigûnai (NRP), prokurorai (P), teisëjai (T), ákalinimo ástaigø pareigûnai (ÁÁ),pataisos inspekcijø pareigûnai (PI), advokatai (A), socialiniai darbuotojai (socialiniai peda-gogai) (SD), vaikø psichologai (VP) ir vaiko teisiø apsaugos tarnybø darbuotojai (VTAT).

120


psichologais, daþniau su jais susitiko tik nepilnameèiø reikalø policijos ir KaunoNTI-PN pareigûnai.

Tyrimo metu kriminalinës justicijos pareigûnai vertino ðiø specialistø, dir-banèiø su nepilnameèiais delinkventais, darbà: kriminalinës policijos tyrëjø, ne-pilnameèiø reikalø policijos pareigûnø, prokurorø, teisëjø, ákalinimo ástaigø pa-reigûnø, pataisos inspekcijø pareigûnø, advokatø, socialiniø darbuotojø(socialiniø pedagogø), vaikø psichologø ir VTAT darbuotojø (þr. 5.7 lentelæ).

5.7 lentelë. Ávairiø kriminalinës justicijos pareigûnø, specialistø, dirbanèiøsu nepilnameèiais delinkventais, darbo vertinimo vidurkiai (1 – labai gerai,2 – gerai, 3 – nei gerai, nei blogai, 4 – labai blogai, 2005 m.)

Pareigos KP NRP P T ÁÁ PI A SD VP VTAT

Nepilnameèiø reikalø 2,5 2,0 2,5 2,5 2,6 2,3 2,7 2,3 2,5 2,4policijos pareigûnai

Kriminalinës 2,3 2,4 2,6 2,7 2,8 2,7 2,7 2,7 2,6 2,7policijos tyrëjai

Prokurorai 2,7 2,5 2,3 2,3 2,8 2,7 2,8 2,6 2,6 2,5

Teisëjai 2,7 2,5 2,3 2,1 2,8 2,5 2,5 2,4 2,4 2,2

Kauno 3,0 3,0 3,1 3,1 2,1 2,5 3,1 2,7 2,7 3,1NTI-PN pareigûnai

Pataisos 2,6 2,2 2,6 2,3 2,6 2,1 2,6 2,2 2,4 2,3inspekcijø pareigûnai

Bendras vidurkis 2,5 2,4 2,6 2,6 2,6 2,5 2,7 2,5 2,6 2,6

Toliau buvo analizuojami tik tø respondentø vertinimai, kurie bendravo su mi-nëtø srièiø specialistais. Savo institucijø atstovø darbà pareigûnai vertino palan-kiausiai: geriausiai savo kolegø darbà vertino nepilnameèiø reikalø policijos pa-reigûnai, ðiek tiek prasèiau nei kiti savo kolegø darbà vertino kriminalinës policijostyrëjai ir prokurorai.

Apibendrinant paþymëtina, kad ávairiø srièiø kriminalinës justicijos parei-gûnai ne vienodai intensyviai bendravo su nepilnameèiais teisës paþeidëjais. Daþ-niausiai su nepilnameèiais dirbo nepilnameèiø reikalø policijos pareigûnai irKauno NTI-PN pareigûnai. Taèiau skyrësi jø poþiûris á delinkventus, su kuriaisjiems asmeniðkai teko dirbti: nepilnameèiø reikalø policijos pareigûnø poþiûrisá delinkventus buvo vienas geriausiø, o Kauno NTI-PN pareigûnø – vienas pras-èiausiø. Taip pat atkreiptinas dëmesys, kad pastarieji pareigûnai reèiausiai ben-dravo su kitø srièiø specialistais.


121

II.5.2. Kriminalinës justicijos pareigûnøkvalifikacijos ir specializacijos vertinimas

Rizikos grupei priskirtø vaikø, nuteistøjø ir kriminalinës justicijos pareigûnøapklausos tyrimai rodo, kad nemaþai delinkventø ir pareigûnø bendravimo sun-kumø kyla dël nepakankamos pastarøjø kvalifikacijos, stokojamø þiniø, darbosu vaikais ágûdþiø. Nors tyrimo metu dalyvavo formaliai darbui su nepilname-èiais delinkventais paskirti pareigûnai arba tie, kuriø darbas tiesiogiai susijæs suvaikais, net 34 proc. pareigûnø nurodë, kad nebuvo mokomi dirbti su nepilna-meèiais delinkventais, 14 proc. – teko mokytis keliant kvalifikacijà bent kartà,o 47 proc. – kelis kartus, dar 5 proc. nurodë neprisimenantys surengtø minëtømokymø.

Ávairiø tarnybø atstovai turëjo nevienodas galimybes iðklausyti specializuotømokymø kursà. Labiausiai buvo orientuoti (specializavosi) dirbti su delinkven-tais nepilnameèiø reikalø policijos ir Kauno NTI-PN pareigûnai, t. y. daþniau-siai su nepilnameèiais dirbantys specialistai. Dauguma (81–83 proc.) ðiø parei-gûnø vienà ar kelis kartus buvo mokomi dirbti su nepilnameèiais delinkventais,o kitose ástaigose dirbanèiø (baigusiø tokius mokymus) pareigûnø dalis buvomaþesnë: 76 proc. pataisos inspekcijø pareigûnø, 71 proc. teisëjø, 56 proc.prokurorø ir tik 38 proc. kriminalinës policijos tyrëjø (þr. 5.8 pav.).

5.8 pav. Ávairiø kriminalinës justicijos pareigûnø dalyvavimas darbosu nepilnameèiais teisës paþeidëjais mokymuose bei atitinkamø þiniø vertinimas(2005 m.)

122


Tyrimo duomenys rodo, kad kuo daþniau pareigûnai tiesiogiai dirba sunepilnameèiais delinkventais, tuo daugiau jø dalyvauja tokio pobûdþio rengi-niuose. Taigi maþiausiai ið visø tirtø kriminalinës justicijos pareigûnø specia-lizuotø mokymo kursus baigë kriminalinës policijos tyrëjai. Taèiau tai, kad jiereèiau tiesiogiai dirba su vaikais, dar nereiðkia, kad jiems nereikia specializuo-tø þiniø.

5.8 pav. duomenys rodo specializuotø mokymø nepilnameèiø justicijos klau-simais bei tokiø þiniø ir ágûdþiø stokos sàryðá. Tø srièiø specialistai, kuriø ma-þesnë dalis baigë ðiuos kursus, daþniau nurodë, kad jiems nepakanka profesi-niø þiniø ir ágûdþiø dirbant su delinkventais. Labiausiai specializuotø þiniø irágûdþiø trûko prokurorams (nurodë 41 proc.), kriminalinës policijos tyrë-jams (38 proc.), teisëjams (36 proc.), o maþiausiai tokiø þiniø trûko KaunoNTI-PN pareigûnams (12 proc.). Tyrimo duomenys rodo, kad pareigûnai,turintys maþesná nei penkeriø metø staþà, reèiau lankësi minëtose paskaitoseir daþniau nei kiti nurodë, kad jiems nepakako profesiniø þiniø ir ágûdþiø dir-bant su delinkventais.

Atkreiptinas dëmesys, kad daugmaþ atitinka ávairiø srièiø specialistø, nebai-gusiø minëtø mokymø, dalis ir nurodþiusiøjø, kad tokiø þiniø ar ágûdþiø nepa-kako. Buvo tik dvi pareigûnø grupës, kur minëtas santykis buvo didesnis. Tainepilnameèiø reikalø policijos pareigûnai (nelankiusiø ðiø mokymø 17 proc., onepakako þiniø – 28 proc.) ir kriminalinës policijos tyrëjai (nelankë 62 proc.,o nepakako þiniø – 38 proc.). Apie dalies kriminalinës policijos pareigûnø po-þiûrá á darbà su delinkventais rodo faktas, kad daugiau nei pusë nelankiusiøtokiø mokymø nejautë specializuotø þiniø ar ágûdþiø stokos, dar daugiau, ðiepareigûnai, palyginti su kitais, daug blogiau vertino nepilnameèius, su kuriaisjiems teko dirbti. Darytina prielaida, kad ðie pareigûnai yra maþiau motyvuotidirbti su nepilnameèiais delinkventais bei kelti kvalifikacijà ðioje srityje. Antravertus, bûtent ðie pareigûnai turëtø bûti mokomi.

Tyrimo duomenys rodo, kad kriminalinës justicijos ástaigose nepakankamaiveiksminga darbo su nepilnameèiais teisës paþeidëjais mokymo sistema. Tik pu-së apklaustøjø pareigûnø savo institucijose esanèià mokymo sistemà vertino tei-giamai, 14 proc. – neigiamai, o 34 proc. iðvis neþinojo, ar tokie mokymai jøástaigoje rengiami. Smarkiai skyrësi ir atskirø srièiø specialistø vertinimai: ge-riausiai savo institucijos mokymo sistemà nepilnameèiø klausimais ávertino Kau-no NTI-PN pareigûnai (teigiamai net 82 proc.), ðiek tiek prasèiau – teisëjai(69 proc.), pataisos inspekcijø (59 proc.) ir nepilnameèiø reikalø policijos pa-reigûnai (57 proc.). Tuo tarpu savo institucijø specializuotà mokymo sistemàteigiamai vertino tik 36 proc. kriminalinës policijos tyrëjø ir 33 proc. proku-rorø (þr. 5.9 pav.). Reikia paþymëti, kad dauguma nuolatos tiesiogiai su nepil-


123

5.9 pav. Mokymo sistemos savo institucijose apie darbà su delinkventais vertinimas(2005 m.)

nameèiais delinkventais dirbanèiø pareigûnø mokymus savo ástaigoje ávertinoteigiamai, nors dauguma reèiau su nepilnameèiais dirbanèiøjø neþinojo, ar to-kie mokymai organizuojami.

Net pusë kriminalinës policijos tyrëjø, 39 proc. prokurorø ir treèdalis pa-taisos inspekcijø, nepilnameèiø reikalø policijos pareigûnø bei teisëjø neþinojo,ar jø ástaigoje rengiami kursai dirbti su nepilnameèiais delinkventais. Tokia ne-palanki specializuotø mokymø nepilnameèiø justicijoje padëtis susiklostë dëlkeleto prieþasèiø. Pirma, pastaraisiais metais dël nenuolatinio finansavimo dau-gelyje kriminalinës justicijos institucijø nebuvo sistemingø ir tæstiniø pareigûnømokymø. Antra, didelë personalo kaita nepilnameèiø justicijos institucijose irpareigûnø, dirbanèiø su nepilnameèiais, motyvacijos trûkumas.

Tikëtina, kad Kauno NTI-PN mokymo sistema gana veiksminga. Tai pa-tvirtina tyrimo duomenys: 81 proc. Kauno NTI-PN pareigûnø lankë speciali-zuotus mokymus, 88 proc. juos ávertino teigiamai ir 82 proc. teigiamai áverti-no specializuotà mokymo sistemà savo institucijoje. Antra vertus, Kauno NTI-PNdaug paprasèiau veiksmingai rengti savo pareigûnø mokymus, nes tai tik sunepilnameèiais dirbanti ástaiga, visi pareigûnai dirba toje paèioje vietoje, galimaorganizuoti mokymus tiesiog darbo vietoje, o visose kitose institucijose tokiøpalankø sàlygø mokyti pareigûnus nëra.

Primoje knygos dalyje uþsiminta, kad ne visose kriminalinës justicijos ástaigosereali pareigûnø specializacija. Daugeliu atvejø tai greièiau formalus tam tikrø parei-

124


gûnø paskyrimas, be kitø pareigø, dirbti taip pat ir su nepilnameèiais delinkven-tais. Tai veikiau formali ar geriausiu atveju – tik dalinë pareigûnø specializacija.

Tyrimo metu pareigûnø buvo praðoma ávertinti, ar reikalinga darbo su ne-pilnameèiais teisës paþeidëjais pareigûnø specializacija. Dauguma (83 proc.) ne-abejojo tokios specializacijos reikalingumu, 10 proc. manë, kad specializacijanereikalinga. Palyginti skirtingø institucijø atstovø nuomonæ ðiuo klausimu, tikKauno NTI-PN pareigûnai maþiau pritarë, kad ði specializacija yra tikslinguma.T. y. ðie pareigûnai, kuriø darbas daþniausiai susijæs su nepilnameèiais ir dau-giau jø lanko minëtus mokymus, nemanë, kad jiems reikëtø dar labiau speciali-zuotis nepilnameèiø justicijos srityje.

Analizuojant galimà pareigûnø specializacijà reikëtø ávertinti kelias aplinky-bes. Pirma, kiekviena su nepilnameèiais delinkventais dirbanti kriminalinës jus-ticijos institucija turi savo specifikà. Pvz., pradedant ikiteisminá tyrimà ne vi-suomet bûna aiðkûs átariamieji (suaugusieji ar nepilnameèiai), todël tikëtina,kad labai grieþta pareigûnø specializacija ikiteisminio tyrimo metu vargu ar áma-noma ir ar tikslinga. Antra, sunkiai ámanoma grieþta specializacija ir nedideliuo-se teritoriniuose padaliniuose. Pvz., padalinyje, priþiûrinèiame tam tikrà terito-rijà ir turinèiame nedaug pareigûnø. Specialiai apmokæ vienà pareigûnà,susidurtumëme su tokiais keblumais kaip nevienodas (didesnis ar maþesnis),palyginti su kitais, darbo krûvis arba jo pavadavimo ligos ar atostogø atvejuklausimas. Treèia, tikëtina, kad tam tikrose kriminalinës justicijos pakopose bû-tø tikslingiau specializuoti pareigûnus, kitose – steigti specializuotus padaliniusar prireikus – specializuotas ástaigas.

5.10 pav. Galima pareigûnø specializacija kriminalinës justicijos pareigûnønuomone (proc., 2005 m.)


125

147 Toliau buvo analizuojami atsakymai tik tø pareigûnø, kurie manë, kad reikalinga spe-cializacija nepilnameèiø justicijos srityje.

Tyrimo metu kriminalinës justicijos pareigûnø147 buvo praðoma nurodyti,kokia turëtø bûti pareigûnø specializacijos forma: specializuoti pareigûnai,specializuoti padaliniai ar specializuotos ástaigos. Pusë respondentø pirmeny-bæ teikë specializuotiems pareigûnams, 28 proc. – specializuotiems padali-niams, 14 proc. – specializuotoms ástaigoms ir 6 proc. neturëjo nuomonësðiuo klausimu. Kriminalinës justicijos pareigûnai skirtingas pareigûnø specia-lizacijos formas vertino pagal savo darbo specifikà (þr. 5.10 pav.). Daugumateisëjø, Kauno NTI-PN ir pataisos inspekcijø pareigûnø pirmenybæ teikë spe-cializuotiems pareigûnams. Net treèdalis kriminalinës policijos tyrëjø ir ne-pilnameèiø reikalø policijos pareigûnø pirmenybæ teikë specializuotiems pa-daliniams, o specializuotø ástaigø bûtinumu neabejojo kas ketvirtas teisëjas irkas penktas prokuroras.

Vienas ið nepilnameèiø justicijos vertinimo rodikliø, ðioje srityje dirbanèiøpareigûnø nuomone, ar tinkamai organizuotas jø darbas pagal specializacijà.43 proc. apklaustøjø nurodë, kad tinkamai, 18 proc. – netinkamai, 30 proc.pareigûnø nurodë, kad nëra specializuoti ðiose srityje. Paþymëtina, kad daugu-ma nuolatos su delinkventais dirbanèiø pareigûnø nurodë, kad darbas pagalspecializacijà organizuotas tinkamai, o dauguma retai su nepilnameèiais dirban-èiøjø nurodë, kad jie nëra specializuoti ðioje srityje. Remiantis tyrimo duomeni-mis, darytina prielaida, kad treèdalis su nepilnameèiais dirbanèiø pareigûnø ne-þinojo arba tiesiog nebuvo oficialiai paskirti dirbti su delinkventais.

Skirtingi kriminalinës justicijos atstovø vertinimai, ar tinkamai organizuotasjø darbas pagal specializacijà, rodo, kad labiausiai darbo organizavimu paten-kinti Kauno NTI-PN pareigûnai, pataisos inspekcijø pareigûnai bei teisëjai. Ta-èiau net treèdalis prokurorø ir nepilnameèiø reikalø policijos pareigûnø nuro-dë, kad jø darbas pagal specializacijà organizuojamas netinkamai. Antra vertus,net 58 proc. kriminalinës policijos tyrëjø ir 35 proc. teisëjø visai nevertinosavo darbo organizavimo, nes nebuvo ar neþinojo, kad yra specializuoti dirbti sunepilnameèiais delinkventais (þr. 5.11 pav.). Tyrimo rezultatai rodo, kad spe-cializacija nëra vienodai veiksminga visose kriminalinës justicijos pakopose, prak-tiðkai tik pataisos ástaigø darbuotojai neturëjo didesniø priekaiðtø dël savo dar-bo organizavimo.

Vertinant kriminalinës justicijos pareigûnø mokymus nepilnameèiø justici-jos tema, atkreiptinas dëmesys á skirtingus poreikius ir darbo su delinkventaisspecifikà. Tyrimo duomenys rodo, kad negalima visoms kriminalinës justicijosinstitucijoms pasiûlyti vienodo specializacijos modelio, taèiau matyti, kad dau-

126


gumai tiktø atskirø pareigûnø, dirbanèiø su delinkventais, specializacija. Taipat paþymëtina, kad daugelyje tirtø institucijø dar nëra sukurtø veiksmingømokymo programø pagal nepilnameèiø specializacijà.

II.6. NEPILNAMEÈIØ JUSTICIJOS VERTINIMAS

Dauguma kriminalinës justicijos pareigûnø buvo apklausti tuo metu, kai buvopradëta ágyvendinti pirmoji Nepilnameèiø justicijos programa. Todël domëta-si, ar pareigûnai, susijæ su nepilnameèiø justicija, pastebëjo teigiamø pokyèiøðioje srityje. Duomenys rodo, kad kriminalinës justicijos atstovai neáþvelgë aki-vaizdþiø teigiamø pokyèiø. Pareigûnø buvo praðoma palyginti nepilnameèiø jus-ticijos padëtá Lietuvoje dabar ir prieð 5 metus, kai buvo pradëta ágyvendinti ðiprograma. Tik 20 proc. pareigûnø manë, kad padëtis pagerëjo, 45 proc. apklaus-tøjø nepastebëjo esminiø pokyèiø, jø manymu, situacija nepasikeitë, 14 proc.manymu – pablogëjo, 8 proc. nurodë, kad jiems neteko girdëti apie Nepilna-meèiø justicijos programà. Dauguma tø, kurie negalëjo palyginti pokyèiø nepil-nameèiø justicijoje, buvo iki penkeriø metø ðiose ástaigse dirbantys pareigûnai.

Tyrimo duomenys parodë, kad skyrësi ávairiose ástaigose dirbanèiø pareigû-nø poþiûris á nepilnameèiø justicijos pokyèius. Daugiausia teigiamø pokyèiøper pastaruosius penkerius metus áþvelgë Kauno NTI-PN pareigûnai, ðiek tiek

5.11 pav. Darbo pagal specializacijà organizavimo vertinimas (2005 m.)


127

maþiau – pataisos inspekcijø pareigûnai ir prokurorai, tuo tarpu dauguma kitøsrièiø specialistø nepastebëjo esminiø pokyèiø. Tikëtina, kad akivaizdesnius ne-pilnameèiø justicijos pokyèius labiau áþvelgë tø kriminalinës justicijos srièiø,kuriose padëtis akivaizdþiai pagerëjo, specialistai. Pvz., prieð prasidedant Nepil-nameèiø justicijos programai, Kauno NTI-PN laisvës atëmimo bausmæ atlikotris keturis kartus daugiau nuteistøjø nei 2005 metais. Akivaizdþiai pagerëjonuteistøjø gyvenimo ir buities sàlygos.

Kriminalinës justicijos pareigûnai vertino, kuri nepilnameèiø justicijos siste-mos grandis (nuo to momento, kai nepilnametis patenka á policijos akiratá, ikitada, kai atlieka laisvës atëmimo bausmæ) yra silpniausia. Net 49 proc. pareigû-nø silpniausia grandimi ávardijo nusikaltimø prevencijà. Akivaizdu, jei nepilna-meèiø nusikaltimø prevencija bûtø veiksmingesnë, sumaþëtø linkusiø nusikals-ti nepilnameèiø, kartu – ir kriminalinës justicijos institucijø darbo krûvis. Kitosnepilnameèiø justicijos grandys silpniausiomis buvo ávardytos daug reèiau:19 proc. apklaustøjø nurodë bausmës vykdymo atidëjimà, 13 proc. – resocia-lizacijà, 7 proc. – laisvës atëmimo bausmës atlikimà, 4 proc. – teisminá tyrimàir 3 proc. – ikiteisminá tyrimà.

Reikia paþymëti, kad skyrësi ávairiø kriminalinës justicijos atstovø nuomonënustatant silpniausià nepilnameèiø justicijos grandá (þr. 6.1 pav.). Nepilname-

6.1 pav. Silpniausia Nepilnameèiø justicijos grandis (nuo to momento, kai nepil-nametis patenka á policijos akiratá, iki tada, kai atlieka laisvës atëmimo bausmæ),ávairiø kriminalinës justicijos atstovø nuomone (2005 m.)

128


èiø nusikaltimø prevencijà kaip silpniausià grandá nurodë net 86 proc. teisëjø,69 proc. prokurorø ir 67 proc. pataisos inspekcijø pareigûnø, taèiau – tik28 proc. nepilnameèiø reikalø policijos pareigûnø. Tikëtina, kad pastarøjø ver-tinimui turëjo átakos tai, jog delinkvencijos prevencija yra jø darbo sritis, o to-kiu atveju jie prisiimtø atsakomybæ dël veiksmingesnio savo darbo. Taip pattikëtina, kad dauguma policijos pareigûnø nusikaltimø prevencijà vis dar verti-na kaip iðimtinai policijos darbà, nors kitose ðalyse (tokiose kaip Vokietija, Aust-rija, Didþioji Britanija, Danija, JAV ir kt.) ðis lûþis ávyko prieð kelis deðimtme-èius. Ðiose ðalyse nusikaltimø prevencijos iniciatyvà perëmë vietos bendruomenësir savivaldybiø atstovai. Kitas dvi silpniausias nepilnameèiø justicijos grandis –bausmës vykdymo atidëjimà bei resocializacijà, palyginti su kitomis, daþniauávardijo nepilnameèiø reikalø policijos pareigûnai. Kaip buvo minëta pirmojeknygos dalyje, Lietuvoje praktiðkai nëra veiksmingos resocializacijos sistemosnepilnameèiams, gráþusiems ið ákalinimo ástaigø.

Tyrimo metu kriminalinës justicijos pareigûnai buvo praðomi nurodyti pri-oritetines nepilnameèiø justicijos veiklos sritis148. 59 proc. apklaustøjø nurodëprevencinio darbo tobulinimà, t. y. silpniausià, pareigûnø manymu, nepilna-meèiø justicijos grandá. 53 proc. respondentø nurodë pareigûnø, dirbanèiø sunepilnameèiais teisës paþeidëjais, mokymà. Svarbà mokytis rodo, kad treèdaliuiapklaustøjø dël anksèiau minëtø prieþasèiø neteko specializuotis, tokiai paèiaidaliai nepakako profesiniø þiniø ir ágûdþiø, tik pusë buvo patenkinti jø ástaigømokymo sistema. Kitoms nepilnameèiø justicijos veiklos sritims prioritetà teikëmaþiau apklaustøjø: 35 proc. nurodë institucijø bendradarbiavimo stiprinimà,30 proc. – visuomenës ðvietimà nepilnameèiø justicijos klausimais, 26 proc. –resocializacijos programø sukûrimà ir ágyvendinimà, 22 proc. – alternatyviølaisvës atëmimui bausmiø sistemos sukûrimà, 17 proc. – minimalios ir viduti-nës prieþiûros sistemos sukûrimà ar tobulinimà ir tik 13 proc. – neigiamo po-þiûrio á nepilnameèius teisës paþeidëjus atsisakymà.

Institucijø bendradarbiavimas – gana opus daugelio jø klausimas, pvz., nërareglamentuotas keitimasis informacija. Paprastai informacijà apie delinkventosocialinæ aplinkà ið naujo kaupia vis kitos ástaigos (nepilnameèiø reikalø polici-jos, ákalinimo ástaigø ir pataisos inspekcijø pareigûnai) atstovai. Ne visuometinformacija apie nepilnameèius „keliauja paskui juos“, ypaè keièiantis jø gyve-namajai vietai. Tikëtina, kad nemaþai sunkumø kyla, kai reikia kitø specialistø(pvz., vaikø psichologø, socialiniø tarnybø ar vaiko teisiø apsaugos tarnybø at-stovø) konsultacijos ir pagalbos.

Ágyvendinant pirmàjà Nepilnameèiø justicijos programà 2000–2002 m. buvoorganizuota visuomenës ðvietimo kampanija, kuri nepilnameèiø justicijos klau-

148 Respondentai galëjo pasirinkti tris atsakymo variantus.


129

simais informavo per spaudà, televizijos ir radijo laidas. Deja, pasibaigus ðiaiprogramai, kampanija nebuvo tæsiama. Taip pat nebuvo ásteigtas planuotas ne-pilnameèiø, gráþusiø ið laisvës atëmimo ar pataisos ástaigø, reabilitacijos centras.Ðiuo metu Lietuvoje veikia keletas nepilnameèiø vidutinës (specialieji vaikø auk-lëjimo ir globos namai) bei minimalios (dienos centrai, socialiniø ágûdþiø ugdy-mo programas vykdanèios ástaigos, vaikø ir jø ðeimø konsultavimo centrai) prie-þiûros ástaigø, taèiau ðios sistemos veikimas nereglamentuotas teisës aktais, nëratinkamos strategijos ir koordinavimo. Ne maþiau aktualu – sukurti alternatyviàlaisvës atëmimo bausmëms sistemà.

Visos anksèiau iðvardytos nepilnameèiø justicijos veiklos sritys svarbios irtobulintinos, taèiau stebina tai, kad pareigûnai, vardydami prioritetus, paskiau-siai nurodë uþduotá atsisakyti neigiamo poþiûrio á nepilnameèius teisës paþeidë-jus. Tyrimø duomenys parodë, kad neigiamas kriminalinës justicijos pareigûnøpoþiûris á nepilnameèius delinkventus yra rimta kliûtis, tuo labiau kad patyspareigûnai jos në neáþvelgia.

Rezultatø analizë parodë, kad ávairiø kriminalinës justicijos ástaigø atstovaigana skirtingai vertina prioritetines nepilnameèiø justicijos veiklos sritis (þr. 6.2lentelæ). Tikëtina, kad pareigûnai pirmenybæ teikë toms sritimis ar klausimams,

6.2 lentelë. Prioritetinës nepilnameèiø justicijos veiklos sritys (proc., 2005 m.)

Nepilnameèiø reikalø 54 50 44 41 28 24 16 9policijos pareigûnai

Kriminalinës 64 57 28 30 19 23 5 21policijos tyrëjai

Prokurorai 70 59 45 17 46 14 18 9

Teisëjai 76 67 22 14 29 31 9 12

Kauno 40 41 35 32 23 20 11 18NTI-PN pareigûnai

Pataisos 63 43 48 24 37 11 24 22inspekcijø pareigûnai

Visi pareigûnai 59 53 35 30 26 22 17 13

Prev

enci

nio

darb

oto

bulin

imas

Pare

igûn

ø, d

irban

èiø

sune

piln

ameè

iais

teisë

spa

þeid

ëjai

s, m

okym

as

Tar

pins

tituc

inio

bend

rada

rbia

vim

o st

iprin

imas

Visu

omen

ës ð

viet

imas

nepi

lnam

eèiø

just

icijo

skl

ausim

ais

Res

ocia

lizac

ijos

prog

ram

øsu

kûrim

as ir

ágyv

endi

nim

as

Alte

rnat

yviø

laisv

ës a

tëm

imui

baus

miø

sist

emos

suk

ûrim

as

Min

imal

ios

ir vi

dutin

ëspr

ieþi

ûros

sist

emos

suk

ûrim

asar

tob

ulin

imas

Nei

giam

o po

þiûr

ioá n

epiln

ameè

ius

teisë

spa

þeid

ëjus

ats

isaky

mas

130


su kuriais patys daþniausiai susidûrë. Daþniau su kitø srièiø specialistais ben-draujantys pataisos inspekcijø ir nepilnameèiø reikalø policijos pareigûnai beiprokurorai didesnæ nei kiti pareigûnai pirmenybæ teikë ástaigø bendradarbiavi-mui. Daþniausiai per ávairias prevencines programas su ávairiomis gyventojøgrupëmis bendraujantys nepilnameèiø reikalø policijos atstovai prioritetine ne-pilnameèiø justicijos veiklos sritimi nurodë visuomenës informavimà. Teisëjaidaþniau nei kiti pareigûnai nurodë alternatyviø laisvës atëmimui bausmiø siste-mos sukûrimà.

Apibendrinant reikia pabrëþti, kad ið esmës kriminalinës justicijos pareigû-nai probleminëmis ávardija tas nepilnameèiø justicijos sritis, kurios siejamos sudidþiausiomis investicijomis ir kuriose akivaizdþiø pokyèiø nebuvo nuo nepil-nameèiø justicijos reformos pradþios. Kaip buvo minëta pirmoje knygos dalyje,nesumaþëjo nei pakartotinai nusikaltusiø nepilnameèiø, nebuvo iðplëtotos al-ternatyvos laisvës atëmimo bausmei, iki ðiol neásteigtas reabilitacijos centras ne-pilnameèiams, gráþusiems ið ákalinimo ástaigø.

Paþymëtina, kad viena ið iðvardytø problemø – neigiamas pareigûnø poþiû-ris á delinkventus, gali bûti bandoma spræsti per mokymus. Juo labiau kad ágy-vendinant JTVP pasiûlytà projektà „Parama kuriant veiksmingà nepilnameèiøjusticijos sistemà“ á minëtà uþdaviná atsiþvelgta kuriant mokymo programas ávairiøsrièiø nepilnameèiø justicijos specialistams. Kitos svarbios ir maþai reformø pa-liestos nepilnameèiø justicijos sritys (resocializacija, minimalios ir vidutinës prie-þiûros institucijø tinklo sukûrimas, alternatyviø laisvës atëmimui bausmiø siste-mos iðplëtojimas) susijusios su didelëmis finansinëmis investicijomis ir iðlaidomis.Taèiau be reformø minëtose srityse praktiðkai neámanoma tikëtis akivaizdþiøteigiamø nepilnameèiø justicijos sistemos pokyèiø.


131

IÐVADOS

1. Lietuvoje ágyvendinamø su nepilnameèiø justicija susijusiø programø analizë lei-dþia teigti (árodo), kad suformuluoti ávairiø kriminologiniø teorijø siûlymai dël kriminali-nës justicijos politikos nepilnameèiø delinkventø atþvilgiu. Pagal tai, kokie teoriniai ele-mentai vyrauja ðiose programose, jas galima suskirstyti á dvi grupes. Pirmajai grupeipriskirtinos Vaikø ir paaugliø nusikalstamumo prevencijos programa bei Vaikø ir jaunimosocializacijos programa, kuriose vyrauja socialinës dezorganizacijos ir kontrolës teorijø ele-mentai. Antrajai grupei priskirtinos Nepilnameèiø justicijos programa ir pagrindines josidëjas tæsianti Nepilnameèiø justicijos 2004–2008 metø programa. Minëtose programo-se, nepaisant kontrolës teorijos elementø, vyrauja etikeèiø klijavimo ir kritinës kriminolo-gijos elementai.

2. Programiniai dokumentai atspindi (rodo) intencijas ir principus reorganizuojant irtobulinant nepilnameèiø justicijà Lietuvoje, taèiau ðios programos ágyvendinamos nepa-kankamai sklandþiai. Didþiausi sunkumai susijæ su siûlymais, kurie sietini su etikeèiø kli-javimo ir kritinës kriminologijos teorijø áþvalgomis. Nepilnameèiø justicija Lietuvoje iðesmës atitinka pagrindinius reikalavimus, iðdëstytus Jungtiniø Tautø vaiko teisiø konven-cijoje bei kituose dokumentuose, reglamentuojanèiuose elgesá su delinkventais bei nusta-tanèiuose rekomendacines gaires nacionalinëms nepilnameèiø justicijos sistemoms. Ta-èiau kai kurios rekomenduojamos priemonës, tokios kaip nepilnameèiø justicijos ástaigø irpareigûnø specializacija bei alternatyviø laisvës atëmimui bausmiø taikymas, Lietuvoje darnepakankamai iðplëtotos.

3. Nepilnameèiø justicijos sistemai bei delinkvencijos problemai trûksta instituciniodëmesio. Reformuojant nepilnameèiø justicijà iniciatyvà rodë tarptautinës organizacijos,tuo tarpu valstybës institucijos atliko vykdytojo funkcijas. Pagrindinis postûmis reformuo-ti nepilnameèiø justicijà kilo ið Jungtiniø Tautø Vystymo programos atstovybës Lietuvoje(toliau – JTVP). Be JTVP iniciatyvos ir finansavimo, nepilnameèiø justicijos reforma bûtøvykusi þymiai lëèiau ir tikëtina, apsiribojant maþesnëmis reformomis, nei tos, kurios buvonumatytos pirmoje Nepilnameèiø justicijos programoje.

4. Empiriniø tyrimø rezultatai parodë, kad Lietuvos gyventojai ir kriminalinës justici-jos pareigûnai, vertindami nepilnameèiams delinkventams taikomø priemoniø svarbà, la-biau pritaria toms, kurios susijusios su socialinës kontrolës iðplëtimu: nuolatine tëvø prie-þiûra, privalomu mokyklos lankymu ir draudimu tam tikru laiku iðeiti ið namø. Kartupaþymëtina, kad ir gyventojai, ir kriminalinës justicijos pareigûnai, ir rizikos grupës vaikaisvarbiausiomis nepilnameèiø delinkvencijos prieþastimis laiko blogà auklëjimà ðeimoje,neigiamà kiemo, gatvës átakà ir neuþimtà laisvalaiká, t. y. tuos paèius dalykus, kuriuosakcentavo socialinës dezorganizacijos, delinkventø subkultûrø ir kontrolës teorijos.

132


5. Tyrimø duomenys leidþia teigti, kad gyventojai nëra grieþtai nusistatæ uþ bausmiønepilnameèiams grieþtinimà. Nors daugiau nei pusë apklaustøjø pritarë bausmiø nepilna-meèiø grieþtinimui, taèiau beveik tiek pat pritarë ir alternatyvoms laisvës atëmimui baus-mëms. Dauguma gyventojø nepilnameèiø patalpinimà á uþdaras institucijas nelaiko efek-tyvia delinkvencijos prevencijos priemone, taip pat nemaþa jø dalis abejoja ákalinimo ástaigøveiksmingumu. Tikëtina, kad gyventojø poþiûrá dël bausmiø nepilnameèiams grieþtinimàgalima bûtø pakeisti organizuojant visuomenës ðvietimo kampanijas.

6. Tarp kriminalinës justicijos pareigûnø dominuoja neigiamas poþiûris á delinkven-tus, su kuriais jie asmeniðkai dirbo. Skirtingus pareigûnø vertinimus lemia nevienodosnepilnameèiø, susidûrusiø su kriminaline justicija, grupës: linkæ nusikalsti rizikos grupësvaikai ir nepilnameèiai, atliekantys laisvës atëmimo bausmæ. Ðioms grupëms priskirti de-linkventai turi skirtingà kriminalinæ patirtá ir nevienodai vertinami kriminalinës justicijossistemoje dirbanèiø pareigûnø. Informacija apie didesnæ nusikalstamà patirtá suformuojaneigiamà policijos pareigûnø poþiûrá á tokius vaikus. Ðie nepilnameèiai vertinami kaipuþkietëjæ nusikaltëliai ir atitinkamai grieþèiau su jais elgiamasi. Savo ruoþtu delinkventøpoþiûris á kriminalinës justicijos pareigûnus priklauso nuo pareigûnø elgesio su jais. Rizi-kos grupës vaikai policijos pareigûnus, su kuriais jie asmeniðkai bendravo, vertino palan-kiai. Tuo tarpu dabartiniai nuteistieji, ypaè tie, kurie patyrë pareigûnø smurtà, policijospareigûnus vertino neigiamai.

7. Ið visø nepilnameèiø justicijoje dirbanèiø specialistø rizikos grupës vaikai ir nuteis-tieji reèiausiai bendravo su Vaiko teisiø apsaugos tarnybø (toliau – VTAT) darbuotojais.Darytina prielaida, kad arba rizikos grupei priskirti vaikai nepatenka á ðiø tarnybø akiratá,arba jos tinkamai neatlieka savo funkcijø. Ðiø specialistø atstovavimas vaiko interesams perapklausà daþnai bûna gana formalus, todël tikëtina, kad jie vaikams labiau asocijuojasi sukriminaline justicija ar ikiteisminiu tyrimu nei su akivaizdþià pagalbà teikianèiais specialis-tais, tokias kaip socialiniai pedagogai ir psichologai. Tyrimo duomenys rodo, kad bendravi-mo intensyvumas su ðiai grupei priskirtais specialistais neturi didelës átakos jø vertinimui,didesnæ átakà turi nepilnameèiø delinkventinë patirtis: kuo daugiau teisës paþeidimø buvopadaræ rizikos grupei priskiriami vaikai, tuo blogiau jie vertino VTAT atstovø darbà.

8. Nepaisant teigiamø pokyèiø nepilnameèiø justicijoje, vaiko teisës netapo savaimesuprantamu dalyku kriminalinës justicijos pareigûnams, dirbantiems su delinkventais. Ty-rimø duomenys rodo, kad ið visø kriminalinës justicijos institucijø labiausiai piktnaudþiau-jama jëga policijoje. Nors patys pareigûnai nelinkæ prisipaþinti apie netinkamà elgesá sudelinkventais, taèiau apie tokius atvejus yra girdëjæ savo ar kitose ástaigose. Treèdalis parei-gûnø prisipaþino, kad norëjo „paauklëti“ nepilnameèius. Tyrimo duomenys parodë, kadper septynerius metus sumaþëjo netinkamo pareigûnø elgesio su nepilnameèiais, perëju-siais visas kriminalinës justicijos pakopas, atvejø.

9. Neteisëtas jëgos panaudojimas ir ágaliojimø virðijimas gali bûti siejamas su neigiamupolicijos pareigûnø poþiûriu á linkusius nusikalsti nepilnameèius. Taip pat tikëtina, kadpolicijos pareigûnams lengviau neutralizuoti, pateisinti savo elgesá prieð átariamàjá padariusnusikaltimà (ypaè smurtiná), nes tokiu bûdu siekiama „paauklëti“ ar iðgauti prisipaþinimà.Tokià situacijà gali lemti elementariø þiniø apie vaiko teises stoka. Neigiamas kriminalinësjusticijos pareigûnø poþiûrius á nepilnameèius delinkventus yra rimta problema, tuo la-biau, kad patys pareigûnai jos neáþvelgia.

IÐVADOS

133

10. Per septynerius metus smarkiai pakito nepilnameèiø, atliekanèiø laisvës atëmimobausmæ, grupë. 1998 m. anksèiau teistø nepilnameèiø buvo kas antras, tuo tarpu tarpdabartiniø nuteistøjø tokiø buvo aðtuoni ið deðimties. Taip pat padidëjo nepilnameèiø,anksèiau teistø keturis penkis kartus. Empirinio tyrimo duomenys leidþia teigti, kad á pa-taisos namus nemaþa dalis nepilnameèiø pateko tuomet, kai nebuvo veiksmingos kitospoveikio priemonës. Pusë dabartiniø nuteistøjø daþnai bendravo su nepilnameèiø reikaløpolicijos pareigûnais ir turëjo reikalø su pataisos inspekcijø pareigûnais, o treèdaliui buvoatidëtas bausmës vykdymas. Antra vertus, tardymo izoliatoriaus svarba nepilnameèiamsnesumaþëjo per septynerius metus, nors suimtøjø sàlygos per tà laikà smarkiai pagerëjo.Patirtis, ágyta tardymo izoliatoriuje, nepilnameèiams yra pati skaudþiausia ir svarbiausiaperduodant kalëjimo subkultûrà.

11. Dabartiniai nuteistieji gana gerai suvokë ikiteisminio tyrimo procesà ir taikliaiapibûdino já atliekanèiø pareigûnø darbà. Nepilnameèiai suvokë, kad pareigûnai stengiasiatskleisti nusikaltimus, tik pagrindiná dëmesá sutelkia á baudþiamosios bylos tyrimà, o ne ápatá nusikaltusá nepilnametá. Todël daugumos delinkventø nuomone, pareigûnai tiesiognorëjo kuo greièiau uþbaigti bylos tyrimà. Tai patvirtina ir kriminalinës justicijos pareigû-nø tyrimo duomenys: daþniausiai pareigûnø minima netinkamo darbo organizavimo pa-gal specializacijà prieþastis buvo darbuotojø trûkumas ir didelis darbo krûvis. Kita vertus,greitas ikiteisminis procesas, gali bûti laikomas efektyvios sistemos poþymiu. Tuo turëtøbûti suinteresuoti ypaè tie nepilnameèiai, kuriems paskirta kardomoji priemonë suëmimasir kurie galutinio teismo nuosprendþio laukia tarymo izoliatoriuje.

12. Per pastaruosius metus iðaugo nepilnameèiø sàmoningumas. Palyginti su 1998 m.tyrimo rezultatais, matyti, kad dabartiniai nuteistieji labiau tiki teisëjø objektyvumu, ma-þiau abejoja paskirtos bausmës neatitiktimi padarytam nusikaltimui. Dabar maþiau jau-èianèiø neteisingumo jausmà, daugiau prisiëmusiø savo kaltæ ir beveik dvigubai sumaþëjonepilnameèiø, dël savo dabartinio statuso kaltinusiø policijà ar blogus draugus. Apie da-bartiniø delinkventø sàmoningumà rodo ir tai, kad, nurodydami svarbiausias nepilname-èiø nusikaltimø prieþastis, nuteistieji vieninteliai pirmoje vietoje nurodë neigiamus bûdobruoþus, tuo tarpu kitø tirtø grupiø apklaustieji minëtà prieþastá nurodë tik ketvirtojevietoje. Tyrimo duomenys leidþia daryti iðvadà, kad nepilnameèiai prisiima atsakomybæ uþsavo veiksmus, visos kaltës neversdami kitiems.

13. Tyrimo rezultatai parodë, kad nepilnameèiø kriminalinës justicijos institucijosetrûksta specialaus paruoðimo pareigûnams, dirbantiems su nepilnameèiais delinkventais.Treèdalis pareigûnø neþinojo, ar jø ástaigoje mokoma dirbti su nepilnameèiais teisës paþei-dëjais, tiek pat nelankë specializuotø mokymø. Kartu paþymëtina, kad dalis kriminalinësjusticijos pareigûnø nejautë specializuotø þiniø ar ágûdþiø stokos, nors ir neturëjo specia-laus parengimo dirbti su delinkventais.

14. Viena ið silpniausiø nepilnameèiø justicijos Lietuvoje grandþiø – delinkventøresocializacija. Lietuvoje beveik deðimtmetis vyksta nepilnameèiø justicijos reforma, ta-èiau iki ðiol nëra sukurtos veiksmingos resocializacijos sistemos. Empiriniø tyrimø re-zultatai rodo, kad dauguma kriminalinës justicijos pareigûnø darbà su gráþusiais ið ákali-nimo ástaigø nepilnameèiais laiko veiksminga delinkvencijos prevencijos priemone, taèiaunemano, kad resocializacijos programø sukûrimas ir ágyvendinimas yra prioritetinë ne-pilnameèiø justicijos sritis.

134


LITERATÛROS SÀRAÐAS

I. NACIONALINIAI TEISËS AKTAI

1. Lietuvos Respublikos Baudþiamojo kodekso patvirtinimo ir ásigaliojimo ástatymas. Vals-tybës þinios. 2000, Nr. 89-2741.

2. Lietuvos Respublikos Baudþiamojo proceso kodekso patvirtinimo, ásigaliojimo ir ágy-vendinimo ástatymas. Valstybës þinios. 2002, Nr. 37-1341.

3. Lietuvos Respublikos Bausmiø vykdymo kodekso patvirtinimo ástatymas. Valstybësþinios. 2002, Nr. 73-3084.

4. Lietuvos Respublikos Vaiko teisiø apsaugos pagrindø ástatymas. Valstybës þinios. 1996,Nr. 33-807.

5. Prokuratûros ástatymas. Valstybës þinios. 1994, Nr. 81-1514.6. Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. birþelio 25 d. nutarimas Nr. VIII-810 „Dël

Teisinës sistemos reformos metmenø (nauja redakcija) ir jø ágyvendinimo“. Valstybës þinios.1998, Nr. 61-1736.

7. Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. kovo 20 d. nutarimas Nr. IX-1383 „Dël Na-cionalinës nusikaltimø prevencijos ir kontrolës programos pavirtinimo“. Valstybës þinios. 2003,Nr. 32-1318.

8. Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1993 m. spalio 19 d. nutarimas Nr. 782 „Dël prie-moniø vaikø teisiø apsaugai gerinti“. Valstybës þinios. 1993, Nr. 55-1073.

9. Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1995 m. geguþës 5 d. nutarimas Nr. 643 „Dël Spe-cialiøjø auklëjimo ir globos namø laikinøjø nuostatø patvirtinimo“. Valstybës þinios.1995, Nr. 39-971.

10. Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1997 m. kovo 6 d. nutarimas Nr. 197 „Dël Vai-kø ir paaugliø nusikalstamumo prevencijos nacionalinës programos“. Valstybës þinios. 1997,Nr. 21-210.

11. Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1999 m. gruodþio 6 d. nutarimas Nr. 1366 „DëlNepilnameèiø justicijos programos valdymo komiteto sudarymo“. Valstybës þinios. 1999,Nr. 105-3050.

12. Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1999 m. spalio 25 d. nutarimas Nr. 1179 „Dëlnuteistø ir gráþusiø ið kardomojo kalinimo vietø, pataisos darbø ir socialinës bei psichologinësreabilitacijos ástaigø asmenø socialinës adaptacijos 1999–2003 metø programos patvirtinimo“.Valstybës þinios. 1999, Nr. 5-95.

13. Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2000 m. sausio 11 d. nutarimas Nr. 29 „Dël Na-cionalinës programos prieð vaikø komerciná seksualiná iðnaudojimà ir seksualinæ prievartà“. Vals-tybës þinios. 2000, Nr. 5-144.


135

14. Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2000 m. sausio 11 d. nutarimas Nr. 29 „Dël Na-cionalinës programos prieð vaikø komerciná seksualiná iðnaudojimà ir seksualinæ prievartà, pa-tvirtininimo“. Valstybës þinios. 2000, Nr. 5-144.

15. Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2002 m. geguþës 24 d. nutarimas Nr. 731 „DëlNacionalinës nevyriausybiniø organizacijø vaikø dienos centrø 2002–2004 metø programospatvirtinimo“. Valstybës þinios. 2002, Nr. 53-2076.

16. Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2003 m. vasario 6 d. nutarimas Nr. 194 „Dël Vai-ko teisiø apsaugos valdymo srities priskyrimo Socialinës apsaugos ir darbo ministerijai ir kitøministerijø kompetencijos nustatymo“. Valstybës þinios. 2003, Nr. 15-611.

17. Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2004 m. balandþio 28 d. nutarimas Nr. 485 „Dëlasmenø, áraðytø á pataisos inspekcijø áskaità, prieþiûros, kontrolës ir socialinës paramos jiemsteikimo, pataisos inspekcijø veiklos ir materialinio aprûpinimo gerinimo 2004–2007 m. pro-gramos patvirtinimo“. Valstybës þinios. 2004, Nr. 69-2396.

18. Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2004 m. geguþës 19 d. nutarimas Nr. 600 „DëlNepilnameèiø justicijos 2004–2008 m. programos patvirtinimo“. Valstybës þinios. 2004,Nr. 83-3008.

19. Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2004 m. gruodþio 1 d. nutarimas Nr. 1525 „DëlNacionalinës vaikø dienos centrø 2005–2007 metø programos patvirtinimo“. Valstybës þi-nios. 2004, Nr. 174-6441.

20. Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2004 m. spalio 13 d. nutarimas Nr. 1279 „DëlNaðlaièiø ir tëvø globos netekusiø vaikø rëmimo ir integravimo á visuomenæ 2005–2008 metøprogramos patvirtinimo“. Valstybës þinios. 2004, Nr. 152-5546.

21. Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2004 m. vasario 23 d. nutarimas Nr. 209 „DëlVaikø ir jaunimo socializacijos programos patvirtinimo“. Valstybës þinios. 2004, Nr. 30-995.

22. Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2005 m. geguþës 4 d. nutarimas Nr. 491 „Dël Na-cionalinës smurto prevencijos ir pagalbos vaikams programos patvirtinimo“. Valstybës þinios.2005, Nr. 58-2021.

23. Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2005 m. vasario 17 d. nutarimas Nr. 184 „DëlVaiko gerovës valstybës politikos strategija ir jos ágyvendinimo priemoniø 2005–2012 metøplano patvirtinimo“. Valstybës þinios. 2005, Nr. 25-802.

24. Teisingumo ministro 2000 m. rugpjûèio 21 d. ásakymas Nr. 178 „Dël Kalëjimø de-partamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pataisos inspekcijø ásteigimo“.Valstybës þinios. 2000, Nr. 70-2077.

25. Teisingumo ministro 2001 m. sausio 3 d. ásakymas Nr. 1 „Dël Pataisos inspekcijødarbo instrukcijos patvirtinimo“. Valstybës þinios. 2001, Nr. 8-240.

26. Vidaus reikalø ministro 1993 m. spalio 30 d. ásakymas Nr. 769 „Dël Vidaus reikaløministerijos nepilnameèiø socialinës pagalbos ir skirstymo centro instrukcijos patvirtinimo“.

27. Lietuvos generalinio policijos komisaro 2005 m. kovo 29 d. ásakymas Nr. 5-V-208„Dël Vieðosios policijos specialisto (nepilnameèiø reikalø policijos pareigûno) tarnybinës veik-los instrukcijos patvirtinimo“.

136


II. TARPTAUTINIAI TEISËS AKTAI

1. Jungtiniø Tautø vaiko teisiø konvencija. Valstybës þinios. 1996, Nr. 25-625.2. The United Nations Guidelines for the Prevention of Juvenile Delinquency (The Riy-

adh Guidelines). The United Nations General Assembly resolution No. 45/112 of 14 Decem-ber, 1990.

3. The United Nations Rules for the Protection of Juveniles Deprived of their Liberty (TheHavana Rules). The United Nations General Assembly resolution No. 45/113 of 14 Decem-ber, 1990.

4. The United Nations Standard Minimum Rules for Non-Custodial Measures (The To-kyo Rules). The United Nations General Assembly resolution No. 45/110 of 14 December,1990.

5. The United Nations Standard Minimum Rules for the Administration of Juvenile Justi-ce (The Beijing Rules). The United Nations General Assembly resolution No. 40/33 of 29November, 1985.

6. Guidelines for Action on Children in the Criminal Justice System. Administration ofJuvenile Justice. The United Nations Economic and Social Council resolution No. 1997/30of 21 July, 1997.

7. Social Reactions to Juvenile Delinquency. Recommendation No. R (87) 20 adopted bythe Committee of Ministers of the Council of Europe on 17 September, 1987.

III. SPECIALIOJI LITERATÛRA

1. Babbie, Earl. 1995. The Practice of Social Research. California: Wadsworth PublishingCompany.

2. Becker, Howar. 1963. Outsiders. New York: Free Press of Glencoe.3. Beirne, Piers. and Messerschmidt, James. 1991. Criminology. Fort Worth: HBJ.4. Christie, Nils. 1999. Nusikaltimø kontrolë kaip pramonë. Á Gulagà – Vakarø stiliumi.

Vilnius: Eurigmas.5. Cloward, Richard. and Ohlin, Lloyd. 1961. Delinquency and Opportunity: A Theory of

Delinquent Gangs. New York: Free Press.6. Cloward, Richard. and Ohlin, Lloyd. 1966. „Diferenciacija subkultury“. p. 334–354.

Kn.: Sociologija prestupnosti. Moskva: Progress.7. Cohen, Albert. 1955. Delinquent Boys. Glencoe, Ill: Free Press.8. Cohen, Albert. 1966. „Soderþanije delinkventnoj subkultury“. Kn.: Sociologija prestup-

nosti. Moskva: Progress. 314–321.9. Cohen, Stanley. 1980. Folk Devils and Moral Panics: The Creation of the Mods and

Rockers. London: MacGibbon & Kee.10. Crutchfield, Robert and Kubrin, Charis. 2000. „Criminology“. Vol. 1. Encyclopedia of

Sociology. Eds. Edgar F. Borgatta and Rhonda J. V. Montgomery. 2end. New York: Mac-millan Reference USA. 527–539.

11. Dobryninas, Aleksandras. 2001. Atskiriamasis teisingumas. Jurisprudencija. 20(12).


137

12. Dobryninas, Aleksandras. 2000. Nepilnameèiø justicija Lietuvos þiniasklaidoje. Vilnius:Lietuvos þmogaus teisiø centras.

13. Dobryninas, Aleksandras. 2001. Virtuali nusikaltimø tikrovë. Vilnius: Eurigmas.14. Dobryninas, Aleksandras ir Gaidys, Vladas. 2004. Ar saugi Lietuvos visuomenë? Lietuvos

gyventojø viktimizacijos patirtis ir poþiûris á baudþiamàjà justicijà bei visuomenës saugumà. Vil-nius: Petro ofsetas.

15. Foucault, Michel. 1998. Disciplinuoti ir bausti. Kalëjimo gimimas. Vilnius: Baltos lankos.16. Gaidys, Vladas. 1999. Visuomenës nuomonës tyrimai: teorija ir praktika. Vilnius.17. Graham, John, and Bennett, Trevor. 1995. Crime Prevention Strategies in Europe and

North America. Helsinki: European Institute for Crime Prevention and Control.18. Hagan, John. 2000. „Juvenile delinquency, Theories of“. Vol. 1. Encyclopedia of Socio-

logy. Eds. Edgar F. Borgatta and Rhonda J. V. Montgomery. 2end. New York: MacmillanReference USA. 1493–1499.

19. Heidensohn, Frances. 1989. Crime and Society. Houndmills: Macmillan.20. Henry, Stuart and Milovanovic, Dragan. 1996. Constitutive Criminology. Beyond Po-

stmodernism. London: Sage Publications.21. Hirschi, Travis. 2002. Causes of Delinquency. New Brunswick and London, Transac-

tion Publishers22. Inciardi, J.A. 1995. Criminal Justice. New York: HBJ.23. Young, Jock. 1994. „Incessant Chatter: Recent Paradigms in Criminology“. The Ox-

ford Handbook of Criminology. ed. by Maguire, Mike. Oxford: Clarendon Press.24. Informacijos kaupimo, sisteminimo ir analizavimo apie nepilnameèiø nusikalstamu-

mo, teistumo, jø teisiø bei interesø paþeidimo bûklæ ir tendencijas metodikos nustatymas http://www.nplc.lt/nj/Dokumentai/Literatura/nepiln_inform_kaup_metodika/inform_apie_nep_me-todika.doc [2006 03 02]

25. Iðorinis nepilnameèiø justicijos vertinimas. www.nplc.lt/nj/Dokumentai/literatûra/Iðor_ivert/Tarptautinis_vertinimas.doc [2006 03 02].

26. Jaunimo nusikalstamas elgesys: nukentëjusieji ir kaltininkai. Teisës institutas. http://www.teise.org/docs/upload/Tyrimas.09.pdf [2006 03 18].

27. Kauno nepilnameèiø tardymo izoliatoriaus-pataisos namø 2005 metø veiklos analizës(rankraðtis).

28. Kerner, Hans Jurgen. 1998. Kriminologija: Slovar-spravoènik. Moskva: Norma.p. 62–63.

29. Kriminalinës nepilnameèiø justicijos reformos koncepcija www.nplc.lt/nj/Dokumen-tai/literatûra/koncepcija_liet.pdf. [2006 03 02]

30. Lilly, Robert. Francis Cullen and Richard Ball. 1999. Crimonological Theory. Contextand Consequences. Thousand Oaks: Sage Publications.

31. Maguire, Mike. 1995. The Oxford Handbook of Criminology. Oxford.32. Matza, David. 1990. Delinquency and Drift. New Brunswick, New Jersey: Transaction

Publishers.33. Matza, David. 2004. Nusiþengiamumo srovëje. Vilnius: ALK, Vaga.34. Michailoviè, Ilona. 2000. „Nepilnameèio kaltininko ir nukentëjusiojo mediacijos gali-

mybës Lietuvoje“. Teisë. 35: 69–79.

138


35. Nacionalinis (vidinis) Nepilnameèiø justicijos programos ávertinimas. http://www.nplc.lt/nj/Dokumentai/Vid_ivert/NJ_programos_teis_inst_ivertinimas.htm [2006 02 03]

36. Nepilnameèiø justicija Lietuvoje. 1998. Vilnius: Nusikalstamumo prevencijos Lietu-voje centras.

37. Nepilnameèiø justicijos programa. www.nplc.lt/nj/Dokumentai/literatûra/Liet_teis_ak-tai/nepilnameciu_just_progr.htm [2006 03 23]

38. Nepilnameèiø minimalios ir vidutinës prieþiûros ástaigø teisinës-normines bazës anali-zë. http://www.nplc.lt/nj/Dokumentai/Literatura/nep_priez_ist_norm_baz_analiz.pdf[2006 02 03]

39. Nepilnameèiø minimalios ir vidutinës prieþiûros ástaigø reformos ágyvendinimui teisësnorminës bazës projektai. http://www.nplc.lt/nj/Dokumentai/Literatura/Nep_ist_reform_pro-jekt/nep_ist_reform_projektai.doc [2006 02 03]

40. Nepilnameèiø vidutinës prieþiûros ástaigø veiklos edukacinë ir psichosocialinë analizë.http://www.nplc.lt/nj/Dokumentai/Literatura/nep_vid_priez_ist_analiz.doc [2006 02 03]

41. Nusikaltimø prevencijos ir kontrolës programø ir priemoniø veiksmingumo vertinimometodika http://www.vrm.lt/uploads/media/Metodika_01.doc [2006 04 06]

42. Nusikaltusio vaiko ar jaunuolio gràþinimo á socialø gyvenimà visuomenëje koncepcija.http://www.nplc.lt/nj/Dokumentai/Literatura/smm_koncepcija/SMM%20koncepcija.doc[2006 02 03]

43. Nusikalstamumas ir teisësaugos institucijø veikla. 1996. Vilnius: Statistikos departamentas.44. Nusikalstamumas ir teisësaugos institucijø veikla. 1998. Vilnius: Statistikos departamentas.45. Nusikalstamumas ir teisësaugos institucijø veikla. 2000. Vilnius: Statistikos departamentas.46. Nusikalstamumas ir teisësaugos institucijø veikla. 2001. Vilnius: Statistikos departamentas.47. Nusikalstamumas ir teisësaugos institucijø veikla. 2003. Vilnius: Statistikos departamentas.48. Nusikalstamumas ir teisësaugos institucijø veikla. 2005. Vilnius: Statistikos departamentas.49. Nusikalstamumas ir teisësaugos institucijø veikla. 2006. Vilnius: Statistikos departamentas.50. Nusikalstamumas ir teisësaugos institucijø veikla. 2007. Vilnius: Statistikos departamentas.51. Nusikaltimø aukø socialinë situacija ir teisinë apsauga Lietuvoje. 1999. Vilnius.52. Organizacijø ir institucijø, teikianèiø ávairias socialines bei psichologines paslaugas vai-

kams ir jaunimui, apklausa http://www.nplc.lt/nj/Dokumentai/Literatura/reabilitacijos_orga-nizaciju_aplkausa.pdf [2005 10 21]

53. Profile of Criminal Justice Systems in Europe and North America. 1995. Helsinki.54. Reabilitacijos centro modelis. Nepilnameèiø justicijos programos tinklalapis http://

www.nplc.lt/nj/Dokumentai/Literatura/reabil_centro_projektas.htm. [2005 10 21]55. Roberts, Julian. and Hough, Michael. 2005. Understanding Public Attitudes to Crimi-

nal Justice. Glasgow: Open University Press.56. Sakalauskas, Gintautas. 1998. „Sutaikinimo institutas Vokietijos jaunimo baudþiamo-

joje teisëje“. Teisës problemos. 1: 71–80.57. Samaha, Joel. 1994. Criminal Justice. Minneapolis: West Publishing Company.58. Schutz, Alfred. 1976. „The well-informed citizen“. Schutz, Alfred. Collected Papers. II:

Studies in Social Theory. Marinus Hijhoff / The Hague.


139

59. Shaw, Clifford. and McKay, Henry. 1942. Juvenile Delinquency in Urban Areas. Chica-go: University of Chicago Press.

60. Shaw, Clifford. and McKay, Henry. 1966. „Teoretièeskije vyvody iz ekologièeskogoizuèenija Èikago“. Kn.: Sociologija prestupnosti. Moskva: Progress, 288–298.

61. Sykes, Gresham. and Matza, David. 1957. „Techniques of Neutralization: A Theory ofDelinquency“. American Sociological Review. 22: 664–670.

62. Sykes, Gresham. and Matza, David. 1966. „Metod neutralizaciji. Teorija delinkvent-nosti“, Kn.: Sociologija prestupnosti. Moskva: Progress, 322–333.

63. Socialiniai pokyèiai: Lietuva, 1990/1998. 2000. Vilnius: Garnelis.64. Specializuotø prokurorø, tirianèiø nepilnameèiø nusikaltimus, poreikio, galimo darbo

krûvio ir optimalaus jø skaièiaus nustatymas. Mokslo taikomasis tyrimas. 2001. Nepilnameèiøjusticijos programos tinklalapis www.nplc.lt/nj. [2005 10 12]

65. Specializuotø teismø ðeimos ir nepilnameèiø byloms nagrinëti Ásteigimo Lietuvoje porei-kis ir galimybës. www.nplc.lt/nj/Dokumentai/literatûra/special_teim_tyrim/Spec_teism_tyr.doc.[2006 03 02].

66. The SAGE Dictionary of Criminology. 2006. Eds. McLaughlin, Eugene and Muncie,John. London: SAGE Publications.

67. Ðnaider, Hans. 1994. Kriminologija. Moskva: Progress.68. Tarptautinio Nepilnameèiø justicijos programos vertinimo ataskaitoje www.nplc.lt/nj/

Dokumentai/literatûra/Iðor_ivert/Tarptautinis_vertinimas.doc. [2006 03 23]69. Teisinës rekomendacijos ikiteisminio tyrimo pareigûnams, dirbantiems su nepilname-

èiais. http://www.vrm.lt/uploads/media/Teisines_rekomendacijos_01.doc [2006 04 05]70. Uscila, Rokas. 2001. „Nusikaltimo aukos ir nusikaltëlio mediacijos instituto samprata,

pagrindiniai modeliai ir jø veikimo principai“. Jurisprudencija. 20 (12): 74–84.71. Uþsienio ðaliø patirtis nepilnameèiø teisës paþeidëjø reabilitacijos srityje. http://

www.nplc.lt/nj/Dokumentai/Literatura/uzs_patirtis_reabil_srityje.pdf [2006 02 03]72. Vaitkevièiûtë, Valerija. 2004. Tarptautiniø þodþiø þodynas. Vilnius: Þodynas.73. Vileikienë, Eglë. 2000. „Kriminalinës justicijos poveikis nepilnameèiø teisës paþeidëjø

asmenybei“. Sociologija. Mintis ir veiksmas. (3–4): 82–97.74. Vileikienë, Eglë. 2005. „Delinkventø santykiai su policija ir artimiausia aplinka“. Socio-

logija. Mintis ir veiksmas. (2): 100–117.75. Vileikienë, Eglë. ir Geèënienë, Svetlana. 1999. Kriminalinës justicijos poveikis nepilna-

meèiø teisës paþeidëjø asmenybei ir jø elgesiui. Vilnius: Petro ofsetas.76. Zdanevièius, Arnas. 2002. „Ekspertai kaip vieðosios politikos formavimo agentai: krimi-

nologinis iðmanymas ir nepilnameèiø justicijos reforma Lietuvoje“. Politologija. 2(26): 91–104.

140


1 PRIEDAS

RESPONDENTØ DEMOGRAFINËS IR SOCIALINËS CHARAKTERISTIKOS

1. Lietuvos gyventojø demografinisir socialinis apraðymas (2005 m.)

Lytis

Vyras 46 %

Moteris 54 %

Amþius

18–29 metai 20 %

30–39 metai 24 %

40–49 metai 22 %

50–59 metai 17 %

60–75 metai 17 %

Iðsilavinimas

Aukðtasis / universitetinis aukðtasis 15 %

Aukðtesnysis / neuniversitetinis aukðtasis 31 %

Vidurinis / spec. vidurinis 40 %

Pagrindinis 14 %

Ðeiminë padëtis

Nevedæs, netekëjusi 21 %

Vedæs, iðtekëjusi,gyvena neregistruotoje santuokoje 64 %

Kita 15 %

Vaikai iki 18 metø

Yra vaikø 42 %

Nëra vaikø 58 %

141

PRIEDAI

Pajamos, tenkanèios vienam namø ûkio nariui per mënesá

Iki 300 Lt 21 %

301–500 Lt 33 %

501–1000 Lt 29 %

1001–1500 Lt 11 %

1501–2000 Lt 4 %

Daugiau nei 2000 Lt 2 %

Gyvenamoji vieta

Vilnius 16 %

Kaunas, Klaipëda,Ðiauliai, Panevëþys 26 %

Rajono centras, rajoninis miestas 28 %

Kaimo vietovë 30 %

2. Kriminalinës justicijos pareigûnø demografinisir socialinis apraðymas (2005 m.)

Lytis

Vyras 46 %

Moteris 54 %

Amþius

20–29 metai 27 %

30–34 metai 26 %

35–39 metai 19 %

40–49 metai 21 %

50–64 metai 4 %

Nenurodë metø 3 %

Iðsilavinimas

Vidurinis 6 %

Aukðtesnysis 14 %

Nebaigtas aukðtasis 7 %

Aukðtasis neuniversitetinis 8 %

Aukðtasis universitetinis 66 %

142


Pareigos

Nepilnameèiø reikalø policijos pareigûnas (-ë) 23 %

Kriminalinës policijos tyrëjas (-a) 40 %

Prokuroras (-ë) 10 %

Teisëjas (-a) 6 %

Kauno NTI-PN pareigûnas (-ë) 16 %

Pataisos inspekcijø pareigûnas (-ë) 5 %

Darbo staþas

Iki 5 metø 16 %

6–10 metø 28 %

11–15 metø 36 %

16–20 metø 10 %

21–46 metai 7 %

Nenurodë 3 %

Staþas dabartinëje darbovietëje

Iki 5 metø 40 %

6–10 metø 34 %

11–15 metø 19 %

16–40 metø 4 %

Nenurodë 3 %

Miestas, kuriame dirba

Vilnius 16 %

Kaunas 27 %

Klaipëda, Ðiauliai, Panevëþys 13 %

Kitas miestas 44 %

143

PRIEDAI

Vidurkis metais

Amþius Darbo Staþas dabartinëje

darbovietëje

Nepilnameèiøreikalø policijos pareigûnø 33.5 10.5 7

Kriminalinës policijos tyrëjø 32 11 7

Prokurorø 38 14 8

Teisëjø 45 18 8.5

Kauno NTI-PN pareigûnø 35.5 11 7.5

Pataisos inspekcijø pareigûnø 35 11.5 5.5

Visø pareigûnø 34.5 11.5 7

Ið visø kriminalinës justicijos pareigûnø patys jauniausi ir maþiausià darbo staþà turikriminalinës policijos tyrëjai ir nepilnameèiø reikalø policijos pareigûnai, tuo tarpu teisëjai– patys vyriausi ir turi didþiausià darbo staþà.

Trumpiausiai dabartinëje darbovietëje dirbo Kauno NTI-PN pareigûnai, vidutiniðkai tik 5su puse metø.

Vyrø Moterø

Nepilnameèiøreikalø policijos pareigûnø 20% 80%

Kriminalinës policijos tyrëjø 46% 54%

Prokurorø 43% 57%

Teisëjø 53% 47%

Kauno NTI-PN pareigûnø 86% 14%

Pataisos inspekcijø pareigûnø 48% 52%

Visø pareigûnø 46% 54%

Visose kriminalinës justicijos ástaigose buvo apylygis vyrø ir moterø santykis, iðskyrusnepilnameèiø reikalø policijos (80 proc. darbuotojø – moterys) ir Kauno NTI-PN(86 proc. darbuotojø – vyrai) pareigûnus.

144


3. Rizikos grupës vaikø demografinisir socialinis apraðymas (2005 m.)

Lytis

Vyras 80 %

Moteris 20 %

Amþius

nuo 10 iki 13 metø 4 %

14 metø 20 %

15 metø 25 %

16 metø 26 %

17 metø 20 %

18 metø 5 %

Baigtos klasës

1–4 klasës 1 %

5 klasës 2 %

6 klasës 10 %

7 klasës 22 %

8 klasës 24 %

9 klasës 23 %

10 klasiø 14 %

11 klasiø 4 %

Vidurinis Aukðtesnysis Nebaigtas Aukðtasis Aukðtasis

aukðtasis neuniversitetinis universitetinis

Nepilnameèiøreikalø policijos pareigûnø 2 19 7 14 58

Kriminalinës policijos tyrëjø 2 15 8 6 68

Prokurorø 1 1 2 95

Teisëjø 2 98

Kauno NTI-PN pareigûnø 2 19 8 13 32

Pataisos inspekcijø pareigûnø 2 7 4 87

Visø pareigûnø

Absoliuti dauguma teisëjø, prokurorø ir pataisos inspekcijø pareigûnø turëjo aukðtàjáuniversitetiná iðsilavinimà, tuo tarpu 29 proc. Kauno NTI-PN pareigûnø turëjo vidurináir tik 32 proc. – aukðtàjá universitetiná iðsilavinimà.

145

PRIEDAI

4. Laisvës atëmimo bausmæ atliekanèiø nepilnameèiødemografinis ir socialinis apraðymas (2005 m.)

Amþius

14 metø 2 %

15 metø 7 %

16 metø 22 %

17 metø 55 %

18 metø 12 %

19 metø 2 %

Baigtos klasës

1 klasë 2 %

4 klasës 2 %

5 klasës 2 %

6 klasës 13 %

7 klasës 20 %

8 klasës 30 %

9 klasës 13 %

10 klasiø 15 %

11 klasiø 2 %

Gyvenimo sàlygø vertinimas

Geresnës nei daugelio 23 %Lietuvos gyventojø

Tokios pat kaip 61 %ir daugelio Lietuvos gyventojø

Blogesnës nei daugelio 14 %Lietuvos gyventojø

Nenurodë 2 %

Gyvenamoji vieta

Vilnius 16 %

Kaunas, Klaipëda, Ðiauliai, Panevëþys 38 %

Rajono centras 27 %

Kitas miestas, gyvenvietë 12 %

Kaimas 7 %

146


Gyvenimo sàlygø laisvëje vertinimas

Geresnës nei daugelio 13 %Lietuvos gyventojø

Tokios pat kaip 77 %ir daugelio Lietuvos gyventojø

Blogesnës nei daugelio 10 %Lietuvos gyventojø

Gyvenamoji vieta laisvëje

Vilnius 12 %

Kaunas, Klaipëda, Ðiauliai, Panevëþys 58 %

Rajono centras 5 %

Kitas miestas, gyvenvietë 12 %

Kaimas 13 %

147

PRIEDAI

2 PRIEDAS

1 lentelë. Ávairiø grupiø nurodytos svarbiausios nepilnameèiø problemos (2005 m.)

1.1 Gyventojai I vieta II vieta III vieta Rangas


Narkotikai 23 14 7 105

Þalingi áproèiai 17 13 8 84





Problemos mokykloje 5 4 4 24

Kita 2 2 2 11

1.2 Pareigûnai I vieta II vieta III vieta Rangas




Narkotikai / narkomanija 12 7 4 55



Asmeninës savybësir draugø átaka 4 7 8 35


Kita 3 4 4 19

Proc.

Proc.

148


Proc.

Proc.

1.3 Rizikos grupës vaikai I vieta II vieta III vieta Rangas



Narkotikai / narkomanija 17 11 10 85






Kita 1 1 1 7

1.4 Nuteistieji I vieta II vieta III vieta Rangas

Narkotikai 32 5 2 108






Problemos mokykloje 8 16

Problemos ðeimoje 4 12

149

PRIEDAI

Proc.

2 lentelë. Ávairiø grupiø nurodyti informacijos ðaltiniaiapie nepilnameèiø problemas (2005 m.)

2.1 Gyventojai I vieta II vieta III vieta Rangas

Televizija 48 27 17 213

Spauda 12 30 26 122



Radijas 3 17 17 60

Internetas 2 4 5 18

Studijos, seminarai, konferencijos 2 1 1 9

Kita 1 1 3

Proc.

2.3 Rizikos grupës vaikai I II III Rangas




Internetas 8 9 14 56

Spauda 4 9 14 43

Radijas 2 10 10 35

Pamokos, uþklasinëveikla (bûreliai, fakultatyvai) 4 6 8 33

Kita 1 1 1 4

Proc.

2.2 Pareigûnai I II III Rangas



Studijos, seminarai, konferencijos 13 19 14 92

Spauda 6 15 23 72


Radijas 1 4 8 17

Kita 2 1 2 9

150


Proc.

2.4 Nuteistieji I vieta II vieta III vieta Rangas




Internetas 7 10 15 55

Spauda 5 12 13 52

Pamokos, uþklasinë veikla(bûreliai, fakultatyvai) 5 5 20 45

Radijas 8 12 28

3 lentelë. Ávairiø grupiø nurodytos nepilnameèiø nusikaltimø prieþastys

I II III IV V VI VII VIII3.1 Gyventojai vieta vieta vieta vieta vieta vieta vieta vieta

Rangas

Blogas auklëjimas ðeimoje 41 21 9 10 8 6 4 643

Neigiama kiemo, gatvës átaka 13 29 20 18 9 6 3 1 576

Neuþimtas laisvalaikis 18 15 22 16 15 10 3 2 557

Nepilnameèio asmeninës savybës 9 12 19 18 14 14 10 4 481

Nepakankama mokyklos,kitø auklëjimo ástaigø kontrolë 3 6 14 16 22 21 12 7 409

Sunki ðalies socialinë 8 9 8 9 13 16 26 11 380bei ekonominë padëtis

Blogas teisësaugos institucijø darbas 6 5 6 10 13 20 24 16 345

Neigiama þiniasklaidos átaka 2 3 3 4 6 7 18 59 209

151

PRIEDAI

Proc.

Proc.

3.2 Pareigûnai I II III IV V VI VII VIII

Rangas

Blogas auklëjimas ðeimoje 29 21 13 13 6 6 3 2 574




Sunki ðalies socialinëbei ekonominë padëtis 18 7 5 9 14 15 12 12 411



Blogas teisësaugosinstitucijø darbas 1 6 14 3 3 10 24 32 276

3.3 Rizikos grupës vaikai I II III IV V VI VII VIIIRangas




Nepilnameèioasmeninës savybës 13 15 15 16 11 10 10 6 480

Sunki ðalies socialinëbei ekonominë padëtis 11 10 10 10 14 13 18 10 406

Blogas teisësaugosinstitucijø darbas 11 7 10 12 8 13 16 19 383



152


Proc.

3.4 Nuteistieji I II III IV V VI VII VIIIRangas



Blogas teisësaugos institucijø darbas 12 12 18 17 10 13 8 7 472



Nepakankama mokyklos, 10 8 12 8 17 12 15 15 397kitø auklëjimo ástaigø kontrolë

Sunki ðalies socialinë 7 8 13 7 12 8 23 15 358bei ekonominë padëtis


4 lentelë. Rizikos grupës vaikø pateikti tëvø ir nepilnameèiø justicijos specialistøvertinimai (duomenø analizë)

Kaip Jûs vertinate tëvø Veiksniaiir ðiø specialistø darbà? I II

Kriminalinës policijos tyrëjø 0,877

Policijos patruliø 0,850

Pataisos inspekcijø pareigûnø 0,828

Nepilnameèiø reikalø policijos pareigûnø 0,797

Vaiko teisiø apsaugos tarnybø atstovø 0,646 0,447

Tëvø 0,753

Mokytojø 0,721

Treneriø, bûreliø vadovø 0,690

Socialiniø darbuotojø 0,638(socialiniø pedagogø)

Psichologø 0,637

Apraðomoji galia 37 % 28 %

Documents

Lietuvos nepilnamečių justicijos problemos_sociologinė analizė