Vytautas Mačernis Rudens sonetai iš ciklo „Metai“

7 soneto analizė

Vidunaktį dažnai Aš pabundu, 

Kada keistai, keistai Visuos namuos tylu,

Ir aš nebežinau, Kas daros su manim, 

Bet man kaskart sunkiau Tokiom naktim

Išspręst gyvybės ir mirties lygtisSu begale nežinomųjų.

Veltui aš laukiu: niekas man nepasakys,

Atėjęs iš erdvių giliųjų,Kodėl kas nors yra? Kodėl aš pats esuDidžiausia paslaptis visatos slėpinių?

Eilėraščio temaNerimas ir nežinia gyvenime

Kalbantysis• Pirmasis

vienaskaitos asmuo -AŠ.

• Kūrinyje jis yra pastovus – nekintantis.

Aš pabundu...

Pirmoji strofa• Iš pirmosios eilutės suprantame, kad vyksmo

laikas yra vidurnaktis.• Taip pat pateikiama užuomina apie erdvę,

kurioje yra eilėraščio žmogus, tai- namai.• Išreiškiama subjekto būsena. Jis nubunda, nes

jam yra neramu, tyla jam atrodo keista.

Vidunaktį dažnai Aš pabundu, 

Kada keistai, keistai Visuos namuos tylu,

Antroji strofa• Antrajame posme

svarbiausi subjekto jausmai.

• Jį kamuoja nežinia, jam sunku ištverti tylias naktis, kurios priverčia susimąstyti.

Ir aš nebežinau, Kas daros su manim, 

Bet man kaskart sunkiau 

Tokiom naktim

Trečioji strofaTrečiame posme paaiškėja subjekto nerimo priežastis. Niekas negali jam padėti suprasti tikrosios gyvenimo esmės. Todėl, paskutinėje eilutėje išreiškiamas nusivylimas.

Išspręst gyvybės ir mirties lygtisSu begale nežinomųjų.

Veltui aš laukiu: niekas man nepasakys,

Ketvirtoji strofa• Ketvirtame posme

atskleidžiami labiausiai subjektą kamuojantys retoriniai klausimai.

• Jis niekaip negali suprasti būties esmės.

Atėjęs iš erdvių giliųjų,Kodėl kas nors yra? Kodėl aš pats

esuDidžiausia paslaptis visatos

slėpinių?

Pagrindinė mintis

Žmogų dažnai kamuoja būties

klausimai, į kuriuos sunku

rasti atsakymus.

Ačiū už dėmesį

• Parengė- Aistė Baranauskytė IV B