www.euro.ecb.europa.eu

NAUJIEJI 100 IR 200 EURŲ BANKNOTAI

20135 2

20149 23

201511 25

20174 4

20195 28

Pastaruosius kelerius metus euro zonoje į apyvartą buvo leidžiami naujosios serijos eurų banknotai, pradedant nuo mažiausio nominalo. 2018 m. rugsėjo 17 d. ECB būstinėje bus pristatyti naujieji 100 ir 200 eurų nominalų banknotai. Tai yra paskutinieji naujosios serijos – serijos „Europa“ – banknotai. Apyvartoje jie turėtų pasirodyti 2019 m. gegužės 28 d.

KODĖL REIKALINGI NAUJI BANKNOTAI?

ECB ir Eurosistemos pareiga – užtikrinti eurų banknotų patikimumą ir nuolat tobulinti banknotų gamybos technologiją. Serijos „Europa“ banknotai yra geriau apsaugoti nuo padirbinėjimo, todėl jie yra dar patikimesni. Naujuosiuose 100 ir 200 eurų banknotuose panaudotos ne tik tokios pačios apsaugos priemonės, kokios panaudotos naujuosiuose 50 eurų banknotuose, t. y. portretas vandens ženkle ir hologramoje, bet dar ir naujos patobulintos apsaugos priemonės, dėl kurių banknotus dar sunkiau padirbti, bet paprasta patikrinti:

Holograma su erdviniais elementais: ši visiškai nauja apsaugos priemonė yra sidabro spalvos juostelės viršuje. Pakreipus banknotą matyti aplink skaičių judantys mažyčiai simboliai €. Tiesioginėje šviesoje simboliai € tampa ryškesni.

Smaragdo spalvos skaičius: apatiniame kairiajame kampe matomas blizgus skaičius atspindi šviesą – banknotą kreipiant blizga skaičiaus viršutinė arba apatinė dalis, o skaičiaus spalva keičiasi iš ryškiai žalios į sodriai mėlyną. Ant naujųjų 100 ir 200 eurų banknotų esančiame skaičiuje matyti ir simboliai €.

Be šių visuomenei matomų apsaugos priemonių naujuosiuose banknotuose yra ir kitų naujų patobulintų apsaugos priemonių, pagal kurias banknotų tikrumas tikrinamas banknotų įrenginiais ir aparatais.

NAUJŲJŲ 100 IR 200 EURŲ BANKNOTŲ IŠLEIDIMAS Į APYVARTĄ

www.euro.ecb.europa.eu

NAUJIEJI 100 IR 200 EURŲ BANKNOTAI

Vandens ženklas su portretu

PRIEKINĖ PUSĖ

ANTROJI PUSĖ

LENGVA PATIKRINTI

Naujųjų 100 ir 200 eurų banknotų apsaugos priemonės www.ecb.europa.eu/euro/banknotes/security/html/index.lt.htmlDaugiau apie naujuosius 100 eurų banknotus www.ecb.europa.eu/euro/banknotes/denominations/html/index.lt.html#es2-100Daugiau apie naujuosius 200 eurų banknotus www.ecb.europa.eu/euro/banknotes/denominations/html/index.lt.html#es2-200

PAKREIPKITE

Langelis su portretu

PAŽVELKITESpausdinto

paviršiaus nelygumai

APČIUOPKITESmaragdo spalvos skaičiusHolograma su erdviniais elementais

Holograma su portretuLangelis su portretu

PAŽVELKITELangelis su portretu

PAKREIPKITE

Langelis su portretuVandens ženklas su portretu

www.euro.ecb.europa.eu

NAUJIEJI 100 IR 200 EURŲ BANKNOTAI

APYVARTOJE CIRKULIUOJA DAUGIAU 100 EURŲ BANKNOTŲ NEGU 10 EURŲ BANKNOTŲ

100 ir 200 eurų banknotai plačiai naudojami ir kaip atsiskaitymo, ir kaip kaupimo priemonė. 2018 m. birželio pabaigoje apyvartoje cirkuliavo 2,7 mlrd. 100 eurų banknotų (šio nominalo banknotai sudarė 13 % visų apyvartoje esančių eurų banknotų), o 10 eurų nominalo banknotų buvo 2,5 mlrd. (apie 12 % visų banknotų). Pagal vertę 100 eurų banknotams tenka antroji vieta po 50 eurų banknotų – jie sudaro beveik ketvirtadalį (23 %) visų apyvartoje esančių eurų banknotų vertės. Kitaip nei 100 eurų banknotų, 200 eurų banknotų skaičius sudaro vos 1 % viso apyvartoje esančių eurų banknotų skaičiaus, o vertė – vos 4 % visos apyvartoje esančių eurų banknotų vertės.

TINKAMI SUTRIKUSIO REGĖJIMO ŽMONĖMS Kurdamas serijos „Europa“ banknotus ECB intensyviai tarėsi su sutrikusio regėjimo žmonėmis, kad sukurtų ir silpniau matantiems patogius naudoti banknotus. Todėl ant naujųjų banknotų didysis nominalo skaičius yra ryškesnio šrifto ir labiau kontrastuojančios spalvos, tad juos yra lengviau atpažinti pagal spalvą. Be to, palei kraštus yra iškilumų, kuriuos galima apčiuopti – jie ant skirtingų nominalų banknotų yra skirtingi.

PASITIKĖJIMAS EURŲ BANKNOTAIS Eurų banknotai ir toliau yra patikima ir saugi atsiskaitymo priemonė. Palyginti su stabiliai didėjančiu apyvartoje cirkuliuojančių tikrų eurų banknotų skaičiumi (daugiau kaip 21 mlrd.), padirbtų banknotų skaičius tebėra labai nedidelis (per pirmąjį 2018 m. pusmetį iš apyvartos išimta 301 000 banknotų). ECB kartu su Eurosistemos nacionaliniais centriniais bankais ir toliau stengsis užtikrinti, kad eurų banknotai išliktų vertinga ir vertinama atsiskaitymo priemone tiek euro zonoje, tiek už jos ribų. Labai svarbu, kad visi, kas naudoja eurų banknotus, ir toliau galėtų juos naudoti visiškai jais pasitikėdami. Būtent todėl ir buvo sukurta serija „Europa“.

2018 m. pirmąjį pusmetį padirbtų eurų banknotų skaičius tebebuvo nedidelis www.ecb.europa.eu/press/pr/date/2018/html/ecb.pr180727.lt.html

www.euro.ecb.europa.eu

NAUJIEJI 100 IR 200 EURŲ BANKNOTAI

* Šaltinis: „The use of cash by households in the euro area.“ (tik anglų k.) www.ecb.europa.eu/pub/pdf/scpops/ecb.op201.en.pdf?f3670de4c470a5361c8b3e250d656699

AR GRYNŲJŲ PINIGŲ ARTIMOJE ATEITYJE NELIKS?

Pasaulinės tendencijos rodo, kad grynųjų pinigų paklausa nuolat didėja. Nuo euro įvedimo 2002 m. euro zonoje apyvartoje esančių banknotų skaičius patrigubėjo ir šiuo metu siekia 21 milijardą. Apyvartoje cirkuliuojančių banknotų vertė didėja apie 4 % per metus tempu ir šiuo metu siekia beveik 1,2 trilijono eurų. Daugiau informacijos apie banknotų apyvartą rasite mūsų interneto svetainėje (tik anglų k.) www.ecb.europa.eu/stats/policy_and_exchange_rates/banknotes+coins/circulation/html/index.en.html

AR GRYNIEJI VIS DAR KARALIAUJA?

Kai kuriose prekybos vietose, pavyzdžiui, parduotuvėse, degalinėse ir smulkių prekių pardavimo automatuose, dažniausiai atsiskaitoma grynaisiais pinigais. 2016 m. euro zonoje už 79 % visų sandorių buvo atsiskaityta grynaisiais ir tik už 19 % – kortele.* Dar dažniau grynaisiais atsiskaitoma su gatvės prekeiviais ir turguose (90 % visų sandorių, 81 % pagal vertę), taip pat baruose ir restoranuose (90 % visų sandorių, 76 % pagal vertę).

KAS DARO GRYNUOSIUS UNIKALIUS?

Jie yra visuotiniai – žmonės, kurie turi ribotas galimybes pasinaudoti bankų paslaugomis arba kurie neturi banko sąskaitos, visada gali atsiskaityti grynaisiais.

Juos naudodami gyventojai gali geriau planuoti savo išlaidas ir kontroliuoti asmeninį įsiskolinimą. Atsiskaitymas grynaisiais užtikrina konfidencialumą. Grynieji pinigai yra atsarginis variantas, jeigu staiga sutriktų atsiskaitymai elektroninėmis priemonėmis. Atsiskaitymas įvyksta iškart, kai tik grynieji pereina iš vienų rankų į kitas. Jie užtikrina įvairių mažmeninio atsiskaitymo priemonių konkurenciją, tad ir konkurencingus kitų mažmeninio atsiskaitymo priemonių įkainius.

Tai vienintelė atsiskaitymo priemonė, suteikianti visuomenei tiesioginę prieigą prie patikimų centrinio banko leidžiamų pinigų.

www.euro.ecb.europa.eu

NAUJIEJI 100 IR 200 EURŲ BANKNOTAI

MEDŽIAGA ŽINIASKLAIDAI

Pranešimas spaudai www.ecb.europa.eu/press/pr/date/2018/html/ecb.pr180917.lt.html

Naujųjų 100 ir 200 eurų banknotų ir jų apsaugos priemonių atvaizdai www.flickr.com/photos/europeancentralbank/sets/72157697753987952

Nuotraukos iš banknotų pristatymo renginio www.flickr.com/photos/europeancentralbank/albums/72157700197251994

Serijos „Europa“ banknotų atvaizdai www.ecb.europa.eu/euro/banknotes/images/html/index.lt.html

Banknotų pristatymo vaizdo siužetas www.youtube.com/user/ecbeuro

TV stotims skirta filmuota medžiaga apie naujųjų 100 ir 200 eurų banknotų spausdinimą www.ecb.europa.eu/press/tvservices/ondemand/html/index.lt.html

PRANEŠIMAI IR CITATOS APIE GRYNUOSIUS PINIGUS IR EURŲ BANKNOTUS

ECB Pirmininko Mario Draghi sveikinimo kalba renginyje, skirtame pažymėti naujojo 50 eurų banknoto išleidimą į apyvartą, Frankfurtas prie Maino, 2017 m. balandžio 4 d.

„Vis dažniau atsiskaitoma elektroniniu būdu, tačiau ir toliau pagrindinė atsiskaitymo priemonė yra grynieji. [...] euro zonoje daugiau nei trys ketvirčiai visų atsiskaitymų prekybos vietose atliekami grynaisiais. Vertinant pagal sandorių vertę, tai yra šiek tiek daugiau negu pusė. Taigi net ir šiais skaitmeniniais laikais grynieji pinigai yra labai svarbūs mūsų ekonomikai.“

www.ecb.europa.eu/press/key/date/2017/html/sp170404.lt.html

ECB vykdomosios valdybos nario Yves Mersch kalba, pasakyta per 4-ąjį Vokietijos Bundesbanko simpoziu-mą grynųjų pinigų klausimais 2018 m. vasario 14 d. Frankfurte prie Maino (tik anglų ir vokiečių k.)

„Grynieji pinigai padeda išsaugoti privatumą, tad ir pagrindines teises [...] Naudodami grynuosius pinigus, gyventojai gali naudotis savo pagrindinėmis teisėmis nesibaimindami, kad valstybė ar kiti tretieji asmenys iš karto matys jų atliktus finansinius sandorius.“

www.ecb.europa.eu/press/key/date/2018/html/ecb.sp180214.en.html

ECB vykdomosios valdybos nario Yves Mersch pranešimas „Project Syndicate“ 2017 m. balandžio 28 d.

„Tiesą sakant, bendroji grynųjų pinigų paklausa auga sparčiau negu nominalusis BVP. Pastaruosius penkerius metus vidutinis metinis eurų banknotų paklausos augimas sudarė 4,9 % pagal vertę ir 6,2 % pagal kiekį. Tai pirmiausia pasakytina apie nominalus, kurie daugiausia naudojami ne taupymui, o atsiskaitymui. [...] ECB ir toliau tieks banknotus. Mes taip pat padėsime euro zonoje toliau plėtoti integruotą, novatorišką ir konkurencingą mažmeninių atsiskaitymų priemonių rinką.“

www.ecb.europa.eu/press/key/date/2017/html/ecb.sp170428.lt.html

www.euro.ecb.europa.eu

EUROSISTEMOS SPAUDOS TARNYBOS

European Central BankDirectorate General CommunicationsSonnemannstrasse 2060314 Frankfurt am MainGermanyTel.: +49 69 1344 7455Fax: +49 69 1344 7401info@ecb.europa.euwww.euro.ecb.europa.eu

Cónán Ó BroinMedia Relations OfficerMedia Relations | Communications Division New Wapping StreetNorth Wall QuayDublin 1, D01 F7X3IrelandTel: +353 1 224 6618 Mobile: +353 86 411 5650 conan.obroin@centralbank.iewww.centralbank.ie

Divisione Stampa e Relazioni esterneVia Nazionale 9100184 RomaItaliaTel.: +39 06 4792 3200stampabi@bancaditalia.itwww.bancaditalia.it

Marc KonsbruckCommunication Officer 2, boulevard RoyalL-2983 LuxembourgTél.: + 352 4774 4265Télécopie: + 352 4774 4910info@bcl.luwww.bcl.lu

Departamento de Comunicação e Museu Rua do Comércio, 148 1100-150 Lisboa Portugal Tel.: +351 213 215 358 Fax: +351 213 464 843 press@bportugal.ptwww.bportugal.pt

Geert SciotCommunication ManagerBoulevard de Berlaimontlaan 141000 Bruxelles / BrusselBelgique / BelgiëMobile : +32 477 77 49 11pressoffice@nbb.bewww.nbb.be

Υπηρεσία ΤύπουΕλ. Βενιζέλου 21102 50 Αθήνα ΕλλάδαTηλ.: +30 210 320 3447Φαξ: +30 210 320 3922press@bankofgreece.grwww.bankofgreece.gr

Γραφείο ΤύπουΚεντρική Τράπεζα της ΚύπρουΛεωφόρος Κένεντυ 801076 ΛευκωσίαΚύπροςΤηλ.: +357 22714465, +357 22714503Φαξ: +357 22378151pressoffice@centralbank.gov.cywww.centralbank.cy

Rose FenechPublic Relations Coordinator Communications and International Relations DepartmentPjazza KastiljaValletta VLT 1060MaltaTel: (+356) 2550 3105 / 3109Fax: (+356) 2550 2500publicrelations@centralbankmalta.orgwww.centralbankmalta.org

Odnosi z javnostmiSlovenska 351505 LjubljanaSlovenijaTel.:+386 1 47 19 153, +386 1 47 19 777Faks: +386 1 47 19 724pr@bsi.siwww.bsi.si

Zentralbereich KommunikationPressestelleWilhelm-Epstein-Straße 1460431 Frankfurt am Main DeutschlandTel.: + 49 69 9566 3511Fax: + 49 69 9566 3077presse@bundesbank.dewww.bundesbank.de

Ricardo FernándezJefe de la División de Relaciones con los Medios y DocumentaciónAlcalá, 48E-28014 MadridEspañaTel.: +34 91 338 5044Fax: +34 91 338 5203comunicacion@bde.eswww.bde.es

Jānis Silakalns Preses sekretārs K. Valdemara ielā 2A, Rīgā LV-1050Latvija Tel.: +371 6702 23594 presesdienests@bank.lv www.bank.lv

Herman Lutke SchipholtPersvoorlichterWesteinde 11017 ZN AmsterdamNederlandTel.: +31 20 524 2712Mobiel: +31 6 5249 6900h.j.lutke.schipholt@dnb.nlwww.dnb.nl

Oddelenie komunikácieImricha Karvaša 1813 25 BratislavaSlovenská republikaTel.: +421 2 5787 2147Fax: +421 2 5787 1128info@nbs.skwww.nbs.sk

Avalike suhete allosakondEstonia pst 1315095 TallinnEestiTel: +372 668 0965, +372 668 0745Faks: +372 668 0954press@eestipank.eewww.eestipank.ee

Olivier Aubry Chef du service de la Communication externe et digitale 007-1049 9, rue du Colonel Driant 75049 Paris CEDEX 01 France Tél. : +33 1 42 92 39 00 Télécopie : +33 1 42 92 39 41 presse@banque-france.fr www.banque-france.fr

Viešųjų ryšių skyriusGedimino pr. 601103 VilniusLietuvaTel. +370 5 268 0072media@lb.ltwww.lb.lt

Christian GutledererPressesprecherOtto-Wagner-Platz 31090 WienÖsterreichTel.: +43 1 404 20 6900Fax: +43 1 403 17 44christian.gutlederer@oenb.atwww.oenb.at

Richard Brander Vanhempi tiedottaja / Senior informatör Snellmaninaukio / Snellmansplatsen PL 160 / PB 160 00101 Helsinki / Helsingfors Suomi / Finland Puhelin / Telefon: +358 10 831 2206 richard.brander@bof.fi www.suomenpankki.fi / www.finlandsbank.fi