Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (nuo 2019 m. sausio 1 d. Ekonomikos ir inovacijų ministerija)

2018 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

2019-02-25Vilnius

2

VADOVO ŽODIS

Praėję metai Ekonomikos ir inovacijų ministerijai buvo gausūs pokyčių: po reorganizacijos ministerija pakeitė struktūrą, tapo inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos politikos formuotoja, pradėjo diegti LEAN ir įgyvendino daugybę pasikeitimų, kurie ministeriją pavertė dar stipresne nei bet kada.

Tačiau net ir pokyčių metu ministerija pradėjo įgyvendinti ir įgyvendino daugybę svarbių pokyčių, pagerinsiančių ne tik verslo aplinką, bet ir kiekvieno šalies gyventojo gyvenimo kokybę. Ministerijos atliktų darbų sąraše suskaičiavau daugiau nei pusšimtį iniciatyvų, kurių daugelis – įstatymų projektai.

Tai didelis indėlis ne tik į ateitį, bet ir į praėjusių metų rezultatus. Pagal Pasaulio banko „Doing Business“ reitingą Lietuva pakilo į 14 vietą iš 190 valstybių – aukščiausią vietą istorijoje. Taip ne tik įgyvendinome iki 2020 metų mums keltą tikslą, bet ir suteikėme valstybei ambiciją žengti dar aukščiau.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija praėjusiais metais išmokėjo daugiausia Europos Sąjungos (ES) fondų lėšų iš visų ministerijų: sudaryta sutarčių, kurių suma 167,4 mln. eurų, išmokėta 137,9 mln. eurų. Lėšų administravimas ministerijoje buvo efektyvus: nepanaudotos ar atlaisvintos lėšos nebuvo įšaldomos – jos nedelsiant perskirstytos naujoms priemonėms ar būsimiems kvietimams.

Užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ pernai pritraukė rekordinį skaičių tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektų – net 45. Pritraukus projektus planuojama sukurti 4 600 naujų darbo vietų, o Lietuvos verslo padangė pasipuošė tokiais vardais kaip „Moody‘s“, „Google Pay“, „Bazaarvoice“ „Yara“ ir kitais.

Pokyčiais gyvenęs turizmo sektorius 2018 metais pasiekė dar vieną rekordą – bent su viena nakvyne Lietuvoje keliavo 3,6 mln. turistų, tai yra 11,3 proc. daugiau nei 2017 metais. Tokie apgyvendinimo įstaigose apsistojusių turistų skaičiaus augimo tempai dvigubai viršijo išankstines Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos prognozes. Neabejoju, kad nauja turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ šiais metais kartelę iškels dar aukščiau.

Startuolių skaičius Lietuvoje pernai išaugo daugiau nei 100 jaunų, inovatyvių įmonių ir šiuo metu jis siekia daugiau nei pusę tūkstančio. Maža to, ši bendruomenė taip pat pasiekė rekordinius rezultatus – pritraukė 70 mln. eurų investicijų iš užsienio ir Lietuvos investicinių fondų. Ekonomikos ir inovacijų ministerija čia atliko svarbų vaidmenį kurdama tokias ES investicijų priemones, kuriomis galėtų naudotis ir startuoliai.

Visų šių puikių rezultatų priešakyje esate Jūs ir Jūsų ambicija kurti geresnę Lietuvą. Tikiu, kad ir šiais metais nestokosime pasiryžimo kurti Lietuvai ir įgyvendinti ją keičiančias iniciatyvas.

Ekonomikos ir inovacijų ministrasVirginijus Sinkevičius

3

I SKYRIUSSTRATEGINIO VEIKLOS PLANO ĮGYVENDINIMAS

PIRMASIS SKIRSNISKONTEKSTO (APLINKOS) ANALIZĖ

1. Politiniai veiksniai Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) išrinkus naują pirmininką ir nusprendus trauktis iš

valdančiosios koalicijos, iš Lietuvos Respublikos ūkio ministro pareigų pasitraukė LSDP narys Mindaugas Sinkevičius. Ministro pasitraukimas pristabdė planuotus pokyčius ir darbų tęstinumą Lietuvos Respublikos ūkio ministerijoje (toliau – Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje). 2017 m. pabaigoje paskirto naujo ūkio ministro Virginijaus Sinkevičiaus komandos formavimas užtruko iki 2018 metų vidurio.

Artėjantis Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES), vadinamasis Brexitas, numatytas 2019 m. kovo 29 d., dėl stringančių Europos Sąjungos (ES) ir JK derybų yra rimtas politinis ir ekonominis iššūkis tiek pačiai ES, tiek ir Lietuvai, lemiantis neapibrėžtumą, ypač prekybos srityje.

Po daugiau nei metus trukusių svarstymų, Vyriausybė 2017 m. gruodžio 20 d. priėmė bendrą nutarimą dėl valstybės informacinių išteklių (IT) infrastruktūros konsolidavimo ir jos valdymo optimizavimo. Vienas iš esminių pakeitimų – visos informacinių išteklių ir informacinės visuomenės politikos formavimas perduotas Ekonomikos ir inovacijų ministerijai (iki tol valstybėje IT politiką formavo keturios ministerijos: Susisiekimo, Teisingumo, Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų).

2018 m. liepos 5 d. Lietuva oficialiai tapo visateise Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) (angl. OECD – Organisation for Economic Co-operation and Development) šalimi nare. Narystė EBPO vertinama kaip geras valstybės ekonomikos stabilumo ir patikimumo rodiklis bei priemonė šiuolaikinės aplinkos iššūkiams priimti. Lietuvos narystė EBPO turės teigiamą įtaką investicijų pritraukimui, tarptautinio skolinimosi kaštams, socialinių ir ekonominių atskirčių mažinimui ir tvariam augimui užtikrinti. Būdama EBPO narė Lietuva galės naudotis naujausiais EBPO tyrimais ir taikyti gerąją EBPO šalių narių patirtį, gerindama valstybės valdymo kokybę. EBPO periodiškai ir įvairiais pjūviais atlieka kiekvienos šalies narės ekonomikos analizę ir teikia konkrečias rekomendacijas, padedančias gerinti ekonomikos valdymo efektyvumą.

2. Ekonominiai veiksniai: Lietuvos bendrasis vidaus produktas (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką) per 2017

metus padidėjo 3,6 procento (2017 metais buvo 3,8 procento). Remiantis pirminiais duomenimis, didžiausią įtaką ūkio augimui turėjo paslaugų, pramonės ir statybų sektoriuose sukuriama pridėtinė vertė. Prekių eksportas 2018 metais, palyginti su 2017 metais, padidėjo 7,3 procento ir to meto kainomis siekė 28,3 mlrd. eurų. Tebesitęsiantis investicijų augimas svariai prisideda prie regionų ekonomikos augimo.

Spartėjanti infliacija įspėja apie stiprėjantį vidaus veiksnių poveikį kainoms, ypač dėl sparčiai kylančių darbo sąnaudų. Verslo įmonių elgsenos tendencija sparčiau augant darbo užmokesčiui vis didesnę padidėjusios darbo jėgos kainos dalį perkelti į prekių ir paslaugų kainas stiprėja.

Užimtų gyventojų skaičius per 2018 metus padidėjo 1 procentu. Darbo vietų skaičius pakankamas, bet ima trūkti darbingo amžiaus gyventojų.

3. Socialiniai veiksniai: Dideli skirtumai tarp privataus ir viešojo sektorių darbuotojų darbo užmokesčio ir kiti socialiniai bei

demografiniai (kvalifikuotų specialistų emigracija) veiksniai mažino Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kaip darbdavės konkurencingumą, siekiant pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus ir motyvuotus darbuotojus.

Darbo rinkoje jaučiama įtampa, tačiau padėtis didžiuosiuose ir mažesniuose šalies regionuose skiriasi. 2018 m. pradžioje nedarbo lygis sudarė 7,2 proc. ir buvo 0,8 proc. punkto mažesnis nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus. Nedarbo lygis jau ilgiau nei metus mažėja lėčiau nei per ankstesnius ketverius metus. Tai gali reikšti, kad didžioji dalis nepanaudotų darbo jėgos išteklių jau yra išnaudota. Pvz., nedarbo lygis didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – pernai buvo toks pat, kaip praėjusio dešimtmečio ekonomikos pakilimui pasiekus aukščiausią tašką ir sudarė 3,8 proc. Esant tokiam nedarbui, įmonės dažnai

4

samdo ne darbo neturinčius, o kitose įmonėse jau dirbančius asmenis. Vis dėlto visoje kitoje šalies dalyje nedarbo lygis sudarė 9 proc. ir buvo dvigubai didesnis, nei minėtu pakilimo laikotarpiu. Tai rodo regionines ekonomikos problemas, pvz., tai, kad nuo 2013 m. ūkio plėtra šioje šalies dalyje buvo reikšmingai lėtesnė nei didžiųjų miestų regionuose.

Viešajame sektoriuje įtampą kelia „užšaldyti“ valstybės tarnautojų atlyginimai ir Vyriausybės inicijuota viešojo sektoriaus reforma.

ANTRASIS SKIRSNISSTRATEGINIŲ TIKSLŲ ĮGYVENDINIMAS

1 strateginis tikslas: SKATINTI LIETUVOS ŪKIO PLĖTRĄ IR DIDINTI KONKURENCINGUMĄ

1 lentelė. Strateginio tikslo įgyvendinimo programos ir Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme patvirtintų asignavimų panaudojimas

Programos kodas Programos pavadinimas

Asignavimų panaudojimas (tūkst. Eur)

Asignavimų planas

Asignavimų planas*, įskaitant

patikslinimus ataskaitiniam laikotarpiui

Panaudotaasignavimų

Panaudota asignavimų nuo

asignavimų, nurodytų asignavimų plane,

įskaitant patikslinimus ataskaitiniam

laikotarpiui, dalis (proc.)**

1 2 3 4 5 6

01-05 Ūkio plėtros ir konkurencingumo didinimas

214 017 220 412,5 187 644,8 85,13

Iš jų ES ir kita tarptautinė finansinė parama

170 528 170 866 143 447,9 83,95

2014–2020 metų finansavimo periodo ES fondų investicijų veiksmų programos ir bendrojo finansavimo lėšų panaudota 84,04 proc. Priežastis – užsitęsęs minėtomis lėšomis finansuojamų priemonių projektų mokėjimų prašymų pateikimas dėl pareiškėjų gebėjimų trūkumo, nepakankamo pasirengimo vykdyti projektus, viešųjų pirkimų atlikimo sunkumų ir pan. Projektų vykdytojai lėčiau, nei prognozuota, įgyvendina veiklas, mokėjimo grafikai ir veiklų įgyvendinimo grafikai perkeliami vėlesniam laikui, todėl atsiranda skirtumų tarp planuoto ir faktinio lėšų panaudojimo, atitinkamai vėliau deklaruojamos patirtos išlaidos.

2014–2021 m. Norvegijos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo planuotos lėšos panaudotos 37,5 proc. Priežastis – buvo inicijuota mažiau dvišalio bendradarbiavimo veiklų, nes Norvegijos finansinio mechanizmo valdyba veiklas, susijusias su Verslo plėtros, inovacijų ir SVV programos koncepcijos parengimu, pradėjo vėliau, nei buvo planuota.

Valstybės biudžeto asignavimų (be ES, bendrojo finansavimo ir pajamų įmokų į biudžetą) panaudota 97,3 proc., nes:

viešųjų pirkimų būdu prekių ir paslaugų įsigyta pigiau, nei planuota; dalis lėšų, skirtų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms, sutaupyta dėl darbuotojų kaitos ir

nedarbingumo; nevisiškai panaudotos lėšos, suplanuotos žemės paėmimo procedūroms Kauno LEZ teritorijoje. Vykdant

Kauno LEZ žemės paėmimą visuomenės poreikiams, 18 sklypų (19,2558 ha) savininkai nesutiko sudaryti 20 sutarčių, todėl pateiktas ieškinys teismui.

Tikslinės paskirties viršplaninės lėšos, kurios numatytos ne vienų metų laikotarpiui, panaudotos 26,12 proc., nes 2018 metais nebuvo garantijų išmokų už suteiktas garantijas didelių įmonių imamoms paskoloms. Šios lėšos, jei būtų poreikis, bus naudojamos 2019 metais.

5

MINISTERIJOS 2018–2020 M. STRATEGINIO VEIKLOS PLANOSTRATEGINIO TIKSLO PASIEKIMO VERTINIMO KRITERIJAI

1 grafikas. Pasaulio konkurencingumo indeksas; „World Economic Forum“ (vieta)

2015 2016 2017 2018 2019 2020

30

32

34

36

38

40

42

Duomenų šaltinis: Pasaulio ekonomikos forumo tyrimo „The Global Competitiveness Index“ ataskaita

Pagal Pasaulio ekonomikos forumo (Global Economic Forum) paskelbtą 2018–2019 m. konkurencingumo tyrimą Lietuvos konkurencingumas tarp 140 šalių vertinamas 40 vieta (2012 m. – 45 vieta)., Estijos – 32 vieta, Latvijos – 42 vieta. Tarp ES valstybių Lietuva pagal konkurencingumo indeksą yra dvidešimta (ES vidurkis – 30,4).

2018 metų tyrimas atliktas remiantis nauja Pasaulio ekonomikos forumo metodika, pagal kurią įvertinama ir ketvirtosios pramonės revoliucijos įtaka valstybių ekonomikoms – sumažėjo ankstesniuose tyrimuose taikytų rodiklių skaičius ir įvesti 64 nauji rodikliai. Dėl šių pakeitimų ankstesnių metų konkurencingumo vertinimai tapo nepalyginami.

Atkreiptinas dėmesys, kad, palyginus šių metų Lietuvos įvertį su praėjusių metų lyginimui pritaikytu Lietuvos įverčiu, šis paaugo 0,7 punkto ir šiemet sudarė 67,1 balo. Toks augimas buvo 11-as sparčiausias augimas tarp 39 Europos ir Amerikos regiono valstybių.

Iš tyrime apžvelgiamų keturių pagrindinių komponentų (kurie pakeitė ankstesniuose tyrimuose taikytus 3 subindeksus: pagrindinių reikalavimų, našumą skatinančių veiksnių bei inovacijų ir verslo išmanumo) matyti, kad Lietuva kilo pagal visas pozicijas (didžiausias galimas įvertis – 100): palankios aplinkos (76,7 įvertis pakilo iki 77,8; 30 vieta), žmogiškojo kapitalo (74,5 iki 74,6; 53 vieta), rinkų (57,3 iki 57,5; 63 vieta), inovacijų ekosistemos (54,8 iki 55,9; 38 vieta).

Siekdama vidutiniu laikotarpiu įtvirtinti Lietuvos, kaip konkurencingiausios valstybės, pozicijas Vidurio ir Rytų Europoje (taip pat pakilti Pasaulio ekonomikos forumo sudaromo Pasaulio konkurencingumo reitingo skalėje), Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra parengusi ir nuolat svarsto naujus pasiūlymus (priemones), kuriuos įgyvendinus pagerėtų pagal Pasaulio konkurencingumo reitingą žemiausiai ir (arba) per vertinamąjį laikotarpį labiausiai kritusios pozicijos.

Trumpuoju laikotarpiu daugiausia dėmesio bus skiriama investicijoms palankesnei aplinkai sukurti, mokestinei aplinkai ir mokesčių administravimui gerinti, valstybės reguliavimo naštai verslui mažinti, pažangiųjų technologijų produktų viešiesiems pirkimams, įmonių technologiniam atsinaujinimui skatinti ir veiklos produktyvumui didinti, žmogiškųjų išteklių parengimo ir įgūdžių lavinimo sistemai tobulinti.

2 grafikas. Verslo aplinkos indeksas; Pasaulio banko „Doing Business“ tyrimas (vieta)2015 2016 2017 2018 2019 2020*

10

15

20

25

30

35

40

*Parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo pakeitimo“ projektas, kuriame keičiama šio vertinimo kriterijaus 2020 m. reikšmė į aukštesnę.Duomenų šaltinis: Pasaulio banko tyrimo „Doing Business“ ataskaita

6

Atlikdamas ,,Doing Business“ tyrimą, Pasaulio bankas pagal savo parengtą metodiką įvertina pasaulio šalių ir regionų verslo aplinką. Pagal Pasaulio banko tyrimą „Doing Business 2019“, kuris buvo paskelbtas 2018 m. spalio 31 d., Lietuva pasiekė aukščiausią kada nors turėtą poziciją – 14 vietą tarp 190 šalių ir yra tarp palankiausiai pagal verslo sąlygas vertinamų pasaulio valstybių. Tarp ES valstybių narių Lietuva užima 4 vietą ir aplenkia tokias valstybes kaip Estija (16 vieta), Suomija (17 vieta), Latvija (19 vieta).

Siekdama nuoseklaus Lietuvos pozicijos kilimo pagal Verslo aplinkos indeksą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija koordinuoja savo ir kitų ministerijų veiksmus, tiesiogiai susijusius su indekso vertinimo rezultatais – parengti pasiūlymai sujungti į strateginį projektą „Tarptautiniu lygiu vertinamų verslo ciklą (nuo įsteigimo iki pasibaigimo) reglamentuojančių teisės aktų ir procedūrų (pagal Pasaulio banko tyrimo „Doing Business“ sritis) bei įrankių patobulinimas“, kurio įgyvendinimas buvo nuolat stebimas ir aptariamas Vyriausybės strateginių projektų portfelio komisijoje.

Lietuvos vieta pagal „Doing Busines“ reitingą priklauso ne tik nuo Lietuvos pastangų, bet ir nuo kitų valstybių daromų reformų.

3 grafikas. Pasaulinis inovacijų indeksas (vieta)2015 2016 2017 2018 2019 2020

20

25

30

35

40

45

Duomenų šaltinis: Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos leidinys „The Global Innovation Index“

Pasaulinis inovacijų indeksas sudarytas iš 80 įvairios srities subindeksų ir apima ne tik Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (inovacijų, investicijų, eksporto), bet ir kitų valstybės institucijų (Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinio patentų biuro ir kt.) kompetencijos sritis.

Pagal Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) 2018 metų pasaulinį inovacijų indeksą Lietuva liko toje pat – 40 vietoje, kaip ir 2017 m., tačiau pagal šį indeksą Lietuva pakilo 8 pozicijomis pagal žinių ir technologijų pritaikymo rezultatų vertinimą (58 vieta), 6 pozicijomis pagal verslo išsivystymo lygio vertinimą (35 vieta) ir 5 pozicijomis pagal kūrybinės veiklos rezultatų vertinimą (33 vieta). Didžiausias kritimas užfiksuotas vertinant rinkos išsivystymą, pagal 2018 m. indeksą Lietuva užėmė tik 50 vietą (2017 m. – 32 vieta).

Siekiant formuoti efektyvią inovacijų ir technologijų srities politiką, būtina turėti objektyvų šių sričių statistinį vertinimą, todėl 2018 metais sudaryta Mokslo, technologijų ir inovacijų (MTI) srities statistikos ir reitingų darbo grupė, kuriai buvo pavesta pateikti pasiūlymus dėl kritinių rodiklių, turinčių įtaką Lietuvos pozicijai Pasaulio inovacijų indekso vertinimo skalėje ir atsakingų institucijų, galinčių vykdyti Lietuvos pozicijos indeksų vertinimo skalėje rodiklių kontrolę, paskyrimo. Atsakingoms institucijoms pavesta pagal kompetenciją išanalizuoti pateiktą informaciją ir, bendradarbiaujant su suinteresuotomis šalimis, imtis veiksmų, siekiant pagerinti Lietuvos vertinimą pagal reitingus.

Siekdama išnaudoti Lietuvos inovacinį potencialą, įgyvendinti 2018–2019 m. Tarybos rekomendacijas Lietuvai bei EK programos „Horizon 2020“ Policy Support Facility“ ekspertų rekomendacijas dėl MTI sistemos tobulinimo ir sudaryti palankias sąlygas Lietuvoje vykdyti eksperimentinės plėtros veiklą, kurti ir diegti inovacijas, Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė inovacijų reformą, kuri yra bene svarbiausias ministerijos vykdomas strateginis pokytis, ženkliai pakeisiantis šalies inovacijų ekosistemą. Reformos pagrindas – 2018 m. birželio 30 d. Seimo priimtas Technologijų ir inovacijų įstatymas ir Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimai, kuriais įtvirtinama technologijų ir inovacijų sistemos sandara, technologijų ir inovacijų politiką formuojančios ir įgyvendinančios institucijos. Ekonomikos ir inovacijų ministerija perėmė iš Švietimo ir mokslo ministerijos eksperimentinės plėtros reguliavimą ir tapo atsakinga už naujo produkto kūrimo veiklų skatinimą. Įgyvendinus reformą, verslas turės palankesnes galimybes gauti finansavimą produktams tobulinti, o mokslas bus suinteresuotas uždirbti papildomų lėšų vykdydamas verslo

7

užsakymus. Tikime, kad inovacijų reforma iš esmės pakeis mokslo ir verslo bendradarbiavimo principus ir užtikrins mokslininkų įsitraukimą į inovatyvių produktų kūrimą ir paslaugų verslui teikimą bei paskatins inovacinę veiklą vykdančių įmonių skaičiaus augimą.

4 grafikas. Tiesioginių užsienio investicijų pokytis, proc.

2015 2016 2017 2018 2019 2020

-5

-3

-1

1

3

5

7

9

11

13

15

2018 m. duomenų nėra, jie bus paskelbti 2019 m. spalio mėn.Duomenų šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, Europos Sąjungos statistikos tarnyba (Eurostatas)

Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 m. III ketvirčio pabaigoje sukauptos tiesioginės užsienio investicijos (TUI), palyginti su atitinkamu 2017 m. laikotarpiu, padidėjo 4,1 procento (nuo 14,7 mlrd. eurų iki 15,5 mlrd. eurų). Vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 5 544 eurai TUI (2017 m. rugsėjo 30 d. – 5 293 eurai).

Aštrėjant konkurencinei kovai dėl galimybės pritraukti užsienio investicijų, būtina nedelsiant plėsti investicijoms tinkamų sklypų įrengimą ir intensyvinti investicijų pritraukimo rinkodaros veiklas.

TUI didėjimui įtakos tiesiogiai turėjo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ veikla, teikiami ir (ar) įgyvendinami pasiūlymai dėl investicinės aplinkos ir sąlygų verslui gerinimo, užsienio investuotojai, kuriuos pavyko pritraukti.

SVARBIAUSI VEIKLOS REZULTATAIVerslo aplinka

2019 metų pradžioje Lietuvoje veikė 105 093 ūkio subjektai, t. y. 916 ūkio subjektų daugiau negu 2018 m. (plg. 2018 metų pradžioje Lietuvoje veikė 104 177 ūkio subjektai).

3 iš 4 darbo vietų Lietuvoje sukūrė smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) bendrovės, tai net 10 proc. daugiau nei ES vidurkis. SVV yra Lietuvos ekonomikos augimo variklis – konstatuojama Europos Komisijos (EK) paskelbtoje Europos smulkiojo verslo akto ataskaitoje. Tai naujausias ES tyrimas, kurio tikslas – įvertinti SVV aplinkos gerinimo priemones.

Smulkiojo ir vidutinio verslo akto (angl. „Small Business Act“) ataskaitoje, kurioje kiekvienais metais pateikiama mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) situacijos apžvalga kiekvienoje ES šalyje (paskelbta 2018 m. lapkričio  mėn.), nurodoma, kad Lietuvoje 2013–2017 m. MVĮ pridėtinė vertė padidėjo 38,7 proc., užimtumas jose padidėjo 9,5 proc. p., produktyvumas išaugo 26,7 proc. 2017 m. MVĮ buvo sukurta 68,5 proc. Lietuvos įmonėse sukuriamos pridėtinės vertės (didelėse įmonėse sukurta 31,5 proc. pridėtinės vertės) ir įdarbinta net 76,1 proc.  visų įmonių darbuotojų (didelėse įmonėse dirbo 23,9 proc. darbuotojų). Tai yra daugiau nei ES vidurkis (atitinkamai 56,8 proc. ir 66,4 proc.).

Pagal Ekonominės laisvės indeksą Lietuvos verslo aplinka užima 19-ą vietą iš 186-ių ekspertų vertintų valstybių. „The Heritage Foundation“ sudaromas Ekonominės laisvės indeksas yra metinis duomenų pagrindu įgyvendinamas mokslinių tyrimų projektas (šiemet bus skelbiamas 25 kartą). Pagal šį indeksą analizuojamos 186 pasaulio šalių ekonomikos raidos tendencijos. Šalys yra rūšiuojamos ir vertinamos pagal 12 ekonominės laisvės priemonių, kuriomis vertinami teisinės valstybės principai, vyriausybės dydis, reguliavimo efektyvumas ir rinkų atvirumas.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo Vyriausybei priimti sprendimus, kurie padėtų ministerijoms ir kitoms institucijoms gerinti verslo aplinką, užtikrintų parengtų ar priimamų teisės aktų išsamų bei objektyvų vertinimą ir pagerintų ministerijų ir kitų institucijų bendradarbiavimą administracinės naštos mažinimo

8

klausimais. 2018 m. administracinė našta verslui buvo sumažinta net 103,9 mln. eurų. Didžiausią įtaką administracinės naštos palengvinimui turėjo Finansų ministerijos inicijuoti kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos pakeitimai, kurie leis naujo modelio kasos aparatų naudotojams nebepildyti popierinių žurnalų. Popierinių žurnalų pildymo leidžia atsisakyti ir  Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atnaujintos geros higienos praktikos taisyklės. Energetikos ministerija supaprastino elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarką, o „Sodra“ – socialinio draudimo pranešimų teikimą.

Siekdami didinti verslo priežiūros sistemos efektyvumą, užtikrinant pažangių ūkio subjektų priežiūros priemonių diegimą ir taikymą priežiūros institucijose bei jų darbuotojų įgūdžių tobulinimą priežiūros srityje, tęsėme 2016 metų pabaigoje pradėto projekto „Verslo priežiūros sistemos tobulinimas“ įgyvendinimą. 2018 metais parengėme priežiūros institucijų veiklos vertinimo kriterijų sudarymo ir taikymo rekomendacijas, atlikta apklausa, kaip ūkio subjektai vertina priežiūros institucijų veiklą ir slaptojo kliento tyrimas, skirtas konsultavimo kokybei tikrinti.

Ministerija pagal Pažangumo vertinimo (švieslentės) metodiką įvertino, kaip ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančios institucijos įgyvendina pažangias verslo priežiūros priemones ir kaip diegia kitas moderniąsias veiklos praktikas, susijusias su verslo priežiūra. 2018 m. sausio mėn. patvirtinta ir paskelbta Pažangumo vertinimo (švieslentės) metodika buvo parengta pagal Viešojo administravimo įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintus verslo priežiūros politikos principus ir priemones, taip pat atsižvelgiant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas ir gerąją kitų valstybių patirtį. Pirmą kartą atliktas visų verslo priežiūros institucijų įvertinimas, remiantis EBPO įrankiu priežiūros politikai,  yra pirmoji tokio pobūdžio iniciatyva pasaulyje sulaukusi išskirtinio EBPO ir Pasaulio banko ekspertų dėmesio.    

Ministerija parengė kiekvienai priežiūros institucijai skirtas rekomendacijas dėl jų veiklos optimizavimo. Išnagrinėjome besidubliuojančias, panašaus pobūdžio, neefektyviai atliekamas verslo priežiūros funkcijas ir

parengėme Ūkio subjektų priežiūrą atliekančių institucijų konsolidavimo ir optimizavimo planą, kurį įgyvendinus verslo priežiūros institucijų skaičius nuo 2020 metų sumažės 8 institucijomis – nuo šiuo metu veiklą vykdančių 55 iki 47 priežiūros institucijų. Taip pat plane pateikta 18 priemonių, kuriomis bus optimizuojamos verslo priežiūros funkcijos ir tobulinami ūkio subjektų veiklos priežiūros procesai. Tai padės ne tik sumažinti verslui dėl perteklinių verslo priežiūros funkcijų ir neefektyviai veikiančių priežiūros institucijų tenkančią naštą, bet ir sutaupyti valstybės biudžeto lėšų. Vyriausybė, kai įgyvendins šį planą, nuo savo kadencijos pradžios iš viso bus sumažinusi 16 verslo priežiūros institucijų.

Pradėjome vykdyti iš ES fondų lėšų finansuojamą projektą „Administracinės ir kitos reguliavimo naštos verslui vertinimas ir mažinimas savivaldybėse“, kurio tikslas – 1 mln. eurų sumažinti reguliavimo naštą pasirinktose savivaldybėse (Vilniaus m., Kauno m., Klaipėdos r., Druskininkų ir Visagino).

Kartu su pasitelktais ekspertais įgyvendiname ES fondų lėšomis finansuojamą projektą „Teisinio reguliavimo tinkamumo patikros“. Įgyvendinant projektą buvo atlikta chemijos srities teisinio reguliavimo tinkamumo patikra, pradėtos atlikti gamybinių projektų vystymo srities ir transporto srities teisinio reguliavimo tinkamumo patikros, parengta prisitaikymo išlaidų ūkio subjektams vertinimo metodika, įvyko prisitaikymo išlaidų ūkio subjektams vertinimo mokymai institucijų atstovams. Taikant šią metodiką nustatyta, kad bendras reguliavimo naštos dydis chemijos srityje ūkio subjektams siekia 393 mln. eurų. Parengti pasiūlymai institucijoms dėl reguliavimo naštos ūkio subjektams mažinimo chemijos srityje 1,445 mln. eurų suma. Įgyvendinus visas priemones chemijos, gamybos projektų plėtojimo ir transporto srityse, administracinė ir kita reguliavimo našta verslui sumažėtų 2,5 mln. eurų.

Sudarėme galimybes įgyvendinti projektus pagal 2014–2020 metų ES fondų investicijų priemones, kuriomis būtų keliama žmogiškųjų išteklių kvalifikacija, didinama jų kompetencija, ugdomi darbo jėgos įgūdžiai. Iš viso iki 2018 m. pabaigos pagal priemones sudaryta sutarčių už 44,44 mln. eurų, išmokėta 11,45 mln. eurų, baigta 18 projektų už daugiau kaip 1,5 mln. eurų. Deja, potencialūs pareiškėjai vis dar rodo mažą susidomėjimą priemonėmis – ypač lėtas priemonės ,,Kompetencijų vaučeris“ įgyvendinimas. Tikimės, kad dėl atlikto fiksuotųjų įkainių tyrimo atnaujinimo (dėl kurio didėja finansuotina suma projektams) priemonės įgyvendinimas paspartės. 2018 m. pabaigoje pagal priemones „Mokymai užsienio įmonių darbuotojams“ ir ,,Kompetencijų vaučeris“ buvo vertinama 19 paraiškų už 3,8 mln. eurų. Iki 2018 m. pabaigos mokymuose, suteikiančiuose kvalifikaciją arba kompetenciją, dalyvavo daugiau kaip 21 tūkst. darbuotojų.

2018 m. Seimui pateikėme Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo ir Konkurencijos įstatymo pakeitimo projektus, kuriais, siekiant užtikrinti efektyvią sąžiningos konkurencijos apsaugą, stiprinamos Konkurencijos tarybos galios ir jai suteikiama daugiau funkcijų.

9

Konkurencijos taryba stebi ir vertina, ar prekybos tinklai neatlieka draudžiamų konkurencinių veiksmų sudarydami sutartis. Priėmus siūlomus pakeitimus taryba turėtų galimybę atlikti stebėseną ir po sutarčių pasirašymo, taip pat stebėti ir viešinti gerosios praktikos pavyzdžius.

2018 m. pateikėme Vyriausybei Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo projektą. Projektu siekiama įstatymo lygmens nuostatomis įtvirtinti bendrą normą, vienareikšmiškai įgaliojančią visus viešojo administravimo subjektus licencijas išduoti (stabdyti ar naikinti) elektroniniu būdu, t. y. per Licencijų informacinę sistemą. Įsigaliojus įstatymui tikimasi, kad, tinkamai išnaudojant informacinių sistemų pranašumus, visuotinai bus pereita prie elektroninių licencijų išdavimo, o visuomenė, ūkio subjektai ir priežiūrą atliekančios institucijos vienoje vietoje ras visą aktualią informaciją apie bet kurį ūkio subjektą, turintį licenciją.

Įgyvendindami strategiją ,,2020 m. Europa“, 2018 metais atnaujinome Nacionalinę reformų darbotvarkę. Atsižvelgiant į Tarybos Lietuvai skirtą rekomendaciją 2018–2019 m. ir į 2019 m. vasario 28 d. EK pateiktą visapusišką Lietuvos Respublikos įvertinimą, vykdomos 2018 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės pradėtos įgyvendinti 6 svarbiausios struktūrinės reformos: švietimo, sveikatos, mokesčių, šešėlio mažinimo, pensijų kaupiamosios dalies ir inovacijų sričių.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje veikiantis Lietuvos SOLVIT centras, padėdamas spręsti tarpvalstybines problemas, 2018 metais sprendė 37 (7 verslo ir 30 piliečių) SOLVIT kompetencijos bylas (per nustatytą terminą sėkmingai išspręsta 30 bylų (81 proc.). Septynias bylas išspręsti užtruko ilgiau dėl problemų sudėtingumo, kitų ES šalių administracinės teisės terminų ar kompetentingų institucijų delsimo bendradarbiaujant. Vienas iš sėkmingų SOLVIT centro praėjusių metų veiklos pavyzdžių – pagalba Lietuvos įmonei, teikiančiai keleivių vežimo paslaugas. SOLVIT padedama ši įmonė susigrąžino kelis tūkstančius eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) iš Ispanijos. Į SOLVIT Lietuvos piliečiai ir verslo atstovai gali kreiptis, kai kitose ES šalyse nepripažįstama Lietuvoje įgyta profesinė kvalifikacija, neleidžiama rinkai tiekti prekių, teikti paslaugų, susigrąžinti PVM, nesuteikiamos asmeniui priklausančios socialinės garantijos, reikalaujama papildomų patikrinimų, dokumentų ir pan.

Inovacijos

Remiantis 2018 metais EK parengtu Europos inovacijų suvestinės vertinimu, Europos inovacijų švieslentėje Lietuva įvardijama kaip šalis, kurios inovacinės veiklos augimas 2010–2017 metais buvo sparčiausias ir sudarė 20,1 proc. (ES šalių vidutinis inovatyvumo augimas siekė 5,8 proc.). Per metus didžiausia pažanga pasiekta pagal plačiajuosčio interneto skvarbos indikatorių (+77,8 proc. punkto). Pagal plačiajuosčio interneto versle skvarbą Lietuva net 175 proc. viršija ES vidurkį. Taip pat pasiekta ženkli pažanga pagal šiuos indikatorius: paraiškų prekių ženklams ir dizainui registruoti skaičius (atitinkamai +13,9 proc. punkto ir + 5,5 proc. punkto per metus), vidutinės ir aukštos pridėtinės vertės prekių eksportas (+4,6 proc. punkto per metus).

Lietuvą garsinantis biotechnologijų sektorius sulaukė dar vieno pripažinimo pasauliniu mastu. Jungtinių Amerikos Valstijų mokslo žurnalo Scientific American Worldview paskelbtame 2018 metų reitinge Lietuva, palyginti su 2016 metais, pakilo per 3 pozicijas – iš 19-osios į 16-ąją vietą. Per pastaruosius 5 metus Lietuva reitingo skalėje pakilo 18 pozicijų: nuo 34-osios iki 16-osios. Lietuva priėmė šio sektoriaus bendrovėms aktualius sprendimus mokestinės ir patentų politikos srityje, 2018 m. buvo parengtos Lietuvos gyvybės mokslų industrijos gairės, kuriose buvo nustatytas Lietuvos gyvybės mokslų industrijos vystymosi iki 2030 m. strateginis tikslas ir pagrindiniai uždaviniai šiam tikslui pasiekti.

Vykdydami Inovacijų reformą, perėmėme eksperimentinės plėtros reguliavimą ir esame atsakingi už naujo produkto veiklų skatinimą nuo idėjos iki to produkto pateikimo rinkai – iš esmės pakeisti mokslo ir verslo bendradarbiavimo principai, užtikrintas mokslininkų įsitraukimas į inovatyvių produktų kūrimą ir paslaugų verslui teikimą. Įgyvendinus reformą verslas turės palankesnes galimybes gauti finansavimą produktams tobulinti, o mokslas bus suinteresuotas uždirbti papildomų lėšų vykdydamas verslo užsakymus. Skaičiuojama, kad inovacijų reforma sudarys galimybes augti inovatyvių įmonių skaičiui, gyventojų atlyginimams augti šeštadaliu greičiau, penktadaliu pagreitins BVP augimą, o 2020 metais eksporto mastą padidins dar 1,4 mlrd. eurų.

Parengėme Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymą, kuriame nustatyta, kad valstybės technologijų ir inovacijų politiką formuos Ekonomikos ir inovacijų ministerija, o politikai

10

įgyvendinti bus įkurta Inovacijų agentūra. Sutelkus technologijų ir inovacijų politikos formavimą vienoje ministerijoje, sumažinus inovacijų srityje veikiančių agentūrų skaičių, sustiprės abipusė mokslo ir verslo bendradarbiavimo motyvacija, mokslas bus suinteresuotas komercinti žinias, o įmonėms bus sudarytos sąlygos kurti daugiau inovatyvių produktų. Eksperimentinės plėtros ir inovacijų veiklas vykdančios mokslo įstaigos, verslas ir kitos organizacijos galės pasinaudoti skatinimo priemonėmis, įskaitant ir finansines. Numatoma sudaryti valstybinį Inovacijų skatinimo fondą, kuris tokioms organizacijoms teiktų grąžintiną paramą kuriant produktą ir pradedant jį diegti rinkoje. Veiklos pradžioje, kuri numatyta 2021 metais, fondo lėšas galėtų sudaryti ES fondų investicijos, skirtos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) ir inovacinei veiklai (MTEPI) skatinti. Vėliau fondą sudarytų lėšos, sukauptos iš atlygintinos paramos ūkio subjektams, t. y. lėšos, grįžtančios iš įmonių ir kitų ūkio subjektų, sėkmingai panaudojusių valstybės teikiamą skatinamąjį finansavimą, taip pat galbūt valstybės biudžeto lėšos.

Skatinome įmonių dalyvavimą tarptautinėse ir nacionalinėse MTEP ir inovacijų programose: Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) pirmininkavo Europos inovacijų agentūrų tinklui TAFTIE. 2018 m. įvyko penki (4 Vilniuje ir 1 Briuselyje) TAFTIE pirmininkavimo renginiai verslumo ir mokslinių tyrimų komercinimo temomis. Pranešimus pristatė inovacijų ekspertai, konsultantai ir kūrėjai iš Izraelio, Švedijos, Prancūzijos, Lenkijos, Olandijos ir JAV. Surengtos partnerių paieškos misijos į Izraelį, Skandinavijos valstybes, Kiniją, Japoniją, Singapūrą, Ukrainą; įgyvendinta priemonė, skatinanti įmonių dalyvavimą programoje „Horizontas 2020“, organizuoti kiti renginiai ir susitikimai.

Aktyviai įgyvendinome Kosmoso politiką – nors su Europos kosmoso agentūra (EKA) bendradarbiaujančios šalies susitarimą Lietuva bandomajam laikotarpiui pasirašė tik 2014 metais, jau įgyvendinama 20 Lietuvos atstovų mokslinių, technologinių ir edukacinių projektų. EKA taikomas „geografinės grąžos“ principas, pagal kurį per šiuos EKA užsakymus Lietuvos verslo ir mokslo subjektams sugrįžo apie 80 proc. Lietuvos sumokėtų įmokų.

2018 m. balandžio 24 d. Lietuvos Respublika ir Norvegijos Karalystė pasirašė Susitarimo memorandumą dėl 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo įgyvendinimo, kuriuo sutarta finansuoti programą „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“ (toliau – Programa). Pradėtos veiklos, skirtos dvišaliam Lietuvos ir Norvegijos bendradarbiavimui plėsti. 2018 m. rugsėjo 26 d. šešios įmonės dalyvavo žiedinės ekonomikos renginyje „Neribotos žiedinės ekonomikos galimybės“. Vykusio kontaktų paieškos renginio metu Lietuvos įmonės dalyvavo apie 20 susitikimų ir gavo pasiūlymų dėl dalyvavimo bendruose „Horizon2020“ projektuose ir vystant naujus bendrus produktus, gavo užsakymų dėl pavyzdinių partijų pristatymo.

Populiarinome inovacijas: - MITA kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija buvo auksiniai technologijų šventės ROBOTIADA

rėmėjai. Renginyje suorganizuota pirmoji pasaulyje robotų paroda „po vandeniu“. - organizavome hakatoną „Ideas for Smart City“, skirtą technologijų kūrėjams. Renginyje dalyvavo

38 technologijų kūrėjai. Jame buvo ieškoma sprendimų, kaip paversti Vilnių sveikesniu, švaresniu, sumanesniu ir judresniu miestu.

- Švietimo ir mokslo ministerijai pateikėme pasiūlymų dėl Valstybės finansuojamų doktorantūros vietų paskirstymo konkurso būdu tvarkos aprašo keitimo. 2018 m. parengtas Doktorantūros vykdymo įmonėse finansavimo tvarkos aprašas, remiantis Lietuvos mokslo tarybos parengtu 2018 m. konkursinės doktorantūros finansuotinų paraiškų sąrašu, 3 įmonėms išsiųsti pranešimai teikti paraiškas finansavimui. Gautos dvi ir teigiamai įvertintos pramoninės doktorantūros dalykinės 2017 metų ataskaitos. Skirtas finansavimas (kompensavimas) pagal 2017 m. sudarytas tęstines sutartis. Sudarytos finansavimo sutartys su UAB „Femtika“, UAB „Cas Zyme“, UAB MGF „Šviesos konversija“.

- 2018 m. spalio–gruodžio mėn. įgyvendinta komunikacijos kampanija „paMokslas“ kartu su interneto Laisvės TV. Sukurta 15 TV laidų ir 15 laidų anonsų. Laidose žinomiausi visuomenei inovacijų ir mokslo pasaulio lyderiai visuomenei suprantama kalba aiškino apie inovacijas, technologijas ir mokslo reiškinius.

- kartu su Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija „Linpra“, Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmais (AHK) bei asociacija „INFOBALT“ organizavome konferenciją „Pramonė 4.0. Pridėtinės vertės kūrimas“.

- organizavome Inovacijų savaitę. Inovacijų palapinėse Vinco Kudirkos, Europos ir Lukiškių aikštėse diskutuota 9-iomis kiekvieno iš mūsų gyvenimą keičiančių inovacijų temomis: medija ir rinkodara, „FinTech“, išmanūs sprendimai, ateities technologijos ir jų pritaikymas praktikoje, mokslo ir verslo partnerystė, vartojimo įpročiai, socialinės medijos ir dirbtinis intelektas. Organizuotas protmūšis „100-mečio inovacijos“. Renginio interneto svetainė: https://www.inovacijusavaite.lt

11

Pramonė

Pagal „Manufacturing Risk Index 2018“ indeksą, Lietuva užima I vietą ES ir II vietą pasaulyje pagal gamybos vietos patrauklumą.

Tarp pagrindinių Lietuvos ūkio šakų (apdirbamoji pramonė; prekyba; transportas), pramonė ne tik išsiskyrė augimu, bet ir buvo pirmaujanti:

• optimalus pramonės mastas Lietuvos ekonomikoje (~ 20 proc. nuo BVP),• pridėtinė vertė siekia beveik 24 proc. visos pridėtinės vertės, • pramonės įmonės įsitraukusios į tarptautines vertės kūrimo grandines (pramonės produkcijos

eksportas >63,5).Siekiant neatsilikti nuo pasaulinių ir europinių tendencijų, prisitaikyti prie klimato kaitos,  pasinaudoti

naujo pramonės raidos etapo suteikiamomis galimybėmis, didinant Lietuvos pramonės konkurencingumą, produktyvumą ir integraciją į Europos ir pasaulines aukštos pridėtinės vertės grandines, inicijavome ir įgyvendinome keletą projektų, aktyviai dalyvavome Europos Komisijos iniciatyvose plačiai panaudojome kolektyvinės lyderystės – platformos „Pramonė 4.0“ ekspertinę bazę.

Įgyvendinant strateginę nacionalinės pramonės skaitmeninimo iniciatyvą atlikta dabartinės pramonės situacijos Lietuvoje ir ES analizė; parengtos rekomendacijos, kuriose numatomi Lietuvos pramonės konkurencingumo per skaitmeninimą stiprinimo ir didinimo būdai. Parengtos Pramonės skaitmeninimo strateginės veiklos kryptys. Šių strateginių veiklos krypčių parengimą Europos Komisija 2018 m. gegužės 18 d. paskelbtoje 2018 m. skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) ataskaitoje minėdama Lietuvą nurodė kaip svarbų 2018 metų pasiekimą, prisidedantį prie skaitmeninių technologijų integracijos įmonėse skatinimo. Strateginės veiklos kryptys parengtos atsižvelgiant į Nacionalinės pramonės konkurencingumo komisijos pirmajame posėdyje patvirtintas pramonės skaitmeninimo platformos „Pramonė 4.0“ darbo grupių veiklos kryptis. Todėl parengtos „Lietuvos pramonės skaitmeninimo gairės ir veiksmų planas 2019–2030 m.“  fiksuojamas, kaip platformos „Pramonė 4.0“ darbo planas. Planuojama 2019 m. II ketv. „Lietuvos pramonės skaitmenizavimo 2019–2020 m. gairių ir veiksmų planą“ patvirtinti Vyriausybės potvarkiu / protokoliniu sprendimu, kad jo įgyvendinimas įgytų Tarpinstitucinio veiklos plano statusą.

Įgyvendinome Pramonės transformacijos regionuose bandomojo projekto pirmąją dalį – tarp atrinktų 12-os Europos regionų (pagal NUTS 2 kriterijų, 10 ES regionų ir dvi valstybės: Lietuva ir Slovėnija), aktyviai dalyvavome EK inicijuotame tyrime. Projekto tikslas – regionai, kuriuose vyksta pramonės transformacija ir kurie susiduria su konkrečiais iššūkiais, ypač tais atvejais, kai tai susiję su tinkamų įgūdžių stoka, didelėmis darbo sąnaudomis ir deindustrializacija. Išanalizavus situaciją, buvo parengta EBPO konsultantų ataskaita ir rekomendacijos penkiose srityse: I) pasirengimas ateities darbo vietoms; II) inovacijų sklaidos išplėtimas; III) perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio energetikos; IV) verslumo skatinimas; V) tolygaus (integracinio) augimo skatinimas. Įgyvendinant projektą, Europos klasterių ir pramonės transformacijos observatorijos ekspertai išanalizavo ir pateikė Lietuvos klasterių veiklos įvertinimą ir rekomendacijas dėl jų tolesnės plėtros gairių, įgyvendinant pramonės transformacijos iššūkius, sumanios specializacijos kontekste. Pateiktos Lietuvos pramonės transformacijos rekomendacijos buvo įvertintos platformos „Pramonė 4.0“ ekspertų ir, atsižvelgiant į praktinį minėtų rekomendacijų ir projekto tolesnį etapo įgyvendinimą, parengtas projektas: „Žiedinės  ekonomikos kelrodis Lietuvos pramonės simbiozei“. Projektą įgyvendinti planuojamas 2019–2020 m.

Aktyviai dalyvavome EK iniciatyvoje: strateginiame forume dėl bendriems Europos interesams svarbių projektų (angl. Strategic Forum of Important Projects of Common European Interest (IPCEI)). Bendriems Europos interesams svarbūs projektai  – tai projektai, kurie laikomi strateginiais skatinant Europos Sąjungos ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir konkurencingumo didinimą. Forumo veikloje dalyvauja apie 50 narių. Šio forumo veiklos tikslai yra: nustatyti svarbiausias Europos plėtrai strategines vertės grandines; numatyti ES šalių narių ir pramonės šakų bendras investicijas, galinčias sustiprinti esamas vertės grandines ir išryškinti naujas. Atrinktos 9-ios strateginės vertės grandinės, tikėtina, taps Europos ekonomikos plėtros lokomotyvais o Lietuvos dalyvavimas jose – sudarys palankias sąlygas pramonei integruotis ir didinti aukštesnės pridėtinės vertės produktų ir paslaugų lyginamąją dalį. Siekiant pasirengti šiai integracijai, buvo inicijuotas ir parengtas projektas: „Pasirengimas Lietuvos pramonės integracijai į svarbias strategines vertės grandines ir skaitmeninių inovacijų centrų kompetencijos didinimas“. Projekto įgyvendinimas planuojamas 2019–2020 m.

12

Parengėme ir paskelbėme kvietimą teikti paraiškas pagal ES fondų investicijų priemonę „Pramonės skaitmeninimas LT“, kuri skirta pramonės skaitmeninimui ir automatizavimui paspartinti. Pagal šią priemonę Lietuvos pramonės įmonėms skyrėme 38,5 mln. Eur, kurie galės būti panaudoti technologiniam auditui atlikti ir gamybos įrangai su integruotomis skaitmeninimo technologijomis diegti. Taip pat sudarėme rezervinį 19,6 mln. Eur vertės projektų, kuriems finansavimas galės būti skirtas atlikus lėšų perskirstymą tarp priemonių, sąrašą. Įgyvendinus projektus bus pritraukta daugiau nei 60 mln. Eur privačių investicijų. Finansavimas bus skiriamas technologiniam auditui atlikti, kad būtų įvertintos gamybos procesų skaitmeninimo galimybės ir perspektyvos, ir tiems projektams, kuriais diegiama bent viena skaitmeninė technologija arba su ja susijęs sprendimas, pavyzdžiui, robotikos technologijos, dirbtinio intelekto sprendimai, daiktų interneto sistemų diegimas ir pan.

Parengėme Lietuvos Respublikos tręšiamųjų produktų įstatymą, kuriuo sudarytos prielaidos skaidriam ir sąžiningam tręšiamųjų produktų teikimui, tiekimui ir importui. Įstatymas išsamiau reguliuoja rinką: identifikavimo sąraše nustatomi visi galimi tręšiamieji produktai, sudaromos prielaidos kokybiškų tręšiamųjų produktų importui, stiprinama rinkos priežiūra, nustatomos ekonominių veiklos vykdytojų ir naudotojų prievolės. Be to, įstatymas praplėstas pagal ES teisės aktus, kad atitiktų ES konkurencijos ir laisvo prekių judėjimo reikalavimus.

Skatinome pramonės įmones didinti atsinaujinančių energijos išteklių vartojimą iš dalies finansuojant projektus: įgyvendiname ES fondų investicijų veiksmų programos priemonę „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT“. Dėl didelio suinteresuotumo priemone, 2018 m. jai buvo padidintas finansavimas, perskirsčius ES fondų lėšas tarp ministerijos administruojamų 4 prioriteto ,,Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ priemonių. Nuo veiksmų programos įgyvendinimo pradžios iki 2018 m. pabaigos pagal minėtą priemonę įgyvendinami 94 projektai už 21,5 mln. eurų ES fondų lėšų, t. y. daugiau nei 90 proc. priemonei įgyvendinti numatytų ES fondų lėšų, išmokėta – 4,4 mln. eurų, o tai sudaro 19 proc. priemonei įgyvendinti numatytų ES fondų lėšų, pritraukta 3,9 mln. eurų privačių investicijų, planuojama pritraukti dar 12,7 mln. eurų. Pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, baigtų projektų skaičius – 20 už 3,1 mln. eurų ES fondų lėšų. Suinteresuotumas veiksmų programos priemone yra didelis, projektams paskirstyta didžioji dalis lėšų, tačiau išmokėjimas galėtų vykti ir sparčiau. Pagal šią veiksmų programos priemonę siekiame 3 veiksmų programos bendrųjų stebėsenos rodiklių ,,Subsidijas gaunančių įmonių skaičius“, ,,Privačios investicijos, atitinkančios viešąją paramą“ ir ,,Papildomi atsinaujinančių išteklių energijos pajėgumai“, iš kurių 2-jų pirmųjų pasiekimai yra vertinami projektų veiklų įgyvendinimo metu, o 3-iojo – projektų veiklų įgyvendinimo pabaigoje. Jau dabar rodiklis „Subsidijas gaunančių įmonių skaičius“ viršija veiksmų programos įgyvendinimo pradžioje planuotas reikšmes (84 įmonės), šiuo metu faktiškai jau pasiekta reikšmė – 91 įmonė. Taip pat sutartyse jau numatyta, kad privačios investicijos, atitinkančios viešąją paramą, viršys veiksmų programos įgyvendinimo pradžioje planuotas reikšmes (suplanuota 16,2 mln. eurų, sutartyse numatyta, kad bus pasiekta 16,6 mln. eurų reikšmė, numatomas plano vykdymas – 102 proc.)

Teikėme valstybės pagalbą pramonės įmonėms dėl į elektros kainas įtrauktų apyvartinių taršos leidimų kaštų: 2018 m. gruodžio mėnesį skyrėme 237 695 eurų finansavimą AB „Achema“ už patirtas išlaidas, susijusias su į elektros kainas įskaičiuotomis išlaidomis, kurios susijusios su ES šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, padengti.

Iš dalies dengėme pramonės įmonių išlaidas, susijusias su energetinio audito atlikimu: pagal priemonę „Auditas pramonei LT“ 2018 m. birželio 25 d. paskelbti 3 kvietimai teikti paraiškas, kurių suma 500 tūkst. eurų, gauta paraiškų, kurių suma 246 tūkst. eurų. Nuo veiksmų programos įgyvendinimo pradžios (2014 m.) iki 2018 m. pabaigos pagal šią veiksmų programos priemonę įgyvendinami 67 projektai (iš kurių 35 už 349 tūkst. eurų baigti įgyvendinti), kuriems skirta 532 tūkst. eurų, išmokėta lėšų suma – 349 tūkst. eurų, pritraukta 262 tūkst. eurų privačių investicijų, planuojama pritraukti dar 119 tūkst. eurų.

Populiarinome platformos „Pramonė 4.0“ darbus:- Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai, kaip pagrindiniai pranešėjai, dalyvavo Vienos ir Varšuvos

konferencijose pramonės skaitmeninimo klausimais. Lietuva jose buvo pristatyta kaip gerosios praktikos pavyzdys.

- organizuota tarptautinė konferencija „Lithuanian Industry Digitalization Roadmap 2019–2030. What‘s next?“, kurioje visiems suinteresuotiesiems (tarp jų ir EK atstovams) buvo pristatytas kelrodis ir jo įgyvendinimo veiksmų planas.

- Europos plėtrai svarbių strateginių vertės grandinių projektų įgyvendinimo planui parengti pasiūlyti

13

penki platformos „Pramonė 4.0“ ekspertai.

Investicijos

IBM „Global Location Trends 2018“ ataskaitos duomenimis, pagal TUI projektų planuojamas sukurti darbo vietas milijonui gyventojų Lietuva užima 2 vietą pasaulyje (praėjusiais metais Lietuva pagal tą patį reitingą buvo 15, o 2016 metais 10 vietoje).

Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 m. III ketv. pabaigoje buvo sukaupta 15 507 mln. eurų TUI.  Palyginti su 2017 m.  trečiuoju  ketvirčiu, TUI padidėjo 4,1 proc. (nuo 14 903 mln. eurų iki 15 507 mln. eurų). Vienam šalies gyventojui 2018 m. III ketv. pabaigoje vidutiniškai teko 5 544 eurai TUI (2017 m. III ketvirčio pabaigoje  – 5 293 eurai).

Iš viso per VšĮ „Investuok Lietuvoje“ pritraukti 45 TUI projektai, kuriuos įgyvendinus planuojama sukurti 4 600 darbo vietų (pasirašytos 7 finansavimo sutartys su užsienio investuotojais, kurie įsipareigojo sukurti 1 334 darbo vietas ir investuoti 43 mln. eurų). Palyginti su 2017 metais, numatytų įgyvendinti TUI projektų skaičius išaugo 22 proc. (2017 metais – 36 projektai). Pagrindinės praeitų metų tendencijos – finansinių technologijų sektoriaus iškilimas (įmonių „Revolut“ ir „Google“ atėjimas), paslaugų centrų industrijos branda (šis sektorius sulaukė net keleto investuotojų iš JAV, tarp kurių – finansų rinkos milžinė „Moody’s“) ir didėjantis įmonių susidomėjimas tiriamąja veikla Lietuvoje (įmonių spektras itin platus – nuo dirbtinio intelekto sprendimus kuriančių olandų „Convious“ iki vaizdo atpažinimo sistemas savavaldžiams automobiliams kuriančių „Tonbo Imaging“).

Siekiant gausinti naujų investicinių projektų skaičių, būtina gerinti šalies investicinę aplinką: vystyti pramonės infrastruktūrą, ypatingą dėmesį skiriant šalies regionams; švietimo sistemą orientuoti taip, kad absolventai būtų pasirengę moderniai ekonomikai, o šalis ir toliau trauktų investuotojus aukštos kokybės talentais; gerinti susisiekimą su pagrindiniais pasaulio ekonomikos centrais plečiant verslo skrydžių geografiją.

Siekiant sukurti ir plėtoti investuotojams pritraukti reikalingą inžinerinę ir susisiekimo infrastruktūrą , 2018 m. pasirašytos 3 Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, savivaldybių administracijų ir VšĮ „Investuok Lietuvoje“ sutartys dėl infrastruktūros iki investuotojui suteikto sklypo ribų įrengimo ir sutvarkymo veiklų išlaidų finansavimo:

- Marijampolės savivaldybei 107 930,00 eurų finansavimas skirtas inžinerinių statinių įrengimo, kapitalinio remonto arba rekonstravimo išlaidoms; inžinerinių statinių, visuomeninių ir kitų objektų įrengimo techninio projekto parengimo išlaidoms; techninio projekto ekspertizės išlaidoms; techninio projekto vykdymo priežiūros išlaidoms padengti.

- Tauragės rajono savivaldybei 244 477,16 euro finansavimas skirtas vienkartiniam prisijungimo prie inžinerinių tinklų mokesčiui padengti.

- Akmenės rajono savivaldybei 1 444 047,66 euro finansavimas skirtas inžinerinių statinių įrengimo, kapitalinio remonto arba rekonstravimo išlaidoms; inžinerinių statinių, visuomeninių ir kitų objektų įrengimo techninio projekto parengimo išlaidoms; techninio projekto vykdymo priežiūros išlaidoms; vienkartiniam prisijungimo prie inžinerinių tinklų mokesčiui padengti.

Atlikus Ekonomikos ir inovacijų ministerijai priskirtas žemės paėmimo visuomenės poreikiams Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritorijai plėsti procedūras, 2018 metais sudarytos  68  sutartys su žemės sklypų savininkais, visuomenės poreikiams paimta 12,5548 ha privačių žemės sklypų, žemės paėmimui panaudota 638 782,55 euro (iš jų žemės sklypų savininkams išmokėta 217 120,1 euro);

Pritraukiant užsienio investicijas į sumanios specializacijos ir susijusias sritis ir skatinant užsienio investuotojų investicijas į pramoninių parkų (išskyrus verslo kūrybinių inovacijų infrastruktūrą) ir LEZ infrastruktūrą ir su ja susijusias veiklas, įgyvendinama ES fondų investicijų veiksmų programos (priemonės „Smartparkas LT“, „Smartinvest LT“, „Smartinvest LT+“, „Smart FDI“) 16 projektų už beveik 27 mln. eurų, išmokėta – 5,9 mln. eurų, o tai sudaro daugiau nei penktadalį (22 proc.) ES fondų lėšų, skirtų projektams įgyvendinti. Baigti įgyvendinti 2 projektai už 3,2 mln. eurų. Įgyvendinus projektus planuojama sukurti 126 darbo vietas tyrėjams, iš kurių 14 jau yra sukurta, investicijos į LEZ parkus apims 219 ha viešųjų teritorijų, bus pritraukta 14 mln. eurų privačių investicijų, iš kurių jau pritraukta 4,3 mln. eurų.

Skatinant MVĮ investicijas į inovatyvios gamybos ir inovatyvių paslaugų verslo pradžią ir plėtrą, įgyvendinami ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės „Regio Invest LT+“ 69 projektai už

14

daugiau kaip 72 mln. eurų ES fondų lėšų (projektams paskirstyta 95 proc. priemonei įgyvendinti numatytų ES fondų lėšų). Išmokėta – 41,5 mln. eurų, tai sudaro daugiau nei pusę (55 proc.) priemonei įgyvendinti numatytų lėšų. Baigti įgyvendinti 19 projektų už daugiau kaip 21,5 mln. eurų, o tai sudaro beveik trečdalį (28 proc.) priemonei įgyvendinti numatytų ES fondų lėšų. Įgyvendinus projektus planuojama sukurti arba išsaugoti daugiau nei 1 800 darbo vietų, rodiklio pasiekimas 2018 m. pabaigoje – 228. Jau pritraukta 63 mln. eurų privačių investicijų, planuojama pritraukti dar apie 100 mln. eurų. Daugiau kvietimų teikti paraiškas pagal priemonę „Regio Invest LT+“ neplanuojama. Šią priemonę pakeitė grąžinamosios subsidijos pagal priemonę „Regio potencialas LT“, kurios kvietimas už daugiau kaip 20 mln. eurų paskelbtas 2018 m. pabaigoje ir galios iki 2019 m. vasario mėn. pabaigos.

Eksportas

Šalies prekių eksportas 2018 metais, palyginti su 2017 metais, padidėjo 7,3 procento, o lietuviškos kilmės prekių eksportas 2018 metų sausio–lapkričio mėnesiais didėjo 10,9 procento.

Atveriame galimybes labai mažoms, mažoms ir vidutinėms Lietuvos įmonėms parduoti daugiau produkcijos užsienyje. Skatindami įmones dalyvauti tarptautinių viešųjų pirkimų konkursuose inicijavome projektą, kuris sustiprins Lietuvos bendrovių tarptautinio pardavimo kompetencijas. Projekto įgyvendinimo metu pagal nustatytus kriterijus bus atrinkta 40 motyvuotų Lietuvos įmonių. Numatoma, kad kiekviena įmonė turės mentorių, taip pat bendrovės galės pasinaudoti nuolatine komercijos atašė pagalba. Kas ketvirtį bus organizuojami projekto dalyvių ir jų mentorių grįžtamojo ryšio aptarimo susirinkimai, o galutiniai rezultatai bus aptariami interaktyviajame forume.

Kartu su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) stiprinome šalies verslo galimybes plėstis į užsienį ir pradėjome teikti eksporto kredito garantijas. Eksporto kredito garantija teikiama tik už lietuviškos kilmės prekių eksportą į šalis, kuriose yra didelė neatsiskaitymo rizika, ir leidžia Lietuvos eksportuotojams parduoti prekes su atidėto mokėjimo galimybe, padengiant iki 90 procentų dėl pirkėjo nemokumo patirtų nuostolių. Dėl eksporto kredito garantijų į „Invegą“ gali kreiptis MVĮ, veiklą vykdančios ne trumpiau nei vienus metus, kurių metinės pajamos viršija 100 tūkst. eurų. Eksporto kredito garantijos teikiamos tik už Lietuvoje sukurtos produkcijos eksporto sandorius į šalis, kuriose yra didelė neatsiskaitymo rizika, t. y. neparduotinos rizikos valstybes: visas pasaulio valstybes, išskyrus ES valstybes nares be Graikijos, Australiją, Kanadą, Islandiją, Japoniją, Naująją Zelandiją, Norvegiją, Šveicariją ir Jungtines Amerikos Valstijas. Garantijos atlyginimo dydis apskaičiuojamas remiantis eksporto kredito garantijų atlyginimo skaičiavimo metodika, kuri priklauso nuo šalies, į kurią eksportuojama, rizikos grupės, nuo pirkėjų mokumo, jų neatsiskaitymo rizikos, atidėtųjų mokėjimo terminų. Priemonės įgyvendinimo pradžiai skirta iki 7 mln. eurų valstybės lėšų garantijų išmokoms (eksportuotojų patirtiems nuostoliams padengti).

Rėmėme kūrybinių ir kultūrinių industrijų, jų įmonių grupių (klasterių, asociacijų) rinkodaros medžiagos, plėtros strategijų rengimą ir dalyvavimą užsienio parodose ir kituose renginiuose, nuo ES fondų investicijų veiksmų programos pradžios (2014 m.) finansuojame priemonių „Naujos galimybės LT“ ir „Verslo klasteris LT“ 54 projektus už beveik 6 mln. eurų ES fondų lėšų, jau išmokėta daugiau kaip 2,5 mln. eurų, tai sudaro daugiau nei pusę (56 proc.) projektams įgyvendinti numatytų ES fondų lėšų. Baigti įgyvendinti 36 projektai už daugiau kaip 2 mln. eurų. Įgyvendinant projektus, 79 pavienės įmonės arba klasterio nariai dalyvavo parodose ir verslo misijose, susijusiose su kūrybinių ir kultūrinių industrijų produktais, taip pat planuojama pritraukti 497 tūkst. eurų privačių investicijų. 2018 m. paskelbti nauji priemonių kvietimai, atitinkamai: „Naujos galimybės LT“ – 7,0 mln. eurų ir ,,Verslo klasteris LT“ – 3,6 mln. eurų. Kvietimai teikti paraiškas pagal šias priemones galios iki 2019 m. I ketv. pabaigos.

Rėmėme MVĮ (išskyrus kūrybines ir kultūrines industrijas ir jų įmonių grupes) įsitraukimą į tarptautines tinklų grandines, dalyvavimą tarptautinėse parodose, gaminių ir paslaugų sertifikavimą, aukštos kokybės konsultacijas eksporto klausimais, nuo ES fondų investicijų veiksmų programos pradžios (2014 m.) finansuojame 4 priemonių „Naujos galimybės LT“, „Verslo klasteris LT“, „Expo sertifikatas LT“, ,,Tarptautiškumas LT“ 232 projektus už daugiau kaip 17 mln. eurų, jau išmokėta 11,6 mln. eurų arba 67 proc. projektams įgyvendinti numatytų ES fondų lėšų. Baigti įgyvendinti 167 projektai už 8 mln. eurų. Pradėtas įgyvendinti VšĮ „Versli Lietuva“ projektas pagal priemonę „Tarptautiškumas LT“, kurio vertė 5,6 mln. eurų. Įgyvendinant projektus, 210 pavienių įmonių arba klasterio narių dalyvavo parodose ir verslo misijose ir pristatė lietuvišką produkciją. Sertifikuoti 164 įmonių produktai.

15

Tęstas bendradarbiavimas su lietuvių diasporos profesionalais, pritraukta 300 naujų diasporos profesionalų narių, Lietuvos diasporos profesionalai dalyvavo 5 Eksporto klubuose, konsultavo Lietuvos įmones.

Verslumo skatinimas

2019 metų pradžioje Lietuvoje veikė 84 510 MVĮ, o 1 tūkstančiui šalies gyventojų teko net 30 MVĮ (plg. 2018 metų pradžioje Lietuvoje veikė 83 069 MVĮ, o 1 tūkstančiui šalies gyventojų teko 29,6 MVĮ). Rodiklio pokyčiui įtakos turėjo tęsiamos ir plėtojamos priemonės, kuriomis siekiama skatinti verslumą, tačiau viena iš priežasčių yra ir mažėjantis gyventojų skaičius.

Įgyvendinome finansų inžinerijos priemonę „Kontroliuojantieji fondai“ (INVEGOS fondas): nuo priemonės įgyvendinimo pradžios iki 2018 m. pabaigos suteiktos 3 195 paskolos (per 2018 m. suteikta 211 paskolų), pasirašytų (sukontraktuotų) paskolų suma siekė 419,16 mln. eurų (per 2018 m. pasirašytų (sukontraktuotų) paskolų suma siekė 19,54 mln. eurų), išduotų paskolų suma siekė 408,21 mln. eurų (per 2018 m. išduotų paskolų suma siekė 22,78 mln. eurų). Taip pat išduota 2 601 garantija (per 2018 m. išduotos 352 garantijos), garantijų suma siekė 251,82 euro (per 2018 m. garantijų suma siekė 37,24 mln. eurų), garantuotų paskolų suma sudarė 345,28 mln. eurų (per 2018 m. garantuotų paskolų suma sudarė 53,58 mln. eurų). Nuo 2016 m. birželio 30 d. į INVEGOS fondą buvo perkeltas priemonės „Garantijų fondas“ įgyvendinimas, pagal šią priemonę buvo suteiktos 3 089 garantijos, kuriomis buvo garantuota 378,416 mln. eurų paskolų suma.

Taip pat įgyvendinome finansų inžinerijos priemonę „Kontroliuojantieji fondai“ (JEREMIE kontroliuojantysis fondas): nuo priemonės įgyvendinimo pradžios iki 2018 m. pabaigos atlikta 100 investicijų už 65,5 mln. eurų (kartu su privačių investuotojų dalimi) į įmones. Šiuo metu į naujas įmones nebeinvestuojama, atliekamos tik pakartotinės investicijos į esamų portfelių įmones. 2018 m. nebuvo gauta pajamų įmokų (palūkanų), nes šiuo metu bankuose vyrauja neigiamos palūkanų normos už bankuose laikomas lėšas.

Iš dalies kompensavome palūkanas ir jas administravome (vykdoma per INVEGĄ): nuo 2016 m. kovo 8 d. SVV subjektai gali teikti prašymus kompensuoti palūkanas pagal priemonę „Dalinis palūkanų kompensavimas“. Nuo priemonės įgyvendinimo pradžios iki 2018 m. pabaigos priimti 2 642 sprendimai kompensuoti palūkanas už 20,51 mln. eurų (per 2018 m. priimti 1 254 sprendimai už 9,9 mln. eurų).

Teikėme paskolų garantijas garantijų išmokoms ir daliai garantijų atlyginimo kompensuoti: programos priemonės vykdymo finansavimo sutartis, pagal kurią buvo kompensuojamos garantijų išmokos ir dalis garantijos atlyginimo, pasirašyta 2018 m. balandžio 25 d. 2018 m. priemonės įgyvendinimo rezultatai yra šie: 423 SVV subjektams kompensuota dalis garantijos atlyginimo, ši suma iš viso siekia 725,5 tūkst. eurų; iš dalies kompensuota garantijų išmokų, kurių suma yra 208,4 tūkst. eurų pagal 8 suteiktas garantijas.

Skatinome diegti originalius dizaino ir rinkodaros sprendimus gamybos procesuose ir (ar) paslaugų srityje, pasitelkiant meninę, kultūrinę raišką: Nuo ES fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimo pradžios iki 2018 m. pabaigos pagal šią priemonę įgyvendinami 157 (iš kurių 145 už beveik 1,3 mln. eurų yra baigti) projektai, jiems skirta 2,6 mln. eurų, iš kurių ES fondų lėšos sudaro – 1,4 mln. eurų. Išmokėta – 1,3 mln. eurų ES fondų lėšų, t. y. daugiau nei 94 proc. lėšų, skirtų projektams įgyvendinti. Pagal veiksmų programos priemonę ,,Dizainas LT“ siekiama 2-jų veiksmų programos bendrųjų rodiklių ,,Subsidijas gaunančių įmonių skaičius“ ir ,,Privačios investicijos, atitinkančios viešąją paramą“, atitinkamai iki 2018 m. pabaigos faktiškai pasiekta: 157 įmonės gavo subsidijas, t. y. 95 proc. projektų sutartyse numatyto rezultato, privačios investicijos, atitinkančios viešąją paramą, viršijo 2,2 mln. eurų, t. y. 159 proc. projektų sutartyse numatyto rezultato.

Didinome MVĮ produktyvumą ir skatinome diegti ekoinovacijas: įgyvendinamos 5 ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės: ,,Procesas“, ,,E-verslas“, ,,DPT pramonei LT+“, ,,Eco-inovacijos LT“, ,,Eco-inovacijos LT+“. Nuo veiksmų programos įgyvendinimo pradžios iki 2018 m. pabaigos pagal minėtas 5 veiksmų programos priemones įgyvendinamas 421 projektas, kuriam skirta 45,8 mln. eurų ES fondų lėšų, išmokėta – 19,7 mln. eurų, o tai sudaro daugiau kaip 40 proc. projektams paskirstytų ES fondų lėšų. Pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui baigtų projektų skaičius – 334, jiems skirta 11,8 mln. eurų. Pagal visas 5 veiksmų programos priemones siekiama veiksmų programos bendrųjų stebėsenos rodiklių ,,Subsidijas gaunančių įmonių skaičius“ ir ,,Privačios investicijos, atitinkančios viešąją paramą“. Iki 2018 m. pabaigos pagal minėtas veiksmų programos priemones subsidijas gaunančių įmonių skaičius siekė 401, tai sudarė daugiau nei 90 proc. pagal sutartis suplanuoto rezultato arba 55 proc. veiksmų programos įgyvendinimo pradžioje numatyto pasiekti rezultato. Privačios investicijos, atitinkančios viešąją paramą, viršija 17 mln. eurų ir tai sudaro 38 proc. pagal sutartis

16

planuoto rezultato. Pagal priemones finansuotinos veiklos yra populiarios, projektų įgyvendinimas vyksta sklandžiai.

Diegėme verslo finansavimo modelius smulkiajam ir vidutiniam verslui (paskolų teikimas, garantijos ir kitos rizikos pasidalijimo priemonės) nuo priemonės įgyvendinimo pradžios iki 2018 m. pabaigos suteiktos 95 paskolos (per 2018 m. suteiktos 84 paskolos), pasirašytų (sukontraktuotų) paskolų suma siekė 29,53 mln. eurų (per 2018 m. pasirašytų (sukontraktuotų) paskolų suma siekė 28,29 mln. eurų), išduotų paskolų suma siekė 25,97 mln. eurų (per 2018 m išduotų paskolų suma siekė 25,12 mln. eurų). Nuo priemonės įgyvendinimo pradžios iki 2018 m. pabaigos išduotos 807 garantijos, garantijų suma siekė 91,8 mln. eurų (per 2018 m. išduotos 536 garantijos, garantijų suma siekė 60,42 mln. Eur), garantuotų paskolų ir lizingo sandorių suma sudarė 114,75 mln. eurų (per 2018 m. garantuotų paskolų ir lizingo sandorių suma sudarė 75,52 mln. eurų).

Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei ministro valdymo srityje veikiančios įstaigos ypatingą dėmesį skyrė startuoliams skatinti. 2018 m. organizuotas kasmetinis svarbiausias startuolių renginys „Startup Fair. Growth 2018“, 15 informacinių renginių ir 4 komandos formavimo renginiai startuoliams, 8 Lietuvos startuolių ekosistemos ir programos „Startup Visa“ pristatymai (2 Turkijoje, 2 Ukrainoje, 2 Rusijoje, Baltarusijoje ir Gruzijoje); skatinant startuolių ekosistemos žinomumą perskaityti 73 pranešimai Lietuvos mokyklose ir universitetuose; pagal „Startup Visa“ programą patvirtinta 41 „Startup Visa“ paraiška (iš 178 gautų paraiškų). Įgyvendinant „Startup Visa“ programą jau įkurta 17 startuolių (2017 m. įkurti 8 startuoliai, 2018 m. – 9 startuoliai). 2018 metų pabaigoje Lietuvoje veikė 520 startuolių (plg. 2017 metais – 380). Per 2018 m. jie pritraukė 183 mln. eurų investicijų.

Vykdant verslumo skatinimo priemones įkurti 3 nauji bendradarbystės centrai „Spiečius“ Tauragėje, Panevėžyje ir Klaipėdoje; organizuoti 62 informaciniai, 26 verslo įgūdžių formavimo ir 4 internetiniai verslumo skatinimo renginiai / seminarai; suteikta ~ 2,8 tūkst. konsultacijų verslo pradžios klausimais; parengtas Viešųjų paslaugų perdavimo socialinio verslo subjektams modelis.

Turizmas

2018 metai Lietuvos turizmo sektoriui buvo vieni sėkmingiausių šalies istorijoje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 m. šalies apgyvendinimo įstaigos sulaukė 3,6 mln. turistų arba 11,3 proc. daugiau nei 2017 m., iš jų užsieniečių – 1,7 mln. arba 10,2 proc. daugiau. Turistų iš ES šalių apgyvendinta 1,04 mln. arba 11,7 proc. daugiau nei 2017 m., iš ne ES šalių – 701,7 tūkst., arba 7,9 proc. daugiau.

Britų laikraštis „The Guardian“ Lietuvą įtraukė į pasaulyje lankomų vietų 20-uką, Lietuva sąraše buvo paminėta kaip puikus pasirinkimas pavieniams keliautojams keliauti dviračiu. Didžiausias pasaulyje kelionių gidų leidėjas „Lonely Planet“ Vilnių pripažino viena iš dešimties labiausiai rekomenduojamų aplankyti vietų Europoje 2018-aisiais. „Best in Europe 2018“ reitinge aštuntąją vietą užėmęs Vilnius buvo įvertintas kartu su tokiomis vietomis kaip Provansas (Prancūzija) ir Kantabrija (Ispanija).

2018 m. likviduotas Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, o šalies turizmo rinkodaros, produkto plėtojimo ir analizės funkcijas perėmė įkurta nauja viešoji įstaiga „Keliauk Lietuvoje“. Tai padės sustiprinti šalies turizmo rinkodarą ir kurti naujus turizmo produktus, kurie padės ilginti turistinį sezoną ir nukreipti turistų srautus iš didžiųjų miestų į regionus. „Keliauk Lietuvoje“ atsakinga už Lietuvos, kaip turistinės vietovės, žinomumo didinimą bei atvykstamojo ir vietinio turizmo plėtrą. „Keliauk Lietuvoje“ pavaldi Ekonomikos ir inovacijų ministerijai.

Turizmo paslaugų teikėjų priežiūros funkcijos perduotos Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Ji atsakinga už kelionių organizatorių, kelionių pardavimo agentų, turizmo paslaugų rinkinių pardavėjų, apgyvendinimo paslaugų teikėjų veiklos priežiūrą; kelionių organizatoriaus, gido ir apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimų išdavimą; kelionių organizatorių, kelionių pardavimo agento ir turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo deklaracijų ir ataskaitų priėmimą; pranešimų apie neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikimo priėmimą; atstovavimą turistų interesams kelionių organizatoriaus ir (arba) turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo nemokumo ar bankroto atvejais; konsultacijų ir informacijos turizmo paslaugų teikėjų veiklos bei jų priežiūros klausimais teikimą, kitų prevencijos priemonių, skirtų užkirsti kelią galimiems turizmo paslaugų teikėjų veiklą reguliuojančių teisės aktų pažeidimams, įgyvendinimą.

Vyriausybė pritarė patobulintam Turizmo įstatymo projektui, kuriuo įtvirtintas papildomas kelionių

17

organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo mechanizmas – kelionių garantijų sąskaita. Kelionių organizatoriai į šią sąskaitą turės sumokėti iki 1 proc. vienos kelionės kainos. Šios įmokos bus kaupiamos Vyriausybės įgaliotos institucijos ar Vyriausybės įgaliotos turizmo verslo asociacijos depozitinėje sąskaitoje. Tikslų įmokų dydį nustatys Vyriausybė, atsižvelgdama į kelionių organizatorių skaičių, prognozuojamą organizuotų turistinių kelionių skaičių ir jų pardavimo kainą. Planuojama, kad pakankamas rezervas kelionių organizatorių nemokumo atvejams kompensuoti būtų surinktas per dvejus metus. Sukaupus pakankamai lėšų, Vyriausybės sprendimu įmokos galėtų būti mažinamos.

Daug dėmesio skirta konferenciniam turizmui skatinti. Dalyvauta dviejose konferencinio turizmo parodose užsienyje, Lietuvoje sėkmingai organizuotas didžiausias Baltijos regione konferencijų turizmo renginys – kontaktų mugė „Convene“. Parodoje IMEX (Vokietijoje) Lietuvos stende organizuoti 6 Lietuvos konferencinio turizmo galimybių pristatymai. IBTM parodoje (Barselonoje, Ispanijoje) suorganizuoti 9 Lietuvos konferencinio turizmo galimybių pristatymai. „Convene“ renginio metu viešbučius, konferencijų centrus, maitinimo ir kitas su konferencijų organizavimu susijusias paslaugas potencialiems klientams iš užsienio pristatė 80 Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Skandinavijos šalių verslo atstovų. Į „Convene“ atvyko daugiau nei 165 konferencijų ir kitų renginių organizatoriai, atstovaujantys tarptautinėms asociacijoms, pasaulinėms koorporacijoms, renginių organizavimo agentūroms iš Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Lenkijos, Izraelio, Rusijos, Skandinavijos ir kitų valstybių.

Organizuota tarptautinė turizmo, laisvalaikio ir sporto paroda ADVENTUR, kurioje buvo įrengtas Lietuvos turizmo galimybes pristatantis stendas. Per šios parodos atidarymo ceremoniją įteikti apdovanojimai „Turizmo sėkmingiausieji 2018“. Parodą aplankė daugiau nei 33 tūkst. lankytojų.

Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) efektyvumas

Nuo 2018 m. visiškai depolitizuotos VVĮ valdybos, jose nebeliko politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų. Peržiūrėtos VVĮ teisinės formos – Vyriausybė 2018 m. pritarė Valstybės valdomų įmonių pertvarkos ir valdymo centralizavimo priemonių planui, pagal kurį pradėti įgyvendinti sprendimai dėl įmonių sujungimo, reorganizavimo, pertvarkymo į kitų teisinių formų juridinius asmenis, likvidavimo ar valstybės dalyvavimo šių įmonių valdyme atsisakymo, privatizuojant valstybei priklausančias akcijas. Plano tikslas – sumažinti VVĮ valdytojų ir pačių įmonių skaičių. Įgyvendinus miškų sektoriaus pertvarką, į vieną valstybės įmonę sujungtos 42 miškų urėdijos. Taip pat sujungus 11 kelių priežiūrą vykdančių įmonių, pradėjo veikti viena valstybės įmonė. Be to, priimti teisės aktų pakeitimai, pagal kuriuos didžiausioms VVĮ skaidrumo gairių reikalavimai taikomi privalomai.

Seimui priėmus Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymą kartu su 6 lydimaisiais įstatymų projektais, sistemiškai suvienodinti savivaldybių valdomų įmonių valdymo reikalavimai, paremti VVĮ valdymui taikomais principais.

Seimui priėmus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ir Vietos savivaldos įstatymo pakeitimus, įtvirtintas teisinis pagrindas Vyriausybei nustatyti tam tikrus reikalavimus, taikytinus valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių dukterinių bendrovių valdymui, išplėstos su valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių valdymo politikos įgyvendinimu susijusios viešosios įstaigos „Stebėsenos ir prognozių agentūra“ (SIPA) funkcijos (suteikti įgaliojimai stebėti savivaldybių valdomų įmonių veiklas, analizuoti rodiklius ir kasmet rengti šių įmonių veiklą apibendrinančias metines ataskaitas).

Vyriausybės nutarimu nustatytas privalomumas valstybei atstovaujančiai institucijai raštą valstybės valdomai įmonei dėl valstybės siekiamų tikslų ir keliamų lūkesčių įmonei derinti su SIPA.

Ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu apibrėžti specialiųjų įpareigojimų nustatymo kriterijai.

Viešieji pirkimai

2018 m. per CPO LT elektroninį katalogą įvyko 21 809 pirkimai, kurių vertė sudarė beveik 274 mln. eurų, iš jų 31 konsoliduotas pirkimas (plg. 2017 m. 4 konsoliduoti pirkimai). Atliekant konsoliduotus pirkimus (kai susijungia kelios perkančiosios organizacijos, perkančios tas pačias prekes) buvo perkami vaistai (8 pirkimai), kanceliarinės prekės (17 pirkimų), kompiuteriai (2 pirkimai), sutaupyta 129,3 tūkst. eurų.

Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlymui papildomų balų suteikti viešųjų pirkimų konkursuose didesnius atlyginimus darbuotojams mokančioms bendrovėms. Naujas pakeitimas numatys

18

pareigą perkančiajai organizacijai vertinant darbų konkursinius pasiūlymus atsižvelgti, kiek sutartį vykdysiančių tiekėjo darbuotojų mėnesinio darbo užmokesčio mediana viršija šalies minimalų darbo užmokestį. Iš tiekėjo ir subtiekėjo bus reikalaujama visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį užtikrinti, kad mokamas mėnesinis darbo užmokestis būtų ne mažesnis negu deklaruotas pasiūlymų pateikimo metu. Jeigu tiekėjas nevykdys minėtos sutarties sąlygos, bus įrašytas į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Sąraše esančiam tiekėjui 3 metus bus neleidžiama dalyvauti pirkimo procedūrose. Seimui patvirtinus Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtus Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo pakeitimo ir Koncesijų įstatymo pakeitimo projektus, jie turėtų įsigalioti 2019 m. pavasarį.

Kad perkančiosios organizacijos iš CPO LT (arba per ją) galėtų įsigyti geriau jų poreikius atitinkančias prekes, paslaugas ar darbus, buvo plečiamas VšĮ CPO LT elektroninis katalogas – 2018 metų pabaigoje buvo administruojami 35 pirkimų moduliai.

II SKYRIUSVYRIAUSYBĖS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

1.1. kryptis: Skurdo, socialinės atskirties ir pajamų nelygybės mažinimas, užimtumo skatinimas5 grafikas. Įsteigtų socialinių verslų skaičius, vnt.

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

20

40

60

80

100

120

140

160

Duomenų šaltinis: VšĮ „Versli Lietuva“

Vienas iš galimų būdų spręsti visuomenės socialines problemas – socialinio verslo plėtra. 2018 metais buvo organizuoti socialinį verslą populiarinantys renginiai, mokymai, teikiamos konsultacijos

pradedantiesiems ir jau veikiantiems socialiniams verslams. Prie socialinio verslo plėtros reikšmingai prisidėjo Žemės ūkio ministerijos koordinuojama LEADER programa, kitų socialinių partnerių iniciatyvos.

2018 m. pabaigoje parengtos Rekomendacijos dėl laipsniško viešųjų paslaugų perdavimo socialinio verslo subjektams modelių (rekomendacijose siūlomos priemonės labiausiai tinka perduodant socialinių paslaugų teikimą, tačiau šie modeliai gali būti naudojami ir kitų viešųjų paslaugų teikimą perduodant socialinio verslo subjektams).

Parengtas ir pradėtas derinti Socialinio verslo įstatymas, kuriuo siekiama apibrėžti socialinio verslo sampratą, kriterijus ir socialinio verslo subjektui taikomas valstybės paramos formas.

Dėl vykdomų veiklų socialinių verslų skaičius palaipsniui auga.2.3. kryptis: Kultūros, švietimo ir mokslo institucijų tinklo, valdymo, karjeros ir finansavimo sistemų pertvarka

Siekiant didinti tyrėjų įdarbinimą verslo sektoriuje ir skatinti taikomuosius mokslinius tyrimus aktualiomis verslui temomis, 2017 metais patvirtintas Doktorantūros disertacijų temų idėjų atrankos konkurso ir finansavimo tvarkos aprašas (MITA direktoriaus įsakymu), kuriuo skiriamas 50 proc. finansavimas įmonei doktoranto studijų krepšeliui apmokėti. 2018 metais pagal šį aprašą, kaip ir planuota, finansuoti 5 projektai (2 tęstiniai ir 3 nauji).

Lietuvos mokslo taryba taip pat paskelbė kvietimą teikti pasiūlymus doktorantūros temoms, pagal kurį pasiūlymus gali teikti ir įmonės (pagal kvietimą gauti 59 pasiūlymai, iš kurių 20 pateikė įmonės), ir kvietimą teikti paraiškas konkurso būdu skirstomoms doktorantūros vietoms gauti (pagal konkurso rezultatus atrinktos finansuoti 5 paraiškos, kurias pateikė įmonės kartu su universitetu).3.1. kryptis: Viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas

Siekiant viešojo sektoriaus efektyvumo ir skaidrumo didinimo, pradėta įgyvendinti strateginė programa „Valstybės technologijų konsolidavimo ir valdymo pertvarka“. Tikimasi, kad įgyvendinus strateginės programos projektus, techninės įrangos ir licencijų įsigijimo kaštai sumažės 30 procentų; valstybės informacinių išteklių valdymas bus centralizuotas, standartizuotas ir saugus; IT politika bus sutelkta naujos skaitmeninės

19

valstybės ir ekonomikos vystymui.2018 metais pradėti 3 šios programos strateginiai projektai: 1) „Valstybės informacinių išteklių

infrastruktūros konsolidavimas ir valstybės informacinių sistemų modernizavimas (modelis ir pasirengimas)”; 2) „Informacinių technologijų paslaugų valdymo biuro sukūrimas”; 3) „Valstybės informacinių technologijų paslaugų teikimo infrastruktūros sukūrimas”. Pagrindiniai pasiekimai: konsoliduotas IT politikos formavimas; Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje įkurtas atskiras Informacinių išteklių vadovo (angl. CIO) funkcijas atliekantis padalinys (Skaitmeninės darbotvarkės departamentas); atlikta esama valstybės informacinių išteklių infrastruktūros valdymo situacijos analizė ir parengtas naujo valstybės informacinių išteklių infrastruktūros valdymo veiklos modelio projektas; sutarta dėl valstybės informacinių paslaugų katalogo apimties ir funkcionalumo bei dėl valstybės informacinių išteklių duomenų žemėlapio apimties; pasirašytos sutartys dėl pereinamojo laikotarpio techninės įrangos įsigijimo; atlikta I etapu migruojamų įstaigų techninių išteklių poreikio analizė, įvertintos numatytų duomenų centrų galimybės talpinti migruojamas sistemas; pradėtas pagalbos tarnybos komandos formavimo ir „Service Desk“ įrankio specifikavimo procesas.

Didelis dėmesys toliau buvo skiriamas siekiant valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrinimo ir grąžos visuomenei didinimo – baigtas įgyvendinti strateginis projektas jau davė akivaizdžių rezultatų – 2018 metais VVĮ skaičius, palyginti su 2017 metais, sumažėjo net 43,5 proc.

6 grafikas. Valstybės valdomų įmonių skaičius, vnt.

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. *30

50

70

90

110

130

*Parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo pakeitimo“ projektas, kuriame keičiama šio vertinimo kriterijaus 2020 m. reikšmė.Duomenų šaltinis: VšĮ Stebėsenos ir prognozių agentūra

Iš esmės peržiūrėjus VVĮ teisines formas, vykdomas veiklas bei valstybės dalyvavimo šių įmonių valdyme tikslingumą buvo parengti Valstybės įmonių pertvarkos priemonių planas, Valstybės valdomų bendrovių veiklos optimizavimo planas bei Valstybės valdomų įmonių pertvarkos ir valdymo centralizavimo priemonių planas, kuriais siekiama mažinti tiek VVĮ valdytojų, tiek pačių VVĮ skaičių (pereinamuoju laikotarpiu siekiama valdytojų skaičių sumažinti nuo dabar esančių 14 iki 8, o iki 2023 m. numatoma svarstyti VVĮ valdymą sutelkti vienoje įstaigoje, taip atskiriant valdymą nuo politikos formavimo). 2018 metais Vyriausybė visiems šiems planams pritarė.

Pagal Vyriausybės 2017 m. kovo 15 d. nutarimu nustatytą kandidatų į įmonių kolegialius priežiūros ir valdymo organus parinkimo tvarką (pagal ją nuo 2018 m. sausio 1 d. visų VVĮ stebėtojų tarybą ar valdybą turi sudaryti ne mažiau kaip pusė nepriklausomų ir skaidriai išrinktų narių, įvertinus jų profesionalumą: gebėjimus, dalykines ir asmenines savybes, motyvaciją, darbo patirtį) sudaryta galimybė kandidatų į įmonių organus parinkimo procese dalyvauti personalo atrankos agentūroms, be to, sudarant kolegialius organus VVĮ valdybos ar stebėtojų tarybos nariu negali būti paskirtas politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojas. 2018 m. gruodžio 31 d. duomenimis, 106 VVĮ kolegialių priežiūros ir valdymo organų narių vietas užėmė nepriklausomi nariai, šiuo metu visose VVĮ, kurių įstatuose yra numatyta sudaryti stebėtojų tarybą arba visuotinio akcininkų susirinkimo renkamą valdybą, yra daugiau kaip pusė nepriklausomų narių.3.2. kryptis: Viešųjų ir administracinių paslaugų modernizavimas ir informacinės visuomenės plėtra7 grafikas. Gyventojų, kurie naudojasi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, dalis, proc.

20

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. 30

40

50

60

70

Duomenų šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas Siekiant modernizuoti viešąsias ir administracines paslaugas, 2018 metais buvo įgyvendinami projektai,

finansuojami ES Veiksmų programos 2 prioriteto „Informacinės visuomenės skatinimas“ lėšomis. Pvz., įgyvendinant projektą „Prisijungusi Lietuva“: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“, buvo skatinamas bendruomenių įtraukimas į informacines ir ryšių technologijas (IRT), įvairaus amžiaus grupių gyventojų skatinimas naudotis IRT, informacijos apie tai, kokias e. paslaugas gali gauti gyventojai, viešinimas. Įgyvendinant 2 prioriteto priemones, iki 2019 m. sausio mėn. buvo pasirašytos 34 projektų finansavimo sutartys. Įgyvendinus projektus „Elektroninio sąskaitų faktūrų posistemio (i.SAF) sukūrimas“ ir „Elektroninių važtaraščių (i.VAZ) posistemio sukūrimas“ sukurtos 7 e. paslaugos. Įgyvendinus visus iš 2 prioriteto lėšų finansuojamus projektus, numatyta sukurti 209 e. paslaugas. Įgyvendinant su e. paslaugų plėtra susijusius projektus, kuriamos naujos ar tobulinamos jau sukurtos e. paslaugos, siekiant, kad jos atitiktų vartotojų poreikius, apie jas būtų žinoma, e. paslaugos būtų lengvai prieinamos.

8 grafikas. Ūkio subjektai, teigiamai vertinantys priežiūros institucijų veiklą, proc. nuo visų apklaustųjų

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. 50

70

90

Duomenų šaltinis: Ūkio subjektų apklausos duomenys 2018 m. apklausos rezultatų dar nėra. 2018 m. duomenys bus žinomi 2019 m. balandžio mėn. pradžioje.

Prisidėdama prie viešųjų ir administracinių paslaugų modernizavimo ir informacinės visuomenės plėtros, ministerija nuo 2009 m. Lietuvoje tęsia verslo priežiūros institucijų pertvarką, kurios tikslas – konsoliduoti ir (ar) optimizuoti institucijų atliekamas priežiūros funkcijas, t. y. užtikrinti, kad priežiūros funkcijos valstybėje būtų atliekamos efektyviai, koordinuotai, mažiausiomis sąnaudomis, kuo mažiau trikdant prižiūrimų subjektų veiklą ir kartu užtikrinant saugomo gėrio apsaugą.

Be kitų tęstinių veiklų, 2018 metais pradėtas projekto „Priežiūrą atliekančių institucijų informacinės sistemos (PAIIS) sukūrimas ir įdiegimas“ įgyvendinimas. PAIIS sudarys sąlygas automatizuoti ūkio subjektų veiklos priežiūros procesus: rizikos vertinimą, patikrinimų planavimą ir vykdymą, poveikio priemonių kontrolę ir leis priežiūros institucijoms greičiau, tiksliau ir patogiau atlikti ūkio subjektų priežiūros funkcijas. Optimizavus procesus, jie taps aiškesni ir suprantamesni ūkio subjektams (verslui), sumažins ūkio subjektams tenkančią naštą tiek dėl pakartotinio duomenų teikimo priežiūros institucijoms, tiek dėl suderinto planuojamų patikrinimų grafiko. Priežiūros institucijos naudos PAIIS planuodamos ir atlikdamos patikrinimus, rengdamos patikrinimams reikalingus dokumentus, siųsdamos pranešimus bei priminimus ūkio subjektams ir bendraudamos su kitomis priežiūros institucijomis. Ūkio subjektai, naudodamiesi verslo vartais ir vienu langeliu, galės gauti informaciją apie priežiūros institucijų jiems suplanuotus patikrinimus, jų veiklai taikomus kontrolinius klausimynus ir kitą informaciją iš priežiūros institucijų, teikti priežiūros institucijoms įrodymus apie ištaisytus pažeidimus ir įvairaus formato dokumentus, peržiūrėti informaciją apie jų veiklos priežiūros istoriją ir dalyvauti apklausose apie priežiūros institucijų atliekamą priežiūrą. Ekonomikos ir inovacijų ministerija naudos PAIIS priežiūros institucijų ir jų atliekamos ūkio subjektų veiklos priežiūros analizei – darys išvadas ir formuos tolesnę verslo priežiūros politiką. 2018 m. parengta techninė specifikacija Rizikos valdymo modelių (rodiklių) parengimo paslaugoms įsigyti, parengti PAIIS kūrimo pirkimo dokumentai. 3.3. kryptis: Skaidrumo ir atvirumo didinimas, kovos su korupcija stiprinimas

Viena iš sričių, kurioje itin svarbu didinti skaidrumą, atvirumą, užkirsti kelią korupcijai – viešieji pirkimai. Centrinės perkančiosios organizacijos VšĮ CPO LT katalogo plėtra, siekiant profesionalių ir efektyvesnių

21

pirkimų, numatyta ir kaip priemonė įgyvendinant 2018–2019 m. Tarybos rekomendacijas Lietuvai.

9 grafikas. VšĮ CPO LT pirkimų moduliuose dalyvaujančių tiekėjų skaičiaus pokytis, proc.

2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.0

5

10

15

Duomenų šaltinis: VšĮ CPO LT 2018 metais CPO LT elektroninis katalogas buvo išplėstas 4 naujais pirkimų moduliais (Valymo

paslaugų iš socialinių įmonių pirkimo moduliu; Investicijų plano ir energinio naudingumo sertifikato paslaugų pirkimo moduliu; Asmens higienos prekių pirkimo moduliu; Pastatų projektavimo paslaugų moduliu). Atnaujinta 18 modulių.

Pirkimų moduliuose dalyvaujančių tiekėjų skaičius padidėjo nuo 532 2018 m. pradžioje iki 574 2019 m. pradžioje. Rodiklio reikšmė 2018 m. viršijo planuotą 6 proc. reikšmę, nes dalis pirkimų modulių sukurta pagal Dinaminę pirkimų sistemą (DPS), kai nauji tiekėjai, atitinkantys nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, bet kuriuo DPS galiojimo laikotarpiu gali būti įtraukti į DPS ir dalyvauti atliekant konkrečius užsakymus.

Preliminariais duomenimis, pirkimų, kuriems taikytas kainos (sąnaudų) ir kokybės santykio ar sąnaudų kriterijus, vertės dalis nuo visų pirkimų vertės sudarė 34 proc. ir viršijo 2018 m. planuotą reikšmę 14 procentų. Pirkimų, kuriems taikytas elektroninis aukcionas, vertės dalies nuo visų pirkimų vertės pokyčio duomenys bus žinomi tik 2019 m. I ketvirčio pabaigoje.

2018 m. Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktiems įstatymų projektams (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 pakeitimo įstatymo projektams), kuriuose perkančiosioms organizacijoms nustatytas įpareigojimas priimti elektronines sąskaitas, atitinkančias ES standartą.

Atliekant viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo sistemos veiksmingumo vertinimą ir įgyvendinant pasiūlymus dėl sistemos tobulinimo, įvertintas viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo sistemos veiksmingumas, Vyriausybei pateiktas pasiūlymas nekeisti šiuo metu esamo viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo modelio. Tačiau siekiant užtikrinti, kad viešųjų pirkimų bylos būtų nagrinėjamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytais terminais, pasiūlyta Teisėjų tarybai spręsti klausimą dėl teisėjų skaičiaus Vilniaus apygardos teisme padidinimo vienu teisėju, kuris specializuotųsi viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo srityje. Teisėjų taryba informavo, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlymas padidinti teisėjų Vilniaus apygardos teisme skaičių vienu teisėju, kurio specializacija būtų viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimas, jau yra įgyvendintas ir nuo 2018 m. kovo 5 d. Vilniaus apygardos teisme viešųjų pirkimų bylas nagrinėja keturi teisėjai.

Kita sritis, per kurią skatinamas skaidrumas ir atvirumas – duomenų atvėrimas. Įgyvendinami Atvirų duomenų portalo sukūrimo ir atvirų duomenų formavimo metodologinių ir teisinių priemonių įgyvendinimo projektai prisideda prie spartesnio duomenų atvėrimo, nes suteiks institucijoms aiškumo, kaip tuos duomenis atverti bei techninius duomenų atvėrimo įrankius.

10 grafikas. Atvirų viešojo sektoriaus duomenų rinkinių padidėjimas nuo paskelbtųjų centralizuotame portale, proc.

22

2018 m. 2019 m. 2020 m.

5

55

105

155

205

Duomenų šaltinis: Informacinės visuomenės plėtros komitetas

2017 m. Informacijos rinkmenų sąraše buvo skelbiamos 756 informacijos rinkmenos, iš jų 120 atviro formato.  2018 m. Informacijos rinkmenų sąraše jau buvo skelbiami 308 atviro formato duomenų rinkiniai, jų skaičius, palyginti su 2017 metais, padidėjo net 156,7 proc. Šiuo metu Lietuvoje įgyvendinami du projektai, kurie turės įtakos rinkmenų, skelbiamų atviru formatu, skaičiaus augimui. Projektu „Atvirų duomenų formavimo metodologinių ir teisinių priemonių įgyvendinimas bei tam reikalingų valstybės institucijų darbuotojų kompetencijų ugdymas“ siekiama sukurti palankią metodinę-teisinę aplinką Lietuvos atvirų duomenų iniciatyvai įgyvendinti ir reikiamai viešojo sektoriaus darbuotojų kompetencijai šioje srityje užtikrinti. Projektu „Atvirų duomenų platformos, įgalinančios efektyvų viešojo sektoriaus informacijos pakartotinį panaudojimą verslui, ir jos valdymo įrankių sukūrimas“ siekiama sukurti ir įdiegti centralizuotai valdomas technines priemones, padedančias valstybės informacinių išteklių valdytojams parengti ir pateikti atvirų duomenų rinkinius ir jų metaduomenis verslo, viešiesiems subjektams, visuomenei ir mokslo bendruomenei. Šių projektų įgyvendinimas labiausiai prisidės prie atvirų duomenų rinkinių skaičiaus augimo. Planuojama, kad atviro formato duomenų rinkinių skaičius artimiausiais metais išaugs beveik dvigubai, o vėlesniais metais užtikrins nuolatinį atvirų duomenų rinkinių atnaujinimą ir pateikimą vartotojams.4.1. kryptis: Inovatyvios ekonomikos ir išmaniosios energetikos plėtraInformacija apie krypties rodiklį „Pasaulinis inovacijų indeksas“ pateikiama prie efekto kriterijų (3 grafikas)

11 grafikas. Vieta Pasaulio inovacijų indekse pagal žinių ir technologijų rezultatus

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.10

20

30

40

50

60

70

80

Duomenų šaltinis: Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos leidinys „The Global Innovation Index“

Pagal 2018 metų pasaulinio inovacijų indekso subindeksą „Žinių ir technologijų rezultatai“ Lietuva pakilo 8 pozicijomis. Didžiausią įtaką šiam pokyčiui turėjo šių rodiklių vertinimas: tiesioginių užsienio investicijų mastas, palyginti su BVP (2017 m. – 58 vieta, 2018 m. – 47 vieta), informacijos ir komunikacijos technologijų (toliau – IKT) paslaugų eksportas (2017 m. – 88 vieta, 2018 m. – 82 vieta), patentinių paraiškų skaičius (2017 m. – 46 vieta, 2018 m. – 42 vieta).

Lietuvos atsilikimą nuo pažengusių šalių lėmė prastas vertinimas pagal šiuos rodiklius: žinių poveikis (73 vieta), produktyvumas (73 vieta), išlaidos programinei įrangai, proc. nuo BVP (96 vieta).

Efektyvinant mokslo ir technologijų parkų ir atviros prieigos centrų veiklą (atitinka Tarybos rekomendacijų Lietuvai įgyvendinimo priemonių planą), jiems nustatomus veiklos rezultatus susiejant su finansavimu – Mokslo ir technologijų parkų (MTP) stebėseną ir vertinimą nustatantys dokumentai (MTP vertinimo ir MTP duomenų bazės aprašai) atnaujinti ir sujungti į vieną.

Nustatant veiksmingą mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (toliau – MTEPI) infrastruktūros prieinamumą, diegiant virtualią inovacijų informacinę platformą 2017 m. sukurta inovacijų

23

platforma www.inovacijos.lt, kuri pradėjo veikti 2018 m. sausio mėn. Platformos tikslas – veiksmingo MTEPI infrastruktūros prieinamumo nustatymas, t. y. technologijų pažangos ir inovacijų populiarinimas ir darbo vieta ieškant informacijos plėtojantiems inovacijas. Tinklalapyje įdiegta paieškos sistema, leidžianti atlikti paiešką tokiose su inovacijomis ir jų plėtra susijusiose duomenų bazėse, kaip Europos įmonių tinklas, CORDIS, HORIZON2020, taip pat gauti svarbiausią informaciją apie įgyvendinamus MTEPI projektus nacionaliniu ir europiniu lygmeniu, rasti bendraminčių, potencialių partnerių, ir taip kelti savo bei visos šalies konkurencingumą.

Skatinant verslo ir mokslo bendradarbiavimą MTEP srityje, naujomis inovatyviomis veiklomis užsiimančių smulkaus ir vidutinio verslo subjektų steigimąsi bei jų sukurtų produktų plėtojimą, pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ priemonę „Intelektas. Bendri mokslo–verslo projektai“ pasirašyta sutarčių, kurių suma 96 mln. eurų, projektams įgyvendinti išmokėta 30 mln. eurų, pritraukta privačių investicijų, kurių suma 22,6 mln. eurų; pagal priemonę „Inostartas“ pasirašyta sutarčių, kurių suma 180 tūkst. eurų. Be to, 2018 metais paskelbtas kvietimas teikti paraiškas pagal ES fondų investicijų priemonę „Inočekiai“, kuri skirta skatinti verslą ir mokslą užmegzti pirminius kontaktus, tęsti jau pradėtas MTEP veiklas, skatinti įmones aktyviau vykdyti inovacinę veiklą ir pasinaudoti mokslo ir verslo teikiamomis galimybėmis (finansuojama veikla: inovacinių čekių, skirtų projektams, turintiems EK suteiktą Kokybės ženklą „Seal of Excellence“ pagal programos „Horizontas 2020“ priemonę „MVĮ instrumentas“, bet negavusiems paramos 1 etapo veikloms); (šių priemonių vykdymas numatytas ir Tarybos rekomendacijų Lietuvai įgyvendinimo priemonių plane); tęsiama priemonė „Inopatentas LT“, skatinami ikiprekybiniai pirkimai pagal sumaniosios specializacijos kryptis įgyvendinant priemonę „Ikiprekybiniai pirkimai LT“.

2017 m. kovo mėn. pradėtas įgyvendinti ESF priemonės „Inogeb LT“ daugiaveiklis projektas „Inospurtas“– teikiamos inovacijų konsultacinės ir paramos paslaugos Lietuvos verslui. Projektą įgyvendina MITA, o partneriai yra atrinkti MTP ir yra pasiekę geriausių rezultatų pagal įvairius inovacinės veiklos skatinimo rodiklius. Pagal projektą vykdomos veiklos ir jų apimtis parkams nustatytos individualiai, atsižvelgiant į jų potencialą, turimus išteklius ir galimybes prisidėti prie projekte iškeltų tikslų bei rodiklių  įgyvendinimo. Naujai įsteigtos įmonės bus inkubuojamos MTP. 2018 m. birželio 1 d. duomenimis, projekto paslaugomis pasinaudojusios įmonės deklaravo 7 mln. 550 tūkst. eurų išlaidų MTEP, įsteigtos 22 įmonės (projekto pabaiga – 2020 m. kovo 30 d.). Be to, per projekto „Inospurtas“ veiklą „Technologijų brokerystė ir žvalgyba“, pritraukiant kvalifikuotus tarpininkus pagal sumanios specializacijos kryptis, atlikta technologijų agentų (skautų), galinčių dalyvauti veikloje, paieška ir atranka (atrinkta 11 technologijų agentų, iš jų 9 vykdo veiklą; surasta ir aprašyta 10 technologijų (technologiniai pasiūlymai); pasirašytos 2 technologijų perdavimo sutartys).

12 grafikas. Verslo išlaidos MTEP veiklai, BVP dalis, proc.

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

0

0.5

1

1.5

Duomenų šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, ES statistikos tarnyba (Eurostatas)2018 m. duomenys bus paskelbti 2019 m. spalio mėn.

Vertinant nominaliaja apimtimi, verslo išlaidos MTEP 2017 m., palyginti su 2010 m., išaugo 2 kartus, nuo 64,6 mln. eurų iki 132,3 mln. eurų, tačiau verslo išlaidas MTEP lyginant su BVP pokytis nėra toks ženklus. Tai rodo, kad verslo išlaidų MTEP augimo tendencijos atsilieka nuo Lietuvos BVP augimo.

2018 metais tęstas mokslo, technologijų pažangos ir inovacijų populiarinimas, informuojant verslą ir visuomenę apie MTEP vykdymo ir inovacijų diegimo naudą. Be nuolatinių veiklų, norėtųsi pabrėžti Mokslo ir studijų institucijų ir verslo įmonių tarptautiškumo MTI srityje skatinimo ir stebėsenos tvarkos aprašo, pagal parengtą ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje aptartą bendradarbiavimo MTI srityje žemėlapio

24

koncepciją ir išskirtus šalių vertinimo kriterijus, parengimą, Lietuvos Respublikos tarptautinio bendradarbiavimo technologijų ir inovacijų srityje prioritetinių valstybių sąrašo patvirtinimą (sąrašas parengtas 2018 metais, patvirtintas ekonomikos ir inovacijų ministro 2019 m. sausio 4 d.) ir didžiausio Baltijos ir Šiaurės šalyse tarptautinio gyvybės mokslų forumo „Life Sciene Baltics“ organizavimą (kitas renginys numatytas 2020 m.).

Kitas ypač aktualus darbas – kompleksinių priemonių sukūrimas ir įdiegimas tradicinės pramonės transformacijai paskatinti.

13 grafikas. Lietuvos darbo produktyvumas per vieną dirbtą valandą, ES vidurkio proc.

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. 40

60

80

100

120

Duomenų šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, ES statistikos tarnyba (Eurostatas)2018 m. duomenys bus paskelbti 2019 m. II ketvirtį.

Darbo produktyvumą lemia keli veiksniai: inovacijų plėtra; IKT plėtra, tiesioginės užsienio investicijos; darbuotojų mokymas ir darbo organizavimo procesų tobulinimas.

2017 m. Lietuvos darbo produktyvumas per vieną dirbtą valandą, ES vidurkio procentais padidėjo nuo 62,5 proc. iki 66,6 proc., tačiau buvo per mažas dėl per lėtai vykstančių pramonės struktūrinių pokyčių, kitose ES valstybėse narėse (pvz., Vokietijoje, Liuksemburge, Ispanijoje ir kt.) struktūriniai pokyčiai vyksta greičiau ir teigiamai veikia bendrą ES produktyvumo rodiklį. Dėl intensyviai vykstančių pramonės transformacijos reiškinių tikėtina, kad 2018 metų darbo produktyvumo rezultatai bus geresni.

Vyriausybės 2017 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. 344 sudaryta Nacionalinė pramonės konkurencingumo komisija (toliau – Komisija) „Pramonė 4.0“ ir ūkio ministrui pavesta (nuo 2019 m. sausio 1 d. ekonomikos ir inovacijų ministrui) sudaryti šios komisijos Koordinacinę grupę ir temines darbo grupes standartų ir teisinio reguliavimo, inovacijų ekosistemos, kibernetinės saugos, švietimo ir socialinių reikalų klausimams spręsti (paskatos skaitmeninimui bus kuriamos teminėms darbo grupėms vykdant veiklą). Ūkio ministro įsakymai dėl teminių darbo grupių sudarymo priimti 2018 m. gegužės 11 d.

14 grafikas. Visos apdirbamosios pramonės produkcijos struktūros dalis, kurią sudaro pažangiųjų (aukštųjų) ir vidutiniškai pažangių technologijų produkcija, proc.

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.10

12

14

16

18

20

22

24

Duomenų šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Didesnei rodiklio reikšmei įtakos turėjo įgyvendinant ES fondų lėšomis finansuojamus projektus pasiekti rezultatai, darbuotojų užimtumo didėjimas apdirbamosios pramonės sektoriuje, vykstantys pramonės skaitmeninimo procesai. 4.2. kryptis: Verslo sąlygų ir investicinės aplinkos gerinimas, vartotojų teisių apsaugos stiprinimasInformacija apie krypties rodiklį Pozicija „Doing Business“ reitinge (bendra vieta) pateikiama prie efekto kriterijų (2 grafikas)

25

15 grafikas. Pozicija pagal „Doing Business“ smulkiųjų investuotojų apsaugos rodiklį

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

25

30

35

40

45

50

55

60

Duomenų šaltinis: Pasaulio banko tyrimo „Doing Business“ ataskaita

Pagal smulkiųjų investuotojų apsaugos indeksą Lietuva 2018 m. pakilo per 5 pozicijas iš 43 į 38 vietą ir lenkia prognozuotą reikšmę ir ES šalių vidurkį. Kilimą lėmė tai, kad smulkiųjų investuotojų apsaugos srityje Pasaulio bankas teigiamai įvertino pakeitimus, pagal kuriuos listinguojamos bendrovės nuo 2017 m. lapkričio 29 d. valdymo ataskaitoje, be kita ko, turi skelbti informaciją apie valdymo, priežiūros organų narių atlyginimus (vidutinius per ataskaitinį laikotarpį išmokėtus atlyginimus; atskirai nurodyti premijas, priemokas, tantjemas ir kitokias išmokas). Taip pat Pasaulio bankas įskaitė duomenų korekciją, buvo pakeistas klaidingas vertinimas ir gautas papildomas 1 balas.16 grafikas. Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.*27

28

29

30

31

*Parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo pakeitimo“ projektas, kuriame keičiama šio vertinimo kriterijaus 2020 m. reikšmė.Duomenų šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Pastaraisiais metais pastebimas nuolatinis MVĮ skaičiaus didėjimas. 2019 metų pradžioje veikė 84 510 MVĮ, o 2018 metų pradžioje – 83 069 MVĮ. Per metus veikiančių MVĮ skaičius padidėjo 1,7 proc. Vienam tūkstančiui Lietuvos gyventojų 2019 m. pradžioje teko net 30 MVĮ. 2018 m. tęsiamos ir plėtojamos priemonės, kuriomis siekiama skatinti verslumą, buvo viena iš priežasčių, lėmusių veikiančių MVĮ skaičiaus didėjimą.

2018 metais išanalizuoti visų savivaldybių SVV paramos fondai / programos bei jų tvarkos aprašai, atlikta daugiau kaip 300 SVV subjektų apklausa apie realią taikomų priemonių naudą jų verslui bei pateiktos rekomendacinės gairės šioms programoms tobulinti. Remiantis atlikto tyrimo rezultatais bei gerosios praktikos pavyzdžių Lietuvoje įvertinimu ir pristatymu dešimtyje savivaldybių, jau rengiamos naujos smulkaus verslo skatinimo priemonių programos bei teikiami pasiūlymai šių miestų Taryboms keisti / papildyti verslo skatinimo dokumentus.

Itin svarbi sritis – didelės ir pridėtinės vertės pramonės ir paslaugų sektorių skatinimas eksportuoti į tikslines užsienio rinkas. Remiantis 2018 m. 11 mėnesių duomenimis, lietuviškos kilmės prekių (be energetinių produktų) eksporto į tikslines rinkas vertės augimas buvo mažesnis nei 2017 metais (2017 m. buvo 13,8 procento, 2018 m. 11 mėnesių duomenimis, 8,4 procento). Sulėtėjimą daugiausia lėmė javų eksportas, kuris į kitas rinkas per 2018 metų 11 mėnesių buvo tik 23 mln. eurų arba 7,2 proc. mažesnis nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus, o į tikslines rinkas javų eksportas mažėjo daugiau kaip dviem trečdaliais arba 115 mln. eurų. Lėtesnį augimą lėmė ir pieno produktų eksportas. Pieno produktų eksporto į tikslines rinkas vertė nagrinėjamu laikotarpiu buvo beveik trečdaliu arba 28 mln. eurų mažesnė nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus, o šių produktų eksporto į kitas rinkas vertė išliko tokio pat lygmens kaip ir prieš metus.

26

Paslaugų eksportas į tikslines rinkas, palyginti su 2017 m. I–III ketv., augo sparčiau (2018 m. 11 mėnesių duomenys rodo 25,4 procento augimą 2018 metais) dėl dviejų pagrindinių priežasčių: 1) transporto paslaugos plėtėsi sparčiau nei į kitas rinkas ir sudarė daugiau kaip pusę viso augimo į tikslines rinkas (labiausiai per metus išaugo į Vokietiją, Prancūziją, Švediją ir Norvegiją, Turkiją); 2) apdirbamosios gamybos paslaugos sudarė 5,7 procentinio punkto viso augimo (visas augimas 25,4 proc.). Šių paslaugų eksportas į kitas rinkas per metus sumažėjo, o į tikslines rinkas išaugo beveik 80 proc. arba 127 mln. eurų. Praktiškai visą augimą lėmė Japonijos rinka. Manoma, kad tai gali būti susiję su UAB „Phillip Morris Lietuva“ veikla, nes šių paslaugų eksporto dinamika labai panaši į cigarečių eksporto į Japoniją augimą.

2018 metais buvo sukurtas kontaktų paieškos užsienyje mechanizmas, leidžiantis pritraukti konkrečių paslaugų / prekių užsakovus į Lietuvą. Kontaktų paieškos mechanizmo koncepciją sudaro dvi dalys – užsienyje dirbančių Lietuvos atstovų (diplomatų ekonomistų, komercijos atašė) pagalba ir profesionalių užsienio šalių eksporto konsultantų, Lietuvos garbės konsulų užsienyje ir Lietuvos diasporos užsienyje tinklas. Planuojant Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ekonominės veiklos užduotis, atrinktos konkrečios Lietuvos įmonės, su kuriomis nuo 2019 m. sausio mėnesio dirbs komercijos atašė ir diplomatai ekonominiams klausimams, siekdami padėti joms įsitvirtinti atitinkamose rinkose ir didinti eksporto mastą. Informacija apie konsultantų tinklą bus integruota į „Eksporto gido“ svetainę, kuri yra vienas informacinis langelis visiems Lietuvos eksportuotojams. Taip pat atliktas viešųjų pirkimų duomenų bazės pirkimas. VšĮ „Versli Lietuva“ atrinktos 40 įmonių, pasinaudodamos šia priemone, turės galimybę dalyvauti tarptautiniuose viešuosiuose pirkimuose (tai leis įmonėms greičiau rasti viešųjų pirkimų užsienyje ir tinkamai jiems pasirengti).

2018 metais parengta ir pradėta įgyvendinti atnaujinta programa „Sparnai“, kurios tikslas – pritraukti 24 talentingus Lietuvos bei užsienio aukštųjų mokyklų absolventus ir suteikti jiems teorinių ir praktinių eksporto krypties kompetencijų bei užtikrinti, kad ne mažiau kaip 2 metus jie padėtų plėtoti eksportą Lietuvos įmonėms. Programos „Sparnai“ dalyviai atliko 252 eksporto diagnostikas Lietuvos įmonėms. Nuo 2019 m. sausio mėn. programos dalyviai bus rotuojami atrinktas Lietuvos įmones ir jose pritaikys gautas teorines ir praktines žinias šių įmonių eksporto plėtrai. Iki programos pabaigos (2020 m. birželio mėn.) profesionalios ir kompleksiškos eksporto konsultacijos bus suteiktos 72 Lietuvos įmonėms.

Lietuvos įmonių, registruotų VšĮ „Versli Lietuva“ Eksportuotojų duomenų bazėje (EDB), skaičius 2018 metais pasiekė 2 300 ir, palyginti su 2017 metais, išaugo 26,2 procento (EDB yra nemokamas įrankis, sudarantis galimybes užsienio bendrovėms, ieškančioms patikimų partnerių Lietuvoje, rasti visą reikiamą informaciją vienoje vietoje, Lietuvos įmonėms – lengviau susirasti užsienio partnerių. EDB skelbiama informacija apie įvairių Lietuvos verslo sektorių gamintojus ir paslaugų teikėjus).

Skatinant konferencinį turizmą, 2018 m. vasario 14–15 d. Vilniuje vyko konferencinio turizmo kontaktų mugė CONVENE. Renginyje dalyvavo apie 170 pasaulyje žinomų konferencijų ir renginių organizatorių, atstovaujančių tarptautinėms korporacijoms, asociacijoms, mokslo bei renginių agentūroms. Parodos metu vyko verslo (B2B) susitikimai, surengta edukacinė programa, per kurią naujausias tarptautinių renginių industrijos tendencijas, iššūkius bei inovacijas pristatė pasaulinio lygio lektoriai, vyko pažintiniai vizitai Lietuvoje. Kontaktų mugę aplankė daugiau nei 250 lankytojų ir svečių. Be to, konferenciniam turizmui skatinti ir populiarinti sukurta moderni duomenų platforma profesionalams, skirta konferencinio turizmo galimybėms Lietuvoje pristatyti  http://mice.lithuania.travel/.

Bendradarbiaujant su Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacija surengti Lietuvos turizmo lyderių mokymai, kuriuose pranešimą, kaip pasirengti konferencinio turizmo bumui, skaitė Tarptautinės kongresų asociacijos lektoriai.

Lietuvos konferencinio turizmo galimybės pristatytos parodoje IBTM Barselonoje.

2018 metais toliau tęsėsi didelis proveržis investicijų pritraukimo srityje.

16 grafikas. Naujų TUI didelės pridėtinės vertės projektų skaičius

27

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. 15

25

35

45

55

65

Duomenų šaltinis: Užsienio investicijų stebėsenos duomenų bazė „fDi Markets“, VšĮ „Investuok Lietuvoje“2018 m. 11 mėnesių duomenys (galutiniai metiniai duomenys bus žinomi kovo mėn. pradžioje)

Siekiant pritraukti naujų didelės vertės projektų, pastaraisiais metais vykdyta įvairi Lietuvos investicinio klimato pristatymo ir kontaktų su potencialiais investuotojais paieškos veikla: gerintas Lietuvos verslo klimato įvaizdis ir žinomumas, organizuotos viešųjų ryšių kampanijos, inicijuotos publikacijos, organizuoti užsienio žurnalistų vizitai, stebėtas vartotojų aktyvumas socialiniuose tinkluose „Facebook“, „LinkedIn“ ir „Twitter“. Sukurti industriniai socialinių tinklų profiliai „Twitter“ ir „LinkedIn“ platformose – paslaugų centrų ir informacijos ir komunikacijos technologijų (ICT) industrijų auditorijoms.

17 grafikas. Naujų TUI didelės pridėtinės vertės projektų numatomų sukurti darbo vietų skaičius

2015 2016 2017 2018 2019 2020*2000

2500

3000

3500

4000

4500

5000

5500

6000

6500

*Parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo pakeitimo“ projektas, kuriame keičiama šio vertinimo kriterijaus 2020 m. reikšmė.Duomenų šaltinis: Užsienio investicijų stebėsenos duomenų bazė „fDi Markets“, VšĮ „Investuok Lietuvoje“2018 m. 11 mėnesių duomenys (galutiniai metiniai duomenys bus žinomi kovo mėn. pradžioje)

Vertinimo kriterijaus reikšmė viršyta 2018 metais sėkmingai pritraukus investuotojų ir Lietuvoje kuriantis įmonėms, kuriose bus įdarbinta per 200 darbuotojų (2018 metais pritraukti projektai („Moody‘s“, „Intersurgical“).

Numatyti tikslai pasiekti didinant VšĮ „Investuok Lietuvoje“ darbuotojų kompetencijas, kryptingai organizuojant darbą, orientuojantis į tikslinius sektorius ir rinkas bei optimizuojant išteklių panaudojimą. Per pastaruosius metus, siekiant pritraukti investuotojų ir kurti naujas darbo vietas, aktyviai dalyvauta investicijų skatinimo renginiuose, kuriuose užmegzti ryšiai su potencialiais investuotojais, organizuoti susitikimai, vizitai. 2018 metais tęsta investuotojų pritraukimo į LEZ struktūros pertvarka.

18 grafikas. LEZ veikiančių įmonių investicijos, mln. Eur 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

50

100

150

200

Duomenų šaltinis: LEZ valdymo bendrovių ataskaita2018 m. duomenys bus 2019 m. birželio mėn.

LEZ veikiančių įmonių investicijos konkrečiais metais priklauso nuo daugybės veiksnių: įmonių sprendimų, finansavimo galimybių, reikiamų dokumentų sutvarkymo, infrastruktūros įrengimo. 2016–2018 m. buvo

28

pritraukta naujų investuotojų į LEZ, kurių planuojamos investicijos apima ateinančių 3–5 metų laikotarpį. 2016 m.: „Dovista“ (48,5 mln. eurų), „Hella Group“ (54,6 mln. eurų) ir kt. 2017 m.: „Continental“  (95 mln. eurų), „Hollister“ (50 mln. eurų), „IMG Group“ (10 mln. eurų), „Focus Fabrication Group“ (4 mln. eurų) ir kt.  2018 m.: „Vakarų medienos grupė“ (180 mln. eurų), „Geras baldų fabrikas“ (40 mln. eurų), „INTUS Windows“ (30 mln. eurų), „AGA‘ (20 mln. eurų), „Capella Baltica“ (10 mln. eurų), „Kormotech“ (6 mln. eurų). Pritrauktų tiesioginių užsienio investicijų projektų investicijos atsispindės kitais metais.

Efektyvinant Žemėtvarkos procedūras LEZ ir siekiant sudaryti sąlygas LEZ operatoriams paprastai ir greitai įtraukti naujas teritorijas ir pašalinti nekonkurencingas teritorijas iš LEZ, atlikta teisės aktų, reglamentuojančių LEZ veiklą, žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius, analizė. Žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 3D-551/D1-681, kuris įsigaliojo 2018 m. sausio 1 d., pakeistos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, taip pat patikslinta Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinė sistema. Teritorijų planavimo įstatymas papildytas nuostatomis, kad žemėtvarkos procesai laisvosiose ekonominėse zonose ir pramonės parkuose, nepriklausomai nuo vietovės (t. y. miesto ar kaimo), įgyvendinami žemės valdos projektais, kuriuos tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Atsižvelgiant į Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimus, atitinkamai pakeistos ir Žemės įstatymo nuostatos.

Kuriant paramos priemones LEZ ir pramonės parkų inžinerinei infrastruktūrai (keliams ir vandens, nuotekų bei kitiems inžineriniams tinklams) įrengti, konsoliduojant finansinius išteklius, 2017 m. liepos 21 d. Ūkio ministro įsakymu patvirtintas Infrastruktūros iki investuotojui suteikto sklypo ribų įrengimo ir (ar) sutvarkymo valstybės lėšomis aprašas. 2018 metais pagal šį aprašą buvo skiriami valstybės biudžeto asignavimai savivaldybėms infrastruktūrai (žinant konkretų potencialų investuotoją) kurti. Ūkio, Susisiekimo, Vidaus reikalų bei Finansų ministerijos parengė pasiūlymus dėl vienodo (dirbant bendrai ir siekiant kryptingai skirstyti asignavimus) finansavimo planavimo ir skyrimo infrastruktūrai įrengti.

Įvertinant teisines ir finansines galimybes naudoti valstybės ir savivaldybės lėšas pastatams LEZ teritorijoje statyti, tinkamiems investiciniams projektams įgyvendinti, atlikta analizė, kuria buvo siekiama identifikuoti teisiniu požiūriu galimus gamybinių pastatų infrastruktūros LEZ ir pramonės parkuose sukūrimo teisinius modelius, kurie būtų finansuojami panaudojant valstybės, savivaldybių ar kitų finansavimo šaltinių lėšas.

Įgyvendinant strateginį projektą „Kompleksinių priemonių sukūrimas ir įdiegimas siekiant pritraukti stambias didelės pridėtinės vertės gamybos investicijas (GIGA)“, atlikta teisinės aplinkos (teisės aktų) analizė dėl stambių didelės pridėtinės vertės gamybos investicijų projektų pritraukimo specialaus reguliavimo numatymo galimybių, kuri padės identifikuoti galimas priemones. Parengtas ir Vyriausybės patvirtintas teisės aktų paketas, kurį sudaro Investicijų įstatymo pakeitimo projektas su lydimaisiais Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties, Miškų įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Užimtumo įstatymo Žemės įstatymo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo projektais. Siūloma nustatyti, kad valstybė, nustatydama specialią tvarką, remia investicijas, kai investuojama į Stambų projektą, apibrėžti Stambaus projekto investicijų sutarties ir Stambaus projekto sąvokas – įgyvendinus Stambų projektą turės būti įsteigta ne mažiau kaip 200 naujų ne trumpiau kaip penkerius metus išlaikomų darbo vietų, o investuotojo privačios investicijos į Stambų projektą sudarys ne mažiau kaip 30 milijonų eurų. Savivaldybės būtų skatinamos iš anksto numatyti teritorijas ir įtvirtinti sprendinius, reikalingus Stambiems projektams įgyvendinti – savivaldybei būtų skiriama iki 5 procentų Stambaus projekto vertės valstybės biudžeto speciali tikslinė dotacija savivaldybės biudžetui savivaldybės viešajai infrastruktūrai plėtoti ir viešosioms paslaugoms teikti. Stambiam projektui įgyvendinti reikalingi žemės sklypai ar jų dalys galėtų būti paimami visuomenės poreikiams pagal valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentus. Įtvirtinus šiuos pakeitimus, pagerėtų ir taptų konkurencingesnė Lietuvos investicinė aplinka. Tokiu reguliavimu būtų skatinami stambūs projektai ir taip būtų sudarytos palankios sąlygos ne tik naujoms darbo vietoms kurti, bet ir privataus sektoriaus investicijoms Lietuvoje didinti pritraukiant stambių tiesioginių užsienio investicijų projektų ir skatinant tiesiogines vidaus investicijas.

Pritraukiant vis daugiau investuotojų išryškėjo talentų pritraukimo ir išlaikymo Lietuvoje būtinybė.19 grafikas. Pasaulio talentų konkurencingumo indeksas (pagal INSEAD „Global Talent Competetitiveness Index“)

29

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. 10

30

Duomenų šaltinis: „Global Talent Competitiveness Index” ataskaita

Pagal Pasaulio talentų konkurencingumo indeksą, kuriuo vertinamos šalių pastangos pritraukti gabius žmones ir panaudoti turimus šalies žmonių gebėjimus, Lietuva 2018 m. pakilo per vieną poziciją iš 33 į 32 vietą tarp 119 vertinamų šalių. Vertinama pagal pagrindinius 6 subindeksus (dar skirstomus į smulkesnes grupes): įgalinimas, pritraukimas, augimas, išlaikymas, profesiniai ir techniniai įgūdžiai, globalių žinių įgūdžiai.

Lietuvos pakilimą labiausiai lėmė pagerėję rodikliai gabių žmonių pritraukimo ir išlaikymo srityse (pagal pritraukimo subindeksą Lietuva pakilo iš  47 į 45 vietą, pagal išlaikymo subindeksą – iš 31 į 30 vietą).

Nuo 2017 metų įgyvendinama strateginė programa (ją sudaro 4 strateginiai projektai), kuria siekiama paskatinti aukštos kvalifikacijos specialistus (Lietuvos, ES ir trečiųjų šalių piliečius) darbui ir gyvenimui rinktis Lietuvą, taip pat supaprastinti ir palengvinti migracijos procedūras ir integraciją atvykus. Įgyvendinant šią programą, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ įkurtas Talentų padalinys, optimizuota 2017 metais sukurta interneto platforma workinlithuania.lt (paieška per google.com), sukurta „Work in Lithuania“ „Linkedin“ paskyra, sudarytas „Work in Lithuania“ pozicionavimo gidas ir vizualusis stiliaus gidas (brandbook), sudaryti susitarimai su projekte dalyvaujančiomis bendrovėmis (Lietuvos ir užsienio), sukurta ir pateikta angliška puslapio versija, vykdytos rinkodaros kampanijos.

Išskirtinis dėmesys skiriamas startuolių ekosistemos plėtrai.

20 grafikas. Startuolių skaičius

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.*100

200

300

400

500

600

700

800

*Parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo pakeitimo“ projektas, kuriame keičiama šio vertinimo kriterijaus 2020 m. reikšmė.Duomenų šaltinis: VšĮ „Versli Lietuva“ (duomenų bazė www.startuplithuania.com )

2018 m. įsisteigė net 140 naujų startuolių, palyginti su 2017 m. jų skaičius padidėjo 36,8 proc. Startuoliams skatinti buvo teikiamos konsultacijos verslo pradžios klausimais, įgyvendinama programa

„Startup viza“, organizuojami hakatonai ir kt. Kurti startuolių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo įrankiai (2018 m. lapkričio mėn. organizuotas atskiras kvietimas teikti paraiškas mokymo programoms pagal ES fondų priemonę „Kompetencijos LT“ startuoliams aktualių sektorių darbuotojams).

21 grafikas. Startuolių pritrauktos investicijos, mln. Eur

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.10

30

50

70

90

110

130

150

170

190

210

Duomenų šaltinis: VšĮ „Versli Lietuva“

30

2018 metais pradėjo veikti nauji lietuviški rizikos kapitalo fondai („Iron Wolf Capital“, „Open Circle Capital“, „Verslo angelų fondas II“ ), veiklą pradėjo Verslo angelų tinklas – asociacija LITBAN (LITBAN), įkurta komanditinė ūkinė bendrija „Koinvesticinis fondas“, kuri valdo tris fondus.

Visi jie prisidėjo prie bendro startuolių investicijų skaičiaus didėjimo. Prie startuolių pritrauktų investicijų skaičiaus taip pat prisidėjo ir organizuotas tarptautinis renginys „Startup Fair“, kuriame dalyvavo per 1 500 dalyvių, tarp kurių investuotojai ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio. Jau turime pakankamai pažengusių startuolių, kurie pritraukia dideles investicijas – „City Bee“ (110 mln. eurų), „Vinted“ (50 mln. eurų), „TransferGo“ (15 mln. eurų).

Siekiant padėti pradedantiesiems verslininkams plėtoti jų idėjas, įgyvendinama nauja rizikos kapitalo priemonė „Akceleravimo fondas“, per kurią būtų teikiamos akceleravimo paslaugos ir investicijos jaunam verslui.

2018 m. gegužės 16 d. ūkio ministro įsakymu patvirtinta priemonės „Akceleravimo fondas“ valstybės pagalbos schema.

Verslo finansavimo fondo valdytoja UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ 2018 m. rugsėjo mėn. atrinko 2 fondų valdytojų komandas „70 Ventures“ ir „Startup Wise Guys“, kurios 2018 m. pabaigoje pradėjo privačių lėšų pritraukimo procesą. Planuojama, kad reikalingos privačios lėšos bus pritrauktos ir sutartis dėl fondų steigimo pasirašyta iki 2019 m. I ketv. pabaigos, o fondai pradės veikti 2019 m. II ketvirtį.

Siekiant įsteigti naujas rizikos kapitalo priemones (verslo akceleravimo, MTEP) ir išplėtus kredito bei garantijų, įskaitant garantijas eksporto kreditų ir faktoringo sandoriams, priemonių pasiūlą verslui pagal priemonę „Ko–investicinis fondas II“ įsteigtas rizikos kapitalo fondas, dalį lėšų investuosiantis sumaniosios specializacijos srityse (Nuo 2017 m. birželio mėn. 1 d. atliekama nuolatinė privačių investuotojų atranka: jau atrinkti 58 verslo angelai ir 4 rizikos kapitalo fondai; atliktos 2 investicijos, kurių suma 1 332 990 eurų, iš jų 756 226,3 euro iš priemonės lėšų).

Pagal priemonę „Ko–investicinis fondas MTEPI“ įsteigtas rizikos kapitalo fondas, visas lėšas investuosiantis sumaniosios specializacijos srityse į atskirtąsias (atžalines) įmones (2018 m. I ketv. suderintos priemonės sąlygos, pakeista Fondų fondo, per kurį bus įgyvendinama priemonė, finansavimo sutartis, patvirtinta priemonės valstybės pagalbos schema. Priemonė įgyvendinama per rizikos kapitalo fondą „Koinvesticinis fondas“, kuriame įsteigtas atskiras subfondas. Investavimas į įmones per priemonę galimas nuo 2018 m. gegužės vidurio).

III SKYRIUSKITŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ (NURODOMA KOKIŲ) ĮGYVENDINIMAS

INFORMACINĖS VISUOMENĖS PLĖTROS 2014–2020 METŲ PROGRAMOS „LIETUVOS RESPUBLIKOS SKAITMENINĖ DARBOTVARKĖ“ ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

Programos strateginis tikslas –  naudojantis IRT teikiamomis galimybėmis pagerinti Lietuvos Respublikos (toliau – Lietuva) gyventojų gyvenimo kokybę, didinti įmonių veiklos produktyvumą ir pasiekti, kad iki 2020 metų ne mažiau kaip 85 procentai Lietuvos gyventojų naudotųsi internetu, o 95 procentai įmonių – sparčiuoju internetu.

Programos įgyvendinimo rezultataiTikslų, vertinimo kriterijų pavadinimai, matavimo

vienetai

Būklė (2014 m.)

Siekis 2020 m.

Atsakinga institucija

2018 m. faktas, komentaras

Strateginio tikslo – naudojantis IRT teikiamomis galimybėmis pagerinti Lietuvos Respublikos (toliau – Lietuva) gyventojų gyvenimo kokybę, didinti įmonių veiklos produktyvumą ir pasiekti, kad iki 2020 metų ne mažiau kaip 85 procentai Lietuvos gyventojų naudotųsi internetu, o 95 procentai įmonių – sparčiuoju internetu – kriterijai: 1. gyventojų, kurie nuolat naudojasi internetu, dalis, procentais

69 85 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

78,1 Vertinimo kriterijaus reikšmė didėja, tarpinės planuotos vertinimo kriterijaus reikšmės yra pasiekiamos, tikimasi, kad bus

31

(toliau – Susisiekimo ministerija

pasiekta ir 2020 m. vertinimo kriterijaus reikšmė

2. įmonių, kurios naudojasi sparčiuoju internetu, dalis, procentais

42 95 Susisiekimo ministerija

61,2 Vertinimo kriterijaus reikšmė kasmet didėja, tačiau ne taip sparčiai, kaip buvo planuota. Tačiau net su tokiu rezultatu Lietuva yra viena iš lyderių Europos Sąjungoje

1 tikslo – mažinti Lietuvos gyventojų skaitmeninę atskirtį ir skatinti juos įgyti daugiau žinių ir įgūdžių, kad jie saugiai, sumaniai ir naudingai naudotųsi IRT – kriterijai: 1. gyventojų, nesinaudojančių internetu, dalis, procentais

28 10 Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministerija (toliau –

Švietimo ir mokslo

ministerija), Lietuvos

Respublikos kultūros

ministerija (toliau – Kultūros

ministerija), Susisiekimo ministerija

20,3 Teigiamą poveikį šio rodiklio reikšmei daro pradėtas įgyvendinti projektas „Prisijungusi Lietuva: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“, kuriuo Lietuvos gyventojai skatinami įgyti reikalingų įgūdžių efektyviai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šias veiklas aktyviai įtraukiant vietos bendruomenes. Siekiant skatinti Lietuvos gyventojus atrasti interneto, IRT produktų ir paslaugų naudą, Lietuvos visuomenė, ypač tikslinės grupės, kurios patiria skaitmeninę atskirtį, bus informuojamos apie IRT teikiamas galimybes, o gyventojai, kurių skaitmeniniai įgūdžiai yra riboti – skatinami tapti išmaniais IRT naudotojais

1 tikslo 1uždavinio – skatinti Lietuvos gyventojų grupes, kurios iki šiol dėl įvairių priežasčių nesinaudojo ar mažai naudojosi šiuolaikiniais skaitmeniniais įrenginiais ir internetu, įgyti reikiamų skaitmeninių gebėjimų ir juos taikyti įvairių sričių veikloje, įtraukti į šią veiklą ir vietos bendruomenes – kriterijai:1. skurdo riziką ar socialinę atskirtį patiriančių asmenų, turinčių interneto prieigą namuose, dalis, procentais

44(2015 m.)

54 Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo

ministerija (toliau –

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija), Susisiekimo ministerija

N. d.2018 m. duomenys bus 2019 m. IV ketv.2017 m. vertinimo kriterijaus reikšmė –49,8. Vertinimo kriterijaus reikšmė didėja, tarpinės planuotos vertinimo kriterijaus reikšmės yra pasiekiamos, tikimasi, kad bus pasiekta ir 2020 m. vertinimo kriterijaus reikšmė

2. per metus viešosiose bibliotekose skaitmeninio raštingumo mokymo renginiuose mokyti ir konsultuoti gyventojai (tūkst. gyventojų)

265(2015 m.)

300 Kultūros ministerija,

Lietuvos nacionalinė

Martyno Mažvydo biblioteka

241,1 Konsultuotų viešosiose bibliotekose gyventojų skaičius turėtų labai išaugti, kai visu mastu bus pradėtas įgyvendinti projektas „Prisijungusi Lietuva“: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“, todėl 2020 m. tikimasi pasiekti suplanuotą vertinimo kriterijaus

32

reikšmę1 tikslo 2 uždavinio – skatinti Lietuvos gyventojus nuolat atnaujinti turimas IRT žinias ir skaitmeninius įgūdžius, saugiai ir tikslingai naudotis interneto teikiamomis galimybėmis – kriterijai:1. gyventojų, turinčių pagrindinius skaitmeninius įgūdžius, dalis, procentais

51(2015 m.)

95 Švietimo ir mokslo

ministerija

57,5Šio rodiklio reikšmę taip pat teigiamai veikia pradėtas įgyvendinti projektas „Prisijungusi Lietuva“: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“, todėl tikimasi, kad nors 2018 m. planuota reikšmė nebuvo pasiekta, 2020 m. ji bus pasiekta

1 tikslo 3 uždavinio – supažindinti visuomenę su IRT profesijų įvairove ir skatinti gyventojus rinktis su IRT susijusias profesijas, studijas ir neformaliojo švietimo programas – kriterijai:

1. studijuojančiųjų fizinius ir inžinerinius mokslus dalis, procentais

22 28 Švietimo ir mokslo

ministerija

24,8 Šio vertinimo kriterijaus reikšmė nors ir nedaug, bet kasmet auga. Įtakos vertinimo kriterijaus reikšmių pasiekimui tiesiogiai daryti negalima, nes ji priklauso nuo gyventojų pasirinkimo studijuoti fizinius ir inžinerinius mokslus. Valstybė finansuoja daugiau studijų vietų, negu yra stojančių į šias specialybes

1 tikslo 4 uždavinio – sudaryti palankesnes mokymo ir mokymosi sąlygas, grįstas šiuolaikinėmis IRT, užtikrinant Lietuvos gyventojams galimybes mokytis visą gyvenimą skaitmeninėje erdvėje – kriterijai:1. gyventojų, kurie naudojasi internetu mokymosi tikslais, dalis, procentais

17 20 Švietimo ir mokslo

ministerija

21,5 Šio vertinimo kriterijaus didėjimą lemia tai, kad kasmet daugėja mokymo turinio internete, mokomoji medžiaga tampa lengviau pasiekiama didesnei visuomenės daliai, todėl planuota 2020 m. vertinimo kriterijaus reikšmė buvo pasiekta jau 2018 m.

2 tikslo – kurti saugias, pažangias, gyventojams ir verslui patogias ir jų poreikius atitinkančias viešąsias ir administracines elektronines paslaugas, skatinti jomis naudotis – kriterijai:1. gyventojų, kurie naudojasi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, dalis, procentais

42 60 Susisiekimo ministerija,

Lietuvos Respublikos

vidaus reikalų

ministerija (toliau – Vidaus reikalų

ministerija)

50,8 Vertinimo kriterijaus reikšmė didėja, tarpinės planuotos vertinimo kriterijaus reikšmės yra pasiekiamos, tikimasi, kad bus pasiekta ir 2020 m. vertinimo kriterijaus reikšmė

2. gyventojų, kurie naudojosi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis,

21(2015 m.)

50 Susisiekimo ministerija

36,7 Vertinimo kriterijaus reikšmė didėja, tarpinės planuotos vertinimo kriterijaus reikšmės yra pasiekiamos, tikimasi, kad bus pasiekta ir 2020 m. vertinimo kriterijaus reikšmė

33

teikiamomis per Elektroninius valdžios vartus, dalis, procentais2 tikslo 1 uždavinio – perkelti į skaitmeninę erdvę kuo daugiau viešųjų ir administracinių paslaugų, tobulinti jau sukurtų paslaugų funkcionalumą – kriterijai:1. viešųjų ir administracinių paslaugų, teikiamų elektroniniu būdu, dalis, procentais

- 50 Vidaus reikalų

ministerija, visos

ministerijos

N. d.2017 m. vertinimo kriterijaus reikšmė 23,1. 2018 m. vertinimo kriterijaus reikšmė bus paskelbta 2019 m. IV ketv.Viešojo administravimo subjektai duomenis į PASIS įstatymu buvo įpareigoti teikti tik 2017 m., todėl tai galėjo turėti įtakos Programos kriterijaus reikšmės pokyčiui. Dėl didelio vis dar tvarkomų pateiktų duomenų kiekio šie skaičiai dar nelaikytini galutiniu paslaugų inventorizacijos rezultatu, todėl ateityje taip pat gali pasikeisti

2 tikslo 2 uždavinio – kurti ir plėtoti su sveikata susijusias elektronines paslaugas ir IRT produktus – kriterijai:1. gyventojų, besinaudojančių su sveikata susijusiomis elektroninėmis paslaugomis, dalis, procentais

14(2015 m.)

50 Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos

ministerija

30 Rodiklio reikšmė pasižymi dideliu svyravimu, tačiau e. sveikatos paslaugos yra vienos paklausiausių tarp visų viešųjų ir administracinių paslaugų, todėl tikimasi, kad 2020 m. vertinimo kriterijaus reikšmė bus pasiekta

2 tikslo 3 uždavinio – diegti IRT sprendinius, didinančius viešojo valdymo procesų atvirumą ir skatinančius gyventojus aktyviau juose dalyvauti – kriterijai:1. teisės aktų projektų, dėl kurių gyventojai elektroninėmis priemonėmis pateikė rengėjams pasiūlymų, dalis, procentais

9(2015 m.)

15 Lietuvos Respublikos

Seimo kanceliarija

3,6 Vertinimo kriterijus parodo, koks yra santykis tarp registruotų teisės aktų projektų ir pasiūlymų dėl šių teisės aktų. 2018 m. buvo registruota 54 proc. daugiau teisės aktų projektų nei 2017 m., o pasiūlymų dėl teisės aktų projektų buvo pateikta mažiau (2017 m. – 279, o 2018 m. – 242 pasiūlymai). Ši aplinkybė turėjo įtakos pakankamai dideliam vertinimo kriterijaus reikšmės mažėjimui. Taip pat galima būtų svarstyti, ar teisės aktų projektų svarstymų metu komunikacijai su gyventojais buvo skiriama pakankamai dėmesio.

2. gyventojų, kurie dalyvauja elektroninės demokratijos procesuose, dalis, procentais

11 25 Susisiekimo ministerija

19 Vertinimo kriterijaus reikšmė yra kintanti ir vidutiniškai į vieną ar į kitą pusę svyruoja 2,5 proc. punkto. Gyventojai, dalyvaujantys apklausoje, skirtingai supranta, kas yra elektroninės demokratijos procesai, kas turi įtakos vertinimo kriterijaus reikšmės pokyčiui. Tikimasi, kad, nepaisant vertinimo kriterijaus reikšmės nestabilumo, planuota 2020 m. reikšmė bus pasiekta

34

2 tikslo 4 uždavinio – plėtoti transporto ir erdviniams duomenims tvarkyti skirtas elektronines paslaugas ir IRT produktus – kriterijai:1. sukurtos transporto ir erdviniams duomenims tvarkyti skirtos elektroninės paslaugos ir IRT produktai (skaičius)

17 45 Susisiekimo ministerija, valstybės

įmonė Registrų centras, Lietuvos

Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau –

Žemės ūkio ministerija),

Lietuvos Respublikos

aplinkos ministerija

42Šiuo metu yra įgyvendinami 5 projektai, kurių įgyvendinimo rezultatai tiesiogiai prisidės prie šio vertinimo kriterijaus reikšmių pasiekimo, todėl tikimasi, kad 2020 m. vertinimo kriterijaus reikšmė bus pasiekta

3 tikslo – puoselėti IRT priemonėmis Lietuvos kultūrą ir lietuvių kalbą – kurti visuomenės poreikius atitinkantį kultūrinį ir lietuvių rašytinės ir sakytinės kalbos sąsajomis pagrįstą skaitmeninį turinį, plėtoti skaitmeninius produktus ir elektronines paslaugas – kriterijai:1. gyventojų, kurie naudojasi su Lietuvos kultūros paveldu susijusiomis elektroninėmis paslaugomis, dalis, procentais

7 20 Kultūros ministerija,

Informacinės visuomenės

plėtros komitetas

prie Susisiekimo ministerijos

(toliau – IVPK

5 Vertinimo kriterijus susijęs su naudojimusi specifinėmis paslaugomis. Nors Lietuvoje labai sparčiai auga naudojimasis viešosiomis administracinėmis elektroninėmis paslaugomis, vis dėlto šio vertinimo kriterijaus reikšmė kasmet svyruoja išlaikydama panašų lygį ir tai susiję ne tiek su paslaugos teikimo formos (elektroninė ar įprasta) naudojimu, kiek su paslaugų turiniu (kultūrinėmis paslaugomis naudojasi santykinai nedidelė visuomenės dalis). Tačiau tikimasi, kad prie šio vertinimo kriterijaus reikšmės padidėjimo prisidės šiuo metu pradėtos įgyvendinti suskaitmeninto kultūros paveldo aktualinimo ir išsaugojimo priemonės (iš viso 9 projektai)

2. gyventojų, kurie naudojasi su lietuvių kalba susijusiomis elektroninėmis paslaugomis, dalis, procentais

17 25 Valstybinė lietuvių kalbos

komisija

10 Vertinimo kriterijus susijęs su naudojimusi specifinėmis paslaugomis. Nors Lietuvoje labai sparčiai auga naudojimasis viešosiomis administracinėmis elektroninėmis paslaugomis, vis dėlto šio vertinimo kriterijaus reikšmė kasmet svyruoja išlaikydama panašų lygį ir tai susiję ne tiek su paslaugos teikimo formos (elektroninė ar įprasta) naudojimu, kiek su paslaugų turiniu (su lietuvių kalba susijusiomis paslaugomis naudojasi santykinai nedidelė visuomenės dalis).

35

Tačiau tikimasi, kad prie šio vertinimo kriterijaus reikšmės padidėjimo prisidės šiuo metu pradėti įgyvendinti projektai, susiję su viešai prieinamų lietuvių kalbos technologijų išteklių ir paslaugų kūrimu ir plėtra (iš viso 5 projektai)

3 tikslo 1 uždavinio – skaitmeninti Lietuvos kultūros objektus ir jų pagrindu plėtoti viešai prieinamus skaitmeninius produktus ir elektronines paslaugas, siekti, kad suskaitmeninti Lietuvos kultūros objektai būtų išsaugomi ilgai, o jų sklaida Lietuvoje ir ES būtų vienoda – kriterijai:1. Europos skaitmeninėje bibliotekoje „Europeana“ prieinamų suskaitmenintų Lietuvos kultūros paveldo objektų skaičius (tūkst. vnt.)

119 205 Kultūros ministerija, Švietimo ir

mokslo ministerija

188,3 Vertinimo kriterijaus reikšmė didėja, tarpinės planuotos vertinimo kriterijaus reikšmės yra pasiekiamos, tikimasi, kad bus pasiekta ir 2020 m. vertinimo kriterijaus reikšmė

3 tikslo 2 uždavinio – kurti ir plėtoti viešai prieinamus lietuvių kalbos ir raštijos skaitmeninius išteklius, diegti juos į IRT ir elektronines paslaugas – kriterijai:1. sukurtų ir viešai prieinamų lietuvių kalbos ir raštijos išteklių, priemonių, elektroninių paslaugų dalis, procentais

49 66 Valstybinė lietuvių kalbos

komisija

62 Vertinimo kriterijaus reikšmė didėja, tarpinės planuotos vertinimo kriterijaus reikšmės yra pasiekiamos, tikimasi, kad bus pasiekta ir 2020 m. vertinimo kriterijaus reikšmė

2. lietuvių kalbos sprendinių integravimas į kitas viešąsias ir administracines elektronines paslaugas (integruotų sprendinių skaičius, vnt.)

- 50 Valstybinė lietuvių kalbos

komisija

1 Šiuo metu yra įgyvendinami 5 projektai, kurių įgyvendinimo rezultatai tiesiogiai prisidės prie šio vertinimo kriterijaus reikšmių pasiekimo, todėl tikimasi, kad 2020 m. vertinimo kriterijaus reikšmė bus pasiekta

4 tikslo – atverti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų turimus duomenis visuomenei ir verslui, skatinti naudoti šiuos duomenis inovatyviems sprendiniams ir elektroninėms paslaugoms kurti, taip pat sudaryti sąlygas verslui diegti ir naudoti IRT, kad būtų padidintas verslo efektyvumas ir konkurencingumas – kriterijai:1. įmonių, kurios naudoja valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų (toliau – įstaigos) informaciją savo komercinei veiklai, dalis, procentais

36 66 Susisiekimo ministerija,

IVPK, Vidaus reikalų

ministerija

N. d.2018 m. duomenys bus paskelbti 2019 m. liepos 19 d. 2017 m. vertinimo kriterijaus reikšmė – 40,4. Kadangi dar nėra žinoma 2018 m. vertinimo kriterijaus reikšmė, negalime įvertinti jos pokyčio. Tikėtina, kad šio vertinimo kriterijaus reikšmės didėjimui postūmį suteiks šiuo metu įgyvendinamas projektas „Atvirų duomenų platformos, įgalinančios efektyvų viešojo sektoriaus informacijos pakartotinį panaudojimą verslui, ir jos valdymo įrankių sukūrimas“

4 tikslo 1 uždavinio – sukurti veiksmingas ir inovatyvias priemones, leisiančias užtikrinti bendrą ir standartizuotą valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų turimų atvirų duomenų teikimą, neribotą prieigą prie šių duomenų ir galimybę visuomenei ir verslui juos pakartotinai panaudoti – kriterijai:1. įstaigų atvirų duomenų rinkinių skaičiaus

- 20 Susisiekimo ministerija,

156,7 Vertinimo kriterijus yra naujas ir jo reikšmė

36

padidėjimas pagal paskelbtuosius centralizuotame portale, procentais

IVPK nebuvo žinoma. Atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. Informacinės visuomenės plėtros komiteto duomenimis, 2017 m. Informacijos rinkmenų sąraše buvo skelbiama 120 atviro formato rinkmenų, 2018 m. buvo planuojamas 10 proc. augimas, tačiau 2018 m. įvyko didelis šuolis ir Informacijos rinkmenų sąraše buvo skelbiami 308 atvirų duomenų rinkiniai, todėl atvirų duomenų rinkinių skaičiaus padidėjimas 2018 m. sudaro 156,7 proc. Pažymėtina, kad šiuo metu yra įgyvendinamas projektas „Atvirų duomenų platformos, įgalinančios efektyvų viešojo sektoriaus informacijos pakartotinį panaudojimą verslui, ir jos valdymo įrankių sukūrimas“, kurį įgyvendinus bus sukurtas Lietuvos atvirų duomenų portalas, skirtas centralizuotam Lietuvos viešojo sektoriaus institucijų tvarkomų duomenų atvėrimui pakartotiniam naudojimui verslui ir visuomenei, bus sudaryta galimybė juos gauti be išankstinių sąlygų ir patogiai, vienoje vietoje vieno langelio principu. Manytina, kad šio projekto įgyvendinimo rezultatai užtikrins tolesnį atvirų duomenų rinkinių skaičiaus didėjimą

4 tikslo 2 uždavinio – sudaryti metodines, teisines valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų duomenų atvėrimo prielaidas, taip pat sukurti veiksmingą duomenų atvėrimo valdymo struktūrą – kriterijai:1. įstaigų turimų duomenų rinkinių, atvertų 3 ir aukštesniu brandos lygiu, skaičius, palyginti su bendru atvertų duomenų kiekiu (atvirų duomenų branda vertinama pagal Tim Berners-Lee brandos lygius), proc.

- 40 Visos ministerijos,

IVPK

40,9 Vertinimo kriterijaus reikšmė tiesiogiai priklauso nuo atviro duomenų formato rinkinių skaičiaus padidėjimo, nes 2018 m. fiksuotas didelis atvirų duomenų rinkinių skaičiaus padidėjimas (156 proc.), tai ir šio vertinimo kriterijaus reikšmė viršijo planuotą reikšmę

2. įstaigų, atlikusių savo valdomų duomenų inventorizaciją ir nustačiusių duomenų atvėrimo tvarką, dalis, procentais

- 90 Visos ministerijos

N. d.2016 m. vertinimo kriterijaus reikšmė – 5.Vertinimo kriterijaus reikšmei teigiamą įtaką turi šiuo metu įgyvendinamas projektas „Atvirų duomenų formavimo metodologinių ir teisinių priemonių įgyvendinimas bei tam reikalingų valstybės institucijų darbuotojų kompetencijų ugdymas“, kurio įgyvendinimo laikotarpiu bus parengtos viešojo sektoriaus duomenų atvėrimo rekomendacijos, kuriomis vadovaudamosi institucijos galės atlikti savo valdomų duomenų inventorizaciją ir nustatyti duomenų atvėrimo tvarką, todėl

37

tikimasi, kad 2020 metais vertinimo kriterijaus reikšmė bus pasiekta.Šiuos duomenis bus galima surinkti, kai bus baigtas įgyvendinti projektas „Atvirų duomenų formavimo metodologinių ir teisinių priemonių įgyvendinimas bei tam reikalingų valstybės institucijų darbuotojų kompetencijų ugdymas“, kurio įgyvendinimo metu bus sukurti metodologiniai dokumentai institucijoms, kaip atlikti inventorizaciją ir atverti turimus duomenis, tada bus galima pradėti rinkti informaciją

4 tikslo 3 uždavinio – didinti smulkaus ir vidutinio verslo įmonių veiklos efektyvumą ir konkurencingumą – skatinti jas diegti ir naudoti IRT – kriterijai:1. investicijas gavusių įmonių darbo našumo padidėjimas, proc.

- 23 Lietuvos Respublikos

ūkio ministerija (toliau –

Ūkio ministerija)

N. d.Vertinimo kriterijaus reikšmę planuojama pasiekti 2020 m. Priemonės „Pramonės skaitmeniniams LT“, kuri prisidės prie šio vertinimo kriterijaus pasiekimo, kvietimas teikti paraiškas galiojo iki 2018 m. rugsėjo mėn., paraiškų vertinimas užtruko iki 2018 m. gruodžio mėn. Investicijas gavusių įmonių darbo našumo padidėjimas bus skaičiuojamas pabaigus įgyvendinti projektų veiklas, o pirmieji projektai turėtų būti baigti 2020 metais

4 tikslo 4 uždavinio – tobulinti informacinės visuomenės paslaugų teisinį, organizacinį ir techninį reguliavimą – sudaryti naujas verslo galimybes ir sąlygas geriau ginti gyventojų ir įmonių teises skaitmeninėje erdvėje – kriterijai:1. gyventojų, pirkusių (užsisakiusių) prekes ar paslaugas internetu, dalis, procentais

26 70 Susisiekimo ministerija

43,4 Vertinimo kriterijaus reikšmė didėja, ir nors tarpinė planuota vertinimo kriterijaus reikšmė nebuvo pasiekta, tikimasi, kad įgyvendinus projektą „Prisijungusi Lietuva: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“, projekto rezultatai turės įtakos ir spartesniam šio vertinimo kriterijaus reikšmės didėjimui

5 tikslo – užtikrinti geografiškai tolygią sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtrą ir skatinti naudotis interneto paslaugomis – kriterijai:1. namų ūkių, kurie naudojasi 100 Mbps ir spartesniu plačiajuosčio interneto ryšiu, dalis, procentais

7 50 Susisiekimo ministerija

27,2Vertinimo kriterijaus reikšmė didėja pakankamai sparčiai, todėl tikimasi, kad 2020 m. vertinimo kriterijaus reikšmė bus pasiekta

5 tikslo 1 uždavinio – plėtoti sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą vietovėse, kuriose rinka negali užtikrinti šios infrastruktūros plėtros ir elektroninių ryšių paslaugų teikimo – kriterijai:1. namų ūkiai, esantys šalies teritorijoje, kurioje veikia sparčiojo interneto (30 Mbps ir daugiau) ryšys (visų Lietuvos

73 100 Susisiekimo ministerija, Žemės ūkio ministerija

N. d.2017 m. vertinimo kriterijaus reikšmė – 91.Vertinimo kriterijaus reikšmė didėja, tarpinės planuotos vertinimo kriterijaus reikšmės yra pasiekiamos, tikimasi, kad bus

38

namų ūkių procentais) pasiekta ir 2020 m. vertinimo kriterijaus reikšmė.Duomenys bus skaičiuojami tik 2021 m. pabaigus įgyvendinti projektą „Naujos kartos interneto prieigos infrastruktūros plėtra“

5 tikslo 2 uždavinio – skatinti konkurenciją plačiajuosčio ryšio rinkoje ir naudojimąsi plačiajuosčio ryšio paslaugomis – kriterijai:1. plačiajuosčio interneto prieigos skvarba (abonentų skaičius 100 gyventojų, procentais

42 65 Lietuvos Respublikos

ryšių reguliavimo

tarnyba (toliau –

Ryšių reguliavimo

tarnyba), Susisiekimo ministerija

46,3 Vertinimo kriterijaus reikšmė didėja pakankamai sparčiai, todėl tikimasi, kad 2020 m. vertinimo kriterijaus reikšmė bus pasiekta

5 tikslo 3 uždavinio – atnaujinti ir plėtoti viešosios interneto prieigos infrastruktūrą – kriterijai:1. viešųjų bibliotekų viešosios interneto prieigos vietų, kuriose naudojama ne mažesnė kaip 30 Mbps interneto sparta, dalis, procentais

38 95 Kultūros ministerija,

Lietuvos nacionalinė

Martyno Mažvydo biblioteka,

Susisiekimo ministerija

46,2 Vertinimo kriterijaus reikšmė didėja. Planuota tarpinė vertinimo kriterijaus reikšmė nebuvo pasiekta. Šiuo metu yra įgyvendinama priemonė „Atnaujinti ir plėtoti viešosios prieigos kompiuterių ir interneto infrastruktūrą viešosiose bibliotekose – sudaryti sąlygas viešosioms bibliotekoms dalyvauti gyventojų skaitmeninių kompetencijų ugdymo ir vietos skaitmeninio turinio kūrimo ir kitose skaitmeninės informacijos iniciatyvose“, kurios įgyvendinimo rezultatai tiesiogiai prisidės prie šio vertinimo kriterijaus reikšmės pasiekimo, todėl tikimasi kad planuojama 2020 metų vertinimo kriterijaus reikšmė bus pasiekta

6 tikslo – užtikrinti saugios, patikimos ir sąveikios IRT infrastruktūros plėtrą – kriterijai:1. gyventojų, kurie pasitiki elektroninio bendravimo su valstybės institucijomis saugumu, dalis, procentais

62 75 Visos ministerijos

ir kitos institucijos, kurios yra

registrų arba valstybės

informacinių sistemų

valdytojos ir (ar)

tvarkytojos

57Vertinimo kriterijaus reikšmės pokytį lemia gyventojų pasitikėjimas saugumu, kuriam didelę įtaką turi informacija viešojoje erdvėje apie kibernetines atakas ir galimą duomenų prieinamumą iš atskirų valstybės informacinių sistemų, taip pat šių sistemų pažeidžiamumą.

6 tikslo 1 uždavinio – skatinti gyventojus naudotis elektroninės atpažinties priemonėmis ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugomis – kriterijai:1. galiojančių 894 1066 Vidaus N. d.

39

kvalifikuotų elektroninio parašo sertifikatų skaičius, tūkst. vnt.

reikalų ministerija, Susisiekimo ministerija,

Ryšių reguliavimo

tarnyba

2018 m. duomenys bus pateikti 2019 m. gegužės 1 d.2017 m. vertinimo kriterijaus reikšmė –944,1.Vertinimo kriterijaus reikšmė didėja, tarpinės planuotos vertinimo kriterijaus reikšmės yra pasiekiamos, tikimasi, kad bus pasiekta ir 2020 m. vertinimo kriterijaus reikšmė

2. viešojo administravimo institucijų sudaromų ir gaunamų el. dokumentų dalis, procentais (nuo visų dokumentų)

- 60 Visos viešojo administravi-

mo institucijos

N. d.Šiuos duomenis iki 2016 m. rinko Finansų ministerija per Stebėsenos informacinę sistemą. Šiuo metu šie duomenys nėra renkami, todėl sprendžiamas šio vertinimo kriterijaus tikslingumo ir (arba) išbraukimo klausimas

6 tikslo 2 uždavinio – užtikrinti valstybės institucijų bendro naudojimo IRT infrastruktūros optimizavimą, valstybės informacinių sistemų ir registrų automatinę sąveiką ir integralumą – kriterijai:1. valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kurios naudojasi Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos paslaugomis, dalis, procentais

23 60 Visos ministerijos

ir kitos institucijos, kurios yra

registrų arba valstybės

informacinių sistemų

valdytojos ir (ar)

tvarkytojos

71,3Vertinimo kriterijaus 2018 m. reikšmė jau pasiekė planuotą 2020 m. reikšmę. Manytina, kad didžiausią įtaką šio vertinimo kriterijaus reikšmės didėjimui turėjo tai, kad daugėja per Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformą teikiamų el. paslaugų ir dėl to vis daugiau institucijų naudojasi šio portalo paslaugomis

2. naudojamų valstybės registrų ir informacinių sistemų, kuriuose įdiegta automatinė sąveika, dalis, procentais

89 95 Visos ministerijos

ir kitos institucijos, kurios yra

registrų arba valstybės

informacinių sistemų

valdytojos ir (ar)

tvarkytojos

84 Vertinimo kriterijaus reikšmė didėja, tarpinės planuotos vertinimo kriterijaus reikšmės yra pasiekiamos, tikimasi, kad bus pasiekta ir 2020 m. vertinimo kriterijaus reikšmė

6 tikslo 3 uždavinio – užtikrinti ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros ir valstybės informacinių išteklių kibernetinį saugumą – kriterijai:1. kibernetinio saugumo reikalavimus atitinkančios ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros ir valstybės informacinių išteklių dalis, procentais

- 60 Lietuvos Respublikos

krašto apsaugos

ministerija (toliau – Krašto

apsaugos ministerija)

N. d. Vertinimo kriterijaus reikšmė tiesiogiai siejama su projekto, kurio įgyvendinimo metu bus sukurtas valstybės valdomas elektroninių ryšių tinklas, rezultatais, todėl vertinti šio kriterijaus reikšmę bus galima tik įgyvendinus šį projektą

40

2. sukurtas valstybės valdomas elektroninių ryšių tinklas su kompleksinėmis kibernetinio saugumo priemonėmis, vienetais

- 1 Krašto apsaugos

ministerija

Šiuo metu yra įgyvendinama priemonė „Stiprinti ypatingos svarbos valstybės informacinių išteklių infrastruktūros ir valstybės informacinių išteklių kibernetinį saugumą“, kurią įgyvendinus bus sukurtas valstybės valdomas elektroninių ryšių tinklas, todėl tikimasi, kad 2020 m. vertinimo kriterijaus reikšmė bus pasiekta.

N. d. – oficialūs metiniai duomenys dar nežinomi.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kanclerė Olga Vėbrienė

_____________________