NAMŲ ŪKIO VAISTŲ KREPŠELIO TYRIMAS IR VAIST VARTOJIMO … · MMS – modifikuota Morisky skalė (ang. Modified Morisky Scale) NV – nereceptinis vaistas (non-prescription medication)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

FARMACIJOS FAKULTETAS


VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

ARTŪRAS LUKAŠEVIČIUS

NAMŲ ŪKIO VAISTŲ KREPŠELIO TYRIMAS IR VAISTŲ

VARTOJIMO PATIRTIES VERTINIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovai

doc. dr. Loreta Kubilienė

(2012-2013 m.)

lekt. dr. Jurgita Daukšienė

(2013-2014 m.)

KAUNAS, 2014

2

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA


VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

TVIRTINU:

Farmacijos fakulteto dekanas Vitalis Briedis

NAMŲ ŪKIO VAISTŲ KREPŠELIO TYRIMAS IR VAISTŲ

VARTOJIMO PATIRTIES VERTINIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas

lekt. dr. Jurgita Daukšienė

Recenzentas Darbą atliko

Magistrantas

Artūras Lukaševičius

KAUNAS, 2014

3

TURINYS

SANTRAUKA ....................................................................................................................................... 4

SUMMARY ........................................................................................................................................... 5

SANTRUMPOS ..................................................................................................................................... 6

SĄVOKOS ............................................................................................................................................. 7

ĮVADAS ................................................................................................................................................. 8

DARBO TIKSLAS ................................................................................................................................ 9

DARBO UŽDAVINIAI ......................................................................................................................... 9

1. LITERATŪROS APŽVALGA .......................................................................................................... 10

1.1. Išlaidos sveikatos apsaugai pasaulyje ir Lietuvoje .......................................................................... 10

1.2. Savigydos rizika .............................................................................................................................. 10

1.3. Polifarmacija ................................................................................................................................... 12

1.4. Vaistų vartojimo problemos ir vaistų vartojimo patirtys ................................................................ 13

1.5. Vaistų laikymo sąlygos .................................................................................................................. 15

1.6. Namų ūkio vaistų krepšelio tyrimai ................................................................................................ 16

2. TYRIMO METODIKA ...................................................................................................................... 21

2.1. Tyrimo planavimas .......................................................................................................................... 21

2.2. Tiriamųjų charakteristika ................................................................................................................ 22

3. REZULTATAI ................................................................................................................................... 24

3.1. Vaistų krepšelio piniginė vertė ........................................................................................................ 24

3.1.1. Vaistų vertė ........................................................................................................................... 27

3.2. Vaistų krepšelio sudėtis ................................................................................................................... 28

3.3. Vaistų laikymo sąlygos ................................................................................................................... 29

3.3.1. Vaistų laikymo sąlygos išorinėse pakuotėse ......................................................................... 30

3.3.2. Vaistų tinkamumo terminas .................................................................................................. 31

3.4. Vaistų vartojimo patirtys ................................................................................................................. 32

3.4.1. Veiksmai susidūrus su negalavimais ..................................................................................... 33

3.4.2. Vaistų vartojimo patirtys: motyvacijos ir žinių įvertinimas pagal modifikuotą Morisky skalę

(MMS) ............................................................................................................................................. 34

3.4.3. Vaistų informacijos šaltiniai ................................................................................................. 35

4. REZULTATŲ APTARIMAS ............................................................................................................ 37

5. IŠVADOS ........................................................................................................................................... 40

6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ................................................................................................. 41

7. LITERATŪROS SĄRAŠAS.............................................................................................................. 42

PRIEDAI ................................................................................................................................................ 45

4

SANTRAUKA

A. Lukaševičiaus magistro baigiamasis darbas. Namų ūkio vaistų krepšelio tyrimas ir vaistų

vartojimo patirties vertinimas. Mokslinės vadovės doc. dr. L. Kubilienė ir lekt. dr. J. Daukšienė.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Farmacijos fakultetas, Vaistų

technologijos ir socialinės farmacijos katedra, Kaunas 2014.

Tyrimo tikslas – įvertinti namų ūkio vaistų krepšelį ir vaistų vartojimo patirtis.

Tyrimo uždaviniai: įvertinti vaistų krepšelio vertę, nustatyti farmakoterapines grupes, vaistų

laikymo sąlygas, įvertinti vaistų tinkamumo terminus, vaistų utilizavimo įpročius bei nustatyti vaistų

vartojimo patirtis.

Metodai. Atliktas kiekybinis tyrimas: respondentams pateikta anketa sudaryta iš 34 klausimų.

Tyrime dalyvavo 148 respondentai. Respondentai buvo lankomi jų namuose: jiems pateikta pildymui

anketa, tyrėjas vaistų registracijos lape registravo turimus vaistus. Statistinė duomenų analizė atlikta,

naudojant statistinę programą IBM SPSS Statistics 20 versiją. Statistinių ryšių įvertinimui naudotas

susijusių požymių χ2

(chi kvadrato) kriterijus, laisvės laipsnių skaičius ir statistinis reikšmingumas (p).

Gautų duomenų tikrinimui pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo lygus 0,05.

Rezultatai. Vaistų krepšelio vidutinė vertė buvo 241,9 Lt. Vidutinė vieno vaisto kaina siekė

14,96 Lt. Įvertinus vaistų krepšelio sudėtį nustatyta, kad vaistų krepšelyje vidutiniškai buvo 16,2

vaisto. 70,25% visų vaistų sudarė nereceptiniai vaistai. Daugiausiai užregistruota kvėpavimo sistemą

veikiančių vaistų (24,57%), virškinimo traktą ir metabolizmą veikiančių vaistų (14,63%), nervų

sistemą veikiančių vaistų (13,87%), raumenų ir skeleto sistemą veikiančių vaistų (13,83%). Nustatytas

receptinių ir nereceptinių vaistų santykis – atitinkamai 1:2,36. Įvertinus vaistų laikymo sąlygas

nustatyta, kad 18,92% atvejų vaistai laikomi nesaugiai: 18,47% vaistų laikomi ne išorinėse pakuotėse,

28,16% vaistų laikomi be pakuotės lapelio. 10,11% vaistų tinkamumo terminas buvo pasibaigęs;

69,14% atvejų šie vaistai išmetami kartu su buitinėmis atliekomis. 20,9% namų ūkiuose vaistai laikomi

vaikams pasiekiamoje vietoje. Nustatyta, kad dažniausiai vaistus tiriamieji laiko virtuvėje (41,62%),

šiek tiek rečiau miegamajame kambaryje (31,35%). Vertinant vaistų vartojimo patirtis nustatyta, kad

susidūrus su negalavimais pacientai dažnai kreipiasi pagalbos į sveikatos apsaugos specialistus, tačiau

neretai vartoja vaistus savo nuožiūra. Vertinant asmenis sergančius lėtine liga nustatytas žemas

motyvacijos atsakingai vartoti vaistus, bet aukštas žinių, apie ilgalaikę vaistų vartojimo naudą, lygis.

Išvados. Įvertinta vaistų krepšelio vertė ir sudėtis. Dalis vaistų laikoma ir utilizuojama

netinkamai. Įvertintos vaistų vartojimo patirtis parodė sveikatos priežiūros specialistų svarbą vaistų

vartojime bei didėjančios savigydos tendencijas.

5

SUMMARY

Master thesis of A. Lukasevicius. Research on home medication cabinet and estimation of

drug use experience. Scientific supervisors doc. dr. L Kubiliene and lekt. dr. J Dauksiene. Lithuanian

University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Pharmacy, Department of Drug

Technology and Social Pharmacy. Kaunas 2014.

Objective: To evaluate home medication cabinet and to fix drug using experience.

Tasks: To evaluate home medication cabinet price, to set pharmacological groups, to estimate

drug storage, drug expiry date, to evaluate habits of expired drug utilization and to fix drug using

experience.

Methods: Was made a qualitative study: questionnaire with 34 questions were given for

respondents. Were 148 participants in study. They were visited in their homes: respondents filled in

the questionnaire and their home medication cabinet was inventoried. Statistical data analysis was

performed using the statistical software IBM SPSS Statistics 20 version. Statistical relationships were

used to estimate the relevant features χ2 (chi-square) test, degrees of freedom and statistical

significance (p). For received data verification chosen statistical significance level of 0.05.

Results: An average price of 241,9 Lt were estimated per home medication cabinet. 14,96 Lt

was at an average price of one drug package. A mean of 16,2 drug packages were identified per

household. Prescription medications accounted 70.25% of all drugs. The most frequently encountered

categories of registered medicines were respiratory system drugs (24.57%), alimentary tract and

metabolism drugs (14.63%), nervous system drugs (13.87%), musculo-skeletal system drugs (13.83%).

Ratio of prescription and non-prescription drug was 1:2.36. In 18.92% of the cases, the drug packages

were not stored safely: 18.47% were not stored in the original container, the package insert was

missing for 28.16% and 10.11% of the drugs were expired. 69.14% of cases expired medications are

disposed together with household waste. Medications were stored at place accessible to children in

20.9% of households. For the most part home medication cabinets were stored at the kitchen (41.62%)

or bedroom (31.35%). In fixing drug using experience were identified when respondents faced to

complaints they often resort to the help of healthcare professionals but many times were noted self-

medication. In estimating people who had chronic desease were identified low motivation to

responsible drug use, but high knowledge of long-term benefits of continued therapy.

Conclusions: A price and content of home medication cabinet were estimated. Part of the

drugs‘ were stored and utilized incorrect. Drug using experience showed importance of healthcare

professionals at drug use, also growing of self-medication.

6

SANTRUMPOS

ATC – anatominė terapinė cheminė vaistų klasifikacija (angl. Anatomical Therapeutic

Chemical Classification System)

BVP – bendras vidaus produktas (ang. gross domestic product)

MMS – modifikuota Morisky skalė (ang. Modified Morisky Scale)

NV – nereceptinis vaistas (non-prescription medication)

NVNU – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (ang.nonsteroidal antiinflammatory drugs)

RV – receptinis vaistas (ang. prescription medication)

VK – vaistų krepšelis (angl. medication cabinet)

VVP – vaistų vartojimo problemos (angl. drug-related problems)

7

SĄVOKOS

Išorinė pakuotė – pakuotė, į kurią įdėta vidinė pakuotė. [25]

Kompensuojamieji vaistiniai preparatai – vaistiniai preparatai, kurie įrašyti į

Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną ir kurių įsigijimo išlaidos ar jų dalis privalomuoju

sveikatos draudimu apdraustiems asmenims yra kompensuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo

fondo biudžeto lėšų. [25]

Pakuotės lapelis – vartotojui informuoti skirtas lapelis, pateikiamas kartu su vaistiniu

preparatu. [25]

Polifarmacija – trijų - penkių ar daugiau vaistų vartojimas vienu metu. [34]

Receptinis vaistinis preparatas – vaistinis preparatas, kurio priskyrimą šiai vaistinių

preparatų grupei patvirtina Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba arba Europos vaistų agentūra. [25]

Savigyda – tai negalavimų šalinimas ar lėtinių ligų prevencija tradiciniais, žoliniais bei kitais

nereceptiniais vaistais. [9]

Vaistų vartojimo problemos – veiksniai, nepageidaujamai veikiantys paciento gydymą

vaistais ir trukdantys pasiekti norimų gydymo rezultatų. [24]

Vidinė pakuotė – pakuotė ar kitokia talpyklė, tiesiogiai besiliečianti su vaistiniu preparatu.

[25]

8

ĮVADAS

Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, sveikatos apsaugai kasmet yra išleidžiama daugiau

nei 800 milijardų dolerių, ir ši suma nuolat didėja [39]. Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis,

per 2013 m. kompensuojamiems vaistams ir kitoms medicinos priemonėms įsigyti buvo išrašyta kiek

daugiau nei 12 mln. receptų, o jų kompensavimui išleista 701 mln. litų. Tyrimų duomenimis per metus

vien nereceptinių vaistų suvartojama už daugiau kaip 100 mln. Lt. Kokius vaistus vartoti pacientai

dažnai sprendžia patys, neįvertinę savigydos rizikos veiksnių [30]. Neatsakingas vaistų vartojimas

lemia polifarmacijos reiškinį, kuris apsunkina gydymo procesą ir didina šalutinių poveikių dažnį.

Tokiu atveju susiduriama su vaistų vartojimo problemomis (VVP), o šis reiškinys didina išlaidas

sveikatos apsaugai. Ypač jautri VVP yra pacientų, sergančių lėtinėmis ligomis, grupė, kuri vaistus

privalo vartoti nuolat. Taigi, gausus ir neatsakingas vaistų vartojimas – tampa aktualia problema.

Tikėtina, kad šie visi procesai turi įtakos namų ūkio vaistų krepšelio (VK) sudėčiai ir vaistų vartojimo

saugumui.

Norint plačiau nagrinėti šią problemą, tikslinga ištirti namų ūkio VK. Pirmiausia šis tyrimas

leistų įvertinti VK piniginę vertę – taip galėtume įvertinti išlaidas skirtas vaistams bei analizuoti

požymius nuo kurių jos priklauso. Įvertinus VK sudėtį ir nustačius farmakologines vaistų grupes,

galima nustatyti kokių grupių vaistai vyrauja VK, koks receptinių vaistų (RV) ir nereceptinių vaistų

(NV) santykis, kuris padėtų apibūdinti didėjančią savigydą. Tyrimo metu galima įvertinti vaistų

laikymo sąlygas bei nustatyti ar saugiai laikomi vaistai. Tokia patikra leistų įvertinti, ar VK nėra

pasibaigusio tinkamumo laiko vaistų bei kaip dažniausiai jie utilizuojami. Taip pat šis tyrimas padėtų

gauti papildomų žinių apie žmonių vaistų vartojimo įpročius.

Tenka konstatuoti, kad Lietuvoje stokojama tyrimų, apibūdinančių vaistų krepšelį, taip pat

paciento elgseną vartojant vaistus. Magistro darbe bus vertinama: vaistų krepšelio vertė, vaistų

krepšelio farmakologinių vaistų grupių sudėtis, receptinių ir nereceptinių vaistų santykis, vaistų

laikymo sąlygos, vaistų tinamumo terminai ir vaistų utilizavimas, vaistų vartojimo patirtys. Toks

tyrimas turėtų suteikti papildomų žinių net tik apie VK, bet ir apie tinkamą vaistų vartojimą, pagerintų

žinomumą apie tinkamą vaistų saugojimą.

9

DARBO TIKSLAS

Įvertinti namų ūkio vaistų krepšelį ir vaistų vartojimo patirtis.

DARBO UŽDAVINIAI

1. Nustatyti kokia yra namų ūkio vaistų krepšelio vertė.

2. Nustatyti vaistų krepšelio farmakologines vaistų grupes.

3. Įvertinti vaistų krepšelio receptinių ir nereceptinių vaistų santykį.

4. Patikrinti ar tinkamai saugojami vaistai.

5. Įvertinti vaistų tinkamumo terminus ir vaistų utilizavimo būdus.

6. Nustatyti vaistų vartojimo patirtis.

10

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Išlaidos sveikatos apsaugai pasaulyje ir Lietuvoje

Vertinant 2011 m. Ženevoje ”Pasaulinės vaistų situacijos” ataskaitą, matome, jog 2005/2006

m. visos farmacinės išlaidos siekė beveik 860 milijardų dolerių. Vieno gyventojo farmacinės išlaidos

per metus vidutiniškai siekė 155,4 $. Dideles pajamas gaunančios šalies gyventojo vidutiniškos

išlaidos buvo 434,7 $, o palyginimui mažas pajamas gaunančios šalies gyventojo – tik 7,7 $. 2006 m.

farmacinės išlaidos sudarė vidutiniškai 1,52% (nuo 0,30% iki 3,80%) nuo bendro vidaus produkto

(BVP) [39].

Tuo tarpu Lietuvoje, remiantis Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2011 m.

kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių (MPP) receptų buvo išrašyta 11,7 mln., o jų

kompensavimui išleista apie 621 mln. litų. Nuo 2002 m. išrašomų receptų skaičius stabiliai auga (2002

m. buvo išrašyta 8,8 mln. receptų). 2012 m. išlaidos vaistams ir MPP išaugo iki 661 mln. litų, o 2013

m. – iki 701 mln. litų. 1,17 mln. pacientų, t.y. 36,5 proc. – tiek visų Lietuvos gyventojų 2011 m.

vartojo kompensuojamuosius vaistus ir MPP [31, 30].

Taip pat Lietuvoje buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo nustatytos išlaidos sveikatai.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2008 m. vidutinės vartojimo išlaidos sveikatai vienam

namų ūkio nariui per mėnesį Lietuvos respublikoje buvo 39,9 Lt. Išsidėstymas pagal regionus: Alytaus

apskrityje – 40 Lt; Kauno apsk. – 41,8 Lt; Klaipėdos apsk. – 32,7 Lt; Marijampolės apsk. – 29,8 Lt;

Panevėžio apsk. – 42,7 Lt; Šiaulių apsk. – 39,7 Lt; Tauragės apsk. – 30,7 Lt; Telšių apsk. – 39,4 Lt;

Utenos apsk. – 24,3 Lt; Vilniaus apsk. – 44,1 Lt [26].

1.2. Savigydos rizika

Viena didžiausių problemų dėl kurios kyla išlaidos vaistams yra savigyda. Savigyda, tai

negalavimų šalinimas ar lėtinių ligų prevencija tradiciniais, žoliniais bei kitais nereceptiniais vaistais

[9]. Savigyda būdinga visų socialinių ir ekonominių grupių atstovams [13]. Dažniausiai nereceptiniais

vaistais gydomi karščiavimas, viduriavimas, perštinti gerklė, nedidelės bakterinės infekcijos, svorio

kontrolė, peršalimas, vidurių užkietėjimas, egzema, padidėjęs cholesterolis, artritiniai, dantų ir galvos

skausmai, spuogai, smulkūs įpjovimai, dermatitas, priklausomybė nuo rūkymo, priešmenstruacinio

sindromo simptomai, šienligė, alerginis konjugtyvitas, nemiga, nevirškinimas, rėmuo, nuplikimas,

erekcijos sutrikimai. Tarp šių ligų pasitaiko ir tokių, kurioms neužtenka vien tik medikamentinio

11

gydymo, tačiau reikia keisti gyvenimo būdą (pvz., svorio kontrolė ar bandymas gydytis priklausomybę

nuo rūkymo) [1, 40]. Dėl gausaus nereceptinių vaistų kiekio bei asortimento, pacientams ne visada

pakanka kompetencijos išsirinkti jiems tinkamiausią vaistą [9].

Pasak daugelio specialistų savigyda turi savo privalumų bei trūkumų. Teigiamai vertinama tik

tinkama savigyda, t.y. atsakingas nereceptinių vaistinių preparatų vartojimas remiantis ir vadovaujantis

patvirtintomis vaistų indikacijomis bei vaistų vartojimo nuorodomis [19, 20]. Tinkamai savarankiškai

vartojant vaistus galima sėkmingai pašalinti simptomus ir negalavimus, dėl kurių nereikia kreiptis į

gydytoją. Taip yra ugdomas pacientų savarankiškumas priimant sprendimus dėl lengvų negalavimų bei

susirgimų bei taupomos sveikatos priežiūrai skirtos išlaidos susijusios su valstybės finansuojamomis

programomis; taip pat didėja vaistų prieinamumas nuošaliau gyvenantiems gyventojams. Tačiau

neatsakingas savarankiškas vaisto vartojimas gali ne tik nepadėti išvengti negalavimo, bet ir sukelti

rimtų nepageidaujamų reakcijų, kurios padidina sveikatos priežiūrai skirtas išlaidas. Susiduriama su

tokiomis problemomis kaip per didelės preparato dozės, per ilgas arba per trumpas preparato vartojimo

laikas, sąveikos su kitais vaistais bei polifarmacija. Polifarmacija ypatingai aktuali problema tarp

vyresnio amžiaus žmonių [19, 23]. Be to, savarankiškai besigydant nereceptiniais vaistais atsiranda

pavojus per vėlai nustatyti pavojingas ligas. Pacientas norėdamas gydytis savarankiškai turėtų tinkamai

atpažinti gydomus simptomus bei įvertinti ar jo turimų žinių pakanks gydytis savarankiškai. Įsigijus ir

vartojant nereceptinį vaistą pacientas privalo laikytis vaisto pakuotės lapelio nuorodų. Jeigu pacientas

abejoja ar jam kyla neaiškumų – privaloma kreiptis į gydytoją arba vaistininką, kurie galės tinkamai

įvertinti simptomus bei nustatyti tinkamą gydymą [38].

2009 m. Higienos institute buvo atliktas tyrimas, siekiant nustatyti savigydos antibiotikais

mastą ir ypatumus Lietuvoje. Tyrimo metu nustatyta, jog beveik pusė apklausoje dalyvavusių

respondentų bent kartą per metus vartojo antibiotikus. Jų dažniau griebiasi moterys nei vyrai (vyrai

47%, moterys 62,7%). Beveik pusė apklaustųjų prisipažino, kad antibiotikais gydėsi patys. Higienos

instituto duomenimis, nors antibiotikai yra receptiniai vaistai, net 85% respondentų teigė jų įsigiję

vaistinėse be recepto [17]. Savigyda antibiotikais taip pat buvo vertinama ir 2003 m. atlikus europinį

savigydos tyrimą. Šio tyrimo metu nustatyta, jog net 22% Lietuvos gyventojų patys gydosi

antibiotikais – svarbu, kad tai buvo didžiausias savigydos rodiklis tarp visų 19 tyrime dalyvavusių

šalių [2].

Kitas tyrimas buvo atliktas Rusijoje. Šio tyrimo tikslas buvo inventorizuoti antimikrobinių

preparatų atsargas namų ūkio vaistinėlėse. Devyniose Rusijos miestuose gydytojai aplankė 900 šeimų.

Buvo nustatyta, kad 83,6% šeimų turėjo sisteminio poveikio antibiotikų. Gauti duomenys parodė, kad

net 86,2% (1990 iš 2309) atvejų antibiotikai buvo naudojami be gydytojo rekomendacijos. Dažniausiai

pacientų nurodomos indikacijos buvo: peršalimas (12,3%), kosulys (11,8%), virškinamojo trakto

sutrikimai (11,3%), karščiavimas (9%) ir gerklės skausmas (6,8%); rečiau – uždegiminės reakcijos,

12

galvos skausmas, pilvo skausmas, dizurija, gripo profilaktika, kepenų ligos ir konjugtyvitas. Toks

didelis antibiotikų vartojimo mastas, gydantis savarankiškai, parodo, kad Rusijoje stokojama

bendradarbiavimo tarp pacientų ir gydytojų [32].

Apibendrinant savigydos reiškinio riziką reikėtų pabrėžti, kad tinkama savigyda yra naudinga,

tačiau tam reikia kelių sąlygų: atsakingo nereceptinių vaistų pasirinkimo, atsakingo šių vaistų

vartojimo pagal nustatytas indikacijas, racionalaus paciento vertinimo ar jam užtenka žinių apie tam

tikrus simptomus ir sau nusistatytą gydymą ir, svarbiausia, iškilus bent kokiems neaiškumams,

motyvacijos kreiptis į gydytoją ar vaistininką.

1.3. Polifarmacija

Dėl pasaulyje didėjančios savigydos kyla problemų susijusių su vaistų vartojimu. Viena

didžiausių tokių problemų yra polifarmacija. Dažniausiai ši problema pasitaiko tarp vyresnio amžiaus

pacientų.

Remiantis amerikiečių statistika, žmonių grupė, kurios amžius yra didesnis nei 65 metai – yra

viena iš sparčiausiai augančių amžiaus grupių JAV. 2005 m. šioje grupėje buvo 27 mln. žmonių [12].

Daugelis vyresnio amžiaus žmonių turi daug sveikatos sutrikimų, pvz.: hipertenzija, artritas, širdies

ligos, vėžys, diabetas ir kt; visos šios ir kitos ligos reikalauja didesnio kiekio vaistų ir atitinkamo

gydymo [16]. Trijų – penkių ar daugiau (skirtingi šaltiniai nurodo skirtingus duomenis) vaistų

vartojimas vienu metu dažnai apibrėžiamas kaip polifarmacija. Kiti apibrėžimai polifarmacija

apibūdina kaip kliniškai netinkamą vaistų vartojimą. Polifarmacija taip pat yra įvardinama kaip dviejų

ar daugiau medikamentų vartojimas vienu metu gydyti tai pačiai ligai. Taigi, nors terminas

polifarmacija jau naudojamas ne vieną dešimtmetį – tikslaus jo apibrėžimo nėra [14, 34].

Kuo didesnį vaistų skaičių vartoja pacientas – tuo didesnė tikimybė, kad pacientui pasireikš

šalutiniai poveikiai sukelti vaistų sąveikos. Remiantis JAV atliktu tyrimu apskaičiuota, kad jeigu

pacientas vartoja 2 vaistus – galima vaistų sąveikos tikimybė esti 13%; jeigu pacientas vartoja 5

vaistus, vaistų sąveikos tikimybė didėja iki 40%, o vartojant 7 ir daugiau vaistų vienu metu – tikimybė,

kad nepageidaujamos reakcijos pasireikš dėl vaistų sąveikos, yra net 80% [6]. Nepageidaujamų

reakcijų tikimybė dar labiau didėja vyresnio amžiaus žmonėms (>65m.). Šių pacientų yra sulėtėjusi

medžiagų apykaita – vaistai pasisavina lėčiau dėl sumažėjusios kepenų ir inkstų funkcijos [15]. Kito

tyrimo atlikto JAV metu nustatyta, kad vyresnio amžiaus pacientams tikimybė, jog įvyks vaistų

sąveika yra 25% [3]. Svarbu, kad vaistų sąveikos gali pasireikšti ir labai jauniems pacientams (

13

Tiriant polifarmacijos reiškinį Norvegijoje buvo atliktas tyrimas norint nustatyti kaip tam

tikras vaistų skaičius įtakoja VVP skaičių. Tyrimas buvo atliekamas penkiose ligoninėse (šešiuose

vidaus ligų skyriuose ir dviejuose reaumatologijos skyriuose). Pacientai buvo nuosekliai stebimi ir

ypatingas dėmesis buvo kreiptas į problemas sukeltas vaistų. Iš 827 pacientų beveik pusė (47%) iki

hospitalizacijos vienu metu vartojo penkis ar daugiau vaistų – pirmoji pacientų grupė. Kita dalis

hospitalizuotų pacientų (53%) vartojo mažiau nei penkis vaistus vienu metu – antroji pacientų grupė.

Paleidus namo, pirmos grupės pacientams buvo nurodyta vartoti vidutiniškai 4,1 vaisto, o antros

grupės pacientams – vidutiniškai 3,9 vaisto. Abiejų grupių pacientai buvo stebėti namuose. Nustatytas

VVP skaičius buvo panašus abiejuose stebėtuose pacientų grupėse. VVP skaičius tiesiogiai didėjo

didėjant vartojamų vaistų skaičiui. Taigi nustatyta, kad vienas papildomai vartojamas vaistas sukelia

vidutiniškai 8,6% daugiau su vaistais susijusių problemų [34].

Remiantis 2007 m. atlikta apžvalga buvo nustatyta, kad polifarmacijos reiškinys vis didėja ir

turi didelę įtaką sergamumui bei mirtingumui. 2005 m. JAV atliktame tyrime buvo nustatoma trijų

rodiklių – polifarmacijos, vaistų tarpusavio sąveikos bei netinkamo vaistų vartojimo – įtaka

mirtingumui. Įrodyta, kad polifarmacijos (tyrime polifarmacija apibrėžta reiškiniu kai vartojama

daugiau nei 4 vaistus vienu metu) reiškinys turi statistiškai reikšmingą įtaką mirtingumui [11]. 2007 m.

atliktoje apžvalgoje buvo įrodyta, kad yra būtina mažinti polifarmaciją, ypač tarp vyresnio amžiaus

pacientų. Sveikatos priežiūros specialistai turėtų žinoti ir įvertinti kiekvieno vaisto vartojimo riziką,

nustatyti racionalų gydymą ir stengtis užkirsti kelią daugybės vaistų vartojimui vienu metu [16].

1.4. Vaistų vartojimo problemos ir vaistų vartojimo patirtys

Pacientų vaistų vartojimo įpročiai – dar vienas svarbus požymis kalbant apie problemas

sukeltas gausaus vaistų vartojimo. Tiksli vaisto dozė, tikslus vaisto vartojimas, informacija apie

vartojamą vaistą, jo galimus šalutinius poveikius bei kontraindikacijas – tai svarbiausios žinios, kurias

privalo žinoti pacientas. Turint šias žinias pacientas gali ugdyti teisingus įpročius vartojant vaistus.

Todėl svarbu visuomenėje ugdyti pacientus, turinčius atsakingą požiūrį į vaistų vartojimą.

Atsakingas vaistų vartojimas svarbus dėl gausaus medikamentų vartojimo. 2009 m. Lietuvoje

buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo įvertinti vaistų vartojimo nurodymų laikymąsi tarp vaistinės

pacientų bei išanalizuoti atsakingo požiūrio į vaistų vartojimo ir jų saugojimo namie skirtumus tarp

lyčių. Tyrimo metu respondentai nurodė vartoję nuo 0 iki 5 vaistų kiekvieną dieną. Pusė respondentų

(50,62%) nurodė, kad jie kiekvieną dieną vartoja bent vieną vaistą, o likusi pusė (49,38%) nurodė, kad

yra vaistų vartotojai pagal atsiradusį poreikį (vartoja vaistus tik kai suserga, nevartoja jų kasdieną).

Gauti rezultatai tarp lyčių praktiškai nesiskyrė: 52,13% moterų nurodė vartojančios vaistus kiekvieną

14

dieną, 46,66% iš visų tiriamųjų vyrų taip pat. Taip pat anketoje buvo užduoti klausimai apie atsakingą

vaistų vartojimą, vaistų vartojimo įpročius. Pagal šiuos klausimus respondentai buvo skirstomi į dvi

grupes – „atsakingai vartojantys vaistus“ ir „neatsakingai vartojantys vaistus“. „Neatsakingai

vartojančių vaistus“ grupė buvo išskaidyta į „iš dalies neatsakingai vartojančius vaistus“ ir „visiškai

neatsakingai vartojančius vaistus“. Rezultatai parodė, kad 63,58% respondentų atsakingai vartoja

vaistus. Kiti 36,42% vaistus vartoja neatsakingai (32,10% – iš dalies neatsakingai, 4,32% – visiškai

neatsakingai) [8].

Nuo tinkamo vaisto vartojimo dažnai priklauso jo veiksmingumas. Esant priešingai situacijai

– dažnai gali atsirasti VVP. 2006 m. Lietuvoje buvo atliktas „Vaistų vartojimo problemų tyrimas

Lietuvos vaistinėse“. Šio tyrimo tikslai buvo nustatyti kaip VVP sprendžia farmacijos specialistai bei

kokios vaistų grupės dažniausiai jas sukelia. Anketoje buvo išskirtos septynios VVP grupės bei

galimos jų priežastys: 1 – papildomo vaisto, 2 – nereikalingo vaisto, 3 – netinkamo vaisto, 4 – per

maža vaisto dozė, 5 – nepageidaujama reakcija į vaistą, 6 – per didelė vaisto dozė, 7 – nurodymų

nesilaikymas vartojant vaistus. Nustatyta, jog dažniausia yra papildomo vaisto skyrimo problema

(52,03%), dažna – nurodymų nesilaikymo problema (30,56%). Tarp rečiausiai pasitaikančių problemų

– per didelės vaisto dozės skyrimas (3,0%) bei per mažos vaisto dozės skyrimo problemos (9,46%).

Remiantis tyrimo duomenimis nustatyta, kad VVP sprendžiamos nevienodai – 62,6% farmacijos

specialistų nurodė patys sprendžiantys šias problemas. Tarp labiausiai sprendžiamų VVP – nurodymų

nesilaikymo (72,5%) ir papildomo vaisto skyrimo (66,5%) problemos. Taip pat buvo nustatytos vaistų

grupės, kurias vartojant dažniausiai kyla VVP: antibiotikai (28,36%), nesteroidiniai vaistai nuo

uždegimo (NVNU) (17,90%), antihipertenziniai vaistai (16,42%). Tarp šių grupių buvo išskirti vaistai,

kuriuos vartojant dažniausiai nustatomos VVP – tai diklofenakas (38,5%), amoksiciklinas (18,7%),

aspirinas (13,2%) [24].

Vertinant VVP, svarbu įvertinti pacientus, kurie vartoja vaistus nuolat. Viena iš tokių pacientų

grupių yra žmonės sergantys lėtinėmis ligomis.

Modifikuota Morisky skalė (MMS) buvo sukurta įvertinti pacientams, kurie serga lėtine liga

ir vaistus vartoja nuolat. Ši skalė puikiai tinka norint prognozuoti ir įvertinti paciento atsakingumą

vartojant vaistus, taip pat šio vartojimo rezultatus bei paciento motyvaciją vartoti vaistus atsakingai.

MMS pateikta 1 lentelėje. Į visus klausimus pacientas gali atsakyti tik „Taip“ arba „Ne“.

MMS 1, 2 ir 6 klausimai matuoja užmaršumą ir neatsargumą vartojant vaistus. Šie rodikliai

parodo pacientų motyvaciją (arba jos nebuvimą) atsakingai vartoti vaistus. 3, 4 ir 5 klausimai matuoja

pacientų žinias apie ilgalaikio gydymo privalumus tęsiant gydymą (jeigu jie nutraukia vaistų

vartojimą). Šie rodikliai parodo pacientų žinias (arba jų trūkumą) apie ilgalaikę vaistų vartojimo

naudą.

15

1 lentelė. Modifikuota Morisky skalė (MMS)

Klausimas Motyvacija Žinios

1. Ar kada nors pamirštate išgerti savo vaistus? Taip (0) Ne (1)

2. Ar atsakingai vartojate savo vaistus? Taip (0) Ne (1)

3. Kai pasijaučiate geriau, ar nutraukiate vaistų

vartojimą? Taip (0) Ne (1)

4. Kai pasijaučiate blogiau, ar nutraukiate vaistų

vartojimą? Taip (0) Ne (1)

5. Ar žinote, vartojamų vaistų, ilgalaikę naudą, kurią

jums pasakė jūsų gydytojas ar vaistininkas? Taip (1) Ne (0)

6. Ar kartais pamirštate išsirašyti savo kompensuojamus

vaistus? Taip (0) Ne (1)

Skliausteliuose prie atsakymų „Taip“ arba „Ne“ pateikti balai, kuriuos gauna pacientas

pasirinkdamas atsakymą

„Motyvacijos“ skiltyje kiekvienas atsakymas „Ne“ vertinamas 1 balu, o „Taip – 0 balu.

Tokiu būdu galimas balų spektras nuo 0 iki 3. Jeigu pacientas surenka 0 arba 1 balą, jo motyvacija

vertinama kaip žema. Jeigu pacientas surenka „Motyvacijos“ skiltyje daugiau nei 1 balą – jo

motyvacija vertinama kaip aukšta.

„Žinių“ skiltyje 3 ir 4 klausimų atsakymai „Taip“ vertinami 0 balu, o „Ne“ – 1 balu. 5

klausimo atsakymas „Taip“ vertinamas 1 balu, o „Ne“ – 0 balu. Tokiu būdu galimas balų spektras nuo

0 iki 3. Jeigu pacientas „Žinių“ skiltyje surenka 0 arba 1 balą – jo žinios vertinamos kaip

nepakankamos. Surinkus daugiau nei 1 balą šioje skiltyje – paciento žinios vertinamos kaip

pakankamos.

Pritaikant MMS galima įvertinti paciento motyvaciją bei turimas žinias vartojant vaistus ilgą

laiką. Ši skalė taikoma pacientams sergantiems lėtine liga, vartojantiems vaistus nuolat [7].

1.5. Vaistų laikymo sąlygos

Sergant lėtine liga vaistus reikia vartoti nuolat, todėl reikiamų vaistų visada turi būti namuose.

Taip pat vartojant vaistus trumpalaikiam gydymui, dažnai jų įsigyjamas kiekis viršija kiekį, skirtą

gydymo kursui – taigi lieka nesuvartotų vaistų. Dažnai vaistai laikomi namuose atsargai. Namuose

saugomi vaistai bendrai apibrėžiami kaip namų vaistų krepšelis. VK sudaro tiek receptiniai, tiek

nereceptiniai vaistiniai preparatai. Namų VK dažniausiai turi savo nuolatinę saugojimo vietą. Svarbu,

kad vaistų krepšelis būtų laikomas saugiomis sąlygomis. Saugus vaistų laikymas svarbus ne tik vaisto

efektyvumo užtikrinimui, bet ir sumažina apsinuodijimų riziką (ypač šeimose, kurios augina

mažamečius vaikus) [33].

16

Vertinant saugų vaistų laikymą, reikėtų pabrėžti, kad vaistų gamyba, pervežimas, laikymas

sandėlyje ar vaistinėje – visi šie procesai yra reglamentuoti pagal Geros platinimo praktikos (GPP) ir

Geros vaistinių praktikos (GVP) principus ir reikalavimus. Kiekvienoje stadijoje vaistas turi būti

laikomas pagal gamintojo bei kitose norminiuose dokumentuose nurodytas sąlygas. Tuo tarpu vaistą

išdavus pacientui – kontrolė pasibaigia – tada pacientas tampa pats atsakingas už vaisto laikymą.

Tinkamai vaistai turėtų būti laikomi išorinėse pakuotėse, apsaugoti nuo šviesos. Taip pat

svarbi oro temperatūra bei drėgmė. Ant kiekienos vaisto išorinės pakuotės yra nurodyta kokioje

temperatūroje jis turi būti laikomas. Dažniausiai vaistai turėtų būti laikomi temperatūroje iki 25° C,

rečiau – nuo 2 iki 8° C. Oro drėgmė turėtų siekti 40-60%. Įvertinus šias sąlygas, vaistai turėtų būti

saugomi bet kurioje gyvenamosios vietos dalyje išskyrus vonią – kur dažniausiai būna didesnė drėgmė

bei virtuvę – kur dažniausiai būna aukštesnė temperatūra.

Derėtų nepamiršti, kad vaistai privalomi laikyti vaikams nepasiekiamoje vietoje.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kai kurių vaistų galiojimas sumažėja juos pradėjus vartoti

(pvz.: mikstūros, akių lašai). Todėl svarbu perskaityti vaisto pakuotės lapelį ir žinoti tiksliai kaip

vaistas turi būti saugomas.

Reglamentuoto vaistų tikrinimo periodiškumo nėra, tačiau vaistų galiojimas turi būti

tikrinamas tokiu dažnumu, kad būtų išvengta pasibaigusio tinkamumo termino vaistų vartojimo.

Pasibaigusio galiojimo vaistai turėtų būti priduodami į visuomenės vaistines. Farmacijos įstatyme

nurodyta, kad visuomenės vaistinės privalo iš gyventojų nemokamai priimti naikintinus vaistinius

preparatus [25].

1.6. Namų ūkio vaistų krepšelio tyrimai

Lietuvoje buvo atliktas tyrimas vertinant VK sudėtį, jo vertę bei laikymo sąlygas. 2013 m.

atlikto tyrimo „Lietuvos sveikatos mokslų universiteto farmacijos fakulteto studentų šeimų namų

vaistinėlių sudėtis ir savigydos ypatybės“ pagrindiniai tikslai buvo įvertinti farmacijos fakulteto

studentų šeimų namų VK turinį ir jo panaudojimo ypatumus savigydai. Apklausti buvo 182 farmacijos

specialybės studentai: 88 pirmakursiai ir 94 penktakursiai. Nustatytas skirtumas tarp pirmo ir penkto

kurso farmacijos studentų šeimų – vyresni studentai dažniau būna atsakingi už VK. Toliau tyrime buvo

vertinamas vaistų laikymas, kuris beveik nesiskyrė tarp skirtingų kursų studentų. Patikrinus vaistų

galiojimus buvo nustatyta, kad pirmakursių šeimų VK yra 15,91% vaistų su pasibaigusiu galiojimu.

Tuo tarpu penktakursių šeimų VK buvo rasta beveik dvigubai daugiau vaistų su pasibaigusiu galiojimu

– 29,79%. Išanalizavus duomenis buvo pastebėta, kad šeimų, kurios vaistus laiko išorinėse pakuotėse,

VK daug rečiau pasitaiko pasibaigusio galiojimo vaistų. Šis faktas įrodo atsakingo vaistų laikymo

17

pranašumą. Nustatant VK laikymo vietą pirmo kurso studentai nurodė, kad pusę atvejų (50,00%) VK

laikomas virtuvėje, 32,95% atvejų – miegamajame. Panašūs duomenys gauti ir tiriant penktakursių

šeimų VK laikymo vietą. Tiriant VK sudėtį buvo nustatomi receptinių ir nereceptinių vaistų kiekiai

VK: pirmakursių šeimų VK yra 1:3, o penktakursių šeimų VK 1:2,5 receptinių ir nereceptinių vaistų

santykis. Šiame tyrime dalyvavę studentai turėjo įvertinti savo šeimos VK vertę. Tiek pirmo, tiek

penkto kurso farmacijos fakulteto studentai dažniausiai savo VK įvertino >200 Lt vertės, rečiausiai

20–50 Lt (I kurso – 6,82%, V kurso – 7,45%) [36].

2012 m. Prancūzijoje buvo atliktas namų VK tyrimas, kurio metu buvo apklaustos 207

prancūzų šeimos. Asmenys šeimoje atsakingi už vaistus teigė, jog 95,7% (n=198) šeimų turi namuose

VK su vaistais. Nustatyta, kad beveik 2/3 (63,3%) atvejų šeimose už vaistus yra atsakinga moteris.

Atstovaujamų šeimų nariai buvo 40–64 m. amžiaus (56,5%, n=117), 65-79 m. amžiaus (23,2%,

n=48), 80 m. ir vyresni – 3% (n=9). Šeimos narių vidurkis siekė 2,6 nario (nuo 1 iki 8) namų ūkiui.

Vidutiniškai 19,8 (nuo 2 iki 38) vaisto buvo užregistruota viename VK. Įdomus faktas tai, jog moterų

namuose buvo nustatyta daugiau vaistų – 13,9 vaisto vidutiniškai; palyginimui vyrų namuose nustatyta

vidutiniškai tik 9 vaistai. Tyrime nustatyta, jog 28,4% aptiktų buvo pasibaigusio galiojimo vaistų. Taip

pat prancūzų tyrėjai nustatė VK kokybinę sudėtį. Jie skaičiavo vaistus esančius VK pagal ATC

klasifikaciją. Vidutiniškai prancūzų namų VK nustatyta 5,6 (nuo 3 iki 7) skirtingų vaistų grupių (pagal

ATC klasifikaciją). Dažniausiai sutinkami vaistai buvo V klasės (įvairūs) – jie buvo nustatyti 80,7%

visų tirtų VK bei A klasės (virškinimą ir metabolizmą veikiantys) – 72,5% VK. Taip pat dažnai

sutinkami vaistai buvo M klasės (kaulų ir raumenų sistemą veikiantys) – 71,5% VK, D klasės

(dermatologiniai preparatai) – 71% VK, R klasės (kvėpavimo sistemą veikiantys) – 66,7% visų tirtų

VK. Rečiausiai sutinkamų vaistų grupės buvo P klasės (antiparazitiniai vaistai) – 5,3% VK, L klasės

(antinavikiniai ir imunomoduliatoriai) – 1,4% VK bei Q klasės (veterinariniai vaistai) – jų VK nebuvo

aptikta visiškai. Tiriant vaistų laikymo vietas buvo nustatyta, jog vaistai 90,3% atvejų laikomi vienoje

vietoje. Likusiais 9,7% atvejais vaistai buvo laikomi dviejuose vietose. Pusė atvejų (52,2%) vaistai

buvo laikomi vonios kambaryje. Rečiau buvo laikomi virtuvėje – 22,7% atvejų. Taip pat vaistai buvo

laikomi šeimos miegamajame, prieškambaryje, sandėliuke bei tualete be vonios.

Šis prancūzų tyrimas parodė, kad Prancūzijoje yra vartojama daug vaistų, susiduriama su

neracionaliu jų vartojimu bei dažnai netinkamu saugojimu. Prancūzų tyrėjai akcentuoja svarbų

vaistininko, kaip specialisto, mokančio pacientus racionaliai vartoti vaistus, vaidmenį sveikatos

apsaugos sistemoje [5].

Kitas namų ūkio VK tyrimas buvo atliktas 2008 m. Belgijoje. Pagrindinis tyrėjų tikslas buvo

įvertinti vaistų laikymo sąlygas bei įvertinti savigydos reiškinio paplitimą visuomenėje. Šio tyrimo

metu buvo apklausti 288 pacientai iš 72-jų visuomeninių vaistinių. Apklausos metu farmacijos

studentai lankėsi pacientų namuose. Apklaustųjų amžius buvo nuo 18 iki 80-ties metų. Šio tyrimo

18

metu buvo nustatyta, kad dažniausiai vaistai buvo laikomi vienoje vietoje (92,4%) ir vėsioje bei

sausoje vietoje (89,5%). 14,6% namų ūkių bent vienas vaistas, kuris privalo būti laikomas žemoje

temperatūroje, tačiau nebuvo laikomas šaldytuve. Vertinant vaistų laikymo saugumą, buvo nustatyta,

kad vaistai saugomi saugiai 33,0% namų ūkių, nepriklausomai nuo šeimos sudėties (vaikai, žmonės su

demencija). Šio tyrimo metu buvo nustatyta, kad VK sudaro 34% RV ir 66% – NV. Dažniausiai buvo

aptinkami kvėpavimo sistemą veikiantys vaistai (13,5%) (iš jų nosies gleivinės paburkimą mažinantys

5,5%; atsikosėjimą lengvinantys bei kosulį slopinantys (34% dekstrometorfanas, 27% kodeino

dariniai) – 5,3%; gerklę veikiantys – 2,7%). Rečiau nervų sistemą veikiantys vaistai 11,2% (iš jų

neopioidiniai analgetikai (7,2%) (acetaminofenas (59%) ir aspirinas (20%); antipsichoziniai vaistai

(2,6%)). Toliau pagal dažnumą sekė raumenų ir skeleto sistemą veikiantys vaistai (9,5%) (iš jų NVNU

(ibuprofenas (39%), diklofenakas (18%), piroksikamas (15%) ir naproksenas (10%) – 6,9%; vaistai

skirti raumenų ir skeleto sistemos skausmui mažinti (2,6%)).

Taip pat ištirta, kad daugiau nei trečdalis (35,2%) vaistų buvo laikomi netinkamai: 21% vaistų

galiojimas buvo pasibaigęs, 9% nesaugomi originalioje pakuotėje, 18% trūko informacinio lapelio.

Buvo pastebėta tendencija, jog savigydos reiškinys mažėjo didėjant pacientų amžiui. Amžiaus grupėje

tarp 18-40 metų pacientų buvo nustatyta, kad savarankiškai gydosi 60% pacientų, o amžiaus grupėse

41-55 metų, 56-70 metų ir virš 70 metų savarankiškai besigydančių buvo 57%, 48% ir 36%

atitinkamai [10].

Kitame atliktame tyrime Irane buvo įvertinti 512 namų ūkių VK. Vidutinis šeimos narių

kiekis buvo 4,3 nario vienai šeimai. Irane, kaip ir Prancūzijoje, namuose moterys buvo dažniau

atsakingos už vaistus – 58,1%. Iraniečių namų VK buvo nustatomos vienetinės dozės bei vaistų

pakuotės. Vidutiniškai buvo nustatyta 198,6 vienetinės dozės ir 20,1 vaistų pakuotės viename VK

atitinkamai. Taip pat iraniečių tyrėjai nustatė, kad tik penktadalis (20,5%) vaistų yra naudojami, likusi

dalis (79,5%) yra nenaudojami tuo metu, o tik saugomi namų VK. 21,7% nustatytų vaistų buvo

pasibaigusio galiojimo laiko. Net 17,1% vaistų apskritai buvo be aiškaus galiojimo laiko. Tai rodo, kad

vaistai Irane neatitinka Europos ir kitų išsivysčiusių šalių normų. Iraniečiai ne tik nustatė vidutinę

vieno vaisto kainą, kuri siekė 6,4 $, bet ir suskaičiavo, kad 38,8% iš vaistų turimų namų vaistinėlėje

yra nereikalingi. Tai yra 7,8 iš 20,1 vaistų laikomų VK yra nereikalingi ir šių vaistų vertė vidutiniškai

siekia apie 50 $. Daugiausiai užregistruoti preparatai iraniečių VK buvo centrinės nervų sistemos

preparatai – 23,7%, priešinfekciniai preparatai – 13,6%, virškinimo sutrikimus veikiantys – 13,1% bei

širdies ir kraujagyslių veiklą veikiantys – 13,0%. Tarp rečiausiai sutinkamų vaistų buvo akių preparatai

– 0,5%, imunosupresantai – 0,3%, ausies, nosies ir ryklės preparatai – 0,1%, anestetikų nebuvo

užregistruota. Vaistų laikymo vieta taip pat skyrėsi nuo įprastinių – nustatytų Europos šalyse. Beveik

pusė vaistų buvo laikomi tik šaldytuve – 43,8% atvejų. Taip pat vaistai buvo laikomi šaldytuve ir

virtuvės spintelėje – 14,5% atvejų; šaldytuve ir valgomajame arba miegamajame – 13,5% atvejų; tik

19

valgomajame arba vonioje vaistai buvo laikomi 8,8% atvejais ir tik virtuvės spintelėje – 7% atvejų.

Iraniečių tyrimo rezultatai parodė, kad šalies namų ūkio VK sudėtis kiekybiškai yra panaši į Europos

šalių, tačiau kokybiškai skiriasi. Taip pat skiriasi vaistų laikymo vietos. Tyrimo autoriai atkreipia

dėmesį į nereikalingų vaistų laikymą namų VK ir skatina politikus bei tarptautines organizacijas imtis

veiksmų, kurie leistų mažinti išlaidas skiriamas sveikatos apsaugai [35].

Panašų tyrimą 1998 m. atliko Geziro universiteto (Sudanas) farmacijos fakulteto paskutinio

kurso studentai – jie tyrė sudaniečių vaistų saugojimo ir utilizavimo įpročius. Studentai atliko

apklausą, kurioje klausė šeimoje už vaistus atsakingo asmens; kaip ir kur saugomi namuose vaistai;

kaip ilgai saugomi vaistai; kai kas nors iš šeimos narių suserga ar yra kreipiamasi į gydytoją ar yra

gydomasi namie turimais vaistais; ar laikomasi gydytojo nurodytų dozių; ar keičiamasi vaistais su

giminaičiais, kaimynais ar draugais. Iš viso sudaniečiai apklausė 469 namų ūkius įvairiuose Sudano

vietose. Bent vienas vaistas buvo aptiktas 97,7% namų ūkių VK ir vidutiniškai 4,4 (nuo 0 iki 18) vaisto

pakuotės buvo užregistruotos kiekviename VK. Apklausos metu buvo nustatyta, jog 46,9%

respondentų vartoja namie turimus vaistus prieš apsilankant pas gydytoją. Gydytojo nustatytos dozės

laikėsi 71,2% sudaniečių, likusieji 28,8% – vartojo vaistą nesilaikydami gydytojo nurodymų. Net

59,3% tiriamųjų nurodė, jog keičiasi vaistais su savo artimaisiais, draugais ir kaimynais. Šis reiškinys

nėra būdingas europiečiams ir niekur nebuvo minimas tyrimuose atliktuose Europoje. Ištyrus namų

ūkio VK pagal farmakologines grupes buvo nustatyta, jog dažniausiai sutinkami vaistai yra antibiotikai

(22%), analgetikai (11,8%) ir antimaliariniai vaistai (10,4%). Dažniausiai sutinkamos vaistų formos

buvo tabletės – beveik pusė visų nustatytų vaistų (44%) ir sirupai – 35%. Rečiausiai sutinkamos buvo

žvakutės – tik 0,6%. Sudano studentai nustatė, kad tik 15,2% vaistų buvo su pasibaigusiu galiojimo

laiku, lyginant su kitų šalių tyrimais, tai geras rodiklis [21].

Tuo tarpu Ispanijoje jau buvo atlikti du panašūs tyrimai tiriant antibiotikų laikymą namų ūkių

VK. Pirmasis atliktas 1997 m., antrasis – praėjus beveik dešimtmečiui po pirmojo – 2006 m. Abu

tyrimai buvo atliekami skambinant atsitiktinai pasirinktoms šeimoms ir atliekant interviu telefonu.

Imtis – 1000 šeimų abiem atvejais. Pirmojo tyrimo metu, namų ūkių VK antibiotikai buvo aptikti 42%

atvejų (88% atvejų vienas antibiotikas). Dažniausiai randamas antibiotikas VK buvo amoksiciklinas

(72%). Dažniausiai sutinkama vaisto forma buvo kieta (55%), skysta forma buvo aptikta 45% atvejų.

Idomu, kad parenteralių vaistų nebuvo nustatyta [28].

Antrojo tęstinio tyrimo metu antibiotikai namų ūkio VK buvo sutinkami šiek tiek rečiau –

37% atvejais. Tam įtakos galėjo turėti palaipsniui Ispanijoje mažėjanti savigyda. Dažniausiai

sutinkamas antibiotikas, net 96,5% avejų, buvo pusiau sintetinis penicilinas (amoksiciklinas arba

amoksicilinas su klavulano rūgštimi). Antibiotikų vaistinės formos, sutinkamos ispanų namų ūkių VK,

per dešimtmetį praktiškai nepasikeitė: kieta forma – 59%, skysta – 40%. Atliekant 2006 m. tyrimą

Ispanijoje buvo pastebėtas valstybės lėšų, skirtų sveikatos apsaugai, švaistymas. Buvo užregistruota po

20

gydymo likusių antibiotikų, kurių vertė siekė 18 mln. eurų, iš kurių 12 mln. eurų buvo valstybės

finansuojamų. Taigi rezultatai rodo, kad antibiotikų vartojimas ir saugojimas namuose išlieka svarbiu

faktoriumi racionaliai skirstant Ispanijos biudžetą sveikatos apsaugai [28, 29].

Panašus antibiotikų tyrimas buvo atliktas 2003 m. Rusijoje. Pagrindinis jo tikslas –

inventorizuoti antimikrobinių preparatų atsargas namų ūkio VK. Devyniose Rusijos miestuose

gydytojai aplankė 900 šeimų. Buvo nustatyta, kad 83,6% šeimų turėjo sisteminio poveikio antibiotikų.

Iš viso buvo rasta 62 skirtingi antibiotikai (vienoje šeimoje daugiausiai rasta 9 skirtingi antibiotikai).

Dažniausiai aptinkami antibiotikai VK buvo trimetoprimo sulfametoksazolas (32,7%), eritromicinas

(25,5%) ir tetraciklinas (21,8%). Nustatytos pagrindinės indikacijos vartojant antibiotikus: ūmi

virusinė kvėpavimo takų infekcija arba peršalimas (12,3%), kosulys (11,8%), virškinamojo trakto

sutrikimai (11,3%), karščiavimas (9%) ir gerklės skausmas (6,8%). Remiantis šio tyrimo duomenimis

buvo nustatyta, kad sistemiškai veikiančios antimikrobinės medžiagos plačiai paplitusios Rusijos namų

ūkio VK. Dažniausiai sutinkami antibiotikai skirėsi nuo kitose tyrimuose užregistruotų sistemiškai

veikiančių priešinfekcinių preparatų. Rusijoje antibiotikai yra vartojami visiškai nekontroliuojami [32].

Antimikrobinių preparatų tyrimas namų ūkio VK taip pat buvo atliktas ir Jungtinėje

Karalystėje. Tyrimui buvo pasirinkti 10981 namų ūkiai, tačiau apklausti pavyko du trečdalius – 6983

(64%) namų ūkius. Respondentams buvo užduodami klausimai apie sistemiškai veikiančius

antimikrobinius preparatus, apie šių vaistų naudą gydant įvairias ligas, apie tai ar svarbu suvartoti pilną

antibiotikų kursą bei apie atsparumą antimikrobiniams preparatams.

Iš viso 19% namų ūkio VK buvo rasti sistemiškai veikiantys priešinfekciniai preparatai. Iš jų

32% buvo preparatai likę po gydymo kurso, 21% preparatų laikomų atsargoje ir 47% tuo metu

naudojamų preparatų. Iš preparatų, kurie buvo likę po gydymo kurso 6% gydymo kursas buvo 6 dienos ir 17% turėtų būti naudojami pagal poreikį. Tyrėjai namų ūkių

VK aptiktus antimikrobinius preparatus pabandė susieti su tiriamųjų išsilavinimu. Labiau išsilavinę

respondentai dvigubai dažniau turėjo preparatų likusių po gydymo kurso (5,4% su universitetiniu

išsilavinimu ir 2,4% be išsilavinimo). Taip pat respondentai geriau nusimanantys apie antimikrobinius

preparatus (respondentai, kurie atsakė į visus 11 klausimų teisingai) turėjo dvigubai daugiau

antimikrobinių preparatų (6,1%) nei tie, kurie nusimano mažiau (3,1%) (respondentai, kurie atsakė

teisingai į >5 klausimus). Išsilavinimas ir žinių turėjimas apie sistemiškai veikiančius antimikrobinius

preparatus buvo nepriklausomai susiję su didesniu preparatų turėjimu. [27]

Išanalizavus tyrimus, kuriuose buvo tirtas namų ūkio VK, nustatyta, kad VK vertė buvo

vertinta retai, o tyrimų susijusių su vaistų vartojimo patirtimi ir VK nėra. Dažniau buvo vertinamas VK

turinys: bendras vaistų skaičius bei pasiskirstymas pagal farmakologines grupes. Daugelyje tyrimų taip

pat vertintos vaistų laikymo sąlygos, nustatomas už vaistus atsakingas asmuo. Ypatingas dėmesys

buvo skirtas vaistų tinkamumo terminui tikrinti.

21

2. TYRIMO METODIKA

2.1. Tyrimo planavimas

Tyrimo metodas

Atliktas kiekybinis tyrimas. Kiekybinis tyrimas buvo vykdomas atliekant anketinę apklausą ir

vaistų registraciją.

Iš pradžių sudarytas klausimynas (žr. 1 priedas) ir registracijos lapas (žr. 2 priedas). Apklausa

buvo vykdoma respondentus lankant namuose – taip gaunami tikslesni duomenys. Atvykus į namų ūkį

vienam iš jo gyventojų buvo pateikiama pildymui anoniminė anketinė apklausa, paprašoma atnešti

VK. Taupant respondento laiką, tuo metu kol tiriamasis pildo klausimyną, tyrėjas registracijos lape

pažymi visus VK esančius vaistus.

Klausimyną sudaro 34 klausimai, iš kurių 12 klausimų apie VK, 16 klausimų apie

respondento asmeninę vaistų vartojimo patirtį bei 6 klausimai – informacija apie respondentą.

Klausimai buvo pateikti klausimų arba teiginių forma, į kuriuos atsakant respondentai turėjo pasirinkti

vieną ar kelis (prie kiekvieno klausimo yra patikslinta) jiems labiausiai tinkančius atsakymus.

Registracijos lapą (žr. 2 priedas) sudaro lentelė, kurioje registruojami namų ūkių VK rasti

vaistai. Lentelės skiltis suskirstytos pagal anatominę terapinę cheminę (ATC) vaistų klasifikaciją. Prie

kiekvieno užregistruoto vaisto „+” arba „−“ pažymima ar vaistas yra receptinis ar nereceptinis; vaistas

laikomas išorinėje pakuotėje ar ne; vaistas turi pakuotės lapelį ar ne; vaisto tinkamumo terminas

tinkamas ar ne. Taupant respondento laiką ir norint gauti tikslesnius duomenis, registracijos lapą pildo

tyrėjas.

Tyrimo objektas – vaistų krepšelis, vaistų vartojimo patirtys.

Atranka. Tiriamoji grupė – namų ūkio gyventojai. Kadangi tyrimo tikslas yra ištirti namų

ūkio VK, tik aplankius respondentus jų namų ūkiuose, galima tiksliausiai įvertinti VK sudėtį ir vertę

bei jo laikymo sąlygas.

Imtis buvo pasirinkta atsižvelgiant į vieną iš pagrindinių tyrimo uždavinių – įvertinti vaistų

krepšelio vertę. Imties pasirinkimui buvo naudota formulė, kai jau buvo žinomas vienas iš rodiklių –

dispersija. Dispersijos apskaičiavimui duomenys gauti iš pilotinio tyrimo „Namų ūkio vaistų krepšelio

tyrimas ir vaistų vartojimo patirties vertinimas“, kuris buvo atliktas 2013 m. Nustatyta, kad gauti

reprezentatyvius duomenis, reikia apklausti 148 respondentus iš skirtingų namų ūkių [22, 37].

22

Statistinė duomenų analizė

Gauti duomenys buvo analizuojami taikant statistinės analizės metodus. Duomenys buvo

apdorojami naudojant programas Microsoft Excel 2010 bei IBM SPSS Statistics 20 versiją.

Statistinių ryšių įvertinimui naudotas susijusių požymių χ2

(chi kvadrato) kriterijus, laisvės

laipsnių skaičius ir statistinis reikšmingumas (p). Gautų duomenų tikrinimui pasirinktas statistinio

reikšmingumo lygmuo lygus 0,05 [4].

2.2. Tiriamųjų charakteristika

„Namų ūkio vaistų krepšelio tyrimas ir vaistų vartojimo patirties vertinimas” tyrimo metu

apklausti 148 respondentai. Tyrime dalyvavo 134 moterys (90,5%) ir 14 vyrų (9,5%).

Respondentų vidutinis amžius buvo 45 (nuo 18 iki 90) metai. Daugiausiai tyrime dalyvavo

jauni (18-35 m.) − 24,32% ir vidutinio amžiaus (36-55 m.) – 54,73%, respondentai. 1 pav. pateikiamas

respondentų pasiskirstymas pagal amžių grupes:

1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes

Tarp respondentų daugiausiai buvo dirbančiųjų žmonių (69,60%), mažiau studentų ir

pensininkų bei namų šeimininkių, bedarbių nebuvo visiškai. Pagrindinis tiriamųjų užsiėmimas

pateiktas 2 pav.

Apžvelgiant respondentų išsilavinimą daugiausiai – 45,9% turėjo aukštąjį universitetinį

išsilavinimą; 18,9% respondentų – vidurinį išsilavinimą; 17,6% respondentų – aukštąjį neuniversitetinį

išsilavinimą. Pradinį išsilavinimą turėjo 6,1% respondentų. Tuo tarpu mokslinį laipsnį turėjo tik 2%

tiriamųjų. Respondentų išsilavinimas pateiktas 3 pav.

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

18-35 m. 36-55 m. 56-70 m. virš 70 m.

24,32%

54,73%

11,49% 9,46%

Res

pon

den

tų s

kaič

ius

Amžiaus grupė

23

2 pav. Respondentų pagrindinis užsiėmimas

3 pav. Respondentų išsilavinimas

Nustatyta, kad vidutiniškai vienos šeimos narių skaičius yra 3,2 (nuo 1 iki 6) vienam namų

ūkiui. Šeimos narių amžius svyravo nuo 1 iki 90 metų. Bendras visų šeimos narių amžiaus vidurkis

buvo 36,9 metai. Šeimos narių skaičiaus ir jų amžiaus duomenys pateikti 2 lentelėje.

2 lentelė. Šeimos narių skaičius ir jų amžius

Šeimos narys Respondentas

Antras

šeimos

narys

Trečias

šeimos

narys

Ketvirtas

šeimos

narys

Penktas

šeimos

narys

Šeštas

šeimos

narys

Skaičius 148 134 102 67 13 3

Vidutinis amžius 45,0 45,2 25,7 21,4 28,5 28,0

Jauniausias 18 6 1 1 1 1

Vyriausias 90 101 85 76 89 78

12.8% 69.6%

13.5%

4.1%

0%

Dirbantysis

Studentas

Pensininkas

Namų šeimininkė

Bedarbis

0.00%5.00%

10.00%15.00%20.00%25.00%30.00%35.00%40.00%45.00%50.00%

6,08%

18,92%

9,46%

17,57%

45,95%

2,03%

Res

pon

den

tų s

kaič

ius

(%)

Išsilavinimas

24

3. REZULTATAI

3.1. Vaistų krepšelio piniginė vertė

Apklausos metu pateiktoje anketoje tiriamieji turėjo įvertinti savo namų ūkio VK vertę. Tuo

tarpu atlikus apklausas ir užregistravus namų ūkių VK esančius vaistus registracijos lape (žr. 2 priedas)

buvo apskaičiuota reali VK vertė 10 Lt tikslumu.

Skaičiuojant realią VK vertę, vertinant NV kaina buvo skaičiuojama vienai pilnai vaistų

dėžutei. Tuo tarpu vertinant RV buvo atsižvelgiama ar jie yra kompensuojami ar ne.

Nekompensuojamų RV kaina buvo skaičiuojama vienai pilnai vaistų dėžutei, o kompensuojamų RV –

pilna kaina be kompensacijos, apskaičiuota vaistų kiekiui reikalingam vartoti vieną mėnesį.

Vidutinė NV vertė viename VK buvo 125,2 Lt. NV vertės svyravo nuo 10 Lt iki 360 Lt.

Didžioji dalis NV buvo įvertinti nuo 20 Lt iki 180 Lt, tuo tarpu >180 Lt vertės NV buvo nedaug. Visi

duomenys pateikti 4 pav.

Tuo tarpu vidutinė RV vertė viename VK buvo 116,7 Lt. Didžioji dalis įvertintų RV

pasiskirstė intervale nuo 10 Lt iki 190 Lt. Duomenys panašūs į NV. Nors vidutinė RV vertė panaši

kaip NV vertė, tačiau RV piniginės vertės ribos buvo žymiai platesnės: nuo 10 Lt iki 960 Lt. Kas

dešimtas (10,81%) namų ūkis iš vis neturėjo nei vieno RV. 5 pav. nurodytos visos RV vertės.

4 pav. VK skaičius su nurodyta NV verte

0.00% 5.00% 10.00% 15.00% 20.00% 25.00% 30.00%

0-50

50-100

100-150

150-200

200-250

250-300

300-350

350-400

18,24%

27,03%

22,97%

16,22%

9,46%

3,38%

1,35%

1,35%

VK skaičius

Ver

tė (

Lt)

25

5 pav. VK skaičius su nurodyta RV verte

Sudėjus NV ir RV vertes, gauta vidutinė VK vertė buvo 241,9 Lt. VK vertė svyravo nuo 20 Lt

iki 1020 Lt. Dauguma (43,92%) VK buvo įvertinti nuo 100 Lt iki 250 Lt. Tik 6,1% VK buvo įvertinti

>500 Lt. Visų VK procentinė išraiška pateikta 6 pav.

6 pav. VK vertė (išreikšta procentais nuo visų VK)

Gautos realios VK vertės buvo palygintos su respondentų įvertinimais. Buvo nustatyta, kad 29

iš 148, t.y. kas penktas (19,59%) respondentas savo VK įvertino netiksliai (paklaida 100 Lt ir

daugiau). 24,14% iš šių respondentų pervertino VK – įvertino jį 100 Lt ir daugiau nei jo reali vertė, o

75,86% respondentų nurodė mažesnę, nei reali, vertę. Kitas penktadalis respondentų (20,27%)

vertinant savo VK suklydo nedaug – paklaida siekė iki 100 Lt. 26,67% šių respondentų pervertino

savo VK, likę 73,33% tiriamųjų nurodė per mažą vertę. Tuo tarpu 60,14% tiriamųjų VK vertę įvertino

teisingai. Jų apklausoje nurodyta vertė atitiko realią VK vertę (t.y. reali vertė pateko į intervalą

nurodytą respondento). Duomenys pateikti 3 lentelėje.

0.00% 5.00% 10.00% 15.00% 20.00% 25.00% 30.00% 35.00% 40.00%

0-50

50-100

100-150

150-200

200-250

250-300

300-350

350-400

400-600

600-800

800-1000

37,16%

21,62%

16,89%

8,11%

6,76%

2,70%

2,03%

1,35%

2,03%

0,68%

0,68%

VK skaičius

Ver

tė (

Lt)

18,92%

43,92%

31,08%

6,1%

iki 100 lt

100-250 lt

250-500 lt

virš 500 lt

26

3 lentelė. Realios ir respondentų nurodytos VK vertės

Nr.

Reali

VK

vertė

Resp.

įvertinta

VK vertė

Nr.

Reali

VK

vertė

Resp.

įvertinta

VK vertė

Nr.

Reali

VK

vertė

Resp.

įvertinta

VK vertė

Nr.

Reali

VK

vertė

Resp.

įvertinta

VK vertė

1 370Lt 250-500Lt 38 190Lt 100-250Lt 75 440Lt 250-500Lt 112 590Lt virš 500Lt

2 360Lt 100-250Lt 39 200Lt 100-250Lt 76 250Lt 100-250Lt 113 180Lt 250-500Lt

3 370Lt iki 100Lt 40 190Lt 100-250Lt 77 110Lt 100-250Lt 114 230Lt iki 100Lt


5 170Lt 100-250Lt 42 150Lt 100-250Lt 79 110Lt iki 100Lt 116 30Lt iki 100Lt

6 290Lt iki 100Lt 43 110Lt iki 100Lt 80 90Lt iki 100Lt 117 480Lt 250-500Lt

7 160Lt 100-250Lt 44 80Lt iki 100Lt 81 730Lt virš 500Lt 118 150Lt iki 100Lt

8 280Lt virš 500Lt 45 100Lt virš 500Lt 82 360Lt 100-250Lt 119 40Lt iki 100Lt

9 500Lt 250-500Lt 46 250Lt 100-250Lt 83 210Lt 100-250Lt 120 60Lt iki 100Lt

10 140Lt iki 100Lt 47 320Lt 250-500Lt 84 60Lt 250-500Lt 121 260Lt 100-250Lt

11 460Lt 100-250Lt 48 440Lt 100-250Lt 85 550Lt virš 500Lt 122 420Lt iki 100Lt


13 210Lt 100-250Lt 50 60Lt iki 100Lt 87 200Lt 250-500Lt 124 70Lt 100-250Lt

14 220Lt 100-250Lt 51 220Lt iki 100Lt 88 450Lt 250-500Lt 125 210Lt 100-250Lt

15 60Lt iki 100Lt 52 120Lt 100-250Lt 89 150Lt 100-250Lt 126 790Lt virš 500Lt

16 230Lt 100-250Lt 53 320Lt 100-250Lt 90 30Lt iki 100Lt 127 90Lt iki 100Lt

17 110Lt 100-250Lt 54 240Lt 250-500Lt 91 20Lt iki 100Lt 128 120Lt 100-250Lt

18 410Lt iki 100Lt 55 80Lt iki 100Lt 92 310Lt virš 500Lt 129 210Lt 100-250Lt

19 220Lt 100-250Lt 56 260Lt 100-250Lt 93 120Lt iki 100Lt 130 90Lt 100-250Lt








27 150Lt 100-250Lt 64 30Lt iki 100Lt 101 150Lt iki 100Lt 138 260Lt iki 100Lt


29 120Lt iki 100Lt 66 140Lt iki 100Lt 103 50Lt 100-250Lt 140 170Lt 100-250Lt

30 160Lt 100-250Lt 67 1020Lt 250-500Lt 104 190Lt virš 500Lt 141 280Lt 250-500Lt


32 20Lt iki 100Lt 69 140Lt iki 100Lt 106 220Lt 100-250Lt 143 240Lt 250-500Lt

33 50Lt iki 100Lt 70 270Lt 100-250Lt 107 240Lt 100-250Lt 144 210Lt virš 500Lt

34 50Lt iki 100Lt 71 150Lt iki 100Lt 108 230Lt iki 100Lt 145 160Lt 100-250Lt

35 200Lt 100-250Lt 72 500Lt virš 500Lt 109 290Lt 100-250Lt 146 220Lt 250-500Lt



Raudonai – pažymėti labai netiksliai įvertinti VK (paklaida didesnė nei 100 Lt);

geltonai – pažymėti netiksliai įvertinti VK (paklaida iki 100 Lt);

žaliai – pažymėti tiksliai įvertinti VK (reali vertė patenka į respondentų nurodytą vertės

intervalą).

27

Analizuojant VK vertės priklausomybę nuo išsilavinimo nustatyta, kad statistiškai

reikšmingas skirtumas yra tik tarp respondentų grupės turinčios pradinį išsilavinimą lyginant su kitą

išsilavinimą turinčiomis grupėmis. Pradinį išsilavinimą turinčių respondentų VK vertė vidutiniškai

siekė 415,6 Lt (s=205,1) ir buvo statistiškai reikšmingai didesnė už respondentų, turinčių kitą

išsilavinimą, VK vertę, kuri vidutiniškai siekė 233,3 Lt (ribos nuo 198,9 Lt iki 260 Lt, s=163,9,

p=0,034).

Vertinant VK vertės priklausomybę nuo pagrindinio užsiėmimo nustatyta, kad statistiškai

reikšmingi skirtumai nustatyti tarp pensininkų ir dirbančiųjų bei pensininkų ir studentų grupių.

Pensininkų VK vertė vidutiniškai yra 380 Lt (s=144,68). Jų VK vertė buvo statistiškai reikšmingai

didesnė nei dirbančiųjų VK, kurio vertė vidutiniškai buvo 216,5 Lt (s=231,33, p=0,004); taip pat

statistiškai reikšmingai didesnė nei studentų VK, kuris vidutiniškai įvertintas 196,3 Lt (s=130,65,

p=0,027).

Tuo tarpu išanalizavus VK vertės priklausomybę nuo to ar šeimoje yra sergančių lėtine liga –

taip pat gauti statistiškai reikšmingi skirtumai. Nustatyta, kad šeimų, kuriose nėra asmenų sergančių

lėtine liga, VK vidutinė vertė buvo 187,9 Lt (s=127,7) ir ji buvo statistiškai reikšmingai mažesnė nei

šeimų, turinčių vieną lėtine liga sergantį asmenį, jų vidutinė VK vertė siekė 310,6 Lt (s=178,03,

p=0,001); taip pat statistiškai reikšmingai mažesnė nei šeimų, turinčių kelis lėtine liga sergančius

asmenis, jų vidutinė VK vertė siekė 358,5 Lt (s=220,68, p=0,002).

Vertinant kitas sociodemografines charakteristikas reikšmingų skirtumų nenustatyta (p>0,05).

3.1.1. Vaistų vertė

Įvertinus visus VK krepšelius ir išanalizavus duomenis buvo užregistruota 2393 vaistai, kurių

vertė siekė 35800 Lt. Vieno vaisto vidutinė kaina siekė 14,96 Lt. Vidutinė RV kaina buvo šiek tiek

daugiau nei pusantro karto didesnė – 24,29 Lt, o NV vidutinė kaina siekė 11,02 Lt. Duomenys pateikti

4 lentelėje.

4 lentelė. Vidutinė vieno vaisto vertė

Vaistų rūšis Vaistų

kiekis

Visų vaistų

kaina

Vieno vaisto

kaina

Receptiniai vaistai 711 17270 Lt 24,29 Lt

Nereceptiniai vaistai 1682 18530 Lt 11,02 Lt

Visi 2393 35800 Lt 14,96 Lt

Vertinant pagal sociodemografines charakteristikas reikšmingų skirtumų nenustatyta

(p>0,05).

28

3.2. Vaistų krepšelio sudėtis

Vaistai buvo registruojami registracijos lape (žr. 2 priedas) surašant juos į lentelę pagal ATC

vaistų klasifikaciją. Remiantis šia klasifikacija buvo išskirtos 17 skirtingų farmakologinių vaistų

grupių. Užregistruotų vaistų pasiskirstymas pagal ATC vaistų klasifikaciją pateiktas 5 lentelėje. Iš viso

buvo užregistruoti 2393 vaistai. 29,75% iš jų buvo RV, o 70,25% – NV. Remiantis šiais duomenimis

nustatytas NV ir RV santykis - 2,36:1.Vidutiniškai vienam namų ūkiui buvo užregistruota 16,2 (nuo 3

iki 48) vaisto.

Analizuojant RV skaičių VK buvo nustatyta, kad statistiškai reikšmingai daugiau RV turėjo

pensininkai – po 8,65 (s=3,86) RV vidutiniškai, nei studentai – vidutiniškai po 3,74 (s=2,75, p=0,003)

RV; ir nei dirbantieji – 4,21 (s=3,86, p=0,001) RV. Taip pat statistiškai reikšmingai mažiau RV turėjo

respondentų šeimos, kuriuose nėra sergančių lėtine liga – 3,40 (s=3,00) RV, nei respondentų šeimos,

kuriuose serga lėtine liga vienas (n=6,26, s=3,94, p=0,001) ar keli asmenys (n=9,00, s=5,70, p=0,001).

Tuo tarpu analizuojant NV skaičių nenustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p>0,05). Vertinant

kitas sociodemografines charakteristikas reikšmingų skirtumų nenustatyta (p>0,05).

5 lentelė. Užregistruotų vaistų pasiskirstymas pagal ATC vaistų klasifikaciją

Nr. Farmakologinė grupė RV NV Procentinė dalis

nuo visų vaistų

1 Virškinimo traktą ir metabolizmą veikiantys

vaistai 14,86% 85,14% 14,63%

2 Vaistai diabetui gydyti 100% 0% 0,42%

3 Vitaminai 4,35% 95,65% 0,96%

4 Mineralinių medžiagų priedai 0% 100% 1,42%

5 Kraują ir kraujodarą veikiantys vaistai 17,65% 82,35% 2,13%

6 Širdies ir kraujagyslių sistemą veikiantys vaistai 73,62% 26,38% 10,61%

7 Dermatologiniai vaistai 21,11% 78,89% 8,32%

8 Urogenitalinę sistemą veikiantys vaistai ir lytiniai

hormonai 40% 60% 0,63%

9 Sistemiškai veikiantys hormonų preparatai,

išskyrus lytinius hormonus ir insulinus 100% 0% 0,42%

10 Sistemiškai veikiantys priešinfekciniai vaistai 100% 0% 3,93%

11 Antinavikiniai vaistai ir imunomoduliatoriai 100% 0% 0,13%

12 Raumenų ir skeleto sistemą veikiantys vaistai 35,65% 64,35% 13,83%

13 Nervų sistemą veikiantys vaistai 22,29% 77,71% 13,87%

14 Antiparazitiniai vaistai, insekticidai ir repelentai 46,15% 53,85% 0,54%

15 Kvėpavimo sistemą veikiantys vaistai 11,91% 88,09% 24,57%

16 Jutimo organus veikiantys vaistai 44,12% 55,88% 2,84%

17 Kiti preparatai 0% 100% 0,75%

Iš viso: 29,75% 70,25% 100.00%

29

Daugiausiai užregistruota kvėpavimo sistemą veikiančių vaistų – 24,57%. Jie sudarė beveik

ketvirtadalį visų užregistruotų vaistų. Mažiau buvo virškinimo traktą ir metabolizmą veikiančių

(14,63%), nervų sistemą veikiančių (13,87%) bei raumenų ir skeleto sistemą veikiančių (13,83%). Tuo

tarpu mažai buvo užregistruota urogenitalinę sistemą veikiančių ir lytinių hormonų (0,63%),

antiparazitinių vaistų ir repelentų (0,54%), o sistemiškai veikiančių hormonų bei vaistų skirtų gydyti

diabetą buvo po lygiai – tik po 0,42%. Mažiausiai buvo antinavikinių vaistų ir imunomoduliatorių

(0,13%).

Nors sistemiškai veikiantys priešinfekciniai vaistai sudarė tik 3,93% visų užregistruotų vaistų,

jie buvo rasti beveik pusėje (43,92%) visų VK sudėtyje.

Buvo ieškoma statistiškai reikšmingų skirtumų įvairiose vaistų grupėse pagal ATC

klasifikaciją, tarp skirtingos pagrindinės veiklos respondentų. Širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių

vaistų pensininkai turėjo statistiškai reikšmingai daugiau (n=4,15, s=2,41) nei dirbantieji (n=2,43,

s=1,54, p=0,004), studentai (n=2,10, s=1,73, p=0,012) ir namų šeimininkės (n=1,33, s=0,58, p=0,048).

Kvėpavimo sistemą veikiančių vaistų statistiškai reikšmingai daugiau turėjo namų šeimininkės

(n=8,67, s=4,55) nei studentai (n=3,32, s=2,73, p=0,005) ir pensininkai (n=3,29, s=1,79, p=0,013).

Kitose vaistų grupėse statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (>0,05).

Taip pat buvo ieškoma statistiškai reikšmingų skirtumų įvairiose vaistų grupėse pagal ATC

klasifikaciją, tarp respondentų šeimų, kuriuose nėra, yra vienas arba yra keli asmenys sergantys lėtine

liga. Statistiškai reikšmingų skirtumų rasta analizuojant širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių

vaistų grupę. Šioje grupėje respondentų šeimos, kuriose nėra asmenų sergančių lėtine liga (n=1,73,

s=0,97) turėjo statistiškai reikšmingai mažesnį šios grupės vaistų kiekį nei šeimos turinčios vieną

(n=3,45, s=2,31, p=0,001) ar kelis (n=3,62, s=1,19, p=0,001), lėtine liga sergančius asmenis. Kitose

vaistų grupėse statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (p>0,05).


3.3. Vaistų laikymo sąlygos

Atliekant tyrimą buvo nustatoma kas namuose atsakingas už vaistus. Rezultatai parodė, kad

moterys atsakingos už vaistus dažniau nei vyrai: moterys už vaistus atsakingos buvo 83,1% atvejais, o

vyrai tik 3,4% atvejais; 13,5% atvejų už vaistus atsakingi buvo abu – tiek moteris, tiek vyras.

Vertinant vaistų laikymo sąlygas, respondentų buvo klausiama kiek saugojimo vietų yra jų

namuose bei kurioje vietoje vaistai yra laikomi. Analizuojant gautus atsakymus nustatyta, kad visuose

namų ūkiuose yra pastovi VK saugojimo vieta. Didžioji dalis (77,70%) respondentų nurodė turintys

vieną pastovią vaistų saugojimo vietą. Likę (20,27%) respondentai nurodė turintys dvi pastovias vaistų

30

saugojimo vietas. Buvo tik 1,35% respondentų, kurie nurodė turintys tris pastovias vaistų saugojimo

vietas ir tik 0,68% respondentų nurodė keturias pastovias saugojimo vietas.

Norint tiksliau įvertinti kur yra saugojami vaistai, respondentų buvo paprašyta nurodyti

tikslias vaistų saugojimo vietas. 8 pav. pateiktas respondentų pasiskirstymas nurodant vaistų

saugojimo vietas (iš viso nurodytos 185 laikymo vietos, kadangi dalis tiriamųjų nurodė turintys kelias

pastovias saugojimo vietas). Dažniausia vaistų laikymo vieta buvo virtuvė (41,62%), šiek tiek rečiau –

miegamasis kambarys (31,35%). Taip pat buvo nurodyta svetainė (12,43%), koridorius (7,03%), vonia

(5,41%). Tarp rečiausių vaistų laikymo vietų sandėlys (1,62%) ir darbo kambarys (0,54%).

7 pav. Vaistų saugojimo vietos

64,2% tiriamųjų nurodė, kad vaistus laiko kambario temperatūroje, o šaldytuve laiko tik tuos

vaistus, kurie turi būti laikomi šaldytuve. Net 92,6% tiriamųjų vaistus laiko vietoje apsaugotoje nuo

šviesos. Tiriamieji nurodė, kad 79,1% namų ūkių VK laikomas vaikams nepasiekiamoje vietoje. Taigi

kas penktame namų ūkyje vaistai yra pasiekiami vaikams. Tačiau tik 1,4% respondentų nurodė, kad jų

šeimoje buvo netyčinių apsinuodijimų vaistais.

Analizuojant VK laikymo vietas buvo ieškoma statistiškai reikšmingų skirtumų. Nustatyta,

kad studentai statistiškai reikšmingai dažniau vaistus laiko virtuvėje nei pensininkai (χ2

(3, N=148) =

11,87, p=0,001), tačiau statistiškai reikšmingai rečiau nei dirbantieji (χ2

(3, N=148) = 15,97, p=0,001).


3.3.1. Vaistų laikymo sąlygos išorinėse pakuotėse

Atliekant tyrimą ir registruojant vaistus registracijos lape buvo vertinama ar vaistas laikomas

išorinėje pakuotėje, ar vaistas turi pakuotės lapelį, ar vaistas yra tinkamo galiojimo termino.

0.00% 5.00% 10.00%15.00%20.00%25.00%30.00%35.00%40.00%45.00%

Vonia

Virtuvė

Miegamasis kambarys

Koridorius

Svetainė

Darbo kambarys

Sandėlys

5,41%

41,62%

31,35%

7,03%

12,43%

0,54%

1,62%

Respodentų pasirinkimų skaičius (%)

Sau

goji

mo v

ieta

31

Užregistruota, kad 81,53% vaistų VK buvo laikomi išorinėse pakuotėse. Likę (18,47%) vaistai buvo

užregistruoti be išorinių pakuočių. Tuo tarpu vertinant pakuotės lapelio buvimą – užregistruota 71,84%

vaistų su pakuotės lapeliu.

Dažniausiai jeigu vaistas buvo laikomas VK originalioje pakuotėje, tai su vaistu buvo ir

informacinis lapelis. Rečiau vaistas buvo laikomas VK originalioje pakuotėje, bet su vaistu nebuvo

informacinio lapelio. Dar rečiau buvo sutinkamas atvirkščias variantas – vaistas laikomas VK ne

originalioje pakuotėje, tačiau su informaciniu lapeliu.

Visi duomenys apie vaistų laikymo sąlygas išorinėse pakuotėse pateikti 6 lentelėje.

6 lentelė. Vaistų laikymo sąlygos išorinėse pakuotėse

Vaistų skaičius (%)

Laikymo sąlyga yra/tinkamas nėra/netinkamas

Išorinė pakuotė 81,53% 18,47%

Pakuotės lapelis 71,84% 28,16%

Galiojimas 89,89% 10,11%

Nustatyta, kad statistiškai reikšmingai rečiau respondentų šeimos, kuriuose nėra sergančių

lėtine liga (n=11,56, s=6,90), laiko vaistus išorinėse pakuotėse nei respondentų šeimos, kuriuose lėtine

liga serga vienas asmuo (n=15,14, s=7,11, p=0,007).

Nustatyta, kad dirbantieji (n=10,88, s=6,61) statistiškai reikšmingai rečiau turėjo pakuotės

lapelį nei pensininkai (n=15,25, s=5,83, p=0,026). Taip pat statistiškai reikšmingai rečiau respondentų

šeimos, kuriuose nėra asmenų sergančių lėtine liga (n=10,01, s=6,03), turėjo pakuotės lapelį nei

respondentų šeimos, kuriuose lėtine liga serga vienas asmuo (n=13,77, s=7,22, p=0,006).


3.3.2. Vaistų tinkamumo terminas

Registruojant vaistus esančius VK buvo nustatyta tik 10,11% vaistų su pasibaigusiu

tinkamumo terminu. Taigi net 9 iš 10 vaistų (89,89%) buvo tinkami vartoti (žr. 6 lentelė).

Norint tiksliau įvertinti vaistų galiojimo terminus tyrimo metu buvo nustatoma kokiu dažniu

tiriamieji atlieka patikrą savo namų ūkio VK. Nustatyta, kad dauguma tiriamųjų atlieka peržiūrą savo

VK kas pusę metų (47,3%) arba kas metus (31,8%). Galime teigti, kad tai tinkamas periodiškumas,

kadangi registruojant vaistus buvo aptiktas tik dešimtadalis vaistų su pasibaigusiu tinkamumo terminu.

Toliau pateikiama 7 lentelė, kurioje parodyti ką tiriamieji daro su pasibaigusio tinkamumo

vaistais:

32

7 lentelė. Vaistų utilizavimo įpročiai

Veiksmas Pasirinkimų skaičius

Išmetami kartu su buitinėmis

atliekomis 69,14%

Nuleidžiami į kanalizaciją 7,41%

Nunešami ir priduodami vaistinėje 17,90%

Jeigu galiojimo terminas pasibaigęs

neseniai – vartojami toliau 5,56%

Iš viso: 100%

Didžioji dauguma respondentų (69,14%) nurodė išmetantys pasibaigusio tinkamumo vaistus

kartu su buitinėmis atliekomis. Tik 17,90% tiriamųjų vaistus nuneša ir priduoda į vaistinę – kaip tai ir

turi būti daroma. Lygiai pusė tiriamųjų (50%) nurodė žinantis, kad vaistai turi būti priduodami

vaistinėje, tačiau iš jų net 62,16% nurodė žinantys, bet taip nedarantys. Likusi pusė tiriamųjų (50%)

nurodė iki tol nežinoję, kad pasibaigusio tinkamumo vaistai turi būti priduodami vaistinėje. 72,97% iš

jų nurodė, kad ateityje priduos tokius vaistus vaistinėse.

Tuo tarpu analizuojant tinkamus ir netinkamus vartoti vaistus buvo nustatyta koreliacija tarp

vaistų tinkamumo termino ir originalios pakuotės buvimo ( = 0,90, p=0,001). Mažesnė koreliacija

nustatyta tarp tinkamumo termino ir informacinio lapelio buvimo ( = 0,83, p=0,001). Statistiškai

reikšmingai dažniau tinkamo galiojimo vaistus turėjo respondentų šeimos, kuriuose lėtine liga serga

vienas asmuo (n=16,32, s=6,69) nei respondentų šeimos, kuriuose sergančių lėtine liga nėra (n=13,23,

s=7,29, p=0,022). Statistiškai reikšmingai dažniau tinkamo galiojimo vaistus turėjo respondentų

šeimos, kurių pajamos per mėnesį siekia daugiau nei 5000 lt (n=16,33, s=7,38) nei respondentų

šeimos, kurių pajamos per mėnesį siekia 2000-3000 lt (n=13,29, s=6,66, p=0,022).

Vertinant vaistų tinkamumo terminus pagal kitas sociodemografines charakteristikas

reikšmingų skirtumų nenustatyta (p>0,05). Taip pat statistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo nustatyta

vertinant vaistų utilizaciją pagal sociodemografines charakteristikas (p>0,05).

3.4. Vaistų vartojimo patirtys

Anketoje buvo sudaryta klausimų grupė „Asmeninė jūsų vaistų vartojimo patirtis“. Pagal šios

grupės klausimų atsakymus buvo gauti duomenys apie respondentų vaistų vartojimo patirtis.

Išanalizavus tiriamųjų elgesį vartojant vaistus buvo nustatyti tiriamųjų veiksmai susidūrus su

negalavimais. Lėtinėmis ligomis sergantys pacientai buvo įvertinti pagal Modifikuotą Morisky skalę,

33

norint sužinoti pacientų žinias apie ilgalaikio vaistų vartojimo naudą bei jų motyvaciją atsakingai

vartoti vaistus. Taip pat buvo nustatyti vaistų informacijos šaltiniai.

3.4.1. Veiksmai susidūrus su negalavimais

Norint įvertinti vaistų vartojimo įpročius, respondentų buvo klausiama kaip jie elgiasi

susidūrę su lengvais ar sunkiais negalavimais. Pirmu atveju, tiriamieji dažniausiai teigė, kad vartoja

vaistus savo nuožiūra (40,45%) arba kreipiasi pagalbos pas vaistininką (33,64%). Gauti rezultatai rodo,

kad pacientai nevengia savigydos ir dažnai vartoja vaistus savo nuožiūra. Tuo tarpu tiriamieji, susidūrę

su sunkiu negalavimu, dažniausiai kreipiasi pagalbos į gydytoją – taip nurodė net du trečdaliai

tiriamųjų (64,10%). Rečiau pagalbos kreipiamasi į vaistininką (17,95%) arba vaistai vartojami savo

nuožiūra (10,77%). Nustatyta, kad pacientai atsižvelgiant į negalavimo sunkumą reaguoja ir elgiasi

adekvačiai – esant lengvesniam susirgimui vartoja vaistus patys arba konsultuojasi su vaistininku, tuo

tarpu esant rimtesnei situacijai – daugelis kreipiasi pas specialistus. Duomenys pateikti 8 lentelėje.

8 lentelė. Respondentų veiksmai pagal negalavimus

Respondentų pasirinkimai

Respondento veiksmas Lengvas

negalavimas

Sunkus

negalavimas

Vartoja vaistus savo nuožiūra 40,45% 10,77%

Kreipiasi patarimo į artimuosius/draugus 11,82% 6,15%

Kreipiasi pagalbos į vaistininką 33,64% 17,95%

Kreipiasi pagalbos į gydytoją 10,91% 64,10%

Kita 3,18% 1,03%

Iš viso: 100% 100%

Išsiaiškinus pacientų pirminius veiksmus susidūrus su negalavimais, buvo klausiama, kas

dažniausiai rekomenduoja tolimesnį gydymą. Atsakymai pasiskirstė taip: 68,98% respondentų nurodė,

kad gydytojas, 19,79% – vaistininkas, 6,42% tiriamųjų nurodė tolimesnį gydymą skiriantys sau patys,

o 4,81% respondentų tolimesnį gydymą rekomenduoja artimieji arba draugai. Išanalizavus duomenis

pastebėta, jog išlieka tendencija vadovautis sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijomis. Tokius

atsakymų variantus pasirinko beveik 9 iš 10 tyrime dalyvavusių respondentų (88,77%).

Vertinant pagal sociodemografines charakteristikas reikšmingų skirtumų nenustatyta

(p>0,05).

34

3.4.2. Vaistų vartojimo patirtys: motyvacijos ir žinių įvertinimas pagal

modifikuotą Morisky skalę (MMS)

Apklausus tiriamuosius buvo nustatyta, kad 40,54% namų ūkių yra vienas ar keli šeimos

nariai sergantys lėtine liga. 31,76% namų ūkiuose buvo po vieną sergantį lėtine liga, o 8,78% namų

ūkių buvo keli sergantys lėtinėmis ligomis. Šių tiriamųjų asmeninė vaistų vartojimo patirtis buvo

įvertinta pagal MMS (žr. 1.4. sk.).

9 lentelė. Respondentų, sergančių lėtine liga, įvertinimas pagal MMS

Nr. Motyvacijos

balai Žinių balai Nr.

Motyvacijos

balai Žinių balai

1 1 3 31 2 2

2 2 2 32 2 2

3 2 2 33 0 1

4 1 2 34 1 2

5 0 1 35 2 1

6 2 1 36 0 1

7 2 2 37 1 2

8 1 2 38 0 1

9 1 0 39 2 2

10 2 1 40 1 1

11 2 2 41 2 1

12 1 2 42 2 3

13 2 2 43 2 0

14 1 2 44 2 2

15 1 2 45 0 2

16 1 3 46 1 3

17 0 2 47 1 2

18 1 1 48 2 2

19 1 1 49 1 1

20 1 2 50 1 2

21 0 1 51 1 2

22 1 1 52 2 2

23 1 2 53 0 2

24 1 1 54 2 3

25 1 1 55 1 2

26 2 2 56 1 1

27 1 2 57 2 2

28 0 2 58 2 1

29 0 2 59 2 2

30 0 2 60 2 3

Geltonai – pažymėti mažai motyvuoti/nepakankamai žinių turintys respondentai;

žaliai – pažymėti motyvuoti/pakankamai žinių turintys respondentai.

35

Išanalizavus MMS atsakymus, buvo įvertinta respondentų motyvacija atsakingai vartoti

vaistus bei žinios apie ilgalaikę vaistų vartojimo naudą. Daugiau nei pusės (61,67%) respondentų

motyvacija buvo įvertinta kaip žema. 29,73% šių respondentų įvertinti 0 balu iš galimų 3 balų. Tuo

tarpu žinios buvo įvertintos kaip žemos tik

Documents

NAMŲ ŪKIO VAISTŲ KREPŠELIO TYRIMAS IR VAIST VARTOJIMO … · MMS – modifikuota Morisky skalė (ang. Modified Morisky Scale) NV – nereceptinis vaistas (non-prescription medication)