Molėtų rajono VVG „Keisdamiesi keičiame“ narių,

valdybos, administracijos bei potencialių vietos projektų vykdytojų įgūdžių tobulinimas ir

aktyvumo didinimas

Projektą remia Lietuvos Respublika

EUROPOS ŽEMĖS ŪKIO FONDAS KAIMO PLĖTRAI:EUROPA INVESTUOJA Į KAIMO VIETOVES

- 3 -

PROJEKTAS

LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2007-2013 METŲ PROGRAMOS PRIEMONĖS „PARAMA VVG VEIKLAI, ĮGŪDŽIAMS ĮGYTI IR AKTYVIAI PRITAIKYTI“ VEIKLOS SRIČIŲ „PARAMA VIETOS

PLĖTROS STRATEGIJĄ ĮGYVENDINANTIEMS ASMENIMS MOKYTI, KONSULTUOTI“ IR „PARAMA POTENCIALIŲ VIETOS PROJEKTŲ

VYKDYTOJŲ, ESANČIŲ VVG TERITORIJOJE, AKTYVUMUI SKATINTI“

- 4 -

„MOLĖTŲ RAJONO VVG „KEISDAMIESI KEIČIAME“ NARIŲ, VALDYBOS, ADMINISTRACIJOS BEI POTENCIALIŲ VIETOS

PROJEKTŲ VYKDYTOJŲ ĮGŪDŽIŲ TOBULINIMAS IR AKTYVUMO DIDINIMAS“

Projektas „Molėtų rajono VVG „Keisdamiesi keičiame“ narių, valdybos, administracijos bei potencialių vietos projektų vykdytojų įgūdžių tobulinimas ir aktyvumo didinimas“ bus įgyvendinamas Molėtų rajono vietos veiklos grupės teritorijoje, kuri atitinka „Molėtų rajono 2007-2013 metų kaimo vietovių plėtros strategijos“ įgyvendinimo teritoriją.

Molėtų rajono VVG „Keisdamiesi keičiame“ parengė vietos plėtros strategiją 2007-2013 metams, kuri buvo įvertinta vienu aukščiausių balų ir patvirtinta Žemės ūkio ministerijos. Molėtų rajono kaimo vietovių plėtros strategija pradėta įgyvendinti 2009 metų sausio 29 dieną. Sėkmingas šios strategijos įgyvendinimas – vienas pagrindinių Molėtų rajono VVG „Keisdamiesi keičiame“ tikslų. Labai svarbu, kad strategijos teikiamos galimybės pasiektų tikslines grupes – Molėtų rajono kaimo vietovių gyventojus. Norint pasiekti maksimalios strategijos teikiamos naudos reikalingas nuolatinis strategiją įgyvendinančių asmenų bei potencialių vietos projektų vykdytojų kvalifikacijos tobulinimas. Sėkmingam strategijos įgyvendinimui taip pat būtina gerosios patirties sklaida kitose šalies ir užsienio vietos veiklos grupėse. Šiandien, kaimo plėtra yra besiformuojanti viešosios politikos sritis, todėl yra tikslinga stiprinti kaimo lyderių informavimo ir mokymo veiklą, skleisti ES šalių patirtį.

Molėtų rajono teritorijoje yra įregistruotos 25 kaimo bendruomenės ir apie 30 kitų Nevyriausybinių organizacijų, kurios vykdo labai įvairią veiklą. Kaimiškose vietovėse dirba ūkininkai, kurie skatina ir palaiko ekonominį kaimo gyvybingumą. Pasirengimas vykdyti projektus, bei jų įgyvendinimo patirtis organizacijose yra nevienoda, todėl būtina ugdyti kaimo bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų ir VVG lyderių gebėjimus projektų inicijavimo, vystymo, rengimo, planavimo ir įgyvendinimo srityse.

- 5 -

Norint sėkmingai įgyvendinti vietos plėtros strategiją, ją administruojantiems asmenims reikalingas nuolatinis tobulinimasis ir kompetencijų įgyjimas. Šiuo metu Molėtų rajono VVG „Keisdamiesi keičiame“ valdybos nariams yra labai aktualios vietos plėtros strategijų įgyvendinimą reglamentuojančios taisyklės, darbas su projektų teikėjais, dokumentų tvarkymas, vietos projektų atranka, bendruomenių aktyvinimas, poreikių tyrimas ir vietos projektų identifikavimas,

VVG nariai, siekdami sėkmingai įgyvendinti vietos plėtros strategiją, gebėti kvalifikuotai bendradarbiauti su potencialiais vietos projektų teikėjais jiems rengiant vietos projektus, turi poreikį tobulinti suaugusiųjų mokymo gebėjimus. Kaimo plėtros planų rengimas – tai besimokančios bendruomenės modelio įgyvendinimo priemonė. Besimokančios bendruomenės modelio įgyvendinimas apima vietos bendruomenių narių motyvacijos ir įsitraukimo dalyvauti vietos plėtros procese skatinimo metodų įvaldymą, susipažinimą su esamos situacijos ir gyventojų poreikių analizės ypatumais, gebėjimą praktiškai naudotis kaimo plėtros planų parengimo metodika ir pan. Kaimo plėtros planai padėtų išvengti standartinių vietos projektų ir paskatintų aktualių vietos problemų identifikavimą. Išdava – kokybiški vietos projektai. Kaimo bendruomenėms dalyvausiančioms besimokančios bendruomenės modelio įgyvendinime labai svarbi metodologinė ir metodinė parama, kurią galėtų suteikti VVG nariai, išklausę kursą apie kaimo plėtros planų rengimą ir visą besimokančios bendruomenės modelio įgyvendinimo eigą.

Potencialiems vietos projektų vykdytojams, kaimo bendruomenių ir kitų vietos organizacijų lyderiams trūksta ne tik vietos projektų idėjų identifikavimo, projektų rengimo, paraiškos pildymo įgūdžių, viena svarbiausių problemų – projektų įgyvendinimo ir administravimo žinių ir patirties stoka. Neretai kaimo bendruomenės projektą tenka įgyvendinti 1-2 aktyviausiems bendruomenės atstovams, trūksta gebėjimų suburti projekto vykdytojų komandą, stokojama veiklos organizavimo bei efektyvios lyderystės įgūdžių. Todėl šalia kitų temų aktualiomis buvo įvardintos tokios mokymų temos kaip „Lyderystės ypatumai – kuo skiriasi lyderis nuo vadovo“, „Kaimo bendruomenių ir kitų ne pelno organizacijų veiklos organizavimas, narių ugdymas ir aktyvinimas. Prezentacijos įgūdžiai, susirinkimų vedimas“.

- 6 -

Atsižvelgiant į poreikių analizę buvo pasirinktos preliminarios mokymų temos vietos plėtros strategiją įgyvendinantiems asmenims ir potencialiems vietos projektų vykdytojams.

Pagal 3 veiklos sritį „Parama vietos plėtros strategiją įgyvendinantiems asmenims mokyti, konsultuoti“ pasirinkome tokias temas:

1. Lietuvos KPP 2007-2013 metų priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“, įgyvendinamos LEADER metodu, taisyklių ypatumai

2. Suaugusiųjų švietimo ypatumai, teorija ir praktika. Komandinis darbas ir efektyvus konfliktų sprendimas.

3. Vietos plėtros strategijų įgyvendinimo principai ir metodai: įgyvendinimą reglamentuojančios taisyklės, darbas su projektų teikėjais, dokumentų tvarkymas, vietos projektų atranka ir priežiūra.

4. Molėtų rajono VVG parengtos dokumentacijos ypatumai.

5. Bendruomenių aktyvinimas, vietos gyventojų įtraukimas, projektų idėjų generavimas.

6. Vietos projektų rengimas, paraiškos pildymo ypatumai. Vietos projektų įgyvendinimas ir administravimas

7. Projektų rizikos įvertinimas ir valdymas.

8. VVG narių apmokymas tema „Besimokanti bendruomenė – kaimo plėtros planų rengimas“.

● Mokomieji renginiai aktualiais einamaisiais vietos plėtros strategijos įgyvendinimo ir administravimo klausimais

● Mokomieji renginiai aktualiais einamaisiais VP rengimo, įgyvendinimo ir administravimo klausimais

- 7 -

Pagal 4 veiklos sritį „Parama potencialių vietos projektų vykdytojų, esančių VVG teritorijoje, aktyvumui skatinti“ pasirinkome temas, skirtas mokyti potencialius vietos projektų teikėjus, bendruomenių, kitų vietos organizacijų atstovus:

1. Bendruomenių ir kitų potencialių vietos projektų vykdytojų mokymas tema „Lyderystės ypatumai – kuo skiriasi lyderis nuo vadovo“. Projektų, įgyvendinamų Leader metodu rengimas ir įgyvendinimas “

2 Bendruomenių ir kitų potencialių vietos projektų vykdytojų mokymas tema „Kaimo bendruomenių ir kitų ne pelno organizacijų veiklos organizavimas, narių ugdymas ir aktyvinimas. Prezentacijos įgūdžiai, susirinkimų vedimas“

3. Bendruomenių ir kitų potencialių vietos projektų vykdytojų mokymas tema „Lietuvos KPP 2007-2013 metų priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ įgyvendinamos Leader metodu, taisyklių ypatumai“.

4. Bendruomenių ir kitų potencialių vietos projektų vykdytojų mokymas tema „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimo taisyklių ypatumai. Molėtų rajono VVG „Keisdamiesi keičiame“ bendrosios ir specialiosios taisyklės pareiškėjams, teikiantiems vietos projektų paraiškas pagal vietos plėtros strategiją“.

5. Bendruomenių ir kitų potencialių vietos projektų vykdytojų apmokymas tema „Vietos gyventojų aktyvinimas ir įtraukimas, situacijos ir poreikių tyrimas, projektų idėjų generavimas, aktualiausių VP identifikavimas“ (kiekvienoje seniūnijoje).

6. Bendruomenių ir kitų potencialių vietos projektų vykdytojų apmokymas tema „Vietos projektų rengimas, paraiškos pildymo ypatumai.“ (kiekvienoje seniūnijoje)

7. Bendruomenių ir kitų potencialių vietos projektų vykdytojų apmokymas VP įgyvendinimo ir administravimo kausimais ( kiekvienoje seniūnijoje).

- 8 -

8. Bendruomenių ir kitų potencialių vietos projektų vykdytojų apmokymas tema „Viešųjų pirkimų ypatumai įgyvendinant projektus“

9. Bendruomenių ir kitų potencialių vietos projektų vykdytojų mokymas tema „Ne pelno organizacijų buhalterinės apskaitos tvarkymas ir projektų finansų valdymas“.

Tai yra preliminarios temos, kurios bus koreguojamos, kadangi projekto įgyvendinimo metu yra numatytos keturios, mokymosi poreikio tikslinimo apklausos. Projekto metu potencialiems projektų vykdytojams bus organizuojami mokomieji renginiai, tarpregioninės ir tarptautinės konferencijos (seminarai), kurių metu bus siekiama atskleisti parinktų mokymų temas. Strategiją administruojantiems asmenims bus organizuojami mokomieji renginiai Molėtų rajone ir kitų Lietuvos VVG teritorijose.

Pagrindinis projekto tikslas – suteikti strategiją administruojantiems asmenims, VVG nariams ir potencialiems vietos projektų vykdytojams žinių ir įgūdžių, susijusių su LEADER metodo įgyvendinimu, vietos projektų, atitinkančių Molėtų rajono kaimo vietovių plėtros strategijją 2007-2013 m, inicijavimu, vystymu, rengimu, planavimu ir įgyvendinimu, organizacijos ir komandos valdymu bei informavimu.

- 9 -

Specialieji projekto tikslai:

1. Suteikti galimybes VPS administruojantiems asmenims ir VVG nariams tinkamai pasiruošti strategijos įgyvendinimui: kaimo bendruomenių bei kitų potencialių vietos projektų vykdytojų konsultavimui, efektyviam vietos projektų valdymui.

2. Ugdyti Molėtų rajono bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų ir kitų potencialių vietos projektų pareiškėjų gebėjimus, užtikrinti efektyvų jų dalyvavimą kaimo plėtroje.

Įvykdžius projektą bus pasiekti projekto tikslai, sudarytos sąlygos strategiją administruojantiems asmenims, VVG nariams ir potencialiems vietos projektų vykdytojams įgyti naujų žinių ir įgūdžių. Bus sėkmingai įgyvendinta vietos plėtros strategija, potencialūs vietos projektų vykdytojai galės gauti profesionalias konsultacijas , bus sėkmingai parengti ir įgyvendinti vietos projektai. Projektas padės potencialiems vietos projektų vykdytojams lengviau generuoti projektų idėjas, parengti vietos projektų paraiškas, bei administruoti jas. Įgyvendinus projektą bus patobulinti VVG valdybos efektyvaus vadovavimo ir sėkmingo projektų valdymo įgūdžiai.

Pagrindinė projekto nauda – sėkmingai įgyvendinta 2007-2013 metų Molėtų rajono kaimo vietovių plėtros strategija.

Pradedant įgyvendinti projektą buvo organizuota įvadinė projekto konferencija ( projekto viešinimo renginys), kurios metu potencialūs vietos projektų vykdytojai ir strategiją administruojantys asmenys buvo supažindinti su projekto veiklomis , tikslais, laukiamais rezultatais.

Bus organizuojami 33 informaciniai renginiai potencialių vietos projektų vykdytojų aktyvinimui ir informavimui seniūnijose. Informacinius renginiai vyks visose vienuolikoje Molėtų rajono seniūnijų. Bus organizuojami mokymų renginiai, kurie padės inicijuoti, parengti ir įgyvendinti vietos projektus. Taip pat, potencialūs projekto vykdytojai dalyvaus 2 tarpregioninėse ir 2 tarptautinėse

- 10 -

konferencijose (seminaruose), kurių metu dalyviai semsis gerosios patirties, įgyvendinant LEADER metodo priemones, galės skleisti ir savo gerąją patirtį, megzti kontaktus. Vienoje tarptautinėje konferencijoje (seminare) dalyvausime projekto pradžioje, Prancūzijoje, kurioje jau daug metų įgyvendinama LEADER programa. Numatyti dalykiniai susitikimai su Chateaubrriant miesto VVG bei Valle du Loir regiono VVG atstovais. Seminaro tikslas – vietos plėtros strategijų įgyvendinimo geroji patirtis ir pamokos, kuriant naujas darbo vietas, diegiant naujoves ir pažangias technologijas, įgyvendinant aplinkosaugines priemones kaimo vietovėse. Didžiausias dėmesys bus skiriamas LEADER priemonės lėšomis įgyvendintiems projektams.

Projektas, jo įgyvendinimo metu bus aktyviai viešinamas – informacija apie projektą bus skleidžiama Molėtų rajono VVG „Keisdamiesi keičiame“ tinklalapyje http://www.moletuvvg.lt ir vietinėje spaudoje.

- 11 -

Molėtų rajono jaunimo (18 – 29 metų) sociologinis tyrimas

Darbą atliko Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros 3 kurso studentės Sandra Kazancevaitė, Rūta Silvaško, darbo vadovas: prof. dr. Arūnas Poviliūnas

Molėtų rajone veikianti vietos veiklos grupė „Keisdamiesi keičiame“ – tai organizacija, kuri telkia ir skatina visuomenines organizacijas, savivaldos institucijas ir verslo struktūras bendrai veiklai – kartu siekiama pagerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėse. VVG suformuota kaimo vietovių plėtros strategija yra įgyvendinama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos kryptį „LEADER metodo įgyvendinimas“ ir atspindi LEADER metodo įtvirtintą naują požiūrį į kaimo plėtrą (akcentuojami tokie principai kaip novatoriškumas, dalyvavimas, integruotumas bei teritorinis susietumas).

Viena išskirtinių Molėtų rajono VVG savybių yra tai, jog strateginiai sprendimai yra priimami remiantis šioje vietovėje gyvenančių žmonių patirtimi, žiniomis, požiūriais ir poreikiais – buvo siekiama kuo didesnio gyventojų įtraukimo į strategijos rengimą. Buvo atlikta Molėtų rajono kaimo gyventojų poreikių analizė, kuria buvo siekiama sužinoti pagrindines problemas, lūkesčius, išsiaiškinti žmonių požiūrį į rajono situaciją bei ištirti žmonių poreikius. Jaunimui, kaip socialiai pažeidžiamai grupei, taip pat buvo skirtas nemažas dėmesys. Viena labiausiai akcentuojamų su jaunimu susijusių problemų – jaunimo emigracija. Jaunimo išvykimas – vienas labiausiai kaimo plėtrą stabdančių veiksnių, tad buvo siekiama išsiaiškinti pagrindines išvykimo priežastis. Rezultatai atskleidė, jog svarbiausia emigracijos priežastis – menkos galimybės susirasti gerą darbą kaimo vietovėse. Taip pat buvo pabrėžiama, jog kaimo vietovėse trūksta pramogų ir laisvalaikio praleidimo būdų, menkos sporto ir kultūros galimybės, be to, jauniems žmonėms įsikurti kaime dažnai būna sudėtinga. Kita problema, siejama su jaunų žmonių išvykimu – vis didėjantis kvalifikuotų specialistų trūkumas.

Strategijos tikslas - „gyvenimo kokybės kaimo vietovėse gerinimas, kaimo ekonomikos įvairinimas, skatinant vietos iniciatyvas ir partnerystę“. Strategija yra skaidoma į du prioritetus: pirmoji – patrauklios ir patogios kaimo aplinkos kūrimas (kalbant apie jaunimą, jiems svarbu sporto aikštynai

- 12 -

bei salės, laisvalaikio centrai), antroji – kaimo gyventojų aktyvinimas. Antrajam prioritetui įgyvendinti pasitelktos dvi priemonės: didinamos kaimo gyventojų saviraiškos galimybės, skatinamas aktyvumas, pilietiškumas, bei skatinamas jaunimo integravimasis į vietos bendruomenę. Siekiama sudaryti galimybes jaunimo saviraiškai, norima, kad jauni žmonės jaustųsi lygiaverčiais bendruomenės dalyviais ir patys prisidėtų prie savo gyvenimo įvairinimo ir turtinimo. Be to, kaimo organizacijos ir bendruomenės yra skatinamos spręsti jaunimo problemas vykdant šviečiamąją ir ugdomąją veiklą bei kuriant patrauklias laisvalaikio praleidimo galimybes. Šia priemone yra vykdoma ir nepageidaujamo elgesio bei žalingų įpročių plitimo prevencija.

Kaimo gyventojų poreikių analizė buvo orientuota į visas amžiaus grupes. Kaip jau minėjome, į šią analizę jaunimas taip pat buvo įtrauktas, bet daugiau pro emigracijos prizmę, t.y. norint išsiaiškinti dėl kokių priežasčių jaunimas nepasilieka savo gyvenamojoje vietovėje. Bet nebuvo tyrimo, kuris būtų skirtas vien tik jaunimo situacijai. Tad mes ir atlikome Molėtų rajono jaunimo sociologinį tyrimą, siekdamos pateikti kiek platesnę jaunimo situacijos apžvalgą – analizavome ne tik emigracines nuostatas, bet ir pasitenkinimą savo gyvenamąja vietove, požiūrį į kultūrinius renginius bei saviveiklos kolektyvus, bandėme išsiaiškinti, kiek paplitęs yra alkoholio vartojimas, kokie santykiai jaunuolius sieja su savo draugais, kokios nuostatas šeimos kūrimo atžvilgiu ir kokia nuomonė apie jų gyvenamojoje vietovėje sudarytas darbo sąlygas.

Tyrimo objektas ir dalykas

Objektas: Molėtų rajono 18 - 29 metų jaunimo požiūris į jų dabartinę situaciją.

Dalykas: Jaunimo situacija Molėtų rajone.

Tikslas

Išsiaiškinti Molėtų rajono jaunimo situaciją tikslinių sričių atžvilgiu.

- 13 -

Uždaviniai

Norėdamos įvykdyti užsibrėžtą tikslą, išsikėlėme šiuos uždavinius:

1. Išsiaiškinti, ar Molėtų rajono jaunimas apskritai yra patenkintas ar nepatenkintas savo gyvenamąja vietove.

2. Ištirti, ar ir dėl kokių priežasčių jaunimas ketina išvažiuoti iš savo gyvenamosios vietovės.

3. Sužinoti jaunimo nuostatas kultūrinių renginių atžvilgiu.4. Išsiaiškinti požiūrį į jų gyvenamojoje vietovėje veikiančius saviveiklos

kolektyvus.5. Ištirti požiūrį į draugus.6. Išsiaiškinti, kokios nuostatos vyrauja šeimos kūrimo atžvilgiu.7. Nustatyti požiūrį į darbo sąlygas vietovėje, kurioje jie gyvena.8. Išsiaiškinti alkoholio vartojimo įpročius.9. Ištirti požiūrį į muštynes.

J. Bareikio nuotrauka. Molėtų rajono jaunimo sociologinį tyrimą pristato Vilniaus universiteto

studentės R. Silvaško ir S. Kazancevaitė

- 14 -

Pasitenkinimas savo gyvenamąja vietove

Apibendrinimas:

• Nepaisant to, jog dauguma respondentų teigia, jog jų gyvenamojoje vietovėje trūksta kultūrinių renginių ir saviveiklos kolektyvų ir nėra pakankamai darbo vietų, jog manoma, kad alkoholizmas yra paplitęs, o sąlygos kurti šeimą yra nepalankios, tik labai maža dalis respondentų yra nepatenkinti savo gyvenamąja vietove, visi kiti arba laikosi neutralios pozicijos, arba teigia, jog savo gyvenamąja vietove yra patenkinti.

• Tarp respondentų, kurie savo gyvenviete yra patenkinti, daugiau yra tokių, kurie pakankamai dažnai lankosi kultūriniuose renginiuose, ir tokių, kurie turi daug draugų, su kuriais sieja artimi santykiai, be to, savo gyvenviete patenkinti apklaustieji rečiau vartoja alkoholį.

• Palankiau apie savo gyvenamąją vietovę atsiliepia ir tie, kurie yra įgiję aukštąjį išsilavinimą, kurie gyvena Molėtuose ir kurie mokosi arba dirba. Visgi truputį daugiau nei pusė respondentų iš savo gyvenamosios vietos ketina emigruoti.

Emigracijos priežastys

Apibendrinimas

• Daugiau nei pusė respondentų ketina ilgesniam laikui išvykti iš savo gyvenamosios vietovės. Išvažiuoti labiau linkusios moterys nei vyrai, kaimo ir miestelio gyventojai. Tačiau išvykti žada ir beveik pusė Molėtuose gyvenančių jaunuolių.

• Išvykti ilgesniam laikui ketina beveik du trečdaliai nevedusių (netekėjusių) jaunuolių, didžiąją dalį sudaro ir tebesimokantys respondentai.

• Pasilikti dabartinėje gyvenamojoje vietovėje labiausiai linkę turintys aukštąjį išsilavinimą ar bent baigę 2 kursus aukštojoje mokykloje.

• Dažniausios priežastys, jaunuoliams nurodžius 3 pagrindinius veiksnius,

- 15 -

skatinančius išvykti, yra darbo vietų ir laisvalaikio praleidimų būdų trūkumas bei noras gauti didesnį darbo užmokestį.

• Išskyrus vieną svarbiausią priežastį, laisvalaikio praleidimo būdų trūkumą išstumia galimybių mokytis toliau nebuvimas. Ji atsiduria antroje vietoje, svarbiausia priežastimi vis dar lieka darbo vietų trūkumas.

• Dirbantiems nei niekur nesimokantiems ir nedirbantiems jaunuoliams, taip pat besimokantiems profesinėje ir aukštojoje mokykloje svarbesnė darbo vietų trūkumo problema, tuo tarpu vidurinės mokyklos ir gimnazijos mokiniams svarbesnė priežastis, susijusi su galimybių mokytis toliau nebuvimu.

• Noras gauti didesnį darbo užmokestį labiau būdingas turintiems darbą arba niekur nedirbantiems ir nesimokantiems jaunuoliams nei moksleiviams ir studentams.

Jaunimo nuostatos kultūrinių renginių atžvilgiu

Apibendrinimas:

• Molėtų rajone trūksta į jaunimą orientuotų kultūrinių renginių ir saviveiklos kolektyvų. Labiausiai kultūrinių renginių trūksta dirbantiems, besimokantiems bei aukštąjį išsilavinimą turintiems respondentams. Saviveiklos kolektyvų labiausiai trūksta vyrams, kaimų ar miestelių gyventojams, dirbantiems ir aukštojoje mokykloje studijuojantiems jaunuoliams.

• Didžioji dalis jaunuolių nėra įsitraukę į saviveiklas ir retai lankosi kultūriniuose renginiuose. Tarp kultūriniuose renginiuose besilankančių asmenų daugiau yra moterų, miestiečių, dirbančiųjų ar besimokančiųjų bei aukštąjį išsilavinimą turinčių jaunuolių. Saviveikloje dažniau dalyvauja moksleiviai ir miestiečiai.

• Jaunuoliams yra svarbu, ir kokios saviveiklos veikia, ir kokie kultūriniai renginiai vyksta jų gyvenamojoje vietovėje bei jie yra pasiruošę labiau

- 16 -

įsitraukti į kultūrinius renginius bei saviveiklas. Didesnė saviveiklos kolektyvų įvairovė yra aktualiausia moterims, aukštosiose mokyklose studijuojantiems, dirbantiems bei mieste gyvenantiems respondentams.

• Respondentai, retai vartojantys alkoholinius gėrimus, dažniau lankosi kultūriniuose renginiuose ir labiau pabrėžia jų trūkumą.

Draugai

Apibendrinimas:

• Draugai užima svarbią vietą jaunuolių gyvenime: respondentai turi nors po vieną draugą (dauguma turi ir daug draugų), juos su draugais sieja artimi santykiai ir jie yra linkę tikėti, jog santykiai nenutrūks net ir pakeitus gyvenamąją vietą.

• Priešingai nei prieš tai minėtuose teiginiuose, respondentai vieningai nesutarė, kokia yra draugų įtaka: visgi didesnė dalis apklaustųjų sutiko, jog draugai jiems daro didelę įtaką daugelyje gyvenimo sričių. Be to, du trečdaliai apklaustųjų neužima lyderio pozicijos savo draugų kompanijoje.

• Vyrai dažniau nei moterys yra linkę teigti, jog jie savo draugų rate yra lyderiai ir turi daug draugų.

• Moksleivius ir studentus su savo draugais sieja artimesni santykiai, jie taip pat jaučia ir didesnę draugų įtaką.

Šeimos kūrimas

Apibendrinimas

Daugiau nei du trečdaliai jaunuolių nesutinka su teiginiu, kad šeimos kūrimas ir ekonominė padėtis tarpusavyje nesusiję.

- 17 -

Didžioji dauguma respondentų savo ekonominę padėtį laiko nepalankia šeimos kūrimui. Labiausiai tam pritaria kaimo gyventojai, tačiau nėra didelio atotrūkio ir nuo miesto bei miestelio jaunimo vertinimų.

Nors galime daryti išvadą, kad besimokantys jaunuoliai savo ekonominę padėtį laiko nepalankia šeimos kūrimui nei dirbantys ar nedirbantys bei nesimokantys dėl to, kad neturi pastovaus pajamų šaltinio, tačiau ir daugiau nei pusė turinčių darbą padėtį vertina nepalankiai.

83,6% apklaustųjų nurodė, kad darbo sąlygos jų gyvenamojoje vietovėje šeimos kūrimui nepalankios. Reikšmingų skirtumų tarp kaimo, miesto ir miestelio jaunimo nėra. Nepalankiausiai darbo sąlygas vertina besimokanti respondentų dalis.

Nuomonė apie tai, ar sąlygos kurti šeimą gyvenamojoje vietovėje nukenčia dėl jaunimo emigracijos, pasiskirstė beveik vienodai.

Požiūris į darbo sąlygas

Apibendrinimas

• Dauguma respondentų mano, kad jų gyvenamojoje vietovėje nėra nei pakankamai darbo vietų, nei palankių sąlygų siekti karjeros.

• Kiek daugiau nei pusė jaunuolių nėra patenkinti užimamomis pareigomis darbe ir mano, kad jos neatitinka jų sugebėjimų ir įgūdžių.

• Daugiau nei 80 procentų apklaustųjų mano, kad sąlygos siekti karjeros palankiausios mieste, o jų gyvenamojoje vietovėje turėtų būti sudarytos palankesnės galimybės jaunimui siekti karjeros.

- 18 -

Požiūris į alkoholio vartojimą

Apibendrinimas:

• Beveik visi respondentai yra vartoję alkoholį nors kartą gyvenime. Per paskutinius 12 mėnesių alkoholį vartojo 86,2% apklaustųjų, per paskutines 30 dienų - 65,3% respondentų.

• Per paskutines 30 dienų alkoholio visiškai nevartojo daugiau moterų nei vyrų, daugiau kaime gyvenančių asmenų, daugiau besimokančių nei dirbančių ar nieko neveikiančių jaunuolių.

• Iki 9 kartų per paskutines 30 dienų alkoholinius gėrimus vartojo daugiau moterų, daugiau besimokančių vidurinėje mokykloje, daugiau nevedusių (netekėjusių) respondentų.

• Didžiausia dalis, gėrusių daugiau nei 40 kartų, yra tarp vyrų, tarp nedirbančių ir nesimokančių, tarp kaime gyvenančių respondentų.

• Populiariausios alkoholinių gėrimų rūšys – alus ir stiprieji gėrimai. Pastaruosius du gėrimus dažniausiai renkasi vyrai, moterys teikia pirmenybę sidrui ar vynui.

• Respondentai mano, jog alkoholio vartojimas yra paplitęs jų gyvenamojoje vietovėje ir tarp jaunimo, ir apskritai tarp visų gyventojų. Taip pat apklaustieji sutinka, kad žmonės nemoka ilsėtis ir linksmintis be alkoholinių gėrimų ir kad alkoholio vartojimas yra tapęs tradicine socialinio gyvenimo dalimi. Jaunuoliai pritaria, jog alkoholio vartojimą galėtų sumažinti jaunimo užimtumas darbu (78,3%) ir kultūriniais renginiais (58,5%).

• Moterys yra labiau linkusios teigti, kad alkoholio vartojimas yra plačiai paplitęs, bet jos ir optimistiškiau vertina galimybes alkoholio vartojimą sumažinti dažniau lankantis kultūriniuose renginiuose ir labiau įsitraukiant į darbo rinką.

• Alkoholio paplitimą labiau pabrėžia miestelių ir kaimų gyventojai nei

- 19 -

molėtiškiai. Bet molėtiškiai labiau sutinka su teiginiu, jog įsitraukimas į darbo rinką gali būti prevencinė priemonė prieš alkoholio vartojimą.

• Su teiginiu, jog alkoholio vartojimas yra paplitęs, labiau sutinka moksleiviai ir studentai nei dirbantys ar jokios veiklos neturintys jaunuoliai. Palankiausiai būdą mažinti alkoholio vartojimą įsitraukiant į darbą ir kultūrinius renginius vertina dirbantys respondentai.

• Turintys aukštesnį išsilavinimą labiau sutinka su teiginiu, jog alkoholio vartojimo paplitimas galėtų būti sumažintas užimtumu darbu ir kultūriniais renginiais.

J. Bareikio nuotrauka. Atsiminimo dovanėlės už atliktą darbą.

Muštynės

Apibendrinimas

• Didžioji dauguma jaunuolių teigia, kad muštynės jų gyvenamojoje vietovėje tiek apskritai, tiek tarp jaunimo nėra paplitusios ir jos nėra tapusios neatsiejama socialinio gyvenimo bei poilsio ir pasilinksminimo dalimi.

- 20 -

• Kalbėdami apie muštynių prevenciją, daugiau respondentų mano, kad užimtumas darbu efektyvesnė priemonė nei didesnis įsitraukimas į kultūrinius renginius.

• Daugiau moterų nei vyrų mano, kad muštynės yra paplitusios, jos taip pat labiau pritaria, kad prevencinėmis priemonėmis gali būti užimtumas kultūriniais renginiais ir darbu.

• Daugiausiai apie muštynių paplitimą kalba niekur nedirbantys bei nesimokantys jaunuoliai, tačiau jie skeptiškiausi teigiant, kad darbas ir kultūriniai renginiai gali dar labiau sumažinti jų skaičių. Užimtumui šiomis veiklomis kaip prevencinei priemonei labiausiai pritaria dirbantys respondentai.

- 21 -

KONFERENCIJABirželio 22 d. Molėtų VVG „Keisdamiesi keičiame“ pasirašė

Paramos sutartį pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės «Parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti» veiklos sritis «Parama vietos plėtros strategiją įgyvendinantiems asmenims mokyti, konsultuoti» ir «Parama potencialių vietos projektų vykdytojų, esančių VVG teritorijoje, aktyvumui skatinti» skirtą įgyvendinti projektą „Molėtų rajono vietos veiklos grupės „Keisdamiesi keičiame“ narių, valdybos, administracijos bei potencialių vietos projektų vykdytojų įgūdžių tobulinimas ir aktyvumo didinimas“. Projekto vertė 230 000Lt. Birželio 30d. Alantos dvaro rūmuose įvyko įvadinė projekto konferencija.

Renginyje aktyviai dalyvavo kaimo bendruomenių atstovai, seniūnijų seniūnai bei kaimyninių Utenos, Ukmergės, Širvintų, Ignalinos, Anykščių, Zarasų rajonų VVG atstovai, Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko Kaimo regioninės plėtros centro vadovai. Konferenciją atidarė ir sveikinimo žodį tarė Molėtų savivaldybės meras Algimantas Žiukas.

Įvadinė projekto konferencija Alantoje

J. Bareikio nuotrauka. Molėtų rajono meras A. Žiuko sveikinimo žodis.

- 22 -

VVG pirmininkas Virgilijus Šironas pratęsdamas konferenciją pabrėžė, jog svarbiausias šio projekto tikslas padėti vietos projektų vykdytojams įgytas žinais pritaikyti praktiškai ir įgyvendinti visus Molėtų rajono kaimo plėtros strategijoje numatytus uždavinius. V. Šironas trumpai priminė Strategijoje numatytus prioritetus, priemones, veikos sritis, finansavimą, paraiškų vertinimo procedūras bei kriterijus.

Pristatydamas Vilniaus Universiteto studenčių Molėtų rajono jaunimo sociologinį tyrimą VVG primininkas pasidžiaugė, jog šis darbas atliktas remiantis savanorystės pagrindais atitinkančiais LEADER principus. V. Šironas kalbėjo, jog Vietos plėtros strategijoje numatyta atlikti pirminius (bazinius) atskaitos duomenis pagal rodiklį Pagerėjusios kaimo jaunimo socialinio, kultūrinio bei laisvalaikio aktyvumo sąlygos. Šiuo rodikliu remiantis bus matuojamas strategijos poveikis įgyvendinus Vietos plėtros strategiją.

Projektų vadovė V. Navickienė pristatydama projektą „Molėtų rajono VVG „Keisdamiesi keičiame“ narių, valdybos, administracijos bei potencialių vietos projektų vykdytojų įgūdžių tobulinimas ir aktyvumo didinimas“ kalbėjo, jog bendruomenėms labai trūksta jaunų norinčių dirbti žmonių, su naujomis idėjomis.

J. Bareikio nuotrauka. Konferencijos svečiai iš kaimyninių VVG.

- 23 -

O šis projektas taps puikia galimybe vietos projektų pareiškėjams gilinti projektų inicijavimo, rengimo ir įgyvendinimo įgūdžius ir įtraukti jaunus žmones į aktyvią bendruomeninę veiklą. Projektas padės užtikrinti Molėtų rajono kaimo bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų ir kitų galimų vietos projektų pareiškėjų efektyvų dalyvavimą kaimo plėtros procesuose. Kita veiklos sritis – parama vietos plėtros strategiją administruojantiems asmenims. Šiuo metu jiems yra labai aktualios vietos plėtros strategijų įgyvendinimą reglamentuojančios taisyklės, darbas su projektų teikėjais, dokumentų tvarkymas, vietos projektų atranka, bendruomenių aktyvinimas, poreikių tyrimas ir vietos projektų identifikavimas.

J. Bareikio nuotrauka. Projektų vadovė V. Navickienė supažindina su projektu.

- 24 -

Konferencijoje buvo pateikti bei pristatyti LŽŪU mokymų paslaugų pasiūlymai. Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko Kaimo regioninės plėtros centro vadovas R. Čiūtas pristatydamas mokymų paslaugas akcentavo žmogiškojo potencialo stiprinimą, teorinių mokymų nešamą realią naudą.

J. Bareikio nuotrauka. Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko Kaimo regioninės plėtros centro atstovų mokymų paslaugų pasiūlymas.

J. Bareikio nuotrauka. Pasisakymai kėlė diskusijas ir ... vertė susimąstyti.

Apie rajono bendruomenių asociacijos, jungiančios 26 bendruomenes, lūkesčius kalbėjo Vaida Saugūnienė. Pirmininkė teigė, jog būtina stiprinti

- 25 -

kaimo bendruomenes, padedant joms įsisavinti LEADER priemonės lėšas, gerinant informacijos sklaidą, skleidžiant gerąją patirtį ir buriant vietos jaunimą aktyviai veiklai.

Ypač įdomu buvo klausytis kaimyninių rajonų VVG atstovų, įgyvendinusių Bandomąsias strategijas, patirties bei semtis projektų idėjų.

Svečiai iš Ukmergės VVG teigė, jog jau po bandomosios strategijos projektų įgyvendinimo jie galėjo teigti tampantys savivaldybe, kurioje gyventi geriau...

Patirtimi įgyvendinant bandomąsias strate-gijas dalinosi Ukmergės VVG atstovės A.

Kanapeckaitė ir A. Jokubynienė

Įgyvendinę 28 vietos projektus išmoko pasitikėti savimi ir kitais, įveikti sunkumus, išvengti rutinos, bendrauti su įvairiais žmonėmis, atsakomybės, ruošti ir įgyvendinti projektus. Buvo nelengva: pradėti dirbti, vertinti projektus, rasti „tinkamas“ finansuoti idėjas, turėti kantrybės projektų paraiškų taisymui, papildymui, pažymų išsiieškojimui, bei susirasti „nuosavų“ pinigėlių. Dabartiniame, naujos strategijos įgyvendinimo, etape ypatingai svarbu laiku išspręsti žemės panaudos arba nuomos klausimus, turėti VVG savų lėšų rezervą projektų įgyvendinimo pradžiai. Ir negailėti tiesiog gero žodžio, pagyrimo, paskatinimo.

- 26 -

J.Bareikio nuotrauka. Utenos VVG pirmininkė J. Umbrasienė bei M. Kuodis

Dosniai savo patirtimi dalijosi Utenos rajono VVG.

Jų patirtis – 20 sėkmingai įvykdytų vietos projektų Utenos, Ignalinos, Zarasų, Rokiškio rajonuose. Su pasididžiavimu ir meile kalbėtojai pristatė visus projektus, neslėpdami jų „gimimo“ virtuvės. Tai sodrūs kaimo gyvenimo pavyzdžiai, žavintys kaimo žmonių išmone, meile gimtinei, mokėjimu bendrauti, kūrybiškumu. Utenos VVG teigia, kad negalima eiti šalia, ir jokiu būdu ne priešais. Galima eiti tik kartu. Taip yra pasiekiami kompromisai, išmokstama augti ir žydėti. Aktyviai veikdami kartu su vietos valdžia ir bendruomenėmis jie įgyvendina LEADER principus: „iš apačios į viršų“, partnerystė, naujovės, integruotas požiūris, tinklai ir kooperacija, vietos finansavimas ir valdymas, teritorinis požiūris. Mintys keliančios nerimą VVG – sudėtingas projektų administravimas ir mokymų, kur teorija neatsiejama nuo praktikos, trūkumas vietos pareiškėjams. Kalbėtojai susilaukė audringų auditorijos ovacijų, o jų teiginys, jog „mūsų nelaimė ta, kad užuot matę dabartį, mes žiūrime į ateitį“ ( N.Gogolis) privertė susimąstyti apie savanorystės prasmę.

- 27 -

Zarasų, Ignalinos, Širvintų ir Anykščių VVG atstovai sveikino šeimininkus sėkmingai pradėjus mokymų projektą ir trumpai dalijosi savo įspūdžiais.

Padėkos žodį taria Širvintų VVG pirmininkė V. Janavičienė ir Anykščių VVG pirmininkas J. Nikitinas

Svečiai buvo vieningi, pastebėdami, kad tokios konferencijos yra labai naudingos, nes jos tenkina žmonių poreikį bendrauti, mokytis iš kitų patirties ir suteikia galimybę būti išgirstam, bei gauti daug naudingos informacijos veiklai ir pamąstymams.

J. Bareikio nuotrauka. Įvadinę konferenciją uždarė VVG pirmininkas V.

Šironas ir V. Navickienė

- 28 -

Iš Prancūzijos parsivežta ir patirties, ir idėjų...

Vykdant projektą “Molėtų rajono VVG “Keisdamiesi keičiame” narių, valdybos, administracijos bei potencialių vietos projektų vykdytojų įgūdžių tobulinimas ir aktyvumo didinimas” rugpjūčio pabaigoje buvo organizuota kelionė į Prancūziją. Į šią šalį vyko Molėtų rajono bendruomenių atstovai bei kiti potencialūs vietos projektų teikėjai. Kelionės - seminaro tema - “Prancūzijos kaimo plėtros tendencijos ir perspektyvos, partnerystės ir bendradarbiavimo svarba stiprinant kaimo vietovių patrauklumą (arba konkurencingumą)”. La-bai intensyvių seminarų metu, kaip pasakojo vienas iš išvykos dalyvių, VVG ir Ambraziškių bendruomenės centro (BC) pirmininkas Virgilijus Šironas, daug kalbėta apie LEADER metodo įgyvendinimo priemones, susitikta su Epernay ir Šatobriano miestų vietos veiklos grupės atstovais, kalbėta apie VVG organizacinę struktūrą ir veiklos organizavimą, bendradarbiavimo su vietos valdžia, bendruomene ir verslininkais patirtį, analizuota vietos plėtros strategijų įgyvendinimo geroji patirtis ir t.t. Pasak Virgilijaus Širono, Prancūzija šiai ke-lionei buvo pasirinkta neatsitiktinai, kadangi su šios šalies atstovais jau buvo užmegzti kontaktai vykdant EQUAL projektą. Be to, kalbėjo ambraziškietis, buvo norėta patirties pasisemti vienoje iš seniausių Europos Sąjungos šalių.

-Ši kelionė buvo labai intensyvi ir jos metu surengtuose seminaruose itin daug dirbta, susipažinta. Tad ir Eifelio bokštą dėl intensyvios darbotvarkės matėme tik iš toli, - įspūdžiais dalinosi V. Šironas, pridūręs, kad dėl intensyvaus užsiėmimų grafiko kultūros objektams ar artimesnei pažinčiai su Prancūzija laiko nebuvo skirta. Ambraziškių bendruomenės centro pirmininką labiausiai domino bei stebino savivaldos ir bendruomenių santykiai, vietos savivaldybių bendradarbiavimas su bendruomenėmis.

-Prancūzija yra suskirstyta į 33 regionus, o juos sudaro dar per 100 departamentų. Pastaruosius administracinius vienetus sudaro mažesnės savivaldybės. Nuo čia ir prasideda šių savivaldos institucijų jungimasis ir vienijimasis pagal poreikius, tradicijas ir t.t. Tokiu pagrindu savivaldybės arba komunos susijungia į kraštus. Vieną Prancūzijos kraštą gali sudaryti ke-lios savivaldybės, tarkime 50 - 70 tūkst. gyventojų. Kraštą vienijančios idėjos generacija priklauso vystymosi tarybai, kuri sudaroma iš valdžios, verslo ir visuomenės atstovų. Būtent šios krašto vystymosi tarybos ir yra atsakingos ren-

giant krašto vystymosi strategiją dešimčiai metų, - pasakojo Ambraziškių BC pirmininkas, ypač akcentavęs kad pagal poreikius, tradicijas, tam tikras idėjas bei tikslus susiformuojančių kraštų ir savivaldybių jungimasis yra laisvanoriškas darinys.

-O LEADER metodo vykdytojai - VVG grupės - sudaro kraštų vysty-mosi tarybos dalį,- sakė V. Šironas. - Noriu akcentuoti, kad prancūzų požiūris į LEADER metodą žymiai platesnis negu Lietuvoje. Mūsuose LEADER metodas daugiausia nukreiptas į bendruomenes, o Prancūzijoje - į kraštus, susidarančius iš kelių savivaldybių.

Įdomu ir tai, po išvykos į Prancūziją pasakojo V. Šironas, kad Lietuvoje vykdant LEADER metodą stengiamasi gauti kuo didesnį finansavimą, tuo tarpu Prancūzijoje pagal šį metodą įgyvendinamų projektų finansavimas iš LEADER retai kada perkopia 50 procentų visos finansavimo sumos.

-Seminarų metu sužinojome, kad LEADER metodo projektų įgyvendinime labai aktyviai į bendrą veiklą įsijungia ir savivaldybės, ir regionai, ir departamentai. Tarkime, buvo vykdomas projektas, skatinantis jaunimą likti gyventi kaime. Projekto įgyvendinimo metu buvo nutarta pastatyti namą, ku-riame jauni žmonės galėtų gyventi. Viena savivaldybė statė namą, kiti projekto partneriai pasirūpino buitimi ir t.t. Turizmo projekto pristatymo metu stebino tai, kad į projekto vykdymą įsijungė net septynios savivaldybės. Perspektyvoje bus įgyvendinamas medicinos paslaugų projektas kaimo bendruomenėse,- sakė V. Šironas, pridūręs, kad ši kelionė - seminaras buvo naudinga visiems jų dalyviams, kadangi grįžta su idėjomis ir patirtimi, kurią galima pritaikyti ir Molėtų rajone vykdant LEADER metodą.

“Vilnies” informacija

UŽRAŠAI

Molėtų rajono vietos veiklos grupė “Keisdamiesi keičiame”

www.moletuvvg.lt

adresas Vilniaus g.45, 33102, Molėtai

Pirmininkas Virgilijus Šironas, el. paštas: v.sironas@gmail.com Projekto vadovė Violeta Navickienė el. paštas: moletuvvg@gmail.com

Už informacijos turinį atsako Molėtų VVG “Keisdamiesi keičiame”

Priemones įgyvendina LR Žemės ūkio ministerija