XXa. antroje puseje mikrobiologija skilo i Sakas. Stambiausios Sakos yra:

a) Lendroji mikrobiologiia - tyrineja mikroorganizmq vystymqsi

Mikrobiologijos L koliokviumo konspektas

1. Mikrobiologijos kaip mokslo samprata ir Sakos.

ldikrobiologi.la - mokslas apie mazus, tik pro mikroskopq iZilrimus organizmus, nagrineja mikroorganizmq

salybes, ."i[S*E gamtos rnLdZiug,+ apykaitai, galimybes panaudoti juos Zmonijos labui ir bfidus kovoti su

kenksmingais.

, bendrus jq gyvybines veiklos

desningumus. vaidmen[ gamtoje.

b) medicinin6 ir veterinarind mikrobiologija nagrineja patogeniniq (ligas sukeliandiU)

rnikroorganizmq savybes, jq poveiki zmogaus (medicinine) ir gyvulio (veterinarine) organizmui, tobulina, kuria

rnikrobiologines diagnostikoi metodus, gydymo preparatus bei profilaktikos priemones kovai su ivairiomis

C) teChnino(pramOnino)mikrObiOlogija一 nagrinaa mikr。。rganizm■ savybcs,ちrinla svarbiausius

rnikrobiologinius procesus, ieSko bIdq, kaip juos panaudoti maisto, chemijos ir kitose pramonds Sakose

r.ertingiemi produktams gauti taip pat kovoti su kenksmingais mikroorganizmais.

2. ISskirtinds mikroorganizmq salybdso maZas dydis, didelis pavirSiaus ir turio santykis;

. greitai auga ir per trump4laik4 sukaupia daug biomases arba dideli metabolitq kiek[;

o sintetina reikiamus fennentus, todel lengvai prisitaiko prie aplinkos s4lygtl;

. iSplitirnas visame Zemyne ir kartu lengvas stebejimo objektas.

3. NeZalingi, sukultUrinti, kenksmingi, patogeniniai mikroorganizma,ilrezulingi .ih.oorgrnizmai: minta negyvosiomis organinemis ir neorganinemis medziagomis; kai kurie svarb[s

gamtos medZiagq apykaitai, nes aktyviai dalyvauja skaidant gyvlnq ir augalq liekanas; dauguma atlieka

ialansuojantijl vaidmeni gyvqjq organizmq ir cheminiq junginiq pusiausryr4 gamtoje, ardo organinius

,eSvarumus, sugeba panaudoti atmosferos azotq, svarbi4 viet4uZima fotosintezes ir oksidacijos procesuose.

,sukulturinti ntikroorganizmai:dirbtinai auginti ir naudoti reikiarniems produktams gauti. Naudojami pieno,

cJuonos pramoneje. u'iu1.,r. u1,no, acto, citrinqrlgSdiq. glicerolio. acetono, butanolio gamyboje taip patkop[stq,

agurkq, vaisiq rauginimas. paSarq silosavimas.

ienksiingi ntih.obrganizniai;skaidydarni produktq sudetines dalis pablogina jq kokybE. Jie sukelia Zmogaus,

g1'vuliq, augalq Iigas.*iatogeniniii ntikioorganiznrui; prasiskverbia I kr:nq. sunaikina dali jo lqsteliq bei audiniq ar kitaip kenkia ir taip

sLikelia 1ig4. Labiausiai paplitq patogeniniai mikroorganizmai 1'ra virusai, bakterijos ir grybai.

d. Technine mikrobiologija\ agrineja mikroorganizmq sal1,bes. t1 rinej a sr.arbiausius mikrobiologinius procesus, ieSko bldq, kaip juos

pariaudoti maisro. chemi;os irkitose prarxones sakose rertingiems produktams gautitaip patkovoti su

lienksrningais rnikroorgan izmais.

5. Sanitarind mikrobiologija, uZdaviniai- \,lokslas, tiriantis aplinkos"ii jos gyvybines veiklos procesus. kurie tiesiogiai arba netiesiogiai veikia aplinkq ir

Zrnogaus sveikat4. UZdaviniai: l.Apytakos (cirkuliacr.los) tarp Zmoniq. g.vv[nq ir aplinkos

desningumo procesq, lemiandiq upii,-rkor mikrobinio uZter5tumo 11'gi ty'rimas. 2. Naujq ir efektyviq bei pigilt

mikrobiologiniq n rimq metodq kUrjmas ir esamq tobulinimas. 3. Normatyviniq dokumentq, metodiniq

nurodymq, ieglamentuojane iq aplinkos higienines b[kles vertinim4 bei jos tyrim4 klrimas. 4. Pastovus aplinkos

,anituiin.i higienines uuues ,.ki-u, ir vertinimas.5. Aplinkos apsauga. Sanitariniq mikrobiologiniq tyrimq

tikslas - nustatyti aplinkos uZter5tumq infekciniq ligq sukelejais'

6. Morfologinis mikrobiotogijos raidos etapas - atradimai ir atradejaix,lorfologini-s arba mikrografi]r"is mikrobiologijos raidos etapas prasidejo nuo prietaiso su didinamuoju stiklu

srrkonstravimo:1) Broliai H. ir Z. Jansenai XVIa. pabaigoje sukonstravo prietaisq su didinamaisiais stiklais;

2) XVIIa. patobulintas rnikroskopas su dviem lEiiais;

:j A. Levenhukas pirmasis pu*ut. mikroorganizmus pasigamintu mikroskopu; savo veikale ne tik apraie. bet

ir nupiese ivairiq formq mikroorganizmus, kuriuos stebejo dantq apna5ose, lietaus vandens la5e ir kituose

objektuose. Jis padejo pagrindq mikrobiologijai.Sis morfbloginis mikrobiologijos raidos tatpsnis tesesi ikii857 m.

Buvo apra5inejarna mikroorganizmq forma, dydis, bet moksliSkai jq niekas netyrinejo. Svarbesniq darbrl yra

paraSq: O. Miuleris, F. Kiutcingas.7. Fiziologinis mikrobiotogijos raidos etapas - atradimai ir atradejai.Sis raidos etapas - kai nagrinejami mikroorganizmq gylybines veiklos ypatumai. Prasideda nuo L. Pastero, kuris

i5leido veikal4 apie pienarug5ti rugim4. Jis [rode, kad rugim4 taip pat puvimq sukelia skirtingi mikroorganizmai.

Jis taip pat atrado neZinom4 mikroorganizmq kvepavimo tip4- anaerobin[ . Jis teige, kad alkoholini rugimQ

sukelia mieles ir Sis procesas ryksta anaerobinemis sqlygomis. Taip pat jis pasille pasterizacijq. {rode, kad gerai

iivirintose mitybos terpdse, jei jos laikomos sandariuose induose, mikroorganizmq neatsiranda. Velesni jo tyrimai

susijg su medicinine ir veterinarine mikrobiologija - pagamino vakcinas nuo pasiutliges ir juodliges'

R. Kochas patobulino mikroorganizmq tyrimo metodus, padejo pagrindus dabartinei mikrobiologinio tyrimo

t."t ifu," ruktire mikroorganizmqpreparatq dazymo anilino daLais metodus, pritaike standZias mitybines terpes

mikroorganizmams auginti, eme naudoti mikrofotografavim4 pasille terpes sterilizuoti tekandiais vandens garais.

Tai leido nustatyti ir i5tirti daugeli infekciniq ligq sukelejq. Tyre juodliges sporq susidarym4 atrado turbekuliozes

lazdeles, choleros sukelej 4.

I. Meinikovas ry*rinejo mikroorganizmq vaidmeni infekciniam procesui ir imunitetui; irode, kad gyvuliq irZ-""U org*izmas apsigina nuo mikroorganizmq padedant ypatingoms l4stelems, kurios mikroorganizmus

suvirSkina. 5i rei5kini pavadino fagocitoze, o lqsteles - fagocitais. Midkovas pastebejo kai kuriq mikroorganizmq

r[Siq Zaling4 poveik! kitq rii5iq mikroorganizmams ir pagrinde mokslq apie jq antagonizm4 kuris pastlmejo

nrokslo apie antibiotikus pletrECenkovskis pirmasis nustate bakterijq ir melsvadumbliq panaSumq ir apra5e simbiozes rei5kini, pagrinde

m ikroorganizmq klasifikacij 4 priskirdamas bakterij as augalams.

8. Pastero indelis i mikrobiologijos moksl4Pasteras isleido u"ikul4 apie pienarlg5t[ r[gim4. Jis irode, kad r[gim4 taip pat puvimq sukelia skirtingi

11ik.oo.gunir*ai. Jis taip pat atrado iki tol neZinomq mikroorganizmq kvepavimo tip4- anaerobini . Jis teige, kad

alkoholini rugim4 sukelia mieles ir Sis procesas lyksta anaerobindmis s4lygomis.Jis i5aiSkino, kad patekq i alq ar

ryn4 mikiooiganizmai pakeidia jo skoni ir iSvaizd4. Taip pat jis pasiflle pasterizacijq. [rode. kad gerai i5virintose

,ritytor terpeie, jei joslaikomos sandariuose induose, mikroor ganizmqneatsiranda. Velesni jo tyrimai susijE su

medicinine ir veterinarine mikrobiologija - pagamino vakcinas nuo pasiutliges ir juodliges.

9. Antiseptika, Listerio darbail.rodZius, kad infekcines ligas sukelia mikroorganizmai, D. Listeris vengdamas plliniq per operacijas pradejo

naudoti chemines priemones, antiseptikQ. Jis irode, kad Zaizdqpuliavimo prieZastis yra gyvi mikroorganrzmai,

patekq iS oro. fovai su mikrobais jis panaudojo karbolio rugSt1 ir paruo5e karbolio r[gSties vartojimo metod4 jlpritaike pladiu mastu, todel jis laikomas antiseptikos ikureju.10. Kocho ind6lis imikrobiologijos moksl4R. Kochas parobulino mikroorganizmq tyrimo metodus, padejo pagrindus dabartinei mikrobiologinio tyrimo

technikai, sukure mikroorganizmq preparatq daZymo anilino daiais metodus, pritaike standZias mitybines terpes

rnikroorganizmams auginti, eme naudoti mikrofotografavim4 pasifile terpes sterilizuoti tekandiais vandens garais.

Tai leido nusratlrti ir iiiirti daugeli infekciniq ligq sukelejq. Tyre juodliges sporq susidarym4 atrado turbekuliozes

lazdeles, choleros sukelejq11. Mikroorganizmq sistematikos kryptys - nat[rali ir dirhtin6Sistematika - biologijos Saka, tirianti organizmq ivairovg ir jq giminyst6s rySius, organizmq sistemos

sudarymo atsizvelgiant Ijq evoliucin! giminingum4 metodus ir principus.Sistematika tiria organizmus, i5ai5kina jq giminystds rySius ir suskirstymo i grupes (taksonus).

Ivlikroorganizmq sistematikoje vyrauja dvi kryptys : nat[rali (filogenetine) ir dirbtine.

o Nat[rali mikroorganizmq sistema objektyviai atspindi evoliucin[ mikroorganizmq grupiq giminingumq

vadovaujamasi tuo, kad mikroorganizmai, priskirti vienam taksonui, turejo bendrus protevius;

. dirbtine mikroorganizmq sistema sudaroma taip, kad bfitq galima greitai identifikuoti praktikai naudingus

ir kenksmingus mikroorganizmus. Mikroorganizmai jungiami i grupes pagal pana5umq ir naudojimo

patogum4 stengiantis kiek galima labiau priarteti prie objektyvios (natfiralios) sistemos, ir laikantis

nuostatos labiau grupuoti irjungti, o ne skaidyti taksonus.

12. Penkios biosferos karalystdsR. Vitekeris pasiUl6 schem4, pagal kuri4 visi gyvi l4steliniai mikrooorganizmai suskirstyti i penkias

karalystes:

Monera (moneros) jungia prokariotinius organizmus, padius primil'viausius pagal l4steles

sandarq. Priklauso prokariotai: bakterijos ir melsvabakteres.

Protista (protistai) jungia mikroskopines, daugiausiai vienal4stes nediferencijuotas gyvybes

formas. Priklauso eukariotai: pirmuonys, dumbliai, oomicetai. -sleir-Llnai.Plantae (augalq) daugialEsdiai eukariotai, j iems bfidingas fototrofinis mitybos tipas(fotosinteze).

Priklauso eukariotai: augalai.

Fungi (grybq) daugial4sdiai eukariotai, i5 esmes osmotrofinio tipo, t.1'. mintantys tirpiomisorganinemis medZizgornis. Priklauso eukariotai: grybai (mieles, gr1'bSiai, grybai).

Animaliu (gyv[nq) daugialqsd,iai eukariotai, gyv[nq mityba yra holozoine (kietas maistas).

Priklauso eukariotai: gyvunai.

13. Pagrindiniai hierarchijos rangaiTaksonomij a tiria organizmq klasifikacijos principus, metodus ir taisykles, nustato taksonomines kategorijas.

Pagrindinis tikslas - sukurti toki4 organizmq klasifikacij4 kuri b[tq informatyvi, neprieStaringa, patogi irgeriausiai atitiktq nat[raliai gyvuojandi4 jq sistem4.

Giminingiems mikrooorganizmams sistematikoje grupuoti vartojamos Sios pagrindin6s taksonomin6skategorijos (rangai):

a) ruSis (species) - tai mikroorganizmq grupe, turinti bendr4 kilmq, vienodas morfologines, biochemines

ir fiziologines sarl,bes ir evoliucionuojant prisitaikiusi gyventi tam tikromis aplinkos sqlygomis.

b) gentis (genus) - taksonomine kategorija, apimanti giminingas bendros kilmes rtiis;c) Seima (familia) - taksonomine kategorija, apimanti giminingas gentis;

d) eile (ordo) - sistemi5kai artimos Seimos grupuojamos i eiles.

e) klase (classis) - giminingos klases jungiamos I skyrius.

0 skyrius (division arba phylum) - skyriai jungiami i dvi karalystes

g) karalyste (regnum) - prokariotai ir eukariotai, pagal blding4 genetines medZiagos - branduolio -strukt[r4;

Papildomos (antrinio rango) taksonomines kategorijos yra:

a) triba (tribus) - taksonomine kategorija, jungianti artimq gendiq grupE (auk5tesne uZ genti bet Zemesnd

uZ poSeim[);b) sekciia (sectio);

c) serija (series);

d) varietetas (varietas);

e) forma (fonna).Kiekviena taksonomine kategorija skirstoma i smulkesnius vienetus, pridejus prie5dell szb (lietuv5kai - po),

paryzdZiui, subre ggnum (pokaralyste), subfamilia (poSeimis).

Tarn tikram klasifikaciniam rangui priklausantys individai skiriasi nuo kitq organizmq bendru poZymiq rinkiniu.

Tai padiai karal1'stei priklausantys organizmai turi tuos padius bendrus poZymius, tai padiai ruSiai priklausantys

rrrganizmai turi tuos padius tam tikrus rii5iai b[dingus poZymius.

11. Ru5ies supratimasR.[Sis - tai mikroorganizmq grupe, turinti bendr4 kilmq, vienodas morfologines, biochemines ir fiziologines

sarybes ir evoliucionuojant prisitaikiusi g),venti tam tikromis aplinkos sqlygomis. R[Sies viduje gali vyktikeitimasis genetine informacija. R[Sis pagal daZnus tipiniq ruSiniq sarybiq pokydius gali b[ti suskirstyta i

- norrl5ius ar varietetus ir formas. Tos padios ruSies porrr5io mikroorganizmuose galimi nedideli kokio nors

ro4,mio skirtingumai (viduru5is, infraruSis skirstymas): antigeniniai,tadakai kalbama apie serovarfu biocheminia

- biovarq reakcijos 1 fagus - fagovar4 patogeni5kumo - pastovar4 ir kt.

1 5. Binarind nomenklatiiraR[Sies pavadinimas susideda i5 genties vardo, raSomo didLiqa raide, ir ruSies epiteto. Jei ru5ies epitetas susideda

ii dviejq LodLiwjie sujungiami tiesiogiai, pvz:

' ;t c t o c o ccus(gentis) iacrls (r[5is)? t nicillium (gentis) notatltm (r[Sis): : r s i n i a(gentis) p s e u d o t ub e r c til o s i s (ru 5 i s )Paprastai genties pavadinimas atspindi koki nors morfologini ar fiziologini mikroorganizmo poZymi arba

mokslininko, atradusio ir iStyrusio tq mikroorganizmau pavardg. R[Sies pavadinimas daLnai atspindi

mikroorganizmo sukeliamg procese ar ligq kilmes Saltin[ ir kitus skiriamuosius poZymius.

砲「

Lietuvi5kuosiuose mikroorganizmq pavadinimuose taip pat stengiamasi iSlaikyti 5iuos principus. Pvz.: Bacilluscereus lietuviSkasis pavadinimas - va5kine bacila, Clostridium perfi ingens - luZine klostridija, Psettdomonas

aer ugino s a - Zaliamele pseudomona.

16. Vidurii5in6s taksonomin6s ir netaksonomin6s kategorijos.Taksonomines kategorij os :

RuSis * tai mikroorganizmq grupe, turinti bendrq kilmq. vienodas morfologines, biochemines ir fiziologinessavybes ir evoliucionuojant prisitaikiusi gyventi tam tikromis aplinkos s4lygomis. R[Sies viduje gali vyktikeitimasis genetine informacija. R[Sis pagal daLnus tipiniq ru5iniq sarybiq pokydius gali blti suskirstyta iporii5ius ar varietetus ir formas. Tos padios rflSies poru5io mikroorganizmuose galimi nedideli kokio nors

paveldimo poZymio skirtingumai (viduru5is, infrar[Sis skirstymas): antigeniniai,tada kalbama apie serovar4

biocheminiai - biovar4 reakcijos i fagus -fagovarq patogeni5kumo - patovarQ.

Netaksonomines kate gorij os :

Klonas - visuma genetiSkai vienodq mikroorganizmq, prisidauginusiq i5 vienos mikrobinesl4steles vegetatyviniu b[du;Kamienas - tos padios ruSies mikroorganizma| iSskirti i5 ivairiq aplinkos gyvenimo vietq(dirvos, vandens telkiniq, organizmq) ir turintys Siek tiek skirtingq salybiq (nevienodq biochemin[ aktyvum4jautrumq antibiotikams ir pan);Biotipas - genetiSkai vienodq mikroorganizmq grupe, kilusi i5 vieno mikroorganizmo(vienu metu i5 vieno Saltinio iSskirti), t.y. fenotipiSkai labai artimq vienos ru5ies individq turindiq giminingus

Rase - tai r[Sies atmaina su pakitusia genetine informacija. R[5ies viduje galima rastimikroorganizmq kuriq vienos savybes yra rySkios, o kitos - silpnai i5reikStos, ar net visi5kai i5nykusios. Taip

susidaro atskiros rasds ar biotipai;Genotipas - paveldimasis mikroorg anizmo pagrindas, genq visuma, biidinga vienam ar

k itam mikroorganizmui;Fenotipas - individualaus i5sivystymo procese susiformavusiq mikroorganizmo visqpoZymiq ir sav.vbiq visuma.Populiacija - vienos r[5ies individq evoliucind visuma, tLimanti tam tikr4 vietE biologinejebendrijoje.17. Mikroorganizmq poZymiai, padedantys nustatyti jq viet4 taksonomijoje.Morfologiniai poZymiai: mikroskopi5kai lengvai atskiriamos formos (rutuli5kos (kokai), lazdeles, vingiuotos), ar

turi kapsulg irkokias sudaro grupuotes., arturi ZiuZelius irkaip jie iSsidestp, ar sudaro endosporas, kaip daZosi

Gramo bUdu. Sie poZymiai papildomi fiziologiniais biocheminiais: nurodomas rySys su deguonimi - ar auga

aerobinemis arba anaerobinemis, mikroaerobinemis sqlygomis, kokiu budu gaunama energija - kv6pavimo,

rugimo ar fotosintezes, priklausomybe nuo aplinkos reakcijos, temperattiros, atsparumo temperatlrai riba, maisto

rnedZiagq pasisavinimas, daZniausia gyvenamoji aplinka (vanduo, dirva, oras, Zarnynas), tarpusavio rySiai,jautrumas antibiotikams. Bakterijos skirstomos ir pagal seroligines reakcijas, nurodomi pavirSiniai antigenai,

periferiniai baltymai ir kt.Genetiniai poZymiai: nukleotidq sudetis ir nuoseklumas DNR molekuleje, ribosomines RNR nukleotidq sudetis;

molinis guanino ir citozino (G+C) procentas nukleoido DNR molekuleje.

18. Gracillicutes sk. apibudinimas, svarbesnds bakterijq grupds.Gracillicutes (gracilikutiniai) - plonasieniai gramneigiami prokariotai. Gracilikutiniq prokariotq skyrius

skirstomas i tris klases: skotobakterijq anoksifotobakterijq ir oksifotobakterijq.Skotobakteriju klasei priklauso bakterijos, kuriq medziagq apykaitai nereikia Sviesos:

a) Spirochetos - plonos spiralines bakterijos, paplitusios uZterstuose vandens telkiniuose, pfivandiuose atliekose,

sujungtos I Spirochaaetales ei19, kurioje yra 5eimos: Spirochaetaceae ir Leptospiraceae.

b) Spiriles - sudarandios vien4 5eim4 - Spirillaceae.c) Nejudrios lenktos bakterijos, sudarandios 5eim4- Spirosomaceae.

cl) Aerobines lazdelines ir rutulines bakterijos, paplitusios dirvoje, ore. Sudarandios 8 Seimas: Pseudomonadaceae,

Azotobacteriaceae, Rhizobiaceae ir t.t.e) Fakultatyvios anaerobines lazdelines bakterijos, pladiai paplitusios gamtoje - dirvoje, geluose ir sfiriuose

vandenyse, plvandiose atliekose, ta.p jr+ yra nemalai patogeniniq ir s4lygiSkai patogeniniq ruSiq, jos suskirstytos iSeimas: Enterobacteriaceae ir Pasteurellaceae.Anoksibakteriiu klasei priklauso bakterijos, kurioms reikia Sviesos ir kuriq fotosinteze vyksta neiSskiriant

deguonies. Sios bakterijos skiriasi forma, turi bakteriochlorofilo ir karotinoidq pigmentq fotosintezei atlikti; gali

sujungti atmosferos azot4 paplitusios vandenyje. [ Siq grupE ieina purpurines ir sierabakteres.

Oksibtobaktcr」 u klasci priklauso bakterlos,kuriOms reikia ζ宙esios ir kuri■ liDtosinteze vyksta iも skiriant deguont

ig vandcns.Yraju cilё s:cianobakcr」 os,prOChlo■ ofitai.

19.Firlnicutes sko apiblldinil■ as,svarbesnOs bakterijll grupOs。

Fil■likutiniu prokariotll skyrius suskirslytas t dvi klases:flrinibakter」 as ir ta10bakteriias

Firlllibakterlloms priklauso gramtelglamos rutulinё s ir lazdclines bcspOrё s ir sporas sudaranё ios bakterlJos,

acrobai,anaerobai,plaこ iai paplitQ ant augalЧ pavirζ iaus,piene irjo produktuosc:

a) rutulines bakteriioS― acrobiniai ar anaerobiniai kokai,paplitQ ant augallL pavirこ iaus,dhvttC;

Scilllos:NllicrococcaCaC,IDeinococcaccac,StrcptococcaCeaC,PeptococcaCeae ir kt.

b)SpOrinё s lazdclines ir ruttllines baktcrJOS,plaё iai paplitusios dirvtte,vandCn)3c,ralldamosを mogaus ir

3/vuliЧ 宙rgkinamttamc traktc.Scima:Bacillaccac.

C)bCSporё s lazdclines baktcrゴ os,paplitusios dirvac,al・ t augallL piene irjo produktllosc,2mOgaus ir gyvuliЧ

差arnync,taip pat lazdclinё s picnangζtics baktcrloS;SCima:Lactobacillaceac(genサ S:Lactobacillus,

Listeria ir kt.)

Talobakteriloms priklauso bespores,netaisyklingai ζakotos lazdclinёs baktcriios:

a)kOrinefOrmines bakterJos,gentys:CownebaCterium,Arthrobactcr

b)NIlikObaktcr10S― ngudriOs,こ ick tick lenkos aerobinё s lazdelё s,plaё iai paplitusios dirvaC,Skaidanこ ios

■airias Organincs mcdZiagas;ζcima:Mycobactcriaccac

c)Nokardifonninё s baktcriios― aCrObinё s,naudrios,sudaranこ ios lllicclt kuriS Subyra t lazdelines,veliau一

kokines lωteles,paplitusios dirvac.Genサs:Nocardia,modococcus.d)Akinomicetai― vicnalasё iai prokariotiniai mikroorganizmai,sudattti iζ plon■ ,SakotЧ si■ lЧ hiれ,kurie

sudaro micelL dauginasi sporomis.Scimos:Frankiaccac,Actinoplanaceac.

20。 ⅣIikroskopiniЧ grybll teleOmorfa,anamorfa,holomorfa。MikroskopiniЧ g7bЧ nomenkla価 raC atsispindiju vysサ mOSi CiklЧ 卜airOvё .Plcomorini■ gvbЧ vysサ mosi Ciklai

susidcda iζ lytines(tclcOmOrfa)ir nelytinё s(anamOrfa)Stad」 Ч kaitos.Holomorfa apibidina宙 sagvbЪ t.y.apimavisasjo vystymosi stadJas― teleOmort ir宙 Cna ar daugiau anamorfas.Tcisingas holomorfos pavadinimas

sutampa sujo tclcomorfos pavadinimu,netjcigu anamorfos pavadinimas buvo publikuotas anksこ iau.Jci kalbama

tik apie anamorft taijai vartttamaS tik anamorfos pavadinimas.

21.ZemesniЧ jЧ,autttesniЧ ju grybu Sandaros sttrtumait

Eukariotai turi tikrtti branduoll,apsupta dVigubOs membranos,j■ ribosomos stambios,genomas suda7tas iζ

chromosomlL kurios mitotigkai dalttantiS pad宙 gubttia ir pasiskirsto tarp duktcrini■ 1甲 tcli■ rinkinio.

Mikroskopiniai g7bai(mikrOmicetai)vra VienalaSё iai ir daugialTこ iai chloro■ lo neturintys heterotroinlal

cukariotiniai rnikl・ oorganizmai,pagal savituma uunま i t grybll karalystO rり`ο

rrr,FII″gり .

22。 ZemesniЧ jЧ,autttesniЧ jЧ gttbЧ sandaros sHrtumai。Mikroskopiniai[費 /bai(mikrOmicetai)vra宙 enalaSこ iai ir daugialTё iai chlo■ of1lo ncturinサS hetcrotroinial

eukariotiniai mikroorganizmai,pagal sa宙 tuma ttungti l gvbЧ karalystQ Mゞ`θた,F″

“gク .

GrvbЧ ,kaip ir bakterJIL klasi■kacゴ a remiasi morfologiniais po2vmiais:1甲 tcliЧ forlna, gwbЧsudaMa K pbnu diu― hflL Gi堅単塾堅型垂型迎辿曇■」童亘i),kuHC gdi二##器‖p」理製二豊轟1憾‖||11ncsegmenttlot渕 11‐

・よ車01む|||=ⅢIlt:曇理I量丞歩;hstehЧ ttjos sienetes sandara(ch■ illas ar cehllliozё ),

hitt pclivarcli]聾 kaにiumi ir sandara;dauginimosi bidЧ 卜airOve― vegcta″宙niu,sporomis ncl,iζ kai ir lytigkai;

dauginilnosi organll ypattlmais:fiziologinё lllis biochclllinё lnis savybё mis ir genetine,ypaこ rRNR 5 S scgmcntc,

sandara,azoto bazi■ igsidё sサmu DNR molckulaC;■ logCnctiniais vζ iais,kas pakoregavo mikromicetЧ,

klasifikacJ■ ir nOmcnklatttr■ .

Labiausiai paplttQs mikromicctlL Suskirsけ maS atsiZvclgiant i gvbЧ gyvybinill cikl■ skirtumus bei sporas

gaminanこ iЧ struktllrЧ sandar■ l ζcζiS Skyrius:Cり′″′清θ″ノθθれ θθ″ノ6θれ ZllSθ 77Jν εθ′ら ИSεθ777ッθθr6/

Bαs′′θlllνεO″ ir Dθ夕た″θ7rFνεθ′α/FIrttgノ ブノηψθζヵεり。23.PIikroskopinill gwbll sistematika

Zygomycota(poragvbino skyriui(pOragwbiams― 勾tθrν`セ農想)priskiriami,mikromicetai,turinち s gcrai

iSvystyt4 i5siSakojusi (nors yra iSimdiq). nelyti5kai daugianasi konidijomis arbasporangiosporomis, lytiSkai dauginasi zigogamija, kada susilieja dvi nediferenciuotos I gametas l4steles irsusiformuoja zigosporos. I5plitg gamtoje, auga ant me5lo, pa5arq, maisto produktq, dauguma yra saprotrofai, norsesama ir augalq parazitr6 patogeni5kq gyvtnams ir Zmonems.Zigomicetai (Zygomycetes klase, poragrybiai) suskirstyti i keturias eiles: Mucorales (pelesiediq),Enthomophtorales (vabzdLiaLudiediq), Endogonales (endogonie(,iq), Zoopagales (zoopagiediq), kitoseklasifikacindse sistemose - i septynias eiles, prie i5vardytqjq iSskirtos ir Dimargaritales (dimargaritied,iq),Glomales (glomaliediq), Kickxellales (kikseliediq) eiles grybai. Eiles skiriasi dauginimosi ciklais, anamorfqi5vaizda, ekologija ir kt. Aktualesni yra Mucorales (pelesiediq) eiles grybai; pladiai paplitE dirvoje. ant augaliniq

liekanlL paさ arlL maisto produktЧ ,sёklЧ.E)idttiausiaぶ cillla¨ yfrθθrαθθαθ(pelё Siniai),gali daugintis pumpuravilllu,

primena mieles ir da2nai vadinami mukorinemis miclё mis.SeimaC yra kelios gausios genサ S:Иε″″ο777夕εθ″,

Rカルθ“νιθtt Pα″″ノた〃α Daugclis rtlζ i■ pasiZymi trmentiniu(ami101itiniu ir proteolitiniu)akサ Vumu,tOdeljos

naudaalllos praktikaC,ypaこ Azjos ζalyse.Yra ir patogenini■ rllSiЧ,sukelianこ iЧ ttmonёms ir gyvinamskvёpa宙mo tak■ ir kit■ organЧ paをcidimus(mikOZcs).24.Zigolnicetai,apibndinilnas,atstovai

Иscθ″匂ソεθ″●ukζliawbinu)skyriui(arba aukζliag7biams,И sεθ″ノθθた,priklauso didを iausia ir gausiausia

mikroskopiniЧ gりbЧ grupё,jungianti pcr 42000卜airiЧ rllζ iЧ .JЧ hifai labai iζ siζ akaQ,segmcntuoti,dauginasivcgetaサ宙ζkai(OidttOmiS,gCmomis,chlamidosporomis,skleroё iais,hi■ laidu nuOtrupomis,pumpuravimu),nClメ inё mis s堅⊇romlS(kOnid10mis bci piknosporomis),lytiζ kai‐ gall■塑襲塾翌四

=塑(d宙a■ gametangiЧ

susiliaimas),spCCialiose strukturosc― askuosc(aukもliuosc)Susiformavusiomis askosporomis(aukζ liasporё mis),

kuri■ bendras pavadinillllas¨ teleomorfa.Da2niausiai aukも liai susidaro vaisiaktlniuosc‐ klcistoteciuosc,

pcritcciuosc,apotcciuose,pscudotcciuose.

Aktualesnё s aukも liagwbi■ cilёs:Eッ ∫″ 乃αル S(miltCnicこ iai)Jηフ θCFιαル S(hipokraiCこ iai),Srrcc力 αFθ Jηソει

`α

ル S

(mieliagvbieё iai)E″ /θ″αルS(curotuiCё iai),鳳ιあ″α′ι∫F`θ`Jα

たs,vaisiapidicこ iai).

25.Bazidiolnicetai,apiblldillil■as,atslovai

Bαs′″′θ″ノθ`α

(papёdgvbino Skyriui(arba papёdgrybiams Bα sノ冴θ″ノεαθりpriSkirti aukζ tcsniai gvbai,daugialTこ iai su gcral iζ ャγsサtu miccliu.Dauginasi lytiζ kai sporomis somatogaillゴ a― papedspOrё mis

(baZidiOSporomis),kuriOS Vystosi igorac(egzogeniζ kai)allt tam tikrtl darinill¨ papё dttill(baZidttiЧ).JiClllspriskiriami valgomiai,kcmpiniai gvbai.Kai kuric papё dgヮbiai yra kulttriniЧ augalЧ parazitai,medienosgadintaai.

Papёdgrybiai yra netekQ specializuottl lytinill lTtcliЧ .Lytinis procesas tヽ γkSta susili(jant dviem ig papedspOrё s

iSaugusio haploidinio micelio vcgetaサ 宙nёmsITtelё ms.Vaisiakini■ struktura sudetinga:yra sterilial ir vaisine

dalys.Pagal bazidZi■ susidavm■ skirstomi t poklasius:

・ Zθわうα∫′rrliθ ″劉ソ`ι `Jttυ

ι(h010bazidiomicetidai,jЧ bazidё s vienalTtё s),

・ P/rFαg″θわαsidio″切ソ```:Jα

ι(fragmObazidiomicctidai:jЧ bazidё s padalytos skersinё mis peivar01emis 1 41等teles ir vadinamos fragmobazidё mis;bazidё s,igaugusios iζ ramybcs stadJ● e csanこ iЧ storasicni班1甲 teliЧ teliosporЧ,vadinamos teliobazidemis).

Reikζlllingcsni yra ridieこ ill(しケθ′ηα′θs)ir klllieё ilL wS′ガαg,77α′θS)eiliЧ g7bai.K■ lieё iЧ (varpinill augalllparazittly sukcliamos ligos vadinamos k■ lёmis,idieё iЧ rこ dligёmis.Ridieё iai(dar vadinami rudgvbiais)nuoklllicこ iЧ (Vadinamll ir kiliniais glγ bais)skiriasi sudё tingcsniu、γsサll10Si Ciklu;jic da2nai vystosi ant dvialL

skiltingu riζ iЧ augalЧ maitintalL pvz。 ,juodai rLldё (Pγεε′η,α grα 777加ブリ varpini■ augalu pttaZitas vysサmOSicikIQpradcda pavasart ant paprastoJo raugerζ kio lapЧ (tarpinis ζcilnininkas)Rtldagvbiai apninka ir kukunzus,2il‐llius,liuccrn■ dobilus,obclis,kriauζ cs,avietes,slyvas,Serlllukζ nius,pupelcs,burokё lius,svoginus ir kitus

augalus.

Pric跳′′′αg′ηα′θs cilёs g7b■ priskiriamos ir bazidiomicetiTs mに les,tskaitant gentis Rttθ あ Ψθ万訪夕“,Z`νεθψθ

7´ノ訪 ν777.シθ″′請οらθ′zだ Tai tcliosporas sudarantios mielё s.Si■ grybЧ anamorfos yra Rttθ あ ゎ″νれ 及ソ嬌ops′↓Cα77グ′αα genサ s.

26.Prokariotl1 1lStelё s salldara.

LQstelё sudaゥta ig SiCnclё s,citoplazminё s mcmbranos,citoplazmos,nuklooido(branduolinё mcdZiaga),OrgancliЧir卜 airi■ intarp■ .Be to daugclis baker」 Ч turi kapsules ir glei宙 nt sluokSnt.

LaSte10s siene10。 Prokario亀 1甲teles apsuptos l甲 telё s sienele,kurios parindas pCptidoglikanas(glikOpcptidas)

dar vadinamas mureinu. Tai prokariotams blldingas heteropolimeras, kurio neturi eukariotai. Iζ ZinomЧaminorigζёill bakterintte siCnclac rastos 4-glutamo ragζ tis,glicinas,lizinas ir alaninas.Rasta ir unikalitl

a■1lnorugsclЧ .

LTtelё s sienelё,kuriai tcnka1 5‐ 50%saustliЧ medziagЧ ,apsaugo bakterjas nuo osmosinio goko ir kitu ncpalankiЧaplinkos sは ygЧ,suteikia forlllも dalyvatta mcdを iagЧ apykaitaC.Dauguma sicnelill yra toksiζ kos,turi pavirζ iniЧ

antigcntL savit」Ч fagЧ rcccptori■ .Sios struktiros yra baktcrJЧ Achilo kulnas.ⅣIurcinas atlieka sicncles

atraminio karkaso fllnkcJ■ .Antjo atsideda ir lsitcrpla kitos medZiagos.

Citoplazma.LTtclё s turinys,kuri supa citoplazmine mcmbrana,vadinamas c■ Oplazma.Tai pusskyste,tttikoloidinё mase,kuriaC issidestQ卜 airlls membraniniai dariniai,il■ tarpai.Homogeninё s konsistcncjos citoplazmosdalis vadinama citozoliu.

Ribosomos Tai smulkios granulё s,rutulё lilL pa宙dalo dariniai,iζ sidё sこiusios citoplazmos i■7airiose victose,

matomi tik clektroniniu mikroskopu.Jos sudavtos iS 40%balサ mo ir 60%nukleonggties.Apic 80%visosbaktcrinё s RNR yra ribosomose. RibosollllL Skaiё ius tuo didcsnis,kuo grciこ iau lTtcle auga. Ribosomos atlicka

svarbi■ balサm■ sintezёs liankcttι lnbrmacj■ apic pirlninQ struktira per tarpinink■ ―inliDrmacinQ mRNR― jomspcrduoda branduolio lDNR.

Intarpai.Jie gali biti kicti,skysti ir dttiniai,turilltys balサ minQ mCmbran■ arba bc jos.Kicti― tai atsargines

maisto medЙiagos,ku」 asレドtelё naudaa patckusi i nepalankias sは ygas,skystiai-1等 telac susikaupQ medZiagЧ

apykaitos produkal,dttiniai― prisitaikanサ s一 dttinё S Vakuoles arba aerosomos.

Kaip atsargines maistO mcdを iagos yra polisacharidai(glikOgenas, krakmolas)一 nepalankiomis sは ygOmisnaudaallli kaip anglies ir energttOS ζaltiniai;da2niausiai kaupiami incrtines fOrmOs― nctirpios valldcny.Lipidai

kaupiasi ricballl laζ elill pavidalu, vaζ ko pavidalu. Polifosfatai 一 kaip rczcrvinis fosforO ζaltinis. Siera一 kaippotencialus clcktrontl donoras.

Vakuoles prisipildЙ iusios smulkiЧ ,pailgos fomlos,apsuptt balサ minё S membrallos burbuli灘 こЧ.Reguliuaant dttЧkiekt Vaku01ese,mikrOorganizmai gali keisti ttlt ir igsilaikメ 1 0ptimalias sは ygaS uЙ tikrinanこ iamc vandcnssluoksnヵ c.

Branduolvs.Baktcr」 os yra Organizmai,nctLlrinち /S diferenciiuotO, Strukturigkai apibreЙ to branduolio,todel j0funkc」 as atlieka nukleotidas,kuriamc susitelkusi DNR.Ji sudaryta iζ Ziedu iも sidё sこ iusiЧ plonЧ si■ lll.I nukleOtido

strukttlra ieina RNR― polimcrazё ,こalllliniai balサ mai・ DNR molckulaC gl・ di lQstelё s pavcldimЧ savybiЧ gcnctinёinfomlac」 a.LTtelё ms dalttalltiS, もi inforlllactta per chromosom■ DNR pcrduodama po pasidaltimOsusidariusioms ITtclems.

Dauguma bakterJЧ turi ir nechromosominQ DNR,kuri sudavta iζ nedidcliЧ ,Σ icdiζ kai iζsidesこ iusiЧ DNR,vadinamЧ plazminё mis.Sicms gcnctiniams elemelltams bidinga autonominё replikacja.InfomlacJa,esantiplazminёse,nebitina lTtelei ir teikia papildomas savybcs― atspartlnlも patogcniζ kunl■

CitoplazlllinO membrana. Tai btldingas bet kurios l甲 telё s strukirinis cicmelltas. Citoplazlllinei membranai

tenka 8-15%1等 telё s sausttЧ medをiagu ir jOSe susikaupQ 50-70%vis■ 1不tclё s lipidЧ .Ji sudavta iζ d宙gubofosfolipidinio sluoksnio,l kuri tSitettQ vadinamitti integraliniai balサ mai,kuric lyg plaukitta tamc sluoksnヵ e.

Kai kurie balサ mai pri市 i■inti prie membranos pavirgiaus ir vadinami pcriferiniais.

Membranos balサmai atlicka funkctaS:

a)SudarO kanalus,kuriais mcdttiagos pereina pro membran%

b)nCζ ikliai,kuric pristtungia mcdZiagas ir padedajoms prasiskverbti pro mcmbran■;

C) reCeptoriai ― kickvieno tipo receptoriai turi tik jiems biding■ crdvinQ struktllrも todё l prie jЧ galipriSlun」itik tam tibos molekules;

d)katalitiniai balサmai― tiesiogiai dalシγa司 a medttiagll apykaitos procesuose.

Fosfolipidai lllembranosc igsidestQ taip, kad jll hidrofilinё dalis, vadinama polinc galvute, nukrcipta l iζ orQ ir

sudaro su citoplazIIlinёs lnembranos sluoksnius, o hidrofobinё (nep01inё )daliS― uOdegё lё ― yra dvisluoksnio

VidttC.

CitoplaZminё S mcmbranos hnkclos:1)CitOplazminё membrana labai svarbi mcdZiagЧ apykaitai;

2)ji yra lTteles osmOsinё uЙ

"ara ir kontroliuaa medziagЧ patckim■ bei paζ alinimも

3)mcmbranaC yra akサ 宙 osiOS pcmaζ os mechanizmaiir sa宙 tttЧ pCllllCaZi■ sistema;

4)taip patjqe lokalizuoti clckronu pemeζ imo ir oksidacinio fosforilinimo fellllcntai;

5)su mcmbrana susttQ kVёpa宙 mo ir fotosintezё s procesai,kuriais l甲 tele apipinama cnergtta;

6)mCmbrande Sintetinami lTtclё s sicnclё s ir kapsuli■ komponentai,iζskiriami nel等 tcliniai

fermentai;

v 7)prie plazmines mcmbranos prJungti ZiuЙ cliai.

Ziuこ eliai― tai spirale susisukQ plaukeliai, suda7ti iζ baltymo ■agclino, kurio subvienctai igsidё stQ spiralc ir

sudaro viena fibrinQ.ziuZeliai prisitvi■ ina pric l■stclё s palllatinill(bazalinilD kllncliЧ .

Bazalint kinell sud額 O CelltrinO aζ is su tam tikrais 2iedais.

Gram― baktcr」 os turi dVi poras 2iedЧ :iζ orinius,csanこ ius l等teles sienclaC,ir vidinius,fiksuotus citoplazminaC

membranae.Gram+bakter」 ll ЙiuЙ Cliai turi tik po vicn■ 2ied■ .

lVairi■ baktcr」 u Ziu2cliai skiriasi storiu,ilgiu,vttЧ suSiSukimu ir iζ sidё sサmu・

Pagal ZiuZeliЧ skaiti■ ir igsidё sサma Skiriami:

a)mOnOpoliniai monotrichai一 bakcrttos,turinё los宙 cn■ЙiuЙcll宙 ename polittc;

b)bip01iniai monotrichai― tllrinサ s po viCn■ 2iuZelt abiauosc poliuose;

C)10fOtrichai― turinこ ios 2iu2cliЧ pluoStaVienamc polittc;d)alllfitrichai一 pluoも tas 2iuZclill abiauose pOliuosc;

C)perittiChai一 turinこ ios 2iu2clius visame kino pavirζ ittc.

Kai kuriq bakterijq pavir5ius, nepaisant to, ar turi ZiuZelius ar ne, padengtos smulkiais silleliais - fimbrijomisarba pilemis. Pilemis bakterijos prisitvirtina prie augalq, Zmogaus ar kitq l4steliq. Nuo piliq reikia skirti lytiniusplaukelius - F-piles. Jose yra kanalelis, per kuri perduodama DNR i5 vienos bakterines l4steles kitai.2T.Prokariotq l4stel6s sienelds sandara ir funkcijos.Prokariotq l4steles apsuptos l4steles sienele, kurios pagrindas peptidoglikanas (glikopeptidas) dar vadinamasmureinu. Tai prokariotams brldingas heteropolimeras, kurio neturi eukariotai. I5 Zinomq aminorug5diq bakterinejesieneleje rastos 4 - glutamo r[g5tis, glicinas, lizinas ir alaninas. Rasta ir unikaliq aminorfigSdiq.L4steles sienel6, kuriai tenkal5-50% sausqjq medZiagq, apsaugo bakterijas nuo osmosinio Soko ir kitq nepalankiqaplinkos selygrL suteikia form4 dalyvauja medZiagq apykaitoje. Dauguma sieneliq yra toksi5kos, turi paviriiniqantigenq savitqjq fagrl receptoriq. Sios struktriros yra bakterijq Achilo kulnas. Mureinas atlieka sienelesatraminio karkaso funkcijE. Ant jo atsideda ir isiterpia kitos medZiagos.28.Peptidoglikonas mureinas.Prokariotq l4steles apsuptos lEsteles sienele, kurios pagrindas peptidoglikanas (glikopeptidas) dar vadinamasmureinu. Tai prokariotams budingas heteropolimeras, kurio neturi eukariotai. Peptidoklikanas - unikalusheteropolisacharidas su bldingais subvienetais i5 aminodisacharidq ir peptidiniq kompleksq. Tai N-acetilgliukozamino ir N-acetilmuramo rflg5ties molekulq likudiai, sujungti B-1,4 glikozidinemisjungtimis, omuramo rDg5ties atkarpos per laktilines grupes sujunglos peptidine jungimi su aminor[g5timis.29. Gram+ ir gram- bakteriiq sienelds skirtumai.Pagal l4steles sandarE ir cheminE sudet[ lEsteles skirstomos i dvi grupes: gramteigiamos Gram*gramneigiamos Gram-.Gramo daLymo bldo esme ta, kad gramteisiamu bakterijq lqsteles citoplazma su trifenilmetano eiles daLais irjodu sudaro spalvotE melynai violetini kompleksini jungini, tvirtai i5silaikant[ blankinant alkoholiu. Bakterijos,neturindios Sios salybes del l4steles pralaidumo, veikiamos alkoholiu, nublanksta ir veliau, daZomos fuksinu,nusidaZo raudonai (gramneisiamos).Gramteigiamu bakterijq sieneleje tinklui tenka 60-80o% sausosios sieneles mases, o polisacharidq ir baltymq -nedaug. B[dingasisi poZymis - teicho rlgitis. Tai unikalus cheminis junginys, sudarytas i5 sacharido, D-alanino,daugiahidroksilio alkoholio ir fosforo rfig5ties liekanq ir skiriami i du tipus, ir kiekvienos r[Sies bakterijoserandama tik vieno tipo teicho r[gStis. Daugumos bakterijq teicho rlg5tis yra savitieji antigenai. Gram* bakterijqsienelese nera lipidq, nera lipopolisacharidg o skirtingas baltymq kiekis lemia Siq bakterijq antigenini savitum4.Gramneigiamu - mureino tinklas yra vienasluoksnis ar dvisluoksnis ir sudaro maZiau nei l\oh sausosios sienelesmasds. Sieneleje yra daug lipoproteinq lipopolisacharidq ir kitq lipid% kurie apdengia mureino karkasq ir sudaroi5orinE membran4. Teicho rug5diq Gram- bakterijq sienelese neaptikta, o mureino struktlra visq vienoda.30. Kapsul6. funkcijos.Bakterijos lastele i5 i5ores daZnai apsupta labai vandeningu sluoksniu - kapsule arba gleivemis. Pagal stor[ irkonsistencij4 kapsules skirstomos [:

makrokapsulees (sudaro daugiau kaip 2 pm storio gleiviq sluoksnis)mikrokapsules (sudaro iki 0.2 pm storio gleiviq sluoksnis)

Vienq rD5iq bakterijos sintetina gleivines medZiagas, kurios lengvai atsiskiria nuo sienelds - tada kalbama apiegleives, kitq rySys yra labai stiprus - tada kalbama apie kapsules.Mak5timi vadinami si[liniq bakterijq vamzdeliniai dangalai, sudaryti i5 heteropolisacharidq. Kryptingas gleiviqi5siskirimas stiebelio forma padeda bakterijoms Siek tiek judeti, gleives gali sujungti atskiras lEsteles i ilgasgrandines.Gleiviq susidarymo intensyvumas priklauso nuo aplinkos s4lygq. Skystose terpdse, ypad esant sacharozei,bakterijos, intensyviai besidaugindamos, paverdia terpE t4sia gleiveta mase. Tokios bakterijos gali gleivintiivairius produktus.Chemine kapsules sudetis ivairi ir priklauso nuo bakterijq rfrSies, mitybines terpes sudeties. Bakterijq kapsuleseiki98% vandens, polisacharidr1 polipeptidrl baltymq, mukopolisacharidq lipopolisacharidq.Kapsule apsaugo bakterijas nuo nepalankiq aplinkos s4lygq - mechaninio dirginimo, i5dZilvimo ir yra papildomaosmosind tLtvara, kuri saugo, kad i bakterijqnepatektq per daug vandens. Kapsulines bakterijos yra atsparesndsfagocitq ir antiklng taip pat dezinfekciniq medZiagq poveikiui.3l.Citoplazmin6s membranos struktiira ir funkcijos.L4steles citoplazmEnuo sieneles skiria 7-1Onm storio citoplazmind membrana.Tai bldingas bet kurios l4steles strukffirinis elementas. Citoplazminei membranai tenka 8-15% l4steles sausqjqmedZiagq ir jose susikaupp 50-70% visq lqsteles lipidq. Ji sudaryta i5 dvigubo fosfolipidinio sluoksnio, I kur[isiterpE vadinamieji integraliniai baltymai, kurie lyg plaukioja tame sluoksnyje. Kai kurie baltymai pritvirtintiprie membranos pavirSiaus ir vadinami periferiniais.

Fosfblipidai membranose i5sidestq taip, kad jq hidroflline dalis, vadinama poline galvute, nukreipta i iSorg irsudaro su citoplazmines membranos sluoksnius, o hidrofobine (nepoline) dalis - uodegele - yra dvisluoksnioviduje.

X'unkcijos:1. citoplazmine membrana labai svarbi medZiagq apykaitai;2. ji yra l4steles osmosind uLlvara ir kontroliuoja medZiagq patekim4 bei paSalinimE;3. membranoje yra aktyviosios perna5os mechanizmai ir savitqjq permeaziq sistema;4. taip pat joje lokalizuoti elektronq perne5imo ir oksidacinio fosforilinimo fermentai;5. su membrana susijq kvepavimo ir fotosintez6s procesai, kuriais l4stele apriipinama energija;6. membranoje sintetinami lqsteles sieneles ir kapsuliq komponentai, iSskiriami nel4steliniai

fermentai;7 . prie plazmines membranos prijungti LiuLeliai.8. dalyvauja, sudarant tarplqstelinius ry5ius arba rySius tarp lqsteliq;

32. Membranq baltymai, funkcijosMemran4 sudaryta i5 dvigubo fosfolipidinio sluoksnio, I kuri [siterpg vadinamieji integraliniai baltymai,

kurie lyg plaukioja tame sluoksnyje. Kai kurie baltymai pritvirtinti prie membranos pavir5iaus ir vadinamiperiferiniais.

Fosfolipidai membranose iSsidestE taip, kad jq hidrofiline dalis, vadinama poline galvute, nukreipta i iSorE irsudaro su citoplazmines membranos sluoksnius, o hidrofobine (nepoline) dalis - uodegele - yra dvisluoksnioviduje.

Funkcijos:e) neSikliai. kurie prisijungia medZiagas ir padeda joms prasiskverbtipro membran4;

0 receptoriai - kiekvieno tipo receptoriai turi tik jiems biidingq erdving struktlr4 todel prie jq galiprisijungti tik tam tikros molekules;

g) sudaro kanalus, kuriais medZiagos pereina pro membran4h) katalitiniai baltymai - tiesiogiai dalyvauja medZiagq apykaitos procesuose;

33. Prkariotq nukleoidas, struktlra, funkcijaCitoplazrnoje yra lqsteles branduolys. Bakterijos neturi diferencijuoto, strukturi5kai apibreZto branduolio. Jo

funkcijq atlieka nuokleoidas, kuriame yra susikaupusi DNR. Ji sudaryta i5 Ziedu iSsidesdiusiq plonq siiilq(1,1-1.6nm), kurie sudaro ZiedinE kovalentiSkai sujungtq dvivijE bakterinp chromosomqarba genoforq. {vairiq ru5ilbkterijq genofore genq ir genomq skaidius skiriasi. Nukleoide yra visa genetine informacija.

I nukleoido strukt0r4 ieina RNR-polimeraze, Sanniniai baltymai ir neaptikta histonq. Chromosomaprisitvirtinusi prie ctoplazmines membranos. o gramteigiamq bakterijq- prie mezosomq. DNR molekuleje yralqsteles paveldimq savl,biq genetine informacija. Atlieka svarbi4 funkcijq dalinimese.34.Mezosomos, lokalizacija, fnkcij os

Mezosoma - bakterijq plazmines membranos ilinkimas vietomis I lqsteles vidq. Vienq bakterijq citoplazmiemembrana apsupa citoplazm4 be jokiq klosdiq ar ismaukq, kitq- sudaro ismaukas, formuoja membraniniusklnelius. Mezosomos gali buti vamzdeli4 piislelil1pluoSto formos. mezosomose ir citoplazmineje membranoje

1'ra lokalizuoti elektronq perne5imo ir oksidacinio fosforilinimo fermentai.Funkcijos:1. Svarbi DNR replikacijai;

- 2.lqsteles dalijimuisi;3. atlieka kvepavimo funkcij4;4. jose vksta fotosinteze;5. r,yksta organiniq junginiq oksidacija ir susidaro makroenerginiai junginiai;6. svarbios l4steles energinei apykaitai;7. atlieka struktlrinE funkcij4 padidina membranq pavir5iq;

35. Liuinliai -prisitvirtinimas Gram- ir Gram+ bakterijose ir i5sidstymas.Ziul.eliai - tai spirale susisukE plaukeliai, sudaryti i5 baltymo flagelino, kurio subvienetai i5sidestE spirale irsudaro vien4 fibrin E. ZiuZeliai prisitvirtina prie lqsteles pamatiniq (bazaliniq) k[neliq.Bazalini kflnelI sudaro centrine aSis su tam tikrais Ziedais.Gram- bakterijos turi dvi poras Ziedq: i5orinius, esandius lqsteles sieneleje, ir vidinius, fiksuotus citoplazminejemembranoje.Gram+ bakterijq LiuLeliai turi tik po vienq iiedar.

{vairiq bakterijq Liuieliai skiriasi storiu, ilgiu, vijq susisukimu ir i5sidestymu.Pagal liuLeliq skaidiU ir i5sidestym4 skiriami:

t) monopoliniai monotrichai - bakterijos, turindios vienq LiuLeliviename poliuje;g) bipoliniai monotrichai - turintys po vienq Liuieliabiejuose poliuose;h) lofotrichai - turindios ZiuZeliq pluoStq viename poliuje;i) amfitrichai - pluo5tas Ziuieliqabiejuose poliuose;j) peritrichai - turindios ZiuZelius visame kfino paviriiuje.

Kai kuriq bakterijq pavir5ius, nepaisant to, ar turi ZiuZelius ar ne, padengtos smulkiais si[leliais - fimbrijornisarba pilemis. Pilemis bakterijos prisitvirtina prie augaltl, Zmogaus ar kitq lqsteliq. Nuo piliq reikia skirti lytiniusplaukelius - F-piles. Jose yra kanalelis, per kuri perduodama DNR i5 vienos bakterines l4steles kitai.36. Citoplazmos intarpai.Bakterijq citoplazmoje randama ivairiq intarpq. Jie gali b[ti kieti, skysti ir dujiniai, turintys baltyminp membran4ir be jos. Dauguma jq - atsargines maisto medZiagos ir susikaupE l4steles medZiagq apykaitos produktai. I5

atsarginiq maisto medZiagq :

1 )Polisacharidai (krakrnolas, glikogenas);2)Lipidai (riebalq la5eliai, vaSkai);3)Polifosfatai;4)Sieros junginiai;Atsargines medZiagos l4steleje b[na inertines formos - netirpios vandenyje. Atsarginiai polisacharidai, neutraliejiriebalai gali b[ti anglies ir energijos Saltinis ir prailginti lqsteles gyvavirnq. Dauguma bakterijq kaupia fosfororiig5ti polifosfato granuliq pavidalu. Jos vadinamos voliutino grudeliais. Intarpams, apsuptiemsmernbranos,priklauso duj ines vakuoles (aerosomos), bDdingos vandens bakterij oms.37. Bakterijq l4stel6s forma ir dydis.Pagal form4bakterijos skirstomos i 3 grupes:l)Rutulines - kokai yra sferiSki, elipsi5ki, lanceto ar kavos pupeliq formos mikrobai. Besidaugindami kokaisudaro skirtingon, s gentims budingas grupuotes:

- 2)Lazdelines (cilindrines) - lazdeliq ar cilindro formos. Buna trumpos ar ilgos, tiesios ar lenktos, plonos ar storos,apvaliais nusmailintais, nukirstais, igaubtais ar sustorejusiais galais.3)Vingiuotasias - lenktos, vingiuotos. plonos lazdeles ar sifilo formos. Skirstomos i:

3.1)Vibrionai - truputi lenktos bakterijos, yra saprotrofai ir patogenai;3.2)Spirales - vien4 ar kelias spirales vijas turindios lazdeles. Dauguma saprotrofai.3.3)Spirochetos - ilgos, plonos. susisukusios I spiralq bakterijos. Turi per visq ilgi a5ini sill4 kuris atlieka

atraminE ir motorinE funkcijas.Bakterijos matomos tik pro rnikroskop4 jq dydis matuojamas mikrometrais, o lqsteles struktriros elementai -nanometrais. Vidutiniq prokariotq dydis 0,5-3 pm. Lazdelines bakterijos bfrna nuo 0,3 iki 2 pm storio ir 10-20 pLm

ilgio, smulkios lazdeles -0,2-0,4 pm storio ir 0.7-1,5pLrn ilgio. Ypad ilgos yra si[lines bakterijos.Bakterijq forma ir dydis priklauso nuo jq ru5ies. aplinkos sel,vgq - mitybines terpds, jos konsistencijos, maistiniqmedZiagq, druskq koncentracijos ir daZnai kinta v)'stantis.38. Lazdeliq ir kokq formos bakterijq i5siddstlmas.Lazdelines (cilindrines) - lazdeliq ar cilindro formos. B[na trumpos ar ilgos, tiesios ar lenktos, plonos ar storos,apvaliais nusmailintais, nukirstais, igaubtais ar sustorejusiais galais. Lazdelines bakterijos skirstomos i :

I)Bakterijas - sporq nesudarandios lazdeles:2)Bacilas - sporas sudarandios;

- Lazdeles, kuriq sporq diametras didesnis uZ ve-eetafvr,ines l4steles diametrq- klostridijos.Pana5iai kaip ir kokai gali sudaryti ivairias grupuotes: diplobakterijas ir grandineles.Lazdelinems bakterijoms priklauso korinebaktenjos - tiesios ar lenktos lazdeles su sustorejusiais galais.Rutulines bakterijos - kokai, yra sferiSki, elipsiSki, lanceto ar kavos pupeliq formos mikrobai. Besidaugindarnikokai sudaro skirtingoms gentims budingas grupuotes:

1.1)Mikrokokus - dalijas vienoje plok5tumoje ir iSsidesto pavieniui;1.2)Diplokokus - dalijas vienoje plokStumoje, sudaro paporiui susijungusius kokus;1.3)Streptokokus - dalijas vienoje plokSturnoje ir iSsidesto grandinemis;1.4)Stafilokokus - dalijas lvairiomis plok5tumomis, iSsidesto netaisyklingomis krDvelemis;1.5)Tetrakokus - dalijas dviem viena kitai statmenomis plokStumomis ir i5sidesto po keturis;1.6)Sarcinos - dalijas trimis viena kitai statmenomis plokltumomis ir grupuojasi po B-16 kokq i taisyklingos

formos kubus;39.PolimorfiSkumas

BakterJЧ liDrllla ir dydis priklauso nuojЧ rユζies,aplinkos sは ygЧ 一miサbinё S tel‐ pёs,jos konsistcncttoS,maistiniЧ

mcdZiagЧ ,druskЧ konccntracttos ir da2nai kinta vystantis Baktcr」 ■saVybe kcisti savo forlll■ ir dydi vadinama

polimorfigkumu.Pastoviausi yra kokai,o labiausiai kinta lazdcliЧ forlna.

40.BakterinOs llste10s dalinilnosi lnechanizmas

Baktcrjos dauginasi skildamos pusiau.Pricさ dalttimtti l■ stclё pailgaa,fom.uaasi skcrsinё pcrtvar01ё (septa),

gilё dama t宙 du,kOl dukterinё l不 telё atsiskiria.Dauginimosi etapai:

1)Veikiallt DNR polimerazё ms,pad宙 gubaa lTteles branduolinё s medZiagos DNR(rcplikac」 a)ir suSidaro

dvlqЧ splrali■ DNR.2)L■stelё ima tisti t ilgt,ntltempdama po viena ChrOmOsom■ l prieζ ingus pollus;

3)Iζ citOplazmines mcmbranos formuaasi lTteles pertvarё lё ,kaltu sintctinama ir sicnclё ;

4)Duktcrinё s宙 cnspiralё s DNR atkuria savo vandcninius ryζ ius ir sus」 ungia l dViV」 aS DNR.Replikuaantis DNR,formuaantis pertvarai lTtelё auga,jae sintetinas peptidoglikanas,citoplazminё mcmbranair kt.Sicms proccsams pasibaigus duktcrinё s l甲 tclё s atsiskiria.

41.Bakteriju sporll paskirtis,sa、 γbOs,susidarymo eigaBaktcr」Ч spOrOs_tai ypatinga ramybOs biscnos rcprodukサ 宙Ч lastcli■ fol皿a,apibidinama labai ma2u

mctabolizmo laipsniu ir didcliu atsparumu

Baktcrinё spora forlnudasi mOtininё s l等 telё s vid司 c ir vadinama endospora.Baktcr」 os宙dttC SuSidaro tik宙 ena

spora.Sporu suidawmas nCbitina sporas gaminanこ 1■ baktcrttЧ vySサ mOsi Stadゴ a.Galima sudavti sは ygas,

kuriomis bakter10S auga ir dauginasi nesudavdamos sporЧ .

Pagrindine sporЧ fLInkCtta_priSitaikyti ir iSlikti nepalankiomis sはygOmis,kai trLlkSta maisto med2.,susikaupia

mcdЙ ia〔興apykaitos produktЧ,pakinta tcmperatttra,pH,rH2(oksidacjOs― redukcloS pOtencialas).

SporЧ susidawmas(Sporuliacja)一 宙enas iζ sudё ting■ bakterines l等 tcles pcrsi"arkymo procestL kuris

kontroliuaamas speciali司 Ч gCnЧ kOmplckso.Galima iζ skirti keturias sporos susida7mo stad」 as:paruOζ iamaもprieζsporines,apvalkalЧ susidaり mo ir brendilllo.

~ 1)SuSidarant sporai,1甲telae persi"arko genetini medを iaga.Po DNR rcplikacttOS Vykstajos kondcnsacja,lastclё

turi du ir daugiau nukleoidЧ ,kuriЧ vienas lokalizuqasi sporogeninaC zonac.2)Pricζ SporOs stadtaC ITtcles citOplazmos mcmbrana tlinkSt Susiformuaa peivara.Ji atskiria cndosporos

susidavmo ccntra nu0 1ikusios protoplasto dalies ir susidaro prieζ sporё ,apsupta dviguba lllembrana.Iζ jЧ

susidarro bisimosios sporos宙dinis apvalkalas.Iζorint spOrOs apvalkal■ silatetina motinines ITteles citOplazminё

membrana.

3)Tarp dVialL prictSporQ dcngianё ill mcmbranll kaupiasi masyvus sporolns bidingas petidoglikano sluoksnis―

koltcksas.Kortcksui suirus,akサ vuaamas spOros sudygimo proccsas.

4)BrQsdama spora auga,tampa tipigkos follllos ir 10kalizuaasi atitinkamaC ITtclё s宙etac.Susiformavusi

cndospora suda,ta iζ protoplasto,sproros sienelё s,apvalkalo ir ckzosporio.″ヽisas sporu susidar/1■ o prOcesas trunka nuo keli■ iki keliolikos valandЧ .

Savybё s:

Sporos bina labai atsparios iζ orOs poveikiams:temperaturai,radiacJai,chem.med2.,igdziu宙 mui.Kai kurios

sporos virinamos iSlicka gyvybingos net kelias val.,iも buna wvybingos aplinkqe desimtmeё ius ir ilgiau.

Sporosc beveik ne、γksta mcdZiagЧ apykaita,mattas laisvo vandens kickis citoplazmaC,didelis Cajonu kickis,kalcio chelatu pavidale.

SporЧ rezistentiも kumas proporcingas iζ orinio baltylninio sluoksnio disulfldinill grupiЧ kiekiui.

_ Pctckusios t palankias sは ygaS,Sporos greitai sugeria vandent iζ burksta,akサ宙naSi fermentai,suintesyvaa

kvёpavilno proccsai.

42。 Aktinomicetu apibndinimas f″ ′′/´

′′′=力 7共'ケ″

'マイちプ

Aktinomicetai,dar vadinami aktinobakcr」 omis― ViCndasこ iai,gramtcigiami prokariotai,igorigkai pallaζ is t

gybus.Aktinomicctai priklauso Иθ′ブηθ″ノθθ′α′θs eilei,Иι′′″θ″ッεθ″θια`ζ

eimai J■ 1甲telё plona,ilga igsigakausiir sudaro micell.Tai tarsi tarpiniai organizmai tarp bakterjЧ ir grybЧ .

Be miceliniЧ aptinkamos lazdelinё s ir kokinё s formos.Nuo cubakterjЧ skiriasituo,kad sudaro micelL dauginasi

sporomis.Ncturi diferincJuOtO branduolio.Alktinomicctu riζ ys,kurios ncsudaro micelio,panagiai kaip bakterloS,

gali daugintis skilimu pusiau.Ahinomicctai skaido卜 airias Organinё s medZiagas― balサmus,ricbalus,ccliuliozQ.

Kai kuritt rugitL aktinolllicctal yra patogcnigki Zmogui bei gyvuliams,ir sukclia lig■ ―aktinolllikozc.

43.ⅣIelsvabakterijЧ apibidinimasCianobaktcrJos arba mclsvabakterё s― tai pati plaこ iausia,Ⅳ airiausiЧ follllЧ fotosintetini■ prokariotlL grupe.SiOs

grupes bakterlos naudaa H20 kaip clcktronЧ donorQir gviesaC iζ skiria deguont.

Yra vicnalTこ ilb kitos susidcda iも lωtcliЧ gralldinё liЧ ―si■1■,paprast■ ar susivttusiЧ .

Cianobakterijq l4steles visada apsuptos rigidine daugiasluoksne sienele su vidiniu peptidoglikano sluoksniu.Dauguma jq judrios. Dauguma cianobakterjq formq iSskiria egzopolisacharidus, kurie pereina ltirpalqgleiviqpavidalu arba aplink l4stelE sudaro kapsules ar mak5tis.Vienalsdiq formq reprodukcija gali vykti binariniu sklilimu, daugybiniu skilimu ar nuosekliu vir5utiniq l4steliqatskyrimu. Siulines formos dauginasi arba netvarkinga sifilq fragmentacij a arba terminaliu trumpq judriu l4steliqgrandineliq iSlaisvinimu.Cianobakterijos del jq nereiklumo maisto medZiagoms ir atsparumo nepalankioms s4lygoms yra labai paplitusios.Jq randama geluose vandenyse ir jfrrose, dregnuose dirvoZemiuose ir dykumuose.Kai kurios cianobakterijos i5skira alergines ar toksines medZiagas.44. Eukariotrl l4stel6s organoidaiBranduolys - tai pagrindine l4steles sudedamoji dalis, informacijos centras, kur saugoma visa genetineinformacija.Svarbiausia branduolio fiziologine funkcija yra saugoti ir perduoti geneting informacij4:Padvigubinti geneting medliag4Palaikyti pastovi4 j os struktrir4Lqstelei dalijantis Sia genetinp medLiagqtolygiai paskirst5zti tarp dukteriniq l4stelirlPerfvarkl'ti genetinE medLiagqir palailcyti normalq j os funkcionavima.Branduolys taip pat regulioja baltymq sintezE lqsteleje, kontroliuoja kvepavimo bei kitus medZiagq apykaitos.Branduolio apvalkal4 sudaro i5orine ir vidine membranos. I5orine membrana jungiasi su endoplazminio tinklokanalais. Abiejose membranuose yra daugybe porq kuriq skaidius oriklauso nuo l4steles metabolinio aktyvumo:kuo jis didesnis, tuo jq daugiau. Randuolio membranos poros uZtikrina laisvq perejima nukleoriigSdig baltymq,metabolitq i citoplazm4.Citoplazma, kurioje vyksta medZiagrl apykaita, sudaryta i5 skystosios dalies citozolio ir membranq sistemos bei

. organoidq, kuriq dauguma taip pat sudaro l4steles viduje esandios membranos. Nuo citozolio priklauso\-- citoplazmos koloidines ypatybes, klampa, elastingumas, susitraukimas ir vidinis judejimas. Citozolisfunkcionuoja kaip l4steles vidine terpe, kurioje vyksta medZiagq apykaita.Membranos yralabai plonos pleveles. Jos turi sudeting4 struktlira, bfidingas savybes ir atlieka ivairias fiziologinesir biochemines l4steles f,rnkcij as.

Endoplazminis tinklas - iSsiraizgiusiq vamzdelirl sistema, membranomis apgaubti kanaleliai. Dalis membranosnusdta smulkiomis granulemis - ribosomomis. Pagal tai skiriami du endoplazminio tinklo tipai: Siurk5tusis irlygusis. Svarbiausia endoplazminio tinklo, kuriame i5sidesdiusios ribosomos funkcija yra l4steles membran6baltymq sinteze. Lygusis endoplazminis tinklas susijgs su lipidq polisacharidq metabolizmu ir jonr; susintetintqmedZiagq perna5a.Ribosomos - tai labai smulkios, vos 20-3Onm skersmens apvalios ar ovalios daleles, esandios citoplazmoje,branduolyje, mitochondrijose, plastidese. Jos vykdo labai svarbia baltymq sintezes funkcija. Informacija apiepirminq baltymq struktiira per savitqtarpininka(mRNR) joms perduoda branduolio DNR.Mitochondrijos yra l4steles kvepavimo centrai. Tai nepastovios formos dariniai, turtingi lipid% susidedantys i5

dviejq membranq:i5orines ir vidines. Vidine membrana turi elektronq perna5os grandines ir ATP sintezeskomponentus. Vidine membrana yra susiklosdiusi I viding mitochondrijq ertmg ir sudaro skersines pertvareles,vadinamas kistomis, kurios dalija mitochondrijas i kameras su homogenine medZiaga - matriksu. Matrikse yraautonomine baltymq sintezes sistema. dia ribosomos atlieka mitochondrijq baltymq sinteze.

r.- Chloroplastai - fotosinteze. (augaline last.)Leukoplastai - Kaupiamos maisto medZiagu atsargos (augaline last.)Chromoplastai - turi daug pigmentu (augaline last.)GoldZio komplekse susidaro profermenfll polisacharidq lipoproteinq ir gleiviq. Svarbiausia jo funkcija -dalyvavimas sekrecijoje. Kitos finkcijos: sintetinti lipidus, polisacharidus, kaupti l4steleje pagamintas medZiagas,jas modifikuotii'ir paruo5ti peme5ti I bet kuri4lEsteles viet4 ar uZ jos ribrl dalyvauti plazmin6s membranosatsinaujinimo ir augimo procesuose, gaminti lizosomas.Lizosomos - organoidai-ptisleles, pripildytos skysdio, turindios daug hidrolitiniq fermentq. Atlieka vir5kinimofunkcija.Peroksizomos - Katalizuoja peroksidq skaidyma.Mikrovamzdeliai - padeda l4stelei judetiLfuLeliais ir blakstienelemis, chromosomoms pasiskirs[ti dalijimosimetu.Judej imo organo idai - Ziti eliai, blakstieneles, p seudop odij o s (l4ste le s i5augo s).

45. Membranos vidin6s, i5orinds funkcijos

Membranos skirstomos I i5orines ir vidines. ISorinems priskiriamos abi citoplazmos pavir5ines membranos irbranduolio bei organoidq apvalkaleliai. Vidinemis vadinamos endoplazminio tinklo membranos ir tos, kurios yrachloroplastq ir mitochondrijq viduje. I5orines membranos atlieka apsaugines ir reguliavimo, o vidines -biochemines funkcijas. Viena svarbiausiq membranq funkcijq yra medliagqapykaitos tarp lqstele ir aplinkos beitarp citoplazmos ir jos organoidq reguliavimas.Membranos gerai praleidLiavandeny o [vairias neorganines ir organines medZiagas selektyviai.46. Branduolys, sandara ir funkcijosBranduolys - pagr. l4steles sudedamoji dalis, joje saugoma genetine informacija. Branduolio struktiira priklausonuo to, kokioje ciklo fazeje yra lqstele. Galima i5skirti du tarpsnius intertazE arba metabolin[ ir mitotin[ arbadalijimosi. Lqstelei dalijantis i5nyksta branduolio apvalkalas, branduolelis ir branduolelio sultys (kalioforma).Interfaziniame branduolyje i5skiriami: branduolio apvalkalelis, nukleoplazma, chromatino si[lai ir branduolelis.Fiksuotame branduolyje matoma tinkli5ka struktlira, kuriq sudaro chromatinas fiame yra DNR, kurios sudarokompleksus su baltymais ir nedideliu kiekiu RNR). Tarpus tarp chromatino tinklo uZpildo - kariolimfa(nukleoplazma). Nukleoplazmoj yra fermentq ir tarpiniq medZiagq apykaitos produktq. Prie5 dalijantis lqstelei,chromatinas (sifiline DNR) susiveja i grjas, vad. chromosomomis. Ant jq susidaro matricines RNR.Branduolys turi dvigubq apvalkalq. J[ sudaro i5orine ir vidine membranos. I5orine membrana jungiasi suendoplazminio tinklo kanalais. Branduolio apvalkalas svarbus vidinei struktiirai palaikyti ir chromosomomsfrksuoti.Branduolio funkcija - saugoti ir perduoti genetinE informacijq:

o Padvigubinti genetinEmedZiag4DNR;o Palailgrti pastoviqjos strukt[rqo LQstelei dalijantis Siq geneting medliagqtolygiai paskirstlti tarp dukteriniq l4steliq;o Pertvark)ti geneting medLiagqir palaikyi normalq jos funkcionavim4.

Branduolys taip patreguliuoja baltymq sintezq, kontroliuoja kvepavimo ir kitus medZiagq apykaitos procesus.47. Endoplazminis tinklas, sandarac ir funkcijos.Endoplazminis tinglas - i5siraizgiusiq vamzdeliq sistema, membranomis apgaubti kanaleliai. Skiriami du tipai:Siurk5tusis ir lygusis. Svarbiausia endoplazminio tinklo (Siurkldiojo), kuriame i5sidesdiusios ribosomos, funkcijayra l4steles membranq baltymq sintez6, lygiojo - lipid% polisacharidq metabolizmas ir jonq susintetintqmedZiagq pema5a.

48. GoldZio kompleksas, sandara ir funkcijos.GoldZio kompleksas - Salia branduolio esantis membram; ribojandiq malas pusleles ir stambias vakuoles,darinys. Vienas GoldZio komplekso polius - sekrecinis, kitas - regeneracinis. GoldZio komplekso funkcijos:

o Sintetinti lipidus, polisacharidus;o Kaupti lqsteleje pagamintas medZiagas, jas modifikuoti ir paruo5ti perne5ti I kit4l4steles viet4 ar uZ jos

ribq;o Dalyvauti plazmines membranos atsinaujinimo ir augimo procesuose;

Gaminti lizosomas.49. Mitochindrijos - struktiira ir funkcijq lokalizacija.Mitochrondrijos yra l4steles kvepavimo centrai. Tai nepastovios formos dariniai, turtingi lipidq susidedantys iSdviejq membranq: i5orines ir vidines (labai rauk5letos):1) mitochondrijq sieneles i5orine membrana yrulygi, i5tisine, tadiau jos lipidiniame sluoksnyje yra daugbaltyminiq kanalelitS kuriais gali praeiti nedideles molekulines masds organiniai junginiai. I5orine membrana turipo lygiai baltymq ir lipidq;2) vidine membrana yra susiklosdiusi I viding mitochondrijq ertme ir sudaro skersines pertvaras, vadinamaskristomis, kurios dalija mitochondrijas I kameras su homogenine medZiaga - matriksu - iS baltymq ir lipidqsudarytu biokoloidu. Matrikse yra smulkios grudetos medZiagos su plonais si[lais - DNR molekulemis irgranulemis - mitochondrijq ribosomomis. I5orine membrana turi po lygiai baltymq ir lipidq o vidines trysketvirtadaliai - baltymai, todel ji tankesn6, jos pralaidumas medZiagoms yra labiau atrankinis. Vidine membranaturi elektronq perna5os grandines ir ATP sintezes komponentus (oksidacijos ir fosforilinimo fermentus) irdalyvauja energijos generacijoje ir akumuliacijoje. Matrikse yra autonomine baltymq sintezes sistema. iiaribosomos atlieka mitochondrijq baltymq sintezE.Mitochondrijq dydis gali kisti, priklausomai nuo terpes osmosiniq ypatybiq. Hipotonineje terpeje jos briksta irgali net ply5ti, o hipertonineje - susitraukia. Brinkimq skatina kalcio jonai, neorganinis fosforas, laisvosios riebalqrug5tys, tiroksinas, askorbo riig5tis, sunkieji metalai, o slopina kvepavimo ir fosforilinimo inhibitoriai (cianidai,antimicinas, amitalis). MedZiagos, kurios skatina mitochondrijas brinkti, didina ir jq membranin[ pralaidumq.

50. Chloroplastai, sandara ir ffiChloroplastai - augalq lqsteliq organoidai. Juos dengia dviguboji membrana, o vidq uZpildo biokoloidas,vadinamas stroma. Joje i5sidesdiusios membranos susijungusios po dvi, sudaro tilakoidus. Jie turi fotosintetiniusp i gments ir foto s intetine s e lektronq pernaS o s komponentus.Funkcijos:

51. Eukariotq ZiuZeliai.Eukariotttr turindiq ZiuZelius judejimo organai yra vienos struktrfros. ZiuZeliai- botagelio pavidalo i5augos (kuriql4stele gali tureti vien4 ar kelias), sudaryti i5 mikrovamzdeliq ir apgaubti plazmine membrana. Visq eukariotqLfuLeliai nueina nuo citoplazmoje esandiq dariniq - pamatiniq kflneliq.52. Ribosomq sandara ir funkcija.Tai labai smulkios apvalios ir ovalios daleles, esandios citoplazmoje, branduolyje, mitochondrijoje, plastidese.Ribosomos vykdo labai svarbi4 baltymq sintezes funkcija. Informacij4 apie pirming baltymo struktiir4 per savit4tarpinikE (mRNR) joms perduoda branduolio DNR. I5imtis - mitochondrijq ir chloroplastq mitochondrijos.Chemine ribosomq sudetis palyginti paprasta. Jose yra mai.daugpo lygiai RNR ir baltymq be to, truputis magnioir kalcio jonq.53. Grybq vegetatyvinis kiinas - talomas.Beveik visq grybq vegetatyvinis klnas - talomas susideda i5 grybienos (micelio) - plonqjq grjq - hifq rezginio.* Grybiena vystosi i5 dalies substrate, i5 dalies pavie5iuje. Vienq grybq hifai yra vienalqsdiai, nesuskirs[rtipertvarelemis, nesegmentuoti. Kitq grybq hifai daugial4sdiai, suskirstyti pertvarelemis. Siuo atveju vienos l4stelescitoplazma siejasi su kitos l4steles citplazma per porq (angd pertvareles viduryje. Skersiniq perlvareliqultrastruktiirayra [vairi. Skersiniq pertvareliq ultrastruktiiros ypatumai turi taksonoming reik5mg. Hifai gali biititiesfis, Sakoti, lygiu ar nelygiu pavir5iumi.GrybU l4stele pana5i i augalq l4steles, bet neturi plastidZiq. Daugumos grybU lqsteles pagrind4 sudaropolisacharidas chitinas ir tik nedaugelio grybq - celiulioze. Chitinas - atlieka apsauginE, atraming funkcij4 nuo jopriklauso l4steles tvirtumas.54. Grybq ramybEs b[sena, padedanti i5likti nepalankiomis salygomis.I kai kuriq grybq dauginimosi ciklq [eina sklerodiq susidarymas i5 glaudLiai susipynusio hifo. Sklerodiai turimaLai vandens, turtingi,maisto medZiagq, daZniausiai yra tamsios spalvos. Tai grybo ramybes biisena, kuri leidZiailg4laik4 i5biiti nepalankiomis s4lygomis. Grybo sklerodiuose yra nuodingq Zmonems ir gyvuliams alkaloidq.Sklerodiq pavyzdLfu gali blti skalses rugio varpoje.55. Vegetatlvinis grybq dauginimasis.Vegetatyvi5kai grybai gali daugintis vadinamomis artrosporomis, kai hifai suskyla I atskirus fragmentus,apsitraukia plevele ir sudaro sporas. Kiekviena tokia l4stele gali duoti pradLiqnatjam grybui. Kai kurie grybai,pvz. mieles, mieliagrybiai, dauginasi pupuravimu, kai susidarQ pumpurai atskyla ir vel vystosi kaip naujas grybas.

'-. Sporas grybai gali sudaryti lyti5kai ir nelyti5kai.56. Nelytinis grybq dauginimasis56. Nelytinis grybq dauginimasisDauguma ZmemesniqjU grybq dauginasi nelytiniu bfldu - sporomis ir hifams tr[kinejant. Grybo hifui sutrfrkinejus

I atskirus fragmentus, juose susiformuoja sporos. Nelytiniu bfidu grybai dauginasi sporomis, vadinamomiskondijomis. Jos susidaro ant tam tikrq hifq Sakudiq - kondijakodiq. Kondijos susidaro arba tiesiogiai kondijakodiovir5[neje, arba ant specialiq l4steliq vadinamq sterigmomis.:Zemesnieji grybai dauginasi sporomis, kurios susiformuoja sporifikuojandiq hifq vir5flnese - sporangese. Tokiosvidines sporos vadinamos sporangespordmis, o hifai, kuriq vir5finese susiformuoja sporanges, vadinamisporangekodiais.57. Lytinis grybq dauginimasisLytinio dauginimosi metu dviejq skirtingq besiporuojandiq tipq hifai (ar jq dalys) susitinka ir susilieja. Lytinisprocesas, kai susilieja vegetatyvines l4steles, vadinamas kopuliacija. Kitas lytinio proceso atvejis - konguliacija,kai tarp dviejq individrl susidaro laikinas kontaktas, per kur[ pasikeidiama genetine informacija. Lytiniodauginimosi metu susilieja vyri5koji ir moteriSkoji lytines lqsteles - gametos. Naujai susidariusioji lEstele

vadinama zigota. Susidarius zigotai, branduoliai susilieja ir chromosomq kiekis jose padvigubeja. Susidarodiploidine faze su pinu poriniq chromosomq rinkiniu.Dauguma auk5tesniqjq grybU dauginasi lytiniu biidu kuomet susilieja vyri5ka ir moteri5ka l4steles. Pirmame etapesusilieja atskiry lqsteliq plazma (plazmogamrja), o antrame - branduoliai (kariogamija). Plazmogamijos metuanteridiio branduoliai pereina I askogong. I5 apvaisintos askogones i5auga vienas arba keli askogeniniai hifai, ikuriuos poromis pereina vyriSki ir moteri5ki branduoliai. Veliau ant Siq hifu formuojasi auk5liai (askai).Branduoliai dalijasi ir tik po tam tikro laiko susijungia. Branduolys kelet4 kartq dalinasi ir atsiranda2, 4, I irdaugiau branduolir5 i5 kuriq formuojasi auk5liaspores. Auk5tesniqjq auk5liagrybiq askuose daZniausiai susidaropo 8 auk5liaspores.Papedgrybiq lltiniame procese formuojasi papedes (bazides) su egzogeninemis sporomis papedsporemis. Lytiniodauginimosi metu ant papedes iSauga keturios skirtingq lydiq vienbranduoles papedspores. I5 papedsporiqi5sivysto vienbranduoles skiningq potencialq grybienos. Plazmogamijos metu jq plazmos susilieja ir branduoliaipereina i5 vienos lqsteles I kit4. Taip susidaro antrine grybiena. Tokia grybiena Sakojasi, sudaro kompaktiniusaudinius ir vystosi toliau. Tai tretine grybiena. Zemesniqjq papedgrybiq vaisiakuniai susiformuoja antrinejegrybienoje, o auk5tesniqjq - tretineje. Vaisiak[niuose i5sirysto l4steles - papedes (bazides). Jos daZniausiai bfinavienal4stes. Papedese kariogamijos metu susilieja du branduoliai. Po ti vyksta redukcinis branduolio dalijimasis I4 (rediau [ 8) haploidus. Vykstant Siam procesui, papedes vir5iineje atsiranda 4 (rediau 8) ataugeles - sterigmos.Jomis branduoliai patenka I jq vir5tnese susiformavusias papedspores.58. Mieliq sistematin6 pad6tis, forma ir sandaraMieles priklauso auk5liagrybiq klasei, Saccharomycetaceae Seimai, Saccharomyces gendiai.Mieles yra nejudrds, daZniausiai apvaliis, ovalls ar elipses formos organizmai. Mieliq forma ir dydis gali kistipriklausomai nuo aplinkos s4lyglt, kuriose jos vystosi, nuo amZiaus. Mieliq l4stele susidariusi i5 apvalkalelio,apsupto keliq gleiviq sluoksniu. I jo sudeti [eina polisacharidai, lipidai ir azotines medZiagos. Citoplazmoje yra

. diferencijuotas branduolys, apsuptas membrana, ribosomos, mitochondrijos ir ; ivairifls intarpai voliotino- griideliai, riebalq la5eliai, glikogenas. Kai kurirl rflSiq mieles turi pigmentq - karotino. Mielems vystantis ,

lqstelese atsiranda vakuoles, prisipildZiusios skysdio su i5tirpusiomis organinemis ir mineralinemis medZiagomis.59. Mieliagrybiai, mieliq dauginimosi btrdaiMieliagrybiai dauginasi skilimu pusiau, todel formuoja tikraji miceli, hifus, todel ir vadinami mieliagrybiais.Mieles dauginasi pumpuravimu, sporomis (lyti5kai ir nelyti5kai).Pumpuravimosi eigoje l4steles apvalkalelis i5sigaubia. { 5[ i5sigaubim4 pereina dalis protoplazmos ir branduolio.Susiformuoja pumpuras. Jis palaipsniui auga, dideja ir tuomet, kai pasiekia motinines l4steles didum4 atsiskirianuo jos ir tampa savaranki5ku grybu.Dauginantis sporomis nelyti5kai, l4steles branduolys skyla I kelet4 daliq. Aplink kiekvien4 naujq branduol[susikoncentruoja protoplazma ir susiformuoja apvalkalelis. Tokiu biidu vegetacine l4stele tampa auk5liu suauk5liasporemis.Lytinio dauginimosi metu susijungia dvi vegetacines mieliq l4steles. Naujai susidariusi diploidine l4stele - zigotadauginasi pumpuravimosi biidu. Pumpuras auga iki pasiekia motinines l4steles didum4 po to branduolys dalinasii dvi dalis, ir l4steles atsiskiria skersine perfvarele.60. S4vokos haploidai, diploidai, dikarionaiKiekviena r[Sis turi jai blding4 chromosomq skaidiq kuris vadinamas pilnu arba diploidiniu (2n) rinkiniu.Diploidiniame chromosomq rinkinyje kiekviena chromosoma turi savo antrininkg, t.y. diploidinese l4stelese

'-- chromosomos yra porines ir vadinamos homogeninemis.Kai kuriq grybq branduoliai susiporuoja, tadiau nesusilieja i5tisas dienas ar net metus. Tokios turindios suporuotusbranduolius dikariotines l4steles vadinamos dikarionais.Haploidai - auk5tesniqjq augalq sporofitai su gametiniu tos rii5ies chromosomq skaidiumi.61. DumbliaiDumbliai vadinami vienal4sdiai ir daugialqsdiai eukariotiniai organizmai, turintys chloroplastus ir chlorofilus,atliekantys fotosintezE ir i5skiriantys deguon[. Randami up6se, jiirose, vandenynuose, eZeruose, pelkdse, dirvoje.Dunbliq btina ivairiq formq ir dydZirl tadiau daugelis dumbliq yra vienal4sdiai, mikroskopinio dydZio.Dumbliq l4steles apsuptos sienele (celiulioze + pektinines medZiagos)Judrieji dumbliai juda l4steliq iSaugomis, kurios esti laikinosios ir pastovios (pseudopodijos ir oksopodijos)Lqsteles citoplazmoje esti branduoliai, mitochondrijos, endoplazminis tinklas, vakuolirg intarpq ir chloroplastq.Dumbliams biidingi dauginimosi brldai: vegetatyvinis, nelytinis ir lytinis. Lytinio dauginimosi metu susilieja 2lqsteles ir susidaro zigota. Nelytinio - dauginasi specializuotomis l4stelemis - sporomis. Vegetatlvinisdauginimasis - dalijantis [ 2 dalis.Dumbliai skirstomi pagal:

o Lesteles sieneles cheminE sudet[o Judriuiudejimo organq sandar4 i5sidestymqo Fotosintetiniq pigmentq sudet[

Skirstymas:Zaliadumbliai, gelsvadumbliai, titnagdumbliai arba diatomejos, raudondumbliai, englendumbliai, auksadumbliai.Pladiausiayra Laliadumbliq ru5is, jungianti tiek vienalqstes, tiek daugial4stes formas .Jq l4stele turi celiuliozingsienelq, vakuolg, branduolius, chloroplastus. Dauguma rii5iq nxi LiuZelius, nors yra ir nejudriq dumbliq.62. Ekologinds dumbliq grupEs

o Planktoniniai- laikosi vandens sluoksnyje, ypad paviriiniame.o Neustoniniai- vystosi pavir5ineje vandens pleveleje.o Bentosiniai- laisvai plaukioja arba bfina prisitaikg gyventi vandens telkinio dugne prie grunto.o AntZeminiai- gyvena [vairiq substratq pavir5iuje ( medZiq kamieng lapq akmenr; uolq).o DirvoZemio- auga dirvoZemyje arba jo pavir5iuje, sudarydami i5plitusiq gleivet4 plevelE.o Siiriqjq vandenq ([ros).o GelqjU vandenq

63. Pirmuoniq apibiidinimasPirmuonys tai vienalqsdiai eukariotiniai, primitlrviis mikroskopiniai gylunai. Lqsteles biina rutulines,apvalios arba Sakotos. Aptinkami vandeny, dirvoje,gyviinq vir5kinamajame trakte ir kitur.Vienq pirmoniq l4steles sienele plona, lanksti, forma - nepastovi, kitq sukietejusi, virtusi pelikula, l4steleforma pastovi.Po sienele esanti citoplazma skirstoma I ektoplazm4 ir endoplazmq.Pirmoji yra ardiau sienel6s, skaidresne,klampesne, o endoplazma ne tokia klampi ir nuolat juda.Citoplazmoje yra vienas ar keli branduoliai,mitochondrijos, ribosomos ir kiti organoidai.

\_ Pirmuonys geba judeti nepastovios formos - pseudopodijomis, pastovios formos - LiuLeliais arblakstienelemis.Kai kurie pirmuonys turi burn4 ir Salinimo angq.Nepalankiomis s4lygomis daugelis dirvoje gyvenandiq pirmuoniq ruSiq virsta cistomis. Esant palankiomss4lygoms cistose persitvarko branduolys, dalijasi l4steles.Pirmuonys dauginasi nelytiniu biidu, daugelis lytiniu.Pirmuoniq 5 tipai:

. Sarkomastigoforiniai

. Spora - gyviair Mikrosporidijoso Knidosporidijoso Blakstienotieji

64. Virusq pana5umai i gyvojo ir negyvojo pasaulio atstovus poZymiaiG)rvi organizmai: gali buti sudaryti i5 struktfiri5kai sutvarkytq baltymrl molekuliq ir nukleor[gSties, turi ganapastoviq form4 ir dydi, pasiZymi kintamumu ir paveldimumu. Virusams biidingas ir konservatyvumas. Jie ruSiessavybes i5saugo per daugel[ kartq ir daugel[ metq.Negvvi daiktai: gali buti kristalq bfisenoje, neturi savaranki5kos medZiagq apykaitos, neturi fermentq,

. dalyvaujandiq medZiagq sintezeje. Biologines savybes pasirei5kia tik tada, kai virusai patenka I jiems imlias- l4steles. Kita savybe: savo sudetyje turi tik vien4 kurio nors tipo nukleorfig5ti DNR ar RNR, kas lemia virusq

grieLtqvidul4stelin[ parazitiSkumq ir jU kaip gyvq padar6 nevisaverti5kum4.65. Virusq sandaraVirusai egzistuoja dviem skirtingom formom: nel4steline (viriono) ir lqsteline (viruso). Virionas - elementarivirusine dalele, susidedanti i5 vidurines dalies (nukloido), turindios DNR arRNR, padengtos baltyminiu apvalkalu(kapside). apsidE sudaro atskiri struktiiriniai vienetai - kapsometrai, sudary.ti i5 polipeptidinirl molekulirS kurie,susijungE tam tikra tvarka, sudaro spirales arba kubo form4.Didesniq virusq sandara sudetingesne. Be baltyminio apvalkalo, supandio nukleoriig5ti virusai gali tureti ir i5orin[apvalkal4 sudaryt4 i5 baltymq, polisacharidq lipidq, vadinamq superkapside. Superkapsides baltymai atpaListalqsteles receptorius ir susijungia su jais, tai uZtikdndami viruso membranos susiliejim4 su Seimininko l4stelesmembrana ir viruso plitim4. Kai kurie virusq struktiiriniai baltymai yra fermenti5kai akt5rvfis.

66. Virusq patekimo I l4stelg btrdai

I lqstelE virusai patenka arba i5tirpinQ savo f'ermentu lqsteles apvalkalel[ ir ten i5virkStE savo nukleorug5t[(baltymas lieka i5oreje - biidinga bakteriofagams), arba pati Seimininko l4stele uZgriebia j[ i5 aplinkos(pinocitoze)su apvalkalu, kuris veliau i5tirpsta l4steles citoplazmoje( budinga gyvunq virusams).67. Virusq dauginimasis, Iizds ciklas.Virusai, patekg I Seimininko l4stelg, inaktyr,uoja Seimininko DNR ir, panaudojg savo DNR ar RNR, duodakomand4 sintetinti savo naujas kopijas. Virusai dauginasi ne visame organizme,jie renkasi l4steles ir organus.Viruso lizes ciklas skirstomas [ 5 stadijas:

1) Prisitvirtinimas. Jo metu apvalkalo dalys susijungia su receptoriais, esandiais ant lqsteles sieneles.2) {siskverbimas. Jo metu viruso fermentai suvir5kina dal[ lqsteles ir viruso nukleorug5tis patenka I

Seimininko l4stelg.3) Biosinteze. Virusas nuslopina Seimininko genus, dauginasi viruso DNR.4) Subrendimas. Viruso DNR apgaubiama kapsidZiq(apvalkalq) ir sudaroma keli Simtai viruso daleliq.5) Atsiskyrimas. I5tirpdoma l4steles sienele ir viruso daleles patenka i i5orE.

68. RNR virusq dauginimosi t4stet6je ypatybEs.Pagal nukleorDg5ties tip4virusai skiriami I dvi dideles grupes: DNR virusai ir RNR virusai. RNR turindiuosevirusuose paveldimumo informacija perne5a vienvijes RNR. RNR virusai turi specialq ferment4 vadinamqatvirk5tine transkriptaze, kuri padeda nuo viruso RNR sintetinti DNR. Dauginimosi metu susidariusi dvivije DNRyra ijungiama I Seimininko genomq. Viruso DNR lieka Seimininko genome ir dauginasi kartu su Seimininko DNR.69. Bakteriofago sandara.Bakteriofagas, arba tiesiog fagas - bakterijq virusas.Fago sandara:

HeadIDINIA

Collar5heath

Tail

fiber

Head - galvuteCollar - apykalele

Neck - kaklasSheath - apvalkalas

|

:

1導畿s奪

Pl‐1識t苺

Tail fiber - ataugeles siiilai Base plate - pamatine plok5teleGalvute turi baltymin[ apvalkaleli viduje yra DNR ir rediau RNR molekule, ataugele sudary.ta i5 baltyminiovamzdelio.Gamtoj e e gzistuoj a rutulio, lazdele s formo s bakteriofagai.70. Virusrl sukeliamos ligos, plintaniios per maist4.Kepenq ligas, susirgimus sukeliantis hepatito A virusas.Poliomielito virusas (poliovirusas), sukeliantis gerkles, skrandZio, Zamyno ligas.Kodsakio A ir B virusai, sukeliantys Zmogaus Zarnyno ligas.Rotavirusai sukelia dvylikapir5tes Zarnos sutrikimus, viduriavim4.Norvolko ir hepatito E virusai gali sukelti epidemijas.7 l. Lizogenin6s bakterij q l4stel6sPriklausomai nuo fago s4veikos su bakterine lqstele gali buti skirstomos bflsenos [:

4) infekcinE (lizes) arbalizogenine biisena;5) virulenti5kieji (lizuojantieji);6) nuosaikieji (lizogenizuojantieji)

Nuosaikiqjq fagq nukleor[g5tis, [siterpusi I l4steles genom4, strukfliriniq fagq elementq sinteze neindukuoja, yralatentineje bflsenoje. Tokios l4steles, kuriose fagas lyg pasislepgs tiino, vadinamos lizogeninemis. Lizogenija-tairei5kinys, kai fagas patenka I l4stelE, betjoje savarankiSkai nesidaugina ir l4steles nesuardo. Profagas dauginasikartu su Seimininko DNR ir jo kopijrl randama visose prisidauginusiose l4stelese. Nuosaikiojo fago nukleor0g5tis,

esanti l4steles genome gali tureti [takos naujiems bakterines lqsteles poZymiams atsirasti: gali pakisti bakterijossavybes, antigenine sandara. Tuo padiu fagaiyra bakterijq kintamumo faktoriai.7 2. Lizogenind konversij a

Lizogeninis fagas atsijungdamas i5 lasteles DNR gali paimti jos dnr fragmenta ir pernesti kitai bakterijai

73.Prionai,sandara,sawγ bёs

Prionai― ypatingos infekcinё s baltymines dalelё s(glikOproteinai),aptinkalmos patteistt individll smegenysc.

Prionai laikomi lё tt mirtinq infekc」Ч sukё l可 aiS,paZeidttianё iais加oogaus ir gyvuli■ ccntrinQ ncⅣЧ sistemもsukelianこ ias transmisiniЧ spongilofollllini■ encefalopatj■ ligas.

Pironai ra maЙOS molekulinё s masё s(27‐ 30 kDa)balサ minё S dale10s,neturintios nukleongζ ёiЧ (genOmO),nesukelianこ iosjokio imuninio atsako,labai rczistcntigkos― atsparios aukgtai temperatirai,UV spinduliuotei,

jonizuttanこ ittai radiac」 ai ir ivairiems dczifcktantams,atsparios proteazё ms.

Manoma,kad,patekQ l organizmair ntlkeliavQ i Smegenis,prionai priverёia nollllalios fomlos l甲 telё s baltym■

dar ne2inomu bidu pakeisti savo struk価 rinQ konfinmacttι Taigi prional yra unikalis patoginai,kadangi daugaa

be info.1.laCjOS,esanこ ios nukleongこサse.Tas daugaimas yra maり t,nulemtas ζiЧ baltymЧ aminoigさ ёiЧ sekos ir

tretinOs strulcturos.Nustalytas pradinis gcnas,dё l kurio atsiranda sponglforlnines encefalopat」 as sukelian● /s

prinai.Sis genas PrP koduaa pavirsinll甲 teles balサ ma glikOprOteinι Prionas― mutantinё gio baltymo folllla.

ヽ醸府liよ隠li11群盤銚雪t絆鼈蹴揚 ζfagmilltusζsmegen■ ■H負劉

“」■Manom%kad

74。 Pagrilldiniai bakterinOs llste10S Organogenai

OrganiniЧ rnedЙiagll pagrindQ sudaro 4 organogenai:anglis,deguonis,azotas ir vandenilis.Azotui tenka 8… 150/0

1甲teles sausttЧ medttia〔聖,angliai-45-55%,deguoniui― apie 30%,vandeniui… 6-8%.

75。 EndofermentaiVicni fcllllcntai yra glaudЙ iai suslQ su mikrobinc l甲 tclc,vcikia paこ iaC lastё lge ir t iζ OrQ iζ siskiria tik l不 telei

suirus― tai endofelll.entai.Jie skaido medttiagas l等 telё s宙 dtte ir atlieka lQstelё s sudёtini■ daliЧ sintezQ.

ISsilais,inQ 16telei suirus,tokic endofellllentai gali skaidyti ivairё s medЙ iagas.Tokicms cndofcm■ cntams galimapriskirti,pvz,dchidrogenazes,oksidazes.Fennentl1 lokalizaciia tiesiogiai susiiuSi Su l■ stelё s dalies funkciia.

76。 Egzofermentai.

Jie nesus」 Q Su lTtelё s strukttra ir lengval iζ siskiria l lTteles iζ OrQjai esant gyvai.Sie felll.entai susuQ su

mikroorganizmo mitybos proccsais:skaido sudё tingus stambiamolckuliniusjunginius― baltymus,hakl■ol%

celiuliozQ,nes daugum■ medを iag■ mikrobinO ITtelё gali pasisa宙 nti tikjas suardZiusi iki paprastesniЧ junginiЧ.

Tai daugiausia hidrolitiniai ferlnentai.

77.Konstituciniai fermelltai.

Kickvienas mikroorganizmas mri savo fcll.lentll rittini.Fellllentai,bidingi tik tam tikram mikroorganizmui ir

ieinanサs tj0 1甲 telё s komponentus,vadinami konstituciniais Gie Sintetinami vis■ laikり .

- 78.Adapciniai,indulcciniai fermelltaiKai kuriOs medZiagos sllZadina atitinkamЧ fclll.enl堕 sintczQ lQstclac.Fcュニ1lCntai,sintetinami laptClaC tik tam tikru

metu,kaiterpaC yrajiems tinkamas substratas(indikatOrius),Vadinami indukuqamaisiais arba adapciniais

ferlnentais.Keiこ iant mikroorganizmЧ kult市a宙mo salygaS galima gauti didelius kickius reikiamЧ fe..1■ entll.

79.Fermentll klaSOS pagal kanalizuojamu reakCiiЧ tip■

Skirstomi 1 6 klases:

7)oksireduktazes_Oksidac」 oS― redukc」 oS reakcjas kanalizuaantyS ferlncntai,t.y.vandenilio atomu arba

elektronll atsk01imQ ig molckuli■ (oksidacja)廿 priiungim■ (redukctta).okSireduktazё ms priklauso

pirlnines,antrinё s dchidrogenazёs,oksidazё s,citochrominё sistema.

OrganiniЧ medZiatt oksidacjosレ Fteltte― Sudёtingas,daugiapakopis procesas.Daを niausiaijis prasideda nuo

OrganiniЧ jullgini■ dchidrinimo,todё l fcrlncntai,kanalizuaantyS ζias reakcttas vadinami dchidrogenazё mis.

a)pirlnines dihidrogenazes vadinamos anaerobinemis,nes nuo substrato atskclto vandcnilio negali tiesiogiai

peduoti deguoniui.Tai dvikomponenこ iai fennel■tai.J■l kofel.1.cntai dttniausiai NAD ir NADP;

b)antrines dchidroregenazes(aerObines)kanaliZutta riebi」 ■ngここi■ bci aminongこ こi■ dchidrinimも taip pat

vandenilio atskё lima nuO redukuotll dehidrogenazilL・

C) aerObinё s dchidrogenazёs,perduodanё ios substrato vandenili betarpigkai deguoniui,vadinamos oksidazemis.

Aerobinё ms dchidrogenazёms priklauso ir dvikomponenこ iai lavininiai fe.1.lentai,kuriЧ prostetinQ grupQ sudaroFAD irFMN;kadangi tjЧ Sudettieina ribonavinas(B2宙 taminasゝ tai gie fe....elltal yra gcltonos spalvos

d)CitOChrOmai― tai gcleZies turins/s baltymai,kurill vaidmuo― nuosekluis elektronll perdavllnas iζ redukuotos

dchidrogenazё s vandenilio atomo per tarpinQ grandinQ galutinialm akceptoriui.

C)CitOChrOmoksidazё ― d宙kompOnentis hema turintis ferlnentas(d宙 hcmO grupёsir du Cu atomai).Jiskanalizuqa oksidacuos ir redukcJos reakcttas tarp galutinio kvё pa宙mO grandinae redukuoto citochromo ir

deguonies.

Oksireduktazes,pemesanこ iOs elektrollus(ar VandenilD nuO pradinio substrato iki galutinio akceptoriaus,sudaro

kvёpavil■o arba clektronll pemaこ os grandinQ,kurios ilgis priklauso nuO organizmu rusies.Eukariotinё se lTtelёs6

こi grandine 10kalizuota mitochollrd」 Ч宙dillae membran● e,prOkariOtinё se― plazlninac membrandc arjOsdarinluose.

O perOksidazё 一 rbを iё S turil■tis d宙 kOmponentis ferlnentas,katalizuttantiS Organini■ mettiagЧ oksidac可 ■

vandcnilio peroksidu ar kitais perOksiiunginiais;peroksidai yra vandenilio akceptoriai;

g)katalazё ―dvikomponentis ferlnentas,kurio prostctinё ttpe ana10giζ ka peroksidazei.Sis ferlnentas tiesiogiai

nedalyvau」 a oksidaciiOS prOcesuose,bet yra glaudをiai sujais susiiQS.

8)tranSferazё s― ferlnentai,katalizuaanサ s ivairi■ grupi■ pemeζimo ig vien■ molckuliЧ l kitaS reakcjas.Jieskirstomi pagal perneも amas ttpes:

a)mOnOanglines;b) aldehidO ar ketono;

C)aZOtO turinこ ias;

d)fOSfatO ir kttas,

C) aCilinius ir glikozidinius likuё ius.

、 Iζ jЧ labai svarbios medttia〔 聖apyka■ os procesams yra fosfotransferazё s ir aminotransferazё s.~ ● fosfotransferazes(kinttё s)一 katalizutta fOSfato gmpё s pemeも im■ 1こ vienojunginio l kit%dalyvauJant

ATPir ADP;

・ aminotransferazes― fcrlnentai,katalizuttanOs peraminimo reakcuas.思 iЧ ferlnentu prOstetinQ gmpQsudaro B6宙 taminas.TFansferazes svarbios nattoms aminOngζ tims l甲telae sudattti

9)hidr01azes― katalizuaa sudetinglL Organllli■ junginill skaidymo,dalyvaⅦ ant vandcniui,reakciiaS.

IIIidrolazё s reakclJu llletu suardollli C‐ C,C―N,C¨ (D ir kt.rysiai.Skirstomos pagal hidrolizuoJamll rysllL

pobidi― esterinilb glikozidinilL peptidinill ir kt.Dauguma hidrolazi■ 一vienlcomponenёiai fcmentai.

10)liazё s_ferlnentai,katalizuqantyS gnlpi■ atskylim■ ir d宙 gubttЧ ryさ i■ molekulae susidarymaarba grupi■priSttungimaprie d宙 gubtto ryさ iO.

11)iZOmerazes― fe.1.lentai,kuric katalizuaa ivairi■ OrganiniЧ jungini■ izomerizac」os ir racemizacjos

reakctas.

12)二gazeS― arba sintetazes― katalizuqa sintezё s procesus dalyvauJant makroenerginiamsjunginiams.

Svarbios mikroorganizmo angliavandeniЧ tt azoto apykaitai.

80.Fermentu hidrOlaziu reittmo mikroorganizmamshidrolazё s― katalizuqa sudoting■ organinilljunginilL Skaidymo,dalyvauJant Vandeniui,reakc」 as.Hidr01azёs

reakcjЧ metu suardomi C― C,C―N,C― O ir kt.ryζiai.Skirstomos pagal hidrolizuaam■ 7ζi.pObidi一 eSterinitL・

glikOzidinilL peptidinill■ kt.Dauguma hidrolaziЧ ―vienkomponenこ iai fe..1.entai.

_ヽMikroorgallizmai suskaido stal■ biamolckuliniusjunginius iki monomert kuri■ tirpal■ gali paimti t l等 telQ.

81.MikroorganizmЧ piglnentai.Pignentai(dttanё ios medttiagos)Sudaro nemaを 氷ai kuriЧ bakterttlL mielil19 pelesini■ gryb■

ltttelillcheminё s sudёtics dali.Pignel■ ■dttniausiai yra lTteles skystje irjie nulcmia mikroorganittЧ kulturos

Xttlttmmttt棚淵霊[潔:ち緞観踊淵蹴fT器蹂躙鞘艦 :どms

magnio,fosforo ir geleЙies drusklL・

Piglnentai reikSmingi mik■ oorganizm■ kvёpa宙mui(vandenilio akceptoriai),apsaugojuos nuo nepalanki■

aplinkos veiksnilb ypaё ultravioletines spinduliuotё s.Jic― antriniai llnikroorganizmll lllletabolitai.

Tarp pir8即lcntlL randama ivairiЧ klasi■ mcdZia[興 :karotinoidlL fcnazino d盛製,azOChinont antocianlLpirol■ ir kt.Kai kurie pigmentai turi antibiotinill savybill,

82.VitanlinЧ producentaiSintctinantys viaminus mikroorganizmai nc tikjuos akupia lTtelё se,betむ iζ skiria l apliよもbet ir iζ skiria

l aplinkt tOdel gali biti naudttami maisto produktams ir paζ arams papildyti宙taminais bei galmmti宙 taminuspramoniniu bidu.Iζ toki■ palllinё tini ribo■ avinas(B2)ir CianOkObalalninas(B12)・

82 vitamin4 i5skiria daugiausia askomicetai (Eremothecium ashbyii, Aspergillus niger ir kt.), taip pat, norsmaLiau, mieles (CandidaJlaveri),ir bakterijos (Clostrydium acetobutylicum).

Brz vitaminqgamina bakterijos, kuriq metabvolizmui svarb[s korinoidai (korino dariniai, artimi profinui)

- propionr[g5tes bakterijos (Propionibacteriumfreundenreichii), klostridijos (Clostridium), taip pat daugumaaktinomicetq (pvz. Nocardia rugosa), kai kurios bakterijos i5 Pseudomonas, Bacillus gendig mezofilines irtermofilines metanines bakterijos. Aktyviai produkuoja BrzvitaminqPropionibacteriumfreundenreichii ssp

shermanii bakterijos, kurios pladiai naudojamos pramoninei Sio vitamino gamybai.83. Mikroo-in6s kilmds aromatin6s medZiagos

Kai kurie mikroorganizmai iaplinkq kaip antrinius metabolitus i5skiria [vairias aromatines medZiagas,kurios produktams gali suteikti savit4 aromat4: biacetil4 acetaldehid4 benzaldehid4 ir kt.Tokie saprotrofinai turipraktines reik5mes maisto produkq gamyboje. Daugumos produktq (vyno, sviesto, siiriq ir kt.) aromataspriklauso nuo mikrobq jq i5skiriamq metavolitq.84. Toksinai, klasifikacija, poveikis, producentai

Kai kurie mikroorganizmai gamina nuoding4sias medZiagas - toksinus. Toksinams pladi4ja prasmepriskirtini ir mikroorganizmq i5skiriami antibiotikai, siauresniqja - mikroorganizmqgyvybines veiklos produktai,nuodingi auk5tesniesiems organizmams - gyvflnams ir Zmonems.

Klasifikacija. Toksinai gali iSsiskirti I lEsteles i5orE - egzotoksinai ir gali biiti susijg su padia l4stele, o Iaplinkq patenka tik l4stelei suirus - endotoksinai.

Egzotoksinai, patekg iorganizmq, sukelia savitas ligas, endotoksinai - bendrus apsinuodijimo simptomus:galvos skausmq silpnumq dusuli blog4 savijaut4. Egzotoksinus paprastai gamina gramteigiami (botulizmosukelejai, stabliges, dujines gangrenos sukelejai ir kt.), o endotoksinus - gramneigiami mikroorganizmai(salmoneles, Lamine lazdele, protejai ir kt.). Kai kurie mikroorganizmai gamina ir leukocidinus, slopinandiusleukocittl aktyvumq ir juos ardandius.

E nterotoksinai - baltymai, suke liantys virikinamoj o trakto sutrikimus.

85. Endotoksinq ir egzotoksinq ypatybEsEgzotoksinai daZniausiai yra baltymai, turintys fermentq savybiq. Endotoksinai - tai polisacharidq ir

lipoproteinq kompleksai.Egzotoksinaiyralabai nuodingi, saviti, jautr[s auk5tai temperatiirai, chemikalq poveikiui. Endotoksinai ne

tokie nuodingi, nesaviti, atspar[is kaitinimui, chemikalams.Toksinai gali i5siskirti I l4steles i5orE - egzotoksinai ir gali blti susijE su padia lqstele, o I aplinkq patenka

tik l4stelei suirus - endotoksinai.Egzotoksinai, patekE iorganizm6 sukelia savitas ligas, endotoksinai - bendrus apsinuodijimo simptomus:

galvos skausmq silpnum4 dusuli blog4 savijaut4. Egzotoksinus paprastai gamina gramteigiami (botulizmosukelejai, stabliges, dujines gangrenos sukelejai ir kt.), o endotoksinus - gramneigiami mikroorganizmai(salmoneles, Zamine lazdele, protejai ir kt.).86. MikotoksinaiMikotoksinai - grybq toksiniai metabolitai. Jie biologi5kai labai aktyvus ir atrank[s, aptinkami maistoproduktuose, pa5aruose, sukelia Zmoniq ir glrvuliq maistinE mikoyoksilozp.Labai pavojingi mikotoksinai yraaflatoksinai - kumarino dariniai. Jie pleidLia lizosomq membranas, veikia l4steliq genetini aparatq. Aflatoksinaisukelia flmius apsinuodijimus, pakenkiamos kepenys ir t.t.

\- Pavojinga mikotoksinq grupe - trichotecenai - gaminami toksinq Fusarium genties grybq. I5 mikotoksinqpaZymetini skalsiq alkaloidai, sudetingos struktrfros azoto turintys junginiai, rySkiq fiziologiniq savybiq.87. Antibiotikq atradimo istorijaAntibiotikq atradimo istorija - antibiotikttr pladiai vartojamq medicinineje ir veterinarineje praktikoje, atradimas

siejamas su anglq mikrobiologu A. Fleminga, 1929 m. nustadiusiu, kad grybo Penicillium notatum kultrrosfiltratas slopina stafilokokq ir kai kuriq kitq gramteigiamq bakterijq veikl4. Tadiau i5 pelesinio grybo kultiirinioskysdio i5skirti penicilin4pavyko tik 1940 m. anglq chemikq grupei: E. deinui, G. Flory ir E. Ebrahemui, ir per

AntrEl[ pasaulin[ kar4jis buvo pradetas vartoti.88. Antibiotikq producentaiAntibiotikq producentai - antibiotikai gali kauptis producento l4steles viduje ir nei5siskirti I aplinkq gali biiti tiekl4steles viduje, tiek iSsiskirti i i5or9 arba daugiausia i5siskirti I aplink4 ir tik i5 dalies blti lqsteleje. Aktinomicetaiyra aktyviausi antibiotikq producentai.89. Antibiotikq veikimo mechanizmaiAntibiotikq veikimo mechanizmai - antibiotiko veiksmingumas priklasuo nuo jo koncentracijos ir veikimotrukmes. Vieni jq trikdo medZiagq apykait4l4steleje, kiti slopina baltymq ar nukleorug5diq sintezE, inaktyvina

f'ermentus. Antibiotikai savitai veikia tam tikras mikrobq ruSis, Yra riboto veikimo antibiotikq kurie veikia kaikuriq rii5iq mikrobus ir plataus veikimo antibiotikg kurie veikia daugelio rii5iq mikroorganizmus. Antibiotikaibiologi5kai labai aktyvus. UZtenka jq labai maZo kiekio efektui gauti.90. Mikrobq atsparumas antibiotikamsEvoliucionuodami mikroorganizmaitapo atsparlis antibiotikams. Mikroorganizmams biidingas fenotipinisatsparumas. Pvz., stafilokokai, sporines bakterijos terpeje su penicilinu sintetina ferment4penicllazp, ardandi4penicilino molekulg. iia penicilinas yra penicilazes induktorius. Atsparumas antibiotikams gali atsirastimrtagenazds bUdu. Mutantuose pasikeidia genai, kurie anksdiau buvo jautrus antibiotikams. Kai kurie mutantaisintetina ribosomos dalelg, kuri nesijungia su antibiotiku. Tokia l4stele atspari steptomicinui. Kai kuriqmikroorganizmrl atsparumas antibiotikams susijps su plazmidemis. L4stelirl populiacijoje plazmides gali pereiti i5vienos l4steles I kita kartu peme5damos atsparum4 tam tikram antibiotikui.9l.KryZminis rezistentiSkumas. KryZminis rezistenti5kumas pasirei5kia tada, kai tuo padiu metu atsirandamikrobq nejautrumas dviems ar daugiau antibiotikq. Taip daLniausiai nutinka, kai antibiotikai yra labai pana5iosstrukfliros irlarba turi tq pati veikimo mechanizm4. KryZmines rezistencijos pavyzdLiaiyra penicilinq ircefalosporinU grupes antibiotikai.92.Antibiotikq pritaikymo maisto pramondje galimybes.1. Maisto produktam konservuoti.Kartu su kitais konservavimo bldais veiksmingas sultims apdoroti.2. NustatSrta,kad mazi, pavyzdzili,biomicino,kiekiai produkte arba lede,apsaugo greitai gendandius produktus(mes6 Zuvi pauk5tien4)nuo mikrobinio gedimo;3.prailgina saugojimo trukmE nuo mikrobq;93.Maisto pramon6je naudojamiems antibiotikams keliami reikalavimai

l.antibiotikai vartojami tik Zaliems, neapdorotiems produktams, kurie po paskesnio terminio apdorojimo turivisi5kai suskilti, suirti;2xartojami tik tokie antibiotikai, kuriais negydoma, jie negali skatinti atspariq antibiotikams mikrobq formq!*- susidarymo;3 jie negali inaktyvinti maisto komponentq ar naudingq mikroorganizmq metabolitq;4.turi bfiti maLai toksi5ki ir veiksmingi maZomis koncentracijomis

Tokius reikalavimus atitinka nizinas (pienarfig5tes bakterijos), tylozinas (aktyvus prie5 gram+ bakterijas, stabdobaltymq sintezg), veiksmingesnis uZ lizinq. Naudojamas gyvuliq pa5arams konservuoti, naminiq pauk5diU ligomsgydyti, maisto produkq konservavimui. Subtilias - slopinantis ne tik gram+, bet ir gram- bakterijas, sporqsusidarym4 analogi5kas nizinui; naudojamas konservuoj ant darZovems.94. Bakteriocinq funkcija.Tai I antibiotikus pana5ios bakterijq sintetinamos baltymines medZiagos,kuriosslopina pana5iq ar giminingq r[Sir+ bakterijrl dauginim4si.Bakteriocinai nuo antibiotikq skiriasi tuo,kad veikia tikartimai giminingas bakterijas.9S.Anabolizmas ir katabolizmas.Anabolizmas(biosinteze,asimiliacija)-fermentq katalizuojama organiniqmedZiagq sinteze organizme.Tai statybine,konstruktyvi apykaita.Katabolizmas(disimiliacija)-nuolat organizme vykstantis sudetingq organiniq junginiq skaidymasis Ipaprastesnius,del ko i5siskiria butina gyvybei energija.Tai energine apykaita.I5 katabolizmo procesU daugiausiai5siskiria oksidacijos reakcijose.Katabolizmas ir anabolizmas-glaludLiai susijE,vienas nuo kito neatskiriamiprocesai.Biologines oksidacijos metu susidarg [vairus tarpiniai produktai(piruvo,acto r[gStys ir kt.)gali butipanaudoti lEsteles medZiagq sintezei.

'* 96. Holozoin6, holofitin6 mitybaMityba skirstoma i holozoing ir holofiting. Misdami holozoi5kai, organizmaipraryja kiet4sias maisto daleles,kurios suvir5kinamos. Sitaip minta visi gyvunai, nuo auk5tesniqjq iki pirmuoniq. Mikroorganizmai priklausoholofitiniam mitybos tipui. Jie neturi orgail+ maistui paimti ir maisto medZiagos patenka per vis4lqsteles pavr5iq.Misdamas holofiti5kai, organiztnas [siurbia vandenyje i5tirpusias maisto medZiagq molekules ar nedideles jq$upes. MedZiagos i l4stelg patenka per dvigub4 uLtvarq- l4steles sienelg ir citoplazming membran4.97.Mediliagq patekimas i l4stelg difuzijos buduDifuzija yra frzlkinis procesas, biidingas bet kurioms molekulems, kurios chaoti5kai juda iS didesneskoncentracijos link maZesnes. Difuzijos budu medZiaga savaime skverbiasi per membranq pagal koncentracijosgradient4. Difuzijos bUdu I lqstelE patenka dujos, alkoholiai, kai kurie disocijuotq medZiagq jonai, kuriqkoncentracija lqsteles i5oreje didesne nei viduje ir kitos medZiagos, kurioms plazmine membrana yra laidi.98. Palengvintos difuzijos mechanizmasPerne5ant medZiagas palengvintos difuzijos budu baltymas ne5iklis prisijungia substrato molekulg i5orinesmembranos puseje. Sis kompleksas prasiskverbps pro membran4 atsiskiria vidineje jos puseje. I5silaisvingssubstratas [sijungia i lqsteles metabolinius procesus, o baltymas neSiklis kartoja atitinkamo substrato pema5os

cikl4. Svarbi ne5iklio savybe - gebejimas pereiti per membran4tiek susijungus su substrato molekule, tiek ir bejos. Palengvintos difuzijos budu medZiagos perne5amos pagal koncentracijos gradient4 todel Siam procesuinereikia energijos.99. Aktywiosios perna5os mechanizmasAktyviuoju bfldu molekules perne5amos prie5 koncentracijos gradient4 ir Siems procesams vykti reikalingaenergija. Del aktyviosios pema5os medZiagq koncentracijoje gali biiti daug kartq didesne nei terpeje. Daugumosbakterijq aktyviojoje pernaSoje dalyvauja specialts baltymai, kurie ne[eina i membranos strukt[ir4 o lokalizuotilqsteles periplazmineje ertmeje. Jie kataliki5kai neaktlnrus, tadiau sudaro tvirtus kompleksus su tam tikromismaisto medZiagomis ir yra bfitini jq aktyviajai pema5ai per membran4.Sie baltymai veikia tik su sqveikaudami su

savitaisiais membranq baltymais, kurie yra lokalizuoti. tokiu bfidu peme5amos chemi5kai nepakitusios maistomedZiagos.100. Perna5a l4stel6s viduje

I Branduolio struktiira uZtikrina ir valdo mediiagq perna54 i5 citoplazmos I branduol[ ir prie5ingakryptimi.

I Pro branduolio apvalkal4 atrankiai perne5ami RNR ir baltymai.I Pro branduolio poras praeina didelds molekulds.I Poras sudaro suddtingas baltymq kompleksas , vadinamas NPC.I Perna5osmechanizmas:I - maZesn6s molekulGs difunduoja per poras, baltymai perne5ami nei5lankstyti, didelds

nukleoproteinq dalel6s suspaudZiamos ir i5tempiamos;r - tam tikras krovinys turi specifinius molekulinius signalus - nukreipianiias perna5os sekas;I - perna5ai tarpininkauja judrus baltymai karioferinai, tai perna5os receptoriai, kurie atpaZista tam

tikras signalo sekas, jungiasi prie jq ir prie Nup ( NPC ( branduolio poros komplekso) polipeptidq);\- I - perna5ai butinas fermentas GTPaz6, energija gaunama GTP (guanozintrifosfato) hidroliz6s metu;I Citoplazmoje mitochondriiq battymus sintetina laisvosios ribosomos. Po sintez6s Sie baltymai

citozolyje jungiasi su baltymais receptoriais, kurie nugabena juos i mitochondrijas.I GoldZio komplekso dalis (cis-dalis) yra netoli branduolio ir ET membranos. Cis-dalis yra baltymus

priimanti, su ja susilieja piislelds, atne5aniios baltymus i5 ETI Sioms perna5os ptrsleldms reikalinga energija, gaunama i5 guanozintrifosfato (GTP) molekuliqI Citoplazmoje mitochondriiq baltymus sintetina laisvosios ribosomos. Po sintezds 5ie baltymai

citozolyje jungiasi su baltymais receptoriais, kurie nugabena juos i mitochondrijas.I GoldZio komplekso dalis (cis-dalis) yra netoli branduolio ir ET membranos. Cis-dalis yra baltymus

priimanti, su ja susilieja ptrslelGs, atne5aniios baltymus i5 ETr Sioms perna5os ptrsleldms reikalinga energija, gaunama i5 guanozintrifosfato (GTP) molekuliq

L4steles viduje medZiagos yra perne5amos difuzijos bldu.101. Mikroorganizmqskirstymas pagal energijos SaltiniEnergija mikroorganizmai gauna dviem btdais: naudodami Sviesos arba cheminiq reakcijq energijq.Fototrofai naudoja Sviesos bfdu gaunamq energijq. Jie sugeria Sviesos energij4 ir verdia j4 [ cheming. Tiesiogiai

.-- naudoti Sviesos energijq geba augalai, dumbliai ir kai kurios bakterijos. I5 bakterijq fototrofams priklauso :

anaerobines ir aerobines.Chemotrofais vadinami organizmai gaunantys energijq i5 cheminiq junginiq, oksidacijos ir redukcijos reakcijq.102. . Mikroorganizmqskirstymas pagal vandenilio Saltin[Mikroorganizmai pagal vandenilio Saltin[ skirstomi I litotrofus ir organotrofus.

Litotrofq vandenilio donorai yra neorganiniai junginiai-I{z,NH:, CO, Fe2* ir kt.Organotrofams reikia organiniq junginiq.

103. . Mikroorganizmqskirstymas pagal anglies SaltiniPagal anglies Saltinius mikroorganizmai skirstomi I autotrofus ir heterotrofus.

Autotroftl anglies Saltinis yraCO2Heterotrofai naudoja organinius anglies Saltinius. Heterotrofai jungia du pogrupius :

a) Saptotrofus kurie gyvena kitq organizmq gyvybines veiklos produktq s4skaita (pienartig5tes bakterijos)b) Paratrofus arba parazitls gyvenandius gyvuosiuose organizmuose (virusai, fagai)

104. I55ifruoti s4vokq Chemoorganoautotrofai ir (kt.)

MikroorganizmЧ mityba tiksliai apibidinama vienujungtiniu tel■ 1■inu,pvz chemoorganoautotrohi― Sie

lllikroorganizmai energiiagauna iこ chellnini■ junginiЧ,oks‐red reakcliuし elektrOnll donorai organiniaijunginiai,o

anglies SaltinisンTa C02

105。 ⅣIakroenerginiai junginiaiMakroenerginiaijunginiai― taijunginiai,kuri■ molckulё s turi rySi■ hidrolizes mem iζ skirianこ i■ daug laisvos

energlJos.BCVCik visi ZinolnitokieJunglniai turi P ir S atomus,pric kurlЧ lr lokalizuo」 asi makroenerglnial rysiai.

Pvz: 、

ATP+H20=ADP+H3P04+30,6kJ106.IBlologl五 Os oksidaclJos samprata

bllikroorganizmal geba oksiduoti kai kuriuos redukuotus neorg」 ung lr tVairius gamtinius redukuotus organinius

junginius,Visuma biocheminiЧ procest kuriems vykstant iSsiskiria cnergtta,b■ ina lTtelё s gyvybinei veiklai,

vad biologine oksidactta.Tai daugiapakopiai procesai,kuriЧ metu vandenilis ar elektronai iさ oksiduaal・ o

substrato,pcreina lkuri nOrS akceptoriЧ ir ζis redukuttaSi,O donoras oksiduttaSi(DH2+A<=>D+AH2)Kadangi biologines OksidacloS prOcesai susidcda iこ daugelio stad」 t tai lЙ ikrina laipsniこ kQlaisvosios cncrg10S

atslpalaidavim■ lr gios energl」 os kaupllnTl ATP pavidalu.Blologl■ es OksidaclJos pradttia daЙ niausial yra

dehidrininimo prOcesai.Siame procese gali dalyvauti tiek宙 enas,tick keli vandenilio akceptoriai irjo neζ ikliai.

PastaruoJu atVOJu Susidaro vandenilio ir elektronu nesiklill sistema arba kvcpavil■ o grandinё .

107.KvOpavil■ O grandinO ir oksidacinis fosforilinilllas

108。 Substratinis fosfoFilinilllas

(Kadangi Sic klausimai labai sittasi,jie yra pateikiami kartu)

Kvepaviino grandillё yra vidineJe lllitochondrl」 ll membranoJe esanti sudёtinga oksidacuos‐ redukclJos sistema,

kuri pcmcζa clcktronus deguoniui(Susidarant vandeniui).Pagrindine kvepavimO grandinOs funkcJa-laipsniζ kai

iSlais宙 nti energttQ ig redukuo拠 kofel.1lent■ NADH irFADH2),kurie yra kvepa宙 mO grandines substratai.

Kvёpa宙mo grandinO sudaro keturi stambis ferlnentq kompleksai,tarp kuri■ elektronus pcmeSa maЙesnijudrus

elektron■ neζikliai(KoQ ir citOChromas c),kuriC t kOmpleksl sudetineieina.Kompleksai turi宙 en■ arba kelias

prostetines grupes,kurios grレtamai pr」ungia elektronus.

OksiduttamaS Substratas→ Kompleksas Ⅱ (FADH)

l

OksiduttamaS Substartas→ NADH→ Kompleksas I→ KoQ→ kompleksas ⅡI→ citoc→ kOmpleksas IV→ 02θttJαα

`滋お′

'■″Fliri4′″αso ADP fosforilinimas nё ra savaiminis,Siam procesui bitina energua.

Todёl ATP sintezё gali vykti tik tuo atvttu,jei b■ ina energja gaunama slylant kttam maboerginiamjunginiui,

toks fosforilinimo bidas vadinamas s″ bs′Fα

`′“J″メ鴫力riltnJ″″.Jei fosforilinimui reikaling■ energ」 ateikia

membrande veikianё iqe kvё pavimo grandinae vykstantys oksidacttos¨ redukcttos prOcesai,ATP smtezё

vadintta θJttJααεttJ“′η″rilinJ″ ″.

■ P/θゎ4α

“

∫

『

ZZ′αη′ι“

ι

“

らrαηθs ν′グ′ηc′彼,CS′

“

た′加α溜∬ /″ .И″ sノれたzりι ααレツαηαわんグル笏ο′αs

/7P―s,4′αzι∫わ ″pル治 α島 妥協rお sγdαθ

“`“bFαηaJiθ ′″θわ 4α

“

sル;dtλα4αれ .Prοわ 4α

“

S″たα刀′」″ο

肋4α′γιν′グzι ルS'4た′ノηα“αs/1P.

■ 乃 燿 И野 )s雰′あ η“

θ′Ю ειS″ ″ッα沈″α

““

θttJdaε滋劫ヵ s/ar〃ブ″′

“

γ「″JИ :Ps′′たzι,効″′α′

′αηαγaヒゾα“αθルた″ο42′θ″

“θSθS Si可υη ιαお″αルJttαソフsJ`ηθ7=グα

I 09. Fosfosintetinis fosforilinimasVisi fototrofiniai mikro organizmainaudoja Sviesos energij4. S[ sugebejimq lemia fototrofq lqstelese esantysSviesai jautr[s pigmentai - chlorofilai, karotinoidai, fikobiliproteinai. Vieni pigmentai pvz. chlorofilai tiesiogiaidalyvauja fotocheminiame procese t.y Sviesos energij4paverdia chemine. Fotosintezesyra 2 stadijos: Sviesos irtamsos. Sviesos stadijoje vyksta Sviesos energijos absorbcija, elektronq perdavimas per kelis nesiklius,fosforilinimo ir NAD(P) redukavimo procesai. Tamsos stadijoje (Sviesa nebfltina, nors vyksta ir Sviesoje) energijaakumuliuota NAD(P)H ir ATP, suvartojama COz redukcijai ir susidaro angliavandeniai bei kt galutiniaifotosintezes produktai. Elektronq perna5os grandine tgsiasi nuo H2O per abi fotosistemas iki NADP. Perne5antelektronus grandine, susidaro elektrocheminis protonq gradientas, kuris naudojamas ATP sintezei. Protonamslaid1iu tilakoido membranos kanalu tekant protonams sintetinama ATP. Toks ATP susidarymo bldas vad.foto sistetiniu fosforilinimu.110. Aerobinis ir anaerobinis kv6pavimas,

Aerobinis kvepavimas (kai vandenilio ar elektronq galutinis akceptorius yra molekulinis deguonis). Tokiomissqlygomis organinis substratas oksiduojamas iki galutinirl produktq - CO2 r }{2O ir i5siskiria visa joje buvusienergija. Aerobineje gliukozes oksidacijoje galima i5skirti Siuos etepus:

.pirmasis - gliukozes virtimas piruvo r[g5timi (sudetingas procesas vad glikolize); piruvo r gali susidarytiir tiesiogine aerobine oksidacija..antrasis - piruvo r oksidavimas iki acetilo grupes, kuri prijungiama prie CoA (tai daugiapakopis procesas,

kur[ katalizuoja fermentine sistema, kuri4 turi beveik visi aerobiniai organizmai).acetil-CoA oksidavimas iki CO2 ir H2O (atskyla CO2 ir susidaro ATP)

Viena aerobinio kvepavimo atmainq yra ne visi5ka oksidacija ( nesusiskaido iki CO2 ir H2O, o susidaro tarpiniaioksidacijos produktai - org riig5tys). Anaerobinis kvepavimas (elektronq perna5os procesai); Jis susijEs su

oksidaciniu fosforilinimu, kai kvepavimo grandineje elektronai perne5ami ne molekuliniam deguoniui, o

oksiduotrl neorganiniq junginiq jonams. Vandenilio galutinis akceptorius - neorganines medZiagos, o donoras -organines medZiagos.Fermentiniq sistemq skirtumai :

111… 112.Nepllna oksidaclla,rugIIIlo prOCeso aplbndinilnas,stadiios.

Rugimas― tai org.med2.skilimas anaerobinё mis sは ygomiS,kai susidaro ATP,o H2 donoras ir akceptorius yra｀

organiniaijunginiai susidarQ bctarpiさ kai ngimO procese.

Rigimo prOcesa galllna suskirsり ti l dVi Staduas:

a)pi・ 111倒 i Stadja― gliukozё s virtimas piruvo r.

b)antrai(redukavimo)一 Vandenilis redukuaa piruvo r.,galutiniai produktai etanolis ir C02.

Vicna acrobinio kvepavimO almamЧ yra ne宙 siζka oksidac」 a(nesusiskaido iki C02 ir H20,o susidaro tarpiniai

oksidaclos prOduktai一 org.nggtys ir H20)。 Cia t.p H2 donoras yra org.nggtyS,o galutinis akceptorius―

molokulinis deguonis,tik energttOS iζ Siskiria maZiau,nes dalisjos licka nesuskaidytose ngstyse.Tai viena

acrobinio kvё pavilno atmamЧ .

Rigilllo proceso esII10。

Organini■ angliesjunginiЧ skai、maS,kuri sukelia anaerobiniai miboorganizmai,dttniausiai vadinal■ i ngimu.

SudёtiniЧ organiniЧ me&iaglb dttniausiai angliavandeniち skaidymas anaerobinё mis salygomis,susidarant ATP,

kada galutinlo vandenilio akccptoriaus funkcl」 Q atliCka lnolckules,susidaranこ los pradinё s rnedZiagos skililno

metu,vadinalnas ngimu.su ADP fosforilinimu susttuSiOS reakcjos yra oksidacttoS.Nuo oksiduotos anglies

l不telё s iSsivadutta iSSiSkirdamos C02.OksidacloS etapas yra dchidrinimas.ё ia vandeninio neζ ikliai yra NAD,

akceptoriai一 tarpiniai substrato skilimo produktai,kurie redukuaamiir pagalinami iこ レドtelё s.

Rugimo metu susidaro ivains skilimO produktai,taT kuri■ svarbi■ 宙et■ uЙima alkoholiai(etan01is,propanolis,

butanolis)ir Organines igStys(pienO,propiono,gintaro,sviesto).Pagal igimo galutinius produlctus

t pavadinamas ir pats igilno procesas.

113.Fakultalハハniai aneorobai.

113.Fakultattiniai allaeorobai.

Jie gali gyventi ir kai aplinktte yra deguonies,ir kaijo tiksta.JЧ galutiniai elektron■l akceptoFiai gali biti tick

molekulinis deguonis,tick orgjunginiai.Jie turi d宙 aЧ tip■ fcllllentt rinkinius:dehidrogenazes(vadinamOs

anacrobinenlis,kadangi nuo substrato atskelto vandenilio negali tiesiogiai perdtloti deguoniui),citOChronlus(tai

geleЙies turinち /S baltylnai,k■ lrill vaidmuo― nuoscklus elektronu perdavilllas iζ redukuotos dehidrogenazё s

vandenilio atomo per taTinQ ttandinQ galutinianl akceptoriui― citochromoksidazei,vienintelialxl katalitiniЧ

savybi■ turinё ialn citochrolllui,galintiarla perduoti elektron,s tiesiogiai deguoniui),bet neturi

citochromoksidazes.

Tai labiausiaiぶ plitusi mikroorganizmЧ grtlpё ,priJtalkiusi prie卜airiu釣′VCnimo sdygtl.

114.Amino rngs Saltinai 1lstel.Dauguma mikroorganiz sintetina visas sintezei reikalingas amino r.Tuo paこ iu

metujie geba gauti reikiamas amino r.,skaidydami baltym■ molck proteazemis ir pcptidazё mis.Skylimo produk

pemegami llTtelQ,kur iS」 ungia l biOSintezё s kcli■ ar skaidomi toliau.

115. Monosacharidq sintezds mechaniz.Chemoorganoheterotrotai monosacharidus sintetina i5 piruvato. Pagrmonosacharidq ir jq dariniq pirmtakai yra triozes.Kondensuodamiesi ir kanalizuojami aldolazesjie sudarofruktozes-1.6-difosfat4o Sis,netekgs fosfatiniq grupirSvirsta kitomis heksozemis,dallvauja krakmolo ir sacharozessintezeje.Kitas bfldas -CO2 asimiliacija susidarant monosacharidams-budingas fotolitoautotrofams irchemolitoautotrofams.Tai Kalvino ciklas.116. Mikroorganizmq augimo uZdaroje sistemoje kreiv6.Kreive, kuria apra5oma logoritminio gyvqirl l4steliqsk prikl nuo laiko,vadin augimo kreive.I5skiriamos kelios nuosekliai kintandios kultiirosfazes:I)Prisitaikymo(pradine,log faze):mikroorganiz prisitaiko prie naujos aplinkos;l4sreliq sk beveiknesikeidia.Il) Logoritmine(log faze):Tai mikroorganiz dauginimosi geometr progres tam tikrais intervalaistarpsnis.Ilf Satcionarioji:l4steliq sk nesikeidia,bflna pastolus,nes kiek jq prisidaugina,tiek iriiva.IY)Zuvimo:Fazes pradZ, didLioji dalis l4steliq dar gyvos ir vartoja endogeninius

t基イン■‐曼

substratus.SS lp韓 マ ■職 法雷 0●「

轟 a餞 i豪蘇導 tl l資彗itttrO.sa凛 ‐git機olヽえ違‐綴rtte SiSt‐ c簿、こ導 e織 篠 iVe

l17.Periodinis kult市 avimas.kai mikroorganiz saami l paruOgt■ miサbinQ tcrpQ ir auginami ferlnentette tam

tikr■ lalkttPradЙ maisto medЙ bina per daug,bet ilgainiuijЧ pradeda mkti,susikaupia metabolitll ir augimaspalengva sustqa.

118。 Nepertraukiamas kult市 a宙masoyra toks,kai tfcrlncntcrinu01at tickiama mitybine terpe ir igjo iSleidZiami

metab01itai arba mikroorganiz suspenslJa.Nepertraukiami lllikroorganiz kultivuoJami chemostatuose arba

turbidostatuosc.Chemostate metabolitt kickis reguliuaamas terpё s rekaimo ar iStekaimo grciこ iu.■ekaim。grettis turi tttikrinti maksimal■ auganё los kul籠ros ir kompensuoti iStekanёios mikroorganiz suspens」 OS kiekius.

119。ⅣIikroorganlzlnll klasiflkac Pagal auglIIlo temp.Temp yra svcFbuS VCiksnys,rcguliuqantis llllikroorganiz

vcikl■ Nuojos prikl mikroorganiz dauginimOsi gcritis ir biochem rcakc intensyvullllas.Todё l pagal tai,

kokiqetemp prisitaikQ釣 √venti,milcroorganiz skirstomi【psichOfllus,mezofllus,terlnofllus).

120.Psichrorllu augimo ribinos ir optimalios temp.(ζ aにiamё giai)Sie milC00rganiz dauginasi nuo-7 iki20 C.

Optimalitemp 15 C,oも 1ldant iki 35 Cjos 2iva,ncs nettamaiinakサ VuttaSi

piruvatkarboksilazё .Apibendrinusimin temp.(O irを emesnO);optimali(2emeSnё nei 20);maX(30-35).

121.PsichrotrOtt apibidin.Psichotrofaittai mikroorganiz,kurie gali augti Йemae temp¨ 6° C ir Zemesnac.こ iai

grupei prikl:Pseudomonas,Jersintta,Azotobacter,Desulfo宙 brio,Flavobacterium,Acetobacter,Achomobacter,

Psychrobactcr,Gluconobactcr,Acinctobactcr,Alcaligenes,Vibrio ir kitt genё ill bakter.Jiems galima priskirti ir kai

kuriuos prisitaikiusius lllezofllus.

122.PIezofll■ optimali telllp.IIlezo■1■ optilnali tcmp yra apic 25-37° CTai gausiausia rnikroorganiz ttpё .Jai

prikl daugelis patogeninill,ngiino,puvillno bakter,Inielitpelё sinill ttblLpinnuoni■ .Sic rniboorganizm dattn

gadina produk,laikomus neζ aldomose patalpose.Ribos:3-10--40¨ 45 °C.

123.Termofllu augilllo ribinOs ir optimalios temp.Tel■ 1■o■linillllnikroorganiz optimali temp apie 45… 60° C.Kai

kurie iこ jЧ ttemesnge nei 60… 80° C temp neauga.Ribos:20-60… 80° C.Gebaimaaugti aukζ taC temp lemiajЧ

balサm■ atsparumas ζilumai,1甲 tclё s membranu lipidЧ savita sudetis,1等 teles ultrastrukirЧ atsparulnas

ζilumai.Themlus aquaticus gamina cndolazQ,kuri optllnaliai akサ vi eSant 90°C temp.

124.Sterilizactta.SterilizacJa vadin宙 sЧ w、■mikroorganiz sunaikinimas tam tikrame ottekte.Sterilizavimas

tekanこ lo vand garais(Kocho aparatuose),Skaidomtti Sterilizac」 a.Steriliza宙 mas autoklave patogus tuo,kad ёia ζkarto sunaikinalmos bakter irJIL Sporos.Sterilizavillnas sausuqu karζ ёiu―sterilizuoJama stikliniams,lnetaliniams

irankiams,vatai ir marlci.Stcrilizuaama Pastero krosnelaC arba elcktrinё se dttiovyklosc.Sterilizavimo trubё

prikl nuo tcmp.Stcriliza宙 mas liepsna―naudqalna spiritinё s lemputё s arba dttiniai degikliai.Steriliza宙 mas宙rinimu vand taikoma indams,darbo irankiams.Sterilizuaama nuo 5 iki 30 min.Steriliza宙 mas flltra宙mu(ZeiCO

filtru卜 giuO bidu sterilizuoJant visiも kai nepakinta sterilizuqal■ o slysこ io chem sudёtis,nes mikroorganiz

mcchaniζ k sulaikomi ant filtro.Taip sterilizuaama kai kurios mitybos tcrpOs ar skysこ iai.

〓二（■■　一”〓二““Ｃ一がｏ一や一‘〓”ず一一ｏ一一ご一

ヾ翼囃ぶ 1筆‐奪 ‐

繁=●

:

2uwitrofaz€

Staci<tnariojifaze

l25.Skaidomoji sterilizacija.Visq mikroorganiz sunaikinimas ne auk5tesneje kaip 100"C temp.Kaitinam vienadiena 0,5 val 100"C temp,antra ir trecia diena kartojam sporu naikinimui,nes jos pereina i vegetatlwine bukleKocho metodas(Ziureti kl. apie kocho metod4)l26.Pastertzacija ir tindalizacija.Pasterizacija*daugumos mikroorganiz vegetafyviniq formq sunaikinimasZemesneje nei 100'C temp.Pasterizuojant i5lieka gyvos sporos ir kai kuriq mikroorganiz temp atspariosvegetatyvines formos.Pasterizaclja naudoj norint ilgesn[ laik4 i5lailqrtimaLai pakitusiq savybiq maisto produk(pien4sultis ir kt.)ir sunaikinti daugum4 patogeniniq mikroorganiz. Tindalizacija-pakartotina pasterizacija parosbegyje.Naudoj visq mikroorganiz sunaikinimui Zemesneje kaip 100"C temp.l2T.Parametras D Parametras D nusako laikqper kuriesant tam tikroms apibreZtoms s4lyg(temp), mikroorganizsumaZeja 10 kartq;arba laikqreikaling4esamomis s4lyg 90% l4steliqpopuliacijoje sunaikinti.D vertes vartojproduk sterilizavimo efektyvumui nustat5rti.Daugeliu atvejq 6D vertems sterilizavimas laikomas pakankamu(mikroorganiz sk sumaZinamas 99,9999yo),Esant 12D produk laikomas steriliu.l2D verte yra standartsterilizavimo reikalavimas konservq pramoneje.Skirtingq mikroorganiz parametro D vertds,esant pastoviomss4lyg(temp),nustatomos eksperimenti5kai kaitinant testuojamas kultiiras.Naudojantis parametro D vertemis,galima palyginti skirtingq mikroorganiz ir sporq Silumini atsparum4.128.a* ribos,kuriose gali augti mikroorganiz.Mikroorganiz gerai auga,kai vand aktyvumas artimas l,optimalusa*:0,99-0,98.Dauguma bakter nustoja augti Zemiau ribosa*: 0,94-0,90 ir dia gramneigiamoms bakter reikiadidesniq vand aktywmo verdiq.(Gramneigiamos bakter 0,96-0,95;gramteigiamos bakter 0,97-0,90;halofilinesbakter 0,75;mieles 0,88-0,85;pelesiniai grybai 0,8).Dregmei atspariq pelesiniq grybU ribine a* verte yra 0.62.129. ansupratimas.Mikroorganiz svarb ne absoliutus vandens kiekis,o terpeje prieinamas laisvas vanduo,kurisi5rei5kiamas vandens aktyvumu-a*.Tai terpes vand gary slegio(p ir tlio(daZniausiai vandens)vandens garqslegio(ps)santykis esant tai padiai temp:a*:p/po:qo/100:N/n+N61u,O-uand gary slegis vir5 tiriamojo produk;ps-vand garq slegis vir5 gryno vand tokioje pat temp;<p0 -(ERH) pusiauslyrasis santykinis oro dregnis sistemojeproduk-aplinkos oras,t.y.produk santykinis dregnis,kuris nekinta esant pastoviam aplinkos oro santykiniamdregniui;N-vand moliq sk tle(substrate);n-i5tirpusios medZ moliq sk tokioje pat temp.Taigi vand aktyvumas-produk viso vand dalis,kuri nesujungta su koloidais ar kitomis medZ, ir kuri gali buti naudoj mikroorganiz (chem,fizikin,biolog proces).Vand aktyvumas kinta nuo0 iki 1(gryno vand aktyvumas a*:1.)130.RugS antimikrobinio poveik mechaniz.Organ riig5 antimikrobinis poveikis rei5kiasi aplinkos partig5tinimuir gebejimu nedisocijuota forma pereiti per plazming membranq ir keisti elektronq pema5os bei oksidaciniofosforilinimo sistemq veik4.Organ rugS antimikrobinis aktyvumas dideja ilgejant anglies grandinei. Organrug5,naudoj kaip maisto konservantai,disociacijos konstant vertes(pKu)vertes yratarp pH 3 ir pH 5. maZinantmaisto pH, proporcingai dideja nedisocijuotq molek,katu ir jr+ antimikrobinis aktyvumas.Organ riigS veiksmingosprie5 gramteigiamas ir gramneigiamas bakter,sulaiko ir bacilqsporq susidarymaubetmaLiau veikia mieles irpelesinius grybus.131.pH itaka mikroorganiz augimui.Kiekvienos r[Sies mikroorganizmai gali augti tik tam tikrose terpes pHribose.Dauguma bakter geriausiai auga neutral ar silpn Sarmineje terp(pH 6,5-7,5).Atsparesnds riig5 poveikiui tosbakter,kurios gamina riigS.Terpes reakc turi lb dideles itakos mikroorganiz augimui.Terpes pH veikia mikrobinesl4steles pavir5 elektros kruvi,kuris reguliuoja citoplazmos membranq laidumqtam tikriems jonams.Kintant pH,keidiasi terpes medZ disociacijos laipsn.Nuo terpes pH prikl mikroorganiz ferment aktyvumasjq vykdomq reakckryptingumas.Tai vienas i5 pagr veiksniqlemiandiq ivair substratq mikrobiologinE sudeti.Gyvybines veiklosproces daugelis mikroorganiz gali tam tikru laipsniu reguliuoti terpes pH.Reguliuojant pH galima uZblokuoti josaugim4 arba paskatinti.l32.Jonizuojaniios spinduliuot6s poveikio bakter mechanizRentgeno spind,o,B,y spind-jonizuojandiojispinduliuote.Siq spind slopinamasis poveikis prikl nuo ap5vitos dozes.MaZos dozes gali skatinti mikroorganizgyvybingumqo slopina ir Zudo dideles dozes,efektyviausiail spind.Veikiant jonizuojandiai spind,lqsteleje(irterpeje) [vyksta vandens radiolize,susidaro laisvqjq radikalq(elektronai,pakeitE savo viet4),H2O2,atominisdeguonis.Sie j chem lb aktyvUs,isijungia [ [vair chem reakc,sutrikdo medL apykait6suyra fermentai,kaupiasitoksiniai mikroorganiz j.Del jonizuojandios spinduliuotes poveikio pakinta brand struktrira,citoplazmosnukleorug5tys,sutrinka l4steles genetinis aparatas ir l4stele mutuoja arba Zuva.S[ poveik[ sustiprina deguonis.Palalinus deguon! mikroorganiz atsparumas radiacijai padideja(taip pat pa5alinus vanden[).Jautriausiosjonizuojandiai spinduliuotei gram-bakter.l33.Ultragarso poveikio mechanizSkirtingai nuo girdimo garso bangqultragars pasizymi didele mechan energ irsukelia ivairius fizikin,chem ir biolog pokydius.Prikl nuo ultragars virpesiq daLnio suardoma vienal4sdiq irdaugial4sdiq organiz strukt[ra.Esant didelio daLnio ultragarsui,mikroorganiz,esandiq skystoje terpeje,citoplazmoje susidaro kavitacines erdves,uZpildytos skysdio garais,suyra citoplazminds struktliros,stambiamolekuliniai j,koaguliuoja baltymai,inaktyvuojasi fermentai,toksinai,antibiotikai.Ultragarso veikimo

ctktyvumas prikl nuo organizmo prigimtics(kuOjiS maZesnis,tuo atsparesnis ultragarso poveikiui),uhragarso

intensyvumo ir virpesi■ dattnio,nuo veikIIno trukl■ ёs,terpё s chenl sudё ties.Zemo dttio ultragarso bangos gali

pagreitinti kai kuriuos proces l甲 teltte,padidil■ti ferlnent■ 温も″Шn■・134。 NaCl poveikio mechanizPIIa2a NaCl koncel■ trac skatina daugumos rnikroorganizmll veikl■ IDidesnё nei 30/0

NaCl koncentrac sloplna,o20…25%¨sustabdo daugelio mikrooFganiz dauglllimtti.Kal kurios baktcr nustaa augti,

esant 6-100/O NaCl konc.,taこ iau iこ lieka gyvos net ilgal iζbuvusios200/O NaCltle.NIlikroorganiz,bcsidauginantys

esant didelei valgomosios dr koncentrac halo■ liniai,o galintys iSsilaikメ i ha10tolerantiζ ki.NaCl padidina terpё s

osmosini slёgt apSukindamas mikrob■ ■γstimび i;mikrobus Cljonai veikia kenksmingai;sumaをina deguon

tirpstamum■ bci padidina mikr00rganizjautrllm■ C02;sustabdo kai kuri■ fellllelltu Veikim■

135.020■ O pOveikis l■ ste103 Skyla 1 02 ir deguon atomもよ 颯 OkSid,galintl okSiduOti mikr00rganiz.Jo poveikis

pasireiζkia lTtelё s sienelёs suardymu ir lび teli■ suirimu.Nesi、γsto mikrob■ atsparumas.E.coli suyra per kelias

sek,virusai,bakter sporos zuna per k01ias rnin.

136.Baktericidinis ir bakteriostatinis chem medz poveikisChem medz■ aka mobooFganiZ lb市 airi:vienos isju

svarb iF butini maisto komponentai,kitos skatina ir stabdoju augima,trecios veikia gygvybcs pavcldima infomlac,

ket宙 rtos― zudo mikroorganiz.Jeitam tiba medtt nuslopina bakter augil■ もbetj■ paSalinus bakter pradeda augti,tai

ζios lnedtt poveikis vadin bakteriostatiniu 9」 ci dё l rnedtt poveikio bakter ttiva― baktericidiniu.Toks pat poveikis

野 bamS Vad fungistatiniu ir fungicidiniu.

137.Llstel pa宙r6sluoks patteidimasl)Pa宙 rginio aktyvLlmO med乏 (muilai,riebal■ igS,detergentai,plo宙 kliai)

pazeidttia laStel sienelQ,bet l lastel nepatenka.Jos keiこ ia encrgini santyk【 bakter netenka,,― ,,ir ttla,,十 ``krivD ir

sutrikdo citoplazmines membranos laidumabei kitas ttas.2)Enoliai,krezolial irj■ dariniai,alkoholial iζ pradZi■

pakenkia lTtel sienelei,citoplazmillei membranai,veliau lTtel baltymams,kai kuriems fellllentams.Alkoholi■

efektyvumas prikl nuo molekulin masOs ir iζ sidё sto Sia tvarka:metilo>etol>propilo>butilo>amilo(penti10)ir t.t.

Panaζiai veikia ir kai kuric antibiotikai(slopina bakterines sienclё s pagr komponcnto pcptidoglikano silltczQ.

3)Fcrlnentt inllibictta ir mctabolizmo paЙ eidimas.Kai kurie sulまitti metal(pb,Cu,Zn,Ag,Ho,netgi esallt lb mattai

jЧ konc,slopina ferlnentu Veikl■ .Drir organj pa宙 dalu Sie metal sttungia balサ m■ merkaptogrupes(… SH),pakCiё ia

tretinQ ir ket宙 rtinQ balサ m■ stTuk籠r.Sunki可 ■metaljonai(+)absOrbugasi ant bakter pavirζ iaus ir keiこ ia plazminё s

mcmbranos laidumι Pagaltoksini poVeikimikrOorganiz metal iζ sidё sto tokia

eile:Sb>Ag>Cu>Hg>Co>Ni>Pb>C,V>Cd>Zn>Fe.Kai kurie Sill metallL butini kaip lnikroelementai,bet didesnejll konc veikia kaip nuodai.Kai kuriЧ su』(metallljonai=Ag,Cu,Zn,Au,saⅣ eikaudami su vandeniu,lgy」 a savybQ

naikillti rnikroorganiz.Toks savitas poveikis vad oligodinaminiu.C)ligodinaminis sidabro poveikis gali biti

panaudotas geriam衝 o vandens kenksmingumui ζalinti ir medicinos praktiktte.4)Mctab01iZma ptteidZia ir didelёchelln lncdЙ grupё ―oksidatoriai.Tai Cl,J,kalio pcllllanganatas,vandenilio peroksidas,peroksiacto igこ .Jic oksid

nlikrobinё s l甲telё s organ ined乏,veikia rnerkapto grupcs,sudaro 2udanこius l甲 telQ rnetabolitus,keiこ ia oks― red

potencial■ 5)Koferlnent■ sintezё s sutrikdymas.Tokl pOVeikituri Sulfanilo ngζ dariniaijei terpae yra

sulfonamidttie patenka i bakterines lTteles ir is■ erpia l THF宙 eta p―aminobellzenkarboksingζ ir susidaro

ncveiklus koferlnentas,todel l不tele nusttta augti ir daugintis.6)Nuklcongも ёiЧ ir baltymЧ sintezё s slopinimas.

Kai kuric antibiotikai slopina nukleongこ こilL SintezQ.Pvz,aktinollllicinas I)sudaro kompleksus su DNR irtrikdo

RNR sintezQ,rifampicinas veikia RNR polimerazQ irtrikdo nRNR sintezQ bakter.Svarb baltymЧ sintezё s

inhibitoriai yra tetraciklinai,chloramfcnikolas,makrolidai.7)Daを ai,artimi nuklcorugここt,pvz briliantinisを aliasis

trikdo mibobinOs lびtelё s daljimosi procesus.

138.Dezinfekc,Visulna priemoniЧ ttalingiems mikroorganiz ir infekc」 Ч sukёllamS aplinlcqe naikinti vadin

dezinfekc.Populiariausias dezinfekavimo bidas¬chem,kainaudq chem medを 一dezinfekatai arba antiseptikai.

Kai chem medtt naikinami Zmogaus arba[炒 ulio kino odos ir glcivinё s pavirさitte ar 2aizdtte esantys

mikroorganiz,vadin al■ tiseptika,kai ant sOklll ar gudll― beica宙mu.Patalpoms,irangai,iranlciall■ s dezinfekuoti

chem medtt vadin dezinfekatais,o gyviesiems audiniams apdoroti一 antiseptikais.Dezinfekatai veikia

baktericidiζkai,o antiseptikai prikl nuo koncentrac gali veikti balteriostatiζ kai arba bakericidigkai.Dezinfekavilno

medを maisto pramonge apdora iranga ir technolog irenginiai,inventorius,tara,indai ir patalpos.Dezinfekatams,

kuriuos leidZiama naudoti maisto pramonac ir vicζ qo ma■inimo lmonese,keliami dideli reikala宙 maio Jie turi:

tureti kuO platesnt antimikrobini pOVCiktncgadinti dezinfekuaam■ o可ek製;b■i nepavaingi,kuo maZiau toksiSki

Zmogui;lengvai tirpti vandettic(nuO tO prikl veikslningulllas ir nusiplaunamulnas);neturёti nemalonaus kvapo

(nekeiSu produkto skonio ir圏磯 o)ineSukelti atspari■ mikroorganiz fo.1..■ Susidarylno;b■ i pigus,lengvai

pagall■ inami.Visigkai giuos reikalavimus atitinkanこ ilL chemikalll nё ra.

139.De2illfekciiai naudOj medttlζ chem lnedtt dezinfekc dattn naudoi silpn vandcniniai garlnu tlai.(kaliO ar natriogarlnas).Jie tinka patalpoms valyti,irarまiams,irenginiams valyti.■ enginiams valD4i plaё naudd chlo■ O turinёios

med2,kuri■ dczinfekuaantis poveikis pagristaS akサ ViaO Chloro iさ siskyrimu:chloras irjo prcparatai,chloraminai,

natti Ch01alcy、 嘔Sj Su pavirζinio aktyvumo med2.Antimikrobiζ kai lbよサ宙ai Veikia organ sintetiniai

「

―

dezint'ekatai,vadin ketvirtiniai amonio j.Privalumai,gerai tirpsta vandenyje,neturi kvapo,skonio,neerzina rankq.

Bet jie ma1iauveikia pries gramneigiamas bakter nei chloro j,sunkiau nuplaunami nuo pavir5iq,nesuderinami su

muilais.Visus mikroorganiz,[skaitant jq sporas,Zudo chloras ir jo j,peroksiacto rugS.

140. Metabioz6.Toks mikroorganiz sugyvenimo tipas,kai vienq mikroorganiz gyvybines veiklos produkt naudoj

kiti mikroorganiz.Metabiozes rei5kiniai gamtoje lb paplitE.Metabiozd s4lygoja vienq medZ virtimo kitomis

sek4.Pvz:puvimo bakter skaido baltymus iki amoniako.Nitrozobakterijos amoniakq oksid iki nitrih5 kuriuos

nitrobakter oksid iki nitraq.Nitratus savo mitybai vartoj celiuliozE skaidandias bakter.Cukringose terpese

besivystydamos mieles paverdia cukrq etanoliu,kur[ actariig5t bakter oksid iki acto rug5.Acto rugS gali asimiliuoti

pelesiniai grybai ir,Sarmindami terpp,sudaryti geresnes sqlygas puvimo bakter vyst;rtis.

t4l.,Lrti..ptikaKenksmingq mikrobq naikinimas chem med? ant Zmogaus arba gyvulio kiino odos,gleivines,

Zaizdrl.l42.Antiseptikai naudoj medZAntiseptikai daZn naudoj kalio permanganatas.Naudoj dar Boro r[gS(2procboro

riigS tlas).Vandenilio peroksidas(vartojamas 3 proc.tlas).Veikia stipriai,baktericidi5kai,bet jo efektas yra lb

trumpalaikis.{piltas iLaizdqvandenilio peroksidas skyla I vandenil[ ir deguon[ ir lb putodamas mechaniSkai

iSplauna LaizdUbeiantiseptiskai veikia bakter.Dar vartoj furacilinas,rivanolis ir jodas.Jo tlas uZmu5a visas bakter

per 1 min.,o per 15 min.- visas sporas.

i43.Dezinfekc naudoj medZ keliami reikalavimai.Jie turi:bfiti kuo platesnio antimikrobinio poveikio; negadinti

dezinfekuojamq objektq;btti nepavojingi,kuo maLiautoksi5ki Zmogui;lengvai tirpti vandenyje(nuo to priklveiksmingumas ir nusiplaunamumas);netureti nemalonaus kvapo(nekeisti produkt skonio ir kvapo);nesukelti

atspariq mikroorganiz formq susidarymo;buti pigus,lengvai pagaminami.

t++.SimniozdTai skirtingq r[5iq organizmq abipusis naudingas sugyvenimo budas. Pvz: pieno riig5t bakter,

gamindamos pieno nig$,sudaro palankias..sqlygas mielems vystytis,o mieliq gyvybines veiklos produkt

stimuliuo.la pieno rug5t bakter vystim4si.Siq grupiq mikroorganiz simbiotiniai ry5 taikomi riig5 pieno produk

gamYb(kefl,ro)\- i4s.Aotugoniz tarp mikroorganiz toks mikroorganiz sugyvenimo bldas,kai vienos ruS mikroorganiz gyvybines

veiklos p-A,rm slopina kitos ruS rystim4si.Pvz;pieno r bakter gamina pieno r,kuri slopina puvimo bakter.Kai

kurie mikrobai antagonistai i5skiria i aplink spec.medZ,kurios slopina kitq mikrobq veikl4.Tokios medZ vadin

antibiotikais.

l5csn L(,'a'^ /(aa/"h"1Y' ' .- -,-r-/. Prqpl qObq ' c/* t/^"4 )rt*zc 2

i,' m;ffLi'fr*4v' ?rffi '; oc,de>i'u*5

+ -{;'"ou't':-; X/-*';1'cc^) t'u eJztao'e*;

,(.. a /. - -J,-, .- n,- tr;'Cr.oLe' v i;'.4ai i Uqdadr'.'u; 1$l't"" a

ず ら 脅rン り` ｀ /~ああ多′為′づμZメ

fJruOuar' - (/tV(ar^1,t4'

la d,o 1 laniao\o h\R

lhae+w B rbYln &-z-e'-

c,ど を2´∠をレ〃そ:｀ ″2ぶソ~~・ ′ゞ ′タィ′ι一

″ θ κ～R

η 滋'― 嗜

酔蒻 プノ鶴わ /りで開こ″∠衡リノ・

み″ めみち冤寧 t・″〃′

葬 インめ″蝶

`″ %ヽわ

ηメb錫 ″

雄4)燿 ″後像7んぁガ″勿 :

Ｆ

”

　

　

．

　

．

　

．

　

．

　

′

′

′

ァ″` ・ 2-｀‐ l

が ∠′じん ″ ぁ 7ん

′筋r察脅翡第μνダ貌ア]プメ

:多ぐηg

lψ夕方″れ′Balto*bfugp; ( ILU*72 ,tt ,,ro,') vh'qob u';

"PoT'kg4 o

ー

．　

　

●

　

　

０

マ 扇"

ん沢だR

″々徳″

の

〆 一

み″―嘱空術ダ

れわ5

′ク 物

場あ7ガτレ:

ゆ

″′｀膨ら め %

の形の ′シン`訪γ′電

&ilan6/.az - >.fuoe/a

42.

ろ。

ト椒ル9

錫 ″

f―′%の

“

t

//・