A

A. Baltruaitis, N. Adamukaitis

LAIKANIOSIOS IR ATITVARINS MEDINS KONSTRUKCIJOS

KURSINIS PROJEKTAVIMAS

Metodiniai nurodymaiKAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

STATYBINI KONSTRUKCIJ KATEDRA

Algirdas Baltruaitis, Nerijus Adamukaitis

LAIKANIOSIOS IR ATITVARINS MEDINS

KONSTRUKCIJOS

KURSINIS PROJEKTAVIMAS

Metodiniai nurodymai

KAUNAS KTU 2011TURINYS

41. Kursinio projekto apimtis

42. Projekto ruoimo metodika

43. Bendri nurodymai, kaip apskaiiuoti konstrukcijas bei elementus

64. Konstrukcij parinkimas ir idstymas

85. Santvaros geometrini dydi apskaiiavimas

106. Stogo element apskaiiavimas

12Pakloto apskaiiavimas

14Ilginio apskaiiavimas

15Ilginio sandros ir prijungimo apskaiiavimas

177. Klijuotinio skydo projektavimas ir apskaiiavimas

218. Krvi segmentins santvaros mazguose apskaiiavimas

239. Santvaros stryp r apskaiiavimas

2410. Santvaros element skerspjvi apskaiiavimas

24Virutin juosta

26Spyri projektavimas

26Santvaros apatin juosta

2711. Atraminis mazgas

2912. Tarpinis virutins juostos mazgas

3113. Kraigo mazgas

32Literatra

1. Kursinio projekto apimtis

Kursiniame projekte sukonstruojamos ir apskaiiuojamos pramoninio pastato stogo medins konstrukcijos: pagrindin laikanioji konstrukcija segmentin santvara, o taip pat ilginiai, paklotas ir klijuotinis stogo skydas.

Projekto aikinamj dal sudaro 40 - 50 puslapi, o grafin dal vienas A0 ar A1 arba keli A3 formato lapai.

2. Projekto ruoimo metodika

Aikinamojoje dalyje sprendiami ie klausimai:

1. Uduoties pradini duomen analiz pastato planas ir skersinis pjvis;

2. Konstrukcijoms naudojam mediag parinkimas: mediena klijuotiems ir vientisiems elementams, fanera, plieno klas;

3. Viso pastato ir atskir konstrukcijos element darbo slygos;

4. Laikinos apkrovos, priimamos pagal STR 2.05.04:2003. Pagrindins charakteristikos:

sniego dangos ant 1 m2 horizontaliojo ems paviriaus svorio charakteristin reikm sk, sniego apkrovos patikimumo koeficientas Q, atskaitinis vjo slgis qref, vjo apkrovos patikimumo koeficientas Q;

5. Nustatomi nuolatini apkrov dydiai ir j patikimumo koeficientai;

6. I 2-3 galim variant parenkamas racionaliausias pagrindini laikanij konstrukcij tipas. vertinama gamybos technologija, transportavimas, montavimas, ilgaamikumas, eksploatacins ir estetins savybs;

7. Stogo konstrukcij (ilgini, pakloto, klijuotinio skydo) konstravimas ir apskaiiavimas;

8. Pagrindins laikaniosios konstrukcijos, segmentin santvaros, skaiiuojamosios schemos sudarymas;

9. Apkrov, veikiani pagrindin laikanij konstrukcij, schem sudarymas;

10. Laikanij konstrukcij element r nustatymas pagal kiekvien apkrovos schem;

11. r derini lentels sudarymas ir skaiiuotini r nustatymas;

12. Konstrukcijos atskir element, j sujungim (mazg) projektavimas ir apskaiiavimas.

3. Bendri nurodymai, kaip apskaiiuoti konstrukcijas bei elementus

Medini element skaiiuojamosios stiprumo charakteristikos, ribinis liaunumas ir lenkiam element linkiai, darbo slyg koeficientai imami i statybos techninio reglamento STR 2.05.07:2005 Medini konstrukcij projektavimasSniego ir vjo apkrovos, j apskaiiavimo metodikos ir patikimumo koeficientai pateikti projektavimo normose STR 2.05.04:2003 Poveikiai ir apkrovosStogo ilumos izoliacijai gali bti naudojamos vairios mediagos. Kai kuri mediag charakteristikos pateiktos 1 lentelje.

1 lentel. Kai kuri, stogui naudojam mediag charakteristikos

Standi ploki pavadinimasMatmenys, mmTanis kN/m3Pastabos

Storis, min-max

Akmens vata PAROC ROS 3050-1801,10Pusiau kieta

Akmens vata PAROC ROB 50301,60Kieta

Mineralins vatos plokts40,50,602,0

Put silikato plokts80,1002,5

Putplasio plokts30,40,500,3

Fanieros (apmuai)0,7

Garo plvels~2 Kg/m2

1 sl. Rulonins dangos~10 Kg/m2

Pjautin mediena konstrukcijoms turi bti parinkta pagal sortiment, pateikt 2 lentelje. Jei konstrukcij elementai daromi i klijuotos medienos, reikia atsivelgti lent matmen sumajim jas obliuojant (po 2 2,5 mm i kiekvienos obliuojamos puss). Tiesius klijuot konstrukcij elementus rekomenduojama daryti i 33 arba 40 mm storio sluoksni, o lenktus elementus i 20 mm storio sluoksni. Klijuot element onins ploktumos taip pat nuobliuojamos po 5 mm i kiekvienos puss.

Pjautins medienos sortimentas 2 lentel

Storis, cmPlotis, cm

7,510,012,515,017,520,022,525,027,5

1,67,510,012,515,0

1,97,510,012,515,017,5

2,27,510,012,515,017,520,022,5

2,57,510,012,515,017,520,022,525,027,5

3,27,510,012,515,017,520,022,525,027,5

4,07,510,012,515,017,520,022,525,027,5

4,47,510,012,515,017,520,022,525,027,5

5,07,510,012,515,017,520,022,525,027,5

6,07,510,012,515,017,520,022,525,027,5

7,57,510,012,515,017,520,022,525,027,5

10,010,012,515,017,520,022,525,027,5

12,512,515,017,520,022,525,0

15,015,017,520,022,525,0

17,517,520,022,525,0

20,020,022,525,0

25,025,0

Pastaba: Pabraukti klijuot konstrukcij gamybai rekomenduojam lent matmenys.

Element skerspjviai turi bti parenkami ekonomiki. Skaiiuotiniai stipriai tempimus gali viryti ne daugiau kaip 10( ir tik tada, kai skerspjviai parenkami atsivelgiant ribin liaunum arba kai maesnio skerspjvio neleidia parinkti pjaustini sortimento matmenys. tempimai negali bti didesni u atitinkamus skaiiuotinius stiprius.

Aikinamojoje dalyje skaiiavimai turi bti iliustruojami konstrukcijos eskiziniais briniais, schemomis (ilgini, pakloto, skyd ir t.t.). Taip pat reikia pateikti pagrindini konstrukcij, j mazg, element sandr schemas bei kiekvienos ries apkrov (konstrukcij savojo svorio, sniego, vjo ir t.t.) sukelt r diagramas (M, N, Q). ras elementuose reikia apskaiiuoti statybins mechanikos metodais.

Daniausiai naudojami dydiai ymimi pagal Eurocode 5:

ilgis

l

plotis

bauktis

hstoris

tingsnis Smas

m

svoris

G

trio mas

apkrova

F

ra

S

atsparumas

R

charakteristinis stipris - fkskaiiuotinis stipris - fdpatikimumo koeficientas

nuolatin apkrova

Glaikina apkrova

Qsniego apkrova

svjo apkrova iskirstyta nuolatin apkrova giskirstyta laikinoji apkrova viskirstyta sniego apkrova sain jga

N

skersin jga

Qain jga ilgio ar ploio vienetui nskersin jga ilgio ar ploio vienetui qliaunis

tarpatramis

l4. Konstrukcij parinkimas ir idstymas

Stogo pagrindini laikanij konstrukcij tip parenka projektuotojas,atsivelgdamas pastato paskirt bei konstrukcij techninius ekonominius rodiklius. Projekto uduotyje gali bti nurodyta tik tam tikra konstrukcija (pavyzdiui, staiakamp, trapecin ar segmentin santvara). Nors uduotyje ir nurodomos konkreios konstrukcijos, projektuotojas turi aprayti vairius konstrukcij variantus ir gali suprojektuoti optimaliausi.

Pagrindins laikaniosios konstrukcijos idstomos nuo 3 m iki 6 m atstumais.

Denginys gali bti konstruojamas i klijuot fanerini skyd arba vientiso lent pakloto. Skyd atveju apiltinamoji mediaga rengiama tarp skydo briaun, o rulonin danga klijuojama ant virutinio apmuo.

Paklotas daromas vienasluoksnis, ant jo klojama garo izoliacija, apiltinimo sluoksnis ir rulonin danga. Pakloto lentos prikalamos prie ilgini, kurie savo ruotu tvirtinami prie pagrindins laikaniosios konstrukcijos virutins juostos. Pagrindini konstrukcij ir ryi idstymo planas parodytas 1 paveiksle.

1 pav. Konstrukcij ir ryi idstymo planas

Naudojant vienasluoksn paklot, jis remiamas ant nekarpyt daugiaangi ilgini. Kad maksimalus lenkimo momentas bt vienodas visuose ilginio tarpatramiuose, atstum tarp galins sienos ir pagrindins konstrukcijos reikia sumainti:

Pastato galins sienos daniausiai mrijamos i plyt ir ant j dedami 0,1 m ploio ilginiai. Suporint nekarpyt ilgini bendras ilgis:

Pakeit , gausime

Tarkime, kad uduotyje nurodytas pastato ilgis 72,60 m.

Sudarome lygyb

I ia randame

parenkame taip, kad bt tarp 3,5 ir 6,0 m. Randame kelias reikmes. Galutin reikm turi priklausyti nuo sniego apkrovos rajono: pvz. esant I sniego apkrovos rajonui, gali bti 5,0 6,0 m, esant II sniego apkrovos rajonui - gali bti 4,0 5,0 m.

Kai pagrindins konstrukcijos virutin juosta daroma i klijuot element, ilginiai idstomi 1,0 1,5 m atstumais. Apskaiiavus pagrindins konstrukcijos virutins juostos ilg v.j. , galima nustatyti atstum tarp ilgini.

Kai pastatas yra iki 20 m ilgio, konstrukcij pastovumui utikrinti ilginiai gali bti inkaruojami galinse sienose. Nekarpyti stogo ilginiai turi bti patikimai sujungti su virutinmis santvar juostomis.

Esant ilgesniam kaip 20 m pastatui rengiami horizontals ryiai pagrindini konstrukcij virutins juostos ploktumoje. Horizontals ryiai priima vjo apkrovas. Pagrindines konstrukcijas projektinje vertikalioje padtyje fiksuoja vertikals ryiai, kurie suria gretimas konstrukcijas poromis iilgai pastato. Ryi liaunumas neturi viryti 200.Naudojant klijuotinius skydus atstumai tarp galins sienos ir pagrindini konstrukcij priimami vienodi, t.y. visi skydai yra vienodo ilgio.

5. Santvaros geometrini dydi apskaiiavimas

Santvaros geometrin schema pateikta 2 paveiksle.

2 pav. Geometrin santvaros schema

Atstumas nuo pagrindins laikaniosios konstrukcijos (santvaros, arkos ir kt.) atraminio mazgo aies iki vidinio sienos arba kolonos paviriams paprastai imamas 150 - 250 mm. emiau pateikiami galimi santvaros atraminio mazgo sprendimai. Pagal juos apskaiiuojamas santvaros tarpatramis.

Santvaros skaiiuotinis tarpatramis:

Kai iorins sienos mrins ,

kai glb kolonos .

Santvaros skaiiuotinis tarpatramis

(5.1)

Santvaros auktis priimamas

(5.2)

Statybin pakyla daroma

(5.3)

Virutins juostos kreivumo spindulys

(5.4)

Centrinis virutins juostos aies lanko kampas

sin

(5.5)

Virutins juostos lanko aies ilgis

(5.6)

Virutin juosta projektuojama i n vienodo ilgio element. Element ilgis

(5.7)

Apatin juosta daroma i vienodo ilgio element. J ilgis

(5.8)

Centrinis lanko kampas

(5.9)

Lanko stygos ilgis

(5.10)

Lanko horizontalios projekcijos ilgis

(5.11)

Atkarpos ilgis

(5.12)

Atkarpos ilgis

(5.13)

Spyrio ilgis

(5.14)

Spyrio ilgis

(5.15)

Kampas tarp virutins juostos liestins atramoje ir apatins juostos

(5.16)

Tas pat mazge B

(5.17)

Spyrio posvyrio kampas mazge

(5.18)

Spyrio posvyrio kampas mazge

(5.19)

6. Stogo element apskaiiavimas

Medienos, faneros ir ploki (OSB, smulkini, plau) skaiiuotins stiprio reikms turi bti nustatomos taip:

,(6.1)

ia: skaiiuotinis stipris; charakteristinis stipris; mediagos savybs rodiklio dalinis koeficientas; modifikacijos koeficientas, vertinantis apkrovos veikimo pobd ir eksploatacines (drgms) slygas. Modifikacijos koeficiento reikms pateiktos STR 2.05.07:2005 Medini konstrukcij projektavimas STR 5 lentelje. Jei apkrova sudaryta i poveiki, priklausani skirtingoms apkrovos trukms klasms, reikm kmod pasirenkama ta, kuri atitinka trumpiausios trukms poveik, t. y. viso krvio ir trumpalaiks apkrovos poveikiui imama reikm, atitinkanti trumpalaik apkrov. Mediagos savybs rodiklio dalini koeficient reikms pateiktos STR 2.05.07:2005 Medini konstrukcij projektavimas 6 lentelje.

Sniego apkrovos stogo horizontalij projekcij charakteristin reikm nustatoma pagal formul:

(6.2)ia: sk sniego dangos ant 1 m2 horizontaliojo ems paviriaus svorio charakteristin reikm,

( stogo sniego apkrovos formos koeficientas,

Ce atodangos koeficientas, kurio reikm paprastai imama 1,0,

Ct terminis koeficientas, priklausantis nuo energijos nuostoli per stog ar kitos termins takos. Terminis koeficientas turi bti panaudojamas, kai atsivelgiama dl tirpimo sumajusi sniego apkrov ant stogo, turinio didel ilumin laidum (> 1 W/m2K). Visais kitais atvejais Ct = 1,0.

Sniego antemins apkrovos sk charakteristins reikms

3 lentelSniego apkrovos rajonassk, kN/m2

I1,2

II

1,6

Sniego poveikio dalinis patikimumo koeficientas (Q imamas lygus 1,3.

Sniego apkrovos stogo horizontali projekcij skaiiuotin reikm apskaiiuojama pagal formul:

(6.3)

Stogo profil vertina koeficientas . Statiniams su skliautiniais ir panaaus juos kontro stogais jo reikms nustatomos pagal 4 lentel.

4 lentel

Statiniai su skliautiniais ir panaaus juos kontro stogais

, bet ne daugiau kaip 1,0 ir ne maiau kaip 0,4.

2 variant reikia vertinti, kai

(2

1,6

2,0

2,2

Gelbetoninms stogo ploktms koeficient ( reikia imti ne didesn kaip 1,4.

rengiant stogo konstrukcij racionalu ir ekonomika naudoti daugiaangius, nekarpytus vienod linki ilginius, kuri skerspjvis sudarytas i dviej ant krato pastatyt ir tarpusavyje sukalt lent. Ilginiai idstomi 1,0 1,5 m atstumu vienas nuo kito. Prie ilgini tvirtinamos lentos, kurios sudaro vienasluoksn paklot. Lent storis apskaiiuojamas. Lentos dengiamos garo izoliacija, rengiama ilumos izoliacija ir rulonin stogo danga. Galima stogo konstrukcija parodyta 3 paveiksle.

3 pav. Stogo konstrukcija

Lkto stogo elementai gali bti apskaiiuojami imant vis juos veikiani apkrov, t.y. apkrova dedamsias (apkrova statmena stogo ploktumai) ir (apkrova, lygiagreti stogo ploktumai) neskaidoma. Kai stogo nuolydis didesnis, apkrova skaidoma dedamsias ir .

Jei kampas maesnis kaip 30 , vjo apkrova dengin neskaiiuojama.Nuolatin apkrova (stogo konstrukcijos mas) apskaiiuojama 5 lentelje.

Stogo konstrukcijos apkrova5 lentelStogo elementai

ir masCharakteristin apkrova

Patikimumo

koeficientas

Skaiiuotin

apkrova

Pvz.: Lent paklotas

0,07251,350,0979

...

.........

Viso:

Pastaba: Kai pagrindins laikaniosios konstrukcijos yra ilenktos, paklotas apskaiiuojamas dviem atvejais:

1) kai nuolydio kampas, kur sudaro konstrukcijos virutins juostos liestin su horizontale yra maiausias

2) kai is kampas yra didiausias.Charakteristin montain apkrova imama . ios apkrovos patikimumo koeficientas .

Pakloto apskaiiavimas

Paklotas apskaiiuojamas kaip dviej ang nekarpyta sija (4 pav.) pagal dvi apkrov schemas:

Pagal schem a) apskaiiuojamas pakloto stiprumas ir standumas (linkis)

Pagal schem b) apskaiiuojamas tik pakloto stiprumas.

Skaiiuojant pagal schem a priimama 1,0m ploio pakloto juosta. Vertinamos denginio savojo svorio ir sniego apkrovos.

Pagal schem a paklotas apskaiiuojamas du kartus ties kraigu ir karnizu.Didiausias lenkimo momentas yra atramoje. Jo reikm apskaiiuojama

(6.4)

ia: , atstumas tarp ilgini ai.

4 pav. Pakloto skaiiuojamosios schemos

Paklotui naudojama spygliuoi mediena. Jei paklotas gerai vdinamas ir yra galimyb j apirti, galima naudoti ir lapuoi medien.

Pakloto lenkimo tempimai apskaiiuojami

(6.5)

Staiakampio skerspjvio atsparumo momentas.

Pakloto linkis apskaiiuojamas

(6.6) ia medienos tamprumo modulis nustatomas pagal STR 2.05.07:2005 Medini konstrukcij projektavimas 3 lentel.

Staiakampio skerspjvio inercijos momentas.

Pakloto linkis neturi viryti ribins reikms, kuri lygi:

(6.7)

.

Skaiiuojant paklot pagal schem b, t.y. veikiant konstrukcijos savajam svoriui ir montainei apkrovai, savuoju svoriu laikomas tik pakloto, garo ir ilumos izoliacijos svoris.Jei atstumas tarp viengubo pakloto lent ai ne didesnis kaip 150 mm, tai pakloto skaiiuojamosios juostos plotis priimamas lygus dviem lentoms. Laikoma, kad koncentruota skaiiuotin apkrova tenka dviem lentoms.

iuo atveju koncentruota apkrova, tenkanti vienai lentai, bus . Jei atstumas tarp pakloto lent ai didesnis u 150 mm, tai pakloto skaiiuojamosios juostos plotis priimamas lygus vienai lentai.

Visa koncentruota apkrova F tenka vienai lentai.

Pagal schem b skaiiuotinis lenkimo momentas bus

,

ia q nustatoma pakloto skaiiuojamosios juostos ploiui.(6.8)

Pakloto lenkimo tempimai

,ia Wd nustatomas pakloto skaiiuojamosios juostos ploiui

(6.9)

Montainei apkrovai paklot pakanka apskaiiuoti kraige, kai .

Taupant medien prie viengubo pakloto lent galima prikalti skirstomj tael. Tada koncentruota apkrova pasiskirsto pakloto 0,5 m plotyje. iuo atveju pakloto atsparumo mementas apskaiiuojamas, imant jo plot lyg 0,5 m.

Ilginio apskaiiavimas

Projektuojami daugiaangiai, nekarpyti, vienod linki ilginiai, sudaryti i dviej sugretint lent. Usiduodamas ilginio skerspjvis, apskaiiuojamas jo savasis svoris (medienos vidutinis tankis imamas pagal STR 2.05.07:2005 3 lentel) ir j veikianti apkrova. Ilginio skaiiuojamoji schema pateikta 5 paveiksle.

Ilginio skaiiuojamoji schema 5 pav.

Charakteristin apkrova, kai stogo nuolydio kampas ne didesnis kaip 15, bus

(6.10)

ia - atstumas tarp ilgini ai,

- ilginio vieno metro savasis svoris.

Jei stogo nuolydio kampas didesnis, tai

(6.11)

Skaiiuojamoji apkrova, kai , bus

(6.12)

Jei stogo nuolydio kampas >15, tai

(6.13)

Kai stogo nuolydio kampas didesnis kaip 15, ilginiai apskaiiuojami kaip striai lenkiami elementai. Todl veikiani apkrov reikia iskaidyti vertikali ir horizontali dedamsias. iame projekte stogo konstrukcijai naudojamas itisinis lent paklotas patikimai pritvirtintas prie ilgini, tai jis atlaiko ras stogo laito kryptimi. Tuo atveju ilginiai apskaiiuojami imant apkrov pagal 6.11 ir 6.13 formules. Didiausias ilginio lenkimo momentas bus atramoje

(6.14)

ia l ilginio skaiiuotinas tarpatramis (lygus, atstumui tarp pagrindini laikanij konstrukcij(S)).

Reikiamas ilginio skerspjvio atsparumo momentas

(6.15)

Parink ilginio skerspjvio vienos lentos plot b, apskaiiuojame reikiam ilginio aukt (lent matmenys parenkami pagal sortiment)

(6.16)

Apskaiiuojame daugiaangio ilginio link

(6.17)

Palyginame su ribine linkio reikme, kuri lygi

(6.18)

Ilginio sandros ir prijungimo apskaiiavimas

Daugiaangiai nekarpyti ilginiai naudojami su slyga, kad nebus strio lenkimo . Ilginius rekomenduojama dti vertikaliai. Jei dl kuri nors prieasi vertikaliai j dti negalima, reikia rengti paklot, kuris perimt krv lygiagret stogo laitui.

Ilginio lent sandra daroma tose vietose, kur lenkimo momentai apytikriai lygs nuliui, t.y. 0,2 l atstumu nuo atramos. Lentos suduriamos uleidimu. Bet kurio apkrovos derinio sandroje sukeltas lenkimo momentas nesiekia nei puss skaiiuotinio lenkimo momento, todl iam lenkimo momentui atlaikyti utenka vienos lentos.

Sandroje lentos sukalamos vinimis. Vini ilgis turi bti toks, kad perkalus ilginius, likt 2-3 cm joms ulenkti. Vini skersmuo d = 4,0; 4,5; 5,0; 5,5; 6,0 mm. Vini ilgis l = 100; 125; 150; 175; 200 mm.

Ilginio sandra ir tvirtinimo prie pagrindini konstrukcij mazgas parodytas paveiksle 6.

6. pav. Ilginio sandra ir pritvirtinimas prie santvaros

Atstumas nuo atramos iki vertikaliai sukalt vini centro

(6.19)

Skersin jga, kuri turi atlaikyti vinys

(6.20)

Vienoje sandros pusje reikalingas vini skaiius

(6.21)

maiausia vinies vieno pjvio laikanioji galia (kN), apskaiiuota pagal

a) medienos glemim

(6.22)

b) vinies lenkim

(6.23)

bet ne daugiau kaip

(6.24)

ia d vinies skersmuo, cm

t plonesns lentos storis, cm (visi matmenys centimetrais).

Kai vinies ilgis didesnis u ilginio stor, plonesns lentos storis sumainamas dydiu 1,5 d.

Vienoje sandros pusje turi bti ne maiau kaip 4 vinys. Jos idstomos normose (STR 2.05.07:2005) numatytais atstumais.

Lentos, i kuri daromi suporinti ilginiai, tarpusavyje sukalamos ne maesnio kaip 4 mm diametro vinimis. Vinys kalamos achmatikai, idstant iilgai ilginio dviem linijom atstumu nuo lentos krato. Atstumas tarp vini 400 600 mm. Vinys kalamos i abiej pusi po lygiai. Atstumas nuo kratins vinies aies iki elemento galo turi bti ne maesnis kaip . Atstumas tarp gretim vini ai, matuojant iilgai medienos pluotus, nustatomas priklausomai nuo prikalamo elemento storio ir vinies skersmens taip:

a) jei prikalamos vinies storis tai

b) jei , tai

Esant tarpinms reikmms, maiausias atstumas nustatomas tiesins interpoliacijos bdu. Konstrukcijose draudiama naudoti lentas, kuri storis .

Kai vinys yra vienoje tiesje, atstumas tarp gretim vini ai skersai pluot turi bti ne maesnis kaip 4d. Kai vini idstymas achmatinis arba pasvirs iki 45 elemento a, is atstumas gali bti sumaintas iki 3d. Atstumas nuo kratins vini eils iki iilginio elemento krato turi bti ne maesnis kaip 4d.

Ilginiai prie pagrindini konstrukcij prijungiami prikalant trumpainius. Ilginiais sujungtos pagrindini laikanij konstrukcij virutins juostos neikrypsta i vertikalios ploktumos.

Prikalt prie ilginio trumpain veikia jga

(6.25)

ia n ploki konstrukcij (santvar, ark, rm ir kt.), esani tarp galini sien

arba horizontali ryi, kiekis

Nc didiausia elemento, kur atremtas ilginis, gniudymo ra

a atstumas tarp ilgini ai

konstrukcijos perdengiama anga

Trumpainiui prie ilginio prikalti reikiamas vini skaiius

(6.26)

ia maiausia vinies vieno pjvio laikanioji galia.

7. Klijuotinio skydo projektavimas ir apskaiiavimas

Klijuotiniai skydai daromi i medinio karkaso ir laktini mediag (faneros, medienos plauo ploki, OSB ir kt.). Naudojant faner jos iorinio sluoksnio pluotai turi bti nukreipti iilgai skydo. Stogo skydo plotis bna 0,5 1,5 m, ilgis 3,0 6,0 m, auktis . Skydai gaminami su termoizoliacija arba be jos. Rekomenduojamos faneros stiprumins savybs:

7a pav. Klijuotini faneros ir medienos ploki skersinis pjvis

1 iilgins briaunos; 2 apmuai

7b pav. Skydo konstrukcija ir skydo virutinio apmuo apskaiiavimo schemailumos ir garo izoliacija daroma skydo viduje. Stogo skyd virutinis apmuas gamybos metu apklijuojamas vienu sluoksniu hidroizoliacins mediagos. Kiti stogo dangos sluoksniai klijuojami statybos aiktelje.

Karkaso iilginiai elementai kartu su apmuu atlaiko veikianias apkrovas. Skersiniai karkaso elementai suteikia skydui standum skersine kryptimi, padidina gniudomo apmuo pastovum, i dalies atlaiko vietines apkrovas.

Atstumas tarp iilgini briaun ai nustatomas apskaiiuojant virutin apmu lenkimui, veikiant koncentruotai apkrovai (su poveikio daliniu koeficientu f = 1,3). Apmuas skaiiuojamas kaip sija su standiai tvirtintais galais, pagal schem, parodyt 7b paveiksle.

ia pateiksime ivedim formuls, pagal kuri apskaiiuojamas atstumas tarp iilgini skydo briaun.

Laikoma, kad koncentruota apkrova veikia skydo 100 cm ploio juostoje. Maksimalus lenkimo momentas apmue

(7.1)

Normaliniai tempimai apmue

(7.2)

(7.3)

ia faneros skaiiuojamasis stiprumas, lenkimui statmenai ioriniam faneros pluotams

faneros storis.

Reikiamas atstumas tarp briaun nustatomas pagal i formul:

(7.4)

Pagal atstum nustatomas iilginis skydo briaun skaiius. Kad bt racionaliai inaudota virutinio apmuo atlaikymo galia, keiiant faneros stor, apskaiiuojamas , lygus atstumui tarp iilgini briaun arba kiek didesnis.

Lenkiami skydai apskaiiuojami stiprumui ir standumui (tikrinamas linkis). Faneriniams skydams naudojamos mediagos (fanera ir natrali mediena) turi skirtingus tamprumo modulius. Todl apskaiiuotos skerspjvio geometrins charakteristikos redukuojamos pagal labiau tempt mediag faner.Dl netolygaus normalini tempim pasiskirstymo apmuuose, apskaiiuojant skydus, apmu plotis priimamas

kai

(7.5)

,kai

(7.6)

ia: b plokts skerspjvio plotis, l plokts tarpatramis, a atstumas tarp iilgini briaun ai.

Redukuotos skerspjvio charakteristikos apskaiiuojamos pagal ias formules:

Redukuotas skydo skerspjvio atsparumo momentas:

(7.7)

ia: redukuoto fanerai skerspjvio inercijos momentas; atstumas nuo redukuotojo skerspjvio svorio centro iki apmuo virutins briaunos. Redukuotasis skerspjvio inercijos momentas apskaiiuojamas:

(7.8)

ia: pw fanerini apmu skerspjvio inercijos momentas; iilgini medini briaun skerspjvio inercijos momentas; medienos tamprumo modulis; faneros tamprumo modulis.

Redukuotas statinis momentas:

(7.9)

Redukuotas skaiiuojamasis plotas:

(7.10)

Skyd veikiantis lenkimo momentas apskaiiuojamas:

ia skydo plotis,

atstumas tarp santvar.Gniudomo skydo virutinio apmuo pastovumas apskaiiuojamas pagal formul

(7.11)

ia - apmuo pastovumo koeficientas, apskaiiuojamas i formuli

(7.12)

arba

(7.13)tc gniudomojo apmuo faneros storis.Tempiamo apatinio apmuo tempimai apskaiiuojami pagal formul

(7.14)

ia - koeficientas, kuriuo vertinamas fanerinio apmuo skaiiuojamojo stiprumo

sumajimas, esant sandrai, mf = 0,6. Jeigu sandros nra - mf = 1,0.

Ploki apmuo ir briaun jungiamj sili atsparumas sklimui tikrinamas taip

(7.15)

ia: skaiiuotin skersin jga; atskeliamo fanerinio apmuo skerspjvio statinis momentas plokts neutralios aies atvilgiu; redukuoto fanerai skerspjvio inercijos momentas; skaiiuotinis iilgini briaun skerspjvio plotis, imamas ; skaiiuotinis skeliamos (kerpamos) iilgai iorini lukt pluoto faneros stipris.

Ploki iilgini briaun sklimo atsparumas tikrinamas taip:

(7.16)

ia: skaiiuotin skersin jga; redukuoto medienai atskeliamos puss skerspjvio statinis momentas neutralios aies atvilgiu; redukuoto medienai skerspjvio inercijos momentas; skaiiuotinis skeliamos (kerpamos) iilgai pluoto medienos stipris.

Skydo linkis, veikiant tolygiai iskirstytai apkrovai, apskaiiuojamas pagal formul

(7.17)

linkis neturi viryti .8. Krvi segmentins santvaros mazguose apskaiiavimas

Sudaroma santvaros skaiiuojamoji schema (8 pav.). (pastaba: formulm 6.10-6.13 s=s1, sA=s2)

8 pav. Santvaros skaiiuojamoji schema

Stogo apkrov jau radome (lentel 5) Skaiiuojant santvar, stogo pastoviosios apkrovos dauginamos i stogo virutins juostos ilgio ir santvaros skaiiuojamojo tarpatramio santykio (S v.j./ls)

Santvaros savasis svoris skaiiuojamas pagal formul

(8.1)

ia ks konstrukcijos savojo svorio koeficientas, segmentinms santvaroms priimamas 2,5 3,5.

Santvaros savojo svorio skaiiuotin apkrova

(8.2)

ia - patikimumo koeficientas, lygus 1,35.

Pastovios ir laikinosios santvaros mazg apkrovos apskaiiuojamos pagal formuls:

mazgo A

nuo savo svorio(8.3)

nuo sniego, tolygiai iskirstyto visoje angoje(8.4)

nuo sniego, netolygiai iskirstyto visoje angoje(8.5)

randam interpuoliuojant .

mazgo B

nuo savo svorio(8.6)

nuo sniego, tolygiai iskirstyto visoje angoje(8.7)

nuo sniego, netolygiai iskirstyto visoje angoje(8.8)

mazgo C

nuo savo svorio(8.9)

nuo sniego, tolygiai iskirstyto visoje angoje(8.10)

nuo sniego, netolygiai iskirstyto visoje angoje(8.11)ia .

mazgo .

;nuo savo svorio(8.12)

;nuo sniego, tolygiai iskirstyto visoje angoje(8.13)

;nuo sniego, netolygiai iskirstyto visoje angoje(8.14)

mazgo

;

nuo savo svorio(8.15)

;

nuo sniego, tolygiai iskirstyto visoje angoje(8.16)

;nuo sniego, netolygiai iskirstyto visoje angoje(8.17)

Apkrovas patogu surayti lentel:

Apkrov lentel

Apkrovos schemaMazgins apkrovos takuose kN

ABCB'A'

1

2

3

4

Atramins reakcijos, kai sniegas slegia abi stogo puses:

(8.18)

(8.19)

Taip pat apskaiiuojamos atramins reakcijos, kai sniegas slegia vien stogo pus (pvz. kair).

9. Santvaros stryp r apskaiiavimas

ros santvaros mazguose skaiiuojamos mazg ipjovimo bdu arba kompiuterine programa. Skaiiuojama esant keturiems apkrov variantams:

1) pastovi apkrova visoje angoje;

2) tolygiai iskirstyta sniego apkrova visoje angoje;

3) tolygiai iskirstyta sniego apkrova vienoje angos pusje;

4) netolygiai iskirstyta sniego apkrova visoje angoje.

Apskaiiuotos element ros suraomos 5 lentel.

ros, veikianios santvaros elementuose 5 lentel

Santvaros elementasElement ymjimasPastovios apkrovos sukeltos ros, kNSniego apkrovos sukeltos ros, KN, kaip apkrovaSkaiiuotins ros, KNElement ilgiai, m

tolygi visoje angojetolygi pusje angosnetolygi visoje angoje

Virutin juosta

Apatin juosta

Spyriai

Apskaiiavus ras nuo atskir apkrov, nustatoma kiekvieno elemento skaiiuotin ra. Ji nustatoma kaip suma ros nuo pastovios apkrovos ir didiausios to paties enklo ros, sukeltos laikinosios apkrovos.

10. Santvaros element skerspjvi apskaiiavimas

Virutin juosta

Santvaros virutins juostos elementus veikia ain gniudymo jga ir lenkimo momentai nuo skersins apkrovos bei nuo ains jgos atsirandantys dl juostos ilinkimo. Virutins juostos elementai apskaiiuojami kaip ekscentrikai gniudomi.

Element veikianti skersin apkrova (savasis svoris ir sniegas) nustatomas pagal formul

(10.1)

Lenkimo momentas elemento viduryje, veikiant skersinei apkrovai

Lenkimo mementas, atsirandantis lenktame elemente, veikiant ainei jgai

(10.2)

Elemento stygos ilgis ir ilinkimo auktis

(10.3)

(10.4)

(10.5)

Skaiiuotinis elemento lenkimo momentas, vertinant virutins juostos kreivum, nustatomas pagal formul

(10.6)

Lenkimo momentai apskaiiuojami dviem atvejais:

1) kai element veikia savasis svoris ir sniego apkrova;

2) kai element veikia tik savasis svoris.

Randami elementai, kuriuose veikia didiausia ain jga ir atitinkamas lenkimo momentas sudaromas pirmas skaiiuotinis r derinys .

Po to randamas elementas, kuriame veikia didiausias lenkimo momentas ir atitinkama ain jga. Sudaromas antras skaiiuotinis r derinys .

Santvaros virutins juostos elementai projektuojami i sluoksniuotos klijuotins medienos. Sluoksni storis priimamas pagal lent sortiment, vertinant storio sumajim dl obliavimo(po 2 2,5 mm i kiekvienos obliuojamos puss). Sluoksnio storis rekomenduojamas 33 mm arba 40 mm. Klijuot element plotis taip pat sumaja dl onini ploktum obliavimo po 5 mm i kiekvienos puss. Element auktis ir plotis usiduodamas ilaikant santyk

(10.7)

Apskaiiuojamos virutins juostos element skerspjvio geometrins charakteristikos: plotas , atsparumo momentas , inercijos spindulys .

Elemento liaunumas santvaros ploktumoje

(10.8)

ia: skaiiuotinis elemento ilgis.

Elemento tempimai, veikiant abiems skaiiuojam r deriniams, apskaiiuojami pagal formul

(10.9)

ia skaiiuotinis klijuotins medienos stipris gniudant

koeficientas (nuo 1 iki 0), vertinantis papildom lenkimo moment, sukelt

ains jgos dl elemento ilinkimo. Jis nustatomas

(10.10)

Klupumas nustatomas pagal formul:

(10.12)

Priartjimo bdu nustatomi tokie elemento matmenys, kad tempimai bt maesni u skaiiuotinius stiprius ne daugiau kaip 10(.

Spyri projektavimas

Santvaros spyriai yra veikiami gniudymo arba tempimo ros. Santvaros spyriai gaminami i sluoksniuotos klijuotins medienos. Spyri plotis priimamas lygus santvaros virutins juostos ploiui. Spyri ribinis liaunumas .

Spyriai skaiiuojami kaip centrikai tempiami pagal formul

(10.13)

ir centrikai gniudomi vertinant pastovum

(10.14)

ia nustatomas pagal formules

kai

(10.15)

, kai

(10.16)

Santvaros apatin juosta

Santvaros apatin juosta projektuojama i plienini element. Reikiamas apatins juostos skerspjvio plotas nustatomas pagal maksimali veikiani r

(10.17)

ia m koeficientas, vertinantis nevienod templi tempim (priimamas );

- plieno skaiiuotinis stipris (rekomenduojama priimti S275 klases plien);

- darbo slyg koeficientas (priimamas .

Apatin santvaros juosta paprastai daroma i dviej nelygiaoni kampuoi, kuri bendras skerspjvio plotas , o mas q, . Kampuoiai parenkami pagal metalini profiliuoi sortimento lentel.

Apatins juostos lankstumas vertikalioje ploktumoje

(10.18)

jis neturi viryti .

Apatins juostos tempimai, atsivelgiant jos svor

(10.19)

ia ;

plieno skaiiuotinis stipris, pagal STR 2.02.08:2005 Plienini konstrukcij projektavimas lentel 6.5.

11. Atraminis mazgas

Segmentins santvaros atraminis mazgas pavaizduotas 9 pav.

9 pav. Segmentins santvaros atraminis mazgas

Atramin mazg veikia virutins (Nc) ir apatins juostos (Nt) ros, o taip pat atramin reakcija. Apskaiiuojamas atramins juostos vieno kampuoio pritvirtinimas prie metalins bazs. Reikiamas sils statinis prie kampuoio lentynos, kai sils ilgis apie 250 mm:

(11.1)

ia suvirintins sils skaiiuotinis stipris pagal STR 2.05.08:2005, lentel 6.11.

STR 2.05.08:2005, lentel 7.30

dl nevienodo abiej kampuoi tempimo.

Reikiamas sils statinis prie kampuoio briaunos:

(11.2)

Reikiamas sils ilgis atraminiam loviui prijungti prie bazs vertikali lakt:

(11.4)

suvirintins sils skaiiuotinis stipris pagal STR 2.05.08:2005, lentel 6.11.

kf sils statinis usiduodamas

Jeigu virutin juosta atremta lov Nr. 20, tikrasis suvirinimo sili ilgis prie lovio sienels ir lentyn bus:

mm

Tikrasis suvirinimo sili ilgis (lw) turi bti didesnis u .

Lovio, veikiamo gniudymo jgos, lenkimo momentas ir tempiai lentynoje:

(11.5)

ia l lovio ilgis,

(11.6)

Santvaros virutins juostos medini element galo glemimo tempiai:

(11.7)

Apskaiiuojamas atramins ploktels storis (r. 9 pav.)

Reaktyvinis slgis atramin lakt:

,

ia RA maksimali santvaros atramin reakcija

(11.13)

Konsols lenkimo momentas:

(11.14)

ia a konsols ilgis.

Lenkimo momentas ploktels dalyje, kai kratai tvirtinti:

(11.15)

ia l atstumas tarp bazs vertikali lakt.

Reikiamas plokts storis

(11.16)

ia atramins ploktels ilgis (iuo atveju m).

didesnis i moment ir

12. Tarpinis virutins juostos mazgas

Tarpinis virutins juostos mazgas rengiamas tvirtinant du medinius antdklus abipus santvaros virutins juostos. Spyris tvirtinamas priveriant vienu vartu. Mazgo schema pateikta 10 paveiksle.

10 pav. Virutins juostos tarpinis mazgas

Spyris BD, kurio ra , pritvirtinamas mazge vienu mm vartu. Vartas kerpamas keturiuose pjviuose. Varto dviej pjvi (ties mediniais antdklais) laikanioji galia imama su koeficientu 0,5. Todl skaiiuojamasis varto pjvi skaiius .

Varto vieno pjvio ra . Varto vieno pjvio laikanioji galia:

kai mediena glemiama:

(12.1)

kai vartas lenkiamas:

(12.2)

bet ne daugiau kaip

(12.3)

Pavyzdiui ia - koeficientas virbal (vart) pjvio laikaniosios galios sumajimui vertinti (STR 15 lentel), kai jga veikia kampu medienos pluot atvilgiu ( pagal 10 pav.).

ia: jungties kratini element storis ir vienalyi jungi plonesnij element storis,cm; jungties vidurini element storis ir vienalyi jungi vienodo storio arba storesnij element storis, cm; virbalo skersmuo, cm; irti STR 13 lentel.

Minimali varto pjvio laikanioji galia turi bti ne maesn kaip N1.

Plieniniai andklai prie spyrio pritvirtinami sraigtais, kuri mm ir mm. Imame po du sraigtus i kiekvienos spyrio puss. Sraigto vieno pjvio laikanioji galia:

kai mediena glemiama

(12.4)

ia - suktos medien sraigto dalies ilgis kai sraigtas lenkiamas

(12.5)

bet ne daugiau kaip

(12.6)

Bendra vis keturi sraigt laikanioji galia turi bti ne maesn u spyrio r N.

Apskaiiuojami plieninio antdklo tempimai. Liaunumas ir gniudymo tempimai, kai atstumas tarp tvirtinimo tak mm, bus

(12.7)

ia m.

(12.8)

nustatomas pagal STR 2.05.08:2005.

Tempimo tempimai, vertinant skerspjvio susilpnjim

(12.9)

Glemimo tempimai ties pagrindiniu vartu

(12.10)

ia sujungimo skaiiuotinis stipris,

- sujungimo darbo slyg koeficientas, lygus 0,9,

metalinio antdklo storis.

13. Kraigo mazgas

Kraigo mazgas rengiamas analogikai tarpiniam mazgui, iskyrus tai, kad ia sujungiami du spyriai 11 paveikslas.

11 pav. Kraigo mazgas

Spyrius ir j plieninius antdklus mazge pritvirtintiname vartu, kurio mm.

Centrin vart veikia dvi prieingos krypties jgos ir . Kampas tarp i jg . Veikiani jg atstojamoji

(13.1)

ra, tenkanti varto vienam skaiiuojamjam pjviui:

;(13.2)

ia varto vieno pjvio laikanioji galia. Ji apskaiiuojama:

kai mediena glemiama,

,(13.3)

Kai vartas lenkiamas,

,(13.4)

Bet ne didesn kaip

(13.5)

Minimali varto pjvio laikanioji galia turi bti ne maesn kaip . Apskaiiuojami plieninio antdklo gniudymo tempimai. Antdklo skaiiuojamasis ilgis ir lankstumas:

cm,

.(13.6)

Gniudymo tempiai

(13.7)

nustatomas kaip (12,8) formulje.

Plieniniai antdklai prijungiami sraigtais, kuri mm. Tokio sujungimo laikanioji galia jau apskaiiuota.Literatra

1. A.Valentinaviius. Klijuotins medio konstrukcijos. mintis, Vilnius, 1974.2. A. Valentinaviius. Medins konstrukcijos. V Mokslas, 1983.

3. A. Valentinaviius. Medins ir plastmasins konstrukcijos. Mokslas. Vilnius. 1983.4. A. Valentinaviius. Medins konstrukcijos. 1999.5. A.Valentinaviius, B.Valinas. Medins konstrukcijos. Vilnius, Enciklopedija. 2000.

6. STR 2.05.07:2005. Medini konstrukcij projektavimas.

7. STR 2.05.04:2007. Poveikiai ir apkrovos.

8. STR 2.05.08:2005. Plienini konstrukcij projektavimas. Pagrindins nuostatos.9. Eurocode 5: Desingn of timber structures Part 1-1; General Comon rules and rules for buildings.

10. .. . . . 1986.(b)

(a)

PAGE 32

_1263572321.unknown

_1271538399.unknown

_1283336018.unknown

_1358680460.unknown

_1359462264.unknown

_1359462684.unknown

_1359462715.unknown

_1359462967.unknown

_1359463020.unknown

_1359463125.unknown

_1359462785.unknown

_1359462692.unknown

_1359462664.unknown

_1359462675.unknown

_1359462279.unknown

_1358684233.unknown

_1358842957.unknown

_1359435710.unknown

_1359462229.unknown

_1358842958.unknown

_1358842857.unknown

_1358842956.unknown

_1358842846.unknown

_1358684585.unknown

_1358681336.unknown

_1358681662.unknown

_1358681775.unknown

_1358683285.unknown

_1358681346.unknown

_1358681300.unknown

_1358681313.unknown

_1358681195.unknown

_1327305297.unknown

_1327925403.unknown

_1358680105.unknown

_1358680115.unknown

_1327925463.unknown

_1358678788.unknown

_1327305326.unknown

_1327305342.unknown

_1327305354.unknown

_1327305480.unknown

_1327305553.unknown

_1327305448.unknown

_1327305348.unknown

_1327305333.unknown

_1327305310.unknown

_1327305318.unknown

_1327305304.unknown

_1327304882.unknown

_1327304971.unknown

_1327305259.unknown

_1327304945.unknown

_1327304868.unknown

_1327304877.unknown

_1283336025.unknown

_1271541397.unknown

_1271578836.unknown

_1271579842.unknown

_1271617631.unknown

_1283321001.unknown

_1283327842.unknown

_1283327952.unknown

_1283327961.unknown

_1283327812.unknown

_1271656998.unknown

_1283252852.unknown

_1271617650.unknown

_1271617665.unknown

_1271580727.unknown

_1271616403.unknown

_1271616795.unknown

_1271617012.unknown

_1271617037.unknown

_1271617069.unknown

_1271616820.unknown

_1271616487.unknown

_1271616213.unknown

_1271616300.unknown

_1271580728.unknown

_1271580624.unknown

_1271580726.unknown

_1271580528.unknown

_1271579618.unknown

_1271579704.unknown

_1271579774.unknown

_1271579670.unknown

_1271579537.unknown

_1271579599.unknown

_1271579498.unknown

_1271576949.unknown

_1271578500.unknown

_1271578569.unknown

_1271578758.unknown

_1271578522.unknown

_1271577001.unknown

_1271577797.unknown

_1271576979.unknown

_1271573532.unknown

_1271576442.unknown

_1271576939.unknown

_1271575526.unknown

_1271573309.unknown

_1271573492.unknown

_1271541589.unknown

_1271539296.unknown

_1271541033.unknown

_1271541259.unknown

_1271541287.unknown

_1271541322.unknown

_1271541224.unknown

_1271541238.unknown

_1271541170.unknown

_1271541208.unknown

_1271540510.unknown

_1271540527.unknown

_1271539412.unknown

_1271538773.unknown

_1271539111.unknown

_1271539172.unknown

_1271539193.unknown

_1271539120.unknown

_1271539154.unknown

_1271539023.unknown

_1271539093.unknown

_1271538781.unknown

_1271538593.unknown

_1271538611.unknown

_1271538415.unknown

_1271534215.unknown

_1271537548.unknown

_1271538234.unknown

_1271538381.unknown

_1271538394.unknown

_1271538323.unknown

_1271538113.unknown

_1271538122.unknown

_1271538001.unknown

_1271534642.unknown

_1271537390.unknown

_1271537537.unknown

_1271534855.unknown

_1271534278.unknown

_1271534602.unknown

_1271534579.unknown

_1271534262.unknown

_1271533932.unknown

_1271533995.unknown

_1271534011.unknown

_1271534120.unknown

_1271534002.unknown

_1271533983.unknown

_1271533990.unknown

_1271533950.unknown

_1271533690.unknown

_1271533874.unknown

_1271533904.unknown

_1271533807.unknown

_1263572373.unknown

_1263574167.unknown

_1263574573.unknown

_1263574617.unknown

_1263574189.unknown

_1263572607.unknown

_1263574010.unknown

_1263572405.unknown

_1263572337.unknown

_1263572351.unknown

_1262828334.unknown

_1262828499.unknown

_1263559447.unknown

_1263569023.unknown

_1263571646.unknown

_1263571836.unknown

_1263571978.unknown

_1263572035.unknown

_1263572084.unknown

_1263572013.unknown

_1263571946.unknown

_1263571663.unknown

_1263569111.unknown

_1263571343.unknown

_1263571391.unknown

_1263571260.unknown

_1263569035.unknown

_1263565771.unknown

_1263565996.unknown

_1263566015.unknown

_1263565985.unknown

_1263565654.unknown

_1263565705.unknown

_1263564907.unknown

_1262828657.unknown

_1262828674.unknown

_1262828758.unknown

_1262828786.unknown

_1262828790.unknown

_1262828794.unknown

_1262828803.unknown

_1262828788.unknown

_1262828771.unknown

_1262828773.unknown

_1262828761.unknown

_1262828683.unknown

_1262828756.unknown

_1262828678.unknown

_1262828668.unknown

_1262828672.unknown

_1262828664.unknown

_1262828611.unknown

_1262828632.unknown

_1262828649.unknown

_1262828651.unknown

_1262828653.unknown

_1262828634.unknown

_1262828628.unknown

_1262828630.unknown

_1262828624.unknown

_1262828539.unknown

_1262828558.unknown

_1262828607.unknown

_1262828556.unknown

_1262828503.unknown

_1262828510.unknown

_1262828501.unknown

_1262828430.unknown

_1262828482.unknown

_1262828491.unknown

_1262828495.unknown

_1262828497.unknown

_1262828493.unknown

_1262828486.unknown

_1262828489.unknown

_1262828484.unknown

_1262828451.unknown

_1262828478.unknown

_1262828480.unknown

_1262828457.unknown

_1262828438.unknown

_1262828442.unknown

_1262828432.unknown

_1262828358.unknown

_1262828370.unknown

_1262828411.unknown

_1262828423.unknown

_1262828404.unknown

_1262828362.unknown

_1262828366.unknown

_1262828360.unknown

_1262828349.unknown

_1262828354.unknown

_1262828356.unknown

_1262828351.unknown

_1262828339.unknown

_1262828343.unknown

_1262828345.unknown

_1262828341.unknown

_1262828336.unknown

_1262828294.unknown

_1262828318.unknown

_1262828326.unknown

_1262828330.unknown

_1262828332.unknown

_1262828328.unknown

_1262828322.unknown

_1262828324.unknown

_1262828320.unknown

_1262828305.unknown

_1262828313.unknown

_1262828315.unknown

_1262828309.unknown

_1262828298.unknown

_1262828301.unknown

_1262828296.unknown

_1262828273.unknown

_1262828286.unknown

_1262828290.unknown

_1262828292.unknown

_1262828288.unknown

_1262828280.unknown

_1262828282.unknown

_1262828277.unknown

_1262828226.unknown

_1262828263.unknown

_1262828267.unknown

_1262828269.unknown

_1262828265.unknown

_1262828258.unknown

_1262828261.unknown

_1262828246.unknown

_1234772917.unknown

_1237367693.unknown

_1237368285.unknown

_1237368322.unknown

_1237368529.unknown

_1237368159.unknown

_1237367640.unknown

_1237367657.unknown

_1237367583.unknown

_1234729822.unknown

_1234772698.unknown

_1234772871.unknown

_1234772505.unknown

_1234729151.unknown

_1234729665.unknown

_1234729123.unknown