Profesinio mokymo metodikos centras

Medienos sektoriaus studijaDarbuotoj ir j kvalifikacijos kaitos prognozi tyrimo ataskaita

2008

Profesinio mokymo metodikos centras

Medienos sektoriaus studijaDarbuotoj ir j kvalifikacijos kaitos prognozi tyrimo ataskaita

KURKIME ATEIT DRAUGE!

EUROPOS SJUNGA Europos socialinis fondas

UDK 377:674(474.5) Me31

Parengta Europos Sjungos ir Lietuvos Respublikos lomis, gyvendinant projekt Nr. BPD2004-ESF-2.4.0-01-04/0156 Nacionalins profesinio rengimo standart sistemos pltra Profesinio mokymo metodikos centro spausdinam autorini krini autori neturtins ir turtins teiss saugomos statym. Krinius atgaminant teistiems tikslams (citavimas, mokymo ir mokslini tyrim, informacijos ir pan.) btina nurodyti autoriaus vard ir naudojam altin. Krini atgaminimas (skelbimas, spausdinimas, kopijavimas ir pan.) siekiant komercins naudos ar panaiais tikslais draudiamas.

ISBN 978-9955-748-46-5Profesiniomokymometodikoscentras,2008

Medienos sektoriaus studijaEkspertai: Aleksandras Abiala, Giedr Beleckien, Arnas Bkta, Antanas Vidimantas Bumelis, Gintautas Buinskas, Vaidas Daujotas, Vincentas Dienys, John McGrath, Bronislava Kaminskien, Rta Karvelyt, Vitalija Motiekaitien, Loreta Raelien, Albertas lekys, Lina Vaitkut

Nuoirdiai dkojame medienos sektoriaus monms, personalo paiekos ir atrankos monms, profesinio mokymo staigoms bei visiems, talkinusiems iame darbe. Tikims, kad pateikta informacija pads planuojant darbuotoj mokymus bei pravers kitose veiklos srityse.

.

santrauka

moksl baigusi darbuotoj, kurie galt atlikti technines, prieiros ir vadovavimo funkcijas. Projektavimas ir rinkodara tapo dviem ramsiais, kuriais turi remtis bet ko kia skminga pltros strategija ioje pra

Medienos sektorius (MS) apibrtas pagal tarptautinio NACE klasifikatoriaus veiklas. J sudaro du subsektoriai: medienos ir medienos gamini gamyba(20.1,20.2,20.3, 20.4 ir 20.5 veiklos) bei bald gamyba (36.1 veikla).

mons srityje.

MS raidos tendencijos Lietuvojemons. MS yra 2162 mons, i kuri 65 proc. specializuojasi medienos ir medienos gamini srityje. Sektoriuje vyrauja smulkios ir maos (darbuotoj skaiius ne virija 49 moni) mons. Abiejuose sub sektoriuose vyksta moni didjimo pro cesas. iuo metu bald gamybos srityje nauj moni steigimas intensyvesnis nei medienos ir medienos gamini subsektoriuje. Sektoriuje vyrauja Lietuvos kapitalo mons. Didiausia medienos ir bald ga mintoj koncentracija yra Vilniaus ir Kau noapskrityse. Darbuotojai. MS darbuotoj skaiiumi yra gausiausia apdirbamosios gamybos aka. Jame dirba beveik 53 tkst. darbuo toj, i kuri didesn dalis medienos ir medienos gamini monse (apie 58 proc. vis darbuotoj). Per penkerius metus (20032007) dirbanij nuolat daugjo, ypa bald gamybos subsektoriuje. mo ni, dirbani sutrumpint darbo dien, yra 6 proc., moter 40 proc. Pagal darbo viet grupes gausiausios yra kvalifikuot ir nekvalifikuot darbinink grups. Didiau si dirbanij dal sudaro 3050 met mons; 60 met ir vyresni sudaro apie 3 proc. vis uimtj. 2007 m. leidimus dirb timedienos ir medienos gamini monse gavo 177 kit ali pilieiai, t. y. tris kartus daugiau nei 2005 m. Tarp j vyravo kvalifi kuotidarbininkai. Pagrindiniai raidos bruoai.MSyrastipriausias ir greiiausiai besipleiantis klaste ris Lietuvoje. Nors alyje spariai pleiama auktos pridtins verts medienos pro dukt gamyba, taiau medienos panaudo jimo lygis yra gana emas. Didiausia pa tirtis sukaupta bald, pjautins medienos, ploki, sanitarinio popieriaus ir kartono

MS raidos tarptautins tendencijosTarptautin medienos pramon tapo su dtingesn dl globalizacijos, produkcijos asortimento ir technologij pltros. Didels takos vystymuisi turi ir aplinkosauga (per dirbamos mediagos, gamtos saugojimas ir pan.). Europoje, Australijoje ir Amerikoje gamintojai konkuruoja su Azijos produkci jos, kuri yra pigesn, importu. i grsm atsakoma produktyvumo didinimu, niini rink pasirinkimu, kokybs gerinimu. Kon strukcija ir dizainas suteikia galimyb ga minti produkcij niinms rinkoms, todl projektavimo (dizaino) ir rinkodaros geb jim pltra pripastama pagrindine bald gamybos strategija. Daugelyje medienos apdirbimo moni gamybos proces sudaro ploki surinkimas ir klijavimas, j paden gimas dekoratyvia mediaga, pavyzdiui, fanera. is darbas nereikalauja auktos kvalifikacijos darbinink. Labiausiai papli tusi kompiuteriais valdoma ranga. Todl atliekant uduotis svarbs gamybinink ge bjimai dirbti su skaitmeninmis staklmis ir jas priirti, taikyti apdailos metodus, o gaminant minktuosius baldus atlikti siuvimo, sukirpimo ir modeliavimo darbus. Taip pat svarbus darbo organizavimas. Pa vyzdiui, darbas grupse (grup pagamina gatav produkt) kai kuriais atvejais yra daug efektyvesnis ir labai sumaina usa kymo atlikimo laik bei pagerina rengini eksploatavim. Taiau toks darbo organi zavimas i gamybos darbuotoj reikalau ja turti gretutins specializacijos (multi-skilling) gdi. Pramonei tampant vis sudtingesne, reikia kvalifikuot, auktj

.

gamybose. Pastarosios buvo nuolat moder nizuojamos, o j produkcijos paklausa ne majo. Taip pat sukauptas medini nam bei atskir j dali gamybos dirbis. Bald gamintoj daugja. Jie skmingai bendrau ja su mameniniais tinklais, greitai prisitai ko prie atskir ali rink paklausos. Bald gamybos konkurencingumui didels takos turjo diegtas naujas verslo modelis, kai medienos ploki gamintoj produkcija yra baigtos formos statybins mediagos ar bald detals, o bald mons integruo jasi ploki gamyb. Toks verslo modelis skatina kapitalo koncentracij ir maina lo gistikos katus. Veiklos rodikli analiz.Medienospramons usienio prekybos balansas yra teigiamas ir nuolat augantis. Dauguma moni savo produkcij eksportuoja ki tas alis. Tai rodo sektoriaus pakankam konkurencingum tarptautiniu mastu. Nors i kio aka pasiymi nuolat didjan ia apyvarta bei pridtine verte, naumu (pridtin vert, tenkanti vienai faktikai dirbtai valandai) atsilieka nuo daugelio ki t veikl. Vidutinis mnesinis bruto darbo1

plits kompiuterini projektavimo sistem (Autocad ir pan.) naudojimas. Pltros tendencijos. Medienos pramons mons savo pltr sieja su modernia technologine ranga ir gamybos proceso automatizavimu. Tarp per artimiausius dvejus metus numatom diegti technologi j vyrauja kompiuterins gamybos plana vimo ir valdymo sistemos, technologinio proceso automatizavimo technologijos ir moderni technologin ranga. Sektoriaus moni apyvarta ir toliau augs, taiau ti ktina, kad augimo tempas sults. Viena i prieasi nepakankami darbo jgos itekliai. Todl gamybos pltrai reikt ie koti kit altini, pavyzdiui, didinti darbo naum, kuris iuo metu yra gana emas. Kadangi darbo naumas siejamas su ga mybos modernizacija, neivengiamai di ds darbuotoj mokymo poreikis. Viduti nis mnesinis bruto darbo umokestis irgi turt augti, o tai sudaryt patrauklesnes slygas darbui medienos pramonje. a liav bei energetini itekli brangimas gali turti neigiamos takos apyvartos ir eksporto apimtims. Neigiamam efektui sumainti pasitarnaut didesnis vietini medienos itekli panaudojimas, klaste rizacijos ir naujo verslo modelio pltra, efektyvi logistikos sistema. Toliau tsis moni didjimo procesas ir auktos prid tins verts produkt gamyba. moni ap klausos duomenimis, grsm skmingai verslo pltrai kelia mokesi sistema, darbuotoj stoka ir darbuotoj kompe tencijos stoka.

umokestis medienos pramonje vis dar i lieka vienu emiausi tarp apdirbamosios gamybos veikl. Per pastaruosius dvejus metus dauguma MS moni dieg naujus gaminius ar paslaugas. Pagrindiniai pro dukcijos pirkjai statybos mons, bald mamenininkai bei individuals pirkjai. Konkurencija Lietuvos ir kit ali rinkose yra pakankamai didel. Technologijos. Daugiau nei 50 proc. moni gamyboje naudoja modernias technologijas. I j medienos ir medienos gamini subsektoriuje populiariau sios yra efektyvios atliek panaudojimo technologijos, bald gamyboje moder ni technologin ranga. Tarp MS monse naudojam informacini technologij po puliariausios yra elektronins bankinin kysts ir buhalterins apskaitos sistemos. Bald gamybos subsektoriuje taip pat pa1

Pagrindiniai veiksniai, kurie turs takos MS raidai ateityje: ekologik produkt paklausos didjimas; vartotoj poreiki sparti kaita; importo (i ali, kuriose emesns me diag, energijos ir darbo jgos kainos) didjimas; tarptautins konkurencijos didjimas; darbuotoj pasilos (skaiiaus ir kvalifi

Ikimokestinis darbo umokestis.

kacijos atvilgiu) majimas.

Darbuotoj paklausa. Darbuotoj meti n kaita sektoriuje siekia 39 proc. J lemia ios prieastys: darbo slygos (netinkami atlyginimai, darbo laikas ir vieta, darbo se zonikumas), asmenins savybs (alkoho lizmas, pravaiktos, darbo drausms nesi laikymas) bei emigracija. Didiausia kaita yra nekvalifikuot ir kvalifikuot darbinin k grupse, maiausia tarp administravi mo specialist. Nuo 2003 iki 2006 m. registruot darbo biroje bedarbi skaiius sumajo. Laisv darbo viet pasila irgi iek tiek sumajo. Nors tampos lygis (laisv darbo viet ir bedarbi skaiiaus santykis)MSyrakiekmaesnis u analogik rodikl alies mastu, taiau kai kurios darbo viet grups yra problemikos. Pavyzdiui, kvalifikuot dar binink grupje didiausia yra staklinink bei baldi paklausa. Taip pat stokojama ininerijos specialist, ypa technolog ir konstruktori, bei pardavim ir rinkodaros specialist, tarp kuri labiausiai trksta tie kj. Per kitus penkerius metus darbuotoj skai ius MS dids. Tai apims visas darbo vie t grupes. Naujai ateinani darbuotoj metinis poreikis sudarys vidutinikai apie 5,6 tkst. moni. Tarp j didiausi pa klaus turs kvalifikuoti ir nekvalifikuoti darbininkai. Gebjim kaita. Medienos pramons spe cialistams labiausiai trksta bendrj ir as menini gebjim, t. y. kalb mokjimo, gamybos organizavimo ir kokybs valdy mo bei iniciatyvumo. Darbininkai stokoja asmenini ir specialij gebjim, ypa iniciatyvumo, siningumo ir darbo su nau jomis technologijomis. Taip pat aktuals techniniai ir darbo saugos gebjimai bei punktualumas. Gebjim kait pagal darbo vietas MS lems klient lkesiai, aliav ir energeti ni itekli brangimas bei nauj technolo gij ir darbo ranki diegimas gamyboje. mons siekia ateityje didinti darbo nau m automatizuodamos gamybos proce s bei modernizuodamos darbo metodus.

Kokybs valdymo pagrind bei mokymosi ir mokymo gebjim reiks faktikai vis darbo viet grupi atstovams. Kvalifikuo tiems darbininkams bus aktuals darbo su programinmis staklmis, j prieiros ir programavimo gebjimai. Ininerijos spe cialistai turs atlikti daugiau technini, prie iros ir valdymo funkcij. Jiems prireiks krybikumo, analitini, darbo komandoje bei technologij ir technologini proces imanymo gebjim. Pardavim ir rinkoda ros specialistai turs stiprinti bendruosius, ypa komunikabilumo ir derybinius, bei u sienio kalb mokjimo gebjimus. Darbuotoj pasila. Nors rinkoje uimtu mas darbinink grupje du kartus virija specialist (tarp j ir tarnautoj) skaii, taiau, pagal primimo mokytis/studijuoti duomenis, jaunuoli, pasirinkusi profesi n mokym yra 2 kartus maiau nei pasi rinkusi auktojo mokslo studijas. Tai turi takos ir profesinio mokymo bei auktojo mokslo absolvent proporcijoms. Todl at eityje atotrkis tarp darbinink pasilos ir paklausos visuose kio sektoriuose gali dar labiau padidti ir sukelti rimt proble m verslo pltrai. Medienos pramonje darbuotoj paklausa virija pasil ininerijos specialist grup je. Bt idealu, jei visi atitinkam profesi nio mokymo program absolventai nueit dirbti medienos sektori. Tada egzistuot pasilos ir paklausos balansas. Taiau min t grupi darbuotoj kvalifikacija tinkama ir statybos sektoriui, kuriame atlyginimai vieni didiausi rinkoje. Todl uimtj ana lizuojamame sektoriuje kaita ir toliau gali augti. Tai ateityje dar labiau didint specia list ir darbinink trkum. Paymtina, kad dl didels darbuotoj metins kaitos egzistuoja gana nemaas kvalifikacijos to bulinimo/perkvalifikavimo poreikis. Rekomendacijos: gerinti darbuotoj kvalifikacij atnauji nant mokymo/studij programas pagal nustatytus gebjim poreikius. Taip pat vietimo sistemoje btina skirti deram dmes mokymosi ir mokymo gebji

mams ugdyti. J stoka pasireikia ir mo kantis mokykloje, ir darbo vietoje, kai reikia imokti nauj dalyk. Todl reko menduotina numatyti ir gyvendinti prie mones (pavyzdiui, parengti atitinkamus mokymo vadovlius ir metodikas), geri nanias mint gebjim ugdym ir tarp mokini, ir tarp pedagog; sumainti emigracijos grsm ir metin darbuotoj kait pagerinant darbo sly gas, ypa darbo umokest, bei pltojant darbuotoj motyvavimo sistem (draudi mas, paskolos, skatinimas ir pan.); gerinti darbuotoj paklausos ir pasilos atitikt keiiant stojimo auktsias mo kyklas reikalavimus bei numatant prie mones, skatinanias moni judum tarp vietimo grandi, t.y. tam tikroms studij programoms nustatant profesinio isilavinimo ir darbo patirties reikalavi mus. Be to, MS mons galt pasinaudo ti Profesinio mokymo statymo pakeitimo statyme (2007 m.) teisintos naujos pameistrysts profesinio mokymo organizavimo formos teikiamomis galimybmis (kai mokymas vykdomas darbo vietoje). Tai padt sprsti darbuotoj kvalifikaci jos bei j stokos problemas;

siekiant gerinti primimo auktsias ir profesines mokyklas planavim, btina sukurti duomen rinkimo ir kaupimo sis tem, leidiani patikimai vertinti pri mimo, baigimo ir tolesns absolvent karjeros tendencijas. Studijos struktra. Studij sudaro ei skyriai. Pirmajame trumpai supaindina ma su studijos tikslais ir svokomis bei ty rimo metodologija. Taip pat pateikiama MS sandara.Antrasisskyriusskirtastarptautini MS pltros tendencij apvalgai. Tre iasis ir ketvirtasis skyriai skirti pagrindi ni sektoriaus veiklos rodikli analizei bei darbuotoj paklausai vertinti. Treiajame skyriuje rodikliai apibdinami remiantis specialiai studijai parengtu statistini duo men rinkiniu ir prieinama informacija, ket virtajame analizuojami tyrimo duomenys. Penktajame skyriuje vertinama darbuoto j pasila, o etajame pateikiamos reko mendacijos, parengtos visos informacijos analizs pagrindu, atotrkiui tarp darbuo toj paklausos ir pasilos MS mainti.

turinys

1. TYRIMO METODOLOGIJA ................................................................................................................................... 1.1. vadas ................................................................................................................................................... 1.2. Studijos rengjai ................................................................................................................................... 1.3. Studijos tikslas...................................................................................................................................... 1.4. Metodologija ......................................................................................................................................... 1.5. Sektoriaus apibrimas ........................................................................................................................ 1.6. Sektoriaus moni apklausa ................................................................................................................. 2. TARPTAUTINS TENDENCIJOS ......................................................................................................................... 2.1. vadas ................................................................................................................................................... 2.2. Medienos apdirbimo ir bald pramons globalizacija .......................................................................... 2.3. Gebjim svarba gamybos lygmeniu ................................................................................................... 2.4. Profesinio meistrikumo lygmens gebjim vaidmuo ........................................................................... 2.5. Bald profesionalo vaidmuo............................................................................................................... 2.6. Projektavimo funkcijos atsiradimas pagrindinis konkurencinis pranaumas ..................................... 2.7. Apibendrinimas .................................................................................................................................... 3. SEKTORIAUS STATISTINS CHARAKTERISTIKOS........................................................................................... 3.1. vadas ................................................................................................................................................... 3.2. Trumpai apie MS .................................................................................................................................. 3.3. mons ................................................................................................................................................. 3.4. Uimtumas sektoriuje .......................................................................................................................... 3.5. Veiklos rodikliai ..................................................................................................................................... 3.6. Pltros tendencijos ............................................................................................................................... 3.7. Apibendrinimas .................................................................................................................................... 4. SEKTORIAUS CHARAKTERISTIKOS APKLAUSOS DUOMENIMIS ................................................................... 4.1. vadas .................................................................................................................................................. 4.2. Veiklos rodikliai .................................................................................................................................... 4.3. Darbuotojai ........................................................................................................................................ 4.4. Darbuotoj poreikio ateityje prognozs ................................................................................................ 4.5. Ateities gebjimai ............................................................................................................................... 4.6. Apibendrinimas ..................................................................................................................................... 5. DARBUOTOJ PASILA ...................................................................................................................................... 5.1. vadas ................................................................................................................................................... 5.2. vietimas ir darbo viet grups ............................................................................................................ 5.3. Darbuotoj pasila pagal vietimo sritis ir isilavinim ......................................................................... 5.4. Darbinink (tarp j ir operatori) pasila MS ........................................................................................ 5.5. Specialist (tarp j ir tarnautoj) pasila MS ........................................................................................ 5.6. Apibendrinimas .....................................................................................................................................

11 11 11 11 11 12 13 14 14 14 15 18 20 22 23 25 25 25 25 27 30 32 33 35 35 35 39 42 43 45 47 47 47 49 50 51 52

6. REKOMENDACIJOS ............................................................................................................................................. 6.1. Rekomendacijos atotrkiui tarp darbuotoj paklausos ir pasilos MS mainti ..................................... 6.2. Rekomendacijos Ateities gebjim nustatymo metodikai tobulinti..................................................... PRIEDAS ..................................................................................................................................................................

54 54 55 56

10

1. TYRIMO METODOLOGIJA

konkreioje darbo vietoje idava. Ateities gebjimai suvokiami kaip kokybikai ir kie kybikai ireikti gebjim trkumai (ati tinkamai kvalifikacijos neatitikimas darbo vietos reikalavimams bei atitinkamos kvali

1.1. vadasProfesiniomokymometodikoscentrasnuo 2005 m. vykdo projekt Nacionalins profesinio rengimo standart sistemos pltra. Jo tikslas pltoti nacionalin profesinio rengimo standart sistem, kuri padt di dinti atitikt tarp mokymo ir veiklos pasau lio poreiki bei gerinti mokymosi vis gyve nim slygas. Viena pagrindini projekto veikl sukurti Ateities gebjim nusta tymo metodik, taikytin skirtingiems kio sektoriams, ir ibandyti j pasirinktoje pra mons akoje. Projektas yra nacionalins svarbos ir vykdytas Europos socialinio fon do lomis.

fikacijos darbuotoj stoka). Gebjimai iame darbe nagrinjami pagal tris grupes: Asmeniniai ilgalaikiai individo bruoai, kurie turi takos darb atlikimui (pvz.: savarankikumas, iniciatyvumas, punk tualumas); ie gebjimai priklauso nuo mogaus temperamento, juos formuo ja aplinka (pvz., eima, mokykla, drau gai). Bendrieji mokymusi ilavinti gebji mai, kurie tinka visoms darbo vietoms, neatsivelgiant veiklos srit (pvz., ben dravimas, darbas komandoje, usienio kalb mokjimas, kompiuterinis ratin gumas). Specialieji mokymusi ilavinti gebji mai, kurie tinka tam tikrai darbo vietai ar j grupei (pvz., finans planavimo ir valdymo, pramonini main prieiros irremonto).

1.2. Studijos rengjaiStudij reng grup vairioms Lietuvos ins titucijoms (vietimo, mokslo, statistikos, socialins apsaugos ir darbo, verslo ir kt.) atstovaujani ekspert. Talkino ir specia listai i Airijos, turintys analogik tyrim vykdymo bei gebjim nustatymo patirt.

1.4. MetodologijaPagrindiniai metodologijos elementai yra ie: 1. Atsivelgiant reali situacij patikslina mas kio sektoriaus apibrimas pagal tarptautinio NACE klasifikatoriaus veik las bei sudaromas darbo viet organiza cinis modelis. 2. Remiantis prieinama informacija ir spe cialiai MS parengtu statistini duomen rinkiniu vertinamos darbuotoj pasilos ir paklausos (bedarbi ir laisv darbo vie t), technologins ir organizacins ten dencijos. Nagrinjamas laikotarpis ne maiau kaip 2 metai. 3. Atliekama kio sektoriaus moni ap klausa patu. Ji skirta surinkti detalius duomenis apie sektoriaus ekonomins, technologins ir moni itekli plt

1.3. Studijos tikslasStudija turi dvejop paskirt. Pirma, ji skir ta visapusei Ateities gebjim analizei MS atlikti vertinant ekonomins pltros, naujovi, gebjim ir darbo viet sveik. Antra, studija siekiama patikrinti Ateities gebjim nustatymo metodikos principus ir parengti rekomendacijas jai atnaujinti. Remiantis Ateities gebjim nustatymo metodika,gebjim ar j kombinacij trkumo stebsena rinkoje padeda nustatyti esamas ir bsimas problemas, susijusias su darbuotoj kvalifikacija. Gebjimai ioje studijoje suprantami kaip inios ir patirtis atlikti tam tikrus intelektualinius ir (ar) fizi nius veiksmus konkreioje veiklos srityje, kur patirtis formalaus mokymosi,neformalaus mokymosi ar savivietos ir darbo

11

ros tendencijas. Apklausos vienetas mon, usiimanti veikla pagal kio sektoriaus apibrim. Apklausos imtis sudaroma remiantis Juridini asmen registro duomenimis bei vadovaujantis parametrais: vyraujanti ekonomins veiklos ris (pa gal Statistin Europos Bendrijos ekonomi ns veiklos ri klasifikatori NACE); mons dydis (smulki iki 9 darbuotoj, maa nuo 10 iki 49 darbuotoj, viduti n nuo 50 iki 249 darbuotoj, didel mon 250 ir daugiau darbuotoj). 4. Personalo paiekos ir atrankos moni apklausa taikant interviu metod. Ji skir ta darbo vietoms, kurioms per paskuti nius 6 mnesius buvo sunkiausia rasti darbuotoj, nustatyti. 5. Sektoriaus moni apklausa taikant inter viu metod. Ji skirta kokybikai vertinti gebjim trkumus, t. y. darbo vietos

funkcijas ir joms atlikti reikalingus as meninius, bendruosius ir specialiuosius gebjimus. 6. Atliekama visumin surinktos informaci jos ir tyrimo rezultat analiz ir nusta tomi pagrindiniai veiksniai, kurie gali tu rti takos uimtumo ir gebjim kaitai kio sektoriuje. 7. Apibendrinami gauti rezultatai ir paren giamos rekomendacijos.

1.5. Sektoriaus apibrimasMS apibrtas pagal tarptautinio NACE kla sifikatoriaus veiklas (1 pav.). Jo apibri mas yra patikslintas kartu su Lietuvos bei ES ekspertais. itaip utikrinama galimy b studijos rezultatus palyginti tarptauti niu mastu. Pagal apibrim MS sudaro du subsektoriai:medienos ir medienos gamini gamyba (toliau MG) bei bald gamyba (toliau BG).

Medienos sektorius (MS)Medienos ir medienos gamini gamyba (MG) Bald gamyba (BG)

Medienos pjaustymas ir obliavimas, medienos mirkymas (20.1) Faneravimo dangos gamyba klijuotos sluoksnins medienos, daugiasluoksni ploki, smulkini, medienos plau ploki bei kit skyd ir ploki gamyba (20.2) Statybini dailidi ir stali dirbini gamyba (20.3) Medins taros gamyba (20.4) Kit medienos gamini gamyba, dirbini i kamtienos, iaud ir pynimo mediag gamyba (20.5)

Bald gamyba (36.1)

1.1 pav. MS sandara pagal tarptautinio NACE klasifikatoriaus veiklas

12

1.6. Sektoriaus moni apklausaApklausos patu imtis sudaryta remian tis Juridini asmen registro duomeni mis bei atsivelgiant vyraujani eko nomins veiklos r (pagal Statistin Europos Bendrijos ekonomins veiklos r i klasifikatori NACE) ir mons dyd. I viso atrinkta 1017 moni, i kuri 595 MG, o 422 BG gamintojai. Visi apklau sos patu dalyviai buvo paprayti grinti upildytas anketas per kelias savaites. I siuntus klausimynus, po kurio laiko respon dentams buvo skambinama telefonu pri menant klausimyno grinimo terminus. Taip pavyko utikrinti pakankam 23 proc. atsakym gros lyg (MG 22 proc., BG 23proc.).

Interviu vyko su MS pirmaujani moni respondentais. I viso jame dalyvavo 15 MS moni (MG 6 ir BG 9 mons). Gauta informacija panaudota gebjim tr kumams nustatyti bei mokymo reikmms vertinti. Personalo paiekos ir atrankos moni ap klausa vykdyta elektroniniu bdu ir skam binant telefonu. Apklausoje dalyvavo 21 mon. Apklausa buvo siekiama MS nusta tyti darbo vietas, kurioms per paskutinius 6 mnesius buvo sunkiausia rasti darbuo toj. 13 respondent teig toki atvej ne turj.

13

2. TARPTAUTINS tendenCijos

Azijos kompanijoms, ypa Kinijai, Indone zijai, Malaizijai, Vietnamui, Honkongui ir Fi lipinams, didiul konkurencin pranaum, todl nemaa dalis gamybos produkcijos ir uimtumo i Jungtini Amerikos Valstij ir Vakar Europos persikl Azij. Kinija jau pralenk Italij ir tapo didiausia bald ir medienos pusgamini eksportuotoja pa saulyje, o Jungtinse Amerikos Valstijose gamyba labai spariai maja ir per pasta rj deimtmet daugiau nei 40 proc. JAV bendrovi usidar. Kanada, Vokietija ir, inoma, Italija vis dar ilieka svarbiausios bald eksportuoto jos, taiau Azijos alys, ypa Malaizija ir Indonezija bei Kinija, iuo metu yra tarp didiausi pasaulio bald eksportuotoj. Lenkija ir iek tiek maesne dalimi ekijos Respublika taip pat yra tarp didij bald eksportuotoj. Lotyn Amerikoje neseniai Brazilija ir Meksika ikilo kaip pagrindins bald eksportuotojos. Jungtini Amerikos Valstij ir Vakar Euro pos pramons atsak globalizacijos i kius perkeldamos gamybos procesus Azi jos alis. Tai buvo padaryta dviem bdais: perkant bendroves Azijos alyse ir suda rant franizs sutartis ar kitus sutartinius sipareigojimus su veikianiomis bendrov mis siekiant utikrinti ma kat medie nos gamini ir pusgamini tiekim.

2.1. vadasiame skyriuje nagrinjamos gebjim tendencijos tarptautinje bald ir medie nos apdirbimo pramonje. Skyriuje patei kiama pavyzdi i daugelio ali siekiant parodyti, kaip skirtingi gebjimai priside da prie tarptautiniu mastu konkurencingos pramons pltros. Analizje aptariami trys subsektoriai: me dienos gaminiai, medienos apdirbimas ir medienos pusgaminiai bei minktj bald pramon. Medienos gamini kategorijai pri skiriami mediniai baldai, dailids ir staliaus darbai,mediniaikonteineriaiirkitimedienosproduktai,kaipantai:ornamentai,paveiksl rminimas, medio inkrustacijos. Medienos apdirbimo ir medienos pusgami ni subsektorius apima lentpjvs darbus, projektavimo darbus, fanerines ploktes, klijuot medien, laminuotas ploktes, me dienos droli ploktes ir OSB ploktes. Minktj bald kategorijai priklauso iui ni, kdi ir sof gamyba.

2.2. Medienos apdirbimo ir bald pramons globalizacijaTarptautins prekybos liberalizacija labai stipriai paveik tarptautin bald ir medie nos apdirbimo pramon. Dl ios prieas ties daug gamybos proces i Europos ir Amerikos bendrovi buvo perkelti Azij ypa Kinij. Medienos apdirbimas yra vienas darbo jgai imliausi gamybos proces. Dl to darbo jgos katai sudaro gana didel da l bet kokio medienos produkto galutins mamenins kainos. Azijos ali gamyklo se dirbani darbuotoj darbo umokestis sudaro tik nedidel darbo umokesio Va kar Europos ir Amerikos gamyklose dal. is darbo umokesio skirtumas suteik

is vietos pakeitimo procesas daugeliu at vej apm technologij perklim. Da niausiai medienos apdirbimo ir bald ga mybos pramons technologij lygis Azijos bendrovse yra gana emas, o usienio bendrovi klasteri steigimas skatino daug didesn technologini inovacij diegim. vedijos bendrov IKEA yra bene geriau sias paslaug i kit ali pirkimo pavyz dys. Ji turi apie 13 tkst. tiekj daugiau nei 55 skirtingose pasaulio alyse. Bendro v vedijoje gamina maiau nei 10 proc. gamini. Kai kurie i gamintoj yra Vakar Europoje, pavyzdiui, Italijoje, ir visai ne seniai atsirado Jungtinse Amerikos Valsti jose, taiau dauguma gamintoj ir tiekj yra Azijoje ir Ryt Europoje.

14

Tendencijos pirkti prekes ir paslaugas i ki t ali sukuria galimybes pramonei tokio se alyse kaip Lietuva, nes darbo umokes io katai jose yra gantinai maesni nei Vakar Europoje. Be to, j pramon tradi cikai orientuota auktos kokybs produk tus ir gerai suprojektuotus baldus. Darbo umokesio katai Ryt Europoje yra ymiai didesni nei Azijos alyse. Todl Ry t Europos pramon, siekdama konkuruoti tarptautinje rinkoje ir pritraukti versl i Vakar Europos ir Amerikos bendrovi, tu ri pasiekti auktesni naumo rodikli. Lenkijos pramon yra puikus pavyzdys, kaip Ryt Europos bendrovs gali gyti tarptautin konkurencin pranaum net ir turdamos auktesnius katus nei Azijoje. Lenkijos medienos apdirbimo ir bald pra mon klesti ir sudaro daugiau nei 10 proc. viso Lenkijos eksporto. Ji tenkina apie 12 proc. vis IKEA bendrovs reikmi visame pasaulyje. Lenkijos pramons skm nulm daugy b veiksni. Pirmiausia didiosios Vakar Europos, ir ypa Vokietijos, bendrovs nu pirko nemaai Lenkijos bendrovi (ketvir t valstybei priklausiusi bald pramons bendrovi nupirko Vokietijos mons). Po i sandori gautos los buvo panaudo tos gamykloms modernizuoti ir moderniai rangai sigyti. Be to, Europos bendrovs per Vakar Europos alyse esani gamyk l tinkl jau iki stojimo Europos Sjung suteik prieig prie Europos Sjungos eks porto rink. Kitas Lenkijos medienos pramons bruo as yra tai, kad dauguma nacionalini bendrovi yra gana neseniai susikrusios. Tokios bendrovs kaip Adriana Group, Klen bendrov ir COM 40, gaminanios minktuosius baldus, bei Nowy STYl,Mikomix, Profim, MDD ir Balma, gaminanios kietuosius baldus, rinkoje atsirado gana neseniai ir savo gamyklose naudojasi nau jausiomis technologijomis. Beveik visose gamyklose diegtas kompiuteriu valdomas gamybos procesas (CNC); kai kurios i j

yra visikai mechanizuotos ir jose diegta kompiuterizuota gamybos sistema (CAD), o minktj bald gamybos pramon nau dojasi Adler bald apmuimo ir siuvimo renginiais bei Lectra skaitmeniniais odos sukirpimo skaitytuvais. ios technologijos i esms pakeit Lenki jos pramon, ir iuo metu alis yra didiau sia kietj ir minktj bald eksportuo toja Ryt Europoje. Kai kurios i Lenkijos bendrovi pirmauja pasaulyje kaip atskir produkt gamintojos (pvz., Styl didiau sia biuro kdi gamintoja). Kaip jau minta, Lietuvos pramon turi daug Lenkijos pramonei bding bruo, todl, siekiant parodyti, kaip yra svarbu rengti kvalifikuot darbo jg Lietuvos me dienos apdirbimo ir bald pramonei, iame skyriuje panaudoti kai kurie Lenkijos ben drovi pavyzdiai.

2.3. Gebjim svarba gamybos lygmeniuiuo metu daug bald gaminama i kompo zicins medienos, t. y. medio ploki, ku ri pavirius daniausiai padengtas fanera. Todl daugelio bendrovi gamybos darbuo tojai neturi auktos kvalifikacijos, daugiau sia tai operatoriai ir surinkjai. Kvalifikuotos darbo jgos dar maiau yra minktj bald gamybos srityje. Rank darbas gamyklose naudojamas atliekant siuvimo, sukirpimo ir pavyzdi ruoimo darbus, taip pat surenkant bei klijuojant rmus, vliau upildomus porolonu. Nors gamyboje nereikalinga aukta kvalifika cija, gamyklose dirbantys gamybininkai turi bti apmokomi atlikti tam tikras uduotis. Jau buvo minta, kad viena i Lenkijos bald pramons slygini skms prie asi yra modernios rangos, tokios kaip skaitmeniniu bdu valdomi renginiai, pa naudojimas. Svarbu mokti instaliuoti, programuoti ir priirti renginius, todl Europos pramon daug investavo i sri i mokymus. Didioji dalis mokym yra organizuojami darbo vietose, nes ranga

1

gana brangi. Taiau Airijoje ir Jungtinje Karalystje tam tikr mokymo kat dal dengia valstyb, jei mokymus veda ates tuoti mokytojai ir jei baigus mokymus su teikiama kvalifikacija. Airijoje dirbti su CNC darbo iekantys mo ns mokomi specialiai tam skirtuose moky mo centruose. Taiau mokymai daniausiai vyksta naudojantis imituokliais, nes tik rieji renginiai yra brangs. Imituokliai yra maieji CNC renginiai, naudojami profesi nio mokymo centruose kaip gana nebran gus bdas parodyti, kaip programuojami CNC renginiai. CNC mokymo moduliai neatsiejama dau gelio medienos pramons mokymo progra m Vakar Europoje dalis. Taiau kalbant apie pameistrysts mokymo sistem, rei kt paminti kitus gebjimus, kuri rei kia medienos apdirbimo ir bald pramons srities gamybininkams. Kaip jau minta, daugelis medienos pro dukt yra daromi i medienos ploki ir ubaigiami dekoratyvine mediaga, kuri prie tai atitinkamai nudaoma. Taigi klija vimo ir daymo technikos ini reikia dau geliui gamyboje dalyvaujani darbuotoj. Pagrindiniai gebjimai daniausiai gyjami darbo vietoje, taiau sudtingesni apdai los metod imokstama pameistrysts (amat) mokymo centruose. Nemaai gebjim reikia ir asmenims, dir bantiems minktj bald gamybos mo nse. Tai gebjimai, reikalingi dirbant su siuvimo renginiais, modeliuojant ir suker pant. ie gebjimai daniausiai gyjami darbo vietoje, taiau daugelyje Europos ali, pavyzdiui, Jungtinje Karalystje ir Airijoje, mokymo katus i dalies padengia nacionalinio profesinio mokymo sistema, jei laikomasi atitinkam slyg. Vienas i sunkum siekiant gerinti produk tyvumo lyg medienos apdirbimo ir bald pramons srityse yra tai, kad fiksuoti ka tai, susij su iomis pramons akomis (ga myklos ir renginiai), ities yra labai dideli, o produkt rinka fragmentuota ir laikina.

Aukti fiksuoti katai ir svyruojanti rinka nesudaro palanki slyg gamybai optima liai organizuoti. renginiai danai nepakan kamai eksploatuojami, o usakymo atliki mo laikas (laikas nuo usakymo gavimo iki galutinio produkto pateikimo) yra danai per ilgas adekvaiai reaguoti besikeiian ias rinkos slygas. Nemaai aukto lygio bendrovi, siekda mos optimizuoti rangos eksploatavim bei sumainti usakymo atlikimo laik, apmo k gamybos darbuotojus dirbti autonomin se grupse (cell working metodas). Pavyz diui, Lenkijos bendrov CIMIR, nordama atitikti vienos pagrindini klieni IKEA keliamus reikalavimus, turjo sumainti u sakym atlikimo laik nuo dviej savaii iki penki dien. J gamykloje buvo pritai kytas autonomini grupi, o ne nuoseklaus proceso principas. Kiekvienoje i autonomi ni grupi dirba po 56 darbuotojus, kurie surenka visas sofos rmo dalis. Tai suteikia darbuotojams galimyb suvokti, kad jie yra atsakingi u galutin produkt ir padeda di diuotis savo atliktu darbu. Be to, vien dar buotoj skmingai gali pakeisti kitas jo ko mandos narys. Tai taip pat padeda greiiau atlikti usakym, nes naujo dizaino produk t gamyba gali bti pradta nesutrukdant jau vykdom gamybos proces. Taiau itaip organizuojant darb visiems komandos nariams reikia gyti daug gre tim srii gebjim ir nemaai mokytis, kad pasiekt reikiam sumanum. Toks mokymas daniausiai organizuojamas dar bo vietoje, taiau daugelyje Europos ali mokymo katus i dalies padengia naciona lin profesinio mokymo sistema. Galiausiai darbuotojams, dirbantiems me dienos apdirbimo ir bald pramons srity se, reikia ir papildom gebjim. Aktua liausi tokio pobdio gebjimai vairuoti automobilin krautuv bei sandliavimas. Daugelyje Europos ali iekantiems darbo asmenims silomi trumpi 23 dien auto mobilini krautuv vairavimo kursai, ir kai kuriose alyse tokias darbuotoj mokymo programas i dalies finansuoja valstyb.

1

Sandli valdymo ir inventoriaus kontrols gebjimai tampa vis svarbesni dl paslau g ir preki pirkimo i kit ali bei vie j pirkim globalizacijos, taip pat dl in formacini technologij takos. Daugelyje baldus gaminani bendrovi inventoriaus kontrols sistemos jau kompiuterizuotos. Kompiuterins inventoriaus valdymo siste mos specialisto (computerised inventory control technician) profesija jau pripainta kaip vidutinio lygio gebjim reikalaujanti specialyb, kuri sigijus reikia imanyti kompiuterines sistemas, tokias kaip mo ns itekli planavimas (ERP) ir preki skaitmeninis kodavimas. Taigi daniausiai baldus ir kitus medienos produktus bei pusgaminius gamina dar buotojai, kuri kvalifikacija emesn negu kvalifikuoto darbininko. J profesinis pasi rengimas daniausiai atitinka operatori kvalifikacijos lygmen. Taip yra dl to, kad daugel produkt sudaro kompozitin me diena, tokia kaip medio plokts, kurios yra padengtos dekoratyvia mediaga ar fanera. Todl i bendrovi rezultatai pri

klauso nuo dirbani gamybinink turim gebjim. Kietj bald ir medienos apdir bimo bendrovse labai svarbu, kad tokie gamybininkai gebt instaliuoti, progra muoti ir priirti CNC rang. Minktj bald gamybos srityje gamybininkai turi gebti valdyti siuvimo renginius, mode liuoti ir sukirpti, taip pat surinkti medines konstrukcijas. Abiem atvejais darbo komandoje organiza vimas tarp gamybinink yra tiek pat svar bus kiek ir j asmeniniai gebjimai. Moder nioje gamykloje gamybininkai turi gebti pakankamai lanksiai pakeisti vienas kit, nes tarptautins rinkos poreikiai reikia, kad gamybos procesas susideda i nuolat besikeiiani trump proces ir labai grei to usakymo atlikimo laiko. 2.1 paveiksle parodyta MS reikaling geb jim piramid. iame skyrelyje aprayti ge bjimai, kurie btini kompozicines medie nos mediagas naudojani bald moni gamybininkams. Auktesnio lygmens geb jimai bus aptarti kituose skyreliuose.

Vadybininkai: produkt rinkodara, orientacija niines rinkas Specialistai: dizainas ir inovacijos, daugiafunkciai produktai, sumanus dizainas Specialistai: mediag ir komponent pirkimas globaliai, pasitelkiant tarptautines tiekimo grandis

Profesionalo ar meistro lygmuo: vadovavimo ir projektavimo funkcijos, skaitant CAD

Kvalifikuoti darbininkai (dailids, baldiai ir kt.): medio apdirbimo profesins kompetencijos

Operatoriai: darbas su CNC, pagrindiniai apdailos gebjimai, siuvimas ir sukirpimas bei modeliavimas

Nekvalifikuoti darbininkai: bald armatra ir surinkimas bei rmins konstrukcijos; kartais darbas su CNC

2.1 pav. MS reikaling gebjim piramid

1

2.4. Profesinio meistrikumo lygmens gebjim vaidmuoKita gebjim pakopa 2.1 paveiksle paro dytoje gebjim piramidje atitinka kvali fikuotam darbininkui bei meistrui bding kompetencij, kuriai priskiriamas profesi nio meistrikumo reikalavimas. Daugumoje Europos ali profesinio mo kymo sistemose yra iskiriamos trys skir tingos profesijos staliaus ir dailids, baldiaus bei medienos staklininko. Taiau pastaraisiais metais pastebta tendencija nebeiskirti medienos staklininko nuo ki tiems sektoriams reikaling staklinink. i tendencija atspindi tai, kad daugelis stakli dabar yra programuojamos ir CNC rangos modulis yra neatsiejama vis stak linink mokymo program dalis. Todl kai kuriose alyse yra manoma, kad nebtina kvalifikacij sistemoje turti atskir medie nos staklininko profesij. Daugumoje Europos ali kvalifikuoto MS darbininko kvalifikacija gyjama pameist rysts bdu. Taiau pameistrysts siste mos vairiose Europos alyse yra labai skirtingos. Ypa dideli skirtumai yra tarp mokymosi darbo ir ne darbo vietoje. Mokymas ne darbo vietoje yra gana popu liarus tose alyse, kur pameistrysts sis tema yra integruota vidurin isilavinim teikiani vietimo sistemos grand. ioms alims priskirtinos Vokietija, Austrija ir dau gelis buvusios Soviet Sjungos ali. Btent iuo atveju vietimo sistemoms da niausiai yra per brangu pirkti rang, ir mo kiniai mokyklose neturi galimybs imokti programuoti CNC renginius. Danai jie to negali padaryti ir gamybins praktikos me tu. ie sunkumai susidaro dl to, kad dau gelis medienos apdirbimo ir bald pramo ns gamykl iose alyse neturi moderni CNC rengini, todl studentams gali kilti sunkum iekant bendrovi, kuriose bt galima pasisemti darbo patirties dirbant su iomis technologijomis. Tad nacionalinms profesinio mokymo sistemoms bt ge

riausia panaudoti mokymosi darbo vietoje galimybes naujas technologijas turiniose monse. Vadovaujantis tokiu poiriu ben drovms reikt mokti u toki galimyb, taiau tai gali atsieiti pigiau ir bti efekty viau, nei valstybei tiesiogiai investuoti ati tinkamas technologijas. Lietuvoje yra keletas tarptautini medie nos apdirbimo ir bald pramons moni, turini naujausi rang. Valstybins vie timo staigos galt aptarti su jomis gali mybes mokyti studentus pagal suderintus modulius, ypa nauj technologij valdy mo ir palaikymo srityse. Jungtinje Karalystje pameistri moky mas organizuojamas tik darbo vietoje. mons yra skatinamos naudotis mokymo subsidijomis, skirtomis darbuotojams mo kyti Nacionalinio profesinio mokymo 2 ir 3 lygio kvalifikacijoms gyti. Mokymo rezul tatus vertina pramons akos ekspertai. Toks poiris turi nemaai pranaum. Pir ma, jis yra pigesnis nei tradicinis modelis, nes valstybei nereikia investuoti brangi rang. Antra, pameistrys gali mokytis dirb ti su moderniais gamybos renginiais ir tu ri galimyb imokti dirbti su naujausiomis technologijomis. Taiau toks poiris turi ir trkum. Pir miausia darbdavys yra labiausiai suinte resuotas apmokyti asmen dirbti ir gyti tuos gebjimus, kuri reikia dirbti btent toje monje. Tai gali slygoti tok moky m, kuris yra perdaug orientuotas vien mon ir kuris apriboja pameistri karje ros galimybes, kai jie baigia mokym. Tai taip pat gali pakenkti pameistrysts profe siniame mokyme sistemai, nes i realiai nustoja bti vietimo sistemos dalimi, pameistryst pasidaro sunku atskirti nuo kit darbdavio vykdom savo darbuotoj mokym. Kai kurie faktai rodo, kad Jungtinje Kara lystje pameistrysts sistemos populiaru mas yra sumajs. Pastaraisiais metais tapo ities daug sunkiau pritraukti jaunus mones mokytis pameistrysts bdu, ypa medienos pramons srityje.

1

Airijoje pameistrysts sistema apima ir mokymo klasje, ir darbo vietoje elemen tus. Taiau mokymo klasje komponentas nra vidurinio ugdymo vietimo sistemos dalis. Pameistrys laikomas darbo jgos at stovu ir jam yra mokama oficiali darbo u mokesio dalis, kurios dydis priklauso nuo pameistrysts mokymosi proceso etapo. Ne darbo vietoje mokymosi komponent organizuoja mokymo centrai ir treiojo ly gio kolegijos, o u mokym darbo vietoje yra atsakingas darbdavys. Mokymosi rezul tatus teisina Nacionalins profesinio moky motarnybosinspektoriai. Pameistrysts sistemoje pramonei tenka pagrindinis vaidmuo. Visi pameistriai tu ri bti finansuojami darbdavio, ir darbda vys vaidina labai svarb vaidmen nusta tydamas mokymo programos standartus. Darbdaviai parenka savo srities ekspertus dalyvauti mokymo programos periros komitetuose, kuriuose yra atstovaujama ir darbdavi organizacijoms. Malaizijos, kuri yra deimta pagal dyd bald eksportuotoja pasaulyje ir didiau sia Pietryi Azijoje, pramons atstovai 2003 m. pristat formali pameistrysts sistem, kuri savo struktra tam tikrais pa grindiniais aspektais primena Airijos mode l. Pagal i sistem abiturientai, baig pa grindinio ar vidurinio ugdymo programas (t. y. po 9 arba 11 met mokymosi bendro jo lavinimo mokykloje), yra rengiami gyti daugel gebjim. Nordami dalyvauti to kio mokymo sistemoje baigusieji turi bti finansuojami darbdavi, kurie yra uregist ruoti Malaizijos mogikj itekli pltros bendradarbiavimo (PSMB) organizacijoje. Pameistriai sudaro pameistrysts sutartis su savo rmjais tam tikram laikotarpiui. i sistema yra patraukli darbdaviams, nes mokymo katus padengia PSMB. Darbda viai turi mokti tik mnesin pragyvenimo paalp ir apdrausti pameistrius, o iuos katus vliau padengia PSMB i nacionali nio profesinio mokymo fondo. PSMB orga nizuoja mokym darbo vietoje per Medie nos pramons pltros centr, o darbdavys vykdo mokym darbo vietoje.

Pameistrysts trukm 16 mnesi. Per juos pameistrys() gyja dviej lygi kvalifika cijas. 1ajame lygmenyje pameistrys() gyja bald gamybininko(s) (furniture production operative) kvalifikacij ir gali surinkti baldus, dirbti su medienos stak lmis ir atlikti apdailos darbus. 2ajame lygmenyje pameistrys gyja pakankam gdi naudoti sudting kompiuterin rang ir naudoti mantri laminavimo tech nik, kontroliuoti inventori ir pakuoti. Bald pameistrysts mokymosi kursai Ai rijoje trunka ketverius metus. Taiau Airi joje manoma, kad kai kuri profesij pa meistrysts program trukm tarp j ir bald gamybos yra per ilga ir trumpesnis mokymosi laikas bt daug naudingesnis. Svarbu, kad bald pramon bt aprpin ta kvalifikuotais darbininkais. Kvalifikuotas darbininkas, skirtingai nuo gamybininko, turi turti gebjim pagaminti gatavus bal dus i gryno medio, t. y. jis turi sugebti pagaminti specialiai usakytus produktus maomis partijomis (niins rinkos) ar vie netinius produktus, pritaikytus atskiriems klientams, pavyzdiui, stal mons valdy bossusirinkimams. Kietosios medienos produktai yra transportuojami sunkiau negu medienos pus gaminiai ar nesurinkt bald plokios pakuots. Todl ie produktai nra tiek paeidiami kain konkurencijos dl pigi gamintoj kituose emynuose. Tuo metu, kai Amerikos ir Europos pramons patiria nuolatin konkurencin spaudim i Azijos gamintoj, pagal special usakym kvali fikuoto darbininko pagamintas produktas suteikia galimybes, kurias gali inaudoti pramon siekdama ilaikyti uimtum ir produkcij savo vietos rinkoje bei orientuo tis turtingas rinkas kitose alyse, kur ko kyb ir dizainas yra svarbesni nei kaina. Pameistrysts mokymosi sistema suteikia gebjim, kurie padeda sisteigti naujoms monms, ir daugelis t, kurie pabaigia pa meistrysts program medienos srityje, la biau renkasi savarankik darb nei ieko darbo pramons gamybos monse.

1

Dl ios prieasties Europos profesinio mo kymo institucijos, pavyzdiui, Airijoje, yra parengusios verslumo modul ir traukusios j pameistrysts programas. Taip pat kva lifikuotiems darbininkams, kurie yra baig pameistrysts program ir kurie nori kurti savo versl, yra silomi smulkaus verslo vadybos mokymai. Manoma, kad maa, profesionaliai dirbanti bendrov, gaminan ti auktos kokybs kietosios medienos pro duktus, yra viena i niini rink ir gali isi laikyti bei klestti gana auktas pajamas gaunaniose alyse. Taigi daugelyje ali su bald pramone su sijusi kvalifikuot darbinink gebjimai yra gyjami formalioje pameistrysts siste moje. Pameistrysts sistemos skiriasi savo struktra: kai kuriose alyse ji yra vidurinio ugdymo sistemos dalis, kitose alyse yra neatskiriama nuo kit darbdavio organizuo jam mokymo program, o dar kitose, pa vyzdiui, Airijoje ir Malaizijoje, i sistema remiasi sistemingais ir formaliais mokymo moduliais darbo ir ne darbo vietoje tiems, kurie yra baig mokymsi mokykloje. Pameistrysts sistema yra labai svarbi Eu ropos bald pramons ilikimui, nes kaip tik ji rengia darbuotojus, gebanius paga minti produkt, kuris yra maiau paeidia mas kain konkurencijos, nei produktas, pagamintas i medio ploki, kuris yra lengvai transportuojamas i anksto nesu rinktas.

nis efektyvumas yra labai geras, padidino medienos komponent paklaus gyvena mojo bsto srityje ir kaip aliavins me diagos daugelyje subalansuot ildymo sistem (pvz., medienos drols ir medie nos granuls). Be to, alioji darbotvark paskatino saugoti mikus ypa tropinius kietosios medienos mikus ir medienos ap dirbimo bei bald monms kyla vis did jantis spaudimas rodyti, kad jie medienos iteklius gauna i atsinaujinani mik. is spaudimas slygojo, pavyzdiui, IKEA bendrov reikalauti, kad j aliavins me diagos tiekjai grietai laikytsi medi kirtimo standart. Nerimas dl mik nualinimo taip pat nul m vis didjant kit mediag naudojim bald gamybos pramonje ypa stiklo ir plastiko. O tai savo ruotu privert pramo ns atstovus laikytis nauj taisykli, kurios reglamentuoja i mediag gamyb. Dl i pokyi daugelis nacionalini ir fe deralini profesinio rengimo institucij Eu ropoje ir Jungtinse Amerikos Valstijose dieg programas, kurias baigusieji gyja laipsn (degree), paliudijant j pasirengi m dirbti medienos pramonje. Visoje Europoje ir Jungtinse Amerikos Valstijose bei Australijoje buvo parengti auktos kokybs kursai bald gamybos srityje. Gerais pavyzdiais galt bti ve dija, Danija, kotija, Australija, Airija ir Jungtins Amerikos Valstijos, ypa iaurs Karolina netoli High Point bei Piet Karoli nos ir Misisips valstijos. Nors mokymo programos iose treiojo lyg mens kolegijose skirtingose alyse yra skir tingos, tokios programos buvo sudarytos i esms dl vienos ir tos paios prieas ties buvo suvokta, kad modernus medie nos apdirbimas ir bald sektorius reikalau ja kvalifikuot darbuotoj, kurie upildyt ni tarp kvalifikuot darbinink, o masi ns gamybos monse gamybinink bei projektuotoj ir rinkodaros specialist. Tam tikra prasme kaip tik tokia yra Vokie tijos meistr (Meister) rengimo sistema,

2.5. Bald profesionalo vaidmuoPaskutiniaisiais metais medienos apdirbimo ir bald pramon tapo daug sudtinges n. Vis didesn painiava iose pramons akose atspindi kelet pokyi, kurie yra tarpusavyje susij. Kai kurie i i poky i, pavyzdiui, medienos produkt rinkos globalizacija ir labai sudting produkt bei apdailos metod pltra, jau buvo pami nti. Be to, medienos apdirbimo ir bald pramon buvo stipriai veikiama Jungtini Amerikos Valstij ir Europos alij dar botvarki. Tai, kad mediena yra visikai at sinaujinantis gamtinis altinis, kurios termi

20

kuri baigusieji danai dirba bald gamy bos bendrovi gamybos vadybininkais. Taiau baigusieji mintas programas yra daugiau nei profesijos meistrai, nors pro fesijos pagrindai ir supratimas apie gamina m ibaigt produkt ar medienos pusga min yra ities svarbs. Ypa svarbu, kad toki program absolventai gyt tarptau tins tiekimo grandies ini ir gebjim. Informacini ir laivininkysts technologij imanymas suteikia nauj ir patikimesn pridtins verts altin Europos ir Ameri kos bendrovms nei tradicinis gamybos kat mainimo metodas. IKEA pats skmingiausias pasaulio bald gamintojas ir mamenininkas yra geriau sias pavyzdys, kaip efektyvus ir naujovi kas tarptautini tiekimo grandi valdy mas gali tapti medio apdirbimo ir bald bendrovi pagrindiniu pridtins verts altiniu. IKEA tiekimo grandyje btent var totojas suteikia bendrovei pridtins ver ts atlikdamas daugel brangi funkcij. IKEA tiekimo grandinje btent vartotojas pristato produkt galutin viet ir btent vartotojas surenka galutin produkt sa vo namuose. Btent vartotojas pateikia daugiausia rinkos informacijos, kuria pasi kliauja IKEA siekdama pritaikyti savo pro duktus klientams ir orientuotis specifines rinkas. Ities IKEA teigia, kad j gamybos procese btent vartotojas labiausiai suma ina gamybos katus sumaindamas ilai das, susijusias su preks gabenimu. Daug pigiau, pavyzdiui, perveti knyg lentyn nesurinkt nei visikai surinkt. IKEA pavyzdys rodo, k reikia atsivelg ti norint skmingai vadovauti Europos ar Amerikos medienos apdirbimo ar bald pramonei. Bendrovs turi nuolat diegti naujoves savo mediag tiekimo bei pro dukt gamybos, platinimo ir rinkodaros klausimais. Daniausiai mon sudaro abi pusiai naudingas sutartis su kitomis mo nmis, kurios joms gana pigiai teikia me dienos pusgaminius ir baigtus medienos gaminius. iuolaikin tarptautin bald ir medienos pusgamini grandin susideda i daugybs skirting moni visame pa

saulyje, kurios yra tarpusavyje priklauso mos ir susietos abipusiai naudingais san tykiais. Kiekviena bendrov specializuojasi toje srityje, kurioje ji turi palyginti neblog tarptautin pranaum. Dabartinje tarptautinje rinkoje kiekvie na bendrov uima tam tikr viet tiekimo grandyje ir rinkai pateikia tam tikr specia lizuot produkt. Kartu jos dalyvauja dau gelyje skirting tiekimo grandini ir teikia savo specializuotus produktus daugeliui skirting bendrovi. Pavyzdiui, Lenkijos bendrov Alve gali gaminti puies biuro baldus tarptautiniu mastu konkurencinga kaina, nes yra netoliese didiulio pu mi ko, o tai jai sumaina medienos transporta vimo katus. Kai kurios bendrovs, siekdamos gyti tarp tautin konkurencin pranaum, pritaiko kitas naujovikas rinkodaros strategijas. Pavyzdiui, vedijos bendrov internetu silo atskiras apmual apvilkimo paslau gas klientams, kurie nusipirko IKEA sof, bet nort pritaikyti kitokio stiliaus apmu alus. O Lenkijos minktj bald gamin toja CIMIR suvok, kad galt ymiai pa gerinti savo gamyb, jei jos gaminamas sofas apmualais apdengt kita bendrov, o ji orientuotsi tik pai sof gamyb. Taigi dvi kompanijos gijo konkurencin pra naum besispecializuodamos skirtinguo seproduktuose. iais pavyzdiais siekiama pabrti kai ku riuos klausimus, kuriuos reikia apgalvoti vadovaujant bald ar medienos pusgami ni gamybai. is sudtingas darbas susi js su auktesnio lygio isilavinimu, o ne kvalifikacija. Todl bald pramon daugu moje Europos valstybi, Australijoje, Kana doje ir daugelyje iaurs Amerikos valstij palaiko glaudius ryius bent su vienu uni versitetu, kuris teikia specializuotas bald pramons studij programas. MS skirt universitetinio lygmens progra m atsiradimas yra gana naujas reiki nys, ir daugelis iuo metu Europos bald bendrovi vadovaujaniuose postuose dir bani asmen neturjo galimybs gyti

21

universitetin isilavinim. Todl daugelis nacionalini u profesin rengim atsakin g institucij silo i dalies valstybs finan suojamas mokymo programas ios pramo ns akos vadybininkams ir vadovams. Nors ma bald moni JAV ir Europoje skaiius pastaraisiais metais dl didels ap imties sigijim ir moni susiliejim suma jo, maos ir vidutinio dydio mons vis dar dominuoja ioje pramons akoje. Dau gelis i moni vadov turi ger profesin parengim ir juos reikia parengti skmingai vadovauti savo monms rinkoje, kuri tapo gana sudtinga ir globali. Apibendrinant tikslinga paminti, kad pro fesionals ios kio akos universitetinio lygmens specialistai tampa esmine gebji m grandimi iuolaikinje medio apdirbi mo ir bald pramonje, ir tai reikia turti omenyje kuriant ateities gebjim strategi j, kuria siekiama pagerinti io sektoriaus rezultatus.

moni. Kai kurios mons orientuoja savo produktus klientus, kurie yra smoningi ekologiniu poiriu. Kitos bendrovs nau dojasi projektuotoj paslaugomis paren kant produktams spalvas, dizain ir kad ie dert tarpusavyje. Taip siekiama klien t privilioti pirkti daugiau produkt, o ne tik vien. Daugeliu atvej i dizaino stra tegija apima partnerysts umezgim skir tingose bendrovse, kurios sutinka gamin ti kietuosius ir minktuosius baldus tam tikra tema. Bald projektuotojai pasinaudojo kit tech nologini srii pltra ir pradjo projektuo ti ir gaminti gana neprastus bei naujovi kus produktus, kurie parduodami u didel kain. Pavyzdiu galt bti Airijos mink tj bald gamintojos Kaymed bendrov. Ji gamina iuinius tarptautinms rinkoms Airijoje, Jungtinje Karalystje ir Jungtin se Amerikos Valstijose. Taigi orientuojasi gana dideles pajamas gaunanias alis. Taiau Keymed isilaik ir suklestjo pro jektuodama lovas, kuri gamyba remiasi naujausiomis technologijomis. Neseniai pradti gaminti iuiniai i naujovikos il danios mediagos, i kurios igaunamas spa efektas, ir iuinyje skirtingose jo vie tose sukuriama skirtinga iluma, kuri ga lima kontroliuoti abiejose jo pusse. ie iuiniai parduodami Jungtinse Amerikos Valstijose daugiau nei po 2000 doleri u vienet. Taiau dizainas neturi sietis tik su praban giais produktais. IKEA pagrindinis tikslas gaminti naujoviko dizaino baldus u pri einam kain, ir tai daroma projektavimo procese naudojant skirtingas mediagas. IKEA bendrovei dirba daugiau nei 100 pro jektuotoj dauguma i j dirba laisvai samdom darb. Jie rengia ne tik naujo vikus projektus, bet taip pat nuolat ieko nauj mediag siekdami sumainti galuti nio produkto kain. Pavyzdiui, j PS Ellan supamieji valgomojo krslai yra pagaminti i nebrangi medio droli ir plastiko mi inio, i kurio gaminamos garso utvaros alia greitkeli, o viename j pagaminta me knyg lentyn projekte yra panaudo

2.6. Projektavimo funkcijos atsiradimas pagrindinis konkurencinis pranaumasMedienos apdirbimo ir bald pramons globalizacija bei sunkumai, kuriuos patyr Europos, Australijos ir Amerikos bendro vs konkuruodamos su importu i Azijos, bald gamybos sektoriuje pirmsias pozi cijas ikl projektavimo funkcij. iuo me tu gaminti norimo dizaino gamin, vadina si, geriausiai iskirti Europos, Amerikos ir Australijos produktus i Azijos importuot masins gamybos produkt ir gyti prieig prie turting, dideles pajamas gaunani Vakar Europos ir Amerikos rink. Neuniversitetini studij lygmens kolegi jos, besispecializuojanios bald projekta vime, per pastarj deimtmet atsirado beveik kiekvienoje Europos alyje. ios ko legijos pradjo labai glaudiai bendradar biauti su vietos pramone, o bald monse student praktika tapo beveik vis kolegi j mokymo programos dalimi. Projektavimas tapo neatsiejama strate gins rinkodaros dalimi daugeliui bald

22

ta mediaga i perdirbt popierini pieno pakeli. Visame pasaulyje pripastama, kad dizai nas suteikia baldams pagrindin konkuren cin pranaum. Dizaino ir rinkodaros g di gerinimas tapo viena i pagrindini strategij gyvendinant bald pramons potencial daugelyje ali. Malaizijos bald rmimo taryba (MFPC) vi sai neseniai pristat bald projektavimo paslaug program, kurioje pramons in inerijos, interjero dizaino ir bald studij program absolventams yra siloma trij mnesi stauot tarptautinse baldais prekiaujaniose monse. Jiems taip pat leidiama dirbti individualiai, jei jie to nori. Abiturientams visos stauots metu moka MFPC. i iniciatyva kilo siekiant diegti di zaino kultr Malaizijos bald pramonje ir parodyti, kaip naujovikas dizainas gali praplsti rink. Australijoje, Viktorijos provincijoje, Monas ho koledo treio kurso studentai turi su projektuoti tok gamin, kur bt galima transportuoti plokioje pakuotje ir kuris gali bti surenkamas namie paties pirkjo nesinaudojant jokiais rankiais. ie projek tai yra rodomi tarptautinse mugse ir dau gel j finansuoja IKEA. Dizainas yra neatsiejama iuolaikins rinko daros strategijos dalis. Jis Europos, Austra lijos ir JAV bendrovms suteikia galimyb orientuotis niines rinkas, suteikia galimy b sukurti pridtin vert produktui, kuris kainos poiriu bt nekonkurencingas. Kai kurios i niini rink, kur dizainas vai dina pagrindin vaidmen, apima iuos as pektus: Ekologiki baldai. Kadangi vis labiau suvo kiama, kad reikia saugoti aplink, o visa me pasaulyje sigalioja vis grietesni aplin kosaugos reikalavimai, bald gamintojai atsargiau renkasi mediagas gamybai. Pa vyzdiui, vis maiau gamybos procese nau dojamas polipropilenas, o apsirpinant me dienos aliava naudojamas atsinaujinantis mikas. Kiti tvars produktai, tokie kaip

pakartotinai panaudotas plastikas ir imes tas akmuo, yra vis daniau naudojami ga myboje, ir Vakar Europoje tai pristatoma kaip gamtos tausojimas. Daugiafunkcionalumas. Visoje Europoje

namai tampa vis maesni, tad erdv vis labiau vertinama. Tai atvr duris daugia funkciams baldams. Toki bald pavyz diais galt bti pakeliamos lovos su pa pildoma vieta po jomis daiktams sudti ir sulankstomos kds, kurios gali kabti ant sien. Nam biuro baldai. Siekiant patenkinti moni, dirbani namuose, taip pat t, kurie anksti ijo pensij ar buvo atleis ti dl pablogjusios ekonomins padties, poreikius vis populiaresni tampa nam biu ro baldai. Surinkimui parengti (ready-to-assemble, RTA) arba pasidaryk pats (do it yourself, DIY) baldai. RTA ir DIY baldai ir nam ap statymo produktai tapo labai populiars vi same pasaulyje, ypa Europoje ir iaurs Amerikoje. Trumpesns oficialios darbo va landos (pavyzdiui, Pranczijoje), didjan ti vyresniojo amiaus visuomens dalis bei ankstyvas ijimas pensij taps pagrindi ne io sektoriaus pltros prieastimi. Ivados: stiprios bald projektavimo kul tros pltra yra labai svarbi Europos, Aust ralijos ir Amerikos bald pramonms, jei jos nori ilikti ir klestti.

2.7. Apibendrinimas Tarptautin medienos apdirbimo ir bald pramon Europoje, Australijoje ir Jungti nse Amerikos Valstijose patiria nuolatin spaudim i Azijos gamintoj, kurie gali apdirbti ir pagaminti medienos produk tus patirdami daug maesnius katus. Pramon atsak iuos ikius pagerin dama produktyvum, orientuodamasi niines rinkas ir pagerindama kokyb, dizain bei produkt rinkodar. Daugelyje bendrovi gamybos proce sas susijs su medienos droli ploki

23

surinkimu ir suklijavimu, j padengimu dekoratyvia mediaga. is darbas nerei kalauja kvalifikuotam darbininkui reika ling gdi. Vis dlto yra labai svarbs gamybinink gebjimai dirbti su skaitmeninio progra minio valdymo staklmis, jas valdyti ir priirti, taikyti apdailos metodus, o ga minant minktuosius baldus atlikti siu vimo, sukirpimo ir modeliavimo darbus. Taiau darbo organizavimas yra toks pat svarbus kaip ir gamybinink gebjimai. Darbas grupse, kai grup pagamina ga tav produkt, kai kuriais atvejais pasi rod daug efektyvesnis ir labai sumai no usakymo atlikimo laik bei pagerino rengim eksploatavim. Taiau toks dar bo organizavimas reikalauja i gamybos darbuotoj turti gretutin specializacij (multi-skilling).

Kvalifikuotam darbininkui bding auk to lygio gebjim pltra yra labai svarbi Europos bald pramonei dl jos ilikimo. Tokie gebjimai yra btini siekiant paga minti auktos kokybs sudtingus bal dus i kietosios medienos. i produkt rinka yra maiau jautri kainai nei masi ns bald produkcijos rinka, kuri remiasi kompozicine mediena, ir ja gali skmin gai remtis Europos bendrovs. Kadangi pramon tampa vis sudtinges n, reikia kvalifikuot, universitet baigu si darbuotoj, kurie galt atlikti techni nes, prieiros ir vadovavimo funkcijas. Projektavimas ir rinkodara tapo dviem ramsiais, kuriais turi remtis bet kokia skminga pltros strategija ioje pramo ns srityje.

24

3. SEKTORIAUS STATISTINS CHarakteristikos

integruojasi ploki gamyb. Toks ver slo modelis skatina kapitalo koncentraci j ir maina logistikos katus. Lietuvoje spariai didja auktos pridti ns verts medienos produkt gamyba. Pagrindins MS pltros perspektyvos sieti

3.1. vadasiame skyriuje pateikiamas trumpas MS apibdinimas. Jis apima pagrindinius MS moni, uimtumo bei veiklos rodikli aspek tus. Analiz atlikta remiantis statistiniais, specialiai iai studijai parengtais duomeni mis, kuri pagrindu parengtos io skyriaus lentels ir paveikslai. Taip pat naudoti ant riniai duomenys, t. y. studijos, apvalgos ir kita prieinama informacija apie MS ir Lietu vos kio pltr.

nossu: optimaliu vietini medienos itekli pa naudojimu; moderniomis technologijomis; auktos pridtins verts medienos pro duktais; naujo verslo modelio pltra; klasterizacijos pltra; eksporto didinimu; bald logistikos sistemos pltra; standartizacija medienos pramonje; darbuotoj mokymu bei kvalifikacija. Remiantis prieinama informacija, galima iskirti iuos pagrindinius veiksnius, tur sianius takos MS pltrai ateityje: ekologik produkt paklausos didji mas; vartotoj poreiki sparti kaita; importo i ali, kuriose emesns me diag, energijos bei darbo jgos kainos, didjimas; tarptautins konkurencijos didjimas; darbuotoj pasilos (skaiiaus ir kvalifi kacijos atvilgiu) majimas.

3.2. Trumpai apie medienos sektoriPagal Lietuvos mik sektoriaus techno logij platformos vizijoje (pareng UAB Investicij ir finans analizs centras, 2006-11-30) pateikt informacij: Lietuvoje yra emas medienos panaudo jimo nuo bendro medienos prieaugio ly gis. Medienos pramons usienio prekybos balansas yra teigiamas ir nuolat augan tis. Didiausia patirtis sukaupta bald, pjautins medienos, ploki, sanitarinio popieriaus ir kartono gamyboje. Pastaro sios buvo nuolat modernizuojamos, o j produkcijos paklausa nemajo. Sukaup tas medini nam ir atskir j dali ga mybos dirbis. MS yra stipriausias ir greiiausiai besiple iantis klasteris Lietuvoje. Spariausiai auga BG. Bald gamintoj skaiius didja. BG skmingai bendrauja su mameniniais tinklais, greitai prisitai ko pagal atskir ali gyventoj paklau s. BG konkurencingumui didels takos turjo diegtas naujas verslo modelis, kai medienos ploki gamintoj produk cija yra baigtos formos statybins mediagos ar bald detals, o bald mons

3.3. monsmoni pasiskirstymas pagal subsek torius ir dyd. Kai buvo analizuojami sta tistiniai duomenys, MS buvo 2162 mons, i kuri 65 proc. specializuojasi MG srity je. Sektoriuje vyrauja smulkios ir maos (darbuotoj skaiius nevirija 49 moni) mons. Jos sudaro apie 90 proc. vis sek toriaus moni. MS sandara ir moni skai ius pateikti 3.1 lentelje.

2

3.1 lentel. MS sandara mons pagal darbuotoj skaii Veiklos pagal NACE iki 9 3 nuo 10 iki 49 310 nuo 50 iki 249 4 nuo 250 2 I viso:

Subsek torius Medienos ir medienos gamini (MG)

Medienos pjaustymas ir obliavimas, medienos mirkymas (20.1) Faneravimo dangos gamyba; klijuotos sluoksnins me dienos, daugiasluoksni ploki, smulkini, medienos plau ploki bei kit skyd ir ploki gamyba (20.2) Statybini dailidi ir stali dirbini gamyba (20.3) Medins taros gamyba (20.4) Kit medienos gamini gamyba, dirbini i kamtienos, iaud ir pynimo mediag gamyba (20.5)

748

14 21 3

10 12 3 3

33 1

3 1 0 0

33 380 118 138

Bald gamyba (BG) I viso:

Bald gamyba (36.1)

30 1117

23 828

1 190

21 27

745 2162

3.1 pav. MS moni skaiiaus kaita

moni skaiiaus kaita MS. Nuo 2003 iki 2007 m. moni MS iek tiek padaugjo dl BG subsektoriaus pltros (3.1 pav.). Abiejuose subsektoriuose per nagrinjam laikotarp padaugjo ma (nuo 10 iki 49 darbuotoj) ir vidutini (nuo 50 iki 249 dar buotoj) moni (3.2 pav.). BG subsekto riuje iek tiek iaugo smulki (iki 9 darbuo toj) ir dideli (250 ir daugiau darbuotoj) moni skaiius. Tuo tarpu MG subsekto riuje io dydio moni skaiius sumajo.

Apibendrinant galima teigti, kad abiejuose subsektoriuose vyksta moni didjimo procesas. BG subsektoriuje nauj moni steigimas intensyvesnis nei MG subsekto riuje. Geografinis moni paplitimas Lietu voje. Vilniaus ir Kauno apskritys isiskiria medienos ir bald gamintoj gausa. Kitose apskrityse MS moni pasiskirstymas svy ruoja nuo 3 iki 12 proc. (3.3 pav.).

2

3.2 pav. MS moni skaiiaus kaita pagal subsektorius ir mons dyd

3.3 pav. MS moni geografinis paplitimas pagal apskritis 2007 m.

3.4. Uimtumas sektoriujeDarbuotoj pasiskirstymas pagal sub sektorius.Remiantisstatistiniaisduomenimis, 2007 m. MS dirbo beveik 53 tkst. darbuotoj. Tai sudaro kiek daugiau nei 3 proc. vis uimtj Lietuvos kyje. MS darbuotoj skaiiumi yra gausiausia apdirbamosios gamybos aka (apie 21 proc. vis uimtj apdirbamojoje gamy boje). Vertinant darbuotoj skaii pagal subsektorius, didesn dalis tenka MG ga mintojams (apie 58 proc. vis MS darbuo

toj). Per penkerius metus (20032007) uimtj skaiius MS nuolat didjo, ypa tai bdinga BG subsektoriui (3.4 pav.). Pastebtina, kad per nagrinjam laiko tarp sumajo darbuotoj smulkiose, ta iau ymiai iaugo vidutinio dydio MG subsektoriaus monse, o BG subsekto riuje uimtj padaugjo visose monse (3.5 pav.).

2

3.4 pav. MS darbuotoj skaiiaus kaita

3.5 pav. MS darbuotoj skaiiaus kaita pagal subsektorius ir mons dyd

Darbuotoj pasila ir paklausa (be darbiai ir laisvos darbo vietos). Nuo 2003 iki 2006 m. registruot darbo biro je bedarbi skaiius sumajo. Kiek rykes n i tendencija BG subsektoriuje. Prelimi nariaisduomenimis,2007m.numatomas bedarbi skaiiaus augimas. Laisv darbo viet pasila iek tiek sumajo abiejuose subsektoriuose (3.6 pav.). Pastebtina, kad BG subsektoriuje laisv darbo viet pasila beveik du kartus dides

n nei MG subsektoriuje. Ta pati tendenci ja bdinga ir bedarbi skaiiaus atvilgiu. Preliminariais duomenimis, 2007 m. tam pos lygis (laisv darbo viet ir bedarbi skaiiaus santykis) MS nesiek 1 ir buvo kiek maesnis u analogik rodikl alies mastu (atitinkamai 0,7 ir 0,9). Tai rodo, jog darbuotoj pasila kiekybine prasme virijo paklaus. I 3.7 paveikslo matyti, kad tampos lygis BG yra didesnis nei MG subsektoriuje.

Duomen altinis specialiai studijai parengti Lietuvos darbo biros duomenys.2

2

3.6 pav. Bedarbi skaiius ir laisv darbo viet pasila pagal subsektorius

3.7 pav. tampos lygis (laisv darbo viet ir bedarbi skaiiaus santykis) pagal subsektorius

Nagrinjant tampos lygio tendencijas pa gal subsektorius ir darbo viet grupes, i rykja tam tikros problemins sritys. Pa gal turimus duomenis, MG subsektoriaus kvalifikuot darbinink grupje tampos lygis, nuolat didjs nuo 2003 iki 2006 m., 2007 m. turt sumati iki alies lygio. ioje grupje labiausiai isiskiria darbo vieta staklininkai, kur paklausa du kartus didesn u pasil. BG subsektoriuje stak linink pasila atitinka paklaus, taiau stokojama baldi. Taip pat iame subsek toriuje trksta ininerijos specialist, ypa technolog ir konstruktori, bei pardavim ir rinkodaros specialist, tarp kuri labiau siai stokojama tiekj.

Leidimai (usienieiams) dirbti Lietu voje. Remiantis turimais duomenimis, lei dim usienieiams dirbti alies kyje skai ius nuolat auga. Nuo 2005 iki 2007 m. jis padidjo 3,5 karto. i tendencija bdin ga visoms kio akoms, tarp j ir medie nos sektoriui. Preliminariais duomenimis, 2007 m. leidimus dirbti MG subsektoriuje gavo 177 kit ali pilieiai, t. y. tris kar tus daugiau nei 2005 m. I j 79 proc. sudar kvalifikuoti darbininkai. Veikl gru pje kita, niekur nepriskirta gamyba, kuriaipriklauso ir BG4, iduot leidim dirbtiDuomen altinis specialiai studijai parengti Lietuvos darbo biros duomenys. 4 Duomenys apie leidimus usienieiams dirbti bald gamyboje atskirai nra pateikiami.3

2

Lietuvoje skaiius per nagrinjam laiko tarp iaugo kiek daugiau nei keturis kar tus. Tarp leidimus dirbti mintoje veikloje gavusi kitataui vyravo kvalifikuoti dar bininkai.

produktyvumas nuo 2003 iki 2007 m. au go abiejuose MS subsektoriuose. Ypa i tendencija ryki didelse (250 ir daugiau darbuotoj) MG monse. Duomenys, pa teikti 3.10 pavei ksle, rodo, jog 2007 m. nagrinjamas rodiklis MG didelse mon se beveik dvigubai virijo analogik BG subsektoriuje. Taip pat akivaizdu, kad MG subsektoriuje atotrkis tarp dideli ir smulki (iki 9 darbuotoj) moni pro duktyvumo atvilgiu yra ymiai didesnis nei BG subsektoriuje (atitinkamai 3,7 ir 1,9 karto). Remiantis pateikta informacija, galima daryti prielaid, jog moder nizacija spariausiai vyksta didelse MG monse.

3.5. Veiklos rodikliaiApyvarta. Oficialiais duomenimis, apyvar ta MS per paskutinius penkerius metus nuolat didjo (3.8 pav.). i tendencija b dinga abiem subsektoriams. Spartesnis apyvartos augimas bdingas BG subsekto riui. Nuo 2003 iki 2007 m. ji padidjo 2,5 karto (MG 1,8 karto). Produktyvumas (apyvarta/darbuo

toj sk.). I 3.9 paveikslo matyti, kad

3.8 pav. Apyvartos kaita MS (tkst. Lt)

3.9 pav. Produktyvumo (apyvarta/darbuotoj sk.) kaita MS (tkst. Lt)

30

3.10 pav. Produktyvumo kaita pagal subsektori ir mons dyd (tkst. Lt)

Atlyginimai. 3.11 paveiksle pateikti duo menys apie vidutinio mnesinio bruto dar bo umokesio kait MS subsektoriuose ir alies kyje. Nors atlyginimai per pasku tinius penkerius metus nuolat didjo MG ir BG subsektoriuose, taiau vis dar ilie ka emesni nei darbo umokestis alies mastu. Palyginus nagrinjam rodikl su kitomis Apdirbamosios gamybos akomis matyti, jog MS vidutinis mnesinis darbo umokestis yra vienas emiausi. Maes ni dydiai, preliminariais duomenimis, pri skirtinitiktekstils ir tekstils gaminibei odos ir odos gamini veikl grupms.

Dalis nuo bendrojo vidaus produkto (toliau BVP). Turimais duomenimis, MG subsektoriuje sukuriama pridtin ver t per penkerius metus padidjo 1,5 karto. Preliminariais duomenimis, 2007 m. ji su dar 1,56 proc. nuo BVP. Bald gamintoj sukuriama pridtin vert per nagrinjam laikotarp iaugo du kartus, o dalis nuo BVP 2007 m. sudar 1,49 proc. Nors pagal su kuriam pridtin vert MS yra tarp pir maujani apdirbamosios gamybos ak, taiau naumu (pridtin vert, tenkanti vienai faktikai dirbtai valandai) atsilieka nuo daugelio kit veikl. Pridtins ver

3.11 pav. Atlyginim (vidutinis mnesinis bruto) kaita pagal subsektorius (Lt)

31

ts augimo tempas MG per pastaruosius dvejus metus pradjo mati. Jei 2005 m. jis faktikai atitiko rodikl alies mastu ir sudar 7,97 proc., tai, preliminariais duo menimis, 2007 m. augimo tempas sult jo ir sudar 3,49 proc. Rodiklio reikm alies mastu siek 8,99, o apdirbamojoje gamyboje 6,13. Duomenys apie pridti ns verts augim atskirai BG subsektoriui nepateikiami. Eksportas ir importas. Nors importo apimtys MS didja kiek greiiau nei eks porto, usienio prekybos balansas ilieka teigiamas jau daugel met. i tendencija bdinga MG ir BG gamintojams. Pagal eks porto apimtis MS yra viena pirmaujani apdirbamosios gamybos ak. alies mas tu usienio prekybos balansas yra neigia mas ir nuo 2003 iki 2006 m. padidjo apie 1,8 karto. Apibendrinant galima teigti, jog MS yra pakankamai konkurencingas tarp tautiniumastu.

ginim ir dalies nuo BVP kait MG ir BG subsektoriuose praeityje ir prognozes at eityje pateikti 3.2 lentelje. Prognozms vertinti naudoti regresiniai ir autoregresi niai modeliai, bendros Lietuvos kio vysty mosi tendencijos bei istoriniai statistiniai duomenys. Pagal gautus rezultatus prog nozs yra gana optimistins: MG ir BG moni apyvarta ir toliau augs, taiau tik tina, kad augimo tempas sults. Viena i prieasi nepakankami darbo jgos itekliai. Todl gamybos pltrai reikt ie koti kit altini, pavyzdiui, didinti darbo naum, kuris iuo metu yra gana emas. Vidutinis mnesinis bruto darbo umokes tis irgi turt augti, o tai sudaryt patrauk lesnes slygas darbui MS monse. Toliau tsis moni didjimo procesas, ypa MG subsektoriuje. MS pltros tendencijos per artimiausius metus faktikai nekis. Deta ls istoriniai duomenys ir prognozi ver tinimai pagal subsektorius ir mons dyd pateikti1 priede.

3.6. Pltros tendencijosDuomenys apie moni bei darbuotoj skaiiaus, apyvartos, produktyvumo, atly3.2 lentel. MS kaita praeityje ir prognozs ateiiai MG 2003 m. moni skaiius Darbuotoj skaiius Apyvarta (tkst. lit) Produktyvumas (apyvarta/darbuo toj sk.) Vidutinis mnesi nis bruto darbo umokestis Dalis nuo BVP (%) 113 243 1222 52,9 2007 m. 14 2 230300 79,4 Pokytis (kartais) (0,9) (1,2) Prognoz 2012 m. 1430 3101 311041 100,3 Pokytis (kartais) (0,97) (1,1) 2003 m. 4 12 40 52,8 2007 m. 2 230 1342 72,6 BG Pokytis (kartais) (1,4) (1,8) Prognoz 2012 m. 1 2 220 79,9 Pokytis (kartais) (1,1) (1,2)

(1,79)

(1,35)

(2,5)

(1,3)

(1,5)

(1,3)

(1,4)

(1,1)

12

12

(1,78)

240

(2)

31

11

(1,7)

3

(2,2)

1,69

1,56

(0,92)

1,59

(1,2)

1,20

1,49

(1,2)

1,04

(0,7)

padidjimas; sumajimas

32

3.7. Apibendrinimas Lietuvoje yra maas medienos panaudo jimo nuo bendro medienos prieaugio ly gis. Medienos pramons usienio prekybos balansas yra teigiamas ir nuolat augan tis. Didiausia patirtis sukaupta bald, pjautins medienos, ploki, sanita rinio popieriaus ir kartono gamyboje. Pastarosios sritys buvo nuolat moderni zuojamos, o j produkcijos paklausa ne majo. Sukauptas dirbis ir medini na m bei atskir j dali gamyboje. MS yra stipriausias ir greiiausiai besiple iantis klasteris Lietuvoje. Spariausiai auga BG. Bald gamintoj skaiius didja. BG skmingai bendrauja su mameniniais tinklais, greitai prisitai ko pagal atskir ali gyventoj paklau s. BG konkurencingumui didels takos turjo diegtas naujas verslo modelis, kai medienos ploki gamintoj produk cija yra baigtos formos statybins me diagos ar bald detals, o bald mons integruojasi ploki gamyb. Toks ver slo modelis skatina kapitalo koncentraci j ir maina logistikos katus. Lietuvoje spariai pltojasi auktos prid tins verts medienos produkt gamyba. Pagrindins MS pltros perspektyvos sietinos su optimaliu vietini medienos itekli panaudojimu; moderniomis tech nologijomis; auktos pridtins verts medienos produktais; naujo verslo mode lio pltra; klasterizacijos pltra; eksporto didinimu; bald logistikos sistemos plt ra; standartizacija medienos pramonje; darbuotoj mokymu ir kvalifikacija. Pagrindiniai veiksniai, kurie turs takos MS raidai ateityje, yra ekologik produk t paklausos didjimas; vartotoj porei ki sparti kaita; importo i ali, kuriose emesns mediag, energijos ir darbo jgos kainos, didjimas; tarptautins konkurencijos didjimas; darbuotoj pa silos (skaiiaus ir kvalifikacijos atvil giu) majimas.

Kai buvo atliekama statistini duomen analiz, medienos sektoriuje buvo 2162 mons, i kuri 65 proc. specializavosi MG srityje. Sektoriuje vyrauja smulkios ir maos (darbuotoj skaiius nevirija 49 moni) mons. MG ir BG subsektoriuose vyksta moni didjimo procesas. BG subsektoriuje nau j moni steigimas intensyvesnis nei MG subsektoriuje. Didiausia medienos ir bald gamintoj koncentracija Vilniaus ir Kauno apskri tyse. MS dirba beveik 53 tkst. darbuoto j, i kuri didesn dalis MG mon se (apie 58 proc. vis medienos sekto riaus darbuotoj). Per penkerius metus (20032007) uimtj skaiius medie nos sektoriuje nuolat didjo, ypa tai bdinga BG subsektoriui. MS darbuotoj skaiiumi yra gausiausia Apdirbamosios gamybos aka. MS nuo 2003 iki 2006 m. registruot dar bo biroje bedarbi skaiius sumajo. 2007 m. buvo numatytas bedarbi skai iaus augimas. Laisv darbo viet pasi la iek tiek sumajo abiejuose subsek toriuose. BG subsektoriuje laisv darbo viet pasila beveik du kartus didesn nei MG subsektoriuje. Ta pati tendenci ja bdinga ir bedarbi skaiiaus atvil giu. Nors darbuotoj pasila kiekybine prasme virija paklaus MS, taiau kai kurios darbo viet grups yra problemi kos. Pavyzdiui, kvalifikuot darbinink grupje didiausia yra staklinink bei baldi paklausa. Taip pat stokojama ininerijos specialist, ypa technolog ir konstruktori, bei pardavim ir rinko daros specialist, tarp kuri labiausiai trksta tiekj. 2007 m. leidimus dirbti MG subsekto riuje gavo 177 kit ali pilieiai, t. y. tris kartus daugiau nei 2005 m. Veikl grupje kita, niekur nepriskirta gamyba, kuriai priklauso ir BG5, iduot leidimDuomen apie leidimus usienieiams dirbti bald gamyboje atskirai nepateikta.5

33

dirbti Lietuvoje skaiius per nagrinjam laikotarp iaugo kiek daugiau nei ketu ris kartus. Tarp leidimus dirbti mintose veiklose gavusi kitataui vyravo kvali fikuoti darbininkai. Per paskutinius penkerius metus apyvar ta MS nuolat didjo. Spartesnis apyvar tos augimas bdingas BG subsektoriui. Produktyvumas (apyvarta/darbuotoj sk.) nuo 2003 iki 2007 m. augo abiejuose MS subsektoriuose. Modernizacija spariau siai vyksta MG didelse monse. Nors vidutinis mnesinis bruto darbo umokestis per paskutinius penkerius metus nuolat didjo MG ir BG subsek toriuose, taiau vis dar ilieka vienas emiausi tarp apdirbamosios gamybos ak. MG subsektoriuje sukuriama pridtin vert per penkerius metus padidjo 1,5 karto, o BG 2 kartus. Nors pagal su kuriam pridtin vert MS yra tarp pir maujani apdirbamosios gamybos ak, taiau naumo (pridtin vert, tenkanti

vienai faktikai dirbtai valandai) atvilgiu atsilieka nuo daugelio kit veikl. Prid tins verts augimo tempas MG subsek toriuje per pastaruosius dvejus metus pradjo mati. Apie pridtins verts augim duomenys atskirai BG subsekto riui nra pateikiami. Usienio prekybos balansas MS ilieka teigiamas jau daug met. MS importo apimtys didja kiek greiiau nei ekspor to. MS yra pakankamai konkurencingas tarptautiniumastu. MG ir BG moni apyvarta ir toliau augs, taiau tiktina, kad augimo tempas su lts. Viena i prieasi nepakanka mi darbo jgos itekliai. Todl gamybos pltrai reikt iekoti kit altini, pa vyzdiui, didinti darbo naum, kuris iuo metu yra gana emas. Vidutinis m nesinis bruto darbo umokestis irgi tur t augti, o tai sudaryt patrauklesnes slygas darbui MS monse. Toliau tsis moni didjimo procesas, ypa MG sub sektoriuje.

34

4. sektoriaus CHarakteristikos APKLAUSOS DUOMENIMIS

Interviu vyko su MS pirmaujani mo ni respondentais. I viso interviu daly vavo 15 MS moni (MG 6 ir BG 9 mons). Personalo paiekos ir atrankos moni ap klausa vykdyta elektroniniu bdu ir skam binant telefonu. Apklausoje dalyvavo 21 mon. Apklausa buvo siekiama medienos sektoriuje nustatyti darbo vietas, kurioms per paskutinius eis mnesius buvo sun kiausia rasti darbuotoj. 13 respondent teig toki atvej neturj.

4.1. vadasiame skyriuje pateikiamas MS apibdina mas remiantis apklausos duomenimis. Jis apima MS moni veiklos tendencij ir dar buotoj paklausos analiz.

4.1 lentel. Respondent atsakym gros lygio pasiskirstymas pagal subsektorius ir mons dyd MG Darbuotoj skaiius Iki Nuo 10 iki 49 Nuo 50 iki 249 250 ir daugiau moni sk., kurioms isistas klausimynas 120 30 10 Gros lygis, % 9% 21% 39% 60% BG moni sk., kurioms isistas klausimynas 0 240 1 21 Gros lygis, % 7% 15% 53% 70%

Apklausos patu imtis sudaryta remian tis Juridini asmen registro duomenimis bei atsivelgiant vyraujani ekonomi ns veiklos r (pagal Statistin Europos Bendrijos ekonomins veiklos ri klasi fikatori NACE) ir mons dyd. I viso at rinkta 1017 moni, i kuri 595 MG, o 422 BG gamintojai. Visi apklausos patu dalyviai buvo paprayti grinti upildytas anketas per kelias savaites. Isiuntus klausimynus, po kurio laiko res pondentams buvo skambinama telefonu primenant klausimyno grinimo termi nus. Taip pavyko utikrinti pakankam at sakym gros lyg (MG 22 proc., BG 23 proc.). Utikrinant pakankam atsaky m gros lyg, buvo remtasi prielaida, jog sektoriaus pltrai didiausi tak turi vidutini ir dideli moni rezultatai. Duo menys apie gros lygio pasiskirstym pagal subsektorius ir moni dyd pateikti 4.1 lentelje.

4.2. Veiklos rodikliaimoni charakteristikos. Sociologins apklausos duomenimis, abiejuose subsek toriuose vyrauja nepriklausomos mons. BG subsektoriuje penktadalis moni pasi rinko atsakym kokios nors moni grups narys, o MG subsektoriuje atsakym pa sirinko tik 4 proc. respondent. Lietuvos kapitalo mons sudaro daugum tiek MG, tiek ir BG subsektoriuose (atitinkamai 89 ir 86 proc.). Usienio kapitalo moni da lis kapitalo kilms struktroje didesn BG subsektoriuje ir siekia apie 11 proc. Dauguma MG ir BG moni savo veikl pradjo 19911995 m. laikotarpiu, kiek maiau 19962000 m. Respondent at sakymai byloja, kad MG subsektoriuje ne buvo n vienos mons, steigtos 2006 m. ir vliau (4.1 pav.). Gauti rezultatai patvir tina tendencij, kad BG subsektoriuje nau j moni steigimas intensyvesnis nei MG subsektoriuje.

3

4.1 pav. moni veiklos pradia pagal respondent atsakymus

Gamini/paslaug rinkos kaita. Remiantis respondent vertinimais, gamini/ paslaug rinka 2006 ir 2007 m. padidjo. Dauguma atsakiusij abiejuose subsekto riuose prognozuoja, jog tokia pati tenden cija iliks ir 2008 m., t. y. gamini/paslau g rinka padids. Nauj gamini/paslaug diegimas.Per pastaruosius dvejus metus naujus gami nius/paslaugas dieg 64 proc. MG ir beveik 89 proc. BG respondent. Dauguma MG ir BG gamintoj (atitinkamai 74 ir 90 proc.) planuoja nauj gamini/paslaug diegim ir ateityje (per kitus dvejus metus). Konkurencija. Vertinant konkurencij

ir2008m. Gauti rezultatai sutampa su ten dencijomis pagal statistinius duomenis. Vietini aliav naudojimas. Pagal ap klausos rezultatus, vietines aliavas gamy boje naudoja beveik visi apklausos daly viai, taiau apimtys skiriasi. Pavyzdiui, 74 proc. MG respondent nurod, jog vietins aliavos sudaro 81100 proc. vis gamybo je naudojam aliav, o BG subsektoriuje dauguma respondent nurod, kad vietins aliavos sudaro iki 60 proc. vis aliav. Pardavim apimtys. Respondentai buvo paprayti vertinti pardavim apimtis pro centais per paskutinius dvylika mnesi. Atsakym pasiskirstymas pagal subsek torius pateiktas 4.2 lentelje. MG subsek toriuje daugiausia produkcijos parduota kitiems ir statybos monms, o BG sub sektoriuje kitiems, bald mameninin kams ir individualiems pirkjams. Veiksniai, svarbiausi moni skmin gai pltrai. Pagal respondent atsakymus svarbiausiais veiksniais MS moni pltrai buvo pripainti: aliav pasila ir kainos, kokyb bei gamini/paslaug paklausa. Didels takos turs ir darbuotoj kvalifi kacija, produktyvumas bei klient reika lavimai, kiek maesn technologijos ir pajgumai. Naryst asocijuotose struktro se, daugelio nuomone, nra svarbus veiks nys moni pltrai. Verslo trukdiai. Didiausiais trukdiais verslui MS respondentai vardijo mokesi

vietinje rinkoje respondent atsakymai isiskyr: MG moni dauguma pasirinko atsakym vidutin, o BG respondentai daniau rinkosi atsakym didel. Tarp tautins konkurencijos vertinimai sutapo abiejuose subsektoriuose dauguma res pondent pasirinko atsakym didel. Eksportas. Respondentai buvo paprayti apytiksliai nurodyti, koki dal sudaro ga mini/paslaug eksportas per metus. Gau tais duomenimis, gamini neeksportuoja madaug ketvirtadalis vis atsakiusij. 81100 proc. produkcijos eksportuoja 28 proc. MG ir 35 proc. BG respondent. Apyvartos kaita. Apyvartos kaitos ver tinimai faktikai sutampa su gamini/ paslaug rinkos kaitos vertinimais, t. y. daugumos respondent teigimu apyvarta 20062007 m. padidjo. Augimo laukiama

3

4.2 lentel. Respondent atsakym apie pardavim apimtis pasiskirstymas MG Pardavim apimtys (vidurkis, %) Fasavimo ir pakavimo monms Statybos monms Chemijos pramons monms Nam kio reikmen didmenininkams Bald mamenininkams Individualiems pirkjams Kitiems 11 1 1 1 34 BG Pardavim apimtys (vidurkis, %) 0 2 0 2 24 2

sistem bei darbuotoj stok ir darbuotoj kompetencijos stok. Technologins naujovs, kurios turs takos moni pltrai per kitus dvejus metus. Tiek MG, tiek ir BG subsektori res pondentai daniausiai moni pltr siejo su modernia technologine ranga ir gamy bos proceso automatizavimu. Remiantis apklausos dalyvi atsakymais, daugumo je MG ir BG moni automatizacijos lygis

nevirija 20 proc. gamybos proceso. Pagal gautus rezultatus, MG subsektoriuje yra daugiau moni, kuriose automatizacijos lygis didesnis nei 60 proc. (atitinkamai 14 proc. MG ir 9 proc. BG respondent). Informacini technologij (toliau IT) naudojimas.Duomenysapiedabarnaudojamas ir planuojamas naudoti informa cines technologijas pateikti 4.2 paveiksle.

MG subsektorius

BG subsektorius

4.2 pav. Naudojam ir planuojam naudoti IT populiarumas pagal respondent atsakymus MS subsektoriuose

3

Dauguma moni abiejuose subsektoriuo se naudoja elektronins bankininkysts ir buhalterins apskaitos sistemas. BG sub sektorius, be to, pasiymi projektavimo sis tem, toki kaip Autocadirpan.,beikompiuterins gamybos planavimo ir valdymo sistemos populiarumu. Pagal planuojamas naudoti IT, MG subsektoriuje suintensyvs kompiuterins gamybos valdymo ir plana vimo sistemos bei elektronins prekybos naudojimas. Panaios tendencijos bdin gos ir BG subsektoriui. Modernij technologij naudojimas. Modernisias technologijas naudoja be veik 53 proc. MG ir 66 proc. BG respon dent, planuoja naudoti 74 proc. MG ir 75 proc. BG atsakiusij. Remiantis iais rezultatais, galima teigti, kad modernij

technologij diegimas ateityje pasparts abiejuose subsektoriuose. Tarp labiausiai naudojam MG subsektoriuje yra efekty vios atliek panaudojimo technologijos, BG subsektoriuje moderni technologin ranga. Tarp planuojam naudoti technolo gij abiejuose subsektoriuose populiariau sios technologinio proceso automatizavi mo technologijos ir moderni technologin ranga. Duomenys apie dabar naudojamas ir planuojamas naudoti modernias techno logijas pateikti 4.3 paveiksle. Vertinimai dl naujovi ir moderni technologij die gimo takos moni pajgumams, darbuo toj skaiiui, produktyvumui, pardavim apimtims, savikainai bei kokybei sutampa abiejuose subsektoriuose: sumas dar buotoj skaiius ir savikaina, visose kitose mintose srityse numatomas augimas.

MG subsektorius

BG subsektorius

4.3 pav. Naudojam ir planuojam naudoti moderni technologij populiarumas pagal respondent atsakymus MS subsektoriuose

3

4.3. DarbuotojaiDarbuotojai. Remiantis specialiai studijai parengtais statistiniais duomenimis, MS dirba apie 53 tkst. darbuotoj. Apklausos duomenys atitinka skaii. moni, dir bani sutrumpint darbo dien, dalis nuo vis MS uimtj siekia 6 proc., moter 40proc.

apie pardavim bei rinkodaros specialis tus. Detalus darbuotoj pasiskirstymas pa gal darbo viet grupes pavaizduotas 4.4 paveiksle.

MG Vadovai Administravimo specialistai Ininerijos specialistai Pardavim ir rinkodaros specialistai Kompiuterijos specialistai Kvalifikuoti darbininkai Nekvalifikuoti darbininkai Kiti darbuotojai 4,2% 4,7% 2,0% 1,8% 0,3% 37,0% 40,5% 9,6%

BG 5,0% 5,8% 4,5% 3,6% 0,2% 51,2% 24,3% 5,5%

4.4 pav. Darbuotoj pasiskirstymas pagal darbo viet grupes

Darbuotoj pasiskirstymas pagal dar bo viet grupes. Sociologins apklausos duomenimis, abiejuose subsektoriuose gausiausios yra kvalifikuot ir nekvalifikuo t darbinink grups. Kompiuterijos spe cialist dalis darbuotoj struktroje nesie kia 1 proc. vis sektoriaus uimtj. Tai irgi bdinga abiem subsektoriams. MG sub sektoriaus darbuotoj struktroje didiau si dal sudaro nekvalifikuoti darbininkai, o BG kvalifikuoti darbininkai. Ininerijos specialist dalis BG subsektoriaus darbuo toj struktroje kelis kartus didesn nei MG subsektoriuje. Tas pats pasakytina ir

Darbuotoj pasiskirstymas pagal am i. Kaip matyti i 4.5 paveikslo, darbuoto j struktra pagal ami abiejuose subsek toriuose yra panai: vyrauja 3050 met mons; 60 met ir vyresni sudaro apie 3 proc. vis uimtj. Darbuotoj gebjimai. Apklausos daly viai buvo paprayti paymti gebjimus, kuri labiausiai stokoja j darbuotojai (a