Matematikos ir informatikos institutas

Matematikos ir informatikos

institutas

MateMatikos ir inforMatikos institutasVilnius

UDK 061.6:51(474.5) Ma-615

sudarytojai:Mifodijus sapagovas Dal Daugaraviien Gintautas Dzemydastasys rutkauskasaidas andaris

ISBN9986-680-34-4 Matematikosirinformatikosinstitutas,2006

!

TUrINyS

MateMatikos ir inforMatikos VienoV . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7

MateMatikos ir inforMatikos instituto penkiasDeiMties Met istorijos bruoai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 12

MateMatikos ir inforMatikos instituto sVarbiausi Vyki chronoloGija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 40

MateMatikos ir inforMatikos instituto paDaliniai . . . . . . . . . 8

tikimybi teorijos skyrius . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 8Matematins statistikos skyrius . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 62taikomosios statistikos skyrius . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 66Diferencialini lygi skyrius . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 70skaiiavimo metod skyrius . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 74Matematins logikos skyrius . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 78atpainimo proces skyrius . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 82optimizavimo skyrius . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 91sistem analizs skyrius . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 9Duomen analizs skyrius . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 98

Operacij tyrimo sektorius . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 102informatikos metodologijos skyrius . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 104

Kompiuterins lingvistikos grup . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 111program sistem ininerijos skyrius . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 114kompiuteri tinkl laboratorija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 119informacijos ir leidybos skyrius . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 124

Kompiuterins leidybos grup . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 125Biblioteka . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 128

Mokslins informacijos grup . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 130buhalterija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 131kio tarnyba . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 132

6

skaiiaViMo centras . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 134

Skaiiavimo centras visikai naujo tipo struktrinis padalinys mokslo institute . . . .134Skaiiavimo centro technin baz . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 136Skaiiavimo centro struktra ir jos kaita . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 139

statistin inforMacija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 149

lietuvos mokslo premijos laureatai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 149pagrindiniai mokslo tyrim taikymo darbai, projektai, usakymai . . . . . . . . . . . 172Monografijos, vadovliai, konferencij darbai, kiti leidiniai . . . . . . . . . . . . . . . . 188habilitaciniai darbai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 206instituto doktorantra (aspirantra) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 212konferencijos, seminarai, pasitarimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 22

Mii inforMacini technoloGij Verslo inkubatorius . . . . 233

i bitas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 233uab baltic aMaDeus . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 23bendra lietuvos ir olandijos mon uab VteX . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 237b uab teV . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 238V Visori informacini technologij parkas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 239

Mii ir VietiMas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 241

instituto Direktoriai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 23

akaDeMikas Vytautas statuleViius . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 28

iupsnelis instituto istorijos fotoGraf akiMis . . . . . . . . . . . 269

paVarDi roDykl . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 274

7

Matematikos ir informatikos institutas vienas didiausi lietuvos valstybini mokslo centr . tolesnis jo puoseljimas ir pltra reikalauja kartais subtili ir lanksi, o kartais ir tvirt sprendim . kita vertus tai senas tradicijas turintis institutas .

Matematikos ir informatikos instituto krimo data laikytina 196 m . spalio 1-oji . tada reorganizuojant fizikos-technikos institut buvo kurti trys institutai . Vienas i j fizikos ir matematikos institutas (fMi) . tada fMi turjo 24 darbuotojus ir dar 10 laisv etat . institut sudar trys padaliniai, kurie laikui bgant iaugo savarankikus institutus: Matematikos sektorius (vad . jonas kubilius), iaugs dabartin Matematikos ir informatikos institut, teorins fizikos sektorius (vad . adolfas jucys), iaugs teorins fizikos ir astronomijos institut, ir puslaidininki laboratorija (vad . povilas brazdinas), iaugusi du institutus puslaidininki fizikos institut bei fizikos institut . 1967 m . sausio 1 d . nuo fMi atsiskyr puslaidininki fizikos institutas . fizikos ir matematikos instituto direktoriumi tampa Vytautas statuleviius . 1977 m . sausio 1 d . fMi suskilo du: Matematikos ir kibernetikos institut bei fizikos institut . 1990 m . liepos mn . 9 d . pirmasis pervadintas Matema-tikos ir informatikos institutu . tada jame buvo 424 darbuotojai; ir dabar tai vienas didiausi institut lietuvoje kartu su doktorantais yra 246 darbuotojai .

atkrus nepriklausom lietuv, atsirado didelis poreikis kurtis lietuvikoms verslo monms . institutas buvo io proceso katalizatorius . Dabar daugelyje informacini technologij firm dirba buv instituto mokslininkai, ne vienai j ir vadovauja . btent su iomis firmomis palaikomi glaudiausi instituto ryiai, nes tokiose staigose ypa suprantama mokslo

MateMatikos ir inforMatikos VienoV

8

vert ir nauda . tik pasitelkus mokslo inias galima kurti naujas technologijas ir skmingai konkuruoti .

Dabar Matematikos ir informatikos institutas yra valstybs mokslo institutas, kurio misija yra vykdyti lietuvos kiui ir tarptautiniam ben-dradarbiavimui svarbius ilgalaikius tarptautinio lygio mokslinius tyrimus . pagrindin instituto veikla yra moksliniai tyrimai ir eksperimentin pltra . taiau ne maiau svarbus udavinys yra kartu su auktosiomis mokyklomis rengti mokslininkus, padti joms rengti specialistus bei teikti informatikos ir matematikos mokslin bei metodin param vietimo staigoms .

instituto mokslin veikla pagal mokslin tematik sukoncentruota 13-oje mokslini padalini . juose dirba 140 darbuotoj, i j: 37 ha-bilituoti daktarai ar tenkinantys habilitacijai keliamus reikalavimus (31 profesorius) ir 47 daktarai (17 dr ., docent) . Doktorantros studijoms organizuoti institute steigtos Matematikos ir informatikos katedros . iuo metu doktorantroje studijuoja 43 doktorantai .

Moksliniai tyrimai vykdomi trimis pagrindinmis kryptimis:1 . tikimybi teorijos ir matematins statistikos, finans ir draudos

matematikos, diferencialini lygi ir j skaitini sprendimo metod bei matematins logikos ir algoritm teorijos problem tyrimai (fiziniai moks-lai, Matematika) .

2 . atpainimo proces, duomen analizs, daugiaekstremali optimi-zavimo udavini bei multimedijos technologij ir interaktyvij sistem tyrimai (fiziniai mokslai, informatika; technologijos mokslai, informatikos ininerija) .

3 . informatikos teorini ir metodini pagrind, mokyklins informa-tikos problem, kompiuterizuot sistem ir kompiuteri tinkl ininerijos metod tyrimai bei taikymai naujoms informacinms technologijoms kurti (fiziniai mokslai, informatika; technologijos mokslai, informatikos ininerija; socialiniai mokslai, edukologija) .

atidiau velgiant matyti ities didingas instituto kompetencij spektras matematikoje ir informatikoje: tikimybi teorijos ribins teoremos; asimp-totiniai skleidiniai; netiesini statistik tyrimai; priklausomi atsitiktiniai dydiai ir laukai; duomen analiz ir jos taikymai (medicinoje, biologijoje, ekonomikoje, administravime ir technikoje); klasifikavimas; klasterin analiz; regresijos; laiko eiluts; diferencialiniai udaviniai su nelokaliosio-mis slygomis; netiesini elipsini lygi skaitiniai sprendimo metodai;

9

netiesini proces matematiniai modeliai; sistem analiz; daugiamai duomen vizualizavimas; daugiakriterinio sprendim primimo strategijos; neuroniniai tinklai; lygiagretieji skaiiavimai; program, informacini bei teiss sistem ininerija; duomen bazi case ir iniomis grindiamos sistemos; ontologij ininerija; geografins informacijos sistemos; globa-lusis, euristinis bei diskretusis optimizavimas; stochastin analiz ir jos taikymai; tolimosios priklausomybs laiko eilui ekonometriniai modeliai ir statistins ivados; rodym teorija; modalin, dinamin, laiko bei raci-onali agent logikos; sekvenciniai bei lenteliniai skaiiavimai; algoritm sudtingumo teorija; kompiuteri tinkl litnet bei Geant pltot ir eksploatavimas; plaiajuosi tinkl projektavimas; optinio ryio diegimas; kompiuteri tinkl apsauga; termin duomen bazs; lingvistini tyrim kompiuterizavimas; programins rangos lokalizavimas; informatikos ir programavimo mokymas; elektroninis mokymas ir standartai; informati-kos terminija; vaizd atpainimas; kompiuterin intelektika; aptarnavimo teorija; elipsini lygi bei j sistem kratiniai udaviniai; navj ir stokso lygtys; matematin hidrodinamika; atsitiktini proces atpainimas; mul-timedija; signal apdorojimas; nekos atpainimas . toks ilgas ivardijimas neatsitiktinis . tiesiog bandyta parodyti instituto mokslinink galimybes, neapeinant n vieno padalinio . puiku, kad visa tai imanantys specialistai sukaupti vienoje vietoje, viename institute .

trys instituto direktoriai Vytautas statuleviius, Gintautas Dzemyda ir Mifodijus sapagovas parodoje Mokslas 2002

10

institutas aktyviai organizuoja doktorantros studijas . jam suteikta teis rengti trij mokslo krypi mokslininkus: matematika ir informatikos ininerija kartu su Vilniaus Gedimino technikos universitetu, taip pat informatika kartu su Vytauto Didiojo universitetu .

Mokslo organizacin veikla yra neatskiriama instituto veiklos dalis . kartu su partneriais 2000 2006 m . surengta 14 tarptautini rengini konferencij ir seminar, dalyvauta trijose parodose . Viena i j pasaulin paroda eXpo 2000 . institute reguliariai rengiami 7 moksliniai seminarai, kuriuose dalyvauja ir specialistai i kit mokslo ir studij institucij, tarp j i usienio . instituto darbuotojai yra daugelio tarptautini urnal redkole-gij nariai, recenzentai, ekspertai, tarptautini konkurs darb vertintojai, dalyvauja pasaulini ir europos mokslo organizacij veikloje .

instituto senatas (2003 m .); pirmoje eilje (i kairs): s . rutkauskas, b . Grigelionis, h . pragarauskas, V . statuleviius, M . sapagovas, n . kligien, j . Mockus; antroje eilje: . raudys, G . Dzemyda, k . pileckas r . rudzkis, r . pliukeviius, G . Grigas, Z . k . jukeviius, k . kazlauskas; treioje eilje: V . altenis, a . l . lipeika, s . Maskelinas, a . plikusas, k . kubilius, V . erniauskas

11

puikus mokslo ini diegimo lietuvoje pavyzdys instituto parengtas kaimikj vietovi informacini technologij plaiajuosio tinklo (rain) projektas struktriniams fondams . ia instituto mokslininkai parod, kad puikiai suvokia lietuvos poreikius ir yra pasireng sprsti aktualias praktines problemas . nemaiau svarbs ir kiti institute parengti struktrini fond projektai, kurie leis kelti darbuotoj kompetencij ir gerai juos aprpinti modernia kompiuterine technika bei programine ranga .

Didiuojams, kad institute leidiami mokslo visuomens pripainti periodiniai leidiniai: Informatica, Informatics in Education, Lietuvos matematikos rinkinys, Mathematical Modelling and Analysis, Nonlinear Analysis: Modelling and Control .

pastaruoju metu beveik kasmet instituto mokslininkai apdovanojami lietuvos mokslo premija .

institutas aktyviai dalyvauja mokyme, moksleivi ugdyme, visuomens vietime . paymtinos ios veiklos kryptys: jaunj programuotoj neakivaizdin mokykla, moksleivi rengimas informatikos ir matematikos olimpiadoms, olimpiad organizavimas, lietuvi kalba kompiuteriuose ir program lietuvinimas, kultros paveldo svetains, lietuvi kalbos terminija bei kompiuterinis terminynas .

iskirtin instituto stipryb yra daugel met puoselta matematik ir informatik vienov glaudus ir dalykikas matematik ir informatik bendradarbiavimas . tik ioms dviem mokslo kryptims papildant viena kit galima isprsti tikrai sudtingus udavinius . o stiprjant alies ekonomikai, toki udavini vis daugja .

Danai kyla klausimas, kokios instituto perspektyvos . ko daugiau problem ar skms? Vis pirma reikia pasidiaugti, kad jaunimas vl kreipia vilgsnius moksl . ne visi i dabar gausaus brio doktorant taps tikrais mokslininkais . Dalis nueis versl, valdymo institucijas, taps gerais dstytojais . taiau gyta patirtis ir ini verts pajautimas lyds juos vis gyvenim .

Gintautas Dzemyda

12

MateMatikos ir inforMatikos instituto penkiasDeiMties Met istorijos bruoai

2006 met spalio 1 d . sukako lygiai 0 met, kai lietuvos moksl aka-demijoje (toliau tekste lietuvos Ma) buvo kurtas fizikos ir matematikos institutas (fMi) . i jo isirutuliojo dabartiniai Matematikos ir informatikos (Mii), fizikos ir puslaidininki fizikos valstybs institutai bei Vilniaus uni-versiteto teorins fizikos ir astronomijos institutas . tad 196 m . spalio 1 d . data vadintina i institut, taigi ir Mii, istorijos pradia .

iame straipsnyje apvelgti Mii penkiasdeimties met raidos eta-pai ir pagrindiniai (autoriaus manymu) vykiai . Matematikos krypties moksliniai tyrimai lietuvos Ma sistemoje prasidjo kiek anksiau, madaug ketverius metus iki kuriant fMi, todl ia apvelgiamas ir pastarasis laikotarpis .

instituto pastatai t . kosciukos, a . Gotauto ir akademijos gatvse Vilniuje

13

1952 metai: matematikos tyrim pradia Lietuvos MA. intensyvesni mate-matikos krypties moksliniai tyrimai lietuvoje prasidjo po antrojo pasaulinio karo, iaugus naujai matematik kartai . rimt matematikos mokslini tyrim pradia yra sietina su Vilniaus universitetu, tiksliau su akademiku jonu kubiliumi, taiau iame skyrelyje bus kalbama apie matematikos moksl lietuvos Ma, nes dabartinis Matematikos ir informatikos institutas susiformavo btent lietuvos Ma, kurtoje 1941 m . tais paiais metais lietuvos Ma sistemoje buvo steigtas technikos institu-tas, kuris 192 m . buvo reorganizuotas fizikos ir technikos institut (direktorius akademikas algirdas ukauskas), susidedant i dviej sektori: fizikos, matema-tikos ir astronomijos bei technins fizikos . taigi lietuvos Ma sistemoje atsirado pirmasis struktrinis padalinys, kurio pavadinime buvo odis matematika . fizikos, matematikos ir astronomijos sektoriaus vadovu buvo paskirtas akademikas adolfas jucys . pastarojo paskatintas, lietuvos Ma prezidentas akademikas juozas Matulis msi ygi, kad jau igarsjs savo mokslo darbais j . kubilius bt priimtas dirbti mintame sektoriuje . taip lietuvos Ma fizikos ir technikos institute pradjo darb pirmasis profesionalus matematikas, auktos erudicijos mokslininkas j . ku-bilius . (kaip inome, jis nenutrauk ryi su universitetu ir vliau savo gyvenim bei veikl susiejo btent su juo .) tad 192 m . galime traktuoti kaip matematikos mokslo lietuvos Ma pradi .

reikjo apsisprsti, kokias matematikos akas vystyti ir pltoti lietu-voje . velgiant i ndienos nra sunku suprasti, kad j . kubiliui organizuoti mokslin darb matematikoje nebuvo taip paprasta, nes kai kurie tuometins

14

vyresniosios kartos oponentai matematikos reikm suprato utilitariai . pasirinkimo galimybi buvo nemaai, taiau i pat pradi iskaidyti jgas daugel krypi buvo rizikinga . j . kubiliui atrod, kad lietuvoje tikslinga pltoti tikimybi teorij, ateityje vystyti diferencialini lygi tyrimus . jis gerai suprato elektronini skaiiavimo main (esM) taip anuomet buvo vadinami kompiuteriai, svarb moksliniuose tyrimuose, todl buvo btina galvoti ir apie matematin logik, taip pat ir apie loim teorij . tam pritar ir skyr dmes a . jucys . inoma, usibrt tiksl buvo galima siekti tik parengus auktos kvalifikacijos mokslin personal . kai kuriuos mokslininkus buvo galima rengti vietoje, kitus siuniant stiprius mokslo centrus .

194 m . aspirantr (dabartiniais terminais doktorantr) sankt peterburge (tuometiniame leningrade) pas profesori j . linik buvo priimtas gabus Vilniaus universiteto absolventas Vytautas statuleviius, taps vienu ymiausi tikimybi teorijos ribini teorem specialist, pats iaugins gaus br apie 40 mokslo daktar tikimybinink, sukrs Matematikos ir informatikos institute stipr tikimybi teorijos skyri .

labai svarb vaidmen ruoiant naujj matematik kart atliko visos lietuvos matematik olimpiados, kuri kvpjas vlgi buvo j . kubilius . (pirmoji tokia olimpiada vyko 192 m .) 194 m . Vilniaus universitet stoja olimpiadose pasiymjs bronius Grigelionis, su kuriuo j . kubilius

j . kubilius ir V . statuleviius Vilniaus universitete

1

dirbo individualiai . ubgdami apraomiems vykiams u aki priminsime, kad 199 m ., po studij universitete, b . Grigelionis stojo aspirantr kijeve pas profesori b . Gnedenk ir, skmingai j baigs, gro dirbti institut, sukr lietuvoje stipri atsitiktini proces teorijos mokykl, iki 2006 m . vadovavo instituto Matematins statistikos skyriui .

19 m . instituto aspirantr pas j . kubili buvo priimtas pirmasis matematikos krypties aspirantas romas udavinys, vliau dirbs docentu Vilniaus universitete . Matematik kvalifikacija augo, moksliniai tyrimai stiprjo . j . kubilius po tam tikr tuometins valdios trukdym, susijusi su jo es nepatikima biografija, apgyn matematikos moksl kandidato (pagal dabartin mokslo laipsni klasifikacij daktaro) disertacij .

etojo deimtmeio pradioje lietuvos Ma formavosi pagrindins mokslini tyrim kryptys . tuo lemiamu laikotarpiu akademikas a . jucys pasisak u mokslini jg sutelkim pagrindinmis perspektyviomis mokslinmis kryptimis, pirmiausia u fundamentini tyrim, taip pat ir fizikos bei matematikos stiprinim . Dar 19 m . jis msi propaguoti ir realizuoti sumanym kurti lietuvoje skaiiavimo centr, aprpint didiosiomis elektroninmis skaiiavimo mainomis . jo atkaklumo dka toks centras vliau buvo kurtas fizikos ir matematikos institute .

fMi Matematikos sektoriaus darbuotojai: (i kairs) pirmoje eilje l . Vilkauskas, V . bikelien, a . alekeviien, a . Mitalauskas; antroje e . Geiauskas, b . riauba, M . sapagovas, a . pliukeviien, b . kvedaras, D . sapagovien, l . stupelis, r . pakeviien, r . pliukeviius (1961 m .)

16

196 m . rugsjo d . lietuvos Ma prezidiumo nutarimas nr . 141 Dl nauj lietuvos Ma fizikos ir matematikos,

energetikos ir elektrotechnikos bei statybos ir architektros institut organizavimo

17

1956 metai: Matematikos ir informatikos instituto istorijos pradia. 196 m . rugsjo d . lietuvos Ma prezidiumas prim nutarim nr . 141 Dl nauj lietuvos Ma fizikos ir matematikos, energetikos ir elektrotechnikos bei statybos ir architektros institut organizavimo . nutarime nurodoma (r . nutarimo kopij) 196 m . spalio 1 d . steigti fizikos ir matematikos institut (fMi) su 34 etatais ir iais struktriniais padaliniais: Matematikos bei teorins fizikos sektoriai, puslaidininki laboratorija, eksperimentins dirbtuvs . buvo apibrti ir artimiausio laikotarpio mokslinio tyrimo udaviniai: tolesnis tikimybi teorijos, matematins statistikos, sudting spektr, branduolio struktros ir kie-tojo kno teorijos vystymas, radioaktyvij mediag ir puslaidininki tyrinjimas bei j pritaikymas .

fMi direktoriumi buvo paskirtas a . jucys, o pavaduotoju ir Matematikos sektoriaus vadovu j . kubilius . i institutui skirt 34 etat pradioje tebuvo uimti 24 . buvo 14 mokslo darbuotoj (i j 6 su mokslo laipsniais), daugiausia fizik teoretik, keletas eksperimentatori (puslaidininki fizikos) ir tik vienas matematikas j . kubilius . instituto patalpos, kurias sudar 143,89 kv . m ., buvo kosciukos g . 30 . pastebsime, kad Matematikos sektoriaus darbuo-tojams numatytas mnesio alg fondas jaunesniojo mokslo darbuotojo ir vyresniojo laboranto sudar 138 rublius .

i 196 m . ataskaitos matyti, kad 26 darbuotojai, buv instituto srauose t met pabaigoje, publikavo 16 mokslini straipsni, ubaig 7 temas, perskait 1 paskait visuomenei, para 10 mokslo populiarinimo straipsni, 13 kart kalbjo per radij ir televizij .

Dabartinis Matematikos ir informatikos institutas su 13 jo mokslini padalini iaugo i vieno jau minto fMi padalinio Matematikos sektoriaus . 196 m . is sektorius atrod kukliai, jame, be sektoriaus vadovo j . kubiliaus, met pabaigoje dirbo jaunesnysis mokslo darbuotojas l .Gabrelijanas (taip ir nesitvirtins institute) bei vyresnioji laborant ryt Merkyt . bt galima priskaiiuoti ir tuometin j . kubiliaus aspirant r . udavin .

j . kubilius apie dvejus metus vadovavo Matematikos sektoriui 198 metais jis tapo Vilniaus universiteto rektoriumi . taiau ir per t trump laik suspjo palikti ym pdsak instituto istorijoje . 199 metais jis ileido pirmj lietuvos istorijoje matematikos monografij tikimybiniai metodai skaii teorijoje, prie tai 197 metais ta paia tema apgyns fizikos ir matematikos moksl daktaro disertacij (dabartiniais terminais - habilitacij) . jeigu ne fundamentals j . kubiliaus tikimybins skaii teorijos darbai, matematikos raida Moksl akademijoje bt prasidjusi,

18

ko gero, deimtmeiu vliau, gal ir kryptis bt buvusi kita viename i straipsni instituto dvideimtmeio proga ra akademikas eduardas Vilkas .

iki ieinant j . kubiliui, po aspirantros sankt peterburge pas jau mint j . linik lietuv grta dar universitete jo globotasis V . statuleviius, sudomins pasaulio tikimybi teorijos specialistus reikmingais rezultatais, gautais savo fizikos ir matematikos moksl kandidato (dabar moksl daktaro) disertacijoje . 197 metais jis pradjo dirbti institute vyresniuoju mokslo darbuotoju, o nuo 1960 m . spalio 17 d . perm vadovavim Matematikos sektoriui . tai ilgiausiai, iki savo mirties 2003 metais, instituto istorijoje vadovavs skyriui vadovas .

be V . statuleviiaus, 197 metais institut atjo jauni gabs specialistai kstutis bulota, algirdas Mitalauskas, jonas petkeviius . nuo pat 196 met jame jau dirbo kostas ukauskas, vliau taps elektronini skaiiavimo main laboratorijos vadovu . kukliai paymint pirmj fMi penkmet, be jau pamint darbuotoj, jame darbavosi stipri dabartinio ms instituto vaizd krusi mokslinink ir specialist grup: aldona alekeviien, nijol kalinauskait, bronius kvedaras, Vilius Matulis, regimantas pliukeviius, Mifodijus sapagovas, liudvikas stupelis . kai kurie i atjusi Vytautas kalinka, eduardas Vilkas, leonardas Vilkauskas vliau perjo kitas mokslo ar studij institucijas . atsirado ir bsimojo skaiiavimo centro darbuotoj branduolys: r . braionyt-pakeviien, V . Maliauskait-bikelien, D . petrnait-sapagovien ir kt .

vyko pokyi instituto vadovybje . nuo 1962 m . spalio 17 d . V . statuleviius tapo direktoriaus pavaduotoju mokslo reikalams, o nuo 1963 m . spalio 10 d . instituto direktoriaus pareigas i a . jucio perm akademikas jras pola .

rpestingai suburtas Matematikos sektorius m vis labiau reiktis savo moksline produkcija . 1961 metais j . kubilius, bdamas Vilniaus universiteto rektoriumi, apie sektori ra taip: susikr augantis ir daug adantis kolektyvas, kuris, be abejons, neuilgo taps pajgiausiu ir produktyviausiu kolektyvu lietuvoje . tarp gaut rezultat tenka iskirti V . statuleviiaus darbus i nehomogenini Markovo grandini ir silpnai priklausom atsitiktini dydi sek . k gi, velgiant i i dien tikrai galima teigti, kad ie j . kubiliaus odiai buvo pranaiki . Mintieji V . statuleviiaus darbai buvo vertinti sant peterburgo universiteto premija, jie tapo tuo stimulu, kuris padjo pltoti tikimybi teorijos tyrimus institute . j pagrindu V . statuleviius apgyn moksl kandidato disertacij pirmj institute i matematikos moksl krypties . kitos dvi matematikos disertacijos buvo

19

ginamos tik po trej met tai padar mintasis aspirantas r . udavinys ir arkadijus tempelmanas, dar prie lietuvai atgaunant nepriklausomyb ivyks dirbti jaV .

1962 metai: Skaiiavimo centro krimas. fMi sprendiami udaviniai darsi vis sudtingesni tapo btina sigyti elektronins skaiiavimo technikos . pradioje ji buvo labiau reikalinga fizikams nei matematikams, nes fizikai, ypa teoretikai, susidurdavo su itin didels apimties skaiiavimais . kaip jau minjome, esM reikalais dar prie fMi krim rpinosi ir a . jucys, ir j . kubilius . skaiiavimo technikos svarb a . jucys suprato dar tarpukario metais, kai staavosi kembrido universitete . taiau konkrets ingsniai buvo atlikti tik steigus institut . 196197 met iem stauotis tsrs Ma skaiiavimo centr buvo pasisti du instituto darbuotojai: jonas Glembockis ir mintasis k . ukauskas .1960 metais lietuvos Ma prezidiumas kreipsi lietuvos tsr Vyriausyb, praydamas skirti vien milijon rubli jau usakytos skaiiavimo mainos besM-2 gamybos finansavimui, taip pat leisti statyti esM fligel dabartin priestat prie pastato Gotauto g . 12 (tuomet k . polos g . 4) . tuometin Vilniaus miesto valdia leido perimti

Grup lietuvos matematik tarptautiniame matematik kongrese Maskvoje 1966 m .: (i kairs) b . Grigelionis, b . riauba, e . Geiauskas, e . Vilkas, r . udavinys, p . katilius, p . survila, j . kubilius, a . liuleviius (ikaga)

20

buvus nam lentpjvi g . 7 ir nurod, kaip t nam panaudoti skaiiavimo centro laboratorijoms rengti . 1961 metais buvo kurta elektronini skaiiavimo main laboratorija, o jos vadovu buvo paskirtas k . ukauskas . 1962 m . liepos 18 d . pradjo veikti skaiiavimo centras (toliau sc), buvo paleista pirmosios kartos skaiiavimo maina besM-2M . i esM veik 9 metus . j priirjo tsrs Ma skaiiavimo centre parengti ininieriai j . Glembockis, j . petkeviius ir k . ukauskas . ruoti skaiiavimo technikai reikaling programin rang buvo pavesta t pai met spalio 1 d . kurtam skaiiavimo matematikos sektoriui, kuriam vadovavo V . Matulis . nepaisant negausi, bet entuziasting sc darbuotoj pastang, jo darbas nevyko sklandiai: trko specialist, patirties, programins rangos . be to, pati maina besM-2M buvo nepakankamai patikima . Vidutinis ios esM panaudojimas 1963 metais tesiek 13 procent jos pajgum .

1964 m . liepos 1 d . lietuvos Ma prezidiumo nutarimu nr . 22 sc veiklai sustiprinti greta elektronini skaiiavimo laboratorijos ir skaiiavimo matematikos sektoriaus buvo kurti dar du padaliniai technins kibernetikos bei Matematins logikos ir programavimo sektoriai . ivardint padalini vadovais buvo paskirti j . petkeviius, e . Vilkas, k . ukauskas ir V . Matulis . iuose keturiuose sc padaliniuose buvo numatyta 80 etat . nutarime, be kita ko, nurodyta, kad Matematins logikos ir programavimo sektorius turi vykdyti ems kio gamybos optimalaus planavimo tyrimus .

augantis ir stiprjantis sc dav daug apiuopiamos naudos mokslui ir

pirmieji skaiiavimo technikos ir

programins rangos

specialistai institute

(i kairs): k . ukauskas, j . Glembockis,

j . petkeviius

21

lietuvos kiui, dar didel poveik visai lietuvos mokslo kultrai . tuometins masins informacijos priemons negaljo nepastebti io svarbaus lietuvos mokslo pltots ingsnio . kartais buvo stengiamasi pateikti ir egzotik esM panaudojimo pavyzdi . tai 196 m . elta ra: skaiiavimo maina besM-2M imoko savarankikai rayti dainas . Madaug per pus minuts ji sukuria kol kas trump muzikin tekst kodo pavidalo . Matematikams tenka j iifruoti ir perkelti muzikinius enklus gaid lap . . . .

lietuvos Ma prezidiumas m svarstyti klausim apie dar vienos skaiiavimo mainos sigijim .

1965 metai: persiklimas nauj pastat, kibernetikos krypties atsiradimas. 1962 m . Ma prezidiumas nutar pradti nauj fMi rm dabartinje Gotauto g . 12 (buvusioje k . polos g . 4) statyb . (skaity-tojas dabar jau gali suprasti, kad naujieji fMi rmai buvo suplanuoti alia kurto sc .) buvo patvirtinta pastato smata 1, milijono rubli . rm statyba baigta 196 metais . institutas paliko kosciukos gatv ir persikl naujutlaiius daais kvepianius 400 kv . m . darbo ploto rmus patogioje vietoje, miesto centre . netoliese krsi kitos lietuvos Ma staigos . Vie-nintelis nepatogumas po kiek laiko ties dabartiniu Vilniaus pedagoginiu universitetu pastatytas tiltas . triukmas, vibracija rimtai pablogino ir teo-retik, ir eksperimentatori mokslinio darbo slygas . teko pradti galvoti apie tinkamesn viet institutui . bet apie tai vliau .

kaip jau minjome, 1964 metais buvo kurtas technins kibernetikos sektorius, turjs rpintis besM-2M patikimumu (po trij met jis buvo pervadintas patikimumo teorijos sektoriumi), taiau odis kibernetika tik epizodikai pasitaikydavo kai kuriose ataskaitose ar ateities planuose . siste-ming kibernetikos krypties tyrim iki tol nebuvo . taiau apie juos buvo galvojama . pagaliau 1964 m . balandio 24 d . tsrs Moksl akademijos prezi-diumas, apsvarsts lietuvos Ma veikl ir perspektyvas, pritar 4 patikslintoms instituto mokslins veiklos pagrindinms kryptims, i kuri dvi buvo fizikos krypties, o kitos dvi tokios: 1) tikimybi teorija ir matematin statistika; 2) matematins kibernetikos problemos ir technin kibernetika . taigi pastaruo-sius metus slygikai galima laikyti ios krypties atsiradimo metais .

realia kibernetikos tyrim pradia dert laikyti 196 metus, kai institut atjo dirbti jau inomas lietuvoje kibernetikos specialistas lai-mutis telksnys, vliau taps lietuvos Ma akademiku, kuris msi vado-vauti tais paiais metais kurtam atpainimo proces sektoriui . tai buvo esminis kokybinis uolis instituto tyrim tematikoje kurtasis padalinys tapo pagrindiniu kibernetikos krypties sektoriumi, kuriame buvo iugdyta

22

daug perspektyvi mokslinink ir i kurio vliau isirutuliojo keletas kit mokslini padalini: Duomen analizs sektorius, Mokslini tyrim au-tomatizavimo laboratorija ir kt .

inoma, alia matematikos bei kibernetikos sektori fMi taip pat smar-kiai stiprjo ir augo, danai net spariau, fizikos krypties padaliniai . 1966 met pabaigoje institute dirbo jau 30 darbuotoj, i j 46 su mokslo laipsniais (3 mokslo daktarai arba, dabartiniais terminais, habil . daktarai), o aspirantroje studijavo 0 aspirant . institutui buvo suteikta pirmoji mokslini institut kategorija padidjo darbuotoj atlyginimai .

iaugo puikus brys auktai kvalifikuot specialist, atstovaujani j . polos sukurt puslaidininki fizikos mokykl . j gauti teoriniai rezultatai bei taikymo darbai tapo inomi mokslo pasaulyje . kilo reikalas kurti atskir puslaidininki fizikos institut . pagal lietuvos Ma 1966 m . lapkriio 23 d . nutarim nr . 470 1967 m . sausio 1 d ., prajus truputl daugiau kaip 10 met nuo fMi krimo, puslaidininki fizikos padalini pagrindu kuriamas atskiras puslaidininki fizikos institutas . jo direktoriumi paskiriamas puikus mokslininkas ir organizatorius akademikas j . pola .

1967 metai: Fizikos ir matematikos instituto reorganizavimas. steigus puslaidininki fizikos institut, likusioji fMi dalis toliau ts darb . instituto pavadinimas iliko koks buvs, taiau, remiantis mintuoju nutarimu, jo administracija ir struktra buvo pakeista .

instituto direktoriaus pareigas perm V . statuleviius, o jo pavaduotojais tapo: M . sapagovas (skaiiavimo centro reikalams), l . telksnys (mokslo rei-kalams) ir b . styra, kuris iki tol buvo lietuvos Ma prezidiumui priklausanio branduolins fizikos skyriaus, reorganizacijos metu prijungto prie fMi, vado-vas . struktrikai padaliniai buvo sugrupuoti dviejose sekcijose (Matematikos ir kibernetikos bei fizikos) ir skaiiavimo centre .

Matematikos ir kibernetikos sekcij sudar tokie sektoriai:1 . tikimybi teorijos (vadovas V . statuleviius);2 . Matematins logikos ir algoritm teorijos (vadovas V . Matulis);3 . operacij tyrimo (vadovas e . Vilkas);4 . atpainimo proces (vadovas l . telksnys); . bionikos (vadovas k . ukauskas) .

(pastebsime, kad buvs Matematikos sektorius buvo pervadintas ti-kimybi teorijos sektoriumi dar 196 metais) .

skaiiavimo centrui priklaus ie padaliniai:1 . elektronini skaiiavimo main laboratorija (vadovas V . liesis,

nuo 1969 m . gegus d . b . binkauskas);

23

2 . perforacini skaiiavimo main laboratorija (vadovas j . petkeviius);3 . programavimo ir udavini sprendimo sektorius (vadovas

b . kvedaras);4 . skaiiavimo metod sektorius (vadovas M . sapagovas) .

fizikos sekcij sudar taip pat sektoriai .taigi orkestras buvo susodintas ir, kitaip negu inomoje krylovo

pasakioje, gana darniai ugrojo .Tolesn Instituto pltra ir svarbiausi pasiekimai. po fMi reorganiza-

cijos jo augimas tssi, kilo darbuotoj mokslinis lygis, augo kvalifikacija .1967 metais V . statuleviius apgyn moksl daktaro (dabartiniais

terminais habil . daktaro) disertacij, kurioje nagrinjo atsitiktini dydi bei proces sum pasiskirstym asimptotins analizs metodus . jo darbai paymti lietuvos respublikine (1967 m .), tsrs Ma prezidiumo a . Mar-kovo (1971 m .), tsrs valstybine premijomis (1979 m .) . 1972 metais jis buvo irinktas lietuvos Ma tikruoju nariu . V . statuleviiaus mokini grup iaugo stambi, inom pasaulyje tikimybi teorijos mokykl . institutui kartu su Vilniaus universitetu ir tsrs Ma a . steklovo institutu buvo patikta rengti tarptautin tikimybi teorijos ir matematins statistikos konferencij, tapusi tradicine ir iki iol vykstani Vilniuje kas 4 metai . (po

4-ojosios tarptautins Vilniaus tikimybi teorijos ir matematins statistikos konferencijos atidarymas akademiniame dramos teatre (198 m .); pirmininkauja tsrs Ma tikrasis narys j . prochorovas (Maskva)

24

lietuvos nepriklausomybs atkrimo j organizuoja Matematikos ir infor-matikos institutas, Vilniaus universitetas ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas) . beje, i konferencija dar vadinama Vilniaus vardu .

1968 metais u darbus kuriant sugebant skaityti elektronin rengin skaiiavimo main rta 701 l . telksniui buvo suteiktas tsrs Ma prezidiumo s . Vavilovo i laipsnio premija . tais paiais u darbus tiriant atsitiktini proces teorines ir technines problemas jis pelno lietuvos respublikin premij . 1971 metais l . telksnys apgyn technikos moksl daktaro disertacij . u originalios proces atpainimo teorijos sukrim buvo apdovanotas dar viena lietuvos respublikine premija (1981 m .) . l . telksnio vadovaujama mokslinink grup iaugo stambi ir solidi kibernetikos mokykl, kurios rezultatai imami diegti technikoje, medicinoje, kai kuriose gamybos sferose .

paymtini ir akademiko e . Vilko bei jo vadovaujamo operacij tyrim sektoriaus kolektyvo darbai loim teorijos bei matematins ekonomikos srityse . pabrtinas jo skmingas darbas su aspirantais . u reikmingus darbus mintose srityse e . Vilkas 1978 metais peln lietuvos respublikin premij .

1969 metais i fizikini ir technini energetikos problem instituto fMi buvo perkelta dalis ekstremali udavini laboratorijos su profesoriumi jonu Mockumi prieakyje ir taip kurtas optimali sprendim sektorius . 1972 metais j . Mockus buvo irinktas lietuvos Ma tikruoju nariu akademiku .

1970 metais buvo kurtas Matematins statistikos skyrius, kuriam vadovauti pavesta jau mintam profesoriui b . Grigelioniui, 1969 metais ap-gynusiam fizikos ir matematikos moksl daktaro disertacij atsitiktini proces valdymo teorijos srityje . jis pasiymjo pavydtinu darbtumu, reiklumu sau ir savo mokiniams, sukr puiki atsitiktini proces teorijos mokykl . b . Grigelionio darbai taip pat paymti lietuvos respublikine premija (1969 m .) . 1987 metais jis buvo irinktas lietuvos Ma tikruoju nariu .

1976 metais buvo steigtas informacijos ir patent sektorius (vadovas jonas Masiulis) paskutinis padalinys antrajame fMi gyvavimo deimtmetyje .

stiprjo skaiiavimo centras . 1968 metais sumontuojama tobulesn antrosios kartos skaiiavimo maina besM-4 . 1971 metais buvo gauta ir kitais metais pradjo veikti ypa galinga (tuometiniu supratimu) treiosios kartos maina besM-6, galjusi atlikti 1 milijon matematini operacij per sekund . (inoma, toks greitis dabar kelia ypsen, bet anuomet buvo toks kompiuteri krimo technologinis lygis) . po penkeri met prie jos buvo prijungta kita tokio paties tipo maina . tai sudar prielaidas padidinti vis auganias skaiiavim apimtis . taiau ir skaiiavim paklausa i vairi

2

mokslo ir kio subjekt nuolat didjo . augo vadinamj kiskaitini darb apimtys per met laikotarp jos padidjo apie 2 kartus .

fMi garsjo iradyba . antrj instituto gyvavimo deimtmet kasmet buvo pateikiama vidutinikai apie 0 paraik iradimams, kuri daugiausia pateikdavo patikimumo teorijos sektorius . ypa ioje plotmje pasiymjo a . kilna ir j . Masiulis . apie pus vis paraik buvo pripaintos iradimais . pagal pripaint iradim skaii fMi pirmavo tarp Ma institut .

1977 metai: Matematikos ir kibernetikos instituto steigimas. 1976 met pabaigoje fMi buvo daugiau nei 600 darbuotoj, i j per 100 turjo mokslinius laipsnius (10 moksl daktaro laipsn, dabartiniais terminais habil . daktaro) . aspirantroje studijavo gausus jaunimo brys 47 aspi-rantai . tuo metu buvusi 17 sektori sudar pajg, taiau moksline prasme labai marg kolektyv . Vl reikjo galvoti apie instituto reorganizavim .

tsrs Ma komisija, lankiusi institut dar 1976 metais, pripaino aukt tikimybi teorijos ir matematins statistikos, diferencialini lygi, skaiiavimo metod, matematins logikos mokslini tyrim lyg ir teigiamai vertino i matematikos ak rezultatus . ji taip pat konstatavo tiek funda-mentalij, tiek ir taikomj kibernetikos krypties mokslini tyrim, ypa proces atpainimo srityje, svarb ir aktualum, taip pat pripaino, kad fizikos bei matematikos ir kibernetikos tyrimus reikia profiliuoti . komisija pritar fMi reorganizavimui fizikos bei Matematikos ir kibernetikos institutus . re-miantis lietuvos Ma prezidiumo 1976 m . gruodio 29 d . nutarimu nr . 30 Dl fizikos ir matematikos instituto perskyrimo du Matematikos ir ki-bernetikos bei fizikos (r . nutarimo kopij), taip ir buvo padaryta . 1977 m . sausio 1 d . fMi buvo iskaidytas du mintuosius institutus . Matemati-kos ir kibernetikos institutui (Mki) buvo patikslintos tokios pagrindins mokslins kryptys:

1 . tikimybi teorija ir jos taikymas valdymo udaviniams sprsti;2 . Mokslini tyrim automatizavimas .

pirmoji kryptis apm tikimybi teorijos ir matematins statistikos asimptotini metod tyrim, atsitiktini proces teorij bei jos taikymus optimaliajame valdyme, daugiaekstremalini udavini bei loim teorijas, matematini modeli ekonomikoje tyrim . buvo numatyta vystyti diferen-cialini lygi bei j skaitinio sprendimo, matematins logikos, sisteminio programavimo tyrimus, pltoti programins rangos krimo darbus . pasta-roji kryptis i esms apm vis mokslini tyrim problematik .

be tradicikai stiprios ir pasaulinio pripainimo pelniusios mokslins veiklos tikimybi teorijos ir matematins statistikos srityje, pradjo spariai

26

lietuvos Ma prezidiumo

1976 m . gruodio 29 d .

nutarimu nr . 30 Dl

fizikos ir matematikos

instituto perskyrimo

du Matematikos ir kibernetikos bei

fizikos

27

pltotis tyrimai ir kitose matematikos akose . programavimo ir udavini spendimo sektoriuje pastebimai sustiprjo, daugiausia jo vadovo b . kvedaro pastangomis, fundamentiniai diferencialini lygi tyrimai . 1977 metais is padalinys pervadintas Diferencialini lygi sektoriumi, kuris pradjo dar glaudiau bendradarbiauti su M . sapagovo vadovaujamu skaiiavimo metod sektoriumi, skmingai pltojaniu skaitinius diferencialini, daugiausia netiesini, lygi sprendimo metodus .

institutui keliam pirmosios krypties udavini ratas pltsi . atsirado reikm stiprinti technologini proces valdymo tyrimus, pritaikyti sukauptas ir naujai sukurtas inias gamyboje . tuo tikslu 1977 metais buvo kurtas technologini proces valdymo sektorius, kurio vadovu tapo celestinas paulauskas . be mokslini tyrim stochastini proces srityje sektorius buvo atsakingas u technologini proces automatizavimo diegim lietuvoje . tais paiais metais kurtas Valdymo sistem sektorius (vadovas antanas baskas), turjs vykdyti darbus pagal program respublikinei automatizuoto valdymo sistemai sukurti . udaviniai ities buvo labai sudtingi ir atsakingi, o jgos nebuvo itin stiprios rimto proverio ia linkme nevyko .

bendradarbiaujant su kauno mokslininkais medikais, atpainimo pro-ces sektoriuje gauti teoriniai rezultatai buvo skmingai pritaikyti kuriant irdies ritmogram analizs metodus, algoritmus bei programas . pastarajame sektoriuje buvo pltojami ir duomen statistinio klasifikavimo bei identifika-

pasiraoma kiskaitin sutartis: (i kairs) a . aplinskas, b . blays, V . Matulis, G . Grigas

28

vimo tyrimai . iuos tyrimus vykdanios grups, kurios lyderis buvo arnas raudys, pagrindu 1981 metais buvo steigtas Duomen analizs skyrius . Vado-vaujant profesoriui . raudiui, iame skyriuje buvo sukurti efektyvs metodai ir algoritmai objekt statistinms savybms nustatyti, kai imtis maa .

kiek vliau, apie 1984 metus, pagrindins instituto mokslini tyrim kryptys buvo suformuluotos i naujo:

Matematikos krypties moksluose:1 . tikimybi teorija ir matematin statistika;2 . Diferencialins lygtys;3 . Matematin logika;4 . Matematin kibernetika .

technins kibernetikos krypties moksluose:1 . Valdymo teorija;2 . atpainimo ir identifikavimo teorija;3 . patikimumo teorija .

antrosios krypties svarbiausieji numatyti darbai buvo lietuvos Ma skaiiavimo technikos kolektyvinio naudojimo sistemos krimas ir jos pa-grindu mokslini tyrim automatizavimo sistemos sukrimas . (ie darbai turjo rutuliotis skaiiavimo centre .) ia atsiskleid instituto vadovybs supratimas, valgumas ir sitikinimas, kad perspektyvoje rimti moksliniai tyrimai bei j pritaikymai nemanomi be kompiuteri sistem . tie klausimai buvo rimtai svarstomi lietuvos Ma prezidiume, kuris 1977 m . birelio 20 d . prim nutarim nr . 177a Dl Ma skaiiavimo technikos perspektyvinio organizacini priemoni 1981-1990 m . plano . jame numatyta pltoti lietuvos Ma institutuose maj ir didij esM bei terminal tinkl . nutarimo udaviniams gyvendinti Mki buvo kurti tokie padaliniai: 1980 metais Mokslini tyrim automatizavimo laboratorija (vadovas Valentinas erniauskas); 1981 metais sisteminio programavimo sektorius prie Matematins logikos ir algoritm teorijos skyriaus (vadovas Gintautas Grigas) . (priminsime, nuo 1980 met lietuvos Ma sistemoje sektoriai buvo pervadinti skyriais, o sektoriai turjo skyri poskyri status .)

Mokslini tyrim automatizavimo laboratorija turjo kurti kolektyvinio naudojimo skaiiavim sistem ir bti atsakinga u iuos darbus visoje lie-tuvos Ma sistemoje, o sisteminio programavimo sektoriui buvo numatyta kurti programin rang vadintosioms Vs (vieningosios sistemos) esM . institute tokio tipo maina es-104 buvo paleista 1983 metais . pana darb besM tipo mainoms vykd prano rumo vadovaujamas programins rangos skyrius, anksiau vadintas Matematinio aprpinimo sektoriumi .

29

netrukus gauti ir pirmieji rezultatai: 1979 metais palangoje ir kaune pradjo veikti pirmieji kolektyvins skaiiavimo sistemos terminalai, 198 metais kolektyvinio naudojimo sistema Mokslas . Vis tik antrosios krypties numa-tyti darbai nebuvo iki galo atlikti . Devintajame deimtmetyje taryb sjung apmusi gili ekonomin (vliau ir politin) kriz paliet ir lietuv . strigo finansavimas, atsirado problemos, susijusios ne tik su nauj reikaling etat steigimu, bet ir su esam darbuotoj ilaikymu . instituto pltra stabteljo .

reikia pastebti, kad ias problemas, bent jau i dalies, padjo isprsti usakomieji darbai (tada jie buvo vadinami kiskaitiniais), kuri skmingas vykdymas, be abejons, buvo susijs su ipltotu skaiiavimo centru ir sukaupta darbuotoj kompetencija . kita vertus, reikia pripainti, kad io sudtingo laikotarpio stambs usakomieji darbai ir atitinkami struktriniai pertvarkymai vyko ir instituto vadovybs imaningos politikos dka . Visa tai leido ivengti rimt sukrtim ir praradim . ioje plotmje paymtini V . Matulio vadovaujamo Matematins logikos ir algoritm teorijos skyriaus usakomieji darbai . Dabar nra jokia paslaptis, kad didioji i usakym dalis buvo susieta su tsrs kariniu pramoniniu kompleksu (kpk), tiksliau su kompleks atstovaujaniais pkb (projektavimo konstravimo biurais) . buvo kuriamos programins rangos sistemos, skirtos kurti ir valdyti di-delius projektus . kai kuri programin ranga buvo diegiama ir civilinje sferoje: statyb kombinatuose, laiv statyklose ir pan . u iuos darbus a . aplinskas ir V . Matulis 1987 metais buvo apdovanoti lietuvos Ministr tarybos premija .

panaius darbus kpk usakymu vykd ir1977 metais steigto skaiiavimo technikos ir programins rangos eksperimentins gamybos skyrius (vadovas liudvikas bulotas) .

1985 metai: Institutas persikelia naujus rmus. iaugusiame Mki tapo anktoka trko patalp . Daugiausia instituto direktoriaus V . statuleviiaus didelmis pastangomis buvo gautas finansavimas naujiems rmams statyti . 198 met pradioje instituto administracija ir didesnioji dalis padalini persikl nauj erdv pastat dabartinje akademijos gatvje .

Darbai tssi toliau . Met pabaigoje pradtas eksploatuoti naujas skaiiavimo centro pastatas, kuriame buvo sumontuota tuo metu galingiausia tsrs skaiiavimo maina superkompiuteris elbrus-2 . tai buvo vienintelis superkompiuteris tuometinje lietuvoje . beje, is skaiiavimo kompleksas nepasiteisino ir 1989 metais buvo ijungtas, maina imontuota . liko tik didiul vandens baseino, turjusio auinti elbrus, duob . reikjo gal-voti apie naujo tipo skaiiavimo technik asmeninius kompiuterius (pc) .

30

pirmieji ibM pc institute atsirado 1987 metais . inoma, j labai trko, be to, pc buvo gantinai brangs .

Mokslo taikymo darb dalykai tebebuvo aktuals . institute buvo stiprina-ma ios srities veikla . 1987 metais buvo kurtas ekologini problem skyrius (vadovas Donatas vitra), isirutuliojs i Diferencialini lygi skyriaus, kuriame greta kit darb buvo atliekami ir ekologijos problem matematinio modeliavimo tyrimai . (1990 metais is skyrius buvo reorganizuotas savarankik lietuvos Ma ekosistem analizs centr .) siekiant sustiprinti taikomuosius matematins statistikos tyrimus ir sukaupt ini pritaikymo darbus, 1988 me-tais steigtas taikomosios statistikos skyrius (vadovas raimundas bentkus, nuo 1990 m . rimantas rudzkis) . buvo atlikti ir kai kurie kiti smulkesni instituto struktros pertvarkymai, susij su to laikotarpio proces raida ir reikmm .

1989 met pabaigoje institute dirbo 2 darbuotojai, i j 11 turjo mokslo laipsnius (19 moksl daktaro arba, dabartiniais terminais, habil . daktaro) .

1990 m. liepos 9 d. Institutas buvo pervadintas Matematikos ir informatikos institutu (Mii) tai labiau atitiko europins moksl klasi-fikacijos standartus (r . lietuvos Ma prezidiumo nutarimo kopij) . toks pavadinimas iliko iki iol .

po prof . algirdo

aviienio paskaitos institute: (i kairs)

k . kubilius, s . Maskelinas,

a . aviienis ir G . Grigas

31

1991 metai: MII po Lietuvos nepriklausomybs atgavimo. po lietu-vos nepriklausomybs atkrimo buvo panaikinta lietuvos Ma institut sis-tema . institutas gavo valstybs instituto status, tapo labiau autonomikas . 1991 metais visuotinis mokslinink susirinkimas prim pirmj instituto statut, kur 1992 m . sausio 28 d . patvirtino lr Vyriausyb . priimtasis statutas tapo pagrindiniu teisiniu aktu, reglamentuojaniu instituto veikl . jame buvo nustatyta instituto struktra, mokslins veiklos organizavimo bei instituto valdymo principai, taip pat apibrtos pagrindins mokslins veiklos kryptys, patvirtintos lr Vyriausybs . jos buvo tokios:

tikimybi teorijos ir matematins statistikos, integralini di-ferencialini lygi ir j skaitmenini sprendimo metod bei matematins logikos ir algoritm teorijos problem tyrimai;

atpainimo proces, daugiaekstremali optimizavimo udavini bei sudting sistem ir j valdymo tyrimai;

gamtos apsaugos, biologijos, medicinos, ekonomikos ir valdymo problem matematinis tyrimas;

kompiuteri ir kompiuterizuot sistem programins rangos krimas .

1992 metais visuotiniame mokslinink susirinkime irenkamas pirmasis instituto senatas, kuris savo pirmininku isirinko akademik b . Grigelion .

lietuvos Ma prezidiumo 1990 m . liepos 9 d . nutarimas nr . 216 Dl Mki pavadinimo pakeitimo

32

pirmieji nepriklausomybs metai lietuvai buvo nelengvi . institutui taip pat tai buvo sunkus periodas . Dl vairi prieasi institut paliko nemaa dalis darbuotoj, tarp j ir mokslinink . Vieni ijo dirbti auktsias mokyklas, kiti valdikas staigas, dar kiti privat versl . Vis tik stipriau-sieji mokslininkai ir specialistai instituto branduolys pasiliko . reikjo pergrupuoti turimas jgas, prisitaikyti prie nauj aktualij .

1993 metais buvo atlikti tokie struktriniai pertvarkymai: sudting sistem sektoriaus pagrindu steigtas neuroinformatikos

skyrius (vadovas algirdas Garliauskas); Matematins logikos ir algoritm teorijos skyrius reorganizuotas

du skyrius: Matematins logikos (vadovas regimantas pliukeviius) ir programins rangos ininerijos (vadovas albertas aplinskas);

kurtas kiskaitinis padalinys spaustuvs grup (vadovas juozas simonaviius);

sisteminio programavimo skyrius pervadintas programavimo metodologijos skyriumi (vadovas Gintautas Grigas) tai labiau atitiko io padalinio darbo profil, o skaiiavim laboratorija kompiuteri tinkl laboratorija (vadovas petras ulcas) .

institutas aktyviai sitrauk lietuvos Vyriausybs paskelbt lietuvos mokslo ir studij institucij kompiuteri tinklo sukrimo program, inom

Matematikai, lietuvos Ma tikrieji nariai:

b . Grigelionis, j . kubilius ir

V . statuleviius su lr

prezidentu V . adamkumi

Vii Vilniaus tarptautins

tikimybi teorijos ir

matematins statistikos

konferencijos atidarymo

metu (1998 m ., VGtu)

33

1ia vartojamas dabartinis mokslininko terminas . pagal Mokslo ir studij statym mokslininkas yra tyrjas, atliekantis mokslinius tyrimus ir turintis mokslo laipsn ir (ar) pedagogin vard . po lietuvos nepriklausomybs atkrimo buvo teisinta dviej mokslo laipsni sistema daktaro ir habil . daktaro . Moksl kandidato ir moksl daktaro laipsniai, gyti tarybiniu laikotarpiu lr Vyriausybs nutarimu nustatyta tvarka buvo nostrifikuoti atitinka- mai daktaro ir habil . daktaro laipsniais .

litnet vardu . io projekto vadovu tapo l . telksnys, o pagrindinius darbus kartu su kitais projekto dalyviais teko atlikti kompiuteri tinkl laboratorijai . is tinklas buvo skmingai sukurtas ir sujungtas su europos akademiniu kompiuteri tinklu Geanet . kompiuteri tinkl laboratorija ir toliau atlieka io tinklo prieiros ir pltots darbus .

instituto gyvenime atsirado naujas reikinys mokslinink, daniausiai pai geriausi, emigracija usienio mokslo ar studij institucijas . io proceso nereikt vertinti vienareikmikai . Viena vertus, kvietimai dirbti usienio mokslo centruose reik ms mokslinink auktos kvalifikacijos pripainim . tos ivykos buvo naudingos ta prasme, kad ivykusieji gaudavo prog pasisemti naujos patirties, gyti nauj idj ir reikaling mokslo pa-saulyje kontakt . antra vertus, is procesas susilpnino instituto mokslinius seminarus, mokslinink rengimo lietuvoje lyg ir mokslin darb apskritai . kai kurie mokslininkai taip ir negro gimtj institut .

1994 met pabaigoje institute buvo 231 darbuotojas (kartu su dok-torantais), i j 92 mokslininkai1 , 22 habil . daktarai . (palyginkite su anksiau pateiktais 1989 met duomenimis .) Madaug toks darbuotoj skaiius iliko iki iol instituto majimas nuo pastarj met stabiliza-vosi .

nortsi paminti instituto istorijos epizod, kur galima traktuoti kaip prieing prot nutekjimo reikiniui . 1987 metais institut i rusijos Ma sibiro skyriaus Matematikos instituto atvyko nuolatiniam darbui bu-vs tremtinys profesorius algimantas januauskas plaiai inomas rykus diferencialini lygi specialistas, auktos erudicijos mokslininkas, paras net devynias monografijas . jis ir iki tol labai mgo vieti lietuvoje, artimai bendradarbiavo su institutu vadovavo nemaam lietuvos aspirant briui, atvykdavo moksliniam darbui Diferencialini lygi skyri, dalyvaudavo lietuvos matematik draugijos konferencijose . jo atvykimas regimai susti-prino tyrimus diferencialini lygi srityje . Deja, a . januausko sveikatai lietuvos klimatas nebuvo palankus, ir po ilg dvejoni 1994 metais jis gro atgal sibir . Mir 1998 metais irkutske .

199 metais vyko permainos instituto vadovybje . nuo 1967 met institutui vadovavs akademikas V . statuleviius sudjo direktoriaus galiojimus . (netrukus po to jis buvo irinktas senato pirmininku .) naujuoju direktoriumi buvo irinktas profesorius habil . daktaras lietuvos Ma narys korespondentas Mifodijus sapagovas, direktoriaus pavaduotoju mokslo reikalams paskirtas henrikas pragarauskas . padidjus informatikos moksl krypties svarbai ir ios krypties svoriui instituto veikloje, 2003 metais

34

senatas instituto direktoriaus teikimu patvirtino dar vien direktoriaus pavaduotoj informatikos mokslo reikalams Gintaut Dzemyd .

lietuvoje buvo pradta vis rimiau galvoti apie mokslo sistemos reform . 199 metais sulaukta tarptautins ekspert komisijos, turjusios vertinti lietuvos mokslo institucij tyrim lyg ir pasilyti reformos plan . instituto ekspertiz atliko norvegijos Mokslo tarybos sudaryta tarptautin ekspert grup . Mii veikla buvo vertinta labai palankiai . taiau dl daugelio prieasi komisijos pasilytas reformos projektas lietuvoje nebuvo gyvendintas . reikia pripainti, kad lietuvos mokslo sistema taip ir liko i esms nereformuota .

1996 metais buvo pereita prie iek tiek stambesns struktros: sumaj neuroinformatikos ir Valdymo sistem skyriai buvo prijungti atitinkamai prie Duomen analizs ir program sistem ininerijos skyri, paliekant pastarj pavadinimus . po to instituto struktra i esms beveik nesikeit, iskyrus tai, kad instituto padangje atsirado stipri profesoriaus G . Dzemydos vadovau-jama grup, gavusi reikming rezultat sudting sistem kompiuterinje analizje . jos pagrindu 2003 metais buvo kurtas sistem analizs skyrius, vadovu paskirtas G . Dzemyda . tiesa, 200 metais informacijos ir patent skyriaus bei savarankikos kompiuterins leidybos grups pagrindu dar buvo steigtas informacijos ir leidybos skyrius (vadovas aidas andaris) ir panaikinta Mokslini tyrim automatizavimo laboratorija .

pagrindins instituto veiklos kryptys 1998 m . liepos 2 d . lietuvos respublikos Vyriausybs nutarimu nr . 82 buvo patikslintos taip:

tikimybi teorijos ir matematins statistikos, integralini diferenci-alini lygi ir j skaitmeninio sprendimo metod bei matematins logikos ir algoritm teorijos problem teorijos tyrimai;

atpainimo proces, daugiaekstremali optimizavimo udavini bei sudting sistem ir j valdymo tyrimai;

kompiuterini ir kompiuterizuotj sistem matematins rangos bei duomen bazi krimas .

kaip matyti, pagrindins veiklos kryptys ne k tepasikeit palyginus su 1992 metais . instituto veikla stabilizavosi, nors iors ikiai vis laik vert priside-rinti prie nauj aplinkybi . be mokslini tyrim, finansuojam i vyriausybs biudeto, Mii mokslininkai pradjo dalyvauti europos sjungos, unesco, nato ir kitose tarptautinse, taip pat ir lietuvos mokslo programose . atsira-do mokslini tyrim sutari su lietuvos biudetinmis institucijomis ir kio subjektais . tai tapo gera paspirtimi skurdokam instituto biudetui .

reikjo rpintis ir mokslinink kartos atjauninimu, rengti mokslininkus lietuvos auktosioms mokykloms . tuo tikslu buvo kurtos informatikos bei

3

matematikos katedros, turinios rpintis doktorantros reikalais . 1992 m . spalio 7 d . lietuvos respublikos Vyriausyb suteik institutui fizini moksl srities informatikos ir matematikos krypi doktorantros teis . Vliau, 2003 m . liepos 1 d . buvo gyta ir technologijos moksl srities informatikos ininerijos krypties doktorantros teis . nors mokslo prestias alyje iki iol nra labai auktas, institut ateina vis daugiau gabaus jaunimo doktorant .

nuolatos skiriama daug dmesio darbui su moksleiviais . jau ilg laik prie instituto veikia tarp moksleivi populiari jaunj programuotoj mo-kykla, steigtos Matematikos olimpiad klas ir informatikos olimpiadinink etadienin mokykla, kuriose moksleiviai ruoiami tarptautinms olimpia-doms . ia btina paminti ios svarbios veiklos entuziastus mokslininkus daktar informatik Valentin Dagien ir daktar matematik juoz Ma .

2002 m . birelio 11 d . lr seimas prim Mokslo ir studij statym (po to jis ne syk buvo taisomas ir papildomas), kuriuo buvo siekiama tvirtinti mokslo sistemos reform, o gal tik jos etap . Vl buvo tikslinamos mokslini institut pagrindins veiklos kryptys, kurios ms institutui 2003 m . kovo 10 d . lr Vyriausybs nutarimu nr . 304 suformuluotos taip:

tikimybi teorijos ir matematins statistikos, finans ir draudos ma-tematikos, diferencialini lygi ir j skaitmenini sprendimo meto-d bei matematins logikos ir algoritm teorijos problem tyrimai;

instituto mokslininkai su taivanio it specialistais Matematikos ir informatikos institute

36

atpainimo proces, duomen analizs, daugiaekstremali optimizavi-mo udavini bei multimedijos technologij ir interaktyvij sistem tyrimai;

informatikos teorini ir metodini pagrind, mokyklins informa-tikos problem, kompiuterizuot sistem ir kompiuteri tinkl ininerijos metod tyrimai bei taikymai naujoms informacinms technologijoms kurti .

pagal Mokslo ir studij statym lr Vyriausybs nutarimu reikjo parengti nauj instituto statut . 2003 m . sausio 22 d . Visuotiniame mokslinink ir tyrj susirinkime buvo pritarta naujam statuto projektui . 2003 m . gegus 27 d . Vyriausyb j patvirtino . be kita ko, jame teigiama: Matematikos ir informatikos institutas (toliau vadinama institutas) yra valstybs mokslo institutas biudetin mokslini tyrim staiga, steigta lietuvos kiui ir tarptautiniam bendradarbiavimui svarbiems ilgalaikiams tarptautinio lygio moksliniams tyrimams vykdyti . pagrindin instituto veikla yra moksliniai tyrimai ir eksperimentin pltra . . taigi institutas, atlikdamas aukto tarptautinio lygio fundamentinius tyrimus ir j taikymo darbus, ilaik valstybs instituto status . kai kurie kiti moksliniai institutai buvo prijungti prie universitet .

pagal statut (tiksliau vadovaujantis pateiktu Vyriausybei statuto projektu, kuriam jau buvo pritarusi vietimo ir mokslo ministerija) reikjo irinkti vietoje buvusio senato instituto taryb . 2003 m . balandio 17 d .

Mii senato posdis;

pirmininkauja V . statuleviius (nuotraukoje viduryje, stalo gale), 2002 m .

37

vyko paskutinis senato posdis, kuriame buvo patvirtinta bsimosios ta-rybos nari rinkimo tvarka . 2003 m . birelio 26 d . instituto mokslinink susirinkime buvo irinkti 20, t . y . du tredaliai tarybos nari . pagal statut kitus narius paskyr vietimo ir mokslo ministras . tarybos pirmininku buvo irinktas profesorius kstutis kubilius .

2003 metai: netektis. 2003 m . lapkriio 23 d . institut itiko didiul netektis po sunkios ligos mir akademikas Vytautas statuleviius, vis savo gyvenim atidavs instituto krimui ir puoseljimui, ilg laik 26 metus jam vadovavs ir pelns darbuotoj pagarb bei autoritet . netekome puikaus mokslo organizatoriaus, ymaus mokslininko, turtingos ir jautrios sielos mogaus . bet liko jo sukurtas institutas, jo mokiniai, jo darbai . ir jo puoseltasis tikimybi teorijos skyrius, kuriam vadovauti buvo patikta Vidmantui bentkui . 200 metais V . statuleviiaus atminimui aminti institutas steig jo vardo stipendij matematikos krypties studentams, 2006 metais ileisti jo mokslo darb ratai2 .

viesus V . statuleviiaus atminimas ir pagarba jam pareigojo nenuleidiant rank dirbti toliau . lietuvai stojus europos sjung prasidjo projektai pagal bendrojo programavimo dokument (bpD), remiami i europos sjungos struktrini fond . institutas labai skmingai pasinaudojo ia galimybe ir i mint fond gavo param keturiems bpD projektams vykdyti . Didiausias i j pagal biudet (3 mln . lt) projektas plaiajuosi informacini technologij tinklas (rain) (vadovas profesorius l . telksnys), dl kurio varginaniuose ginuose su partneriais buvo sulauyta daugyb iei ir ieikvota daug jg, kol gal gale, sikius netgi vyriausybei, buvo nusprsta, kad projekto vykdytojas bus ms institutas . gyvendinus projekt, lietuvos kaimikj vietovi gyventojai gys prieig prie interneto . tai taps ities reikmingu ingsniu kuriant lietuvos informacin visuomen .

2004 metais baigsi M . sapagovo, kaip instituto direktoriaus, antroji kadencija . jis buvo ir yra kupinas jg ir idj, institute apie j susiklost itin pagarbi vieninga nuomon . taiau pagal Mokslo ir studij statym, taip pat ir instituto statut, treiajai direktoriaus kadencijai M . sapagovas negaljo bti renkamas . antra vertus, jis ir pats to nepageidavo, nes nort labiau atsidti moksliniam darbui . 2004 m . gruodio 12 d . taryba instituto direktoriumi irenka energing profesori Gintaut Dzemyd . savo pavaduotojais jis pasirinko buvus instituto mokslin sekretori stas rutkausk mokslo reikalams ir jau anksiau ias pareigas jus Gedimin baguk kio reikalams . instituto visuomen iek tiek sukluso . ir buvo dl ko: juk charizmatinio V . statuleviiaus jau nebebuvo ms tarpe, i instituto

2 Vytautas statuleviius . Selected Mathematical Papers . ed . Vidmantas bentkus et al . isbn 9986-680-33-6 . institute of Mathematics and informatics, Vilnius, lithuania, 2006 .

38

vadovavimo pasitrauk patyr asmenys, tarybos pirmininkas vos prie gerus metus irinktas jaunesns kartos atstovas, pasikeit beveik visa direktoriaus komanda, be to, ir direktorius pirmasis, atstovaujantis ne matematikos, o informatikos krypt . regis, bgtavimai netrukus iblso . ankstesni vadov instituto veiklos organizavimo ir bendravimo su instituto visuomene, sprendiant aktualius reikalus, principai tapo gera skla, sudaiginusia tvirtas demokratikas vidines tradicijas ir dalykiko bendradarbiavimo nuostatas . Gal ir nebus per stipriai pasakyta, kad naujoji instituto vadovyb iuos svarbius akademinei visuomenei principus perm ir stengiasi j laikytis . antra vertus, tvirtame ir subrendusiame kolektyve nra taip sunku ilaikyti buvusios politikos tstinum .

kas gi dar svarbaus vyko per paskutiniuosius kelerius metus? vien instituto gyvenimo epizod nortsi atkreipti dmes . Vien i stipresni Matematins statistikos ir Diferencialini lygi skyri vadovai b . Grigelionis ir b . kvedaras nusprend atsisakyti skyriaus vadovo pareig ir perleisti jas skyriuose uaugusiems jaunesniems talentingiems mokslininkams Donatui surgailiui ir konstantinui pileckui . lygiai taip informatikos metodologijos skyriaus vadov G . Grig pakeit energingoji ir nenuilstanioji mokslinink Valentina Dagien . Vargu ar to prieastis buvusi vadov met nata .

instituto direkcija

(i kairs) : direktoriaus

pavaduotojas G . baguka,

tarybos pirmininkas k . kubilius,

direktorius G . Dzemyda,

direktoriaus pavaduotojas

s . rutkauskas, mokslinis

sekretorius s . Maskelinas

(2006 m .)

39

Greiiau gilus suvokimas ir pasididiavimas, kad buvusieji mokiniai subrendo imtis didels atsakomybs vadovauti stipriems moksliniams padaliniams .

keblu iame nedideliame straipsnelyje aprayti netrump ir turining instituto istorij, ivardyti visus pasiekimus ir problemas . bet vienu ios isto-rijos fragmentu nortsi pasididiuoti: vien tik po lietuvos nepriklausomybs atkrimo u 6 instituto mokslinink darb ciklus buvo paskirtos lietuvos mokslo premijos .

iuo metu institute dirba 202 darbuotojai, i j 134 mokslo dar-buotojai ir kiti tyrjai (32 habil . daktarai; 4 daktarai, i j yra atlik habilitacijos procedr) . Matematikos, informatikos bei informatikos ininerijos krypi doktorantroje studijuoja 44 doktorantai . nesunku suskaiiuoti vienam instituto mokslininkui vidutinikai tenka madaug 0,6 doktoranto . turime kuo pasidiaugti .

yra daug formali mokslinink kvalifikacijos rodikli . Vienas i j tikrai neabejotinas naryst lietuvos Ma . Dabar institute dirba 4 lietuvos Ma tikrieji nariai (akademikai), 4 nariai korespondentai ir 4 nariai ekspertai . i ties graus brys .

tai ir visa, gal ir ne visai isami Matematikos ir informatikos instituto penkiasdeimties met istorija . ji tsiasi . ir tsis, kol institute bus tiek daug mokslui atsidavusi moni, kaip kad yra dabar .

straipsnyje remtasi lietuvos Ma ir Mii archyvine mediaga, buvusi instituto mokslini sekretori kstuio bulotos (19661983 m .) ir stasio skraus (19831994 m .) sukaupta mediaga bei j parengtomis ataskaitomis, kai kuriais publikuotais jono kubiliaus straipsniais, bendradarbi prisiminimais, kitais altiniais . pravert ir informacija, kuri autorius sukaup dirbdamas instituto moksliniu sekretoriumi (199200 m .) kai kurios ia pamintos datos gali bti ne visai tikslios . prieastis yra ta, kad kai kuriuose altiniuose (netgi protokolinio pobdio dokumentuose) t pai vyki datos nurodomos skirtingai . kiek manoma, jos buvo tikslinamos .

S t a s y s R u t k a u s k a s

40

192-10-01 jonas kubilius priimamas lietuvos Ma technikos institut vyresniuoju moksliniu bendradarbiu .

19-10-16 fizikos-technikos institut priimamas pirmasis matematikos krypties aspirantas romualdas udavinys (vadovas j . kubilius) .

196-08-18 priimtas lietuvos Ma prezidiumo nutarimas nr . 141 Dl nauj ltsr Ma institut organizavimo . iuo nutarimu kuriamas fizikos ir matematikos institutas, kurio struktriniu padaliniu yra Matematikos sektorius (du darbuotojai, vadovas j . kubilius) .

196-10-01 fizikos ir matematikos instituto krimo data (direktorius adolfas jucys, direktoriaus pavaduotojas jonas kubilius).

196-10-01 pradjo dirbti kostas ukauskas .

196-10-24 pradjo dirbti ryt Merkyt .

197-06-01 baigs leningrado universiteto aspirantr, vyresniuoju moksliniu bendradarbiu pradjo dirbti Vytautas statuleviius ir baigs Maskvos universiteto aspirantr kstutis bulota .

197-08-01 pradjo dirbti algimantas Mitalauskas .

197-12-16 pradjo dirbti jonas petkeviius .

197 Matematikos sektoriuje kurta astronom grup .

tsrs Ma skaiiavimo centr stauotis skaiiavimo technikos panaudojimo klausimais ivyko du instituto bendradarbiai: kostas ukauskas ir ivanas Glembockis .

197 m . fizikos ir matematikos institutui suteikiama antra kategorija .

197 m . jonas kubilius parao ir ileidia monografij tikimybiniai metodai skaii teorijoje, tsrs Ma Matematikos V . steklovo institute apgina daktaro disertacij .

198-02-040 Vilniaus universitete vyko pirmoji lietuvos matematik konferencija .

198-07 j . kubiliui paskirta lietuvos valstybin mokslo premija .

MateMatikos ir inforMatikos instituto sVarbiausi Vyki chronoloGija

196197 met iem

jonas kubilius

adolfas jucys

Vytautas statuleviius

41

198-07 fMi Matematikos sektoriaus vadovas j . kubilius paskiriamas Vilniaus universiteto rektoriumi .

198-08-01 fMi priimami eduardas Vilkas, eduardas budreika, leonas Vilkauskas, bronius riauba .

199 08 01 fMi priimami bronius Grigelionis, Gerutis alekeviius, liudvikas stupelis, aldona alekeviien, bronius kvedaras .

1960-08-01 fMi priimami evaldas Geiauskas, pranas rumas .1960-09-10 Vilniuje surengta 6-oji visasjungin konferencija tikimybi teorijos ir

matematins statistikos klausimais .1960-10-17 jonui kubiliui ijus vadovauti Vilniaus universitetui, Matematikos

sektoriaus vadovu skiriamas Vytautas statuleviius .1960-11-23 lietuvos Ma prezidiumas pasira sutart su uljanovsko

Volodarskio vardo skaiiavimo main gamykla dl esM besM-2 pagaminimo fizikos ir matematikos institutui (gamybos terminas 1961 m . pirmasis pusmetis, kaina 3, milijono rubli) .

1961-01-30 priimtas ltsr Mt nutarimas nr . 44 Dl Ma skaiiavimo centro or-ganizavimo ir jo priestato statybos ubaigimo iki 1961 m . liepos 1 d . .

1961-02-22 Ma prezidiumas pasira sutart su statybos valdyba nr . dl fMi skaiiavimo centro priestato statybos .

1961-0-01 fMi kurta elektronini skaiiavimo main laboratorija (vadovas kostas ukauskas) .

1961 pradtas leisti urnalas lietuvos matematikos rinkinys . Vyriausiuoju redaktoriumi paskirtas petras katilius .

1961-0 esM besM-2 buvo atveta Vilniaus geleinkelio stot ir i ten perveta ir sandliuota Ma bibliotekos kieme .

1961-08-01 fMi Matematikos skyri priimta Vu skaiiavimo matematikos absolvent grup (rima braionyt, rimutis jasilionis, ignotas jaiauskas, jrat rimait, Vanda bikelien, regimantas pliukeviius, aida pliukeviien, Mifodijus sapagovas, Dangut sapagovien) .

kstutis bulota

kostas ukauskas

urnalo lietuvos matematikos rinkinys vyriausieji redaktoriai p . katilius (19611989) ir j . kubilius (1989200)

42

1961-12-16 institutas gavo leidim perimti nam lentpivi g . 7 skaiiavimo centro laboratorijoms rengti . patvirtinta instituto rm smata beveik 1, milijono rubli . pastatas baigtas 196 metais .

1962-02-01 prasidjo esM besM-2 montavimo ir derinimo darbai .1962-04-19 lietuvos Ma prezidiumo nutarimu nr . 120 kurta lietuvos matematik

draugija .1962-04-23 baigti esM besM-2 modernizavimo darbai ji gavo oficial gamyklos

pavadinim esM besM-2M nr . 14 .1962-07-14 Valstybin komisija (pirmininkas akad . k . barauskas) oficialiai

prim pirmj lietuvoje didij esM besM-2M (1961 07 1 besM-2M buvo ijungta dl pastato statybos darb ubaigimo) .

1962-10-01 kurtas skaiiavimo matematikos sektorius (vadovas Vilius Matulis), kuriam pavesta ruoti skaiiavimo technikai reikaling matematin rang .

1962-12-06 Vytautas statuleviius skiriamas fMi direktoriaus pavaduotoju mokslo reikalams .

1962-12-06 j . kubilius irenkamas lietuvos Ma tikruoju nariu ir prezidiumo nariu .

1963-02-18 prasidjo reguliars skaiiavimai su besM-2M .

1964-04-24 tsrs Moksl akademija pritar lietuvos Moksl akademijos pagrindinms kryptims . j suformuluota 9, i j 4 teko fizikos ir matematikos institutui, o dvi i j dabartiniam Mii:

tikimybi teorija ir matematin statistika,

matematins kibernetikos problemos ir technin kibernetika .

1964-07-01 fMi kurtas Matematins logikos ir programavimo sektorius (vadovas V . Matulis), atskiriant j nuo skaiiavimo matematikos sektoriaus (pastarojo vadovu tapo e . Vilkas) .

eduardas Vilkas

jonas petkeviius

V . statuleviius ir a . jucys prie

besM2M, 1971 m .

Vilius Matulis

43

1964-07-01 fMi kurtas technins kibernetikos sektorius (vadovas k . ukauskas) .

1964-07-01 lietuvos Ma prezidiumas prim nutarim nr . 22, kuriuo nustat instituto skaiiavimo centro struktr ir darbo profil . skaiiavimo centr sudaro:

elektronini skaiiavimo main laboratorija (vadovas j . petkeviius);

skaiiavimo matematikos sektorius (vadovas e . Vilkas);

technins kibernetikos sektorius (vadovas k . ukauskas);

Matematins logikos ir programavimo sektorius (vadovas V . Matulis) .

1964-07-0107 trakuose vyko 1-sis visasjunginis simpoziumas automatins logins ivados paiekos klausimais .

196-02-09 Matematikos sektorius reorganizuotas tikimybi teorijos sektori (vadovas V . statuleviius) .

196 m . pavasaris fMi perkeliamas nauj pastat adresu a . Gotauto g . 12 .

1966-09-1930 palangoje vyko visasjungin operacij tyrimo mokykla . aptarti ope-racij tyrimo matematiniai metod: loim teorijos, tiesinio, netiesinio bei dinaminio programavimo vystymasis ir problemos .

196-10-01 kuriamas atpainimo proces sektorius, kuriam iki iol vadovauja laimutis telksnys .

1966 institutui suteikiama pirmoji kategorija .1966 institute jau dirba 30 darbuotoj: i j 2 moksl daktarai, 46 moksl

kandidatai, 0 aspirant .1966-11-23 Ma prezidiumo nutarimu nr . 470 reorganizuota instituto struktra .

puslaidininki fizikos sektori bazje kuriamas puslaidininki fizikos institutas, kuriam vadovauja juras poela. Fizikos ir matematikos instituto direktoriumi tampa Vytautas Statuleviius .

1967-01-01 kuriami nauji struktriniai padaliniai . skaiiavimo metod sektorius (vadovas Mifodijus sapagovas), programavimo ir udavini sprendimo sektorius (vadovas bronius

kvedaras), perforacini skaiiavimo main laboratorija (vadovas jonas

petkeviius), skaiiavimo matematikos sektorius reorganizuojamas operacij

tyrimo sektori (vadovas e . Vilkas) . elektronini skaiiavimo main laboratorijos vadovu tapo Vytautas

liesis .1967-01-01 nustatoma nauja fMi struktra .

Matematikos ir kibernetikos sekcija . tikimybi teorijos sektorius (vadovas Vytautas statuleviius), Matematins logikos ir algoritm teorijos sektorius (Vilius Matulis),

operacij tyrimo sektorius (eduardas Vilkas),

bronius kvedaras

Vytautas liesis

Mifodijus sapagovas

laimutis telksnys

44

atpainimo proces sektorius (laimutis telksnys),

bionikos (technins kibernetikos) sektorius kostas ukauskas) .

skaiiavimo centras .

perforacini skaiiavimo main laboratorija (jonas petkeviius),

elektronini skaiiavimo main laboratorija (Vytautas liesis),

skaiiavimo metod sektorius (Mifodijus sapagovas),

programavimo ir udavini sprendimo sektorius (bronius kvedaras) .

energetikos tarnyba .

fizikos sekcija .

radiologin laboratorija .

paskiriami trys instituto direktoriaus pavaduotojai .

laimutis telksnys direktoriaus pavaduotojas moksliniam darbui, Mifodijus sapagovas direktoriaus pavaduotojas skaiiavimo centro vadovas,

boleslovas styra direktoriaus pavaduotojas, radiologijos laboratorijos vadovas .

skaiiavimo centro

darbuotojai prie besM-4

(i kairs) a . Daugvila,

j . Dambrauskas, b . binkauskas,

Matijoius, a . eida;

sdi j . rimait

pranas rumas

jonas Mockus

4

1967-07-21 V . statuleviius tampa lietuvos mokslo premijos laureatu .

1967-11-17 jonas kaunelis priimtas dirbti vyriausiuoju ininieriumi . Dirbo iki 2002 10 23 .

1967-11-18 V . statuleviius Vilniaus universitete apgina fizikos ir matematikos moksl daktaro (dabar habil . dr .) disertacij tikimybi teorijos ribini teorem tyrimai .

1968-03-28 sc pradjo veikti nauja galingesn puslaidininkin esM besM-4 .1969-08- 923 trakuose vyko 2-asis visasjunginis simpoziumas automatins logins

ivados paiekos klausimais .1969-11-16 i fizikini-technini energetikos problem instituto perkeliama dalis

ekstremali udavini laboratorijos ir fMi kuriamas optimali sprendim teorijos sektorius (vadovas jonas Mockus) .

1969-11-20 steigiamas Matematinio aprpinimo sektorius (vadovas pranas rumas) .1969-11-20 kuriama algoritm ir program fondo (apf) grup (vadov Vilma

Dragnien) .1970 m . sausis ignalinoje vyko sjungin loim teorijos mokykla .1970 04 Visasjunginje esM matematinio aprpinimo geriausi darb apiroje-

konkurse instituto darbas tinklinio planavimo matematinio aprpinimo ir valdymo besM-4 tipo mainoms apdovanotas Vlpp medaliais .

1970 m . j . Mockus irenkamas lietuvos Ma nariu korespondentu .1970 m . V . statuleviius irenkamas inijos draugijos Vilniaus m . pirmininku

(dirbo iki 1984 m .) .1970-10-16 kurtas Matematins statistikos sektorius (vadovas bronius Grigelionis) .1971-06-1416 vyko taryb sjungos ir suomijos simpoziumas staig ir organizacij

automatizuot valdymo sistem matematinio aprpinimo klausi-mais .

1971-06-2228 vyko 2-oji visasjungin loim teorijos konferencija, kurioje, be ios srities specialist i taryb sjungos, dalyvavo grup usienio mokslinink, tarpe j vienas loim teorijos krj prinstono universiteto (jaV) profesorius oskaras Morgenternas .

1971-10-18 Direktoriaus pavaduotoju administracijos ir kio reikalams pradeda dirbti Gediminas baguka .

1971 12 30 V . statuleviiui paskiriama tsrs Ma prezidiumo a . Markovo premija u darb cikl neprikausom atsitiktini dydi ir Markovo grandini ribins teoremos .

1972 03 22 V . statuleviius irenkamas lietuvos Ma tikruoju nariu .1972 03 22 b . Grigelionis irinktas lietuvos Ma nariu korespondentu .1972 m . ii ketv . fMi skaiiavimo centre paleista galingiausia taryb sjungoje esM

besM-6 .1973 jungtinse amerikos Valstijose pradedamas leisti urnalo lietuvos

matematikos rinkinys vertimas angl kalb lithuanian Mathema-

Vilma Dragnien

bronius Grigelionis

Gediminas baguka

birut jakubauskien

46

tical journal .

1973 06 2-30 vyko 1-ji tarptautin Vilniaus konferencija tikimybi teorijos ir matematins statistikos klausimais, organizuota lietuvos Ma fizikos ir matematikos instituto, Vilniaus universiteto bei tsrs Ma Matematikos instituto .

1973-09-1721 Vilniuje vyko 3-sis visasjunginis simpoziumas statistini metod valdymo procesuose klausimais .

1974 m . j . Mockus irenkamas lietuvos Ma tikruoju nariu .

1974-11-230 Druskininkuose vyko visasjungin mokykla atsitiktini proces teorijos klausimais, organizuota lietuvos Ma fizikos ir matematikos instituto bei tsrs Ma Matematikos instituto .

197 m . V . statuleviius skiriamas tsrs aukiausiosios atestacins komisijos (Vak) nariu .

197-08-01 instituto vyriausija buhaltere pradeda dirbti birut jakubauskien .

1976 m . ii ketv . skaiiavimo centre paleista antroji besM-6 .

1976 04 1 V . statuleviius irenkamas lietuvos Ma fizikos, technikos ir matematikos moksl skyriaus akademiku sekretoriumi .

1976-10-04 kurtas informacijos ir patent sektorius, vadovas jonas Masiulis .

1977-01-01 fMi suskilo atskirus Matematikos ir kibernetikos (Mki) bei fizikos institutus . Mki direktoriumi irinktas akademikas Vytautas statuleviius .

atskyrus institutus buvo patikslinta j problematika, nustatyta vieninga matematikos ir kibernetikos kryptis tikimybi teorija ir jos taikymas valdymo udaviniams, mokslini tyrim automatizavimas .

jonas Masiulis

antanas baskas

bendradarbiavimo sutart su baltarusijos Ma Matematikos institutu pasirao Vladimiras

platonovas ir Vytautas statuleviius; deinje e . Vilkas (apie 1979 m .)

47

1977-01-27 programavimo ir udavini sprendimo sektorius pervadintas Diferen-cialini lygi sektoriumi.

1977-03-01 kurtas Valdymo sistem skyrius (vadovas antanas baskas) .1977-0-01 kurtas skaiiavimo technikos ir programins rangos eksperimentins

gamybos skyrius, skirtas nestandartini skaiiavimo technikos tais bei kit technini rengini gamybai (vadovas liudas bulotas) .

1977-06-20 Ma prezidiumas prim nutarim nr . 177a Dl Ma skaiiavimo technikos panaudojimo perspektyvinio organizacini priemoni 19811990 m . plano . jame numatoma plsti akademijos institutuose mini esM ir terminal tinkl .

1977-06-87-03 vyko 2-oji tarptautin Vilniaus konferencija tikimybi teorijos ir matematins statistikos klausimais . tai didiausias ios specialybs pasaulio mokslinink forumas . nusprsta rengti ias konferencijas reguliariai kas 4 metus Vilniuje .

1978-01-30 Ma prezidiumo nutarimu nr . 31 patvirtinamas Matematikos ir kiber-netikos instituto su skaiiavimo centru komplekso 8 mln . rubli verts techninis darbo projektas, kuriame numatytos 68 darbo vietos .

1978-02-01 kurta skaiiavimo technikos laboratorija (vadovas liudas bulotas) .1978-02-22 kurta technologini proces valdymo sektorius (vadovas celestinas

paulauskas) .

1978-08-2809-02 Vilniuje vyko tarptautinis simpoziumas stochastini diferencialini lygi klausimais .

1978-09-1720 Matematikos ir kibernetikos institute vyko iaurs ali specialist pasitari-mas kompleksins problemos irdies kraujagysli susirgimai klausimais .

celestinas paulauskas

prie besM-6 terminalo: j . Valeviien, a . ilinskas, G . Dzemyda, j . Mockus, V . tieis

48

pasiraytas bendradarbiavimo protokolas tema elektrokardiosignal automatins analizs krimas ir tobulinimas skaiiavimo main pagalba .

1979 m . V . statuleviiui paskirta tsrs valstybin premija u darb cikl asimptotiniai tikimybi teorijos metodai .

1979 m . skaiiavimo centro vadovu paskiriamas l . telksnys .

1979-04 palangoje (30 km nuo Vilniaus) ir kaune (106 km nuo Vilniaus) pradjo veikti kolektyvins skaiiavimo sistemos nuotoliniai termi-nalai .

1979-0-08 sukurtas paskalio kalbos transliatorius, naudojamas programavimo mokymui, vliau plaiai pritaikytas vidurinse mokyklose .

1980-01-02 steigta Mokslini tyrim automatizavimo laboratorija (vadovas Valentinas erniauskas) .

1980 m . l . telksnys irenkamas lietuvos Ma nariu korespondentu .

1980-04-14 Ma prezidiumo nutarimu instituto sektoriai pavadinti skyriais .

1980-09-030 vyko tarptautin konferencija Matematins logikos metodai dirbtinio intelekto ir sisteminio programavimo problemose.

1980-10-04 klaipdos kardiologijos reabilitacijos skyriuje prie kauno medicinos instituto vesta ritmogram automatins analizs sistema, sukurta Matematikos ir kibernetikos institute drauge su tsrs Medicinos moksl akademijos akademiko Zigmo janukeviiaus akademine grupe ir irdies ir kraujagysli fiziologijos ir patologijos mokslinio tyrimo institutu prie kMi .

1980-11-2 Matematinio aprpinimo skyrius pavadintas programins rangos skyriumi (vadovas pranas rumas) .

Gintautas Grigas

arnas raudys

Valentinas erniauskas

prie Mii skaiiavimo mainos besM6 nuotolini terminal; kairje prie terminalo Vilniuje M . sapagovas, j . kauknas, k . Z . jukeviius, deinje prie terminalo palangoje pikelis, k .Z . jukeviius, ________, j . kauknas ., !

49

Gediminas Veiveris

1981-01-27 pradjo veikti respublikin neakivaizdin jaunj programuotoj mokykla .

1981-06-09 kurtas sisteminio programavimo sektorius (vadovas Gintautas Grigas) Matematins logikos ir algoritm teorijos skyriuje .

1981-06-2227 vyko 3-ioji tarptautin Vilniaus konferencija tikimybi teorijos ir matematins statistikos klausimais . Dalyvavo 10 usienio moksli-ninkai i 19 ali ir 414 mokslininkai i taryb sjungos .

1981-07-01 kurtas Duomen analizs skyrius (vadovas arnas raudys) .

1981-09-0810 Moltuose vyko 1-oji respublikin programuotoj konferencija . aptarta elektronini skaiiavimo main matematinio aprpinimo problemos .

1982-0-1722 palangoje vyko visasjungin mokykla-seminaras atsitiktini proces teorijos klausimais .

1982 kurtas sudting sistem sektorius (vadovas a . Garliauskas)

1983 instituto moksliniu sekretoriumi irinktas stasys skrus .

1983 0 20 paleista esM es-104 . aptarnaujanios grups virininku paskirtas bronius samuolis .

1984-04-29 sisteminio programavimo sektorius buvo reorganizuotas savarankik sisteminio programavimo skyri . j veikla naujo tipo kompiuteri es-104 matematinis aprpinimas .

1984-04-29 kurta skaiiavim valdymo laboratorija (vadovas Gediminas Veiveris) .

1984-07-0304 vyko visasjunginis Vilniaus simpoziumas iuolaikins matematins ekonomikos problemos .

1984-10-01 lietuvos Ma prezidiumo nutarimu kurta kompiuteri prietais ir programins rangos eksperimentin gamykla bitas (direktorius juozas Zalatorius) .

bronius samuolis prie es104 ir jos disk .

stasys skrus

algis Garliauskas

0

1984-12-30 atiduotas eksploatacijai Matematikos ir kibernetikos instituto labora-torinis 7318 m2 korpusas, kurio smatin vert 2 210 tkst . rubli .

198 m . pradioje instituto administracija ir dalis skyri persikelia naujus rmus akademijos g . 4;

198 gauta skaiiavimo maina elbrus .

198-06-16 institute sukurta problem sprendimo instrumentin sistema Vilnius, skirta planavimo ir valdymo udavini program paket automatinei gamybai .

198-06-2429 vyko 4-oji tarptautin Vilniaus konferencija tikimybi teorijos ir matematins statistikos klausimais .

198-12-0 pradta eksploatuoti kolektyvinio naudojimo sistema MOKSLAS; vestas ryys tarp lietuvos Ma sistemos Mokslas ir tsrs Ma ir

sjungini respublik tinklo akademset .198-12-12 paruotas kompleksas kalendorinio tematinio planavimo, kontrols ir

mokslo tiriamj valdymo metod, algoritm ir program tinklini metod .

198-12-30 pateiktas eksploatacijai skaiiavimo centro pastatas 068 m2, kuriame sumontuota galingiausia elektronin skaiiavimo maina elbrus-2 .

1987 institutas sigijo pirmuosius ibM pc asmeninius kompiuterius .1987 06 26 steigtas ekologini problem skyrius (vadovas Donatas vitra)1987 12 30 b . Grigelionis irinktas lietuvos Ma tikruoju nariu .1987 12 30 M . sapagovas irinktas lietuvos Ma nariu korespondentu .1988 V . statuleviius irenkamas urnalo tikimybi teorija ir jos taikymai

(Maskva) vyriausiuoju redaktoriumi (dirbo iki 1992 m .) 1988 kurtas taikomosios statistikos skyrius (vadovas raimondas bentkus) .1988-09-27 Mki kartu su bitu ir austrocopelectronic steig tsrsaustrijos

bendrj mon baltic amadeus .

programins rangos skyriaus darbuotojai prie elbrus2 (i kairs): sdi h . Gilyt,

j . jurkonyt; stovi b . ikus, V . kanaporis, r . butkut

(usovien), a . Mieikien, l . Variakojis, r . ikait

(inien), Z . blayt, G . Masiulien

raimondas bentkus

algirdas paktas

Donatas vitra

1

1989 m . V . statuleviius irenkamas tsrs liaudies deputatu, deputat grups i lietuvos seninu (dirbo iki 1990 m .)

1989-04-2 bronius Grigelionis irinktas Matematikos ir kibernetikos instituto Mokslins tarybos pirmininku . pareigas jo iki 1992 m . vasario 20 d .

1989-0-18 ekologini problem skyriui persiklus klaipd,Vilniuje steigta Matematins ekologijos grup (vadovas regimantas laugalis) .

1989-08-1 sisteminio programavimo skyriuje steigta paskirstytj skaiiavimo sis-tem programavimo technologijos grup (vadovas algirdas paktas) .

1989-12-30 skaiiavimo kompleksas elbrus-2 ijungtas .1990-01-31 steigtas laikinas tarpinybinis krybinis kolektyvas irDis darbams

pagal tem kompiuterizuot sistem, skirt irdies ligomis sergani ligoni su staigios mirties pavojumi, aktyviam iaikinimui (vadovas laimutis telksnys) .

1990-03-01 kurta kompiuterins leidybos grup . Vadov Genovait Masiulien . 1990 04 2 instituto administracija suskirstyta padalinius:

Mokslins informacijos grup (vadov Dal povilaityt); buhalterins apskaitos grup (vadov birut jakubauskien); kio dalis (vadovas Gediminas baguka); ininerini tinkl tarnyba (vadovas jonas kaunelis