Martynas Mažvydas –

pirmosios lietuviškos knygos

autorius

Pateiktį perengė

Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos

lietuvių kalbos mokytoja metodininkė

DALIA NAVICKIENĖ

2009 M.

Tikslai ir uždaviniai:

Supažindinti moksleivius su pirmosios

lietuviškos knygos atsiradimo

aplinkybėmis;

Aptarti Mažvydo kūrybinį palikimą,

autorystės problemą, pristatyti

,,Katekizmą”: sandarą, turinį, reikšmę.

Kultūrinė padėtis XVI amžiaus

LDK

Vėluoja knygų spausdinimas; pirmoji spaustuvė įkuriama Vilniuje (spaustuvininkas – Pranciškus Skorina); spaudos įsigalėjimą ir knygų atsiradimą pagreitina religinis reformacijos judėjimas.

Reformacijai prasidėjus Lietuvoje jau plinta Renesanso idėjos, kuriama pasaulietinė literatūra (metraščiai), tačiau ne lietuvių kalba.

Lietuvoje tvyro savita religinės tolerancijos atmosfera, 1563 m. priimama privilegija, sutiekianti kulto laisvę visiems be išimties tikėjimams.

XVI amžiaus dokumento

pavyzdys

Sutartis,

parašyta

lotyniškai.

XVI amžiaus Prūsija ( Mažoji Lietuva )

Politiškai

priklausoma nuo

Lenkijos, palaikomi

neblogi santykiai su

Lietuva.

Kunigaikštis

Albrechtas

ALBRECHTAS

BRANDERBURGIETIS

Kunigaikštis remia reformacijos judėjimą,

telkia ir globoja šviesuolius, rūpinasi

rengti tokius lietuvius kunigus, kurie

dirbtų ir Prūsijoje, ir Lietuvoje. Suprato,

kad norint skelbti Dievo žodį žmonėms

suprantama kalba, reikia parūpinti ir

literatūros tikintiesiems.

Universitetas

1544 m. įkuriamas Karaliaučiaus universitetas.

Martynas Mažvydas

Gimė ne vėliau kaip 1520 m., mirė 1563

05 21

Kūrybinis palikimas yra turtingesnis,

tačiau šis žmogus labiausiai žinomas

kaip pirmosios lietuviškos knygos

autorius

Žodynas

Kultas – tikėjimas, religija.

Epigrama – sen. Graikijoje susiformavęs trumpas eilėraštis, vėliau – savarankiškas kam nors skirtas pamokomojo, giriamojo arba peikiamojo turinio eiliuotas kūrinys

Akrostichas – eiliuotas kūrinys, kurio eilučių pradinės raidės, skaitant iš viršaus į apačią, sudaro žodį ar posakį.

Katekizmas – krikščioniško tikėjimo ir moralės pagrindų išdėstymas (dažnai klausimų atsakymų forma); knyga, kurioje glaustai išdėstyti krikščionių tikybos pagrindai.

Mažvydo raštai

Giesmė šv.Ambraziejaus ir šv. Augustino (Karaliaučius, 1549)- nedidelė trijų giesmių knygelė.

Katekizmo prasti žodžiai ( Karaliaučius, 1547m.)

Mažvydo raštai

Giesmės krikščioniškos ( dvi dalys,

Karaliaučius, 1566, 1570). Pirmoji

Giesmyno dalis išleista jau po Mažvydo

mirties, joje pasirašo kaip leidėjas, antroji

irgi priskiriama Mažvydui, nors ją

galutinai parengė Baltramiejus Valentas.

Trylika lotyniškai rašytų laiškų.

Pirmoji lietuviška knyga

79 psl., išleista 200-300 egz., atspausdinta

daugiausiai gotikiniu šriftu, sudaryta iš kelių dalių.

Pirmoji lietuviška knyga

„Katekizmo prasti žodžiai...“

Pradedama lotyniška epigrama, skirta LDK. Pratarmėje kunigams kritikuojama katalikų bažnyčia, pabrėžiama katekizmo, kaip tikėjimo pradžiamokslio, nauda.

Elementoriuje pirmąkart pateikiama abėcėlė, pritaikyta lietuvių k. garsams reikšti. Lietuviškai pavadinamos raidės-skaitytinės, balsės- balsinės, dvibalsės- dvibalsinės ir priebalsės- sąbalsinės ar sambalsinės.

Patį katekizmą sudaro 10 Dievo įsakymų, poterių tekstas, keli Biblijos vertimų fragmentai, daugiausiai vietos skiriama

giesmėms (jų 11), kartu pateikiamos ir natos. Pratarmėje kreipiamasi į 3 skirtingus skaitytojų sluoksnius

(valstietį, kunigą ir poną). Nurodoma, kad krikščionių Dievo išpažinimas yra prievolė, t.y. sąmoningas savo ir šeimynos pareigos suvokimas. Minimi pagonių kaukai, žemėpačiai ir laukasargiai menkinami, įvardijami kaip velnio žabangai, įtrauksią ,,amžintojon tamsybėn”.

Pasaulio tvarkos samprata, autorystės

įrodymas

Katekizme ne tik supažindinama su tikėjimo tiesomis, bet ir nuolatos pabrėžtinai teigiama pasaulio tvarka:

Visi luomai, visi žmonės turi Dievo jiems skirtą vietą pasaulio sandaroje, o kuo socialiai aukštesnė žmogaus padėtis, tuo didesnė ir atsakomybė, tuo daugiau iš jo reikalaujama.

Akrostichai: Lietuviškoje katekizmo pratarmėje yra įrašytas Mažvydo vardas: pradedant trečiąja eiliuoto teksto eilute, iš pirmųjų raidžių susideda MARTJNVS MASVJDJVS. Akrostichas įrodė tik menamą Mažvydo autorystę.

Reikšmė

Mažvydo katekizmas – lietuvių kultūros pradžios simbolis. Lietuvių kultūra egzistavo ir anksčiau, tačiau rašyto žodžio, knygos atsiradimas – tai jau kultūros brandos ženklas. Būtent todėl katekizmo pasirodymo data – 1547 – yra itin reikšminga kaip nacionalinės kultūros pradžios simbolis.