38
LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS AGRONOMIJOS FAKULTETAS PAGRINDINIŲ UNIVERSITETINIŲ STUDIJŲ BAIGIAMOJO DARBO RUOŠIMO IR ĮFORMINIMO METODINIAI NURODYMAI Agronomijos fakulteto Agronomijos krypties, studijų programos Agronomija studentams 1

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETASaf.asu.lt/wp-content/uploads/sites/3/2014/12/agronomijos... · Web viewKiekviena pastraipa pradedama iš naujos eilutės, atitrauka nuo kairiojo

  • Upload
    others

  • View
    0

  • Download
    0

Embed Size (px)

Citation preview

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

PAGE

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

AGRONOMIJOS FAKULTETAS

PAGRINDINIŲ UNIVERSITETINIŲ STUDIJŲ BAIGIAMOJO DARBO

RUOŠIMO IR ĮFORMINIMO METODINIAI NURODYMAI

Agronomijos fakulteto Agronomijos krypties, studijų programos Agronomija studentams

Akademija, 2008

Metodiniai nurodymai aprobuoti Agronomijos fakulteto metodinės komisijos posėdyje 2008 m. vasario mėn. 01 d. protokolo Nr.9 (59)

Autoriai: doc. A. Krasauskas, doc. I. Pranckietienė, dr. L. Šarlauskienė, doc. I. Vagusevičienė, doc. L. Žilėnaitė.

Recenzavo: prof. dr. V. Šlapakauskas, doc. dr. V. Pranckietis, lekt. R. Pupalienė, doc. E. Jakienė

TURINYS

PRATARMĖ4

1. DARBO STRUKTŪRA5

2. DARBO RUOŠIMO NUOSEKLUMAS6

3. ATSKIRŲ DARBO DALIŲ TURINYS6

4. REIKALAVIMAI DARBO APIPAVIDALINIMUI10

LiteratūrA14

PRIEDAI15

PRATARMĖ

Agronomijos fakulteto studentas, užbaigdamas pagrindines universitetines studijas Lietuvos žemės ūkio universitete, parengia baigiamąjį darbą.

Pagrindinių universitetinių studijų baigiamasis darbas - tai kvalifikacinis savarankiškas darbas, atspindintis studento įgytas teorines žinias ir gebėjimus nagrinėjant pasirinktą tyrimo problemą. Baigiamieji darbai gali būti teoriniai, eksperimentiniai („Agronomijos“ programai rekomenduojama rinktis fundamentaliuosius tyrimus).

Eksperimentiniuose darbuose turi būti:

· Iškeltai hipotezei paneigti ar patvirtinti atliktas eksperimentas ar surinkta lauko tyrimų medžiaga

· Remiantis šiuolaikiniais metodais atlikta gautų duomenų analizė

· Gauti rezultatai palyginti su mokslinėje literatūroje skelbiamais duomenimis

· Pateiktos išvados, siūlymai ir rekomendacijos tolesniems tyrimams pasirinktoje kryptyje

Teoriniuose ( literatūriniuose) darbuose turi būti:

· Apžvelgti nagrinėjama tema Lietuvoje (Baltijos šalyse Europoje, pasaulyje) atlikti svarbiausi darbai, ypatingą dėmesį skiriant probleminėms diskusijoms

· Remiantis atlikta literatūros apžvalga, pateiktas teorinių koncepcijų ir atskirų teiginių įvertinimas ir pareikšta sava argumentuota nuomonė

· Aptartos nagrinėjamos problemos teorinių teiginių, metodikų rekomendacijų taikymo galimybės, atlikta lyginamoji analizė.

Baigiamojo darbo apimtis priklauso nuo pasirinktos temos, atliktų tyrimų, sukauptos medžiagos. Rekomenduojama darbo apimtis yra 25-40 puslapių, neįskaitant priedų.

Ši metodinė priemonė skirta pagrindinių universitetinių studijų programos Agronomija, studentams.

Autoriai: doc. A. Krasauskas, doc. I. Pranckietienė, dr. L. Šarlauskienė, doc. I. Vagusevičienė, doc. L. Žilėnaitė.

1. DARBO STRUKTŪRA

Rekomenduojama baigiamojo darbo sudėtis tokia:

Titulinis lapas

PRIEŠLAPIS

Užduotis

SANTRAUKA

SANTRAUKA UŽSIENIO KALBA

Turinys

Terminų (sąvokų) žodynėlis IR SANTRUMPOS

ĮVADAS

1. Literatūros APŽVALGA

2. TyrimŲ metodai ir sąlygos

3. darbo rezultatai ir JŲ ANALIZĖ

IŠVADOS

LITERATŪRA

priedai

2. Darbo ruošimo nuoseklumas

Pagrindinių universitetinių studijų baigiamojo darbo temą studentas pasirenka studijuodamas 2 kurse. Pagrindinių universitetinių baigiamųjų darbų temos turi būti apsvarstytos ir patvirtintos katedros posėdyje.

Studentas, pasirinkęs baigiamojo darbo temą kartu su vadovu užpildo nustatytos formos baigiamojo darbo užduotį (žr. priedą 3)

Užpildytą užduotį pasirašo darbo vadovas, studentas ir ją patvirtina katedros vedėjas, užduotis pildoma keturiais egzemplioriais (dekanatui, katedrai, darbo vadovui, studentui). Baigiamojo darbo užduotį studentas gali koreguoti tik vadovo pritarimu ir katedros vedėjo sutikimu. Užduotis pridedama prie paruošto baigiamojo darbo.

Baigiamasis darbas ruošiamas pagal sudarytą darbo grafiką, jo eigą kontroliuoja darbo vadovas. Baigiamasis darbas rengiamas tokia tvarka:

1) sudaromas darbo planas ir metodika;

2) renkama nagrinėjamu klausimu literatūra;

3) atliekamas tiriamasis darbas;

3) skaičiuojami atitinkami rodikliai, sudaromos duomenų lentelės;

4) braižomos diagramos, grafikai, schemos pagrindiniams tyrimų rezultatams pavaizduoti;

7) rašomas baigiamojo darbo tekstas;

5) rašomos išvados;

6) darbas apipavidalinamas;

7) paruoštas darbas pristatomas ir aptariamas katedros posėdyje, jei darbas vertinamas teigiamai, jis pateikiamas paskirtam recenzentui 10 dienų iki viešojo gynimo.

8) darbas ginamas Baigiamųjų darbų ir egzaminų vertinimo komisijoje.

3. ATSKIRŲ DARBO dalių TURINYS

Titulinis lapas. Jame pateikiama pagrindinė privalomoji informacija apie paruoštą baigiamąjį darbą. Tituliniame lape turi būti užrašytas universiteto, fakulteto ir katedros, kurioje buvo paruoštas baigiamasis darbas, pavadinimas; darbo autoriaus vardas ir pavardė; darbo pavadinimas; darbo tipas; studijų sritis; studijų kryptis; studijų programa; darbo vadovo, katedros vedėjo, darbo recenzento vardas ir pavardė; darbo paruošimo metai, registracijos numeris (baigiamieji darbai registruojami dekanate). Pavyzdys pateiktas 1 priede.

Priešlapis. Priešlapyje nurodoma papildoma informacija, t.y. recenzento ir Baigiamųjų darbų ir egzaminų vertinimo komisijos įvertinimai. Pavyzdys pateiktas 2 priede.

Baigiamojo darbo užduotis. Tai fakulteto Metodinės komisijos nustatyta forma, kurioje nurodomas baigiamojo darbo autorius ir vadovas, darbo pavadinimas ir struktūra, darbo grafikas, darbo ruošimo pabaigos data, konsultantai. Baigiamojo darbo užduotyje įrašoma katedros išvada apie leidimą ginti darbą viešai. Pavyzdys pateiktas 3 priede.

Santrauka. Tai maždaug 0,5 puslapio (A4, 1,5 int., 12 pt) arba 150-300 žodžių tekstas, kurio pradžioje nurodomas darbo pavadinimas bei pateikiamas trumpas darbo apibūdinimas, iš kurio išryškėtų darbo tikslas, uždaviniai, gauti rezultatai ir jų trumpas komentaras bei pagrindinės išvados. Santraukos pabaigoje pateikiami 3-5 prasminiai (reikšminiai, raktiniai) žodžiai ar jų junginiai. Pavyzdys pateiktas 4 priede.

Santrauka užsienio kalba. Lietuviškos santraukos vertimas pasirinkta užsienio (anglų, vokiečių ir kt.) kalba. Santrauka užsienio kalba rašoma po lietuviškos santraukos teksto kitame puslapyje. Santraukos pavyzdys pateiktas 5 priede.

Turinys. Turinį sudaro visų darbo dalių, skyrių ir poskyrių pavadinimai, nurodant kuriame puslapyje jie prasideda. Sudaromas taip, kad iš jo dalių, skyrių ir poskyrių pavadinimų skaitytojas galėtų nesunkiai susidaryti nuomonę apie bendrą darbo struktūrą, principinį tyrimo realizavimo kelią bei darbo sudėtinių dalių apimtis.

Baigiamasis darbas turi būti kryptingas, logiškas ir nuoseklus. Turinyje medžiaga skirstoma į dalis, skyrius ir poskyrius. Dalys, skyriai ir poskyriai numeruojami naudojantis tarptautine klasifikacijos ir žymėjimo sistema. Jos esmė ta, kad kiekvienai darbo daliai, skyriui ar poskyriui išlaikant jų taksonominę hierarchiją yra suteikiami numeriai, kurie užrašomi arabiškais skaitmenimis. Tokios pat dalių, skyrių ir poskyrių žymėjimo bei numeravimo sistemos reikia laikytis ir tekste. Turinio pavyzdys pateiktas 6 priede.

Terminų (sąvokų) žodynėlis ir santrumpos. Šioje darbo dalyje galima pateikti baigiamajame darbe vartotų terminų ir sąvokų apibūdinimą. Terminai (sąvokos) aprašomi lietuviškos abėcėlės tvarka. Santrumpų sąrašas – teikiamas tik esant poreikiui, kada darbe dažnai naudojamų nestandartinių santrumpų skaičius siekia 5 ar daugiau.

Įvadas. Įvadas skiriamas trumpai pristatyti analizuojamą problemą ir paaiškinti kaip ji bus sprendžiama. Įvade nurodoma:

· Temos aktualumas – paaiškinama kiek pasirinkta tema yra svarbi teoriniu ir praktiniu aspektu;

· Tyrimo objektas – tai bet kuri žmogaus veikla, jo pažinimo sritys (žemės dirbimo technologijos žieminiams javams; bulvių tręšimas NPK trąšomis; vasarinių kviečių apsauga nuo ligų ir kenkėjų; sertifikuotų ekologinės gamybos ūkiai ir pan.).

· Darbo hipotezė – suformuluojama konkreti tyrimo prielaida, patvirtinimo reikalaujantis teiginys ar bendriausioji pirminė tyrimo idėja (tai neprivaloma).

· Darbo tikslas ir uždaviniai. Darbo tikslas turi atspindėti darbo esmę ir jo prasmę, jo formuluotė turi būti kuo trumpesnė ir aiškesnė. Darbo tikslas turi atitikti pasirinktos temos pavadinimą, jame turėtų atsispindėti ir tyrimo objektas, t.y. tai, kas bus tiriama. Suformulavus darbo tikslą, nustatomi konkretūs planuojamo darbo uždaviniai, kuriuos reikalinga išspręsti, norint pasiekti suformuluotą darbo tikslą. Rekomenduojama numatyti 2-4 uždavinius, išreiškiančius svarbiausius konkretaus darbo vykdymo etapus. Tyrimų uždaviniai išvardijami griežtai formalizuotai, t.y. pateikiant kiekvieną jų iš naujos eilutės;

Rekomenduojama „Įvado“ teksto apimtis 1-2 puslapiai.

Literatūros apžvalga. Rengiant baigiamąjį darbą yra surenkama nagrinėjamu klausimu literatūra: knygos, moksliniai straipsniai, internetiniai šaltiniai. Visa sukaupta informacija sugrupuojama, analizuojama, cituojama ir aprašoma. Literatūros apžvalga turi turėti konkretų pavadinimą pagal sukauptos mokslinės literatūros turinį. Ši darbo dalis gali būti išskaidyta į poskyrius. Rašant šią dalį būtina pateikti kitų autorių duomenis, citatas ir tyrimo rezultatus. Rekomenduojama šios dalies apimtis - 5 – 10 puslapių. Literatūros citavimo pavyzdys pateiktas 10 priede.

Tyrimų metodai ir sąlygos. Šioje dalyje paaiškinamos tyrimo sąlygos ir metodika. Šios dalies turinys priklauso nuo vykdytų tyrimų rūšies, krypties ir taikytų metodų. Ji gali būti išskaidyta į poskyrius.

Jeigu baigiamasis darbas rašomas remiantis eksperimentinių tyrimų rezultatais, šioje dalyje turi būti pateikta:

- vykdytų tyrimų vieta, laikas, detali schema;

- dirvožemio charakteristika (lauko bandymai);

-ėminių charakteristika (laboratoriniai bandymai);

- tyrimų ir analizių metodai (aprašomi arba su nuoroda į literatūros šaltinį);

- tyrimo rezultatų statistinės analizės metodai;

- naudotos priemonės, darbų atlikimo laikas;

- tyrimų laikotarpio meteorologinės sąlygos (lauko bandymai).

Darbo rezultatai ir jų analizė. Tai pagrindinė baigiamojo darbo dalis, kurioje perteikiami svarbiausi darbo autoriaus atlikto tyrimo rezultatai. Duomenys iliustruojami paveikslais ir/arba pateikiami lentelėse (duomenys nedubliuojami). Pagrindiniai darbo rezultatai turi būti įvertinti atliekant išsamią statistinę analizę, o prie mažiau reikšmingų duomenų vidurkių gali būti pateikiamos tik vidurkių paklaidos. Gauti rezultatai turi atsakyti į darbo įvade suformuluotus uždavinius, t.y. juos išspręsti, todėl rezultatų išdėstymas turi atitikti loginę nustatytų tyrimo uždavinių seką.

Labai svarbus yra loginis pereinamasis ryšys tarp atskirų šios dalies skyrių ir poskyrių. Kiekvienas skyrius turi būti išbaigtas, turėti pradžią, rezultatų pateikimą ir aptarimą bei pabaigą, kurioje būtų trumpai apibendrinami gauti rezultatai, siūlomos rekomendacijos ir parengiamos prielaidos tolesnei analizei. Skyrių skaičius priklauso nuo iškeltų tyrimo uždavinių skaičiaus. Dalies skyrių bei detalesnių juose išskiriamų poskyrių pavadinimai turi būti pakankamai trumpi ir aiškūs, nusakantys juose pristatomų atliktų tyrimų užduočių esmę bei pobūdį. yra 15-25 puslapių

Rekomenduojama šios dalies teksto apimtis arba ne mažiau kaip pusė viso darbo apimties.

Išvados. Išvados formuluojamos remiantis baigiamajame darbe pateikta medžiaga. Jos turi būti trumpos, aiškios ir konkrečios, glaustai aprašant, kokie yra gauti tyrimų rezultatai. Jos turi atspindėti baigiamojo darbo tikslą ir iškeltus uždavinius. Paskui gali būti pateikti konkretūs pasiūlymai nagrinėtai problemai spręsti. Pasiūlymai formuluojami tik atliktų tyrimų rezultatais, jie turi būti pagrįsti teoriškai ir empiriškai. Rekomenduojama išvadų apimtis - ne daugiau kaip 0,5 – 1 puslapis. Pavyzdys pateiktas 9 priede

Po išvadų ir pasiūlymų kairėje lapo pusėje turi būti nurodyta darbo baigimo data, dešinėje - autoriaus parašas.

Literatūra. Literatūros sąrašas pateikiamas baigiamojo darbo pabaigoje. Bibliografiniai įrašai rūšiuojami autorių (o jei autoriai nenurodomi, antraščių) abėcėlės tvarka ir numeruojami iš eilės. Pirmiausiai sąraše pateikiami įrašai lotynišku šriftu (lietuvių, anglų, vokiečių, prancūzų ir kt. kalbomis), o po to kitais, pvz., kirilica (rusų ir kt. kalbomis). Dokumentų aprašai kirilica ir kt. nelotyninami. Literatūros sąraše pateiktose bibliografinėse nuorodose po autoriaus pavardžių (jei nėra autorių, tuomet po antraščių) įterpiamos publikacijos datos.

Bibliografinė nuoroda – bibliografinis aprašas, kuriame pateikiamos žinios apie dokumentus, minimus ar cituojamus mokslo ir studijų darbuose. Žinios apie dokumentus bibliografiniame apraše yra pateikiamos ne bet kokios ir ne bet kaip, o pagal taisykles. Svarbiausi elementai, kurie apibūdina dokumentą ir turi būti įtraukti į aprašą:

· autorius (-iai), t.y. asmuo ar kolektyvas, atsakingas už dokumento turinį;

· antraštė, t.y. knygos ar jos skyriaus, žurnalo ar jo dalių (straipsnių) pilnas pavadinimas;

· išleidimo duomenys (vieta, leidėjas, metai), apimtis (puslapiai, tomai);

· žurnalo ar tęstinio leidinio metai, numeris ar tomas ir puslapiai, aprašant straipsnius;

· laikmenos rūšis (pvz., interaktyvus, diskas ir pan.), nuorodos sudarymo data ir dokumento prieigos sąlygos (Prieiga per...), aprašant elektroninius dokumentus.

Šie elementai bibliografinėse nuorodose yra skiriami taškais, kableliais, skliausteliais ar kt. skiriamaisiais ženklais ir sudaromos pagal dokumento, kurį cituojame, tipą (knyga, straipsnis, disertacija ir t.t.). Bibliografinės nuorodos ir jų sąrašai turi būti sudaromi pagal tarptautinius standartus, galiojančius Lietuvoje. Bibliografinėje nuorodoje pateikti duomenys turi apibūdinti konkretų dokumentą, todėl informaciją apie cituojamus dokumentus reikia surinkti ir užsirašyti labai tiksliai iš dokumentų antraštinių puslapių, iš šaltinių (žurnalų, knygų...), kuriuose atspausdintas cituojamas straipsnis, interneto svetainės ir kt.

Tekste turi būti pateikta nuoroda į literatūros sąrašą. Lenktiniuose skliausteliuose pateikiamas pirmasis cituojamo dokumento elementas (autorius ar antraštė) ir išleidimo metai. Jei reikia, po metų galima nurodyti puslapių numerius. Jei tokį pat elementą ir metus turi keli dokumentai, jie atskiriami mažosiomis raidėmis (a, b, c ir t.t.) po metų tuose pačiuose skliausteliuose. Jei pirmasis elementas įrašomas į tekstą, tai skliausteliuose nurodomi tik metai ir gali būti nurodomi cituojami puslapiai. Literatūros citavimo pavyzdžiai pateikti 10 priede.

Priedai. Baigiamojo darbo pabaigoje pateikiami priedai, jei jie iš esmės papildo ir praturtina darbą. Priedai gali būti didelės apimties lentelės, išplėstiniai arba kontroliniai skaičiavimai, maketai, schemos, pirminiai eksperimento duomenys ir kita medžiaga, kuri yra aptarta tekste. Priedų įforminimo reikalavimai plačiau pateikti ketvirtame šių nurodymų skyriuje.

4. REIKALAVIMAI DARBO APIPAVIDALINIMUI

Pagrindinių universitetinių studijų baigiamasis darbas turi būti parengtas Microsoft Windows operacinės sistemos ne ankstesne kaip Microsoft Word‘2000 versija.

Teksto kalba. Darbas rašomas lietuvių kalba. Teksto kalba turi būti aiški, rišli, taisyklinga. Patartina vengti ilgų sakinių. Rašant privalu laikytis bendrųjų lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos taisyklių.

Spausdinamo lapo parametrų nustatymas. Darbui naudojami A4 formato standartiniai balto popieriaus lapai (210x297mm). Tekstas spausdinamas kompiuteriu, laikantis dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklių. Spausdinama vienoje lapo pusėje 12 punktų Times New Roman (Baltic) šriftu ir 1,5 intervalo (1,5 Lines) tarp eilučių. Teksto lapai orientuoti vertikaliai (portrait).

Paraštės. Rašant darbą turi būti paliekamos tokio pločio paraštės: kairioji – 3 cm, viršutinė ir apatinė – po 2 cm, dešinioji – 2 cm. Teksto eilutės iš abiejų pusių sulygintos.

Kiekviena pastraipa pradedama iš naujos eilutės, atitrauka nuo kairiojo krašto ne daugiau 2,2 cm .

Lapų numeravimas. Teksto puslapiai numeruojami pradedant „Terminų (sąvokų) žodynėliu“, nes pirmieji puslapiai į bendrą puslapių skaičių įskaičiuojami, tačiau juose puslapio numeris nerašomas.

Lapo numeris rašomas lapo apatinėje paraštėje centruotai be brūkšnelių ar taškų (pagal Knygų leidybinį įforminimą LST 1219-92).

Teksto skirstymas. Darbo tekstinė dalis skirstoma skyriais, poskyriais, skyreliais, o šie – punktais, punktų popunkčiais). Jeigu nuspręsta kurią nors darbo dalį smulkinti, reikia išskirti ne mažiau kaip du poskyrius ar skyrelius.

Skyriai, poskyriai, skyreliai turi pavadinimus ir numeruojami iš eilės arabiškais skaitmenimis, pavyzdžiui, 2.; 2.1.; 2.1.1. (po kiekvieno skaitmens dedamas taškas).

Skyrių, poskyrių bei skyrelių pavadinimai turi būti glausti, aiškūs, prasmingi. Pavadinimai neturi kartotis. Neleistina, kad viena iš darbo dalių kartotų darbo pavadinimą. Jei pavadinimas ilgesnis (neturėtų būti daugiau kaip 12 žodžių), jis gali būti rašomas per 2 ar 3 eilutes.

Skyrių pavadinimai rašomi centruotai didžiosiomis paryškintomis raidėmis (šrifto dydis – 14 pt). Skyriai visuomet pradedami spausdinti naujame puslapyje.

Poskyrių pavadinimas spausdinamas centruotai mažosiomis paryškintomis raidėmis, pirmoji raidė – didžioji (šrifto dydis – 14 pt). Poskyriai spausdinami tame pačiame puslapyje. Jei po poskyrio teksto puslapyje liko nedaug vietos, tai naujo poskyrio pavadinimą geriau kelti į naują puslapį.

Skyrelių pavadinimo pirmoji raidė didžioji, kitos – mažosios (šrifto dydis – 12 pt), paryškintos; pats pavadinimas rašomas nuo kairiojo krašto.

Taškai po pavadinimų nededami. Žodžiai pavadinimuose nekeliami. Pavadinimų pabraukti nereikia.

Skyrių, poskyrių, skyrelių antraštės atskiriamos nuo teksto papildomu intervalu. Pavadinimų skyrimo intervalas visose darbo dalyse turi būti vienodas.

Santrumpų rašymas. Tekste galimi įvairūs žodžių ir terminų sutrumpinimai bei santrumpos, tačiau tik pagal galiojančias raštvedybos taisykles, pavyzdžiui: t ha-1, min., Lt, mg, m3 ,mol, t.y., žr., Nr. ir panašiai. Jų aiškinti nereikia. Kitus terminų ar žodžių trumpinimo būdus galima vartoti tik tuo atveju, jei tai paaiškinta darbo tekste. Reikėtų vengti vartoti daug sutrumpinimų.

Fizikiniai dydžiai turi būti pateikiami tarptautinės vienetų sistemos (SI) vienetais. Pagrindiniai fizikinių dydžių vienetai ir jų žymėjimai pateikti standartuose LST ISO 31: 1996 „Dydžiai ir vienetai“ ir LST ISO 1 000 SI vienetai ir jų kartotinių bei tam tikrų kitų vienetų vartojimo rekomendacijos.

Lentelės numeris ir pavadinimas visada rašomas virš lentelės. Lentelės numeruojamos ištisine seka pagal atskirus skyrius. Pirmasis skaičius reiškia to skyriaus, kuriame yra ši lentelė, numerį, o paskutinis skaičius – tos lentelės numerį skyriuje. Pavyzdžiui: 2.3 pav.; 2.1 pav.; 3.1 lentelė (žr. 7 priedą).

Lentelių ir jų skilčių antraštės pavadinimai rašomi mažosiomis raidėmis, pirmoji raidė – didžioji. Antrojoje lentelės antraštės eilutėje (paantraštė) – mažosiomis. Antraštės rašomos vienaskaita, po jų skyrybos ženklai nededami. Pagrindiniai lentelės elementai: lentelės numeris, antraštė, paantraštės, lentelės skiltys, eilutės (1.1 lent.).

1.1 lentelė. Lentelės pavadinimas

Bandymų vykdymo vieta, metai

Eilučių pavadinimų antraštė

Skilties antraštė

Skilties antraštė

skilties

paantraštė

skilties

paantraštė

skilties

paantraštė

skilties

paantraštė

1

2

3

4

5

Pateikiant lentelę, publikuotą kitame šaltinyje, būtina po lentelės pavadinimo skliausteliuose nurodyti šaltinį iš kur paimta (2.2 lent.).

2.2 lentelė. Svarbiausi natūralūs ir žmogaus ūkinės veiklos taršos komponentai (Botkin, Keller, 1998)

Oro teršalai

Emisija proc.

Svarbiausi taršos šaltiniai

natūrali

žmonių veiklos

1

2

3

4

· Jei lentelėse rašomi skaičiai su dešimtainiais ženklais, tada toje pačioje skiltyje būtina po kablelio rašyti vienodą skaičių ženklų. Skaičiai lentelėse išdėstomi taip, kad vienetai būtų rašomi po vienetais, dešimtys po dešimtimis ir t.t. Pavyzdys pateiktas 7 priede.

· Jei lentelės skiltyje įrašas užima dvi ar kelias eilutes, tai kitoje skiltyje skaitmuo rašomas ties paskutiniąja įrašo eilute.

· Jei lentelėse nėra kurių nors duomenų, rašomas brūkšnelis.

Lentelės turi būti įterptos tekste po nuorodų į jas, pasibaigus pastraipai. Jos gali užimti tik dalį puslapio, visą ar daugiau puslapių. Negalima skaidyti lentelės ar kitos iliustracinės medžiagos į du puslapius, jeigu ji telpa viename. Jei lentelė labai ilga ir keliama į kitą puslapį, tai lentelės pirmos dalies apačioje, dešinėje pusėje, rašoma N lentelės tęsinys kitame puslapyje, o kito puslapio viršuje dešinėje pusėje rašomas lentelės numeris ir žodžiai N lentelės tęsinys. Lentelės antraštė rašoma tik virš pirmosios jos dalies. Lentelės skiltys turi turėti savo numeraciją. Tokiu atveju, keliant lentelę į kitą puslapį, antraščių ir paantraščių kartoti nereikia, o kartoti tik jų numeraciją.

Jei lentelė labai plati, ją galima braižyti išilgai puslapio (landscape). Braižoma taip, kad būtų galima skaityti pasukant visą tekstą pagal laikrodžio rodyklę. Lentelėse esantys duomenys tekste nekartojami, jais remiantis daromi atitinkami apibendrinimai, išvados. Lentelės ir paveikslai nuo teksto atskiriami 1 eilutės intervalu.

Iliustracijos (paveikslai, nuotraukos, diagramos, grafikai, schemos ir kt.) įvardijamos kaip paveikslai, po jų numerio sutrumpintai rašant ,,pav.” Pavyzdžiui: 2 pav. Derliaus kitimo priklausomybė nuo sėjos laiko. Lentelių ir paveikslų numeracija atskira.

Numeriai ir pavadinimai rašomi po paveikslu tame pačiame puslapyje. Pavyzdys pateiktas 8 priede. Jeigu paveikslai sudėtingi ir juose pateikiama keletas rodiklių, nurodomi jų sutartiniai ženklai.

Nuorodos į kitus darbo puslapius, skyrius, poskyrius, taip pat priedus, lenteles, paveikslus, formules, daromos, nurodant skliausteliuose jų eilės numerius. Pavyzdžiui, (žr. 9 priedą), (žr. p. 25), (žr. 2 skyrių), ir pan.

· Nuorodos į šaltinius tekste rašomos skliausteliuose, nurodant (pagal ,,Harvardo” sistemą) autoriaus pavardę be vardo raidės ir publikacijos metus. Pvz.: (Šalkauskis, 1998). Tai populiariausias ir dažniausiai rekomenduojamas literatūros šaltinių užrašymo būdas. Jeigu autorius minimas tekste, po jo pavardės skliausteliuose nurodomi tik metai. Pvz.: „Bėčius (1988) teigė, kad“… Toje pačioje pastraipoje minint tą patį autorių ir jo šaltinį, nurodoma tik autoriaus pavardė, o metai nekartojami.

· Kai minimas dviejų autorių šaltinis, būtina kaskart nurodyti abiejų autorių pavardes, jungiant jas jungtuku „ir“. Pvz., „Butkus ir Antanaitis (1995) palygino“…. Kai yra 3 – 5 autoriai, pirmą kartą pateikiant nuorodą minimi visi, o vėliau nurodoma tik pirmo autoriaus pavardė ir priduriama „ir kt.“. Pvz., „Kazickas ir kt. (1997) nustatė“…

· Jei šaltinio autorius yra organizacija ar šaltinis neturi autoriaus, pateikiant nuorodą minimas tik organizacijos ar šaltinio pavadinimas ir metai, pvz., (Lietuvos standartizacijos departamentas, 1998); (Tarptautinių žodžių žodynas, 1991).

· Pateikiant nuorodą į kelių autorių skirtingus šaltinius, autorių pavardės ir metai atskiriami kabliataškiu. Pvz.: „Šios nuomonės laikėsi keletas mokslininkų“ (Laurinavičius V., 2002; Mickevičius D., 2003). Pavyzdys pateiktas 10 priede.

Priedai – tai papildoma baigiamojo darbo dalis, kurią sudaro medžiaga neįdėta į pagrindinį tekstą, kad jis nebūtų labai perkrautas. Priedai talpinami po literatūros sąrašo. Įsegamas atskiras lapas su užrašu centre ,,Priedai”, toliau susegami priedų lapai. Priedai išdėstomi pagal aptarimo darbe seką. Kiekvienas priedas pradedamas naujame lape. Visi priedų puslapiai turi būti sunumeruoti kaip darbo tęsinys. Kiekvienas priedas turi turėti eilės numerį. Žodis PRIEDAS rašomas didžiosiomis raidėmis viršutiniame dešiniajame lapo kampe be ženklo “Nr.“ (pvz.: 2 PRIEDAS). Priedo pavadinimas centruojamas, rašant mažosiomis raidėmis (išskyrus pirmąją sakinio raidę). Baigiamojo darbo tekste aprašant priede pateiktą medžiagą pateikiama nuoroda, pvz.: (žr. 5 priedą).

5. LITERATŪRA

1. ATKOČIŪNIENĖ, Z.; GRĖBLIAUSKIENĖ, B.; JANONIS, O. Studijų darbų metodiniai nurodymai. Vilnius: Vilniaus universitetas. Komunikacijos fakultetas [žiūrėta 2007 m. sausio 26 d.]. Prieiga per internetą: .

2. BARZDŽIUKIENĖ, L.; CELIEŠIENĖ, V.; KAULAKIENĖ, A. Baigiamasis studijų darbas. Kalbininkų patarimai: teorija ir tvarkyba. Vilnius: Technika, 2005. 148 p.

3. GERDŽIŪNAS, P.; PLAKYS, V. Bendrieji akademinių darbų įforminimo reikalavimai. Vilnius: Technika, 2006. 76 p.

4. KARDELIS, K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaunas: Technologija, 1997. 208 p.

5. PAJUODIS, A.; MIŠKINIS, A.; SKYRIUS, R.; et al. Baigiamojo magistro darbo ir mokslo tiriamojo darbo rengimo metodiniai nurodymai. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2003. 35 p.

6. ŽILINSKAS, P. J. Patarimai rengiantiems rašto darbus: mokomoji knyga. Vilnius: Vilniaus universiteto l-kla, 2000. 156 p.

P R I E D A I

1 priedas

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

AGRONOMIJOS FAKULTETAS

................................................................katedra

VARDENIS PAVARDENIS

AUGIMO REGULIATORIŲ STILITŲ ĮTAKA VASARINIŲ MIEŽIŲ SĖKLŲ BIOLOGINIAMS PARAMETRAMS

Pagrindinių universitetinių studijų baigiamasis darbas

Studijų sritis: Biomedicinos mokslai

Studijų kryptis: Agronomija

Studijų programa: Agronomija

Darbo vadovas: doc. dr. Rimantas Rimantauskas

Katedros vedėjas: doc. dr. Audrius Vėjas

Recenzentas: doc.dr. Jonas Jonaitis

Registracijos Nr. ........................................

Akademija, 2007

2 priedas

Bakalauro baigiamojo darbo recenzento įvertinimas:

...................................................................................................................................................

Recenzentas: .................................................................................

(v., pavardė, parašas)

Baigiamųjų darbų ir egzaminų vertinimo komisijos įvertinimas:

................................................................................................................................................

Komisijos pirmininkas:

Komisijos nariai:

3 PRIEDAS

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

FAKULTETAS

Agronomijos

STUDIJŲ PROGRAMA

Agronomija

KATEDRA

………………………………………………….

UŽDUOTĮ TVIRTINU : ..............................................

(katedros vedėjo parašas)

200...m. .........................mėn. .... d.

BAKALAURO BAIGIAMOJO DARBO UŽDUOTIS

Studentas

VARDENIS PAVARDENIS

II kursas

4 grupė

1. Tema

AUGIMO REGULIATORIŲ STILITŲ ĮTAKA VASARINIŲ MIEŽIŲ SĖKLŲ BIOLOGINIAMS PARAMETRAMS

2. Turinys

ĮVADAS. 1. LITERATŪROS APŽVALGA. 2. TYRIMŲ METODAI IR DARBO SĄLYGOS. 3. DARBO REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ. IŠVADOS. NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS.

3. Darbų kalendorinis planas

Etapai

Terminai

Pastabos

1. Sudaromas darbo planas ir metodika

2005

2. Literatūros tiriamu klausimu studijavimas

2005-2006

3. Tiriamasis darbas

2005-2006

3. Tyrimų duomenų analizė ir vertinimas

2006-2007

4. Baigiamojo darbo rašymas

2007

Darbo baigimo data: 200... m. ...................................mėn. ... d.

Darbo vadovas: ....................................

(pareigos, v., pavardė, parašas)

Studento parašas ..................................

Konsultantas: .......................................

(pareigos, v., pavardė, parašas)

Katedros išvada apie darbo tinkamumą gynimui .................................................

...............................................................................................................................

Protokolo Nr. ....

Data .............................................

Katedros vedėjas ...............................

(parašas)

4 priedas

SANTRAUKA

Augimo reguliatorių stilitų įtaka vasarinių miežių sėklų biologiniams parametrams

Sintetinių augimo reguliatorių įtakos vasariniams miežiams tyrimai atlikti Lietuvos žemės ūkio universiteto AF Genetikos ir biotechnologijos laboratorijoje 2007 metais. Tirta ...

Reikšminiai žodžiai: ...

5 priedas

SUMMARY

The influence of growth regulators stylites to the biological parameters of summer barley

Experiments in researching synthetic growth regulators influence to the summer barley were made at the agronomics faculty Genetic and Biotechnology laboratory at the Lithuanian University of agriculture in 2007. It was analyzed …

Key words: …

6 PRIEDAS

TURINYS

Terminų (sąvokų) žodynėlis IR SANTRUMPOS

ĮVADAS

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Poskyrio pavadinimas

1.2.Poskyrio pavadinimas

2. TYRIMO METODAI IR SĄLYGOS

2.1.

2.2.

3.DARBO REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ

3.1.

3.2......

3.2.1.

3.2.2. ...........................................................................................

3.3. ...

IŠVADOS

LITERATŪRA

PRIEDAI

7 PRIEDAS

3.1 lentelė. Skystų kompleksinių trąšų įtaka vasarinių rapsų sėklų derlingumui

LŽŪU Bandymų stotis, 2007 m.

Eil.nr.

Variantai

Trąšų norma (l ha-1) ir tręšimo laikas

Derlingumas

t ha-1

skrotelės tarpsnis

butonizacijos tarpsnis

1.

N80+40P70K90 - kontrolinis

2,37

2.

N80+40P70K90 + Lyderis

(10-5-10)

5

2,69

3.

N80+40P70K90 + Lyderis

(10-5-10)

5

5

2,66

4.

N80+40P70K90 + Lyderis

(6-20-5)

10

2,48

5.

N80+40P70K90 + Lyderis

(6-20-5)

10

10

2,72

6.

N80+40P70K90 + Lyderis

(10-5-10)

15

2,92

R05

0,29

8 PRIEDAS

4,89

6,40

6,35

6,12

6,41

6,56

0

1

2

3

4

5

6

7

Kontrolė

Karbamidas

Penergetic

Penergetic

Penergetic

Karbamidas

t ha

-1

R

05

-0,48

2.1 pav. Karbamido trąšų bei augimo aktyvatoriaus Penergetic normų ir panaudojimo laiko įtaka žieminių kviečių grūdų derlingumui

LŽŪU Bandymų stotis, 2006-2007 m.

9 PRIEDAS

IŠVADOS

2005 metais (nurodyti tyrimų vietą, pvz. Lietuvos žemės ūkio universiteto Bandymų stotyje, limnoglacialinio priemolio ant moreninio priemolio karbonatingame, giliau glėjiškame išplautžemyje) atlikus ......................................................................... galima teikti tokias išvadas:

1. ......................................................................................

2........................................................................................

3.........................................................................................

Data

Autoriaus parašas

10 PRIEDAS

Tekstas ir citatos:

Amerikietis D. Super (1980) vienas iš pirmųjų į mokslinę vartoseną įtraukė karjeros terminą. Karjera - iš pašaukimo kylančių ir besitęsiančių visą gyvenimą įvairių žmogaus atliekamų socialiai reikšmingų vaidmenų, darbo vietų ir jose užimamų pareigų bei pasiekimų seka, susijusi su saviraiška ir individualiu tobulėjimu bei atspindinti asmenybės gyvenimo viziją ir stilių (Laužackas, 2005a). Vienas iš reikšmingiausių karjeros sprendimų yra profesijos pasirinkimas. Jam daug dėmesio skiria Lietuvos ir užsienio šalių edukologai (Jovaiša, 1981, 1999; Kregždė, 1988; Швалбе, 1993 ir kt.). Karjerai labai svarbu turima kompetencija. Bendrosios kompetencijos – tai ilgą laiką naudojamos žinios, gebėjimai, įgūdžiai, požiūriai ir vertybinės orientacijos (Laužackas, 2005b, p. 46). Gabumai – įgimtų duomenų pagrindu žmogaus veikloje susidariusios jo psichinės savybės, lemiančios kokios nors veiklos sėkmę (Psichologijos žodynas, 1993, p. 89).

Bibliografinių aprašų pavyzdžiai įvairių rūšių dokumentams

Dokumento rūšis

Bibliografinio aprašo pavyzdžiai

Vieno autoriaus knyga

Vadopalas, A. Agronomijos pagrindai. Vilnius, 1992. 263 p. 

VASINAUSKAS, Petras. Agronomija Lietuvoje. Akademija (Kėdainių r.): Lietuvos žemdirbystės institutas, 2005. 16 p.

LOMINADZE, D.G. Cyclotron waves in plasma. 1st ed. Oxford, 1981. 206 p.

Dviejų ir trijų autorių knyga

Kasiulis, J.; Barvydienė, V.  Vadovavimo psichologija.  3-asis leid. Kaunas, 2004. 327 p. 

Kriščiūnas, Kęstutis; ir Daugėlienė, Rasa. Žiniomis grįstos ekonomikos link: žinių skvarba ir raiška: monografija.  Kaunas, 2006. 225 p.

Kukšas, B.; Šinkūnas, J.; Vičas, S. Fizika: vadovėlis. Vilnius, 1973. 438 p.

Keturių ir daugiau autorių knyga

Danilevičius, V. et al. Dirvožemio mokslas ir geologijos pagrindai. Vilnius, 1977.  327 p.

Kolektyvinio autoriaus knyga

Buhalterinės apskaitos pagrindai: praktinių užsiėmimų užduotys ir metodiniai patarimai.  Lietuvos žemės ūkio universitetas, Apskaitos ir finansų katedra. Akademija, (Kauno r.), 2004. 79 p.

Lietuvos žemės ūkis 2001. Statistikos Departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Vilnius, 2002.

Herbert F. Johnson Museum of Art. A Guide to the Herbert F. Johnson Museum of Art, Cornell University. Ithaca, NY: Cornell University, 1973.

Daugiatomio leidinio tomas arba dalis

Švitra, Donatas. Aukštosios matematikos praktikumas.  D. 1 Algebra, geometrija, analizė. Vilnius, 2005.   194 p.

Morison, S.E.; Commager, H.S.; and Leuchtenburg, W.E. The Growth of the American Republic. 2 vols. New York: Oxford UP.

Lietuvių enciklopedija. 1965. T. 32. Bostonas, 1980. 544 p.

Disertacija

Blinstrubienė, Aušra. Sėmeninių linų tyrimai somatinių ir generatyvinių audinių kultūrose: daktaro disertacija: biomedicinos mokslai, agronomija (06B). Akademija, (Kauno r.), 2005. 104 lap.

Disertacijos santrauka

Šmatas, R. Migration activity and abundance of aphids (Aphididae) and thrips (Thysanoptera) in cereals and their control: summary of doctoral dissertation: Biomedical Sciences, Agronomy (06B). Akademija, (Kauno r.), 2006. 26 p.

Standartas

LST 1957: Durpės ir durpių produktai, skirti sodininkystei ir žemdirbystei. Tyrimo metodai, savybės, techninės tiekimo sąlygos = Peats and peat products for horticulture and horticultural and agricultural engineering. Test methods, properties, specifications.  Lietuvos standartizacijos departamentas. Vilnius. IV, 2006. 19 p.

Patentas

UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „KATRA“. Elektromagnetinis šilumos ir vandens kiekio skaitiklis. Int. Cl7: G 01 K 17/16. Lietuvos patentas, 4851, 2001 10 25.

Straipsnis iš daugiatomio leidinio ar knygos

NAVASAITIS, A. Uosis. Iš Tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilnius, t. 4, 1988. p. 379.

WRIGLEY, EA. Parish registers and the historian. In STEEL, DJ. National index of parish registers. London, vol. 1, 1968. p. 155-167.

VALIULIS, S. Kino kritika. Iš Žurnalisto žinynas. Kaunas, 1992. p. 105-108.

Straipsnis žurnale ar tęstiniame mokslo leidinyje

Pilipavičius, Vytautas. Piktžolių sėklų kiekis grūduose priklausomai nuo vasarinių miežių brandos tarpsnio. Vagos, t. 71, 2006. p. 51-57.

Velička, R.; Rimkevičienė, M.; Kriaučiūnienė, Z.; Marcinkevičienė, A. Augalų liekanose sukaupto lignino skaidymo priemolio glėjiškame rudžemyje dėsningumai. Žemės ūkio mokslai, nr. 6, 2006. p. 10-15.

Pekarskas, J.  Fosforo reikšmė ir trąšos ekologinės gamybos ūkiuose. Žemės ūkis, nr. 12, 2006. p. 8-9.

Pranešimas konferencijos medžiagoje

BABILIENĖ, J. Studentų galimybių nuotoliniam mokymuisi tyrimas Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje. Iš Idėjų mobilumas kintančioje visuomenėje: tarptautinė mokslinė konferencija: pranešimai. Akademija (Kauno r.), 2005. p. 11-14.

Tumas, Rimvydas.  Predictive Ability of Ecological Features for Sustainable agriculture - an Overview of Testing Non-point Pollution Models. In Environment and Sustainable Agriculture: proceedings II international conference of agricultural scientists from the Nordic and Baltic countries, Tartu, November 24-25, 1995. Ed. Ś. Loolaid; Nordic Joint Committee for Agricultural Research; Baltic Joint Committee for Agricultural Research. Tartu: Estonian Agricultural univ. a.o., 1996. p. 35-43.

Elektroninės knygos, duomenų bazės ir kiti elektroniai dokumentai

RUTKAUSKIENĖ, D.; et al. Lietuvos virtualus universitetas: monografija, 2006. [interaktyvus]. LieDM, [žiūrėta 2007 m. sausio 10 d.]. Prieiga per internetą:

Katauskytė, Lina.  Veiksniai, įtakojantys sėmeninių linų morfogenezę in vitro: magistro tezės,  2006.  [interaktyvus]. Kaunas: Lietuvos akademinių bibliotekų tinklas. 50 p. [žiūrėta 2007 m. sausio 10 d.]. Prieiga per internetą:

Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [interaktyvus]. Parengė Lietuvių kalbos institutas [žiūrėta 2007 m. sausio 10 d.]. Prieiga per internetą:

Europos žodynas: Eurovoc [CD-ROM].  Parengė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos technologijų departamentas. Vilnius, 2004.

Straipsnis iš elektroninės knygos, žurnalo ir kitų elektroninių dokumentų

Tripolskaya, L.; Romanovskaya, D. A study of nitrogen migration affected by different plants for green manure in sandy loam soil. Ekologija, 2006. [interaktyvus], nr. 4 [žiūrėta 2007 m. sausio 10 d.]. Prieiga per internetą:

Treščenko, A. Dešimtainė metrinė sistema Lietuvoje. Mokslas ir technika, 2005. [interaktyvus], nr. 1 [žiūrėta 2007 m. sausio 10 d.]. Prieiga per internetą:

PAGE

4

_1265708087.xls

Chart1

Control

Urea

Urea

Penergetic

Penergetic

Penergrtic

Kontrolė
Karbamidas
Penergetic
Penergetic
Penergetic
Karbamidas
t ha-1
R05-0,48
2002-2003 m. vidurkis
4.89
6.4
6.35
6.12
6.41
6.56

Sheet1

VariantaiPurškimo laikas ir norma kgha-1Derlius tha-1Baltymai proc.Glitimas proc.

BBCH 31-32BBCH 57-59BBCH 73-75

Kontrolinis---4.8910.1424.33

Karbamidas30--6.4012.4826.13

Karbamidas30-306.3513.6428.85

Penergetic100--6.1212.5027.12

Penergetic100100-6.4112.9227.44

Penergrtic200--6.5612.0726.35

R050.480.710.92

2002-2003 m. vidurkis

Control4.89VariantaiPurškimo laikas ir norma kgha-1

Urea6.40BBCH 32BBCH 59BBCH 75

Urea6.35Kontrolinis---

Penergetic6.12Karbamidas30--

Penergetic6.41Karbamidas30-30

Penergrtic6.56Penergetic100--

Penergetic100100-

Penergrtic200--

VariantaiPurškimo laikas ir norma kgha-1Grūdų derlius t ha-1

BBCH 32BBCH 59BBCH 7520022003vidurkis

Kontrolinis---5.434.895.16

Karbamidas30--7.546.406.97

Karbamidas30-307.996.357.17

Penergetic100--6.876.126.50

Penergetic100100-7.436.416.92

Penergrtic200--7.236.566.90

R050.360.48

,

VariantaiPurškimo laikas ir norma kgha-1Baltymų kiekis grūduose proc.

BBCH 32BBCH 59BBCH 7520022003vidurkis

Kontrolinis---10.8510.1410.50

Karbamidas30--12.0512.4812.27

Karbamidas30-3013.5213.6413.58

Penergetic100--11.5212.5012.01

Penergetic100100-12.2812.9212.60

Penergrtic200--12.3412.0712.21

R050.680.41

VariantaiPurškimo laikas ir norma kgha-1Glitimo kiekis grūduose proc.

BBCH 32BBCH 59BBCH 7520022003vidurkis

Kontrolinis---25.0624.3324.70

Karbamidas30--27.2626.1326.70

Karbamidas30-3029.1228.8528.99

Penergetic100--28.2727.1227.70

Penergetic100100-28.8627.4428.15

Penergrtic200--27.7326.3527.04

R050.630.92

Sheet1

0

0

0

0

0

0

Control
Urea
Urea
Penergetic
Penergetic
Penergetic
2002-2003 m. vidurkis

Sheet2

Sheet3