MAKROFIT Ų TYRIMAI UP öSE, EŽERUOSE IR EKOLOGIN öS B …gamta.lt/files/ATA_MAKROF_2010.pdf · Mindomos vietos Kita 1.2 MAKROFIT Ų ETALONINIO INDEKSO RI SKAI ČIAVIMAS Etaloninis

GAMTOS TYRIM Ų CENTRO

BOTANIKOS INSTITUTAS

Tvirtinu:

Gamtos tyrimų centro Direktorius

L. e. p. Linas BALČIAUSKAS

2011 m. rugpjūčio 10 d.

MAKROFIT Ų TYRIMAI UP öSE, EŽERUOSE IR EKOLOGINöS BŪKL öS

KOKYB öS KLASIŲ PAGAL MAKROFITUS PARENGIMAS

Ataskaita pagal sutartį

Nr. 4F10–93

su Aplinkos apsaugos agentūra

Pareng÷: Zofija SINKEVIČIENö

Vilnius, 2011

2

TURINYS

EŽERŲ MAKROFIT Ų MONITORINGAS ĮVADAS 5 1. METODIKA 6 1.1. LAUKO TYRIMAI 6 1.2 MAKROFITŲ ETALONINIO INDEKSO RI SKAIČIAVIMAS 7 1.3. 2005-2010 M. DUOMENŲ ANALIZ ö 7 2.. EŽERŲ MAKROFIT Ų TYRIM Ų 2010 M. DUOMENYS 10 2.1 <3 M VIDUTINIO GYLIO EŽERŲ TYRIMŲ DUOMENYS (RŪŽO EŽERAS) 10 2.2 3-9 M VIDUTINIO GYLIO EŽERŲ TYRIMŲ DUOMENYS (STIRNIŲ EŽERAS) 28 2.3 >9 M VIDUTINIO GYLIO EŽERŲ TYRIMŲ DUOMENYS (LŪŠIŲ EŽERAS) 44 3. EŽERŲ TIPAMS BŪDINGŲ RŪŠIŲ SĄRAŠAS 60 4. 2010 M. TIRTŲ EŽERŲ EKOLOGIN öS BŪKL öS VERTINIMAS PAGAL

MAKROFIT Ų ETALONIN Į INDEKSĄ LRI 63

4.1 RŪŽO EŽERAS (VIDUTINIS GYLIS <3 M) 63 4.2 LŪŠIŲ IR STIRNIŲ EŽERAI (VIDUTINIS GYLIS >3 M) 64 5. >9 M VIDUTINIO GYLIO EŽER Ų ETALONIN öS SĄLYGOS IR VANDENS

KOKYB öS KLASöS PAGAL MAKROFITUS 66

6. MAKROFIT Ų INDEKSO PRIKLAUSOMYB ö NUO FIZIKINI Ų–CHEMINI Ų VANDENS KOKYB öS ELEMENT Ų

70

6.1 SEKLŪS PERSIMAIŠANTYS (< 3 M VIDUTINIO GYLIO ) EŽERAI 71 6.2 STRATIFIKUOTI (> 3 M VIDUTINIO GYLIO ) EŽERAI 73 APIBENDRINIMAS IR IŠVADOS 75

UPIŲ MAKROFIT Ų MONITORINGAS ĮVADAS 78 1. METODIKA 79 1.1 LAUKO TYRIMAI 79 1.2. INDEKSO SKAIČIAVIMAS IR UPIŲ EKOLOGINöS BŪKLöS VERTINIMAS PAGAL MAKROFITŲ

ETALONINĮ INDEKSĄ RI 81

2. MAKROFIT Ų TYRIM Ų VIETOS LIETUVOS UPöSE 2010 M. 84 3. UPIŲ MAKROFIT Ų TYRIM Ų 2010 M. DUOMENYS 85 3.1 MAŽOSIOS UPöS (BASEINO PLOTAS < 100 KM

2) 85 3.2 VIDUTINöS UPöS (BASEINO PLOTAS 100-1000 KM

2) 87 3.3 DIDELöS UPöS (BASEINO PLOTAS 1000-10 000 KM

2) 98 4.

MAŽŲ UPIŲ (BASEINO PLOTAS <100 KM 2) EKOLOGIN öS BŪKL öS PAGAL MAKROFITUS VERTINIMAS

100

4.1. MAŽŲ UPIŲ, TIRTŲ 2005-2010 METAIS, SĄRAŠAS 100 4.2. MAŽŲ UPIŲ INDIKACINI Ų RŪŠIŲ SĄRAŠAS 101 4.3. MAŽŲ UPIŲ EKOLOGINö BŪKLö PAGAL MAKROFITŲ ETALONINĮ INDEKSĄ RI 102 4.4.

PRIKLAUSOMYBö TARP MAKROFITŲ ETALONINIO INDEKSO RI IR

HIDROMORFOLOGINIŲ BEI CHEMINIŲ VANDENS KOKYBöS ELEMENTŲ MAŽOSE

UPöSE

104

5.

VIDUTINI Ų UPIŲ (BASEINO PLOTAS 100–1000 KM 2) EKOLOGIN öS BŪKL öS PAGAL MAKROFITUS VERTINIMAS

105

5.1. VIDUTINIŲ UPIŲ INDIKACINI Ų RŪŠIŲ SĄRAŠAS 105

5.2. VIDUTINIŲ UPIŲ EKOLOGINö BŪKLö PAGAL MAKROFITŲETALONINĮ INDEKSĄ RI 107

3

5.3.


HIDROMORFOLOGINIŲ BEI CHEMINIŲ VANDENS KOKYBöS ELEMENTŲ VIDUTINöSE

UPöSE

113

6.

DIDELI Ų UPIŲ (BASEINO PLOTAS 1000-10000 KM2) EKOLOGIN öS BŪKL öS PAGAL MAKROFITUS VERTINIMAS

114

6.1. DIDELIŲ UPIŲ, TIRTŲ 2005-2010 METAIS, SĄRAŠAS 114 6.2. DIDELIŲ UPIŲ INDIKACINI Ų RŪŠIŲ SĄRAŠAS 116 6.3. DIDELIŲ UPIŲ EKOLOGINö BŪKLö PAGAL MAKROFITŲETALONINĮ INDEKSĄ RI 117 6.4.


HIDROMORFOLOGINIŲ BEI CHEMINIŲ VANDENS KOKYBöS ELEMENTŲ DIDELöSE

UPöSE

119

APIBENDRINIMAS IR IŠVADOS 121 LITERAT ŪRA

SANTRAUKA

4

EŽERŲ MAKROFIT Ų MONITORINGAS

5

ĮVADAS

Lietuvos ežerų makrofitų tyrimai, siekiant parengti jų ekologin÷s būkl÷s vertinimo sistemą

pagal Europos Vandens Politikos Direktyvos reikalavimus, prad÷ti 2005 m. Tuo metu ežerų

ekologin÷s būkl÷s vertinimo srityje daugiausia buvo pažengę Vokietijos mokslininkai. Plačiau

publikuota lauko tyrimų ir vertinimo metodika ir pirmieji bandymų rezultatai (SCHAUMBURG et

al., 2004; STELZER et al., 2005) paskatino pabandyti pritaikyti šį būdą Lietuvos ežerų būklei

vertinti. Vadovaujantis publikuota tyrimų metodika, 2005–2010 metų laikotarpyje makrofitų

tyrimai atlikti 34 ežeruose: iš jų 13 – <3 m vidutinio gylio, 14 – 3-9 m vidutinio gylio ir 7 – >9 m

vidutinio gylio. Daugiausia ežerų (8) ištirta Ventos baseine, po 5 ežerus – Nemuno, Dauguvos ir

Žeimenos baseinuose, po 2 – Neries mažųjų intakų, Merkio ir Mūšos baseinuose, po 1 – Minijos,

Nemun÷lio ir Šešup÷s baseinuose.

2010 metų užduotys:

1.Atlikti Lūšių, Stirnių ir Rūžo ežerų makrofitų rūšių inventorizaciją, nustatant jų rūšių

įvairovę (vnt.), gausumą (balais), augimo gylį.

2. Aprašyti makrofitų tyrimų vietas, įvertinant substratą, antropogenin÷s veiklos pobūdį.

3. Remiantis naujais duomenimis, papildyti ežerų tipams jautrių ir tolerantiškų

antropogeniniam poveikiui makrofitų rūšių sąrašą.

4. Įvertinti tirtų ežerų ekologinę būklę pagal makrofitų rodiklius.

5. Remiantis naujais duomenimis įvertinti priklausomybę tarp ežeruose ekologinę būklę

pagal makrofitus apibūdinančių rodiklių reikšmių ir fizikini ų-cheminių vandens kokyb÷s

elementų.

6. Patikslinti etaloninių sąlygų ir vandens kokyb÷s klasių pagal makrofitų indeksą (RI)

reikšmes >9 m vidutinio gylio ežerams.

6

1. METODIKA

Nuo 2005 metų ežerų makrofitų monitoringas buvo atliekamas, vadovaujantis Vokietijoje

parengta ir publikuota metodika ežerų lauko tyrimams ir ekologin÷s būkl÷s vertinimui pagal

makrofitų etalonininį indeksą (reference index RI) (STELZER et al., 2005), kuri patobulinta 2007

metais (SCHAUMBURG et al., 2007) bei pateikta interkalibracijos grup÷s dokumentuose (REPORT,

2007).

1.1 LAUKO TYRIMAI

MAKROFITŲ TYRIMAI

Ežerų makrofitų taksonomin÷ sud÷ties (maurabragūnų, samanų ir žiedinių augalų) tyrimai

atliekami vieną kartą liepos – rugpjūčio m÷nesiais. Makrofitai tiriami statmenose krantui

transektose 0-1 m, 1-2 m, 2-4 m ir >4 m gylio zonose. Augalų rūšių gausumas vertinamas pagal 5

balų skalę: 1 – labai retas, 2 – retas, 3 – neretas, 4 – dažnas, 5 – labai dažnas/vyraujantis.

Maurabragūnai, samanos ir žiedinių augalai dažniausiai identifikuojami iki rūšies, jeigu gausu

siūlinių dumblių – įvertinamas bendras grup÷s gausumas.

Pagal vokiečių metodiką tik pasin÷rusieji, plūdurlapiai ir laisvai plūduriuojantys augalai

laikomi indikatoriais, tačiau mes inventorizuojame visų min÷tų grupių augalų rūšis, o taip pat ir

bent vyraujančias pakrant÷je augančių augalų (helofitų) rūšis.

Prie kiekvienos inventorizuotos rūšies nurodoma, kokiai ekologinei grupei ji priklauso:

H(Em.) – helofitai (pakrančių ir seklumų augalai, kurių didesn÷ dalis iškilusi virš vandens, o

apatin÷ apsemta vandens). Anglų kalba –emerged.

N (Fl.) – nimfeidai (plūdurlapiai) – vandens augalai, įsišaknijantys vandens telkinio dugne, bet

turintys vandens paviršiuje plūduriuojančius lapus ir iš vandens iškilusius arba plūduriuojančius

žiedus ar žiedynus. Kartais šiai grupei priskiriami ir laisvai plūduriuojantys augalai – lemnidai.

Anglų kalba – floating.

P (Subm.) – povandeniniai (pasin÷rusieji) vandens augalai, kurie auga įsišakniję vandens

telkinio dugne, iškeliantys į vandens paviršių žiedus arba žiedynus arba jų visas gyvenimo ciklas

vyksta po vandeniu. Anglų kalba –submerged.

Įvertinamas vandens augalijos juostų: Helofitų (emersinių), nimfeidų (plūdurlapių);

lemnidų (laisvai lūduriuojančių), potameidų (pasin÷rusiųjų), limneidų (visiškai pasin÷rusiųjų)

išsivystymas (x – silpnai, xx – vidutiniškai, xxx – labai):

Taip pat nustatomas min÷tų ekologinių ir sistematinių (magnolijūnų, samanų,

maurabragūnų, siūlinių dumblių) grupių augalų didžiausias augimo gylis.

7

KITŲ EKOLOGINIŲ FAKTORIŲ VERTINIMAS

Dugno nuos÷dų/substrato (Rieduliai, Akmenys, Gargždas, Žvirgždas, Sm÷lis, Mergelis,

Dumblas, Sapropelis) gausumas balais (1-3) įvertinamas tose pačiose kaip ir makrofitai 0-1 m, 1-

2 m, 2-4 m ir >4 m gylio zonose.

Šlaito nuolydis (tolygus, vidutinis, status) taip pat nustatomas 0-1 m, 1-2 m, 2-4 m ir >4 m

gylio zonose.

Užpav÷sinimas makrofitų tyrimo vietoje vertinamas pagal 5 balų skalę (WÖRLEN (1992):

1 – visiškai apšviesta (nuo saul÷tekio iki saul÷lydžio)

2 – apšviesta (nuo saul÷lydžio iki saul÷tekio, bet visada šilčiausiomis dienos valandomis)

3 – dalinai apšviesta (daugiausiai saul÷je, bet šeš÷lyje šilčiausiomis dienos valandomis )

4 – pusiau užpav÷sinta (šeš÷lyje daugiau nei pusę dienos ir visuomet vidurdienį)

5 – visiškai užpav÷sinta

Be to, apibūdinmas kranto tipas (natūralus, žmogaus pakeistas) bei vyraujanti kranto

augalija ir žem÷nauda:

Kranto augalija ties transekta Žem÷nauda ties transekta Miškas Miškas Pelk÷ Durpynas Pakrant÷s medžių juosta Žemdirbyst÷ intensyvi Pakrant÷s krūmų juosta Žemdirbyst÷ ekstensyvi Pavieniai medžiai Miestas Pavieniai krūmai Tankiai gyvenama teritorija Helofitų (nendrių, viksvų ) sąžalynai Retai gyvenama teritorija Pievos ir ganyklos (intensyvios) Poilsiaviet÷s be pastatų Pievos ir ganyklos (ekstensyvios) Poilsiaviet÷s su pastatais Dirbamos žem÷s Negyvenama teritorija Mašinų stov÷jimo aikštel÷s Kita Mindomos vietos Kita

1.2 MAKROFIT Ų ETALONINIO INDEKSO RI SKAI ČIAVIMAS

Etaloninis indeksas RI, kuris yra jautrių ir nejautrių antropogeniniam poveikiui rūšių procentinis

santykis, apskaičiuojamas kiekvienai transektai. Bendra ežero ekologin÷ būkl÷ įvertinama pagal

indeksų transektose vidurkį.

Papildomi kriterijai – didžiausias augimo gylis, atskirų rūšių dominavimas.

8

Indeksas RI apskaičiuojamas pagal formulę:

100

1

11 •

−

=

∑

∑∑

=

==

ng

igi

n

iCi

n

iAi

Q

QQRI

CA

RI – Etaloninis indeksas QAi – Rūšių grup÷s A i-tojo taksono “Augalų kiekis” QCi – Rūšių grup÷s C i-tojo taksono “Augalų kiekis” Qgi – Visų rūšių grupių “Augalų kiekis” nA – Rūšių grup÷s A bendras taksonų skaičius nC – Rūšių grup÷s C bendras taksonų ng – Bendras taksonų skaičius “Augalų kiekis” = rūšies gausumas3

Papildomi koreguojantys faktoriai >3 m vidutinio gylio ežerams (LCB 1):

Jeigu RI>0, augalų augimo gylis <5 m, RI sumažinamas 50;

Jeigu dominuoja viena iš rūšių: Ceratophyllum demersum, C. submersum,

Elodea canadensis, Najas marina ar Potamogeton pectinatus (sudaro nemažiau 80 %

augalų kiekio), RI sumažinamas 50.

Kitos būtinos sąlygos >3 m vidutinio gylio ežerams (LCB 1)::

Bendras „augalų kiekis“ ne mažesnis kaip 55;

Nymphaea, Nuphar rūšys sudaro <80% bendro augalų kiekio;

Rūšys, kurių indikacin÷ reikšm÷ nenustatyta, sudaro ne daugiau kaip 25 %.

Papildomi koreguojantys faktoriai <3 m vidutinio gylio ežerams (LCB 2):

Jeigu dominuoja viena iš rūšių Ceratophyllum demersum, C. submersum,

Elodea canadensis, Najas marina ar Potamogeton pectinatus, RI sumažinamas 50;

Jeigu RI>0, augalų augimo gylis <3 m, RI sumažinamas 50, jeigu paties vandens

telkinio didžiausias gylis ne mažiau kaip 3 m.

Kitos būtinos sąlygos <3 m vidutinio gylio ežerams (LCB 2)::

Bendras „augalų kiekis“ ne mažesnis kaip 35;

Nymphaea, Nuphar rūšys sudaro <80% bendro augalų kiekio;

Rūšys, kurių indikacin÷ reikšm÷ nenustatyta, sudaro ne daugiau kaip 25 %.

Etaloninis indekso vert÷s, kintančios nuo 100 iki -100, gali būti transformuojamos į EQR

vertes, kintančias nuo 0 iki 1 pagal formulę (RI + 100) x 0,5/100.

9

Etaloninio indekso RI/EQR reikšm÷s, atitinkančios ežerų ekologin÷s būkl÷s kategorijas:

RI>50/EQR>0,75 LABAI GERA – Būkl÷ artima etalonin÷ms sąlygoms

RI = 0–50/ 0,5=EQR=0,75 GERA – A grup÷s rūšių vis dar daugiau negu C grup÷s

-50 = RI <0/0,25=EQR<0,5 VIDUTINö – C grup÷s rūšių yra tiek pat arba daugiau kaip

A grup÷s

-100 = RI <-50/0,0<EQR<0,25 BLOGA – A grup÷s rūšis pakeičia C grup÷s rūšys

RI neapskaičiuojamas/EQR=0,0 – LABAI BLOGA (augalų gausumas labai mažas)

1.3. 2005-2010 M. DUOMENŲ ANALIZ ö

2005-2010 m. makrofitų tyrimų ežeruose ir up÷se duomenys peržiūr÷ti ir patikslinti, ,

patikslinti, makrofitų etaloninis indeksas perskaičiuotas pagal pastarųjų metų tyrimus patikslintus

ir papildytus vandens telkinių tipams būdingų indikacinių rūšių sąrašus.

Statistinei analizei naudota STATISTIKA 6 programos. Ryšiams tarp makrofitų rodiklių ir

cheminių vandens kokyb÷s elementų buvo naudojama parametrin÷ koreliacin÷ analiz÷ (Pirsono

koreliacijos koeficientas), jeigu tyrimų skaičius buvo >.20, kitais atvejais naudota neparametrin÷

analiz÷ (Spirmano koeficientas).

10

2. EŽERŲ MAKROFIT Ų 2010 M. TYRIMŲ DUOMENYS

2010 metais tirti ežerai:

2010 m. makrofitų tyrimai atlikti Rūžo (vidutinis dylis <3 m), Stirnių (vidutinis dylis 3-9 m)

ir Lūšių (vidutinis dylis >9 m) ežeruose.

2.1. <3 M VIDUTINIO GYLIO EŽER Ų TYRIM Ų DUOMENYS

RŪŽO ežeras

RŪŽAS 1 transekta 2010 07 13 ŠR dalis Koordinat÷s X 656926 Y 6153765

Makrofitai R ūšių sk.

Didžiausias augimo gylis

m Ekologin÷s grup÷s 16

Helofitai (Em.) 2 2 Nimfeidai (Fl.) + lemnidai 4 3 Pasin÷rusieji (Subm.) 10 3

Sistematin÷s grup÷s 16 Magnolijūnai 14 3 Samanos 0 - Maurabragūnai 2 3 Siūliniai dumbliai 0 - Rūšys Grup÷ Gausumas balais (1-5) gylio zonose 0-1 m 1-2 m 2-4 m Schoenoplectus lacustris H (Em.) 1 Typha angustifolia H (Em.) 2 Sparganium emersum N (Fl.) 1 Potamogeton natans N (Fl.) 3 2 Nymphaea candida N (Fl.) 2 1 Nuphar luteum N (Fl.) 3 1 Hottonia palustris P (Subm.) 1 Myriophyllum verticillatum P (Subm.) 3 Potamogeton praelongus P (Subm.) 1 Potamogeton lucens P (Subm.) 2 Potamogeton compressus P (Subm.) 2 Stratiotes aloides P (Subm.) 2 Utricularia vulgaris P (Subm.) 1 Elodea canadensis P (Subm.) 2 Chara sp. P (Subm.) 1 Nitellopsis obtusa P (Subm.) 3 5

11

Vandens augalijos juostos Helofitai (emersiniai) x Nimfeidai (plūdurlapiai) xx Potameidai (pasin÷rusieji) xx Limneidai (visiškai pasin÷rusieji) xx

RŪŽAS 1 transekta 2010 07 13 ŠR dalis Koordinat÷s X 656926 Y 6153765 Dugno nuos÷dos/substratas Gausumas balais (1-3) gylio zonose 0-1 m 1-2 m 2-4 m Dumblas - 3 3 Šlaito nuolydis Gylio zonose 0-1 m 1-2 m 2-4 m

tolygus x x vidutinis x

status Užpav÷sinimas Balais (1-5) Visiškai apšviesta 1 Kranto augalija ties transekta Pakrant÷s medžių juosta x Kranto tipas Natūralus x Žmogaus pakeistas Žem÷nauda ties transekta Retai gyvenama teritorija x

12

RŪŽAS 2 transekta 2010 07 13 ŠR dalis Koordinat÷s X 657059 Y 6153371


Didžiausias augimo gylis m

Ekologin÷s grup÷s 8 Helofitai (Em.) 3 2 Nimfeidai (Fl.) + lemnidai 3 3,2 Pasin÷rusieji (Subm.) 2 3,2

Sistematin÷s grup÷s 8 Magnolijūnai 7 3,2 Samanos 0 - Maurabragūnai 1 3 Siūliniai dumbliai 0 - Rūšys Grup÷ Gausumas balais (1-5) gylio zonose 0-1 m 1-2 m 2-4 m Phragmites australis H (Em.) 2 Schoenoplectus lacustris H (Em.) 1 1 Typha angustifolia H (Em.) 4 3 Potamogeton natans N (Fl.) 1 1 1 Nymphaea candida N (Fl.) 1 1 Nuphar luteum N (Fl.) 2 2 Potamogeton lucens P (Subm.) 1 4 Nitellopsis obtusa P (Subm.) 3

Vandens augalijos juostos Helofitai (emersiniai) xxx Nimfeidai (plūdurlapiai) xx Lemnidai (laisvai plūduriuojantys) Potameidai (pasin÷rusieji) xxx Limneidai (visiškai pasin÷rusieji)

13

RŪŽAS 2 transekta 2010 07 13 ŠR dalis Koordinat÷s X 657059 Y 6153371 Dugno nuos÷dos/substratas Gausumas balais (1-3) gylio zonose 0-1 m 1-2 m 2-4 m Dumblas - 3 3 Sapropelis Šlaito nuolydis Gylio zonose 0-1 m 1-2 m 2-4 m


status Užpav÷sinimas Balais (1-5) Visiškai apšviesta 1 Kranto augalija ties transekta Pakrant÷s medžių juosta x Kranto tipas Natūralus x Žmogaus pakeistas Žem÷nauda ties transekta Žemdirbyst÷ ekstensyvi x Retai gyvenama teritorija x

14

RŪŽAS 3 transekta 2010 07 13 Koordinat÷s X 657358 Y 6152977



Ekologin÷s grup÷s 10 Helofitai (Em.) 3 1,5 Nimfeidai (Fl.) + lemnidai 2 3,1 Pasin÷rusieji (Subm.) 5 3,1

Sistematin÷s grup÷s 10 Magnolijūnai 7 3,1 Samanos 0 - Maurabragūnai 3 3,1 Siūliniai dumbliai 0 - Rūšys Grup÷ Gausumas balais (1-5) gylio zonose 0-1 m 1-2 m 2-4 m Phragmites australis H (Em.) 3 2 Schoenoplectus lacustris H (Em.) 2 2 Typha angustifolia H (Em.) 1 Nymphaea candida N (Fl.) 2 1 Nuphar luteum N (Fl.) 1 2 Potamogeton lucens P (Subm.) 1 4 Utricularia vulgaris P (Subm.) 1 Chara globularis P (Subm.) 1 Chara intermedia P (Subm.) 1 1 Nitellopsis obtusa P (Subm.) 1 1


15

RŪŽAS 3 transekta 2010 07 13 Koordinat÷s X 657358 Y 6152977 Dugno nuos÷dos/substratas Gausumas balais (1-3) gylio zonose 0-1 m 1-2 m 2-4 m Žvirgždas 1 Sm÷lis 2 Dumblas - 3 3 Šlaito nuolydis Gylio zonose 0-1 m 1-2 m 2-4 m


status Užpav÷sinimas Balais (1-5) Apšviesta 2 Kranto augalija ties transekta Miškas x Pelk÷ x Kranto tipas Natūralus x Žmogaus pakeistas Žem÷nauda ties transekta Žemdirbyst÷ ekstensyvi x Retai gyvenama teritorija x

16

RŪŽAS 4 transekta 2010 07 14 R. dalis Koordinat÷s X 658987 Y 6152952




Helofitai (Em.) 3 1,5 Nimfeidai (Fl.) + lemnidai 4 2,5 Pasin÷rusieji (Subm.) 5 3,5

Sistematin÷s grup÷s 12 Magnolijūnai 10 3,5 Samanos 0 - Maurabragūnai 2 3,1 Siūliniai dumbliai 0 - Rūšys Grup÷ Gausumas balais (1-5) gylio zonose 0-1 m 1-2 m 2-4 m Phragmites australis H (Em.) 3 1 Schoenoplectus lacustris H (Em.) 2 2 Typha angustifolia H (Em.) 2 Nymphaea candida N (Fl.) 2 1 Nuphar luteum N (Fl.) 1 1 2 Persicaria amphibia N (Fl.) 1 Potamogeton natans N (Fl.) 1 1 Potamogeton lucens P (Subm.) 1 3 Potamogeton praelongus P (Subm.) 1 2 Utricularia vulgaris P (Subm.) Chara virgata P (Subm.) 2 2 Nitellopsis obtusa P (Subm.) 2


17

RŪŽAS 4 transekta 2010 07 14 R. dalis Koordinat÷s X 658987 Y 6152952 Dugno nuos÷dos/substratas Gausumas balais (1-3) gylio zonose 0-1 m 1-2 m 2-4 m Sm÷lis 2 Dumblas 1 3 3 Šlaito nuolydis Gylio zonose 0-1 m 1-2 m 2-4 m

tolygus x x x vidutinis

status Užpav÷sinimas Balais (1-5) Apšviesta 2 Kranto augalija ties transekta Pakrant÷s medžių juosta x Pievos ir ganyklos (ekstensyvios) x Kranto tipas Natūralus x Žmogaus pakeistas Žem÷nauda ties transekta Žemdirbyst÷ ekstensyvi x Retai gyvenama teritorija x

18

RŪŽAS 5 transekta 2010 07 14 P. dalis Koordinat÷s X 657707 Y 6152266




Helofitai (Em.) 2 2,1 Nimfeidai (Fl.) + lemnidai 2 3 Pasin÷rusieji (Subm.) 11 3

Sistematin÷s grup÷s 15 Magnolijūnai 9 2,1 Samanos 0 - Maurabragūnai 6 3 Siūliniai dumbliai 0 - Rūšys Grup÷ Gausumas balais (1-5) gylio zonose 0-1 m 1-2 m 2-4 m Phragmites australis H (Em.) 3 2 Schoenoplectus lacustris H (Em.) 2 Nymphaea candida N (Fl.) 1 Nuphar luteum N (Fl.) 1 Potamogeton lucens P (Subm.) 1 1 1 Potamogeton perfoliatus P (Subm.) 1 Potamogeton compressus P (Subm.) 1 Hydrilla vertcillata P (Subm.) 1 1 Utricularia vulgaris P (Subm.) Chara hispida P (Subm.) 1 2 Chara filiformis P (Subm.) 1 Chara tomentosa P (Subm.) 1

Chara globularis P (Subm.) 1

Nitellopsis obtusa P (Subm.) 1

Nitella mucronata P (Subm.) 2

Vandens augalijos juostos Helofitai (emersiniai) xx Nimfeidai (plūdurlapiai) Lemnidai (laisvai plūduriuojantys) Potameidai (pasin÷rusieji) x Limneidai (visiškai pasin÷rusieji) x

19

RŪŽAS 5 transekta 2010 07 14 P. dalis Koordinat÷s X 657707 Y 6152266 Dugno nuos÷dos/substratas Gausumas balais (1-3) gylio zonose 0-1 m 1-2 m 2-4 m Rieduliai Akmenys Gargždas Žvirgždas Sm÷lis Mergelis Dumblas 3 3 3 Sapropelis Šlaito nuolydis Gylio zonose 0-1 m 1-2 m 2-4 m

tolygus x

vidutinis x status x

Užpav÷sinimas Balais (1-5) Dalinai apšviesta 3 Kranto augalija ties transekta Pelk÷ x Pakrant÷s medžių juosta x Kranto tipas Natūralus x Žmogaus pakeistas Žem÷nauda ties transekta Retai gyvenama teritorija x

20

RŪŽAS 6 transekta 2010 07 14 P. dalis Koordinat÷s X 656784 Y 6152311



Ekologin÷s grup÷s 12 Helofitai (Em.) 2 2 Nimfeidai (Fl.) + lemnidai 4 3 Pasin÷rusieji (Subm.) 6 3

Sistematin÷s grup÷s 15 Magnolijūnai 11 3 Samanos 0 - Maurabragūnai 1 3 Siūliniai dumbliai 0 - Rūšys Grup÷ Gausumas balais (1-5) gylio zonose 0-1 m 1-2 m 2-4 m Typha angustifolia H (Em.) 4 2 Equisetum fluviatile H (Em.) 1 Sparganium emersum N (Fl.) 1 Nymphaea candida N (Fl.) 1 1 Nuphar luteum N (Fl.) 2 3 2 Potamogeton natans N (Fl.) 1 2 3 Potamogeton lucens P (Subm.) 1 2 Potamogeton compressus P (Subm.) 1 Ceratophyllum demersum P (Subm.) 1 Hydrilla vertcillata P (Subm.) 2 Stratiotes aloides P (Subm.) 1 Nitellopsis obtusa P (Subm.) 1 2

Vandens augalijos juostos Helofitai (emersiniai) xxx Nimfeidai (plūdurlapiai) xx Lemnidai (laisvai plūduriuojantys) Potameidai (pasin÷rusieji) x Limneidai (visiškai pasin÷rusieji)

21

RŪŽAS 6 transekta 2010 07 14 P. dalis Koordinat÷s X 656784 Y 6152311 Dugno nuos÷dos/substratas Gausumas balais (1-3) gylio zonose 0-1 m 1-2 m 2-4 m Dumblas 3 3 3 Šlaito nuolydis Gylio zonose 0-1 m 1-2 m 2-4 m

tolygus x

vidutinis x x status

Užpav÷sinimas Balais (1-5) Apšviesta 2 Kranto augalija ties transekta Pelk÷ x Pakrant÷s medžių juosta x Kranto tipas Natūralus x Žmogaus pakeistas Žem÷nauda ties transekta Žemdirbyst÷ ekstensyvi x Retai gyvenama teritorija x

22

RŪŽAS 7 transekta 2010 07 14 V. dalis Koordinat÷s X 656735 Y 6152795





Sistematin÷s grup÷s 9 Magnolijūnai 8 3 Samanos 0 - Maurabragūnai 1 3 Siūliniai dumbliai 0 - Rūšys Grup÷ Gausumas balais (1-5) gylio zonose 0-1 m 1-2 m 2-4 m Typha angustifolia H (Em.) 4 2 Nymphaea candida N (Fl.) 1 2 Nuphar luteum N (Fl.) 3 2 Potamogeton natans N (Fl.) 2 Potamogeton compressus P (Subm.) 1 Myriophyllum spicatum P (Subm.) 1 Hydrilla vertcillata P (Subm.) 1 Stratiotes aloides P (Subm.) 1

Nitellopsis obtusa P (Subm.) 2 4

Vandens augalijos juostos Helofitai (emersiniai) xxx Nimfeidai (plūdurlapiai) xx Lemnidai (laisvai plūduriuojantys) Potameidai (pasin÷rusieji) Limneidai (visiškai pasin÷rusieji) xx

23

RŪŽAS 7 transekta 2010 07 14 V. dalis Koordinat÷s X 656735 Y 6152795 Dugno nuos÷dos/substratas Gausumas balais (1-3) gylio zonose 0-1 m 1-2 m 2-4 m Dumblas 3 3 3 Šlaito nuolydis Gylio zonose 0-1 m 1-2 m 2-4 m

tolygus x


Užpav÷sinimas Balais (1-5) Apšviesta 2 Kranto augalija ties transekta Pelk÷ x Kranto tipas Natūralus x Žmogaus pakeistas Žem÷nauda ties transekta Žemdirbyst÷ ekstensyvi x Retai gyvenama teritorija x

24

RŪŽAS 8 transekta 2010 07 14 V. dalis Koordinat÷s X 656735 Y 6152795




Sistematin÷s grup÷s 9 Magnolijūnai 7 3 Samanos 0 - Maurabragūnai 2 2,5 Siūliniai dumbliai 0 - Rūšys Grup÷ Gausumas balais (1-5) gylio zonose 0-1 m 1-2 m 2-4 m Typha angustifolia H (Em.) 4 3 Nymphaea candida N (Fl.) 1 Nuphar luteum N (Fl.) 2 2 2 Potamogeton natans N (Fl.) 1 2 Potamogeton lucens P (Subm.) 1 2 Hydrilla vertcillata P (Subm.) 2 Ceratophyllum demersum P (Subm.) 1 Chara globularis P (Subm.) 1 Nitellopsis obtusa P (Subm.) 2 3

Vandens augalijos juostos Helofitai (emersiniai) xxx Nimfeidai (plūdurlapiai) xx Lemnidai (laisvai plūduriuojantys) Potameidai (pasin÷rusieji) Limneidai (visiškai pasin÷rusieji)

25

RŪŽAS 8 transekta 2010 07 14 V. dalis Koordinat÷s X 656735 Y 6152795 Dugno nuos÷dos/substratas Gausumas balais (1-3) gylio zonose 0-1 m 1-2 m 2-4 m Dumblas 3 3 3 Šlaito nuolydis Gylio zonose 0-1 m 1-2 m 2-4 m

tolygus x


Užpav÷sinimas Balais (1-5) Apšviesta 2 Kranto augalija ties transekta Pelk÷ x Kranto tipas Natūralus x Žmogaus pakeistas Žem÷nauda ties transekta Žemdirbyst÷ ekstensyvi x Retai gyvenama teritorija x

26

RŪŽAS 9 transekta 2010 07 14 Š. dalis Koordinat÷s X 656429 Y 6154062



Ekologin÷s grup÷s 16 Helofitai (Em.) 2 1,5 Nimfeidai (Fl.) + lemnidai 7 1,7 Pasin÷rusieji (Subm.) 7 1,7

Sistematin÷s grup÷s 16 Magnolijūnai 16 1,7 Samanos 0 - Maurabragūnai 0 - Siūliniai dumbliai 0 -

Rūšys Grup÷ Gausumas balais (1-5) gylio zonose

0-1 m 1-2 m Phragmites australis H (Em.) 1 Typha angustifolia H (Em.) 1 Nymphaea candida N (Fl.) 1 Nuphar luteum N (Fl.) 4 Potamogeton natans N (Fl.) 2 Sagittaria sagittifolia N (Fl.) 2 Sparganium emersum N (Fl.) 1 Aldrovanda vesiculosa N (Fl.) 1 Hydrocharis morsus-ranae N (Fl.) 1 Utricularia vulgaris P (Subm.) 1 Hottonia palustris P (Subm.) 1 Myriophyllum verticillatum P (Subm.) 1 Potamogeton compressus P (Subm.) 1 Elodea canadensis P (Subm.) 4 Batrachium circinatum P (Subm.) 1 Stratiotes aloides P (Subm.) 2

Vandens augalijos juostos Helofitai (emersiniai) x Nimfeidai (plūdurlapiai) xxx Lemnidai (laisvai plūduriuojantys) Potameidai (pasin÷rusieji) xx Limneidai (visiškai pasin÷rusieji)

27

RŪŽAS 9 transekta 2010 07 14 Š. dalis Koordinat÷s X 656429 Y 6154062

Dugno nuos÷dos/substratas Gausumas balais (1-3) gylio

zonose 0-1 m 1-2 m Dumblas 3 Šlaito nuolydis Gylio zonose 0-1 m 1-2 m

tolygus x vidutinis

status Užpav÷sinimas Balais (1-5) Apšviesta 2 Kranto augalija ties transekta Miškas Pelk÷ x Kranto tipas Natūralus x Žmogaus pakeistas Žem÷nauda ties transekta Miškas x Žemdirbyst÷ ekstensyvi x Retai gyvenama teritorija x

28

2.2. 3-9 M VIDUTINIO GYLIO EŽERŲ TYRIMŲ DUOMENYS STIRNIŲ ežeras

STIRNIAI 1 transekta 2010 09 02 Š dalis Koordinat÷s X 600458 Y 6126694




Helofitai (Em.) 4 1,1 Nimfeidai (Fl.) + lemnidai 1 2,5 Pasin÷rusieji (Subm.) 2 2

Sistematin÷s grup÷s 7 Magnolijūnai 7 2,5 Samanos 0 - Maurabragūnai 0 - Siūliniai dumbliai 0 - Rūšys Grup÷ Gausumas balais (1-5) gylio zonose 0-1 m 1-2 m 2-4 m Carex rostrata H (Em.) 2 Phragmites australis H (Em.) 3 1 Shoenoplectus lacustris H (Em.) 2 1 Typha latifolia H (Em.) 1 Nuphar luteum N (Fl.) 2 2 Potamogeton lucens P (Subm.) 3 Potamogeton perfoliatus P (Subm.) 2

Vandens augalijos juostos Helofitai (emersiniai) xxx Nimfeidai (plūdurlapiai) xx Lemnidai (laisvai plūduriuojantys) Potameidai (pasin÷rusieji) x Limneidai (visiškai pasin÷rusieji)

29

STIRNIAI 1 transekta 2010 09 02 Š dalis Koordinat÷s X 600458 Y 6126694 Dugno nuos÷dos/substratas Gausumas balais (1-3) gylio zonose 0-1 m 1-2 m 2-4 m Akmenys 1 Sm÷lis 3 3 3 Šlaito nuolydis Gylio zonose 0-1 m 1-2 m 2-4 m

tolygus vidutinis

status x x x Užpav÷sinimas Balais (1-5) Visiškai apšviesta 1 Kranto augalija ties transekta Pakrant÷s medžių juosta x Kranto tipas Natūralus x Žem÷nauda ties transekta Žemdirbyst÷ ekstensyvi x Retai gyvenama teritorija x

30




Ekologin÷s grup÷s Helofitai (Em.) 3 2 Nimfeidai (Fl.) + lemnidai 1 3 Pasin÷rusieji (Subm.) 2 3

Sistematin÷s grup÷s Magnolijūnai 6 3 Samanos 0 - Maurabragūnai 0 - Siūliniai dumbliai 0 - Rūšys Grup÷ Gausumas balais (1-5) gylio zonose 0-1 m 1-2 m 2-4 m Carex rostrata H (Em.) 1 Phragmites australis H (Em.) 3 3 Equisetum fluviatile H (Em.) 1 2 Nuphar luteum N (Fl.) 1 3 Potamogeton lucens P (Subm.) 2 3 Potamogeton perfoliatus P (Subm.) 2 1

Vandens augalijos juostos Helofitai (emersiniai) xxx Nimfeidai (plūdurlapiai) xx Lemnidai (laisvai plūduriuojantys) Potameidai (pasin÷rusieji) xx Limneidai (visiškai pasin÷rusieji)

31

STIRNIAI 2 transekta 2010 09 02 Š dalis Koordinat÷s X 600919 Y 6126447 Dugno nuos÷dos/substratas Gausumas balais (1-3) gylio zonose 0-1 m 1-2 m 2-4 m Rieduliai Akmenys Gargždas Žvirgždas Sm÷lis 3 3 3 Mergelis Dumblas Sapropelis Šlaito nuolydis Gylio zonose 0-1 m 1-2 m 2-4 m

tolygus x vidutinis

status x x Užpav÷sinimas Balais (1-5) Dalinai užpav÷sinta 3 Kranto augalija ties transekta Miškas x Kranto tipas Natūralus x Žmogaus pakeistas Žem÷nauda ties transekta Miškas x

32






Sistematin÷s grup÷s 13 Magnolijūnai 11 6 Samanos 0 - Maurabragūnai 2 6 Siūliniai dumbliai 0 - Rūšys Grup÷ Gausumas balais (1-5) gylio zonose 0-1 m 1-2 m 2-4 m >4 m Phragmites australis H (Em.) 4 Schoenoplectus lacustris H (Em.) 2 Equisetum fluviatile H (Em.) 2 Nuphar luteum N (Fl.) 2 Potamogeton natans N (Fl.) 1 Nuphar luteum P (Subm.) 2 Potamogeton compressus P (Subm.) 1 2 Potamogeton perfoliatus P (Subm.) 1 Potamogeton praelongus P (Subm.) 1 Elodea canadensis P (Subm.) 3 Hydrilla verticillata P (Subm.) 2 1 Chara hispida P (Subm.) 4 Nitellopsis obtusa P (Subm.) 1 4

Vandens augalijos juostos Helofitai (emersiniai) xxx Nimfeidai (plūdurlapiai) x Lemnidai (laisvai plūduriuojantys) Potameidai (pasin÷rusieji) xx Limneidai (visiškai pasin÷rusieji) xxx

33

STIRNIAI 3 transekta 2010 09 02 Š dalis Koordinat÷s 600919 6126447 Dugno nuos÷dos/substratas Gausumas balais (1-3) gylio zonose 0-1 m 1-2 m 2-4 m >4 m Sm÷lis 2 2 1 Dumblas 1 1 2 3 Šlaito nuolydis Gylio zonose 0-1 m 1-2 m 2-4 m >4 m

tolygus x vidutinis x x

status x Užpav÷sinimas Balais (1-5) Visiškai apšviesta 1 Kranto augalija ties transekta Pakrant÷s medžių juosta x Kranto tipas Natūralus x Žmogaus pakeistas Žem÷nauda ties transekta Miškas x

34

STIRNIAI 4 transekta 2010 09 02 Š dalis ties pliažu Koordinat÷s X 601466 Y 6126492

Makrofitai R ūšių sk. Didžiausias

augimo gylis m Ekologin÷s grup÷s 13

Helofitai (Em.) 3 1 Nimfeidai (Fl.) + lemnidai 0 - Pasin÷rusieji (Subm.) 10 6

Sistematin÷s grup÷s 13 Magnolijūnai 10 6 Samanos 0 - Maurabragūnai 3 6 Siūliniai dumbliai Rūšys Grup÷ Gausumas balais (1-5) gylio zonose 0-1 m 1-2 m 2-4 m >4 m Phragmites australis H (Em.) 1 Carex hirta H (Em.) 1 Eleocharis palustris H (Em.) 2 Ceratophyllum demersum P (Subm.) 1 Potamogeton pectinatus P (Subm.) 2 Myriophyllum sibiricum P (Subm.) 1 Elodea canadensis P (Subm.) 2 Hydrilla verticillata P (Subm.) 2 Chara globularis P (Subm.) 1 Chara hispida P (Subm.) 2 4 Nitellopsis obtusa P (Subm.) 3 Stratiotes aloides P (Subm.) Utricularia vulgaris P (Subm.) 4 2 1 Vandens augalijos juostos Helofitai (emersiniai) pašalinta Nimfeidai (plūdurlapiai) Lemnidai (laisvai plūduriuojantys) Potameidai (pasin÷rusieji) x Limneidai (visiškai pasin÷rusieji) xxx

35

STIRNIAI 4 transekta 2010 09 02 Š dalis Koordinat÷s 601466 6126492 Dugno nuos÷dos/substratas Gausumas balais (1-3) gylio zonose 0-1 m 1-2 m 2-4 m >4 m Akmenys 1 Gargždas 2 Sm÷lis 3 Dumblas 3 3 Šlaito nuolydis Gylio zonose 0-1 m 1-2 m 2-4 m >4 m


status x Užpav÷sinimas Balais (1-5) Apšviesta 2 Kranto augalija ties transekta Miškas x Pakrant÷s medžių juosta x Kranto tipas Natūralus x Žmogaus pakeistas Žem÷nauda ties transekta Miškas x

36

STIRNIAI 5 transekta 2010 09 02 Š dalis

Koordinat÷s X 601658 Y 6126342



m

Ekologin÷s grup÷s 17

Helofitai (Em.) 5 2

Nimfeidai (Fl.) + lemnidai 2 2

Pasin÷rusieji (Subm.) 10 6,5

Sistematin÷s grup÷s 17

Magnolijūnai 13 4

Samanos 1 6,5

Maurabragūnai 3 6,5

Siūliniai dumbliai 0


0-1 m 1-2 m 2-4 m >4 m Equisetum fluviatile H (Em.) 1 1 Phragmites australis H (Em.) 3 1 Schoenoplectus lacustris H (Em.) 2 Sparganium erectum H (Em.) 2 Typha latifolia H (Em.) 1 1 Nuphar luteum N (Fl.) 2 2 Potamogeton natans N (Fl.) 2 3 Nuphar luteum P (Subm.) 2 Potamogeton compressus P (Subm.) 2 Potamogeton lucens P (Subm.) 1 2 Potamogeton perfoliatus P (Subm.) 3 Potamogeton rutilus P (Subm.) 1 Elodea canadensis P (Subm.) 2 Hydrilla verticillata P (Subm.) 2 Chara filiformis P (Subm.) 1 Chara hispida P (Subm.) 4 Nitellopsis obtusa P (Subm.) 3 3 Fontinalis antipyretica P (Subm.) 1

Vandens augalijos juostos Helofitai (emersiniai) xxx Nimfeidai (plūdurlapiai) x Lemnidai (laisvai plūduriuojantys) Potameidai (pasin÷rusieji) xx Limneidai (visiškai pasin÷rusieji) xxx

37

STIRNIAI 5 transekta 2010 09 02 Š dalis

Koordinat÷s 601658 6126342 Dugno nuos÷dos/substratas Gausumas balais (1-3) gylio zonose

0-1 m 1-2 m 2-4 m >4 m Rieduliai

Akmenys

Gargždas

Žvirgždas

Sm÷lis

Mergelis

Dumblas 3 3 3 3 Sapropelis

Šlaito nuolydis Gylio zonose 0-1 m 1-2 m 2-4 m >4 m

tolygus x

vidutinis x x status x

Užpav÷sinimas Balais (1-5) Visiškai apšviesta 1 Kranto augalija ties transekta Miškas x Pakrant÷s medžių juosta x Kranto tipas Natūralus x Žmogaus pakeistas Žem÷nauda ties transekta Miškas x

38

STIRNIAI 6 transekta 2010 09 02 V dalis

Koordinat÷s 600641 6125743




Helofitai (Em.) 5 2

Nimfeidai (Fl.) + lemnidai 1 2

Pasin÷rusieji (Subm.) 5 5


Magnolijūnai 9 4

Samanos 1 5

Maurabragūnai 1 4

Siūliniai dumbliai


0-1 m 1-2 m 2-4 m >4 m Carex rostrata H (Em.) 3 Eleocharis palustris H (Em.) 2 Equisetum fluviatile H (Em.) 2 Phragmites australis H (Em.) 2 2 Schoenoplectus lacustris H (Em.) 1 Nuphar luteum N (Fl.) 1 1 Potamogeton lucens P (Subm.) 1 Potamogeton compressus P (Subm.) 2 Elodea canadensis P (Subm.) 2 Nitellopsis obtusa P (Subm.) 2 Fontinalis antipyretica P (Subm.) 1

Vandens augalijos juostos Helofitai (emersiniai) xxx Nimfeidai (plūdurlapiai) x Lemnidai (laisvai plūduriuojantys) Potameidai (pasin÷rusieji) xx Limneidai (visiškai pasin÷rusieji) xx

39


Koordinat÷s X 600641 Y 6125743 Dugno nuos÷dos/substratas Gausumas balais (1-3) gylio zonose

0-1 m 1-2 m 2-4 m >4 m Sm÷lis 3 3 1

Dumblas 2 3 Šlaito nuolydis Gylio zonose 0-1 m 1-2 m 2-4 m >4 m

tolygus x


Užpav÷sinimas Balais (1-5) Dalinai apšviesta 3 Kranto augalija ties transekta Pakrant÷s medžių juosta x Kranto tipas Natūralus x Žmogaus pakeistas Žem÷nauda ties transekta Žemdirbyst÷ ekstensyvi x Retai gyvenama teritorija x

40





m


Helofitai (Em.) 3 2

Nimfeidai (Fl.) + lemnidai 0 -

Pasin÷rusieji (Subm.) 9 6,5


Magnolijūnai 7 4

Samanos 2 5

Maurabragūnai 3 6,5

Siūliniai dumbliai

Rūšys Grup÷ Gausumas balais (1-5) gylio zonose 0-1 m 1-2 m 2-4 m >4 m Phragmites australis H (Em.) 2 Schoenoplectus lacustris H (Em.) Eleocharis palustris H (Em.) 1 Nuphar luteum P (Subm.) 1 Ceratophyllum demersum P (Subm.) 1 Myriophyllum sibiricum P (Subm.) 1 2 2 Elodea canadensis P (Subm.) 2 3 Chara hispida P (Subm.) 3 2 Nitella flexilis P (Subm.) 1 Nitellopsis obtusa P (Subm.) 3 2 2 Drepanocladus aduncus P (Subm.) 1 Fontinalis antipyretica P (Subm.) 1

Vandens augalijos juostos Helofitai (emersiniai) x (šalinta) Nimfeidai (plūdurlapiai) Lemnidai (laisvai plūduriuojantys) Potameidai (pasin÷rusieji) x Limneidai (visiškai pasin÷rusieji) xx

41


Koordinat÷s X 600720 Y 6126315 Dugno nuos÷dos/substratas Gausumas balais (1-3) gylio zonose

0-1 m 1-2 m 2-4 m >4 m Sm÷lis 3 3 1

Dumblas 2 3 Šlaito nuolydis Gylio zonose 0-1 m 1-2 m 2-4 m >4 m

tolygus x


Užpav÷sinimas Balais (1-5) Dalinai apšviesta 3 Kranto augalija ties transekta Pakrant÷s medžių juosta x Kranto tipas Natūralus x Žmogaus pakeistas Žem÷nauda ties transekta Žemdirbyst÷ ekstensyvi x Retai gyvenama teritorija x Poilsiaviet÷s su pastatais x

42

STIRNIAI 8 transekta 2010 09 02 V dalis Koordinat÷s X 600572 Y 6126471





Sistematin÷s grup÷s 7 Magnolijūnai 7 4 Samanos 0 Maurabragūnai 0 Siūliniai dumbliai 0 Rūšys Grup÷ Gausumas balais (1-5) gylio zonose 0-1 m 1-2 m 2-4 m Carex sp. H (Em.) 1 Eleocharis palustris H (Em.) 2 Equisetum fluviatile H (Em.) 3 Lysimachia thyrsiflora H (Em.) 2 Mentha verticillata H (Em.) 1 Nuphar luteum N (Fl.) 2 3 1 Potamogeton perfoliatus P (Subm.) 2 2

Vandens augalijos juostos Helofitai (emersiniai) xx Nimfeidai (plūdurlapiai) xx Lemnidai (laisvai plūduriuojantys) Potameidai (pasin÷rusieji) x Limneidai (visiškai pasin÷rusieji)

43

STIRNIAI 8 transekta 2010 09 02 V įlankos P dalis


Dugno nuos÷dos/substratas Gausumas balais (1-3) gylio zonose

0-1 m 1-2 m 2-4 m >4 m Gargždas 3

Sm÷lis 3 3

Šlaito nuolydis Gylio zonose 0-1 m 1-2 m 2-4 m >4 m

tolygus x

vidutinis status x x

Užpav÷sinimas Balais (1-5) Pusiau užpav÷sinta 4 Kranto augalija ties transekta Pakrant÷s medžių juosta x Kranto tipas Natūralus x Žmogaus pakeistas Žem÷nauda ties transekta Žemdirbyst÷ ekstensyvi x Retai gyvenama teritorija x Poilsiaviet÷s su pastatais x

44

2.3.. >9 M VIDUTINIO GYLIO EŽER Ų TYRIM Ų DUOMENYS

LŪŠIŲ ežeras

LŪŠIAI 1 transekta 2010 09 10 P. dalis Koordinat÷s X 632236 Y 6134454





Sistematin÷s grup÷s 11 Magnolijūnai 6 6 Samanos 3 7 Maurabragūnai 2 7 Siūliniai dumbliai 0 - Rūšys Grup÷ Gausumas balais (1-5) gylio zonose 0-1 m 1-2 m 2-4 m >4 m Phragmites australis H (Em.) 4 1 Nuphar luteum N (Fl.) 2 1 1 Potamogeton lucens P (Subm.) 4 Potamogeton perfoliatus P (Subm.) 2 Utricularia vulgaris P (Subm.) 1 Lemna trisulca P (Subm.) 2 Fontinalis antipyretica P (Subm.) 3 4 Drepanocladus P (Subm.) 3 4 Rhynchostegium P (Subm.) 2 2 Chara filiformis P (Subm.) 2 Nitellopsis obtusa P (Subm.) 1 1 Vandens augalijos juostos Helofitai (emersiniai) xxx Nimfeidai (plūdurlapiai) Lemnidai (laisvai plūduriuojantys) Potameidai (pasin÷rusieji) xxx Limneidai (visiškai pasin÷rusieji) xxx

45

LŪŠIAI 1 transekta 2010 09 10 P. dalis Koordinat÷s X 632236 Y 6134454 Dugno nuos÷dos/substratas Gausumas balais (1-3) gylio zonose 0-1 m 1-2 m 2-4 m >4 m Akmenys 1 Sm÷lis 2 1 Dumblas 2 3 3 Šlaito nuolydis Gylio zonose 0-1 m 1-2 m 2-4 m >4 m

tolygus x x vidutinis x x

status Užpav÷sinimas Balais (1-5) Dalinai apšviesta 3 Kranto augalija ties transekta Pakrant÷s medžių juosta x Pievos ir ganyklos (ekstensyvios) x Dirbamos žem÷s x Kranto tipas Natūralus x Žem÷nauda ties transekta Žemdirbyst÷ ekstensyvi x Retai gyvenama teritorija x

46






Sistematin÷s grup÷s 14 Magnolijūnai 7 5 Samanos 3 6 Maurabragūnai 4 5 Siūliniai dumbliai 1 6 Rūšys Grup÷ Gausumas balais (1-5) gylio zonose 0-1 m 1-2 m 2-4 m >4 m Carex acutiformis H (Em.) 2 Phragmites australis H (Em.) 1 Schoenoplectus lacustris H (Em.) 1 Potamogeton natans N (Fl.) 1 Potamogeton pectinatus P (Subm.) 2 Elodea canadensis P (Subm.) 2 Utricularia vulgaris P (Subm.) 1 Fontinalis antipyretica P (Subm.) 3 3 Drepanocladus sendtneri P (Subm.) 1 4 Drepanocladus aduncus P (Subm.) 2 Rhynchostegium riparoiodes P (Subm.) 1 Chara aspera P (Subm.) 5 3 Chara tomentosa P (Subm.) 1 3 Chara filiformis P (Subm.) 2 4 3 Chara globularis P (Subm.) 1 1 Chara hispida P (Subm.) 2 Nitellopsis obtusa P (Subm.) 1 1 Cladophora aegagrophila P (Subm.) 1 Vandens augalijos juostos Helofitai (emersiniai) pašalinta Nimfeidai (plūdurlapiai) Lemnidai (laisvai plūduriuojantys) Potameidai (pasin÷rusieji) Limneidai (visiškai pasin÷rusieji) xxx

47

LŪŠIAI 2 transekta 2010 09 10 P. dalis Koordinat÷s X 631194 Y 6134627 Dugno nuos÷dos/substratas Gausumas balais (1-3) gylio zonose 0-1 m 1-2 m 2-4 m >4 m Žvirgždas 1 Sm÷lis 2 2 Dumblas 1 3 3 Šlaito nuolydis Gylio zonose 0-1 m 1-2 m 2-4 m >4 m


status x

Užpav÷sinimas Balais (1-5) Dalinai apšviesta 3 Kranto augalija ties transekta Pakrant÷s medžių juosta x Pievos ir ganyklos (ekstensyvios) x Kranto tipas Natūralus x Žem÷nauda ties transekta Žemdirbyst÷ ekstensyvi x Retai gyvenama teritorija x

48






Sistematin÷s grup÷s 8 Magnolijūnai 6 3 Samanos 1 5 Maurabragūnai 1 3 Siūliniai dumbliai 0 Rūšys Grup÷ Gausumas balais (1-5) gylio zonose 0-1 m 1-2 m 2-4 m >4 m Phragmites australis H (Em.) 4 4 Schoenoplectus lacustris H (Em.) 1 1 Nuphar luteum N (Fl.) 1 Potamogeton lucens P (Subm.) 3 Potamogeton perfoliatus P (Subm.) 2 Myriophyllum spicatum P (Subm.) 2 Nitellopsis obtusa P (Subm.) 1 Fontinalis antipyretica P (Subm.) 3 Vandens augalijos juostos Helofitai (emersiniai) xxx Nimfeidai (plūdurlapiai) Lemnidai (laisvai plūduriuojantys) Potameidai (pasin÷rusieji) xx Limneidai (visiškai pasin÷rusieji) xx

49

LŪŠIAI 3 transekta 2010 09 10 P. dalis Koordinat÷s X 630382 Y 6134720 Dugno nuos÷dos/substratas Gausumas balais (1-3) gylio zonose 0-1 m 1-2 m 2-4 m >4 m Rieduliai Akmenys Gargždas Žvirgždas Sm÷lis 2 Mergelis Dumblas 1 3 3 3 Sapropelis Šlaito nuolydis Gylio zonose 0-1 m 1-2 m 2-4 m >4 m


status x Užpav÷sinimas Balais (1-5) Dalinai apšviesta 3 Kranto augalija ties transekta Pakrant÷s medžių juosta x Pievos ir ganyklos (ekstensyvios) x Kranto tipas Natūralus x Žmogaus pakeistas Žem÷nauda ties transekta Žemdirbyst÷ ekstensyvi x Retai gyvenama teritorija x

50

LŪŠIAI 4 transekta 2010 09 10 ŠV dalis Koordinat÷s X 629591 Y 6135614




Sistematin÷s grup÷s 11 Magnolijūnai 5 7 Samanos 1 7 Maurabragūnai 5 6 Siūliniai dumbliai 0 - Rūšys Grup÷ Gausumas balais (1-5) gylio zonose 0-1 m 1-2 m 2-4 m >4 m Phragmites australis H (Em.) 5 2 Schoenoplectus lacustris H (Em.) 2 1 Nymphaea sp. N (Fl.) 1 Potamogeton lucens P (Subm.) 2 2 Elodea canadensis P (Subm.) 1 Fontinalis antipyretica P (Subm.) 3 Drepanocladus aduncus P (Subm.) 2 Chara hispida P (Subm.) 3 4 4 Chara tomentosa P (Subm.) 2 1 Chara filiformis P (Subm.) 1 3 4 Chara globularis P (Subm.) 1 1 Nitellopsis obtusa P (Subm.) 2 4 Vandens augalijos juostos Helofitai (emersiniai) xxx Nimfeidai (plūdurlapiai) Lemnidai (laisvai plūduriuojantys) Potameidai (pasin÷rusieji) x Limneidai (visiškai pasin÷rusieji) xxx

51

LŪŠIAI 4 transekta 2010 09 10 ŠV dalis Koordinat÷s X 629591 Y 6135614 Dugno nuos÷dos/substratas Gausumas balais (1-3) gylio zonose 0-1 m 1-2 m 2-4 m >4 m Dumblas 3 3 3 3 Šlaito nuolydis Gylio zonose 0-1 m 1-2 m 2-4 m >4 m


status x Užpav÷sinimas Balais (1-5) Visiškai apšviesta 1 Kranto augalija ties transekta Pakrant÷s medžių juosta x Helofitų (nendrių, viksvų ) sąžalynai x Kranto tipas Natūralus x Žem÷nauda ties transekta Žemdirbyst÷ ekstensyvi x Retai gyvenama teritorija x

52

LŪŠIAI 5 transekta 2010 09 10 Š dalis Koordinat÷s X 630480 Y 6135689





Sistematin÷s grup÷s 10 Magnolijūnai 5 4 Samanos 1 7 Maurabragūnai 4 6 Siūliniai dumbliai 0 - Rūšys Grup÷ Gausumas balais (1-5) gylio zonose 0-1 m 1-2 m 2-4 m >4 m Phragmites australis H (Em.) 4 1 Schoenoplectus lacustris H (Em.) 2 3 Nymphaea alba N (Fl.) 1 Potamogeton lucens P (Subm.) 2 3 Utricularia vulgaris P (Subm.) 1 Fontinalis antipyretica P (Subm.) 2 Chara hispida P (Subm.) 3 4 Chara filiformis P (Subm.) 2 Chara globularis P (Subm.) 1 Nitellopsis obtusa P (Subm.) 5 Vandens augalijos juostos Helofitai (emersiniai) xxx Nimfeidai (plūdurlapiai) Lemnidai (laisvai plūduriuojantys) Potameidai (pasin÷rusieji) x Limneidai (visiškai pasin÷rusieji) xxx

53

LŪŠIAI 5 transekta 2010 09 10 Š dalis Koordinat÷s X 630480 Y 6135689 Dugno nuos÷dos/substratas Gausumas balais (1-3) gylio zonose 0-1 m 1-2 m 2-4 m >4 m Dumblas 3 3 3 3 Sapropelis Šlaito nuolydis Gylio zonose 0-1 m 1-2 m 2-4 m >4 m


status Užpav÷sinimas Balais (1-5) Visiškai apšviesta 1 Kranto augalija ties transekta Miškas x Pelk÷ x Kranto tipas Natūralus x Žem÷nauda ties transekta Miškas x

54





Helofitai (Em.) 2 2,1 Nimfeidai (Fl.) + lemnidai 0 - Pasin÷rusieji (Subm.) 7 6

Sistematin÷s grup÷s 9 Magnolijūnai 4 5 Samanos 2 6 Maurabragūnai 3 2,1 Siūliniai dumbliai 0 - Rūšys Grup÷ Gausumas balais (1-5) gylio zonose 0-1 m 1-2 m 2-4 m >4 m Phragmites australis H (Em.) 3 2 1 Schoenoplectus lacustris H (Em.) 2 Potamogeton perfoliatus P (Subm.) 1 1 Utricularia vulgaris P (Subm.) Fontinalis antipyretica P (Subm.) 1 Scorpidium scorpioides P (Subm.) 1 Chara aspera P (Subm.) 2 4 Chara hispida P (Subm.) 1 1 Chara filiformis P (Subm.) 1 2 Vandens augalijos juostos Helofitai (emersiniai) xx Nimfeidai (plūdurlapiai) Lemnidai (laisvai plūduriuojantys) Potameidai (pasin÷rusieji) x Limneidai (visiškai pasin÷rusieji) xx

55

LŪŠIAI 6 transekta 2010 09 10 Š dalis Koordinat÷s X 631011 Y 6135469 Dugno nuos÷dos/substratas Gausumas balais (1-3) gylio zonose 0-1 m 1-2 m 2-4 m >4 m Žvirgždas 1 Sm÷lis 2 1 Mergelis 2 Dumblas 3 3 Šlaito nuolydis Gylio zonose 0-1 m 1-2 m 2-4 m >4 m


status Užpav÷sinimas Balais (1-5) Visiškai apšviesta 1 Kranto augalija ties transekta Pakrant÷s medžių juosta x Kranto tipas Natūralus x Žem÷nauda ties transekta Negyvenama teritorija x

56




Ekologin÷s grup÷s 12 Helofitai (Em.) 0 - Nimfeidai (Fl.) + lemnidai 0 - Pasin÷rusieji (Subm.) 12 6

Sistematin÷s grup÷s 12 Magnolijūnai 6 4 Samanos 3 6 Maurabragūnai 3 4 Siūliniai dumbliai 0 - Rūšys Grup÷ Gausumas balais (1-5) gylio zonose 0-1 m 1-2 m 2-4 m >4 m Ceratophyllum demersum P (Subm.) 1 Elodea canadensis P (Subm.) 3 Lemna trisulca P (Subm.) 2 Potamogeton perfoliatus P (Subm.) 1 Potamogeton pectinatus P (Subm.) 2 Utricularia vulgaris P (Subm.) 1 Fontinalis antipyretica P (Subm.) 2 1 Rhynchostegium riparoiodes P (Subm.) 2 Drepanocladus aduncus P (Subm.) 1 Chara globularis P (Subm.) 2 Chara hispida P (Subm.) 3 Chara filiformis P (Subm.) 2 Vandens augalijos juostos Helofitai (emersiniai) pašalinta Nimfeidai (plūdurlapiai) Lemnidai (laisvai plūduriuojantys) Potameidai (pasin÷rusieji) Limneidai (visiškai pasin÷rusieji) xx

57

LŪŠIAI 7 transekta 2010 09 10 Š dalis Koordinat÷s X 631869 Y 6135224 Dugno nuos÷dos/substratas Gausumas balais (1-3) gylio zonose 0-1 m 1-2 m 2-4 m >4 m Žvirgždas 3 Sm÷lis 3 Dumblas 3 3 Šlaito nuolydis Gylio zonose 0-1 m 1-2 m 2-4 m >4 m


status Užpav÷sinimas Balais (1-5) Visiškai apšviesta 1 Kranto augalija ties transekta Pakrant÷s medžių juosta x Natūralus x Žem÷nauda ties transekta Žemdirbyst÷ ekstensyvi x Tankiai gyvenama teritorija x

58


Makrofitai Rūšių sk.



Helofitai (Em.) 2 2 Nimfeidai (Fl.) + lemnidai 0 - Pasin÷rusieji (Subm.) 5 6

Sistematin÷s grup÷s 7 Magnolijūnai 5 4 Samanos 1 6 Maurabragūnai 1 4 Siūliniai dumbliai 0 - Rūšys Grup÷ Gausumas balais (1-5) gylio zonose 0-1 m 1-2 m 2-4 m >4 m Phragmites australis H (Em.) 3 3 Schoenoplectus lacustris H (Em.) 1 Potamogeton perfoliatus P (Subm.) 1 Elodea canadensis P (Subm.) 1 Utricularia vulgaris P (Subm.) 1 Chara hispida P (Subm.) 1 Fontinalis antipyretica P (Subm.) 1 1 Vandens augalijos juostos Helofitai (emersiniai) xx Nimfeidai (plūdurlapiai) Lemnidai (laisvai plūduriuojantys) Potameidai (pasin÷rusieji) Limneidai (visiškai pasin÷rusieji) xx

59

LŪŠIAI 8 transekta 2010 09 10 Š dalis Koordinat÷s X 632827 Y 61351424 Dugno nuos÷dos/substratas Gausumas balais (1-3) gylio zonose 0-1 m 1-2 m 2-4 m >4 m Žvirgždas 2 Sm÷lis 3 Dumblas 3 3 Šlaito nuolydis Gylio zonose 0-1 m 1-2 m 2-4 m >4 m


status x Užpav÷sinimas Balais (1-5) Apšviesta 2 Kranto augalija ties transekta Pakrant÷s medžių juosta x Kranto tipas Natūralus x Žem÷nauda ties transekta Miškas x Retai gyvenama teritorija x

60

3. EŽERŲ TIPAMS BŪDINGŲ RŪŠIŲ SĄRAŠAS

2010 m. makrofitų tyrimai atlikti tik 3-juose ežeruose, tod÷l rūšių sąrašas beveik

nepasikeit÷. Pagal hidrocheminius rodiklius tirtieji ežerai priklauso kalkingo vandens ežerų tipui,

kurie pagal natūralią augaliją yra maurabraginio tipo. Lietuvos ežerų tipologijoje pagal gylį

išskiriama trijų tipų kalkingi ežerai (<3, 3–9, >9 m vidutinio gylio). Pagal augaliją visų šių tipų

ežeruose oligomezotrofin÷je būkl÷je (pradin÷se užaugimo stadijose arba nežymimos žmogaus

veiklos sąlygomis) dominuoja maurabragūnų (Charophyta) rūšys. Natūralios raidos ir

eutrofikacijos procese arba antropogeninio poveikio ir eutrofikacijos sąlygomis, šios svarbiausios

povandeninių augalų grup÷s atstovus keičia kitų ekologinių grupių augalai. Sekliuose (<3 m

vidutinio gylio) ežeruose eutrofikacijos ir augalijos kaitos procesas vyksta žymiai greičiau negu

gilesniuose ežeruose, tod÷l net ir natūraliomis sąlygomis yra šiek tiek eutrofikacijai tolerantiškų

rūšių, tod÷l jiems sudarytas atskiras indikacinių rūšių sąrašas. 3-9, >9 m vidutinio gylio ežerai

pagal augaliją jungiami į bendrą >3 m gylio ežerų tipą ir jiems sudarytas bendras indikacinių rūšių

sąrašas.

Lietuvos ežerų, kurių vidutinis gylis <3 m ir >3 m maurabraginių ežerų indikacinių rūšių

sąrašas sudarytas, remiantis ežerų makrofitų monitoringo duomenimis ir papildytas herbariumų

duomenimis paremtais literatūros šaltiniais. Indikacin÷ms grup÷ms rūšims su nedidel÷mis

išimtimis priskyr÷me, remiantis interkalibracijai pateiktu Vokietijos indikacinių rūšių sąrašu

(REPORT, 2007), neįtrauktas į šį sąrašą Lietuvoje aptiktas rūšis priskyr÷me kuriai nors indikacinei

grupei ekspertiškai ir remiantis ankstesnių tyr÷jų duomenimis (lentel÷). Į sąrašą įtrauktos tirtuose

ežeruose rastos, bet retos visos šalies mastu rūšys (pažym÷ta reta), tod÷l jų indikacin÷ vert÷

nenustatyta, panašiai, kaip ir labai retai aptiktoms tirtuose ežeruose rūšims (pažym÷ta +).

61

1 lentel÷. >3 m ir <3 m vidutinio gylio ežerų tipams būdingų makrofitų rūšių sąrašas (jautrios – A, tolerantiškos – C ir indiferentiškos – B rūšys) ( + – rasta tipo ežeruose, reta –– Lietuvoje retos rūšys, kurių indikacin÷ vert÷ nenustatyta, “–„ - nerastos tipo ežeruose)

Ežerai Rūšys

>3 m vidutinio gylio

<3 m vidutinio gylio

Alisma gramineum B – Batrachium circinatum C B Butomus umbellatus B B Callitriche hermaphroditica B B Ceratophyllum demersum B B Ceratophyllum submersum B – Chara aspera A A Chara contraria B A Chara delicatula (virgata) B A Chara filiformis A A Chara globularis B A Chara hispida A A Chara intermedia A A Chara rudis A A Chara strigosa A A Chara tomentosa A A Drepanocladus aduncus B B Drepanocladus sendtneri B B Eleocharis acicularis B B Elodea canadensis C C Fontinalis antipyretica B B Hippuris vulgaris B B Hydrilla verticillata B A Hydrocharis morsus-ranae C B Lemna minor C B Lemna trisulca C B Myriophyllum spicatum B B Myriophyllum verticillatum B B Najas intermedia B A Najas marina C C Nitella flexilis B A Nitella mucronata B A Nitella opaca A A Nitellopsis obtusa B B Nuphar lutea B B Nymphaea alba B B Nymphaea candida B B Persicaria amphibia B B Potamogeton acutifolius B A Potamogeton alpinus A A Potamogeton berchtoldii B B Potamogeton compressus B A

62

Potamogeton crispus C B Potamogeton filiformis A A Potamogeton friesii B B Potamogeton gramineus A A Potamogeton lucens B A Potamogeton natans C B Potamogeton pectinatus B B Potamogeton perfoliatus B B Potamogeton praelongus A A Potamogeton pusillus B B Potamogeton rutilus A A Potamogeton × nitens B A Potamogeton × salicifolius B A Potamogeton × zizii (angustifolius) A – Ranunculus reptans + + Rhynchostegium riparioides B B Sagittaria sagittifolia C B Scorpidium scorpioides B B Sparganium emersum C B Spirodela polyrhiza C B Stratiotes aloides B A Utricularia vulgaris B A Zannichellia palustris C B Fontinalis hypnoides reta reta Najas flexilis reta reta Najas minor reta reta Nitella gracilis – reta Nitella syncarpa – reta Myriophyllum sibiricum + + Potamogeton obtusifolius reta reta Potamogeton trichoides reta reta Tolypella prolifera – reta Utricularia minor – +

63

4. 2010 M. TIRTŲ EŽERŲ EKOLOGIN öS BŪKL öS VERTINIMAS PAGAL MAKROFIT Ų ETALONIN Į INDEKSĄ LRI

4.1. RŪŽO EŽERAS(<3 M VIDUTINIS GYLIS )

2 lentel÷. Lūšių ežero ekologin÷ būkl÷ pagal makrofitų indeksą LRI

Ežeras Vieta Tyrimo metai

Didžiausias augalų augimo

gylis m LRI Korega vimas

LRI Koreg. Būkl÷

RŪŽAS 1 transekta 2010 3 3,8 3,8 gera RŪŽAS 2 transekta 2010 3,2 57,5 57,5 l.gera RŪŽAS 3 transekta 2010 3,1 77,5 77,5 l.gera RŪŽAS 4 transekta 2010 3,5 63,8 63,8 l.gera RŪŽAS 5 transekta 2010 3 neapsk. neapsk. – RŪŽAS 6 transekta 2010 3 16,2 16,2 gera RŪŽAS 7 transekta 2010 3 1,6 1,6 gera RŪŽAS 8 transekta 2010 3 20,5 20,5 gera RŪŽAS 9 transekta 2010 1,7 -33,9 -50 -83,9 Bloga

Vidurkis 2,9 25,9 19,6 gera

Rūžo ežeras buvo vienintelis šiais metais tirtas <3 m vidutinio gylio ežeras. Bendra ežero

būkl÷ įvertinta kaip gera. Labai gera pagal makrofitus ežero būkl÷ nustatyta rytin÷je ežero dalyje

(2-3 transektos), kur dar paplitę vešlūs maurabraginių dumblių sąžalynai. Bendrą gerą būklę pagal

makrofitus patvirtina ir labai gerą būklę atitinkantys bendrojo fosforo (0,0145 mg.l) ir azoto

(1,003 mg/l) kiekiai. Bloga ekologin÷ būkl÷ pagal makrofitus nustatyta seklioje šiaurin÷je ežero

įlankoje (9 transekta), tačiau ši įlanka yra svarbiausia Europos mastu svarbios rūšies pūsl÷tosios

aldrūn÷s (Aldrovanda vesiculosa) buvein÷. Tokiu būdu Vandens direktyvos požiūriu blogos

būkl÷s buvein÷s gali būti labai svarbios labai specifinių buveinių ir retų rūšių apsaugai.

64

4.2 LŪŠIŲ IR STIRNI Ų IR EŽERAI (>9 M VIDUTINIS GYLIS ) 3 lentel÷. Lūšių ežero ekologin÷ būkl÷ pagal makrofitų indeksą LRI

Ežeras Vieta

Tyrimo metai

Didžiausias augalų augimo gylis m

LRI Būkl÷

LŪŠIAI 1 transekta 2010 7 0 gera LŪŠIAI 2 transekta 2010 6 64 gera LŪŠIAI 3 transekta. 2010 5 0 gera LŪŠIAI 4 transekta 2010 7 40 gera LŪŠIAI 5 transekta. 2010 7 37 gera LŪŠIAI 6 transekta 2010 6 95 l.gera LŪŠIAI 7 transekta 2010 6 0 gera LŪŠIAI 8 transekta 2010 6 Neapskaič. ?

Vidurkis 6,25 33,7 gera

Lūšių ežere pagal makrofitus nustatyta bendra gera būkl÷. Kadangi didžiausias augalų

augimo gylis visose transektose buvo ne mažesnis kaip 5 m, apskaičiuotas indeksas nekoreguotas.

8 transektoje nustatytas labai mažas pasin÷rusių augalų gausumas, d÷l ko makrofitų indeksas yra

neapskaičiuojamas. Manome, kad augalų mažas gausumas ir padengimas šioje vietoje n÷ra labai

blogos ekologin÷s būkl÷s požymis, bet daugiau priklauso nuo gamtinių sąlygų (status dugno

šlaitas), negu nuo taršos ar kitokio antropogeninio poveikio. Tod÷l ekologin÷ būkl÷ nebuvo

vertinama kaip labai bloga, juo labiau, kad didžiausias augalų augimo gylis buvo artimas

vidurkiui ir net didesnis negu 3 transektoje, kur antropogeninis poveikis buvo ženklesnis.

4 lentel÷. Stirnių ežero ekologin÷ būkl÷ pagal makrofitų indeksą LRI


Didžiausias augalų augimo gylis m LRI Būkl÷

STIRNIAI 1 transekta 2,5 neapsk. nevertinta STIRNIAI 2 transekta 2010 3 0 nevertinta STIRNIAI 8 transekta 2010 3 0 nevertinta STIRNIAI 3 transekta 2010 6 19,2 gera STIRNIAI 4 transekta 2010 6 32 gera STIRNIAI 5 transekta 2010 6,5 10,3 gera STIRNIAI 6 transekta 2010 5 neapsk. – STIRNIAI 7 transekta 2010 6,5 0 gera

Vidurkis 6 15,4 gera

65

Stirni ų ežere pagal makrofitus (3-7 transektos duomenimis) nustatyta bendra gera būkl÷. 1,

2 ir 8 transektų duomenys nenaudoti ekologin÷s būkl÷s vertinimui, paaišk÷jus, kad ši ežero įlanka

gali priklausyti kitam gylio tipui. Stirniai apskritai yra labai sud÷tingo dubens ežeras, kurio

atskiros dalys gali priklausyti skirtingiems pagal gylį vandens telkiniams. Makrofitų tyrimai buvo

atlikti giliausioje ŠR ežero dalyje į rytus nuo Purv÷nų, kur yra atliekami ir hidrocheminiai tyrimai.

Nors bendrai Stirniai priskiriami 3-9 m vidutinio gylio ežerams, ši dalis neabejotinai priskirtina

>9 m gylio vandens telkiniams. Tačiau makrofitų tyrimai parod÷, kad ir šioje tirtoje dalyje pagal

gylį gali būti 2 vandens telkiniai: pagrindin÷ dalis >9 m vidutinio gylio, kurioje augalai auga iki 6-

6,5 m gylio ir ŠR įlanka, kurioje augalai auga tik iki 2,5-3 m gylio. Jeigu pastarosios įlankos

vidutinis gylis yra >3 m, tai jos ekologin÷ būkl÷ pagal makrofitus būtų žymiai blogesn÷, negu

pagrindin÷je dalyje ir pagal augalų itin mažą gausumą netgi labai bloga. Kadangi vidutinis gylis

čia n÷ra žinomas, 1, 2 ir 8 transektų duomenys nenaudoti ekologin÷s būkl÷s vertinimui.

66

5. >9 M VIDUTINIO GYLIO EŽER Ų ETALONIN öS SĄLYGOS IR VANDENS KOKYB öS KLASöS PAGAL MAKROFITUS

Kalkingiems šarmingo vandens ežerams, kokie vyrauja Lietuvos teritorijoje, etalonin÷mis

sąlygomis, nepriklausomai nuo jų gylio, būdinga vyraujanti povandenin÷ maurabragūnų

(Charophyta) augalija. Šiuo klausimu ežerų interkalibracijos grup÷se yra prieita gana vieningos

nuomon÷s. Tačiau indikacinių rūšių klausimu vieningos nuomon÷s n÷ra ir įvairiose šalyse jos

įvairiai traktuojamos. Ne visos maurabragūnų rūšys yra randamos tik etalonin÷s arba labai geros

būkl÷s vandenyse, o ir kitų sistematinių grupių rūšys gali būti labai gerų ekologinių sąlygų

indikatoriai (aptarta 3 skyriuje), o etalonin÷ms sąlygoms būdingos rūšys indikacinių rūšių sąraše

priskirtos A (jautrių rūšių) grupei. Teoriškai etalonin÷mis sąlygomis makrofitų indeksas yra lygus

100 ir kinta nuo +100 iki –100. LRI vert÷s, pervestos į EQR kinta nuo 0 iki 1.

Etaloninio indekso RI/EQR reikšm÷s, atitinkančios ežerų ekologin÷s būkl÷s kategorijas:

RI>50/EQR>0,75 LABAI GERA – Būkl÷ artima etalonin÷ms sąlygoms

RI = 0–50/ 0,5=EQR<0,75 GERA – A grup÷s rūšių vis dar daugiau negu C grup÷s

-50 = RI <0/0,25=EQR<0,5 VIDUTINö – C grup÷s rūšių yra tiek pat arba daugiau kaip

A grup÷s

-100 = RI <-50/0,0=EQR<0,25 BLOGA – A grup÷s rūšis pakeičia C grup÷s rūšys

RI neapskaičiuojamas/EQR=0,0 – LABAI BLOGA (augalų gausumas labai mažas)

2005-2010 m. laikotarpyje makrofitų tyrimai atlikti 8 >9 m vidutinio gylio ežeruose:

Baluošo, Dusios, Lūšių, Platelių, Spindžiaus, Stirnių, Šlavanto ir Vievio. Šių ir 2001 m. tirto

Tauragnų ežero ekologin÷s būkl÷s pagal makrofitų indeksą LRI ir EQR duomenys pateikiami 5

lentel÷je. Makrofitų indeksas minimiems ežerams buvo perskaičiuotas pagal šių metų Lietuvos

indikacinių rūšių sąrašą, būkl÷ vertinama pagal Vokietijos ekologin÷s būkl÷s klases.

Labai gera būkl÷ nustatyta tik kai kuriose Dusios, Lūšių, Tauragno, Platelių ežero

transektose, tačiau n÷ viename ežere pagal makrofitus nenustatyta labai gera bendra ežero

ekologin÷ būkl÷. Tai n÷ra visai netik÷ta, nes visi šie didelio ploto ežerai yra daugiau ar mažiau

patyrę arba patiria didesnį ar mažesnį antropogeninį poveikį.

Bendra gera būkl÷ nustyta Dusios, Lūšių, Platelių, Stirnių, Šlavanto P dalies, Tauragno

ežeruose, tačiau atskirose jų transektose būkl÷ buvo gana įvairi. Labiausiai makrofitų indeksas ir

ekologin÷s būkl÷s vertinimas įvairavo Tauragno ežere – nuo labai geros iki vidutin÷s.

67

5 lentel÷. >9 m vidutinio gylio ežerų būkl÷ pagal makrofitų indeksą LRI


Didžiausias augalų a. gylis m LRI

Korega vimas

LRI koreg.

EQR

Būkl÷ BALUOŠAS 1 transekta 2008 4 32 -50 -18 0,41 vidutin÷ BALUOŠAS 2 transekta 2008 4 19 -50 -31 0,35 vidutin÷ BALUOŠAS 3 transekta 2008 4 43 -50 -7 0,47 vidutin÷ BALUOŠAS 4 transekta 2008 3 76 -50 26 0,63 gera BALUOŠAS 5 transekta 2008 4 49 -50 -1 0,495 vidutin÷ BALUOŠAS vidurkis 2008 3,8 43,8 -6,2 0,47 vidutin ÷ DUSIA 1 transekta 2006 6 60 0,8 l.gera DUSIA 2 transekta 2006 7 44 0,72 gera DUSIA 3 transekta 2006 6 4,7 0,52 gera DUSIA vidurkis 2006 6,3 36 0,68 gera LŪŠIAI 1 transekta 2010 7 0 0,5 gera LŪŠIAI 2 transekta 2010 6 64 0,82 gera LŪŠIAI 3 transekta. 2010 5 0 0,5 gera LŪŠIAI 4 transekta 2010 7 40 0,7 gera LŪŠIAI 5 transekta. 2010 7 37 0,69 gera LŪŠIAI 6 transekta 2010 6 95 0,98 l.gera LŪŠIAI 7 transekta 2010 6 0 0,5 gera LŪŠIAI 8 transekta 2010 6 neapsk. 0,0 l. bloga ? LŪŠIAI vidurkis 2010 6,25 33,7 0,59 gera PLATELIAI 1 transekta 2005 6 -3,2 0,48 vidutin÷ PLATELIAI 2 transekta 2005 6 65 0,83 l.gera PLATELIAI vidurkis 2005 6 30,9 0,66 gera SPINDŽIUS 1 transekta 2006 6 neapsk. 0,0 l. bloga ? SPINDŽIUS 2 transekta 2006 5 neapsk. 0,0 l. bloga ? SPINDŽIUS 3 transekta 2006 5 8,8 0,54 gera SPINDŽIUS 4 transekta 2006 5 neapsk. 0,0 l. bloga ? SPINDŽIUS 5 transekta 2006 6 neapsk. 0,0 l. bloga ? SPINDŽIUS vidurkis 2006 5,4 0,12 bloga ? STIRNIAI 3 transekta. 2010 6 19,2 0,6 gera STIRNIAI 4 transekta 2010 6 32 0,66 gera STIRNIAI 5 transekta. 2010 6,5 10,3 gera STIRNIAI 6 transekta 2010 5 neapsk. – STIRNIAI 7 transekta 2010 6,5 0 gera STIRNIAI vidurkis 2010 6 15,4 gera ŠLAVANTAS 1 transekta 2008 7 2,3 gera ŠLAVANTAS 2 transekta 2008 7 39,9 gera ŠLAVANTAS 3 transekta 2008 5 0 0,5 gera ŠLAVANTAS 4 transekta 2008 7 38,4 gera ŠLAVANTAS 5 transekta 2008 7 55,6 gera ŠLAVANTAS vidurkis 2008 6,6 27,2 gera TAURAGNAS 1 transekta 2001 9 25,5 gera TAURAGNAS 2 transekta 2001 5 64 l.gera TAURAGNAS 3 transekta 2001 5 -25 vidutin÷ TAURAGNAS 4 transekta 2001 8 -30,1 vidutin÷ TAURAGNAS 5 transekta 2001 6 85,9 l.gera TAURAGNAS vidurkis 6,6 24 gera VIEVIS 1 transekta 2006 4 -39,6 -50 -89,6 bloga VIEVIS 2 transekta 2006 4 -13,6 -50 -63,6 bloga VIEVIS 3 transekta 2006 2 -15,7 -50 -65,7 bloga VIEVIS 4 transekta 2006 4 -33,8 -50 -83,8 bloga VIEVIS vidurkis 2006 3,5 -26 -76 bloga

68

Baluošo ežere pagal makrofitus apskaičiuotas pradinis LRI atitiko labai gerą ir gerą būklę,

tačiau d÷l mažo augalų augimo gylio koreguotas (viena klase pažemintas) indeksas atitiko tik

vidutinę ir gerą būklę ir bendra ežero būkl÷ įvertinta kaip vidutin ÷.

Bendra bloga būkl÷ pagal makrofitus nustatyta Vievio ežere. Jau pradin÷s neigiamos indekso

reikšm÷s atitiko vidutinę būklę. D÷l mažo augalų augimo gylio (<5 m) koreguotas

indeksas atitiko tik blogą būklę. Vizualiai prastą ežero būklę rod÷ siūlinių žaliadumblių gausa, kurių

buvimas n÷ra naudojamas indekso skaičiavimui, bet akivaizdžiai įtakoja pasin÷rusių augalų

gausumą, kuris lemia makrofitų indekso reikšmę.

Iš visų tirtųjų ežerų ypač išsiskiria Spindžiaus ežeras, kurio povandenin÷ augalija daugelyje

transektų yra degradavusi taip, kad makrofitų indeksas neapskaičiuojamas ir jo bendra būkl÷ pagal

makrofitų indeksą perskaičiuotą į EQR būtų bloga. Ar to priežastys gamtin÷s, ar antropogenin÷s

kilm÷s, nustatyti yra sud÷tinga. Viena iš augalų mažo gausumo priežasčių vietomis gali būti dugno

morfologija (statūs dugno šlaitai), tačiau tolygesnio nuolydžio vietose povandeniniai augalai auga

iki 5-6 m gylio, bet jų gausumas ir ten yra labai mažas. Pakraščiuose besivystanti plūdurlapių

augalų (lūgnių ir lelijų) rodytų ilgalaikį mažą vandens skaidrumą (iš visų tirtų ežerų jis yra

mažiausias – 3,7 m). Pasteb÷ta, kad ties poilsiaviet÷mis krantų žolin÷ danga degradavusi ir po

lietaus d÷l nuplovos litoral÷je vanduo ilgą laiką išlieka drumstas ir tai gali būti dar viena

povandenin÷s augalijos degradavimo priežasčių. Taigi mažo augalijos gausumo priežastys gali būti

ir antropogenin÷s ir gamtin÷s kilm÷s.

6 lentel÷. >9 m gylio ežerų makrofitų ir fizikiniai – cheminiai parametrai

Ežeras Tyrimo metai

Didžiausias a. augimo gylis m LRI EQR

TP mg/l

TN Mg/l

Skaidrumas m

Dusia 2006 6,3 36 0,68 0,04 1,024 6,1 Lūšiai 2010 6,25 33,7 0,67 0,0136 0,71 4,95 Plateliai 2005 6 30,9 0,65 0,021 0,608 7,2 Stirniai 2010 6 15,4 0,58 0,0115 0,76 5,0 Spindžius 2006 – 0,12 0,018 0,490 3,7 Šlavantas P 2008 6,6 27,2 0,64 0,054 1,58 3,8 Tauragnas 2001 6,6 24 0,62 0,02 1,023 6,1 Baluošas 2008 3,8 -6,2 0,47 0,016 0,48 5,9 Vievis 2006 3,5 -76 0,12 0,013 1,08 4,4

69

Atlikus statistinę analizę (Spearmano koreliacija) >9 m vidutinio gylio ežerų makrofitų

indekso LRI ir EQR vidutin÷s reikšm÷s (6 lentel÷) nerod÷ patikimo statistinio ryšio su vandens

skaidrumu, bendro fosforo ar bendro azoto kiekiais. Tik viename Dusios ežere ekologin÷ būkl÷ pagal

makrofitus ir hidrocheminius rodiklius visiškai sutapo. Ypač ryškus neatitikimas tarp kokyb÷s klas÷s

pagal makrofitus ir hidrocheminių rodiklių (bendras P, bendras N) nustatytas Spindžiaus, Vievio ir

Baluošo ežeruose.

70

6. MAKROFIT Ų INDEKSO PRIKLAUSOMYB ö NUO FIZIKINI Ų–CHEMINI Ų VANDENS KOKYB öS ELEMENT Ų

7 lentel÷. Ežerai, kuriuose makrofitai tirti 2005-2010 metais

EŽERAS

Baseinas

Savivaldyb÷

Plotas km2

Vidutinis gylis, m

Tipas

Makrofit ų tyrimo metai

ALKSNAS Dauguvos int. Ignalinos r. 1,781 2,56 <3 2006 DYSNYKŠTIS Dauguvos int. Ignalinos r. 5,381 2,7 <3 2006 GERMANTAS Ventos Telšių r. 1,569 2,4 <3 2007 IMBRADAS Dauguvos int. Zarasų r. 0,617 2,12 <3 2009 KEMöŠYS Žeimenos Utenos r. 0,531 1,92 <3 2007 MASTIS Ventos Telšių r. 2,741 2,6 <3 2009 PAEŽERIŲ Ventos Šiaulių r. 1,75 2,8 <3 2009 PARŠEŽERIS Ventos Šilal÷s r. 1,939 2,6 <3 2009 RIEŠö Neries m. int. Vilniaus r. 0,881 2,5 <3 2007 RŪŽAS Dauguvos int. Ignalinos r. 2,29 2,47 <3 2010 STERVAS Ventos Telšių r. 1,309 1,38 <3 2008 VIEŠINTAS Mūšos Anykščių r. 1,962 2,85 <3 2009 VILKAS Nemuno m. int. Druskininkų 0,925 2,97 <3 2007 ALNIS Žeimenos Mol÷tų r. 1,064 5,94 3-9 2005 ANTAKMENIŲ Nemuno m. int. Trakų r. 0,781 5,85 3-9 2006 BIJOTE Ventos Šiaulių r. 0,607 4,3 3-9 2009 DRŪKŠIAI Dauguvos int. Zarasų r. 44,8 8,21 3-9 2008 GUDELIŲ Mūšos Šiaulių r. 2,33 4 3-9 2009 KAUKNORIS J. Nemuno m. int. Lazdijų r. 0,581 4,33 3-9 2008 LIELUKAS Merkio Var÷nos r. 0,884 4,2 3-9 2009 LUKSTAS Ventos Telšių r. 10,18 3,6 3-9 2005 NEDINGIS Merkio Var÷nos r. 3,163 3,4 3-9 2009 PLINKŠIŲ Ventos Mažeikių r. 3,463 3,61 3-9 2009 RUBIKIŲ Šventosios Anykščių r. 9,44 5,7 3-9 2005 SKAISTö Nemun÷lio Rokiškio r. 0,599 4,94 3-9 2009 STIRNIAI Žeimenos Mol÷tų r. 8,624 6,3 3-9 2010 ŠVENTAS Šventosios Zarasų r. 4,42 6,38 3-9 2005 BALUOŠAS Žeimenos Ignalinos r. 4,273 10,7 >9 2008 DUSIA Šešup÷s Lazdijų r. 23,34 15,4 >9 2005 LŪŠIAI Žeimenos Ignalinos r. 3,914 13,9 >9 2010 PLATELIŲ Minijos Plung÷s r. 12,163 11,4 >9 2005 SPINDŽIUS Nemuno m. int. Trakų r. 1,186 10 >9 2006 ŠLAVANTAS Nemuno m. int. Lazdijų r. 1,885 11,3 >9 2008 VIEVIS Neries m. int. Elektr÷nų 2,918 12,9 >9 2006

71

Siekiant nustatyti ryšius tarp makrofitų indekso LRI ir fizikinių-cheminių vandens kokyb÷s

elementų, buvo analizuojamos dvi ežerų grup÷s. Sekant Vokietijos metodika, atskirai vertinami <3

m vidutinio gylio persimaišantys ir >3 m vidutinio gylio stratifikuoti ežerai. Pirmajai priskyr÷me

seklius persimaišančius ežerus, iš kurių 13 yra < 3 m vidutinio gylio (7 lentel÷) ir 2 ežerai, kurių

vidutinis gylis nežymiai >3 m (8 lentel÷ patamsinti), bet jų didžiausias gylis neviršija 7 m, tod÷l

manome, kad jie gali būti persimaišantys. Antrajai grupei priskyr÷me visus likusius tirtus > 3 m

vidutinio gylio ežerus (9 lentel÷), nes neturime tikslių duomenų apie jų stratifikaciją.

6.1. SEKL ŪS PERSIMAIŠANTYS (< 3 M VIDUTINIO GYLIO ) EŽERAI

Statistinei analizei makrofitų indeksas LRI buvo perskaičiuotas į EQR, nes tuo atveju kai

makrifitų indeksas neapskaičiuojamas, jis neturi skaitmenin÷s reikšm÷s, o EQR tokiu atveju yra

lygus 0,0 ir yra panaudojamas analiz÷je, kas yra svarbu, turint palyginti mažą tirtų ežerų skaičių.

Nors buvo analizuojama 15 ežerų, kuriuose atlikti makrofitų tyrimai, 13 iš jų tur÷jo duomenis apie

bendrą N ir P kiekį, tik 9 – vandens skaidrumo matavimus (8 lentel÷). Kadangi analizuojamų atvejų

yra mažai, naudojome Spirmano koreliaciją.

8 lentel÷. Seklių persimaišančių ežerų, tirtų 2005-2010 m. duomenys. Būkl÷ pagal makrofitų rodiklį EQR: (m÷lyna – labai gera, žalia – gera, geltona – vidutin÷, ruda – bloga, raudona – labai bloga

Ežerai polimiktiniai

Tyrimo metai

Ežero didžiausias

gylis m

Ežero vid.gylis

m

Didžiausias augalų

augimo gylis m EQR

BN mg/l

BP mg/l

Skaid rumas

m Alksnas 2006 4,6 2,56 2,45 0,5 – – – Dysnykštis 2006 5 2,7 2,2 0,29 – – – Germantas 2007 5,8 2,4 3,2 0,91 0,685 0,012 – Imbradas 2009 3,3 2,12 2,4 0,46 1,1 0,025 2,35 Kem÷šys 2007 4,1 1,92 1,8 0,41 0,685 0,012 2,2 Lūkstas 2005 7 3,6 1,1 0,25 1,347 0,201 1,3 Mastis 2009 4,8 2,6 1,25 0,1 1,34 0,142 1,0 Nedzingis 2009 6,9 3,4 2,95 0,63 1,45 0,02 1,962 Paežerių 2009 6,6 2,8 1,0 0 1,535 0,058 Paršežeris 2009 4 2,6 1,2 0 1,675 0,045 1,5 Rieš÷ 2007 6 2,5 1,5 0,04 1,373 0,055 Rūžas 2009 4,32 2,47 2,9 0,53 1,003 0,0145 2,6 Stervas 2008 2,6 1,38 1,75 0 0,763 0,039 Viešintas 2009 7,65 2,85 2,4 0,76 1,45 0,013 3,95 Vilkas 2007 5,9 2,97 3,3 0,53 1,144 0,043 2,5

72

Ryšys tarp makrofit ų EQR (LRI) ir polimiktini ų ežerų vandens skaidrumo

0,0 0,1 0,2 0,3 0,4 0,5 0,6 0,7 0,8 0,9 1,0

EQR

0,5

1,0

1,5

2,0

2,5

3,0

3,5

4,0

4,5

Ska

idru

mas

, m

95% confidence

1. pav.

Ryšys tarp makrofitų EQR (LRI) ir Bendro fosforo kiekio

0,0 0,1 0,2 0,3 0,4 0,5 0,6 0,7 0,8 0,9 1,0

EQR

0,00

0,02

0,04

0,06

0,08

0,10

0,12

0,14

0,16

0,18

0,20

0,22

Ben

dras

P m

g/l

95% confidence

2 pav.

73

9 analizuotuose sekliuose persimaišančiuose ežeruose nustatyta patikima stipri teigiama

koreliacija tarp makrofitų rodiklio EQR (RI atitikmens) ir vandens skaidrumo (R = 0,77884,

p<0,005) (1 pav.). 13 tirtų ežerų nustatyta vidutinio stiprumo neigiama koreliacija tarp makrofitų

rodiklio ir bendrojo fosforo kiekio (R =-0,675, P<0,05) – 2 pav.

6.2. STRATIFIKUOTI (> 3 M VIDUTINIO GYLIO ) EŽERAI

Statistinei analizei naudota 19 ežerų, kurių vidutinis gylis >3 m ir kurie tur÷tų būti stratifikuoti.

Visuose ežeruose makrofitų indeksas LRI buvo perskaičiuotas pagal patikslintą indikacinių rūšių

sąrašą ir perskaičiuotas į EQR, kad kuo daugiau ištirtų ežerų būtų galima panaudoti analizei

9 lentel÷. Stratifikuotų ežerų (vidutinis gylis >3 m), tirtų 2005-2010 m. duomenys. Būkl÷ pagal makrofitų rodiklį EQR: (žalia – gera, geltona – vidutin÷, ruda – bloga, raudona – labai bloga

Ežerai Tyrimo metai

Didžiausias gylis m

Vidut. gylis m

Didžiausias augalų

augimo gylis m LRI EQR

BN mg/l

BP mg/l

skaidrumas m

Alnis V. 2002 22,05 5,94 4,9 27,8 0,64 0,951 0,007 6,55 Antakmenių 2006 12,5 5,85 2,7 0,08 1,570 0,035 2,06 Baluošas 2008 33,1 10,7 3,8 -6,2 0,47 0,469 0,014 5,86 Bijot÷ 2009 10,66 4,3 3,1 0,06 0,81 0,018 3,5 Drūkšiai 2008 33,3 8,21 5 -17,8 0,41 0,887 0,053 6,7 Dusia 2006 32,6 15,4 6,3 36 0,68 0,850 0,036 6,05 Gudelių 2009 15 4 3,75 -61,6 0,22 0,832 0,028 Kauknoris Juodasis

2008 13,88

4,33 4,6

29,7 0,35

0,778

0,026

2,92

Lielukas 2009 9,8 4,2 2,7 0 2,1 0,049 1,34 Lūšiai 2010 37 13,9 6,25 33,7 0,67 0,71 0,014 4,95 Plateliai 2005 46 11,4 6 30,9 0,65 0,608 0,021 7,15 Plinkšių 2009 11,75 3,61 3,2 0,1 0,034 0,006 1,83 Rubikiai 2004 16,1 5,7 3,46 0,15 1,480 0,026 4,0 Skaist÷ 2009 13,08 4,94 2,9 0,17 1,3 0,021 3,03 Spindžius 2006 24,5 10 5,4 0,12 0,49 0,018 3,7 Stirniai 2010 35,1 6,3 6 15,4 0,58 0,76 0,012 5 Šlavantas 2008 28,8 11,3 5,1 0,42 1,511 0,053 3,8 Tauragnas 2001 60,5 18,7 6,6 24 0,62 0,657 0,017 6,1 Vievis 2006 33 12,9 3,5 -76 0,12 0,855 0,025 4,4

74

N÷ viename iš analizuotų ežerų nenustatyta bendra labai gera būkl÷. Atskirose kai kurių ežerų

transektose tokia būkl÷ buvo nustatyta, tačiau analizei naudojama visų ežero transektų verčių

vidurkiai tokios būkl÷s nerod÷. Kadangi dauguma tirtų ežerų yra palyginti didelio ploto, bent

atskiros ežerų dalys neišvengiamai patiria antropogeninį poveikį ir tose ežerų dalyse paprastai

augalijos kaita prast÷jimo kryptimi gana pastebima ir pagal makrofitus nustatoma blogesn÷

ekologin÷ būkl÷, negu pagal hidrocheminius rodiklius. Be to, nemažai ežerų nustatytas mažas augalų

augimo gylis ir tuo atveju, kai jis yra <5 m, o LRI >0, ekologin÷ būkl÷ žeminama visa klase.

Patikima stipri koreliacija nustatyta tik tarp makrofitų EQR (LRI) ir vandens skaidrumo (R =

0,774, p <0,05) – 3 pav. Tarp makrofitų rodiklių (LRI ir jo atitikmens EQR) ir bendrojo azoto (BN)

ir bendrojo fosforo (BF) kiekio nustatyta tik neigiama statistiškai nereikšminga koreliacija.

Ryšys tarp makrofit ų EQR(LRI) ir vandens skaidrumo

0,0 0,2 0,4 0,6 0,8 1,0

EQR

1,0

1,5

2,0

2,5

3,0

3,5

4,0

4,5

5,0

5,5

6,0

6,5

7,0

7,5

8,0

Van

dens

ska

idru

mas

, m

95% confidence

3 pav.

Taigi ir <3 m, ir >3 m vidutinio gylio ežeruose, makrofitų rodiklis (LRI/EQR) yra glaudžiai

susijęs su vandens skaidrumu, kuris iš vienos pus÷s labai priklauso nuo maisto medžiagų ir

planktono kiekio, o taip pat yra svarbus faktorius, įtakojantis povandeninių makrofitų augimo

gylį.Sekliuose persimaišančiuose ežeruose makrofitų rodiklis ((LRI/EQR) sudijęs su bendrojo

fosforo kiekiu, tačiau did÷jant ežerų vidutiniam gyliui, ryšys tarp makrofitų rodiklių ir cheminių

vandens kokyb÷s elementų (BP kiekio) maž÷ja.

75

APIBENDRINIMAS IR IŠVADOS

2010 m. makrofitų tyrimai inventorizuojant rūšis transektose, nustatant rūšių gausumą ir didžiausią

augimo gylį, atlikti 3 ežeruose: Rūžo ežere (vidutinis gylis <3 m), Stirnių (vidutinis gylis 3-9 m) ir

Lūšių (vidutinis gylis >9 m) ežeruose.

Tirtų ežerų ekologin÷ būkl÷ įvertinta pagal Vokietijos etaloninį indeksą RI, kuris apskaičiuojamas

pagal papildytą pastarųjų metų duomenimis Lietuvos ežerams indikacinių rūšių sąrašą ir vadinamu

LRI. Indekso reikšm÷ apskaičiuojama kiekvienai transektai, bendra ežero būkl÷ vertinama pagal

indekso vidurkį.

Visiems trims (RŪŽO, STIRNIŲ ir LŪŠIŲ) ežerams nustatyta bendra GERA ekologin÷ būkl÷, tačiau:

LŪŠIŲ ežero vienoje (8 transektoje) nustatytas labai mažas povandeninių augalų gausumas,

kuris gali būti vertinams kaip labai blogos ekologin÷s būkl÷s požymis, buvo susietas su

nepalankiomis augalijai sąlygomis – dideliu šlaito nuolydžiu ir bendram vertinimui įtakos

netur÷jo.

STIRNI Ų ežero tirtoji dalis pagal augalų rūšių gausumą ir didžiausią augimo gylį išsiskyr÷ į dvi

skirtingas dalis, kurių viena priskirtina >9 m vidutinio gylio vandens telkiniams, antroji –

seklesniems. Tod÷l labai sud÷tingo dubens ežerai pirmiausia tur÷tų būti suskirstyti į vandens

telkinius bent pagal vidutinį gylį ir tik tada vykdomas hidrocheminių ir biologinių parametrų

monitoringas, nes atskirose tokio sud÷tingo vandens telkinio dalyse eutrofikacijos, užaugimo ir

kiti procesai vyksta skirtingai.

RŪŽO ežero šiaurin÷je ežero įlankoje (9 transekta) nustatyta bloga ekologin÷ būkl÷, tačiau

tokios sąlygos yra palankios Europos mastu svarbios rūšies pūsl÷tosios aldrūn÷s (Aldrovanda

vesiculosa) gyvavimui. Tokiu būdu Vandens direktyvos reikalavimai ne visada sutampa su kitų

gamtosauginių direktyvų reikalavimais.

Peržiūr÷jus makrofitų tyrimų duomenis ir atlikus 9 gilių (vidutinis gylis >9 m) 2005-2010 m.

laikotarpyje tirtų ežerų statistinę analizę makrofitų indekso LRI ir EQR vidutin÷s reikšm÷s nerod÷

patikimo statistinio ryšio su vandens skaidrumu, bendro fosforo ar bendro azoto kiekiais. Viena iš

to priežasčių gali būti ir palyginti mažas tirtų ežerų skaičius, nepakankamas sud÷tingo dubens ežerų

suskirstymas į vandens telkinius pagal Vandens Direktyvos reikalavimus.

76

2005-2010 metais makrofitų tyrimai atlikti 34 ežeruose, kuriuose makrofitų etaloninis indeksas

buvo perskaičiuotas, remiantis pastarųjų metų patikslintu Lietuvos indikacinių rūšių sąrašu. Siekiant

nustatyti ryšius tarp makrofitų indekso LRI ir fizikinių-cheminių vandens kokyb÷s elementų, buvo

analizuojami 32 ežerai, apie kuriuos yra ir makrofitų, ir fizikinių-cheminių tyrimų duomenys.

Atskirai vertintii <3 m vidutinio gylio persimaišantys ir >3 m vidutinio gylio stratifikuoti ežerai.

Analizuojant 13 seklių persimaišančių (dauguma <3 m vidutinio gylio) ežerų ekologin÷s būkl÷s

priklausomybę nuo hidrocheminių kokyb÷s elementų, nustatyta vidutinio stiprumo neigiama

koreliacija tarp makrofitų rodiklio ir bendrojo fosforo kiekio (R =-0,675, P<0,05). Taip pat šio tipo

ežeruose nustatyta patikima stipri teigiama koreliacija tarp makrofitų rodiklio EQR (RI atitikmens)

ir vandens skaidrumo (N= 9, R = 0,77884, p<0,005).

Stratifikuotiems ežerams (vidutinis gylis >3 m) tarp makrofitų rodiklių (LRI ir jo atitikmens EQR)

ir bendrojo azoto (BN), bendrojo fosforo (BF) kiekio nustatyta tik neigiama statistiškai

nereikšminga koreliacija. Patikima stipri koreliacija nustatyta tarp makrofitų EQR (LRI) ir vandens

skaidrumo (R = 0,774, p <0,05).

Visų tipų ežeruose makrofitų rodiklis (LRI/EQR) yra glaudžiai susijęs su vandens skaidrumu.

Sekliuose persimaišančiuose ežeruose makrofitų rodiklis ((LRI/EQR) sudijęs su bendrojo fosforo

kiekiu, tačiau did÷jant ežerų vidutiniam gyliui, ryšys tarp makrofitų rodiklių ir cheminių vandens

kokyb÷s elementų (BP kiekio) maž÷ja.

Ežerų ekologin÷s būkl÷s vertinimo metodas pagal makrofitų etaloninį indeksą LRI geriausiai tinka

tinka sekliems persimaišantiems (daugiausia <3 m ir 3–9 m vidutinio gylio) ežerams. Jis gali būti

naudojamas ir gilių stratifikuotų ežerų ekologin÷s būkl÷s vertinimui, tačiau turi būti sukaupta

daugiau duomenų galimam makrofitų indikacinių rūšių ar papildomų kriterijų koregavimui. Be to,

labai sud÷tingo dubens ežerai pirmiausia tur÷tų būti suskirstyti į vandens telkinius pagal vidutinį

gylį ir hidrocheminiai tyrimai atliekami kiekvieno iš jų giliausioje dalyje – tokiu būdu neatitikimas

tarp ekologin÷s būkl÷s vertinimo pagal hidrocheminius ir makrofitų rodiklius tur÷tų būti žymiai

mažesnis.

77

UPIŲ MAKROFIT Ų MONITORINGAS

78

ĮVADAS

Lietuvos upių makrofitų tyrimai, siekiant parengti jų ekologin÷s būkl÷s vertinimo sistemą

pagal Europos Vandens Politikos Direktyvos reikalavimus, prad÷ti 2005 m. 2005-2010 m.

laikotarpyje makrofitų tyrimai atlikti 49 mažųjų (baseino plotas <100 km2), 103 vidutinių (baseino

plotas 100-1000 km2) ir 41 didelių upių (baseino plotas 1000-10000 km2) atkarpose. Makrofitų

up÷se lauko tyrimai ir ekologin÷s būkl÷s vertinimas atliktas vadovaujantis Vokietijoje sukurta ir

publikuota metodika (MEILINGER, SCHNEIDER., MELZER, 2005, SCHAUMBURG ET AL., 2006).

2010 metų užduotys:

1. Atlikti makrofitų rūšių inventorizaciją 13 upių atkarpų, nustatant jų rūšių įvairovę (vnt.) ir

gausumą (balais).

2. Aprašyti makrofitų tyrimų vietas, įvertinant substratą, antropogenin÷s veiklos pobūdį.

3. Remiantis naujais duomenimis, papildyti vidutinių upių tipui jautrių ir tolerantiškų

antropogeniniam poveikiui makrofitų rūšių sąrašą.

5. Remiantis naujais duomenimis įvertinti priklausomybę up÷se tarp ekologinę būklę pagal

makrofitus apibūdinančių rodiklių reikšmių ir hidromorfologinių bei cheminių vandens kokyb÷s

elementų.

6. Pateikti išvadas ir rekomendacijas d÷l Lietuvos sąlygomis tinkamų makrofitų rodiklių

(indeksų ar kt.) naudojimo mažų ir vidutinių upių ekologinei būklei pagal makrofitus vertinti bei

pateikti siūlymus d÷l vertinimo kriterijų pagal šiuos rodiklius.

79

1. METODIKA

1.1 LAUKO TYRIMAI

Makrofit ų inventorizacija

Makrofitų (helofitų ir hidrofitų, įskaitant augalus plūduriuojančiais lapais) inventorizacija

atliekama vieną kartą intensyvios vegetacijos laikotarpiu (liepos-rugpjūčio m÷n.) apie 100 m ilgio

upių atkarpose. Augalų rūšių gausumas vertinamas pagal 5 balų skalę: 1-labai retas, 2 – retas, 3 –

neretas, 4 – dažnas, 5 – labai dažnas/vyraujantis (MEILINGER, SCHNEIDER., MELZER, 2005). Panaši

penkių balų skal÷ Interkalibracijos grup÷s pasiūlyta naudoti visose šalyse duomenų unifikavimui.

Prie kiekvieno inventorizuoto augalo pažymima priklausomyb÷ ekologinei morfologinei grupei:

Iškylantys (Em.) – augalai iškeliantys stiebus virš vandens (anglų kalba – emerged);

Plūduriuojantys (Fl.) – plūduriuojantys vandens paviršiuje ar plūduriuojančius vandens paviršiuje

lapus turintys augalai (anglų kalba – floating, floating leaved).

Povandeniniai (Subm.) – panirę po vandeniu augalai (anglų kalba – submerged).

Jeigu vaga ištisai užaugusi iškylančiais augalais, pažymima, kurios rūšys dominuoja.

Kiti stebimi parametrai

Vidutinis plotis m Vidutinis gylis m

Vyraujantys substratai %

akmenys, rieduliai (> 6 cm) žvirgždas-gargždas (2-60 mm) sm÷lis (0,2–2 mm) molžemis dumblas durp÷/organiniai

Vandens spalva

Vandens kvapas (yra, n÷ra)

Vandens drumstumas (n÷ra, vidutiniškas, stiprus)

Vandens lygis (vanduo išdžiūvęs, žemas, vidutinis, aukštas)

80

Up÷s vingiuotumas:

0 – tiesi 1 – silpnai vingiuota 2 – vingiuota 3 – labai vingiuota

Up÷s profilis:

0 – ištiesinta 1 – pusiau natūrali 3 – natūrali

T÷km÷s greitis pagal BLFW (1995):

I – nepastebima (vanduo beveik stovintis) II – vos pastebima (srov÷ labai silpna, bet pastebima) III – l÷ta (srov÷ pastebima, vandens paviršius beveik lygus) IV – greita (srov÷ vidutiniškai turbulentin÷) V – l. greita (sūkuriuojanti (turbulentin÷) t÷km÷) VI – srauni (labai sūkuriuojanti, šniokčianti)

Užpav÷sinimas pagal Wörlen (1992):

1 – visiškai apšviesta (nuo saul÷tekio iki saul÷lydžio) 2 – apšviesta (didelę dalį nuo saul÷lydžio iki saul÷tekio, bet visada šilčiausiomis dienos valandomis) 3 – dalinai apšviesta (daugiausiai saul÷je, bet šeš÷lis šilčiausiomis dienos valandomis ) 4 – pusiau užpav÷sinta (šeš÷lyje daugiau nei pusę dienos ir visuomet vidurdienį) 5 – visiškai užpav÷sinta

Pakrančių augalija: Žmogaus veikla:

Paupio miškai Ganyklos Medžių/krūmų juosta Dirbami laukai Pavieniai medžiai/ krūmai Gyvenviet÷ Natūrali pieva Pavien÷s sodybos Pelk÷ Stovyklaviet÷s Aukštieji žolynai KITA Kultūriniai/svetimžemiai a. Plantacijos KITA

81

1.2. INDEKSO SKAI ČIAVIMAS IR UPI Ų EKOLOGIN öS BŪKL öS VERTINIMAS PAGAL

MAKROFIT Ų ETALONIN Į INDEKSĄ RI

(MEILINGER, SCHNEIDER., MELZER, 2005; SCHAUMBURG ET AL., 2006)

Skaičiavimui naudojama tik pasin÷rusieji augalai ir būdmainių augalų povandenin÷s formos.

Helofitų dominavimas naudojamas kaip papildomas kriterijus.

Pasin÷rusių augalų gausumo keitimas augalų kiekiu

Visų pasin÷rusių augalų rūšių gausumas, įvertintas balais, indekso skaičiavimui pakeliamas

kubu ir vadinamas „kiekiu“: gausumas 3 = kiekis.

Inventorizuotų rūšių priskyrimas tipui b ūdingoms indikacin÷ms rūšims

Inventorizuotos pasin÷rusių makrofitų rūšys turi būti priskirtos 3 skirtingoms rūšių grup÷ms:

Rūšių grup÷ A – rūšys gausios etalonin÷s būkl÷s vietose (neveikiamose ar minimaliai paveiktose

žmogaus veiklos) ir retai randamos kitokiose sąlygose; Rūšių grup÷ C – rūšys retai randamos

etalonin÷se sąlygose ir dažniausiai auga ten, kur yra labai mažai arba visai n÷ra grup÷s A rūšių;

Rūšių grup÷ B – rūšys, kurios nerodo prieraišumo etalonin÷ms ar ne etalonin÷ms sąlygoms.

(Atskiriems upių tipams būdingų indikacinių rūšių sąrašai pateikiami tekste prie kiekvieno upių tipo

aprašymo).

Bendro rūšių kiekio skaičiavimas

Turi būti suskaičiuotas bendras pasin÷rusių augalų rūšių kiekis ir kiekvienos rūšių grup÷s

kiekis. Jeigu yra inventorizuota rūšių, kurių n÷ra indikacinių rūšių sąraše, jos skaičiavime

nenaudojamos, bet jeigu jos sudaro ≥25 % bendro rūšių kiekio, apskaičiuota indekso vert÷ bus tik

orientacin÷, bet nepatikima.

Būtinos sąlygos patikimam indekso apskaičiavimui:

● makrofitų rūšys, priskirtos indikacinių rūšių grup÷ms A, B,C, turi sudaryti > 75 %

bendro “augalų kiekio”

● bendras rūšių, priskirtų grup÷ms A, B ir C “augalų kiekis” turi būti ne mažiau kaip 26.

82

Etaloninio indekso formul÷

100

1

11 •

−

=

∑

∑∑

=

==

ng

igi

n

iCi

n

iAi

Q

QQRI

CA

RI – Etaloninis indeksas QAi – Rūšių grup÷s A i-tojo taksono “Augalų kiekis” QCi – Rūšių grup÷s C i-tojo taksono “Augalų kiekis” Qgi – Visų rūšių grupių “Augalų kiekis” nA – Rūšių grup÷s A bendras taksonų skaičius nC – Rūšių grup÷s C bendras taksonų ng – Bendras taksonų skaičius “Augalų kiekis” = rūšies gausumas3

Įvairov÷s indekso ir Lyginumo (E) formul÷

Hs – Shannon & Weaver Įvairov÷s indeksas

Ni – Santykis i-tojo taksono “augalų kiekio”/su bendru visų taksonų “augalų kiekiu” S – bendras biocenoz÷s augalų skaičius E – Lyginumas

Etaloninio indekso verčių koregavimas pagal papildomus kriterijus mažoms, vidutin÷ms ir didel÷ms up÷ms

Pagal formulę apskaičiuoto makrofitų etaloninio indekso koregavimui mažoms, vidutin÷ms

ir didel ÷ms up÷ms yra naudojami papildomi kriterijai:

● minimalus rūšių skaičius

● Myriophyllum spicatum ir Batrachium spp. dominavimas

● helofitų (Glyceria maxima, Phalaroides arundinacea, Phragmites australis, Sagittaria

sagittifolia, Sparganium erectum, Sparganium emersum, Urtica dioica)dominavimas

● lyginumas

Mažoms ir vidutin÷ms up÷ms

Jeigu RI ≥ 0 ir pasin÷rusių rūšių skaičius <5, RI sumažinamas 20,

Jeigu RI ≥ 0 ir lyginumas < 0,75, RI sumažinamas 30,

Jeigu RI ≥ 0 ir bendras Myriophyllum spicatum ir Batrachium rūšių kiekis > 60 %,

RI sumažinamas 80.

Jeigu RI ≥ 0 ir nustatytas helofitų dominavimas, RI sumažinamas 80.

Jeigu taikant papildomus kriterijus RI peržengia -100, jo minimali reikšm÷ paliekama -100.

s

HsE

NiNiHss

i

ln

ln1

≡

⋅−= ∑−

83

Didel÷ms up÷ms Jeigu RI ≥ -40 ir pasin÷rusių rūšių skaičius <5, RI sumažinamas 20,

Jeigu RI ≥ -40 ir lyginumas < 0,75, RI sumažinamas 30,

Jeigu RI ≥ -40 ir bendras Myriophyllum spicatum ir Batrachium rūšių kiekis > 60 %,

RI sumažinamas 80.

Jeigu RI ≥ -40 ir nustatytas helofitų dominavimas, RI sumažinamas 80.

Jeigu taikant papildomus kriterijus RI peržengia -100, jo minimali reikšm÷ paliekama -100.

Etaloninio indekso RI reikšmių (nuo -100 iki +100) perskaičiavimo į

EQR reikšmes (nuo 0 iki 1) formul÷

EQR = (RI+100) ×0,5/100 EQR reikšm÷s, atitinkančios mažų upių ekologin÷s būkl÷s kategorijas

EQR reikšm÷ Ekologin÷ būkl÷ 1,00 – 0,63 Labai gera 0,62 – 0,50 Gera 0,50 – 0,25 Vidutin÷ 0,25 – 0,00 Bloga

– Labai bloga EQR reikšm÷s, atitinkančios vidutinių upių ekologin÷s būkl÷s kategorijas


– Labai bloga EQR reikšm÷s, atitinkančios didelių upių ekologin÷s būkl÷s kategorijas


– Labai bloga Labai bloga būkl÷ yra neapskaičiuojama, pasireiškia labai mažu rūšių skaičiumi arba gausumu, povandenin÷s augalijos sunykimu, jeigu to priežastys yra nenatūralios

84

2. MAKROFIT Ų TYRIM Ų VIETOS LIETUVOS UPöSE 2010 M.

2010 m. makrofitų tyrimai vykdyti 13 upių atkarpose (1 lentel÷): 2 – mažųjų upių (baseino

plotas < 100 km2); 9 – vidutinių upių (baseino plotas 100-1000 km2); 2 – didelių upių (baseino

plotas 1000-10 000 km2).

1 lentel÷. Makrofitų tyrimo vietos up÷se 2010 m.

Up÷ Tyrimo vieta Tipas pagal baseino plotą km2

Ringuva žemiau Užringuvio <100 Saria žiotyse <100 Armona žemiau santakos su Pavarkla 100-1000 Dotnuv÷l÷ žemiau Dotnuvos 100-1000 Jūra ties Kv÷darna 100-1000 Kražant÷ ties Piliukais 100-1000 Merkys aukščiau Valkininkų 100-1000 Mūša-Lielup÷ aukščiau Kulp÷s, ties keliu Nr. A12/77 100-1000 Nev÷žis žemiau Velžio 100-1000 Šaltuona aukščiau Šauklių 100-1000 Venta aukščiau Kurš÷nų 100-1000 Šventoji ties Šventupiu, ties keliu Nr. 118 1000-10 000 Šventoji ties keliu Nr. 1502 1000-10 000

85

3. UPIŲ MAKROFIT Ų TYRIM Ų 2010 M. DUOMENYS

3.1 MAŽOSIOS UPöS (BASEINO PLOTAS < 100 KM

2)

RINGUVA ž. Užringuvio (ž. geležinkelio. tilto) 2010 08 11 Koordinat÷s 435276 6212786 Makrofitai Bendras vagos padengimas % 80

Rūšys Gausumas (balais) Iškylantys (Em.) Alisma plantago-aquatica 1 Butomus umbellatus 1 Mentha aquatica 2 Phragmites australis 3 Rorippa amphibium 1 Sagittaria sagittifolia 1 Sium latifolium 1 Sparganium erectum 3 Veronica anagallis-aquatica 1 Veronica anagallis-aquatica 1 Plūduriuojantys (Fl.) Hydrocharis morsus-ranae 1 Lemna minor 2 Nuphar luteum 2 Povandeniniai (Subm.) Nuphar luteum 2 Potamogeton perfoliatus 2

RINGUVA ž. Užringuvio (ž. geležinkelio tilto) 2010 08 11 Koordinat÷s 435276 6212786 VIDUTINIS PLOTIS M 8 VIDUTINIS GYLIS M 0,6 SUBSTRATAS % sm÷lis 60 dumblas 40 VANDENS SPALVA gelsva VANDENS KVAPAS n÷ra VANDENS DRUMSTUMAS n÷ra VANDENS LYGIS vidutinis VANDENS TöKMö l÷ta 3 DUGNAS matomas VINGIUOTUMAS silpnai vingiuota 1 PROFILIS pusiau natūrali 1 UŽPAVöSINIMAS apšviesta 2 PAKRANČIŲ AUGALIJA natūrali pieva K/D krūmų juosta D/K ŽMOGAUS VEIKLA Ganyklos K/D

86

SARIA žiotyse (a. tiltelio) 2010 07 29 Koordinat÷s 619764 6103464 Makrofitai Bendras vagos padengimas % 70

Rūšys Gausumas (balais) Iškylantys (Em.) Alisma plantago-aquatica 1 Berula erecta 1 Caltha palustris 1 Carex rostrata 1 Equisetum fluviatile 1 Mentha aquatica 1 Rorippa amphibium 1 Sparganium erectum 3 Veronica anagallis-aquatica 1 Plūduriuojantys (Fl.) Povandeniniai (Subm.) Batrachium sp. 2 Berula erecta 2 Elodea canadensis 1 Fontinalis antipyretica 1 Lemna trisulca 2 Potamogeton x fennicus 2 Sparganium erectum 2 Veronica anagallis-aquatica 3

SARIA žiotyse 2010 08 11 Koordinat÷s 619764 6103464 VIDUTINIS PLOTIS M 6,5 VIDUTINIS GYLIS M 0,21 SUBSTRATAS % sm÷lis 60 dumblingas sm÷lis 38 rieduliai 2 VANDENS SPALVA gelsva VANDENS KVAPAS n÷ra VANDENS DRUMSTUMAS n÷ra VANDENS LYGIS vidutinis

VANDENS TöKMö greita, vidutiniškai turbulentiška 4

DUGNAS matomas VINGIUOTUMAS Silpnai vingiuota 1 PROFILIS natūrali 3 UŽPAVöSINIMAS pusiau užpav÷sinta 4 PAKRANČIŲ AUGALIJA spygliuočių miškas K pieva šienaujama D ŽMOGAUS VEIKLA sodyba D

87

3.2 VIDUTIN öS UPöS (BASEINO PLOTAS 100-1000 KM2)

ARMONA ž. Pavarklos 2010 08 14 Koordinat÷s 543863 6117714 Makrofitai Bendras vagos padengimas % 10

Rūšys Gausumas (balais) Iškylantys (Em.) Glyceria nemoralis 3 Mentha verticillata 2 Phalaroides arundinacea 3 Sium latifolium 1 Veronica beccabunga 1

Plūduriuojantys (Fl.) Povandeniniai (Subm.) Agrostis stolonifera 1 Amblystegium riparium 1

Fontinalis antipyretica 2 ARMONA ž. Pavarklos 2010 08 14 Koordinat÷s 543863 6117714 VIDUTINIS PLOTIS M 5 VIDUTINIS GYLIS M 0,5 SUBSTRATAS % stambūs rieduliai 20 gargždas 70 sm÷lis 5 dumblas 5 VANDENS SPALVA ruda VANDENS KVAPAS n÷ra VANDENS DRUMSTUMAS n÷ra VANDENS LYGIS vidutinis VANDENS TöKMö labai greita, turbulentin÷ 5 DUGNAS matomas VINGIUOTUMAS Silpnai vingiuota 1 PROFILIS natūrali 3 UŽPAVöSINIMAS dalinai apšviesta 3 PAKRANČIŲ AUGALIJA spygliuočių miškas K lapuočių miškas, iškirstas D ŽMOGAUS VEIKLA

aukščiau patvenkta, maišosi šiltas Armonos ir šaltas Pavarklos vanduo

88

DOTNUVöLö ž. Dotnuvos 2010 08 14 Koordinat÷s 493136 6136057 Makrofitai Bendras vagos padengimas % 40

Rūšys Gausumas (balais) Iškylantys (Em.) Alisma plantago-aquatica 1 Phalaroides arundinacea 2 Sparganium erectum 2 Plūduriuojantys (Fl.) Nuphar luteum 3 Spirodela polyrhiza 2 Povandeniniai (Subm.) Elodea canadensis 1

DOTNUVöLö ž. Dotnuvos 2010 08 14 Koordinat÷s 493136 6136057 VIDUTINIS PLOTIS M 3,5 VIDUTINIS GYLIS M 0,67 SUBSTRATAS % sm÷lis 90 dumblas 10 VANDENS SPALVA rusva VANDENS KVAPAS n÷ra VANDENS DRUMSTUMAS vidutinis VANDENS LYGIS vidutinis VANDENS TöKMö l÷ta 3 DUGNAS nematomas VINGIUOTUMAS vingiuota 2 PROFILIS natūrali 3 UŽPAVöSINIMAS dalinai apšviesta 3 PAKRANČIŲ AUGALIJA krūmai K ganykla D ŽMOGAUS VEIKLA ž. gyvenviet÷s ganymas K

89

JŪRA ties Kv÷darna 2010 08 13 Koordinat÷s 371769 6159098 Makrofitai Bendras vagos padengimas % 30

Rūšys Gausumas (balais) Iškylantys (Em.) Caltha palustris 1 Myosotis scorpioides 1 Phalaroides arundinacea 1 Sagittaria sagittifolia 2 Sium latifolium 2 Sparganium erectum 2 Plūduriuojantys (Fl.) Lemna minor 1 Lemna trisulca 2 Nuphar luteum 1 Spirodela polyrhiza 1 Povandeniniai (Subm.) Agrostis stolonifera 1 Butomus umbellatus 1 Fontinalis antipyretica 3 Myriophyllum spicatum 1 Nuphar luteum 1 Potamogeton pectinatus 1 Potamogeton perfoliatus 2 Rhynchostegium riparioides 1 Sagittaria sagittifolia 1

JŪRA ties Kv÷darna 2010 08 12 Koordinat÷s 371769 6159098 VIDUTINIS PLOTIS M 11 VIDUTINIS GYLIS M 0,68 SUBSTRATAS % rieduliai (ø 0,5-1 m) 20 gargždas 70 sm÷lis 10 VANDENS SPALVA ruda VANDENS KVAPAS n÷ra VANDENS DRUMSTUMAS vidutinis VANDENS LYGIS vidutinis > VANDENS TöKMö greita 4 DUGNAS nematomas VINGIUOTUMAS silpnai vingiuota 1 PROFILIS natūrali 3 UŽPAVöSINIMAS apšviesta 2 PAKRANČIŲ AUGALIJA lapuočių miškas K/D ŽMOGAUS VEIKLA pavien÷s sodybos

90

KRAŽANT ö ties Pilukais (ž. kabančio tilto) 2010 08 12 Koordinat÷s 439487 6170446 Makrofitai Bendras vagos padengimas % 60

Rūšys Gausumas (balais) Iškylantys (Em.) Agrostis stolonifera 1 Butomus umbellatus 1 Epilobium hirsutum 1 Mentha verticillata 1

Phalaroides arundinacea 2 Phragmites australis 3 Sagittaria sagittifolia 1

Sparganium erectum 2

Plūduriuojantys (Fl.) Lemna minor 1 Spirodela polyrhiza 2 Povandeniniai (Subm.) Butomus umbellatus 1

Fontinalis antipyretica 2

Myriophyllum spicatum 1

Potamogeton pectinatus 3 Potamogeton perfoliatus 2

KRAŽANT ö ties Pilukais (ž. kabančio tilto) 2010 08 12 Koordinat÷s 439487 6170446 Vidutinis plotis m 8 Vidutinis gylis m 0,55 Substratas % rieduliai 20 gargždas 60 dumblingas sm÷lis 20 Vandens spalva gelsva Vandens kvapas n÷ra Vandens drumstumas n÷ra Vandens lygis vidutinis Vandens t÷km÷ l. greita 5 Dugnas matomas Vingiuotumas silpnai vingiuota 1 Profilis natūrali 3 Užpav÷sinimas apšviesta 2 Pakrančių augalija krūmai K ganykla D Žmogaus veikla sl÷nyje n÷ra

91

MERKYS a. Valkinink ų (ties Čižiūnais) 2010 08 23 Koordinat÷s 555091 6025007 Makrofitai Bendras vagos padengimas % 60

Rūšys Gausumas (balais) Iškylantys (Em.) Phalaroides arundinacea 3 Agrostis stolonifera 1 Carex acuta 2 Cicuta virosa 1

Galium palustre 2

Glyceria fluitans 1 Glyceria maxima 2 Iris pseudacorus 1 Mentha aquatica 2 Mentha verticillata 3 Rorippa amphibium 3 Sparganium erectum 2

Plūduriuojantys (Fl.) Lemna gibba 2 Lemna minor 2 Lemna trisulca 3 Spirodela polyrhiza 2 Povandeniniai (Subm.) Batrachium sp. 3

Berula erecta 2

Butomus umbellatus 1

Elodea canadensis 3

Myriophyllum spicatum 1

Potamogeton crispus 2

Potamogeton perfoliatus 2

Sagittaria sagittifolia 2

Sparganium emersum 2

Veronica anagallis-aquatica 1

92

MERKYS a. Valkinink ų (ties Čižiūnais) 2010 08 23 Koordinat÷s 555091 6025007 VIDUTINIS PLOTIS M 13 VIDUTINIS GYLIS M 1,1 SUBSTRATAS % sm÷lis 90 dumblas 10 VANDENS SPALVA gelsva VANDENS KVAPAS n÷ra VANDENS DRUMSTUMAS n÷ra VANDENS LYGIS >vidutinis VANDENS TöKMö l÷ta 3 DUGNAS matomas VINGIUOTUMAS vingiuota 2 PROFILIS natūrali 3 UŽPAVöSINIMAS apšviesta 2 PAKRANČIŲ AUGALIJA reta medžių juosta K reta medžių juosta D ŽMOGAUS VEIKLA ganykla intensyvi K ganykla intensyvi D žemiau gyvenviet÷

93

MŪŠA a. Kulp÷s 2010 08 11 Koordinat÷s 468311 6221679 Makrofitai Bendras vagos padengimas % 10

Rūšys Gausumas (balais) Iškylantys (Em.) Carex rostrata 1 Sagittaria sagittifolia 1 Schoenoplectus lacustris 1

Sparganium erectum 3

Plūduriuojantys (Fl.) Spirodela polyrhiza 1 Povandeniniai (Subm.) Alisma plantago-aquatica 1 Nuphar luteum 1

MŪŠA a. Kulp÷s 2010 08 11 Koordinat÷s 468311 6221679 VIDUTINIS PLOTIS M 7,5 VIDUTINIS GYLIS M 0,73 SUBSTRATAS % rieduliai 20 žvirgždas padengtas priemoliu 70

dumblas 10 VANDENS SPALVA gelsva VANDENS KVAPAS n÷ra VANDENS DRUMSTUMAS n÷ra VANDENS LYGIS vidutinis VANDENS TöKMö l÷ta 3 DUGNAS matomas VINGIUOTUMAS tiesi 1 PROFILIS ištiesinta 0 UŽPAVöSINIMAS pusiau užpav÷sinta 4 PAKRANČIŲ AUGALIJA Lapuočių miškas D

apaugęs karjeras K ŽMOGAUS VEIKLA grioviai iš dirbamų laukų K

94

NEVöŽIS ž. Velžio (ž. tilto) 2010 08 14 Koordinat÷s 527256 6174110 Makrofitai Bendras vagos padengimas % 80

Rūšys Gausumas (balais) Iškylantys (Em.) Agrostis stolonifera 1 Glyceria maxima 2 Leersia orhyzoides 1 Lythrum salicaria 1 Mentha verticillata 3 Phalaroides arundinacea 2

Phragmites australis 2

Rorippa amphibium 1

Sagittaria sagittifolia 2

Schoenoplectus lacustris 2

Sium latifolium 2 Sparganium erectum 3 Plūduriuojantys (Fl.) Hydrocharis morsus-ranae 2 Lemna minor 2 Nymphaea alba 3 Nuphar luteum 2 Potamogeton natans 3 Spirodela polyrhiza 2 Povandeniniai (Subm.) Potamogeton lucens 2

Sagittaria sagittifolia 2 Sium latifolium 2

95

NEVöŽIS ž. Velžio (ž. tilto) 2010 08 14 Koordinat÷s 527256 6174110 VIDUTINIS PLOTIS M 25 VIDUTINIS GYLIS M 1,5 SUBSTRATAS % sm÷lis 50 dumblas 50 VANDENS SPALVA rusva VANDENS KVAPAS n÷ra VANDENS DRUMSTUMAS vidutinis VANDENS LYGIS aukštas VANDENS TöKMö nepastebima 1 DUGNAS nematomas VINGIUOTUMAS silpnai vingiuota 1 PROFILIS natūrali 3 UŽPAVöSINIMAS dalinai apšviesta 3 PAKRANČIŲ AUGALIJA medžių, krūmų juosta K medžių, krūmų juosta D ŽMOGAUS VEIKLA patvanka gyvenviet÷ D ir aukščiau

96

ŠALTUONA a. Šauklių (a. Pašaltuonių tilto) 2010 08 12

Koordinat÷s 437734 6130163 Makrofitai Bendras vagos padengimas % 40

Rūšys Gausumas (balais) Iškylantys (Em.) Phalaroides arundinacea 1 Rorippa amphibium 1 Sium latifolium 2 Sparganium erectum 3 Plūduriuojantys (Fl.) Povandeniniai (Subm.) Nuphar luteum 1 Sagittaria sagittifolia 1 Sparganium erectum 2

ŠALTUONA a. Šauklių 2010 08 12 Koordinat÷s 437734 6130163 VIDUTINIS PLOTIS M 7,5 VIDUTINIS GYLIS M 0,6 SUBSTRATAS % žvirgždas 30 sm÷lis 60 dumblas 10 VANDENS SPALVA gelsva VANDENS KVAPAS n÷ra VANDENS DRUMSTUMAS vidutinis VANDENS LYGIS > vidutinis VANDENS TöKMö greita 4 DUGNAS nematomas VINGIUOTUMAS silpnai vingiuota 1 PROFILIS natūrali 3 UŽPAVöSINIMAS pusiau užpav÷sinta 4 PAKRANČIŲ AUGALIJA šlaitas apaugęs medžiais K medžių juosta D

pieva su pavieniais medžiais D

ŽMOGAUS VEIKLA gyvenviet÷ K

97

VENTA

aukščiau Kurš÷nų (a. Pavenčių medinio tilto)

2010 08 14

Koordinat÷s 433398 6206264 Makrofitai Bendras vagos padengimas % 60 Rūšys Gausumas (balais) Iškylantys (Em.) Acorus calamus 2 Butomus umbellatus 2 Mentha aquatica 3 Phragmites australis 2 Rorippa amphibia 1 Schoenoplectus lacustris 1 Sparganium erectum 3 Plūduriuojantys (Fl.) Hydrocharis morsus-ranae 2 Nymphaea sp. 2 Nuphar luteum 1 Potamogeton natans 3 Povandeniniai (Subm.) Potamogeton lucens 3 Sagittaria sagittifolia 3 Sparganium erectum 1

VENTA aukščiau Kurš÷nų (a. Pavenčių medinio tilto) 2010 08 14

Koordinat÷s 433398 6206264 VIDUTINIS PLOTIS M 23,5 VIDUTINIS GYLIS M 1,3 SUBSTRATAS % sm÷lis 80 dumblas 20 VANDENS SPALVA rusvai gelsva VANDENS KVAPAS n÷ra VANDENS DRUMSTUMAS vidutinis VANDENS LYGIS vidutinis VANDENS TöKMö l÷ta 3 DUGNAS nematomas VINGIUOTUMAS silpnai vingiuota 1 PROFILIS natūrali 3 UŽPAVöSINIMAS visiškai apšviesta 1 PAKRANČIŲ AUGALIJA medžių, krūmų juosta D/K ŽMOGAUS VEIKLA gamykla K sodybos K

98

3.3 DIDEL öS UPöS (BASEINO PLOTAS 1000-10 000 KM2)

ŠVENTOJI ties Šventupiais (a. tilto) 2010 08 14 Koordinat÷s 590352 6166064 Makrofitai Bendras vagos padengimas % 50

Rūšys Gausumas (balais) Iškylantys (Em.) Glyceria maxima 1 Phragmites australis 2 Sagittaria sagittifolia 1 Sparganium erectum 1

Plūduriuojantys (Fl.) Povandeniniai (Subm.) Ceratophyllum demersum 2 Nuphar luteum 2 Potamogeton lucens 3 Potamogeton natans 3 Potamogeton pectinatus 2 Potamogeton perfoliatus 2 Sagittaria sagittifolia 2 Schoenoplectus lacustris 2

ŠVENTOJI ties Šventupiais (a. tilto) 2010 08 14 Koordinat÷s 590352 6166064 VIDUTINIS PLOTIS M 25 VIDUTINIS GYLIS M 1,3 SUBSTRATAS % sm÷lis 95 dumblas 5 VANDENS SPALVA gelsva VANDENS KVAPAS n÷ra VANDENS DRUMSTUMAS vidutinis VANDENS LYGIS > vidutinis VANDENS TöKMö greita 4 DUGNAS nematomas VINGIUOTUMAS silpnai vingiuota 1 PROFILIS natūrali 3 UŽPAVöSINIMAS apšviesta 2 PAKRANČIŲ AUGALIJA šlaitas apaugęs medžiais D miškas D medžių juosta K ŽMOGAUS VEIKLA sodyba K maudykl÷ K vandens turizmas

99

ŠVENTOJI ties keliu Nr. 1502 ties Upninkais 2010 08 14

Koordinat÷s 533845 6106547 Makrofitai Tyrimai neatlikti d ÷l aukšto vandens lygio poplūdžio metu

100

4. MAŽŲ UPIŲ (BASEINO PLOTAS <100 KM 2) EKOLOGIN öS BŪKL öS PAGAL MAKROFITUS VERTINIMAS

4.1. MAŽŲ UPIŲ, TIRTŲ 2005-2010 METAIS , SĄRAŠAS

2 lentel÷. Makrofitų tyrimų vietos 2005-2010 metais mažosiose up÷se (baseino plotas <100 km2) Up÷s Tyrimo vieta Tyrimo metai Agluona ties Gaure 2007 Aitra t. Labardžiais, keliu Nr 197 2009 Alkupis ž. Gustonių 2009 Aluona ties Škl÷riais 2007 Apš÷ žemiau G÷salų 2007 Ašva žemiau Urvikių 2009 Beržupis žiotyse 2009 Bevardis Kriaunos intakas ties Pakriauniais 2007 Bražuol÷ žemiau Strazdiškių 2005

Bubinas ties Laiviais 2009 Derežna ties Mergežeriu 2007 Geluža a. Valkininkų 2005 Graumena ties Pakalniškiais* 2005 Jiesia ties Jiestrakiu* 2006 Josvainis ties Oreliais (netoli žiočių)* 2006

Kamatis ties Žadeikoniais 2009 Kasikas ties Vilktakiu (ties keliu Nr.141) 2007 Kena ties Rukainiais, ties keliu Nr.A3* 2005 Kena ties Rukainiais, ties keliu Nr.A3* 2006

Kirn÷ ties Malūnu 2008

Kiršinas ž. Vainiūnų 2009 Lūšis ties Pikeliais 2005 Mažup÷ žiotyse 2007 Nev÷ža a. Kurklių II 2007

Not÷ ž. Not÷nų 2009 Peteša ties Kelmyt÷s k. 2009 Platonis pasienyje 2006 Ringuva ž. Užringuvio 2010

Salantas ž. Gintališkių 2009 Saria žiotyse 2010 Sidabra pasienyje* 2006 Skroblus ties Dubininkais 2005

Skroblus ž. Rudnios 2008

Strauja ties Zakavoliais 2006 Striūna ž. Karalgirio 2007

Suraiža ties Melnikais 2009 Šalčia ž. Šalčininkų 2007

Šalčykšia ties Senosiomis Raklišk÷mis 2008

Šeškin÷ ties Never÷nais 2009 Šventoji (Smalininkų) ties Antšvenčiais (ties k. Nr.147) 2007

Švogina a. Vainiūnų (ties Mikaline) 2008 Tenenys ties Juškaičiais 2007 Viešinta ties Bražiškiais I 2007

Viešvil÷ ties Leipgiriais 2008 Vilka ties Gudais* 2007 Vok÷ santaka su Asdre 2007

Žemoji Gerv÷ ties Lapakritom 2009 Žiežmara ties Paparčiais* 2005 Žvirgžd÷ ties Žv÷rynu 2007

101

4.2. MAŽŲ UPIŲ INDIKACINI Ų RŪŠIŲ SĄRAŠAS

2005-2010 m. laikotarpyje makrofitų tyrimai buvo atlikti 50 mažų upių atkarpų (2 lentel÷).

Visų atkarpų makrofitų tyrimų pagrindu sudarytas tipui būdingų indikacinių makrofitų rūšių sąrašas

(3 lentel÷).

3 lentel÷. Mažų upių (baseino plotas <100 km2) jautrios (A), tolerantiškos (C) ir indiferentiškos(B) makrofitų rūšys Rūšys Rūšių grup÷ Batrachium cf. fluitans B Batrachium cf. penicillatum B Batrachium circinatum B Batrachium trichophyllum B Berula erecta A Butomus umbellatus B Callitriche cophocarpa B Chara globularis A Elodea canadensis B Fontinalis antipyretica B Hydrocharis morsus-ranae B Lemna gibba C Lemna minor B Lemna trisulca B Mentha aquatica B Nuphar luteum B Potamogeton alpinus A Potamogeton berchtoldii C Potamogeton crispus C Potamogeton friesii C Potamogeton lucens A Potamogeton natans B Potamogeton pectinatus C Potamogeton perfoliatus A Potamogeton x fennicus B Sagittaria sagittifolia B Sparganium emersum B Sparganium erectum B Spirodela polyrhiza C Veronica anagalis-aquatica B

102

4.3. MAŽŲ UPIŲ EKOLOGIN ö BŪKL ö PAGAL MAKROFIT Ų ETALONIN Į INDEKSĄ RI

Etaloninis makrofitų indeksas buvo skaičiuojamas 25 mažų upių atkarpoms. Likusios 24 upių

atkarpos iš karto buvo atmestos, kadangi jose neinventorizuota n÷ viena povandeninių augalų rūšis

arba tik po vieną rūšį, kurių gausumas buvo labai mažas.

Iš 25 vertintų mažų upių atkarpų, 9-niose etaloninis makrofitų indeksas buvo

neapskaičiuojamas, nes bendras povandeninių rūšių gausumas buvo <26 (4 lentel÷). Visose 9

atkarpose, kuriose etaloninis makrofitų indeksas buvo neapskaičiuojamas, svarbi mažo rūšių

gausumo priežastis buvo didelis vagų užpav÷sinimo laipsnis, kuris dažniausiai buvo įvertintas 4

arba 5 balais ir tik vienu atveju – 3 balais. Kamatyje ties Žadeikonimis ir Platonyje pasienio

atkarpoje povandenin÷ augalija negali vystytis ištiesintose upių vagose, kuriose yra labai mažai

vandens ir jų vagos užpav÷sintos pakrant÷se augančių medžių arba pavagyje ar pačioje vagoje

augančių aukštaūgių augalų.

Labai gera būkl÷ nustatyta 4 upių atkarpose – tai pietryčių Lietuvos up÷se Skrobluje ties

Rudnia ir Dubinyku, Derežnoje ties Mergežeriu, ir Ringuvoje žemiau Užringuvio. Ringuvoje labai

gera būkl÷ pagal makrofitus nesiderino su vidutine būkle pagal bendrojo fosforo kiekį ir siūlinių

dumblių gausą.

Gera būkl÷ pagal makrofitus nustatyta Beržupio ir Sarios žemupiuose, Gelužoje ties

Valkininkais sutapo arba ne daugiau kaip viena klase skyr÷si nuo būkl÷s pagal hidrocheminius

rodiklius.

Vidutin ÷ būkl÷ pagal makrofitus nustatyta Aluonoje ties Škl÷riais, Šalčykščioje ties

Senosiomis Raklišk÷mis, Šeškin÷je ties Nevar÷nais ir Vilkoje ties Gudais. Išskyrus Šalčykščią, tai

ištiesintos upių atkarpos, kurių būkl÷ pagal hidrocheminius rodiklius visais atvejais buvo geresn÷

(labai gera arba gera).

Bloga būkl÷ pagal makrofitų indeksą nustatyta 5 upių atkarpose: Ašvoje ties Urvikiais,

Kiršine ties Vainiūnais, Petešoje ties Kelmyte, Šalčioje žemiau Šalčininkų ir Sidabroje. Išskyrus

Šalčią ir Petešą – tai ištiesintos upių vagos. Ašvoje, Šalčioje ir Sidabroje bloga būkl÷ pagal

makrofitus atitinka labai blogą būklę pagal bendrojo azoto ir labai blogą arba blogą būklę pagal

bendrojo fosforo kiekius.

Labai bloga būkl÷ pagal makrofitus yra neapskaičiuojama, bet nustatoma pagal povandenin÷s

augalijos neišsivystymą, sunykimą. Tačiau turi būti įrodyta, kad tose atkarpose, kur augalija labai

sunykusi arba makrofitų indeksas pagal esamą augalų gausumą yra neapskaičiuojamas, kad augalų

degradacijos priežastys yra ne natūralios – vagų modifikavimas, trofinis ar saprobinis stresas,

herbicidų įtaka, šienavimo ar žol÷džių žuvų įtaka.

103

4 lentel÷. 2005-2010 m. tirtų mažų upių ekologin÷ būkl÷ pagal etaloninį makrofitų indeksą RI (ir jo atitikmenį EQR).

Tyrimo metai

Up÷

Vieta

Vidutinis plotis m

Vidutinis gylis m

Greičio klas÷

Natūra lumas (balais)

Užpav÷si nimas (balais)

BN

BP

RI koreguotas

EQR

Būkl÷

2009 Aitra Labardžiai 7 0,24 3 3 4 2,670 0,066 Neapsk. Neapsk. – 2007 Aluona Škl÷riai 3,5 1,00 3 0 1 1,660 0,026 -50,0 0,25 vidutin÷ 2009 Ašva Urvikiai 5,5 0,50 1 1 4 5,340 0,066 -48,6 0,23 bloga 2009 Beržupis žemupys 2,5 0,30 4 3 4 0,750 0,094 0,0 0,50 gera 2005 Bražuol÷ Strazdišk÷s 2,5 0,5 3 3 3 0,340 0,045 Neapsk. Neapsk. – 2007 Derežna Mergežeris 8,0 0,70 4 3 3 1,100 0,081 25,5 0,63 l. gera 2005 Geluža Valkininkai 4,5 0,80 4 0 1 2,500 0,190 14,0 0,57 gera 2009 Kamatis Žadeikonys 0,75 0,27 1 0 5 7,100 0,054 Neapsk. Neapsk. – 2005 K÷na Rūkainiai-1 2,5 0,5 3 3 4 1,708 0,072 Neapsk. Neapsk. – 2006 K÷na Rūkainiai-2 3 0,5 3 3 4 1,374 0,056 Neapsk. Neapsk. – 2009 Kiršinas Vainiūnai 2,5 0,32 1 0 1 3,525 0,390 -52,9 0,24 bloga 2007 Mažup÷ žiotys 7 0,3 2 3 5 8,470 0,057 Neapsk. Neapsk. – 2009 Peteša Kelmyt÷ 3,0 0,90 2 3 2 1,022 0,076 -57,1 0,21 bloga 2006 Platonis pasienyje 5 0,5 1 0 2 5,002 0,059 Neapsk. Neapsk. – 2010 Ringuva Užringuvis 8,0 0,60 3 1 2 1,800 0,130 32,0 0,66 l. gera 2009 Salantas Gintališk÷s 5,5 0,15 1 3 5 2,136 0,090 Neapsk. Neapsk. – 2010 Saria žemupys 6,5 0,21 4 3 4 0,456 0,040 11,6 0,56 gera 2006 Sidabra pasienyje 10,0 0,60 2 0 1 17,590 2,199 -89,0 0,06 bloga 2005 Skroblus Dubininkas 4,5 0,60 3 3 3 0,700 0,120 27,6 0,64 l. gera 2008 Skroblus Rudnia 6,0 0,50 3 3 4 0,783 0,094 30,0 0,65 l. gera 2009 Suraiža Melnikai 1,5 0,2 4 3 4 5,525 0,030 Neapsk. Neapsk. – 2007 Šalčia Šalčininkai 4,0 1,00 3 3 3 5,505 0,563 -93,1 0,03 bloga 2008

Šalčykščia

Senosios Raklišk÷s

5,0

0,50

2

3

2

1,151

0,063

-30,0

0,35

vidutin÷

2009 Šeškin÷ Nevar÷nai 1,0 0,14 1 0 2 4,650 0,041 -50,0 0,25 vidutin÷ 2007 Vilka Gudai 10,0 1,10 3 0 2 2,385 0,106 -13,6 0,43 vidutin÷

104

4.4. PRIKLAUSOMYB ö TARP MAKROFIT Ų ETALONINIO INDEKSO RI IR HIDROMORFOLOGINI Ų BEI

CHEMINI Ų VANDENS KOKYB öS ELEMENTŲ MAŽOSE UPöSE

Analizuota priklausomyb÷ tarp makrofitų indekso RI ir tirtų up÷s vietų hidromorfologinių

(pločio, gylio, srov÷s greičio klas÷s) bei hidrocheminių parametrų (bendrojo azoto ir bendrojo

fosforo kiekio). Kadangi analizuota tik 16 tyrimo atvejų (<20), buvo naudojama Spirmano

koreliacija. Nustatytas statistiškai reikšmingas (p <0,05) vidutinio stiprumo neigiamas ryšys tarp RI

indekso ir bendrojo azoto (BN) kiekio (rs = –0,598). Tarp etaloninio indekso RI ir bendrojo fosforo

kiekio patikimos koreliacijos nenustatyta.

-100 -80 -60 -40 -20 0 20 40

RI

0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

20

BN

95% confidence

1 pav. Ryšys tarp makrofitų etaloninio indekso (RI) ir bendrojo azoto (BN) kiekio mažose up÷se.

Taip pat vidutinio stiprumo teigiama koreliacija nustatyta tarp makrofitų indekso RI ir srov÷s

greičio klas÷s (R = 0,57). Reiškia, greitesn÷s t÷km÷s upių vietose buvo nustatyta geresn÷ būkl÷

pagal makrofitus. Taip pat nustatyta stipri teigiama koreliacija tarp vagos natūralumo ir

užpav÷sinimo laipsnio (rs = 0,78 –), tai yra tirtos natūralios upių vagos buvo labiau užpav÷sintos

negu ištiesintos.

Kadangi iš 49 tirtų mažųjų upių atkarpų, apskaičiuoti makrofitų etaloninį indeksą buvo

įmanoma nustatyti tik 16 (33 %) atkarpų, ekologin÷s būkl÷s pagal makrofitus vertinimas šiuo

metodu mažose up÷se yra ribotas. Būkl÷s pagal makrofitus neįmanoma įvertinti tose atkarpose, kur

povandenin÷ augalija yra neišsivysčiusi. Ne retai svarbiausia augalijos neišsivystymo priežastimi

mažų upių vagose yra jų užpav÷sinimas, tod÷l jų būkl÷s vertinimui tur÷tų būti naudojami kiti

biologiniai kokyb÷s elementai, pvz., fitobentosas arba kombinuoti makrofitų ir fitobentoso metodai.

105

5. VIDUTINI Ų UPIŲ (BASEINO PLOTAS 100–1000 KM 2) EKOLOGIN öS BŪKL öS

VERTINIMAS

2005-2010 m. laikotarpyje makrofitų tyrimai atlikti 103 vidutinių upių (baseino plotas 100-

1000 km2) atkarpose. Etaloninis makrofitų indeksas skaičiuotas toms upių atkarpoms, kurioms yra

ir hidrocheminių tyrimų duomenyse. Be vidutinių upių (baseino plotas 100-1000 km2), šiam tipui

priskirtos ir kartu analizuojamos tos didelių upių atkarpos, kuriose vagų plotis nesiek÷ 20 m arba

šiek tiek didesnis. Iš viso analizuojama 86 vidutin÷ms priskirtų upių atkarpos.

5.1. VIDUTINI Ų UPIŲ INDIKACINI Ų RŪŠIŲ SĄRAŠAS

Remiantis 2005-2010 m. atliktų vidutinių upių atkarpų makrofitų tyrimų duomenimis

sudarytas tipui būdingų indikacinių makrofitų rūšių sąrašas (5 lentel÷).

5 lentel÷. Vidutinių upių (baseino plotas 100–1000 km2) jautrios (A), tolerantiškos (C) ir indiferentiškos (B) makrofitų rūšys

Rūšys Rūšių grup÷ Acorus calamus Agrostis stolonifera B Alisma lanceolatum B Alisma plantago-aquatica B Amblystegium riparium C Batrachium cf. fluitans B Batrachium cf .penicillatum B Batrachium circinatum B Batrachium sp. B Berula erecta A Butomus umbellatus B Callitriche sp. B Cardamine amara B Ceratophyllum demersum C Chara globularis A Elodea canadensis B Fontinalis antipyretica B Glyceria fluitans B Hippuris vulgaris A Hydrocharis morsus-ranae B Lemna gibba C Lemna minor B Lemna trisulca B Mentha aquatica B

106

Myosotis scorpioides B Myriophyllum spicatum B Myriophyllum verticillatum B Nuphar luteum B Nymphaea alba B Nymphaea candida B Potamogeton alpinus A Potamogeton berchtoldii C Potamogeton crispus C Potamogeton lucens A Potamogeton natans B Potamogeton nodosus B Potamogeton pectinatus C Potamogeton perfoliatus A Potamogeton × angustifolius A Potamogeton × fennicus B Potamogeton × fluitans B Potamogeton × nitens A Potamogeton × salicifolius B Potamogeton × sparganiifolius B Rhynchostegium riparioides B Sagittaria sagittifolia B Schoenoplectus lacustris B Sium latifolium B Sparganium emersum B Sparganium erectum B Spirodela polyrhiza C Utricularia vulgaris A Veronica anagallis-aquatica B

Lyginant su 2009 m. pateiktu vidutinių upių indikacinių rūšių sąrašu, jis pasipildytas tokiomis

rūšimis kaip Lemna gibba, Nymphaea alba, Rhynchostegium riparioides. Be to, nustatyta

indikacin÷ vert÷ hibridin÷s kilm÷s plūdžių rūšių (Potamogeton × fluitans Potamogeton × fennicus,

Potamogeton × nitens, Potamogeton × salicifolius, Potamogeton × sparganiifolius), kurių

dauguma yra dažnos ir gausios vidutinio dydžio up÷se, tod÷l etaloninio indekso skaičiavimas be šių

rūšių daugeliu atvejų būtų neįmanomas arba nepatikimas.

107

5.2. VIDUTINI Ų UPIŲ EKOLOGIN ö BŪKL ö PAGAL MAKROFIT Ų ETALONIN Į INDEKSĄ RI

Etaloninis makrofitų indeksas skaičiuotas 86 vidutinių upių ir didesnių upių atkarpoms,

kuriose vagų plotis nesiek÷ 20 m arba šiek tiek didesnis ir .kurioms yra hidrocheminių tyrimų

duomenyse.

Labai gera būkl÷ pagal makrofitus nustatyta 11 upių atkarpų (6 lentel÷). Visose šiose

vietose upių vagos natūralios, tik Grūdoje ties Puvočiais ir Versekoje žemiau Paversekio pusiau

užpav÷sintos (4 užpav÷sinimo laipsnis). Tik Lakajoje ties Argirdiške ir Visinčioje ties Gumbo k.

Labai gera būkl÷ pagal makrofitus atitiko labai gerą būklę pagal bendrojo azoto ir bendrojo fosforo

kiekius. Visais kitais atvejais ekologin÷ būkl÷ pagal makrofitus buvo viena arba dviem klas÷m

geresn÷. Labai gera būkl÷ pagal makrofitus nustatyta Kražant÷je aukščiau Kelm÷s, Nemun÷lyje ties

Rimšiais ir Kvetkais, kurios pagal bendrojo azoto kiekį, o Nemun÷lyje ties Kvetkais ir pagal bendrą

fosforo kiekį, atitiko tik vidutinę būklę. Šios, agrarizuotomis teritorijomis tekančių y upių atkarpos

pasižym÷jo didele rūšių įvairove (14 rūšių) , kuri prilygo arba viršijo miškingomis teritorijomis

tekančių pietrytin÷s dalies upių (Lakaja – 14 rūšių, Žeimena – 13 rūšių) augalų įvairovę. Iš tiesų

Vidurio Lietuvoje net ir agrarizuotų teritorijų up÷s pasižymi vešlia povandenine augalija, tačiau jos

išsiskiria siūlinių žaliadumblių ir kitų dumblių gausa, kurie aktyviau negu makrofitai reaguoja į

padidintą maisto medžiagų kiekį vandenyje. Tod÷l kombinuotas ekologin÷s būkl÷s vertinimas pagal

makrofitus ir fitobentosą būtų jautresnis ir tikslesnis.

Gera būkl÷ pagal makrofitų etaloninį indeksą nustatyta 41 vidutinių upių atkarpoje (7

lentel÷). Išskyrus Apaščią ties Tauniūnais, Nikajų ties Girsiais ir Šešupę aukščiau Kalvarijos – tai

natūralios, silpai arba vidutiniškai užpav÷sintos upių vagos. Ketvirtadalyje tirtų vietų (Apačioje ties

Tauniūnais, Dubysoje ties Kaulakiais, Jūroje ties Gražjūriu, Meroje ties Pažeimene, Merkyje ties

Turgeliais, Spengtoje žemiau Pučkarnių, Šalčioje ties Daržininkais ir Valkininkų mišku, Širvintoje

ties Vindeikiais, Ūloje aukščiau Kaš÷tų, Versekoje aukščiau Mielupių) gera būkl÷ pagal makrofitus

sutapo su gera būkle pagal hidrocheminius rodiklius (BN ir BP). Kitais atvejais ekologin÷ būkl÷

pagal hidrocheminius rodiklius buvo arba viena klase aukštesn÷, arba (rečiau) žemesn÷ negu pagal

makrofitus. Pagal BN kiekį viena klase blogesn÷ būkl÷ (vidutin÷), negu pagal makrofitus nustatyta

Apaščios žiotyse, Birv÷toje pasienyje (žemiau žuvininkyst÷s tvenkinių), Daugyv÷n÷s žiotyse,

Nev÷žyje ties Naujamiesčiu, dviem klas÷m blogesn÷ – L÷venyje aukščiau Stirniškio, Nev÷žyje ties

Tautkūnais ir Smiltyne. Šios Vidurio Lietuvos upių atarpos taip pat išsiskyr÷ siūlinių dumblių

gausa.

108

6 lentel÷. Labai geros ekologin÷s būkl÷s vidutin÷s up÷s pagal etaloninį makrofitų indeksą RI (ir jo atitikmenį EQR)

Tyrimo metai Up÷s vieta

Vidutinis plotis m

Vidutinis gylis m

Greičio klas÷ Natūralumas Užpav÷sinimas

Rūšių skaičius

Bendras gausumas BN BP RI EQR Būkl÷

2008 Grūda ties Puvočiais 10 0,5 4 3 4 5 45 1,500 0,090 17,7 0,588 l. gera 2006 Kražant÷ a. Kelm÷s 16 0,4 4 3 3 13 189 3,080 0,079 33,9 0,67 l. gera 2006 Kražant÷ ž. Kelm÷s 13 0,5 3 3 3 8 92 2,200 0,075 38,4 0,692 l. gera

2008 Lakaja ties Argirdiške

13 0,75 3 3 2 14 161 0,490 0,026 78,8 0,89 l. gera

2007 Nemun÷lis ties Rimšiais

20 0,6 3 3 2 14 133 2,484 0,035 25,5 0,627 l. gera

2007 Nemun÷lis ž.Kvetkų 15 0,7 3 3 1 14 249 2,551 0,198 20,48 0,6 l. gera

2007 Salanta tarp Nasr÷nų ir Kulup÷nų

4 0,7 3 3 2 9 35 1,735 0,064 44,2 0,72 l. gera

2008 Verkn÷ ties Paverkniais

18 0,8 3 3 2 8 83 2,130 0,082 45,9 0,73 l. gera

2009 Verseka Paversekys 8,3 0,5 3 3 4 10 38 1,950 0,065 39,4 0,697 l. gera 2009 Visinčia Gumbas 4,3 1,5 4 3 1 7 35 1,190 0,056 20 0,6 l. gera 2006 Žeimena Kaltan÷nai 23 0,8 3 3 3 13 252 2,169 0,052 34 0,67 l. gera

109

7 lentel÷. Geros ekologin÷s būkl÷s vidutinių upių atkarpos pagal etaloninį makrofitų indeksą RI (ir jo atitikmenį EQR)


Vidutinis plotis m

Vidutinis gylis m


Rūšių skaičius


2007 Apaščia ties Tauniūnais

5 1,25 1 0 1 8 163 1,503 0,091 -16,6 0,417 gera

2009 Apaščia žiotys 12 0,3 4 3 2 12 85 3,200 0,054 11,1 0,555 gera 2006 Birveta pasienyje 20 1,5 2 3 1 9 152 2,338 0.070 0,66 0,5 gera 2005 Bražuol÷ žemupyje 4,5 0,4 4 3 3 6 34 0,447 0,025 20,5 0,6 gera 2005 Būka a Baluošo 7 1,3 3 3 3 12 78 1.520 0,033 -1,3 0,49 gera 2006 Daugyven÷ žiotys 3,5 0,3 1 3 1 7 42 3,674 0,097 0 0,5 gera 2009 Dysna Mieliatiltis 9 1,4 3 3 2 5 71 1,825 0,034 1,4 0,507 gera 2005 Dubysa-Kaulakiai 15 1,1 4 3 9 142 2,335 0,101 -0,7 0,496 gera 2009 Gauja Girdžiūnai 7 0,6 4 3 4 5 64 0,951 0,062 -1,6 0,492 gera 2009 Jara Jurkupiai 10 1,1 3 3 3 7 54 2,065 0,041 -14,6 0,427 gera

2008 Jara-Šetekšna ties Pauriškiais

8 0,9 3 3 4 9 62 1,500 0,043 -1,6 0,492 gera

2007 Jūra ties Gražjūriu 20 3 3 3 4 37 0,890 0,077 -2,7 0,486 gera 2006 Jūra ties Pajūriu 22 0,9 3 3 1 13 83 0,920 0,025 -1,2 0,494 gera

2007 Kriauna ties Antkriauniu

8 0,7 2 3 3 8 78 1,000 0,019 -1,2 0,494 gera

2007 Lakaja ties Lakaja 7 0,5 4 3 3 6 27 0,620 0,000 3,7 0,519 gera 2008 L÷vuo a. Stirniškio 10 2 2 3 3 7 106 3,890 0,173 -0,79 0,496 gera

2005 Mera-Kūna ties Pažeimene

8 1 3 3 3 6 53 2,698 0,108 -1,8 0,49 gera

2008 Merkys ties Rūdininkais

13 0,7 3 3 2 8 81 1,470 0,063 -9,9 0,451 gera

2007 Merkys ties Sližiūnais

11 1,2 3 3 3 7 59 0,770 0,048 -1,7 0,492 gera

2009 Merkys Turgeliai 10 0,4 4 3 4 7 66 1,425 0,088 -12,3 0,438 gera

2006 Minija a. Plung÷s Stalg÷nai

16 0,4 3 3 3 10 52 0,910 0,190 -15,3 0,423 gera

2008 Mituva a Barzdžių 4 0,2 2 3 4 7 47 2,050 0,098 -2,1 0,489 gera

2008 Nev÷žis ties Tautkūnais

11 0,5 2 3 4 10 112 4,750 0,054 -0,9 0,495 gera

110

7 lentel÷s tęsinys

2008 Nev÷žis-Naujamiestis

20 1,2 3 3 3 9 30 3,711 0,074 -13,3 0,433 gera

2008 Nev÷žis-Smiltyn÷ 17 0,7 3 3 4 9 44 4,335 0,073 -17,7 0,415 gera 2009 Nikajus Girsiai 3,5 0,2 3 0 3 11 91 1,720 0,020 -8,8 0,456 gera

2005 Pyvesa tarp Žadeikių ir Geivitonių

10 1,4 3 3 3 12 129 2,362 0,031 0,77 0,496 gera

2007 Siesartis žemiau Rutiškių

10 0,5 4 3 4 17 45 0,850 0,054 -17,7 0,411 gera

2007 Spengla ž. Pučkornių 10 0,9 3 3 3 10 134 2,200 0,180 -5,9 0,471 gera 2008 Šalčia a Daržininkų 13 0,7 4 3 3 13 152 2,200 0,088 -0,8 0,496 gera

2009 Šalčia Valkininkų miškas

7 0,6 3 3 3 12 103 1,825 0,086 -6,8 0,466 gera

2008 Šešup÷ a. Kalvarijos 12 1,2 3 0 1 11 228 1,200 0,062 0 0,5 gera

2007 Širvinta ties Vindeikiais

12 0,5 3 3 2 5 64 1,970 0,075 12 0,56 gera

2009 Šventoji-Užpaliai 18 2,3 3 3 10 116 1,360 0,028 5,9 0,529 gera 2006 Ūla a. Kaš÷tų 12 0,7 3 3 3 7 55 1,858 0,104 -3,6 0,482 gera 2009 Varduva Ruzgai 24 1,6 1 1 2 8 29 1,420 0,059 -3,6 0,482 gera 2008 Verseka a. Mielupių 10 0,5 4 3 3 11 123 2,080 0,082 15,4 0,577 gera 2009 Virinta Šileliai 5,5 0,9 3 3 4 7 73 0,965 0,016 7 0,535 gera 2008 Virinta ž. Klabinių 14 0,5 3 3 4 11 39 1,770 0,038 0 0,5 gera

2005 Virvyčia ties Janapole

6 3 3 3 10 198 2,558 0,049 13,1 0,566 gera

2008 Žeimena-Pažeimen÷ 23 0,5 4 3 12 113 0,531 0,041 7,1 0,535 gera

111

8 lentel÷. Vidutin÷s ekologin÷s būkl÷s vidutinių upių atkarpos pagal etaloninį makrofitų indeksą RI (ir jo atitikmenį EQR)


Vidutinis plotis m

Vidutinis gylis m


Rūšių skaičius


2006 Ašva pasienyje 13 0,5 2 3 5 7 66 3,875 0,034 -30 0,35 vidutin÷ 2009 B. Ančia žiotys 16 0,9 4 3 3 8 92 0,850 0,035 -28,9 0,355 vidutin÷

2006 Dysna ties Kačergiške

9 0,7 2 3 2 13 119 2,050 0,044 -23,5 0,38 vidutin÷

2008 Kiauna ties Kūriniais

8 0,8 3 3 3 11 65 0,923 0,025

-28,5 0,357 vidutin÷

2005 L÷vuo a Kupiškio 9 0,6 2 0 1 6 46 2,373 0,086 -30 0,35 vidutin÷ 2009 Lokysta 4,8 0,46 4 3 4 3 36 2,850 0,131 -50 0,25 vidutin÷

2008 Merkys ties S. Maceliais

5 1 2 0 2 7 73 1,250 0,061 -30 0,35 vidutin÷

2007 Minija ž. Plung÷s 15 1 3 3 2 4 63 1,868 0,411 -20 0,4 vidutin÷ 2008 Nev÷žis-Varpučiai 20 0,5 3 3 3 8 74 3,653 0,077 -27 0,365 vidutin÷

2009 Rudamina Parudaminys

5,5 1,2 3 3 1 5 38 1,732 0,117 -27,4 0,363 vidutin÷

2007 Šešup÷ Kaliningrado pasienyje

3 3 2 6 135 4,458 0,181 -25,9 0,371 vidutin÷

2006 Šešup÷ Lenkijos pas.

6 0,7 0 3 9 139 1,282 0,066 -20,1 0,399 vidutin÷

2006 Šešuvis-Skirgailiai-1 19 0,8 4 3 47 1,152 0,075 -55,3 0,223 vidutin÷ 2005 Šešuvis-Skirgailiai-2 18 0,9 4 3 11 109 1,100 0,060 -58,7 0,206 vidutin÷

2006 Širvinta ties Motiejūnais

16 0,8 2 1 3 3 72 2,960 0,074 -30 0,35 vidutin÷

2008 Ūla - Pelesa ž. Trakiškių

20 0,5 3 3 4 7 28 2,180 0,078 -32 0,34 vidutin÷

2008 Verkn÷ ties Gripišk÷m

7 0,8 3 3 3 9 75 2,200 0,087 -42 0,29 vidutin÷

2005 Višakis a. Pilviškių 13 0,7 2 3 3 4 29 2,567 0,090 -50 0,25 vidutin÷ 2007 Vyžuona ž. Utenos 7,5 1,5 3 0 2 4 56 2,000 0,170 -50 0,25 vidutin÷ 2006 Žeimena-Družilai 20 0,8 4 3 18 168 1,180 0,101 -34,1 0,329 vidutin÷

2005 Žeimena-Švenčion÷liai

23 0,5 4 3 20 215 1,080 0,050 -34,2 0,329 vidutin÷

112

9 lentel÷. Blogos ir nenustatomos pagal etaloninį makrofitų indeksą RI (ir jo atitikmenį EQR) ekologin÷s būkl÷s vidutinių upių atkarpos


Vidutinis plotis m

Vidutinis gylis m


Rūšių skaičius


2005 Laukesa-Nikaja ž Zarasų

7 0,7 2 1 1 9 89 1,667 0,113 -80 0,1 bloga

2007 Lukna ž. Paluknio 5,5 0,8 3 0 1 10 94 1,480 0,042 -74 0,13 bloga 2008 Nev÷žis ties Raguva 6 0,7 2 0 1 5 26 3,530 0,062 -80 0,1 bloga

2005 Jiesia ties Kliokiške 5 1 2 0 1 3 10 3,300 0,200 neapsk. neapsk. l.bloga

? 2009 Kiršinas Sidabravas 5 0,34 1 3 2 3 10 3,278 0,228 neapsk. neapsk. – 2009 Laukesa Zarasai 11 0,2 3 3 4 2 2 1,150 0,020 neapsk. neapsk. –

2008 Mituva ties Žindaičiais

10 0,2 2 3 3 4 11 2,460 0,062 neapsk. neapsk. –

2007 Nova ties Kirmiškiais

9 0,5 3 3 5 1 8 1,500 0,140 neapsk. neapsk. –

2009 Pelyša žemupys 5 0,3 3 3 4 1 1 2,575 0,031 neapsk. neapsk. –

2006 Rausv÷ ties Nadrausve

9 0,4 3 3 5 5 5 4,179 0,154 neapsk. neapsk. –

2007 Šešuvis ties Taubučiais

3,5 0,5 3 3 3 3 3,809 0,128 neapsk. neapsk. –

2007 Šventoji ties Senąja Įpiltim

2 3 2 2 16 1,482 0,052 neapsk. neapsk. –

2005 Var÷n÷ ties Glūku 20 0,5 3 3 4 3 10 1,800 0,082 neapsk. neapsk. –

113

Vidutin ÷ būkl÷ pagal makrofitus nustatyta 21 vidutinių upių atkarpoje (8 lentel÷). Tik

Lokystoje vidutin÷ būkl÷ pagal makrofitus ir BN ir BP visiškai sutapo. Pagal makrofitus ir bendrą

azoto kiekį būkl÷ buvo tokia pati Nev÷žyje ties Varpučiais ir Višakyje ties Pilviškiais, pagal

makrofitus ir bendrą fosforo kiekį – Rudaminoje ties Parudaminiu, Šešup÷je Kaliningrado

pasienyje, Vyžuonoje žemiau Utenos. Daugeliu atvejų ekologin÷ būkl÷ pagal BN ir BP buvo klase

arba dviem aukštesn÷. Blogesn÷ būkl÷ pagal BN kiekį negu pagal makrofitus nustatyta Ašvoje

pasienyje ir Šešup÷je Kaliningrado pasienyje, pagal BP kiekį – Minijoje žemiau Plung÷s.

Bloga būkl÷ pagal makrofitus nustatyta Laukesoje-Nikajoje žemiau Zarasų, Luknoje

žemiau Paluknio, Nev÷žyje ties Raguva (9 l÷entel÷). Šios atkarpos yra ištiesintos arba kitaip

modifikuotos, tačiau buvo visiškai apšviestos ir neužpav÷sintos. Nustatyta ekologin÷ būkl÷ pagal

makrofitus yra blogesn÷ negu pagal hidrocheminius rodiklius. Laukesoje ir Nev÷žyje

apskaičiuotas makrofitų indeksas buvo koreguotas (sumažintas 80) pagal helofitų dominavimą,

Luknoje vyravo tolerantiškam antropogeniniam poveikiui rūšys. Ištiesintoje Luknos vagoje bloga

būkl÷ pagal makrofitus neatitinka labai geros būkl÷s pagal bendrojo fosforo ir geros pagal

bendrojo azoto kiekį. Tačiau augalijos degradacija gali būti susijusi su vagos modifikacija ir

maisto medžiagų apkrovomis, kurios buvo čia anksčiau, intensyviai naudojant kultūrines pievas.

Be to, atkarpa yra žemiau gyvenviet÷s, tod÷l maisto medžiagų kiekiai tur÷tų būti ne visada tokie

maži.

Makrofitų etaloninis indeksas RI neapskaičiuojamas buvo 10 vidutinių upių atkarpų (9

lentel÷). Povandenin÷s ir kitokios augalijos neišsivystymas daugeliu atvejų susiję su žymiu upių

užpav÷sinimu (Laukesos ties Zarasais, Novos, Pelyšos, Rausv÷s, Var÷n÷s atvejais). Visiškai

neužpav÷sintoje Jiesioje ties Kliokiške tai gali būti susiję su vagos modifikacija ir biogenų

prietaka iš besiribojančių su vaga dirbamų laukų ir gali būti vertinama kaip labai bloga.

Šventojoje ties Senąja Įpiltimi augalų rūšys gal÷jo būti inventorizuotos netiksliai d÷l aukšto

vandens lygio.

5.3. PRIKLAUSOMYB ö TARP ETALONINIO MAKROFIT Ų INDEKSO RI IR HIDROMORFOLOGINI Ų BEI

CHEMINI Ų VANDENS KOKYB öS ELEMENTŲ VIDUTIN öSE UPöSE

Analizuojant ryšius tarp makrofitų etaloninio indekso RI ir cheminių vandens kokyb÷s

elementų – bendrojo azoto ir fosforo kiekių vidutin÷se up÷se, statistiškai reikšmingo ryšio

nenustatyta. Silpna neigiama koreliacija (Spearman R = -0,26, p = 0,01, N=84) nustatyta tarp

makrofitų etaloninio indekso RI (EQR) ir vidutinio gylio ir silpna teigiama koreliacija (Spearman

R = 0,29, p = 0,005, N=89) – tarp RI (EQR) ir vagos natūralumo laipsnio.

114

6. DIDELI Ų UPIŲ (BASEINO PLOTAS 1000-10000 KM2) EKOLOGIN öS BŪKL öS

PAGAL MAKROFITUS VERTINIMAS

(neįeina į techninę užduotį, parengta asmeniniu susitarimu)

6.1 DIDELI Ų UPIŲ, TIRTŲ 2005-2010 METAIS , SĄRAŠAS 10 lentel÷.

Up÷s Vieta Tyrimo metai

Vidutinis plotis

Dubysa ž. Pakalniškių 2008 30 Dubysa Kaulakiai 2005 15 Dubysa a. Seredžiaus 2005 31,5 Jūra ties Mociškiais* 2007 57,5 Merkys ties Perloja, keliu Nr. A4 2008 25 Merkys ž. Puvočių 2006 30 Merkys ties Moliais 2009 35 Minija ties Suvernais 2008 Minija ž. Gargždų 2006 37,5 Minija ž. Gargždų 2005 32 Minija ties Pikteikiais 2006 28 Minija ties Pikteikiais 2005 26 Mūša ž. Saločių 2006 66 Nemun÷lis ties Germaniškiu 2009 40 Nemun÷lis ties Tabokine 2006 30 Nev÷žis ties Varpučiais 2008 20 Nev÷žis ties Naujamiesčiu 2008 20 Nev÷žis ties Smiltyne 2008 17 Nev÷žis . ties Raudondvariu 2005 55 Nev÷žis a. Raudondvario 2006 50 Šešuvis ties Skirgailiais 2006 19 Šešuvis ties Skirgailiais 2005 18 Šušv÷ žiotyse 2006 32 Šventoji a. Anykščių. 2005 55 Šventoji ž. Asavo ež.* 2005 Šventoji ties Mikieriais 2009 27 Šventoji ž. Užpalių 2009 18 Šventoji ties Upninkais, k. Nr. 1502 2010 Nenustatytas d÷l potvynio Šventoji ties Šventupiu, k. Nr. 118 2008 25 Šventoji ties Šventupiu, k. Nr. 118 2010 25 Šventoji ties Traidžiūnais 2008 50 Šventoji ties Sabaliūnais 2006 33 Šventoji Santakoje 2006 50 Šventoji ties Bindzeliškiais 2005 Venta ž. Šerkšn÷s, ties geležinkeliu 2009 48 Venta ž. Mažeikių (ž. Leckavos) 2006 30 Žeimena ties Jaunadariais 2009 29 Žeimena ties Pažeimene 2008 23 Žeimena a. Družilų 2006 20 Žeimena ž. Švenčion÷lių 2005 23 Žeimena ž. Pabrad÷s 2005 30

115

Lietuvos upių tipologijoje didel÷mis laikomos up÷s, kurių baseino plotas nuo 1000 iki

10 000 km2. 2005-2010 m. laikotarpyje makrofitų tyrimai buvo atlikti 41 tokių upių atkarpoje,

tačiau toliau bus analizuojama rezultatai tyrimų 26 atkarpose (10 lentel÷, patamsinta), kurių

vidutinis plotis ne mažesnis kaip 25 metrai. Minijoje žemiau Gargždų, Nev÷žyje ties

Raudondvariu, Šešuvyje ties Skirgailiais ir Šventojoje ties Šventupiais makrofitų tyrimai buvo

atlikti pakartotinai, įtarus, kad ankstesniais metais potvynio sąlygomis atliktas makrofitų

vertinimas yra netikslus.

116

6.2. DIDELI Ų UPIŲ INDIKACINI Ų RŪŠIŲ SĄRAŠAS

Tirtų upių atkarpų makrofitų tyrimų pagrindu sudarytas tipui būdingų ir indikacinių

makrofitų rūšių sąrašas (11 lentel÷).

11 lentel÷. Didelių upių (baseino plotas 1000-10000 km2) jautrios (A), tolerantiškos (C) ir indiferentiškos(B) makrofitų rūšys

Augalų rūšys Rūšių grup÷ Agrostis stolonifera B Alisma lanceolatum B Alisma plantago-aquatica B Amblystegium riparium B Batrachium cf. fluitans B Batrachium circinatum B Berula erecta A Butomus umbellatus B Ceratophyllum demersum C Chara contraria A Chara globularis A Elodea canadensis B Fontinalis antipyretica B Glyceria fluitans B Hydrocharis morsus ranae B Lemna minor B Lemna trisulca B Myosotis scorpioides B Myriophyllum spicatum B Nymphaea alba B Nymphea candida B Nuphar luteum B Persicaria amphibia B Potamogeton berchtoldii C Potamogeton crispus C Potamogeton friesii C Potamogeton lucens A? Potamogeton natans B Potamogeton pectinatus C Potamogeton perfoliatus A Potamogeton x angustifolius A Potamogeton x fennicus B Potamogeton x fluitans B Potamogeton x nitens A Potamogeton x salicifolius B? Sagittaria sagitifolia B Schoenoplectus lacustris B Sium latifolium B Sparganium emersum B Sparganium erectum B Spirodela polyrhiza C Veronica anagallis-aquatica B

117

Sąraše rūšys priskirtos min÷toms metodin÷je dalyje A, B, C grup÷ms, kurių gausumo

pagrindu skaičiuojamas etaloninis indeksas RI. Sudarytas sąrašas derintas su Vokietijos rūšių

sąrašu, tačiau jis papildytas 10 rūšių, kurių indikacinę vertę, nustat÷me remiantis turimais tyrimų

rezultatais, tačiau pasipildžius duomenų jis gal÷tų būti koreguojamas.

6.3. DIDELI Ų UPIŲ EKOLOGIN ö BŪKL ö PAGAL MAKROFIT Ų ETALONIN Į INDEKSĄ RI

Vertinant upių ekologinę būklę pasirinktuoju Vokietijoje sukurtu metodu, būtina tirtas

atkarpas priskirti tam tikram tipui, ne tiek atsižvelgiant į baseino plotą, kiek į kitas – vidutinio

pločio, vidutinio gylio, srov÷s greičio klas÷s, gylio klas÷s – charakteristikas. Vienas iš pirmųjų

kriterijų yra didesnis, ar bent ne mažesnis negu 30 m vidutinis up÷s plotis (SCHAUMBURG ET AL.,

2006). Vykdant upių atkarpų atranką, pirmiausia buvo atmestos upių atkarpos, kuriose jaučiama

patvanka, vagos neturi aiškių ribų (10 lentel÷je nenurodomas vidutinis plotis). Taip pat buvo

atmestos visos up÷s, kurių vidutinis plotis nesiek÷ 25 m (pastarosios priskirtinos vidutinių upių

tipui). 25 metrų pločio buvo paimtos tos atkarpos, kur aukščiau arba žemiau tyrimo vietos plotis

buvo didesnis, tod÷l tik÷tina, kad platesniu mastu up÷s plotis siekia 30 m. Tokiu būdu, ekologin÷

būkl÷ pagal makrofitus buvo vertinama 26 atkarpose (10 lentel÷je pajuodinta, 12 lentel÷).

Labai gera būkl÷ nustatyta 6 upių atkarpose (Dubysoje ties Pakalniškiais ir Seredžiumi,

Merkyje ties Moliais, Nemun÷lyje ties Germaniškiu, Šventojoje ties Šventupiais ir Žeimenoje

žemiau Pabrad÷s). Labai gera būkl÷ pagal makrofitus buvo nustatyta daugiausia tose upių

atkarpose , kurios buvo labai geros arba geros būkl÷s pagal bendrojo azoto ir bendrojo fosforo

kiekius. Labiausiai labai gera būkl÷ neder÷jo Dubysoje ties Seredžiumi ir Nemun÷lyje ties

Germaniškiu, kur pagal bendrojo azoto kiekį būkl÷ buvo vidutin÷. Didelis azoto kiekis matyt,

buvo siūlinių dumblių gausumo šiose atkarpose priežastis. Būkl÷s vertinimas ir pagal makrofitus,

ir pagal fitobentosą, pad÷tų geriau įvertinti upių būklę, nes siūliniai dumbliai greičiau reaguoja į

padid÷jusį maisto medžiagų kiekį, o makrofitai tik per ilgalaikį pastovų poveikį.

Gera būkl÷ nustatyta 12 upių atkarpų (12 lentel÷) – Merkyje ties Puvočiais ir Perloja,

Nemun÷lyje ties Tabokine gera būkl÷ visiškai sutapo su gera būkle pagal bendrą azoto ir fosforo

kiekius. Žeimenoje ties Jaunadariais būkl÷ pagal hidrocheminius rodiklius buvo klase geresn÷

negu pagal makrofitus. Mūšoje ties Saločiais gera būkl÷ pagal makrofitus labiausiai ned÷r÷jo su

laba bloga būkle pagal bendrą azoto kiekį. Daugeliu atvejų gera būkl÷ pagal makrofitus skyr÷si

nuo būkl÷s pagal hidrocheminius rodiklius 1 klase.

118

12 lentel÷. 2005-2010 m. tirtų didelių upių ekologin÷s būkl÷ pagal makrofitus (etaloninį indeksą RI ir jo atitikmenį EQR)

Vidutin ÷ būkl÷ nustatyta Nev÷žyje ties Raudondvariu (2005 ir 2006 m.) ir Šventosios

(Ukmerg÷s raj.) žemupyje. Nev÷žyje pagal hidrocheminius rodiklius tuo metu buvo labai bloga

būkl÷.

Bloga būkl÷ nustatyta 2 atkarpose – Minijoje ties Gargždais (2006 m.) ir Šušv÷s žiotyse.

Jūroje ties Mociškiais ir Minijoje ties Pikteikiais būkl÷s pagal makrofitus nustatyti buvo

neįmanoma, nes negalima apskaičiuoti etaloninio indekso d÷l povandenin÷s augalijos vagoje

Tyrimo metai Up÷/vieta

Vidutinis plotis m

Vidutinis gylis m BN BP RI EQR Būkl÷

2008 Dubysa-Pakalniškiai 30 0,4 2,225 0,073 16,5 0,58 l. gera

2005 Dubysa-Seredžius 31,5 0,6 2,549 0,096 23,3 0,62 l. gera 2007 Jūra-Mociškiai 57,5 1,25 1,782 0,083 neapsk. neapsk. neįvertinama 2009 Merkys-Moliai 25 0,8 1,825 0,076 1,7 0,51 l. gera 2008 Merkys-Perloja 30 1,1 2,300 0,087 -35,1 0,32 gera 2006 Merkys-Puvočiai 35 0,9 1,808 0,094 -38,9 0,31 gera 2005 Minija-Gargždai-1 37,5 1,4 1,100 0,099 0,0 0,50 gera 2006 Minija-Gargždai-2 32 0,6 1,150 0,110 -68,6 0,13 bloga 2005 Minija-Pikteikiai-1 28 1,3 0,670 0,057 neapsk. neapsk. neįvertinama 2006 Minija-Pikteikiai-2 26 0,8 0,840 0,110 neapsk. neapsk. neįvertinama 2006 Mūša-Saločiai 66 1,2 6,024 0,097 -22,7 0,39 gera

2009 Nemun÷lis-Germaniškis 40 0,8 2,993 0,051 0,8 0,51 l. gera

2006 Nemun÷lis-Tabokin÷ 30 0,8 1,737 0,113 0,5 0,50 gera

2005 Nev÷žis-Raudondvaris-1 50 3 5,317 0,436 -68,0 0,18 vidutin÷

2006 Nev÷žis-Raudondvaris-2 55 3,4 5,117 0,491 -64,6 0,18 vidutin÷

2006 Šušv÷-žiotys 32 0,7 3,592 0,081 -79,0 0,11 bloga 2005 Šventoji-Anykščiai 55 1,1 1,528 0,049 -4,1 0,48 gera 2009 Šventoji-Mikieriai 27 1,2 1,425 0,039 -0,9 0,50 gera

2006 Šventoji-Sabaliūnai 33 1,5 1,345 0,046 -0,5 0,50 gera

2006 Šventoji-Santaka 50 1,1 2,680 0,101 -46,7 0,27 vidutin÷

2008 Šventoji-Šventupiai-1 25 1,5 1,305 0,051 -0,6 0,50 gera

2010 Šventoji-Šventupiai-2 25 1,3 1,966 0,039 18,6 0,59 l. gera

2009 Venta-Šerkšn÷ 48 1,2 0,925 0,128 -3,8 0,48 gera 2006 Venta-Leckava 30 1,1 2,781 0,114 -26,7 0,37 gera

2009 Žeimena-Jaunadariai 29 0,8 0,432 0,031 9,3 0,45 gera

2005 Žeimena-Pabrad÷ 30 1,1 1,358 0,053 11,6 0,56 l. gera

119

stokos arba, tod÷l, kad bendras augalų gausumas per mažas (<26) pagal skaičiavimo patikimumo

reikalavimus). Kadangi pagal hidrocheminius rodiklius upių būkl÷ yra labai gera arba gera, augalų

sunykimo ar neišsivystymo priežastis yra neaiški ir gali būti natūrali, tod÷l atkarpos būkl÷ pagal

makrofitus nevertinama kaip labai bloga ir tur÷tų būti vertinama pagal kitus kokyb÷s rodiklius.

Lyginant ekologin÷s būkl÷s vertinimo pakartotinius rezultatus toje pat vagos vietoje,

paaišk÷jo, kad klimato sąlygos sąlygoja augalų gausumą vagoje ir vertinimo rezultatus. Pvz.,

Minijoje žemiau Gargždų 2005 m. aukšto vandens lygio metu buvo nustatyta gera būkl÷, nes ten

augančios prastą būklę indikuojančios rūšies gausumas buvo mažas, nes augalai buvo sunaikinti

potvynio. Kitais metais toje pat vietoje nustatyta bloga būkl÷ pagal makrofitus, nors ji ir

neatitinka būkl÷s pagal hidrocheminius rodiklius. Tačiau apskritai vertinimai pagal makrofitus, ir

pagal hidrocheminius rodiklius yra artimi ir retai skiriasi daugiau kaip viena klase.

6.4. PRIKLAUSOMYB ö TARP ETALONINIO MAKROFIT Ų INDEKSO RI IR HIDROMORFOLOGINI Ų BEI

CHEMINI Ų VANDENS KOKYB öS ELEMENTŲ DIDELöSE UPöSE

Analizuota priklausomyb÷ tarp makrofitų indekso RI ir tirtų up÷s vietų hidromorfologinių

(pločio, gylio, srov÷s greičio klas÷s) bei hidrocheminių parametrų (bendrojo azoto ir bendrojo

fosforo kiekio). Kadangi tyrimo vietų buvo > 20, ryšių tarp makrofitų ir cheminių kokyb÷s

elementų nustymui naudota Pirsono koreliacija.

Statistiškai reikšmingas (p<0,05) vidutinio stiprumo neigiamas ryšys nustatytas tarp RI ir

bendrojo azoto bei bendrojo fosforo kiekių (2 pav.). Pirsono koreliacijos koeficientas r = -0,52

RI/BN, r = -0,41 RI/BP). Tokiu būdu, makrofitų rodiklis RI didel÷se up÷se gana tampriai susijęs

su svarbiausių maisto medžiagų kiekiu, nors indikacin÷s rūšys buvo parenkamos ne tiek pagal jų

toleranciją eutrofikacijai, bet pagal jų gausumą ir paplitimą žmogaus veiklos minimaliai

trikdomose arba žmogaus veikiamose ar pertvarkytose upių vagų vietose.

Taip pat statistiškai reikšmingas (p<0,05) vidutinio stiprumo neigiamas ryšys (Spirmeno

koeficientas R = -0,43) nustatytas tik tarp makrofitų etaloninio indekso RI ir up÷s pločio.

Tikriausiai tai n÷ra tikras priežastinis ryšys, tiesiog pagal turimus duomenis plačiausios tirtos upių

atkarpos (Mūša ties Saločiais, Nev÷žis ties Raudondvariu ir t. t.) labiausiai išsiskyr÷ dideliais

bendrojo azoto ir fosforo kiekiais.

120

Correlation: r = -,5215

-100 -80 -60 -40 -20 0 20 40 60 80 100

RI

0

1

2

3

4

5

6

7

BN

95% confidence

Correlation: r = -,4135

-100 -80 -60 -40 -20 0 20 40 60 80 100

RI

-0,1

0,0

0,1

0,2

0,3

0,4

0,5

0,6

BP

95% confidence

2 pav. Ryšys tarp makrofitų etaloninio indekso (RI) ir bendrojo azoto (BN) ir bendrojo fosforo (BP) kiekio.

Be to, reikia pažym÷ti, kad ir didel÷se (ir labai didel÷se) up÷se vertinimas pagal makrofitus

yra ribotas. Jis taikytinas tik tuo atveju, kai makrofitai yra pasiskirstę daugiau ar mažiau visoje

vagoje. Kada plačiose ir giliose up÷se augalai išsid÷sto siauromis juostomis vagos pakraščiuose,

jų gausumas negali būti tiksliai įvertintas visos vagos ploto atžvilgiu. Taip pat pagal makrofitus

neįmanoma įvertinti upių vagų, kuriose povandenin÷ augalija arba neišsivysčiusi d÷l natūralių

priežasčių, arba sunykusi d÷l intensyvios žmogaus veiklos. Tą priežastį ne visada įmanoma

nustatyti.

121

APIBENDRINIMAS IR IŠVADOS

2010 m. makrofitų tyrimai pagal makrofitų monitoringo programą atlikti 13 upių atkarpų, iš jų 2 –

mažosiose (baseino plotas < 100 km2), 9 – vidutin÷se (baseino plotas 100-1000 km2) ir 2 –

didel÷se (baseino plotas 1000-10 000 km2) up÷se.

Lietuvos upių makrofitų tyrimai, siekiant parengti jų ekologin÷s būkl÷s vertinimo sistemą pagal

Europos Vandens Politikos Direktyvos reikalavimus, prad÷ti 2005 m. ir 2005-2010 m.

laikotarpyje atlikti 49 mažųjų (baseino plotas <100 km2), 103 vidutinių (baseino plotas 100-1000

km2) ir 41 didelių upių (baseino plotas 1000-10000 km2) atkarpose.

Ataskaitoje analizuojamos galimyb÷s taikyti Vokietijos makrofitų etaloninį indeksą Lietuvos upių

ekologinei būklei vertinti. Etaloninis indeksas skaičiuotas pagal Lietuvos up÷se inventorizuotų

tipams būdingų indikacinių rūšių sąrašus toms upių atkarpoms, kuriose buvo atlikti ir

hidrocheminiai tyrimai.

Iš tirtų 49 mažųjų upių atkarpų, daugiau kaip pus÷je povandenin÷ augalija, kuri pagal pasirinktą

metodą naudojama ekologin÷s būkl÷s vertinimui, buvo neišsivysčiusi arba rūšių gausumas buvo

nepakankamas korektiškam vertinimui d÷l didelio upių vagų užpav÷sinimo laipsnio arba upių

vagų modifikavimo.

Analizuojant 16 tyrimo atvejų, mažose up÷se nustatytas statistiškai reikšmingas (p <0,05)

vidutinio stiprumo neigiamas ryšys tarp RI indekso ir bendrojo azoto (BN) kiekio (R = –0,598).


greičio (R = 0,57).

Kadangi d÷l dažno mažų upių vagų užpav÷sinimo ir modifikacijos, ekologin÷s būkl÷s vertinimas

pagal makrofitus yra ribotas ir įmanomas apie 30 % tyrimų vietų, jų būkl÷s vertinimui tur÷tų būti

naudojami kiti biologiniai kokyb÷s elementai, pvz., fitobentosas arba kombinuoti makrofitų ir

fitobentoso metodai.

Vertinant vidutinių upių ekologinę būklę pagal makrofitų etaloninį indeksą 86 atkarpose,

nustatyta būkl÷s įvairov÷ nuo labai geros iki blogos: labai gera – 11. gera – 41, vidutin÷ – 21,

bloga – 3 upių atkarpose, nenustatoma pagal etaloninį indeksą – 10 atkarpų.. Nors užpav÷sinimo

įtaka pasitaiko vidutinio dydžio up÷se, ji neriboja metodo taikymo.

122

Būkl÷s klas÷ pagal makrofitus dažnai nesutapo su būkle pagal hidrocheminius rodiklius, bet retai

skyr÷si daugiau kaip per vieną klasę. Didžiasiusias neatitikimas pasteb÷tas Vidurio Lietuvos

up÷se, kuriose ekologin÷ būkl÷ pagal hidrocheminius rodiklius dažnai buvo prastesn÷ negu pagal

makrofitus. Analizuojant ryšius tarp makrofitų etaloninio indekso RI ir cheminių vandens

kokyb÷s elementų – bendrojo azoto ir fosforo kiekių vidutin÷se up÷se, statistiškai reikšmingo

ryšio nenustatyta.

Didelių upių ekologin÷ būkl÷ pagal makrofitus buvo vertinama 26 atkarpose iš 41. Šio metodo

taikymas didel÷se up÷se yra ribotas ir įmanomas tik tokiose upių atkarpose, kur augalija n÷ra

išsivysčiusi tik siauroje priekrant÷s juostoje.

Nors didel÷se up÷se ekologin÷s būkl÷s vertinimai pagal makrofitus ir pagal hidrocheminius

rodiklius retai sutampa, bet yra artimi ir retai skiriasi daugiau kaip viena klase. Statistiškai

reikšmingas (p<0,05) vidutinio stiprumo neigiamas ryšys nustatytas tarp RI ir bendrojo azoto bei

bendrojo fosforo kiekių (Pirsono koreliacijos koeficientas r = -0,52 RI/BN, r = -0,41 RI/BP) rodo,

kad makrofitų etaloninis indeksas didel÷se gana tampriai susijęs su svarbiausių maisto medžiagų

kiekiu

Makrofitų etaloninis indeksas RI gali būti taikomas visų tipų up÷se, tačiau mažose ir didel÷se

up÷se jo taikymą riboja povandenin÷s augalijos nebuvimas arba menkas išsivystymas d÷l

natūralių ir žmogaus veiklos sąlygotų priežasčių.

Povandenin÷ augalija geriausiai išsivysčiusi vidutinio dydžio up÷se, tod÷l ekologin÷s būkl÷s

vertinimas pagal makrofitus geriausiai tinka šio tipo up÷ms. Atotrūkiui tarp upių ekologin÷s

būkl÷s pagal hidrocheminius kokyb÷s elementus ir makrofitus mažinti, vert÷tų taikyti kombinuotą

makrofitų ir fitobentoso vertinimo sistemą, kuri yra naudojama Vokietijoje, o čia išbandytas

makrofitų indekso taikymas yra tik tos sistemos dalis.

123

LITERAT ŪRA

BIRK S., WILBY N., 2008: Developement of a macrophyte intercalibration Common metric

(mICM). Intercalibration of CB GIG rivers’ macrophyte assessment methods.

MEILINGER P., SCHNEIDER S., MELZER A., 2005: The Reference Index Method for the macrophyte-

based assessement of rivers – a contribution to the implementation of the Water Framework

Directive in Germany. – Intern. Rev. Hydrobiol., 90(3): 322-342.

PENNING W. E. & al., 2008a: Classifying aquatic macrophytes as indicators of eutrofication in

European lakes. – Aquatic Ecol. 42: 257–251.

PENNING W. E. & al., 2008b: Using aquatic macrophyte community indices to define the

ecological status of European lakes. – Aquat Ecol (2008) 42:253–264.

SCHAUMBURG, J., C. SCHRANZ, D. STELZER, G. HOFMANN, A. GUTOWSKI & J. FOERSTER, 2006.

Instruction Protocol for the ecological Assessment of Running Waters for Implementation of

the EC Water Framework Directive: Macrophytes and Phytobenthos. – Bavarian Water

Management Agency, Munich.

SCHAUMBURG J., SCHRANZ CH., STELZER. D., HOFMANN G., 2007: Action Instructions for the

ecological Evaluation of Lakes for Implementation of the EU Water Framework Directive:

Makrophytes and Phytobenthos. – Bavarian Water Management Agency, Munich.

STELZER D., SCHNEIDER S., MELZER A., 2005: Macrophyte-based assessement of lakes – a

contribution to the implementation of the Water Framework Directive in Germany. – Intern.

Rev. Hydrobiol., 90(2): 223-237.

Report on the Central Baltic River GIG, Macrophyte Intercalibration Exercise, June 2007. ANNEX: NATIONAL MACROPHYTE METHODS – FR | DE | PL | BE (WL) | UK | BE (FL) http___circa.europa.eu_Public_irc_jrc_jrc_eewai_library_l=_milestone_reports_milestone_reports_2007_rivers_cb_gig_june-07-v2_annexes_cbrivgig_june-07-v2pdf__EN_1.pdf

124

SANTRAUKA

Ataskaitos pagal sutartį Nr. 4F10–93 su Aplinkos apsaugos agentūra

MAKROFIT Ų TYRIMAI UP öSE, EŽERUOSE IR EKOLOGINöS BŪKL öS KOKYBöS KLASIŲ PAGAL MAKROFITUS PARENGIMAS

1. Ežerų makrofitų tyrimai ir rezultatai 2010 m.

2010 m. makrofitų tyrimai inventorizuojant rūšis transektose, nustatant rūšių gausumą ir

didžiausią augimo gylį, atlikti 3 ežeruose: Rūžo ežere (vidutinis gylis <3 m), Stirnių (vidutinis

gylis 3-9 m) ir Lūšių (vidutinis gylis >9 m) ežeruose.

Tirtų ežerų ekologin÷ būkl÷ įvertinta pagal Vokietijos etaloninį indeksą RI, kuris

apskaičiuojamas pagal papildytą pastarųjų metų duomenimis Lietuvos ežerams indikacinių rūšių

sąrašą ir vadinamu LRI. Indekso reikšm÷ apskaičiuojama kiekvienai transektai, bendra ežero būkl÷

vertinama pagal indekso vidurkį. Visiems trims (RŪŽO, STIRNIŲ ir LŪŠIŲ) ežerams nustatyta bendra

GERA ekologin÷ būkl÷.

1 lentel÷. Lūšių ežero ekologin÷ būkl÷ pagal makrofitų indeksą LRI


Didžiausias augalų augimo

gylis m LRI Korega vimas

LRI Koreg. Būkl÷

RŪŽAS 1 transekta 2010 3 3,8 3,8 gera RŪŽAS 2 transekta 2010 3,2 57,5 57,5 l.gera RŪŽAS 3 transekta 2010 3,1 77,5 77,5 l.gera RŪŽAS 4 transekta 2010 3,5 63,8 63,8 l.gera RŪŽAS 5 transekta 2010 3 neapsk. neapsk. – RŪŽAS 6 transekta 2010 3 16,2 16,2 gera RŪŽAS 7 transekta 2010 3 1,6 1,6 gera RŪŽAS 8 transekta 2010 3 20,5 20,5 gera RŪŽAS 9 transekta 2010 1,7 -33,9 -50 -83,9 Bloga

Vidurkis 2,9 25,9 19,6 gera 2 lentel÷. Lūšių ežero ekologin÷ būkl÷ pagal makrofitų indeksą LRI

Ežeras Vieta

Tyrimo metai

Didžiausias augalų augimo gylis m

LRI Būkl÷

LŪŠIAI 1 transekta 2010 7 0 gera


LŪŠIAI 3 transekta. 2010 5 0 gera


LŪŠIAI 5 transekta. 2010 7 37 gera

LŪŠIAI 6 transekta 2010 6 95 l.gera


LŪŠIAI 8 transekta 2010 6 Neapskaič. –

Vidurkis 6,25 33,7 gera

125

3 lentel÷. Stirnių ežero ekologin÷ būkl÷ pagal makrofitų indeksą LRI


Didžiausias augalų augimo gylis m LRI Būkl÷

STIRNIAI 1 transekta 2,5 neapsk. nevertinta

STIRNIAI 2 transekta 2010 3 0 nevertinta

STIRNIAI 8 transekta 2010 3 0 nevertinta

STIRNIAI 3 transekta 2010 6 19,2 gera

STIRNIAI 4 transekta 2010 6 32 gera

STIRNIAI 5 transekta 2010 6,5 10,3 gera

STIRNIAI 6 transekta 2010 5 neapsk. –

STIRNIAI 7 transekta 2010 6,5 0 gera

Vidurkis 6 15,4 gera

Peržiūr÷jus makrofitų tyrimų duomenis atlikus 9 gilių (vidutinis gylis >9 m) 2005-2010 m.

laikotarpyje tirtų ežerų statistinę analizę makrofitų indekso LRI ir EQR vidutin÷s reikšm÷s nerod÷

patikimo statistinio ryšio su vandens skaidrumu, bendro fosforo ar bendro azoto kiekiais. Viena iš

to priežasčių gali būti ir palyginti mažas tirtų ežerų skaičius, nepakankamas sud÷tingo dubens

ežerų suskirstymas į vandens telkinius pagal Vandens Direktyvos reikalavimus.

34 ežerams, kuriuose makrofitų tyrimai atlikti 2005-2010 metais, makrofitų etaloninis

indeksas buvo perskaičiuotas, remiantis pastarųjų metų patikslintu Lietuvos indikacinių rūšių

sąrašu. Siekiant nustatyti ryšius tarp makrofitų indekso LRI ir fizikinių-cheminių vandens

kokyb÷s elementų, buvo analizuojami 32 ežerai, apie kuriuos yra ir makrofitų, ir fizikinių-

cheminių tyrimų duomenys. Atskirai vertinti <3 m vidutinio gylio persimaišantys ir >3 m

vidutinio gylio stratifikuoti ežerai.

Analizuojant 13 seklių persimaišančių (dauguma <3 m vidutinio gylio) ežerų ekologin÷s

būkl÷s priklausomybę nuo hidrocheminių kokyb÷s elementų, nustatyta vidutinio stiprumo

neigiama koreliacija tarp makrofitų rodiklio ir bendrojo fosforo kiekio (R =-0,675, P<0,05). Taip

pat šio tipo ežeruose nustatyta patikima stipri teigiama koreliacija tarp makrofitų rodiklio EQR

(RI atitikmens) ir vandens skaidrumo (N= 9, R = 0,77884, p<0,005).

Stratifikuotiems ežerams (vidutinis gylis >3 m) tarp makrofitų rodiklių (LRI ir jo atitikmens

EQR) ir bendrojo azoto (BN), bendrojo fosforo (BF) kiekio nustatyta tik neigiama statistiškai

nereikšminga koreliacija. Patikima stipri koreliacija nustatyta tarp makrofitų EQR (LRI) ir

vandens skaidrumo (R = 0,774, p <0,05).

126

Visų tipų ežeruose makrofitų rodiklis (LRI/EQR) yra glaudžiai susijęs su vandens

skaidrumu. Sekliuose persimaišančiuose ežeruose makrofitų rodiklis ((LRI/EQR) sudijęs su

bendrojo fosforo kiekiu, tačiau did÷jant ežerų vidutiniam gyliui, ryšys tarp makrofitų rodiklių ir

cheminių vandens kokyb÷s elementų (BP kiekio) maž÷ja.

Ežerų ekologin÷s būkl÷s vertinimo metodas pagal makrofitų etaloninį indeksą LRI geriausiai

tinka tinka sekliems persimaišantiems (daugiausia <3 m ir 3–9 m vidutinio gylio) ežerams. Jis gali

būti naudojamas ir gilių stratifikuotų ežerų ekologin÷s būkl÷s vertinimui, tačiau turi būti sukaupta

daugiau duomenų galimam makrofitų indikacinių rūšių ar papildomų kriterijų koregavimui. Be to,

labai sud÷tingo dubens ežerai pirmiausia tur÷tų būti suskirstyti į vandens telkinius pagal vidutinį

gylį ir hidrocheminiai tyrimai atliekami kiekvieno iš jų giliausioje dalyje – tokiu būdu

neatitikimas tarp ekologin÷s būkl÷s vertinimo pagal hidrocheminius ir makrofitų rodiklius tur÷tų

būti žymiai mažesnis.

2. Upių makrofitų tyrimai ir rezultatai 2010

2010 m. makrofitų tyrimai pagal makrofitų monitoringo programą atlikti 13 upių atkarpų, iš

jų 2 – mažosiose (baseino plotas < 100 km2), 9 – vidutin÷se (baseino plotas 100-1000 km2) ir 2 –

didel÷se (baseino plotas 1000-10 000 km2) up÷se. Ekologin÷ būkl÷ pagal makrofitus nevertinta ir

neanalizuojama nesant hidrocheminių tyrimū duomenų.

Lietuvos upių makrofitų tyrimai, siekiant parengti jų ekologin÷s būkl÷s vertinimo sistemą

pagal Europos Vandens Politikos Direktyvos reikalavimus, prad÷ti 2005 m. ir 2005-2010 m.

laikotarpyje atlikti 49 mažųjų (baseino plotas <100 km2), 103 vidutinių (baseino plotas 100-1000

km2) ir 41 didelių upių (baseino plotas 1000-10000 km2) atkarpose.

Ataskaitoje analizuojamos galimyb÷s taikyti Vokietijos makrofitų etaloninį indeksą Lietuvos

upių ekologinei būklei vertinti. Etaloninis indeksas skaičiuotas pagal Lietuvos up÷se

inventorizuotų tipams būdingų indikacinių rūšių sąrašus toms upių atkarpoms, kuriose buvo atlikti

ir hidrocheminiai tyrimai.

Iš tirtų 49 mažųjų upių atkarpų, daugiau kaip pus÷je povandenin÷ augalija, kuri pagal

pasirinktą metodą naudojama ekologin÷s būkl÷s vertinimui, buvo neišsivysčiusi arba rūšių

gausumas buvo nepakankamas korektiškam vertinimui d÷l didelio upių vagų užpav÷sinimo

laipsnio arba upių vagų modifikavimo.

127

Analizuojant 16 tyrimo atvejų, mažose up÷se nustatytas statistiškai reikšmingas (p <0,05)

vidutinio stiprumo neigiamas ryšys tarp RI indekso ir bendrojo azoto (BN) kiekio (R = –0,598).


greičio (R = 0,57).

Kadangi d÷l dažno mažų upių vagų užpav÷sinimo ir modifikacijos, ekologin÷s būkl÷s

vertinimas pagal makrofitus yra ribotas ir įmanomas apie 30 % tyrimų vietų, jų būkl÷s vertinimui

tur÷tų būti naudojami kiti biologiniai kokyb÷s elementai, pvz., fitobentosas arba kombinuoti

makrofitų ir fitobentoso metodai.

Vertinant vidutinių upių ekologinę būklę pagal makrofitų etaloninį indeksą 86 atkarpose,

nustatyta būkl÷s įvairov÷ nuo labai geros iki blogos: labai gera – 11. gera – 41, vidutin÷ – 21,

bloga – 3 upių atkarpose, nenustatoma pagal etaloninį indeksą – 10 atkarpų.. Nors užpav÷sinimo

įtaka pasitaiko vidutinio dydžio up÷se, ji neriboja metodo taikymo.

Būkl÷s klas÷ pagal makrofitus dažnai nesutapo su būkle pagal hidrocheminius rodiklius, bet

retai skyr÷si daugiau kaip per vieną klasę. Didžiasiusias neatitikimas pasteb÷tas Vidurio Lietuvos

up÷se, kuriose ekologin÷ būkl÷ pagal hidrocheminius rodiklius dažnai buvo prastesn÷ negu pagal

makrofitus. Analizuojant ryšius tarp makrofitų etaloninio indekso RI ir cheminių vandens

kokyb÷s elementų – bendrojo azoto ir fosforo kiekių vidutin÷se up÷se, statistiškai reikšmingo

ryšio nenustatyta.

Didelių upių ekologin÷ būkl÷ pagal makrofitus buvo vertinama 26 atkarpose iš 41. Šio

metodo taikymas didel÷se up÷se yra ribotas ir įmanomas tik tokiose upių atkarpose, kur augalija

n÷ra išsivysčiusi tik siauroje priekrant÷s juostoje.

Nors didel÷se up÷se ekologin÷s būkl÷s vertinimai pagal makrofitus ir pagal hidrocheminius

rodiklius retai sutampa, bet yra artimi ir retai skiriasi daugiau kaip viena klase. Statistiškai

reikšmingas (p<0,05) vidutinio stiprumo neigiamas ryšys nustatytas tarp RI ir bendrojo azoto bei

bendrojo fosforo kiekių (Pirsono koreliacijos koeficientas r = -0,52 RI/BN, r = -0,41 RI/BP) rodo,

kad makrofitų etaloninis indeksas didel÷se gana tampriai susijęs su svarbiausių maisto medžiagų

kiekiu.

Makrofitų etaloninis indeksas RI gali būti taikomas visų tipų up÷se, tačiau mažose ir

didel÷se up÷se jo taikymą riboja povandenin÷s augalijos nebuvimas arba menkas išsivystymas d÷l

natūralių ir žmogaus veiklos sąlygotų priežasčių. Povandenin÷ augalija geriausiai išsivysčiusi

vidutinio dydžio up÷se, tod÷l ekologin÷s būkl÷s vertinimas pagal makrofitus geriausiai tinka šio

tipo up÷ms. Atotrūkiui tarp upių ekologin÷s būkl÷s pagal hidrocheminius kokyb÷s elementus ir

makrofitus mažinti, vert÷tų taikyti kombinuotą makrofitų ir fitobentoso vertinimo sistemą, kuri

yra naudojama Vokietijoje, o čia išbandytas makrofitų indekso taikymas yra tik tos sistemos dalis.

Documents

MAKROFIT Ų TYRIMAI UP öSE, EŽERUOSE IR EKOLOGIN öS B …gamta.lt/files/ATA_MAKROF_2010.pdf · Mindomos vietos Kita 1.2 MAKROFIT Ų ETALONINIO INDEKSO RI SKAI ČIAVIMAS Etaloninis