7 meno dienos | 2012 m. balandþio 6 d. | Nr. 14 (982) 1 psl.

V i l n i a u s k u l t û r o s s a v a i t r a ð t i s „ 7 m e n o d i e n o s “ | w w w . 7 m d . l t

Nr. 14 (982) | Kaina 2,50 Lt

D a i l ë | M u z i k a | T e a t r a s | K i n a s | F o t o g r a f i j a

7md4Premjera „Keistuoliø teatre“

5Nidos meno kolonijos sukaktis

8„Kino pavasario“ konkursas

BrBrBrBrBrangûs skaitytojai,angûs skaitytojai,angûs skaitytojai,angûs skaitytojai,angûs skaitytojai,

Dëkojame visiems, praëjusiais ir ankstesniais metais savo palaikymà paro-dþiusiems aktyviu veiksmu – 2 proc. pajamø mokesèio adresavimu „7 menodienoms“ ir kitais bûdais. Kvieèiame paremti laikraðtá ir ðiais metais.

Pildydami Valstybinës mokesèiø inspekcijos formà FR0512, adresuokitejà taip:

VðÁ „Meno dienos“, ám. kodas 300007987,sàsk. Nr. LT247044060003988597,

Maironio g. 6, LT-01124 Vilnius.

Reikalingà formà galite gauti Mokesèiø inspekcijos skyriuje, apsilankæmûsø redakcijoje (susitaræ telefonu 2613039) arba atsidaryti jà mûsø in-ternetiniame puslapyje www.7md.lt, taip pat formà galima uþpildyti in-ternete Mokesèiø inspekcijos tinklalapyje www.vmi.lt.

2012 m. balandþio 6 d., penktadienis

Spaudos konferencija parodiniamegyvenime suvokiama labai ávairiai.Vienur tylesnëje nei per atidarymàaplinkoje susakoma ta pati infor-macija, kurià jau galëjai pasiskaity-ti atsiøstoje anotacijoje, kitur tai –laikas, skirtas duoti interviu televi-zijoms. Geriausiu atveju galimasusitikti su kûrëjais ir uþduotiklausimus. NDG spaudos konferen-cijos iðsiskiria ið kitø, á jas visuo-met verta ateiti ir ne tik dël labaipatogios salës, gerai parinkto laiko(niekas neþiûri á laikrodá, ar tik nemetas pereiti prie atidarymo), osvarbiausia – èia pateikiamas iðplë-totas renginio turinys. Bëda bûnakita – viskas papasakojama taiptiksliai, sklandþiai ir ilgai patyrinë-jus, kad sunku kà nors áterpti. Todëlðá syká siûlau hibridinio tipo tekstà,sudarytà ið parodos kuratorës ElonosLubytës pasisakymo fragmentø perspaudos konferencijà, vëliau þval-gantis po parodà gautø papildomøkomentarø ir keliø mano pastabø.

Elona Lubytë: Susipaþinau su me-nininke 1992-aisiais, skulptûros

Savo vietos beieðkantElenos Urbaitytës-Urbaitis paroda „Pasirinkimai“ Nacionalinëje

dailës galerijoje

„Erdvës skrydis“ prie Spaudos rû-mø atidaryme. Bendravome iki2006-øjø, menininkës mirties. Savotestamentu ji paliko man realiø irsimboliniø ápareigojimø. Ðià paro-dà laikyèiau vieno jø ávykdymu. Ið-samiau jà, kaip kûrëjà ir asmeny-bæ, paþinau tik dabar. Bendraujantsu jos patikëtiniais Niujorke, gimi-nëmis Lietuvoje, perskaièius ðûsnálaiðkø, dienoraðèiø kilo noras atkur-ti chronologiná pasakojimà, árëmin-tà asmeniniø menininkës iðgyveni-mø, kûrybiniø ieðkojimø ir istoriniolaiko liudijimø.

Á Lietuvà yra sugráþæ ne tik per2000 menininkës kûriniø, bet ir do-kumentø archyvai, puikiai RûtosÞemaitytës, Lietuvos literatûros irmeno archyvo darbuotojos, sutvar-kyti. Taip parodoje atsirado kûri-niai, ávaizdinantys anuometiniusávykius, atskleidþiantys sudëtingàElenos Urbaitytës gyvenimo trajek-torijà. Menininkës istorijà norëjosipasakoti tarsi novelæ. Parodà suda-ro penkios chronologiðkai dëlioja-mos dalys, atverianèios menininkëskûrybos raidà nuo studijø Lietuvo-

je ir Vakaruose iki kûrybinës bran-dos: Lietuva–pokario Europa–perAtlantà (1941–1950); Á Amerikà:Montevalas–Niujorkas (1950–1960); Niujorkas, Long Ailandas(1961–1978); Niujorkas, Long Ai-landas (1979–2006); Niujorkas–Lie-tuva–Niujorkas (1976–2006). Jasárëmina trys laiko liudijimai: KazioDaugëlos fotografijos (èia uþfiksuo-ta kelionë kaip veidrodis kartojasiUrbaitytës rankraðèiuose, ðis intar-pas atskleidþia laikotarpá nuo nepri-klausomos Lietuvos okupacijos, pa-sakoja apie pasitraukimà á Vakarus,gyvenimà Vokietijoje, Amerikos zo-nos perkeltøjø asmenø stovykloje,kelionæ per Atlantà iki atvykimo áAmerikà); Jono Meko filmas „Lost,lost, lost“ („Prarasta, prarasta, pra-rasta“, 1976) – sumontuota 1949–1963 m. filmuota medþiaga, fiksa-vusi lietuviø iðeivijos gyvenimàBrukline (jame pasirodo ir ElenaUrbaitytë); autorës bièiulio – Algi-manto Kezio urbanistiniø peizaþønuotraukos kalba apie gyvenimà

N U K E L T A Á 6 P S L .

Elena Urbaitytë-Urbaitis. „Þemiðkasis”. 1987 m.N A C I O N A L I N I O M .K . È I U R L I O N I O D A I L Ë S M U Z I E J A U S N U O S A V Y B Ë . T. K A P O È I A U S N U O T R .

Sveiki sulaukæðventø Velykø!

„Dràsa“

2 psl. 7 meno dienos | 2012 m. balandþio 6 d. | Nr. 14 (982)

M u z i k a

Kompozitoriaus VytautoBarkausko kûrinys „Suite deconcert“ violonèelei ir forte-pijonui kovo 16 d. pradëjoBelgijos sostinëje Briuselyjesurengtà festivalá „Europamuzikoje“ („L’Europe en Mu-sique“). Septyniuose festiva-lio koncertuose skambëjovisø 27 Europos Sàjungosðaliø kamerinë muzika. Ren-ginyje dalyvavæs kompozito-rius mielai sutiko pasidalytiáspûdþiais.

Kokie buvo svarbiausi festivalio„Europa muzikoje“ tikslai?

Festivalis buvo labai koncentruo-tas, nes á tris dienas (kovo 16–18 d.)teko „suspausti“ 7 koncertus. Pir-mà dienà vyko tik vienas – atidary-mo koncertas, o kitomis dienomisjø girdëjome po tris. Be to, vyko su-sitikimai. Ádomu, kad Ðv. Morkausbaþnyèia, kurioje buvo surengtasfestivalis, priminë puikios akustikoskoncertø salæ. Dþiaugiuosi, kad pa-vyko iðklausyti visus koncertus.

Festivalio organizatoriai (violon-èelininkas ir kompozitorius Adrie-nas Tsilogiannis bei pianistas Guil-

kûriniai bei kameriniai instrumenti-niai ansambliai.

Ðiuo renginiu siekta keliø tikslø.Pirmiausia norëta priartinti publi-kà prie ðiuolaikinës muzikos, – pa-rodyti, kad XX a. autoriø kûrybanëra atstumianti. Pritariu Leonar-do Bernsteino minèiai, jog mes ne-siklausome savo amþiaus muzikos.Tad festivalio organizatoriø tikslasbuvo graþus ir já pavyko pasiekti.Sëkmæ galbût lëmë ir tai, kad atren-kant kûrinius nebuvo átraukti itinmodernûs autoriai – tokie kaipKarlheinzas Stockhausenas, IannisXenakis ir kiti. Tai buvo daugiauemocinæ iðraiðkà, o ne struktûriniusar schematinius procesus reprezen-tuojanti muzika. Pasak organizato-riø, vienas svarbiausiø kriterijø bu-vo ir kûrinio koncertiðkumas, tadmano opusas „Suite de concert“ðiuo atþvilgiu tikrai tiko.

Su ðiuo kriterijumi susijæs ir darvienas festivalio organizatoriø sie-kis – suteikti jauniems atlikëjamsgalimybæ pademonstruoti savomeistriðkumà ir profesionalumo ly-gá. Renginyje skambëjo nemaþai be-veik neþinomos muzikos. Tai buvolabai naudinga ir ádomu, nes nere-tai koncertø salëse girdimas reper-tuaras pasidaro ðabloniðkas, nebe-ádomus.

Kaip festivalio programoje atsidûrëJûsø kûrinys „Suite de concert“?

Paraðyti ðá kûriná 1993 m. uþsakë

violonèelininkas Davidas Geringas.Su þmona pianiste Tatjana Schatzjá nemaþai kartø atliko ávairiose Eu-ropos ðalyse, áraðë ir á kompaktinæplokðtelæ. Paskui „Suite de concert“savo pasirodymuose atlikdavo „Ar-monas-Uss Duo“ (pianistë IrenaUss ir violonèelininkas RimantasArmonas), kartà jà pristatæ ir Briu-selyje vykusiuose meistriðkumokursuose – tad kûrinys ðio miestopublikai jau buvo paþástamas. Aðtiesiog gavau praneðimà, kad ma-no „Suite de concert“ atrinkta at-stovauti Lietuvai ir buvau pakvies-tas atvykti á renginá. Tai buvo malonistaigmena.

Ar organizatoriø pasirinkimaspasiteisino?

Manau, kad taip. Kûrinys skam-bëjo pats pirmas ir publikos reakci-ja buvo labai ðilta, sulaukiau gausiøaplodismentø. Buvau patenkintas irpuikiu atlikimu: „Suite de concert“grojo jaunas pianistas Erikas De-simpelaere’as ir japonø violonèeli-ninkë Mari Ishihara. Turëjau gali-mybæ dalyvauti vienoje repeticijojeir iðsakyti savo samprotavimus. At-likëjai atidþiai klausësi, stengësi irbuvo labai geranoriðki. Dþiaugiuo-si, kad pavyko uþmegzti toká geràkontaktà. Malonu, kad kûrinys iðli-ko, su kitais atlikëjais vël nuskam-bëjo naujai. Iðliko ir kûrinio idëja.

Tad kaip jà apibûdintumëte?

Europa muzikojeKalbamës su kompozitoriumi Vytautu Barkausku

1993 metai mûsø ðalyje buvo at-sakingas ir neramus laikas. Taigi irmuzikoje atsispindi ði átampa bei ið-gyvenimas, tarsi kova tarp pozity-vaus ir negatyvaus pradø. Neatsitik-tinai kûrinio pabaigoje panaudojaudainos „Lietuviais esame mes gi-mæ“ motyvà. Tai tarsi antras Lietu-vos himnas, ðviesus ir viltingas.

Stengiausi, kad siuita bûtø visa-pusiðka, tad penkios jos dalys iðdës-tytos kontrasto principu tiek tem-po, tiek charakterio atþvilgiu (I d. –Impetuoso, II d. – Calme con dolo-re, III d. – Scherzo con gratio ruba-to, IV d. – Quasi tranquilo, V d. –Affetuoso). Paskutinëje dalyje paþy-mëjau paskyrimà Stasiui Lozorai-èiui ir esu labai dëkingas D. Gerin-gui, kad visur, kur jis kûriná atlieka,ðis paskyrimas yra nurodytas.

Iðklausëte 27 ðaliø atstovø kûri-nius. Kas labiausiai ástrigo ið ðiosplaèios panoramos?

Susidarë áspûdis, kad kûriniuosebuvo svarbûs iðraiðkingumas, emo-cionalumas ir meninë vertë. Festi-valyje dominavo XX a. kûriniai, oXXI a. buvo gal vienas kitas.

Po „Suite de concert“ skambëjogarsusis minimalistinis Arvo Pärtoopusas „Spiegel im Spiegel“. Tai bu-vo kontrastas mano emocionaliamir ekspresyviam darbui. Kiprui at-stovavo vienintelë festivalyje daly-vavusi kompozitorë moteris SophiaSerghi. Jos kûrinys „Dialogues“(„Dialogai“) ásiminë intonaciðkaiitin iðraiðkinga tematine medþiaga,taèiau tonalumas jame, man atro-do, buvo traktuojamas nepakanka-mai ádomiai. Rumunø klasiko Ge-orge’s Enescu kûrinys „Nocturne etsaltarelle“ paraðytas labai talentin-gai – savo skaidrumu, aiðkumuir tikslumu atrodë sukurtas tarsiW.A. Mozarto laikais. Paèiø belgøatstovo Peterio Cabus Sonata ðia-me kontekste nepasirodë pakanka-mai iðraiðkinga ir efektyvi. Ádomûsbuvo bulgarø kompozitoriaus Liu-bomiro Pipkovo („Klavierquartet“)ir ðvedø autoriaus Kurto Atterber-go („Klavierquintet“) kûriniai. Pas-tarajame iðgirdau nuolatiná balan-savimà tarp tonalumo ir moderniø

muzikos kalbos priemoniø, kas yraartima ir mano paties kûrybinei pa-jautai.

Portugalø kompozitorius SérgioAzevedo pateikë, man regis, per-dëm folkloriðkà kûriná („Cinq mi-niatures“). Italijai atstovavo garsauskino muzikos kûrëjo Nino Rotoskûrinys „Trio with Clarinet“. Liuk-semburgo kompozitoriaus RenéMertzigo bei Olandijos autoriausTheo Loevendie kûriniuose buvojuntama Maurice’o Ravelio bei Oli-vier Messiaeno átaka. Slovënø au-toriaus Uroso Rojko kûrinys „Cinqportraits“ buvo bene moderniausiasðiame festivalyje skambëjæs darbas.Nuvylë airiø kompozitoriaus TomoCullivano muzika – jo Sonata buvopernelyg saloninë. Ðis autorius ilgàlaikà dirbo teatre, galbût tai ir lë-më bûtent toká jo muzikos pobûdá.Teigiamà áspûdá paliko du paskuti-niai festivalyje skambëjæ kûriniai:ádomi, meistriðka Alexanderio vonZemlinsky kompozicija „Trio withClarinet“ ir ryðkiai emocionali pran-cûzø autoriaus Léono BoellmannoSonata.

Festivalyje skambëjo ir XX a. kla-sikø – vengro Zoltano Kodaly, len-ko Witoldo Lutosùawskio, danoCarlo Nielseno, vokieèio PaulioHindemitho – kûriniai, savo koky-be nekeliantys jokiø abejoniø. Norsvisi atlikti kûriniai buvo skirtingi, visdëlto galëjai justi, jog daugelyje jøvyrauja melodinis pradas. Juk tainëra lengva – svarbu, kad muzikabûtø nebanali (tik melodija irakompanimentas, aliuzija á XIX a.romantizmà ir pan.) ir pateikta kuoðiuolaikiðkiau.

Per tris dienas iðklausyti 27 kûri-nius ir juos vertinti beveik neámano-ma. Lieka bendras áspûdis, kadskambëjo daug geros, ávairios ir ma-þai þinomos muzikos. Dauguma kû-riniø buvo artimi braiþui, atsispin-dëjusiam ir mano „Suite de concert“ –tai nëra kraðtutinai struktûrizuota,o vidinæ iðraiðkà turinti muzika.

Aèiû uþ pokalbá.

KALBËJOS I

RASA AUKÐTUOLYTË

Ið kairës á deðinæ: Velislav Zaimov (Bulgarija), Adrien Tsilogiannis (Belgija),Tom Cullivan (Airija), Guillaume Grignard (Belgija), Vytautas Barkauskas,Sérgio Azevedo (Portugalija)

Anonsai

Labai rusiðka opera„Eugenijus Oneginas“

„Ieðkau intymios, bet stiprios dra-mos“, – raðë Piotras Èaikovskis,imdamasis operos „EugenijusOneginas“ pagal Aleksandro Puðki-no eiliuotà romanà. „Tai ne dosto-jevðèina, ne „èernucha“, ði istorija –labiau Èechovo dvasios“, – naujàspektaklá pristato jaunas operosreþisierius Vasilijus Barchatovas(g. 1983).

„Nepadoriai“ jauno amþiaus, di-plomuotas operos reþisierius (baigëprestiþiná Maskvos teatro institutàGITIS) neketina ðiuolaikinti istorijos,nors, tiesà sakant, pats puikiausiai

galëtø ákûnyti mûsø laikø atsainiaistilingà Oneginà. Maskvoje gimæsir augæs, èia baigæs D. Ðostakovi-èiaus muzikos mokyklà ir minëtàGITIS, staþavæsis Berlyno „Komi-sche Oper“ teatre ir jau sukûræs 15spektakliø tokiose scenose kaip Pe-terburgo Marijos ir Maskvos didy-sis teatrai, o 2011 m. tapæs Rusijosprezidento globojamos Kultûros irmeno tarybos nariu, V. Barchato-vas teigia labiausiai atsiþvelgiantis átai, kà pats P. Èaikovskis uþraðëoperos partitûroje.

Reþisieriaus traktuotëje „Euge-nijus Oneginas“ yra „belaikë“ isto-rija. Ir nors kostiumai iðduos trupu-tá konkretesná laikotarpá – praëjusioamþiaus pradþià, visos operojevykstanèios dramos – susitikimai, ið-siskyrimai, neiðvengiama gyvenimo

Kodël P. Èaikovskio „EugenijusOneginas“ kaskart sudomina, pa-traukia ir yra viena ið daþniausiaipasaulyje statomø rusiðkø operø?Gal todël, kad kompozitorius no-rëjo operoje perteikti „situacijø kon-fliktà“, anot jo, „situacijø, mano pa-ties patirtø arba matytø, kuriosgalëtø mane jautriai paveikti“.

Reþisierius vienu ið svarbiausiøspektaklio scenografijos vaizdiniøpasirenka stoties peronà. Èia One-ginas atvyksta ið savo kelioniø, èianetikëtai aukðtuomenës puotoje su-tinka rafinuota dama tapusià Tatja-nà ir èia jai iðvykus lieka vienas tarpkaþkur skubanèiø, iðvykstanèiø ir at-vykstanèiø, savo reikalais besirûpi-nanèiø þmoniø minioje... „Ðtai tokianegudri Onegino istorija“, – spek-taklio pristatymà baigia reþisierius.

kaita – vyko ir tuomet, ir dabar. Jukiðties, net ir, regis, toks atgyvenæs ápro-tis kaip raðyti laiðkus mylimiesiems,mûsø dienomis atgyja jaunimo spau-domø SMS þinuèiø pavidalu... (pri-siminkime, Oneginui ir Tatjanai te-buvo apie dvideðimt metø).

O kodël statyti operà buvo pa-kviestas rusø reþisierius V. Barcha-tovas? „Nemanau, kad rusø muzi-kà bûtinai turi statyti reþisierius iðRusijos ar prancûzø – ið Prancûzi-jos, taèiau ðá kartà, kitaip nei sta-tant „Borisà Godunovà“ (reþ. Ma-riuszas Treliñskis), norëjosi, kadÈaikovskio operà pagal klasikináPuðkino siuþetà statytø autoriøtëvynainis“, – sako LNOBT gene-ralinis direktorius Gintautas Kë-viðas.

Piotro Èaikovskio operos „Euge-nijus Oneginas“ premjera Naciona-liniame operos ir baleto teatre –geguþës 18, 19, 20 d. DainuosLNOBT solistai, diriguos RobertasÐervenikas.

LNOBT INF.

laume’as Grignard’as) kûrinius at-rinko patys. Vis dëlto atlikëjø sudë-tis buvo ribota – styginiai instru-mentai ir fortepijonas, prie jøkeliuose kûriniuose prisijungë klar-netas. Taigi skambëjo ávairûs solo

7 meno dienos | 2012 m. balandþio 6 d. | Nr. 14 (982) 3 psl.

M u z i k a

Susitiko du menininkai: tapytojaabstrakcionistë Irma Leðèinskaitëir tapantis pianistas ViktorasPaukðtelis. Susitikimas iðaugo ábendrà meniná projektà „Skamban-èios spalvos“, ávykusá Klaipëdoskoncertø salëje kovo 13 dienà.Klasikinës muzikos kûriniai buvoatliekami instaliuotos tapybosfone: scenos tamsoje kabanèiosdidelës abstrakèios drobës, pade-dant apðvietimui ir kinetinëmsvideoinstaliacijoms, dalyvavo garsoir vaizdo dialoge. „Muzikos ir tapy-bos kompozicinë sistema, pagrástaatitikmenimis: muzikinio tonogarsumà atitinka spalvos ir kontûrointensyvumas; muzikiná tempà –plastinis linijø ritmas, muzikiniokûrinio dalis – tapybos kûriniosandara. Garsas leidþia laike ið-skleisti plastinius tapybos sluoks-nius, atverti vizualinius laukus.Instaliacijoje muzika ir garsastampa ne tiek muzikiniu, kiekarchitektûriniu, fiziniu, neretaibeveik simboliniu vienetu. Vaizdi-niams egzistuojant tik tol, kol jieyra stebimi, jiems sekant vienas kitàtam tikra tvarka, formai ágyjantgarsinius pavidalus, þiûrovui atveria-mas spalviniø manipuliacijø ir kom-ponavimo priemoniø potencialas.“

Apie projekto idëjà, tikslus, kûrybàir jos specifikà kalbasi ðio projektoautoriai.

Viktoras Paukðtelis: Pamatæs tavopaveikslus ið karto pastebëjau, kadjuose yra kaþkas muzikalaus, kaþ-kas tokio, kà galbût ne pamatai, oveikiau pajunti – lyg skambëtø mu-zika, bet jà girdëtum ne ausimis, oakimis. Norëjosi paþiûrëti ir iðgirs-ti, kaip tai atrodytø kartu...

Irma Leðèinskaitë: Tavo grojimeiðgirdau struktûrà, màstymà, kurispasirodë labai artimas mano tapy-bos principams, taip ir kilo ðis su-manymas.

V. P.: Pati idëja – muzikos ir tapy-bos sàsajos, kiek tapyba gali bûtimuzikali, ir kiek muzikoje esama

spalvos ir vaizdo, – nëra nauja: pri-siminkime kad ir Èiurlioná arbaKandinská. Man rûpëjo ðtai kas:kaip mûsø kûryba – tavo paveiks-lai, mano grojimas – derës tarpusa-vyje, nes mes ne tik dirbame su skir-tingomis juslëmis – tu su rega, aðsu klausa, bet ir mûsø kûrybiniaiprincipai, regis, gerokai skiriasi: ta-vo santykis su kûryba labiau inte-lektualus, mano – intuityvus. Noriupasakyti, kad màstymas kartais su-varþo mûsø tikràjá, giløjá þinojimàbei energetiná pradà ir áspraudþiamus á tam tikrus rëmus.

I. L.: Negalima atmesti nei vie-no, nei kito, nes sàmonei sintetinantvaizdinius svarbu ir pojûèiai, ir in-telektas. Vienas kûrybai teikia þa-liavos, kitas yra priemonë kaþkà iðtos þaliavos gauti.

V. P.: Bet, kaip tvirtina mokslas,jausmas niekuo nesiskiria nuo pro-to, nes protas pats ir gamina tàjausmà. Ðiuos dalykus atskiria tiksavirefleksija. Mes – tarsi mecha-nizmai, atliekantys tam tikras funk-cijas, cheminiø procesø iðdava.

I. L.: Kitaip tariant, tai juslineimedþiagai mes suteikiame formà,að – paveikslo, tu – muzikos. Taigijausmas èia apvaldytas, áformintas,apmàstytas ir pateiktas. Bet kalbantapie vaizdo ir garso santyká, manau,kad muzika ir garsas yra stipresniuþ vaizdà.

V. P.: Man asmeniðkai paprasèiaususidraugauti su spalva nei su gar-su. Tapant spalva man pasiduodagreièiau – jà tiesiog pajauèiu arbane; pro garsà man reikia prasilauþ-ti. Gal tai susijæ su tuo, kad muzikauþsiimu profesionaliai ir mano at-liekami kûriniai istorijos konteksteyra tiek kartø girdëti ar „nugroti“,kad rasti juose naujumo nëra pa-prasta.

I. L.: Paveikslo struktûra – taikompozicija, spalva, linija, paveiks-lo erdvë ir ieðkomas visø ðiø ele-mentø tarpusavio santykis. Paveiks-lo kûrimas – labai ilgas kûrybinisprocesas. Taèiau þiûrovui ir klausy-tojui yra dar kitaip: muzikà iðgirsti

kaip garsø sekà, iðsiskleidþianèiàlaike, o uþbaigtà paveikslà pamataivisà ið karto, nors jo suvokimas irgivystosi laike. Geras kûrinys yra dau-giasluoksnis ir daugiaplanis.

V. P.: Profesionaliai analizuoda-mas tà patá kûriná kaskart atrandinaujø dalykø, jis atsiveria visiðkai ki-taip. Taèiau ðioje analizëje yra ir nai-kinimo: imdamas naujà kûriná, aðturiu atsikratyti visø interpretacijø,viso savo þinojimo, kad tà kûriná pa-versèiau savu. Privalau nebijoti Ba-cho, kuris buvo genijus, tik tada ga-lësiu pradëti tà kûriná minkyti kaipsavo, kaip molá. Savotiðkai iðskai-dau tekstà á maþas daleles, atskiromrankom, atskirais balsais, já visiðkaisugriaunu ir statau ið naujo. Taip jistampa mano. Tam naudoju specialiustriukus – pavyzdþiui, darbà tamsoje,darbà su ájungtu televizoriumi, gal-vojant apie kitus dalykus, kad pasiek-èiau tikràjá, giløjá þinojimà, neapribo-tà pavirðiniø, ið anksto suformuotøpatirèiø.

I. L.: O man yra atvirkðèiai. Ei-dama prie darbo, að pasitelkiu visàsavo bagaþà, nieko nepasidedu ástalèiukà. Èia svarbu viskas – ne tikprofesionalumas, bet ir màstymas,skaitytos knygos, bendravimas, ap-linka, kultûriniai sluoksniai, net kli-matas.

V. P.: Bet ar tos þinios tavæs neap-krauna, nesuvarþo? Galbût nelei-dþia taip atsipalaiduoti, kaip tu ga-lëtum?

I. L.: Að jau turiu sistemà, ji mannegali trukdyti, nebent impulsai ne-pakankami...

V. P.: Bet sistema juk neleidþia pa-tirti kaþkà naujai, joje viskas sudë-liota ir numatyta ið anksto?

I. L.: Sistema neuþgoþia naujopotyrio, bet padeda rasti optimaliàjo iðraiðkà. Màstymo bûdas, kuriuorëmiausi þaisdama ðachmatais, tin-ka ir darbui su spalvomis. Negali antpaveikslo lieti daþø, kol neþinai, ko-kià struktûrà tai sudarys. Kokia busspalvos, formos dominantë, kaipplastiðkai tai konkuruos ir t.t. – vis-kà reikia numatyti ið anksto. Vaiz-

dinys ir idëja turi atsirasti prieð pra-dedant darbà.

V. P.: Tavo darbà sulyginèiau sukompozitoriø darbu: didieji kompo-zitoriai irgi kûrë pagal grieþtas sis-temas, turëjo savo metodus, savobagaþà, kuriuo naudojosi ir þaidë,kartais ir matematiðkai apskaièiuo-dami ëjimus. Vienam kûriniui atras-tà struktûrà kitame gali apverstiaukðtyn kojom ir gauti genialø re-zultatà.

I. L.: Kad uþbaigtum darbà, rei-kia nueiti ilgà kelià. Jei bûèiau bë-gikë – tai tik ilgø distancijø, praskrie-ti kaip sprinteriui man neádomu. Supaveikslu uþsimezga pokalbis, jiskaip savarankiðka bûtybë kai kadamane priima, o kai kada uþsidaro,ir reikia ieðkoti priëjimo, susikalbë-jimo, taip iðsivysto iðtisa gyvenimoistorija. Kai jau viskas baigta – mesiðsiskiriame, að jam áteikiu pasà irjis gali pradëti savarankiðkà gyve-nimà.

V. P.: Mano santykis su muzikoskûriniu irgi tam tikra prasme pana-ðus: turiu praeiti daug klodø, sluoks-niø, pasinaudoti þiniomis. Stengiuosiá kûriná áleisti kuo daugiau þinojimoformø, leidþiu atsirasti skirtingomsasociacijoms – ðiuolaikinëms, seno-vinëms, bet ðis procesas racionalustik ta prasme, kad að sàmoningaibandau bûti neracionalus. Todël taiirgi ilgas procesas. Bet kai tapau –atvirkðèiai, noriu trumpo proceso,pradedu bijoti darbo, jei ilgiau priejo uþtrunku. Turbût bijau, kad já uþ-kankinsiu. Todël vienu metu tapaudvi, tris ar keturias drobes.

I. L.: Kai darbas eina á pabaigà,kai jame nusëda kompozicinësstruktûros, ironija ir saviironija,laisvas praeities kultûrø ir ypaè ba-rokinës tapybos formø citavimas, –reikia þvilgsnio ið ðalies, kad nu-spræstum, ar jis jau gali egzistuotisavarankiðkai. Kaþkurià distancijosbëgimo akimirkà ávyksta lûþis – neað, o paveikslas pradeda man dik-tuoti sàlygas, emancipuojasi. Tai,kas ið pradþiø buvo mano, ëjo ið ma-no vidaus, tapo atskiru, man nebe-

Tarp vaizdo ir garsoTapybos ir muzikos dialogas

priklausanèiu daiktu.V. P.: Ir muzikoje yra kaþkas pa-

naðaus. Geriausiai kûriná atlieku ta-da, kai ne að groju, bet kai kûrinysgroja su manimi, kai nebegalvoju,kaip groju. Patenku á savotiðkà tran-sà, tampu muzikos árankiu, tarpi-ninku. Tai didþiausias malonumas.Klausytojo vaidmuo èia irgi svarbus –koncerto metu klausytojas kuriakartu; að jauèiu energijos sroves,grojant tai diktuoja sprendimus,jauèiu, ko klausytojui ðioje vietojereikia, kartais pataikauju ir duodu,ko nori, o kartais atvirkðèiai, pagàs-dinu. Tai gyvas ir nenuspëjamas po-kalbis, bet svarbiausia, kad abi pu-sës turëtø kà pasakyti. Yra ir tokiøerdviø, tokiø klausytojø, kur labaisunku groti, reikia primesti pokal-bá, prisijaukinti erdvæ. Bet tai irgisavotiðkas iððûkis, kuris brandina irgrûdina.

I. L.: Man irgi svarbu þiûrovas,bet jis dalyvauja kitaip. Kartais uþ-eina kas nors á dirbtuvæ, mato dar-bus, patyli, nieko nesako. Nes gal irnëra kà pasakyti (juokiasi). Taèiaujauti, ar esama kontakto tarp þiû-rovo ir paveikslo. Kûryboje iðgyve-nu visiðkà laisvæ, todël akcentuoèiaune rezultatà, kai paveikslui iðduodupasà, o patá kûrybos procesà. Manuþtenka suprasti, kad darbai tobu-lëja, kad jie, kaip intelektualinëabstrakcija, tampa abstraktesni irintelektualesni.

V. P.: Mano tikslas grojant klasi-kiná kûriná – kuo labiau já suðiuolai-kinti, padaryti modernø, kad jis ne-bûtø vien tik muziejinis eksponatas.Já reikia paversti abstrakcija, kadbûtø kuo maþiau atpaþástamø for-mø, kaip tapyboje veidas, gëlë ar ka-tinas. Manau, kad tai mûsø kûry-bos su tavim, Irma, bendrumas, nesmes kiekvienas savo bûdu, vienasmuzikoje, kitas tapyboje, ið esmëssiekiame to paties – iðsiverþti iðdaiktiðkumo nelaisvës, ið prieþasti-niø santykiø ir patirti grynàjá bûtiesstebuklà.

UÞRAÐË TOMAS K IAUKA

Viktoras Paukðtelis Irma Leðèinskaitë

4 psl. 7 meno dienos | 2012 m. balandþio 6 d. | Nr. 14 (982)

M u z i k a , T e a t r a s

Aurimas Minsevièius

„Keistuoliø teatras“ pakvietë vi-suomenæ „pasigydyti“ savo sopuliusmenu – iðklausyti ir pamatyti agita-cinæ injekcijà „Gerbiami pilieèiai!“pagal Michailo Zoðèenkos tekstus.Drásèiau teigti, kad visuomenës ydøgydymo teatru seansas pavyko ir bu-vo daugiau ar maþiau paveikus. Ta-èiau apie viskà – ið eilës.

Pilieèiø gydymà organizuoja ke-turi reþisieriai: Aidas Giniotis, An-drius Kaniava, Ieva Stundþytë irVaidotas Þitkus. Greièiausiai tai iryra esminë prieþastis, dël kurios ne-juntama tvirta reþisieriaus ranka irkonkretus braiþas. Kita vertus, to vi-siðkai nereikia – aktoriai individu-aliai reþisuoja savo vaidmenis ir, pa-dedami reþisieriø, lipdo juos á darnøkoliaþà. Melagë, chamas, girtuok-lis (ðis bent tris kartus) ir daugybëkitø tipaþø sudëta á vos daugiau neivienà valandà. Beje, sudëta koncen-truotai, nepaliekant vietos ðûviamspro ðalá ar pilstymui ið tuðèio á kiau-rà. Galbût tam átakos turëjo ir me-dþiagos pasirinkimas – vieno auto-riaus apsakymø koliaþas, paliekantisgalimybæ atsirinkti, atidëti ar pridëtinegriaunant vientiso kûrinio struk-tûros.

Reþisieriai visas spektaklio gijasperduoda á aktoriø rankas. O ðie

ypaè jauèia vienas kità, veikia kaipdarnus ansamblis. Ðarþuoti aktoriødarbai, ironiðkai aðtrios ir pabrëþ-tos emocijos. Veidai ir gestai kalbanetgi tada, kai ið tiesø visi tyli. Ak-toriai tiesiog þaidþia scenoje ir at-virai, natûraliai, be jokios pompas-tikos tuo mëgaujasi. Ansambliðkasaktoriø mechanizmas nuolatos su-kasi lyg prisukto laikrodþio dantra-èiai: visada jausdami vienas kità,glausdamiesi nugaromis, bet tiktiek, kiek reikia, kad neatsirastø ne-reikalingos trinties.

Kiekvienas spektaklio aktoriussukûrë bent po keletà skirtingøvaidmenø. Daþniausiai – kardina-liai prieðingø. Aldona Vilutytë iðtrylikametës mergaitës virto devy-niasdeðimt trejø nebe mergaite. Ak-torë sugeba keistis greitai ir tiksliailyg kaleidoskopo paveikslëliai. Ju-dita Urnikytë – nuo pseudosolidþiosRytø bloko barakudos Anos iki chu-liganiðko gatvës berniûkðèio. Anosmonologas telegrafui kaip nuolatospasikartojantis motyvas tampa sa-votiðku viso spektaklio dienoraðèiuar tiesiog laikmaèiu, nes kitais at-vejais konkreti laiko tëkmë neak-centuojama. Ðarûnas Banevièiussvirduliuoja tarp teatru girto suvi-rintojo ir pavyzdingo á penktà de-ðimtá ákopusio vyro „su skrybële irsakvojaþu“ – suprask, ano meto in-

teligento. Justas Tertelis – nuo ru-deniðkai pavëpusio plevësos antdviraèio iki fabriko darbininko, die-nà gaminanèio sagas, o vakare, jau„prisiliuobus“, ieðkanèio vakarëliopratæsimo miestelio restorane.

Spektaklá galima traktuoti ir kaipodæ iðvirkðèiam teatrui – visiemstiems, kurie paprastai bûna uþ sce-nos, ðalia scenos, prie teatro durø,technikø bûdelëje ar administracijoskabinetuose. Pabaigoje sulaukiamapikto lyg nenusisekæs gyvenimas þiû-rovo „skambuèio“. Þiûrovas atkak-liai tvirtina, kad bûtent pastariesiemsjis ir ploja bei atsistoja po spektak-lio. O nusilenkti juk iðeina tik akto-riai... Na, teatras kuriamas vardanþiûrovo, jo „skambutis“ – ðventasreikalas. Ir nusilenkti iðeina visi tie,kurie paprastai bûna „uþ kadro“.Beje, jø pavardës figûruoja ir spek-taklio apraðyme, greta aktoriø ir re-þisieriø.

Scenos erdvëje dominuoja blan-kus minimalizmas. Tik ðeðios këdësir neplautos scenos grindys, kurios,beje, ypaè dera prie kuriamos atmo-sferos. Tiesa, toliau dar yra drabu-þiø kabyklos, bet jos labiau atliekapraktinæ funkcijà – veikia kaip at-viri scenos kulisai ir aktoriø persi-rengimo kambarys, personaþøtransformacijos vieta. Pilkðvai rus-vas koloritas primena tarybinæ do-

kumentikà. Tik ten þmoniø veidaineðvytëjo taip, kaip veikëjø spektak-lyje. Ir energijos tiek nebuvo – kaþ-koks sàjunginis pasyvas.

Viskas atskiesta degtine, teatru irartimais Rytais. Tokiais artimais,jog ið karto uþ sienos ar dviejø rytøpusëje. O kai kada – ir visai èia pat,kur dabar stovime. Tiesa, dar snu-kiadauþiu. Tai turbût toks naciona-linis sportas ar kultûros ðaka. Betne, jie kultûringi, – ðtai ir gramofo-nà ásigijo, ir á teatrà sekmadieniaisnueina (vienintelæ dienà, kai „ne-pila“). Kaþkokia savotiðkai ádomivisuomenë. Ar reiðkinys – neaiðku,kaip tiksliau charakterizuoti.

Atskiros scenos jungiamos sen-timentaliais muzikiniais intarpais iðkultiniais tapusiø rusiðkø filmø. Neviena dama tarp þiûrovø pradedaromantiðkai linguoti galva ir niû-niuoti paþástamà melodijà – nëra koginèytis, sentimentalu.

Scena – lyg tribûna skambiampseudooptimistiðkam kreipimuisi

Girtas teatru spektaklis„Keistuoliø teatre“ – agitacinë injekcija „Gerbiami pilieèiai!“

Þivilë Ramoðkaitë

Daugybei Lietuvos muzikantø –nuo mokinuko iki þilagalvio profe-soriaus – bent syká teko pabendrautisu Mstislavu Rostropovièium ir pa-justi ðios asmenybës skleidþiamøspinduliø galià. Lietuvos nacionali-niam simfoniniam orkestrui su ðiuodidþiu muziku teko ne tik bendrau-ti, bet ir nesyk kartu muzikuoti. Tadnenuostabu, jog M. Rostropovi-èiaus 85-osioms gimimo ir 5-osiomsmirties metinëms filharmonija su-rengë net du simfoninius koncertus.Antràjá dirigavo maestro RobertasÐervenikas, kuriam likimas taip patnepaðykðtëjo progø artimiau paþintiM. Rostropovièiø.

Koncerto programà sudarë Al-girdo Martinaièio „Nebaigtoji“ sim-fonija, Dmitrijaus ÐostakovièiausKoncertas smuikui ir orkestruiNr. 1 a-moll ir Sergejaus Rachma-ninovo Simfonija Nr. 3 a-moll. Trysvisiðkai skirtingi XX a. veikalai, betjuos vienija tragizmo tema. A. Mar-tinaitis pirmojoje „Nebaigtosios“dalyje tragiðkai blaðkosi apimtas gy-vulizmo (paties autoriaus terminas)apsupties siaubo, o antrojoje tyliaiir sentimentaliai apsiverkia. D. Ðos-takovièius tragedijà ilgai apmàsto,bet á bejëgiðkas dejones negrimzta,ánirtingai ginasi pasitelkæs ðaiþiau-

Viena tonacijaLietuvos muzikø padëka Mstislavui Rostropovièiui

sià ironijà, sarkazmà, netgi paty-èias... S. Rachmaninovas didþiulë-je simfoninëje drobëje tragiðkumàiðreiðkia, sakytum, visa siela ir kû-nu, romantiðkai skausmingai, didin-gai ir pakiliai. Ávardinta dviejø kû-riniø a-moll tonacija – dar vienas,bendras minorinis kûriniø bruoþas.Tiesos dëlei iðkart reikia pridurti,jog Ðostakovièius ir Rachmanino-vas ðià tonacijà traktuoja visiðkaiskirtingai, o A. Martinaitis – darlaisviau, bet jo kûrinys irgi praside-da bûtent a (t.y. la) garsu.

Apie abiejø simfonijø atlikimà –glaustai, nes labiausiai ðiame kon-certe man rûpëjo buvusios M. Rost-ropovièiaus fondo stipendininkëssmuikininkës Dalios Kuznecovaitëspasirodymas. A. Martinaièio opu-sas jau senokai ásitvirtino orkestrorepertuare. R. Ðervenikas ðià par-titûrà yra iðnagrinëjæs iki smulkme-nø, tad iðgirdome gerai subalansuo-tà, logiðkà kûrinio interpretacijà.Man jis bylojo apie tragiðkà þmo-gaus ir minios susidûrimà, nesusi-kalbëjimà, vieniðumo jausmà.S. Rachmaninovo simfonijos inter-pretacijoje buvo justi racionalusispradas, labai aiðkiai dëstomos min-tys, tikslumas, gana saikingos dina-minës bangos. Mëgstantiems jaus-mingus Rachmaninovo muzikosbangavimus jø galëjo stigti. Po pirmo-

sios dalies modernios muzikos klau-sà glostë darnûs styginiø unisonai,spalvingi harmonijos junginiai, aið-kios derminës krypties melodijos. At-skiro pagyrimo nusipelno raiðkûs irtikslûs orkestro artistø solo epizodai.

Smuikininkë Dalia Kuznecovai-të ðásyk atliko D. Ðostakovièiaus Pir-màjá koncertà, sukurtà 1948-aisiais.Tais metais buvo paskelbtas garsu-sis Þdanovo nutarimas, kuriame,greta kitø, sukritikuota ir D. Ðosta-kovièiaus muzika. Kompozitoriuspo ðio nutarimo supaprastino savomuzikinæ kalbà, daug raðë kinui.Bet tikrojo màstymo neatsisakë, kû-rë veikalus ir dëjo juos á stalèiø. Èiapakliuvo ir Pirmasis smuiko koncer-tas, á vieðumà iðkilæs gerokai po Sta-lino mirties, 1955 metais. Kûrinys,skirtas Davidui Oistrachui, suskam-bëjo jo pastangomis, be to, atlikë-jas redagavo ir smuiko partijà. Ðákoncertà smuikininkai labai mëgs-ta ir groja nepalyginti daþniau ne-gu vëliau sukurtà Antràjá. Smuiki-ninkë D. Kuznecovaitë taip pattiesiog ásimylëjusi ðià muzikà. Taibuvo lengva justi klausantis jos in-terpretacijos. Keturiø daliø kon-trasto principu (lëta–greita–lëta–greita) sukonstruotas ciklas stebinamuzikiniø minèiø gausa ir kartu la-bai aiðkia jø prasme. Pavyzdþiui,pirmojoje, pavadintoje Noktiurnu,

tradiciniu noktiurnu net nekvepia.Tai greièiau niûrûs apmàstymai,prasidedantys nuo pat tylutëlio pir-mojo tamsaus motyvo, kuriame yranet dvi tritonio slinktys, kà jau kalbë-ti apie gausias sekundomis ðliauþian-èias intonacijas. Mintys praskaidrëjaretai. Ilgos ir klaidþiojanèios melodi-nës linijos perteikia ramybës neran-danèio þmogaus mintis... D. Kuzne-covaitë ðiems mintijimams suteikëtokià raiðkià ir prasmingà formà,jog klausëmës muzikos tarsi gyvoskalbos, ádëmiai sekdami maþiausiàminties vingá. Turtingos iðraiðkospriemonës – skirtingas vibrato,tembrø gausa, stryko intensyvumokaita – tik maþa dalis smuikininkësávaldytø grojimo paslapèiø. Taip patáprasmintai ji atliko ir kità lëtà dalá,Pasakalijà, o jos gale – ilgà sudëtin-gà kadencijà. Koncerto greitosiosdalys – Skerco ir finalinë Burleska –pareikalavo ne vien iðskirtinio tech-ninio meistriðkumo, bet ir ypatin-gø fiziniø galiø, kuriomis ði trapi bû-tybë stebina ne pirmàsyk. Iðreikðti

ðioje muzikoje slypintá sarkazmà, ag-resijà, ironijà, „iðrëkti“ tai ypaè gar-siai, greitai, drastiðkai, bet neperþen-gus estetikos ribø pasiseka toli graþune kiekvienam jaunam smuikinin-kui. D. Kuznecovaitei iðties pavyko.Harmoningai solistei atitarë orkest-ras, jo vaidmuo ðiame veikale kur kasreikðmingesnis nei áprastame instru-mentiniame koncerte. Buvo justi, kadsmuikininkë ir dirigentas R. Ðerve-nikas taip pat þiûri á muzikà.

Kad po tokio fiziðkai sunkaus kû-rinio sulauksime dar ir biso, nesiti-këjau. Ir dar kokio! Niccolo Pagani-ni variacijø „La Molinara“, galutinaisuþavëjusiø ávairiapusiu smuikinin-kës virtuoziðkumu. Tiesa, baimi-nantis kûrinio ilgumo, buvo pateik-tas kiek sutrumpintas variantas,taèiau esu tikra, kad publika mielaibûtø iðklausiusi ir já visà.

D. Kuznecovaitë trokðta dar to-bulëti, tad, nors ir baigë studijasRostoke, ástojo á Paryþiaus konser-vatorijà. Palinkëkime jai sëkmingøstudijø ir koncertø.

„Gerbiami pilieèiai!“, menanèiamlaikus, kai visi visiems buvome „pi-lieèiai“ ir „draugai“. Laikus, kai ne-buvo prostitucijos ir elgetø. Visuo-menë tada „iðgijo“ nuo ydø, bet nedël teatro ir tik trumpam, kol vykoMaskvos olimpiada. O ir tuomet vi-sà „grietinëlæ“ á priemiesèius ið-kraustë be reikalo – juk ÑØA boi-kotavo þaidynes ir neatvyko, tadpasirodyti ir pasipuikuoti pavyzdin-gai „sveika“ tarybine visuomene ne-beliko prieð kà.

Michailas Zoðèenka ir „Keistuo-liø teatras“ uþèiuopë kone utopinæidëjà – menas gydys visuomenæ nuoalkoholizmo ir kitø negandø. Nebevisuomenë paveiks ir pajungs menàsavo agitaciniams tikslams, kaip kadbyloja istoriniai ðaltiniai. Kaipgi, pa-sak Reþisieriaus (aktorius DaliusSkamarakas), alkoholiu persisunkæsteatras gydys nuo alkoholizmo? Ápils,kai „pilieèiams“ bus labai sunku?Na, gal tuomet ir tikrai „draugas“tas teatras.

Dalia Kuznecovaitë L . M A S I O N U O T R .

Scena ið spektaklio „Gerbiami pilieèiai!“ M. S I R U S O N U O T R .

7 meno dienos | 2012 m. balandþio 6 d. | Nr. 14 (982) 5 psl.

T a r p d i s c p l i n ø

Jau metus laiko tarp dviejøvandenø ásitaisiusi Vilniausdailës akademijos nuosavybë,renovuota ir moderni, dþiugi-na studentus, laisvus meni-ninkus bei rezidentus ið uþ-sienio galimybe kurti irilsëtis, ilsëtis ir kurti. Kovo23–24 dienomis Nidosmenininkø kolonijoje ávykopirmojo jos gimtadieniopaminëjimas.

Jolanta Marciðauskytë-Juraðienë:Kolonija, regis, atsirado paèiu lai-ku, kai kûrybiniø rezidencijø porei-kis pagaliau atëjo á Lietuvà, kai ávai-riose apleistose erdvëse pradëjosteigtis nepriklausomos menininkøkolonijos, sambûriai, kai plaèiaiskambëti ëmë kûrybiniø industrijøsàvoka, o kur dar kalbos apie me-no decentralizacijà. Nidos meninin-kø kolonija iki galo nepatenkina nëvieno ið ðiø poreikiø, bet yra ta vie-ta, kur trumpam laikui visi ðie daly-kai, pindamiesi tarpusavyje, galisëkmingai bûti. Ir, atrodo, sëkmin-gai, nes nepaisant tø 400 km iki sos-tinës, apie kolonijà ir jos ávykiusnuolatos girdëjome iðtisus metus.Jei pamëgintum ásivaizduoti Lietu-vos kultûriniø-kûrybiniø veiksmøþemëlapá, kaip jame atrodytø Nidosmeno kolonija?

Danutë Gambickaitë: Ðioje menokolonijoje (kaip ir kitose rezidenci-jose) siekiama suteikti palankias sà-lygas ir erdvæ, kurioje menininkasgalëtø uþsiimti savistaba, savireflek-sija. Nidoje ðias sàlygas diktuoja irpati geografinë, geopolitinë etc. pa-dëtis. Praëjæ metai leidþia ne tik ási-vaizduoti, bet ir padaryti ðiokias to-kias iðvadas, remiantis jau ávykusiaisávykiais, ryðkëjanèiais pliusais ir mi-nusais. Pavyzdþiui, ið pat pradþiømaniau, kad „vietos diktatûra“ (tu-riu omenyje tai, kad labai stipri Ne-ringos apylinkiø geoenergija neið-vengiamai paveikia rezidentøkûrinius) yra minusas, bet Nida dëlto ir pasirenkama, todël nevertëtøprie to uþstrigti. Lieka klausimas,kaip tam diktatui paklusti, kaip ja-me judëti, kokià veiksmø, kombi-nacijø sekà suregzti.

J. M.-J.: Taip, per keletà apsilan-kymø reziduojanèiø menininkø per-þiûrose tikrai iðryðkëjo „vietos dik-tatûros“ veiksnys. Visi tie ðapeliai,kankorëþiai, smëlis, vabaliukai, gry-bukai, kerpës, gamtiðkos aplinkosstebëjimas ir þavëjimasis ið tiesøokupuoja Nidoje kurianèiø meni-ninkø sàmonæ. Bet kolonija nëravien tik rezidencijø vieta, todël jeibandyèiau atsakyti á savo paèiosklausimà apie Nidos meno koloni-jos vietà kultûriniame þemëlapyje,jà ávardinèiau ir kaip Vilniaus tæsi-ná Neringoje. Toks likimas jai ir bu-vo pranaðautas, jis visiðkai natûra-lus, nes pati kolonija priklausoVilniaus dailës akademijai, jojepraktikà atlieka studentai, atosto-gauja dëstytojai ir t.t. Vis dëlto, kiekpamenu, ið pradþiø tikëtasi, jog pa-vyks uþmegzti ðiokius tokius santy-

Visada arti centroMinint Nidos meno kolonijos metø sukaktá

kius su Klaipëdos gyvenimu ir ins-titucijomis. Kaip matëme gimtadie-nio vakarëlio „nominacijø“ dalyje,uþ kolonijos „ignorà“ kai kas ið Klai-pëdos institucijø vadø gavo rûkytàsilkæ... Taèiau net jei to artimiau-siø centrø ignoravimo bûtø ma-þiau, vis tiek Nidos meno kolonijatame þemëlapyje bûtø vilnieèiø in-vazijos þymuo.

Na, o dël „vietos diktatûros“, taikartais ji pasiteisina, kartais nela-bai. Bûna, kad visiðkø naivybiø pri-daroma ið to vaikiðko susiþavëjimogamta. Pavyzdþiui, rudená rezidavu-si menininkë sumanë rinkti ir ko-lekcionuoti ávairius sausuolius, kri-tuolius, kurie jai graþûs ir vertingipatys savaime. Bûna, kad pavykstaironiðkai ir þaismingai panaudoti

vietinio turistinio, siestos tinguliu irsavitiksliðkumu atsiduodanèio kon-teksto turiná, ásiterpiant á kasdieny-bæ meninëmis akcijomis, vietai bû-dingomis formomis (kad ir KellyAndres mariose surinktos ir þelëtortukais paverstos ciano bakteri-jos). Taèiau kalbant apie kolonijàapskritai, ji stebëtinai ávairi, dina-miðka ir, regis, niekad nemiega.

D. G.: Ið tiesø per metus daug nu-veikta, tik visa tai susekti nelengva.Vis dëlto tie 400 km – nemaþas at-stumas, sukeliantis dar vienà pro-blemà: kritinës minties, poþiûrio iððalies trûkumà. Atviros studijos su-teikia galimybæ ir didesniam þiûro-vø bûriui stebëti vyksmus kolonijo-je, bet daþnai þiûrovais tampa tikkolonijos gyventojai. Trûksta ben-

dravimo su artimiausiais kaimynaisKKKC, kas galbût galëtø tapti iðei-timi. Tiesa, ðioks toks judesys dël ga-limo bendradarbiavimo turëtø ávyktibalandþio 4–11 d. KKKC Parodø rû-muose vykstanèioje pirmojoje Nidosmeno kolonijos menininkø rezi-dentø parodoje, kurià kuruojaYulia Starsteva ir Vytautas Michel-kevièius.

Ið dalies auditorijos trûkumàkompensuoja Nidos meno koloni-jos þurnalas, kuriuo kolonijos gyve-nimas iðtransliuojamas uþ mariø.Gimtadienio metu buvo pristatytasantrasis þurnalo numeris, kuriame,kad ir glaustai, pristatomi reziden-cijose vieðëjusiø menininkø kûriniai,teoretikø tekstai. Man asmeniðkaibûtent ðiame leidinyje aiðkiausiai at-siskleidþia, kaip tu sakai, ávairi, di-namiðka ir niekad nemieganti ko-lonija. Ádomu, kaip pristatytamevasariniame numeryje permàsto-mas sezoniðkumas, atostogø reiðki-nys. Maloniai nustebau pamaèiusiir suþinojusi apie „keliaujanèià re-zidencijø programà menininkams,dirbantiems su mokslu ir menu jû-roje bei pakrantëje“, regis, tave su-þavëjæs Kelly Andres kûrinys ið cianobakterijø taip pat yra ðios programosdalis. Man ásiminë „The Memelab“ –Mirae Rosner ir Jasse Scott sukurtaprograma „SonicDrift“. „Parsisiøstabei ádiegta programa veikia atjung-ties bûsenoje (offline). Tai reiðkia,kad su GPS tinkleliu ji gali bûti nau-dojama praktiðkai bet kokioje vieto-je. Áraðyti garsai susiejami su konkre-èiu GPS taðku, iðsaugomi programojeir atkuriami, kai tik vartotojas vëlkerta tà patá taðkà.“ Tai toks savo-tiðkas mini atminties protezas. Ási-vaizduoju, kaip kur nors einant mo-biliajame telefone pasigirstakadaise uþfiksuoti aplinkos garsai,papasakotos istorijos.

J. M.-J.: Taip, atrodo, vasarà tenið tiesø vyko ádomiø dalykø, menasðiltu laiku labiau linkæs iðeiti á poil-siaujanèià, plaèiakraðtëmis skrybë-lëmis pasipuoðusià publikà. Kas ki-ta ðaltuoju sezonu. Pavasará arba

rudená, gal dël tos melancholiðkos,drëgnos ir vëjuotos Nidos atmosfe-ros, lankytose perþiûrose matyti kû-riniai irgi atrodydavo melancholiðki,poetiðki be jokio aðtresnio kampo, behumoro. Èia vël neiðvengiamai tek-tø prisiminti „vietos diktatûrà“. Pa-menu, po apsilankymo perþiûroserudená tyliai sau galvojau, kad tik-rai vietoj visø tø sukonceptualintøðapeliø norëèiau pamatyt padorøtapybos darbà. Ir vien dël to, kadtokio ten neteko matyti (nors þinau,kad jø buvo). Apskritai kalbëti apierezidentø perþiûras ir darbø koky-bæ sunku, nes jie niekad nebûnabaigtiniai. Arba yra kaþko, kas pra-dëta kurti ne rezidencijoje, tàsa, ar-ba kaþko, kas tik bus sukurta atei-tyje, uþuomazgëlë, eskizo etapas.Kaip ir tos perþiûros, kuriose lan-këmës dabar.

D. G.: Gimtadienio proga atviro-se studijose pristatytø menininkø Ma-riannos La Rosos (Japonija, JAV),Sauliaus Leonavièiaus (Lietuva),Bjargey Ólafsdóttir (Islandija), JuhaPekka Matiaso Laakkoneno (Suomi-ja) ir Lenos Dobrowolskos (Ukrai-na, Lenkija) kûriniuose ið tiesø ma-tyti neuþbaigtumas. Bet atvirosstudijos ið dalies tam ir organizuo-jamos, kad menininkai galbût su-lauktø kokiø nors pastabø, klausi-mø ið auditorijos, tik vëlgi, kai tosauditorijos trûksta, nevyksta ir idë-jø apykaita. Taèiau tas neuþbaigtu-mas suprantamas, juk tai nëra ga-lutinis kûrinio parodymas, o jonorëtøsi. Pristatyti kûriniai ir me-nininkai èia pasirodë gana skirtingiir nepriminë tø „ðapeliø rinkëjø“.Ásiminë Mariannos La Rosos „Ka-lifornida“ – keistas Kalifornijos irNidos frankenðteinas, susiûtas me-nininkës atminties ir patyrimø. Ádo-mus Sauliaus Leonavièiaus studijospavertimas „Kraðtotyros muzieju-mi“ ir mëginimas perprasti paèioskolonijos diktuojamas sàlygas. Re-zidencijos patalpos menininkui pri-minë baltà kubà, kur bet kas (rastidaiktai, atverstos knygos etc.) ágau-na meno kûrinio aurà. Saulius tarsi„sumuziejina“, „sukraðtotyrina“ ko-lonijà, paversdamas jà Nidos kultû-rinio peizaþo dalimi. Ásiminë ir Ju-ha Pekka Matiaso Laakkonenoieðkojimai kaip kone literatûrinis lë-tosios kultûros (lëtojo meno) pavyz-dys. Pavyzdþiui, vizitinës kortelësformato lapeliai su tekstu: „pradëkþiûrëti filmà, kurio dar nesi matæs /sustabdyk filmà, kai tau prireiks nu-ryti seiles / stebëk sustojusá kadràlikusià filmo laiko dalá“.

J. M.-J.: Gimtadienis neapsëjo besimboliniø veiksmø. Lena Dobro-wolska prie Thomo Mano nameliopasodino jos ðalies pilietybæ turin-èià puðá, o parsigabenusi pas saveákurdins vienà nidiðkæ. Mariannos LaRosos pastebëjimas, jog gyvenant ta-me smëlio, vëjø ir dviejø vandenøkraðte, kad ir kurioje jo dalyje bûtum,vis tiek esi netoli centro, gali tapti tossunkiai apibrëþiamos jausenos Nido-je metafora. O kartais gali pradëti at-rodyti, kad pats ir esi tas centras.

Saulius Leonavièius (Lietuva)

D . G A M B I C K A I T Ë S N U O T R A U K O S

Juha Pekka Matias Laakkonen (Suomija)

Lena Dobrowolska (Ukraina, Lenkija)

6 psl. 7 meno dienos | 2012 m. balandþio 6 d. | Nr. 14 (982)

D a i l ë

didmiestyje, vienatvæ þvilganèiødangoraiþiø aplinkoje.

Paroda prasideda studijiniaisdarbais. Po jø seka keliakryptë kû-rybos evoliucija, kuriai bûdingaskonstruktyvus, racionalus, bet iremocionalus màstymas, turintis ry-ðá su pas mus neiðplëtota VytautoKairiûkðèio kûrybos kryptimi. Nuoposezaniðkos raiðkos, metodø ju-dama pokonstruktyvistinës raiðkoskryptimi, regima Bauhauzo mo-kyklos átaka (tuo metu aktuali Niu-jorko scenai) ir einama prie abst-raktaus ekspresionizmo. Vienasryðkiausiø atradimø parodoje – po-partinis laikotarpis, kurio anksèiauji nëra rodþiusi ar net apie já uþsi-minusi. Tai nëra klasikinis popartas,kartais priartëjantis ir prie oparto.Vëliau matome poslinká á minima-listinæ raiðkà, kur abstraktaus tapy-bos ekspresionizmo linija peraugaá trimaèius skulptûrinius objektus.Èia aptinkame iðsiðakojimà – vie-noje linijoje Davido Flavino paveik-ti ðvieèiantys objektai, kitoje – iðta-pyti skulptûriniai objektai. Okoliaþai ir karpiniai lydi visà jos kû-rybos laikotarpá Amerikoje ir bran-dþiame etape palaipsniui virsta be-veik trimaèiais.

Menininkë labai domëjosi tuo,kas vyksta Niujorko meniniame gy-venime, sàmoningai ir tikslingaistengësi iðsiverþti ið uþdaros emig-rantø bendruomenës ir ásilieti ábendrà meno scenà. Iðgyvenimàuþsitikrino dirbdama valstybinësmokyklos dailës mokytoja. Pati rû-pinosi savo kûryba ir jos sklaida.Kaip labai taikliai pasakë Lietuviøliteratûros ir meno archyvo vedëjaVida Ðimënaitë, menininkë buvo„tikra advokato duktë“. Per visàLietuvos iðeivijos kûrybinio paliki-mo sugráþimo istorijà Urbaitytë yraunikali tuo, kaip viskà sutvarkë. Tes-tamentu paliko ágaliotus asmenis,kurie tvarkytø jos kûrybos palikimà,paskirstytø kûrinius tarp trijø muzie-jø (Lietuvos dailës, M.K. Èiurlionio,Ðiauliø „Auðros“) ir Lietuvos lite-ratûros ir meno archyvo. Paliko pi-nigø kûriniams pargabenti, antka-piui sukurti. Negana to, palikopinigø ir Lietuvos tautos fonduiAmerikoje su ávairiais ágaliojimais,vienas ið kuriø buvo paskirti Vil-niaus dailës akademijos Skulptûroskatedros studentui E. Urbaitis sti-pendijà.

Þvelgiant á menininkës kûrybosvisumà, ji gali pasirodyti margoka,bet èia verta atkreipti dëmesá á no-rà iðbandyti viskà, kas vyko po Ant-rojo pasaulinio karo Niujorke. Ði,greta NDG pastovios ekspozicijosvykstanti paroda kvieèia sugretintimenines aplinkas, kûrëjø galimybeslaisvai reikðtis ðiapus (Sovietø Lie-tuvoje) ir anapus (Vakaruose) sie-nos, stebëti, kaip anksèiau negali-mos jungtys, jau atkûrus Lietuvosnepriklausomybæ, mezgasi ið nau-jo. Perteikti meniniø ieðkojimø ir is-toriniø epochos lûþiø patirtis, kaipatvirà dramatiðkà átampà, padëjoparodos architekèiø Julijos Reklai-

tës ir Ievos Cicënaitës ekspozicijossandara bei dizainerës Linos Bas-tienës grafinis apipavidalinimas.

Monika Krikðtopaitytë: Yra iðleis-ta nemaþos apimties knyga „ElenaUrbaitis. Darbai ant popieriaus“(Vilnius, 2000). Ar ðie darbai daly-vauja parodoje?

E. L.: Stengiausi atrinkti tai, kasþiûrovui padëtø pamatyti perëjimusnuo vienokios raiðkos etapo prie ki-tokios. Pieðiniai integruoti á bendràpasakojimà. Paþymëtina, kad ði kny-ga buvo iðleista menininkës inicia-tyva, uþ jos paèios pinigus. Antrojiknyga „Nubaustieji“ (VDA, 2007)pasirodë jau po jos mirties ir buvoskirta pasakoti apie tëvo, ðeimos li-kimus. Èia nemaþai atsiskleidþia irautorës biografijos. Pirmasis kata-logas skirtas ÐMC personalinei pa-rodai, kur pirmà kartà Lietuvoje bu-vo parodyti ðvytintys skulptûriniaiobjektai (1997 m.), taip pat iðleis-tas menininkei priþiûrint ir jai pa-èiai subsidijuojant. Kitaip tariant, jibuvo labai ambicinga ir nuosekliaiuþsiëmë savo kûrybos likimu.

M. K.: Menininkës vieta Lietuvo-je tarsi aiðki (ryðki iðeivijos atsto-vë), o kaip klostësi jos karjera Ame-rikoje?

E. L.: Ji atkakliai darë viskà, kadásitvirtintø. Bendravo su galerijomis,kurios turëjo gerà vardà. Pavyzdþiui,su viena pirmøjø Niujorko koopera-tyviniø galerijø „Phoenix“, veikian-èiø ir ðiandien, kuriai, kaip ir kitikooperatyvo menininkai, uþ paslau-

vengti þodþio „iðeivija“. Toks apibû-dinimas nebeturi tokios pat vertësir prasmës, kokia buvo sovietinëjeLietuvoje ir Nepriklausomybës pra-dþioje. Juk Þilvino Kempino, prista-tant já Venecijos bienalëje, niekas ið-eiviu nebevadina. Bûtø tiksliausakyti, kad Urbaitytës kartos þmo-nës dël politiniø aplinkybiø pasi-traukë ið ðalies.

Besiþvalgydama po parodà sutikauRûtà Þemaitytæ, ji tvarkë á Lietuvàparsiøstus menininkës archyvus.

jektø sàraðas, vëliau kiekvieno jøapraðymas. Taip sudaromos bylos.Ðioje byloje buvo labai daug ávairiau-sio pobûdþio nuotraukø ir jø kopijø.Ádomiausia buvo rasti koliaþus, labaijaudinantys man pasirodë laiðkai.Daug sukaupta medþiagos apie josðeimos, giminës istorijà. Liko áspû-dis, kad ji labai dalykiðka moteris.Nemaþai susiraðinëjimo su galerijo-mis, su Jonynu, pussesere, broliu.

Jûs net neásivaizduojate, kiekdaug aptikta kûriniø kopijø. Taipnorëta ne tik iðsaugoti viskà, kà tikámanoma, bet tai, matyt, buvo nau-dojama ir kaip dalomoji medþiagagalerijoms. O dar visa galybë nuo-traukø. Ji fotografavo viskà, vien josnamo nuotraukø ávairiais metø lai-kais ir skirtingu paros metu yra ne-suskaièiuojama galybë. Ið archyvoakivaizdu, kad labai mëgo fotogra-fuoti save...

M. K.: Kad menininkë save nuolatfotografavo, matyti ir ekspozicijoje.

E. L.: Pirmàjá fotoaparatà bûsi-ma menininkë gavo dovanø ið tëvo,mokydamasi pirmoje gimnazijosklasëje. Tai buvo dumplinës kon-strukcijos „Kodak“. Nuo to laiko sufotoaparatu ji nesiskyrë, fotogra-fuodavo savo darbus, mëgo spusteltiaparato mygtukà atsistojusi greta jøpati. Tai rodo menininkës priorite-tus. Á kûrybà ji þiûrëjo labai rimtai.Aiðkus savæs, kaip menininkës, su-vokimas iðryðkëja ir ið to, kad trauk-damasi ið Lietuvos, blaðkoma po po-kario Europà, keldamasi per Atlantàji gabenosi savo mokyklinius ir stu-dijinius darbus, rodomus pirmojeparodos dalyje. O nuolatinis savæsfotografavimas, man regis, sietinassu egzistencinës vienatvës iðgyveni-mais. Juk jos kartos, 1944-øjø, dvi-deðimtmeèiams emigracija reiðkëvisiðkà artimøjø, namø, tëvynës pra-radimà.

M. K.: Kai nebëra artimøjø þvilgs-nio, savæs vaizdo ið ðalies pakaitalu galitapti nuotrauka. Tai lyg savivokos for-ma. Ir kaip menininkës taip pat.

E. L.: Aptikusi tiek daug nuotrau-

kø, nutariau eksponuoti jas ciklø blo-kais greta áamþintø kûriniø. Vëliauatradau, kad ji pati taip darë. Paro-doje rodomi keli autoriniø fotore-portaþø blokai, jos paèios sugrupuotioriginaliuose XX a. 6-ojo deðimtme-èio rëmeliuose. Daug kur panaðu,kad ji fotografavo save, pritaisiusi fo-toaparatà ant stovo. Nuotraukos aið-kiai sureþisuotos. Ádomus ciklas, kurji pozuoja dëvëdama nugaros átvarà(patirtos avarijos pasekmë). Atrodobeveik kaip Rebeka Horn, o dar átva-ro konstrukcija akivaizdþiai dera sukûriniø formomis.

M. K.: Lieka áspûdis, kad visas josgyvenimas buvo paskirtas menui irtik menui.

E. L.: Urbaitytë buvo racionali irnuosekli, tà lëmë jos gyvenimo re-alybë – daug kartø reikëjo iðgyven-ti tiesiogine ðio þodþio prasme. Taiypaè sunku, kai þmogus svetur gy-vena vienas. Galbût tuokart kûry-ba suteikia saugesnæ priebëgà.

M. K.: Ið to, kaip menininkë pa-sirûpino savo palikimu, kilo áspûdis,kad jai neblogai sekësi. Gal jos kar-jeroje vis dëlto buvo kokiø nors sëk-mingø epizodø?

E. L.: Ji gyveno viena, mokëjotaupyti, teko girdëti, kad savo san-taupas buvo sëkmingai investavusi.O dël karjeros sëkmingumo – nesi-imèiau apibendrinimø, nes mes ge-rai neþinome konteksto. Ji yra da-lyvavusi gana solidþiose parodose,pavyzdþiui, „Moterø menininkiødarbai ant popieriaus“ Bruklinomeno muziejuje, Niujorke (1975),Amerikos dailininkø parodoje Pa-ryþiuje (1975–1976), dalyvavo me-no istoriko Roberto Atkinso kuruo-toje parodoje „Past/Post/Future“,surengtoje menininkø ákurtoje ga-lerijoje „Pleiades“, Niujorke (1984).Taèiau ávertinti jos kûrybinio pali-kimo vertæ adekvaèiai galëtø tik tolaikotarpio Niujorko meno scenosekspertas.

Mano santykis su menininke irðia paroda yra labiau asmeniðkas.

Savo vietos beieðkantA T K E L T A I Ð 1 P S L .

gas mokëjo. Saugojo savo kûrybà irkûriniø nedovanojo. Cituojant Pra-nà Lapæ, jos, kaip ir daugelio sveturkûrusiø lietuviø, darbai nesukëlë itindidelio rinkos susidomëjimo, kas yragana dësninga, nes Niujorko menoscena kiekybiniu poþiûriu yra labaidinamiðka. Drásèiau sakyti, kad to-dël labai pasisekë mums, nes su jospalikimu gavome galimybæ paþintiXX a. antroje pusëje Niujorko me-no scenoje vykusius pokyèius.

Rengiant parodà labai norëjau ið-

Jos pasiteiravau, kà reiðkia tvarkytitokius archyvus.

Rûta Þemaitytë: Su Urbaitytës ar-chyvais dirbau maþdaug dvejus me-tus. Ið ten koliaþai, dalis parodojeeksponuojamø nuotraukø. Ið Ame-rikos buvo atsiøstos nesutvarkytødokumentø dëþës. Jose gali rasti betkà: nuo batø iki kûriniø originalø.Yra speciali klasifikacijos sistema.Atskirai kaupiami kûrybos, biogra-finiai dokumentai, laiðkai ir taiptoliau. Pirmiausiai padaromas ob- N U K E L T A Á 7 P S L .

Elena Urbaitytë-Urbaitis. Be pavadinimo.Apie 1965 m.

L I E T U V O S D A I L Ë S M U Z I E J A U S N U O S A V Y B Ë

Elena Urbaitytë-Urbaitis. Abu be pavadinimo. Apie 1975 m.L I E T U V O S D A I L Ë S M U Z I E J A U S N U O S A V Y B Ë

T. K A P O È I A U S N U O T R A U K O S

7 meno dienos | 2012 m. balandþio 6 d. | Nr. 14 (982) 7 psl.

D a i l ë

Mane labiausiai domino priverstoemigruoti menininko situacija lais-vame pasaulyje, kuo ji skyrësi nuoðiapus sienos pasilikusiøjø. Urbai-tytë man ádomi ir kaip valinga me-nininkë, sukûrusi átaigiø darbø, pra-pleèianèiø mûsø vietos menoistorijos kontekstà. Taèiau ðios pa-rodos pasakojimas yra labiau apiepokyèiø laikà ir buvimo be vietosdramà. „Að [...] suaugau su Niujor-ku ir negaliu ásivaizduoti, kad já manreikëtø palikti. Taèiau, mes, pabë-gëliai ið Lietuvos, negimëme Ame-rikoje, ir bent að nesijauèiu ðimta-procentinë amerikonë. Taèiau kaiatvaþiuoji á Lietuvà, matai, kad irjai nebepriklausai.“ (Elena Urbai-

Monika Jarulytë

Paroda sukëlë prieðtaringø ver-tinimø ir átarinëjimø perþengus ri-bas, ypaè videoperformansas „Kliak-sas“. „Be pykèio“ ekspozicija skirtabûtent Kaunui, o jos pavadinimasprimena ðio miesto intelektualø iruniversiteto dëstytojø sukurtà ir ga-na greitai iðpopuliarëjusià pokalbiølaidà. Liðkevièius sàmoningai pasi-renka ðios laidos kontekstà kaip pa-rodos pamatà, bet á tautos aktualijaspasiûlo paþvelgti lyg aukðtyn kojomis,provokuodamas kritiðkà poþiûrá irdaþnai ne itin malonià reakcijà.

Menininkas teigia, kad ði parodaturëtø bûti suvokta minëtos laidos„dialogo su kitu“ kontekste, laidos,kuri átvirtina, estetiðkai ir intelek-tualiai, itin vienpusiðkà temø apta-rimo ir suvokimo formatà. Pagrin-dinis performanso „Kliaksas“veikëjas – juodu kostiumu apsivil-kæs menininkas. Surûkæs cigaretæ,þiebtuvëlio liepsna iðtirpdo ðokola-do plytelæ, gauta mase iðsitepa vei-dà, o vëliau nusivalo á veiksmo fo-ne ant sienos kabëjusià Lietuvosvëliavà. Nusivalius veidà vietoj me-nininko pasirodo kitas þmogus irtai, Liðkevièiaus teigimu, yra jo pa-ties dublerio suvaidinimas. Pasiro-do tas kitas, kurio anksèiau nematë-me ir kurio buvimas atsivërë tikatlikus teatraliðkà persikûnijimo ak-tà. Performansas atliktas dar 2001 m.,taèiau bûtent ðios parodos proga bu-vo ðmaikðèiai ið „Restart“ pervadin-tas rusiðko animacinio filmuko vei-këjo „Kliakso“ vardu ir, menininkopoþiûriu, tapo visos ekspozicijoscentrine aðimi. Performansas, eks-ponuojamas tarp keistø ready ma-de tipo „daikèiukø“ kolekcijos, pir-miausia pritraukia dëmesá dël ganaðiurkðtaus valstybinës vëliavos pa-naudojimo. Netradiciðkai panaudo-damas trispalvæ ir minëtà dublerio,vaidybos idëjà, kûrëjas nesiekia pa-sityèioti ið nacionalinio simbolio, oskatina pasvarstyti apie valstybiniøinstitucijø vidiná teatraliðkumà, tir-ti tikrovës ir fikcijos ribas. Parodarodoma institucijoje (universitetogalerija), kuri daþnai áprasmina ne-kintanèius pasyvaus studento ir ak-

tyvaus dëstytojo vaidmenis. Klausi-mø këlimas dël tokiø vaidmenø pa-sidalinimo maþiausiai skatinamas, osavojo vaidmens nenorintis ar nesu-gebantis atlikti asmuo daþniausiaitampa kitu, neatitinkanèiu akademi-nio – lyg visada „be pykèio“ – dia-logo formato.

Liðkevièiaus paroda kupina po-litiniø, tautiniø ir istoriniø nuorodø,kurios primena laidos „Be pykèio“plëtojamas temas, bet jø pateikimas –kièo, seksualiniø nuorodø, grubiø te-plioniø ir senø þurnalø citatø miði-nys – sukuria erzinanèio, nemalo-naus dialogo pojûtá. Autoriuskeliems eksponatams panaudojaprovokuojanèias, kièines sueities,raguoto velnio aplikacijas, iðkirptasið þurnalø ir prilipdytas prie nedi-deliø veidrodëliø. Ðie ant stiklo ma-

tomi simboliai ganëtinai neþymûs irbeveik nepastebimi, taip lyg paryð-kinant, kad tai keliø eksponatø ðe-ðëlinë pusë. Vienas ið tokiø darbø –Këdainiø konservø fabriko raugin-tø agurkø stiklainis, kurio etiketëjepuikuojasi aktoriaus ir politiko Re-migijaus Vilkaièio atvaizdas. Apra-ðe nenutylima ádomiø faktø, kad ak-torius vaizduoja Seimo nará ViktoràUspaskichà, bet vëliau pats tampanet aukðtesnio rango politiku – LRkultûros ministru. Nuo tada agur-kø stiklainiai su jo atvaizdu ið pre-kybos iðimami. Ðis eksponatas taippat ádomus dël Liðkevièiaus jau pa-liestos dublerio temos. AktoriusR. Vilkaitis ið pradþiø tik ðaipyda-masis televizijos laidai sukûrë poli-tiko paveikslà, vëliau vaidyba panau-dojama ðio politiko verslo reklamai,

Kitoks Lietuvos veidasDainiaus Liðkevièiaus paroda „Be pykèio“ galerijoje „101“ Kaune

o galiausiai pats Vilkaitis tampa po-litiku, taigi pats virsta jau suvaidin-tu personaþu. Toks tikrovës ir fan-tazijos ribas trinantis politiniskuriozas tikrai kelia ðypsenà, be to,prie eksponato prikabintas veidro-dëlis su pornografine atributika pa-skatina dar labiau provokuojanèiàinterpretacijà. Taèiau argi ne pana-ðiai ávyko ir su minëtos laidos „Bepykèio“ vedëju Leonidu Donskiu,kuris filosofiðkai, akademiðkai tyri-nëdamas politines realijas pats vë-liau tapo Europos Parlamento na-riu. Vis dëlto kalbëdamas apie ganateatraliðkus Lietuvos politinio men-taliteto vingius Dainius Liðkevièiusnebûtinai siûlo juos paðiepti, bet at-skleidþia, kaip politinës realijos daroátakà menui ir kultûrai. Vien tai, kadðie procesai tampa parodos ekspo-natais, verèia teigti, kad meno su-kûrimui nieko prikurti nebereikia,uþtenka tik sujungti jau esamas, sa-vaime teatraliðkas citatas ið þiniask-laidos.

Parodoje atskleisti politiniai ir is-toriniai Lietuvos paradoksai ir sa-vita institucinë kritika pasiekia pi-kà maþyèiame SSRS paðto þenkloeksponate. Menininkas pateikia ne-átikëtinà 1985 m. istorijà, kaip kau-nietis Bronius Maigys atvyko áMaskvos Ermitaþo muziejø ir pei-liu iðraiþë bei sieros rûgðtimi api-pylë originalø, brangiausià Remb-randto kûriná „Danaja“. Spaudojeraðoma, kad lietuvaitis buvo palai-kytas tiesiog iðprotëjusiu, taèiau yrair kitas poþiûris, teigiantis, kad ðáveiksmà jis atliko sàmoningai, kaiptaktiná vandalizmà prieð Rusijosvaldþià. Agresijos aktas ávyko gar-siausiame Sankt Peterburgo muzie-juje, kuris anksèiau buvo carø þie-mos rezidencija. Kaip þinia, taiRusijos imperijos politinës galiossimbolis, tik laikui bëgant, kaip irParyþiaus Versalis ar Luvras, jis vir-to kultûrinës galios simboliu, átvir-tinanèiu pasauliná pripaþinimà. Ðiàneátikëtinà lietuvaièio BroniausMaigio istorijà galima interpretuo-ti ir kaip anarchistiðkà iðpuolá prieðvalstybinæ meno institucijà ir tradi-ciná, akademiná poþiûrá á kultûrà,kuris átvirtina simbolinæ, ðlovinamà

ir nekintanèià ðiø sistemø galià. Taigali bûti ir dar vienas menininkokvietimas kritiðkiau paþvelgti á es-tetiðkø ir filosofiðkai pagrástø sàvo-kø, poþiûriø konstravimà, kuriuouþsiima tokios laidos kaip „Be pyk-èio“ bei kultûrinio ir akademiniopasaulio elitas. Juk sarkastiðkai ðyp-senai, destrukcijai, ðiurkðtiems, anar-chistiðkiems komentarams ið politi-niø klaidø tikrai neatsiranda vietosminëtose informacijos kûrimo irdalinimosi erdvëse.

Pateikdamas ganëtinai ávairiuseksponatus, menininkas iðryðkinasavàjá poþiûrá ir áþvalgà, nesiekda-mas sukurti objektyvios tiesos iliu-zijos ir neginèijamos meno vertës.Parodoje þvelgiant á trylika ekspo-natø, tokiø kaip menininkui gra-þiausio Kauno namo fotografija,delfinø nutapytà trispalvës motyvà,kurià kûrëjas ásigijo uþ 100 litø,9-ojo deðimtmeèio garsaus Kaunoboksininko fotografijà, primenan-èià, kad gana neseniai Kaunà buvoapëmusi ne krepðinio, o bokso ma-nija, ar árëmintà „Lietuvos ryto“puslapá, grafiðkai ir akivaizdþiaiiliustruojantá, kaip Lietuvos politi-ka ir verslas yra apraizgyta átartinaisryðiais, pasijunti lyg labai ryðkiai pa-matytum kitoká Kauno ir Lietuvosveidà. Toká, apie kurá net nekalbakultûros elitas, o þiniasklaidos prie-monës sugeba paversti tik eiline,sensacinga preke. Liðkevièius bû-tent tam pasiprieðina dràsiu, bet sà-moningai atviru asmeninio poþiû-rio pateikimu.

Panaudodamas savos patirtiespavyzdþius, menininkas lyg vaivo-rykðtës gamà atskleidþia itin ádomiàLietuvos tautos interpretacijà. Á Lið-kevièiaus pateiktà miesto bei vals-tybës istorijà, perkrautà bulvariniøskandalø ir pigiø niekuèiø, paþvel-gi lyg á dublerá, kaþkoká neatitikimà,marginalijà ar klaidà, bet galiausiaisuvoki, kad bûtent taip idëja apienekintantá, kadaise egzistavusá aregzistuosiantá tobulos tautos ávaiz-dá dekonstruojama, pakeièiant sub-jektyviu, interpretacijai pasiduo-danèiu menininko iðgyvenimu.

Paroda veikë iki kovo 23 d.

Dainius Liðkevièius. Parodos „Be pykèio“ fragmentas S . G R A C H A U S K A I T Ë S N U O T R .

tis atsako á dailëtyrininkës IngridosKorsakaitës klausimus, Literatûra irmenas, 1995 m. liepos 22 d.) – ði ci-tata tai taikliai perteikia. Norëjauleisti patiems kûriniams bei meni-ninkës biografijos faktams ir dra-matiðkø laiko lûþiø liudininkamskurti pasakojimà.

M. K.: Gavusi didelæ dozæ naujosinformacijos iðgalvojau metaforà,kuri ðiek tiek paaiðkina áspûdá, kadElena Urbaitytë man iðliko ganamáslinga: kepant duonà namuose,kaskart á naujai uþmaiðytà masæ áde-damas puslitris raugo ið ankstesnio-sios. O tai reiðkia, kad naujame ke-pale yra visa aibë ankstesniø duonø.Jei kaþkurioje ádëjai rozmarino, netpo keliø naujø kepimø gali jo atras-ti. Jei meno laukà suvoksime pana-

ðiai, tai mes esame praleidæ kelisUrbaitytës meno „kepimus“, todëlgalime tik intuityviai spëlioti, ko tenbuvo primaiðyta. Stebint kûrinius ið-ryðkëja, kad menininkë, tobulindamasavo kûrybos „skoná“, átaigiausiai at-sivërë brandþiame laikotarpyje. Ma-ne asmeniðkai labiausiai þavi jos erd-vës pojûtis, kad ir kokià raiðkospriemonæ ji pasirinktø. Konstrukty-vi, trimatë màstysena verèia galvotiapie jà kaip apie vizionieræ architek-tæ. Tik toji erdvës „architektûra“ abst-rakti. O verþimasis kurti naujà, savàerdvæ iðvietintam þmogui kartais ga-li bûti gyvybiðkai svarbus.

Paroda veikia iki geguþës 20 d.

PARENGË MONIKAKR IKÐTOPAITYTË

A T K E L T A I Ð 6 P S L .

Elena Urbaitytë-Urbaitis.Be pavadinimo. 1963 m.

L I E T U V O S D A I L Ë S M U Z I E J A U S N U O S A V Y B Ë

T. K A P O È I A U S N U O T R .

8 psl. 7 meno dienos | 2012 m. balandþio 6 d. | Nr. 14 (982)

K i n a s

Gediminas Kukta

Prieð savaitæ pasibaigusiame 17-ajame Vilniaus tarptautiniame ki-no festivalyje „Kino pavasaris“ tre-èius metus ið eilës buvo surengtakonkursinë filmø programa „Nau-ja Europa – nauji vardai“. Jos kon-cepcija nepasikeitë – rodyti debiu-tinius arba antruosius Rytø, VidurioEuropos ir Balkanø ðaliø reþisieriøvaidybinius darbus. Ðiemet prista-tyta 11 filmø. Tarp jø, beveik tradi-ciðkai, në vieno lietuviðko.

Tarptautinis þiuri geriausiu filmuiðrinko lenkø reþisieriaus GregoZgliñskio dramà „Dràsa“. Tokssprendimas nebuvo netikëtas. Þiû-rint konkurso filmus, favoritai pra-dëjo aiðkëti gana greitai. Stipriadramaturgija, problemø aktualu-mu, kino kalbos ieðkojimais, akto-riø meistryste iðsiskyrë vos keli kû-riniai – minëta lenkø juosta, jaunosserbø reþisierës Majos Miloð pro-vokuojanti drama apie paauglius„Klipas“, bulgaro Konstantino Bo-janovo kelio filmas „Ave“ ir, manomanymu, ádomus, bet þiuri neáver-tintas antrasis taip pat bulgaro Ka-meno Kalevo filmas „Sala“. Kon-kursinës programos þiuri (prizu uþreþisieriaus profesionalumà) irtarptautinë nepriklausomø kinoteatrø bei festivaliø asociacija(CICAE) iðskyrë rumuno AdrianoSitaru „Gerus ketinimus“. Kadan-gi aprëpti visus programos filmusuþimtø nemaþai vietos, sustosiu tikprie man ásiminusiø ðiø metø kon-kurso darbø.

Programa ir temø, ir raiðkosprasme buvo iðties ávairi, bet api-bendrinant ámanoma iðskirti kelisbendrus vardiklius. Pirma, prade-dantieji reþisieriai gilinasi á jaunøþmoniø pasaulëþiûrà ir pasaulëjau-tà, jø kasdienybæ. Paaugliai it jaut-rûs lakmuso popierëliai intensyviau-siai reaguoja á ðiandieninæ aplinkà,o jø problemos tampa visos visuo-menës atspindþiu. Antra, filmuosevienokiu ar kitokiu pavidalu iðkylavirtualios realybës (medijø) – tele-vizijos ðou, interneto ar mobiliøjøtelefonø – tema. Virtualumas tam-pa antràja tikrove, paraleliu pasau-liu, kur iðsitrina bet kokie vertybi-niai, moraliniai orientyrai arba,atvirkðèiai, jis virsta netikëtu tiesosárankiu. Taip atsitinka Zgliñskio„Dràsoje“.

Du broliai Alfredas (Robert Wiæc-kiewicz) ir Jeþis (Ùukasz Simlat) va-dovauja bendram verslui. Taèiau dëlskirtingø darbo vizijø ir tikslø tarpjødviejø neretai ásiplieskia konflik-tai. Nepanaðûs ir jø charakteriai: Je-þis – ramesnis, atsargesnis, o Alfre-das – karðtakoðis, demonstruojantissavo valdþià ir dràsà (tai rodo kadir áþanginis epizodas, kai azarto pa-gautas Alfredas automobiliu suspë-ja perðokti geleþinkelio pervaþà perplaukà nuo artëjanèio traukinio).Taèiau vienà dienà vyro dràsa su-bliûkðta, kai jau traukinyje su broliupamato prie keleivës priekabiaujan-èius chuliganus. Jeþis stoja mergi-

Naujos Europos dràsaApie konkursinæ „Kino pavasario“ programà „Nauja Europa – nauji vardai“

nos ginti, Alfredas laikosi atokiai.Kai gauja uþpuola Jeþá ir pradedamuðti, o vëliau iðmeta já ið lekianèiotraukinio, Alfredas suakmenëjæs ste-bi ir nieko nedaro. Sunkiai suþeistasjaunëlis patenka á ligoninæ, praside-da vyresniojo vidinë kaltës ir atsa-komybës, jo vertybiø perkainojimoistorija. Slëpdamas nuo ðeimos tik-ràsias nusikaltimo aplinkybes, Alfre-das bando pats iðspræsti situacijà –surasti nusikaltëlius. Taèiau pavë-

mas. Taèiau Zgliñskis individualiàtragedijà iðaugina iki universaliøapmàstymø apie moralæ. Filmo dra-maturgija maksimaliai „suverþta“ –në vienos nereikalingos scenos, ges-to, dialogo, – bet reþisieriaus þvilgs-nis iðlieka stebëtinai atviras, nemo-ralizuojantis. Apskritai daugelisepizodø nepasiduoda vienintelei in-terpretacijai. Vienas tokiø yra be-veik finalinis kadras – á nubudusábrolá þiûrinèios mirusio Jeþio akys.

mokose, sunkiai sergantá tëvà, se-nelius, besimasturbuojanèià save,pusnuoges drauges, seksà su drau-gu. Telefonas nuolat ásiterpia tarpveikëjø, tampa iðkreipta bendravi-mo priemone. Uþfiksuotas vaizdasveikëjams virsta tikresniu, patiki-mesniu uþ realybæ. Vaizdø miðrai-në viename telefone – tai aðtri ðiuo-laikinio pasaulio, kuriame esame bejokios atrankos bombarduojamivaizdø srauto, metafora. Virtualitikrovë pasiglemþia veikëjus. Iðsitri-na bet kokios leistinumo / neleisti-numo ribos.

Atrodytø, Miloð pernelyg utri-ruoja ir hiperbolizuoja realybæ, bettai neiðvirsta savitiksliu ðokiravimu.Herojæ ir þiûrovus ásukdama á per-versyviø veiksmø ratà, Miloð suku-ria savotiðkai troðkià, be jokios iðei-ties erdvæ, atskleidþianèià dabartinesjaunimo (bet ne tik) bûsenas. Darsvarbiau – reþisierë neteisia. Nors,tikiu, daugeliui þiûrovø galëjo taippasirodyti. Atviros scenos nëra tik„ðokiravimas dël ðokiravimo“, ne-uþgoþia potekstës. Uþ jø slypi tikpunktyriðkai atskleidþiama tikrojiJasnos drama: meilës stoka ðeimo-je, liûdesys, baimë dël merdëjanèiotëvo, vieniðumo jausmas.

Jasnà suvaidinusi Isidora Simijo-noviè kartu su Anjela Nedyalkova(„Ave“) ir Ada Condeescu („Love-lasas“) „Kino pavasaryje“ apdova-nota kaip geriausia aktorë. Prisitai-këliðko ðiuolaikinio kino fonedràsus ir bekompromisis jaunos re-þisierës „Klipas“ iðties þadina opti-mistines mintis apie „naujos“ Eu-ropos kino ateitá.

Á savos tapatybës paieðkas lei-dþiasi ir Kameno Kalevo filmo „Sa-la“ herojus Danelas. Antrajame pil-nametraþiame bulgaro darbeádomausia stebëti netikëtus pasako-jimo ekskursus. Pirma filmo pusë –romantiðka dviejø ásimylëjëliø, at-vykusiø atostogauti á atokià Juodo-sios jûros salà, istorija. Taèiau pa-maþu siuþetas prisipildo másliø,paslapèiø ir átampos. Gráþimas á vai-kystës teritorijà Danelui sukeliaklausimø apie praeitá, á kuriuos jisneranda atsakymo. Prasideda kelio-në á save. Dar vëliau pasakojimaskeièia ritmà – Danelas pasineria ávizijas apie salà. O viskas baigiasinetikëta fantasmagorija, kuri galu-tinai iðmuða þiûrovà ið patogios po-zicijos (po seanso teko girdëti ne vie-nà apgailestaujantá þiûrovà: „Iki pusësfilmo viskas buvo normaliai...“): supra-tæs skirtingus savo veidus, gráþdamasið salos Danelas apsimeta protiðkai ne-ágaliu ir nusprendþia dalyvauti vietinia-me tiesiogiai transliuojamame realy-bës ðou „Big Brother“.

Þaisdamas veikëjo „kaukëmis“,Kalevas kalba apie kiekvienamemûsø glûdinèias skirtingas tapaty-bes. Nëra vieno fiksuoto „að“, tei-gia filmas. Vis dëlto ádomiausia, kadkinta pasakojimo nuotaika, ritmas,vaizdo pobûdis. Ið kerinèio groþiosalos þiûrovas sviedþiamas á televi-zinæ „tikrovæ“ su visu jos kièu irkvailybe. Tai nuteikia iðties nesma-

giai, it koks svetimkûnis. Kalevastaip manipuliuoja þiûrovu, suþai-dþia jo lûkesèiais: tai, kà stebime te-levizijoje (realybës ðou) ir priima-me kaip jos dalá, kino ekrane virstatikru cirku. Reþisierius „apnuogina“televizijos galià konstruoti ávairiasþmogaus tapatybes, jomis disponuotiarba, atvirkðèiai, absoliuèiai nuas-meninti, bukinti þmogø, paversti jáárankiu reitingø varþybose.

Konkurse buvo du kelio filmai –slovëno Nejco Gazvodos „Iðvyka“ir bulgaro Konstantino Bojanovo„Ave“. Þanro poþiûriu panaðûs,profesionalumo lygiu skirtingi, jiegali tapti tinkamais blogo ir gero ke-lio filmo pavyzdþiais. „Iðvyka“grieþtai laikosi beveik visø þanrotaisykliø (kelionë, nuotykiai, hero-jø vidinë transformacija, gráþimaspasikeitus), todël galiausiai save„uþskliaudþia“ stereotipø rëmuose.Tai tipiðkas kelio filmas. Todël jis at-rodo nuobodus, primena tik ðablo-nà. Kà jau kalbëti apie vaidybos irsiuþeto duobes, neretai uþkaiðomastegu paveikia, taèiau negelbstinèiamuzika.

Savo ruoþtu „Ave“ – keliaujan-èiø Kameno ir Avës susipaþinimoir draugystës istorija – pakyla ikiuniversaliø dalykø ir aprëpia kurkas daugiau. Ne tik dviejø þmo-niø bendrystës jausmà. Neþiniakur vykstanèios jaunos merginosir á gyvenimà saviþudybe baigusiodraugo laidotuves vëluojanèio vai-kino portretai atskleidþia ðiuolai-kiniø „þmoniø be vietos“ patirtá irbûsenà.

Neprisitaikantys prie gyvenamosrealybës, neturintys tikslø, nuobo-dþiaujantys, sutrikæ ir nusivylæ jau-ni þmonës – tai ne tik posovietinësrealybës faktas, kaip gali atrodyti iðpirmo þvilgsnio þiûrint konkurso fil-mus. Tai visiems bendros ðiuolaiki-niø þmoniø nuotaikos. Stabdydamapakeleivingas maðinas Avë nuolatmeluoja, iðgalvoja vis naujas savo gy-venimo istorijas. Tai, kas ið pradþiøatrodo kaip piktas ir pavojingaspokðtas, vëliau – ne tik Avei, bet irKamenui – tampa vienintele gelbë-jimosi priemone nuo pesimistinës irvangios egzistencijos.

Bojanovo vaidybinis debiutas áro-do, kad minimaliomis priemonëmisámanoma kalbëti apie svarbius iramþinus dalykus. To pasigedau ki-tuose konkursinës programos fil-muose: mano manymu, iðsisëmu-sios, tik ið inercijos besilaikanèiosrumunø Naujosios bangos pavyz-dþiuose („Lovelasas“, „Geri keti-nimai“), ið pirðto lauþtoje, dirbtinaiðokiruojanèioje juostoje „Stebimaspasaulis“, vidutiniðkoje, realybës irbaladës plotmes neoriginaliai de-rinanèioje dramoje „Ðok iki nukriti-mo“, á besaiká formalizmà nuklydu-sioje estiðkoje Fiodoro Dostojevskioromano „Idiotas“ ekranizacijoje, sen-timentaliame, epiniame, pilnamenacionalinio patoso filme „Svajonësapie Montevidëjø“.

na internetinës svetainës administ-racijai, kad ði vaizdo áraðà iðtrintø,atjungia þmonos internetà), Alfre-das neástengia iðsisukti nuo vidiniokaltës jausmo. Labiausiai „Dràso-je“ þavi aktoriaus Roberto Wiæc-kiewicziaus talentas. Vidinë prota-gonisto drama perteikiama nedrastiðkais poelgiais, desperacija, osuvaldyta ir taupia vaidyba. Iðgy-venimø niuansams perteikti uþten-ka aktoriaus veido: jame matyti irbaimë, ir paþeminimas, ir gëda, irsusitaikymas.

Ið pradþiø „Dràsa“ gali pasirodytiapgaulingai paprastas kamerinis fil-

Daug klausimø ir maþai atsaky-mø uþduoda ir Majos Miloð „Kli-pas“, konkurse buvæs vieninteliskonkurentas lenkø filmui. Reþisie-rë atvirai ir drastiðkai rodo ðiandie-ninio serbø jaunimëlio, „mobiliøjøtelefonø“ kartos, gyvenimà: nuomokyklos, sudëtingø ir átemptø san-tykiø su tëvais, vakarëliø, alkoho-lio ir sekso. Pavadinimas suponuo-ja ir temà, ir vaizdinæ filmo raiðkà(paradokumentinë maniera, klipoestetika). Keturiolikmetë Jasnamobiliuoju telefonu filmuoja gyve-nimo akimirkas. Be jokios atrankosfiksuoja viskà – bendramokslius pa-

luotai dràsai suduodamas antrassmûgis: vienas ið gaujos nariø nu-filmavo incidentà ir iðplatino vaiz-do áraðà internete. Alfredo elgesys,delsimas padëti broliui iðkeliamas ávieðumà.

Áraðas funkcionuoja kaip savotið-ka visa matanti „Dievo akis“, prieðkurià herojus tampa atsakingas. Al-fredui nepavyksta pasislëpti nuo kitoþvilgsnio. Net ir bandydamas sunai-kinti savo baimës árodymà (skambi-

Kaltinimo ar atleidimo þenklas?Zgliñskis prisodrina filmo medþia-gà svarstymø: kà tokiu atveju dary-tume kiekvienas ið mûsø, kokià po-zicijà pasirinktume, kaip gyventumetoliau? Tarp filmø, kuriø autoriai ne-palikdami erdvës þiûrovui mëgsta su-dëlioti istorijose visa paaiðkinanèiusakcentus, sprendimas neatsakyti á ke-liamus klausimus – tik privalumas.Kita vertus, tinkamai formuluotiklausimus – taip pat meistrystë.

„Ave“

„Sala“

7 meno dienos | 2012 m. balandþio 6 d. | Nr. 14 (982) 9 psl.

Premjeros

Mike’o Leigh „Dar vienerimetai“ jau ekranuose

Britø reþisieriaus Mike’o Leighfilmo „Dar vieneri metai“ („AnotherYear“, D. Britanija, 2010) premjeraávyko Kanø kino festivalyje, filmasbuvo nominuotas „Oskarui“ uþgeriausià scenarijø. Po premjeriniøseansø ðiømetiniame „Kino pava-saryje“ filmas iðleidþiamas á Lietu-vos kino ekranus. Pateikiame reþi-sieriaus interviu, iðspausdintoþurnale „Newsweek“, fragmentus.

Septynis kartus buvote nominuotas„Oskarui“. Ar statulëliø teikimoceremonija gali bûti ádomi patirtisEuropos kûrëjui?

Greièiau kurioziðka. Tai – holi-vudiðkas, amerikocentristiðkas lau-kinis cirkas, vulgarus kaip pigusblizgutis. Ten á mano filmavimo gru-pæ visada þiûrima kaip á keistus ne-priklausomo kino padarus ið uþ van-denyno, neþinia kaip prasprûdusiuspro atrankos sietà.

Bet kiekvienas kûrëjas mëgsta gautiapdovanojimus. Jûs esate gavæs 12BAFTA nominacijø (ið jø – keturisapdovanojimus), Venecijos „Auksináliûtà“, Kanø „Auksinæ palmës ðakelæ“...

Norëèiau, kad mano filmai pa-siektø kuo platesnæ auditorijà, o ap-dovanojimai tam padeda. Esu dëkin-gas uþ „Oskarus“, BAFTA ir ðakeles,jei savo spindesiu jos paskatina nu-sipirkti kino bilietà. Bet tikrà malo-numà man suteikë tik „Auksinë pal-mës ðakelë“. Kanø kino festivalioorganizatoriams pavyko sukurtiXXI a. labai reikalingà ávyká. Þmo-nës vyksta á Prancûzijà, kad suþino-tø kaþkà apie save, apie juos supantápasaulá ir menà. Amerikieèiai su sa-vo polinkiais á barbariðkumà ir niek-niekius gali iðklijuoti Kruazet bul-varà didelio biudþeto hitø plakatais,bet jie nenupirks mûsø ðirdþiø.

Niekad nenorëjote pabandyti kurtifilmà amerikieèiø sàlygomis?

Esu patyræs britø kino fronto ka-rys. Jauèiuosi lojalus savo ginklodraugams, noriu kartu su jais ge-rinti mûsø infrastruktûrà ir kurtivis ádomesnius filmus. Be to, neþi-nau, ar mokëèiau dirbti JAV. Eu-ropieèiai kuria gerus filmus, kaibûna paniræ á tà tikrovæ, kurià þi-no, jauèia, supranta. Net jei tokiøreikalavimø kaina yra maþas filmobiudþetas. „Dar vieneri metai“ bu-vo sukurtas pusvelèiui.

O ar nekyla noras bent kartà dispo-nuoti didþiule suma?

Ne, nes uþ tai mokama meninelaisve. Kartais dirbu su montaþinin-kais, turinèiais holivudinës patirties.Jie visada stebisi, kad filmà uþbaigiutaip greitai. Jie pripratæ prie begali-niø taisymø, prie vis naujø studijos va-dovø pastabø, juostos siuntinëjimopirmyn ir atgal á abi vandenyno pa-krantes, taisymø po bandomøjø per-þiûrø Niujorke, Dalase, Masaèuset-se, Los Andþele. Susitinku ir su tøfilmø reþisieriais. Ið pradþiø jie sako:„Turiu fantastiðkà projektà.“ Po ke-liø savaièiø pasakoja: „Seni, prarado-me tà filmà, visi kiðasi á mano darbà,apima neviltis.“ O po premjeros ir vi-dutiniðkø recenzijø dûsauja: „Jei bû-tø likusi pirma montaþo versija...“

Bet tame, kà sakote, girdþiu stereo-tipus. Ðiuolaikinis Holivudas mëgs-ta pasirodyti snobu ir remtis ma-þesnius, meninius projektus.

Mano darbo bûdas specifinis.Praðom ásivaizduoti, kad einu pasHolivudo prodiuserá su pasiûlymu:„Uþ jûsø pinigus sukursiu filmà, betnegaliu pasakyti, apie kà jis bus, kasjame vaidins ir kada já baigsiu. Irdar jo nerodysiu niekam, kol nebusvisiðkai baigtas.“ Anglijoje jau po-rà þmoniø prie tokiø sàlygø pripra-tinau, bet man tai uþtruko beveikvisà gyvenimà. JAV geriausiu atve-ju galëèiau iðgirsti: „Gerbiame jû-

sø stiliø, suteikiame jums visiðkàlaisvæ, bet norime tik vienos smul-kmenos.“ Ar þinote, apie kà kalba?

Apie Miley Cyrus pagrindiniamevaidmenyje?

Taip, jiems reikëtø þinomø akto-riø pavardþiø. Bet jei sutikèiau suðia ið pirmo þvilgsnio nekalta sàly-ga, viskas bûtø sugadinta. Daugeláscenø improvizuoju filmavimo aikð-telëje, tad visiðkai esminis vaidmuomano kine tenka nuostabiems akto-riams. Negalëèiau jø pakeisti niekuokitu. Pagaliau man sunku ásivaizduo-ti amerikieèiø þvaigþdæ, kuri priimatoká pasiûlymà: „Neþinau, koks busfilmas, ar jûsø vaidmuo bus didelis,ar maþas, pagrindinis ar epizodinis,

neturiu scenarijaus ir nepasakysiujums nieko, ko neþino jûsø hero-jus.“ Bet bûtent tik taip ekrane at-siranda tikra chemija.

Kadaise sakëte: „Gyvenimas tokskerintis, kad reikia apie já kurtifilmus.“ Kas jame tokio yra?

Viskas. Þiûriu pro langà ir apraðautai, kà matau. Kai man buvo dvylika,ðaltà þiemos dienà buvau senelio lai-dotuvëse Manèesteryje. Pagyvenæþmonës – jo draugai neðë pakrypusákarstà namo laiptais. Supratau, kiekdaug tame vaizde slypi tiesos apie mus.Tada ir nusprendþiau, kad noriu kurtifilmus.

PARENGË K . R .

Ið ðventinës televizijø programosgali daug suþinoti apie tautos ir pa-èiø televizijø áproèius. LTV siûlobent trumpam pasijusti tikru kata-liku – pamaldos ið Romos ir Vil-niaus, Velykø apeigos bei paproèiai,be abejo, þadina þiûrovø nostalgi-jà. Tik man tos ðventës per LTV jauásipyko – kiekvienà savaitæ kuriamenors Lietuvos kampe vyksta ðventëar mugë, o „Panorama“ bûtinai vis-kà parodo. Kai per televizoriø þiûribeveik tik þinias, gali pasirodyti, kadlietuviai nuolat kà nors ðvenèia.Ypaè daug dþiaugsmo jiems kaþko-dël sukelia stintos – kà tik sugau-tos, iðkeptos ar iðvirtos. Marguèiai,matyt, taip pat.

Komercinës televizijos apsimeta,kad ðventës joms nerûpi. Tai – tiklaisvadieniai, kuriuos reikia uþkimð-ti kvailais filmais. Prie vaiðiø stalolabiausiai tinka tokie ir dar visokietelevizijos liaudies þaidimai, kuriuo-se dalyvauja lietuviðkos „þvaigþdës“ir Seimo nariai. LNK per ðias Vely-kas siûlo vël pasijusti paaugliu ir pri-siminti „Þiedø valdovà“ – bus ro-domos visos trys Peterio Jacksonofilmo dalys: „Þiedo brolija“ (7 d.10 val.), „Dvi tvirtovës“ (8 d. 10 val.),„Karaliaus sugráþimas“ (9 d. 10.55).TV3 ir LNK dar siûlo patinø þaidi-mus – taip að vadinu Marko Nevel-dine’o ir Bryano Tayloro filmus„Þaidëjas“ (LNK, ðávakar, 6 d. 21.15)ir „Adrenalinas“ (TV3, 8 d. 21.30),kuriuose pagrindinius vaidmenissuvaidino du ðiuolaikinio vyriðkumoetalonai – Jasonas Stathamas ir Ge-rardas Butleris. Neveldine’as ir Tay-loras, filmuose esà iðreiðkiantysepochos dvasià, á kinà atëjo ið re-

klamos. Jø ásivaizdavimas apie kinonovatoriðkumà kartà net pralinksmi-no: Tayloras didþiavosi filmavæs de-biutiná „Adrenalinà“ su skaitmeni-ne kamera ant peèiø ir ant rieduèiø.Reþisieriai yra prisipaþinæ, kad „fil-mas – tai videoþaidimas, tik natû-ralaus dydþio“.

„Þaidëjas“ rutulioja madingà te-mà apie realaus ir virtualaus pasau-liø susiliejimà – milijardierius Ke-nas sukuria ekstremalià pramogà –videoþaidimà, kuriame nuteistiejimirties bausme tampa þaisliukaisþaidëjø rankose. Jei kuris nors lai-mi 30 kovø, lieka gyvas. Bûtent uþgyvybæ ir kaunasi Butlerio persona-þas. „Adrenalino“ herojus, kurá su-vaidino Jasonas Stathamas, yrasamdomas þudikas. Jis neávykdëkontrakto ir pats tapo taikiniu. Ry-te jis suþino, kad yra apnuodytas irliko tik valanda gyventi. Bet jei nuo-lat judës, adrenalinas neleis nuo-dams pasiekti ðirdies. Todël vyrukasir bëga Los Andþelo gatvëmis. Be-je, be ratukiniø paèiûþø.

Ispanø reþisieriø Davido ir Ale-xo Pastorø 2009 m. kelio filmà „Ne-ðiotojai“ (BTV, 7 d. 23.20) ákvëpëðiuolaikinës pasakos apie mirtinusvirusus. Su vienu jø susiduria ir fil-mo herojai. Jie nori pabëgti á izo-liuotà Meksikos pakrantës salà irten sulaukti pandemijos pabaigos.Bet nuo ðiø dienø kino didaktikosnepasislëpsi niekur, todël filmo he-rojai supranta, kad baisiausia yra nevirusai, o tamsioji þmogaus prigim-ties dalis. Pasak kûrëjø, atsidûræ be-viltiðkoje situacijoje, kad iðgyventø,þmonës gali tapti tikromis pabaiso-mis. Bet reikia atiduoti duoklæ bel-

gø operatoriui Benoit Debie, kurispadarë viskà, kad „Neðiotojai“ ste-bintø hiperralistiðku „siaubingugroþiu“.

Peterio Cornwello „Pragaras Ko-nektikute“ (LNK, ðiànakt, 6 d. 01.10)primins vienà populiariausiø siau-bo filmø motyvø – prakeiktà namà.Á panaðø Konektikute persikeliaKembelø ðeima, kuri nori bûti ar-èiau vëþiu serganèios dukters. Jieneþino, kas ið tikrøjø anksèiau buvosename karalienës Viktorijos stiliausname... Juokingiausia, kad filmas pa-grástas tikra Snedekeriø ðeimos is-torija, kuri ir apraðyta keliose kny-gose, ir atkurta dokumentiniamefilme „Medþioklë Konektikute“.

Kad tai, kas ið pirmo þvilgsnio at-rodo tik pramoga, gali bûti ir filo-sofiðkas filmas, árodo Johno Woo1997 m. „Dviveidis“ (TV3, 7 d. 21.35).Filmo herojai – mirtini prieðai poli-cininkas ir nusikaltëlis – susikeièiaveidais. Klausimas, kurá kartu supuikiai savo dvigubus personaþussuvaidinusiais Johnu Travolta ir Ni-colasu Cagu formuluoja Woo, ðiødienø kine vienas aktualiausiø. Jisapie tikràjà þmogaus tapatybæ. Nuoko ji priklauso? Kaip keièiasi, kaiþiûrëdamas á veidrodá matai savoprieðo atvaizdà? Ar turëdamas sve-timà veidà neiðvengiamai tapsi to-kiu pat? Filmas prismaigstytas ávai-riø uþuominø á kino klasikà, patiesWoo ankstyvuosius filmus ir net ágraikø mitus. Juk neatsitiktinai nu-sikaltëlio broliai dvyniai vadinasiKastoru ir Poluksu.

„Dviveidis“ man jau pati gryniau-sia kino postmodernizmo klasika.Tokia pat klasika kaip Vladimiro

Motylio isternas „Baltoji dykumossaulë“ (LNK, 9 d. 17 val.), plaèiojesovietø imperijoje iðkart tapæs kul-tiniu. Rusø kosmonautai þiûrëdavofilmà prieð kiekvienà skrydá, filmofrazes iki ðiol kartoja ir politikai, irpaprasti pilieèiai. Bet bijau, kad jau-ni lietuviai jau nelabai supras, ko-dël „Baltoji dykumos saulë“ buvotokia svarbi net kelioms þiûrovøkartoms. Anaiptol nesergu anø lai-kø nostalgija, man tik gaila tos lygðagrenës oda nuolat nykstanèioskultûrinës terpës, nes videoþaidimaijos tikrai nesukuria. Jie nekuria nie-ko. Uþtat jà kuria tokie kaip Clin-tas Eastwoodas. Slaptas ðio akto-riaus ir reþisieriaus gerbëjas LNKprogramø skyriuje primins 1984 m.sukurtà Richardo Tuggle’o filmà„Ant bedugnës kraðto“ (LNK, 10 d.22.35). Filmo herojus, Naujojo Or-leano policijos inspektorius VesasBlokas, kurá ir suvaidino Eastwoo-das, atsiduria nemalonioje situacijo-je. Maniakas þudo prostitutes, suma-niai iðvengdamas policijos spàstø, oVesas gerai paþinojo visas aukas...

Jei niekinate panaðius siuþetus irvis dar tikite, kad tikras menas turiskatinti kilnius ir graþius jausmus,þiûrëkite Julie Taymor tragedijà„Titas“ (LTV2, 11 d. 21.50) apie kru-vinà Romos karvedá, kovojusá prieðgotus, ir dar kruvinesná kerðtà. Pa-grindiná vaidmená filme sukûrë Ant-hony Hopkinsas. Bijau pasirodyti

prasto skonio (nors Jûs, mieli skai-tytojai, mane jau seniai perkando-te), bet þiûrëdamas á jo generolànuolat prisimindavau kità aktoriauspersonaþà, ið Lietuvos kilusá mania-kà Hanibalà Lekterá.

Mëgstu pasinerti á masinës kul-tûros labirintus. Kuo giliau, tuo ádo-miau. Juk kadaise ir Jane Austenbuvo laikoma nerimta raðytoja. Ta-èiau jos romanuose sentimentaliai,o kartu ironiðkai papasakotos jau-nø angliø istorijos paskutiniais me-tais populiaresnës uþ rimtà klasikà.Paraðytas 1796-aisiais, bet iðspaus-dintas tik 1813 m. romanas „Puiky-bë ir prietarai“ sulaukë ekranizaci-jø ávairiose ðalyse – net Indijoje.LNK (9 d. 23.15) parodys vienà nau-jausiø, kurià 2005 m. sukûrë JoeWrightas.

„Puikybë ir prietarai“ perkels ákaraliaus Jurgio III Anglijà, maþàkaimelá, kuriame gyvena neturtin-ga ponia Benet. Ji nori iðtekinti sa-vo penkias dukteris. Elizabet pa-milsta graþuolá Darsá. Bet kol jieabu puls vienas kitam á glëbá, atsi-tiks daugybë dalykø. Filmo scena-rijø paraðë britø aktorë EmmaThompson, o Elizabetæ suvaidinoKeira Knightley. Ji graþi kaip pa-veikslëlis. Dar graþesniø ne tik te-levizijos ekrane linkiu per visasðventes.

Jûsø –

JONAS ÛB IS

Graþiø kaip paveikslëlisKrësle prie televizoriaus

„Puikybë ir prietarai“

„Dar vieneri metai“

10 psl. 7 meno dienos | 2012 m. balandþio 6 d. | Nr. 14 (982)

B a l a n d þ i o 6 – 1 5

Dailë

Absoliuèiai beviltiðkos reprodukcijose ir iki katarsio galingos realybëje –abstrakèios Rûtos Katiliûtës drobës, ko gero, pirmà kartà rodomos ne su-spaustoje maþos galerijos erdvëje, o galingose VDA ekspozicijø salëse„Titanikas“ (Maironio g. 3, II aukðtas). Drobës gelmiø ir pavirðiaus vir-pëjimo meistrës paroda „De – fragmentacija. Kiekvienà rytà save atran-du ið naujo“ atidaroma balandþio 6 d. (penktadiená) 17 val. ir veiks ikigeguþës 5 d. „Titanikas“ dirba antradiená–ðeðtadiená 12–18 val.

Nemaþà dalá þiûrovø gali „nusiurbti“ balandþio 6 d. (penktadiená),18 val. Klaipëdos kultûrø komunikacijø centro parodinëse erdvëse(Aukðtoji g. 1 / Didþioji Vandens g. 2, Klaipëda) pristatomas ambicingasKristinos Inèiûraitës projektas „Sekimas“, kurio metu bus rodomas irnaujas jos filmas „Susitikimas“. Ekspozicija veikia treèiadiená–ðeðtadiená11–19 val. Paroda veikia iki geguþës 6 d.

Teatras

Vilnieèiams puiki proga pamatyti daug dëmesio sulaukusá Rolando Au-gustino A. reþisuotà spektaklá „Hanana, kelkis ir eik“ pagal GermanoGrekovo pjesæ „Hanana“. Balandþio 10 d. 19 val. J. Miltinio dramos teat-ras sveèiuosis Vilniaus „Keistuoliø teatre“.

Kinas

Mike’o Leigh filmai gimsta neáprastai – aktoriai susitinka prieð prasi-dedant filmavimui, jie neþino, kà vaidins. Reþisierius taip pat neþino, nesscenarijaus neturi ir jis. Tik temà. Ji kristalizuojasi reþisieriui individua-liai dirbant su kiekvienu aktoriumi. Ðie savo personaþus brandina dar il-gai. Paskui prasideda repeticijos. Per jas iðaiðkëja ir bûsimo filmo pabai-ga. Tada jau galima filmuoti.

„Dar vieneriø metø“ herojë psichologë Dþerë pasikvieèia á namus vie-niðà, juokingà, nelaimingà Meræ. Pas Dþeræ ir Tomà Merë pasijunta kaipnamie. Ji pradeda intriguoti, nors visàlaik akivaizdu, kokia ji bejëgë. BetDþerë nusprendþia, kad Merë tapo pavojinga... Leigh filmø tema – gyve-nimas. Kaip reikia gyventi, kaip bûtum laimingas? Ar laimë priklausonuo mûsø, ar nuo likimo? Klausimai paprasti, net banalûs, bet Leigh su-geba padaryti taip, kad pasijunti lyg kartu su filmo herojais sëdëtum priestalo. Terapinis filmø poveikis akivaizdus, bet reþisierius tuo neapsiribo-ja. Jis moko þiûrëti á þmones ir kiekviename rasti dalelæ savæs. Filmà galimapasiþiûrëti „Skalvijoje“ nuo balandþio 12 d.

„7md“ rekomenduoja

Mirus mylimai mamai,ðià sunkià valandà reiðkiame

gilià uþuojautà aktoriuiDainiui GAVENONIUI ir

jo ðeimai.

KOLEGOS IÐ OSKARO KORÐUNOVO

VILNIAUS MIESTO TEATRO

P a r o d o s

V I L N I U S

Nacionalinë dailës galerijaKonstitucijos pr. 22

XX a. Lietuvos dailës ekspozicija

Michaùo Budny paroda „Didelë ðalis“

Elenos Urbaitytës-Urbaitis paroda „Pasirinkimai“

Vilniaus paveikslø galerijaDidþioji g. 4

Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai

Lietuvos dailë XVI—XIX a.

Jurgio Baltruðaièio memorialiniai baldai

Tarptautinë paroda „Kryþiai yra dorybës þenklas,

o Strëlë — pergalës... Sapiegos — valstybininkai,

meno mecenatai ir kolekcininkai“

Paroda „Fecit ad vivum. Dailininkø portretai

XVI—XVIII amþiø Vakarø Europos graviûrose“

Radvilø rûmaiVilniaus g. 22

Paroda „Sankt Peterburgo imperatoriðkasis

porcelianas“

Taikomosios dailës muziejusArsenalo g. 3 A

Paroda „Nuo mini iki maksi. Septintojo

deðimtmeèio mada“ (ið Aleksandro Vasiljevo

Paryþiaus kolekcijos)

„Du mados ðimtmeèiai“ ið Aleksandro

Vasiljevo kolekcijos

„Valdovø rûmø lobynas: Lietuvos ir Europos

paveldo klodai“

Lietuvos nacionalinis muziejusNaujasis arsenalasArsenalo g. 1

Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës istorija

Lietuva carø valdþioje

Lietuvos valstieèiø buities kultûra

Kryþdirbystë

„Lietuvos diplomatinë tarnyba 1918—1940 m.“

„Algimanto Miðkinio dovana“

Paroda „Tautodailininkës Michalinos Stane-

vièiûtës-Poèiulpienës molinukai“

Kazio Varnelio namai-muziejusDidþioji g. 26

K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija

Lankymas antradiená–ðeðtadiená ið anksto

susitarus tel. 279 16 44

Baþnytinio paveldo muziejusÐv. Mykolo g. 9

Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija

Paroda „Vilniaus sakralinë auksakalystë“

Ðiuolaikinio meno centrasVokieèiø g. 2

„Dviejø Vokietijø architektûra 1949—1989“

nuo 6 d. — paroda „Galimas modernizmas“

„Lietuvos aido“ galerijaTrakø g. 13

Neringos Þukauskaitës grafika

Galerija „Kairë–deðinë“Latako g. 3

Paroda „Raudonplaukiø lyga“

Rûtos Spelskytës kûrybos paroda „Þiûrëjimas,

arba besibaigiantis Lingchi ir kreivas kupolas“

Galerija „Vartai“Vilniaus g. 39

iki 11 d. — Raimondos Sereikaitës instaliacija

„Arkos“ galerijaAuðros Vartø g. 7

Paroda „Kryþkelë“ (Salonikai, Graikija)

Stiklo paroda „Ið plokðtumos arba 2 D?“

Paroda „Sapnas“

Ðv. Jono gatvës galerijaÐv. Jono g. 11

Olgos Boldyreff paroda „Kelionës pieðiniai ir

skulptûros“

Lietuvos dailininkø sàjungosparodø salëVokieèiø g. 4/2

Sùawomiro Lipnickio (Lenkija) tapyba

Galerija „Meno niða“J. Basanavièiaus g. 1/13

iki 10 d. — Jolantos Kyzikaitës instaliacija

„Ðiaudø sodai“

LDS Pamënkalnio galerijaPamënkalnio g. 1/13

Paroda „Vienodas uþmokestis uþ vienodà

darbà“

Marijos ir Jurgio Ðlapeliø muziejusPilies g. 40

Jono Varno karikatûrø paroda „Kirsk á aká!“

Kazio Venclovo „Cepelinas“ (vieno kûrinio

paroda muziejaus kiemelyje)

Teatro, muzikos ir kino muziejusVilniaus g. 41

Paroda: „Dar kartà Liudas Truikys“

Paroda „Spalvos ir ðokio paviliota“, skirta

Olgos Dubeneckienës-Kalpokienës

120-osioms gimimo metinëms

Galerija AV17Auðros Vartø g. 17

Paroda „Naujojo avangardo objektas“

„Juðkus Gallery“B. Radvilaitës g. 6B

Viktoro Vizgirdos tapybos ir pieðiniø paroda

Prancûzø institutas LietuvojeDidþioji g. 1

Olgos Boldyreff paroda „Kelionës pieðiniai ir

skulptûros“

Vilniaus vaikø ir jaunimo menogalerijaVilniaus g. 39/6

iki 14 d. — Þemaitijos vaikø ir jaunimo

darbø paroda „Þvilgsnis á Þemaitijà“

Seimo parodø galerijaGedimino pr. 53

nuo 6 d. — Zino Kazëno fotografijos

Raðytojø klubasK. Sirvydo g. 6

Marijos Maèiuikienës tapybos paroda

Parodø erdvë „The Gardens“Konstitucijos pr. 12A (Vilniaus planetariumo

patalpose)

nuo 6 d. — Gedimino Akstino ir Antano

Gerliko paroda

KAUNAS

M. Þilinsko dailës galerijaNepriklausomybës a. 12

Paroda „Mirãbile Visu / Nuostabu matyti“

Kauno paveikslø galerijaK. Donelaièio g. 16

iki 8 d. — projekto „Trys tapybos pamokos“

paroda „Nauja konceptuali tapyba“. Paweùas

Ùubowskis (Lenkija), Kaido Ole (Estija) ir

Jonas Gasiûnas

Þmuidzinavièiaus kûriniø irrinkiniø muziejusPutvinskio g. 64

Chen Chieh-jen (Taivanas)

paroda

Galerija „Meno parkas“Rotuðës a. 27

Jovitos Aukðtikalnytës-Varkulevièienës,

Agnës Deveikytës-Liðkauskienës ir Sauliaus

Paliuko paroda „Netapyba“

Keramikos muziejusRotuðës a. 15

Baltijos ðaliø keramikos paroda „Pavasaris“

Adelës ir Pauliaus Galauniø namaiVydûno al. 2

Ramintos Baltruðytës tekstilë

Kauno fotografijos galerijaRotuðës a. 1 / Vilniaus g. 2

Vytauto Pletkaus fotoparoda „Skaudëjimai“

Galerija „Kauno langas“M. Valanèiaus g. 5

Algio Skaèkausko (1955—2009) pieðiniø

paroda „Café Golgota“

iki 12 d. — Gintaro Kuro juvelyrikos darbø

paroda „Melchioro magija“

Galerija „Aukso pjûvis“K. Donelaièio g. 62 / V. Putvinskio g. 53

Roko Dovydëno paroda

Aido Ryèio Vasiliausko paroda

K L A I P Ë D A

Lietuvos dailës muziejaus PranoDomðaièio galerijaLiepø g. 33

Èeslovo Januðo (1907—1993) paroda

Paroda „Arbit Blatas. Sugráþimas á tëvynæ“

KKKC parodø rûmaiAukðtoji g. 1 / Didþioji Vandens g. 2

nuo 6 d. — Kristinos Inèiûraitës projektas

„Sekimas“

iki 11 d. — VDA Nidos meno kolonijos

menininkø rezidentø paroda

Baroti galerijaAukðtoji g. 3/3a

Aurimo Anuso paroda „Klaipëda–Memel:

prarasto laiko beieðkant“

Klaipëdos galerijaDarþø g. 10 / Baþnyèiø g. 4

iki 12 d. — Tomos Ðlimaitës grafika

Ð I A U L I A I

Galerija „Laiptai“Þemaitës g. 83

iki 10 d. — paroda „Laikas ir miestas“

Dailës galerijaVilniaus g. 245

Ðiauliø kraðto 46-oji tautodailës paroda

Vaclovo Onaièio medþio droþyba

Virginijos Kutkienës tapyba

Jono Rudzinsko grafika

Ðiauliø universiteto dailës galerijaVilniaus g. 141

iki 11 d. — Dainiaus Trumpio tapybos ir

Vaivos Kovieraitës grafikos paroda

P A N E V Ë Þ Y S

Dailës galerijaRespublikos g. 3

iki 15 d. — paroda „Juozas Lebednykas.

Skulptûra“

„Galerija XX“Laisvës a. 7

Kristinos Norvilaitës „Paraðyk man laiðkà“

S p e k t a k l i a i

V I L N I U S

Nacionalinis operos ir baletoteatras11, 12 d. 18.30 — G. Bizet „KARMEN“.

Dir. — R. Ðervenikas

13 d. 18.30 — M. Theodorakio „GRAIKAS

ZORBA“. Dir. — M. Staðkus

14 d. 18.30 — „ÞYDRASIS DUNOJUS“.

Dir. — M. Staðkus

15 d. 12 val. — J. Tamulionio „BRUKNELË“.

Dir. — A. Ðulèys

Nacionalinis dramos teatrasDidþioji salë

10 d. 18.30 — H. Ibseno „VISUOMENËS

PRIEÐAS“. Reþ. — J. Vaitkus

12 d. 18.30 — J. Dautarto „PASKENDUSI

VASARA“. Reþ. — J. Dautartas

13 d. 18.30 — R.W. Fassbinderio „JUODOJI

NAÐLË (LAISVËS KAINA)“ Reþ. — Y. Ross

14 d. 17 val. — T. Dorsto, U. Ehler „NUSIAUB-

TA ÐALIS“. Reþ. — G. Varnas

15 d. 12 val. — K. Èiukovskio „DAKTARAS

AISKAUDA“. Reþ. — E. Jaras

Maþoji salë

10 d. 19 val. — M. Duras „MEILUÞIS“.

Reþ. — B. Mar

11 d. 19 val. — S. Mroýeko „NAÐLËS“.

Reþ. — S. Raèkys

12 d. 19 val. — M.F. Marsot „LAUKIM SKAM-

BUÈIO“. Reþ. — V. Masalskis

13 d. 19 val. — I. Villqisto „HELVERIO

NAKTIS“. Reþ. — J. Vaitkus

14 d. 16 val. — J. Griðkoveco „PLANETA“.

Reþ. — A. Dainavièius

15 d. 16 val. — E. Ashley „GAIDUKAS“.

Reþ. — J. Smoriginas

Studija

12 d. 19 val. — „LIÛDNOS DAINOS IÐ

EUROPOS ÐIRDIES“ (pagal F. Dostojevskio

romanà „Nusikaltimas ir bausmë“).

Reþ. — K. Smedsas (Suomija)

Vilniaus maþasis teatras10 d. 18.30 — „ATSITIKTINIS ÞMOGUS“

(VðÁ „Mens Publica“)

11 d. 18.30 — PREMJERA! „SUDEGINTI

NEGALIMA PASIGAILËTI. Joanos Arkietës

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJOSGALERIJOS

Parodø salës „Titanikas“Maironio g. 3

nuo 6 d. — Rûtos Katiliûtës paroda „De —

fragmentacija. Kiekvienà rytà save atrandu

ið naujo“

Tekstilës galerija „Artifex“Gaono g. 1

Olgos Boldyreff paroda „Kelionës pieðiniai ir

skulptûros“

A. ir A. Tamoðaièiø galerija„Þidinys“Dominikonø g. 15

Dailininkø Tamoðaièiø kûryba

XIX—XX a. pirmos pusës liaudies meno

rinkiniai

Alviros Eigminaitës-Ðirkienës kûrybos

paroda „Intencijø vokai pagal Ðv. Raðtà“

Manifestas“ (VðÁ „Meno ekspansija“)

12 d. 18 val. — „KITAS KAMPAS“ (VðÁ „Sàmo-

ningas þmogus“)

13 d. 18.30 — F. Bordono „PASKUTINIAI

MËNESIAI“. Reþ. statytojas — R. Tuminas,

reþ. — A. Dapðys

15 d. 16 val. — „STIKLINIS ÞVËRYNAS“ (VðÁ

„Naujasis teatras“)

Valstybinis jaunimo teatras6 d. 18 val. — H. Ibseno „ÐMËKLOS“.

Reþ. — A. Jankevièius (Salë 99)

10 d. 18 val. — A. Juozaièio „ÐIRDIS VIL-

NIUJE“. Reþisieriai — J. Vaitkus, A. Vidþiûnas

11 d. 18 val. — W. Gombrowicziaus „IVONA,

BURGUNDO KUNIGAIKÐTYTË“.

Reþ. — J. Vaitkus

12 d. 18 val. — W. Shakespeare’o „JEI TAIP,

TAI ÐITAIP“. Reþ. — P.E. Budraitis

14 d. 12val. — H. Verburg „PINGVINAI IR

KIAUÐINIS“. Reþ. — R. Kudzmanaitë (Salë 99)

15 d. 12 val. — V.V. Landsbergio „ARKLIO

DOMINYKO MEILË“. Reþ. — A. Vidþiûnas (Salë 99)

15, 18 val. — „JIS IR JI“. Scen. aut. ir reþ. —

B. Mar

Rusø dramos teatras6 d. 18 val. — A. Turanosovos-Arbos „ÞIEMA,

VARDU ANA…“. Reþ. — D. Abras (Belgija)

7 d. 12 val., 14 d. 12, 14 val. — PREMJERA

„MUSË — VILKO PUSË“ (K. Èiukovskio

pasakos motyvais). Reþ. — A. ir J. Popovai

Oskaro Korðunovo teatrasÛkio banko teatro arenoje

10 d. — „MIRANDA“ (pagal W. Shakespea-

re’à). Reþ. — O. Korðunovas

Mirus mylimai Mamai,nuoðirdþiai uþjauèiame

aktoriø Dainiø GAVENONÁir liûdime drauge su velionës

artimaisiais.

LIETUVOS NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS

7 meno dienos | 2012 m. balandþio 6 d. | Nr. 14 (982) 11 psl.

Bibliografinës þinios

P A R E N G Ë A L D O N A B A R O D I C A I T Ë . R E D A G A V O G R A Þ I N A K U B I L I E N Ë .L I E T U V O S N A C . M . M A Þ V Y D O B - K A . B I B L I O G R A F I J O S I R K N Y G O T Y R O S C E N T R A S

GROÞ INË L I T ERATÛRA . L I T ERATÛROS MOKSLAS

Akmeniniai klevai : [romanas] / Lena Eltang ; ið rusø kalbos vertë Vladas Braziûnas. – Vilnius :

Vaga, 2011 (Vilnius : BALTO print). – 372, [3] p. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-5-415-02233-5

Beþdþionë ir esmë : [romanas] / Aldous Huxley ; ið anglø kalbos vertë Irena Jomantienë. –

[Kaunas] : Kitos knygos, [2011] (Vilnius : BALTO print). – 215 p. – Tiraþas 1200 egz. – ISBN

978-609-427-055-0

Iðlydþiø zonos : eilëraðèiai / Gytis Norvilas ; [knygoje – autoriaus paiðai]. – [Kaunas] : Kitos knygos,

[2012] ([Kaunas] : Aušra). – 78 p. : iliustr. – Tiraþas [800] egz. – ISBN 978-609-427-066-6

Kelio rodyklë : [tremties novelës ir droþybos darbai] / Rièardas Vaicekauskas ; [sudarytoja Rita

Vipartienë] ; Lietuvos nacionalinis muziejus, Laptevø jûros tremtiniø brolija “Laptevieèiai”. –

Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus, [2011] (Vilnius : Petro ofsetas). – 255, [1] p. : iliustr. –

Tiraþas 500 egz. – ISBN 978-609-8039-10-8 (ár.)

Lietuvos ávaizdis prancûzø literatûroje (iki XX amþiaus) : vienos barbarybës istorija :

monografija / Nijolë Vaièiulënaitë-Kaðelionienë. – Vilnius : Vilniaus pedagoginio universiteto

leidykla, 2011 (Vilnius : Standartø sp.). – 382, [1] p., XVI iliustr. p. – Santr. pranc. – Tiraþas 500

egz. – ISBN 978-9955-20-601-9 (ár.)

Likimo iðbandymai : [atsiminimai] / Joana Ulinauskaitë-Mureikienë. – Vilnius : [Firidas] : J.

Mureika, 2011 ([Ðvenèionys] : Firidas). – 331, [1] p., [8] iliustr. lap. – Tiraþas 300 egz. – ISBN

978-609-429-016-9 (ár.)

Mano tëtuðio vaikystë : [Povilo Bekenio prisiminimai] / Algimantas Bekenis. – Panevëþys :

ARG ofsetas, 2011 (Panevëþys : ARG ofsetas). – 110, [1] p. : iliustr., geneal. schem., portr. –

Tiraþas 200 egz. – ISBN 978-9955-741-30-5

Meilës mozaika uþ raudonø uþuolaidø : poezija ir proza : suaugusiøjø literatûra / Airina Rugë. –

Kaiðiadorys : Printëja, 2012 (Kaiðiadorys : Printëja). – 109, [1] p. : iliustr. – Tiraþas 400 egz. –

ISBN 978-609-445-082-2

Nemiegantys : trumpoji proza / Aurimas Novikovas. – Vilnius : Edukologija, 2012 (Vilnius :

Edukologija). – 131, [1] p. – (Jaunøjø raðytojø proza). – Tiraþas 150 egz. – ISBN 978-9955-20-

724-5 (ár.)

Pagaunës medþioklë : [romanas] / Gintautas Genys. – Kaunas : Kalendorius, 2012- . – ISBN

[978-9955-746-95-9]

T. 1. – 2012 (Kaunas : Aušra). – 350, [2] p. – Tiraþas 700 egz. – ISBN 978-9955-746-94-2

Per tylà kaip ugná : eilëraðèiai / Aldona Gema Stankevièienë-Macionytë ; [nuotraukos

autorës]. – Kaiðiadorys : Printëja, 2012 (Kaiðiadorys : Printëja). – 117, [1] p. : iliustr. – Tiraþas

200 egz. – ISBN 978-609-445-085-3

Persepolis : [grafinë novelë] / Marjane Satrapi ; ið prancûzø k. vertë Raimonda Kraujalienë. –

Kaunas : Kitos knygos, [2011] (Kaunas : Auðra). – 350 p. : iliustr. – Tiraþas [1000] egz. – ISBN

978-609-427-056-7

Piosnki i gawædi Wùadysùawa Syrokomli. – Pakart. 1908 m. kn. orig. [faks.] laida. – Vilnius :

Atkula, [2011] (Vilnius : Standartø sp.). – 64, [1] p., ásk. virð. : iliustr., portr. – Orig. iðl.: Wilno :

Skùad gùówny w Ksiægarni Józefa Zawadzkiego, 1908. – Tiraþas 1000 egz. – ISBN 978-9955-

505-94-5

Pro amþinybës duris : akrostichø rinktinë ir palinkëjimai / Dalia Milukaitë-Buragienë. –

Kaiðiadorys : Printëja, 2012 (Kaiðiadorys : Printëja). – 135, [1] p. : iliustr. – Tiraþas 250 egz. –

ISBN 978-609-445-081-5

Puodukas kefyro ant palangës : [apie gyvenimà sergant] / Gendrutis Morkûnas ; [pieðë Ona

Kvaðytë]. – Vilnius : Bernardinai.lt, 2012 (Vilnius : BALTO print). – 156, [2] p. : iliustr. – Tiraþas

[2500] egz. – ISBN 978-609-95057-6-3

Slemas Lietuvoje! / [sudarytojas Darius Jurevièius ; dailininkas Zigmantas Butautis ;

nuotraukø autorius Darius Jurevièius]. – Kaunas : Kitos knygos, [2012] (Vilnius : BALTO print). –

241, [14] p. : iliustr., faks. + 1 vaizdo diskas (DVD). – Tiraþas 800 egz. – ISBN 978-609-427-

063-5

Sùyszæ szmer swych myúli = Bäûõàÿ Ìèðà êðàñîòó… : [wiersze] / Halina Janczuñska ;

[ilustrowaùa Justyna Janczuñska]. – Vilnius : Petro ofsetas, 2012 (Vilnius : Petro ofsetas). –

303, [1] p. : iliustr. – Tekstas lenk., rus. – Tiraþas [1000] egz. – ISBN 978-609-420-208-7 (ár.)

Telaimina jus Dievas, pone Rouzvoteri, arba Perlai kiaulëms : [romanas] / Kurt Vonnegut ; ið

anglø kalbos vertë Povilas Gasiulis. – Kaunas : Kitos knygos, [2012] (Kaunas : Spindulio sp.). –

202, [1] p. – Tiraþas 1500 egz. – ISBN 978-609-427-065-9 (ár.)

Ûkanos atnaðavimas : [dviejø daliø romanas] / Algimantas Kaminskas. – Kaunas : Pasaulio

lietuviø kultûros, mokslo ir ðvietimo centras : Vytauto Didþiojo universiteto leidykla, 2011- .

– ISBN 978-9986-418-74-0 (ár.)

Kn. 1: Áskilæ naðèiai. – 2011. – 594, [2] p. – Tiraþas 500 egz. – ISBN 978-9986-418-73-3

Wybór poezyj Wùadysùawa Syrokomli (Ludwika Kondratowicza) / do druku przygotowal,

przypisami i poslowiem zaopatrzyl Stanisùaw Cywiñski. – Pakart. 1923 m. kn. orig. [faks.]

laida. – Vilnius : Atkula, [2011]- . – Orig. iðl.: Wilno : Wydawnictwo Ksiægarni Stow.

Nauczycielstwa Polskiego, 1923. – (Ár.)

T. 1. – [2011] (Vilnius : Standartø sp.). – 368 p. : portr. – Tiraþas 1000 egz. – ISBN 978-9955-

505-93-8 (ár.)

12 d. 19 val. — W. Shakespeare’o „ÁSTABIOJI

IR GRAUDÞIOJI ROMEO IR DÞULJETOS

ISTORIJA“. Reþ. — O. Korðunovas

13 d. 19 val. — broliø Presniakovø

„VAIDINANT AUKÀ“. Reþ. — O. Korðunovas

Teatras „Lëlë“Didþioji salë

6, 7 d. 18. 30 — PREMJERA! G. Apollinaire’o

„TEIRESIJO KRÛTYS“. Reþ. — G. Varnas, dail. —

J. Skuratova, komp. — V. Bartulis

14 d. 12 val. — S. Siudikos „TRYS

PARÐIUKAI“. Reþ. — A. Mikutis

14 d. 18.30 — „GELEÞIS IR SIDABRAS“ (pagal

V. Ðimkaus eiles). Insc. aut ir reþ. — R. Kazlas

15 d. 12 val. — A.A. Jonyno „CIRKAS YRA

CIRKAS“. Reþ. ir dail. — V. Mazûras

Maþoji salë

14 d. 14 val. — „KIÐKIØ SUKILIMAS“. Scenari-

jaus aut., reþ. ir dail. — R. Drieþis

„Menø spaustuvë“6 d. 19 val. Studijoje II — forumo teatro

spektaklis. Interaktyvus pastatymas, sukur-

tas F. Rifkin (Jungtinë Karalystë) seminaro

metu

7 d. 12 val. Kiðeninëje salëje — „AVINËLIO

KELIONË“. Reþ. — S. Degutytë („Stalo teatras“)

11 d. 19 val. Juodojoje salëje — „KOKIA ÈIA

TEISYBË?“ („Trupë liûdi“)

11 d. 19 val. Kiðeninëje salëje — „TETOS“.

Reþ. — J. Javaitis (ansamblis „Degam“)

12 d. 19 val. Juodojoje salëje — „EÞIUKAS

RÛKE“. Reþ. — T. Stirna (teatras „Trupë liûdi“)

12 d. 19 val. Kiðeninëje salëje — C. Grauþi-

nio „VISKAS ARBA NIEKO“. Reþ. — C. Grauþi-

nis (teatras „cezario grupë“)

13 d. 19 val. Juodojoje salëje — „FOBIJOS“.

Reþ. ir choreogr. — G. Ivanauskas (G. Iva-

nausko teatras)

13 d. 19 val. Kiðeninëje salëje — „ANTIGONË

(NE MITAS) “. Reþ. — I. Stundþytë (teatras

„Atviras ratas“)

14 d. 12 val. Kiðeninëje salëje — „VËJØ

MOTË“. Spektaklio kûrëjai S. Degutytë,

S. Dikèiûtë, V. Narkevièius, L. Skukauskaitë,

T. Juozapaitis („Stalo teatras“)

Uþupio teatras11 d. 19 val. Ûkio banko teatro Arenoje —

„BOMBA, ARBA ARIEL“ (pagal J. Ivanauskai-

tæ). Reþ. — R. Urbonavièiûtë

„Ðokio teatras“T. Kosèiuðkos g. 11

12 d. 19 val. — „ARACHNË“. Reþ. —

M.S. Ðimulynaitë („Baltijos baleto grupë“)

KAUNAS

Kauno dramos teatras6 d. 13 d. 18 val. Rûtos salëje — Y. Mishimos

„MARKIZË DE SAD“. Reþ. — A. Areima

6 d. 19 val. Maþojoje scenoje — I. Hagerup

„STIKLINË ARBATOS SU CITRINA“.

Reþ. — D. Juronytë

7 d. 12 val. Penktojoje salëje — L. Carrollio

„ALISA STEBUKLØ ÐALYJE“. Adaptacijos aut.

ir reþ. — E. Piotrowska

7, 11 d. 18 val. Rûtos salëje — PREMJERA!

F. von Schillerio „PLËÐIKAI“. Reþ. — A. Areima

10 d. 18 val. Penktojoje salëje — G. Padegi-

mo „JAH“. Reþ. — G. Padegimas

11 d. 18 val. Tavernos salëje — T. Guerra

„KETVIRTOJI KËDË“. Reþ. — R. Atkoèiûnas

12 d. 18 val. Rûtos salëje — PREMJERA!

B. Frielo „STEBUKLINGASIS TENESIS“.

Reþ. — G. Padegimas

12 d. 18 val. Maþojoje scenoje — Ð. Aleiche-

mo „MENDELIO MILIJONAI“.

Reþ. — A. Pociûnas

14 d. 18 val. Penktojoje salëje — „LAIMINGI“

(pagal F. von Schillerio „Klastà ir meilæ).

Reþ. — A. Areima

Kauno muzikinis teatras9 d. 18 val. — G. Donizetti „LIUÈIJA DI

LAMERMUR“. Muzikos vad. ir dir. —

J. Geniuðas

11 d. 17 val. — R. Rodgerso „MUZIKOS

GARSAI“. Dir. — J. Vilnonis

12 d. 18 val. — G. Rossini „SEVILIJOS

KIRPËJAS“. Dir. — J. Janulevièius

13 d. 18 val. — I. Kãlmãno „GRAFAITË

MARICA“. Dir. — J. Janulevièius

14 d. 18 val. — J. Strausso „VIENOS

KRAUJAS“. Dir. — V. Visockis

Kauno maþasis teatras6 d. 19 val. — PREMJERA! A. Slapovskio

„NUO RAUDONOS ÞIURKËS IKI ÞALIOS

ÞVAIGÞDËS“. Reþ. — D. Rabaðauskas

13 d. 19 val. — „KATYTË „P“ (pagal E. Ensler

pjesæ „Vaginos monologai“). Reþ. — V. Balsys

14 d. 18 val. — PREMJERA! M. Fratti

„SESUO“. Reþ. — A. Þukauskas

15 d. 12 val. — „KREIVOS DAIKTØ ISTORIJOS“.

Reþ. — A. Baniûnas

Kauno kamerinis teatras12 d. 18 val. — D. Èepauskaitës „DIENA IR

NAKTIS“. Reþ. — S. Rubinovas

13 d. 18 val. — J. Jokelos „FUNDAMENTA-

LISTAI“. Reþ. — J. Vaitkus (Lietuvos nacionali-

nis dramos teatras)

14 d. 18 val. — D. Èepauskaitës „BE GALO

ÐVELNI ÞMOGÞUDYSTË“. Reþ. — S. Rubinovas

Kauno valstybinis lëliø teatras9 d. 12 val. — „UÞBURTOS PILIES PASLAPTIS“.

Reþ. — O. Þiugþda

14 d. 12 val. — „UNDINËLË“ (pagal

H.K. Anderseno pasakà). Reþ. — O. Þiugþda

K L A I P Ë D A

Klaipëdos valstybinis muzikinisteatras13 d. 18.30 — I. Kalmano „ÈARDAÐO

KARALIENË“

14 d. 18.30 — PREMJERA! „SVEIKAS, ÈARLI!“

Ð I A U L I A I

Ðiauliø dramos teatras14, 15 d. 18 val. — PREMJERA! Y. Reza

„SKERDYNIØ DIEVAS“. Reþ. — A. Lebeliûnas

P A N E V Ë Þ Y S

J. Miltinio dramos teatras6 d. 18.30 — S. Sinclairo, A. McCarteno

„STRIPTIZO ERELIAI“. Reþ. — A. Jakubikas

(„Domino teatras“)

7 d. 16 val. — PREMJERA! A. Ostrovskio

„KATERINA“. Reþ. — V. Tertelis

13 d. 18 val. — M. Zalytës „VISI ÞMONËS

KATINAI“. Reþ. — A. Këleris

K o n c e r t a i

Lietuvos nacionalinë filharmonija11 d. 18 val. Taikomosios dailës muziejuje —

Armonø trio: I. Armonaitë (smuikas),

R. Armonas (violonèelë), I. Uss (fortepijonas).

Programoje D. Prusevièiaus, A. Malcio,

A. Ðenderovo, D. Ðostakovièiaus kûriniai

14 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — Lietuvos kamerinis orkestras.

Solistas A. Ogrinèukas (obojus). Programoje

F. Schuberto, J. Haydno, W.A. Mozarto

kûriniai

15 d. 16 val. Taikomosios dailës muziejuje —

ansamblis „Vilniaus arsenalas“: L. Ðulskutë

(fleita), R. Romoslauskas (altas), S. Okruðko

(fortepijonas). Programoje W.A. Mozarto,

F. Schuberto, J. Tamulionio, J. Juozapaièio,

Ã. Piazzollos kûriniai

V I L N I U S

Kongresø rûmai6, 7 d. 19 val. — PREMJERA! G. Puccini

„MANON LESKO“. Dir. — G. Rinkevièius,

reþ. — D. Ibelhauptaitë, scenogr. — D. Birdas,

kost. dail. — J. Statkevièius. Lietuvos valsty-

binis simfoninis orkestras, LNOBT choras

(vad. — È. Radþiûnas). Solistai A. Grigorian ir

K. Bendiktas (balandþio 7 d.), S. Januðaitë ir

G. Oniani (balandþio 6 d.), L. Pautienius,

D. Stumbras, E. Dauskurdis, T. Girininkas,

A. Rubeþius, L. Zigmantaitë ir LNOBT choro

artistai

14 d. 19 val. — I. Milkevièiûtës jubiliejinis

koncertas. I. Milkevièiûtë (sopranas),

A. Grigorian (sopranas), V. Vyðniauskas

(tenoras), Lietuvos valstybinis simfoninis

orkestras. Dir. — G. Rinkevièius

Lietuvos muzikos ir teatroakademija13 d. 12 val. — 13-asis V. Jonuðkaitës-

Zaunienës dainininkiø konkursas; 18 val. —

laureaèiø koncertas

Ðv. Kazimiero baþnyèia8 d. 13 val. — valstybinis puèiamøjø

orkestras „Trimitas“

9 d. 13 val. — choras „Jauna muzika“.

Vargonuoja L. Digrys, R. Marcinkutë Lesieur

Ðv. Kotrynos baþnyèia9 d. 18 val. — R. Dubinskaitë ir S. Ðerytë,

Vilniaus savivaldybës choras „Jauna muzika“

bei Ðv. Kristoforo kamerinis orkestras (meno

vad. ir dir. — D. Katkus). Dir. — V. Augustinas.

Programoje G. F. Händelio kûriniai

Lietuvos muzikø rëmimo fondasTarptautinis muzikos festivalis „Sugráþimai“

10 d. 18 val. Vilniaus rotuðëje — V. Baltakas,

Èiurlionio kvartetas, O. Ðvabauskaitë (vio-

lonèelë), R. Chaèaturjan (fortepijonas),

J. Katinaitë (muzikologë)

11 d. 18.30 Vilniaus paveikslø galerijoje —

A. Keblytë (arfa), A. Juðkaitytë (smuikas)

11 d. 18 val. Stasio Vainiûno namuose —

penktojo respublikinio jaunøjø atlikëjø ir

dailininkø festivalio-konkurso laureatø

koncertas. Dalyvauja atlikëjai ið Vilniaus

„Àþuoliuko“ muzikos, Vievio meno mokyklø

V a k a r a i

V I L N I U S

Raðytojø klubas11 d. 17.30 — H. Kunèiaus autorinis vakaras.

Renginys ið ciklo „Prozos dienos“. Kartu su

autoriumi dalyvauja raðytojai L. Jonuðys ir

A. Ðlepikas

12 d. 12.45 Mickûnø vidurinëje mokykloje —

renginys ið ciklo „Prozos dienos“, dalyvauja

raðytoja B. Jonuðkaitë

16 d. 17.30 — vakaras ið ciklo „Jauni ir

talentingi“. Dalyvauja R. Milerytë, K. Klimas,

M. Kirka, J. Katkevièiûtë, U. Maskuliûnaitë.

Dainuoja V. Buèiûtë, A. Ramoðka ir

Z. Variakojytë. Vakarà veda T. Taðkauskas

Vilniaus mokytojø namai9 d. 18 val. 215 auditorijoje — lektoriaus

A. Þarskaus paskaita „Velnias ir lino kanèia.

Pirmosios nakties iðbandymai“

10 d. 18 val. Svetainëje — vakaras „Pasidai-

navimai su Veronika“: Velykinës ir kitos

pavasario dainos. Sveèiuose Neveroniø

(Kauno r.) folkloro ansamblis „Vieðia“

(vad. — J. Balnytë)

11 d. 17 val. Maþojoje salëje — Vilniaus

vegetarø klube. Vakaras „Mityba su Sauliu-

mi“. Sveèiuose S. Urbonas

12 d. 18 val. Didþiojoje salëje — aktorës

N. Narmontaitës kûrybos vakaras

Prancûzø institutas Lietuvoje10 d. 18 val. — reþisieriaus E. Rohmerio

filmø retrospektyva

KAUNAS

Maironio lietuviø literatûrosmuziejus12 d. 17 val. — V. Daujotytës knygos „Tragið-

kasis meilës laukas: Apie Sigità Gedà: ið

poezijos, uþraðø, refleksijø“ sutiktuvës. Kartu

su knygos autore dalyvauja aktorë

V. Kochanskytë, VDU folkloro ansamblis

„Linago“ (vad. — L. Lukenskienë, L.S. Proðku-

të, G. Auèinikas). Vakarà veda A. Ruseckaitë

Kauno menininkø namai12 d. 18 val. — A. Sauspreikðaitis (bosas),

E. Juciûtë-Matelienë (fleita), D. Juozapaitie-

në (altas), D. Kudirka (fortepijonas),

V. Smailytë (arfa)

12 psl. 7 meno dienos | 2012 m. balandþio 6 d. | Nr. 14 (982)

7md

Savaitës filmai

****** – ðedevras, ***** – pasiþiûrëti bûtina, **** – geras filmas, *** – bûna ir geriau,** – jei turite daug laiko, * – niekalas

© „7 meno dienos“. Kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais.

Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ „Meno dienos“,

Maironio g. 6, 01124 Vilnius. Tel.: 2613039, 2611926.

El. paðtas 7md@takas.lt. ISSN 1392-6462. 3 sp. l. Tiraþas 900 egz.

Spausdino UAB „Ukmergës spaustuvë“, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë

Remia LR Kultûros rëmimo fondas,

Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

Redaktorë – Monika KrikðtopaitytëAtsakingoji sekretorë – Rûta JakimavièienëKinas – Þivilë Pipinytë | Teatras – Milda BrukðtutëPublicistika – Laima Kreivytë | Stilius – Rita MarkulienëDizainas – Jokûbas Jacovskis | Maketas – Vanda Èemerkaitëwww.7md.lt – Julijus Lozoraitis

Daug vargo dël pinigø **Stefani gyvenimas neatrodo pavykæs. Ji neturi nei darbo, nei pinigø,

nei, pagaliau, mylimo vyriðkio. Stefani praðo savo pusbrolio Vinio pagal-bos. Jo firma uþsiima skolø iðieðkojimu ir nuo teisingumo besislapstanèiønusikaltëliø gaudymu. Pirmoji Stefani uþduotis bus ir saldus kerðtas, matji turi rasti buvusá policininkà, kuris átariamas þmogþudyste. Bet Dþo Mo-relis dar ir tas tipas, kuris kaþkada sulauþë Stefani ðirdá. Ko gero, ði JulieAnne Robinson komedija bus sunkus iðbandymas net iðtikimiausiems Ste-fani suvaidinusios Katherine Heigl gerbëjams (JAV, 2012). (Vilnius, Kau-nas, Klaipëda)

Dþonas Karteris ***Pagal „Beþdþionø planetos“ autoriaus Edgaro Rice’o Burroughso kny-

gà „Marso ciklai“ sukurtas nuotykiø filmas perkels á Barsumo planetà,kurioje gyvena karingos gentys ir keistos bûtybës. Á jà atsitiktinai pakliûvaDþonas Karteris. Jis iðkart patenka á karo tarp planetos gyventojø epicen-trà. Netrukus ðioje þûti pasmerktoje planetoje jis supras, kad Barsumogyventojø likimas yra jo rankose. Naujam animacijos meistro Andrew Stan-tono („Þuviukas Nemo“, „Wall-E. Ðiukðliø princo istorija“) filmui JAVkritikai priekaiðtauja dël pasikartojimø, bet juk ið Burroughso idëjø së-mësi ir „Þvaigþdþiø karø“, ir „Ásikûnijimo“ kûrëjai. Vieno brangiausiøpaskutiniø metø amerikieèiø filmo kûrëjai tikisi, kad iðsigelbëjimas busuþsienio þiûrovai (JAV, 2012). (Vilnius, Kaunas)

Kontrabanda ***Ðiuo filmu JAV debiutavo garsus islandø reþisierius Baltasaras Kormã-

kuras. Tai – 2008 m. Óskaro Jónassono filmo „Reikjavikas – Roterda-mas“, kuriame pagrindiná vaidmená kûrë Kormákuras, perdirbinys. Jis per-këlë filmo veiksmà á Naujàjá Orleanà. Kontrabandininkas Krisas (MarkWahlberg) metë savo „verslà“ nutaræs gyventi su ðeima padoriai ir patogiai.Bet jo svainis, narkotikø kontrabandininkas Endis (Caleb Landry Jones),dirbantis þiauriajam Timui (Giovani Ribisi), patenka á sudëtingà situacijà.Krisas priverstas sumokëti Endþio skolà. Padedamas draugø, jis iðsirengia áPanamà... Filme taip pat vaidina Kate Beckinsale, Benas Fosteris, LukasHaasas, J.K. Simmonsas, Diego Luna (JAV, 2012). (Vilnius, Kaunas,Klaipëda)

Meilë trunka trejus metus ***Prancûzø raðytojo ir populiaraus televizijos laidø vedëjo, þinomo ir Lie-

tuvoje, kino debiutas. Fredericas Beigbederis ekranizavo savo paties au-tobiografiná romanà. Jo herojus – raðytojas, kuris kà tik iðsiskyrë su þmo-na, yra nusivylæs meile ir gyvenimu, bet sutinka graþuolæ merginà.Prancûziðkos romantinës komedijos þanras gana neapibrëþtas, bet tai, kaddebiutuojantá reþisieriø ákvëpë Claudo Leloucho „Vyras ir moteris“ (nau-jame filme taip pat skamba Michelio Legrand’o muzika), akivaizdu. Darfilme yra ðiek tiek autoironijos, neslepiamo cinizmo, provokacijos. Sno-biðkas kokteilis, bet Beigbederio gerbëjams jis patinka. Pagrindinius vaid-menis sukûrë Gaspard’as Proustas, Louise Bourgoin, Elsa Sednaoui, JoeStarr, Valerie Lemercier (Prancûzija, 2012). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda)

Mes nusipirkom zoologijos sodà ***Mattas Damonas filme vaidina vieniðà tëvà, kuris augina du vaikus ir

raðo feljetonus. Vienà dienà Bendþamenas nusprendþia viskà pradëti iðnaujo. Metæs darbà jis persikelia á priemiestá, kur ásigijo þemës ir didelánamà. Kaip priedà prie sklypo jis gauna apleistà zoologijos sodà. Bendþa-menas nusprendþia sugràþinti senus laikus, kai sodas veikë puikiai. Jame-so Crowe filme, sukurtame pagal Benjamino Mee romanà, taip pat vaidi-na Scarlett Johansson ir Thomas Hadenas Churchas. Anot reþisieriaus,knygoje já suþavëjo gyvenimo dþiaugsmas, pasakojimas apie þmones beiþvërelius ir mintis, kad verta rizikuoti ir kovoti uþ svajoniø iðsipildymà.Ko gero, tokie argumentai net pesimistà gali átikinti paþiûrëti filmà (JAV,2012). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda)

B a l a n d þ i o 6 – 1 2

Kino repertuaras

V I L N I U S

Forum Cinemas Vingis6, 7, 9, 10 d. — Bado þaidynës (JAV) — 11, 12,

14.15, 15.15, 17.30, 18.30, 20.30, 21.45; 8 d. —

12, 14.15, 15.15, 17.30, 18.30, 20.30, 21.45;

11 d. — 11, 12, 14.15, 15.15, 17.30, 20.30,

21.45; 12 d. — 11, 14.15, 17.30, 20.30, 21.45

6, 7, 9—12 d. — Amerikietiðkas pyragas: klasës

susitikimas (JAV) — 11, 13.30, 16, 18.45, 21.30;

8 d. — 13.30, 16, 18.45, 21.30

6, 7, 9—12 d. — Pavojingas metodas (JAV) —

11.30, 14, 16.15, 18.30, 21 val.; 8 d. — 14, 16.15,

18.30, 21 val.

6—12 d. — Kivirèas (JAV) — 19.15, 21.15

6, 7, 9—12 d. — Veidrodëli, veidrodëli... Snie-

guolës istorija (JAV) — 11.20, 13.40; 8 d. — 13.40

10 d. — Titanikas (3D, JAV) — 19 val.; 12 d. —

11.40, 15.40, 20.10

7 d. — G. Puccini „Manon“. Tiesioginë

premjeros transliacija ið Niujorko Metropoli-

tano operos — 19 val.

6, 7, 9—12 d. — Loraksas (JAV) — 11.15, 13.15,

15.15, 17.15, 19.30; 8 d. — 13.15, 15.15, 17.15,

19.30

6—12 d. — Loraksas (3D, JAV) — 12.15

6, 9, 11 d. — Piratai! Nevykëliø kompanija

(3D, D. Britanija, JAV) — 11.45, 14.15, 16.45,

18 val.; 7, 10, 12 d. — 11.45, 14.15, 16.45;

8 d. — 14.15, 16.45, 18 val.

6—12 d. — Piratai! Nevykëliø kompanija

(D. Britanija, JAV) — 12.30, 14.40, 17 val.

6, 8, 9, 11 d. — Titanø ánirðis (3D, JAV) — 14.45,

19.15, 19.50, 22 val.; 10 d. — 14.45, 19.50,

22 val.; 7, 12 d. — 19.15, 22 val.

6—12 d. — Meilë trunka trejus metus (Pran-

cûzija) — 16, 18.10, 20.50

Projektas X (JAV) — 21.45; 6, 8, 9, 11 d. — Dþonas

Karteris (3D, JAV) — 20.30; 6—12 d. — Dþonas

Karteris (JAV) — 13.15, 16 val.; 6—11 d. —

Kontrabanda (JAV) — 18.45, 21.15; 12 d. — 21.15;

6—12 d. — Mes nusipirkom zoologijos sodà

(JAV) — 13.30, 18.30; Daug vargo dël pinigø

(JAV) — 16.15, 21.30; 6, 7, 9—12 d. — Alvinas

ir burundukai 3 (JAV) — 11 val.

Forum Cinemas Akropolis6, 7, 9—12 d. — Bado þaidynës (JAV) — 10.30,

11.30, 13.30, 14.45, 18, 21.15; 8 d. — 13.30,

14.45, 18, 21.15

6, 7, 9—12 d. — Amerikietiðkas pyragas: klasës

susitikimas (JAV) — 11.15, 13.45, 16.45, 19.20,

21.50; 8 d. — 13.45, 16.45, 19.20, 21.50

6—12 d. — Pavojingas metodas (JAV) — 16.15,

18.30, 21 val.

6, 7, 9—12 d. — Veidrodëli, veidrodëli...

Snieguolës istorija (JAV) — 10.45, 13 val.;

8 d. — 13 val.

12 d. — Titanikas (3D, JAV) — 11, 15.30, 20 val.

6, 7, 9—12 d. — Piratai! Nevykëliø kompanija

(3D, D. Britanija, JAV) — 10.15, 12.30, 15.45,

18.15; 8 d. — 12.30, 15.45, 18.15; 12 d. — 10.15,

12.30

6, 7, 9—12 d. — Piratai! Nevykëliø kompanija

(D. Britanija, JAV) — 11.45, 14 val.; 8 d. — 14 val.

6—12 d. — Titanø ánirðis (3D, JAV) — 15, 17.30,

20.30; Meilë trunka trejus metus (Prancûzi-

ja) — 17, 19.10, 21.40; Loraksas (JAV) — 12.15,

14.15, 16.30

6, 7, 9—11 d. — Loraksas (3D, JAV) — 11, 13.15;

8 d. — 13.15

6—12 d. — Projektas X (JAV) — 17.45, 20.15

Kontrabanda (JAV) — 18.45, 21.30

6—11 d. — Dþonas Karteris (3D, JAV) — 20.45

6—12 d. — Mes nusipirkom zoologijos sodà

(JAV) — 15.15

Skalvija6 d. — Vidurnaktis Paryþiuje (Ispanija, JAV) —

16 val.; 9 d. — 21 val.; 11 d. — 17.10

6 d. — Artistas (Prancûzija) — 19 val.; 7 d. —

16.30; 9 d. — 19 val.; 10 d. — 19.10; 11 d. —

21 val.; 12 d. — 21.20

7 d. — Geleþinë ledi (D. Britanija, Prancûzija) —

21 val.; 9 d. —15 val. (seansas senjorams);

11 d. — 19 val.

6 d. — Bastûnas, siuvëjas, kareivis, ðnipas

(D. Britanija, JAV) — 21 val.; 7 d. — 18.30;

10 d. — 21 val.; 12 d. — 16.40

12 d. — Dar vieneri metai (D. Britanija) — 19 val.

6 d. — Premjera! „Diskoteka“ (reþ. R. Levulis) —

18 val.

10 d. — Roþelë (Lenkija) — 17 val.

7 d. — Yp! (Nyderlandai) — 15 val.

Pasaka6 d. — Atenbergas (Graikija) — 17.15; 7 d. —

17 val.; 9 d. — 15 val.; 10, 12 d. — 17.30;

11 d. — 18.45

6, 9 d. — Subtilumas (Prancûzija) — 19 val.;

7, 12 d. — 21 val.; 8 d. — 18 val.; 10 d. — 15,

19.15; 11 d. — 17.15

6, 9, 11 d. — Tai nutiko Jemene (D. Britanija) —

21 val.; 7 d. — 19 val.; 10, 12 d. — 21.15

6 d. — Havras (Suomija, Prancûzija, Vokieti-

ja) — 17.30; 9 d. — 15.30; 10 d. — 19 val.

6, 12 d. — Kambarys Nr. 304 (Danija) — 19.30;

7, 11 d. — 19.15; 10 d. — 17.15

6 d. — Nesveikai laiminga (Norvegija) — 21.15;

9 d. — 17.30

6, 10 d. — Mes. Tikime meile (D. Britanija) —

18 val.; 9 d. — 20 val.; 12 d. — 20.45

6 d. — 50/50 (JAV) — 20.15; 7 d. — 18.30;

8 d. — 19.45; 9 d. — 18 val.; 10 d. — 16 val.;

12 d. — 18.45

7 d. — Turime popieþiø! (Italija) — 17.15;

8 d. — 18.30; 9 d. — 17 val.

7 d. — Mylimieji (Prancûzija, D. Britanija,

Èekija) — 21.15; 8 d. — 20 val.; 9 d. — 20.30;

10 d. — 21 val.

7 d. — Diskoteka (reþ. R. Levulis) — 17.30;

8 d. — 18.45; 10 d. — 20.15; 12 d. — 17.45

7 d. — Kaip mes þaidëme revoliucijà

(reþ. G. Þickytë) — 20.30

8 d. — Tuðtybiø mugë (D. Britanija, JAV) — 20.30

9 d. — Vienintelis, nepakartojamas ir pasku-

tinis (reþ. L. Augutis) — 19.15; 11 d. — 17.30

9 d. — Èiko ir Rita (Ispanija, D. Britanija) —

16 val.

10 d. — „Trys viename“ — 21.30; 11 d. — 21.15

11 d. — Mano didysis O! (D. Britanija) — 20.45

11 d. — Kino vakarai su Izolda. Michael

Haneke — 18.30

Ozo kino salë6 d. — Barzakh (reþ. M. Kvedaravièius) — 16.30

6, 9, 12 d. — Tadas Blinda. Pradþia (reþ.

D. Ulvydas) — 18 val.; 10, 11 d. — 16 val.

9 d. — Kaip mes þaidëme revoliucijà (reþ.

G. Þickytë) — 16.30; 10 d. — 18 val.

11 d. — Tëve mûsø, kuris esi medyje (Austra-

lija, Vokietija, Italija, drama) — 18 val.

KAUNAS

Forum Cinemas6, 7 d. — Bado þaidynës (JAV) — 11.15, 14.30,

17.45, 21.15, 23 val.; 8 d. — 14.30, 17.45;

9—12 d. — 11.15, 14.30, 17.45, 21.15

6, 7 d. — Amerikietiðkas pyragas: klasës susitiki-

mas (JAV) — 11, 13.30, 16, 18.30, 21, 23.30;

8 d. — 13.30, 16, 18.30; 9—12 d. — 11, 13.30,

16, 18.30, 21 val.

6, 7, 9—12 d. — Pavojingas metodas (JAV) —

17, 19.30, 21.45; 8 d. — 17 val.

6, 7 d. — Meilë trunka trejus metus (Prancû-

zija) — 18.15, 20.30, 22.45; 8 d. —18.15; 9—

12 d. — 18.15, 20.30

6, 9, 10 d. — Veidrodëli, veidrodëli... Snie-

guolës istorija (JAV) — 11.45, 17.30; 7, 11 d. —

11.45; 8 d. — 17.30

11 d. — Titanikas (3D, JAV) — 18 val.; 12 d. —

11.30, 15.45, 20.15

7 d. — G. Puccini „Manon“. Tiesioginë premje-

ros transliacija ið Niujorko Metropolitano

operos — 19 val.

10 d. — Paukðtis, kuris neskraido (Nyderlan-

dai) — 16.45

6, 7, 9, 11, 12 d. — Piratai! Nevykëliø kompa-

nija (D. Britanija, JAV) — 11.15, 13.45, 16.15;

8 d. — 13.45, 16.15; 10 d. — 11.15, 13.45

6, 7, 9—12 d. — Piratai! Nevykëliø kompanija

(3D, D. Britanija, JAV) — 10.15, 12.30, 15.15;

8 d. — 12.30, 15.15

6 d. — Titanø ánirðis (3D, JAV) — 18, 20.45,

23.15; 7, 9—12 d. — 18, 20.45; 8 d. — 18 val.

6, 7, 9—12 d. — Loraksas (JAV) — 10.30,

12.45, 15 val.; 8 d. — 12.45, 15 val.

6—12 d. — Mes nusipirkom zoologijos sodà

(JAV) — 13, 15.30

6, 9, 10 d. — Dþonas Karteris (JAV) — 14.15,

20 val.; 7, 8, 11 d. — 14.15

6, 7 d. — Projektas X (JAV) — 21.30, 23.45;

9—12 d. — 21.30; 6—12 d. — Kontrabanda

(JAV) — 18.45; 6, 7, 9—12 d. — Alvinas ir

burundukai 3 (JAV) — 10.45

Cinamonas6—12 d. — Amerikietiðkas pyragas: klasës

susitikimas (JAV) — 12.30, 14.45, 17.15,

19.30, 21.45; 6, 7, 9—12 d. — Bado þaidynës

(JAV) — 10.45, 15.35, 19 val.; 8 d. — 15.35,

19 val.; 12 d. — Titanikas (3D, JAV) — 18 val.

8, 9, 12 d. — Veidrodëli, veidrodëli... Snie-

guolës istorija (JAV) — 15, 18.45

8—11 d. — Piratai! Nevykëliø kompanija (3D,

D. Britanija) — 12.05, 16, 18 val.; 12 d. — 12.05,

16 val.

6, 7, 9—12 d. — Piratai! Nevykëliø kompanija

(D. Britanija, JAV) — 11, 13, 17 val.; 8 d. — 13 val.

6—11 d. — Titanø ánirðis (3D, JAV) — 20, 22.15;

12 d. — 21.45; 6, 7, 10—12 d. — Titanø ánirðis

(JAV) — 15, 18.30; 8, 9 d. — 18.30; 6, 7, 9—

12 d. — Tas pats Karlsonas (Rusija) — 10.50

6—12 d. — Mes nusipirkom zoologijos sodà

(JAV) — 14.20; Daug vargo dël pinigø (JAV) —

13.35, 20.35; Kontrabanda (JAV) — 21.55

6—11 d. — Nevykëliai po priedanga (JAV) —

18.45, 21.15; 12 d. — 21.15; 6, 7, 9—12 d. —

Loraksas (3D, JAV) — 10.15, 14.05

6, 7, 9—12 d. — Loraksas (JAV) — 10.30, 12.25,

16.50; 8 d. — 12.25, 16.50

K L A I P Ë D A

Forum Cinemas6, 7, 9—12 d. — Bado þaidynës (JAV) — 10.45,

12.45, 14.15, 17.30, 18.30, 20.45; 8 d. — 12.45,

14.15, 17.30, 18.30

6, 7, 9—12 d. — Amerikietiðkas pyragas: klasës

susitikimas (JAV) — 11, 13.30, 16.15, 19, 21.45;

8 d. — 13.30, 16.15, 19, 21.45

6—12 d. — Veidrodëli, veidrodëli... Snieguo-

lës istorija (JAV) — 15.45

12 d. — Titanikas (3D, JAV) — 12.45, 20 val.

8 d. — „Kino pavasaris 2012“

6, 7, 9—12 d. — Meilë trunka trejus metus

(Prancûzija) — 11.15, 16.30, 18.45; 8 d. — 16.30,

18.45; 6, 7, 9—12 d. — Loraksas (JAV) —

11.45, 14, 16 val.

6, 7, 9—11 d. — Loraksas (3D, JAV) — 10.15

6—11 d. — Piratai! Nevykëliø kompanija (3D,

D. Britanija, JAV) — 10.15, 12.30, 18 val.;

12 d. — 10.15; 6, 7, 9—11 d. — Piratai! Nevy-

këliø kompanija (D. Britanija, JAV) — 10.30

6—11 d. — Titanø ánirðis (3D, JAV) — 15.15,

17.15, 20.30; 12 d. — 17.15; 6, 7, 9—12 d. —

Nevykëliai po priedanga (JAV) — 18.15;

6, 7, 9—12 d. — Kontrabanda (JAV) — 21 val.

6—12 d. — Mes nusipirkom zoologijos sodà

(JAV) — 13.45; Projektas X (JAV) — 21.15;

Daug vargo dël pinigø (JAV) — 21.30

„Meilë trunka trejus metus“