VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETO DVISAVAITIS LAIKRAÐTIS

http://www.vtu.ltLeidþiamas nuo 1973 m.

spalio 17 d.; antradieniais

2004 m. gruodþio 22 d.Nr. 29 (1282)

SS veikinamesu Ðv. Kalëdomisir Naujaisiais Metais!

veikinamesu Ðv. Kalëdomisir Naujaisiais Metais!

Trumpëja diena ligi Kûèiø þvaigþdëtos nakties,Ir gruodis skubëdamas uþveria metø vartus… Sveikindami ðv. Kalëdø ir Naujøjø 2005-øjø metø proga,nuoðirdþiai linkime, kad ateinantys metai bûtø mûsø universiteto bendruomeneidosnûs prasmingais darbais. Telydi sveikata, sëkmë ir laimë, nauji kilnûs tikslai,idëjos ir viltis. Teiðsipildys visi sumanymai, siekiai ir svajonës.…Metai lyg þvakë deganti iðtirpsta.Dienos lyg vaðkas iðteka po laðà.Paskui vël sausio þingsniai pasigirsta,Ir vël Naujieji savo laimæ neða…Visokeriopos sëkmës ateinanèiø metø darbuose!

Trumpëja diena ligi Kûèiø þvaigþdëtos nakties,Ir gruodis skubëdamas uþveria metø vartus… Sveikindami ðv. Kalëdø ir Naujøjø 2005-øjø metø proga,nuoðirdþiai linkime, kad ateinantys metai bûtø mûsø universiteto bendruomeneidosnûs prasmingais darbais. Telydi sveikata, sëkmë ir laimë, nauji kilnûs tikslai,idëjos ir viltis. Teiðsipildys visi sumanymai, siekiai ir svajonës.…Metai lyg þvakë deganti iðtirpsta.Dienos lyg vaðkas iðteka po laðà.Paskui vël sausio þingsniai pasigirsta,Ir vël Naujieji savo laimæ neða…Visokeriopos sëkmës ateinanèiø metø darbuose!

VGTU rektoriusprof. habil. dr. R. Ginevièius

VGTU Senato pirmininkasprof. dr. D. Èygas

dailin

inkë A

sta

Rud

min

aitë

�����Tegul ðventø Kalëdø ðviesa ir ramybë nuskaidrinsJûsø ðirdis, suteiks jëgø prasmingai dirbti ir ágyvendintididþiuosius troðkimus Naujaisiais Metais.

Sëkmingø Naujøjø 2005–øjø metø Jums linki LietuvosRespublikos Seimo Ðvietimo, mokslo ir kultûroskomitetas

�����Nuoðirdþiai linkiu Jums linksmø ir laimingø ðvenèiø.Tegul Naujieji Metai bûna Jums ypaè sëkmingi, pilnigeriausiø áspûdþiø ir atradimø.

Akad. Benediktas JuodkaVilniaus universiteto rektorius

�����Teatneða Jums ramybæ ir palaimà ðventos Kalëdos.Te ateinantys 2005-ieji metai bûna kupini dràsiø idëjø,kilniø sumanymø, tauriø darbø, gyvenimiðkos iðminties irsantarvës.

VDU rektorius prof. Vytautas Kaminskas

�����Jau 2005-ieji metai beldþiasi á mûsø ðirdis...Tegul jie neðykðti gerø norø ir darbø. Bûna kuoprasmingesni, kupini sëkmës, naujø idëjø ir geros nuotaikos.Linksmø ðv. Kalëdø ir laimingø Naujøjø Metø!

VGTU Termoizoliacijos instituto vardudirektorius prof. Antanas Laukaitis

�����Sveikiname su ðv. Kalëdomis ir artëjanèiais 2005-ais metais!

Kai danguje suþibs ðv. Kalëdø stebuklingos ðviesos,Gerumas, meilë þvaigþdëmis á sielà kris...Tikëjimas nuties viltingà kelià bûèiai,Stebuklo dþiaugsmas aplankys ir Jus...

Klaipëdos universitetoRektorius prof. habil. dr. Vladas Þulkus

�����Laimës, darnaus darbo, atradimø ir kûrybinio dþiaugsmo,stebuklø per ðventes ðv. Kalëdø ir Naujøjø metø proga Jumslinki

LÞÛ universiteto rektorius Romualdas Deltuvas

�����Sveikiname ðv. Kalëdø ir Naujøjø Metø proga, linkime Jumsdþiaugsmingø ðvenèiø, kûrybingø, dosniø ir laimingø Metø!

Adakras ÐeðtakauskasLietuvos statybininkø asociacijos prezidentas

�����Tegul ðv. Kalëdos atneða á Jûsø ðirdis ramybæ ir tikràdþiaugsmà, o Naujieji – naujø idëjø, vilèiø ir visokeriopossëkmës.

LVA rektorius H. Þilinskas

2 Inþinerija, 2004 m. gruodþio 22 d.

� Latvijos mokslø akademija uþsienionariu iðrinko Matematinio modeliavi-mo katedros vedëjà prof. Raimon-dà Èiegá.

� Rektorato nariai per metus dalyva-vo keturiasdeðimt viename posëdy-je, apsvarstë ðimtà trisdeðimt ðeðisklausimus ir priëmë atitinkamus nu-tarimus.

� Besibaigianèiais 2004 metais akade-minis choras „Gabija“ koncertavo21 kartà, neskaitant koncertø, ku-riuos surengë gastroliuodami Klaipë-doje ir trijuose Lenkijos miestuose.

� Mokslinës veiklos organizavimo ko-misija paskelbë konkursà skambes-niam, prasmingesniam tradicinës jau-nøjø mokslininkø konferencijos pa-vadinimui.

� Mokslininkai, kiti darbuotojai, kuriøraðiniai iðspausdinti ðalies ir uþsieniospaudoje, raginami juos uþregist-ruoti universiteto bibliotekos Biblio-grafijos ir informacijos skyriuje.

� Baigësi darbø priëmimas Lietuvosmokslø akademijos paskelbtiemsaukðtøjø mokyklø studentø, jaunøjømokslininkø, jaunøjø ekonomikosmokslininkø geriausiø moksliniø dar-bø konkursams.

� Èekija, Estija, Latvija, Lenkija skel-bia konkursà studijoms, mokslinëmsstaþuotëms, vasaros kursams 2005–2006 mokslo metais. Norintieji daly-vauti gali pasiteirauti telefonais 266–34–51, 266–34–50 arba tinklapyjehttp//www.mokslas.lt. Dokumentaipristatomi Ðvietimo ir mokslo minis-terijos Mokslo ir studijø departamen-to Tarptautiniø programø skyriui.

� Þurnalas „Lietuvos geleþinkeliai“(2004 birþelis-gruodis) iðspausdinodviem nuotraukom iliustruotà repor-taþà „Transporto inþinerijos fakultetodeðimtmetis“.

� Nuo rugsëjo vidurio iki ðios dienosPersonalo direkcijos Karinës áskai-tos tvarkymo grupës darbuotojosiðraðë daugiau kaip ðeðis tûkstanèiuspaþymø studentams dël privalomoskarinës tarnybos atidëjimo.

� „Alkos“ muziejaus organizuotojekonferencijoje „Telðiai – 555 (praei-tis, kultûra)“ praneðimà „Mokytojøseminarija ir jos darbuotojai (1922–1930 m.)“ skaitë Þiniasklaidos ir ren-giniø direkcijos darbuotojas JuliusNorkevièius.

� Þurnalas „Lietuvos geleþinkeliai“(2004 birþelis–gruodis) iðspausdinoKeliø katedros profesoriaus KazioSakalausko gausiai iliustruotà nuo-traukomis kelionës apybraiþà „Nuostoties parodëliø iki iðsamios ekspo-zicijos“.

� „Vilniuje – Maskvos, Maskvoje – Vil-niaus namai“. Ðitaip pavadintas „Lie-tuvos þinios“ priedo „Namø pasau-lis“ (Nr. 24, 2004 12 06) raðinys pri-stato Architektûros fakulteto stu-dentø parengtus Maskvos namø Vil-niuje galimus projektus.

Nuoðirdþiai sveikiname

doc. dr. PETRÀ AUDZIJONÁ

60-ojo gimtadienio proga.

Linkime geriausios sveikatos, didelës laimës,tikro dþiaugsmo, visuomet iðsipildanèiø svajoniø,

sëkmës mokslinëje ir pedagoginëje veikloje,maloniø akimirkø jaukiame ðeimos þidinyje.

Grafiniø sistemø katedros bendradarbiai

Julius Kontrimas

Ko gero, sunku rasti universitetodarbuotojà, kuris nebûtø girdëjæsapie ne vienerius metus Miestø sta-tybos katedroje dirbantá prof. habil.dr. Konstantinà Jakovlevà Matecká.

Tai savitos pramonës kraðtovaizdþioarchitektûros ir gamybinës aplinkos

dizaino mokyklos pradininkas, jos te-oriniø pagrindø kûrëjas, stambiø archi-tektûros objektø, pastatø ne tik mûsøðalyje, bet ir uþsienyje, autorius. Jo netsvarbiausius darbus ne taip paprastaiðvardinti. Septyniasdeðimt penktøjø gi-mimo metiniø proga iðleistoje biblio-grafinëje rodyklëje iðvardytos 559 po-zicijos.

Prof. K. Mateckio atliekamiems dar-bams bûdingas metodiðkumas ir gilu-mas. Tyrinëdamas ir projektuodamasteorines problemas, plaèiai taiko siste-miná metodà. O svarbiausia, savo dar-buose profesorius vadovaujasi nauja

Apdovanotøjø galerija

APLINKOS DIZAINOMOKYKLOS PRADININKAS

gamybinës aplinkos samprata.Studijuodamas bûsimasis mokslinin-

kas aktyviai sportavo, dalyvavo savi-veikloje. Daugelá metø ðoko liaudies ðo-kiø kolektyve. Ypaè domëjosi buriavi-mo sportu, turëjo pirmosios eilës bu-riavimo vairininko kvalifikacijà. Ir dabarneatsisakë kai kuriø turiningo laisvalai-kio praleidimo formø.

Konstantinas Jakovlevas Mateckisdalyvauja ávairiose parodose. Devynio-se yra pelnæs laureato vardà, buvo pri-zininkas ar pelnë kitoká apdovanojimà.Apskritai, profesoriaus kasdienë veiklaávertinta premijomis, garbës vardais,padëkos raðtais. Jis apdovanotas me-daliu „Uþ nuopelnus Vilniaus Gedimi-no technikos universitetui“.

Šiemet šalies Prezidento dekretu ar-chitektûros profesorius, Lietuvos res-publikos nusipelnæs mokslo veikëjas,Valstybinës architektûros premijos lau-reatas Konstantinas Jakovlevas Matec-kis apdovanotas Didþiojo Lietuvos ku-nigaikðèio Gedimino ordinu.

Prof. Pranas Baltrënas

Aplinkos apsaugos katedra ir Ap-linkos apsaugos institutas ne viene-rius metus dalykiðkai bendradar-biauja su JAV Aplinkos saugos 5-ojo regiono darbuotoju Vaclovu Ðau-liu Ðimkumi. Jo dëka gauta ne vie-na vertinga knyga, moksliniai þurna-lai, kai kurie prietaisai laboratori-niams tyrimams.

Ðiomis dienomis mus pasiekë darviena siunta, kurioje Aplinkos ap-

saugos katedra ir Aplinkos apsaugosinstitutas ið JAV gavo dovanø dujøchromatografus SRI 8610 ir GC-8000su MD-800 masiø detektoriumi. Ði la-boratorinë áranga labai pravers che-minei laboratorijai.

Dujø chromatografija kartu su ma-siø spektrometrija yra vienas ið ðiuo-laikiniø analizës metodø.

Masiø spektrometrija yra galingaanalitinë technika, kuri, atliekant tiks-lius matavimus, gali bûti naudojamaneþinomø tiriamø junginiø empirinësformulës nustatymui ir identifikavimui,þinomø junginiø kiekio, cheminiø jun-giniø savybiø bei molekuliø struktûrosnustatymui. Savita kiekvienam tiria-mam junginiui su fragmentacija galibûti naudojama junginiø identifikavi-mui, kai gauti fragmentai yra lygina-mi su fragmentø duomenø bazëmis.Sutinkami bendri pikai gali duoti svar-bios informacijos apie tiriamø jungi-niø funkcines grupes.

Masiø spektrometrija pateikia vertin-gos informacijos plaèiam profesiona-

BIÈIULIO DOVANOSlø ratui: fizikams, astronomams, bio-logams, chemikams, aplinkosauginin-kams ir kt.

Ðis dujø chromatografas su masiødetektoriumi, naudojant specialias ko-lonëles, leis analizuoti tiriamus orga-ninius junginius, turinèius gana aukð-tà virimo temperatûrà. Leidþia vienumetu analizuoti sudëtingus dujiniø jun-giniø miðinius, susidedanèius ið dau-gelio komponentø ir maþesnës tiria-mø junginiø nustatymo ribos.

Dujø chromatografas su masiø de-tektoriumi þymiai praplës Aplinkos ap-saugos katedros chemijos laboratori-jos galimybes tiriant darbo vietø orobei emisijø á atmosferà uþterðtumàávairiø klasiø organiniais junginiais, ið-siskirianèiais baldø gamybos, medie-nos perdirbimo, plastmasiø, chemijos,lengvosios ir kt. pramonës ámonëse.Aplinkos apsaugos katedra naudos ðáprietaisà organiniø junginiø nustatymuiaplinkos mëginiuose, degalø kontro-liavimui ir kitokiø organiniø junginiømiðiniø tyrimui.

Nemaþiau vertingas ir dujø chroma-tografas SRI 8610. Jame ámontuoti fo-to-jonizacijos, liepsnos fotometrinis,liepsnos jonizacijos, azoto-fosforo irelektrolitinio laidumo detektoriai.

Dujø chromatografas SRI 8610 galibûti naudojamas nustatyti daugeliocheminiø medþiagø kieká vandenyje,dirvoje ir ore. Juo galima analizuotiangliavandenilius, halogenintus anglia-vandenilius, sieros, azoto ir fosforo tu-rinèius junginius, lakiuosius organiniusjunginius ir daugelá kitø junginiø.

Tyrimams su dovanotu aparatu rengiasi Aplinkos apsaugos katedros docentas dr. Dainius Paliulis(kairëje) ir dr. Adomas Vagonis

Alekso Jauniaus nuotr.

VGTU Maðinø gamybos katedrosdarbuotojai nuoðirdþiai uþjauèiabendradarbá doc. dr. KASTYTÁ SLI-VINSKÀ, mirus mylimai mamai.

GARBËS ÞENKLUAPDOVANOTASIS

Doc. Igoris Podagëlis su þmona ir dukra, pasibaigus apdovanojimo iðkilmëms

Jurga Kairytë

Ðalies susisiekimo ministras1997 m. vasario 3 d. ásakymu ásteigë„Garbës geleþinkelininko“ þenklà, pa-tvirtino ðio apdovanojimo nuostatus,paþymëjimà.

Ðis þenklas – aukðèiausias Susisie-kimo ministerijos geleþinkeliø dar-

buotojø, jø aktyviø talkininkø apdovano-jimas. „Garbës geleþinkelininko“ þenkluapdovanoti daugiau kaip pusantro ðim-to „Lietuvos geleþinkeliø“ darbuotojai, ki-tø ðaliø bei su geleþinkeliø susijusiø

mokslininkø, kitos veiklos sferø atstovai.Tarp apdovanotøjø yra du mûsø uni-

versiteto Keliø katedros mokslininkai.Tai Igoris Podagëlis ir prof. Kazys Sa-kalauskas, besigilinantis á geleþinkelioproblemas, rengiantis rekomendacijasjoms spræsti, kaip tobulinti, plëtoti kas-dienos darbà.

Prof. Kazys Sakalauskas „Garbës ge-leþinkelininko“ þenklu apdovanotasprieð dvejus metus. Doc. Igoris Poda-gëlis toká apdovanojimà pelnë ðiemet,kai buvo paþymima AB „Lietuvos gele-þinkeliai“ solidi sukaktis.

Konstantinà Jakovlevà Matecká sukakties proga sveikina Aplinkos inþinerijos fakulteto prodekanaiSabina Paulauskaitë ir Èeslovas Aksamitauskas

Maðinø gamybos katedros dar-buotojai nuoðirdþiai uþjauèia ben-dradarbá prof. habil. dr. ALBINÀKASPARAITÁ, mirus mylimai mamai.

REKTORATE

Gruodþio 13 ir 20 d. posëdþiaiprasidëjo rektoriaus, prorektoriø, de-kanø, Rektorato nariø informacija.

Rektoratas apsvarstë VGTU studen-tø atstovybës veiklos problemas; cen-trinës autorizacijos sistemos diegimoVGTU kompiuteriø tinkle poreikius ir

galimybes; universiteto ûkio valdymotobulinimà; nutarimà dël studentø ap-klausos; 2005 m. mokymo literatûrosleidybiná planà; 2005 m. statybos re-monto darbø plano projektà; pirkimøtarnybos darbà; naujà universiteto in-ternetiná puslapá; kai kuriuos bendruo-sius klausimus.

Visais svarstytais klausimais Rekto-ratas priëmë atitinkamus nutarimus.

Ale

kso J

aunia

us n

uotr

.

Inþinerija, 2004 m. gruodþio 22 d. 3

Julius Norkevièius

Treèiadienio popietæ kiekvienà, ku-ris pravërë Gedimino klubo duris, ne-tradiciðkai pasitiko Humanitarinio ins-tituto direktorius prof. Povilas Tamo-ðauskas, Estetinio ugdymo centro di-rektorë Laimutë Bernotienë. Filosofi-

jos ir politologijos katedros lektoriausJono Srëbaliaus pakviestas, vakaro-nëje dalyvavo ir poetas Justinas Mar-cinkevièius.

Ðiandien ne taip jau paprasta kal-bëti apie laikà, kai vos ne kiekvie-

na diena kelia naujus iððûkius, kai mus

Aldona Liubertienë

Statybos technologijos ir vadybos

katedros reikalø tvarkytoja

Baigiasi 2004-ieji metai. Po mëne-sio sutiksime mëlynojo gaidþio me-tus. Neseniai pasikeitë Prezidentas,Vyriausybë, Seimas. Ir vël su viltimiþvelgiame á ateitá. Kokia gi jinai?

Nenoriu spëlioti, nes jau beveik pen-kiolika metø pragyventa po nepri-

klausomybës atkûrimo. Gyvenimas ta-po geresnis (paraðiau ðá þodá ir susi-màsèiau…). Ar ið tikrøjø? Mes sau no-rime tai áteigti ir taip darome. Esame vi-dutiniokø karta. Sako tokios klasës Lie-tuvoje nëra, yra arba „bagoti“ arba„skurdþiai“. Netiesa, mes, 40-meèiai ir50-meèiai, kurie augino vaikus, juos ið-leido á mokslus, vesdino ir jau padedaauginti anûkus, buvome savotiðkamepogrindyje, pergyvenome visas pokarionegandas. Dabar jau mûsø 25 – iame-èiai vaikai baigæ aukðtàsias gali rinktiskelià á ateitá: likti Lietuvoje, ar keliauti lai-mës ieðkoti svetur. Tai mes jiems áskie-pijome meilæ Tëvynei, arba ne. Kas gilaukia mûsø? Kai kurie pradëjæ verslàposovietiniais laikais, sëkmingai já plë-toja, kiti dirba ámonëse, nemaþai þmo-

niø – bedarbiai, yra ir jau spëjusiø pa-keisti keletà darbø, bet yra tokiø – iðti-kimø, pastoviø vienai darbovietei ir jaipasiðventæ kaip Ðventovei, nes tiki Ja.

1980 metø geguþës 1 dienà pagalpaskyrimà pradëjau dirbti Vilniaus inþi-neriniame statybos institute vienoje ka-tedroje laborantës pareigose, gaudamaapie 70 rubliø atlyginimà. Norëjau stu-dijuoti toliau. Baigus Vilniaus statybostechnikumà ágijau architekto specialy-bæ. Stojau á VISI vakariná – Pramoninæir civilinæ statybà. Mokslà suderinau sudarbu, su ðeima, nes po metø iðtekë-jau, gimë du sûnûs. Vargo buvo daug,bet dþiaugsmas nustelbdavo visas ne-sëkmes ir iðgyvenimus. Mokiausi að,augo ðeima. Kai gavau inþinieriaus di-plomà, vyresnysis sûnus pradëjo lan-kyti mokyklà. Ties tuo neapsistojau. At-siradus Verslo vadybos fakultetui, puo-liau mokytis toliau – ágijau vadybosmokslo magistro laipsná. Supratau, kadjau subrendau automobilio vairavimui –iðsilaikiau teises.

Viskas buvo daroma pama•u, pasve-riant, ar sugebësiu, ar pateisinsiu ap-linkiniø viltis ir lûkesèius. Ðalia moksløvisada þygiavo mëgstamas darbas. Bu-vo minèiø já keisti, net imamos atosto-

gos tam tikslui, bet, padirbus kitur, gráþ-davau atgal, manydama, kad èia esureikalingesnë. Juk reikia iðnarplioti dës-tytojø rankraðèiø raðysenà, sutvarkytikrûvius, sudaryti modulius, programas,pateikti literatûros sàraðus, paruoðti me-tines ataskaitas, ásigilinti á bibliotekosdarbà ir atrinkti, kas bûtina statistikai,aiðku, darant nemaþai klaidø, o kas jønedaro? O kur kasdienis pats mieliau-sias darbas su studentais? V isasdþiaugsmas yra mûsø iðleidþiama „pro-dukcija“ – bakalaurai, magistrai. Kiek-vienam reikalingas iðskirtinis dëmesys,nes jie – mûsø ateitis, asmenybës. Juo-lab, kad septynerius metus dirbu pe-dagoginá darbà ir su studentais visadarandu bendrà kalbà.

Niekada negailëdavau laiko savo dar-bui, nes mëgstu já. Kartais lieku darbeir po darbo valandø.Tai man nesudaronereikalingø rûpesèiø. Jeigu reikia sku-biai paruoðti vienà ar kità medþiagà ryt-dienai, su malonumu tai darau.

Malonu, kad að nesu viena. Tokiø kaipað mûsø universitete yra dauguma, jie –techninis arba pagalbinis personalas. Ið-dirbæ po deðimt, dvideðimt, trisdeðimt irdaugiau metø. Dar në vienas profesorius,në vienas docentas, në vienas doktoran-tas neapsigynë disertacijø be mûsø pa-galbos. Tai verti pagarbos þmonës, ku-rie verþiasi á prieká, o mes jiems visadapadedam ir juos palaikom.

Gali iðkilti klausimas, kodël mes ne-siekiame mokslo aukðtumø? Kiekvie-nam savas kelias, „kai dirbi virtuvëje,matai prisvilusius puodus, todël paèiamvisiðkai nesinori tuos puodus gremþti“.Ir dar, o kas gi padës mûsø eruditams?Nenuostabu, kai kartais profesoriø ardocentà paraginu veikti, vieno etato do-cento atlyginimas – gana þemas, o nuopedagogø esam priklausomi ir mes –þemesnieji. Juk esame biudþetinë ástai-ga, kuriai lëðas skiria Vyriausybë.

Dabar visiðkai nenoriu kalbëti apie at-lyginimus, skatinimus, nes galiu likti ne-suprasta. Aiðku, dabartiniu metu yra þy-miai geriau. Prisimenu, anksèiau dirbauatsineðusi savo rapitografus, savo li-niuotes, pieðtukus ir trintukus, nes jøtiesiog nebuvo, o darbas turëjo bûti ko-kybiðkas. Dabar visa tai yra, dar atsi-rado kompiuteriai – didelis palengvini-mas. Plëtojamos naujos kryptys, die-giamos naujos technologijos.

Kartais pagalvoju, kad að savæs neið-naudojau iki galo, þinau, kad galiu dau-giau, bet ko norëti? Mano darbe karje-ros nepadarysi, jeigu nepriekaiðtingai at-lieki savo darbà, niekas tavæs nejudins.Taèiau toks poþiûris – ne man, ið prigim-ties esu maiðtinga asmenybë, man nori-si kovoti, árodinëti, jeigu matau neteisy-bæ. Bet ar verta? Negaliu pakæsti biuro-kratijos, sovietiniø reliktø, socialistiniø pa-þiûrø. Smerkiu nepamatuotà darbo kon-

trolæ nuo …iki, nustatytà pagal grafikà.Smerkiu tuos þmones, kurie piktnau-dþiauja kitø patiklumu ir jiems suteikto-mis garantijomis, kurie sëdi ne savo „bal-ne“ ir „joja ne tuo keliu“.

Neveltui dirbu savo gimtajame uni-versitete, kuriame ne tik þiniø pasisë-miau, bet iðmokau vertinti besikeièian-èià situacijà, orientuotis á rezultatus, ið-mokau susieti planus su realiomis sà-lygomis, iðmokau pakantumo, toleran-cijos ir áþvalgumo. Mano, kaip asme-nybës, ugdytojais buvo universitetas irjame dirbantys puikûs þmonës.

Kalëdos ir Naujieji 2005 metai antslenksèio. Tik tie metai graþiausi mûsøgyvenime, kurie kupini ieðkojimø, neri-mo ir atradimø dþiaugsmo, nuskaidrin-ti bendradarbiavimo ir abipusio pasiti-këjimo, turtingi prasmingais darbais irreikðmingais pasiekimais. Sveikinu vi-sà universiteto bendruomenæ, linkiuvisiems pûkuoto sniego, ðiltos þva-kës liepsnos, dþiaugsmingos vilties,spalvotø svajoniø, giedro dangaus,artimø draugø ðypsenos, meilës ir ge-rovës, ramybës ir stiprybës. Prisimin-kite tuos, kurie Jus myli… Linksmøðv. Kalëdø, laimingø Naujøjø Metø!

Pokalbis prie þvakës

pralenkiamas lietuviø tautos kûrinys.Todël mane þeidþia daugelio abejingu-mas savajai gimtajai lietuviø kalbai, at-sivërimas kitoms kalboms, – poetas ne-slëpë savo nuomonës dël per dideliosusiþavëjimo uþsienio kalbomis ir pri-minë Dionyzo Poðkos didþiai prasmin-gà pasakymà, jog „garbë kitomis kal-bomis kalbëti, bet didelë gëda savo-sios nemokëti“.

Ádomiø minèiø apie laikà ir kalbà ið-sakë rektorius prof. Romualdas Gine-vièus, prof. Juozapas Audvydas Stað-kevièius, doc. Rimantas Kalinauskas,prof. Povilas Tamoðauskas, Jonas Srë-balius ir kiti.

Laiko poveiká kalbai akivaizdþiai ro-

dë ir etnografinio ansamblio „Radasta“dainuojamos dainos, studentø Laimo-no Cvirkos, Jono Sakalausko perskai-tyti Justino Marcinkevièiaus eilëraðèiai.

Humanitarinio instituto direktoriusprof. Povilas Tamoðauskas, apibendrin-damas vakaronæ, sakë, jog tokie filo-sofiniai paðnekesiai prie kavos puode-lio Gedimino klube taps tradiciniai.

– Sveikintinas neseniai ákurto Huma-nitarinio instituto darbuotojø sumany-mas. Techniðkojo universiteto ir dësty-tojams, ir studentams bûtina daþniaususitikti su raðytojais, muzikais, kitaiskultûros darbuotojais. Tokie renginiaibus visiems naudingi, – pastebëjo rek-torius prof. Romualdas Ginevièius.

veikia nepaprastai gausus informacijossrautas, kai esame ávairiausiø naujoviøsupami. Kiek esame atsparûs visiemspoveikiams? Kokià átakà visa tai daromûsø kalbai, o gal net ir laikui?

Garbus vakaronës sveèias ásitikinæs,kad ðiais laikais visi privalo bûti huma-nitarais, o laikas matuotinas Þmogumi,jo dvasinës ir fizinës veiklos intensyvu-mu. Jis leidþia atsigræþti á praeitá, ver-tinti bei þvelgti á ateitá. Gyvenimiðka pa-tirtis, ávairûs prisiminimai, spaudos pra-neðimai leidþia paaiðkinti kai kurias sà-vokas bei posakius, kaip antai: spau-dos draudimo laikai, þiaurûs laikai irpan. Todël, poeto nuomone, nëra ne-suterðto, nesukruvinto laiko.

Sveèias iðsakë daug ádomiø minèiøapie didájá metafiziná laikà ir tvirtino, kadtik darbas, kûryba iðsaugo kiekvienàLaike. Baigdamas pastebëjo, kad lai-kas sietinas su þodþiu, kuris taip patyra istorinë kategorija.

– Kalba – didþiausias stebuklas. Omûsø kalba – tai nepakartojamas, ne-

Vakaronës sveèiai, dalyviai ir etnografinis ansamblis „Radasta“

Susirinkusieji atidþiai klausësi poeto minèiø

Eiles skaito Laimonas Cvirka

Ale

kso J

aunia

us n

uotr

.

Pasibaigus vakaronei, mintimis apie poezijà dalijosi Birutë Vanda Ginevièienë, Romualdas Ginevièius,Povilas Tamoðauskas, Justinas Marcinkevièius, Laimutë Bernotienë

Ðventiniai pamàstymai

MAÞA IÐPAÞINTIS

VIEN LAIKAS LAIMI PERGALÆ

4 Inþinerija, 2004 m. gruodþio 22 d.

SL 342. 1 sp. l. Tiraþas 700 egz.

Spausdino UAB „Sapnø sala“.

Redakcija:

vyr. redaktorius Julius Norkevièius

redaktorë Asta Verbickienë maketuotoja Birutë Bilotienë

teksto rinkëja Nijolë Strumilienë

Redakcijos adresas:

Saulëtekio 11, Vilnius, 415 k.

tel. 274 49 37, v. 9937

el. paðtas: inzinerija@adm.vtu.lt

Jolita Muèinytë

Vyresnioji bibliotekininkë

Bibliotekoje nualpo pati tikriausia

Princesë ant þirnio ið H. K. Anderse-

no pasakos.

Teigiate, kad technikos universitetobibliotekoje negalima skaityti PASA-

KØ? Nesàmonë! Ðalia aukðtosios ma-tematikos, mechanikos, braiþybos, in-þinerijos, vadybos ir dar daugelá kitø va-dovëliø ásikûrë bjauriojo anèiuko lizdas,Undinëlë, Coliukë, laukinës gulbës, laik-rodþiai, voratinklis, gëlës ir daugybëþvaigþdþiø. Bûtent tà savaitæ, kai vykoÐiaurës Ministrø Tarybos kasmet remia-mas projektas „Ðiaurës ðaliø bibliote-kø savaitë“. Ðiemet projektas, skatinan-tis kultûriná bendradarbiavimà, buvo de-dikuotas þymiam pasakø raðytojui H.

Neþiûrëkit – kol kas að bjaurus,Greit uþaugsiu ir tapsiu gulbe!Bet pasauliui ne groþis svarbus,O graþi ir didinga dvasia.....

H. K. Anderseno pasakos„Bjaurusis anèiukas“ motyvais

K. Andersenui ir pasirinkta tema – „Kar-tà seniai seniai…“

Taigi pirmadienio vakarà, uþdegusper ðimtà þvakuèiø, á „scenà“ dreban-èiom ðirdim ir rankom (èia kalta miniosbaimë) áþengë ðeðios Vilniaus univer-siteto IV kurso bûsimosios bibliotekinin-kës. Jos ir pradëjo teatralizuotà pasa-kos „Nepaprasèiausias dalykas“ skai-tymà (visose Ðiaurës ðalyse tuo patmetu buvo skaitoma ði H. K. Anderse-no pasaka). Pasirodë Mergaitë su deg-tukais, Mozë, karaliðkasis pasiuntinys,princesë (kuri ir nualpo, taèiau dabarjos sveikatos bûklë jau puiki), loðëjas.Èia pasigirdo puèiamo rago garsai, du-þo laikrodis, krito sagos… Þiûrovø ðir-dyse suspurdëjo vaikiðki prisiminimai,juk visada smagu gráþti á pasakø laikà.Oho, pasirodo kiek daug studentø,

Jai kurmis – per senas,Varlë per baisi...Laiminga gyvenoNykðtukø ðaly...

H. K. Anderseno pasakos„Coliukë“ motyvais

Siauèia jûra pikta –Undinëlë pravirks...Ji pavirto puta,Bet jos Meilë nemirs...

H. K. Anderseno pasakos„Undinëlë“ motyvais

VGTU BIBLIOTEKOJENUALPO PRINCESË!

Ðukës pykèio ir blogio pasklidoÁ pasaulio toliausius kampus....Nepriimk jø, studente, á ðirdá –Nes tavy meilës niekad nebus.....

H. K. Anderseno pasakos„Sniego karalienë“ motyvais

Pasakø popietæ pradeda bibliotekos direktorë Rimutë Abramèikienë

dëstytojø, vaikø, bibliotekos darbuoto-jø ir kitø þmoniø nëra abejingi pasa-koms. Buvome maloniai nustebinti su-sirinkusiøjø gausa.

Po renginio bandyta su visais eks-promtu sekti pasakas (jø stilius labaipaneðëjo á avangardà). Buvo daug juo-ko, ðypsenø ir ne viena valanda gerosnuotaikos. Ir atrodë, kad sustojo laik-

Nualpusià princesæ gaivina Mozë

Laikas skaièiuoja paskutines 2004

metø dienas, valandas. Kai pradëti ir

nebaigti darbai skubina, tai ir nepa-

stebësime, kaip á universiteto ir kiek-

vieno ið mûsø namø duris pasibels

ðv. Kalëdø ir Naujøjø metø pasakos.

Jø stebuklus ðirdimi pajusime, jei tvir-

tai tikësime artëjanèiø ðvenèiø kilmës

legendomis.

OBibliotekos darbuotojo aiðkinimu,kvieèia pabuvoti stebuklingø pasa-

kø pasaulyje. Pakluskime jø ðauksmuiir sugráþkime á netolimos praeities die-nas, kai visi norintieji sekë pasakà...

Besiðypsantys pasakø klausytojai

Ir dideli, ir maþi kuria savo pasakà

�

��

�� �

�

�

Iðlydint metus, atgyja prisiminimai.

Apima nerimas, begalinis nerimas.

Ðirdys lyg paukðtës vëtroje blaðkosi...

Kad mûsø mintys bûtø aiðkios.

Redakcijos darbuotojai, sveikindami savo skaitytojus su iðkiliau-siomis Þiemos ðventëmis, linki sveikatos, visokeriopos sëkmës ir di-dþiai prasmingø, turiningø artëjanèiø metø. Atgaivos ðirdþiai, dvasi-nës ir fizinës stiprybës, gerumo, meilës, iðtvermës!

Kartu primena skaitytojams, kad kitas „Inþinerijos“ numeris juosaplankys jau 2005 metø sausyje.

rodþiai. Ne tie – rankiniai, þadintuvai,elektroniniai, sieniniai, – kuriuos kiek-vienas turime ant rankos ar kiðenëlëje.Bet tie, kurie ásikûrë bibliotekos vitraþopapëdëje.

Taèiau kokia ádomi bebûtø pasaka,ji baigiasi. Baigësi ir nuotaikinga popie-të. Gausiais plojimais atsisveikinta ikikito pasakø vakaro.

Editos V

aitkeviè

iûtë

s n

uotr

.

Tarp þiedø ásikûrë Coliukë