M. A Laisve baigës mûs kova! · 2015-05-21 · zikinis spektaklis vaikams „Dryþuo-ta opera“, kurià teko matyti balan-dþio 26-àjà. Idëjiniu poþiûriu opera galëtø bûti

7 meno dienos | 2015 m. geguþës 22 d. | Nr. 20 (1126) 1 psl.

K u l t û r o s s a v a i t r a ð t i s „ 7 m e n o d i e n o s “ | w w w . 7 m d . l t

2015 m. geguþës 22 d., penktadienis

D a i l ë | M u z i k a | T e a t r a s | Ð o k i s | K i n a s

7md2„Dryþuota opera“ Kauno muzikiniame teatre

4Teatro debiutø festivalis „Tylos!“

5„Naujasis Baltijos ðokis“

6Visos pasaulio praeitys Venecijos bienalëje

7Eglës Vertelkaitës kûrybos paroda „Glossos“

8Kanø kino festivalyje

Nr. 20 (1126) Kaina 0,81 Eur / 2,80 Lt

N U K E L T A Á 3 P S L .

Þivilë Ramoðkaitë

Tai Ludwigo van Beethovenooperos „Fidelijus“ griausmingo fi-nalo þodþiai, kuriuos, pritariant or-kestrui, pakiliai gieda choras ir so-listai. Pagaliau pasiekta meilëspergalë prieð neteisybæ, smurtà, kan-èià, triumfuoja laisvë ir brolybë.

Beethoveno „Fidelijaus“ spek-taklá Lietuvos nacionaliniame ope-ros ir baleto teatre kûrë dirigentasMartynas Staðkus, reþisierius Oska-ras Korðunovas, scenografas Gin-taras Makarevièius, kostiumø dai-lininkë Sandra Straukaitë, ðviesødailininkas Steinas Phillipsas (Nor-vegija), vaizdo projekcijø dailinin-kas Mikas Þukauskas, choro menovadovas Èeslovas Radþiûnas. Taibendras mûsø teatro ir Bergeno na-cionalinës operos pastatymas. Berge-ne jis rampos ðviesà iðvydo 2013 m.lapkritá. Mûsiðkiai premjeriniaispektakliai, kuriø áspûdþiais dali-nuosi, ávyko geguþës 15 ir 16 dienà.

Laisve baigës mûskova!Ludwigo van Beethoveno operos „Fidelijus“ premjera

Operos ir baleto teatre

Nors „Fidelijus“ – vienintelë Lud-wigo van Beethoveno opera, ji uþimareikðmingà vietà ne tik jo kûryboje,bet ir visoje operos þanro istorijo-je. Tai savotiðkas tiltas tarp klasicis-tinës ir romantinës operos, antravertus, tai novatoriðkas, á joká kitànepanaðus sceninis veikalas, þavin-tis tobula kûrinio idëjos ir dramatur-gijos vienybe. Operos muzika iðreið-kia ne kokias nors scenines situacijas,bet esmines veikalo idëjas, eksponuo-jamas per konkreèius herojus. Leo-nora – heroizmo ásikûnijimas, Flo-restanas – neteisybës auka, svajojantiapie laisvæ, Picaras – piktadarys, su-kaupæs visas þmogiðkàsias blogybesir þemiausius instinktus. Taigi, ati-tinkama muzika charakterizuojaidëjø neðëjus. Nesuvokiant ðiø spe-cifiniø kûrinio ypatybiø, ji gali pa-sirodyti statiðka ir nuobodi. O jukðios operos muzika – geniali, kaip irtuo paèiu laikotarpiu sukurta „He-rojinë“ (Treèioji) simfonija.

Suprantama, kad tokio origina-

laus simfoninio veikalo pasirody-mas teatro scenoje negalëjo bûti ið-kart adekvaèiai ávertintas. Prireikënemaþai laiko, kol jis buvo supras-tas. Kad ðis procesas ilgas, liudijadar ir ðiandien reiðkiamos nuomo-nës apie „neoperiðkà“ Beethoveno„Fidelijø“. Kartu operomis ganalengvabûdiðkai vadinami keliø arbakeliolikos minuèiø trukmës ekspe-rimentiniai þaidimëliai...

1805 m. lapkrièio 20, 21 ir 22 d.Vienoje parodyti pirmieji operos„Fidelijus, arba santuokinë meilë“spektakliai kompozitoriui ðlovës ne-atneðë taip pat ir dël politiniø aplin-kybiø. Pirmiausia jà uþdraudë austrøcenzûra, kurià reikëjo átikinti, kadveikalo turinys neturi nieko bendrasu Austrija, joje rodomi ðeðioliktoðimtmeèio Ispanijos ávykiai. Be to,prieð autoriaus valià operos pavadi-nimas buvo pakeistas á „Fidelijø“ vie-toj „Leonoros“. Pagaliau savaitë

M. A L E K S O S N U O T R .

Moon Kyungwon, Jeon Joonho, „Erdvëslankstymo ir skraidymo bûdai“. 2015 m.

A.

NA

RU

ÐY

TËS N

UO

TR.

2 psl. 7 meno dienos | 2015 m. geguþës 22 d. | Nr. 20 (1126)

M u z i k a

Brigita Jurkonytë

Paskutinë ðá sezonà Kauno vals-tybinio muzikinio teatro premjera –Antano Jasenkos dviejø daliø mu-zikinis spektaklis vaikams „Dryþuo-ta opera“, kurià teko matyti balan-dþio 26-àjà. Idëjiniu poþiûriu operagalëtø bûti gretinama su Astrid Lind-gren knyga „Maþylis ir Karlsonas, ku-ris gyvena ant stogo“. Daþnas vaikassvajoja susirasti paslaptingàjá draugà,stebinantá tëvelius savo neregëtais su-gebëjimais. „Dryþuotoje operoje“(Agnës Dilytës libretà adaptavoVaidotas Martinaitis) uþsimezga ðil-tas, vaikiðkas Zebro Indigo ir Prin-cesës Melodijos bendravimas.

Kompozitorius sakë: „Sugráþæs ávaikystës prisiminimus ëmiausi ope-ros vaikams, kurioje dalyvauja mu-zikinë atributika: natos, pauzës, be-moliai, diezai... Be to, dar Zebrasir labai svarbi bûtybë – Melodija.Melodija nuo senø senovës buvotarsi þmogaus siela muzikoje, ji bû-tinai turi bûti graþi...“. Þmogaus sie-la Jasenkos operoje atsispindëjo irkitø pasakos personaþø kuriamosecharakteristikose. Muzikinës kara-lystës bûtybiø suþmoginimas taposvarbiausia priemone, padëjusia pa-siekti subtilø realybës ir fantastikosderiná. Vaikai scenoje regëjo pa-prastos mergaitës jausmus iðgyve-nanèià graþiàjà Princesæ Melodijà(Ingrida Kaþemëkaitë), kartu su japatyrë liûdesá dël tëvø KaralienësHarmonijos (Giedrë Juknevièiûtë)ir Karaliaus Ritmo (Andrius Apðe-ga) konfliktø. Karalystës vartø rak-tininkai – Smuiko ir Boso raktai (Ie-va Goleckytë ir Giedrius Prunskus) –tapo kone politikais, svarstydami, armergaitë gali valdyti muzikos ðalá.Tuo pat metu tarsi balerinos antpirðtø galiukø vaikðtanèios, kelia-aukðèius „tortus“ primenanèias pûs-tas sukneles vilkinèios pauzës visa-da laiku sustabdydavo nesibaigiantánatø plepëjimà ir auklëdavo prin-cesæ Melodijà, o juodàsias nindzes

Iðgelbëta muzikaAntano Jasenkos „Dryþuota opera“ Kauno valstybiniame muzikiniame teatre

primenanèios natos pamirðdavo dar-buotis ir vis stebëdavo muzikos kara-lystës gyventojus bei aptarinëdavo ka-raliðkos ðeimos nariø nesutarimus.

Kivirèai karalystës rûmuose kilopasirodþius padûkusiam Zebrui In-digo (Rytis Èesaitis). Muzika gali-ma perteikti ðio zebriuko dryþuotu-mà – juoda–balta, liûdna–linksma,ðalta–ðilta, tamsu–ðviesu. Taèiaupenklinæ primenantys Zebro Indi-go dryþiai nesukëlë pasitikëjimo ið-didþiai Karalienei Harmonijai. Beto, nerimà karalystës gyventojamskëlë átartinas atklydëlio tylëjimas. Jásuprasti galëjo tik vaikai. O suau-gusieji nepajëgë iðgirsti në men-kiausio Indigo iðtariamo garso, jietartum uþburti regëjo tylintá zebrà.Maþoji Princesë Melodija tëvamsprivalëjo „iðversti“ dryþuotojo drau-go kalbà. Grieþtasis, bet teisingastëvas Karalius Ritmas patikëjo duk-ros árodinëjimais, kad zebriuko ðir-delë vieniða, taèiau neástengë per-kalbëti muzikos ðalies valdovës.Karalienei iðvarius Indigo, liejasiemocijos. Karalienë Harmonija pa-virsta tikra Disharmonija, o Kara-lius Ritmas negali á karalystæ sugrà-þinti pastovaus gyvenimo pulso.Neapykantos kupini namai pavirs-ta ledu. Priþadëjæs surasti vaistø irjais iðgydyti ðias ðeimos bëdas, pa-slaptingas ir pavojingas tipas, pop-muzikos kûrëjas-kepëjas Komerci-jus (Artûras Kurmalijevas) pavagiaPrincesæ Melodijà. Deja, jis iðkrai-po ir nukopijuoja Princesës daina-vimà. Ið tamsaus popmuzikos po-þemio maþàjà mergaitæ iðgelbstisolfedþio mokytojo Tonalijaus (Ra-mûnas Urbietis) sûnus Triukðmu-tis (Egidijus Bavikinas) ir iðsiilgtasdraugas Zebras Indigo. „Dryþuo-tos peros“ atomazgoje karaliðkojiðeima jauèia begaliná dëkingumà jødukrelës gelbëtojams. Muzikos kara-lystëje vël ásivieðpatavus taikai,ávyksta kaþkas visiðkai netikëto. Zeb-ras Indigo prabyla ir suaugusiems...taèiau ar tokia kalba egzistuoja þmo-

niø ir muzikos pasauliuose?Ar ðis spektaklis pasakoja apie

Zebro Indigo ir Princesës Melodi-jos draugystæ, ar supaþindina mussu muzikos menu? KompozitoriusJasenka átaigiai sujungia ðias dvi te-mas. Neretai jos tampa priklauso-mos viena nuo kitos. Prieð pasiro-dant zebriukui, Princesë Melodijadar neþinojo daugybës muzikos pa-slapèiø. Zebrui Indigo tapus josdraugu, keièiasi ir pats PrincesësMelodijos santykis su muzika. Jaus-dama dryþuotojo draugo palaikymà,ji ryþtasi rimtai mokytis muzikos irpradeda lankyti mokytojo Tonali-jaus vedamas solfedþio pamokas.Princesë net sutinka dainuoti kartusu mokytojo sûnumi Triukðmuèiu –padûkusiu ir labai smalsiu ateitieskompozitoriumi. Taèiau ðis trumpaipasirodo scenoje ir dingsta neðinaskompaktine plokðtele rankoje...Galbût ðià plokðtelæ pametë pikta-sis popmuzikos poþemio valdovas?

Zebrà Indigo iðvarius ið karalys-tës, Princesë Melodija nuliûsta irnustoja dainuoti. Paèiu jautriausiumomentu „muzikos plagijuotojas“Komercijus ja pasinaudoja ir liepiakartu dainuoti trijø akordø struktû-ros Lady Gagos repertuarà prime-nanèias dainas su savo popmuzikostarnais. Taèiau iðgelbëjus Melodijàir jai gráþus namo, sugráþta ir tyra,svajinga mokytojo Tonalijaus iðmo-kyta dainelë, kuri ðá kartà jau atlie-kama su iðdaigininku Triukðmuèiu.

Nebûtø teisinga priskirti Jasen-kos operos muzikà vienam stiliui.Harmoniðkai neperkrauto, skaid-raus orkestro akompanimento (di-rigentas Virgilijus Visockis, grojaKauno valstybinio muzikinio teat-ro orkestras) palydimos lyriðkos irekspresyvios melodijos galëtø sietissu neoromantizmu. Jauèiama ir ki-no muzikos átaka – nekomplikuotiir ásimintini motyvai, kartojami kiekmotoriðkai, lengviau ásuka á kam-puotais judesiais ðokanèiø pauziø-aukliø ir natø-darbininkiø numerius.

Ádomu, kad tarpams tarp iðplëtotødainø ir ðokiø numeriø uþpildyti au-torius naudoja ir „dainuojamà de-klamacijà“. Tai neturi nieko bendrosu vokaliniu reèitatyvu ar net Sprech-gesang. Ðiuose „dainuojamos dekla-macijos“ epizoduose, regis, pats þo-dþiø skiemenø intonavimas natûraliaipadiktuoja intervalø kryptis.

Aptariant „Dryþuotos operos“reþisûrà, scenografijà ir inovatyviastechnines naujoves, vertëtø atkreip-ti dëmesá á Tonalijaus solfedþio pa-mokos scenà. Galima tik dþiaugtisbendrais kompozitoriaus, reþisie-riaus Vaidoto Martinaièio, ðviesødailininko Eugenijaus Sabaliauskoir vaizdo projekcijø autoriaus RimoSakalausko meniniais sprendimais.Siekta atrasti kitokias muzikos irvaizdo sàsajas. Baleto ðokëjai, atlie-kantys ávairiø natø vaidmenis, sto-vëjo ant fortepijono klaviðus prime-nanèiø sûpuokliø. Tokiø „klaviðø“scenoje buvo iðdëstyta visa oktava.Mokytojui Tonalijui pasakius kokiosnors natos pavadinimà, ðokëjas at-sistodavo ant tam tikrà garsà þymin-èios sûpuoklës ir persisverdavo ja iðvienos pusës á kità. Kartu þaidþia-ma ir ðviesø efektais. Princesei Me-lodijai padainavus koká nors garsà,bûdavo apðvieèiamas ir atitinkamasklaviðas. Ádomiausia buvo stebëti,kaip oktavoje jungiami akordai.

Ávairiø apðviestø klaviðø kombina-cijø kaita leido salëje sëdintiemsvaikams lengviau suvokti akordoterminà. Iðradingai panaudota video-projekcija. Lyg stiklinë, permatomascenos uþdanga neslëpë solistø, ðo-këjø ir visos scenografijos.

Scenografijos ir kostiumø spal-vingumo stengiamasi bene visiðkaiatsisakyti. „Vaikø spektaklyje terei-kia iðlaisvinti fantazijà ir nepaisytitaisykliø, tai tarsi þaidimas, bet ne-bûtinai linksmas ir spalvotas. Spek-taklá „Dryþuota opera“ matau juo-dà ir baltà, nes pagrindinë spalva –muzika. Kai istorijà pieðiame muzi-kos spalvomis, scenografija jai pri-taria, jà papildo. Svarbiausia – pu-siausvyra ir darna“, – teigë dailininkëGiedrë Brazytë.

Antano Jasenkos „Dryþuotos ope-ros“ vaikams gali laukti itin ðviesiateitis. Tai spektaklis, kuriame palie-èiamos maþiesiems aktualios temos –stebuklingo, visada pasiryþusio pa-dëti ir iðklausyti draugo poreikis, të-vø tarpusavio santykiai. Galiausiaitai vienintelë lietuviðka opera, ku-rioje suprieðinama profesionalio-sios ir popmuzikos raiðka. Jasenkosoperà matæ vaikai ilgai prisimins,kaip Zebras Indigo ir Triukðmutisiðgelbëjo Princesæ Melodijà ið trivia-lios muzikos valdovo Komercijausðventovës.

Anonsai

Pokylis Verkiø dvareGeguþës 24 d. rengiamaspokylis – Verkiø dvaro rû-muose bus netradiciðkai pa-pasakota „Eugenijaus Onegi-no“ istorija, á kurià pasinertikvieèia Baltijos kamerinisoperos teatras. Apie artëjan-èià premjerà ir kolektyvoplanus kalbamës su ðio rengi-nio idëjos autoriumi, daini-ninku Jonu Sakalausku.

Kuo ádomus ir neáprastas ðis „Eu-genijus Oneginas“?

Ðásyk neieðkojome jokiø moder-nybiø, tiesiog XIX a. AleksandroPuðkino tekstu paraðytoje operojepabandëme iðgryninti tai, kas svar-bu ðiai dienai. A. Puðkino eiliuotasromanas pasakoja apie jaunuolákaip to laiko dvaro gyvenimo, tuo-meèiø aktualijø prototipà. Þmonës

ateis á pokylá, o mes èia papasako-sime istorijà, kuri galbût nutiko ðia-me dvare. Sveèiø laukia keliø epo-chø architektûros raiðka, XIX a.drabuþiai.

Kodël bûtent „Eugenijus Oneginas“?Kadangi finansavimà gavome

kaip operos studija (operos solistøtobulinimo programa), neatsitikti-nai rinkomës labai populiarø kûri-ná, kuris, beje, ir buvo paraðytasoperos studijai. Muzika primena ro-mansus, labai melodinga, geràjaprasme saloniðka. Tai lyrinis pasa-kojimas, nors kompozitorius para-ðë gana sudëtingà partitûrà dide-liam orkestrui.

Kaip á operos veiksmà bus átraukia-ma publika?

Þiûrovai gers vynà, vandená, ka-và – kà panorës, valgys skanëstus, ovaiðiø metu vyks veiksmas, solistaibendraus su publika. Nuo koncer-tiniø atlikimø ðis skirsis tuo, kad èia

pabrëþiama draminë, psichologinëlinija. Su þiûrovais neþaisime, jø ne-linksminsime – publika reikalingamûsø pasakojimui. Manau, kad ma-tyti operos solistà, kuris dainuoja ða-lia, yra labai ádomu. Vilniuje „Euge-nijus Oneginas“ buvo pastatytas daugkartø. Taèiau tokios interpretacijoskaip ði publikai tikrai niekur nebustekæ stebëti.

Vadinasi, sumanymo atspirtiestaðkas – netradiciðka kûrinio inter-pretacija?

Ið pradþiø, kai apsilankëme dva-re, galvojome apie kostiumus, ne-didelá orkestrà, taèiau viskas baigësituo, kad kuklus, jaunatviðkas operosstudijos projektas virto ypatingu ir di-deliu renginiu. Pakvietëme daug gerøsolistø, surinktas puikus instrumenti-nis kolektyvas, jam diriguos EgidijusMiknius, reþisierë Rûta Butkus dauglaiko skiria veikëjø charakteriø psicho-logijai. Tai labai ádomus procesas irsmalsu, koks bus rezultatas.

Neseniai spaudoje pasirodë þiniøapie Baltijos kamerinio operosteatro rengtà akcijà sostinës tro-leibusuose. Koks buvo pagrindinisjos tikslas? Kodël pasirinkote tokiàvietà?

Vykdome projektà „Vilniausoperos studija“. Dalyvavome Kul-tûros ministerijos konkurse, kuriopagrindinis tikslas – autoriniø ir gre-tutiniø teisiø propagavimas, infor-macijos sklaida, taèiau ten paminë-ta, kad galimas ir jaunø autoriø beiatlikëjø tobulinimasis. Taigi sugal-vojome keletà akcijø. Viena jø, tro-leibusuose, yra skirta atkreipti vi-suomenës dëmesá á jaunus solistus,netiesiogiai ir á autorines teises. Be-je, ten repetavome ir „EugenijøOneginà“, iðbandydami naujà for-mà – troleibuse dainuoti operà.

Ar ir toliau kolektyvas planuojanetradicines interpretacijas?

Visuomet norëjau ðiuolaikiðkoþvilgsnio á operà, jos aktualizavimo,

bet iðlaikant ðio þanro esmæ, bel cantodainavimà ir pan. Norisi, kad pub-lika, atlikëjai ir kûrëjai nebûtø at-skiri pasauliai. Man ypaè svarbus ðissusijungimas, ádomios improvizaci-jos, ieðkojimai. Dalis operos pasta-tymø visame pasaulyje to ir siekia.Dainininkai jau turi vaidinti kaipaktoriai, dalis jø moka ir ðokti. Ne-seniai teko girdëti apie vienà kontr-atenorà, dainuojantá barokinëseoperose, kuris yra puikus street ir bre-ak dance ðokëjas. Su Baltijos kameri-niu operos teatru bandome rasti kû-rybos niðà ir alternatyvà. Kamerinëopera yra viena ið galimybiø.

Bet norime, kad mûsø produkcijabûtø itin kokybiðka. Nesirenkame tikjaunimo, o siekiame, kad jauniemsatlikëjams bûtø sudarytos galimybëstobulëti. Jeigu þmogus gerai dai-nuoja, yra darbðtus ir aktyvus, integ-ruotis nesudëtinga.

PARENGË

RASA MURAUSKA I TË

M. A L E K S O S N U O T R .


M u z i k a

prieð premjerà á Vienà áþengë Na-poleono kariuomenë. Ið miesto iðsi-gandæ iðlakstë visi Beethovenà viso-keriopai palaikæ draugai. Publikosstigo, tad po trijø spektakliø operabuvo nuimta. Antroji, sutrumpintakûrinio redakcija (ið buvusiø trijøveiksmø á du), pavadinta „Leonora,arba santuokinë meilë“, buvo paro-dyta 1806 m. kovo 29-àjà ir balan-dþio 10-àjà. Autorius buvo labai ne-patenkintas atlikimu, laiðke bièiuliuipavadino já muzikos iðkraipymu.Ypaè blogai jis atsiliepë apie pûti-kus: „Apie puèiamuosius instrumen-tus nepasakysiu nieko, taèiau visi pia-nissimo ir crescendo, visi decrescendoir visi forte bei fortissimo ið manopartitûros turi bûti iðbraukti! Juk jøvis tiek nepaisoma. Prarandi bet ko-ká norà kà nors kurti, jei turi klau-sytis tokio savo kûriniø atlikimo!“

Ðiais þodþiais iðlietas kartëlis ge-rai paþástamas daugeliui kompozi-toriø, taip pat ir mûsø amþininkø.Nieko naujo po saule, dabar ponaujø kûriniø premjerø panaðiøskundø iðklausome labai daþnai...Vis dëlto antroji operos redakcijabuvo sutikta kur kas palankiau irgalbût bûtø gyvavusi ilgiau, jei nekarðtas ir impulsyvus Beethovenobûdas. Mat po dviejø spektakliø ar-tëjant treèiajam jis susikivirèijo suteatro direktoriumi. Viskas prasidë-jo nuo autoriui iðmokëtos per ma-þos sumos. Ðià scenà savo memua-ruose apraðæs ávykio liudininkas,Florestano partijos atlikëjas JosefasRoeckelis mini, kad ginèas palietëir teatrà lankanèios publikos porei-kius, kuriø, pasak direktoriaus,kompozitorius turás paisyti. „Að ku-riu ne miniai, o iðsilavinusiems klau-sytojams“, – atkirto Beethovenas. Átai direktorius atsakë, kad tokiø ið-silavinusiø asmenø nëra daug, jienepajëgûs uþpildyti teatro salës.Beethoveno klausytojus direktoriuspalygino su tuo metu gerokai gau-sesne Mozarto publika, jo operas jaulankë ávairiø sluoksniø þmonës, ga-rantuodami teatrui pajamas. Beetho-venà ðis palyginimas taip suerzino,kad jis paðokæs suriko: „Gràþinkiteman partitûrà!“, o jà gavæs lëkte iðlë-kë ið kabineto. Buvo taip susijaudi-næs, kad në nepastebëjo ávyká ste-bëjusio ir vëliau apraðiusio solisto.

Vis dëlto operos likimas kompo-zitoriui labai rûpëjo, tad po keleriømetø darsyk ëmësi jà tobulinti. Tre-èioji redakcija, pavadinta „Fidelijus“,pristatyta 1814 m. geguþës 23 d., su-silaukë didelës sëkmës. Nuo to laikoji ásitvirtino Vienos operos repertua-re. Paskutiniu metu „Fidelijus“ sta-tomas visuose þymiausiuose ir maþiauþinomuose teatruose. Kalbant apiemûsø epochos Vienà, norisi paminë-ti reþisieriaus Otto Schenko 1970 m.pastatymà, Valstybinëje operoje ro-dytà daugybæ metø, rodos, daugiaukaip 200 kartø. Premjerà dirigavoLeonardas Bernsteinas, o vëliau –kiti þymûs dirigentai. Ádomiausia,kad atnaujintas tas pats pastatymasgeguþës pabaigoje vël sugráð á Vie-nos operos scenà! Kas nors bûtinaipasakys: koks konservatyvumas...

Lietuvoje „Fidelijaus“ likimas ikiðiol klostësi nesëkmingai. Legendi-nio tandemo, Jono Aleksos ir VladosMikðtaitës, Nacionaliniame operos irbaleto teatre pastatytas spektaklislietuviø kalba (tekstà iðvertë Ramu-të Skuèaitë), dienos ðviesà iðvydæs1989 m. liepos 1 d., buvo rodytastrumpai. Florestanà dainavo Serge-jus Larinas, Leonorà – Sofija Jonai-tytë (iki ðiol ji geru þodþiu mini ákve-piantá darbà su J. Aleksa) ir JolantaÈiurilaitë (vienà spektaklá), Marce-linà – Sigutë Stonytë ir Lilija Deks-nytë, Picarà – Sigitas Dirsë. Spek-taklis buvo skirtas stalinizmo aukøatminimui. Tuo laikotarpiu ði temabuvo plaèiai diskutuojama, vienaspo kito publikuoti lageriø kaliniømemuarai. Operos statytojai reaga-vo á tai, jie nukëlë veiksmà á stali-nistiná lagerá su visais jo atributais.Tai buvo laiku priimtas ir aktualussprendimas, juolab kad operos idë-ja, t.y. herojiðka kova uþ laisvæ, tamvisai neprieðtaravo. Taèiau po pen-kiø (kai kas mini ðeðis) spektakliøveikalas dingo ið repertuaro. Muzi-kologas Jonas Bruveris mena, kadliepos 11 d. tuometiniame komunis-tø partijos oficioze „Tiesa“ pasiro-dë kritiðkas straipsnis, pasiraðytasáþymios teatro solistës, esà teatrasnejautriai traktavo Beethoveno vei-kalà ir já subanalino. Ten taip patteigta, kad autorë gauna daugybælaiðkø, kuriuose þmonës, tarp jø ir Si-biro tremtiniai, reiðkia pasipiktini-mà ðiuo pastatymu. Nepamirðkime,tai vyko dar iki Baltijos kelio, á já su-eisime beveik po dviejø mënesiø...

1992 m. vasario 26 d. á „Fideli-jaus“ premjerà pakvietë Kauno mu-zikinis teatras. Tàsyk spektaklá kûrëvokieèiø statytojai, pateikæ daugmaþtradiciðkà sceniná variantà, taèiauspektaklis gyvavo taip pat labai trum-pai. Kur kas anksèiau, 1968 m., „Fi-delijø“ pastatë ir net tris spektakliusparodë Èikagos lietuviø opera. Ðispastatymas buvo gerai ávertintas,J. Bruverio liudijimu, apie já palan-kiai atsiliepë ir amerikieèiø spauda.

Naujasis „Fidelijus“ ið visø ma-tytø iðsiskiria pirmiausia tuo, kadorkestras ið teatro duobës persikëlëá scenà. Man atrodo, tai labai sëk-mingas sprendimas, tiesiogiai bylo-jantis apie orkestro, kaip vieno pa-grindiniø ðios operos veikëjø, svarbà.Didelis malonumas per visà spek-taklá sekti dirigento mostus, pajustijo energijà, tikslumà, ekspresijà,matyti susikaupusius muzikantus,atliekanèius simfoninæ muzikà. Gir-disi ne tik „Herojinës“, bet ir bûsi-mos IX simfonijos, atsirasianèios pokeliolikos metø, atskambiø. Kitas ðiopastatymo privalumas – sëkmingai su-valdyta scenos erdvë, uþpildyta keliøaukðtø ritmiðka konstrukcija. Joscentrinë smulkesniø vertikaliø su-skaidyta dalis tampa kalëjimo ka-meromis. Ði konstrukcija ne tik árë-mina veiksmo vietà, bet padedatelktis garsui, kreipia já á þiûrovø sa-læ. Graþusis kaliniø choras „O wel-che Lust“ sklido á salæ kaip tikrasðviesos spindulys. Operos ávykiø at-mosfera paryðkinama gana atsargiai

Laisve baigës mûs kova!A T K E L T A I Ð 1 P S L .

naudojamomis videoprojekcijomis.Rodoma besikeièianti padangë nuoþydros iki kraujo spalvos, o pabai-goje – Baltijos kelio vaizdai. Sceno-vaizdis nesikeièia per visà operà, tadantrojo veiksmo tamsø rûsá (kai ku-riuose pastatymuose ne tik instru-mentinë introdukcija, bet ir Flores-tano reèitatyvas atliekami tamsoje)turime tiesiog ásivaizduoti. Kita ver-tus, reþisierius atmetë konkreèiosveiksmo vietos idëjà, tad visi spek-taklio kûrëjai veiksmo neávietino irneálaikino, jis gali vykti bet kur ir betkada. Kaip kalëjimas gali bûti suvok-tas ir pasaulis. Todël kostiumai ne-konkretizuoja jokios epochos, tikbendrà idëjà apie finale iðreikðtà visopasaulio þmoniø brolybæ. Sumany-mas nuoseklus, bet jo ágyvendinimas,mano galva, neskoningas, spalvø iraprangos margumynas priminë sku-durynà. Jei kostiumø dailininkë to sie-kë, tuomet jai pavyko. Ið to patieskomplekto, regis, ir beformis rau-donas Leonoros sijonas. Beje, ko-dël jis raudonas? Juk iðvaduoto Flo-restano grandinës – taip pat ryðkiairaudonos, manau, simboliðkai...

Bet opera – ne dramos teatras,tad pereinu prie svarbiausio kom-ponento. Jei kas nors bandytø ðásykkritikuoti Martyno Staðkaus darbà,smarkiai ginèyèiausi. Visa veikalopartitûra buvo atlikta labai gerai.Þavëjo natûralus ir logiðkas muzi-kos vyksmas, tvirtas dramaturgijoskarkasas, visumos ir detaliø pusiau-svyra. Muzika skambëjo ið tiesø bet-hoveniðkai: stilingai, verþliai, dina-miðkai, geru ritmu, logiðka frazuote.Turiu vilties, kad publika ásiklausë ámuzikà ir pajuto tikrà jos groþá. Abupremjerinius vakarus orkestras gro-jo stabiliai ir uþtikrintai, þavëjo tiks-lumas, graþus garsas. Ypaè gerai ðá-syk suskambëjo styginiai, naudojæteisingus ðtrichus ir artikuliacijà.Orkestro valtornos Leonoros arijo-je gal ðiek tiek ir „pakliurkino“, betnuraðau tai nelaimingam atsitikti-numui. Beethoveno partitûroje gau-su staigaus dinamikos kismo (spe-cialiai citavau patá Beethovenà),

daug sforzando ir kitokiø muzikosraiðkà reguliuojanèiø nuorodø, kuriasbûtina tiksliai vykdyti. Virtuoziðkai or-kestras atliko operos uvertiûrà, labaivaizdingai – niûrià ir dramatiðkà ant-rojo veiksmo introdukcijà. Pralinks-mino bethoveniðkai komiðkas, iro-niðkas marðas, kurio metu áþygiuojatokie pat komiðki – labai tinkamaiaprengti – kareiviai. M. Staðkus tvir-tai laikë rankose gausius ansamblius,publikà þavëjusius chorus, dþiaugs-mingà finalà, prasidedantá smagiai„ðokinëjanèia“ mocartiðka muzika.

Operos dainininkams Beethove-no muzika kelia ne tik vokaliniomeistriðkumo, bet ir fizinës iðtver-mës uþduotis. Kaip dainuoti, kad ne-nuslystum á jausmingas italiðkø ope-rø valdas? Sudëtingà Leonorospartijà abu vakarus dainavo RachelNicholls (Jungtinë Karalystë), voka-linëmis priemonëmis ir vaidyba sie-kusi beveik iðimtinai herojiðko skam-bëjimo. Tokia ir jai skirta partija,kupina instrumentams bûdingos fak-tûros – ilgø natø, pereinanèiø á gamas,arpeggio, ritmo kaitos. Solinës parti-jos sunkumus solistë áveikë lengvai,derëjo gausiuose ansambliuose. Visdëlto jos aukðtasis registras skambë-jo aðtrokai. Antrasis sveèias – Flores-tanà dainavæs Andrew Sritheranas(Australija). Jo graþaus tembro te-noras uþpildë salæ ir piano vietose.Solistas iðraiðkingai padainavo Flo-restano pagrindiná soliná numerá,antrojo veiksmo reèitatyvà ir arijà.Judrias bethoveniðkas figûracijas jisatliko virtuoziðkai, taèiau virðutinia-me registre balsas ágaudavo nema-lonaus atviro aðtrumo.

Picarui skirta muzika vaizduojasmurtà, niekðybæ, agresijà. Ðià par-tijà dainavo skirtingo amplua solis-tai – Eugenijus Chrebtovas ir Dai-nius Stumbras. Pirmasis pagirtinaitiksliai artikuliavo muzikiná tekstà,bet balso jëgos pristigo. Stumbrui –atvirkðèiai, netrûko efektingø sfor-zando ir agresyviø ðûksniø, taèiaustigo muzikinio lankstumo ir ávai-resnio tembro. Marcelina – nuoðir-di mergaitë, ásimylëjusi Fidelijø,

svajojanti uþ jo iðtekëti. Bet jà myliÞakinas, jau pirmajame duete pra-bylantis apie bûsimas jø jungtuves.Marcelina á tai deðimt sykiø atsako„ne“! Tai þavus muzikinis duetas, ta-èiau darniam ansamblio skambëji-mui kenkë reþisieriaus sumanymasMarcelinà uþkelti aukðtai, o Þaki-nà pastatyti þemai. Tad balsai skli-do skirtingu intensyvumu ir skirtin-gomis kryptimis. (Panaðiø dalykøbuvo ir kituose ansambliuose, ku-riø „Fidelijuje“ gausu.) Dainininkønegalima kaltinti: visi dainavo ge-rai parengæ tekstà, ritmiðkai ir iðraið-kingai. Papildomo darbo pareikala-vo vokiðki kalbamieji dialogai, kaikam këlæ tarties problemëliø. JoanaGedmintaitë ir Julija Stupnianek la-bai kruopðèiai parengë partijà, betabiem solistëms linkëèiau paieðkotiskaidresnio ir lengvesnio virðutinioregistro skambesio. Beje, Marceli-nos arija – tai nuoðirdi naivios mer-gaitës svajonë, o ne iðdaigiðkas pokð-tavimas, kaip vyksta scenoje. Þakinàpirmàjà premjerà dainavæs Mindau-gas Jankauskas nusipelno pagyrimø.Dainininkas padarë didelæ paþangà,palyginti su jo parengta Almavivospartija „Sevilijos kirpëjuje“. TomasPavilionis gerai þino ir protingai ið-naudoja savo balso galimybes. Sti-lingai jis padainavo visà partijà, galtik kiek formaliai, neádëdamas ðir-dies. Rokà kûrë du solistai – Liu-das Norvaiðas ir Egidijus Dauskurdis.Ðiam veikëjui skirta kur kas daugiaumuzikos negu kitiems vyrams. Parti-jos ávairovæ nuo tëviðkø intonacijø ikidramatiðkø gaidø duete su Picarulabai raiðkiai ir stilingai perteikëLiudas Norvaiðas. Jo balsui pakakoir tauraus skambesio, ir galingo for-te. Teigiamàjá ministrà Donà Fer-nandà dainavo Liudas Mikalauskas.Jis raiðkiai artikuliavo muzikiná teks-tà, pabrëþdamas ðio teisybës gynë-jo ramybæ, solidumà. Bet kodël ope-ros pabaigoje, visiems dþiûgaujant,ministras laiko rankoje tuðèià vy-no butelá ir juodos duonos gabalà?Gal tiek jis ir tesiûlo iðsilaisvinu-siai miniai?

M. A L E K S O S N U O T R .Rachel Nicholls (Leonora) ir Andrew Sritheran (Florestanas)


T e a t r a s , M u z i k a

Milda Brukðtutë

Gaila, bet á teatro debiutus sep-tintajame „Tylos!“ festivalyje taip irnepavyko ásiþiûrëti. Jiems patiemslabai norëjosi suðukti: „Tylos!“ Tiekdaug norëta iðrëkti, perrëkti ir áro-dyti. Tiek daug pademonstruoti irapkvailinti. Parodyti spektakliai, sa-kyèiau, buvo dviejø rûðiø: vieni –ákvëpti baimës sustoti, o kiti – bai-mës pradëti; ádomu, kad pirmieji,kuriø buvo dauguma, iðties neturë-jo pabaigos – þiûrovams tekdavo ið-eiti tebesitæsiant ar besikartojant,suprask, begaliniam veiksmui.

Baime sustoti vadinu baimæ ne-veikti, t.y. baimæ pamàstyti prieð kànors darant, nusistatyti kryptá. Èiagalima (privaloma?) viskas, kasgreitai suvokiama, efektyvu, atpa-þástama ir buitiðkai paveiku, t. y. jus-liðka. Tokiuose spektakliuose ðiaipsau prieð akis praðmëþuoja nuogasaktoriaus kûnas, bûna kokios norsrûðies maisto, kurio galbût gauna irþiûrovai, spjaudomasi (gerai dar,kad kol kas tik tarpusavy, scenoje)ir iðrëkiama kuo daugiau keiksma-þodþiø. Publikai èia siûlomas pana-ðus vaidmuo kaip ir aktoriams – pri-sidëti prie bendro atbukimo. Jie,kaip prastame renginyje, primygti-nai skatinami atsakinëti á kvailusklausimus, mojuoti, dainuoti ar val-gyti – kuriuo nors bûdu solidarizuo-tis ir parodyti pritarimà scenojevykstanèiai kvailybës fiestai.

Ryðkiausias ðios „naujosios“ kal-bos pavyzdys – festivalá apvainika-væs Vido Bareikio, ðiais metais be-siruoðianèio Lietuvos muzikos irteatro akademijoje rinkti savàjá stu-dentø kursà, spektaklis „Euro vizi-ja“, atvykæs tiesiai ið Latvijos nacio-

Nesustoti vs. nepradëtiTarptautiniam teatro debiutø festivaliui „Tylos!“ pasibaigus

nalinio teatro. Tiesà sakant, nesutikra dël ðio spektaklio pabaigos: jisman nuo pat pradþiø pasirodë ási-liejæs á negebanèiøjø sustoti ratà, tadpertrauka prieð vadinamàjá „balsa-vimà“ pasirodë kaip puikus metaspabëgti. Paversti teatro scenà „Eu-rovizija“, apkraunant jà dar baises-nëmis kliðëmis ir bukesniais juoke-liais nei áprastai, manau, buvo vienaið kà tik iðsipildþiusiø didþiausiø

rëkaujantis, apsidrabstæs seilëmis irpurvais jaunimas, kurio iðskëstomisrankomis laukia laimingas Panevë-þio Juozo Miltinio dramos teatras.O kad pjesë tinka aktoriniams ga-bumams atskleisti, prieð keleriusmetus puikiai árodë Agnius Janke-vièius, pastatæs jà kartu su tuometdar tik pradedanèia ir apie savogreità iðirimà veikiausiai neátarian-èia „Trupe liûdi“.

siai sujungia panaði atmosfera, taippat ið populiariosios kultûros atkly-dæs, tik gerokai daþniau kine nei te-atre (ir panaðu, kad ne veltui) ma-tomas siaubo þanras. Ðiaip ar taip,tokie bandymai atrodo gerokai drà-sesni, tik tiek, kad toji dràsa, de-monstruojama lygioje vietoje irtampanti pagrindine iðraiðkos prie-mone, ne kaþin kà tereiðkia ir nela-bai kur paèias kûrëjas gali nuvesti.

Regis, tarp dviejø minëtøjø bai-miø (sustoti ir pradëti) pasiklydoÐiuolaikiniame meno centre paro-dytas treèio kurso reþisûros studen-tës Kamilës Gudmonaitës spektak-lis „Dievas yra DJ“ pagal Charles’oR. Richtero ir Viktoro Pelevino kû-rybà. Nors èia dël neaiðkiø prieþas-èiø ir prabëgo vienas nuogalius, ne-trûko maisto bei kamerø, þiûrovamsteko kukliai ásilieti á bukinanèiusveiksmus ir nebuvo pabaigos, reþi-sierei jos kolegø atkaklumo neriantá kvailybës gelmes pritrûko. Scenosbuvo sudëliotos ganëtinai tvarkin-gai, o uþ jø slypëjo aiðki prasmë irgerokai pavëluotas moralas. Esameinterneto ir ekstazio karta – skelbëji. Nors, pripaþinkime, troðkimaspaversti savo gyvenimà ðou, projek-tu bent jau teatro bendruomenëjevis dar nëra iðëjæs ið mados ir turiðansà suskambëti aktualiai. Net perneseniai Jaunimo teatre pasirodþiu-sio V. Bareikio spektaklio „Gerasþmogus ið Sezuano“ spaudos kon-ferencijà teko stebëti reþisieriauslaimingo ðeiminio gyvenimo spek-taklá, kuris, kaip ir priklauso, daþ-niau bûna demonstruojamas (kad irskambiais meilës prisipaþinimais)televizijoje bei populiariojoje spau-doje.

O baime pradëti, kuriai atstovau-

Paulina Nalivaikaitë

Reèitalis – koncertinis þanras, rei-kalaujantis ypatingos koncentraci-jos ir, ko gero, atsiribojimo nuo ið-orinës aplinkos, idant menininkasvisiðkai ásigyventø á atliekamà mu-zikà ir sugebëtø tà susitelkimà ið-laikyti porà valandø. Tad reèitalis –ryðki þymë bet kurio muziko kûry-biniame kelyje, simbolizuojantitam tikrà meninio ir dvasinio tobu-lëjimo etapà. Ðá svarbø ávyká kai ku-rie atlikëjai dar labiau sureikðmina,dedikuodami já brangiems þmo-nëms. Geguþës 17 d. Taikomosiosdailës muziejuje ávyko pianisto Le-onido Dorfmano, gyvenanèioFrankfurte prie Maino, reèitalis,menininkas já paskyrë savo tëvø – Li-dijos ir Michailo Dorfmanø – atmi-nimui. Simboliðkai geguþës vidury-je, tarp Motinos ir Tëvo dienos,pianistas áprasmino savo veiklà, pa-

Muzikavimo laisvëPianisto Leonido Dorfmano reèitalis Taikomosios dailës muziejuje

dëkodamas ðá pasaulá jau paliku-siems tëvams.

Pirmoje koncerto dalyje skambë-jo Mikalojaus Konstantino Èiurlio-nio trys preliudai, klasicistiniø raiðkosformø kûrëjø Domenico Scarlatti beiJosepho Haydno sonatos ir klasiciz-mo tradicijas puoselëjusio Johanes-so Brahmso fantazijos. Antroje da-lyje girdëjome kanoniniø romantikøRoberto Schumanno, FryderykoChopino, Ferenco Liszto opusus,kiek modernesnæ Leoðo JanãèekoSonatà ir XX a. tango korifëjo As-toro Piazzollos tris tango (ketvirta-sis paskambintas bisui). Jau nuo pir-møjø, Èiurlionio, kûriniø buvo justisavita, kiek patetiðka grojimo ma-niera: preliuduose Dorfmanas iðryð-kino dramatizmo pradus, juos per-teikë akcentuodamas sodrià faktûràir pasinaudodamas forte dinamikosskale. Vëliau beliko ásitikinti, kadypaè sodrus, masyvus garsas – bûdin-

gas Dorfmano muzikavimo bruoþas.Tai tiko tokiuose kûriniuose kaipminëtieji preliudai, Janãèeko Sona-ta ar Liszto „Petrarkos sonetas“Nr. 104 E-dur, kur gausu akordinës,tirðtos tekstûros. Taèiau suabejojau,ar to tikrai reikëjo, pavyzdþiui, Scar-latti bei Haydno sonatose: turintomenyje, kad ðie kûriniai buvo pa-raðyti klavesinui, vargu ar vertëjoskambinti tokiu masyviu garsu, beto, dar pridëti to meto muzikai ne-bûdingø agogikos priemoniø. Þino-ma, galima sakyti, jog tai interpre-tacijos laisvë arba stilistinis atlikimovieningumas, taèiau bene visi kon-certe atlikti kûriniai skambëjo pa-naðiai. Maloniai kitoniðku poþiûriupasiþymëjo Schumanno Penkios va-riacijos ið „Simfoniniø etiudø“, èia bu-vo galima justi subtilesná, elegantiðkàgarsà, pianistas reikiamose vietose ið-skleidë faktûros ir registrø diktuoja-mà trapø skambesá.

Ið visos sodrios tëkmës Dorfma-nas ypaè iðskiria melodijà – visuo-met aiðkiai girdëjome iðryðkinamassvarbiausias linijas. Buvo justi, kadpianistas itin ásiklauso á muzikiná au-diná. Tiesa, galbût to kiek trûkoChopino Noktiurne Nr. 20 cis-moll,kurio lyrika skaidriau skleidþiasiskambinant kur kas lëèiau ir atidþiaiiðgirstant kiekvienà melodijos vin-gá. Ðiuo atveju galima teigti, jog at-likëjas puikiai þinomiems kûriniamstiesiog áliejo savitumo. Kiek tai tiks-linga – skonio reikalas, juolab jogChopino muzikos interpretacijø, kogero, yra tiek, kiek ir atlikëjø.

Keturi Piazzollos tango labiausiaiatskleidë Dorfmano muzikavimolaisvæ, kuri reiðkësi bene visø kûri-niø interpretacijose – ypaè gausiainaudotas rubato; þavëjo staigûs di-naminiai kontrastai, raiðki artikulia-cija, ypaè Scarlatti sonatose, kuriasskambindamas pianistas preciziðkai

iðgrojo kiekvienà garsà, sudëjo aið-kius intonacinius akcentus. O atlik-damas tango Dorfmanas laisvësmetmená kilstelëjo iki improvizaci-jos – ðiuos kûrinius pianistas papil-dë virtuoziðkais pasaþais, savais in-tarpais ir iðplëtojimais, o intensyvusrubato atliepë Piazzollos tango bû-dingà tempo spontaniðkumà.

Dorfmano reèitalis buvo progapaklausyti itin temperamentingai,romantine maniera atliekamos mu-zikos. Sodrus, tirðtas garsas ðá pia-nistà iðskiria ið kitø atlikëjø. Kiekmuzikantas gali pasiekti interpreta-cijos laisvës ir kur toji riba, kai per-þengi „teisingo“ atlikimo laipsná?Kas yra „teisingas“ atlikimas? Taipo koncerto kilæ pamàstymai, á ku-riuos klausytojas turëtø atsakyti saupats. Tokie koncertai paakina for-muoti savo, kaip meno suvokëjo,vertybiø skalæ.

ja ir K. Gudmonaitës darbas (pri-menantis Oskaro Korðunovo, JonoVaitkaus, Gintaro Varno kûrybà),vadinu tuos spektaklius, kuriuosetiesiog grësmingai ryðkiai kartoja-ma savø mokytojø kalba. LMTATeatro ceche Gildas Aleksa prista-të ið Latvijos kultûros akademijosatvykusá savàjá spektaklá „Auksoþirgas“. Ðá ganëtinai smagø, tvar-kingà bei leidþiantá atsiskleisti jau-niesiems, dar tik antrame kurse be-simokantiems aktoriams darbàlaisvai galima sumaiðyti su Aido Gi-nioèio ar kitø „Keistuoliø“ pastaty-mais. O Maþajame teatre parody-tas Rimo Tumino mokinio ið RusijosAnatolijaus Ðuljevo spektaklis „Ka-ralius mirðta“ tiesiog iðgàsdino tu-miniðkos kalbos kartotëmis. Nors iðpabaigoje jau gerokai per dràsiaipradëjusio kristi sniego ir galimabûtø átarti, kad tai bandymas neperteikti Eugene’o Ionesco pjesæ,o kalbëti apie savo mokytojà ar jokûrybà, net ir tokiam sumanymuireikëtø bent ðiek tiek savitumo. Ðiedarbai, uþgoþti svetimos kalbos, by-loja apie ðioká toká amato iðmanymà,taèiau atrodo negyvi, pasenæ ir itinbaikðtûs.

Atrodo, kad LMTA turëtø rûpin-tis (bet toli graþu nesirûpina) ne tikaktoriniais ar reþisûriniais studen-tø sugebëjimais, bet pirmiausia sa-væs paþinimu. Vis dëlto galbût da-liai ðiø debiutantø pasiseks, jie atraslaiko ar jëgø sustoti ir pradëti, pa-màstyti apie savo paèiø pomëgius irpasaulio sampratà, na, o daugumajø turbût taip ir nebedrás leisti sauatsilikti nuo neþinia kur kartu su jaisskubanèio teatrinës bendruomenëstraukinio.

V. Bareikio svajoniø. Gaila tik, kadðá kartà nepavyko susiorganizuotitransliacijos per „delfi“ ir gauti kiekdidesnës nei Maþasis teatras erdvës,pavyzdþiui, Teatro arenos.

Graudþiau buvo stebëti Veltos irVytauto Anuþiø reþisuotà spektak-lá „Ponas Kolpertas“ Lietuvos rusødramos teatre pagal to paties pava-dinimo Davido Gieselmanno pjesæ.Nes pasirodë, kad kà tik akademijàbaigusiø, pasirinkimo dar neturin-èiø aktoriø kurso vadovai apie te-atrinæ kalbà apskritai neturi jokiosupratimo. Scenoje – tik reþisûrosstokojanti beskonybë ir nenatûraliai

Kaip ir praëjusiais metais, ið Klai-pëdos buvo pakviestas „Apeironoteatras“, jis Maþajame teatre prista-të naujausià savo spektaklá „Anti-ðou. Likuèiai po Dievo“ (reþisierës –Greta Kazlauskaitë ir Eglë Kazic-kaitë). Ðiø merginø teatrinë kalbaskiriasi nuo kitø tuo, kad yra kieknutolusi nuo populiariosios kultû-ros. Èia galima atrasti ðiek tiek eg-zistencinës filosofijos, absurdo te-atro, etnografijos elementø. Taèiausustoti ir joms niekaip nepavyksta,tad tenka stebëti tarpusavy nesisie-janèiø, pasàmoniniø nesàmoniøkratiná. Pavienius vaizdelius labiau-

„Dievas yra DJ“ L . V A N S E V I È I E N Ë S N U O T R .


Kristina Steiblytë

Devynioliktasis tarptautinis ðiuo-laikinio ðokio festivalis „NaujasisBaltijos ðokis“, geguþës 6–12 d. vy-kæs Vilniuje, galëjo nustebinti nevienà nuolatiná ar atsitiktiná festiva-lio þiûrovà. Taip nutinka su daugu-ma festivaliø, bet ðá kartà „NaujasisBaltijos ðokis“ tapo loterija. Ir netik perkeltine prasme.

Þiûrovai, negalintys ar nenorin-tys matyti visø festivalio spektakliø,turëjo rinktis vienà ið penkiolikosðokio ávykiø: pavieniø spektakliø,spektakliø duetø ar ne visai ðokë-jiðko pasivaikðèiojimo virtualybëje.Norintys taip pat galëjo ðviestis fil-muotose ir gyvose paskaitose, apsi-lankyti Lietuvos ðokio „Pitch Ses-sion“, kas dienà diskutuoti pospektakliø su Vlada Kalpokaite irAda Paukðtyte. Raðanèiam þmoguiretai tenka dalyvauti tinkamo spek-taklio rinkimosi loterijoje: reikia pa-matyti kuo daugiau. O perkanèiambilietus lieka pasitikëti kûrëjø beirengëjø pateikiama informacija, taippat ir sëkme, kad bilietas á pasirink-tà spektaklá bûtø laimingas.

Ðiemet festivalis skelbë ne tik fla-mandø ðokio gûsá, bet ir kreipë á sa-ve dëmesá ðûkiu „energija, kuri kei-èia“. Nors jis galëtø bûti naudojamasir kaip vienas ið galimø ðokio api-bûdinimø, vis dëlto ðiemet ta ener-gija visø pirma keitë ne judanèiusðokëjø kûnus, o patá festivalá: devy-nioliktasis „Naujasis Baltijos ðokis“iðsiskyrë spektakliø, kur ðokis yra tikviena ið iðraiðkos priemoniø (ir ne-bûtinai dominuojanti), gausa.

Kadangi man artimesnis teatrasnei ðokis, visuose ðokio festivaliuo-se patraukliausiai atrodo konceptu-alûs darbai, kur ðokio, choreografijosnebûtinai yra daug ir ji nebûtinai la-bai iðraiðkinga. Todël vis dar atsime-nu ðeðioliktajame „Naujojo Baltijosðokio“ festivalyje rodytà vokieèiøtrupës „Public in private“ spektaklá„Allege“, bet jau gerokai primirðaune festivalio kontekste 2013 m. ma-tytà Sashos Waltz spektaklá „Kûnai“.Tokiam þiûrovui ðiømetis festivalisturëjo paruoðæs ne vienà maloniàstaigmenà.

Laukusiems ðokio, kaip þmogauskûno ribas prapleèianèio judesio, ið-manios choreografijos, festivalistaip pat turëjo kà pasiûlyti. Ið tikrø-jø daugiau kaip pusë programos bu-vo suformuota ið tokiø spektakliø,kur vien ar beveik vien ðokama. Kurnet ir ne ðokio profesionalas gali uþ-sihipnotizuoti þiûrëdamas á judan-èius, besikeièianèius ir vietà erdvë-je keièianèius kûnus.

Ðiai kategorijai priklauso visi fes-tivalyje rodyti lietuviø darbai, iðsky-rus Ievos Kuniskis „Jis gyveno ðali-mais“, kur judesiu kalbëta apieDariaus A. Stankevièiaus santyká suðokiu dabar. Juose daugiau ar ma-þiau sumaniai ðoko Lietuvoje ir uþ-sienyje gyvenantys lietuviai (kartaissu kolegø ið uþsienio pagalba), cho-reografijà susikûræ patys arba, kaip,

Ð o k i s

Ðokio loterijaFestivaliui „Naujasis Baltijos ðokis“ pasibaigus

pavyzdþiui, „Auros“ rodytame spek-taklyje „Monstras“, padedami uþsie-nio kûrëjø (choreografas SamuelisMathieu). Dalyvavusiems lietuviðkoðokio loterijoje ne visai pasisekë:spektakliai ðá kartà vargu ar galëjosuþavëti technika ar sumanumu. Pa-rodyti buvo du skirtingi merginø du-etai. Abiejuose viena kitai padëda-mos, trukdydamos ar dirbdamoskartu jos pasakojo apie savæs paieð-kas. Raimonda Gudavièiûtë su ko-lege Sanna Lundström spektaklyje„Per save“ kalbëjo apie ganëtinaiabstrakèias vidinës pusiausvyros pa-ieðkas, o Sigita Juraðkaitë su Agnie-te Lisièkinaite „Popular Problems“ieðkojo moteriðkosios tapatybës.Taip pat festivalyje buvo parodytosdar ne iki galo nuðlifuotos, ne iki ga-lo apgalvotos „Auros“ ir „Low Air“„Ðventojo pavasario“ premjeros.Kita vertus, kad ir ne itin stiprius,lietuviø darbus visada ádomu pama-tyti: smalsu, kur ir kaip juda mûsømaþa ðokio bendruomenë.

Besidomintiems ne tiek lietuviais,kiek ðokiu apskritai, norintiems gry-nojo ðokio ar ðokio teatro, festiva-lis pasiûlë Jano Marteno „Prakai-tuok, vaikeli, prakaituok“, „BuchokART family“ „YesNoMaybe“, IDðokio projekto „Keturiomis ranko-mis“, Sùawomiro Krawczyñski „Ni-þinskis. Sapnø apeigos“, per uþda-

valdo savo kûnus ir primenantysatomo branduolá: veikiantys kaipneiðskiriami protonai ir neutronai.„5“ buvo kiek kitoks: lëtesnis, nebevertikalus, o horizontalus, techninësgalimybës ne tiek demonstruojamos,kiek naudojamos hipnotizuojanèiamefektui kurti. Ðokëjai, sulipæ á vie-nà beformæ visumà, ritasi ant lino-leumo, kuriam nors vis iðkylant virðkitø. Niekas, regis, nesikeièia. Galtik besiranganèios þmoniø masësant grindø brëþiami ratai maþëja,o pradëjus sukti naujà ratà keièia-si muzika. Ðokëjams taip besisu-kant savo keistoje spiralëje galimavisiðkai uþsimirðti, pasiduoti beveikbudistiðkai judesio meditacijai. Prie-ðingai nei „4“, kuris rodësi labiaukaip totalitarinës, sausakimðos Ki-nijos kasdienybës apmàstymas.

Ne vienam festivalio sveèiui ir da-lyviui laimingas pasirodë ir bilietasá Olgos Þitluchinos „ORE“. Ðokë-jai èia ne tiek ðoko, kiek ðokinëjo,krito, këlësi, vartësi, ieðkojo kelio uþ-riðtomis akimis ir buvo labai arti þiû-rovø. Vienas ádomiausiø ðio spektak-lio sprendimø yra erdvës árengimas.Atlikëjai veikë ant skirtingo aukð-èio stalø, sudëliotø daugmaþ ratu,ir keliais per vidurá. Beveik visà lai-kà judëta ant tø stalø, nelieèiant þe-mës. Þiûrovai visa tai stebëjo ne iððono, pasislëpæ salës tamsoje: mû-

kio teatro ir teatro, kur ðokis kuriantpasakojimà naudojamas kaip vienaið iðraiðkos priemoniø. Ðtai tokiøspektakliø festivalyje tikrai buvo nevienas, tokiu jis ir prasidëjo. Atida-rymo spektaklis „As if nothing hasbeen spinning for something to re-member“ (idëja ir reþisûra HeineAvdal, Yukiko Shinozaki) jungë ðo-ká, garsà, ðviesas, pieðiná, objektusir galiausiai tapo objektø (t.y. mil-þiniðkø juodø ir baltø balionø) ju-desio, o ne ðokio spektakliu. Gretajo galima paminëti ir „Interviu suMadona“ (choreografë, atlikëjaKristîne Vismane), kur svarbûs vei-këjai, ðalia ðokio, buvo tekstas ir

tas á ðá spektaklá turëjo bûti laimin-gas. Spektaklio metu Dþemaina ga-na daþnai keitë kostiumus, o su jais– ir tapatybes. Personaþas, regis, ta-patybes rodë ne tik mums, þiûro-vams, kuriuos matë ir kalbino, betir sau. Spektaklis pasakojo istorijàapie mëginimà átikinti ir átikëti sa-vo (tapatybës) realumu, jungë ðo-kio, kabareto, komedijos elemen-tus. Ðokis èia ryðkiai prasiverþëkeliose scenose, nors ir nebuvo pa-grindinis spektaklio iðraiðkos bûdas.Bet viename festivalyje rodytamedarbe, ðokio, galima sakyti, visai ne-buvo.

Erico Joriso trupë „CREW_ericjoris“ festivalyje pristatë tris kom-piuteriu valdomos asmeninës aplin-kos (Computer Automatic PersonalEnvironment, arba C.a.p.e.) kûri-nius. Visuose trijuose buvo siûlomapasivaikðèioti: „C.a.p.e. Brussels“ –savotiðkoje ekskursijoje po Briuse-lá, „C.a.p.e. Anima“ – filharmoni-joje, kur buvo galima ne tik praeitipro repetuojanèius muzikantus, betir atsidurti scenoje per koncertà,„C.a.p.e. Horror“ – po keistà vidinápasaulá, kuriame susidvejina ar netsusitrejina asmenybë. Ðokio èia ne-buvo, taèiau buvo judëjimo erdvëjeir keitimosi energija su lydinèiuþmogumi. Ypaè pasirinkusiems ap-silankyti „C.a.p.e. Horror“, kur ku-riama vaistø leidimo iliuzija, o ga-liausiai pagrindinis veikëjas (sukuriuo þiûrovas turëtø tapatintis)ima smaugti iki tol tik nuotraukoserodytà moterá: visa tai darë, jautëdalyvis, padedamas lydinèio þmo-gaus.

Pabaigai dar apie loterijà. Pasi-sekë tiems, kurie turëjo ne vienà bi-lietà ir pamatë ne vienà spektaklá:ðiømeèiame festivalyje spektakliøbuvo beveik bet kokiam skoniui. Ta-èiau, þinoma, ne visiems pasisekanueiti ten, kur jiems reikia. Ne visibilietai laimingi. Net ir prieð spek-taklá „Investicija“ dalinti „Vikingøloto“ bilietai, su kuriais buvo gali-ma laimëti milijonà eurø, ne visiemsatneðë sëkmæ. Ádomu, kad nelaimë-jus, t.y. praradus tai, ko net neturë-jai, darosi apmaudu. Nenuostabu,kad dar apmaudþiau nieko nelaimë-jusiems ðokio loterijoje.

rymà rodytà „Igor and Moreno“„Idiosinkrezæ“. Visi ðie spektakliaigalëjo átikti skirtingo skonio ðokiomëgëjams. Bet labiausiai pasisekëjudesio, ðokio gerbëjams, kuriø bi-lietuose buvo skaièiai „4“, „5“.

Ðie laimingieji pamatë TAO ðo-kio teatrà ið Kinijos. Dvi choreo-grafo Tao Ye miniatiûras, trukusiaspo pusvalandá, pavadintas „4“ ir„5“. Skaièiai, regis, yra tobula abst-rakcija ávardinti tam, kas vyko sce-noje. Pirmojoje miniatiûroje „4“ bu-vo keturi sinchroniðkai judantysðokëjai su vienodais kostiumais irkaukëmis, rodantys, kaip áspûdingai

sø vietos buvo aplink stalus. Tadnuolatinis ðokëjø artumas, jø þvilgs-niai, ðypsenos átraukë á veiksmà (nepasakojimà) apie meilæ ir pastangaspakilti á orà. Spektaklio metu sëdinttaip arti atlikëjø daugumai þiûrovøbuvo ne tik lengva, bet ir malonuprisijungti prie bendro ðokio antstalø, kuriam buvome kvieèiamiprieð pat spektaklio finalà. Ir nors„ORE“ atrodë kiek per ilgas ir kar-tais naivokas, buvo smagu pasiduo-ti gyvos muzikos ir aktoriø artumomagijai.

Þitluchinos spektaklis festivalyje,galima sakyti, buvo tarpinis: tarp ðo-

vaizdas, „Ðokis mutantas, arbaTûkstantis ðokiø, privalomø suðok-ti iki mirties“ (reþisûra JohannesVeski), kur manipuliuota neprofe-sionaliu judesiu ir tekstu, ironiðkàspektaklá-paskaità, kà veikti su de-ðimtadaliu milijono eurø, „Investi-cija“ (idëja ir reþisûra Daviso Free-mano).

Á ðià kategorijà patenka ir ðmaikð-tus Jyrki Karttuneno spektaklis„Daugybë Dþemainos veidø“. Jame,manipuliuodamas skirtingomis mote-riðkomis tapatybëmis, J. Karttunenasþiûrovams rodo senstanèià divà. Be-sidomintiems tapatybës tema bilie-

D . M A T V E J E V O N U O T R A U K O S„Ðventasis pavasaris“ („Low Air“)

„Jis gyveno ðalimais“


D a i l ë

Agnë Naruðytë

Karlo Marxo „Kapitalas“ yra pa-grindinis ðiømetës Venecijos biena-lës motyvas. Bet politika dvisluoks-në – tik pagalàsti kalbos kirviai „uþ“ir „prieð“. Visa kita lieka uþ borto.Todël anas mano straipsnis skambë-jo kaip neiðvengiamo pralaimëjimokapitalui mantra (7 meno dienos, 201505 15). Taèiau tai – tik putos patirèiøjûros pavirðiuje. Tokius banalius pa-lyginimus áperða pati Venecija, kurþmonës protestuoja ne prieð gëjø pa-radus, bet prieð didþiuosius laivus. Irprotestas ten atrodo kaip spalvingasmeno performansas.

Á vandeninius apmàstymus pastû-mëjo ir specialiu paminëjimu paþy-mëta Joan Jonas, kurios instaliaci-ja „Jie ateina pas mus be þodþiø“uþpildo JAV paviljonà kaip skystis.Áëjæs iðkart panyri á susapnuotà tik-rovæ. Vaikai laksto tarp didþiuliø ko-riø ir þaidþia bites uþsikasdami jøblizganèiais geltonais kûnais. Meni-ninkës balsas pasakoja pusiau miti-nës, pusiau ðeimyninës patirties sa-gà, kai gamtoje dar gyvena dvasios,vaikai gali apkabinti þuvis, o seniþaislai tuoj prakalbës. Ðito sklandy-mo virð trûkinëjanèios tikrovës netrik-do net amþinos þiûrovø fotosesijoscentriniame veidrodþiø kambaryje,kurio sienas tirpdo raibuliai, atsi-spindintys nuo kandeliabro kabu-èiø. Nors Joan Jonas pasisako prieðgamtos naikinimà, ji nemoralizuo-ja. Ji atgaivina pasakas, nardina ta-ve á svajas ir uþkreèia noru prieðin-tis bukam iðnaudojimui stipriau neipolitiniai ðûkiai.

Gamtosauginë retorika, kuriositin daug buvo 2012 m. „Documen-toje“, ataidi ir Venecijoje, nes ji ne-iðvengiama projektuojant „Visaspasaulio ateitis“. Tiesa, nuolatinëskalbos apie klimato atðilimà, dþiun-gliø naikinimà, iðtekliø eikvojimà,branduolines atliekas, nykstanèiasrûðis ne tik atsibosta, bet ir erzina,nes verèia galvoti apie problemas,kuriø eilinis Þemës gyventojas ne-gali iðspræsti. Menas paveikus tada,kai ávilioja á pojûèiø spàstus. Paste-bëjau, kad ne man vienai tarp „Ka-pitalo“ skaitymø norëjosi kuo ilgiauuþsibûti tokiose vietose. Prancûzi-jos paviljone galima nugrimzti áminkðtus laiptus ir þiûrëti, kaip su-kasi su visomis ðaknimis pakabintimedþiai, kurie patys generuoja gar-sus. Paskui perskaièiau, kad Céles-te’as Boursier-Mougenot pasirûpi-no, jog nuo pastato virðaus tekëtøkaþkokia puta, pamaþu transfor-muosianti paviljonà kaip gyvà orga-nizmà. Tegu tie, kurie vaþiuos vë-liau, papasakos, kuo tas organizmasvirs. Alvaro Aalto suprojektuotoSuomijos paviljono tamsoje (taikaþkas tarp samiø palapinës, karei-vio Ðveiko neðiojamojo altoriaus irPazzi koplyèios, esà sakæs jis) jau-èiau visas 45 minutes nepajudëju-sius kitø þiûrovø kûnus, kol stebë-jome, kaip lëtai lëtai keitësi beveikjuodas vaizdas, kuriame atsiradopasaulis, uolienose ryðkëjo medis,

Jau galima skristiKitos temos Venecijos bienalëje

tapæs bûstu drugeliams, raukðlëjo-si, kretëjo, rangësi, varvëjo juodais,paskui baltais vabalais, dulkëjo, koliðsibarstë þvaigþdëmis, o jose ðak-nijosi kitas pasaulis, kol praeities ci-vilizacijø palaidotos paslaptys iðni-ro kaip dabar Suomijos medþiøðaknis maitinanèios branduolinësatliekos. Duetas IC-98 (PatrikasSöderlundas ir Visa Suonpää) su-teikë galimybæ pagyventi kosminiulaiku, pranykstant tamsiojoje me-dþiagoje.

Panaðiai sustabdë ir Okwui En-wezoro kuruotoje parodoje aptiktaRosos Barbos instaliacija „Nusilen-kus Þemei“ („Bending to Earth“) –lëktuvas, ið kurio filmuojama Þemë,suka ratus, matai, kaip sukasi juos-ta, tekanti á „Drezdeno“ projekto-riø ir atgal, sukasi mintys. Balsaskaþkà sako apie radioaktyviø me-dþiagø saugojimà, siekiant jas „pa-mëtëti kuo toliau á ateitá“ kaip bai-sias mûsø civilizacijos laiko kapsules.Bet, tæsia balsas, amþinas sukimasisratu paneigia savo paties teiginius.Autoironija buvo kaip tik vietoje –pagalvojau, kad ir dël senovinës apa-ratûros dardëjimo kretantis vaizdasatrodo tarsi iðtrauktas ið laiko kap-sulës, rastos Drezdeno griuvësiuose,o gal tai – tik Kurto Vonneguto„Skerdyklos Nr. 5“ skaitymo pasek-më. Ðiaip ar taip, mano kartos me-nininkë savo kûriniu paèiupo ir po-litiná diskursà uþ uodegos – juk irjis, nuolat sukdamasis ratu, uþburiamasiø smegenis vis paneigdamas sa-vo teiginius, o kol mes visi taip suka-mës, procesas vyksta toliau.

Vis dëlto bienalëje daþniau ap-màstomas ne kosminis, o istorinislaikas. Vaikðèiojimas ið vieno pavil-jono á kità priminë juostos pynimàið skirtingø spalvø praeities siûlø –ádomiausia tol, kol bûsimo raðto darnegali ásivaizduoti. Tarsi visà bienalæbûtø uþkrëtæs ðiemet Lietuvai atsto-vaujanèio Dainiaus Liðkevièiaus„Muziejaus“ konstravimo princi-pas: kelios prieþasèiø–pasekmiø gi-jos, asmeniniø ir vieðø vaizdø archy-vas, istoriniai ir fiktyvûs pasakojimai –ir ið viso to turi pats susipinti praei-

tá. Niekas nebepatvirtins, kad ji tei-singa. Niekas nepasakys, ar joje sly-pi ateities daigai. Esi vienas su savoversija. Bet svarbiausia – ne atkurtitikràjà istorijà, net ne pateikti josnaujà konceptualø aiðkinimà, betpasiûlyti efektingà praeities vaizdi-ná, kuris sudygs vaizduotëje ir ten ási-ðaknys. Ðtai lenkai pademonstravobeveik senovinæ dioramà – C. T. Jas-peras ir Joanna Malinowska pastatëStanisùawo Moniuszkos operà „Hal-ka“ Haièio kaime, kur gyvena uþ tostolimos ðalies nepriklausomybæ prieððimtà metø kovojusiø lenkø karei-viø palikuonys. Mediniø nameliøapsuptoje aikðtëje ant jokiu grindi-niu nedengtos þemës stovi aktoriaiir operiniais balsais dainuoja lenkið-kai, o jø klausosi ne tik turgaus pre-keiviai, turistai su kameromis, betir oþkos. Ilgiau pasëdëjæs gali pasi-justi ten pabuvæs.

Bet dar geriau, jei gali fiziðkai pa-bûti praeityje – gal todël bienalëjeyra ne vienas muziejus. Man ásimi-në du, vienas linksmas, kitas liûd-nas. Pradësiu nuo linksmojo. Nau-jajame Australijos paviljone FionaHall sukûrë kunstkamerà, pavadin-tà „Laikas ne ta kryptimi“ („WrongWay Time“). Kaip ir dera parodaitokiu pavadinimu, pasieniais iðri-kiuoti beprotiðki laikrodþiai, apipieð-ti griauèiais, þemëlapiais, kartuvë-mis, diagramomis ir neperskaitomaisþenklais. Á mandalà sukabinti gyviusprimenantys medgaliai, surinkti Va-tapu upës þiotyse (Naujoji Zelandi-ja), ant apanglëjusiø knygø stovi iðplauðø susukti þvëreliai. Stenduoseiðdëlioti ávairiø ðaliø pinigai, ant ku-riø atspausdinti augalø lapai, kar-toninës minos styro ant laikraðèiø,rëkianèiø apie skandalus, ant þemë-lapiø stovi ið teðlos iðkepti nameliai,ðautuvai, negyvi paukðèiai ir kitidaiktai, o ið sukarpytø doleriø su-sukti lizdai. Viduryje kybo megztoskaukës, kurios kaiðioja gyvatiðkuslieþuvius ir lankytojø sukeltø virpe-siø sukinëjamos kartais dëbteli á ta-ve loðimo kauliukais. Ir beveik ne-pastebima tamsoje stovi juoda dëþë.Jei þvilgtelësi pro skylutæ, pamatysi

spindulingà þiniasklaidos magnatoRuperto Murdocho bûstà, kur ga-minamos visos pasaulio naujienos.Interpretuoti nereikia – pakankavardyti ðio „muziejaus“ daiktus irjau aiðku, kad tai – ið orbitos iðkly-dæs pasaulis, kurio apþavëti gyven-tojai nebepastebi, kaip viskas dûla.Tikrai atrodo, lyg prietemoje vaikð-èiotum po „beprotybës, blogio ir liû-desio minø laukà“, bet originalokalba Fionos Hall apibûdinimasskamba geriau: „a minefield ofmadness, badness and sadness“. Ðipraeitiðka dabartis yra dþiugiai ma-kabriðka, gyvybingai mari, tikra pa-ranojiðko kolekcionieriaus puota,pro mezginiø skyles byrant jau su-degusio laiko dulkëms.

O ðtai liûdnasis: Maria Papadi-mitriou Graikijos paviljone atkûrëkailiadirbio bûstà ir parduotuvæ.Èia galima pasidairyti po sandëlá,kur kybo kà tik nudirti kailiai ir sto-

vi vilko iðkamða, uþsukti á tualetà,pabûti kabinete, kur ant lentynos ða-lia Kristaus portreto randu diskometikà – tikrà Liðkevièiaus laukinioir balerinos figûrëliø pusbrolá. Ðiepersonaþai, nepaaiðkinamais pirki-mo impulsais infiltruoti á mûsø gy-venimà, tikriausiai dalijasi þiniomisapie viso pasaulio kasdienybës mu-ziejuose stebimus gyventojus. Ðiasir panaðias mintis iðblaðkë ant iðdau-þytø paviljono sienø rodomas filmasapie kailiadirbá, kuris dar jaunas at-vyko á Voloso miestà, ásteigë par-duotuvëlæ, ðaipësi ið „idiotø“, ne-mokanèiø teisingai nulupti kailio, odabar jau mato, kad laikai keièiasi.„Kodël þiûrime á gyvûnus?“ – klau-sia menininkë, o að stebiu þiûrovus –jie vaikðto po krizës iðtiktà verslàtarsi po antikos griuvësius.

Taigi bienalëje palydimos visospasaulio praeitys. Ta proga italai nu-tarë iki soties pabraidyti po storàjuos iðauginusá ir jau slegiantá kul-tûros sluoksná (mes juk turime tik-tai Broniaus Maigio sugadintà„Danajà“). Rezultatas – á ðeðiolikosmenininkø stiliø ásodintas dailës is-torijos „genetinis kodas“. Ðtai Pe-teris Greenaway’us atvirai sako, kaddël skaitmeniniø technologijø visapraeitis jau virto bekûniø vaizdiniøkatalogu, kuriame galima susirastikokias tik nori kûno daliø variacijasið skirtingø amþiø, uþmirðtant jøfunkcijà, daþø chemines sudëtis irautentiðkas vaizdø buveines. Kaipironiðkas komentaras (o gal veneci-jietiðkas poetinis nukrypimas?) provisa tai vis praskrenda þuvëdros. Ni-cola Samori sukûrë tarsi koplyèià,kurioje ið statulëliø, paveikslø ir re-likviniø kaulø pastatytas altorius. Iðten pro padûmavusius langelius þvel-gia miruoliø veidai, o prieðais alto-riø, kaip áprasta italø baþnyèiose, gulipusiau atidengtas lavonas. Tik, aið-ku, ne tikras, o nutapytas, ir drobëjau atvyniota kaip kenkëjø pragrauþ-tas drabuþis, tarsi kaþkas jau ðalintøpatamsëjusá mirties sluoksná nuodabarties. Ir taip toliau.

Visa tai, o kartu ir visà bienalæ tri-jø daliø filme apibendrino Umber-to Eco (reþisierius Davide’as Fer-rario). Link jo reikia kilti baltukoridorium, kurio gale – trys ekra-nai. Viename kalba Jis, o visi tarsitikinèiøjø minia þiûri á virðø, po tru-putá irdamiesi artyn. Treèià dalá þiûrijau stovëdamas visai prie pat, betniekada taip ir nepatenki á màsty-tojo bibliotekà. „Daug apie jà gir-dëjau, bet niekada nemaèiau“, – sa-ko vyras man uþ nugaros. Jà mataitris kartus, nes visos dalys baigiamostuo paèiu vaizdu: Eco eina ir einailgu koridoriumi, apsuptas knygøpilnø lentynø, suka deðinën, kairën,vël eina, kol pasiima knygà, atsiver-èia ir nueina. „Dievas yra bibliote-kø biblioteka, – sako Eco, o að jampritariu ið visos ðirdies. – Mes, kiekgalime iðtarti „að“, esame atmintis,noriu pasakyti, atmintis yra mûsøsiela.“ Èia mano atmintyje blykste-

N U K E L T A Á 7 P S L .

A . N A R U Ð Y T Ë S N U O T R A U K O S

Fiona Hall (Australija), „Laikas neta kryptimi“. 2015 m.

Chiharu Shiota, „Raktas delne“. 2015 m.


D a i l ë

Kristina Stanèienë

Iðgirdusi tuomet dar bûsimosnaujausiø Eglës Vertelkaitës darbøparodos pavadinimà, pirmiausia pa-galvojau, kad ðis garsø sàskambiskaþkuo panaðus á harmoninio, virð-toninio giedojimo, kai garsas kuria-mas rezonuojant iðkvepiamà orà,ðûksná. Ðis þodis skambëjo ir tarsipaslaptingas ðnabþdesys aidþiojeerdvëje, mistinis jo poveikis, rodos,stiprëjo ir stiprëjo já kartojant, arkaþkokio uþkeikimo garsas, galbût –dël dusliø priebalsiø sàskambiø...Pamatyta parodos ekspozicija ir pa-èios Vertelkaitës komentarai atvërëir visai kitus jos màstymo principus,perteikiamus ne tiek subjektyviosakustinës patirties, kiek racionalialogikos, sàvokø ir jø junginiø kal-ba. Be to, juk menininkë èia ir „vaiz-duoja“ archyvus, katalogus, sàvokøir reiðkiniø rinkinius. Taèiau misti-niø sutapimø, metafiziniø poteksèiøèia taip pat apstu. Toks yra ðios me-nininkës bûdas, kûrybos pasaulë-vaizdis – asmeniðka èia yra ir visuo-tina, mokslas ir mistika, ezoterikair logika tarpsta greta. Ne veltui siû-lydama bièiuliams, kolegoms tarsikortà ið kaladës iðsitraukti autorinárankø darbo parodos kvietimà, jipaslaptingai ðypsodamasi aiðkino,kad pagal kamputyje áspaustà nume-rá nesunkiai rastø jo atitikmená pa-rodoje pateikiamame fotografijø ar-chyve. Taigi tariamas atsitiktinumasgali bûti laikomas pranaðyste, pasà-monine, neartikuliuota trauka kon-kreèiam vaizdui...

Archajiðkas þodis glossos, tapæsEglës Vertelkaitës parodos koncep-cija ir visaapimanèiu leitmotyvu, tu-ri bent keletà plaèiau þinomø reikð-miø. Senovës graikai glôssa vadinokalbà, lieþuvá, kaip jos padargà, ar-ba tiesiog þodá. Lotynø k. glossa –tai senas arba retas þodis, terminas,reikalaujantis paaiðkinimo, komen-taro veikalo paantraðtëje ar tarp ei-luèiø. Naujausioje ðios menininkëskûryboje glosa tapo laiko slinktiesir detalës, kaip visumos reprezen-tanto, metafora. Kitaip tariant, taipasakojimo, istorijos „iðnaða“ – ne-

besuvaldomame, chaotiðkame da-barties informacijos sraute galimaskaityti tekstà tik per jas arba pasi-telkus iðnaðà – apibendrinantá pa-aiðkinimà – perteikti asmeninæ pa-tirtá kitiems.

2012 m. Vertelkaitës darbø paro-dose veðëte veðëjo kiek viduramþið-ka, barokinë vaizdinija – viena gre-ta kitos stovëjo didþiulës þmogausûgio giltinës, poðkëjo kirviai, plyði-nëjo ðirdys ir visa apvalanèiame snie-ge tarsi skaistykloje braidë neatpaþás-tami veikëjai, – o parodoje „Glossos“karaliauja matematinis, geometrinis,fizikinis, antropologinis màstymas,perteikiamas itin lakoniðkais ir san-tûriais, pasak paèios menininkës,„negraþiais“ vaizdais. Preciziðkai ap-màstyta ir iðgryninta iki smulkiausiødetaliø ekspozicija atskleidþia, kadVertelkaitei vizualinë idëjø iðraiðkarûpi nebe kaip atskiri paveikslai, okaip tam tikra reikðmiø sistema. Jiitin asmeniðka, pagrásta autentiðkapatirtimi, taèiau kartu ágyjanti dau-giaprasmio, universalaus naratyvomatmená. Tiesa, tai Vertelkaitës kû-ryboje nëra visiðkai nauja – ir anks-èiau ji yra sudarinëjusi lietuviðkø su-tartiniø „schemas“, buvo ne kartàpasinërusi ir á atkaklø, kone mania-kiðkà laiko skaièiavimà. Taèiau ði ko-lekcija radikali tuo poþiûriu, kad me-nininkë èia remiasi beveik vien antrinetikrove ir pati nekuria kone jokiø au-tentiðkø „meniniø“ vaizdiniø.

Parodà sudaro kelios tarpusavy-je glaudþiai susijusios dalys. Tai ið-koduotas, atvertas menininkës tëvofotografijos archyvas (1954–1964 m.),kuriame jos ðeimos istorija susipinasu ávairiausiais istoriniais, geopoli-tiniais, socialiniais kontekstais. Á ne-bylø filmà sujungti 2200 fotografi-niø kadrø slenka prieð þiûrovo akistarsi linijinio laiko metafora, iliust-racija. Taèiau ði slinktis autorës va-lia ágijo kintantá ritmà ir tempà, o jàkartkartëmis pertraukia atskiri vaiz-dai, tarsi iðnaðos, paaiðkinimai, arba –glosos, kurios praeities ávykiams sim-boliðkai suteikia dabartiðkumo. Vi-sumos dalis arba iðnaða Vertelkaitësprojekte – tai bûdas skaityti istorijà,paþinti praeitá ir jà sudabartinti.

Kitas vizualinis ir prasminis pa-rodos sandas – bibliotekos kartoteka.Jos stalèiukuose sutelktà nematomàinformacijà, paslëptà po apibendri-nanèiomis sàvokomis, menininkënaudoja dar plaèiau. Kartotekos „ið-naðos“ nurodo á genofondà, etninæsavastá, antropologiniø arba istorið-kai susiklosèiusiø anatominiø poþy-miø visumà, kuri ágyjama paveldint,t.y. á populiacijos fenomenà. Klasi-fikuotos informacijos saugyklà me-nininkë pateikia ir kaip subjektyvios,asmeninës atminties laikmenas. To-dël kartotekos stalèiukai slepia daugskirtingos informacijos: kraujas, ðaf-ranas, infekciniø ligø pavadinimai,etc. Þiûrovo akims atsiveria ir tuð-èios dëþutës – dingusi, o gal dar ne-egzistuojanti, nesuklasifikuota infor-macija. Kai kurie stalèiai visai neturipavadinimø, taèiau yra prikimðti kar-totekiniø korteliø, tarsi uþuominaapie nepaþinius, neprieinamus arslaptus duomenis.

Vertelkaitës parodoje svarbi irerdvës bei paèiø kûriniø „geomet-rija“. Nufotografuotos laikmenos –fotografiniø juostø ritinëliai – uþda-ra forma, kompaktiðkas apskritimas.Juostos ávijos – tarsi koncentriniai ra-tilai arba apskritimai, panaðûs á tuos,kurie pasklinda ámetus á vandená ko-ká nors sunkesná daiktà. Parodos vi-sumoje jie veikia tarsi grimzdimo ámirties vandenis ir iðnirimo ið jøvaizdiniai. Be to, apskritimas juk ne-turi nei pabaigos, nei pradþios, neikrypties. Taip tarsi sakoma, kad irinformacijos suvokimo procesas slë-piningas, ne iki galo aiðkus, subjek-tyvus, priklausantis nuo mûsø paèiøtikslø ir galimybiø. Be to, Vertelkai-të savo darbuose daþnai naudojahorizontalià „juostinæ“ kompozici-jà. Ðtai vienas deðinës salës kûrinys –tarsi tamsëjantis ir vël vos regimosðviesos paþadintas horizontas, arba –ta pati fotojuostelë – apskritimas.Uþdarà formà menininkë iðsklei-dþia tarsi atlenkdama juostos galus,kad ðá ágautø horizontaliai átemptosstygos pavidalà. Ir nebylaus fotogra-fijø filmo kadruose nuolat praslen-ka greta suolo arba horizontaliaistoviniuojantys, sëdintys kadaise

Asmeninis-visuotinis pasakojimasEglës Vertelkaitës kûrybos paroda „Glossos“ Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairë–deðinë“

nufotografuoti menininkës artimiejiar nepaþástami þmonës.

Kartotekos dëþutës, paprasti me-taliniai darbø rëmai èia ágauna irsarkofago, karsto, atminties saugyk-los pavidalà. Archyvas – tarsi vaiz-dø ir informacijos kapinës. Tokiaprieiga prie artefaktø kaþkuo sieja-si ir su archeologija, kurioje praeitisrekonstruojama remiantis radiniais –þmoniø liekanomis, materialiaisveiklos pëdsakais. Vertelkaitei daik-tai taip pat rûpi ir kaip informaci-jos neðëjai bei saugotojai. O atradi-mas, kaip ir archeologijoje, joskûrybos sistemoje neámanomas beinterpretacijos, faktø jungimo irapibendrinimo.

Taigi, ðioje parodoje menininkë yramediumas, transliuotoja, (per)pasa-kotoja. Kartu Vertelkaitë atkakliaieksperimentuoja su technologiniaiskûrybos procesais ir kà nors atran-da. Cianotipija, fotografija, skenuo-tas fotokadras, staliø naudojamamedþiaga ðelakas, suteikianti plokð-èiam pavirðiui trimatës erdvës áspû-dá, – tai tik keli parodoje naudotitechnologiniai sprendimai. Tai në-ra savitiksliai eksperimentai ar tie-

siog asmeninë medþiagø, procesø,technologijø laboratorija. Sudëtin-ga ir nelengvai iððifruojama autori-niø technikø suma virsta alchemija,negyvà paverèianti gyvu, praëjusá –svarbiu dabar, prakalbinanti archy-và ir suteikianti jam metafiziniø pa-rametrø. Taip menininkë antrineitikrovei suteikia individualiø, au-tentiðkø charakteristikø.

Vieni ið nedaugelio parodoje eks-ponuojamø „autentiðkø“ paèiosVertelkaitës kûriniø – fotografiniaiatvaizdai su blizgiais veidrodiniaispavirðiais, kuriuose paslaptingai su-sikerta ðeðëliai ir atspindþiai. Veid-rodis èia – ne atspindþio laukas, otikrø tikriausias ekranas. Arba – ðir-ma, uþ kurios stovi pati menininkë.Ji ne tik atspindi, kas buvo praeity-je, bet ir vienintelë gali tai parodytibei paaiðkinti, asmeninius potyriuspaversdama bendrais, visuotiniais.

Paroda veikia iki geguþës 23 d.

Vilniaus grafikos meno centro galerija

„Kairë–deðinë“ (Latako g. 3, Vilnius)

Dirba antradieniais–penktadieniais 11–18 val.,

ðeðtadieniais 12–15 val.

Eglë Vertelkaitë, parodos „Glossos“ fragmentas. 2015 m.

li intarpas – Japonijos paviljonas,Chiharu Shiotos paverstas sielosdugnu, ant kurio guli nuskendæ lai-vai, o virð jø jau sumegztas raudo-nø siûlø tinklas su rakteliais á mili-jardø visø laikø vaikø prisiminimusprieð gimstant. „Kuo daugiau gyve-ni, tuo daugiau atsimeni – net tai,ko anksèiau neatsiminei, – sakoEco. – Kad ásivaizduotume ateitá,privalome turëti sielà.“

Dviejuose paviljonuose maèiauateitá, kurioje nebereikia jokios at-minties – jokios sielos. Ðveicarijospaviljonà Pamela Rosenkranz pa-verèia ateities kûnu, padarytø ið me-tileno, elastano, silikono ir panaðiømedþiagø. Á já – roþiná vandenynà –patenki ið intensyviai þalio korido-

riaus, todël ið pradþiø atrodo, kadakis uþtraukë miraþo plëvë. Vande-nynas truputá burbuliuoja ir grasi-na iðsilieti per kraðtus. Bet á já, kaipá mylimà kûnà, maga pasinerti, ið-

nykti, nebûti, be þodþiø. NetolieseKorëjos menininkai Moon Kyung-won ir Jeonas Joonho ðiuolaikinë-mis technologijomis sukuria prie-ðingos jausminës temperatûros –

sterilø – ateities pasaulá, kuriamenieko nereiðkia nei laikas, nei atstu-mai, o þmogus valdomas per ante-nà. Ateities mergaitë prisilietimaisburia tekstus, erdves ir ðviesas, au-tomatiðkai kartoja kasdienius veiks-mus, miega, bëga ratu þiûrëdama áviduje ámontuotà pakelës lapijosvaizdà. Paskui randa mëlynà rutulá,á já panardina veidà. Ir nieko nejau-èia. Jos blakstienos apðarmojusiosnuo sielos ðalèio.

Suðilti gráþome á Lietuvos pavil-jonà, kur tankiai (kaip pas japonus)suraizgyta atmintis juokiasi ið savæspaèios, revoliucionierius ir filosofusverèia menininkais, o Kûrëjas nie-kaip neranda pamestos auros. Va-kare Zenobio pilies sode RobertasNarkus surengë muzikiná ávyká „Su-puvæ kauliukai“ („Rotten Dice“).Tamsa, nematomi ávairiø tautø þmo-

nës su alaus, „ðprico“ ir prosekotaurëmis, saksofonas. Staiga uþside-gë ðviesa, muzika nutilo ir juoda-plaukë mergina ëmë þodþiais muðtiritmà, juos kapoti ir laidyti kûnu,kalti þydrais kulnais. Tai buvo NoraTurato ið Amsterdamo. Jos þodþiaibuvo apie moters patirtis, filosofi-jà, ekologijà ir politikà, juokingi irðamaniðki, kartojami kaip uþkeiki-mas: „married men will mary again,married men will marry again, mar-ried men will marry again...“ Tik-sintys taktika, lojantys niekà, klek-sintys „Chinese ink“, klyktelintyspavydà, iðkosintys sàmonæ, spjau-dantys politikà. Þodþiai atmintyjeiðkerta langus, prasmë iðsibarsto, osiela, apsvaiginta ir iðsiûbuota gar-sais, atsikraèiusi pûvanèiø vertybiø,jau gali skristi.

AGNË NARUÐYTË

A T K E L T A I Ð 6 P S L .

Joan Jonas (JAV), „Jie ateina pas mus be þodþiø“. 2015 m. A . N A R U Ð Y T Ë S N U O T R .


K i n a s

Prieð geguþës 14-àjà – Kanø kinofestivalio atidarymà – kritikaisudarinëjo didþiausius lûkesèiusþadinanèiø filmø sàraðus. „Snob.“kino apþvalgininkas Vadimas Rut-kovskis tarp laukiamiausiø paminë-jo „naujà genialiojo lietuvio ÐarûnoBarto filmà“. Taèiau „svajoniøsàraðuose“ daþniausiai minëtosPaolo Sorrentino, Guso Van Santo,Nanni Moretti, Miguelio Gomeso,Matteo Garrone’s, Arnaud Desple-chino, Jacques’o Aumont’o pavar-dës. Nors Kanuose planuoti perþiû-ras sunku, – „Gazeta Wyborcza“festivalio iðvakarëse net iðspausdi-no sàmojingà þodynà, kuriameávardytos visos akredituotøjø lau-kianèios kliûtys ir iðbandymai(pavyzdþiui, atstumais, nemanda-giais budinèiaisiais ar akreditacijoskortelës spalva), – Kanai liekasvarbiausiu kino festivaliu, nes,nepaisant nieko, svarbiausias èiageras kinas. Kas ðiemet taps laure-atais, nuspræs broliø Coenø vado-vaujamas þiuri, kuris paskelbsverdiktà jau ðá sekmadiená. Prista-tome kino kritikø pirmøjø áspûdþiøfragmentus.

Viskas beprasmiðka

Paweùas T. Felisas („Gazeta Wy-borcza“) cituoja iðkart po „Nepro-tingas þmogus“ („Irrational Man“)premjeros pasakytus Woody Allenoþodþius: „Gyvenime reikia kuo norsuþsiimti, kad negalvotum pernelygdaug. Pavyzdþiui, að kuriu filmus.Gyvenimas neturi jokios prasmës.Gyvename atsitiktinëje visatoje. Vis-kas, kà sukûrë Shakespeare’as, Mi-chelangelo arba Beethovenas, vienàdienà iðnyks. (...) Tarsi bûtø koks norsskirtumas, ar sukursiu gerà filmà, armirsiu. Filmø kûrimas – paprasèiau-siai malonus dalykas, nes tada esiuþsiëmæs. Ir daug nemàstai.“

Pasak Feliso, savo juodomis min-timis Allenas uþkrëtë ir pagrindináfilmo herojø. Joaqinas Phoenixasvaidina filosofijos profesoriø, kurispats ðlykðtisi filosofijos teorijomis(„Gyvenimas visada kitoks“), dauggeria, raðo darbà apie Heideggeráir Auðvicà („Tarsi dar vieno tekstoapie Heideggerá ir Auðvicà kamnors reikia“), suvedþioja studentes(vienà vaidina Emma Stone) ir tam-pa autodestrukcijos meistru. Staigagalvon ðovusi mintis kà nors uþmuðti(tà, be kurio „pasaulis bus geres-nis“) vis dëlto nëra dar vienas pa-tvirtinimas, kad viskas beprasmiðka.Þmogþudystë turi tapti lûþiu, lei-sianèiu pamatyti gyvenimo prasmæ.

Alleno humoras – kartus: pasau-lis jo filme skyla á tø, kurie gyvenaðia diena ir bando iðplëðti ið likimopavirðutiniðkos laimës akimirkas, irtø, kurie turi principus, – jiems uþ pa-dorumà nuolat tenka sprigtai á nosá.Pasak Feliso, Allenas filme viskà su-paprastina ir utriruoja, taèiau bandopasakyti, kad visas mûsø gyvenimas –tai iliuzijos, bet ir gerai, nes be jøliktø tik paliesti sau kulkà á galvà.

Felisas sako, kad pernai Kanøþiûrovai ëjo ið proto dël debiutanto

Apie Dievà ir neegzistuojanèià prasmæKanø kino festivalio filmai uþduoda klausimus

Damieno Chazelle’o „Atkirèio“,ðiemet tokià reakcijà sukëlë sekci-joje „Dvi reþisieriø savaitës“ paro-dytas belgø reþisieriaus Jaco VanDormaelio „Pats naujausias testa-mentas“ („The Brand New Testa-ment“) – juokingas filmas, apie blo-gà pasaulá pasakojantis „Amelijosið Monmartro“ kalba.

Filmo herojë deðimtmetë mergai-të pradþioje sako: „Dievas yra! Jisgyvena Briuselyje. Tai tikras niek-ðas, jis blogas savo þmonai ir duk-teriai.“ Mergaitës tëvas yra... Die-

smelktas kraðtutinës pesimistinëspasaulio vizijos: gimstame su mir-ties nuosprendþiu, tampame þaisliu-kais ekscentriðko demiurgo ranko-se, mus nuolat supa tragedijos irsiaubingi dalykai.

Tarp autorinio kino ir holivudinësmelodramos

Kol kas blogiausiai sutiktas ir kri-tikø nuðvilptas konkursinis filmas –Guso Van Santo „Medþiø jûra“ („TheSea of Trees“). Jo veiksmo vieta au-tentiðka – tai miðkas Fudþi kalno pa-

mityvø. Pasak Rutkovskio, „Medþiøjûros“ stilius primena senàjá Holi-vudà, o autocitatø gausa – intymødienoraðtá. Tadeuszas Sobolewskis(„Gazeta Wyborcza“) mano, kad ðisfilmas – kièinis kompromisas tarpautorinio kino ir holivudiðkos me-lodramos.

Toddas Haynesas þavisi garsiau-siu 6-ojo deðimtmeèio Holivudomelodramø kûrëju Douglasu Sirku,todël ne vienas Hayneso („Auksinëpraraja“, „Toli nuo rojaus“, „Manæsèia nëra“) gerbëjas laukë, kad fil-mas „Kerol“ („Carol“), sukurtas pa-gal 1952 m. paraðytà Patricios High-smith romanà, bus dar vienas Sirkostiliaus pastiðas. Sobolewskis mano,kad „Kerol“ – lûþio filmas, nes su-teikia lesbiniam ryðiui tragedijos at-spalvá, ne demonizuoja, bet sukilni-na, traktuoja já kaip visus uþdraustusryðius.

Pagrindiná vaidmená filme sukû-rë Cate Blanchett. Jos herojë – sti-linga lemtingoji moteris lyg ið filmnoir suvedþioja þaislø parduotuvëspardavëjà Terezà (Rooney Mara).Kerol palieka merginai visiðkà lais-væ, bet kartu ir jà hipnotizuoja. Ke-rol stipresnë, turtingesnë, dràsesnë,labiau patyrusi. Pasak Sobolewskio,„Kerol“ pastato þiûrovà á ádomià si-tuacijà, nepriklausomai nuo lyties.Jis átraukiamas á tà hipnotiðkà ratà,bet kartu ir verèiamas priimti ste-bëtojo, detektyvo, tyrëjo vaidmená:„Vienà akimirkà atrodo, kad Tere-za bus priversta iðsiskirti su Keroldël jos vedybø peripetijø ir gresian-èiø kaltinimø amoralumu. Ir kad jitai priims su palengvëjimu. Terezadaro karjerà, pradeda garsëti kaipfotografë. Ji iðryðkina Kerol nuo-traukas. Atrodo, kad po trumpo ro-mano liks tik fotografijos ir kad me-nas taps Terezai ðio ryðio sublimacija.Taèiau traukos jëga vis dar veiks.“Tereza ne tik pralaimës, bet ir tapssavimi. Sobolewskiui „Kerol“ – to-bulai sureþisuotas filmas nuo pir-mos iki paskutinës nutrauktos sce-nos, kuri gali teigti meilæ, bet kartuasocijuotis su noru þudyti.

Priartëti prie tikrovës

Rutkovskis laukë sekcijoje „Dvireþisieriø savaitës“ rodyto portuga-lo reþisieriaus ir kino kritiko Migue-lio Gomeso (Lietuvoje susiþavëjimosulaukusio „Tabu“ autoriaus) trilo-gijos „Tûkstantis ir viena naktis“(„As Mille e Uma Noites“) pirmo-sios dalies. Taèiau Ðachrazados pa-sakø projekcija á 2013–2014 m. Por-tugalijos visuomeninius ir politiniusávykius kritikui pasirodë anemiðkair visais poþiûriais kritiðka refleksi-ja: „Dar prieð titrus Gomesas rodouþdaromos laivø statyklos panora-mà, uþ kadro skamba darbininkøbalsai. Paskui kadre pasirodo patsGomesas, jis prisipaþásta sutrikæsprieðais realybæ ir nesugebantis rastiparaleliø tarp statyklos uþdarymo irnuodingø vapsvø suaktyvëjimo, nesu-gebantis kurti kino.“ Pasak Rutkov-skio, koketiðkai pripaþinæs savo bejë-giðkumà, Gomesas pabëga ið kadro,

palikæs filmavimo grupæ kapstytis iðsituacijos. Paskui prasideda pasa-kos, pavyzdþiui, pirmojoje Afrikosðamanas apdovanoja vyriðka galiajau susitaikiusius su impotencija po-litikus ir bankininkus, skaièiuojan-èius metinæ Portugalijos skolà. Ant-rojoje gyvûnø ir paukðèiø kalbàmokantis teisëjas teisia gaidá, kuriogiedojimas trukdo þmonëms miego-ti – gaidþio teismas vyksta miðkogaisrø ir mero rinkimø fone.

Festivaliui ápusëjus, geriausiø at-siliepimø sulaukë Nanni Moretti fil-mas „Mano motina“ („Mia Madre“).Jo herojë – patyrusi reþisierë Marga-rita (Margherita Buy) – angaþuotø fil-mø autorë, kuri iðgyvena krizæ. Mar-garita kuria filmà apie darbininkø irfabriko savininko konfliktà, streikà,derybas, susidûrimus su policija. Kolkuriamas filmas, sunkiai suserga irmirðta reþisierës motina – lotynø kal-bos mokytoja. Margarita iðsiskiria susavo vyru, o jos duktë iðgyvena jaus-mø problemas.

Sobolewskis raðo apie puikià fil-mo scenà, kurià ásivaizduoja filmoherojë, pradëjusi abejoti savo dar-bo prasme. Ji mato nesibaigianèiàeilæ á kinà. Gal þmonës laukia josfilmo? Eilëje jai ðypsosi motina (iðtikrøjø ji guli ligoninëje ir laukiamirties), mojuoja paþástami. Ði eilëá kinà kritikui priminë Federico Fel-lini „8 ½“ pabaigà, kurioje susikibærankomis bëga visi reþisieriaus Gvi-do gyvenimo personaþai. Jie kvie-èia Gvidà dalyvauti kitame, niekadnesibaigianèiame filme.

Pasak Sobolewskio, Moretti, kaipir Fellini, tik visai kitu stiliumi, bemagijos, simboliø ir veðlios fantas-magorijos rodo „angaþuoto filmo“kûrimo uþkulisius. Johno Turturropersonaþu – garsiu amerikieèiø ak-toriumi, kuris vaidina Margaritosfilme, Moretti iðjuokë „kino mità“,mûsø „senojo dvasingojo kino“ il-gesá. Filmavimosi aikðtelëje Turtur-ro herojus pliauðkia apie „didájá Fel-lini kinà“, meluoja, kad vaidino „pasdidájá Kubrickà“, taèiau negali pa-kartoti paprasèiausios frazës. Nuokatastrofos iðgelbës reþisierës bro-lis, kurá suvaidino pats Moretti, – jispakvies aktoriø pas save á namus.Ten nukris jo kaukë ir paaiðkës, kadaktorius serga, praranda atmintá irMargaritos filmas jam labai svarbus.Moretti tarsi atitraukia kamerà, ku-ri pridengia tikrovæ, ir viskas prade-da jungtis – filmas, serganti motina,dukters meilës drama ir Margaritosvyras. Ið visø nesëkmiø sumos pra-deda ryðkëti prasmë.

Sobolewskis pabrëþia: „Apie Ka-nus raðome kaip apie nesiliaujan-èias lenktynes. Laukiame „ðedev-ro“, didelio filmo – stulbinanèio,keisto, dviprasmiðko, perþengianèiobarjerus, griaunanèio tabu ir geriau„giliai pesimistiðko“. Epitetø galibûti daugybë. Në vienas ið jø netiks„Mano motinai“. Filmo stebuklasremiasi kuo kitu – sugráþimu prietikrovës.“

PARENGË KORA ROÈK IENË

vas (Benoit Poelvoorde), kuris supsichopato aistra gadina kitiems gy-venimà. Savo kompiuteryje jis raðopiktas taisykles (pavyzdþiui, jei sto-vime parduotuvës eilëje, kita eilë vi-sada judës greièiau, telefonas turiskambëti tada, kai atsigulame á vo-nià, o dþemu aptepta riekë visadakris ant grindø apteptàja puse). Die-vas muða savo dukterá, terorizuojaþmonà ir tiesiog dievina katastrofas,tragedijas, nelaimingus ávykius. Fil-me taip pat yra gana moteriðkasKristus, kurá jo sesuo vadina „JC“,ðaipomasi ið apaðtalø ir nelabai pro-tingo benamio, raðanèio naujàevangelijà. Taip pat yra CatherineDeneuve, kuri ásimyli milþiniðkàgorila, kelias ið Dievo namø á þmo-niø pasaulá veda siauru tuneliu skal-byklëje, po miestà vaikðtinëja þira-fos, o danguje gali staiga atsirastivaivorykðtës spalvø gëlës.

Sumanymas veja sumanymà, vie-ni specialieji efektai – kitus, veiks-mà komentuoja uþkadrinis duktersbalsas – ji nori iðtaisyti beðirdþio të-vo klaidas. Felisas prisipaþásta, kadtokio juoko Kanuose jis nebuvo gir-dëjæs, plojimai po filmo truko ke-lias minutes. Kaip ir Alleno filmas,„Pats naujausias testamentas“ per-

pëdëje, kur þmonës atvaþiuoja nu-siþudyti ar iðgyventi neviltá. MatthewMcConaughey’aus personaþas – fi-zikas agnostikas Arturas – po þmo-nos mirties atskrenda á Japonijà sumigdomaisiais kiðenëje, jis neþadagráþti. Taèiau paaiðkëja, kad miðkasgyvena savo gyvenimà – tyèiojasi iðþmoniø, þaidþia su jais, nuolat kei-èiasi.

Reþisierius tvirtina, kad já domi-no ne mirtis, o þmogus, patekæs á ri-binæ situacijà: „Mano filme þmonësatvyksta á paslaptingà miðkà ne tam,kad nusiþudytø. Jie nori pajusti, kadèia ir dabar – tai ne viskas. Kad kaþ-kur ten yra dar kaþkas. Að taip patnoriu tuo tikëti. Nemëgstu þodþiø„Dievas“ arba „lemtis“. Bet turiuviltá, kad egzistuoja kaþkas daugiaunei áþûlus atsitiktinumas. Kad vis-kas ðioje visatoje máslingu bûdu yrasusijæ: gamta ir þmonës, vakar, ðian-dien, gyvenimas ir mirtis. Bet gal aðpaprasèiausiai senstu?“

Vadimas Rutkovskis mano, kadGusas Van Santas sulaukë blogosreakcijos tik todël, kad apgavo þiû-rovø lûkesèius. Visi ið jo laukë me-tafizikos ir ezoterikos, o gavo be-veik bulvariná romanà – begëdiðkaisentimentalø, tiesmukà, beveik pri-

„Pats naujausias testamentas“

„Kerol“


K i n a s

Ieva Ðukytë

„Að gyvenu, mirðtu. Vël gyvenu!“ –nuolat kartoja Nuksas, vienas vadi-namøjø karo vaikinø. Tais paèiaisþodþiais bûtø galima apibûdintiGeorge’o Millerio sukurtà ir kulti-niu herojumi tapusá Maksà Rokatans-ká. Praëjus trisdeðimèiai metø po pas-kutinës trilogijos dalies „PaðëlæsMaksas. Griaustinio karalystë“ (1985),reþisierius veikëjà prikëlë dar vienamfilmui „Paðëlæs Maksas: átûþio kelias“(„Mad Max: Fury Road“, Australi-ja, JAV 2015), pasakojanèiam apieðeimos netekusá, postapokaliptinia-me pasaulyje gyvenantá klajûnà.

Ankstesniuose filmuose (pirma-sis „Paðëlæs Maksas“ pasirodë 1979-aisiais) istorijà matëme Makso aki-mis, naujajame veiksmas rodomaskeliø veikëjø poþiûriu. Atominiokaro nualintame pasaulyje banditøbelaisviu tapæs Rokatanskis ne sa-vo noru tampa gaudyniø dalyviu.Imperatorienei Furiozai (CharlizeTheron) iðlaisvinus diktatoriaus Ne-

Duoklë efektamsNauji filmai – „Paðëlæs Maksas: átûþio kelias“

mirtingojo Dþo þmonas, vienintelëscivilizacijos liekanos – Citadelësbanditai privalo sugràþinti moteris„teisëtam savininkui“. Jos – miestovaldovo nuosavybë ir privalo gim-dyti sveikus berniukus. Maksas tar-si nenorëdamas tampa jø, o kartuir civilizacijos, gelbëtoju, padësian-èiu merginoms nuvykti á Þalumà, iðkurios vaikystëje ir buvo pagrobtaimperatorienë.

Kitaip nei ankstesniuose filmuo-se apie Paðëlusá Maksà, kova uþ de-galus jau nebëra esminë. „Átûþio ke-lyje“ svarbiausios tampa dailiosiosDþo þmonos, kurios turi likti nesu-þeistos ir prieð savo valià pargaben-tos atgal á Citadelæ. Vaikystëje kartusu motina pagrobta Furioza visà fil-mà gyvena kerðto siekiu ir viltimi at-vesti merginas á geresná pasaulá, kurjoms nereikëtø bûti tik graþiais Ne-mirtingojo Dþo papuoðalais. Filmomoterys nesutinka gyventi valdomosvyrø. Net Maksas, atrodo, tampaantraplaniu veikëju ir padeda situa-cijà valdanèiai amazonei Furiozai.

Ar britø aktoriaus Tomo Hardy(aktoriaus meistriðkumà árodë „Sca-noramoje“ parodytas „Lokas“) su-kurtas naujasis Maksas prilygsta se-najam, kurá ákûnijo Melas Gibsonas?Jei ir neprilygsta, tai ne dël akto-riaus, o labiau dël scenarijaus au-toriø Nicko Lathouriso, BrendanoMcCarthy, George’o Millerio kal-të. Beje, „Átûþio kelyje“ taip susitel-kiama á veiksmà, kad veikëjai tiesiogpamirðta kalbëti. Filme pamatysitedaugiau sprogimø nei iðgirsite dia-logø. Pats Maksas didþiàjà laiko daláneiðtaria në þodþio, tik muðasi arbamosuoja ginklu.

Todël silpnàjà scenarijaus pusæreþisierius stengiasi kompensuotispecialiaisiais efektais, kostiumais irdekoracijomis: visos maðinos sukur-tos pagal Millerio eskizus. Kostiumaiir grimas leidþia labiau pasinerti á re-þisieriaus sugalvotà pasaulá, kuriameátampà kuria nuostabus Junkie XL(Tomo Holkenborgo) garso takelis,primenantis „Griaustinio karalystë-je“ paskutinëje persekiojimo sceno-

je skambanèià melodijà. Namibijosdykumoje ðeðis mënesius filmuotas„Paðëlæs Maksas: átûþio kelias“ tik-rai áspûdingas. Kitaip nei kituoseveiksmo filmuose, pavyzdþiui, prieðporà savaièiø pasirodþiusiame „Ker-ðytojai: Altrono amþius“, ðiamekompiuterinë grafika pasitelkiamatik bûtiniausiais atvejais.

Nors ir sakoma, kad „Átûþio ke-lias“ – nauja, su trilogija nesusijusi

Dietricho Brüggemannas „Kry-þiaus kelias“ (LRT kultûra, 27 d.21.30) – antiklierikalinis filmas. Ki-taip nei daugumoje ðiuolaikiniø fil-mø, religiniai fanatikai èia ne mu-sulmonai. Prieð metus apdovanotasBerlyno kino festivalio prizu „Si-dabrinis lokys“ uþ geriausià scena-rijø, filmas rodo religingà vokieèiøkatalikø ðeimà, kurioje auganti mer-gaitë Marija atsidûrë tarp dviejø pa-sauliø. Mokykloje gabios ir smalsiosMarijos teisiø niekas nevarþo, betðiame pasaulyje ji vis dëlto jauèiasisvetima, nes bijo nusidëti ar kitaipnusikalsti Dievui. Kità mergaitës pa-saulá valdo religinë fanatikë Marijosmama. Ji nuolat kritikuoja paauglædukterá, o kai ði suserga, net prieði-nasi gydytojams. Bet fanatikë yra irMarija – ji ásitikinusi, kad jos liga irmirtis sukurs stebuklà – maþasisbroliukas pagaliau pradës kalbëti.

Istorija paprasta ir jai stinga gi-lesniø psichologiniø personaþø mo-tyvø, nors gal religingiems þmonëmspsichologija ir nesvarbi, juk tikëji-mas pirmiausia reikalauja paklus-numo. Taèiau „Kryþiaus kelias“ vei-

Kalibano veidasKrësle prie televizoriaus

kia ne savo gana vienprasmiðka „þi-nia“, o asketiðka forma: reþisieriusfilmà suskirstë á tiek daliø, kiek Kry-þiaus kelyje yra atkarpø, ir kiekvie-nà jø, prasidedanèià konkreèios sta-cijos pavadinimu, nufilmavo vienukadru. Sakyèiau, tai vokiðkai preci-ziðkas filmas, nors reþisierius ir yrasakæs, kad já paveikë Robert’as Bres-sonas. Pridëkite dar nejudanèià ka-merà, retai skambanèià kadre mu-zikà ir iðeis tikras kino pamokslas,nukreiptas prieð religiná ekstremiz-mà. Man regis, Brüggemannas pa-teko á pasirinktos formos spàstus,todël visko, kas á jà netelpa, filmeatsisakoma.

Neþinau, ar filmas aktualus lie-tuviams, nes mûsø ðalyje katalikøreligija vis labiau pasiduoda folklo-rizacijai, todël kartais atrodo, kadðvenèiame ne Kalëdas ar Velykas,o dalyvaujame nesibaigianèioje fol-kloro ðventëje ar Kaziuko mugëje.Tikëjimas nebëra pasirinkimas, mo-ralinis klausimas, bandymas pasiek-ti savæs ir pasaulio suvokimo gel-mes, greièiau tik ritualas. Kadaisepastangas tikëjimà uþgoþti kaimið-

kais ar pagoniðkais paproèiais skati-no nuosekliai ateistinë komunistø val-dþia. Dabar – vis galingesnë masinëkultûra, kurios pirmosiomis aukomistapo þiniasklaidos kaþkodël pamëgtivienuoliai, kartais pliurpiantys to-kius niekus, kad sunku áþvelgti skir-tumà tarp jø ir visokiø apsiðaukëliøkerëtojø bei aiðkiaregiø.

Todël manau, kad lietuviø þiûro-vus labiau sudomins amerikieèioStepheno Bridgewaterio televizijosfilmas „Kler“ (LRT, 23 d. 01.30). Taipasakojimas apie naðlæ Kler, kurituri aiðkiaregës sugebëjimø. Po vy-ro mirties ji suprato, kad jos nuo-jautos – ne keisti sapnai. Kai paslap-tingos þmogþudystës tæsiasi, Klerpradeda suprasti, kad jø prieþastis –kadaise mieste ávykusi tragedija.

TV3 (ðávakar, 22 d. 23.20) paro-dys naujausià Stepheno Kingo „Ke-rës“ ekranizacijà, 2013 m. sukurtàKimberly Peirce (ji iðgarsëjo filmu„Vaikinai neverkia“). Kerë (ChloëGrace Moretz) nuo gimimo turi te-lekinezës sugebëjimø, taèiau nesibai-giantis religingos mamos (JulianneMoore) spaudimas, bendraklasiøpatyèios tik skatinà Keræ tuos suge-bëjimus kultivuoti ir naudoti, o visatai atveda prie tragiðkø pasekmiø.

Esu 1976 m. Briano De Palmos ek-ranizacijos gerbëjas, Peirce, matyt,taip pat, antraip jos filme nebûtø tiektiesioginiø anos „Kerës“ citatø. Pri-sipaþinsiu, ið jos labiau laukiau darvieno metaforiðko filmo apie tai, kokssiaubas yra mergaitës lytinis brendi-mas, o ne trilerio apie ðiuolaikiniømokiniø gyvenimà ir jø problemas.

Taèiau ir apie paauglius galimasukurti ásimintinø filmø. Tai árodo

Claude’o Pinoteau „Bumas“ (TV1,23 d. 21 val.) – kultinë prancûzø ko-medija apie paauglius. Ji pasirodë1980-aisiais ir tapo socialiniu feno-menu. Filmas pradëjo ir iki ðiol ryð-kià Sophie Marceau karjerà. „Bume“(ið tikrøjø tai þargoniðkas vakarëliopavadinimas) ji suvaidino trylika-metæ Vik, kuri jau pradeda maiðtautiprieð tëvus ir ásimyli vakarëlyje su-tiktà vyresná uþ save vaikinà. Vaka-rëlis – mergaitës svajoniø virðûnë,bet tëvai ilgai tarësi, ar jai leisti teneiti. Per Vik gyvenimo metus, kurierodomi filme, ávyks daug netikëtøávykiø, dramø, susitikimø, kurie taippatiko þiûrovams, kad „Bumas“ su-laukë ne vieno tæsinio ir perdirbi-nio skirtingose ðalyse.

Numanau, kad vis dëlto „Bumu“nieko nesudominsiu, nes ðeðtadie-ná – „Eurovizijos“ finalas. Kai kas-dien girdþiu ir matau ávairius jo anon-sus, prisimenu ið Vilniaus kilusiosfilosofës Barbaros Skargos (1919–2009) mintis apie masinæ visuomenæ,kurios tipiðkà atstovà profesorë pa-vadino „pilieèiu Kalibanu“.

Pilietis Kalibanas – tai ðalutinis,bet neiðvengiamas demokratijosproduktas, o kartu ir didþiausia josgrësmë. Jis – joks pilietis. Tai – egois-tas, pragmatikas ir hedonistas. Jisnesupranta nei Europos kultûros,nei humanistikos dvasios, nemëgs-ta filosofijos, nes jos nesupranta, omenà norëtø pajungti savo skoniui,naikindamas tai, kas originalu ir ið-kyla aukðèiau vidutinybës. Jis átariaiþiûri á mokslo þmones, ypaè á teore-tikus, nes þinios, kurios neuþtikrinagreitos gamybos, jam atrodo nerei-kalingas þaidimas.

Pilietis Kalibanas mëgsta varto-ti, jo skonis – primityvus, jis neken-èia visko, kas iðsiskiria. Jis amþinainuobodþiauja, gyvena tuðtumoje. Josavas pasaulis toks skurdus, kad ne-teikia pilieèiui Kalibanui nei emo-cinio, nei intelektualaus maisto. Jisnemëgsta màstyti ir tikrai nemëgs-ta màstyti savarankiðkai. Jis pasy-vus, iðskyrus vienà iðimtá – pilietisKalibanas nepasotinamas, kai kal-ba nukrypsta á svetimà asmeniná gy-venimà ir gandus. Todël jis mielaipaþeidþia asmeniðkumo ribas, kadbegëdiðkai sektø kitø þmoniø gyve-nimà. Jis garbina sensacijas, ypaèpaèias niûriausias, ir ryja bulvari-nius laikraðèius.

Prisipaþástu, kai skaièiau Skargostekstà, prieð akis vis dëlto iðkilo netik prisiekusio „Eurovizijos“ þiûro-vo, bet ir ne vieno lietuviø politikoveidas. O Jums?

Jûsø –

JONAS ÛB IS

„Kryþiaus kelias“

„Kler“

istorija, ið tikrøjø jis primena anks-tesniø daliø kratiná, turësiantá pa-tenkinti naujàjà specialiøjø efektøiðtroðkusià kartà, kuri apie MeloGibsono Paðëlusá Maksà girdëjo iðsavo tëvø arba kadaise matë per te-levizoriø. Naujam filmui trûkstaprieðistorës, todël ankstesniø daliønemaèiusiam þiûrovui gali bûti sun-ku suprasti, kodël Maksà persekio-ja praeities ðmëklos.


G e g u þ ë s 2 2 – 3 1

P a r o d o s

V I L N I U S

Nacionalinë dailës galerijaKonstitucijos pr. 22

XX a. Lietuvos dailës ekspozicija

Vinco Kisarausko (1934—1988) kûrybos

retrospektyva „Pasisveikinimas su laiku“

„124 fotografijos ir keli daiktai ið Vinco

Kisarausko archyvo“

Vilniaus paveikslø galerijaDidþioji g. 4

Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai

Lietuvos dailë XVI—XIX a.

Jurgio Baltruðaièio memorialiniai baldai

Algirdo Petrulio (1915—2010) gimimo

ðimtmeèio paroda „Pustoniø turtai paletëje“

iki 31 d. — paroda „Vladislovo Neveravièiaus

studijoje“

Radvilø rûmaiVilniaus g. 24

Europos dailë XVI—XIX a.

„Dubingiø ir Birþø kunigaikðèiai Radvilos“

Paroda „Senøjø ikonø paslaptys. Andrejaus

Balykos ikonø kolekcija: pagrobta, gràþinta,

papildyta“

Taikomosios dailës muziejusArsenalo g. 3A

iki 31 d. — paroda „Absoliuti tekstilë. Nuo

iðtakø iki XXI a.“

Vytauto Kasiulio dailës muziejusA. Goðtauto g. 1

Retrospektyvinë Vytauto Kasiulio kûrybos

ekspozicija

Lietuvos nacionalinis muziejusNaujasis arsenalasArsenalo g. 1

Senosios Lietuvos istorija XIII—XIX a.

Lietuviø liaudies menas

Kryþdirbystë

Paroda „Pavasario ðvenèiø paproèiai ir

simboliai“

Paroda „Medaliø kûrëjo portretai“, skirta

Petro Gintalo 70 metø jubiliejui

Kazio Varnelio namai-muziejusDidþioji g. 26

K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos

ekspozicija

Lankymas antradiená–ðeðtadiená ið anksto

susitarus tel. 279 16 44

Vilniaus gynybinës sienos bastëjaBokðto g. 20

Nuolatinë ekspozicija

Valdovø rûmø muziejusKatedros a. 4

Tarptautinë vieno eksponato paroda „Vidur-

amþiø papuoðalas. Máslingasis Vytauto

Didþiojo epochos dirþas“

Baþnytinio paveldo muziejusÐv. Mykolo g. 9

Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija

Paroda „Sveika, Mergele!“ Restauruoti

marijinës ikonografijos paveikslai ið Vilniaus

arkivyskupijos baþnyèiø“

Ðiuolaikinio meno centrasVokieèiø g. 2

iki 24 d. — paroda „t:i:k:r:o:v:ë: po psicho-

delikos“

Þilvino Landzbergo paroda „Be karûnos“

Liudviko Buklio paroda „Kaip lieþuviai“

Galerija „Kairë–deðinë“Latako g. 3

iki 23 d. — Eglës Vertelkaitës paroda „Glosos“

„Prospekto“ fotografijos galerijaGedimino pr. 43

iki 23 d. — Vytauto V. Stanionio fotografijø

paroda „Nespalvoti atsigræþimai“

Vilniaus fotografijos galerijaStikliø g. 4

Linos Jakubauskaitës paroda „12“

Broniaus Duobos paroda „Gentis“

Pamënkalnio galerijaPamënkalnio g. 1/13

Evelinos Paukðtytës kûrybos paroda „Kosmo-

sas ir aðaros“

Marijos ir Jurgio Ðlapeliø muziejusPilies g. 40

iki 31 d. — Ryèio Bartkaus paroda „Fraktali-

nis menas: aliuzijos á matematinius objek-

tus“, skirta M.K. Èiurlionio ir B. Mandelbroto

atminimui

Ðv. Jono gatvës galerijaÐv. Jono g. 11

iki 30 d. — tarptautinë objektø paroda

„Ðnabþdesiai IV“

Kazimiero Sigito Straigio skulptûros darbø

paroda „Kalbëjimas medþiu“

Galerija „Vartai“Vilniaus g. 39

iki 23 d. — Igno Krunglevièiaus paroda

„Privatus sintaksës virusas“

Galerija „Meno niða“J. Basanavièiaus g. 1/13

Mariaus Jonuèio paroda „Pasakos“

Lietuvos dailininkø sàjungosgalerijaVokieèiø g. 2

Paroda „Tas pats matymo / màstymo bûdas“

Galerija AV17Auðros Vartø g. 17

Edurne Aginaga ir Pietro Catarinella

(D. Britanija) paroda „(De)Konstruoti“

LTMKS projektø erdvë „Malonioji 6“Malonioji g. 6

iki 24 d. — paroda „Popper Nr. 10 / Virð þemës“

„Juðkus gallery“M.K. Èiurlionio g. 8

Paroda „Siurreali þaismë. Intelekto ir geo-

metriniø ritmø triumfas“

Vilniaus vaikø ir jaunimo menogalerijaVilniaus g. 39

Loretos Zdanavièienës tapybos paroda

„Ananasas“

Valstybinio Vilniaus Gaono þydømuziejaus Tolerancijos centrasNaugarduko g. 10/2

Paroda „Cornelia Gurlitt: ðirdies kelionë“

(Vilnius vokieèiø ekspresionistës akimis

1915–1917 m.)

Paroda „Rytø-Vidurio Europos sinagogos

1781—1944 m.“

Lietuvos nacionalinës UNESCOkomisijos galerijaÐv. Jono g. 11

Sauliaus Damulevièiaus fotografijø paroda

„Siera Leonës deimantai“

Galerija „Kalnas“Kriviø g. 10

Paroda „Anti-Asger“

Raðytojø klubasK. Sirvydo g. 6

Fotografijø paroda „Poetai ir fotografija“

„Skalvijos“ kino centrasGoðtauto g. 2/15

Austëjos Vakarinaitës paroda „Prasimanymai“

M. K. Èiurlionio namaiSavièiaus g. 11

Juozo Kamarausko (1874—1946) pieðiniø

paroda „XX a. pradþios Vilniaus miesto vizijos“

KAUNAS

Nacionalinis M.K. Èiurlionio dailësmuziejusV. Putvinskio g. 55

iki 24 d. — Jûratës Buèmytës ir Alberto

Krajinsko paroda „Mûsø turtas“

M. Þilinsko dailës galerijaNepriklausomybës a. 12

Mykolo Þilinsko 110-osioms gimimo meti-

nëms skirta paroda „Nuo fiordø iki Alpiø

virðukalniø: Europos peizaþai ið Mykolo

Þilinsko (1904—1992) kolekcijos“

Paroda „Romeo gali bûti druskos kruopelë,

o Dþuljeta — þemëlapis“ (Dogu Bankovo

darbai pagal Federico Garcîa Lorcos kûriná

„Publika“)

Ingvaro Staffanso (Ðvedija) paroda „Po 25

metø“

Kauno paveikslø galerijaK. Donelaièio g. 16

iki 31 d. — Adolio Jono Kriðtopaièio (1925—

2000) paroda „Pa(si)matymai“

iki 31 d. — paroda „Neatrastas Julius Èepënas

(1925—2011)“

A. Þmuidzinavièiaus kûriniø irrinkiniø muziejusV. Putvinskio g. 64

Aleksanderio Olszewskio (Lenkija) paroda

„Tarp erdvës ir laiko“

Keramikos muziejusRotuðës a. 15

Elvyros Teresës Petraitienës personalinë

paroda „Ugnelës dovanos“

Galerija „Meno parkas“Rotuðës a. 27

Alfonso Vilpiðausko paroda „Dvasinë

vienovë“

Galerija „Meno forma“Savanoriø pr. 166

Paroda „Kartos (ne)sikartoja“

Kauno fotografijos galerijaRotuðës a. 1 / Vilniaus g. 2

iki 31 d. — Antano Sutkaus paroda „Lietuvos

þmonës“

„Parko galerija“Vilniaus g. 35

Jûratës Rekevièiûtës grafikos darbø paroda

„Servetëlës, staltiesëlës ir kiti prisiriðimai...“

K L A I P Ë D A

KKKC parodø rûmaiAukðtoji g. 1 / Didþioji Vandens g. 2

iki 31 d. — Vito Luckaus retrospektyvinë

fotografijø paroda „Siûlau naujà pasaulá“

Gdansko dailës akademijos paroda „Jûrinis

dizainas. Praeitis-dabartis-ateitis“

Galerija „si:said“Galinio Pylimo g. 28

iki 26 d. — Beno Ðarkos koliaþø paroda

„Nuostabusis sapnuotojas“

Klaipëdos galerijaBaþnyèiø g. 6

iki 28 d. — tekstilës paroda ,,Simboliø kalba

ðiuolaikinëje tekstilëje“

„Herkaus galerija“Herkaus Manto g. 22

Eglës Einikytës-Narkevièienës skulptûrinës

keramikos paroda „Tyras“

Ð I A U L I A I

Dailës galerijaVilniaus g. 245

iki 31 d. — Vilmos Samulionytës paroda „60

monumentø. Civilinës metrikacijos skyriai“

Gyèio Skudþinsko paroda „Galimi atvaizdai“

Kæstuèio Grigaliûno ir Agnës Naruðytës

paroda „Vilniaus albumas / sàsiuvinis Nr. 1“

S p e k t a k l i a i

V I L N I U S

Nacionalinis operos ir baletoteatras22 d. 18.30 — G. Verdi „ERNANI“.

Dir. — D. Pavilionis

23 18.30 — J. Strausso „ÐIKÐNOSPARNIS“.

Muzikinis vad. ir dir. — M. Staðkus

24 d. 12 val. Kamerinëje salëje — S. Mickio

„ZUIKIS PUIKIS“. Dir. — J.M. Jauniðkis

28, 29 d. 18.30 — G. Rossini „SEVILIJOS

KIRPËJAS“. Dir. — J. Geniuðas

Nacionalinis dramos teatrasDidþioji salë

22, 25—29 d. 18 val., 23, 24, 30, 31 d. 14,

18 val. prie pagrindinio LNDT áëjimo — „SI-

RENOS‘15“: „REMOTE VILNIUS“. Reþ. — S. Kaegi

22, 23, 30 d. 18.30 — PREMJERA! A. Puðkino

„BORISAS GODUNOVAS“. Reþ. — E. Nekro-

ðius. Scenogr. — M. Nekroðius. Vaidina

V. Anuþis, M. Bièiûnaitë, A. Dainavièius,

D. Gavenonis, E. Latënaitë, V. Mockevièiûtë,

M. Repðys, A. Sakalauskas ir kt.

26 d. 17 val. — M. Ivaðkevièiaus „IÐVARY-

MAS“. Reþ. — O. Korðunovas

28, 29 d. 18.30 — PREMJERA! Th. Bernhardo

„DIDVYRIØ AIKÐTË“. Reþ., scenogr. ir ðviesø

dail. — K. Lupa

Maþoji salë

23 d. 16 val. — „LEDO VAIKAI“. Reþ. — B. Mar

26 d. 19 val. — P. Makausko „YOLO“.

Reþ. — P. Makauskas

28 d. 19 val. — „NUTOLÆ TOLIAI“ (pagal P. Ðirvio

poezijà). Reþ. — C. Grauþinis (teatras „Cezario

grupë“)

29 d. 19 val. — „ARABIÐKA NAKTIS“.

Reþ. — C. Grauþinis (teatras „cezario grupë“)

Vilniaus maþasis teatras22 d. 18.30 — N. Erdmano „SAVIÞUDIS“.

Insc. aut. — T. Stirna, reþ. — G. Tuminaitë

23 d. 18.30 — M. Ivaðkevièiaus „MADA-

GASKARAS“. Reþ. statytojas — R. Tuminas,

reþ. — A. Dapðys

24 d. 19 val. — „KARMEN: JEI DIEVAS BÛTØ

MOTERIS“ (organizatorius VðÁ „Flamenko

ðokio teatras“)

27 d. 18.30 — PREMJERA! Th. Bernhardo

„MINETIS“. Reþ. — R. Tuminas

28 d. 18.30 — J. Erlicko programa „Ne visi namie“

Valstybinis jaunimo teatras24 d. 18 val. — J. Brodskio eiles skaito akto-

rius I. Ciplijauskas, groja J. Milaðius (Salë 99)

27—29 d. 18 val. — PREMJERA! „TERITORIJA“

(pagal M.K. Oginskio priesakus sûnui). Insc.

aut. ir reþ. — A. Pukelytë. Vaidina D. Ðilkaity-

të, D. Morozovaitë, A. Kazanavièius, G. Ryðku-

vienë, A. Bialobþeskis ir kt.

Rusø dramos teatras22, 23 d. 18.30 — PREMJERA! J. Ðèiuckio

„RAUDONOS BURËS“ (A. Grino apysakos

motyvais). Reþ. — H. Petrockis

26 d. 19 val. — „TRYS SAPNAI. VIENA

NAKTIS“. Reþ. ir choreogr. — A. Procivas

(ðokiø studija „AndreDance“)

27 d. 18 val. — I. Vyrypajevo „GIRTI“.

Reþ. — L. Vaskova (Klaipëdos dramos teatras)

Teatras „Lëlë“22 d. 18.30 — „SMËLIO ÞMOGUS“ (pagal

E.T.A. Hoffmanà). Scen. aut., reþ., lëliø

dail. — G. Radvilavièiûtë

24 d. 12 val. — S. Siudikos „TRYS PARÐIU-

KAI“. Reþ. — A. Mikutis

Maþoji salë

23 d. 12, 14 val. — R. Mikuèio „LIUNËS

NUOTYKIAI“. Reþ. — A. Grybauskaitë

24 d. 14 val. — „SAULËS VADUOTOJAS“.

Scen. aut., reþ. ir dail. — R. Drieþis

„Menø spaustuvë“23 d. 16 ir 18 val. Juodojoje salëje —

„TËÈIO PASAKA“. Reþ. — A. Kirvela ir

J. Tertelis (teatro laboratorija

„Atviras ratas“)

23 d. 19 val. Kiðeninëje salëje — C. Grauþi-

nio „VISKAS ARBA NIEKO“. Reþ. — C. Grauþi-

nis (teatras „cezario grupë“)

24 d. 19 val. Juodojoje salëje — P. Marivaux

„DAR VIENA MEILËS STAIGMENA“. Reþ. —

C. Grauþinis (teatras „cezario grupë“)

26 d. 18.30 Juodojoje salëje — „LIETAUS

ÞEMË“. Reþ. — A. Giniotis („Atviras ratas“)

27 d. 10 val. Juodojoje salëje — „MOZAIKA“.

Choreogr. — B. Banevièiûtë (ðokio teatras

„Dansema“)

27 d. 18.30 Juodojoje salëje — K. Binkio

„SPARNUOTASIS MATAS“. Reþ. — A. Giniotis

(teatro laboratorija „Atviras ratas“)

28 d. — þmoniø su negalia teatro festivalis

„Begasas“

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJOSGALERIJOS

Tekstilës galerija „Artifex“Gaono g. 1

iki 23 d. — Katarzynos Podgórskos-Glonti

paroda „Memory File (Atminties rinkmena)“

A. ir A. Tamoðaièiø galerija„Þidinys“Dominikonø g. 15

Dailininkø Tamoðaièiø kûryba

XIX—XX a. pirmos pusës liaudies meno

rinkiniai

„7md“ rekomenduoja

Dailë

Iki birþelio 14 d. verta susipaþinti su Nacionalinëje dailës galerijoje ið-samiai pristatoma vieno svarbiausiø Lietuvos modernistø – Vinco Kisa-rausko (1938–1988) – kûryba. Parodos kuratorë Milda Þvirblytë nuosek-liai veda þiûrovà per menininko raidos etapus, prieðingai nei dabarmadinga, tinkleliais uþtverdama alternatyvius kelius. Todël nieko nekliu-domam galima stebëti ðio sovietø ideologams neátikusio kûrëjo tapsmà,kai jis ið tolo, daþniausiai vartydamas ið Amerikos atsiunèiamus þurnalus,mëgino ásiklausyti á pasaulio meno reiðkinius ir atrasti juose save. Ðaliaveikianti menininko dukters Aistës Kisarauskaitës sudaryta asmeniniø fo-tografijø paroda leidþia þvilgtelëti á paprastà gyvenimà ir nustebti – jamesubrandintos tapybos idëjos atrodo kaip kito pasaulio vizijos.

Muzika

Geguþës 24 d. 16 val. Verkiø dvaro sodyboje ypatingà pokylá rengia Eu-genijus Oneginas! Galësime iðgirsti pokylio ðeimininko ir jo sveèiø prisi-minimus pagal Piotro Èaikovskio operos muzikà. Pokylio metu publikabus vaiðinama kava, arbata, ðampanu, vynu ir uþkandþiais – pagal kiekvie-no poreiká. Eugenijus Oneginas þada jaukià popietæ, puikià draugijà, osvarbiausia – nepamirðtamos muzikos pliûpsná. Dirigentas – Egidijus Mik-nius, reþisierë – Rûta Butkus. Prisiminimus „pasakoja“: Jonas Sakalaus-kas (Oneginas), Dovilë Kazonaitë (Tatjana), Vaidas Bartuðas (Trikë), An-drius Bartkus (Lenskis), Fausta Savickaitë (Nania), Joana Stanelytë (Olga),Inesa Linaburgytë (Larina), Liudas Norvaiðas (Greminas). Sveèiai kvie-èiami prisidëti prie tolesnës jaunøjø operos solistø integracijos á Lietuvosoperinæ kultûrà.

Teatras

Geguþës 29 – birþelio 2 d. Kaune vyks Tarptautinis lëliø teatrø festiva-lis. Planuojama pristatyti 12 ðaliø spektakliø programà, skirtà vaikams irsuaugusiems. Per 5 dienas Kauno valstybiniame lëliø, Kauno muzikinia-me, Kauno nacionaliniame dramos, Kauno kameriniame teatre bus paro-dyta bemaþ 20 profesionaliø lëliø vaidinimø.


Bibliografinës þinios

P A R E N G Ë A L D O N A B A R O D I C A I T Ë . R E D A G A V O G R A Þ I N A K U B I L I E N Ë .L I E T U V O S N A C . M . M A Þ V Y D O B - K A . B I B L I O G R A F I J O S I R K N Y G O T Y R O S C E N T R A S

GROÞ INË L I T ERATÛRA . L I T ERATÛROS MOKSLAS

Aukðtujø Ðimoniø likimas : [romanas] / Ieva Simonaitytë. – Vilnius : Alma littera, 2015

(Vilnius : Spauda). – 476, [2] p.. – (Literatûra : svarbiausi tekstai, ISSN 2351-7476). – Tiraþas

1500 egz.. – ISBN 978-609-01-1817-7 : [4 Eur 73 ct]

Beribis dangus : gyvenimiðkos pamokos ið Himalajø / David Charles Manners ; ið anglø kalbos

vertë Rita Bakanienë. – Vilnius : Vaga, 2015 (Vilnius : BALTO print). – 333, [3] p.. – Tiraþas

1300 egz.. – ISBN 978-5-415-02388-2 (ár.)

Emigrantai : ar braðkës virsta ferariais? : biografinis romanas : [atvira ir sukreèianti pirmøjø

emigrantø istorija] / Julija Miliûtë. – Kaunas : Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO], [2015] ([Vilnius] :

Spauda). – 298, [4] p., [8] iliustr. lap.. – Tiraþas 2400 egz.. – ISBN 978-609-403-767-2

Kerðtas : romanas / Mary Higgins Clark ; ið anglø kalbos vertë Donatas Masilionis. – Vilnius :

Alma littera, 2015 (Kaunas : Spindulio sp.). – 299, [2] p.. – Tiraþas 2000 egz.. – ISBN 978-609-

01-1854-2 (ár.) : [7 Eur 59 ct]

Kuþdesiø dvaras : romanas / Carole Martinez ; ið prancûzø kalbos vertë Inga Tuliðevskaitë. –

Vilnius : Tyto alba, 2015 (Vilnius : BALTO print). – 165, [3] p.. – Tiraþas 2000 egz.. – ISBN 978-

609-466-091-7 (ár.)

Meilë, dþiazas ir velnias ; Barbora Radvilaitë : [pjesës] / Juozas Gruðas. – Vilnius : Alma littera,

2015 (Vilnius : Spauda). – 252, [2] p.. – (Literatûra : svarbiausi tekstai, ISSN 2351-7476). –

Tiraþas 1500 egz.. – ISBN 978-609-01-1793-4 : [3 Eur 88 ct]

Melo imperatorius : romanas / Steve Sem-Sandberg ; ið ðvedø kalbos vertë Virginija

Jurgaitytë. – Kaunas : Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO], [2015] (Vilnius : Standartø sp.). – 556,

[2] p. : iliustr.. – Tiraþas 1500 egz.. – ISBN 978-609-403-777-1 (ár.)

Oona & Salinger : romanas / Frédéric Beigbeder ; ið prancûzø kalbos vertë Inga Tuliðevskaitë. –

Vilnius : Tyto alba, 2015 (Vilnius : BALTO print). – 270, [1] p. : iliustr.. – Tiraþas 2500 egz.. –

ISBN 978-609-466-097-9

Pirmykðtë moteris. Uolø prieglobstis : romanas / Jean M. Auel ; ið anglø kalbos vertë Giedrë

Tartënienë. – Kaunas : Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO], [2015] (Kaunas : Spindulio sp.). –

780, [2] p.. – (Þemës vaikai ; kn. 5). – Tiraþas 2400 egz.. – ISBN 978-609-403-780-1 (ár.)

Prarasto laiko beieðkant. Sodoma ir Gomora : [romanas] / Marcel Proust ; ið prancûzø kalbos

vertë Galina Bauþytë-Èepinskienë. – 2-oji patais. laida. – Vilnius : Vaga, 2015 (Vilnius : BALTO

print). – 397, [2] p.. – Tiraþas 1000 egz.. – ISBN 978-5-415-02391-2

Prarasto laiko beieðkant. Svano pusëje : [romanas] / Marcel Proust ; ið prancûzø kalbos vertë

Aldona Merkytë. – 4-oji laida. – Vilnius : Vaga, 2015 (Vilnius : BALTO print). – 325, [2] p.. –

Tiraþas 200 egz.. – ISBN 978-5-415-02304-2

Trys Raudonos : romanas / John Katzenbach ; ið anglø kalbos vertë Vytautas Petrukaitis. –

Vilnius : Tyto alba, 2015 (Kaunas : Spindulys). – 406, [2] p.. – Tiraþas 2500 egz.. – ISBN 978-

609-466-093-1 (ár.)

Uþ brûkðnio : [esë] / Viktorija Daujotytë. – Vilnius : Tyto alba, 2015 (Vilnius : BALTO print). –

205, [2] p.. – Tiraþas 700 egz.. – ISBN 978-609-466-089-4

Vandenyno vaikai : romanas / Patry Francis ; ið anglø kalbos vertë Viktorija Uzëlaitë. – Vilnius : Alma

littera, 2015 (Kaunas : Spindulio sp.). – 474, [3] p.. – Tiraþas 1800 egz.. – ISBN 978-609-01-1830-6 (ár.)

Vilniaus dþiazas : romanas / Rièardas Gavelis. – 3-ioji laida. – Vilnius : Tyto alba, 2015 (Vilnius :

Standartø sp.). – 486, [5] p.. – Tiraþas 2000 egz.. – ISBN 978-9986-16-563-7 (ár.)

KAUNAS

Kauno dramos teatras22 d. 18 val. Rûtos salëje — S. Oksanen

„APSIVALYMAS“. Reþ. — J. Juraðas

23 d. 18 val. Didþiojoje scenoje — „BAR-

BORA“. Reþ. — J. Juraðas. Adaptacijos autorë —

A.M. Sluckaitë

24 d. 12 val. Ilgojoje salëje — I. Paliulytës

„ANDERSENO GATVË“. Reþ. — I. Paliulytë

26 d. 18 val. Didþiojoje scenoje — A. Arei-

mos, L. Udrienës „KARTU“ (pagal S. Þadano

romanà „Depeche Mode“). Reþ. — A. Areima

26, 27 d. 19 val. Ilgojoje salëje — A. Èechovo

„PALATA“. Insc. aut. ir reþ. — R. Kazlas

27 d. 18 val. Rûtos salëje — R. Gary

„AUÐROS PAÞADAS“. Inscenizacijos aut. ir

reþ. — A. Sunklodaitë

28 d. 18 val. Didþiojoje scenoje — M. Frischo

„BIOGRAFIJA: VAIDINIMAS“. Reþ. — G. Varnas

29 d. 18 val. Ilgojoje salëje — B. Srbljanoviè

„SKËRIAI“. Reþ. — R. Atkoèiûnas

Kauno valstybinis muzikinis teatras22, 26—28 d. 12 val. — PREMJERA! A. Jasen-

kos „DRYÞUOTA OPERA“. Reþ. — V. Martinai-

tis, dir. — V. Visockis

22 d. 18 val. — K. Millöckerio „STUDENTAS

ELGETA“. Dir. — V. Visockis

23 d. 18 val. — F. Wildhorno „GRAFAS

MONTEKRISTAS“ (pagal A. Dumas romanà).

Dir. — J. Janulevièius

24 d. 18 val. — C. Porterio „BUÈIUOK MANE,

KEIT“. Dir. — J. Geniuðas

28 d. 18 val. — E. Johno, T. Rice’o „AIDA“.

Dir. — J. Janulevièius

29 d. 18 val. — „ZYGFRYDO VERNERIO

KABARETAS“. Dir. — J. Janulevièius

Kauno kamerinis teatras22 d. 18 val. — E. Ionesco „PLIKAGALVË

DAINININKË“. Reþ. — S. Rubinovas

24, 29 d. 18 val. — D. Èepauskaitës „KAVINË

„PAS BLEZÀ“. Reþ. — S. Rubinovas

28 d. 18 val. — V. Klimaèeko „SUPER-

MARKETAS“. Reþ. — A. Veverskis

Kauno maþasis teatras22 d. 19 val. — F. Rame, D. Fo „LAISVOJI

PORA“. Reþ. — R. Januðkevièiûtë, A. Baniûnas

24 d. 12 val. — A. Dilytës „AGUONOS ÐOKIS“.

Reþ. — A. Baniûnas

27 d. 19 val. — A. Slapovskio „NUO RAUDO-

NOS ÞIURKËS IKI ÞALIOS ÞVAIGÞDËS“.

Reþ. — D. Rabaðauskas

28 d. 19 val. — M. Valiuko „BARAKUDØ

MEDÞIOKLË ÞALIEMS“. Reþ. — M. Valiukas

Kauno lëliø teatras23 d. 12 val. — „MEÐKIUKO GIMTADIENIS“.

Reþ. — R. Bartninkaitë

24 d. 12 val. — PREMJERA! D. Èepauskaitës

„ÀÞUOLO VAIKAS“. Reþ. — O. Þiugþda

K L A I P Ë D A

Klaipëdos valstybinis muzikinisteatras24 d. 17 val. — edukacinë programa „Ðokio

talentø dirbtuvës“. „PELENË“ (ðokio spektaklis

pagal S. Prokofjevo muzikà)

29 d. 18.30 — jaunøjø talentø ir Maþosios

Lietuvos simfoninio orkestro koncertas.

Dir. — S. Domarkas

Ð I A U L I A I

Valstybinis Ðiauliø dramos teatras23 d. 18 val. — aktorës N. Bëèiûtës vakaras

„Atsitiko bûti“

29 d. 18 val. — M. Lado „LABAI PAPRASTA

ISTORIJA“. Reþ. — G. Padegimas

P A N E V Ë Þ Y S

Juozo Miltinio dramos teatras22 d. 18 val. — PREMJERA! H. Levino

„CHEFECAS, ARBA VISI NORI GYVENTI“.

Reþ. — P. Ignatavièius

24 d. 18 val. — N. Simono „BASOMIS PARKE“.

Reþ. — P. Stoièevas

27 d. 13, 18 val. — „LINKSMOJI EINÐTEINO

LABORATORIJA“. Reþ. — S. Pikturnaitë

28 d. 18 val. — A. Èechovo „ROTÐILDO

SMUIKAS“. Reþ. — M. Cemnickas

29 d. 18 val. — E. Kauzaitës „MEILËS PINKLËS

IR KOÐMARAI“. Reþ. — K. Smoriginas

K o n c e r t a i

Lietuvos nacionalinë filharmonija22 d. 10.30 Vilniuje, Filharmonijos Didþiojo-

je salëje, — ciklo „Muzikos enciklopedija

gyvai“ programa „Planeta — orkestras“.

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras.

Dir. — M. Barkauskas. Programà veda

muzikologë J. Skiotytë-Norvaiðienë

23 d. 16 val. Zarasuose, Gëliø aikðtëje, —

koncertas visai ðeimai „Karuselëje su Pavelu

Giunteriu“. Muðamøjø instrumentø ansam-

blis „Giunter percussion“: P. Giunteris,

S. Gailius, T. Kulikauskas, R. Vilèinskas.

Dalyvauja muzikologas D. Uþkuraitis

24 d. 12 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — teatralizuotas koncertas visai

ðeimai. Vilniaus Karoliniðkiø muzikos mo-

kyklos solistai ir kolektyvai. Dirigentai

K. Lipeika, D. Mikienë, D. Prusevièius.

Dalyvauja J. Milius (vokalas). Koncertà veda

A. Valentaitë. Programoje L. Vilkonèiaus,

V. Paltanavièiaus, D. Prusevièiaus, R. Robin-

sono, J. Mileso, F. Angeliso kûriniai

27 d. 14 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — teatralizuotas koncertas visai

ðeimai „Keturios stichijos“. Lietuvos kameri-

nis orkestras, Vilniaus chorinio dainavimo

mokyklos „Liepaitës“ merginø choras (vad. —

J. Vaitkevièienë). Solistë M. Martinsonë

(sopranas), aktorius N. Gadliauskas, reþ.

J. Ðurnaitë. Dir. — M. Barkauskas. Programo-

je V. Bartulio, B. Kutavièiaus kûriniai

V I L N I U S

Lietuvos muzikø rëmimo fondasS. Vainiûno namuose

22 d. 16 val. — Vilnius tarptautinës Meridia-

no mokyklos 1–5 klasiø mokiniai pianistai.

Mokytoja T. Kostiukienë

23 d. 16 val. — LMTA docento G. Daèinsko

alto klasës studentë D. Sakavièiûtë. Koncert-

meisterë M. Bilinska. Programoje J.S. Bacho,

P. Hindemitho, G. Enescu ir Z. Bruþaitës kûriniai

25 d. 18 val. — B. Dvariono muzikos mokyk-

los dainavimo mokytojos R. Tallat-Kelpðaitës

dainavimo klasës mokiniai

27 d. 18 val. — muzikologo V. Juodpusio

þodis apie kompozitoriø V. Jakubënà.

Muzikuoja V. Makrickienë (smuikas),

M. Makrickas (altas), Birþø V. Jakubëno

muzikos mokyklos mokiniai

28 d. 17.30 — mokytojos A. Ragauskienës

fortepijono klasës vakaras. Dalyvauja

Vilniaus muzikos mokyklos „Lyra“ ir Vilniaus

J.Tallat-Kelpðos konservatorijos moksleiviai

Ðv. Kotrynos baþnyèia22 d. 19 val. — koncertas „2 maestro“,

skirtas V. Kernagio gimtadieniui

26 d. 18 val. — „Àþuoliuko“ maþyliø choro

koncertas

27 d. 17.30 — Vilniaus „Àþuoliuko“ muzikos

mokyklos koncertas

V a k a r a i

Raðytojø klubas„Poezijos pavasaris“

22 d. 17 val. prie Þemaitës paminklo

Vilniuje — moterø skaitymai „Kà laumës

lëmë“. Dalyvauja R. Audenienë, G. Aukselytë,

R. Brundzaitë, L. Ilsë, E. Juodvalkë, S. Pois-

son, D. Rebirth, L. Ripskytë, L. Vaigë.

Renginio vedëja — N. Dangvydë

22 d. 18 val. Taikomosios dailës muziejuje —

vakaras iðëjusiems atminti. Dalyvauja poetai

A. Baltakis, V. Braziûnas, L.S. Èerniauskaitë,

R. Stankevièius, I. Valantinaitë, aktorë

G. Urbonaitë ir kt. Dainuoja Lietuvos dailës

muziejaus choras „Eglë“ (meno vad. ir dir.

S. Þaltauskaitë-Malûnavièienë), koncertmeis-

teris L. Balandis, solistë L. Èeslauskaitë (sopra-

nas). Renginio vedëja — poetë, aktorë B. Mar

23 d. 12 val. Raðytojø klube — Kino diena:

kinematografiniai poetø portretai. V. Balsio,

V. Damaðevièiaus, V.V. Landsbergio, A. Marcin-

kevièiûtës, J. Matonio, S. Parulskio ir kt.

autoriø filmai apie poetus: B. Brazdþioná, A.

Jonynà, È. Miloðà, R. Mikutavièiø, A. Nykà-

Niliûnà, V. Mykolaitá-Putinà ir kt.

23 d. 15 val. Vilniaus miesto Pilaitës miðke —

poezijos ðventë „Lakðtingala negali neèiulbë-

ti“. Dalyvauja S. Nëries premijos laureatai

poetai V. Bakas, J. Kalinauskas, Z. Maþeikaitë,

S. Paliulytë ir poetas J. Þëkas

24 d. 13 val. Vilniaus dailës akademijos

Gotikinëje salëje — poezijos ir muzikos

valanda, skirta A. Miðkinio 110-osioms

gimimo metinëms („Poezijos pavasario“

laureatai). Dalyvauja poetai A. Baltakis,

H.A. Èigriejus, R. Katinaitë-Lumpickienë,

A. Katinas, aktorius F. Jakðys ir kt. Dainuoja

Utenos kraðtieèiø choras „Indraja“ (vad.

D. Abariûtë-Lazauskienë). Renginio vedëja —

G. Kadþytë

24 d. 17 val. VU Botanikos sode — muziki-

niø skaitymø popietë visai ðeimai su „Teat-

riuku“. Dalyvauja poetai L. Jakimavièius,

B. Januðevièius, J. Kalinauskas, R. Skuèaitë,

V. Ðukytë, A. Valenta, aktoriai D. Mikoliûnai-

të, Þ. Ramanauskas, A. Varnas (eilës J. Erlicko,

V. Palèinskaitës, R. Skuèaitës, L. Degësio,

S. Gedos, muzika Þ. Ramanausko)

25 d. 18 val. Vilniaus apskrities A. Mickevi-

èiaus vieðojoje bibliotekoje — „Gëlë pasakë

vëjui....“ — poezijos ir muzikos improvizacijos

pagal H. Radausko eiles. Dalyvauja aktorë

D. Jankauskaitë, saksofonistas V. Labutis

25 d. 18 val. Mildos skvere Þvëryne (Kæstu-

èio-Liubarto gatviø kampas, Vilnius) —

poezijos skaitymai „Að sutikau Mieþelaitá

Þvëryne...“ („Poezijos pavasario“ laureatai).

Dalyvauja aktoriai J. Damaðevièius,

E. Zizaitë, Lietuvos edukologijos universiteto

studentai. Renginá veda kino reþisierius

V. Damaðevièius, þurnalistë D. Jakubënienë

26 d. 18 val. Kinematografininkø sàjungos

salëje (Vasario 16-osios g. 8) — „Drauge su

Lietuvos kinematografininkø sàjunga“:

A. Kezio filmas „Jonas Aistis“ ir J. Matonio,

V. Damaðevièiaus filmas „Jonas Strielkûnas“.

Renginio vedëjas — reþisierius G. Lukðas

26 d. 18.30 Prancûzø institute — prancûzø

ir lietuviø poezijos skaitymai „Duetai +“:

J.-B. Cabaud (Prancûzija), D. Gintalas,

A. Selena

27 d. 16 val. Vilniaus Minties vaikø sociali-

nës globos namuose (Minties g. 1) —

poezijos skaitymai. Dalyvauja poetas

S. Poðkus, aktorë L. Þadeikytë

27 d. 17.30 Raðytojø klube — skaitymø

vakaras „Duetai +“: E. Militonian (Armënija),

M. Ciklauri (Gruzija), V. Dekðnys

27 d. 18 val. Grigiðkiø Ðv. Dvasios koplyèio-

je — poezijos vakaras „Vokës apjuostyje“.

Dalyvauja poetai, vertëjai B. Jonuðkaitë,

I. Petrauskaitë, R. Ðileika, J. Þitkauskas ir kt.

Dainas lietuviø poetø eilëmis atliks

V. Klimavièienë

27 d. 19.30 Raðytojø klube — skaitymø

vakaras „Duetai +“: B. Chersonskij (Ukraina),

L. Chersonskaja (Ukraina), D. Èepauskaitë,

V. Dekðnys

28 d. 11 val. Lietuvos raðytojø sàjungos

Baltojoje salëje — tarptautinë poetø ir

literatûros kritikø konferencija „Poezijos

valstybë“

28 d. 14 val. Vilniaus rotuðëje — Vilniaus

miesto mero „Poezijos pavasario“ sveèiø ir

poetø priëmimas

28 d. 18 val. Taikomosios dailës muziejuje —

„Poezijos pavasario“ sveèiø vakaras ir

premijø vertëjams áteikimas

V I L N I U S

Nacionalinis muziejus30 d. 16 val. — istoriko V. Dolinsko vieða

paskaita „Vytauto Didþiojo politiniø aspiraci-

jø atspindþiai architektûroje ir ðio valdovo

atminimo tradicija Vilniaus katedroje“

Kronika

Perspektyviausiø pasaulioprodiuseriø sàraðe

Kasmet Kanø kino festivalio iðva-karëse vienas átakingiausiø tarptau-tiniø kino leidiniø „Screen Interna-tional“ iðleidþia specialø priedà„Future Leaders“, skirtà perspekty-viausiø kino profesionalø pristaty-mui. Ðiais metais nuoðalyje neliko irLietuva – prodiuserë Dagnë Vil-dþiûnaitë pateko tarp 47 perspek-tyviausiø pasaulio kino prodiuseriø.

„Screen International“ atrinko 47kino prodiuserius, ðiuo metu dir-banèius su antruoju ar treèiuoju vai-dybinio filmo projektu ir vertus bû-simøjø kino lyderiø vardo. Pasakleidinio redaktoriaus Matto Muel-lerio, sudaryti toká trumpà prodiu-seriø sàraðà tapo tikru iððûkiu.

„Kiekvienais metais kino prodiu-seriø bûrá papildo deðimtys naujøvardø, bet ne maþiau jø já ir palie-ka. Nes, nors daugeliui „kinas“ aso-cijuojasi su raudonais kilimais irskambiais talentø vardais, kasdieni-nis darbas reikalauja nepaprasto at-sidavimo, gebëjimo rizikuoti ir daugkantrybës. Èia sunku iðlaikyti tiesiànugarà ir labai lengva uþsiauginti

storà odà. Kasdien dirbu, kad to ið-vengèiau. O tokie nedideli dþiaugsmaikaip ðis sàraðas tikrai padeda – susto-ji, nusiðypsai, pakeli smakrà ir dirbi to-liau“, – pasakoja studijos „Just amoment“ prodiuserë Dagnë Vil-dþiûnaitë.

Lietuvos Autorinio kino aljansonarë, tarptautiniø prodiuseriø tinkloEAVE atstovë Lietuvoje prodiuserëDagnë Vildþiûnaitë kartu su reþisie-riumi Mykolu Vildþiûnu 2007 m.ásteigë studijà „Just a moment“. Tarpstudijoje sukurtø filmø yra doku-mentiniai filmai – Linos Luþytës „Ig-ruðki“, Giedrës Þickytës „Kaip mesþaidëme revoliucijà“, Marato Sarg-syano „Tëvas“, Mykolo Vildþiûno vai-dybinis filmas „Nesamasis laikas“ irdaugelis kitø, pristatytø Venecijos, Ro-terdamo, Maskvos, Ðefildo, Krokuvos,Varðuvos, Niono kino festivaliuose.

Ðiuo metu studija intensyviai dirbasu penkiais kino projektais ir ruoðiasinacionaliniams kino apdovanojimams„Sidabrinë gervë“, kuriuose naujau-sias reþisierës Giedrës Þickytës doku-mentinis filmas „Meistras ir Tatjana“nominuotas net penkiose kategorijo-se. Lietuvos kino teatrø repertuaruo-se jis pasirodys ðiø metø spalá.

„7MD“ INF.


7md

Savaitës filmai

****** – ðedevras, ***** – pasiþiûrëti bûtina, **** – geras filmas, *** – bûna ir geriau,** – jei turite daug laiko, * – niekalas

Redaktorë – Agnë NaruðytëAtsakingoji sekretorë – Rûta JakimavièienëKinas – Þivilë Pipinytë | Teatras, ðokis – Milda BrukðtutëMuzika – Laimutë Ligeikaitë | Stilius – Rita MarkulienëDizainas – Jokûbas Jacovskis | Maketas – Vanda ÈemerkaitëFinansininkë – Brigita Misiuvienë

© „7 meno dienos“. Kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais.

Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ „7 meno dienos“,

Maironio g. 6, 01124 Vilnius. Tel. 2613039. El. paðtas [email protected].

ISSN 1392-6462. 3 sp. l. Tiraþas 900 egz.

Spausdino UAB „Ukmergës spaustuvë“, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë

Remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

1944 ***Ambicingiausias pastarøjø metø estø filmas nukels á 1944-øjø liepos

mûðius, kai dalis ðalies jau buvo uþkariauta Raudonosios Armijos. Karasfilme rodomas estø, kariavusiø naciø armijos divizijoje „Wafen SS“ ir so-vietø armijos 8-ajame ðauliø korpuse, akimis. Ðis karas ne vienà està vertërinktis, kieno jis pusëje. Taip rinktis teko ir dviem skirtingose pusëse ka-riaujantiems filmo personaþams Karlui ir Juriui, taip pat jø bendradar-biams, giminaièiams, artimiems ir visai nepaþástamiems þmonëms. ElmoNüganeno filme vaidina Märtas Piusas, Magnusas Mariusonas, Kristja-nas Üksküla (Estija, Suomija, 2015). (Vilnius, Kaunas)

Mûsø gyvenimas ***Richardo Loncraine’o komedija apie meilæ, senatvæ ir nekilnojamàjá

turtà sukurta amerikieèiø raðytojos Jill Ciment bestselerio „HeroicMeasures“ motyvais. Menininkas Aleksas (Morgan Freeman) ir moky-toja bei ðunø mylëtoja Rut (Diane Keaton) penktà deðimtmetá kartu gy-vena Brukline. Bëgant laikui nepatikimas Niujorko rajonas tapo popu-liarus ir buto vertë iðaugo. Nepakenèiami kaimynai hipsteriai bei kopimaslaiptais á penktà aukðtà paskatina veikëjus parduoti butà ir ieðkoti naujobûsto. Taip prasideda kupinas ávykiø ir staigmenø Rut ir Alekso savait-galis... (JAV, 2014). (Vilnius)

Naktis be karûnos ***1945-øjø geguþæ, pergalës Antrajame pasauliniame kare dienos vaka-

rà, princesës Elþbieta ir Margaret gauna progà iðtrûkti ið Bakingemorûmø ir ðvæsti kartu su savo pavaldiniais. Naktis bus kupina nuotykiø,pavojø ir atradimø. Juliano Jarroldo komedijoje, kuri privers nostalgið-kai prisiminti Williamo Wylerio „Romos atostogas“, pagrindinius vaid-menis sukûrë Sarah Gadon, Bel Powley, Emily Watson, Jackas Reyno-ras, Rupertas Everettas (D. Britanija, 2015). (Vilnius)

Paðëlæs Maksas: átûþio kelias ***Á tà patá vandená dukart ábristi negalima, bet kinas vis bando. Garsø

8-ojo deðimtmeèio veiksmo kino herojø ðiemet sugràþino á ekranus taspats australø reþisierius George’as Milleris. Persekiojamas praeities de-monø Paðëlæs Maksas mano, kad geriausias bûdas iðgyventi yra vieniðakelionë po pasaulá. Taèiau netrukus jis prisijungia prie grupës pabëgëliø iðCitadelës, kurià sunaikino Nemirtingasis Dþo. Jie keliauja atominio karonuniokota teritorija, bet piktadarys surenka savo gaujas ir vejasi maiðti-ninkus. Maksà suvaidino Tomas Hardy. Jam teks árodyti, kad yra vertasMelo Gibsono, kuris Maksà suvaidino pirmàkart bûdamas 22-ejø. Taippat vaidina Charlize Theron, Nicholas Houltas, Zoe Kravitz (Australija,JAV, 2015). (Vilnius, Kaunas)

Rytojaus þemë ***Kai á jaunos merginos Keisës (Britt Robertson) rankas patenka máslin-

gas daiktas, ji priversta kreiptis á nusivylusá gyvenimu iðradëjà Frenkà (Ge-orge Clooney). Kartu jie vyksta á pavojingà misijà, kurios tikslas – ámintilaike ir erdvëje pasiklydusio miesto paslaptá. Brado Birdo filme taip patvaidina Kathryn Hanh, Hugh Laurie’s (JAV, 2015). (Vilnius, Kaunas)

Zils Marijos debesys ****Bûdama aðtuoniolikos, Marija Enders sëkmingai suvaidino pjesëje am-

bicingà merginà, kuri ið pradþiø suþavi, o paskui priverèia nusiþudytisavo virðininkæ Elenà. Vaidmuo pakeitë Marijos gyvenimà. Po dvideðim-ties metø populiarumo ir meistriðkumo virðûnæ pasiekusi, savimi pasitikintiaktorë vyksta á Ðveicarijà. Kartu su asistente Valentina – vienintele patikëti-ne ir drauge – ji repetuos Elenos vaidmená. Reþisierius Olivier Assayasasá subtilø pasakojimà apie aktorës prigimtá, ðiuolaikinio meno situacijà irlaiko iðbandymus pakvietë trijø kartø aktores – Juliette Binoche, Kris-ten Stewart ir Chloe Grace Moretz (Prancûzija, Vokietija, Ðveicarija,JAV, 2014). (Vilnius)

G e g u þ ë s 2 2 – 2 8

Kino repertuaras

V I L N I U S

Forum Cinemas Vingis22—26, 28 d. — Rytojaus þemë (JAV) —

11.45, 15, 18, 19, 20.50; 27 d. — 11.45, 15,

18, 19, 20.50, 23.40

22—26, 28 d. — Poltergeistas (JAV) — 11.15,

13.40, 16, 18.20, 20.40; 27 d. — 11.15, 13.40,

16, 18.20, 20.40, 23 val.

22—26, 28 d. — 1944 (Estija, Suomija) — 12,

14.20, 16.50, 19.10, 21.30; 27 d. — 12, 14.20,

16.50, 19.10, 21.30, 23.50

24 d. — Ji — ðnipë (JAV) — 18.15

28 d. — San Andreas (3D, JAV) — 17.50

22—28 d. — Paðëlæs Maksas: átûþio kelias (3D,

Australija, JAV) — 11, 13.45, 16.30, 19.15, 21.50

22—26, 28 d. — Paðëlæs Maksas: átûþio kelias

(Australija, JAV) — 17.50, 20.30; 27 d. — 17.50,

20.30, 23.10; 22, 23 d. — Viena kairiàja

(Rusija) — 12.15, 14.20, 16.45, 19.40, 21.45,

23.59; 24—26, 28 d. — 14.20, 16.45, 19.40,

21.45; 28 d. — 12.15, 14.20, 16.45, 19.40,

21.45, 23.59

22—28 d. — Septintasis nykðtukas (Vokietija) —

11, 13.10, 14, 15.20, 17.30

22 d. — Adelainos amþius (JAV) — 12.20,

15.20, 18, 20.30; 23, 27 d. — 12.20, 15.20,

18, 20.30; 24—26 d. — 15.20, 18, 20.30;

28 d. — 15.20, 20.30

22—26, 28 d. — Kerðytojai. Altrono amþius (JAV) —

11.30, 17.45; 27 d. — 11.30, 17.45, 22.50

22—28 d. — Kerðytojai. Altrono amþius (3D,

JAV) — 14.40, 21 val.

22, 23, 27 d. — Didysis skrydis (Prancûzija,

Belgija) — 11.20, 15.40; 24—26, 28 d. — 15.40

22—28 d. — Didysis skrydis (3D, Prancûzija,

Belgija) — 13.30

22, 23, 27 d. — Iðmesta ið draugø (Rusija,

JAV, Lenkija, Vokietija) — 12, 20.45; 24—26,

28 d. — 20.45

22, 23, 25—28 d. — Naktis be karûnos

(D. Britanija) — 16.10, 18.30; 24 d. — 16.10

22, 23, 27 d. — Namai (JAV) — 11.10, 13.15;

24—26, 28 d. — 13.15

22—28 d. — Greiti ir ásiutæ 7 (JAV) — 16, 21.20

Karðtos gaudynës (JAV) — 18.40

Ex-Machina (JAV) — 21.40

Forum Cinemas Akropolis22—26, 28 d. — Rytojaus þemë (JAV) — 10.40,

13.40, 15.30, 18.20, 21.10; 27 d. — 10.40, 13.40,

15.30, 18.20, 21.10, 23.59

22, 24—26, 28 d. — Poltergeistas (JAV) — 11.30,

13.50, 16.05, 18.10, 20.40; 23, 27 d. — 11.30,

13.50, 16.05, 18.10, 20.40, 22.45

22—28 d. — 1944 (Estija, Suomija) — 16.50, 19.10

24 d. — Ji — ðnipë (JAV) — 16.15

22, 23, 27 d. — Septintasis nykðtukas (Vokie-

tija) — 10.10, 11.10, 12.30, 14.40, 16.30; 24 d. —

11.10, 12.30, 14.40; 25, 26, 28 d. — 11.10, 12.30,

14.40, 16.30; 22—28 d. — Septintasis nykðtu-

kas (3D, Vokietija) — 13.20

22—26, 28 d. — Viena kairiàja (Rusija) — 15,

17.10, 19.20, 21.40; 27 d. — 15, 17.10, 19.20,

21.40, 23.50

22—28 d. — Didysis skrydis (Prancûzija,

Belgija) — 10.20, 12.20, 14.30, 16.40

22—26, 28 d. — Paðëlæs Maksas: átûþio kelias

(Australija, JAV) — 12, 18 val.; 27 d. — 12, 18,

23.20; 22—28 d. — Paðëlæs Maksas: átûþio

kelias (3D, Australija, JAV) — 14.50, 20.50

22—26, 28 d. — Karðtos gaudynës (JAV) —

18.50, 21 val.; 27 d. — 18.50, 21, 23.10

22—26, 28 d. — Adelainos amþius (JAV) —

18.40, 21.20; 27 d. — 18.40, 21.20, 23.40

22—26 d. — Kerðytojai. Altrono amþius (JAV) —

10.50, 17.20; 27 d. — 10.50, 17.20, 23.30;

28 d. — 10.50; 22—28 d. — Kerðytojai.

Altrono amþius (3D, JAV) — 14, 20.30; Namai

(JAV) — 10.30, 12.40; Greiti ir ásiutæ 7 (JAV) —

21.30

„Skalvijos“ kino centras22 d. — Tûkstantá kartø labanakt (JAV, Norve-

gija, Airija, Ðvedija) — 16.40; 24 d. — 20 val.;

25 d. — 14.30

22 d. — Gazelës (Prancûzija) — 19 val.

22 d. — Zils Marijos debesys (Ðveicarija, Vokieti-

ja, Prancûzija) — 21 val.; 25 d. — 20.40; 27 d. —

16.50; 23 d. — Mûsø gyvenimas (JAV) — 21.15;

25 d. — 18.50; 26 d. — Septintas veiksmas

(JAV) — 17 val.

28 d. — 2015 m. „Oskarui“ nominuoti

trumpametraþiai vaidybiniai filmai — 21 val.

23 d. — „Skalvijos“ kino akademijos filmø

perþiûra — 17, 19 val.; 24 d. — 15 val.

24 d. — Saulutës (Èekoslovakija) — 18 val.

(filmà pristato kino kritikë A. Kancerevièiûtë)

25 d. — Pakeliui á mokyklà (dok. f., Prancûzi-

ja) — 17.10

Apdovanojimø „Sidabrinë gervë“ nominantai

26 d. — Avinëlio vartai (reþ. A. Stonys),

Sëkmës metai (reþ. R. Gruodis) — 19 val.

26 d. — Traukinio apiplëðimas, kurá ávykdë

Saulius ir Paulius (reþ. R. Marcinkus ir S. Aðkela-

vièius) — 21 val.

27 d. — Keliø eismo taisyklës (reþ. M. Stony-

të), Dþiunglës (reþ. R. Nevecka). Man dvim keli

(reþ. M. Kavtaradzë), After Rave (reþ. K. Milaðiû-

të), Dembava (reþ. L. Bareiða) — 19 val.

27 d. — Arvydas Sabonis. 11 (reþ. R. Èekavi-

èius) — 21 val.

28 d. — Triukðmadarys (reþ. K. Kaupinis),

Romantiniai paukðèio kliedesiai (reþ. J. Zabu-

kaitë), Laimës þiburys (reþ. U. Oettinger),

Miðkas (reþ. I. Meilûnas) — 17.30

28 d. — Meistras ir Tatjana (reþ. G. Þickytë) —

19 val.

23 d. — Neátikëtina jaunojo iðradëjo kelionë

(Prancûzija, Australija, Kanada) — 15 val.

24 d. — Maþieji padauþos (Vokietija) — 13 val.

25 d. — Seansas senjorams. Tûkstantá kartø

labanakt (JAV, Norvegija, Airija, Ðvedija) — 14.30

Pasaka22 d. — Zils Marijos Debesys (Prancûzija,

Vokietija, Ðveicarija, JAV) — 17.30; 24 d. —

15.45; 26 d. — 18 val.; 27 d. — 15 val.

22 d. — Dþema Boveri (Prancûzija) — 20 val.;

23 d. — 17.45; 24 d. — 17, 18.15; 25 d. — 18 val.;

26 d. — 19 val.; 27 d. — 19.30; 28 d. — 21 val.

22 d. — Gazelës (Prancûzija) — 22 val.; 23 d. —

19.45; 24 d. — 19 val.; 25 d. — 20.15; 27 d. — 17.30

22, 27 d. — Naktis be karûnos (D. Britanija) —

17 val.; 23 d. — 15.45

22 d. — 1944 (Estija, Suomija) — 19 val.; 23 d. —

20.15; 24 d. — 21 val.; 25 d. — 17 val.; 27 d. — 21.30

22 d. — Adelës gyvenimas (JAV, Prancûzija) —

21 val.; 24 d. — 20.15; 22 d. — Artistas

(Prancûzija) — 17.15; 22 d. — Nauja draugë

(Prancûzija) — 19.15; 24, 28 d. — 21.15

22 d. — Nuo 5 iki 7. Ásimylëjëliø laikas (JAV) —

21.30; 25, 27 d. — 21.15; 28 d. — 19 val.

23 d. — Septintasis nykðtukas (Vokietija) —

12 val.; 24 d. — 14 val.; 23 d. — Drakono

lizdas (JAV) — 13.45; 23 d. — Septintas

veiksmas (JAV) — 21.45; 28 d. — 15 val.

23 d. — Þiemos miegas (Turkija, Prancûzija,

Vokietija) — 14.45

23 d. — Medþioklë (Danija) — 22.15

23 d. — Ernestas ir Selestina: meðkuèio ir

pelytës nuotykiai (Prancûzija) — 13 val.

23 d. — Ida (Lenkija) — 14.30; 24 d. — 19.30;

27 d. — 19.15; 23 d. — Amþinai stilingos (dok. f.,

reþ. L. Plioplytë) — 16 val.; 25 d. — 19.30; 27,

28 d. — 15.30; 23, 25 d. — Savaitgalis Pa-

ryþiuje (D. Britanija) — 17.30; 27 d. — 17.15;

28 d. — 17 val.; 23 d. — Kelias á þvaigþdes

(Kanada, Prancûzija, Vokietija) — 22 val.; 24 d. —

Didysis skrydis (Prancûzija, Belgija) — 12 val.

24 d. — Pakeliui á mokyklà (dok. f., Prancûzi-

ja) — 13 val.; 24 d. — Treèias þmogus (JAV,

Prancûzija, D. Britanija, Belgija) —14.30

24 d. — Samba (Prancûzija) — 17.15; 26 d. —

21.30; 27 d. — 21 val.

25 d. — Sadûto tûto (reþ. A. Grikevièius) — 19 val.

26 d. — 2015 m. „Oskarui“ nominuoti

trumpametraþiai vaidybiniai filmai — 20.30

26 d. — Artistas (Prancûzija) — 19.30

27 d. — Adelainos amþius (JAV) — 19 val.

28 d. — Maþylis Nikolia (Prancûzija) — 18.30

28 d. — Pavogtas pasimatymas (D. Britanija) —

20.30

Apdovanojimø „Sidabrinë gervë“ nominantai

23 d. — Miðkas (reþ. I. Meilûnas); Laimës

þiburys (reþ. U. Oettinger) — 12.30; 26 d. —

18.15; 23 d. — Lida Vanda Liusia (reþ. J. Zuba-

vièienë) — 13.15

23 d. — Traukinio apiplëðimas, kurá ávykdë

Saulius ir Paulius (reþ. R. Marcinkus, S. Aðkela-

vièius) — 18.15; 24 d. — 15 val.; 26 d. — 21 val.

24 d. — Triukðmadarys (reþ. K. Kaupinis), Roman-

tiniai paukðèio kliedesiai (reþ. J. Zabukaitë) — 12.30

24 d. — Sëkmës metai (reþ. R. Gruodis),

Avinëlio vartai (reþ. A. Stonys) — 13.30

26 d. — Nematomas frontas (reþ. V. Sruogi-

nis, J. Ohmanas) — 17.45

27 d. — Keliø eismo taisyklës (reþ. M. Stony-

të), Dembava (reþ. L. Bareiða), Dþiunglës (reþ.

R. Nevecka), (reþ. M. Kavtaradzë), After Rave

(reþ. K. Milaðiûtë) — 15.15

Ozo kino salë22 d. — Ida (Lenkija) — 19.40; 27 d. — 17 val.

23 d. — Maþylio Nikolia atostogos (Prancûzi-

ja) — 15 val.; 23 d. — Kelias á þvaigþdes

(Kanada, Vokietija, Prancûzija) — 16.40;

23 d. — Arvydas Sabonis. 11 (reþ. R. Èekavi-

èius) — 18.30; 23 d. — Gazelës (Prancûzija) — 20.10;

28 d. — 16.30; 26 d. — Nauja draugë (Prancû-

zija) — 16.20; 26 d. — Septintas veiksmas

(JAV) — 18.10; 27 d. — Uþstrigusi paauglystëje

(JAV) — 20 val.; 27 d. — Didelës akys (JAV) —

18.20; 28 d. — Stounhersto beprotnamis (JAV) —

18.10

KAUNAS

Forum Cinemas22, 23, 27 d. — Rytojaus þemë (JAV) — 10.40,

13.30, 15.30, 18.20, 21.10, 23.30; 24—26,

28 d. — 10.40, 13.30, 15.30, 18.20, 21.10

22, 23, 27 d. — Poltergeistas (JAV) — 12.20,

14.45, 16.50, 19.20, 21.30, 23.40; 24—26,

28 d. — 12.20, 14.45, 16.50, 19.20, 21.30

22—28 d. — 1944 (Estija, Suomija) — 16.20, 18.10

24 d. — Ji — ðnipë (JAV) — 16.50

28 d. — San Andreas (3D, JAV) — 21.20

22, 23, 27 d. — Paðëlæs Maksas: átûþio kelias

(Australija, JAV) — 12, 19.10, 21.45, 23.20;

24—26, 28 d. — 12, 19.10, 21.45

22—28 d. — Paðëlæs Maksas: átûþio kelias

(3D, Australija, JAV) — 15, 18, 20.40

22, 23, 25—28 d. — Septintasis nykðtukas

(Vokietija) — 11.10, 12.30, 14.35, 17 val.;

24 d. — 11.10, 12.30, 14.35; 22—28 d. —

Septintasis nykðtukas (3D, Vokietija) — 13.20

22, 27 d. — Didysis skrydis (Prancûzija, Belgija) —

10.30, 11, 13.10; 23 d. — 8.20, 10.30, 11, 13.10;

24—26, 28 d. — 11, 13.10

22, 23, 27 d. — Kerðytojai. Altrono amþius (JAV) —

11.20, 17.40; 24—26, 28 d. — 11.20, 17.40

22—28 d. — Kerðytojai. Altrono amþius (3D,

JAV) — 14.30, 20.50

Adelainos amþius (JAV) — 15.40, 21 val.

22, 24, 26 d. — Greiti ir ásiutæ 7 (JAV) —

20.30; 23, 25, 27 d. — Iðmesta ið draugø

(Rusija, JAV, Lenkija, Vokietija) — 20.30

22—28 d. — Karðtos gaudynës (JAV) — 18.40

Namai (JAV) — 10.15

„1944“

Documents

M. A Laisve baigës mûs kova! · 2015-05-21 · zikinis spektaklis vaikams „Dryþuo-ta opera“, kurià teko matyti balan-dþio 26-àjà. Idëjiniu poþiûriu opera galëtø bûti