MÛSØþodis2017 4 (700) Leidþiamas nuo 1959 m. sausio mën.

LIETUVOS AKLØJØ IR SILPNAREGIØSÀJUNGOS MËNESINIS ÞURNALAS

Vyr. redaktoriusVYTAUTAS GENDVILAS ­8-5 2163-863

Redakcinë kolegija:R.BALÈIKONIENË,V.DUMBLIAUSKIENË,G.PADRIBONIENË,P.PLIUÐKA,G.SIDEREVIÈIENË,A.VALENTA (pavaduotojas),V.GENDVILAS (pirmininkas).

Telefonai:

A.VALENTA ­ 8-5 216-34-09

A.MAÈIONIENË ­ 8-5 2163-863

Elektroninis paðtas: mz@lass.lt

Puslapis Internete:

http://www.musuzodis.lt

Redakcijos adresas:Naugarduko 91, 03160 Vilnius.Duota rinkti 2017 04 24. SL 222Pasiraðyta spausdinti 2017 04 24.Formatas 62x92. Popierius ofsetinisNr. 1. Ofsetinë spauda. 3,5 sp.l., 0,5spalv. atsp., 4 l. l. Tiraþas 550.Kaina 0,59 Eur. Rinko ir maketavoVðÁ �Brailio spauda�. MaketuotojasSergejus Mechas. Spausdino akcinëbendrovë �Spauda�. Laisvës pr. 60,05120 Vilnius, www.spauda.com.

MÛSØ ÞODIS is published eachmonth by the Lithuanian Associationof the Blind and Visually Handi-capped in Lithuania. Chief editor:Vytautas Gendvilas. Address of theeditorial office: Naugarduko 91,03160 Vilnius. Lithuania. Printed bySPAUDA Press, Laisvës 60, 05120Vilnius, Lithuania, www.spauda.com.

�MÛSØ ÞODIS�, 2017, 4remia rubrikas �Drauge su bendruomene�,�Ið mûsø kalendoriaus�, �Neregys irvisuomenë�, �Neregys darbo rinkoje�, �Manomanymu�, �Trumpai�

TURINYS1 L.PUODÞIÛNIENË NORIME TIK DRAUGIÐKØ

AKIØ2 LASS CENTRO TARYBOJE3 A.VALENTA ÐÁSYK TIKRAI PAMATËME4 MALDOS DIENA

TRAKUOSE5 PRABILS, BET NEGREITAI6 P.PLIUÐKA MARGUÈIAI PRO

DIDINAMÀJÁ STIKLÀ8 M.VIDUGIRIS ÐIMTAS METØ GERØ

DARBØ9 H.STUKAS VIENAS IÐ NEDAUGELIO12 A.VALENTA EILËS14 P.ÞIOGAS AKLASIS DONÞUANAS15 A.VAINORAS SIMBOLINIS TREÈDALIS17 L.NORKIENË �KINO PAVASARIS� KITAIP18 B.FICKERT Á KINÀ SU �GRETA�18 U.ÞILYTË NEÁPRASTOS REAKCIJOS20 S.BUTNORIUTË �NEMATOMI REGËJIMAI�21 K.MISIÛNAITË NË DIENOS BE BRAILIO

RAÐTO21 H.STUKAS SPORTAS PADËJO

ATSITIESTI23 TRUMPAI24 TIFLOHUMORASIII virð. G.REÈIÛNIENË SVARBÛS MENKNIEKIAI

TVARKAI PALAIKYTIIV virð. V.GUDONIS J. MALÈEVSKIS. TOBIJAS

SU PARKOMIS

2017/04 1

GYVENIMO AKTUALIJOS

NORIME TIK DRAUGIÐKØ AKIØ Lina PUODÞIÛNIENË

Ðiemet - pirmàkart pavasará - vyko LASS die-nos �Susitikimai�. Tai projektas, atlaikæs 19 me-tø iðbandymus, iðgryninæs veiklas ir iðkëlæs sa-vo naudingumà bei svarbà visuomenëje: nebi-joti susitikti su tuo, ko nepaþásti, suþinoti tai, koneþinai, sugriauti sienas, pastatytas baimiø, nuo-statø ir neþinojimo.

�Susitikimai� vyko Këdainiuose balandþio 4-5 dienà. Norëdami bûti ádomûs, graþûs ir, svar-biausia, tikëdamiesi, kad su mumis tikrai norëssusipaþinti ir draugauti, �Susitikimams� ruoðë-mës nuo sausio mënesio. Këdainiø savivaldy-bei siûlëme paskaitas, kûrybinius uþsiëmimus,konferencijas, koncertus, spektaklius, sporto var-þybas, potyriø pamokas, seminarus ir kt. Bend-ru sutarimu iðrinkome tai, kas Këdainiams rei-kalingiausia bei ádomiausia ir tai, ko èia nëra bu-væ: �Pojûèiø teatro� kûrybines dirbtuves, ðalyjegerai ávertintà ir apdovanotà spektaklá �Akmuo.Vanduo. Geluonis� (reþ. K. Þernytë), brailio rað-to pamokà, praktiná seminarà socialiniams ir lan-komosios prieþiûros darbuotojams, taktiliniø kny-gø parodà, golbolo rungtynes Këdainiø merotaurei laimëti.

Stengëmës kaip ámanydami, taèiau vis ne-paliko nerami nuojauta, kad kaþkas èia ne taip.Protas sakë, �viskas gerai, mes gi viskam pasi-ruoðæ, viskà suderinæ, jau 19 kartas - vyksta ge-riausi ið geriausiø�, ir vis dëlto kaþkoks kirminaspaðirdþiuose nedavë ramybës... Ir ne veltui.

Ruoðëmës kaip mergina pirmam pasimaty-mui: ir Boriso Dauguvieèio auskarà ásisegëm, irmedalá ið Rio de Þaneiro ant kaklo uþsikabinom,ir knygà á rankas pasiëmëm - tik �imkite mus irskaitykite...� Taèiau visø �Susitikimø� metu tarsijautëme, kad tas Këdainiø jaunikaitis galbût ne-labai skaityti nori, o gal mûsø paprastos ir nuo-ðirdþios kalbos nëra girdëjæs, tai ir nelabai su-pranta.

Nuliûdino abejingas poþiûris á þmogø su ne-galia, iðankstinës nuostatos ir stereotipai: �Kà gitas aklasis ádomaus gali pasakyti?�, tuðtokosþiûrovø këdës golbolo varþybose ir spektakliometu.

Labiausiai pribloðkë vienos ástaigos vadovonuostaba: �Èia gi normalus spektaklis, nesu-prantu, o prie ko èia tie aklieji?..� Tikrai, prie koèia tie aklieji, á akis lenda, susitikti praðosi... Su-sitikinëtø tarpusavyje, ko ið normaliø þmoniønori?

Kaip sakë renginio metu Vytautas Gendvilas:�Mes norim tiek nedaug, tik draugiðkø akiø�.

Ir vis tik norisi pasidþiaugti: �Atþalyno� gim-nazistais, bandþiusiais pojûèiais patirti tamsospasaulá, per kurá lydëjo reþisierë Karolina Þer-nytë ir aktorë Raminta Ðniaukðtaitë. �Ryto� pro-gimnazijos mokiniais, kurie su didþiausiu susi-domëjimu klausësi Vytauto Gendvilo pasakoja-mos brailio raðto istorijos bei mokësi ðiuo raðtuparaðyti savo vardà, galynëjosi ðaðkiø kovosesu Giedriumi Stoðkumi, padedant GediminuiJonikaièiui iðbandë kalbanèias telefonø prog-ramëles. Abiejø mokyklø sporto komandomis,iðbandþiusiomis jëgas golbolo varþybose suRio de Þaneiro parolimpiniais èempionais. Kë-dainiø LIONS klubo narëmis, aktyviai dalyvavu-siomis kûrybinëse dirbtuvëse �Atþalyno� gimna-zijoje bei spektaklyje. LASS Jonavos rajono en-tuziastais, atvykusiais patirti naujø teatro pojû-èiø. Socialiniais ir lankomosios prieþiûros dar-buotojais, gilinusiais þinias seminare �Neregysðalia mûsø�. Lopðelio-darþelio �Pasaka� kolek-tyvu, VðÁ �Gyvenimo namai� sutrikusio intelektoasmenims kolektyvu, Këdainiø bendruomenëssocialinio centro lankytojais, LASS Këdainiø ra-jono filialo rankdarbiø bûrelio narëmis, Këdai-niø rajono paraplegikø asociacijos nariais, �At-þalyno� gimnazijos moksleiviais - pirmà kartàgyvenime kûrusiais taktilines knygas.

Dëkojame Këdainiø rajono merui Sauliui Grin-

Spektaklio �Akmuo. Vanduo. Geluonis� akimirka.

L. Puodþiûnienës nuotr.

2 MÛSØþodis

kevièiui, globojusiam ir parëmusiam projektà.Dþiaugiamës, kad mûsø renginiai sudomino irjuose dalyvavo Këdainiø rajono savivaldybës vi-cemerë Olga Urbonienë ir savivaldybës admi-nistracijos direktoriaus pavaduotojas AntanasPavolis. Labai tikimës, kad kiti �Susitikimai� su-domins ir Këdainiø rajono savivaldybës socia-linës paramos skyriaus vedëjà Jûratæ Blinstru-baitæ.

Pasidþiaugti norisi ir ta nustebusia vadove,kuri vis dëlto á spektaklá atëjo, todël pamatë, ið-girdo, ir, tikiu, pajuto, nes planuoja �Pojûèiø te-atrà� pasikviesti á Këdainius dar kartà. �Susitiki-mø� metu jautëme, kad visus stebinome savorenginiais: �mes negalvojome�, �mes nesitikë-jome�, �kaip gaila, kad tik nedidelë dalis këdai-niðkiø tai pamatë�.

Ir labai dþiugu, kad �Susitikimai� ávyko, norstik mums iðvaþiavus. Buvom iðgirsti jau pirmàdienà po tikrøjø �Susitikimø�, kai taktiliniø kny-

LASS CENTRO TARYBOJE

Balandþio 12 dienà Vilniuje ávyko treèiasisðiais metais LASS centro tarybos posëdis. Ja-me dalyvavo 13 (ið 14) LASS centro tarybos na-riø, LASS revizijos komisijos pirmininkë G. Pad-ribonienë ir kviestiniai asmenys.

Posëdyje patvirtinti keturiø LASS ástaigø (VðÁÐiauliø ir Tauragës regionø akløjø centro, VðÁ Vil-niaus ir Alytaus regionø akløjø centro, VðÁ Kau-no ir Marijampolës regionø akløjø centro bei VðÁLASS respublikinio centro) 2016 m. ûkinës-finan-sinës veiklos balansai, veiklos rezultatø ataskai-tos ir veiklos ataskaitos. Taip pat patvirtinti dvie-jø LASS bendroviø (UAB �Regseda� ir UAB �Li-regus�) 2016 m. ûkinës-finansinës veiklos ba-lansai, pelno (nuostolio) ataskaitos bei metiniaivadovø praneðimai. Pagal nepriklausomø au-ditoriø iðvadas, pateiktos finansinës ataskaitosvisais reikðmingais atþvilgiais teisingai parodoLASS ástaigø ir bendroviø 2016 m. gruodþio 31d. finansinæ bûklæ bei 2016 m. finansinius veik-los rezultatus pagal Lietuvos Respublikoje ga-liojanèius teisës aktus.

Taryba pritarë VðÁ Vilniaus ir Alytaus regionøakløjø centro praðymui leisti parduoti administ-raciná pastatà (esantá Laisvës g. 16, Varënoje)bei UAB �Liregus� praðymui leisti parduoti pa-statà-sandëlá (esantá Riovoniø g. 2A, Vilniuje).

Posëdyje patvirtinta VðÁ LASS respublikiniocentro organizuojamø mokomøjø stovyklø ir se-minarø dalyvio mokesèio mokëjimo tvarka, ku-rios apraðas skelbiamas interneto svetainëje

www.lass.lt.Svarstytos LASS respublikiniam fondui pa-

teiktos paraiðkos. Lëðos skirtos:1. VðÁ Vilkpëdës bendruomenës socialiniø

paslaugø centro projektui �Gintarinis kelias�;2. VðÁ Kelmës akløjø ir silpnaregiø centro pro-

jektui �Kitaip matau supantá pasaulá�;3. Lietuvos akløjø sporto federacijos projek-

tui �Dalyvavimas IBCA ðachmatø olimpiadoje�;4. VðÁ Klaipëdos ir Telðiø regionø akløjø cent-

ro projektui �Aktyvus neregiø ir silpnaregiø uþ-imtumas�;

5. Klaipëdos regos ugdymo centro projektui- Tarptautinë neregiø ir silpnaregiø vaikø vasa-ros stovykla �Paþinimo stebuklas 2017�;

6. UAB �Liregus� projektui �Parama poilsiavie-tëje �Zelva� 2017 m. poilsiaujantiems regos ne-ágaliesiems�;

7. VðÁ LASS respublikinio centro projektui �Pa-þinkime Italijos menà pojûèiais�;

8. Panevëþio akløjø ir silpnaregiø vaikø glo-bos bendrijos �Þvilgsnis� projektui �Padovano-kime vaikams reabilitaciná poilsá�.

Taryba nepritarë LASS Kauno miesto filialokreipimuisi, kuriame praðoma, kad dalis Kaunoir Marijampolës regionams skiriamø LASS filia-lø veiklos rëmimo lëðø bûtø tiesiogiai skiriamaLASS Kauno miesto filialo veiklos rëmimui, o nepaliekama skirstyti VðÁ Kauno ir Marijampolësregionø akløjø centrui.

gø parodà M. Daukðos vieðojoje bibliotekoje ap-lankë arti ðimto mokiniø. Beje, paroda Këdai-niuose veikë visà mënesá. Dþiugu, kad po �Su-sitikimø� mumis patikëjo tie, kuriems labiausiaireikia mûsø pagalbos. Per ðá mënesá á LASS or-ganizacijà Këdainiuose ástojo trys nauji nariai.Todël puoðimës auskarais, medaliais, knygomisir rengsime naujus �Susitikimus�, kuriuos gali-me suorganizuoti tik su stipria komanda. Nuo-ðirdþiausiai dëkojame: LASS Këdainiø rajono fi-lialo pirmininkei Astai Bobinaitei, tiflopedago-gei Gritai Strankauskienei, Lietuvos akløjø bib-liotekos vyresniajai specialistei Audronei Gend-vilienei, Lietuvos golbolo komandai, Lietuvosgolbolo teisëjø asociacijos prezidentui Riman-tui Venckutoniui ir visam teisëjø kolektyvui, þur-nalo �Mûsø þodis� vyriausiajam redaktoriui Vy-tautui Gendvilui, teisininkui Giedriui Stoðkui, in-formacinës aplinkos specialistui Gediminui Jo-nikaièiui.

2017/04 3

NEREGYS IR VISUOMENË

ÐÁSYK TIKRAI PAMATËME Alvydas VALENTA

Ið scenos duobës pradeda kilti balti dûmai.Kairëje scenos pusëje pasirodo Hamletas ne-ðinas pelenø urna. Jis stabteli prie scenoje esan-èios duobës ir liûdnai þvelgia á jà. Hamletas pa-maþu prieina prie kiekvieno giminës nario beidraugo ir kiekvienam á delnà beria þiupsnelá pe-lenø. Ið scenos duobës vis dar pamaþu kyla baltidûmai. Iðdalinæs pelenus Hamletas, liûdnai nu-lenkæs galvà, sustoja podiumo viduryje, pasi-suka á kairëje scenos pusëje esanèià duobæ, ási-beria á delnà pelenø ir atsiklaupæs ðvysteli juosá duobæ. Jo pavyzdþiu paseka ir kiti personaþaivienas po kito mesdami baltus pelenus á virðø.Kol pelenai pamaþu leidþiasi suformuodami lai-kinà rûkà, personaþai nusiplauna rankas sce-nos priekyje esanèiame baseinëlyje. Hamletasatsistoja, uþdengia urnà, nulipa á scenoje esan-èià duobæ ir ten jà palieka. Pats gráþta prie sce-nos kraðto ir, priklaupæs ant vieno kelio, basei-nëlyje nusiplauna rankas. (...) Ðviesos prigæsta,apðviestas tik podiumo vidurys, kuriame pasi-rodo susigûþæs Franciskas. Tarsi mëgindamasapsisaugoti nuo ðalèio trina sau rankas. Ið sce-nos gilumos atbulomis ateina Bernardas ir jiesusiduria nugaromis vienas kito nematydami.Elsinoras. Aikðtelë prieðais pilá.

Scenos prietemoje...Kodël dûmai, urna, pelenai? Kodël Hamle-

tas baseinëlyje kaip koks Poncijus Pilotas ar le-di Makbet plaunasi rankas, o kareiviai Bernar-das ir Franciskas susiduria nugaromis? Tai klau-simai, á kuriuos galëtø atsakyti tik spektaklio re-

þisierius Vidas Bareikis ir gal patys aktoriai. Kaipten bebuvæ, spektaklá þiûrintys aklieji (þodá �þiû-rintys� vartojame sàmoningai) niekada nesuþi-notø nei apie urnà, nei apie baseinëlá, nei apievienoje ið finaliniø scenø rankose laikomà ið tik-ro ledo padarytà þmogaus kaukolæ, jeigu negarsinis vaizdavimas, kuris vis daþniau pasitel-kiamas perteikiant regimojo pasaulio vaizdusir áspûdþius.

Kovo 23 dienà Kauno nacionalinis dramos te-atras pakvietë regëjimo negalià turinèius þmo-nes á vienà garsiausiø visø laikø spektakliø - Vil-jamo Ðekspyro �Hamletà� su garsiniu apibûdi-nimu. Spektaklá þiûrëjo apie 180 akløjø ir silp-naregiø ið Vilniaus, Kauno, Panevëþio, Këdai-niø ir kitø Lietuvos miestø. Nevisiðkai teisingamanyti, kad spektakliø, kino filmø ar kitø audio-vizualiniø kûriniø garsinis apibûdinimas reika-lingas tik visiðkai nematantiems þmonëms.LASS Kauno miesto filialo vadovë Roma Girnie-në po spektaklio pasakojo: �Neregiø nuomonëapie garsiná apibûdinimà praktiðkai vienoda:ádomu, naudinga, reikalinga! Aptarimo metu pa-aiðkëjo vienas kiek netikëtas dalykas: toks api-bûdinimas naudingas ir silpnaregiams. Ne vie-nas dar ðiek tiek matantis þmogus sakë: �Ma-niau, kad matau geriau, o scenoje bûèiau ne-pamatæs ir to, ir ano...�

Tai buvo jau deðimtasis spektaklis su garsi-niu apibûdinimu nuo 2012 m. pavasario paro-dytas Lietuvos teatruose - Vilniuje, Kaune, Pa-nevëþyje. Ðiø metø rudená rengiamasi parodytidar du - Klaipëdoje. Organizatoriai dar neatsklei-dþia, kokie tai bus spektakliai, tik sakë, kad vie-nas turëtø bûti skirtas suaugusiems, antrasis -vaikams.

Kaip paprastai, vykstant teatro spektakliamssu garsiniu apibûdinimu, aklieji, prieð praside-dant �Hamleto� ávykiams scenoje, buvo supa-þindinti su spektaklio scenografija, reþisieriauspasirinktomis techninëmis iðraiðkos priemonë-mis, aktoriø naudojamais daiktais. Jie galëjo pa-liesti tiulio ir aksomo medþiagos pavyzdþius. Iðpirmojo buvo pasiûta Ofelijos suknelë, ið antro-jo karalienës motinos drabuþis. Dël neáprastoscenos apipavidalinimo ir savo paèiø saugumoaklieji negalëjo pabûti joje paèioje: scenoje þio-jëjo kelios �iðkastos� duobës, buvo árengtas ba-seinëlis su vandeniu.

Ne tik spektakliai�Hamleto� garsiná apibûdinimà parengë Vil-

Garsiná apibûdinimà parengë K. Meilûnaitë

4 MÛSØþodis

niaus universiteto Kauno humanitarinio fakulte-to ketvirtakursë studentë Kristina Meilûnaitë. Ðisapibûdinimas kartu yra ir jos bakalauro darbodalis. �Tai jau antrasis spektaklis, kuriam rengiaugarsiná apibûdinimà, - pasakoja K. Meilûnaitë. -Ði veiklos sritis man ádomi, todël ketinu á jà gi-lintis ir ateityje. Pasaulyje, plëtojant garsiná vaiz-davimà, daug dirbama, ieðkoma, sukurtos tamtikros metodikos. Lietuvoje kol kas nëra savosgarsinio vaizdavimo mokyklos, gairiø, kuria kryp-timi ji galëtø vystytis.�

Garsiná spektaklio komentarà, anot K. Meilû-naitës, galëtø lydëti papildomos priemonës: pa-vyzdþiui, specialiai neregiams pagamintas ne-didelis scenos maketas, kuriame atsispindëtøspektaklio scenografija.

VU Kauno humanitarinio fakulteto dëstytoja,garsinio vaizdavimo Lietuvoje pradininkë, Lau-ra Niedzviegienë pasakojo, kad garsinius ko-mentarus imamasi rengti ne tik teatro spek-takliams, bet ir kino filmams. �Atsigræþëme á Lie-tuviø kino klasikà, - sakë paðnekovë, - rengia-me garsiná apibûdinimà Arûno Þebriûno filmui�Graþuolë�. �Manome, kad aklieji já galës þiûrëtijau ðiø metø viduryje. Pasiraðëme bendradar-biavimo sutartá su nacionaliniu transliuotoju -Lietuvos radiju ir televizija (LRT), todël tikimës,kad ateityje akliesiems galësime pasiûlyti irdaugiau LRT fonduose saugomø filmø.�

Spektakliai su garsiniu komentaru neabejo-tinai reikalingi, bet ar ðito pakanka? Ar pakaksvieno ar keliø filmø, kuriuos netrukus taip pat ga-lësime �matyti�? LASS, pradëjusi garsinio api-bûdinimo Lietuvos teatruose programà, siekia,

kad ji virstø ðiuo tuo daugiau nei programa, pa-grásta projektine veikla. �Manome, kad Lietuvosradijuje ir televizijoje, valstybiniuose teatruosegalëtø bûti vienas ar keli garsiná apibûdinimàrengianèio þmogaus etatai, - sakë LASS respub-likinio centro darbuotoja Lina Puodþiûnienë, -LASS ðiuo klausimu jau kreipësi á Kultûros mi-nisterijà. Pirmieji þingsniai nebuvo sëkmingi: su-pratimo ir palaikymo nesulaukëme. Dabar jaubandoma ásiklausyti, suprasti, mezgasi dialo-gas. Ledai gal ir nepajudëjo, bet jau pradëjoaiþëti.�

Irma Jokðtytë per �Gold Fm� radijà transliuo-jamoje laidoje �Aklas pasimatymas� situacijàapibendrino jaunatviðkiau ir impulsyviau: �No-rime daugiau komforto, nenorime tenkintis vien-kartiniais desertais!�.

Skaitytojams priminsime, kad VU Kauno hu-manitarinio fakulteto studentai Lietuvos akløjøbibliotekai yra perdavæ keliasdeðimt pagal gar-sinio apibûdinimo reikalavimus parengtø nuo-taikingø vaizdo siuþetø. Keletà trumpø vaizdosiuþetø savo jëgomis yra parengusi ir pati bib-lioteka. Kompaktinæ plokðtelæ (CD) su iðsamiugarsiniu apibûdinimu turi informacinis leidinysapie Naujàjá teatrà. Tiems, kas dar nepamirðorusiðkai gal bus ádomu suþinoti, kad per Rusi-jos akløjø radijà �Radio VOS� garsiná apibûdini-mà turintys kino filmai transliuojami nuolat. Be-ne prieð dvejus metus raðëme, kad savo mobi-liuosiuose telefonuose turëdami specialià prog-ramëlæ �Greta�, Vokietijos aklieji filmø su garsi-niu apibûdinimu gali klausytis ðios ðalies kinoteatruose.

DËMESIO!

Ðiø metø birþelio 2 dienà, penktadiená, Tra-kuose vyks tradicinë Lietuvos akløjø maldos die-na.

Ðiais metais Trakø parapija pradeda ðvæstiTrakø Dievo Motinos paveikslo karûnavimo 300-øjø metø jubiliejø. Maldos diena - prasmingaáþanga á ðá renginiø ciklà. Akløjø maldos dienaprasideda ir Trakø miesto ðventës, vyksianèiosbirþelio 2-4 d., �Trakø vasara-2017� programa.

Akluosius, silpnaregius ir jø bièiulius kvieèia-me atvykti á Trakus ir aktyviai dalyvauti 24-osiosLietuvos akløjø maldos dienos renginiuose.

PARTNERIAITrakø rajono savivaldybë

Lietuvos akløjø ir silpnaregiø sàjungaADRESAS PASITEIRAUTI

info@kpdf.lt

MALDOS DIENA TRAKUOSEDIENOS PROGRAMA

10.00-11.00 - Dalyviø atvykimas á Trakus.11.00 - Ðv. Miðios Trakø parapijos Ðvenè. Mer-

gelës Marijos apsilankymo baþnyèioje (Birutësg. 5).

12.00 - Po Ðv. Miðiø baþnyèioje sakralinësmuzikos koncertas, miesto ir senosios LDK lai-kø sostinës pristatymas, sveikinimo þodþiai mal-dininkams.

12.45-13.30 - Poilsio minutës, laisvas laikaspabendrauti, susitikti su draugais.

13.30 - Kuklios vaiðës (Reinës aikðtë).14.30 - Iðvykimas á pasirinktas paþintines eks-

kursijas po Trakus ar apylinkes.17.00 - Dienos renginiø pabaiga. Iðvykimas

á namus.Katalikiðkojo Prano Daunio fondo taryba

2017/04 5

NEREGIØ LABUI

PRABILS, BET NEGREITAIBalandþio 12 dienà vyko neágaliuosius vie-

nijanèiø organizacijø ir Vilniaus miesto savival-dybës ámonës �Susisiekimo paslaugos� atsto-vø susitikimas. Aptarta vieðojo Vilniaus transpor-to pritaikymo neágaliesiems kokybë, tendenci-jos, naujovës.

�Mûsø pagrindiniai pastebëjimai buvo ðie: visdar nebylus vieðasis transportas, stotelëse esan-èiø ðiukðliø dëþiø, stulpø, þiemà - smëlio dëþiøar smëlio krûvø perkëlimas á vienà linijà su sto-telës paviljonu, tvarkaraðèiø spausdinimas di-desniu ðriftu ir jø talpinimas ant stotelës paviljo-no sienø bei komposteriø pritaikymas visiems,nes jø neáþiûri net gerai matantys keleiviai�, - posusitikimo pasakojo LASS respublikinio centrodarbuotojas Gediminas Jonikaitis.

�Susisiekimo paslaugos� planuoja prakalbintivisà Vilniaus vieðàjá transportà. Sistemos subti-lybiø ámonës atstovai neatskleidë, bet papasa-kojo, kad bus pulteliai su ámontuotais garsiakal-biais, per kuriuos galësime girdëti praneðimus.Turëtø bûti galimybë ir prisijungti ausines. Pul-teliai todël, kad tiks didþiajai daliai silpnai ma-tanèios visuomenës, ne tik neregiams. Taip patbus galimybë naudojantis pulteliu iðgirsti infor-macijà, kuri pateikiama stotelëse esanèioseðvieslentëse. Aklieji atkreipë dëmesá, kad pui-kiai valdo informacines technologijas, todël no-rëtø atitinkamos programëlës ir savo iðmaniuo-siuose telefonuose.

Anot susitikime dalyvavusiø ámonës atstovø,

ðiuo metu yra ruoðiamas pirminis techninis pro-jektas. Kai bus baigtas, aklieji galës su juo su-sipaþinti, teikti savo siûlymus.

�Susisiekimo paslaugos� þada ið esmës at-naujinti bilietø þymëjimo sistemà, todël seniejikomposteriai bus pakeisti naujais, kurie informa-cijà pateiks spalvotai ir áskaitomai visiems. Arjie bus ágarsinti ir pilnai prieinami neregiams,kol kas tikslios informacijos nëra.

Dël universalios, patogios ir visiems tinkamosstoteliø aplinkos ámonës atstovai tikslaus atsa-kymo duoti negalëjo, nes yra niuansø, kuriuosreikia iðsiaiðkinti. Vienas ið jø, tai kelio þenklas,þymintis vieðojo transporto stotelæ. Þenklai áren-giami pagal nustatytas keliø þenklinimo taisyk-les ir bet kur jo neperkelsi.

Balandþio pabaigoje �Mûsø þodþio� redakcijasavo ruoþtu �Susisiekimo paslaugø� pati pasi-teiravo, kaip, kokiomis priemonëmis, per kieklaiko ketina ádiegti naujàjà vieðojo transporto in-formavimo sistemà. Deja, laukianèius greitø per-mainø, turime nuvilti: laukti teks dar bent me-tus. Kaip sakë ámonës direktorë M. Gusarovie-në, iki ðiø metø vidurio turi bûti parengtas tech-ninis sistemos projektas, iki metø pabaigos - at-liktos reikalingos vieðøjø pirkimø procedûros.Realiai darbai galëtø prasidëti tik kitø metø pra-dþioje. Þinoma, jeigu niekas neuþprotestuos vie-ðøjø pirkimø rezultatø ar neiðkils kokiø kitø kliû-èiø. Galima tik retoriðkai paklausti, kodël vilnie-èiai nenori naudotis jau sukurta kaunieèiø mo-biliàja programële �KVT balsas�? Matyt, tikisi,kad jø kuriama sistema bus pranaðesnë ir veiks-mingesnë. Ar bus pigesnë - leiskite rimtai su-abejoti! Kokià vieðojo transporto informavimosistemà pasirinks kiti didesni ðalies miestai -matyt, pagal tradicijà kiekvienas kurs savà. �Su-sisiekimo paslaugø� vadovë nieko negalëjo pa-sakyti ir apie tai, ar naujoji sistema bus perkeltaá mobiliuosius telefonus. Anot M. Gusarovienës,atnaujindama esamas programas, pavyzdþiui,vilnieèiams gerai þinomà �m.Ticket�, ámonë at-siþvelgia ir á neágaliøjø poreikius. Naudojantisprogramële galima ne tik pasiþymëti mobiliuo-sius bilietus, bet ir matyti dominanèios transportopriemonës judëjimà realiu laiku. Ar ið tikrøjø taipyra, geriausiai gali pasakyti patys �m.Ticket� var-totojai.

�M.Þ.� inf.

6 MÛSØþodis

PARODOS

MARGUÈIAI PRO DIDINAMÀJÁ STIKLÀ Pranas PLIUÐKA

�Jeigu ne ligos, viso to nebûtø buvæ. Visa da-bartinë mano veikla - tai tam tikras bûdas uþsi-mirðti, savotiðkas protestas, bëgimas nuo ligøir blogø minèiø apie jas. Jei kas prieð 15 metøman bûtø pasakæs, kad að kada nors surengsiusavo darbø parodà, bûèiau tik nusijuokusi. Nie-kada to nesitikëjau, nes visada gyvenime bu-vau kukli ir á prieðakines gretas nesiverþiau�, -tokiais þodþiais balandþio 4 dienà per Pasvaliokraðto muziejuje vykusá marguèiø parodos ati-darymà á susirinkusius kreipësi ðios parodos au-torë Genovaitë Bruþienë.

Moteris jau nuo vaikystës yra silpnaregë, taddaugelis, net gerai paþástanèiø Genovaitæ, bu-vo nustebinti ir priblokðti tokiø kruopðèiø ir smul-kiø ornamentø ávairovës ir gausos. Norëdamiáþiûrëti visà marguèiø groþá, keli silpnaregiai áparodà atsineðë didinamuosius stiklus. G. Bru-þienë marginti kiauðinius pradëjo 2015 m. ir pertuos dvejus metus sukaupë apie 180 vienetø ne-iðdalintø, nesuduþusiø spalvingø kiauðiniø, iðkuriø parodoje eksponuojama daugiau nei 100.Tarp viðtø kiauðiniø puikuojasi vienas struèio�milþinas�.

Kiek vëliau kalbëjæs Pasvalio rajono merasG. Geguþinskas, padëkojæs uþ priartintas Vely-kas, prisipaþino:

- Galvojau, ateisiu, pamatysiu krûvà margu-èiø, iðgirsiu kelis sveikinimo þodþius ir viskas,bet buvau nustebintas, nudþiugintas ir net kieksugëdintas, kad anksèiau nelabai susimàstyda-vau apie kiauðiniø marginimo tradicijas, spalvøprasmes ir visokias kitokias subtilybes.

Visa tai aiðkiai, suprantamai ir ádomiai susi-rinkusiems atskleidë parodos autorë. Ir tai ne-nuostabu, nes Genovaitë - buvusi ilgametë pra-diniø klasiø mokytoja. Jai teko dirbti ir pagalbi-nëje mokykloje, tad visada ápratusi kalbëti taip,jog jà suprastø visi aplinkiniai. Ðiek tiek bend-ros informacijos apie parodos autoræ. Tik bai-gusi mokslus 5 metus dirbo Pumpënø pradinë-je, tada perëjo dirbti á tuometinæ Svalios aðtuon-metæ mokyklà, dar vëliau teko 12 metø pasidar-buoti Pasvalio pagalbinëje mokykloje, galiau-siai vël gráþo á Svalià. Genovaitë negali pasigirtinei dþiugia vaikyste, nei lengvu gyvenimu. Josdaliai teko daug sunkiø iðbandymø ir tiesiog ten-ka stebëtis, kad visus likimo smûgius ir iðban-dymus atlaikiusi moteris iðliko rami, santûri, op-timistë, maloni paðnekovë, spinduliuojanti ið-mintimi ir ramybe. G. Bruþienë, anksti netekusivyro, uþaugino ir á aukðtuosius mokslus iðleido

sûnø ir deðimèia metø jaunesnæ dukrà. Dþiugu,kad abu vaikai liko Pasvalyje ir kaip juokauda-ma sako Genovaitë: �Dirba vadovaujanèiose pa-reigose, tik atlyginimai gerokai atsilieka nuo pa-reigø�.

G. Bruþienë pasakoja:- Mano pagalbininkai - kantrybë ir darbðtu-

mas. Vis padëdavau kitiems, o man niekas ne-padëjo. Buvau priversta màstyti, kaip uþaugintivaikus. Daug mezgiau. Tais mezginiais pati ap-sirengdavau ir aprengdavau vaikus. Mezgimastapo liga. Jei nebuvo kokio pradëto mezginio,tai �imdavo nervas�. Vien mezgimo neuþteko. Iðdþiovintø gëliø dariau puokðteles, vëliau - atviru-kus ir paveikslëlius. Viskà parduodavau, kad tu-rëèiau koká pinigëlá. Darbai vijo vienas kità.Darbðèiø rankø laukë sodas, darþas. Esu prida-riusi gana daug ðiaudiniø sodø, jeigu akys leis-tø, ir dabar mielai tuo uþsiimèiau. Vienas jø nu-keliavo á Kaunà pas Bernardà Brazdþioná jo gy-venimo saulëlydyje. Mano nuomone, dabartinisjaunimas yra iðlepæs. Nepaisant tø biurokrati-niø reikalavimø, kliûèiø, visokiausiø kontroliø, rei-kalingø ir nereikalingø tikrintojø, pertikrintojøgausybës, galvoju, kad koká versliukà galima irLietuvoje susikurti, o ne lëkti á sveèias ðalis di-desnio pinigo ieðkoti. Visada buvau ir iki ðiol esureikli sau ir kitiems. Ko gera, tai mûsø ðeimosbruoþas. Niekada nebuvau 100 proc. patenkin-ta në vienu savo darbeliu, net jeigu jais kas norsir labai þavëdavosi bei girdavo. Vis atrodo, kadbuvo galima padaryti geriau, graþiau, tobuliau.Taip apie savo kûrinius ne kartà yra man sakæs

2017/04 7

ir mano sûnus, kuris nemenkà dalá savo laisva-laikio skiria dirbiniams ið medþio. Per tà reiklu-mà ir principingumà kartà teko ir darbovietækeisti, nes negalëjau eiti á kompromisà su sàþi-ne: raðyti didesnius paþymius mokiniams, ku-rie jø neverti, nors to atvirai reikalavo mokyklosadministracija.

Direktoriaus deklaruojamas principas (tris ra-ðom - du minty) man netiko. Savo gyvenimà ið-ëjus á pensijà ásivaizdavau visai kitaip. Galvo-jau, visur eisiu, aktyviai dalyvausiu organizaci-jø, bendrijø veiklose, bet teko uþsidaryti tarp ke-turiø sienø. Nesigailiu ástojusi á LASS, nes èia,Pasvalio filiale, sutikau nuoðirdþià pirmininkæ,maloniø þmoniø, tik gaila, kad bûti tarp þmoniødarësi vis sudëtingiau. Be silpno regëjimo pri-sidëjo dar ir klausos problemos. Jei prie namoant suolelio sëdi kelios kaimynës, tai man su jo-mis bendrauti sudëtinga. Pasikalbëti vienu me-tu galiu tik su vienu þmogumi netriukðmingojeaplinkoje arba telefonu. Sëdëti sudëjus rankasnepratusi, o be to, ir nepatinka, tad puoliau ieð-koti mëgiamø uþsiëmimø namuose. Virbalø árankas jau neimu, kà padarau vàðeliu - nepa-tinka. Brolis, kuris kaip ir jo þmona, yra dailinin-kai, patarë imtis teptuko, bet man ir tai ne prieðirdies. Tada ir prisiminiau marguèius. Kai vai-kai dar mokësi mokykloje, reikëdavo neðti mar-gintus kiauðinius á pavasario ðventes. Tada pa-bandþiau paskutinëti ir mano marguèiai labaipatiko vaikams. Bûèiau negalëjusi uþsiimti irðiuo darbeliu, bet kai pirmininkë Rasa padëjoásigyti pastatomà didinamàjá stiklà, ir jis iðdidi-no kiauðiná tiek, kad galëjau gerai áþiûrëti smul-kesnes detales, ryþausi pradëti. Tarp kitko, se-novëje daþytus kiauðinius daþniausiai skutinë-davo vyrai, paëmæ stiklo ðukæ ar koká aðtrø daik-tà. Að skutinëju kanceliarinëje parduotuvëje pirk-tais peiliais, skirtais popieriui pjaustyti. Skutinë-jimo bûdas pats ilgiausias ið visø marginimo bû-dø. Vietoje trijø valandø, kurias uþtruktø águdæsregintis þmogus vienam kiauðiniui iðgraþinti,man prireikdavo dviejø dienø. Ið pradþiø nela-bai sekësi. Noro neuþtenka. Reikia turëti þiniø.Patraukiau á bibliotekà ir ten daug kà suþinojauapie marguèius, jø daþymo bûdus, spalvas,reikðmes bei tradicijas. Pasirodo, senovëje pir-miausia kiauðiniai buvo daþomi juoda - þemësmaitintojos - spalva ir buvo labiausiai vertina-mi. Po þiemos þemæ pirmieji aplanko paukðèiai,tad ir kiauðiniai buvo puoðiami paukðèiø pëde-lëmis. Didþiausias þemës pagalbininkas - dan-gus. Mëlyna spalva reiðkia iðtikimybæ ir pasiti-këjimà. Kai atsigavusi gamta suþaliuoja, ji duo-da viltá, kad bus geras derlius, tad þalia spalvasimbolizuoja ramybæ ir viltá. Geltona - tai jaunys-tës ir kuklumo, o ruda - senatvës spalvos. Viole-tinë spalva reiðkia didybæ, garbæ ir orumà. Vi-

skas, kas gera ir linksma (saulë, ugnis, meilë,gimimas, augimas, ðirdies ðiluma) telpa á rau-donà spalvà. Senovëje buvo tikima, kad raudo-na spalva apsaugo nuo piktø dvasiø. Jei dova-nojate margutá, tai jau jo spalva be þodþiø pa-sako, ko tam þmogui linkite.

LASS Pasvalio rajono filialo pirmininkë RasaRimkûnaitë buvo viena ið keliø artimiausiø þmo-niø, kurie þinojo apie ruoðiamà parodà. Paro-dos metu buvo atskleista dar viena paslaptis,kad jau netrukus pasirodys knyga su G. Bruþie-nës marguèiø nuotraukomis. R. Rimkûnaitë sa-vo nuotraukomis gerokai prisidëjo prie jau mi-nëtos meniðkai apipavidalintos knygos atsira-dimo. Sveikindama parodos autoræ, LASS Pas-valio rajono filialo pirmininkë, kuriai teko laimëapþiûrëti visus, ne tik parodoje demonstruoja-mus marguèius, nuoðirdþiai dþiaugësi neiðse-miama Genutës fantazija ir vaizduote. Idëjø nau-jiems ornamentams Genovaitë semiasi ið viso-kiausiø ámanomø aplinkos elementø, net ið au-tomobiliø padangø raðtø. Vien kûryba ði nepa-prasta moteris neapsiriboja. Ji daro ávairiausiasproto mankðtas. Kai akys ðvietë skaisèiau, do-mëjosi enciklopedijomis, labai mëgo spræsti kry-þiaþodþius. Genovaitë juokauja, kad ji daþnaikeliauja. Tai ji daro savo namuose iðskleidusiþemëlapá. Jei iðgirsta koká ávyká, tuoj pasiþiûri,kur èia visa tai vyko. Jei kas ið artimøjø keliaujapo pasaulá, Genovaitë bûtinai seka þemëlapyjevisà kelià taip tarsi keliaudama kartu. Dabar daþ-niau ilsindama akis, tiesiog stengiasi mintyseiðvardinti visus daugiskaitinius daiktavardþiusarba surikiuoti pavardes, kilusias ið vardø, þvë-riø bei paukðèiø, medþiø pavadinimø. Ji ne tikprisimena daug senoviniø þodþiø, bet kartaisjais paegzaminuoja savo anûkus. Dar Genovai-të, kuri greitai sulauks garbingo 85 metø am-þiaus, gana grieþtai laikosi dienos reþimo ir bû-tinai bent kartà per dienà randa laiko meditaci-jai. Viskas prasidëjo jau senokai, kai taisydamasveikatà Druskininkø sanatorijoje, Genovaitë su-þinojo apie profesoriø Kaèergá, konsultuojantáprivaèiai. Pasiryþo nueiti á jo paskaità ir iðban-dytas relaksacijos metodas prigijo visam laikui.

- Ðiuo metu ðiek tiek pasilpo akys, tad reikëtøkiek pailsëti, - dësto Genovaitë, bet po minutë-lës uþsimena, jog uþtikusi parduotuvëje baltøkiauðiniø, kokias keturias deðimtis ásimestø ákrepðelá ateièiai. Dar planuose yra raðyti gimi-nës knygà.

Kà èia ir bepridursi. Galime pavydëti baltu pa-vydu, galime pasimokyti, susimàstyti, galimepasvajoti apie toká pavyzdiná brandos lygá su-laukus garbingo amþiaus. Tokius þmones að pa-vadinèiau ne tik Akløjø ir silpnaregiø sàjungos,ne tik Pasvalio, bet ir visos Lietuvos asmenybë-mis, aukso grynuoliais.

8 MÛSØþodis

SUKAKTYS

ÐIMTAS METØ GERØ DARBØ Martynas VIDUGIRIS

2005-øjø geguþë, Vilniaus rotuðë: Vilniaussostinës LIONS (Liûtø) klubo pavasarinis labda-ros koncertas. Uþ koncerto metu surinktas lëðasLietuvos akløjø ir silpnaregiø ugdymo centro(LASUC) moksleiviai ilsisi vasaros stovykloje Gi-ruliuose.

2009 m. liepa: Vilniuje, Kûno kultûros ir spor-to departamente, pasiraðomas neágaliems spor-tininkams labai svarbus susitarimas. Já pasira-ðo keturios organizacijos: LIONS klubø asocia-cija, Lietuvos akløjø sporto federacija, Lietuvosneágaliøjø sporto federacija ir Lietuvos lengvo-sios atletikos federacija. Pagal ðá susitarimà,Lengvosios atletikos federacija neágalius spor-tininkus pasiþada priimti á savo respublikiniusèempionatus ir sudaryti jiems galimybes rung-tyniauti tomis paèiomis sàlygomis kaip ir svei-kiesiems sportininkams. �Neágalûs sportininkaiágis galimybæ startuoti tuo paèiu metu, tuose pa-èiuose stadionuose, prieð tà paèià publikà kaipir sveikieji sportininkai, jiems teisëjaus tie patysteisëjai, laikà skaièiuos tie patys chronometrai�,- susitarimo svarbà apibendrino LIONS klubøasociacijos atstovas.

Tø paèiø 2009 m. ruduo: Lietuvos akløjø bib-

liotekoje parengiama kompaktinë plokðtelë �Pil-nas Merfio dësniø rinkinys�. Plokðtelës skaito-vai - Vytauto Didþiojo LIONS klubo nariai - jau-ni, entuziastingi, optimistiðki balsai!

2016 m. balandis: LDK Valdovø rûmai - pa-vasarinis Vytauto Didþiojo LIONS klubo labda-ros koncertas. Jo metu surinktos lëðos skiriamosregëjimo negalià turinèio jaunimo socialiniø ágû-dþiø stovyklai paremti.

Per daugiau nei 10 metø paremta tæstinio Lie-tuvos akløjø ir silpnaregiø kûrybos almanacho�Þodþio spalvos� leidyba, atskirø autoriø knygos.Remiamas kasmet vykstantis tarptautinis golbo-lo turnyras Vytauto Didþiojo LIONS klubo taureilaimëti. Tai tik keli ðtrichai ið antrà deðimtmetátrunkanèio akløjø ir Vilniuje veikianèiø LIONS klu-bø bendradarbiavimo. Techninëmis pagalbospriemonëmis, transportu akliesiems nuolat pa-deda ir kiti Lietuvoje veikiantys LIONS klubai:Alytaus Dzûkijos, Kauno M. K. Èiurlionio, Ðiau-liø �Alka�. Beveik kasmet aklieji sulaukia vienoar kito LIONS klubo paramos artëjant Baltosioslazdelës dienai.

�Apie akløjø integracijà, bendrà veiklà kartusu reginèiaisiais LIONS klubai pradëjo kalbëti

Penki Vilniaus klubai LDK Valdovø rûmuose paminëjo LIONS veiklos ðimtmetá

2017/04 9

gerokai anksèiau negu visa visuomenë�, - min-timis dalijasi Vytauto Didþiojo LIONS klubo pre-zidentas Audrius Leleika. - Beveik prieð deðimt-metá mûsø klubas iðkëlë idëjà, kad aklieji spor-tininkai Lietuvos èempionatuose dalyvautø kar-tu su sveikaisiais sportininkais. Dël ávairiø, nuoklubo nepriklausanèiø prieþasèiø, idëja nesulau-kë didesnio palaikymo. Uþtat kita idëja - tarp-tautinis golbolo turnyras Vytauto Didþiojo LIONSklubo taurei laimëti sëkmingai gyvuoja iki ðiol.Ðiais metais taip pat remsime ðá golbolo turny-rà. Jeigu tik atsiras norinèiø, dvivieèiais dvira-èiais vaþiuosime Vilniaus velomaratone.�

* * *Ðiais metais Pasaulio LIONS sàjûdis mini

veiklos ðimtmetá. Prasidëjæs 1917 m. Jungtinë-se Amerikos Valstijose, sàjûdis greitai iðplito povisà pasaulá. Ðiuo metu LIONS klubai veikia dau-giau nei 200 ðaliø, jie vienija beveik 1,5 mln. na-riø. Lietuvoje LIONS veikla prasidëjo tuojau patpo nepriklausomybës atkûrimo 1990 m. ir ápu-sëjo jau treèià deðimtmetá. Mûsø ðalyje ðiuo me-tu ið viso veikia 30 LIONS klubø, ið jø - 5 Vilniu-je.

Balandþio pradþioje prasmingu koncertu LDKValdovø rûmuose penki Vilniaus LIONS klubaipaminëjo LIONS veiklos ðimtmetá. Koncerto me-tu buvo aukojama, renkamos lëðos. Ðásyk - jau-nos neregës, ateityje - galbût profesionalios þur-nalistës, o kol kas - neetatinës korespondentëssocialinei stipendijai ásteigti.

Sumanymo autorë Lietuvos akløjø ir silpna-regiø sàjungos respublikinio centro darbuotojaLina Puodþiûnienë pasakoja: �Mergina pradë-

jo dirbti vienoje radijo laidoje neetatine kores-pondente. Labai norime paskatinti studijuoti þur-nalistikà, gilinti profesinius ágûdþius. Neturimegalimybës jai ásteigti pastovios darbo vietos, to-dël kreipëmës á sostinëje veikianèius LIONS klu-bus praðydami padëti ásteigti socialinæ stipen-dijà, kuria galëtume paskatinti jaunus neregiuspradëti profesinæ veiklà. LIONS klubai mielai su-tiko idëjà paremti ir apie jà paskelbë ðventinia-me koncerte.�

Viena ið svarbiausiø LIONS veiklos krypèiøvisame pasaulyje - aklumo, kurtumo, ávairiø li-gø prevencija. Ne visada ji gelbsti ir tada �Liû-tai� atsigræþia á neágaliuosius. Neteisinga ir ne-sàþininga bûtø manyti, kad visa LIONS paramaturëtø atitekti tik akliesiems tarytum ðalia mûsønebûtø kitø, jos reikalingø þmoniø. Antai Vilniaussostinës LIONS klubas remia �Versmës� gimna-zijà, Vilniaus moterø LIONS klubas - Nemenèi-nës vaikø ir paaugliø socialiná centrà, Lietuvossutrikusios klausos vaikø ikimokyklinio ugdymocentrà, vaikø ligonines. Nupirkti ir padovanotiðiuolaikiniai medicinos prietaisai, specialios lo-vos, negalià turintiems vaikams veþti pritaikytiautobusiukai - tai tik nedidelë treèià deðimtmetáLietuvoje besitæsianèios LIONS veiklos dalis.

LIONS sàjûdis pasaulyje pradeda skaièiuotiantràjá ðimtmetá. Patys ðio sàjûdþio nariai nelin-kæ daug kalbëti apie atliktus darbus, dar ma-þiau - apie ateitá. �Stengiamës pabaigti vienàprojektà, vienà darbà, tada imtis kito, - sako Vy-tauto Didþiojo LIONS klubo prezidentas AudriusLeleika. - Naujø darbø paprastai imamës rude-ná, gráþæ po vasaros atostogø.�

NEREGYS DARBO RINKOJE

VIENAS IÐ NEDAUGELIO

Paskutinieji du deðimtmeèiai labai praplëtëneregiø ir silpnaregiø profesines galimybes.Dabar þmonës su regos negalia, naudodamie-si naujausiais techniniais iðradimais, dirbatokius darbus, kuriuos anksèiau tradiciðkaidirbdavo sveikieji. Naujø veiklos paieðkø daþ-niausiai imasi jauni þmonës. Vienas ið jø -Antanas Padegimas. Neregys yra iðmëginæskelias profesijas. Viena ið jø - masaþas. Tiesa,masaþuotoju dirbo neilgai. Vyras pasuko darneregiø neiðmintais - vieðojo maitinimo - takais.Ið pradþiø Kaune atidarë sporto barà. Vëliau, jápardavæs, Kauno rotuðëje atidarë naujà - lais-valaikio barà.

Antanas gimë ir augo Kaune. Baigë tradici-næ vidurinæ mokyklà. Pasirinko medicinos stu-dijas - stomatologijà. Deja, visus planus sujau-kë po pirmo kurso patirta avarija. Sprogus ma-ðinos pagalvei, Antanui buvo uþspaustas kakloslankstelis. Dël ðios prieþasties vaikinas apako.V.Padegimas nenuleido rankø. Kitais metaisástojo á Kauno Vytauto Didþiojo universitetà (VDU)- vieðàjá administravimà. Baigæs ðias studijasdar mokësi ir masaþo, bet masaþuotoju dirboneilgai. Pasitaikius progai, neregys pasinaudojodarbo birþos parama ir ákûrë savo verslà.

�M.Þ.� Galima teigti, kad po pirmo medici-nos studijø kurso jums prasidëjo naujas gy-

10 MÛSØþodis

venimas. Kaip pavyko susitaikyti su tamsair kas padëjo nepalûþti?

A.P. Ið pradþiø pasukau tradiciniu keliu. Ma-no tëvai ir brolis yra medikai, todël ir að stojau ámedicinà. Po avarijos buvo labai sunku. Tekopermàstyti visà gyvenimà. Nelaimëje mane pa-laikë tëvai ir brolis. Jø dëka nepasidaviau ir ne-praradau noro gyventi. Jø remiamas supratau,kad visà gyvenimà lovoje negulësiu. Reikëjokaþko imtis, kitaip nuolat kamuojanèios mintysgalëjo padaryti savo juodà darbà. Nuspren-dþiau stoti á VDU. Þinoma, studijuoti tamsoje -tikras iððûkis. Laimei, visur yra gerø þmoniø. Manlabai padëjo taip pat neregys Artûras Lenkðas.Jis iðmokë dirbti kompiuteriu ir naudotis moder-niomis garso programomis. Naivu bûtø teigti,kad mokslai ëjosi lengvai. Mokiausi daug ir sun-kiai. Buvo visko: nesupratimo, nusivylimo, kar-tëlio ir kartu dþiaugsmo, pasitenkinimo, pasidi-dþiavimo. Nesu ið dràsiøjø, todël vaikðtau atsar-giai. Tik su metais ágauni savarankiðko judëji-mo patirties. Tad natûralu, jog ið pradþiø á uni-versitetà mane lydëjo tëvai, o pasiimdavo drau-gai. Ilgainiui ásidràsinau ir pats savarankiðkai va-þiuodavau á paskaitas.

M.Þ.� Ne ið karto þmogus imasi savaran-kiðkos veiklos, ypaè norëdamas uþsidirbtikasdieninei duonai. Prieð priimdamas ðásprendimà pasveria daugybæ �uþ� ir �prieð�,o jûs pats, prieð tapdamas verslininku, arilgai svarstëte?

A.P. Prieð pasukdamas á verslà, svarsèiau irmàsèiau, ko galëèiau imtis. Veiklos srièiø yradaug. Norëjosi kaþko netradiciðka ir originalaus.Realiai vertinau savo galimybes. Gal kas pagal-vos, kad esu pedantas ir kiekvienà savo þings-ná iðanalizuoju bei pasveriu. Ið tiesø taip nëra.Gyvenime esu spontaniðkas þmogus, nemëgs-tu savyje ilgai knaisiotis. Jeigu á galvà ðaunamintis, tai imu ir darau. Taip atsitiko su masaþokursais, o vëliau ir su baro idëja.

�M.Þ.� Prieð ðá verslà gal buvo ir kitø?A.P. Jau uþsiminiau apie masaþà. Dabar tai

daugelio neregiø profesija. Baigæs masaþo kur-sus, nenorëjau ásidarbinti valstybinëse gydymoástaigose. Troðkau savarankiðkos veiklos, todëldirbau pagal individualø patentà. Teisybës dë-lei turiu pasakyti, kad masaþuotojo darbas ma-næs nelabai traukë. Pirmiausia, tuo metu Lietu-voje buvo krizë. Þmonës taupë pinigus, todëlpas tik kà �iðkeptà� masaþuotojà nelabai norëjoeiti. Þinoma, klientø buvo. Masaþuodamas visjauèiau, kad noriu kitokios veiklos. Gal todël ma-saþuotoju dirbau neilgai. Pasitaikius pirmai pro-

gai ið darbo birþos gauti paramà verslo steigi-mui, nedvejodamas ja pasinaudojau.

�M.Þ.� Kaip subrendo mintis atidaryti bû-tent barà?

A.P. Tai nebuvo atsitiktinumas. Dar gerai ma-tydamas vasaromis dirbau pas draugà. Jis pa-jûryje turëjo barà. Barmeno darbas man patikoir tiko. Mëgau bendrauti su baro lankytojais, ste-bëti vadybininkø ir virëjø darbà. Per tuos kelismënesius dirbdamas bare supratau ðios ástai-gos veikimo principà, ið vidaus paþinau barodarbà. Todël daþnokai mintimis sugráþdavau áanas vasaras. Nuo idëjos iki jos ágyvendinimo -ilgas kelias. Prieð þengdamas konkreèius þings-nius, tariausi su draugu. Jis pritarë mano min-èiai. Nusprendþiau atidaryti netradiciná barà. Okoká? Atsakant á ðá klausimà, teko ilgokai pasuk-ti galvà. Palaipsniui subrendo mintis atidarytidar tuo metu retà - sporto barà. Jame sirgaliaine tik galës aptarti varþybas, iðgerti alaus, bet irstebëti ávairias sporto rungtynes bei aktyviai pa-laikyti mëgiamà komandà.

�M.Þ.� Papasakokite apie vieðojo maitini-mo ástaigos atidarymo specifikà ir jai kelia-mus reikalavimus.

A.P. Atsidaryti vieðojo maitinimo ástaigà ið tik-røjø yra labai sudëtingas dalykas. Reikia gautine tik licencijà, bet ir begales ávairiausiø leidi-

2017/04 11

mø. Pradedant nuo higienos inspekcijos ir bai-giant leidimu prekiauti alkoholiu. Svarbiausiasir pagrindinis darbas - ne patalpos, kurias ga-vau Vilniaus gatvëje, o kaimynø leidimas atida-ryti barà. Patikëkit, sutarti su kaimynais nëralengvas uþdavinys. Kiekvienas ið jø turi savonuomonæ. Vieni pritaria ir neprieðtarauja, kiti -atvirkðèiai. Jiems nepatinka baro kaimynystë irgalbût bûsimas triukðmas. Derantis su kaimy-nais, prisireikia ne tik ávairiausiø leidimø, bet irmokëjimo bendrauti bei graþbylystës ir átikinë-jimo meno. Pavykus susitarti, pradëjau galvotiapie baro interjerà. Sportinë tematika yra pa-traukli, todël savo baro sienas nutariau papuoðtisporto marðkinëliais, inventoriumi bei varþybøbilietais. Maisto neakcentavau, apsiribojau tikalumi bei prie jo tinkanèiais uþkandþiais.

�M.Þ.� Sporto baras sëkmingai dirbo, atei-davo nemaþai sporto aistruoliø, tad kodël nu-sprendëte já parduoti?

A.P. Ið tiesø, ðis baras veikia ir dabar. Nenoriustovëti vietoje. Galima sakyti, kad ðis baras bu-vo eksperimentinis. Kai pirmà kartà atidarai ba-rà, visø smulkmenø negali numatyti. Visi trûku-mai iðlenda darbui ásibëgëjus. Pirmiausia, ma-næs netenkino Vilniaus gatvë. Èia atidarydamassporto barà, maniau, kad ðalia centro bus ne-maþai sporto fanø ir kad ði gatvë yra labai judri.Pasirodo, klydau. Kitas dalykas - maitinimas.Kaip jau minëjau, jo neakcentavau. Tai buvo klai-da. Kiekvienas baras turi turëti virtuvæ. Átakos par-davimui turëjo ir kaimynø nepasitenkinimas. Taipadaræs analizavau klaidas. Su barø verslu ne-norëjau atsisveikinti. Troðkau atidaryti naujà, to-bulesná barà. Savo planus ágyvendinau. Naujà-já barà atidarëme Kauno rotuðëje. Visko vienasnesugebu padaryti, todël nusprendþiau á talkàpasikviesti draugà. Mes pasiskirstëme pareigo-mis. Kaip mëgstu sakyti, papildomos rankosniekad nemaiðo.

�M.Þ.� Kokia silpnaregio vieta kavinës ver-sle? Kokia paprastai yra darbo diena?

A.P. Viskas priklauso nuo paties þmogaus,nuo jo dràsos, turimos patirties ir uþsispyrimo.Pasitelkus ðiuolaikines technologijas, vadovautikavinei ar kitam verslui yra ámanoma. Daþniau-siai reikalai tvarkomi telefonu ar kompiuteriu. Pa-galiau yra standartizuotos tiek uþsakymø, tieksàskaitø faktûrø formos. Daugumà darbø gali at-likti pats neregys. Áprasta mano darbo diena pra-sideda aðtuntà valandà ryto. Pirmiausia - daly-kinis bendravimas telefonu: uþsakymai, pokal-biai su tiekëjais ir klientais, kitø klausimø derini-mas. Vëliau - susitikimai su personalu ir aiðkini-

masis, ko trûksta kasdieninei áprastai baro veik-lai. Po ðiø darbø ateina eilë planuoti renginius,kvietimams ir klientø paieðkai. Dar nereikëtø uþ-mirðti kasdieniniø neplanuotø rûpesèiø. Vëliautenka kontroliuoti pardavimus, iðlaidas bei pa-jamas. Daþniausiai kavinës savininko darbas lie-ka nematomas. Lankytojai neþino, kiek daugreikia ádëti pastangø, kad jø lankomas barassklandþiai veiktø. Man svarbu kasdieniniameversle turëti patikimà partnerá, kuris galëtø kont-roliuoti sàskaitas, iðlaidas, pajamas, kitais þo-dþiais tariant, piniginius srautus.

�M.Þ.� Pakalbëkime apie konkurencijà irkuo jûsø laisvalaikio baras iðsiskiria ið kitø,ar turite nuolatiniø lankytojø?

A.P. Naujasis laisvalaikio baras yra istorinëjeKauno rotuðëje. Nepaisant to, mes orientuoja-mës á aktyvø laisvalaikio praleidimà. Mûsø ba-re yra stalo futbolas, biliardas. Mëgstantys eg-zotikà, gali mëgautis kaljanu. Taip pat turimeprojektoriø, su kuriuo galima þiûrëti ávairias spor-to varþybas. Planuojame rengti vakarus sportotematika. Ðiame bare akcentuojama virtuvë. Atë-jæs lankytojas gali patiekalus rinktis ið solidausmeniu. Turime labai patyrusià virtuvës ðefæ, kurimaisto gaminimo paslapèiø apmokë mûsø ba-ro personalà. Kalbëti apie nuolatinius lankyto-jus dar anksti. Dirbame vos kelias savaites. Lai-kausi kaþkada pasakytos tëèio minties - visø kli-entø nesutrauksi, todël nesistengiu bet kokia kai-na vilioti þmones. Manau, laikui bëgant jie pa-tys atsirinks, kad verta uþsukti á mûsø laisvalai-kio barà.

�M.Þ.� Kasmet balandþio mënesá rengia-ma �Maisto banko� akcija, o koks paties po-þiûris á labdarà?

A.P. Á ðá klausimà nëra vienareikðmio atsaky-mo. Viena vertus, maisto aukojimas - taurusmostas. Tikrai yra þmoniø, kuriems gautieji pro-duktai - iðgyvenimo ðaltinis. Deja, yra ir tamsiojipusë. Kai kurie, gavæ maisto paketus, juos per-parduoda, iðmaino á svaigalus arba kruopas ið-meta á ðiukðliø konteinerius. Tokiems paramamaistu tikrai nereikalinga. Dalinant þmoniø pa-aukotà maistà vertëtø grieþèiau atsijoti socialiaipaþeidþiamus þmones. Dar þvelgiant ið kitos pu-sës, nuolatinis ðelpimas maistu ar paèiam ga-vëjui nëra meðkos paslauga? Pastarasis þino,kad badu nemirs, tad kam stengtis.

�M.Þ.� Aèiû uþ pokalbá.

KalbëjosiHenrikas STUKAS

12 MÛSØþodis

LASS LITERATØ KÛRYBA

Alvydas VALENTA

* * *Ðtai ir viskas, visa tiesa:Vienà dienà imi ir supranti -Gyvenimas praeina!Abejojate, netrukus ásitikinsite patys:Prasideda, kaþin kur vis eina eina,Kol pagaliau praeina.Didþioji paslaptis áspëta,Máslë áminta,O ðitiek filosofø ir mokslo vyrøDþiovino dël jos smegenis,Lauþë plunksnas ir sausino raðalines,Pergamentams iðskerdë tiek jaunø verðeliø,Popieriumi pavertë ðitiek graþiausiø miðkø...Gyvenimas praeinaIr, atrodo, jam visai nesvarbu,Kiek vaikystëje perskaitei knygøApie Amerikos prerijø indënusAr tolimø salø laukinius,Kiek kartø mintyse pats buvai ten nuplaukæs,Kiek þalioje jaunystëje praleidai naktøDeginamas anksèiau nepaþinto karðèio,Kokias mylëjai moteris,O kokias tik maneisi mylëjæs.Paslaptis áspëta,Máslë áminta,Galima taip ir nesiplëðyti, neskubëti,Retsykiais jau ir atsigræþti atgal,Nemëginti dar kartà pergudrautiNei savæs, nei savo artimo,Viskas pernelyg akivaizdu ir paprasta,Tiesà pasakius, niekada në nebuvoLabai giliai paslëpta ar uþtamsinta,Reikëjo tik ásiþiûrëti, ásiklausyti,Þenklø buvo gausiai ir ávairiø,Reikëjo tik norëti juos suprastiIr maþiau apgaudinëti patá save.

Baladë apie Higso bozonàTie Higso bozonai, ar kaip jie ten vadinasi,Lakstantys tamsiais greitintuvø koridoriais,Lyg patys tikriausi bizonai -Prisikëlæ ið senø vaikiðkø knygøApie indënus ir tomahaukus,Ðuoliuoja per iðdegusià prerijà,Grësmingi bozonai pramaiðiui su genties

vyrais,Ir að tarp jø, su lanku ant peties,Strëline prie ðono,Ant mustango nugaros,Baisoka, bet baimës èia niekas nepaþásta

Ir ið bailiø visi juokiasi!Lekiame, leidþiame strëlæ po strëlës,Krinta baisieji bozonai-bizonai,Retëja ragø miðkas,Skystëja banguojanti nugarø upë.Mësos primedþiota ligi valiai,Ir odø naujoms palapinëms -Maldos iðklausytos, gentis iðgelbëta!Vakare, aplink uþdegtà lauþà,Pasiklydæ visatos platybëseÐoksime bozonø ðoká,Dëkosime bizonams, kad leidosi pavejami ir

nuðaunami...Þiûrësime á þvaigþdëtà dangø,Tik burtininkai ir þiniuoniaiMoka skaityti didþiàsias jo paslaptis.Prieð akis ilgø ilgiausias gyvenimasPerskaitysiu visas knygasApie bizonus ir jø giminaièiusNematomus bozonus,Áspësiu ir suþinosiuÞmogaus ir visatos slëpiná,Kiekvienà naujà dienàVis dar priimu kaip dovanà ir kaip atradimà.

Valentino AJAUSKO pieðinys

2017/04 13

Apie giedanèius poetusGieda. Gieda. Kur gieda tie paukðèiai,kurie gieda?

Ramon GimenezGieda, gieda, giedaPoetai kaip padangiø sparnuoèiai, -Nei sëja, nei pjauna, nei mala, o gieda,Sveikina iðauðusá pavasaráIr paukðèiø karalienæ - vasarà,Nykøjá rudená ir baltàjà þiemà...Gieda nepailsdami, nesustodami,Nuo ryto iki vakaro,Saulei tekant ir leidþiantis,Lyjant ir sningant.Gieda, gieda, giedaApie save ir pasaulá,Praeinantá laikà,Prakalbintus jo pavidalus,Suþydëjusias metaforas,Naktinio dangaus groþá,Minèiø ir kosmoso darnà,Liûdesá, meilæ, melancholijà...Gieda, gieda, gieda poetai,Lyg tie padangiø sparnuoèiai,Kol gieda, kol pamirðta, kà jau giedojæIr pradeda savo giesmæ ið naujo.

Apie skaitymo malonumà(autoportretas)Ir jis skaitë, skaitë, skaitë,Visà gyvenimà skaitë,Pirmiausia uoliai perskaitë gimtuosius

klasikus,Tada kibo á jø biografijas,Amþininkø prisiminimus,Kritikø darbus ir áþvalgasApie svarbiausius jø kûriniusLentynose lyg kareiviai prieð mylimà

generolà,Dailiai rikiavosi tikrøjø klasikø tomai:Graikø tragedijos ir romënø komedijos,Viduramþiø herojinis epas, riteriø romanai,Renesanso madrigalai, sonetai, tercinos,O jis vis skaitë, skaitë, skaitë:Traktatus apie klasicizmo estetikà,Alegorijas, utopijas,Apðvietos filosofø veikalusApie protingesnæ ir teisingesnæ visuomenæ,Romantikus, realistus, dekadentus,Grynojo meno ðauklius -Simbolistus, impresionistus, futuristus -Fragmento poetikos meistrus,Neámintas senøjø civilizacijø máslesIr fantastikos aukso fondà.Ilgai ir kantriai savyje ieðkojoEdipo ir kitø pasislëpusiø kompleksø,

Pasàmonës gelmëse tûnanèiø archetipø,O juos suradæs, pasinërë á dekonstrukcijà,Galios pavidalø ir postkolonializmo studijas,Sàmokslo teorijas, pasaulio pabaigos

pranaðystes,Slaptuosius majø ir actekø mokymusIr ðiuolaikines komunikacijos teorijas...Jo þiniø troðkimas buvo nepasotinamas,Naujoviø alkis - begalinis,Jo kûno kalba buvo skurdi ir neiðlavinta,,Emocinis ir socialinis intelektas neatitiko vidurkio(Bent pats apie save ðitaip manë),Jis vis daugiau skaitëIr vis labiau grauþësi ir nyko,Kad neperskaitytø knygø skaièiusAuga geometrine progresija,Kol susigrauþæs ir sunykæs,Kartà pagaliau pasimirë.Pasimirë kamuojamas liûdesio ir sielvarto,Persekiojamas rûsèiø kerðto deiviø -Negailestingø abejoniø,Kad ðitame trumpame gyvenimeNieko nesuprato ir neiðmoko.

Modemo pagarbinimasModemas - namø altorius,Èia gyvena dievai:Senieji - romënøIr dabartiniai - interneto!Plastmasinis, su dviem antenom, �Pireli�

gamybos,Kiekvienàkart, kai ájungi,Praþystantis þaliomis lemputëmis,Neuþsimerkiantis, neuþmiegantis - budintis

dienà ir naktá -Tobulai saugojantis nuo paties savæs.Gerosios interneto dvasiosTeikia prieglobstá, saugumà, ramybæ,Vargas joms uþsirûstinus:Uþgesus þalioms lemputëmsIr ásiþiebus raudonoms,Pasaulis nustoja bylojæs tau,Tu tampi niekas pasauliui -Gerosios interneto dvasios rûstauja,Raudonos lemputës tebedega,Modemas tyli -Artinasi katastrofa!Modemas - namø altorius,Èia gyvena dievai,Deðimtis kartø galingesni, rûstesniNei senieji romënø griausmasvaidþiaiAr þemës kratytojai.Jø galioje - tave patá padaryti dievu,Po kojomis pakloti pasauláArba akimirksniu ið tavæs já atimti.

14 MÛSØþodis

MINTYS

AKLASIS DONÞUANAS Pranas ÞIOGAS

Ar aklas þmogus turi atsisakyti daugelio gy-venimo teikiamø malonumø ir susitaikyti su min-timi, jog �ne tau, Martynai, mëlynas dangus�? Kuotoliau, tuo labiau imu ásitikinti, jog nematantysþmonës gali maudytis tose paèiose malonumøjûrose kaip ir regintys. Jau nebesistebime ne-regiais kalnø slidininkais, baidarininkais, ávei-kianèiais regintiems pavojingus slenksèius, ið-bandanèiais savo jëgas skriejant vandensslidëmis ir t.t. Vis stiprëja kalbos apie autono-miðkai pilotuojamus automobilius. O gal netru-kus iðgirsime apie neregá, sëdantá prie lëktuvoar stojantá prie laivo ðturvalo? Mëgstantys vai-ruoti neregiai, laukdami savo eilës savarankið-kai iðriedëti á kelius, veltui laiko negaiðta. Jaune ið vieno greièio mëgëjo iðgirstu, kaip savoaistrai patenkinti jie naudoja aerodromus ar ki-tas dideles erdves be jokiø kliûèiø, esanèias tiekLietuvoje, tiek ir kitose ðalyse. Neþinau, ar smerk-ti, ar stengtis pateisinti, kad noras kartais bûnadidesnis uþ rizikà ir visokiausius draudimus. Ðákartà, ásibëgëjant svaiginanèiam pavasariui, pa-pasakosiu apie vienà vaikinà, kuris bandë su-lauþyti visas kliûtis, trukdanèias jam, kaip nere-giui, bendrauti su merginomis ir patirti kuo dau-giau tokio bendravimo malonumø. Girdëdamaskitø, reginèiø vaikinø pasakojimus apie bûdussusipaþinti su panelëmis, pasimatymus, ilgalai-kius ir trumpalaikius santykius, mano pasakoji-mo herojus, ávertindamas savo, kaip neregio, si-tuacijà, susikûrë savotiðkà sistemà. Tos sistemosatskirus elementus ir pailiustruosiu ðiame pa-sakojime. Gali bûti, jog kai kuriems nematan-tiems vaikinams ði sistema pasirodys netinka-ma pagal jø charakterá, kitas savybes ar poþiûráá kità þmogø, bet gal kam tie pavyzdþiai pasitar-naus. Nepriimkite visko uþ grynà pinigà ir ne-pradëkite mechaniðkai kopijuoti to, kà suþino-site ið mano pasakojimo.

Kad bûtø paprasèiau, savo herojui suteiksiuRimo vardà. Ðtai kokiø gudrybiø Rimas imasi,kai uþsimano �paskanauti� jam patikusio balsosavininkës merginos lûpas. Jis tiesiog priëjæsprie merginos ir uþkalbinæs kokiu þodeliu, kadávertintø tos merginos proporcijas, be jokiø ce-remonijø ásisiurbia á lûpas. Baigæs procedûrà,vaikinas nuramina sutrikusià merginà paaiðkin-damas, jog tai buvo sveikatinimo buèinys. Jis

esà privalgæs èesnako ir dabar, po ðio buèinio,mergina tikrai nesirgsianti nei sloga, nei gripuar kita kokia virusine liga maþiausiai artimiau-sias dvi savaites. Net jei vaikino aiðkinamoji kal-ba nepasirodys merginai átikinanti, vargu ar jiimsis kokiø drastiðkø priemoniø. Juk tikri ar ta-riami ketinimai tokie nekalti ir pozityvûs. Neetið-ka atsilyginti antausiu ar kaip kitaip nederamai.Jei mergina reaguoja pakenèiamai, vaikinas tæ-sia atakà. Jis ima porinti cituodamas perskaity-tà teiginá, kad per vienos minutës buèiná þmo-gus sunaudoja 26 kalorijas. Po ðios moksliðkaipagrástos aiðkinamosios kalbos jis pasiûlo pra-tæsti kalorijø deginimo procedûrà èia ir dabararba kitu jai patogiu laiku.

Kitas bûdas iðragauti merginos lûpø skoná yrane maþiau drastiðkas. Vaikinas kaip ir pirmu at-veju prieina ir be jokiø ceremonijø ima buèiuoti.Po ðio veiksmo nespëjusiai atsigauti merginaijis paaiðkina, jog tai ne jo buèinys. Esà tà buèinápraðæs perduoti jo draugas. To tariamo draugovardà jis pasako bet koká pirmà jam pasitaikiu-sá ið atminties, kaip daþnai mëgstama sakyti - iðlubø. Jei nubuèiuotoji ima raustis savo atminty-je, stengdamasi prisiminti, kà ji ið savo draugørato paþásta turint iðtartà vardà, tai Rimas galijaustis ramus ir viskas, kas vyks po to, jau visaine jo problema. Jei mergina vaikino tokiu var-du nepaþásta ir kategoriðkai apie tai nedelsda-ma pasako, Rimas apsimeta sutrikæs, atsipra-ðo, kad tikriausiai bus supainiojæs merginà. Jomanymu, tas tariamas draugas tikriausiai turë-jo omenyje visai kità merginà tokiu paèiu var-du, o jis kaltas, nes pavardës nepatikslino. Potokio pasiaiðkinimo Rimas dar kartà pabuèiuo-ja merginà teigdamas, jog atsiima ne jai skirtàbuèiná atgal, apsimestinai nuoðirdþiai atsipra-ðydamas ir palikdamas dar labiau sutrikusiàmerginà.

Treèias bûdas ið esmës maþai skiriasi nuopirmø dviejø. Vaikinas, priëjæs prie merginos,sako: �Tu ðiandien kaþkaip átartinai atrodai. Artikrai nesergi? Labai jau iðblyðkusi. Ar nesilp-na? Bijau, kad gali apalpti. Þinai, dël visa ko aðtau padarysiu dirbtiná kvëpavimà burna á bur-nà. Blogiau nebus.�

Kas vyksta po to, jau, manau, pasakoti nebe-reikia. Neþinau ar tikëti, bet Rimas teigia, jog

2017/04 15

DRAUGE SU BENDRUOMENE

SIMBOLINIS TREÈDALIS Andrius VAINORAS

LASS Kaiðiadoriø rajono filialas nëra didelis,spalvingas ar triukðmingas, nelinkæs apie savedaug kalbëti ir girtis atliktais darbais. Greièiauprieðingai. Antra vertus, filialo veikla galëtø bûtitas �kasdienybës veidrodis�, parodantis, kokio-mis nuotaikomis ir problemomis apskritai gyve-na mûsø rajonø filialai.

LASS Kaiðiadoriø rajono filialas vienija 61 re-

gëjimo negalià turintá þmogø. Ið jø: 41 yra pen-sinio amþiaus, 20 - darbingi. Deja, dirbanèiø ne-daug - 3, 4 þmonës.

�Daugelis mûsø nariø yra senyvo amþiaus, to-dël jiems reikalinga visapusiðka pagalba nevien dël silpno regëjimo, bet ir dël kitø proble-mø ar ligø, - pasakoja filialo pirmininkë AuðraGresienë. - Daugiau kaip pusë filialo nariø gy-

merginos tokiais atvejais visai pamirðta apie tai,kad jis nemato ir negali vizualiai ávertinti, kaipmergina ið tiesø atrodo. �Svarbiausia - netikëtu-mas ir staigumas�, - ðypsosi Rimukas.

Po keliø sëkmingø bandymø vaikinas pleèiasavo maloniø patirèiø ratà. Jis tarsi netyèia uþ-kliudo ið anksto nusiþiûrëtà, o tiksliau - nusiklau-sytà moteriðkos lyties atstovæ ir tada puola atsi-praðinëti ne tik þodþiais, bet ir glostydamas, gla-monëdamas bei buèiuodamas tiek uþgautà kû-no dalá, tiek ir kitas, jo nuomone, dëmesio ver-tas vietas.

O ðtai dar vienas bûdas savo veiksmams pa-teisinti. Vaikinas paleidþia á darbà rankas, o su-trikusiai ir daþnai supykusiai merginai, jei spë-ja, paaiðkina, jog tai viso labo tik ið anksto dekla-ruotas sociologinis tyrimas, taip sakant, sociali-në provokacija ir nëra èia ko pykti, nes jis esàturás licencijà tokiems tyrimams. Jei mergina rei-kalauja tà dokumentà parodyti, vaikinas iðsitrau-kia ið anksto paruoðtà popieriukà su graþiomiseilëmis apie meilæ. Jei mergina iðsiaiðkina po-pierëlio turiná, Rimas ima atsipraðinëti, jog pertas savo netikusias akis bus supainiojæs ir ási-dëjæs ne tà lapelá.

Jei ásivaizduojate, jog Rimui viskas einasi kaip�sviestu patepta�, tai maþumëlæ jus nuvilsiu. Pa-sitaiko, ir gana daþnai, kad ðaunusis vaikinaslieka ne tik nieko nepeðæs, bet ir á namus gráþtakiek pasikeitusia iðvaizda, taip sakant, maþu-mëlæ deformuotas. Kaip minëjau, Rimas yra ne-regys, tad kelis kartus jis neávertino aplinkybës,jog ðalia merginos gali bûti jos vaikinas, mëgs-tantis þenklinti visus, kas kësinsis á jo mylimo-sios garbæ ir orumà. Rimas veikia staigiai ir ne-tikëtai. Ne visada kelias merginos link bûna lais-vas. Pasitaiko, kad kakta atsitrenkia á stulpà armedá. Vienà nemalonø nuotyká papasakosiu de-taliau. Tai buvo labai ðalta þiemos diena ir gyvsi-dabris verþësi pro termometro apaèià. Iðsiilgæs

ðilto apsikabinimo ir dar karðtesnio buèinio, vai-kinas ëjo gatve ir pro kailinæ kepuræ iðgirdo la-bai malonø ausiai balsà. Negaiðdamas në se-kundës abejonëms, Rimas, iðskleidæs pirðti-niuotas rankas, puolë balso link ir, pajutæs kliû-tá, apkabino bei priglaudë lûpas prie apkabin-tosios. Tik vietoje moteriðko, spurdanèio, gyvy-be ir aistra alsuojanèio kûno, vaikinas pajutostingdantá metalinio stulpo ðaltá. Drëgnos lûposprilipo prie stingdanèio metalo taip, kad tas lû-pas vos pavyko atplëðti. Dar dël vieno atvejo ið-dykëliui gerokai gëda, todël praðë manæs nie-kam nepasakoti. Að ir nepasakosiu niekam, otik jums! O buvo taip: vaikinas suklydo vertin-damas atstumà ir apkabino bei bandë apdova-noti buèiniu ne merginà, o barzdotà vyrukà. Poto karto donþuano karjeroje buvo atsiradusi ge-roka pertrauka. Að negaliu teigti, nes pats ne-matau, bet regintys mano draugai sako, kad Ri-mo ausys neáprastai raudonos. Gali bûti, jog taiRimuko rizikingø uþsiëmimø pasekmës. Patsdonþuanas labai nenoriai pripaþásta, kad jamtenka paragauti ne tik saldþiø buèiniø, bet irskambiø antausiø...

Nesëkmës nesustabdë iðradingo vaikino. Ri-mo vaizduotei nëra ribø. Manau, visø savo pa-slapèiø jis man neiðpasakojo. Dar gali bûti, jogkol raðiau ðá straipsná, kol iðspausdino, Rimasjau sugalvojo naujø bûdø ávilioti á savo glëbá vie-nà merginà po kitos, bet apie juos papasako-siu jau kitø metø balandþio 1 dienà.

P.S. Kilus skandalui ir moterø pasipiktinimuidël Seimo nario seksualinio priekabiavimo, Ri-mas praðë manæs jo pasakojimo nevieðinti, betað jau buvau iðsiuntæs straipsná á þurnalo redak-cijà, tad niekuo negalëjau jam padëti, todël dau-giau apie save jis man ateityje gali ir nebepa-sakoti. Gaila. Beje, koká meilës �arsenalà� pasi-telkia neregës moterys? Tik jau nesakykite, su-simildamos, kad ne Ievos dukterys esate.

16 MÛSØþodis

vena kaimo vietovëse, tad apie aktyvesná ásitrau-kimà á LASS veiklà kalbëti netenka. Þmones rei-kia lankyti namuose, suteikti jiems reikalingaspaslaugas, informacijà.�

Filialo veiklai iliustruoti bene geriausiai tiktøtreèdalio principas. Treèdalis ið visø filialo nariøyra darbingo amþiaus, du treèdaliai - pensinio.Treèdalis (gal kiek daugiau) yra aktyvûs, besi-domintys organizacijos gyvenimu, nuolat besi-lankantys filiale, du treèdaliai - organizacijosveikloje labiau nedalyvauja nei dalyvauja. Prie-þastys ávairios: nenori, neleidþia sveikata arba,anot pirmininkës, tiesiog yra sëslûs ir gyvenasavo namuose retai ið jø iðvykdami. Deja, am-þius, ligos daro savo: ið organizacijos daugiauþmoniø iðeina nei á jà ateina. Ðtai pernai á LASSpriimti 3, á Anapilá iðkeliavo 12 þmoniø.

�Nariø maþëja, - sako A. Gresienë, - prieþas-tys - ávairios: tobulëja medicina, maþëja visið-kai nematanèiø þmoniø. Nemanau, kad esamenepatrauklûs, neádomûs ir niekam neþinomi.Pati vaþinëju po seniûnijas, bendrauju su seniû-nais, socialiniais darbuotojais - pokalbiai daþ-niausiai baigiasi vienodai: �Ne, mûsø seniûni-joje tokiø þmoniø nëra.� Viena vertus, galima justitam tikrà nesidomëjimà, antra vertus, supranti,kad tie þmonës kalba taip, kaip yra ið tikrøjø.�

Dirbantys filialo nariai apie darbà kalba ne-noriai. �Dirba vos keli þmonës, - sako pirminin-kë, - visi jie dar turi regëjimo likutá, á mûsø orga-nizacijà atëjæ neseniai. Turbût nenori, kad apiejø neágalumà suþinotø darbdaviai, baiminasiprarasti darbo vietas.�

Ðiais metais du jaunesnio amþiaus neregiaibaigë profesinës reabilitacijos kursus Kaune.�Tai yra gerai, - sako pirmininkë, - þmonës pa-keièia aplinkà, susipaþásta su kitais aklaisiais.Bendrauja, dalijasi informacija. Net jeigu atei-tyje ir neras darbo, reabilitacija vis tiek yra ge-rai.�

Abu minëti jaunuoliai yra dalyvavæ ir LASSrengtose savarankiðko gyvenimo ágûdþiø mo-kymo stovyklose, paprastai vadinamose �Vasa-ros reabilitacija�. Abu prikalbinti ten vykti sekësinelengvai, bet áspûdþiai liko kuo geriausi. Apie�Vasaros reabilitacijà�, kitas panaðaus pobûdþiostovyklas tenka iðgirsti gerø atsiliepimø ið ne vie-no LASS filialo pirmininko. Akivaizdu, kad tai yraviena ið patrauklesniø veiklos ir tarpusavio bend-ravimo formø, kuriomis galime sudominti rajo-nuose gyvenanèius organizacijos narius.

LASS Kaiðiadoriø rajono filialas ásikûræs Kai-ðiadoriø socialiniø paslaugø centre: þmonës at-eina á filialà ir kartu gali gauti reikalingas paslau-

gas, filialas - pasinaudoti socialinës paramoscentro transportu. Reikia susimokëti tik uþ kurà.Kaip ir kiti LASS filialai, taip ir ðis, vykdo sociali-nës reabilitacijos neágaliesiems paslaugø bend-ruomenëje projektà - teikia sociokultûrines pa-slaugas. Viena daþniausiø ir reikalingiausiø - as-meninio asistento (skaitovo, palydovo) paslau-ga. Ji reikalinga þmonëms lankantis ávairiosevieðàsias paslaugas teikianèiose ástaigose, tvar-kant dokumentus. Filiale veikia vokalinis an-samblis �Volungëlë�, þmonës skaito garsinesknygas. Beje, jas irgi skaito mûsø jau minëtas -beveik simbolinis - treèdalis filialo nariø. Di-dþiausià paklausà turinèios techninës pagalbospriemonës - kalbantys laikrodþiai, didinimo stik-lai.

Filialo pirmininkë A. Gresienë yra ir LASScentro tarybos narë, kuruojanti visø LASS filialøveiklà. Paklausta, kà keistø ar tobulintø filialø dar-be, jeigu bûtø jos valia, A. Gresienë sako: �Priefilialo pirmininko turëtø bûti socialinis darbuo-tojas, kuris vykdytø socialiniø paslaugø neága-liesiems projektà - teiktø paslaugas. Tuomet pir-mininkas galëtø uþsiimti LASS ástatuose numa-tyta veikla, bendrauti su savivaldybe ir vadovau-ti filialui tikràja ðio þodþio prasme. Yra buvusine viena situacija, kai pagal projektà turiu vyk-dyti tam tikras veiklas, teikti paslaugas, o tuo me-tu reikia vaþiuoti á seniûnijà ar atlikti koká kità ne-atidëliotinà darbà. Nusiþengti projekto reikala-vimams neturiu teisës, bet reikia atlikti ir tà kità�degantá� darbà. Nori nenori, kaþkà reikia auko-ti, kaþkur nusiþengti.�

Pritaikomi Kaiðiadoriø rajono savivaldybës laiptai

2017/04 17

Virtualios realybës salëje

RENGINIAI

�KINO PAVASARIS� KITAIP Lina NORKIENË

Kinas mûsø, regos negalià turinèiø þmoniø,bendruomenei nëra jokia naujiena. Laisvalaikásu kino filmais mëgsta leisti ne vienas silpnare-gis ar net neregys. Anksèiau filmus mielai nuo-modavomës, pirkdavome áraðytus vaizdajuos-tëse. Dabar sudominæ kino filmai lengvai priei-nami elektroninëje erdvëje. Kino salës, ryðkiais,meniðkais plakatais kviesdavusios þiûrovus, pa-maþu lyg ir prarado savo aktualumà.

Taèiau laisvalaikio leidimas kino salëse pa-staruoju metu tampa vis populiaresnis. Daug þi-noti apie pasauliná kinà, apie já diskutuoti drau-gø kompanijoje vël tampa madinga. Prie kinofilmø populiarinimo nemenka dalimi prisidedaðiemet jau dvideðimt antrà kartà vykusio festi-valio �Kino pavasaris� rengëjai. Tie, kam nega-na per televizijà rodomø filmø, aktyviai domëjo-si ðio kino festivalio siûloma programa, o ji tik-rai buvo plati ir ávairiapusë. Konkursai, þymiau-siø kino kûrëjø retrospektyvinës perþiûros, regio-ninës programos, muzikiniai siuþetai, dokumen-tika. Visko, kà mëgina aprëpti �Kino pavasario�renginiai iðvardinti neámanoma.

Kokios galimybës nematanèiam þmogui më-gautis kinu? Ar reikia kinà jam specialiai pritai-kyti? Kaip neregiui keièia filmo perþiûrà geraságarsinimas? Tokie ir panaðûs klausimai kyla ap-silankius festivalio renginiuose.

Daugumai mûsø bendruomenës þmoniø ma-tytas ir gerai þinomas lietuviðkas kino filmas�Anarchija Þirmûnuose�, pritaikytas regëjimo ne-galià turintiems þmonëms, deja, yra labiau ma-loni iðimtis, nei kasdienybë. Bet mes, silpnare-giai ir regëjimo likuèio neturintys þmonës, stip-rûs tuo, kad mokame prisitaikyti ir mëgautis da-

line informacija papildydami jà vaizduote ir lo-giniu màstymu.

Vilkpëdës bendruomenës socialiniø paslau-gø centras (VBSPC) gali pasidþiaugti, kad vie-na ið trijø ir pagrindine laikoma ðio festivalio ren-giniø bûstinë - kino centras �Forum Cinemas Vin-gis� - yra beveik kaimynystëje. Ðiame kino cent-re vyko mums ádomiausias ir aktualiausias ren-ginys - moksliniø fantastiniø bei mokslo popu-liarinimo filmø festivalis �Eureka�, kur buvo pa-rodyta net 13 ávairios trukmës filmø ið viso pa-saulio. VBSPC lankytojai buvo pakviesti neatly-gintinai apsilankyti keliuose ið jø. Prieð filmusvyko ádomûs susitikimai su jø kûrëjais, kitais ádo-miais, su filmø kûrimu ar turiniu susijusiais þmo-nëmis. Buvo aktyviai diskutuojama, uþduoda-mi klausimai, dalinamasi ádomiø, su filmø ga-myba ir sumanymais susijusiø nutikimø istori-jomis. Ne vienas ðiø perþiûrø dalyvis po sean-so prisipaþino, kad jau labai seniai buvo lankæ-sis kino salëje ir stebëjosi tuo, kaip pasikeitë tieksaliø áranga, tiek patys filmai. Ne vienas mûsøspëjome pajusti anglø kalbos þiniø stygiø beimintyse sau pasiþadëti, kad aktyviau mokysi-mës kalbø. Gerai mokant kalbà galima daugtiksliau suvokti filmo turiná, dialogø niuansus, vei-këjø charakteriø subtilybes.

Buvo smalsu dalyvauti ir virtualios realybëssalëje demonstruojamuose kino seansuose.Svarbu pastebëti, kad èia, vienoje ið demonst-ruojamø kino juostø, pavadinimu �Neregio aki-mis�, pasakojama praradusio regëjimà teologi-jos profesoriaus Johno Hullo patirtis. Ðio þmo-gaus pojûèiai bandyti perteikti garsø ir asocia-tyviais vaizdiniais. 3D transliuojamas vaizdas,kur filmo veiksmas vyksta visur apie þiûrovà, at-rodo tikrai labai realistiðkai. Ðiø filmø kûrëjai pa-þymi, kad tai tik pirmieji, dar labai netobuli, ban-dymai. Trûksta vaizdo realumo pojûèio, nëra ste-reo garso, suriðto su þiûrëjimo kryptimi, daugsunkumø jungiant vaizdà á vientisà erdvæ. Ta-èiau nepaisant sunkumø, áspûdis þiûrint ðiuosfilmus tikrai puikus. Nejuèia prisimeni fantasti-nius literatûros kûrinius, kuriø veikëjai, sëdëda-mi kambario centre, gali dalyvauti filmo veiks-me, ásijungti á vykstanèius dialogus ar net keistifilme kuriamas situacijas pagal savo norà.

Dëkojame festivalio �Kino pavasaris� rengë-jams uþ galimybæ neatlygintinai mëgautis pa-saulio kino naujienomis ir susipaþinti su inova-tyviomis virtualaus kino galimybëmis. O mûsøbendruomenei linkiu aktyviau domëtis kinu irdiskutuoti rûpimais klausimais ne tik tarpusavy-je, bet ir vieðojoje erdvëje.

18 MÛSØþodis

MINTYS

NEÁPRASTOS REAKCIJOS Ugnë ÞILYTË

Esu Vilniaus universiteto studentë, turinti re-gos negalià. Nematau visà gyvenimà, kuris jau dvi-deðimt antrà kartà apkeliauja saulæ. Nutariau pa-pasakoti ávairius susitikimus su sveikaisiais nu-liûdindavusius arba leisdavusius iðspausti ðyps-ná.

Daþnai sveikieji mano, kad mes tiesiog mie-game. Pirmà kartà tai supratau, kai buvau trejømetukø. Mama mane supo sûpynëse, prie jospriëjo kita moteris su vaiku ir tarë:

- Þiûrëkit, jûsø dukra jau miega.Mano mamai beliko tik patylëti.Septyneriø metø pradëjau viena vaikðèioti

kieme. Nors rega nebuvo geresnë, dar neturë-jau savisaugos instinkto, todël nenaudojau bal-tosios lazdelës. Viena koja eidavau per pievà,o kita ðaligatviu, taip þinodavau, kur yra posû-kis. Maþesni vaikai mane pravardþiuodavo mie-ganèia mergaite, bet negalima ant jø pykti, jukmaþi, dar nesuprato, ið kur jiems þinoti, jei vaikð-tau net be baltosios lazdelës. Treèià kartà apiesavo �miegojimà� iðgirdau, kai buvau devyne-riø metø. �Norfoje� su moèiute pirkome keptà við-tà ir kol moèiutë rinkosi, kokios norime, parda-

vëja jai tarë:- Jûsø anûkë tuoj uþmigs.Mes nekreipëme dëmesio, iðsirinkome viðtà

ir nuëjome toliau apsipirkinëti. Tokie sveikøjø ko-mentarai nei þeidþia, nei linksmina, tiesiog ta-da pagalvoji, kad visuomenei trûksta þiniø apieávairias negalias.

Vargðë ligonë. Tuomet buvau deðimties. Ar-tëjo Velykos, todël nutariau nueiti iðpaþinties. Ka-dangi buvo Verbø sekmadienis, prie klausyklossusidarë gan ilga eilë norinèiø iðpaþinti savonuodëmes. Staiga mane pamatë viena pagy-venusi moteris ir pradëjo visø praðyti, kad pra-leistø á prieká, nes esu silpna, vargðë ligonë. Na,tuo metu að taip pat buvau be baltosios lazde-lës, tikriausiai jai pasirodë, kad blogai jauèiuo-si, jeigu prisimerkusi stoviu. Praleido mane prieklausyklos visi be eilës, tik labai jau nesmagiaijauèiausi, nes nesu nei ligonë, nei vargðë. Pa-naðiø replikø esu girdëjusi ir vëliau, taèiau to-kias galima iðgirsti ið pagyvenusiø þmoniø, iðjaunø ir vidutinio amþiaus niekad nesu to iðgir-dusi.

Ávairûs nutikimai vieðajame transporte. Bûda-ma penkiolikos metø pradëjau viena vaþinëti

TAI ÁDOMU

Á KINÀ SU �GRETA� Barbara FICKERT

�Greta� - tai akliesiems ir silpnaregiams skir-ta programëlë, leidþianti klausyti garsiniø filmokomentarø iðmaniuoju telefonu. Þurnalo �Die Ge-genwart� skaitytoja pasakoja, kad ásigijusi ðiàprogramëlæ ji vis daþniau eina á kinà.

Berlyno kino centre �International� liepos më-nesio pabaigoje (kalbama apie 2014 metus -red. past.) vyko prancûzø komedijos �Dþentel-menas Claude ir jo dukterys� premjera. Að su�Greta� taip pat joje dalyvavau. Filmas apie kon-servatyvià katalikø ðeimà ið provincijos Prancû-zijoje á kino teatrà sukvietë apie 10 mln. þiûrovøir Vokietijoje pelnë didþiulá pripaþinimà. Do-miuosi Prancûzija, todël paþiûrëjau ðá filmà ir ið-bandþiau programëlæ �Greta�. Jei namuose at-sisiunti programëlæ ir garsiná komentarà á savoiðmanøjá telefonà, tai kino salëje belieka ájungtitelefonà ir paleisti komentarà. Automatiðkai at-liekama garsinio komentaro ir filmo sinchroni-zacija. �Greta� puikiai veikë per visà filmà. Pato-

gu ir paprasta ja naudotis, supranti, kad kûrëjaikonsultavosi su Berlyno akløjø ir silpnaregiødraugija. Filmo komentaras nebuvo perkrautas,stengtasi pakomentuoti esmæ. Galëjau susida-ryti kiekvienos scenos vaizdà ir mëgautis kinu.Filmas, kuriame persipina skirtingø kultûrø ste-reotipai ir iðankstinës nuostatos, daugeliui þiû-rovø labai patiko.

Visada mielai eidavau á kinà, bet per praëju-sius metus dar labiau nusilpo mano ir taip pras-tas regëjimas. Jausdavausi nesava, kai ekranevaizdai keisdavo vaizdus, o publika juokdavo-si ar kitaip iðreikðdavo savo jausmus. Draugaipaðnibþdomis stengdavosi pakomentuoti, kasvyksta ekrane. Pagaliau viskas pasikeitë! Didþiu-lis �Gretos� privalumas, kad garsiniø komenta-rø galima klausytis per ausines, paprasta regu-liuoti garsà ir netrukdoma aplinkiniams.

Ið vokieèiø kalbos vertëIna Praprovienë

2017/04 19

vieðuoju transportu. Tuo metu dar neturëjau ið-manaus telefono, kuriame yra �Trafi� programë-lë, todël visada klausdavau þmoniø, kelintas au-tobusas ar troleibusas atvaþiavo. Niekada ne-buvo tokio atvejo, kad niekas neatsakytø, o jeistotelëje nebûdavo þmoniø, tai uþlipdavau antpirmo laiptelio ir paklausdavau keleiviø, esan-èiø viduje. Taip, visi geri, atsako. Juokingiausiabûdavo tada, kai kas nors pradëdavo manetempti arba neðti á transporto priemonæ. Kartaisinstinktyviai imdavau trauktis, bet ne visuomet,nes dël nuovargio ar kitokiø prieþasèiø nebesi-norëdavo ginèytis ir mokyti, kaip reikëtø elgtis.Kartais ávykdavo dar vienas keistas dalykas: pa-klausdavau, kelintas autobusas, o atsakydavo,kad jau atvaþiavo, lipam ir imdavo uþ rankos.Tuomet tekdavo paklausti, ar èia, pavyzdþiui, 55autobusas, ir jei atsakymas bûdavo teigiamas,álipdavau. Tais paèiais metais pirmà kartà vie-na skridau uþsienin, todël uþsisakiau palydovàoro uoste. Skrendant á Vokietijà, pasitaikë labaimalonûs ir supratingi darbuotojai, taèiau kai grá-þau á Vilniø, mane prie lëktuvo pasitiko labai ne-rami ir susijaudinusi palydovë, jai drebëjo ran-kos ir balsas, viskà darë labai skubiai, man bu-vo nemalonu, kad kai kurie þmonës tiesiog bijomûsø negalios. Að stengiausi jà nuraminti, pra-dëjau kalbëti apie orà, apie skrydá norëdamajai parodyti, kad neregiai yra tokie patys þmo-nës, kaip ir visi kiti. Jau buvau abiturientë, kaivienà rudens vakarà vaþiavau ið mokyklos, iðli-pau ið autobuso ir pradëjau eiti. Staiga vienamoteris uþkliuvo uþ mano baltosios lazdelës irëmë aiðkinti, kad að þiûrëèiau, kur vaikðtau. Iðpradþiø iðsiðokau, pradëjau aiðkinti, kad nema-tau, o vëliau labai juokiausi, kad dar yra Lietu-voje tokiø þmoniø, kurie nesupranta, kà reiðkiabaltoji lazdelë.

Nemalonûs vizitai pas gydytojus. Jei nema-tantis eina pas gydytojà ne vienas, o su palydo-vu, tai labai daþnai pasitaikanti situacija yra to-kia, kad gydytojai visko klausinëja to palydovo,o ne mûsø, nors atëjome pas gydytojà mes. To-kiais atvejais að stengiuosi iðkart atsakinëti pir-ma, kad gydytojai suprastø, jog kalbëti ir uþ sa-ve atsakyti galiu pati. Kiek esu pastebëjusi, ði-tas mums nemalonus bruoþas bûdingas vyres-nio amþiaus gydytojams, jaunesni gydytojai jauþino, kaip tokiose situacijose reikia bendrauti.

Nemalonus vizitas pas notaræ. Bûdama sep-tyniolikos metø turëjau vykti pas notarà, kad su-sitvarkyèiau tam tikrus paveldëjimo reikalus. No-tarë, pamaèiusi mane ëmë aiðkinti, kad að ne-galiu pasiraðyti dokumentø, nes negaliu jø per-skaityti. Að turinti pasiimti nesuinteresuotà as-mená, t. y. ne giminaitá, kuris turás uþ mane pasi-raðyti. Tuomet að susinervinau ir priverèiau jà pa-siskambinti á Notarø rûmus. Pasiskambinusi ji

suþinojo, kad pati turinti man garsiai perskaitytivisus dokumentus ir að galinti juos pasiraðyti.Po tokio ávykio supratau, kad elektroninis para-ðas yra labai geras dalykas nematantiems þmo-nëms, nors dar ne visur galima juo pasiraðinëti.

Dviraèio iðradinëjimas fotoateljë. Daþnaimums prireikia ávairiø nuotraukø dokumentams.Tik að nelabai suprantu, kam reikia nematan-èiam atsimerkti, jei vis tiek rodydamas pasà orouoste jis bus uþsimerkæs. Kai kurie fotoateljë dar-buotojai to nesupranta ir bando iðradinëti dvi-ratá. Praðo atsimerkti, o turint nistagmà yra darsunkiau iðlaikyti þvilgsná ir nuotraukos tuomet ið-eina su uþverstom akim.

Na, o dabar laikas papasakoti linksmesniønutikimø. Dauguma neregiø þino, kad �Rimi�parduotuvës mums paèios draugiðkiausios. Èiavisada sulauksime pagalbos. �Rimi� draugið-kiausia ir kitas negalias turintiems þmonëms,nes èia dirba daug darbuotojø su klausos ir psi-chikos negaliom. Uþëjau vienà karðtà vasarosdienà á �Rimi� ir kaip visada papraðiau palydo-vo. Ðá kartà man paskyrë vienà vaikinà su psi-chikos negalia. Tol, kol mes vaikðèiojom po par-duotuvæ, girdëjau perspëjimus: �Romai, atsar-giai vesk mergaitæ�, �Romai, ar tikrai viskà ra-dai?� (vardas pakeistas). Kai priëjome prie ka-sos, kasininkë dar du kartus paklausë, ar tikraiviskas gerai? Po tokio apsipirkimo pagalvojau:�Na, jei taip Romu nepasitikite, neduokite jamtokiø pareigø�.

�Uber� - viena ið patogiausiø ir geriausiø pa-vëþëjimo paslaugas teikianèiø ámoniø. Taip, jigeriausia, nes: gryni pinigai necirkuliuoja, ma-ðinos naujos ir ðvarios, vairuotojai labai korek-tiðki, be to �Uber� daro daug ávairiø smagiø ak-cijø. Ypaè smagu pabendrauti su vairuotojais,nes jø juokeliai dël mano negalios man labaipatinka. Kol dar nebuvau sugalvojusi, kad priesavo vardo galiu prisiraðyti: �Turinti regëjimo ne-galià�, vairuotojai, priëmæ mano uþsakymà, ne-þinodavo, kad veð neágalià keleivæ. Ir, jei neras-davo kelio, daþnai man skambindavo, bet aðpasiruoðusi visada paaiðkinti, kaip iki manæs rei-kia atvaþiuoti, todël kalbant telefonu nekildavojokiø átarimø. Na ir ðtai vienà rudens rytà pakal-bëjusi su vairuotoju iðëjau á kiemà, nes progra-mëlë telefone parodë, kad maðina jau vietoje.Savo kieme nenaudoju lazdelës, nes ten visateritorija paþástama. Taip ir nukrypavau iki ma-ðinos. Kai atsisëdau á maðinà, vairuotojas supra-to, kad að nematau, pradëjo atsipraðinëti, kadnepadëjo man álipti ir dar prisipaþino, kad ið pra-dþiø pagalvojo, jog esu iðgërusi. Tuomet að pra-dëjau juoktis, o vairuotojas suprato, kad dar irneblogà humoro jausmà turiu. Tæsiant pasako-jimà apie pavëþëjimus prisiminiau dar vienàsmagø nutikimà. Stovëjau prie Vilniaus univer-

20 MÛSØþodis

MUMS RAÐO

�NEMATOMI REGËJIMAI� Skaidrë BUTNORIUTË

Lietuvos akløjø ir silpnaregiø ugdymo centro(LASUC) moksleiviø kûrybiniø darbø paroda Ma-rijos ir Jurgio Ðlapeliø namuose - ilgai laukta irplanuota! Visus metus vaikai kûrë: pieðë, lipdë,klijavo, vëlë vilnà, siuvo... Daugybë ádomiø dar-beliø susikaupë technologijø ir dailës kabine-tuose ir praðyte praðësi parodomi uþ mokyklosribø. Na, ir bendraujant su kitø mokyklø moky-tojais, jauèiamas ypatingas susidomëjimas re-gos negalià turinèiø vaikø kûryba, akivaizdþiaibylojanèia, kad negalià turintis þmogus gali kaipir visi - fantazuoti, iðreikðti savo nuotaikà, emo-cijas ne tik þodþiu, garsu, bet ir forma, faktûra,linija ir spalva.

Þmogaus kûrybos galios ir iðraiðkos - beri-bës. Kuo labiau þmogus geba atsipalaiduoti, tuodaugiau kûrybiniø galiø jis atskleidþia, tuo la-biau jo darbuose ir pieðiniuose iðryðkëja jo esa-tis, bûsena. Vaikus su regos negalia mokau kurtijau ne pirmus metus. Stebiu kaip jie auga, bræs-ta, sàmoningëja, kaip keièiasi jø darbai, kaiplaikmetis ir aktualijos �sudëlioja� savus akcen-tus jø kûriniuose. Parodoje �Nematomi regëji-mai� eksponuojami visø amþiaus grupiø - nuoseptynmeèiø iki aðtuoniolikmeèiø - vaikø ir jau-nuoliø darbai. Tad tikrai ádomu yra paþvelgti,kaip valdo teptukà ar vilnos vëlimo adatà tiekmaþas, tiek didelis, tiek silpnaregis, tiek nere-gys.

Parodos ekspozicijà ruoðëme kartu su kole-ge LASUC technologijø mokytoja Giedre Reèiû-niene. Bûtent ji vaikus technologijø pamokosesupaþindina su ávairiausiomis darbeliø atlikimotechnikomis: siuvimu, siuvinëjimu, nërimu, vë-limu, kaiðymu, mezgimu ir kt.

Ypaè originaliai atrodo parodoje eksponuo-jamas skiautinio technika sukurtas darbas �Gë-liø pieva�.

�Mintis sukurti skiautininá pano �Gëliø pieva�kilo belaukiant mokyklos jubiliejaus - keturias-deðimtmeèio, - pasakoja G. Reèiûnienë. - Tai ko-lektyvinis darbas, já kûrë iðtisus metus visi no-rintys mokiniai áraðydami savo vardus. Parodo-je yra ir buvusiø mokiniø darbeliø: DainorosLaukþemytës - �Undinëlë�, �Ragana�, �Raganaant ðluotos�, Austëjos Neniðkytës - �Balerina�,Ramintos Matulevièiûtës - �Lietuviðkø drugiø ko-lekcija�, Ugnës Þilytës - �Graikø dievas Panas�.Labai smagus darbas, taip pat kolektyvinis(eksponuojamas fragmentas) - charakteringoslëlës �LASUC bendruomenë�. Mokiniai prisiuvodaugybæ lëlyèiø, kurios sukelia labai smagiànuotaikà iðreikðdamos paèiø vaikø charakterá,nes kiekvienas galëjo rinktis, kaip atrodys jo �ant-rininkas�, pavadintas jo vardo trumpiniu.�

Áspûdinguose muziejaus rûsiuose savo erd-væ atrado ne tik rankø darbeliai, bet ir vaikø pie-ðiniai. Netikëtu spalviniu skambesiu ir mistikastebina Martyno Janulèiko ir Þygimanto Matu-sevièiaus vaizduojami kalnø motyvai. KarolinosVoiciukaitës pieðiniuose daug dþiaugsmingøspalviniø kombinacijø ir veiksmo; Gabijos Nog-niûtës puikiai nutapyta �Flora� þavi savo �dþo-kondiðka� ðypsena... Parodoje rodome tik nedi-delæ dalá moksleiviø darbø, tad esame dëkin-gos muziejaus direktorei Jolantai Paðkevièienei,priëmusiai vaikø kûrybà muziejaus erdvëse, bei�Atgaivos� bendrijai, rengiant ir eksponuojantvaikø darbø parodà.

siteto ir ieðkojau taksi. Dispeèerë surado maði-nà ir ëmiau jos laukti. Iðgirdau, kad atvaþiavokaþkoks automobilis, pamaniau, kad èia pasmane ir atidariau jo duris. Staiga kaþkoks uþ-sienietis, sëdintis automobilyje, pradëjo ðaukti:�No! no!�. Supratau, kad ten ne mano maðina,tik paskui klausiau savæs, kodël þmogelis ne-galëjo graþiai pasakyti, kad ne prie tos maði-nos priëjau. Na, tikriausiai toks tø pietieèiø tem-peramentas!

Ðviesà ásijunkit. Kai baigiau vidurinæ, daugu-ma mokiniø turëjo galimybæ pasirinkti kokià norsekskursijà. Mes pasirinkome dviejø dienø eks-kursijà po Klaipëdà. Kelionë buvo labai smagi.Pirmàjà dienà aplankëme Rietavà ir vakare, pa-

buvæ prie jûros, apsistojome Klaipëdoje. Apsi-gyvenome viename bendrabutyje. Ryte kaip vi-sada nuëjau praustis ir neuþsidegiau ðviesos,nes ji man paprasèiausiai nepadeda, nors jà irtruputá áþiûriu. Bendrabuèio ðeimininkë pagal-vojo, kad nieko nëra, atidarë duris ir labai nu-stebusiu balsu pasakë: �Jûs ðviesà ásijunkit�. Irnieko nelaukusi jà uþdegë. Na, að net nespëjaunieko pasakyti, nes ji greit iðbëgo.

Tiek istorijø pamenu. Manau, kad kiekvienasneregys galëtø kà nors panaðaus papasakoti.Tai parodo, kad dar ne visi regintieji supranta,kaip bendrauti su neregiu, o, kita vertus, jei visisuprastø, tai nebûtø tokiø smagiø pasakojimø.

2017/04 21

BRAILIO RAÐTAS IR MES

NË DIENOS BE BRAILIO RAÐTO Kristina MISIÛNAITË

Europos akløjø sàjunga yra iðleidusi straips-niø rinkiná �Braille - the world at my fingertips�, ákurá sudëjo 25 apdovanojimø nepelniusius raði-nius apie brailio raðto svarbà akløjø gyvenime, pri-statytus Onkyo konkursui. Rinkinys iðleistas ke-liomis kalbomis stambiu ðriftu, brailio raðtu ir PDFformatu. Pasak leidëjø, ne visi geri raðiniai, pri-statyti Onkyo konkursui brailio raðto tema, apdo-vanojami, nes neatitinka konkurso sàlygø, pavyz-dþiui, bûna truputá per ilgi. Visuomenei jie liekaneprieinami, taèiau yra verti, kad þmonës juos per-skaitytø. Ðiame rinkinyje yra labai gerai ávertintasraðinys ið 2008 m. konkurso, kurio autorë - tryli-kametë Kristina Misiûnaitë ið Nyderlandø.

Vertëja Audronë Gendvilienë

Kokia bûtø mano diena su brailio raðtu ir bejo?

Be brailio raðto: að klausausi baþnyèios var-pø, kad suþinoèiau, kiek dabar valandø. �Ar tuðitai skaitei?�, - paklausë manæs. �Ne, neskai-èiau, negaliu skaityti reginèiøjø raðtu.� �Neseniaitame þurnale skaièiau...�, bet að negaliu tæsti po-kalbio.

Su brailio raðtu: að paèiupinëju savo reljefinálaikrodá norëdama suþinoti, kiek dabar valandø.Dar turiu truputá laiko, todël paskaitysiu knygà.Savo lentynoje, kur stovi daug knygø brailio rað-tu, susirandu reikiamà tomà. Mano pirðtai bëgaeilutëmis; að skaitau raides savo deðimèia akiø.

Be brailio raðto: �greitai pasiþiûrëk internete!�Bet tai neámanoma be brailio eilutës.

Su brailio raðtu: ásijungiu savo neðiojamàkompiuterá ir pasitikrinu, ar neatëjo naujø elekt-roniniø laiðkø. Viskà, kas atsiranda ekrane, aðperskaitau su savo brailio eilute, su ja narðauinternete, be jos negalëèiau ðito daryti.

Be brailio raðto: nuskamba skambutis, jisman primena, kad turiu kai kam paskambinti.Èiumpu telefonà ir karðtligiðkai bandau prisimin-

ti reikalingà numerá.Su brailio raðtu: á brailio raðto maðinëlæ ási-

dedu popieriaus lapà ir uþsiraðau telefono nu-merá. Tada subarðka paðto dëþutë ir ant kilimë-lio nukrinta þurnalas brailio raðtu. Að neatsiliekunuo naujausiø þiniø ir pastarøjø dienø ávykiø.

Be brailio raðto: po kurio laiko áeinu á liftà. Ap-èiuopomis ieðkau maþø mygtukø su skaièiais,bet jø negaliu perskaityti. Kaip man patekti á rei-kiamà aukðtà? Paspaudþiu vienà mygtukà. �Kurað patekau?� - svarstau, pakilusi aukðtyn. Einukoridoriumi, ant durø uþraðai, kuriø að negaliuperskaityti.

Su brailio raðtu: áëjusi á liftà, paspaudþiu myg-tukà, ant kurio randu brailio raðtu uþraðytà skai-èiø du. Antrame aukðte ðalia durø apèiupinëju-si randu lenteles su uþraðais brailio raðtu. Susi-randu reikiamas duris.

Be brailio raðto: sëdþiu mokyklos klasëje.�Pasakyk Europos ðaliø pavadinimus�, - sakomokytoja. Bet að neturiu kur pasiþiûrëti, nes mo-kykloje nëra man pritaikyto atlaso.

Su brailio raðtu: ant stalo guli reljefinis pasau-lio atlasas. Mano pirðtai bëga jo pavirðiumi, ieð-kodami valstybiø pavadinimø santrumpø. Aðskaitau miestø ir upiø pavadinimus ir mintyseklostosi þemëlapio vaizdas.

Be brailio raðto: negaliu groti muzikos instru-mentu, groti orkestre. Labai norëèiau tà daryti.Bet kaip galëèiau, jei neturiu gaidø brailio rað-tu? Negaliu naudotis áprastu gaidø sàsiuviniu.

Su brailio raðtu: man patinka groti. Skaitinëjubrailio raðtu iðspausdintà gaidø sàsiuviná, ieð-kodama graþios dainos. Deðine ranka perskai-tau keletà gaidø. Tada jas sugroju. Tokiu bûdupo truputá iðmokstu atlikti visà dainà.

Brailio raðtas man labai svarbus, visur ir vi-sada, ir esu tikra, kad be jo neiðsiversèiau nëvienos dienos.

IÐ MÛSØ KALENDORIAUS

SPORTAS PADËJO ATSITIESTI Henrikas STUKAS

Muzika ir sportas - tai lyg dvi mûzos, keliaujan-èios greta, bet niekada nesusieinanèios viename ke-lyje. Jos skirtingos, bet kartu ir labai panaðios, rei-kalaujanèios gabumø, beribio atsidavimo, nuolati-nio kasdieninio darbo, prakaito ir savidisciplinos.Ðias dvi mûzas pamëgino prisivilioti ir iðtikimai jomstarnauti silpnaregis Raimondas Knieþa, su muzikapradëjæs draugauti dar mokyklos suole. Sportasmuzikanto gyvenime atsirado þymiai vëliau. Rai-

mondas paneigë tradicinæ nuomonæ, kad gerøsportiniø rezultatø galima pasiekti tik jaunystëje. Vy-ras intensyviai bëgioti ir plaukioti pradëjo sulaukæstrisdeðimt aðtuoneriø metø. Nepaisydamas nieko,net ir savo amþiaus, jis spëjo iðkovoti nemaþai ávai-riausiø spalvø apdovanojimø bei tauriø. Paklaustas,kiek gi iðkovojo medaliø, Raimondas juokavo: �Kiekjø iðkovojau - neskaièiavau. Bûtø lengviau juos nesuskaièiuoti, o pasverti. Manau, susidarytø keli ki-

22 MÛSØþodis

MINËTINOS SUKAKTYS

Geguþës 1 d. 1972 metais ásteigtas LAD muziki-nis kolektyvas, kurá sudarë kamerinis choras ir pu-èiamøjø instrumentø orkestras.

Geguþës 7 d. 1997 metais ávyko naujosios Lie-tuvos akløjø bibliotekos atidarymo ðventë.

Geguþës 10 d. sukanka 115 metø, kai gimë(1902) Meèislovas Kviklys, pedagogas, pirmasisKauno akløjø instituto vedëjas. Mirë 1942.

Geguþës 13-27 d. vyko tarptautinis festivalis�Poezijos pavasaris 2007�. Á jo programà pirmà kar-tà buvo átrauktas LASS parengtas projektas - poe-zijos ir muzikos valanda �Poezija tamsoje�. Gegu-

þës 17 d. Vilniuje, Lietuvos technikos bibliotekos ka-vinëje, poetai savo eiles skaitë visiðkoje tamsoje.

Geguþës 14 d. sukanka 120 metø, kai gimë(1897) Viktoras Rakauskas, pedagogas, iðradëjas.Mirë 1984.

Geguþës 17 d. sukanka 90 metø, kai gimë(1927) Antanas Jozënas, dirigentas, pedagogas,profesorius, buvæs LASS kamerinio choro �Vilnius�meno vadovas, vyriausiasis dirigentas. Mirë 2014.

Geguþës 29 d. sukanka 80 metø, kai gimë(1937) Zenonas Kavaliauskas, literatas. Mirë 2014.

logramai.�Raimondas Knieþa gimë prieð 60 metø balan-

dþio 28 dienà. Gimë Vilniuje, bet ðeima greitai persi-kraustë gyventi kitur: ið pradþiø á Ðiaulius, vëliau áJoniðká. Ten ir prabëgo berniuko vaikystë. Ið bend-raamþiø miestelio vaikø Raimondas iðsiskyrë labaisilpnu regëjimu. Akys pradëjo silpti sulaukus vosvieneriø metø, todël kur mokytis, didelio pasirinki-mo nebuvo. Kauno akløjø mokykloje silpnaregispradëjo mokytis 1966 m. Mokslams gabus berniu-kas, baigæs pirmà, ið karto buvo perkeltas á treèiàklasæ. Mokytojai, pastebëjæ Raimondo gabumusmuzikai, já pradëjo lavinti. Kauno akløjø mokyklojeR. Knieþa baigë devynias klases.

Po devyniø klasiø 1974 m. ástojo á tuometinæ Vil-niaus Tallat-Kelpðos aukðtesniàjà muzikos mokyk-là. Tiesa, ten mokësi tik pusantrø metø. Vaikinui kojàpakiðo dar mokykloje atsiradæs poreikis nesaikin-gai vartoti alkoholá. Teko ið sostinës gráþti á Kaunà irásidarbinti Lietuvos akløjø draugijos gamybiniamemokymo kombinate. Èia Raimondas dirbo neilgai,vos keturis mënesius. Gabus muzikai silpnaregis pa-kvieèiamas groti Lietuvos akløjø puèiamøjø instru-mentø orkestre. Jame grojo iki pat orkestro uþda-rymo - 1992 metø. �Orkestre grojau su tam tikromispertraukomis. Neslëpsiu, mano biografija �kreiva�.Pomëgis stikliukui nutraukdavo darbinæ veiklà. Tek-davo daug groti laidotuvëse, o ten gaudavai �pasi-ðildyti�. Aèiû orkestro vadovams, kurie vis patikë-davo mano paþadais suimti save á rankas. Tai pa-daryti man pavyko ne ið karto�, - pasakojo R. Knie-þa.

Grodamas puèiamøjø orkestre Raimondas stu-dijavo Kauno Juozo Gruodþio aukðtesniojoje mu-zikos mokykloje. Á jà ástojo 1987 m. Silpnaregá pri-ëmë ið karto á antrà kursà, nes ðios mokyklos or-kestrui artëjanèioje apþiûroje bûtinai reikëjo barito-no. Muzikinius mokslus baigë 1990 m.

1992 m., iðformavus orkestrà, silpnaregis ásidar-bino akløjø kombinate. Po metø dalyvavo konkur-se choristo vietai Kauno muzikiniame teatre uþimti.R. Knieþa konkursà laimëjo. Deja, naujuoju darbu

dþiaugësi neilgai. Pasirodo, choro dalyviai ne tik tu-rëjo dainuoti, bet ir vaidinti epizodinius vaidmenis.Vyro regëjimas buvo per silpnas. Tai pastebëjæschoro vadovas papraðë silpnaregá ieðkotis kito dar-bo, nes iðsigando dël kitø choro artistø saugumo.

Raimondui teko gráþti á kombinatà. Jame viene-rius metus vadovavo naujai ásteigtai profsàjungai.Dirbo iki 2002 metø. Vëliau tapo smulkiu verslinin-ku. Vaþiuodavo á Kaliningradà ir ið ten atsiveþdavoprekiø, kurias èia pelningai parduodavo.

Kovodamas su potraukiu taurelei, R. Knieþa nuo1995 metø pradëjo aktyviai sportuoti. Jam tuo me-tu sukako 38-eri. Padedamas patyrusiø sportinin-kø J. Burakovo, V. Girniaus, Raimondas pradëjo bë-gioti vidutinio, o vëliau ir ilgesnio nuotolio distanci-jas. Silpnaregis neiðsigando kasdieniniø alinanèiøkrosø. Pradëjo ne tik bëgioti, bet ir plaukioti. Mëgs-tamiausia rungtis - 400 m distancija. Ne kartà tapoèempionu. Lengvosios atletikos varþybose R. Knie-þa dalyvavo 16 metø. Silpnaregis dalyvavo ne tikLietuvos akløjø sporto federacijos rengtose varþy-bose, bet ir nepabûgo varþytis su sveikaisiais. Rai-mondas savo amþiaus grupëje iðkovojo ne vienàapdovanojimà ir tauræ. Kaip jis pats juokavo, labaimëgo �Zelvoje� rudená vykusias bëgimo varþybas,nuolat bûdavo ketvirtas po mûsø olimpieèiø. Spor-tininkas pasakojo: �Treniruotës mane palaipsniui at-pratino nuo þalingo áproèio. Matau vos dienos ðvie-sà. Daþniausiai bëgiojau vienas, todël tekdavo nekartà nosá nusibalnoti, á kaþkà atsitrenkti ar kur ákri-sti. Varþybø metu bëgdamas vienas nematydavau,kas yra po kojomis. Todël vieno bëgimo metu netpenkis kartus nikstelëjau kojà. Nepaisydamasskausmo, finiðavau ir net laimëjau tauræ.�

Prieð ketverius metus R. Knieþa pradëjo aktyviaidalyvauti saviveikloje - �Bièiuliø� kapeloje puèia tû-bà. Taip pat groja Kaèerginës kapeloje �Nemunovingis�. Anksèiau grojo Profsàjungos rûmams pri-klausanèiame �Kauno� muzikiniame kolektyve. Rai-mondas dainuoja vyrø ansamblyje �Bièiuliai�, kurisne taip seniai neágaliøjø meniniø kolektyvø apþiû-roje laimëjo pirmàjà vietà.

2017/04 23

TRUMPAI

TRUMPAI

GAUS PINIGØKultûros ministerija skyrë papildomà beveik

100 tûkst. eurø finansavimà penkiø apskrièiø bi-bliotekoms ir Lietuvos akløjø bibliotekai, kadðios á knygø skaitymà átrauktø daugiau skaityto-jø su negalia.

�Biblioteka privalo tapti draugiðka kiekvie-nam ir per keletà ateinanèiø metø mes pasiek-sime, kad bibliotekose visi jaustumës laukiamiir galintys skaityti ar dalyvauti renginiuose, su-sitikimuose, diskusijose�, - ministerijos prane-ðime cituojama kultûros ministrë Liana Ruoky-të-Jonsson.

Vilniaus, Kauno, Klaipëdos, Panevëþio irÐiauliø apskrièiø bibliotekos organizuos specia-liai neágaliesiems skirtus edukacinius ir kultûri-nius renginius, pritaikys esamas ar kurs naujaspaslaugas, rengs specialias ekskursijas, moky-mus, supaþindins potencialius skaitytojus su bi-bliotekomis.

Lietuvos akløjø biblioteka Vilniuje ir penkiuo-se teritoriniuose padaliniuose atnaujins árengtøkompiuteriniø darbo vietø programas JAWS, nesturimos jau senstelëjæ ir neuþtikrina paslaugøkokybës. Taip pat biblioteka numato ir kitø veik-lø, skirtø þmonëms su regos negalia.

NET DEVYNIKovo 18-19 dienà Elektrënuose ávyko Lietu-

vos akløjø ir silpnaregiø individualus plaukimoèempionatas. Jame dalyvavo per trisdeðimtsportininkø. Pagerinti net devyni rekordai. Min-daugas Dvylaitis ir Andrius Kalvelis pasiekë potris, Brigita Narmontaitë - du, Þygimantas Matu-sevièius - vienà rekordà.

PAGERBË PRAMONININKAIKovo 23 dienà Klaipëdos pramonininkø aso-

ciacija pagerbë socialiai atsakingas uostamies-èio ámones.

Ji jau ðeðtà kartà surengë Atsakingo verslokonkursà. Dël keturiø jo nominacijø ðiais metaisvarþësi 12 ámoniø. Lietuvos akløjø ir silpnare-giø sàjungos UAB �Regseda�, kuriai vadovaujadirektorë Kristina Zibalienë, pelnë apdovanoji-mà kaip geriausiai savo darbuotojais besirûpi-nanti ámonë.

Konkurso apdovanojimus sukûrë juvelyrasVidas Bizauskas.

VARÞËSI ÐAÐKININKAIKovo 25-26 dienà Piniavoje (Panevëþio raj.)

ávyko Lietuvos akløjø ir silpnaregiø greitøjø bra-

ziliðkø ðaðkiø èempionatas. Jame dalyvavo 34sportininkai. Pirmàjà vietà iðkovojo RemigijusBagdonas. Antras - Justinas Kubilius, treèia -Adelë Vaiðvilienë.

DARBÀ PRADËJONAUJA TARYBA

Kovo 28 dienà pirmà kartà susirinko naujossudëties Neágaliøjø reikalø taryba.

Tarybai pirmininkauja socialinës apsaugos irdarbo ministras Linas Kukuraitis. Pirmininko pa-vaduotoja tapo Lietuvos þmoniø su negalia sà-jungos prezidentë Rasa Kavaliauskaitë.

Posëdyje iðrinkti tarybos atstovai á 2014-2020metø Europos Sàjungos fondø investicijø veiks-mø programos stebësenos komitetà. Pagrindi-niu, tarybai atstovaujanèiu nariu, komisijoje ta-po Lietuvos neágaliøjø draugijos pirmininkë Je-lena Ivanèenko, pakaitiniu - Lietuvos sutrikusiospsichikos þmoniø globos bendrijos vadovas Vai-dotas Nikþentaitis.

Posëdyje aptartos ðiø metø veiklos kryptys.Nutarta, kad sukurta ministro L. Kukuraièio pir-mininkaujama darbo grupë parengs tarybos2017 metø veiklos plano projektà.

Neágaliøjø reikalø tarybos nariai atstovaujaÐvietimo ir mokslo, Sveikatos apsaugos, Aplin-kos, Susisiekimo ministerijoms, Lietuvos savi-valdybiø asociacijai, akademinei bendruome-nei bei neágaliøjø organizacijoms.

Lietuvos akløjø ir silpnaregiø sàjungai tary-boje atstovauja pirmininkas Sigitas Armonas.

NAUJI VADOVAIKovo 29 dienà Vilniuje ávyko Lietuvos par-

olimpinio komiteto generalinë asamblëja.Asamblëjoje iðrinkti nauji komiteto vadovai ir

taryba. Lietuvos parolimpinio komiteto prezi-dentu iðrinktas Rio de Þaneiro parolimpiniø þai-dyniø aukso ir sidabro medaliø laimëtojas Min-daugas Bilius, generaliniu sekretoriumi - Lietu-vos akløjø sporto federacijos atstovas, LASScentro tarybos narys Paulius Kalvelis. Vienu iðdviejø komiteto viceprezidentø tapo Lietuvos ak-løjø sporto federacijos prezidentas Juozas Mi-liauskas.

Á vykdomàjá komitetà iðrinkti trys Lietuvos ak-løjø sporto federacijos atstovai: kaunieèiai Vy-tautas Girnius ir Juozas Miliauskas bei ðiaulie-tis Remigijus Bagdonas.

Naujasis parolimpinio komiteto prezidentasM. Bilius kalba apie neágaliøjø sportui reikalin-

24 MÛSØþodis

TIFLOHUMORAS

Þirafa pasakoja apie savo gyvenimà:- O kai bûna giedras oras, að matau savo ka-

nopas.

Petriukas atbëga á kino teatrà ir iðtiesia kasi-ninkei du eurus.

gas permainas, þada pats kuo greièiau imtis jøágyvendinimo.

NACIONALINIAI APDOVANOJIMAIKovo 29 dienà Vilniuje, Valdovø rûmuose, pa-

gerbti ir apdovanoti asmenys bei organizacijospraëjusiais metais aktyviai gynæ þmogaus tei-ses. Pagerbti jø darbai ir iniciatyvos.

�Áveiktos kliûties� nominacija áteikta Lietuvosakløjø bibliotekos (LAB) savanoriui garsiniø kny-gø skaitovui Albertui Auþbikavièiui. Poreikis taptisavanoriu A. Auþbikavièiø á LAB atvedë prieð tre-jus su puse metø. Garsines knygas skaitantysaklieji ir silpnaregiai jo balsà gali girdëti jau 53-ose áskaitytose knygose.

DU KARTUS KAUNEBalandþio 1-2 dienà Kaune ávyko vyrø indivi-

dualus ðoudauno èempionatas. Jame dalyva-vo ðeðiolika sportininkø. Pirmàjà vietà iðkovojoEdgaras Matakas, antras liko Mindaugas Dvy-laitis, treèias - Paulius Kalvelis. Po savaitës, ba-landþio 8-9 dienà, ir vël Kaune ávyko tik jau mo-terø individualus ðoudauno èempionatas. Jamevarþësi aðtuonios dalyvës. Pirmàjà vietà iðko-vojo Oksana Dobrovolskaja, antra - Vaida Ban-dzaitë, treèia - Erika Ðnaraitë.

AKLØJØ GLOBOS NAMUOSEVatikano radijas praneðë, kad kovo 31 dienà

popieþius Pranciðkus aplankë Romoje veikian-èius akløjø globos namus. Tai Italijos valstybi-nës sveikatos apsaugos sistemos iðlaikomasspecializuotas centras, padedantis akliesiemsir rimtø regëjimo sutrikimø turintiems þmonëms.Centre gyvena 37 globotiniai. Centrà taip pat lan-ko penkios deðimtys vaikø, kuriems padedamasusiformuoti pagrindinius ágûdþius, reikalinguskasdieniniame gyvenime.

Ðiuo apsilankymu popieþius Pranciðkus pra-tæsë Gailestingumo jubiliejaus gailestingumopenktadieniø tradicijà: kartà per mënesá popie-þius Pranciðkus skirdavo laiko kenèiantiesiems,likimo ir þmoniø nuskriaustiesiems.

REIKËS MOKËTILASS centro taryba, atsiþvelgdama á Lietuvos

akløjø ir silpnaregiø sàjungos kultûros ir menoprieinamumo komisijos 2016 m. gruodþio 14 d.vykusiame posëdyje pateiktà siûlymà, nutarë

ávesti LASS respublikinio centro organizuojamømokomøjø stovyklø ir seminarø dalyviø mokes-tá. Kai projektas ágyvendinamas Neágaliøjø rei-kalø departamento prie Socialinës apsaugos irdarbo ministerijos lëðomis, dalyvis moka nuo 1iki 3 proc. projekto vertës mokestá, o kai projek-tas vykdomas LASS respublikinio fondo ar kitørëmëjø lëðomis, dalyvio mokestá nustato orga-nizatorius. Lëðos bus panaudotos projektø ko-kybei gerinti. Kartu tai bus ir drausminanti prie-monë renginiø dalyviams.

Jau þinomi ðiø metø LASS respublikinio cent-ro organizuojamø mokomøjø stovyklø ir semi-narø dalyvio mokesèio dydþiai. Kûno kalbosmokomoji stovykla �Kûno kalba - kelias á sëk-mæ� kainuos 45 Eur, �Saugus be regëjimo� - 27Eur. Mokomoji stovykla sunkià regëjimo nega-lià turintiems tëvams, auginantiems vaikus - 37Eur (dalyvaujant vienam ið tëvø), 50 Eur (daly-vaujant abiems tëvams), Sveiko gyvenimo bû-do ir psichologinës harmonijos mokomoji sto-vykla regëjimo negalià turintiems brandaus am-þiaus þmonëms - 45 Eur.

VELYKINIØ KIAUÐINIØPAIEÐKOS

Ið senø laikø atëjusi Vakarø ðalyse gyva tra-dicija Velykø proga vaikams surengti velykiniøkiauðiniø paieðkas. Kiauðiniai pradþioje buvoslepiami pievose. Kad augesniems vaikams bû-tø ádomiau, tai juos slëpdavo net krûmuose. Sle-piami buvo tiek marguèiai, tiek ir nedaþyti kiau-ðiniai. Laikui bëgant kiauðiniø slëpimas persi-këlë ir á gyvenamàsias patalpas. Radosi ir ðo-koladiniø kiauðiniø.

Gaila, bet graþia tradicija negalëjo pasinau-doti neregiai ir blogai matantys vaikai. Ðià bë-dà iðsprendë amerikieèiø policininkas ChuanasOrazko (Juan Orazco) ið Kalifornijos. Policijosdarbuotojai plastikiniams kiauðiniams pritaisë�pypsiukus�. Neregiai vaikai velykinius kiauði-nius turëjo rasti pievoje. Geriau matantiems bu-vo riðamos akys. Bakersfielde - aukso karðtinæmenanèiame miestelyje - surengta ðventë taipvisiems patiko, kad po savaitës jà teko pakarto-ti. Beje, ðventës sumanytojas ankðèiau dirbo ið-minuotoju.

- Bilietas kainuoja keturis, - sako kasininkë.- O galima, að þiûrësiu viena akim?

- Ir kaip tu supratai, kad ðis lokys - þmogëd-ra?

- Ið akiø. Þvilgsnis toks pat kaip ir þmonos...

I virð. - REALI VIRTUALYBËJE. BFL nuotr.

IV virð. - J. MALÈEVSKIS. TOBIJAS SU PARKOMIS. Vytauto GUDONIO tekstas.

TURINT LAIKO

SVARBÛS MENKNIEKIAI TVARKAI PALAIKYTI Giedrë REÈIÛNIENË

Pavasará paprastai tvarkai namuose skiriame dau-giau dëmesio - laukia ir langø valymas, ir sezoniniødrabuþiø tvarkymas. Norime, kad visi kampeliai bliz-gëtø, þvilgëtø! Keletas praktiðkø patarimø besitvar-kantiems namus.

Ruoðos kalendorius leidþia suplanuoti namø ruo-ðos darbus ir taupyti laikà, be reikalo neeikvoti jë-gø. Susiplanuokite, kà tvarkysitës kiekvienà dienà,kartà per savaitæ, kas mënesá, kartà per metus.

Indaplovë - ne tik indams. Taip taupome ne tikvandená, bet ir laikà. Daugelis nepakankamai áverti-name indaplovës teikiamus patogumus: juk be in-dø joje galima kuo puikiausiai iðplauti ðviestuvus,plastmasinius þaislus, þurnalø stovelius, indeliusdantø ðepetukams laikyti, gartraukio filtrus (grote-les), dujinës viryklës stovelius ir dar daug kà. Ájunki-te ðvelnaus plovimo reþimà ir nustatykite vidutinætemperatûrà. Nepamirðkite ir virtuvës gartraukio.Nuvalykite lemputes - visà pavirðiø. Kad ir kokia ge-ra vëdinimo sistema, gartraukio pavirðius gaminantlabai apsitraukia riebiomis apnaðomis.

Þaliuzës. Nesikamuokite skudurëliu ðluostyda-mi þaliuziø juostà. Apsimaukite medvilnines pirðti-nes, kurias galima skalbti skalbimo maðinoje, su-drëkinkite pirðtus ir braukite rankomis iðkart abiejo-se þaliuziø pusëse. Taip puikiai nuvalysite dulkes irpurvà.

Langus valykite ðiltà, bet apniukusià dienà. Ryð-kûs saulës spinduliai pernelyg dþiovina stiklo valikláir ant langø lieka dëmiø. Langus valykite specialiuárankiu su gumine juostele (panaðiai nuvalomi ma-ðinos langø stiklai), braukite ið virðaus þemyn - tadanepaliksite langø valiklio ar vandens likuèiø.

Jei skalbiate rankomis, nenaudokite priemoniø,skirtø automatinëms skalbyklëms, - jos ypaè dirgi-na ir sausina rankø odà. Pirmiausia pripilkite á du-bená ðilto vandens, áberkite skalbimo milteliø, palau-kite, kol iðtirps, ir tik tada sumerkite skalbinius. Skal-biniai turi bûti tolygiai apsemti. Kurá laikà pamirky-tus skalbinius labai gerai iðskalaukite. Skalbdami vil-nonius gaminius, niekada jø netrinkite - susivels.Vilnos ir ðilko gaminius skalbkite ir skalaukite vie-nodos temperatûros vandenyje. Atminkite, kad vil-noniø, ðilkiniø ir viskozës gaminiø negalima stipriaigræþti. Pakanka ðvelniai nuspausti vandená, po tosusukti drabuþá á rankðluostá ir lengvai paspausti.Dþiovinti reikia ne pakabintà, o patiestà ant sausorankðluosèio.

Jei perstûmëte baldus ir liko ant kilimo áspau-dos, kad iðsilygintø kilimø pûkeliai, prisiplojæ nuobaldø svorio, pridëkite prie tø vietø lygintuvà (nelie-èiant kilimo, jei jis sintetinis) ir po kelis kartus pa-spauskite garø mygtukà. Paskui sukelkite pûkelius

pirðtais ar ðakute. Kad lengviau galëtumëte grindi-mis perstumti sunkius baldus, sakykime, spintà, pojos kojelëmis pakiðkite laðiniø odelæ - �slys kaip persviestà�.

Iðteptà baldø gobelenà geriausia valyti vilnosskalbikliu - 1 litrui vandens reikia ðaukðto skalbiklio.Já nuplaukite kempine ir gobelenà nuðluostykitesausu ðvariu audeklu.

Mikrobangø krosnelæ lengvai iðvalysite su so-da. Uþberkite sodos ant drëgnos kempinës ir iðva-lykite ja krosnelæ tiek ið vidaus, tiek ir ið iðorës. Beto, ir jokio chemikalø kvapo nebus. Baigæ darbà ne-pamirðkite iðvalytø vietø gerai nuplauti vandeniu, nu-valyti drëgna ðluoste.

Poliruokite sidabrinius stalo árankius. Sumai-ðykite sodà su vandeniu ir drëgna kempinële ar ser-vetële nuðveiskite. Gerai nuskalaukite ir nuðluosty-kite. Galima valyti ir kitu bûdu. Sudëkite sidabriniusstalo árankius á indà, kiekvienà apibarstykite soda.Lëtai uþpilkite verdanèiu vandeniu ir palikite 5 mi-nutes. Nuplaukite. Bûkite atsargûs - árankiai karðti.

Iðvalykite kavos ar arbatos nuosëdas su tru-puèiu sodos. Yra bûdas ir ásisenëjusioms dëmëmsiðvalyti: pabandykite palikti uþmerktus indus nak-èiai á vandená ápylæ indø ploviklio arba gerai nuðvei-skite drëgna kempine.

Valydami orkaitæ, paberkite sodos, pavirðiø pa-ðlakstykite vandeniu ir palikite nakèiai. Ryte nuðvei-skite, nuvalykite sodà ir neðvarumus su kempine.

Þvilgantys èiaupai vonioje - kiekvienos ðeimi-ninkës svajonë. Viena namø ðeimininkë siûlo origi-nalø bûdà èiaupams valyti aliejumi, skirtu kûdikiøodos prieþiûrai. Tiesiog uþlaðinkite kelis laðus kûdi-kiams skirto aliejuko ant minkðto audinio ðluostësir nuðveiskite èiaupus. Sakoma, kad jie ne tik þvil-gës, bet ir ilgiau iðliks ðvarûs - ðis bûdas tinka ir ki-toms detalëms ið nerûdijanèio plieno.

Þuvies kvapà ið virtuvës ir stalo árankiø galimataip pat panaikinti - pirmiausia reikia iðtrinti juos drus-ka. Ðio kvapo prisigërusias rankas prieð plaunantmuilu reikia nuskalauti silpnu acto tirpalu arba ið-trinti citrina. Ið mediniø lenteliø þuvies ir kitus aðtriusar nemalonius kvapus, pavyzdþiui, svogûnø, èes-nakø galima taip pat nesunkiai panaikinti - tereikiapatrinti jas ðilta degtine, o paskui gerai nuplauti.

Dirbant namø ruoðos darbus arba skutant bul-ves, lupant morkas ar valant kitas darþoves, geriau-sia naudoti plonytes pirðtines (jø galima ásigyti par-duotuvëse). Kai priprasite prie pirðtiniø, tikrai nega-lësite dirbti be jø, be to, bûsite garantuoti, kad jûsørankos ir panagës nebus pajuodusios nuo darþo-viø sulèiø, jos visada atrodys ðvarios ir tvarkingos.