M /494 ISSN 1732–0135 Šiame numeryje: Laisvės gynimo metai 02metais bei Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metais, o Lietuvos vyskupų konferen-cija bažnytinius

32011 Vasaris / Pasaulio lietuvis

Šiame numeryje:2011 M. 02/494 ISSN 1732–0135

Arčio kelionė prasideda Londone .........................................28

plb kraštų žinios

knygų lentynoje

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos žinios ........................16Nuaidėjo XXVI Lietuvių dienos ...........................................17Literatūros ir dainos popietė „Iš aukso aruodo“ ....................19Miesto-valstybės lietuviai .....................................................21Lietuviška dainelė „Donelaičio žemėje“ ...............................23Taline įvykis veja įvykį ........................................................24Ilgaamžis A. J. Rudis ............................................................25Biodinaminio ūkio šeimininkė – lietuvaitė ...........................26Rita Garbačiauskas išsaugojo Lietuvos konsulatui priklausiusį paveikslą............................27

tėvynėje

Dievo Gailestingumo paveikslas padovanotas ir pasaulio lietuvijai .......................................... 6P.Saudargas. Įteisintas balsavimas internetu leis užsienio lietuviams aktyviau dalyvauti rinkimuose ................ 8Lietuvos užsienio reikalų ministerijos žinios ......................... 8

Susigrąžinkim lietuvišką žodį ...............................................38

laiškas redakcijai

PLb valdyboje

Lietuvos pilietybės įstatymas, įsigaliojantis 2011 m. balandžio 1 d. Komentaras .................. 9

Nauja knyga iš Amerikos lietuvių gyvenimo .........................39Į XV Pasaulio lietuvių mokslo ir kultūros simpoziumą .............................................40Emigracijos iš Lietuvos mastai mažėja .................................40Švietimo ir mokslo ministerija, siekdama lituanistikos (baltistikos) studijų užsienyje plėtros, skelbia konkursą .......41„Pasaulio lietuvio“ aukotojai ir garbės prenumeratoriai ........42

„Pasaulio lietuvio“ žinios

Neužmiršti Chicagos skerdyklų lietuvių vargai .....................30Caro laikų emigranto užrašai (4) ..........................................32

iš lietuvių išeivijos istorijos

Kokie psichologiniai veiksniai skatina dalį išeivijos dalyvauti lietuviškoj veikloj ............................35

Mąstymai

Richard J. Durbin. Niekada nepamiršiu istorinio Vilniaus miesto ...................................................................... 4

„Pasaulio lietuvio“ svečias

Šie metai Lietuvoje paskelbti Holokausto aukomis tapusių Lietuvos gyventojų atminimo metais bei Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metais, o Lietuvos vyskupų konferen-cija bažnytinius metus paskelbė Dievo Gailes-tingumo metais. Apie tai kalba keletas straipsnių šiame PL numeryje.

Geriausiai lietuviams, ypač jaunajai kartai, suprantama Lietuvos istorijos data – 1991-ųjų sausio 13-oji, kurios įvykiuose dalyvavo mūsų karta ir kurios dvidešimtmetį šiemet minime. Kaip Sausio 13-osios minėjime Seime kalbėjusi Sausio 13-ąją žuvusiojo Tito Masiulio sesuo sakė: tai šventė, Pergalės šventė, todėl derėtų sakyti ne minime, o švenčiame. Pergalės 20-metį švę-sime visus šiuos metus, prisiminsime naujosios Lietuvos istorijos kūrime dalyvavusius žmones, naujausiųjų laikų didvyrius. Vien 1991-ųjų Sau-sio agresijos dienomis, ginant svarbiausius prieš metus atkurtos valstybės objektus, dalyvavo tūks-tančiai žmonių. Vienu metu prie Parlamento, ma-noma, budėdavo gal šimtas tūkstančių žmonių, o juk budėtojai keisdavosi, kasdien būdavo vis kiti. Kiek tų įvykių dalyvių buvo iš viso, vargu ar kas suskaičiuos, gal net didesnė pusė gyventojų.

Laisvės gynime 1991-ųjų sausio dienomis be jokios abejonės įvairiais būdais dalyvavo ir užsienio lietuviai, o vienas iš aktyviausių gynėjų pačiame Vilniuje buvo Andrius Eiva. Jis – JAV lietuvis, JAV karininkas, buvęs Afganistano par-tizanų patarėju Sovietų sąjungos karo Afganista-ne metu bei Aukščiausios tarybos-Seimo gyny-bos talkininkas. Anot Vytauto Landsbergio, „jis aiškino taktiką, kurios laikantis Aukščiausiosios Tarybos puolėjams pavojingiausi bus ne tiesiogi-niai parlamento gynėjai, bet Vilniuje partizaninį karą pradėję patriotai“. Prisimindamas įvykius dar prieš Sausio 13-sios naktį Kovo 11-osios akto signataras Sauliaus Pečeliūnas teigė, kad A. Eiva padėjo paversti tvirtove ir pačią Aukščiausiąją tarybą: patarė, kaip įrengti minų lauką, kad mūsų žmonės neužliptų ant sprogmenų, o Aukščiausios tarybos stogą prikaišioti „siurprizų“, ant kurių būtų pasismeigę sovietų desantininkai.

Sausio 16-ąją Pasaulio lietuvių centre Le-monte, JAV, Andrius Eiva iš Washingtono, DC, pa-sakojo savo prisiminimus apie tos nakties įvykius.

A. Eiva apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordi-no Riterio kryžiumi už nuopelnus Lietuvos kraš-to gynybai.

Audronė Viktorija Škiudaitė

Laisvės gynimo metai

Pasaulio lietuvis / 2011 Vasaris4

„Pasaulio lietuvio“ svečias

1990 m. vasario mėnesį, kaip parlamento pirmininkas, norėjau atvykti, kad galėčiau stebėti, kaip vyksta istoriniai rinkimai Lietuvoje. Bet sovietai nenorėjo duoti man vi-zos. Todėl aš prisijungiau prie savo kolegų iš Kongreso, ir mes Berlyne laukėme kiekvieną dieną, iš vienos į

Šie, 2011-ieji, metai Lietuvoje yra paskelbti Holokausto aukomis tapusių Lietuvos gy-ventojų atminimo metais ir Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metais. Šiemet lietu-viai mini 1991-ųjų sausio pergalės prieš sovietų agresiją 20-ąsias metines. Ta proga Vilniuje ir visoje Lietuvoje vyko ir vyksta daugybė renginių. Švęsti Laisvės dienos 20-mečio į Lietuvą buvo atvykęs Lietuvos ir lietuvių draugas ir bendramintis JAV senatorius Richard J. Durbin. Jis Lietuvos Respublikos Seime pasakė nuoširdžią, šiltą kalbą, kurią pateikiame ir PL skaity-tojams, kartu pristatydami jį ir kaip PL svečią. Mat yra dar ir kita proga – praėjusiame nu-meryje pranešėme, kad Balzeko lietuvių muziejus praėjusiais metais Richard J. Durbin, kuris yra lietuvių kilmės, paskelbė Metų žmogumi.

Richard J. Durbin. Niekada nepamiršiu istorinio Vilniaus miesto

Richard J. DurbinJAV senatoriaus

kitą pusę eidami per griuvusią Ber-lyno sieną. Ir mes vis dėlto darėme viską, kad kaip nors galėtume stebėti rinkimus. Pagaliau mums davė leidi-mą atvykti ir juos stebėti, bet mes at-vykome, kai visos rinkimų apylinkės jau buvo uždarytos. Taigi iš tikrųjų mano vizitas buvo labai trumpas.

Bet aš niekada nepamiršiu šio vizi-to, niekada nepamiršiu to istorinio Vilniaus miesto, kuris buvo gyvas savo žmonėmis, kovojusiais už Ne-priklausomybę.

Aš taip pat puikiai atsimenu, kaip atrodė AT pastatas. Jis buvo ap-krautas maišais kaip barikadomis, žmonės stovėjo su žvakėmis. Tai yra šventas vaizdas, kurį aš pamačiau.

Man pasakė: žiūrėkite, užeiki-te į vidų, pažiūrėkite, ką mes jums parodysime. Ir man parodė Lietuvos kovotojų už laisvę arsenalą. Žino-te, buvo kokie penki, gal šeši seni šautuvėliai, na, nežinau, gal gauti iš kokio medžiotojo, o gal kokio ūki-ninko.

Vieno sekmadienio anksty-vą rytą, kurį būtų galima pavadinti kruvinuoju sekmadieniu, Maskva atsiuntė karinę mašineriją, kuri sie-kė palaužti Lietuvos laisvę. Žmonės susirinko tam, kad pasipriešintų. Žinoma, Lietuvos ginklai pasirodė stipresni nei Maskvos, nes žmones vedė tikėjimas, drąsa, šeima ir daina.

Laisvės liepsna švietė Lie-tuvos žmonėms, pasipriešinusiems okupacijai. Degė laužai. Šviesa buvo išblaškyta ne tik Lietuvoje, bet ir La-tvijoje bei Estijoje. Šimtai buvo su-žeista, bet tų žmonių, kurie žuvo ar buvo sužeisti, auka neatsitiktinė. Aš


„Pasaulio lietuvio” svečias

niekada gyvenime nepamiršiu to, ką patyriau.

Aš vakar buvau prie Vilniaus televizijos bokšto. Iš tikrųjų buvo šalta, vėjuota, snigo, ir buvo šimtai žmonių, daugybė žmonių. Jie dengė visą kalvelę link televizijos bokšto. Aš stebėjau žmones, bokštą. Bokšto beveik nesimatė, nes labai snigo ir buvo daug dūmų. Aš stebėjau, kaip atėjo žmonės su vaikais pažiūrėti į tai, kas atsitiko. Jie visi buvo tam, kad niekada nepamirštų, kas įvyko 1991 m. sausio 13 dieną. Šitą vaizdą aš tikrai vežuosi į Jungtines Valsti-jas. Tai yra nepaprasta istorija. Per 20 metų Lietuva padarė neįmanomų dalykų. Jūs džiaugiatės savo laisve. Jūsų šalis demokratiška, jūs pasi-priešinote diktatūrai. Jūs turite įsta-tymų viršenybę. Ir Lietuvoje dabar demokratija. Lietuva dabar pirmi-ninkauja ESBO, jūs esate visaver-tė ir visateisė Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų narė.

Dar daugiau. Lietuva palaiko stabilumą ir taiką ne tik čia, bet ir vi-same pasaulyje. Jūs esate Bosnijoje, Kosove, Gruzijoje ir Irake. Aš atsi-menu, kai jūs kreipėtės į mane kaip į Kongreso narį, ir sakėte, kad mes norėtume, kad iš Lietuvos būtų iš-vesta sovietų kariuomenė. Mes jums padėjome. Jūs pasakėte, kad jums reikia padėti. Jūs pasakėte, kad jūs norite būti NATO nariais. Gerai. Jūs pasakėte, kad jūs norite, kad jokia Rusija ar joks kitas agresorius nie-kada negalėtų jūsų sutrypti, ir mes jums padėjome. Aš atsimenu, kokia buvo jūsų kariuomenė tomis pirmo-mis nepriklausomybės dienomis, o dabar jūsų kariuomenė labai išaugo.

Lietuva dabar yra NATO narė. Jūs padarėte daug daugiau būdami nariai tų organizacijų negu didelės šalys todėl, kad jūs dalyvaujate drą-siai ir ryžtingai. Tai yra pastebėta ir Jungtinėse Valstijose, ir visame pasaulyje. Lietuvos kariai kovoja su Amerikos kareiviais, ir mes visi esame šito didelio parlamento, šitos didelės jėgos saugumo pajėgų dalis. Ir Goro provincijoje Afganistane mes taip pat kartu. Aš žinau, kiek

daug iššūkių ir sunkumų jūs turite, bet darote daug daugiau negu dide-lės valstybės. Taigi jūsų indėlis Goro provincijoje yra didžiulis. Aš ma-nau, mes, kaip Aljansas, galime užti-krinti stabilumą. Jūs esate su kitomis NATO tautomis kovoje už laisvę. Ir jeigu jūs dar kreipsitės į mus pagal-bos, mes esame ir būsime pasirengę jums padėti. Mes norime būti tikri, kad Baltijos nepriklausomybė būtų tvirta. Mes norime, kad Sausio 13-oji niekada daugiau nesikartotų.

Iš tikrųjų baikime tą Moloto-vą ir Ribbentropą. Atmeskime tuos dalykus, užmirškime juos. Žinote, aš labai gerai atsimenu, kaip Čikagoje, beje, ten žiemą irgi būna labai šalta, buvome susitikę, irgi buvo šalta, ne taip kaip čia. Žinote, mes irgi sakė-me kalbas, mes kalbėjome apie tas šalis, kurios yra pavergtos Sovietų Sąjungos. Ir mes buvome tikri, kad padarysime viską, ką galime, kad tos šalys ir tautos taptų laisvos. Mes pa-dėjome jums atsikratyti sovietų oku-pacijos jungo. Mes remiame Lietu-vos tikslą ir norime, kad Lietuva būtų energetiškai nepriklausoma, kad ga-lėtų turėti ir branduolinės energijos taikos ateitį. Mes sustiprinsime dar labiau savo ryšius, grįsdami abipuse nauda ir pasitikėjimu. Mes būtinai konstruktyviai kovosime su visais priešais. Visos šalys, didelės ir ma-žos, turi teisę būti laisvos. Jungtinės Valstijos niekada nepateisins tokio dalyko, kad didžioji valstybė galėtų dominuoti arba laikyti kitą mažesnę valstybę savo šešėlyje. Kiekviena tauta turi teisę spręsti dėl savo liki-mo.

Lietuva šiuos metus taip pat paskelbusi Holokausto aukų at-minimo metais. Aš dėkoju ponui V.Adamkui, Lietuvos Prezidentei ir kitiems Lietuvos vadovams už tai, kad matoma taip plačiai.

Taip pat labai norėčiau kreip-tis į tuos, kurie susirinko čia iš Kau-no, iš Vilniaus. Ponia kalbėjo apie tai, kaip jos tėvas įkvėpė ją. Ir, ko gera, įkvėpė net ir tokiam pavojin-gam žingsniui, kad jos brolis pasi-aukojo Lietuvos nepriklausomybei.

Tokių šeimų yra daug Lietuvoje. Yra tokių šeimų ir žmonių, kurių pavar-dės niekada nepasirodo laikraščių puslapiuose, bet jie gyvena taip, kad vieni daugiau, kiti mažiau prisideda prie Lietuvos gerovės.

Žinote, mano mama gimė Jurbarke, o Jurbarkas netoli Kau-no, prieš 100 metų – 1911 metais. Mano senelė, pasiėmusi tris vaikus, išvyko į Jungtines Valstijas. Nesu-prantu, kaip galėjo viena moteris su trimis vaikais patekti į Jungtines Valstijas. Mano mamai tada buvo tik dveji metai. Mano mama – Ona Kutkaitė. Tiesą sakant, nedaug žinau apie jų kelionę į Jungtines Valstijas. Tik žinau, kad pasakojama šeimo-je, o mūsų šeimoje dažnai apie tai kalbama, kad mano senelės bagaže buvo šita maža knygelė. Tai mal-daknygė, atspausdinta 1863 m. Jūs žinote, tai tas laikas, kai Lietuvoje buvo uždrausta lietuviška spauda. Mano senelė buvo nuostabi moteris. Ji išlaikė tą maldaknygę, įsidėjo ją į rankinę ir atsivežė į Jungtinės Ame-rikos Valstijas. Daugiau kaip šimtą metų šeima saugojo šią maldaknygę, Lietuvoje per tą laiką buvo ir vokie-čių, ir nacių ir sovietų okupacijos. Šiandien savo mamos vardu, šeimos vardu noriu pasakyti, kad atvežu šią maldaknygę į gimtinę. Lenkiu gal-vą prieš Sausio 13-osios aukas. Di-džiuojuosi V.Landsbergiu, kurio drą-sa ir kitų žmonių drąsa, pasipriešino tironijos grėsmei. Ir tik tikėjimas, ir tik tikėjimo laisvė bei žodžio laisvė, taip pat laisvi ir teisingi rinkimai lei-džia dabar mums kalbėti apie laisvą Lietuvą, apie laisvą Lietuvą dabar ir visada. Tegu šeimos niekada nedūž-ta, tebūna pašlovinti tie, kurie kovo-jo už Lietuvą, būkime kartu, kovoki-me kartu už tas vertybes, už kurias sudėjo galvas mūsų minimi Laisvės gynėjai. Tegyvuoja Lietuva.

Kalba, pasakyta iškilmingame 1991 m. sausio 13-osios

dvidešimtmečio minėjime „Mūšis už Tautų laisvę“

LR Seime 2011-01-13


Tėvynėje

Lietuvos vyskupai 2011-uo-sius metus Lietuvoje paskelbė Dievo Gailestingumo metais. Ta intencija sausio 15 d. Vilniaus arkikatedroje buvo aukojamos šv. Mišios, kurias aukojo kardinolas Audrys Juozas Bačkis, vyskupai Juozas Tunaitis ir Arūnas Poniškaitis, kunigai, tarp jų ir Lietuvos vyskupų konferencijos delegatas pasaulio lietuviams prel. Edmundas Putrimas. Mišioms bai-giantis kardinolas A. J. Bačkis pa-šventino Dievo Gailestingumo pa-veikslo kopijas, kurios buvo padova-notos visoms Lietuvos vyskupijoms ir kurios visus šiuos metus keliaus po parapijas. Vienas paveikslas buvo įteiktas ir prel. E. Putrimui, kuris ly-dės jį po užsienio parapijas, kur gy-vena užsienio lietuviai. Pirmiausia

Dievo Gailestingumo paveikslas padovanotas ir pasaulio lietuvijai

paveikslas bus vežamas į Airiją ir Angliją.

„Kristus beldžiasi ne tik į mūsų širdis, bet ir į istoriją, į žmoni-jos duris. Pasaulio išgelbėjimo isto-rija tęsiasi. Tas Dievo avinėlis, kuris paaukojo save už mūsų išgelbėjimą, yra gražiausias apreiškimas Dievo meilės, Jo gailestingumo žmogui, kuris yra sužeistas, – sakė pamoksle kardinolas A. J. Bačkis. Jis taip pat papasakojo šio Dievo Gailestingu-mo paveikslo istoriją. – Čia, Vilniu-je, Grybo gatvėje, 1934 metais Jėzus pasirodė vienuolei Faustinai. Jėzus prašė, kad būtų nutapytas Gailestin-gojo Dievo paveikslas, kad žmonės galėtų prieiti, kreiptis ir garbinti Gailestingąjį Dievą, prašyti malo-nių. Tas paveikslas 1935 m., per

Atvelykį, buvo išstatytas tikinčiųjų garbinimui Aušros Vartuose, prie Aušros Vartų Gailestingumo Mo-tinos, o dabar yra saugomas Dievo Gailestingumo šventovėje Vilniuje“.

Tiems, kurie norėtų aplanky-ti Dievo Gailestingumo bažnytėlę ir kitas su tuo susijusias vietas, pagar-binti Dievo Gailestingumo paveiks-lą, duodame ir tos mažos bažnytėlės ir kitų vietų koordinates. Bažnytėlė yra Vilniaus senamiestyje, Domini-konų gatvėje, netoli Vilniaus univer-siteto.

Kaip rašoma Dievo Gailes-tingumo šventovės internetiniame puslapyje, dabar jau „visame pasau-lyje žinomo Gailestingojo Jėzaus paveikslo istorija ir pamaldumo Die-vo Gailestingumui ištakos sulaukia

PRIE DIEVO GAILESTINGUMO PAVEIKSLO, SKIRTO UŽSIENIO LIETUVIAMS (IŠ KAIRĖS) KARDINOLAS AUDRYS JUOZAS BAČKIS, PREL. EDMUNDAS PUTRIMAS, PLB ATSTOVĖ LIETUVAI VIDA BANDIS IR VYSKUPAS ARŪNAS PONIŠKAITIS


Tėvynėje

daugelio maldininkų dėmesio. 2000 m. šventąja paskelbta ses. Faustina Kovalska 1933-1936 m. gyveno Vil-niuje, Dievo Motinos Gailestingumo seserų vienuolyno namuose. Čia ji ne kartą patyrė mistinius regėjimus, pagal kuriuos, jai pačiai nuolat pri-žiūrint, vilnietis dailininkas Euge-nijus Kazimirovskis 1934 m. nuta-pė garsųjį Gailestingojo Jėzaus pa-veikslą. Vilniuje ji sutiko ir garsųjį seserų nuodėmklausį kun. Michalą Sopočko, padrąsinusį imtis patikėtos misijos skelbti Viešpaties Gailestin-gumą.

Per ses. Faustiną Jėzus ne kar-tą prašė, kad pirmąjį sekmadienį po Velykų visa Bažnyčia švęstų Dievo Gailestingumą. Didžiojo krikščiony-bės Jubiliejaus metais popiežius Jo-nas Paulius II Atvelykio sekmadienį paskelbė Gailestingumo iškilme.

Tikinčiųjų pamėgtąjį Dievo Gailestingumo vainikėlį ses. Fausti-

nai apsireiškęs Jėzus taip pat padik-tavo Vilniuje 1935 m. rugsėjo 13-14 d. beveik stebuklo dėka išlikusiame mediniame namelyje Vilniuje, Anta-kalnyje, Grybo gatvėje 29a, kuria-me su savo kongregacijos seserimis gyveno Faustina. Tačiau dažnai be-sikeičiantiems vėlesniems šeiminin-kams istorinė jo praeitis nerūpėjo, todėl mūsų dienas pastatas pasiekė avarinės būklės. Tai labai skaudino vis gausiau jį lankančius įvairių pa-saulio šalių maldininkus. Dabartinis namo savininkas – Vilniaus apskritis – sutiko, kad panaudos teise jį tvar-kytų Dievo Gailestingumo paramos fondas, kuris rūpinosi istoriniais ty-rimais, numatė pastatą restauruoti.

2005 m. iš Vilniaus apskrities panaudos teise šv. Faustinos namelį perėmė Dievo Gailestingumo para-mos fondas. 2008 m. namelis restau-ruotas, jame atkurta ses. Faustinos celė, įrengtos patalpos maldinin-

kams susikaupi ir trumpai pailsėti”.Namelio kuratoriaus

tel. 86 13 34 460

ŠV. MIŠIAS AUKOJA KARDINOLAS AUDRYS JUOZAS BAČKIS, VYSKUPAI JUOZAS TUNAITIS IR ARŪNAS PONIŠKAITIS, KUNIGAI, TARP JŲ IR LIETUVOS VYSKUPŲ KONFERENCIJOS DELEGATAS UŽSIENIO LIETUVIAMS PREL. EDMUNDAS PUTRIMAS


Tėvynėje

P.Saudargas. Įteisintas balsavimas internetu leis užsienio lietuviams aktyviau dalyvauti rinkimuose

Seime įregistruoti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų, Rinki-mų į Europos Parlamentą, Preziden-to rinkimų, Referendumo įstatymų pakeitimų projektai, kuriuos pasira-šė aštuoni parlamentarai, atstovau-jantys visoms Seimo frakcijoms: LR Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruo-menės komisijos nariai Paulius Sau-dargas, Ona Valiukevičiūtė, Rima Baškienė, Dalia Teišerskytė, Juozas Olekas, Saulius Bucevičius, Vytau-tas Bogušis, Zita Užlytė. Įstatymo pakeitimai įteisina naują internetu balsavimo formą rinkimų metu, su-teikiant teisę ja pasinaudoti užsieny-je esantiems Lietuvos Respublikos piliečiams.

Pasak įstatymų projekto ini-ciatoriaus ir rengėjo LR Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijos pirmininko Pauliaus Sau-dargo, pokyčiai valstybės gyvenime reikalauja tobulinti rinkimų įstaty-

mus: „Lietuvių išeivija turės gali-mybę aktyviau dalyvauti Lietuvoje vykstančiuose rinkimuose. Kartu šios įstatymo pataisos leis pasiruošti visuotiniam internetinio balsavimo įvedimui visuose Lietuvoje vykstan-čiuose rinkimuose“.

Balsavimas internetu atitiks visus teisės aktų nustatytus balsavi-mo reikalavimus ir principus. Įstaty-mo projekte nustatyta, kad balsuoti internetu išeivijos rinkėjas gali kon-krečiu nustatytu laiku Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetai-nėje.

P. Saudargas pažymi, jog bal-suoti internetu turėtų teisę visi išei-vijos rinkėjai, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka įrašyti į Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų su-darytus rinkėjų sąrašus bei patvirti-nę savo pilietybę ir asmens tapatybę elektroninėje erdvėje.

Susitikimas su knygos apie lietuvių gyvenimą Airijoje autore

Lietuvos ambasadoje Airijoje sausio 20 dieną vyko Airijos lietuvių bendruomenės susitikimas su kny-gos apie lietuvių gyvenimą Airijoje „Airija: tolima artima sala“ autore Elvyra Davaine Žeižiene. Autorę su-sirinkusiems pristatė Lietuvos amba-

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos žinios

Kaliningrade – knygos apie Lietuvos visuomenės veikėją

pristatymas Lietuvos generaliniame konsu-

late Kaliningrade sausio 20 dieną vyko istoriko ir diplomato Liudo Subačiaus knygos „Aplenkusi laiką. Felicija Bortkevičienė 1873-1945“ pristaty-mas. Knygoje pristatomi įžymios XIX a. pabaigos–XX a. vidurio visuomenės veikėjos, politikės, spaudos magnatės, kelių labdaringų organizacijų įkūrėjos

sadorius Airijoje Vidmantas Purlys. Žurnalistė ir rašytoja E.Davainė Žei-žienė pristatė savo knygą, pasidalijo autentiškomis įžvalgomis apie gyve-nimo svetur iššūkius. Po knygos pri-statymo ambasadoje vyko diskusija apie emigracijos problemas, lietuvy-bės puoselėjimą užsienyje, ryšių su tautiečiais užsienyje gilinimo būdus.

2010 metais leidyklos „Baltos lankos“ išleista E.Davainės Žeižie-nės knyga pasakoja apie kasdienį lie-tuvių emigrantų gyvenimą Airijoje. Pati autorė penkerius metus gyveno ir dirbo įvairius darbus šioje šalyje. Jos knyga skirta šiuo metu Airijoje gyvenantiems ir ten ketinantiems vykti tautiečiams.

ir vadovės, moterų judėjimų dalyvės Felicijos Bortkevičienės svarbiausi gyvenimo įvykiai, jos vaidmuo tauti-nio atgimimo procesui ir demokratijos tarpukario Lietuvoje įtvirtinimui.

Renginyje dalyvavo lietuvių kalbos mokytojai, dirbantys Karaliau-čiaus krašte, lietuvių bendruomenės atstovai, Rusijos valstybinio Imanu-elio Kanto universiteto dėstytojai ir studentai, konsulato darbuotojai ir kiti besidomintys Lietuvos istorija.

Iki šios knygos pasirodymo kiek plačiau visuomenei buvo žinoma kitos iškilios asmenybės Gabrielės Pet-kevičaitės-Bitės vaidmuo lietuvių tau-tiniame atgimime, tačiau L.Subačiaus monografi ja „grąžina“ į visuomenės atmintį ir F.Bortkevičienės atminimą. F.Bortkevičienės istorinį reikšmingu-mą patvirtina jos pavardės įtraukimas į „Biografi nį moterų judėjimų ir fe-minizmo žodyną XIX-XX a. Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europoje“.


PLB valdyboje

2010 m. gruodžio 2 d. Lie-tuvos Respublikos Seimas priėmė Prezidentės grąžintą įstatymą su vi-somis jos teikiamomis pataisomis ir papildymais. Įstatymą sudaro 46 straipsniai, 29 puslapiai. Penktajame straipsnyje įvardinta, kas yra Lietu-vos piliečiai. Tarp jų įvardijami ir asmenys, kurie šio įstatymo įsigalio-jimo dieną yra Lietuvos Respublikos piliečiai.

Septintasis straipsnis įvardija atvejus, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos vals-tybės pilietis. Tai LR pilietis, kuris atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

1. Lietuvos Respublikos pilie-tybę ir kitos valstybės pilietybę įgi-jo gimdamas ir jam nėra sukakę 21 metai;

2. Yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs kitos valstybės pilietybę;

3. Yra asmuo, pasitraukęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs kitos valstybės pilietybę;

4. Yra šio straipsnio 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis;

5. Sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savai-me (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę;

6. Yra asmuo, kuriam nesuka-ko 21 metai, jeigu jis yra įvaikintas Lietuvos Respublikos piliečių (pilie-čio) iki tol, kol jam sukako 18 metų, ir dėl to įgijęs Lietuvos Respubli-kos pilietybę pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalį;

7. Yra asmuo, kuriam nesuka-ko 21 metai, jeigu jį, Lietuvos Res-publikos pilietį, iki kol jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę;

8. Lietuvos Respublikos pilie-tybę įgijo išimties tvarka, būdamas

Lietuvos pilietybės įstatymas, įsigaliojantis 2011 m. balandžio 1 d.

Regina Narušienė, JD

kitos valstybės pilietis;9. Lietuvos Respublikos pilie-

tybę įgijo turėdamas pabėgėlio sta-tusą Lietuvos Respublikoje.

Penktasis straipsnis apima visus, kurie turi Lietuvos pilietybę ir svetimos valstybės pilietybę pa-gal tuo laiku galiojančius pilietybės įstatymus. Septintasis straipsnis ap-ima pirmosios ir antrosios bangos emigrantus, nes pagrindinis reikala-vimas yra, jog asmuo būtų išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Į straipsnį neįtraukti dabartiniai emi-grantai (išvykę iš šalies po nepri-klausomybės atkūrimo), nebent jie įgijo svetimos valstybės pilietybę tarp 2003 m. sausio 1 d. ir Kons-titucinio Teismo sprendimo 2006 m. lapkričio 13 d. įsigaliojimo, nes Konstitucinio Teismo sprendimas at-buline data negalioja.

Svarbu suvokti, kokia šiuo klausimu yra politinė valia. Tam reikia išanalizuoti Seimo narių bal-

savimą, pastabas spaudoje ir žmonių Lietuvoje nuomones. Pirmiausia pa-sižiūrėkime į Seimo narių ir jų frak-cijų balsavimą. Kaip žinote, buvo 3 atskiri balsavimai dėl dabartinio pilietybės įstatymo. Pirmasis įvy-ko 2010 m. lapkričio 4 d. Jo metu į septintąjį straipsnį buvo įtraukti tie Lietuvos piliečiai, kurie emigravo po nepriklausomybės atkūrimo ir priėmė NATO arba Europos Sąjun-gos kraštų pilietybę. Prezidentė šio Seimo priimto įstatymo nepriėmė ir jį gražino Seimui persvarstyti su savo pataisomis. Antrasis balsavi-mas įvyko gruodžio 2 d. XIP-353GR siekta patvirtinti tą patį įstatymą, kuris buvo priimtas lapkričio 4 d. be Prezidentės pataisų. Trečiasis balsa-vimas įvyko tą pačią dieną priimant Prezidentės pasiūlytas pataisas. Pir-miausia reikia pažiūrėti, kaip Seimo nariai balsavo per visus tris balsavi-mus.


PLB valdyboje

LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS ĮSTATYMAS 2010 M. Nr. XIP-353(4)Balsavimo rezultatai

Tėvynės sąjunga ir Lietuvos krikščionių demokratų frakcija (TS-LKDF)Seimo narys 11-4 XIP-353GR Prezidentės pataisos Adomėnas Mantas už nedalyvavo nedalyvavoAleknaitė Abramikienė Vilija už nedalyvavo nedalyvavoAnušauskas Arvydas už prieš užAžubalis Audrius nedalyvavo nedalyvavo nedalyvavoBacevičius Vaidotas nedalyvavo susilaikė užBekinti enė Danutė už už susilaikėBilotaitė Agnė susilaikė susilaikė užČigriejienė Vida Marija už prieš užDagys Rimantas Jonas už už susilaikė Dautartas Julius už už susilaikėDeguti enė Irena už už susilaikėDumčius Arimantas už už susilaikėJankauskas Donatas už už susilaikėJuknevičienė Rasa už už susilaikėJurkevičius Evaldas už prieš priešKazulėnas Algis už susilaikė užKubilius Andrius už už susilaikėKupčinskas Rytas nedalyvavo prieš užKuzminskas Kazimieras už už užLuomanas Petras už prieš užMargevičienė Vincė Vaidevutė nedalyvavo už priešMasiulis Kęstuti s už už susilaikėMatulas Antanas už už priešMatuzas Vitas už už užPečeliūnas Saulius susilaikė prieš užPupinis Edmundas už už susilaikėRamanauskaitė-Skokauskienė Auksutė už susilaikė užRazma Jurgis už už priešRutkelytė Rūta už už užSabuti s Liudvikas už susilaikė susilaikėSaudargas Paulius už už susilaikė Songaila Gintaras susilaikė prieš užStancikienė Aurelija prieš prieš priešStankevičius Česlovas Vytautas už prieš užStarkevičius Kazys už nedalyvavo nedalyvavoStoma Saulius už už nedalyvavoStundys Valenti nas už už susilaikėŠedbaras Stasys už už priešŠimėnas Jonas už nedalyvavo nedalyvavoUoka Kazimieras susilaikė prieš užUrbanavičius Justi nas už nedalyvavo nedalyvavoVareikis Egidijus už už priešVidžiūnas Arvydas už už susilaikėZingeris Emanuelis už už susilaikėŽeimys Pranas už prieš už45 Seimo nariai iš 140 Iš viso dalyvavo 121 Iš viso dalyvavo 127 Iš viso dalyvavo 126

36 balsavo už 23 balsavo už 17 balsavo už 1 balsavo prieš 11 balsavo prieš 6 balsavo prieš 4 susilaikė 5 susilaikė 15 susilaikė 4 nedalyvavo 6 nedalyvavo 7 nedalyvavo Skirtumas tarp pirmo ir antro balsavimo buvo 13 balsų


PLB valdyboje

Lietuvos socialdemokratų parti jos frakcija (LSDPF)Andriukaiti s Vytenis Povilas prieš prieš užBastys Mindaugas prieš prieš užBradauskas Bronius už susilaikė užButkevičius Algirdas už prieš užGiedraiti s Stanislovas susilaikė prieš užJagminas Jonas nedalyvavo nedalyvavo nedalyvavoJonyla Edmundas susilaikė prieš užJuozapaiti s Jonas nedalyvavo prieš užJuršėnas Česlovas susilaikė susilaikė užKarosas Justi nas susilaikė prieš užKirkilas Gediminas už nedalyvavo nedalyvavoOlekas Juozas už nedalyvavo nedalyvavoPalionis Juozas susilaikė prieš užPauža Bronius už prieš užPavilionienė Marija Aušrinė susilaikė prieš užPetrauskienė Milda už susilaikė užSabatauskas Julius susilaikė prieš užSalamakinas Algimantas už susilaikė užSinkevičius Rimantas už prieš užSysas Algirdas prieš prieš užŠiaulienė Irena nedalyvavo prieš užVėsaitė Birutė susilaikė prieš užŽakaris Edvardas susilaikė nedalyvavo nedalyvavo23 Seimo nariai iš 140 Iš viso dalyvavo 121 Iš viso dalyvavo 127 Iš viso dalyvavo 126 8 balsavo už 0 balsavo už 19 balsavo už 3 balsavo prieš 15 balsavo prieš 0 balsavo prieš 9 susilaikė 4 susilaikė 0 susilaikė 3 nedalyvavo 4 nedalyvavo 4 nedalyvavo Skirtumas tarp pirmo ir antro balsavimo buvo 8 balsai

Liberalų sąjūdžio frakcija (LSF) Auštrevičius Petras už už susilaikėEndzinas Audrius už už susilaikėGlaveckas Kęstuti s už nedalyvavo nedalyvavoGrubiliauskas Vytautas už už susilaikėKašėta Algis už už susilaikėKuodytė Dalia už už priešLydeka Arminas už už susilaikė Masiulis Eligijus už nedalyvavo nedalyvavoNavaiti s Gediminas už už priešSteponavičius Gintaras už už prieš Tamašauskas Erikas už už prieš Teišerskytė Dalia už už susilaikė12 Seimo narių iš 140 Iš viso dalyvavo 121 Iš viso dalyvavo 127 Iš viso dalyvavo 126 12 balsavo už 10 balsavo už 0 balsavo už 0 balsavo prieš 0 balsavo prieš 5 balsavo prieš 0 susilaikė 0 susilaikė 6 susilakė 0 nedalyvavo 2 nedalyvavo 2 nedalyvavo Skirtumas tarp pirmo ir antro balsavimo buvo 2 balsai


PLB valdyboje

Darbo parti jos frakcija (DPF)Baltraiti enė Virginija susilaikė prieš užBucevičius Saulius susilaikė susilaikė užBukauskas Valenti nas už prieš užDaukšys Kęstuti s prieš prieš užGapšys Vytautas susilaikė prieš užGedvilas Vydas už prieš užGraužinienė Loreta už prieš užMikuti enė Dangutė už prieš užPinskus Jonas už prieš užZasčiurinskas Mečislovas prieš prieš už10 Seimo narių iš 140 Iš viso dalyvavo 121 Iš viso dalyvavo 127 Iš viso dalyvavo 126 5 balsavo už 0 balsavo už 10 balsavo už 2 balsavo prieš 9 balsavo prieš 0 prieš 3 susilaikė 1 susilaikė 0 susilaikė 0 nedalyvavo 0 nedalyvavo 0 nedalyvavo Skirtumas tarp pirmo ir antro balsavimo 5 balsai

Tvarkos ir teisingumo frakcija (TTF)Ačas Remigijus nedalyvavo prieš priešBarakauskas Dailis Alfonsas už prieš susilaikė Dumbrava Algimantas už už priešGalvonas Vytautas už už susilaikėGražulis Petras susilaikė susilaikė susilaikėKlumbys Egidijus prieš prieš susilaikėKomskis Kęstas už už priešMackevič Michal susilaikė susilaikė susilaikė Mazuronis Andrius už už susilaikėMazuronis Valenti nas už susilaikė susilaikėNarkevič Jaroslav susilaikė susilaikė susilaikėPetkus Almantas už už užRučys Rimas Antanas už už prieš Smetona Rimantas už už susilaikė Talmont Leonard susilaikė susilaikė susilaikėValiukevičiūtė Ona už už užVeselka Julius prieš prieš priešŽemaiti s Remigijus nedalyvavo preiš susilaikė18 Seimo nariai iš 140 Iš viso dalyvavo 121 Iš viso dalyvavo 127 Iš viso dalyvavo 126 10 balsavo už 8 balsavo už 2 balsavo už 2 prieš 5 prieš 5 prieš 4 susilaikė 5 susilaikė 11 susilaikė 2 nedalyvavo 0 nedalyvavo 0 nedalyvavo Skirtumas tarp pirmo ir antro balsavimo 2 balsai

Krikščionių parti jos frakcija (KPF) Dinius Laimontas (LSF) už už susilaikėKaralius Linas už nedalyvavo nedalyvavoKernagis Ligitas už už susilaikėKurpuvesas Vytautas už nedalyvavo nedalyvavoMeiželytė Svilienė Donalda už už priešRamonas Jonas susilaikė už prieš


PLB valdyboje

Sacharuk Aleksandr nedalyvavo už susilaikėStanevičius Jonas už už priešUžlytė Zita nedalyvavo už priešVaraška Mantas už už priešŽiemelis Vidmantas už už susilaikėŽilinskas Rokas nedalyvavo už susilaikė12 narių iš 140 Iš viso dalyvavo 121 Iš viso dalyvavo 127 Iš viso dalyvavo 126 8 balsavo už 10 balsavo už 0 balsavo už 0 prieš 0 prieš 5 prieš 1 susilaikė 0 susilaikė 5 susilaikė 3 nedalyvavo 2 nedalyvavo 2 nedalyvavo Skirtumas tarp pirmo ir antro balsavimo 2 balsais daugiau

Tautos prisikėlimo parti ja (JF)Babilius Vincas už susilaikė užBogušis Vytautas nedalyvavo prieš užBudrys Dainius už susilaikė užBurba Andrius nedalyvavo susilaikė užČaplikas Algis nedalyvavo prieš užLiesys Jonas nedalyvavo prieš užMelianas Artūras susilaikė susilaikė užNedzinskas Antanas už prieš užSti rblytė Arūnė už susilaikė užŠukys Raimondas nedalyvavo prieš užValinskas Arūnas už prieš užValkiūnas Valdemaras susilaikė susilaikė už12 narių iš 140 Iš viso dalyvavo 121 Iš viso dalyvavo 127 Iš viso dalyvavo 126 5 balsavo už 0 balsavo už 12 balsavo už 0 prieš 6 prieš 0 prieš 2 susilaikė 6 susilaikė 0 susilaikė 5 nedalyvavo 0 nedalyvavo 0 nedalyvavo Skirtumas tarp pirmo ir antro balsavimo 5 balsai

Mišri Seimo grupė (MG)Baškienė Rima už už susilaikėBaukutė Asta nedalyvavo susilaikė užBaura Antanas už prieš užRamelis Konstantas susulaikė prieš užSimulik Valerijus (LSDPF) nedalyvavo už užŠedžius Antanas susilaikė prieš užŠilgalis Žilvinas už už susilaikėZuokienė Agnė už už susilaikė 8 nariai iš 140 Iš viso dalyvavo 121 Iš viso dalyvavo 127 Iš viso dalyvavo 126 4 balsavo už 4 balsavo už 5 balsavo už 0 prieš 3 prieš 0 prieš 2 susilaikė 1 susilaikė 3 susilaikė 2 nedalyvavo 0 nedalyvavo 0 nedalyvavo Skirtumas tarp pirmo ir antro balsavimas 0 balsųSusumavimasPirmas balsavimas – 88 už 8 prieš 25 susilaikė – pritartaAntras balsavimas – 55 už 49 prieš 23 susilaikė – nepritartaPrezidentės pasiūlytas – 65 už 21 prieš 40 susilaikė – pritarta


PLB valdyboje

Balsuojant dėl to paties įsta-tymo, kuris jau buvo Seime priim-tas, laikoma, kad jis priimtas, kai už įstatymą balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių (72 straipsnis Konstitucijoje). Įstatymas su Prezi-dentės pataisomis yra priimtas, kai už jį balsuoja dauguma posėdyje da-lyvaujančių Seimo narių. (Seimo sta-tutas Nr. 167). Susilaikiusieji, pagal Seimo statutą, yra traktuojami kaip nebalsavusieji už įstatymą. Tuo tar-pu pagal „Roberts Rules or Order“, su kuriuo mes Vakaruose esame su-sipažinę, dauguma sprendžiama pa-gal balsuojančiųjų skaičių, pvz., jei susirinkime yra 20 dalyvaujančių žmonių ir tik 15 balsuoja, dauguma yra 8, kadangi dauguma yra spren-džiama pagal visų balsuojančių už ir prieš skaičių.

Seime yra sukurta Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio Lie-tuvių Bendruomenės komisija. Joje dalyvauja 8 Seimo nariai – po vieną iš kiekvienos Seimo frakcijos. Pen-ki tos komisijos nariai rėmė Seimo priimtą įstatymą ir balsavo jį patvir-tinti – Paulius Saudargas (TS-LKD), Rima Baškienė (Mišri grupė), Dalia Teišerskytė (Liberalų sąjūdis), Zita Užlytė (Krikščionių p.) ir Ona Va-liukevičiūtė (Tvarka ir teisingumas). Vytautas Bogušis (Tautos prisikėli-mo p. ) balsavo prieš, Saulius Bu-cevičius (Darbo partija) susilaikė, o Juozas Olekas (Socialdemokratų p.) nedalyvavo patvirtinant įstatymo balsavimą. Šios Seimo kadencijos metu komisija buvo susirinkusi du kartus: 2010 m. balandžio ir spalio mėnesiais. Pilietybės rezoliucijos nei pirmojoje, nei antrojoje komi-sijos sesijoje nebuvo priimtos, ko-misija patikrino pilietybės įstatymo būklę ir spalio menesį ragino Seimo Etikos ir procedūrų komisiją išnagri-nėti ir pateikti išvadas dėl galimo pi-lietybės įstatymo procedūros priėmi-mo pažeidimo iki 2010 m. lapkričio 4 d. Platesnių diskusijų nebuvo, taip pat nebuvo ir oficialaus kreipimosi į šį Seimą.

Pasaulio Lietuvių Bendruo-menė aktyviai skatino Seimo narius,

frakcijų valdybas bei Vyriausybę pri-imti įstatymą įtraukiant naujus emi-grantus. PLB valdyba rašė laiškus visiems Seimo nariams, prašydama jų paramos, parašė laišką Preziden-tei, prašydama pasirašyti Seimo įsta-tymą, bei susitiko su frakcijų vadais. PLB valdyba ragino naujus emigran-tus išreikšti savo nuomonę Seimo nariams, rašė straipsnius Lietuvos spaudai, dalyvavo televizijos ir radi-jo programose bei prašė paramos iš visuomeninių Lietuvos organizacijų. PLB valdybos pirmininkė Lietuvoje pasiliko nuo birželio mėnesio iki po lapkričio 4 d. balsavimo, po kurio išvyko tikėdamasi, kad Prezidentė siūlomą įstatymą pasirašys. Nema-žai prie PLB pastangų prisidėjo PLB atstovė Lietuvoje Vida Bandis. Ji da-lyvavo kai kuriuose pokalbiuose su Seimo nariais ir frakcijomis, atidėjo savo atostogas tam, kad galėtų padė-ti rengiant gruodžio 2 d. balsavimą.

PLB pozicija nuo pat pradžių buvo ir yra ši: Lietuvos Konstituci-ja suteikia prigimtinę, t. y. įgyjamą gimstant, teisę į Lietuvos pilietybę lietuvių kilmės asmenims ir jų pali-kuonims ir ji negali būti atimta.

Išvados. Tie Seimo nariai, kurie rėmė pilietybės išlaikymo įsta-tymą, kai reikėjo jį patvirtinti, yra išvardyti ir pažymėti juodai. Esame jiems širdingai dėkingi. Balsavi-mas analizuotas pagal frakcijas. Šio įstatymo nerėmė socialdemokratai, Darbo partijos frakcija ir Tautos pri-sikėlimo frakcija, nors nedidelis šių frakcijų narių skaičius pirmą kartą Seime pristačius įstatymą balsavo už, bet antrą kartą balsuojant už tą patį variantą minėtų frakcijų nariai nedalyvavo, susilaikė ar balsavo prieš. Gausiausiai įstatymą rėmė Li-beralų sąjūdžio frakcija ir Krikščio-nių partijos frakcija. Iš 18 Tvarkos ir teisingumo frakcijos narių už šio įstatymo patvirtinimą balsavo tik 8. Iš 8 Mišrios Seimo grupės narių už pilietybės įstatymo patvirtinimą bal-savo 4. Iš 45 Tėvynės sąjungos-Lie-tuvos krikščionių demokratų frakci-jos (TS-LKD) narių pirmą kartą už įstatymo patvirtinimą balsavo 36 na-

riai, tačiau antrą kartą – tik 23. Vienas iš prieš įstatymą nu-

siteikusių narių, kuris padarė įtaką ir TS-LKD narių sprendimui, buvo prof. Vytautas Landsbergis (TS-LKD). „Lietuvos žiniose“ jis teigė, jog šiame „įstatyme esama senos konceptualios sumaišties“. „Pilie-tybės galima tik atsisakyti, ir da-lis naujųjų išeivių, siekiančių kitos šalies pilietybės, jos gavimo faktu atsisako Lietuvos pilietybės“. Už-sienio reikalų ministras A. Ažubalis (TS-LKD), kuris prižiūri užsienio lietuvių reikalus ir kurio ministerijo-je yra kuriama „Globalios Lietuvos“ strategija, Seime 2010 m. birželio 1 d. pareiškė, jog tie, „kurie savo noru pagal nustatytą tvarką išvyko iš okupuotos Lietuvos ir tapo kitos valstybės piliečiais, taip pat aiškiai išreiškė savo valią, todėl jiems teisė turėti dvigubą pilietybę neturi būti suteikta, tačiau jiems turi būti sutei-kiama galimybė pakeisti savo valią, tai yra atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę“. Jis taip pat padarė įtaką savo partijos ir kitų Seimo narių sprendimams.

Socialdemokratai kaip savo sprendimo priežastį pateikė šias pas-tabas: „Valstybės svarbiausias pro-blemas spręs iš Lietuvos išvykę ir emigracijoje gyvenantys tautiečiai“ (J. Karosas, „Delfi“, 2010 m. spalio 15 d.), šiame įstatyme „įžvelgiąs ir rasinio diskriminavimo požymių“ (V. P. Andriukaitis).

Prezidentė D. Grybauskaitė prieš jos išrinkimą 2009 m. gegu-žės 5 d. paskelbė, jog „esame per maža tauta, kad galėtume leisti sau prabangą ignoruoti po pasaulį išsi-barsčiusius lietuvius. Mes turime saugoti savo žmones, todėl dvigu-ba pilietybė turėtų būti tas įrankis, kuris padėtų tautiečiams, kad ir kur jie begyventų, išsaugoti ryšį su Tė-vyne“. Susitikime su Pasaulio Lie-tuvių Bendruomenės atstovais 2010 m. liepos 8 d. ji užtikrino mus, kad „ji atvira dvigubai pilietybei tiems, kurie yra išvažiavę iš Lietuvos, kurie turi lietuviškas šaknis, bet, be abejo, kol kas reikia laukti įstatymo leidė-


PLB valdyboje

jų nuomonės“ ir pridūrė, jog „visi lietuviai yra lietuviai“. Prezidentės motyvus vetuojant Seimo įstatymą aiškino S. Cirtautienė: „Negali būti taip, kad daugiau kaip pusei Lietu-vos piliečių atsivertų dvigubos pi-lietybės galimybės“. Sunku tikėti Prezidentę žinant, kad pusė lietuvių tautos gyvena užsienyje. Iš kur tokia statistika?

Saulius Stoma „Lietuvos ži-niose“ 2010 m. lapkričio 23 d. taip rašė: „Susidūrusi su Egidijaus Kū-rio mokytinių spaudimu, Prezidentė vetavo dvigubą pilietybę išplečiantį Pilietybės įstatymą.“ „Grupe inte-lektualų“ pasivadinusieji 2010 m. lapkričio 2 d. paskelbė savo nuomo-nę. Jie teigė, jog „visi šie asmenys (t. y. išvykusieji – R.N.) šios teisės atsi-sakė patys, sąmoningai ir savo noru pasirinkdami kitos valstybės piliety-bę“. Taigi emigravusieji tampa „išsi-žadėjusiais asmenimis“. Perskaičius „Grupės intelektualų“ pareiškimą aišku, kad ši grupė nėra susipažinusi su tuo, kas vyksta laisvame pasau-lyje, net Europos Sąjungoje. Užsie-nio lietuviai yra kaltinami tuo, jog pageidauja „naudotis tik valstybės piliečio teisėmis“ – „balsavimo tei-sėmis“ ir tuo yra „pavojingi Lietu-vai“, nes įstatymas masiškai įteisina dvigubą pilietybę.

2010 m. spalio mėnesį „Lie-tuvos ryte“ net pasirodė laiškai, puolantys Pasaulio Lietuvių Ben-druomenę ir jos pirmininkę. Matyt, reikėjo daugiau agitacijos. Tačiau buvo nemažai remiančių, gerai pi-lietiškai nusiteikusių, veikiančių Lietuvos žmonių. Pasaulio Lietuvių Bendruomenės poziciją parėmė šių organizacijų vadai: Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Krašto apsaugos bičiulių klubas, Lietuvos kariuome-nės rezervo karių asociacija, Atlanto sutarties Lietuvos bendrija, Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų Vilniaus skyrius, Lietuvos laisvės kovos są-jūdis, Atsargos karininkų sąjunga, Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolija, Lietuvos šaulių sąjunga, Lietuvos kariuome-

nės karių, nukentėjusių nuo sovieti-nio ir nacistinio genocido, artimųjų sąjunga, Lietuvos kariuomenės sa-vanorių draugija, Lietuvos atsar-gos karininkų sąjunga, Nepriklau-somybės gynėjų sąjunga, Vilniaus vietinės rinktinės apygarda, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierių drau-gija, Lietuvai pagražinti draugija, asociacija „Gimtinės takais“, Lietu-vos žmogaus teisių gynimo asocia-cija, asociacijos „Vilnius ir tauta“, „Gervėčių klubas“ , Lietuvos moterų lyga, Tėvynės sąjunga ir kiti.

Užsienio lietuviai pageidauja dalyvauti Lietuvos politiniame, kul-tūriniame, ekonominiame bei visuo-meniniame gyvenime, nes iš to lai-mės visų mūsų Lietuva. Mes Lietuvai nieko nekainuojame. Už sveikatos apsaugą Lietuvoje mes užsimokame patys. Lietuvos pensija tiems, kurie nedirbo Lietuvoje, nemokama. Tie, kurie gyvename NATO kraštuose, rūpinamės Lietuvos saugumu. Dau-gelis naujų emigrantų išlaiko savo gimines Lietuvoje, jiems siunčia ne-mažas sumas pinigų. Turime įvairios patirties ir išsilavinimą, kuriais Lie-tuva galėtų pasinaudoti. Mes kuria-me Lietuvos įvaizdį užsienyje ir da-rome įtaką savo gyvenamųjų kraštų valdžiai remdami Lietuvą.

Estai ir latviai likusiems šio-se šalyse okupantams ir kolonistams pilietybės nedavė ir taip išvengė ne-garbės, tačiau Lietuvai to nepavy-ko išvengti. Visiems rusakalbiams okupacijos liktiniams buvo kilnia-dvasiškai suteiktas Lietuvos piliečio vardas (dr. Rūta Gajauskaitė 2010 m. gruodžio 12 d.). Dabar politikai nesugeba išvengti pasekmių, dėl ku-rių kenčia etniniai lietuviai.

LR pilietybės užsienio lietu-viams priešininkai vis teisinasi, jog toks įstatymas, kuris buvo teikiamas Seimo, prieštarauja LR Konstituci-jai. LR Konstitucijos 12 straipsnyje įtvirtintas dvigubos pilietybės drau-dimas nėra absoliutus. Reikia tik iš-vardyti „atskirus atvejus“ . „Atskiri atvejai“ nereiškia „ypač retų atvejų“. Pirmą kartą toks apibrėžimas Konsti-tucinio Teismo buvo pavartotas 2003

m. gruodžio 30 d. nutarime dėl J. Borisovo pilietybės ir po to Konsti-tucinio Teismo cituotas 2006 m. nu-tarime dėl pilietybės. 2006 m. kovo 28 d. Konstitucinis Teismas nutarė (prieš 2006 m. lapkričio 13 d. pilie-tybės įstatymo negaliojimą) ir paaiš-kino teismo precedento prasmę, kad „tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat“. Aišku, jog Borisovo byla nėra „analogiška“ palyginus su 2006 m. nutarimo pro-blema. Teismo precedento sampratą KT dar labiau išplėtojo 2007 m. spa-lio 24 d. nutarime: „Precedentas tai-komas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tos pačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplin-kybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas“. Laikan-tis apibrėžtos precedento sampratos Lietuvoje ir užsienyje, šios dvi bylos nėra analogiškos ir todėl jų negalima interpretuoti tapačiai.

Skaitant Lietuvos spaudą ga-lima rasti įvairių priežasčių, kodėl priešinamasi įstatymui. Valdas Vasi-liauskas „Lietuvos žiniose“ 2010 m. lapkričio 30 d. rašo, kad „tai politinė pozicija, padabinta ‚konstitucinė-mis vertybėmis‘, tačiau suformuota sovietinės represinės teisės tradici-jos, kai Sovietų Sąjungos pilietybė būdavo atimama visiems be išskir-ties emigrantams ir „tėvynės išdavi-kams“.

Didelį pasipriešinimą prieš dvigubos pilietybės išlaikymą pa-rodė Mykolo Romerio universiteto teisės fakultetas. Tačiau, pasak Va-siliausko, pats Mykolas Romeris, Lietuvos konstitucinės teisės mokslo kūrėjas ir Lietuvos patriotas, kadaise rašė, jog „tauta visuomet ir būtinai apima visus esamus žmones (pilie-čius). Niekas negali būti iš jos at-skirtas, nes tuo būtų užgautas įgytas žmogaus suverenitetas, kuris glūdi tautos suvereniteto pamate“.

Tie, kurie balsavo prieš pa-skutinį pilietybės įstatymą, ir net Prezidentė, žinojo, jog Seimas buvo paruošęs projektą kreiptis į Kons-


PLB valdyboje

titucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 5 punktas ne-prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šį projektą buvo nu-matyta priimti iškart Prezidentei pasirašius Pilietybės įstatymą. Taip norėta suteikti galimybę iš naujo pa-tikrinti Konstitucinio Teismo spren-dimą, tik šį kartą pateikiant tikslius duomenis bei visus teisinius ir kons-titucinius argumentus. Tiesa yra ta, kad teisinių bei konstitucinių moty-vų čia nėra. Interpretuojant Konsti-tuciją reikia atsižvelgti į visą doku-mentą, o ne į keletą žodžių viename straipsnyje.

Kai kurie Lietuvos politikai teigia, kad Konstitucijos 12 straipsnį reikia keisti referendumo būdu. Ta-

čiau pirmiausia reikėjo leisti pačiam Konstituciniam Teismui patikrinti duomenis ir savo sprendimą. Refe-rendumas dėl neribotos dvigubos pilietybės įteisinimo neatitinka da-bartinės Lietuvos valstybės interesų. Referendumas nėra nei reikalingas, nei naudingas.

Pasaulio Lietuvių Bendruo-menė visą laiką citavo Konstitucijos 12, 18 ir 32 straipsnius, įteisinan-čius „prigimtinę teisę“ į pilietybę. Iš „ekspertų“ išgirdome, kad tokios teisės nėra. Tačiau tokio sprendimo Konstitucinis Teismas nėra padaręs. Konstitucinis Teismas, spręsdamas Butų privatizavimo įstatymo kons-titucingumą (1996 m. lapkričio 20 d.), pareiškė, kad teisės doktrino-je nėra suformuluotos prigimtinių

žmogaus teisių ir laisvių vieningos sąvokos. Naujausių laikų humanis-tinės teorijos paprastai remiasi tuo, kad žmogus nuo pat gimimo turi nuo jo asmens neatskiriamas pamatines ir nekintamas teises bei laisves. To-kios pozicijos laikėsi ir Mykolas Ro-meris, teigęs, jog niekas negali būti atskirtas iš tautos, nes taip užgau-namas žmogaus gimstant įgytas su-verenitetas. Žmogaus prigimtis yra pirminis prigimtinių žmogaus teisių ir laisvių šaltinis.

Konstitucijos 18 ar 32 straips-nius galima patobulinti ir įvardyti pilietybę, įgytą gimstant, kaip pri-gimtinę teisę be referendumo. Tam tik reikia politinės Seimo valios. Bet ar tokia valia egzistuoja Seime šian-dien?

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos žiniosLietuvių bendruomenės kartu su Lietuvos ambasadomis paminėjo

Laisvės dieną*Lietuvos generalinis konsu-

latas Čikagoje ir Gedimino lituanis-tinė mokykla sausio 15 dieną pami-nėjo dvidešimtąsias Sausio 13-osios metines. Šia proga mokykloje iš mokinių darbelių surengta ekspozi-cija žuvusiems už Lietuvos laisvę pagerbti, uždegta atminimo žva-kė, kiekvienoje klasėje mokytojos vaikams papasakojo apie tragiškus įvykius Vilniuje. Vyresniųjų klasių mokiniai, mokytojai, Lietuvos gene-ralinio konsulato Chicagoje darbuo-tojai ir svečiai tylos minute pagerbė Sausio 13-osios aukas. Susirinku-siems buvo parodytas dokumentinis filmas „Lietuva. Statusas – Nepri-klausoma“.

*Lietuvos generalinio konsu-lato New Yorke ir Lietuvių bendruo-menės Bruklino-Kvinso apylinkės sausio 16 dieną surengtame Laisvės gynėjų dienos dvidešimtmečio minė-jime Lietuvos generalinis konsulas New Yorke Valdemaras Serapinas kalbėjo apie Lietuvos atgimimo isto-riją, 1991-ųjų sausio įvykių reikšmę ir prasmę, pasiektos pergalės atgar-

sius dabarties ir ateities kartoms. „Ta sausio naktis buvo laisvės pranašas ne tik Lietuvai, bet ir daugeliui kitų tautų, kurios tapo nepriklausomomis vėliau. Tegul ta neįkainojama laisvė, kurios atėjimas pareikalavo šiandie-ną minimų didvyrių gyvybių, vienija bei telkia mus ir šiandien“, – kalbėjo V. Sarapinas. Renginio metu buvo rodomas filmas „Sausio 13-oji“, su-sirinkusieji giedojo patriotines dai-nas, buvo skaitomos žuvusiųjų bio-grafijų ištraukos.

*Varšuvos šeštadieninės litu-anistinės mokyklos vyresniųjų mo-kinių grupei sausio 15 dieną sureng-ta pamoka, skirta Sausio 13-osios įvykiams Lietuvoje atminti. Vai-kams buvo papasakota apie tai, kaip buvo ginama laisvė Lietuvoje prieš dvidešimt metų, rodomos tų die-nų nuotraukos, taip pat prisimin-ta Lenkijos parama Lietuvai tomis sunkiomis dienomis. Šeštadieninė lituanistinė mokykla, remiama Lie-tuvos ambasados Lenkijoje, veikia nuo 1993 metų. Šiuo metu ją lanko daugiau kaip dvidešimt įvairaus am-žiaus Varšuvoje gyvenančių lietuvių vaikų. Jie tobulina lietuvių kalbos žinias, susipažįsta su Lietuvos isto-

rija ir kultūra, kartu švenčia šventes. Lietuvos ambasada Lenkijoje Sau-sio 13-ąją paminėjo sausio 28 dieną Krokuvoje, kur buvo surengta Sau-sio 13-osios įvykių nuotraukų paro-da.

* Lietuvos ambasados Ispa-nijoje, Madrido lietuvių bendruo-menės ir Ispanijos-Lietuvos kultūros asociacijos bendromis pastangomis įkurtoje lietuviškoje mokyklėlėje „Ramtatulis“ sausio 15 dieną vyku-si pirmoji pamoka buvo skirta pri-siminti 1991 metų sausio 13-osios įvykius. Vaikai piešė Vilniaus tele-vizijos bokštą, klausėsi tėvelių atsi-minimų. Taip pat jie žiūrėjo video-filmą, mokėsi lietuvių liaudies dainų ir žaidimų, susipažino su būsimomis mokytojomis. Mokyklėlės užsiėmi-mų grafikas, temos bei planuojama veikla bus skelbiama Ispanijos lietu-vių bendruomenės, Ispanijos-Lietu-vos kultūros asociacijos ir Lietuvos ambasados Ispanijoje tinklalapiuose.

*Kazachstane Sausio 13-osios įvykių dvidešimtmetis pa-minėtas iš Alma Atos į Astaną per-keltoje Lietuvos ambasadoje.


PLB kraštų žinios

Paskutinę 2010-jų metų sa-vaitę į Melbourną sugūžėjo lietuviai iš Australijos, Amerikos, Lietuvos bei kitų pasaulio šalių. Australijos Lietuvių dienų (ALD) tradicija, gi-musi 1960-aisiais metais, kas dveji metai tęsiasi Sydnėjuje, Melbourne ar Adelaidėje. ALD yra taip pat ruo-šę Canberros bei Geelongo lietuvių bendruomenės. 2012-aisiais metais šias dienas organizuos Adelaidės lie-tuviai.

Pavarčius Židrūno Straz-dausko sukurtą internetinę svetai-nę http://www.ald2010.org/ matyti, kiek daug organizatoriai bei grupių vadovai įdėjo darbo ruošiant šią tau-tišką šventę. Ruošos komiteto pirmi-ninkė Rita Mačiulaitienė, sekretorės Danguolės Juškos, iždininkės Vilios Dukas ir dvidešimties narių padeda-ma, dvejus metus planavo Australi-jos Lietuvių dienas.

Pradedant atidarymu ir bai-

Nuaidėjo XXVI Lietuvių dienos AUSTRALIJOJE

giant 2011-jų metų sutikimu įvai-riausi renginiai tęsėsi iki 2010-jų metų gruodžio 31 dienos.

Gruodžio 27 dieną, 10 va-landą, susirinkusieji klausėsi Aus-tralijos Lietuvių dienoms ir Sporto šventei skirtų šv. Mišių, o 13.30 ste-bėjo Atidarymo ceremoniją, vyku-sią „Melbourne Sports and Aquatic Centre“, Albert Park.

Gruodžio 27-30 dienomis, GALLERYSMITH patalpose veikė meno paroda „Kita pusė“. Pagrindi-nis, $3000, prizas už geriausią paro-dos darbą atiteko Jazminai Cininas, antroji vieta paskirta Daniui Kes-minui, trečioji – Kate Žižys. Renata Popenhagen apdovanota paskatina-muoju, Elytė Blansjaar – galerijos, o Rita Lazauskas – „Imaging Servi-ces“ prizu. Parodos kuratorė – Brigi-ta Lastauskaitė.

Tomis pačiomis, 27-30 die-nomis, Lietuvių namuose puikavosi

5-18 metų amžiaus vaikų ir jaunuo-lių eksponatai. Parodoje „Ugnis, vanduo, žemė, oras“ matėme iš įvai-riausių perdirbtų ir naudotų medžia-gų pagamintus darbus. Už šį renginį atsakinga Julia Simankevičienė dėjo pastangas sudominti ir įkvėpti jau-nuosius menininkus. Pirmąsias pre-mijas įvairiose kategorijose laimėjo Miki Simankevičius ($150), Jessi-ca Baltutis ($100), Daniella Taylor ($25) ir kiti.

Gruodžio 28-30 dienomis Lietuvių namuose vyko Tautodailės paroda. Lankytojai apžiūrėjo įvai-riausius austų, siuvinėtų, kaltų, lietų ir kitokių dirbinių pavyzdžius. Kai kurie, besigrožėdami gintaro ir auk-so papuošalais, juos įsigijo. Parodą ruošė Roma Eskirtas ir Dalia Didžie-nė.

Gruodžio 28 dieną, 14 valan-dą, Lietuvių namuose Dana Baltu-tienė surengė Literatūros ir dainos

DAINUOJA JUNGTINIS CHORAS



popietę „Iš aukso aruodo“. Popietės metu skambėjo kanklių muzika, An-trojo pasaulinio karo metais žuvusio Lietuvos poeto Vytauto Mačernio kūriniai, Melbourne bei kitose Aus-tralijos valstijose gyvenančių ir ku-riančių poetų bei rašytojų žodis.

19 valandą dalyviai ir svečiai rinkosi į tradicinę Šokių šventę. Ją sudarė dvi dalys: „Diena Lietuvoje“ ir „Vakaras Lietuvoje”. Šios šventės metu šoko Los Angeles lietuvių gru-pė „Spindulys“ (vadovė Danguolė R. Varnienė) bei Filadelfijos „Žil-vinas“ (vadovė Estera Washovsky). Šokiams pritarė Australijos Lietuvių dienose dalyvavusi Klaipėdos liau-diškos ir pramoginės muzikos grupė „Pamarys“. Iš vietinių šokėjų pasiro-dė Sydnėjaus grupė „Sūkurys“ (va-dovė Kristina Rupšienė), Adelaidės „Žiburėlis“ (vadovė Rūta Sankaus-kienė), Geelongo „Linas“ (vadovė Loreta Tigani) ir Melbourno „Ginta-ras“ (vadovė Zita Šukytė). Taip pat šoko ir mažieji „Gintarėliai“. Šokių

šventę, vykusią „Melbourne Sports and Aquatic Centre“, koordinavo Zita Šukytė.

Be abejonės, gruodžio 29 die-ną, nuo 12.30 iki 14.30 val., besitę-susi popietė tapo viena iš labiausiai aplankytų. Danos Binkienės Lie-tuvių namuose suruošta lietuviškų patiekalų šventė „Į storumą“ davė peno ir kūnui, ir dvasiai! Skambūs „Pamario“ muzikos garsai padėjo geriau virškinti ir po stalu miklin-ti norinčias šokti kojas. Pasirodę Edžio Lipšio vadovaujami „Kaimo dainininkai“ savo skardžiais balsais viliojo į jaunystės dienas, kai daina liejosi per kraštus ir niekas daugiau nerūpėjo, tik pasilinksminimas kai-mo gryčioje.

Gruodžio 29-31 dienomis Lie-tuvių namuose posėdžiavo Krašto tarybos suvažiavimo delegatai. Jie, kaip visada, svarstė lietuvybės tęs-tinumo tolimajame žemyne klausi-mus.

19 valandą vyko Jaunimo ta-

ŠOKIŲ ŠVENTĖS MOMENTAS

lentų vakaras, kuriame išryškėjo ga-biausios žvaigždės. Vakarą organi-zavo Aldona Gaylard.

Gruodžio 30 dieną, 19 valan-dą, St. Mary Star of the Sea bažny-čioje paskendome chorinės, solinės bei instrumentinės muzikos garsuo-se. Šioje šventėje dalyvavo trys miš-rūs ir vienas moterų choras: Sydnė-jaus „Daina“ (vadovė Birutė Ale-knaitė, akompaniatorius Wojciech Wisniewski), Geelongo „Viltis“ (va-dovė Aldona Scano, akompaniato-rius Aldo Kovacs), Melbourno „Da-nos sesės“ (vadovė ir akompaniatorė Danutė Levickienė) ir Melbourno „Dainos sambūris“ (vadovės Rita Mačiulaitienė ir Gražina Pranaus-kienė, akompaniatorius Rolandas Imbrasas).

Dainų ir muzikos šventėje pasirodė „Pamarys“, kurio dalyviai Pranas Mačernis, Juozas Staniulis, Vida ir Vytautas Zeleniai taip pat at-liko solinius numerius. Kiti vakaro solistai: Viva Alekna, Megan Dunn,



Stepas Levickis ir Wojciech Wis-niewski. Pranešinėjo – Dalia Anta-naitienė, renginio muzikinės dalies koordinatorė – Gražina Pranaus-kienė, visų kitų, su švente susijusių klausimų sprendėjai – Dona Gaylard ir Valentinas Mačiulaitis.

XXVI Australijos Lietuvių dienų metu vyko ir kiti renginiai. Gruodžio 26-31 dienomis jau šešias-dešimtą kartą rinkosi Sporto šventės dalyviai. Įvairių valstijų sportinin-kai „Melbourne Sports and Aquatic Centre“ rungtyniavo krepšinio, ori-nio, tinklinio, stalo teniso, biliardo bei lauko teniso varžybose.

Gruodžio 28 dieną, nuo 8.30 iki 10.00 valandos, Lietuvių namuo-se posėdžiavo Australijos lietuvių katalikų federacijos XXV suvažiavi-mo dalyviai.

10 valandą Lietuvių namuose rinkosi architektai ir inžinieriai, kuriuos subūrė architektas Jurgis Žalkauskas. Specialistus bei prijaučiančius gitara linksmino Algis Klimas, o apie savo

unikalų ekologinį namą Smilgių kaime pasakojo Dana Baltutienė.

Gruodžio 28 dieną, 15.30 val, Lietuvių namuose vyko Australijos lietuvių jaunimo sąjungos posėdis.

Gruodžio 30 dieną, nuo 14 iki 15.30 val., Lietuvių namuose pasi-rodė Lietuvos Nacionalinio operos ir baleto teatro baleto šokėjai Eglė Špokaitė ir Martynas Rimeikis. Baleto šokėjai burte užbūrė baleto technikos subtilybėmis, o atlikėjų išėjimas į sceną ir nusilenkimai su-keldavo nesibaigiančias ovacijas. Šią popietę suruošė Ramona Rataitė Zakarevičienė ir Jadzė Vaičiulytė.

Naujuosius metus sutikome „Ultima Function Centre“. Balių or-ganizavo Bronė Staugaitienė. Poky-lio metu ne tik skendome „Pamario“ ir populiarios muzikos grupės „Da-bar“ garsuose, ir iki lubų kilnojome taures, o jaunuoliai ir paneles vieni kitiems linkėjo gerų 2011-jų metų!

Pirmąją 2011-ųjų metų dieną pasimatėme iešminėje, suruoštoje

gražiose „Flagstaff Gardens“ patal-pose. Šį susibūrimą ruošė ir dešre-les čirškino Melbourno sporto klubo „Varpas“ dalyviai.

Sausio 2 dieną, 14 valandą, Melbourno Lietuvių Bendruomenė surengė Klaipėdos „Pamario“ gru-pės koncertą. Sausio 8-ą dieną atli-kėjai koncertavo Canberoje, o sausio 9-ą – Sydnėjuje.

Kol suaugę aptarinėjo pra-bėgusias šventes, skautai krovėsi kuprines ir skubėjo į „Gilwell Park Gembrook“ stovyklą Viktorijos valstijoje. Ten skautavo nuo sausio 2-os iki 9-os, džiaugdamiesi „Miško garsais“ ir pritardami „Pamario“ me-lodijoms.

Štai ir baigėsi XXVI Austra-lijos Lietuvių dienos, pralėkusios tarsi viena diena. Žiūrovų nuomone, tai buvo viena geriausių tautiečius nuolat buriančių švenčių. Todėl te-skamba organizatoriams lietuviškas ilgas Valio!

Gražina Pranauskienė

Praėjusių metų pabaigoje, Australijos Lietuvių dienų metu, vyko literatūros ir dainos popietė „Iš aukso aruodo“. Popietės tema atspindėjo svetimame krašte įsikū-rusių lietuvių poetų ir rašytojų pa-siekimus.

Vedančioji Joana Hackett pra-bilo šiais žodžiais: „Atvykome prieš 60 metų į šį kraštą tik su mažu ry-šulėliu, bet dideliu bagažu prisimini-mų, karo traumų ir neteklių išvargin-ti, bet su didele meile savo kraštui. Buvome tada jauni ir kupini kūrybi-nės energijos. Ta kūrybinė jėga buvo tokia stipri, kad per pirmąjį dešim-tmetį sukūrėme savo namus, klubus, visokiausias lietuviškas organizaci-jas – nuo skautų iki ramuvėnų. Tų laikų rašytojai, poetai paliko didžiu-lį turtą ir ateinančioms kartoms. Kas parašyta – niekad neišdils“.

Stasio Eimučio vadovaujamas „Kanklių“ ansamblis pagrojo „Ant

Literatūros ir dainos popietė „Iš aukso aruodo“kalno karklai“ ir „Gromatėlę“ dai-nas, kurias dainavo Birutė Kyman-tienė ir Kristina Brazaitis.

Nuščiuvę žiūrovai klausėsi Joanos deklamuojamų Vinco Kazo-ko, Marijos Malakūnienės, Juozo Almio Jūragio bei Juozo Mikšto ei-lių. Šių poetų kūryboje jautėsi tėvy-nės ilgesio gaidelės.

Vincas Kazokas eilėraštyje „Mano tauta kaip upė“ lietuvių tau-tą lygino su verpetais besiverčiančia upe; jo aprašoma upė drumzlina, o vanduo toks tamsus ir toks neramus. Eilėraščio gilumas slypėjo prasmin-goje pabaigoje:

Neklausk, ar upė nori tekėti –Ji teka!Neklausk, ar tauta nori gyventi –Ji gyvena!Mano tauta kaip upė:Ji gyvena ir teka.

RAŠYTOJAS VIKTORAS BALTUTIS



Marijos Malakūnienės eilės nuvedė į šalį, „kurion kas vasarą su-grįžta paukščiai“, o ji, nebegalėjusi grįžti, su skaitytojais dalijosi savo praradimu. Jos eilėraštis „Yra šalis“ pilnas klaustukų ir tritaškių, kurie liejasi su Nemunu plaukiančiu Ma-rijos liūdesiu.Yra šalis, kurion subėga visos

mūsų skausmo upės...Yra šalis, kur gandras ir

kregždėKiekvieną ten pavasarį

sugrįžt galės...Tiktai pavargusios ir liūdnos

mano akysJau viso šito niekad neregės...

Juozo Almio Jūragio eilės „Žmogus – tamsoje giedantis paukš-tis“ kalbėjo apie žmogaus gyvenimo prasmę:Žmogau,Tau duota tik pradžia ir

pabaiga,Tu pats savo dienoms turi

sukurti esmę.Kol tau širdy liepsnos

gyvenimo jėga,Gyvenk, giedodamas galingą

laisvės giesmę.Juozas Mikštas, eilėse „Svei-

kas, Melbourne!“ grožėjosi Mel-bourno „dangoraižiais, šventna-

miais, smuklėm“. Poetas stengėsi jame pasislėpti nuo negrįžtančios praeities, nuo jį nuolat kankinančios vienatvės. Miestas Juozui padėjo įsi-tvirtinti mintimis ir kūrybine siela.Ak, Donelaiti, atleisk man,

šventvagiškai teršiančiam rimaisŠias eilutes, kurias man

padiktavo bastūno likimas,Sveikinant didmiestį, augantį,

kylantį, dulkantį suodžiais,Čia lengvabūdiškai man

atsiradus iš prarasto sodžiaus.Toliau viena po kitos sekė

dvi vaizdajuostės: pirmoje, skam-bant Virgilijaus Noreikos atlieka-mai dainai „Kur bakužė samanota“, prieš akis plaukė tėviškės vaizdai. Antroje – iš tolo bolavo gryčios bei driekėsi neaprėpiami kaimo laukai. Aplinką apibūdino vaizdingi Austra-lijoje gyvenusio ir kūrusio rašytojo Pulgio Andriušio žodžiai.

Antrąją renginio dalį pradėjo pramoginės muzikos sekstetas „Ge-elongo aidai“, vadovaujamas Romo Zenkevičiaus. Lietuvių liaudies dai-nų pynė nuvijo ilgesingą nuotaiką. Taip simboliškai buvo užverstas puslapis į negrąžinamą praeitį.

Gražinos Pranauskienės po-ezijoje, nors ir užčiuopiamos, jau nebevirkdė tėvynės ilgesio stygos,

DAINUOJA „GEELONGO AIDAI“

– eilėraštyje „Spinduliai“ jos sukur-tas Lietuvos įvaizdis liejosi šilkinių kaspinų takais.

Lidijos Šimkutės eilėse skam-bėjo filosofiniai gyvenimo apmąsty-mai, kur „sukapotos malkos alsuoja bulvėm ir pienu“, kur „apsirengusi lietumi“ ji stebi „šilumą už tolimo lango“. Žodžių simboliais Lidija grįžo ten, „kur tinklų druska girgžda vėjyje“, ten, iš kur ji kilusi.

Adelaidėje gyvenantis rašyto-jas Viktoras Baltutis skaitė feljetoną. Išradingai sudėliotos temos širdingai juokino susirinkusius, patvirtinda-mos, jog talentingam autoriui nerei-kia stengtis įtikti savo klausytojui. Jam tai išeina savaime.

Įspūdinga popietė baigėsi 1944-aisiais metais Lietuvoje žu-vusio poeto Vytauto Mačernio iš-traukomis iš šeštosios ir septinto-sios vizijos. Jas perskaitė renginį vedusi Joana Hackett. Sveikiname literatūrinės popietės ruošėją Daną Baltutienę, taip išradingai vaizda-juostėmis bei muzikiniais intarpais paįvairinusią išeivijoje subrandintų atlikėjų kūrybą.

Gražina PranauskienėRomo Beatty nuotraukos



Singapūro spartus ekonominis augimas traukia daug išeivių iš visų pasaulio šalių. Šis klestintis miestas-valstybė yra tikras rasių ir tautybių mišinys. Čia sutiksi indus, kiniečius, malajiečius, indoneziečius ir kitų tautybių atstovus. Atvykėliai iš sve-timų kraštų atsiveža savo tradicijas, patiekalus, mokslo ir darbo naujo-ves. Kasdien gatvėse skamba tamilų, hokien, kantoniečių, vokiečių, danų, ispanų ir kitos kalbos. Tarp jų ir lie-tuvių kalba.

Singapūro Lietuvių Bendruo-menė, palyginus su kitomis užsieny-je gyvenančių lietuvių bendruome-nėmis, kol kas dar nėra labai gausi. Turime apytikriai 30 narių. Kartu – tai jauna ir energinga grupė amžiaus bei tradicijų prasme. Dauguma lie-tuvių čia yra atvykę trumpam laikui – studijuoti Singapūro universite-tuose arba dirbti pagal kelerių metų

SINGAPŪREMiesto-valstybės lietuviai

trumpalaikius kontraktus. Singapūro vyriausybė ir verslininkai mielai pri-ima išsilavinusius užsienio specia-listus, suteikia geras darbo ir gyve-nimo sąlygas. Kelios šeimos čia yra įsikūrusios ilgam laikui, nuolatiniam gyvenimui. Taigi, mūsų bendruome-nė yra ypatinga – nors mes dar ne-turime ilgalaikių narių, ilgamečių tradicijų. Tą stygių kompensuojame savo jaunatviška energija, aktyvumu ir „viskas yra imanoma“ požiūriu.

Singapūro lietuviai susiburia dažnai, nors dar kol kas neturi nuo-latinių patalpų ir nusistovėjusios ofi-cialios vidinės struktūros. Bedruo-menės pradžia buvo, tikriausiai kaip ir kitose šalyse gyvenančių lietuvių, spontaniška. Prieš kelerius metus keletas lietuvių studentų atvyko tęsti savo studijas Singapūro universitete. Vėliau jie susitiko kiek anksčiau čia atvykusias ir jau keletą metų čia gy-

SINGAPŪRO LIETUVIŲ SUSITIKIMAS: (IŠ KAIRĖS) NORA ŽUKAUSKAITĖ, MINGAILĖ SUBAČIŪTĖ, INGA GRIGALIŪNAITĖ, EGLĖ KOBLER, GIEDRIUS GRIŠKA. NUOTRAUKOS DARYTOS SINGAPŪRO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS NARIŲ IR JAUNIMO OLIMPIADOJE 2010 M. VASARĄ SINGAPŪRE DALYVAVUSIŲ LIETUVOS SPORTININKŲ SUSITIKIME

AUŠRA LARBEY IR LIETUVOS GAR-BĖS KONSULAS ANDY LIM



pasimokome iš lietuvių bendruo-menių veiklos Amerikoje, Austra-lijoje, Europos ir kitose šalyse, kur lietuviai išeivijoje jau gyvena daug dešimtmečių ir turi gerai organizuo-tas oficialias bendruomenes. Tačiau turiu pasakyti, kad Singapūro lietu-viams bendruomenės dydis ne bėda. Singapūras yra kompaktiškas mies-tas. Tokioje aplinkoje yra lengva pa-laikyti ryšius, susisiekti, dalyvauti renginiuose. Net kaimynines šalis yra nesudėtinga aplankyti ir susitikti su ten gyvenančiais tautiečiais.

Kadangi Singapūre yra tiek daug įvairių tautybių, kalbų ir kultū-rinių tradicijų, lietuviai čia yra gerai priimami ir susilaukia daug dėmesio. Galima pajusti, kad tautinis savitu-mas yra skatinamas ir gerbiamas.

Tačiau lietuvybės ir lietuvių kalbos išlaikymas Singapūre gyve-nančioms šeimoms su vaikais yra vienas iš svarbiausių rūpesčių. Čia gyvenančių lietuvių vaikai lanko kitakalbes mokyklas. Kol kas dar neturime savos mokyklos. Bendruo-menė, kuri galėtų įkurti ir paremti tokią mokyklą, yra dar nepakanka-mai gausi ir nėra finansiškai stabi-li. Kada tik randame laisvo laiko, ieškome galimybių susitikti savait-galiais ar vakarais po darbo, pasi-šnekėti, pasidalinti naujienomis. Šių susitikimų metu vaikai girdi lietuvių kalbą, bendrauja tarpusavyje. Atstu-mas tarp Singapūro ir Lietuvos yra didelis. Moksleivių atostogos dažnai per trumpos pasiryžti tolimai kelio-nei į Lietuvą aplankyti giminių ir draugų.

Tarp studijų, kelionių ir darbų mes susitinkame dažnai. Šie susitiki-mai jau yra tapę tradicija. Dauguma renginių yra spontaniški, suorgani-zuoti pavienių narių inciatyva. Sin-gapūro lietuviai – labai demokra-tiška, energinga ir draugiška grupė. Visi padedame vieni kitiems.

Lietuvių kalbos pamokos vai-kams yra svarbus ir skubus planas. Ateities planuose tikimės pamatyti ir Singapūro lietuvių sporto komandą, meno ar muzikos grupę.

Aušra Larbey

MINGAILĖ SUBAČIŪTĖ (IŠ KAIRĖS), LIONGINAS KONEVAS, DZIUDO TRENERIS KĘSTAS VITKAUSKAS, MARIUS ŠAVELSKIS

DAINIUS MARČIUKONIS (IŠ KAIRĖS), KREPŠINIO TRENERIS DARIUS DIKČIUS, GE-DIMINAS VOLUNGEVIČIUS

venančias šeimas. Susibūrė paminėti Vasario 16-osios ir kitų svarbių datų, pradėjo susitikti reguliariai, palaiky-ti nuolatinį kontaktą ir dalintis nau-jienomis. Visi naujai atvykę lietuviai visada maloniai priimami ir kviečia-

mi į susitikimus. Kadangi dauguma lietuvių yra trumpalaikiai Singapūro gyventojai, bendruomenės sudėtis dažnai keičiasi. Vieni išvyksta, juos pakeičia naujai atvykusieji.

Mes atidžiai stebime ir mielai



2010 m. lapkričio mėn. Ne-sterovo (Stalupėnų) kultūros na-muose vyko IX regioninis festivalis „Skambėk, skambėk, lietuviška dai-nele“. Daugiau negu du šimtai da-lyvių, besimokančių lietuvių kalbos ir etnokultūros, atvyko į šventę iš Kaliningrado (Karaliaučiaus), Čer-niachovsko (Įsručio), Gusevo (Gum-binės), Krasnoznamensko (Lazdy-nų), Sovetsko (Tilžės), Dobrovolsko (Pilkalnio) ir Nesterovo (Stalupėnų) rajono.

Lietuviškų dainų vaikų fes-tivalis jau tapo gražia šio krašto tradicija. Kasmet festivalis suburia Kaliningrado srities vaikus, besi-mokančius lietuvių kalbos, ir meno saviveiklos kolektyvus iš Lietuvos.

Pirmieji keturi festivaliai vyko Kaliningrade, penktasis – So-vetske, šeštasis – Guseve, septintasis – Černiachovske, aštuntasis – Nema-ne. Devintasis festivalis atkeliavo į

Lietuviška dainelė „Donelaičio žemėje“ RUSIJOJE

Nesterovą. Šių metų festivalio sve-čiai iš Lietuvos – Vilniaus pagrindi-nės mokyklos „Lietuvių namai“ ka-merinis choras.

Festivalio dalyvius pasveiki-no Nesterovo rajono administracijos vadovas Olegas Kutinas, Kaliningra-do srities Vyriausybės, Švietimo bei kultūros ministerijos, LR Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietu-vių departamento bei LR generalinio konsulato Kaliningrade atstovai.

Festivalio dalyviai buvo ver-tinami: už pasirodymo profesiona-lumą, už artistiškumą, už sceninę kultūrą, už repertuaro pasirinkimą, už pasirodymo originalumą, už daly-vavimą. Kaliningrado srities lietuvių kalbos asociacijos bei Nesterovo ra-jono administracijos vardu visi daly-viai buvo apdovanoti padėkos raštais bei dovanėlėmis.

Be to, specialiu Nesterovo miesto administracijos viršininko

FESTIVALIO DALYVIAI ATLIEKA FINALINĘ DAINĄ

prizu buvo apdovanotas geriausias kolektyvas, tai: Černiachovsko 4 vi-durinės mokyklos ansamblis (vad. Ona Druseikaitė, muz. vad. Svetla-na Jegorova) bei šiais metais įkurtas Kaliningrado vaikų jaunimo centro folkloro ansamblis „Kupulytė“ (vad. Irma Kurkova)

Po apdovanojimų visi festiva-lio dalyviai scenoje sudainavo atsis-veikinimo dainą „Dar neišeikime“.

Nuspręsta, kad X jubiliejinis festivalis 2011 metais vyks Kalinin-grade (Karaliaučiuje).

Dėkojame Užsienio lietuvių departamentui prie Užsienio reikalų ministerijos bei Chicagos Mažosios Lietuvos lietuvių draugijai už ilga-metinę vaikų festivalio finansinę paramą ir lietuvybės palaikymą Ka-raliaučiaus krašte.

Algirdas Karmilavičiusfestivalio projekto vadovas



Taline įvykis veja įvykįESTIJOJE

Ingrid ir Arnold Riūtel, daugelis dip-lomatų, istorikų, kultūros veikėjų, o daugiausiai mūsų, lietuvių... Mus kalbino per Estijos radiją ir televi-ziją... Muziejuje buvo rodomas fil-mas apie pačius šiurpiausius Sausio 13-osios nakties įvykius. Vasario vi-duryje foto ekspozicija ir filmas iš-keliaus į jaunatvišką „Tartu dvasios“ miestą Tartu, kuriuos globos Lietu-vos Respublikos garbės konsulė Bi-rutė Klaas.

Rasos nuotraukoje: trys jau-nos mamos lietuvaitės Lilija Peets, Rimutė Semper, Rūta Juzulėnaitė, prieš 20 metų gyvenusios Vilniuje ir patyrusios Sausio įvykių grėsmę...

Mūsų laukia didžiosios Lietu-vos šventės – Vasario 16-oji ir Ko-vo-11-oji. Ieškome patalpų, laukia-me svečių iš Lietuvos...

Rasa Cecilija Unt

Mišios (jau dvidešimtąjį kartą) už Lietuvos Laisvės kovotojus; Talino Okupacijos muziejuje buvo atidary-ta foto ekspozicija, kur dalyvavo ir Estijos Respublikos prezidentas To-omas Hendrik Ilves, prezidentų pora

2011m. sausio 1 d. vyko su-sitikimas su Lietuvos Respublikos premjeru Andriumi Kubiliumi Esti-joje prasimušusių europietiškų pini-gų EURO proga. Sausio 13 d. Tali-no Katalikų bažnyčioje aukotos šv.

SVARBŪS VYRAI



Kai beveik prieš 60 metų at-važiavau į Chicagą ir čia tuoj pat įsi-jungiau į lietuvišką veiklą bei spau-dą, teko domėtis čia sutiktais mūsų tautiečiais, kurių dalis dar buvo at-vykę iš Lietuvos, o kiti – jau gimę Amerikoje.

Nemažą įspūdį padarė spau-dos žmonės ir visuomenės veikė-jai Leonardas Šimutis, kun. Juozas Prunskis, Juozas Bačiūnas, adv. An-tanas Olis, dr. Petras Daužvardis, Antanas Rudis ir kiti. Tai žmonės, kurių dauguma jaunystėje buvo at-vykę į Dėdės Semo kraštą, o dalis jau gimę Amerikoje.

Šį kartą noriu plačiau pakal-bėti apie Antaną Rudį (oficialiai jis vadinosi Anthony, kaip ir dauguma čia paminėtų žmonių, kurie naudojo angliškus vardus).

A. Rudis, kuris buvo jauniau-sias iš jau minėtų žmonių, dar yra gyvas ir dabar, o kiti – jau iškeliavę amžinybėn. Inžinierius, pramoninin-kas ir visuomenės veikėjas A. Rudis yra gimęs 1911 m. sausio 14 d., tad neseniai atšventė savo šimtąjį gim-tadienį.

Ne kartą su juo teko bendrau-ti ir rašyti apie jį spaudoje, ypač kai Antanas dirbdavo įvairiuose komite-tuose, kurie vykdė lietuviškus pro-jektus, statybas ar kandidatavo ame-rikiečių politiniuose rinkimuose, ku-rie, deja, jam baigėsi nesėkmingai.

Nuo pat jaunystės A. J. Rudis buvo linkęs į techniškus mokslus. Jis lankė Tilden technikos moky-klą, o vėliau (1935 m.) bakalauro laipsnį apsigynė „Illinois institute of technology“. Tuomet pradėjo dirbti plieno pramonėje keliose amerikie-čių plieno bendrovėse, kol 1942 m. įsteigė nuosavą plieno gaminių fa-briką, kurį pavadino „Rockwell En-gineering“, ir buvo jo savininkas. Ši gamykla veikė sėkmingai ir A. Ru-džiui nešė pelną, kurio dalį jis išda-lydavo lietuviškiems reikalams.

Be savo tiesioginio darbo A.

Ilgaamžis A. J. Rudis JUNGTINĖSE AMERIKOS VALSTIJOSE

J. Rudis dar dalyvavo lietuviškų or-ganizacijų, komitetų, kurie vykdė lietuviškų objektų statybas, veiklo-je. Gaila, kad dabar dauguma jų yra išsprūdę iš lietuviškų rankų. Tai dau-giausia buvo religinių organizacijų objektai, kurie tuoj po pastatymo tapdavo ne lietuvių nuosavybe. Bet tuo laiku mūsų tautiečiai kitaip ne-galėdavo sugalvoti, kad visa tai būtų galima valdyti patiems ir, reikalui esant, parduoti. Nuo 1943 m. A. J. Rudis pradėjo veiklą neseniai įsteig-toje Amerikos Lietuvių Taryboje (ALT). Pradžioje buvo centro valdy-bos narys, vėliau – pirmininko pava-duotojas, o nuo 1967 m. – jos pir-mininkas. Kurį laiką buvo Lietuvių prekybos rūmų pirmininkas, BALF-o direktorius, Amerikos lietuvių Romos katalikų federacijos centro valdybos pirmininkas, Lietuvių ka-talikų spaudos draugijos direktorius ir kt. Jis buvo Maria aukštesniosios mergaičių. mokyklos, Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios, Jauni-mo centro, „Draugo“ pastato ir ma-rijonų vienuolyno, senelių prieglau-dos statybų komitetų pirmininkas. Savo lėšomis yra išleidęs vadovėlius lituanistinėms mokykloms ir atlikęs daugelį kitų darbų, kuriuos visus čia sunku ir suminėti.

Būdamas populiarus ir tarp amerikiečių A. Rudis nuo 1953 m. buvo JAV Kongreso Kerstein komi-teto patarėjas. 1954 m. jis su Charles Kerstein vyko į Europą tirti SSRS agresijos Lietuvoje ir kituose Balti-jos kraštuose.

A. Rudis (kartu su A. Dam-brava) pasirūpino, kad Kerstein komiteto dokumentai būtų išleista atskira knyga. Tai padaryta 1972 m. New York ir 1997 m. Kaune.

Jo ir žmonos Marijos Juozai-tytės (ji mirė būdama 94-erių prieš trejus metus, ilgą laiką buvusi lab-daros organizacaijos BALFas pre-zidente) lėšomis 2001 m. Vilniuje lietuvių, anglų ir lotynų kalbomis

išleistas I Lietuvos Statutas.Ir tai tik dalis jo nuveiktų dar-

bų bei veiklos.Linkime šiam veikėjui dar ilgų

auksinio rudens gyvenimo dienų!Edvardas Šulaitis

INŽ. ANTANAS RUDIS PRIEŠ 60 METŲ

INŽ. ANTANAS RUDIS „DRAUGO“ DIENRAŠČIO 100 METŲ MINĖJIME CHI-CAGOJE. EDVARDO ŠULAIČIO NUOTR.



–Kokio dydžio Jūsų ūkis? Kaip pasiskirstę darbus?

–Savo 28 ha ūkį apeiname dviese su vyru Marco, kai kuriuos darbus padeda nudirbti atvažiuojan-tis mokinys iš žemės ūkio mokyklos. Kaip Šveicarijoje įprasta, karvių melžimas – vyriškas darbas, daž-niausiai tai daro mano vyras Marco. Bet, žinoma, jei reikia, tuo užsiimu ir aš. Mano specializacija – mėsa, maisto perdirbimas, bendravimas su užsakovais, parduotuvėlė, buhalteri-ja. Iš parduotuvės nusipirkti produk-tų gali bet kas. O aš didžiuojuosi, kad galiu padaryti didelę šventę iš savo rankomis užauginto, apdoroto ir paruošto maisto.

–Ką manote apie Lietuvos žemės ūkius?

–2004 metais su Marco lankė-mės daugelyje Lietuvos ūkių. Bene didžiausia jų problema, kad nuo so-vietų laikų žemė labai apkrėsta sun-

Biodinaminio ūkio šeimininkė – lietuvaitėŠVEICARIJOJE

Kristiną Saliokaitę – Kiung su Šveicarija jungia ne tik mylimas vyras, graži šeima bei klestintis ūkis prie Bodeno ežero. Du šimtus metų jos giminė nešiojosi su savimi romantišką istoriją apie šveicarą Napoleono kareivį von Sali, kuris 1812 m. įsimylėjo lietuvio ūkininko dukterį ir liko Lietuvoje, susilietuvinęs pavardę į Salioką. Šveicarijoje ši pavardė ypač papli-tusi Graubiundeno kantone, kur gyvena Kristinos uošviai, gal dar ir todėl ji čia jaučiasi lyg sugrįžusi prie savo šaknų.

„Šveicarijos lietuvių žinioms“ Kristina sutiko papasakoti apie biodinaminį ūkį, kurio apžiūrėti atvažiuoja ekskursijos ne tik iš Šveicarijos, bet ir iš Lietuvos.

kiaisiais metalais, ją reikia gaivinti. Bet niekas nenori tuo užsiimti, nes visi nori tik greitų pinigų. Žemai-tijoje susitikome Europos paramą gaunantį ūkininką, kuris augino 800 avių, visiškai nieko apie tai neiš-manydamas. Visi gyvuliai – ligoti, apleisti. Šveicarijoje tai būtų neįma-noma.

–Jums priklauso ir 23 hekta-rai miško, kaip jį naudojate?

–Yra ūkininkų, kurie išker-ta visą mišką medienai ir pasodina naują. Mes kviečiamės specialistą, kad patartų, kuriuos medžius retinti. Negyvus medžius paliekame, kad tu-rėtų kur gyventi paukšteliai ir maži žvėreliai. Juk miškas – tai gyvas or-ganizmas, jame turi užtekti vietos visiems.

–Ką auginate savo ūkyje? Kas perka jūsų produkciją?

–Apie 40 karvių, 40 mėsinių

avių, kelias kiaules savo reikmėms, o taip pat grūdines kultūras, daržo-ves bei apie 280 aukštųjų vaisme-džių – obelų ir slyvų. Mūsų tikslas – ne pinigai, o kuo daugiau pasiga-minti patiems, taip pat tiekti sveiką maistą žmonėms tiesiogiai, be jokių tarpininkų. Jei kas lieka, parduoda-me ir restoranams. Mūsų maistą per-ka tie, kas nori būti sveiki ir stiprūs. Parduotuvėse nenusipirksi jokių na-tūralių produktų – į viską prigrūsta cheminių konservantų, nuo kurių sutrinka ne tik vidaus organų veikla, bet ir smegenų, todėl žmonės nebe-pajėgia mąstyti... ir valgo chemiją toliau.

–Jūsų parduotuvėlėje – ne tik vaisiai ir daržovės, bet ir rau-ginti agurkai, kopūstai, jogurtai, uogienės, sūriai, netgi pačios kepta duona. Kaip viską suspėjate?

–Viską spėju, nes esu sveika. O esu sveika ir turiu energijos, nes valgau tik sveiką, savo užaugintą

ŪKININKĖ KRISTINA KIUNG SU SVEČIAIS. I. KATKIENĖS NUOTR.



maistą be cheminių priedų ir nevar-toju jokių įprastų šiuolaikinių nuo-dų, tokių kaip druska su jodu ar dan-tų pasta su fluoridu – paprasta.

–Koks brangiausias jūsų ga-minamas produktas?

–Brangiausias būtų ypatingas delikatesas – dešimties mėnesių jau-tuko vytinta mėsa.

–Ar dažnai sulaukiate eks-kursijų?

–Šveicarijoje dabar daug to-kių ūkių, o kai mes kūrėmės 1997 metais, buvome tik antrasis bio-

dinaminis ūkis šalyje. Pastaruoju metu biodinaminio ūkininkavimo metodus perėmė daug vynuogynų. Iš Lietuvos taip pat atvažiuoja ūki-ninkų grupės, o grįžę stebisi ir kar-tu džiaugiasi, kad ten, kur nepadeda tradiciniai preparatai, biodinaminės priemonės puikiai veikia.

–Kaip šios gamtos ir žmo-gaus vienybės idėjos veikia jūsų šeimos gyvenimą?

–Mes ne tik dirbame, bet ir gyvename vienovėje su gamta. Visi trys mūsų vaikai – Rugilė, Christia-nas ir Rahelė lanko privačią Rudolfo

Steinerio mokyklą, kurioje antropo-sofinė filosofija yra kertinis moky-mo akmuo. Vaikų, tėvų ir mokytojų kolektyvas jaučiasi kaip viena šeima. Kadangi mokykla privati, mes patys turime ją išlaikyti, todėl kasmet joje organizuojame advento mugę. Čia galima pamatyti ir nusipirkti mūsų pačių pagamintų įvairiausių suveny-rų, papuošalų, žaisliukų. Kiekvienas daro tai, kas jam labiausiai patinka – kepa ar dekoruoja, gamina veltinius nykštukus ar ežiukus.

Kalbėjosi Ilona Katkienė „Šveicarijos LB žinios“

Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvos konsulate Ciuriche kabojęs žymusis Žalgirio mūšio paveikslas išsaugotas sugrįžo į Lietuvos amba-sadą Berne.

Ilgametė Šveicarijos Lietu-vių Bendruomenės narė Rita Garba-čiauskas 2010 m. rugsėjo 10 d. pa-darė staigmeną. Ji paprašė Lietuvos Respublikos ambasadai Berne per-duoti jos šeimos išsaugotą Jono Ma-teikos žymaus paveikslo „Žalgirio kautynės“ litografiją (1930), prieš karą kabojusią Lietuvos konsulate Ciuriche, kai jos tėvas Stepas Garba-čiauskas ten dirbo vicekonsulu. Po okupacijos, sovietinei valdžiai rei-kalaujant uždaryti Lietuvos konsu-latą, šį paveikslą pasisekė išgelbėti priglaudus vicekonsulo namuose. Po Nepriklausomybės atkūrimo, 2007 metų rudenį, buvo nuspręsta atida-ryti LR ambasadą Berne. Rita Gar-bačiauskas labai norėjo dalyvauti ambasados atidaryme ir padovano-ti šį paveikslą. Deja, likus kelioms dienoms iki šventės, susirgo ir idėja liko neįgyvendinta.

2010 m. vasarą, keičiant butus, vėl buvo atrastas garsusis paveiks-las. Perduodama jį savo laiške LR užsienio reikalų ministrui Audroniui

Rita Garbačiauskas išsaugojo Lietuvos konsulatui priklausiusį paveikslą

Ažubaliui Rita Garbačiauskas rašė: „Tai neeilinis sutapimas, kad šis pa-veikslas sugrįžta į Lietuvos atstovy-bę Šveicarijoje šiais, Žalgirio mūšio 600-ųjų pergalės metinių metais. Ta dovana norėjau širdingai padėkoti

RITA GARBAČIAUSKAS PER ŠLB PIRMININKĘ JŪRATĘ CASPERSEN (KAIRĖJE) PER-DUODA PAVEIKSLĄ LR AMBASADOS BERNE LAIKINAJAI REIKALŲ PATIKĖTINEI VIRGI-NIJAI UMBRASIENEI. I.KATKIENĖS NUOTRAUKA

Lietuvos vyriausybei už lietuvišką pasą, kuris man buvo grąžintas 85 gimtadienio išvakarėse“.

Jūratė Caspersen „Šveicarijos LB žinios“


Knygų lentynoje

–Anksčiau Jus žinojome kaip žurnalistą bei publicistą, – ypač iš Sąjūdžio laikų. Tuos virsmo metus menančių, o juo labiau ak-tyviai juose dalyvavusių atmintyje išliko Jūsų eseistikos knyga „Tyla neturi aido“, 1988-aisiais įvertinta Lietuvos žurnalistikos aukščiau-sia premija. Kaip ir vėlesnių metų publicistika tuomet populiariuose „Švyturyje“, „Gimtajame krašte“. Prieš kelerius metus atsigręžėte į grožinę literatūrą. Beje, Lietuvoje daug rašytojų, atėjusių iš žurnalis-tikos. Kas tai: anksčiau ar vėliau prasiveržianti svajonė apie litera-tūrą, ar sąmoningas siekis pereiti į aukštesnę kokybę?

–Na, jeigu būtų taip paprasta: čia buvai nelabai kokybiškas, peršo-kai ten – jau kokybiškesnis... Man aplamai atrodo nekorektiška ir netgi kvaila priešinti žurnalistiką ir lite-ratūrą, o juo labiau – laipsniuoti jas

Arčio kelionė prasideda LondoneDidžiosios Britanijos leidykla „Agatha Press Ltd.“ lietuvių ir anglų kalbomis išleido Vito

Katiliaus knygą „Arčis, policijos šuo K9“ („Archy, hero K9“). Bebaimis linksmuolis Arčis – vie-nas pirmųjų dabartinės lietuvių literatūros vaikams personažų, prabilusių angliškai ir drąsiai pradėjusių kelionę aplink pasaulį. Knygos autorių Vitą Katilių kalbina Jūratė Svaldenienė.

lygiais. Ne vien todėl, kad raštijos istorijoje apstu pavyzdžių, kai eili-niam laikraščio ar žurnalo numeriui rašyta publicistika pergyvena dau-gelį į amžinybę taikytų apsakymų ir netgi romanų. Tikiu: viską lemia ge-bėjimas pamatyti tai, kas daugumai prasprūsta pro akis, surasti žodžius, kurie atskleistų netikėtas prasmes, išjausti taip, kad skaitytojas pajustų atvirai pulsuojantį nervą. Dar daug kitų neapčiuopiamų, dažnai net ne-nusakomų dalykų, kurių visuma ir byloja rašančiojo gebėjimus, arba – jei pakiliau – talentą. Lemia tai, ką turi. Ne tiek svarbu, kur su tuo tu-rimu eini – ar prisiliesti prie realaus gyvenimo, ar modeliuoti savąją jo viziją.

Man labai patinka dar iš Ku-dirkos, Pietario laikų atkeliavusi są-voka „rašto žmonės“. Talpi ir tiksli. Nes ką berašytum – reportažą ar ro-maną – sėdies prie to paties tuščio popieriaus lapo.

Bet vis dėlto kada nors prasi-deda. Pradedi jausti fakto pančius. Vis dažniau pagalvoji, jog, neįsipar-eigodamas realijoms ir nevaržomai konstruodamas savąją, tik tau ma-tomą ir vien tau paklūstančią viziją, galėtum pasakyti daugiau ir įtaigiau. Kol tos, sakytum, pašalaitės mintys neužvaldo ir netampa poreikiu.

Bet juk niekas nesikeičia: tavo darbo lauku lieka tas pats baltas popieriaus lapas. Darai tą patį – tik kitomis priemonėmis.

–O kada Jūs pajutote porei-kį tokiam realijų nevaržomam ra-šymui?

–Ko gera, kartu su pirmaisiais straipsniais, apybraižomis. Bet pa-jautęs, kad čia lyg ir sekasi, kad ma-noji publicistika sulaukia atgarsio,

mintis apie kitokį rašymą nuvydavau lyg įkyrias muses. Juo labiau, kad, bėgant metams, gyvenime daugėjo įsipareigojimų, tad mesti tai, ką jau turi ir galvotrūkčiais nerti į nežino-mybę, atrodydavo baugu. O gal pa-prasčiausiai buvau jau pražiopsojęs tą gyvenimo tarpsnį, kai žmogus ne-sveria „už“-„prieš“, ir be išlygų, visa esybe paklūsta savo vidiniam balsui? Kai nesibaimina priekyje tvyrančios nežinios, o priešingai – išplėtęs akis, užlietas laukimo saldybės, skubinas į ją. Negalvodamas, ką gali prarasti, tikėdamas, kad tik atras. Pavydžiu tokiam, nes jis sulaukia didžiausio atlygio – teisės gyventi savaip.

Bet anas kitokio rašymo po-reikis neslopo, grįždavo vis dažniau. Kol supratau, kad gana nukėlinėti ateičiai, reikia sėsti ir dirbti. O skai-tytojų geranoriškai sutikti pirmieji apsakymai buvo ženklas, kad čia galiu kai ką ir padaryti. Šitaip pa-drąsintas parašiau romaną „Pilnaties palytėti negrįžta“ (išleistas 2008 me-tais), knygą vaikams „Žaibo istori-jos“ (išleista 2009 metais).

–Ar ši, jau antroji, knyga jau-niesiems skaitytojams bylotų kryp-ties pasirinkimą literatūros erdvėje?

–Dar nežinau. Bet norėčiau, kad taip būtų. Nes man vis labiau aiškėja, jog vaikystė ir paauglystė – vienintelis tikras, nesumeluotas žmogaus gyvenimo tarpsnis. Kalbėti žmogui, kalbėtis su žmogumi, kurio akyse matai jo sielą, kurio lūpose žodžiai dar turi pirminę savo pras-mę, yra atgaiva tau pačiam. Nes bent jau tomis akimirkomis, kai kalbiesi, turi būti toks, kaip jis. Bent trumpam sugrįžti į ten, kur kol kas dar yra jis.

–Knygos apie Arčio nuoty-


Knygų lentynoje

kius siužetas dinamiškas, kupinas įtampos. Prisipažinsiu, kad netgi mane, suaugusią ir ganėtinai iš-rankią skaitytoją, knyga privertė stumtelėti tolyn laukusius darbus ir skaityti nekantraujant, kas gi bus kituose skyriuose. Ar siužeto įtampą šįkart lėmė knygos nuoty-kinis pobūdis, ar visoje savo kūry-boje teikiate pirmenybę siužetui?

–Pirmiausia ačiū už gerą žodį. Nes būtent tokią – neleidžiančią įpu-sėjus užversti ir pasilikti kitai dienai – norėjau parašyti. Panašią į mano paties paauglystėje mėgtas knygas – įtraukiančias ir nepaleidžiančias. Todėl ir vaikiau savąjį policijos šunį Arčį per pusę pasaulio – nuo Ataka-mos dykumos iki Šiaurės Ašigalio, pakeliui aplankant Afriką, Indiją, Mongoliją, Sibirą ir dargi stabtelint negyvenamoje saloje. Žemynų ir ša-lių kaita jau savaime buvo dėkinga netikėtiems siužeto posūkiams bei leido pasitelkti įvairių tautų istori-nius bei mitologinius personažus: actekų žynius, Kon Tikį, Čingischa-ną, Gėlę žudikę, Sibiro šamaną.

Įtraukti į nuotykingą Arčio kelionę, kartu su juo nugalėda-mi „blogiukus“ bei patirdami daug linksmų nuotykių, jaunieji skaity-tojai noriau klausosi ir to, ką jiems noriu pasakyti. Drauge su skania luobele nejučiom praryja ir ne tokį skanų vitaminą.

Neabejoju, kad literatūros kū-rinio prabą lemia ne siužetinio stu-buro dominavimas ar jo nebuvimas, o visuma. Tad jeigu vieni įtariai, o dažnai netgi atsainiai žiūri į tvirtai suręsto siužeto kūrinius, apšauk-dami juos „publicistine proza“, tai, manyčiau, kiti turi teisę bestuburį, iš pasąmonės tiesiai į popieriaus lapą besiliejančių refleksijų srautą vadin-ti atrajojimu arba spuogų spaudymu pasimėgaujant...

Tikriausiai, ir vieni, ir kiti tei-sūs. Arba neteisūs. Bet abeji.

–Skaitydamas Arčio istorijas jauti lengvą ironiją, sarkazmą. Ar tai tik šiai knygai sąmoningai pa-sirinkta rašymo maniera, ar Jūsų

charakterio, bendravimo bruožas?–Apie save spręsti sunkiausia.

Pirma mintis – prisiminti „Šluotą“, tuometinį satyros ir humoro žurnalą. Juk negali būti, kad tokios pakraipos žurnalo redakcijoje praleisti dvylika metų neįspaustų žymės!

Tik nežinau, ar būčiau teisus. Nes man lig šiol mįslė, kodėl beveik visi tie žmonės, humoreskomis, fel-jetonais, karikatūromis žarstę juo-ką bei ironiją, gyvenime vaikščiojo nuolat susirūpinę, netgi griežti (iš-kart prieš akis iškilo Vytautė Žilins-kaitė!). Tik keli iš tuometinių šluo-tiečių buvo daugmaž vienodi ir gy-venime, ir kūryboje: Jonas Varnas, Vitas Tomkus, Pranas Raščius.

Tad Jūsų pastebėjimai norom nenorom verčia įsižiūrėti į tolimesnę praeitį.

Mes, „sibiriokai“ (tebūnie atleista už nelietuvišką žodį, bet iš gimusiųjų tremtyje kalbos jo niekaip ir niekada neišrausi), tikriausiai su motinos pienu esame gavę nemen-ką nepatiklumo bei sarkazmo dozę. Tiesiai iš tėvų, betarpiškai patyrusių, kaip per vieną naktį gali apsiversti žmogaus gyvenimas, marintų badu, šalčiu ir amžinajame įšale laidojusių savo vaikus, atėjo nuojauta apie šio pasaulio vertybių sąlygiškumą, žmo-gaus būties trapumą ir laikinumą.

Tad ironiškas, neretai ir sar-kastiškas požiūris į gyvenimą aplink lydi neatstodamas – kaip bemėgin-tum jį nuvyti.

Bet ir nemėgini. Nes vis aiš-kiau jauti, kad toks požiūris padeda gyventi. Neleidžia būti įsiurbiamam visuotinių euforijų, saugo nuo perša-mų vylių.

O dalykų bei reiškinių, į ku-riuos – kad neapsigautum – privalu pačiam gerai įsižiūrėti, tik daugėja.

Emigracija. Ta pati tremtis – tegul ir savanoriška (nors kažin?). Laikraščių puslapiai braška, televi-zorių ekranai tirta nuo nenutrūks-tamų tiradų: išsivaikščios Lietuva! Užauginti lietuviška duona, šiandien kepam pyragus svetimšaliams!

Retkarčiais prasprūsta ir ties-mukiškesnis:

Kas dirbs, jei visi išsilakstys?!Jau aiškiau.O kitą vakarą, prieš televizijos

kameras glostydami Afrikoje nušau-tų liūtų iškamšas ar šaukštu kabinda-mi juoduosius ikrus, graudens, kad, padidinus minimalią algą šimtu litų, Lietuvos ekonomika iškart subyrės.

Dabar visai aišku.Būtų jų valia – uždarytų Lie-

tuvėlės sienas aklinai, net plyšelio nepalikdami. Kad žmogeliai lyg tos medinės lėlės ne tik klusniai plušėtų, bet dar ir dieną naktį bijotų netekti mitalo iš Karabaso Barabaso malo-nės. Nes žinotų – kitos maitinančios saujos nėra ir nebus.

Tad turėtume tik džiaugtis, jog žmogus nesitaiksto su elgetišku buvimu, netiki, kad tai jo lemtis, ir veržiasi iš tokios būsenos. Nejaugi mums dar ne koktu nuo lozungų bei šūkių, kurių esmė viena: nuvertinti, nureikšminti konkrečių žmonių gy-venimus?

–Baigdama pokalbį turėčiau paklausti apie Arčio prototipą. Bet kai knygos herojus šuo, tai...

–Kodėl gi ne? Štai ir dabar, kai rašau atsakymus į Jūsų klausimus, ma-nasis už lango kelis kartus sulojo. Kaip ir Arčis, jis gražuolis ir labai protingas rotbokseris – rotveilerės ir bokserio mišrūnas. Tiesa, policijos šuns ženkle-lio kol kas neturi: jaunas dar...


Iš lietuvių išeivijos istorijos

Aistė Griškonytė „Lietuvos rytas.lt“ rašo, kad amerikietis pro-fesorius Randy Richardsas stebisi, kodėl JAV populiari Uptono Sinclai-rio knyga „Džiunglės“ (The Jungle), kurioje rašoma apie lietuvius imi-grantus, Lietuvoje beveik nežinoma. „Mūsų mokyklose, universitetuose dar ir šiandien šis romanas įtrauktas į programą. Jis privalomas verslo

Neužmiršti Chicagos skerdyklų lietuvių vargai

etikos, politologijos studijų kursuo-se. Juk čia aprašomi vieni svarbiau-sių šalies istorinių įvykių“, – kalbėjo profesorius R.Richardsas iš Šv. Am-braziejaus universiteto Davenporte. Amerikoje ši knyga iš naujo leidžia-ma kone kasmet, o Lietuvoje pasku-tinis „Džiunglių“ leidimas pasirodė prieš šešiasdešimt metų.

Chicagos Ilinojaus universi-

tete keliolika metų dirbantis lietuvių kalbos istorikas profesorius G. Suba-čius amerikiečių rašytojo knygą taip pat perskaitė jau gyvendamas JAV. „Kad namuose Kaune yra tokia kny-ga, žinojau dar vaikystėje, tačiau jos niekada neskaičiau. O neseniai tėvas man ją padovanojo – gavau vertingą šešiasdešimties metų senumo kūrinį dar nesukarpytais lapais“, – kalbėjo G. Subačius.

„Pastudijavęs ir atradęs, kad knygoje pavartoti lietuviški žodžiai nėra ištyrinėti, sumaniau parašyti straipsnį apie U. Sinclairio lietuvių kalbą. Tačiau į straipsnį niekas ne-tilpo, tad atsirado knyga apie tai, kodėl autorius savo herojais pasi-rinko lietuvius, dirbančius Chicagos skerdyklose, kaip jis stebėjo lietuvių vestuves, kurias vadino dievų dova-na, kaip surinko 69 lietuviškus žo-džius ir panaudojo juos savo romane 194 kartus“, – pasakojo G. Subačius. Prieš keletą metų lietuvis išleido knygą anglų kalba „Upton Sinclair: The Lithuanian Jungle“.

U. Sinclairis griežtai neigė, kad galima surasti kokius nors jo romano herojų prototipus. Jis kaip tik stengėsi maskuoti žmones, kad skerdyklų savininkai jų neatpažintų ir neatleistų iš darbo.

„Kai kurios autoriaus pasi-rinktos lietuviškos herojų pavardės tokios retos, kad to meto Chicago-je peržiūrėjus įvairius archyvus ir adresų knygas galima surasti vos po vieną šeimą tokia pavarde: Kušleika, Graičiūnas, Šedvilas. Vadinasi, nea-bejotina, jog U. Sinclairis jas „paė-mė“ iš šių konkrečių šeimų“, – pasa-kojo lietuvis mokslininkas.

Amerikiečių rašytojas savo kūrinyje mini su skerdyklomis nesu-sijusių lietuvių pavardes: Kušleika ir Šedvilas buvo saliūnų, restoranų sa-vininkai, o Graičiūnas – gydytojas. Praėjus beveik šimtmečiui nuo tų įvykių G. Subačius surado Califor-nijoje gyvenančią Kušleikos anūkę. Ji išsaugojo senelių restorano, kur

2005 M. BU VU SIŲ SKER DYK LŲ CHICAGOJE VIE TO JE PASTATYTAS PAMINKLAS PRI-SIMINTI TŪKSTANČIAMS TEN DIRBUSIŲ LIETUVIŲ IŠEIVIŲ. S. KUPRIO NUOTRAUKOS



vyko knygoje aprašomos lietuvių vestuvės, nuotrauką.

„Šedvilo anūką ir proanū-kį taip pat suradau Californijoje, o Graičiūno sūnus Vytautas Andrius Graičiūnas yra garsenybė ir šian-dienos Lietuvoje: Vilniuje jo vardu pavadinta gatvė, o Kaune – aukš-toji vadybos mokykla“, – aiškino G.Subačius.

Illinojaus universitete dir-bantis G. Subačius savo studentams rengia ekskursijas į U. Sinclairio ap-rašomas buvusias skerdyklas Chica-goje. Ten yra likę vartai, pro kuriuos daugiau kaip prieš šimtmetį tūkstan-čiai lietuvių ir kitų atvykėlių ėjo ieš-koti geresnio gyvenimo. „Profeso-rius R. Richardsas man įpiršo mintį, kad rengčiau tokias ekskursijas. Jose mažai kalbama apie pačius lietu-vius, daugiausia – apie tai, kur jie gyveno ir dirbo“, – kalbėjo lietuvis. Amerikos spaudoje buvo rašyta, kad ant tų vartų pakabinta lenta su tokiu užrašu: „Uptono Sinclairio roma-ne „Džiunglės“ 1906 m. aprašytos pasibaisėtinos darbo sąlygos už šių skerdyklų vartų. Veikale atpasakota emigranto Jurgio Rudkaus kova dėl žmogiškumo sujaudino šalį, paspar-tino darbo sąjungų plėtrą ir paskati-no Maisto bei vaistų švaros įstatymo priėmimą“.

„Daug kartų su studentais ėjo-me prie buvusių skerdyklų vartų ir ieškojome tos lentos. Bet nerado-me“, – prisipažino Ilinojaus univer-siteto profesorius.

G. Subačiui labiausiai rūpė-jo išsiaiškinti, kas buvo ta lietuvių pora, kurios vestuves 1904 metų spalio mėnesį matė ir savo knygoje aprašė U. Sinclairis.

Jaunųjų buvo ieškoma Ame-rikos lietuvių bažnyčių archyvuose. Spėjama, kad iš trijų tyrinėtų porų labiausiai tikėtina – Petrošiai. Jonas Petrošius mirė keleri metai po vestu-vių, tuoj mirė ir du jų vaikai. Marijo-na Petrošienė ištekėjo antrą kartą už Antano Juciaus ir susilaukė trijų vai-kų, iš jų 1927 metais dar buvo gyvi du: Sofija (Zosė?) Juciūtė ir Antanas Aleksandras Jucius.

„Lietuvoje suradau netiesiogi-nių jų palikuonių – jaunikio Petro-šiaus brolio anūką, irgi Joną Petro-šių“, – kalbėjo mokslininkas.

Kol kas nepavyko rasti jų ti-kėtinų palikuonių, tačiau tyrimas dar nebaigtas.

Jaunųjų artimųjų G. Subačius su R. Richardsu ieškojo ir Lietuvo-je. Čia jiems pavyko surasti romane aprašomų lietuvių tiesioginių ir ne-tiesioginių giminių. Tiesa, kaimai, iš kurių emigravo to meto lietuviai, ne-išliko, tačiau kai kurie aplink gyve-nantys žmonės iš vaikystės dar mena lauktuvių iš Amerikos parvežusius tautiečius.

Lietuvis mokslininkas jau ne vienus metus tyrinėja pirmosios emigrantų bangos į Ameriką liki-mus. Surinktos medžiagos pakaktų parašyti dviem knygoms.

Tačiau dabar G. Subačiui svarbiausia sukurti dokumentinį fil-mą apie knygą „Džiunglės”, kurio lietuvis ėmėsi kartu su R. Richardsu. Filmas kuriamas kartu su garsia Chi-cagos dokumentinių filmų režisiere R. Sanders.

Taip žurnalistė Aistė Griško-nytė rašo „Lietuvos rytas.lt“. Šias žinias papildykime iš knygos „Lietu-vių pėdsakai Amerikoje“ (633 psl.).

2005 m. vasarą Chicagoje, buvusių skerdyklų vietoje, Ameri-kos lietuvių tarybos (pirm. Saulius Kuprys) ir amerikiečių organizacijos „Friends of Libraries USA“ iniciaty-va buvo atidengtas paminklas, skirtas atminti tūkstančiams lietuvių, kurie dirbo garsiosiose skerdyklose. Jos užėmė įspūdingą 160 ha plotą. Taip pat prisimintas amerikiečio rašytojo Aptono Sinclairio romanas, į lietuvių kalbą verstas „Pelkės“ ir „Raistas“.

Uptono Sinclairio romanas „Raistas“ pirmą kartą buvo atspaus-dintas XX a. pradžioje, 1906 m., lie-tuviškai Amerikoje išleistas du kar-tus, o prieš Antrąjį pasaulinį karą ir Lietuvoje. Literatūroje yra minima, kad knyga gimė todėl, jog rašyto-jas artimai draugavo su lietuvaite iš Baltimorės ir, prisiklausęs jos pasa-kojimų apie nežmoniškas lietuvių

BU VU SIŲ SKER DYK LŲ CHICAGOJE VIE TO JE BUVO ATIDENGTA LENTA

gyvenimo sąlygas, 1904 m. atvyko į Chicagą studijuoti tenykščio sker-dyklų darbininkų gyvenimo. Knyga atspindi dalį tuometinio ne tik lietu-vių, bet ir visos Amerikos imigrantų gyvenimo. O tuo metu buvo popu-liarios socialistinės idėjos. Uptonas Sinclairis buvo vienas iš radikalaus socializmo Amerikoje apologetų, karštas Sovietų Sąjungos draugas ir gynėjas. Ši knyga – pirmasis auto-riaus didesnis kūrinys. Tai savotiškas revoliucinio socializmo vadovėlis, ir vargu ar šiandien Lietuvoje jis turėtų pasisekimą. Žinoma, keista, kodėl jis nebuvo išleistas sovietiniais metais.

Beje, „Raiste“ lietuviška te-matika plėtojama tik pirmuosiuose skyriuose, kol rašytojas įveda hero-jus. Toliau jau nieko lietuviško ne-belieka, tik lietuviški herojų vardai, bet lietuviams ši knyga vis tiek įdo-mi, kadangi liudija XX a. pradžios tautiečių gyvenimą. Kūrinys buvo rašomas dalimis – po gabalą savaiti-niam socialistų laikraštukui „Appeal To Reason“. Vėliau dalys sudėtos į vieną ir išleistos knyga. Šiandien, kai Lietuvoje komunizmas liko kaip praeities šmėkla, U. Sinclairio roma-ną prisiversti perskaityti iki galo yra sunkoka. Kadangi autorius karjerą pradėjo kaip žurnalistas, jo pirmojo-je knygoje galima nesunkiai įžvelgti reportažiškumą. Pasaulinio masto kūrėju jis tapo vėliau, bet, kaip ten bebuvę, mums jo pirmasis romanas yra labai svarbus kaip mūsų protėvių gyvenimo Amerikoje XX a. pradžio-je liudininkas.

A. V. Š.



Čitos lietuviai buriasi...Štai vieną popietę teisėją jo

bute netikėtai aplanko klebonas len-kas su kitu pažįstamu lenku, neseniai atsiradusiu Čitoj, laikomu inžinie-rium. Juodu kvietė teisėją tapti būsi-mosios labdaringos Romos katalikų draugijos valdybos nariu. Teisėjas apsidžiaugė pajutęs progą neįtartinu būdu sužinot, kiek ir kokių lietuvių yra Čitoj. Bet jisai sutiko steigia-mojoje draugijoje dalyvaut tiktai eiliniu nariu. Norėjo turėti laisvas rankas. Po ilgų įtikinėjimų, jog tei-sėjo dalyvavimas valdyboj didžiai reikalingas, jis pasiūlė juodviem į valdybą priimt jo žmoną. Ta suti-ko. Tuo juodu pasitenkino. Draugija buvo įsteigta. Valdyboj kilo klausi-mas įsteigt lenkišką mokyklą, taip ir biblioteką. Teisėjienė, pasitarusi su vyru, valdyboje pasiūlė moky-kloj ir bibliotekoj įkurti lietuviškus skyrius. Pasiūlymas buvo griežtai atmestas. Teisėjienė išėjo iš valdy-bos. Paskiau draugijos pirmininkas, ans inžinierius, buvo atstatydintas, nes išeikvojo tam reikalui surinktus pinigus. Tuo tarpu Katalikų draugi-jos pirmajame susirinkime, kur tei-sėjas buvo pakviestas pirmininkaut posėdžiui, jisai susipažino su lietu-viais gelžkeliečiais – kontorininkais ir meisteriais. Tai buvo Ryžkus su žmona, kurie turėjo trejetą vaikų, Dainius – dar didesnės šeimos galva, Šimkevičius su dviem pilnametėmis seserimis, Liudžius – viengungis ir kiti, kurių pavardžių nebeatmenu.

„Užbaikalės žiniose“ buvo

Caro laikų emigranto užrašai (4)Iš Motiejaus Čepo knygos „Molio Motiejaus užrašai“

Praėjusiuose trijuose numeriuose spausdinome XIX a. pab.-XX a. lietuviško sąjūdžio dalyvio, Vinco Kudirkos bendražygio, kalbininko Jono Jablonskio svainio, vėliau Lietuvos vyriausiojo tribunolo Civilinio skyriaus pirmininko Motiejaus Čepo sovietiniais metais slapta rašytų prisiminimų ištraukas iš 2007 m. išleistos knygos „Molio Motiejaus užrašai“. Pasako-jimą baigiame ištrauka, kur herojus, jau atkentėjęs carinių jėgos struktūrų persekiojimus dėl ryšių su knygnešiais ir lietuviškos spaudos platinimo, dvejus metus neturėjęs teisės užsiimti savo profesija, grįžęs į Sibirą su šeima užsidirbti duonos pradeda burti Čitos – Rusijos Toli-mųjų Rytų krašto lietuvius.

paskelbta telegrama: nuo vokiečių fronto gyventojai jau bėga iš Vil-niaus. Pabėgėliai vežami trauki-niais Rusijos gilumon. Tada teisėjas kreipėsi į vaistininką Marcinkevi-čių: kaip turi elgtis Čitos lietuviai, jeigu netikėtai čionai atbruzdėtų pilnas vagonas pabėgėlių iš Lietu-vos? Juodu sutarė: pasitart su kitais, jiedviem žinomais. Paskirtą dieną Marcinkevičiaus vaistinėj susirinko minėtas miesto penketukas ir du ge-ležinkeliečiai – Ryžkus ir Liudžius. Pašnekučiuota, ką daryt. Pasisakyta: pabėgėlius reiktų pasitikt, priimt, pavaišint, apnakvydint – dieną kitą ar ilgiau išlaikyt, kol jie patys susi-tvarkys, kol susiras darbo ir buvei-nę. Pabėgėlius laikyt savo butuose čitiečiams lietuviams nepatogu. Tie butai, išskyrus vieną kitą – maži; pabėgėlių gali būt daug, be sveikų – dar ir ligonių. Tai reikėtų suieš-kot atitinkamą patalpą, išsinuomot, aprūpint būtiniausiais reikmenimis. Tam reikalingi pinigai. Tuomet visi septyni sudėjo apie šimtą rublių ir pavedė teisėjui, kas galima padaryt. Dar nutarta: jeigu bus vargšų be lėšų, kiekvienam kasdien duoti po 25 kap. maistui. Tuomet duonos svaras Čitoj kainavo 2 kapeikas, mėsos svaras – 10-15 kapeikų.

Čita – beveik medinių namų miestas, išaugęs per 300 metų nuo-laidžioj smėlėtoj pakalnėj, išraižy-toj taisyklingais kvadratais, po bene 100 sieksnių ilgio ir 50 sieksnių pločio. Kvadratai kits nuo kito at-skirti tiesiomis išilginėmis, einan-

čiomis palei Čitos upelį ir skersinė-mis plokščiakalnio link, plačiomis negrįstomis gatvėmis, kurios ir po lietų greitai tapdavo sausos. Pasku-tinė viršutinė gatvė skyrė miestą nuo plokščiakalnio pušyno, kuris tęsėsi labai toli. Kai kurie kvartalai dar buvo be jokių trobesių, pasipuošę te-beaugančiomis pušimis.

Teisėjo namukas stovėjo tre-čioj nuo pušyno gatvėj. Trečiame už jo namo kvartale riogsojo negy-venamas – apleistas namas. Teisė-jas su savininku tuojau suderėjo tą namą pabėgėliams. Savininkas namą išvalė, net langines baltai nudažė. Baldų nebuvo. Teisėjas telefonavo į lentpjūvę nepažįstamam šeiminin-kui latviui. Paprašė: gal ans teik-sis pabėgėlių reikalams pigiau – už savikainą pristatyt lentų suolams, guoliams, kėdutėms. Latvis savo ar-kliais pristatė tris vežimus medžia-gos... netikėtas dalykas – dovanojo pabėgėliams. Teliko pasamdyt meis-trą. Padaryta buvo dvi eilės suolų ir gultų palei vieną visą namo sieną ir kiti baldai.

Savininkas pareikalavo su-daryt rašytinę nuomos sutartį. Visi septyni iniciatoriai suprato, jog nė vienas negali apsiimt savo vardu pa-sirašyt tokios sutarties... Tada iškilo klausimas steigt tam tikrą lietuvių draugiją. Visi septyni pritarė. Tada teisėjas su notaru kreipėsi į guber-natorių. Generolas Kijaško, savo kabinete maloniai pasodinęs juodu, išklausė, pritarė. Atsisveikindams dar paklausė notaro, kaip jo žmo-



nos sveikatėlė. Kitą dieną karinis gubernatorius atsiuntė teisėjui leidi-mą steigt Čitos lietuvių labdarybės draugiją pabėgėliams šelpti. „Užbai-kalės žiniose“ teisėjo buvo paskelb-ta: tam tikrą dieną lietuviai kvie-čiami atvykti į miesto klubo salę, į Čitos lietuvių labdarybės draugijos pabėgėliams šelpti steigiamąjį susi-rinkimą.

Susirinko vyrų ir moterų apie 40. Tarp kitko dalyvavo du, atkreipę į save dėmesį, nepažįstami – inžinie-rius matininkas Račkauskas ir Už-baikalės katorgos kalėjimų viršinin-kas. Teisėjas papasakojo, kas ir kaip jau padaryta septynių asmenų, pade-dant latviui, lentpjūvės šeimininkui. Į draugijos narius įsirašė visi, išsky-rus katorgos viršininką. Į draugijos valdybą susirinkimas pakvietė inici-atorius, jos pirmininku – teisėją.

Tuo buvo baisiai suerzinti lenkai. Buvo sušauktas ekstra Ro-mos katalikų labdaringos draugijos susirinkimas. Ir ten vėl teisėjas buvo kviečiamas pirmininkauti, bet jis at-sisakė pasiteisindamas, jog šį kartą turėsiąs kai ką pranešti. Pirminin-kavo advokatas Šiškovskis, kilęs iš Gardino.

Tuoj buvo iškeltas klausimas, ar Katalikų draugijos nariai gali būti Lietuvių draugijos steigėjais, na-riais, net pirmininkais. Griežtai pa-sisakyta, jog tai neleistinas dalykas, ardąs katalikybę. Atsiliepdams teisė-jas pareiškė: tai nesusipratimas. Tie-sa, vienos tikybos – katalikų draugi-jos nariai negali būti kitos tikybos, sakysim, pravoslavų arba liuteronų draugijos nariais. Taip pat vienos tautos – lenkų tautiškos draugijos asmenys negali būt kitos tautos, imkim, vokiečių, vengrų ar lietuvių tautiškos draugijos nariais. Nereikia painiot religijos reikalų su tautos reikalais. Katalikų draugijos, kad ir Čitoj, nariais gali būti ir lenkas, ir prancūzas, ir lietuvis. Bet ir lenkas, ir prancūzas, ir lietuvis dar gali būti ir savo tautos draugijos patriotiškais nariais. Pirmininkas Šiškovskis ra-miai tarė: teisėjas išaiškino teisin-gai. Nėra ko daugiau kalbėt. Lenkai

nutilo. Vėlėliau, kai jau prirengtoji patalpa buvo pilna pabėgėlių, taip ir antroji netoliese, dar geresnė – buvę popo namai, advokatas Šiškovskis Lietuvių draugijai paaukojo 100 ru-blių.

Pirmieji pabėgėliai Čitoj buvo ne lietuviai, o Vitebsko gubernijos du gudai, kurie duoną užsidirbdavo Kaune. Tvirtovės komendantui įsa-kius ūmai gyventojams išsikraustyt vyras su sūnum, žmonai mirus, ieš-kodami uždarbio, atsibastė Čiton. Abiem buvo leista pabėgėliams skir-tame name įsikurt ir trims dienoms duota pusantro rublio maistui. Juo-du buvo įgudę darbininkai, mokėjo kalbėt rusiškai, ir jau antrą dieną rado darbą ir su savo ryšuliais išėjo į darbovietę. Po kelių dienų atsira-do rusas, kurs, Lietuvoj atitarnavęs kariuomenėj, buvo ten pasilikęs ir dabar, bėgdams nuo fronto, čionai atsidūręs. Ir tas buvo aprūpintas.

Pamatęs tuos tris pabėgėlius – apspurusius, apiplyšusius, mažo-kai daiktų teturinčius, teisėjas krei-

pėsi į Čitos visuomenę rašinėliu, atspausdintu „Užbaikalės žiniose“, maždaug taip: „Čitiečiai! Baisus karas. Nuo Rusijos imperijos vaka-rų pasienio, iš Lietuvos krašto, nuo besiveržiančių vokiečių fronto ūmai, netikėtai ėmė bėgt gyventojai, ypač lietuviai. Iš Vilniaus miesto jau ge-ležinkeliu žmonės vežami Rusijos gilumon. Čitoj pabėgėliams šelpt jau įsikūrė Lietuvių labdarybės draugi-ja, pirmininkas toks ir toks..., adre-sas šitoks... Netrukus Čiton trauki-niais gali atriedėt būrys pabėgėlių. Keli vikresni – du gudai, vienas ru-sas jau buvo čionai atsiradę ir buvo šios draugijos aprūpinti. Pabėgėliai Lietuvoj pametę savo turtus ir virtę neturtėliais, vargšais. Todėl kas turi atliekamų, kad ir nudėvėtų drabužių, prakiurusių batų, apdaužytų indų, sulankstytų šaukštų, peilių, šaku-čių, tesiteikia juos paaukot Lietuvių draugijai pabėgėliams šelpti“...

Ir Čitoj atsirado geros širdies žmonių, kurie nešė, siuntė įvairius daiktus draugijai arba telefonu pra-

TAI KOS TEI SĖ JO MO TIE JAUS ČE PO ŠEI MA SI BI RE



nešdavo pirmininkui, kad aukoja-mas geras dalykas. Netrukus atvyko lietuviai iš Suvalkijos. Kaimiečiai džiaugėsi pasirinkę, kas reikia.

Štai gubernatorius pakvie-tė įstaigų bei įmonių atstovus su-sirinkti miesto valdybos salėje. Jis iš Peterburgo gavęs įsakymą imtis priemonių pabėgėliams šelpt. Susi-rinko apie 30 asmenų. Pranešta, kad Peterburge Didžiosios kunigaikšty-tės Tatjanos vardu įkurtas komitetas nukentėjusiems dėl karo šelpt. Siū-loma to komiteto skyrių įsteigt ten, kur bus pabėgėlių. Sėdėdami prie ilgo stalo vienas po kito kalbėjo, kur, kas, kaip, gana ilgai. Pagaliau pasiū-lyta: pirma reikia išsiaiškint sąlygas, išdirbt programą ir t.t. Tam dalykui reikia įsteigt komisiją. Atsižvelgiant į komisijos projektą jau galima bus ir komiteto skyrių steigt.

Tada atsistojo teisėjas ir tarė: komisija geras dalykas, bet jos dar-bas gali tęstis ilgėliau, o komisijos

projekto ir komiteto skyriaus ap-svarstymas – dar ilgiau. Gi pabėgė-lių vagoną, kitą traukinys gali Čiton pristatyt netrukus. Kur jiems tada dėtis? Čitos lietuviai – vienas, du, trys... septyni jau įsteigė tam tikrą draugiją pabėgėliams šelpt ir turi jau įrengę patalpą ir surinkę lėšų trum-pam juos išlaikyt. „Ir mes šiandien turėtume reikiamą komiteto skyrių organizuot“.

Buvo padaryta posėdžio per-trauka pasitart. Per pertrauką vienas dalyvių priėjo prie teisėjo ir paklau-sė, ar jis sutiktų būti komiteto pirmi-ninku. Teisėjas atsakė: nesugebėsiąs tokiam dideliam organui vadovaut. „Rinkime pirmininku vyriausiąjį matininkų viršininką“. Susėdus prie stalo viens dalyvių šūktelėjo: „Siū-lau komiteto skyriaus pirmininku rinkt p. Čepą“. Teisėjas tarė: „Bijau, ar sugebėsiu“. Vis dėlto jis vienbal-siai buvo išrinktas pirmininko pava-duotoju.

Netrukus vieną vėlų vakarą iš geležinkelio stoties Čitos lietuvių miesto komiteto pirmininkui Čepui buvo telefonuota: atvažiavo vagonas pabėgėlių. Tai buvo suvalkiečiai, kaimiečiai. Pirmininkas nudardėjo į stotį. Pasveikino: „Tegul bus pagar-bintas“. „Per amžių amžius“, – atsi-liepta. Visi nudžiugo. Pirmininkas paaiškino: nakvosit čia – barake. Gausite karšto vandens tuoj ir ry-tmetį. Rytoj priešpiečiai – pas mano žmoną. Pirmiausia miesto arkliais visi būsite nuvežti į pirtį, paskui – į bendrabutį. Patys susitvarkysite. Kiekvienas gaus po 25 kapeikas maistui, kol susiras tarnybą. Kata-likų bažnyčia yra. Kunigas lenkas, lietuviškai nemoka“.

Tokia buvo Lietuvių draugijos pirmininko darbo pradžia.

Motiejus Čepas. Molio Motiejaus užrašai, 2007

(Pabaiga)

TAI KOS TEI SĖ JO M. ČE PO ŠEI MA SI BI RE, ČI TO JE: (IŠ KAI RĖS) MO TIE JUS ČE PAS, DUK RA DA NU TĖ, SŪ NUS VY TAU TAS, ŽMO NA MA RY TĖ ČE PIE NĖ, SŪ NUS KĘS TU TIS (MI RĘS PA KE LIUI Į LIE TU VĄ, PET RO ZA VOD SKE, IR TEN PA LAI DO TAS), DUK RA BI RU TĖ. APIE 1914 M.


Mąstymai

–Dalyvavimas išeivijos lie-tuviškoj veikloj (vi suomeninėj ir kultūrinėj) neneša materialinės naudos, todėl atpildas turi būti psichologinio pobūdžio. Kokie psi-chologiniai veiksniai skatina dalį išeivijos dalyvauti lietuviškoj vei-kloj?

–Nors esu psichologė, bet rim-tų paaiškinimų specifiniams žmonių veiksmams ir jų giluminėms priežas-tims neturiu. Mokslinė psichologija dar nėra pasiekusi tokio lygio, kad galėtų pateikti žmonių veiklos tai-sykles, atitinkančias įvairiau siems atvejams, o gal ir niekad nepasieks. Tie patys įvykiai, tos pačios situaci-jos skirtingų žmonių yra skirtingai suprantamos. Todėl tą patį veiksmą vienas žmogus gali pasirinkti dėl vienos, o kitas – dėl kitos priežas-ties. Mūsų išeivija psicholo giniu požiūriu beveik nebuvo studijuota. Nestudi javus klausimo sunku duoti atsakymą net ir tikimybių pavidalu. Tik populiarioji psichologija (taip vadinama „pop psychology“) turi paaiškini mus įvairiausioms žmonių asmeniško ar visuome ninio gyveni-mo apraiškoms.

Kokie psichologiniai veiksniai skatina dalį išeivijos dalyvauti lietuviškoj veikloj

Ina Čepėnaitė Užgirienė

Kitais metais dr. Ina Čepėnaitė Užgirienė būtų šventusi 75-metį, bet jos jau 13 metų nebėra tarp gyvyjų. Labai gaila, nes tai buvo talentinga psichologė, aukštai vertinama JAV psichologų. Gimusi 1937 m. Kaune ir su tėvais pasitraukusi į Vakarus, mokslinę karjerą pradėjo JAV. Psichologiją studijavo ir doktoratą įgijo (1962 m.) Illinois un-te, Champaign-Urbanoje. 1963-1966 m. vykdė tyrimus Illinois un-te apie protavimo vystymąsi kūdikystėje. Nuo 1966 m. dėstė Clark un-te ir tęsė tyrimus protinio bei kalbos vystymosi klausimais. Dr. Če-pėnaitė Užgirienė suredagavo mokslinių studijų rinkinių, paskelbė keletą dešimčių straipsnius. Pagal Vytautą Kavolį, ji „sėkmingai sintetizuoja griežtą amerikietišką stebėjimo metodologiją su europietišku supratimu, ko reikalauja teorijos konstrukcija, kaip atskiri empiriniai duomenys derinasi į bendrąją minties struktūrą ir kur joje dar egzistuoja intelektualinės spragos“.

Studijų metais reiškėsi Akademiniame lietuvių skautų sąjūdyje. Buvo Lituanistikos instituto narė. Tėvui istorikui Pranui Čepėnui mirus, baigė ruošti spaudai jo „Naujųjų laikų Lietuvos istorijos“ antrąjį tomą.

„Akiračiuose“, 1986 m., buvo spausdintas interviu su Ina Užgiriene, kuriame ji kalba ir apie motyvaciją dalyvauti lietuviškoje veikloje. Tai psichologės mintys. Pasitikrinkime, o kartu ir paminėkime vieną iš savo ryškiųjų tautiečių. Be kita ko, atsikūrus Lietuvos valstybei jie su vyru Vytautu Užgiriu grįžo dėstyti Lietuvos universitetuose, dėjo pastangas atkurti Kauno Vytauto Didžiojo uiniversitetą.

Apskritai, manau, kad dalyva-vimą ar nedaly vavimą lietuviškoje veikloje apsprendžia daugybė fakto-rių. Žmonės pasirenka ką nors daryti ne vien tik naudos žiūrėdami; yra ir kitokių motyvų. Vieniems gali būti svarbu turėti bendraminčių būrelį, susitikti ir santykiauti su panašiai galvojančiais asmenimis, ir jie tai galbūt randa lietuvių tarpe. Kitiems gali būti svarbu užsiangažuoti ir dirbti dėl kokio nors principiniai tei-singo reikalo, ar tai būtų žmonių ly-gybė, santvarkų teisėtumas, minties laisvė, taikos įgyvendinimas... Lie-tuviška veikla siejasi su daugeliu šių principų, tad užsiangažavimas vienu iš jų gali atvesti į lietuvišką veiklą. Bet tai ne vien tautiniai reikalai. Ar bus pasirinkta dėl jų dirbti lietuviš-koje plotmėje, gali priklausyti ir nuo gyvenamosios vietos ir nuo lietuviš-kų reikalų supratimo.

Pagaliau daugeliui žmonių yra svarbu ką nors konkretaus pasiekti, užimti tam tikrą poziciją. Išeivijos visuomenė teikia daug galimumų eiti vadovaujančias pareigas, vyk-dyti specifinius uždavinius. Baker ir Wright studijos seniai parodė, kad

kiekviena organizuota bendruome-nė turi tam tikrą skaičių daugiau ar mažiau ryškiai apibrėžtų pozicijų, kurias kas nors turi užimti. Didelėje bendruomenėje potencialių kandi-datų kiekvienai pozicijai yra labai daug, mažoje bendruomenėje – daug mažiau, todėl mažos bendruomenės


Mąstymai

nariai paprastai užima didesnį skai-čių skirtingų postų ir prisiima įvai-resnių pareigų. Tad lietuvių išeivių palyginti mažoje bendruomenėje gali būti lengviau pasiekti vadovau-jančią poziciją, pasidaryti „mato-mu“, negu amerikiečių aplinkoje. Ar tai žmones patraukia lietuviškon veiklon, abejoju, bet gal dalį jon jau įsitraukusių palaiko.

Pagaliau žmonės ieško ne tik naujovių, bet brangina ir tai, kas iš seno pažįstama. Gerai pažįstami da-lykai, taip kaip gerai išnešioti dra-bužiai, gali būti savi ir mieli. Dauge-liui mūsų lietuvių aplinkoje randami santykiavimo būdai, užsiėmimai yra žinomi ir artimi. Tik lietuvių aplin-koje galime išgirsti ar pamatyti lie-tuviškos kūrybos vaisius, pasidalinti rūpesčiais dėl lietuvių tautos. Šis no-ras palaikyti ryšį su tuo, kas pažįsta-ma ir artima, patraukia į lietuvišką veiklą. Gal ta veikla ir menkėja kaip tik todėl, kad vis didesniam procen-tui jos pamatai darosi nei gerai pa-žįstami, nei savi. O ieškančius nau-jovių lietuviš ka veikla gali pririšti tik labai trumpą laiką.

–Kuo skiriasi mokslininko ir visuomenės veikėjo, dalyvaujančio lietuviškoj veikloj, motyvacijos?

–Apie motyvacijas vėl sun-ku apibendrintai kalbėti, bet, man rodos, jų pati veikla skiriasi. (Iš principo nesutinku laikyti žmones, dirbančius mokslinį ar visuomeninį darbą, vyriškos lyties asmenimis. Norėčiau, kalbėdama apie tokius darbuotojus, kalbėti apie moteris tiek pat, kaip apie vyrus. Tik nusi-lenkdama kalbos sklandumui, sutin-ku sekti „Akiračių“ pavyzdžiu ir vi-sur naudoti vyriškąją žodžio formą. Anglų kalba jau rado būdų šį įprotį pakeisti; būtų laikas rasti ir lietu-viams kalbininkams kokį nors šios problemos išrišimą, nes kalbos var-tosena atspindi ir ją vartojančios vi-suomenės galvoseną.) Mokslininko santykis su visuomene nėra papras-tas. Nors mokslininkas gyvena vi-suomenėje, ja remiasi ir eventualiai tikisi ką nors tai visuomenei duoti,

mokslinis darbas savo esmėje žmo-gų atidalina nuo visuomenės. Bet kokio reiškinio tyrinėjimas savaime reikalauja atitraukto, kritiško žvilgs-nio. Čia mokslininkas ir išsiskiria iš visuome nės, nes tai, ką visuomenė kuriuo nors metu laiko savaime aiš-kiu reikalu arba tiesa, mokslininkas laiko pateisinimo reikalingu teigi-niu. Savo darbe mokslininkas tik są-lyginai priima kurį nors paaiškinimą ir tuojau renka duomenis tam paaiš-kinimui paremti arba atmesti. Pats mokslinis darbas yra individualinis, reikalaujantis susikaupi mo, pasiš-ventimo, kantrybės. Mokslininkas vargiai gali dalintis su kitais savo darbo procesu, o tik jo rezultatais. Tad mokslininkas ir ateina į visuo-menę arba pasidalinti tuo, ką savo darbu pasiekė, arba ieškoti atvangos ir patenkinti kitus bendražmogiškus poreikius.

Visuomenės veikėjas tuo tar-pu visą laiką intymiai santykiauja su visuomene. Pati visuome nės veikėjo veikla yra bendruomeniška, jis turi daugiau ar mažiau žengti drauge su tos visuome nės įsitikinimais, juos išryškindamas ir suteikda mas jiems konkrečių uždavinių formą. Visuo-menė yra jam reikalinga ir dalyvau-ja pačiame jo veiklos procese. Būtų per daug paprasta sakyti, kad veikė-jo gairė yra „kas šiuo atveju įmano-ma?“, o mokslininko gairė – „kur šiuo atveju tiesa?“, bet reikia sutikti, kad vieni žmonės yra labiau linkę veikti, o kiti – mąstyti. Gal pastarieji ir nueina mokslininko keliu.

Turėdama progą noriu pasisa-kyti, kad, mano galva, lietuvių išei-vių visuomenė perdaug vertina vei-kimą ir per mažai stengiasi suprasti mokslinį ar kūrybinį darbą. Tiems, kurie veikia valdybose, komitetuo-se, komisijose ir panašiai, labai retai prikišama, kad jie išsamiai neišgvil-dena savo veiklos pagrindų, gairių ar naudingumo; užtenka, kad jie veikia. Tuo tarpu mokslininkams gana daž-nai prikaišiojama, kad jie atsiskyrė nuo visuomenės, ką tai studijuoja, o veikti nenori. Tartum mokslinin-kai turėtų būti ir mokslininkais, ir

veikėjais, jeigu nori būti gerais lie-tuviais. Tuo tarpu moksliškumo iš veikėjų lyg ir nereikalauja ma. Jeigu kieno mokslinis darbas yra „lietuviš-ka“ tema, tai dar kiek atleidžiama, bet jei visuotine, tai jau visai blogai. Lyg tai lietuvių tautai nereikia pilnu-tinio kultūrinio gyvenimo nei pilnu-tinio mokslo išsiskleidimo, lyg mes iš anksto žinotume, kokia linkme išsiskleis tikrasis lietuvių tautos ge-nijus.

–Kaip suprasti kūrybišku-mą išeivijos lietuviš kame gyveni-me?

–Mano išmone, kūrybiškumas yra nedaloma sąvoka; darbas yra kū-rybiškas arba ne, be ypatingų išlygų. Kūrybiškas darbas remiasi tuo, kas jau buvo padaryta, bet kartu įneša naują, savitą, visą iki tol padarytą darbą paveikiantį momentą; su kie-kvienu kūrybišku proveržiu tai, kas jau buvo padaryta, pasikeičia, o tai, kas dar bus padaryta, paveikiama. Žinoma, konkrečiais atvejais bet ku-rio kūrybiško darbo įtaka gali būti labai siaura arba labai plati, tačiau savo esme kūrybiškumas lieka tas pats.

Tad ir išeivijos lietuviškame kontekste kūry biškumo kibirkščių matome ten, kur darbas turi kūry-biškumo savybių, tik to darbo įtakos laukas gali būti siaurokas, nes išei-vijos veikla ir interesai gana riboti. Tų kūrybiškumo savybių matome ne taip dažnai gal kaip tik todėl, kad įvairiose šakose trūksta pažinimo to, kas jau buvo anksčiau padaryta ir mūsų pačių, ir kitų. O jaunesnie-siems taip pat jau trūksta lietuvišku-mo, kad jų kūrybiš kumas, t.y. įne-šamas savitumas ar naujumas turėtų ryšį su tuo, kas esmėje lietuviška. Gal vis dažniau susiduriame su lietu-vių atliktais darbais, bet nebūtinai su lietuviška kūryba. O gal tokio tauti-nio kūrybiškumo ir visai nėra, gal tai tik istorinės praeities iliuzija?

–Kaip apibūdintum savo pačios darbo kryptį psichologijos moksle? Ar Tavo probleminiai in-


Mąstymai

teresai ir metodika keitėsi laiko tė-kmėje, ar buvo pastovūs?

–Nuo pat savo akademinio darbo pradžios domėjausi žmogaus vystymosi klausimais. Man vis no-risi suprasti, kokiu būdu vyksta psichikos pakitimai, bet ne bet ko-kie pakitimai, o psichinę sandarą plečiantys, turtinantys, gerinantys pakiti mai. Ypač man rūpi mąstymo, protinės veiklos pakitimai. Bet čia ir atsiveria aibės klausimų. Kaip nuspręsti, kokia psichikos sandara yra geresnė? Prisitaikymo esamoms sąlygoms gerumas nėra patenkinan-tis matas. Išsamumas, vientisumas, efektingumas yra matai, kurie at-siremia į tam tikras vertybes. Tad bet koks konkretus vystymosi eigos supratimas jau turi vertybines prie-laidas. Tenka svarstyti, kuria pra-sme vystymosi psicholo gija yra ar gali būti mokslas... Bet kad žmogui augant jo psichinė sandara keičiasi, nėra abejonės. Ji gal taip pat keitėsi istorijos bėgyje, gal skirtingai susi-formuoja žmonėse, gyvenančiuose labai skirtin gų kultūrų bendruome-nėse. Yra daug galimybių teorizuoti, bet patikrinti tokias teorines prielai-das labai sunku.

Mano darbas protinio vysty-mosi klausimais rėmėsi Piaget teori-ja. Jis ypač iškėlė vystymosi svarbą ir iš esmės gvildeno kaitą įgalinan-čius ir kontroliuojančius veiksnius. Tarp daugelio vysty mąsi svarsčiusių teoretikų jis nuosekliausiai kėlė są-veikos tarp individo turimų galių ir išgyvenamos patirties svarbą. Mane traukė mintis, kad žmogaus protinė sandara nėra jau nuo seniai jo gene-tikos pilnai apspręsta, kad geneti-niuose rėmuose yra galimumų ne tik įvairavimams, bet ir esminiams pasi-keitimams. Šiuo požvilgiu Piaget di-ametraliai skiriasi nuo Levi-Straus-s‘o ir kitų, tvirtinančių, kad žmogaus mintijimo galimumai yra visur ir per amžius tie patys, besikeičiantys savo išraiška, bet ne esme. Man įdomi ta tolimesnį vystymąsi įgalinanti žmo-gaus ir jo patirties sąveika, o tuo pa-čiu ir iš jos išplaukiančių pasikeiti-mų forma.

Tiek Piaget, tiek Levi-Strauss laikomi struktūralistais; jie priima, kad žmogaus mintijimo apraiškos atspindi tam tikrą protinės veiklos sandarą, kuri saisto tų apraiškų po-būdį. Bet Piaget teigė, kad protavi-mo sandara nėra iš prigimties nusta-tyta, bet vystosi vaikui augant. Jis aprašė keturis pagrindinius mąstymo išsivystymo etapus. Aš daugiausiai domėjausi mąstymo forma, mato ma kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje. Tas laikotarpis mane itin patraukė dėl dviejų prie žasčių. Viena, mąs-tymo pasikeitimai ankstyvoje vai-kystėje vyksta labai sparčiai. Yra visai įmanoma sekti, kaip vaikui augant keičiasi įvairių reiškinių su-pratimas, vaiko protinės veiklos po-būdis. Gali ma patikrinti kurią nors teorinę prielaidą, neati duodant tam viso savo amžiaus, o radus ją klai-dingą, galima dar ir kitą išbandyti. Antra, ankstyva vaikystė tradiciniai laikoma labai lanks čiu laikotarpiu, kuriame įvairūs išgyvenimai turi le-miamos reikšmės. Jeigu jau kuriame laikotarpyje bus galima atnarplioti tą mąstymo galių ir patirties sąveiką, tai čia. Tuo metu taip pat plėtojasi pirmoji kalba, susidaro kalbos ir joje įkūnyto kultūrinio klodo paveik-tos sąvokos, įgūdžiai, formuojasi pirmieji bendruomeniški santykiai. Savo darbe taip ir „įstrigau“ anksty-vosios vaikystės laikotarpin.

Tačiau mano darbe buvo ir šiek tiek pasikeitimų. Jeigu Piaget domino patirties įnešama problema-tika ir pačios patirties protavimu for-mavimas aplamai, tai mane vis dau-giau domina tie patirties aspektai, kuriuos apsprendžia kultūrinė aplin-ka, visuomeninė struktūra, istorinis laikotar pis. Taip nukrypau į vaiko su tėvais bendravimo stebėjimus, įskai-tant ir žaidimą bei žaidimo formas, į kalbos vystymosi tyrinėjimus, į domėji mąsi tėvų įsitikinimų povei-kiu į bendravimo pobūdį. Tokių in-teresų vedama vykdžiau stebėji mus Olandijoje, tarp ispaniškai kalban-čiųjų, čia pat Amerikoje ir taip pat su vienos studentės talka Kolumbijoje, daugiau susipažinau su istorinę-kul-

tūrinę įtaką pabrėžiančiais sovietų psichologijos atstovais. Šie pokry-piai veda į labiau funkcinį, mažiau struktūrinį žmogaus protavimo api-brėžimą, bet struktūralistinių įtakų visai neatsisakau. Kaip tą viską pa-siseks suderinti, parodys ateitis.

Mano teoriniai krypčiai dau-giausiai įtakos padarė Europos min-tytojai, nes tuo laiku, kai pradėjau studijuoti psichologiją, Amerikoje buvo išgyvenamas pats behavioriz-mo žlugimas. Tačiau tai nereiškia, kad čia psichologija merdėjo. Anaip-tol, vyko tam tikras teorinių teiginių ir empirinio pajėgumo kryžiavima-sis, įnešęs daug gyvumo ir užsian-gažavimo. Nuo Antrojo pasauli nio karo patys svarbiausieji psichologi-jos darbai vis dėlto buvo ir dar vis yra atliekami Amerikoje. Čia yra re-sursai, čia yra didžiuma moksliniam darbui pasiruošusių asmenų. Europa ir taip vadinamos Trečiojo pasaulio šalys dar vis atsiremia į Amerikoje vykdomus darbus, arba juos pakarto-damos, arba šen bei ten pakritikuo-damos, bet klausimų iš esmės neper-formuluodamos. Iš kur ateis nauji teoriniai poslinkiai, sunku pasakyti.

Amerikoje atsiranda nauji su-sigrupavimai tarp psichologijos ir kitų mokslų: informacijos mokslų, neurologijos, kalbotyros. Jų iškelia-mi klausimai ir darbo metodai pa-traukia dėmesį, priverčia persvars-tyti eilę priimtų tiesų apie žmogaus mąstymą. Tuo tarpu Europoje rim-čiau svarstomi pačiai mokslinio darbo metodikai daromi priekaištai, į psichologų raštus giliau įsismel-kia bet kokio žinojimo ribotu mo pajutimas. Bet tai tik griauna jų užsiangažavi mą dirbti ir todėl Ame-rika su savo empirinių stebėjimų antplūdžiu dar vis dominuoja moks-line psichologija. Be to, tos filosofų keliamos proble mos randa atgarsį ir Amerikos psichologų tarpe. Ar tai evantualiai nuves į visišką supana-šėjimą tiek teoriniu, tiek metodikos atžvilgiu, sunku pasakyti. Mokslinis darbas Europoje ir Amerikoje ski-riasi daugeliu požvilgių, bet tai jau būtų kita tema.


Diskutuojame

Apie kalbos darkymą jau buvo nemažai kalbėta, rašyta išeivijos spaudoje. Ne kartą susirūpinusiais balsais bylojo profesoriai A. Salys, A. J. Greimas, A. Klimas, dr. Jasai-tis, A. Naujokaitis, A. Barzdukas, JAV lietuvių laikraščių „Draugas“, „Dirva“, „Laiškai lietuviams“ redak-toriai, Australijos lietuviams gerai pažįstamas A. Taškūnas savo knygo-je „Nereikalingų svetimžodžių rinki-nys“, visa eilė skaitytojų ir pagaliau pati Lietuva: kalbininkas V. Vitkaus-kas, rašytojas J. Aputis, poetė O. Ba-liukonytė, Valstybinė lietuvių kalbos komisija... Tačiau, atrodo, tie susirū-pinę balsai ir net pavojaus šauktukai tenekrinta į kurčias ausis (ypač žur-nalistų ir verslininkų).

Dar kurį laiką džiaugiamės, kad išeivijos lietuvių spaudoje buvo mažiau tų svetimų gremėzdų su lie-tuviškom galūnėm, negu Lietuvos periodikoj. Deja, jie vis dažniau at-kuproja lyg nerangūs kupranugariai. Lietuvoje jie sudarė tartum kokią naujakalbę, jau giliai įleidusią šak-nis ir jaunesniosios kartos priimamą

Susigrąžinkim lietuvišką žodįNijolė Jankutė

už „tikrą pinigą“. Nuo „Lietuvos aido“ iki „Respublikos“ ir daugelyje kitų laikraščių-žurnalų mirga marga „analai“, „destrukcija“, „koncepci-ja“, „permanentinis“, „adekvatus“, „stresas“, „įvaizdis“, „monstras“, „lyderis“, „aisbergas“, „nacija“ ir t.t. Tokie posakiai kaip „valdžios kolap-sas“, „vyno degustuotojai“, „perma-nentinis stresas sukelia suicidiškas tendencijas“, sukeltų juoką skaitant juokų skyrių, bet matant juos spau-doje (ne humoristinėje) sukelia rū-pestį lietuvių kalbos ateitimi.

Nors visais laikais kalbos kito, susidarydamos naujus žodžius, arba, juos pasiskolinusios savitai prisitaikydamos, bet toji apykaita vykdavo lėtai. Dabar gi, per pasku-tiniuosius 50-60 metų, susižinojimo priemonėms „suspaudus“ Žemės ru-tulį į 24 val. nesutemstantį TV ekra-ną, kalbos nespėja „krikštyti“ naujų išradimų – atradimų. Daugiausia jų, Amerikai pirmaujant įvairiose sri-tyse, ateina su angliškais vardais. Kitoms kalboms belieka tik skubiai atsegt kokią galūnę, ir štai atžygiuo-

ja kalbos „kupranugarių“ karavanas! Tas „karavanas“ sparčiai žygiuoja postkomunistiniuose kraštuose, nes viskas iš buvusių uždraustųjų Vaka-rų jiems tebeatrodo teigiama. Lietu-vių kalbai, deja, tai menka paguoda: tie svetimžodžiai ją alina. Ją – tą ypatingą, turtingą, lingvistų didžiai vertinamą, kalbininkų, rašytojų, knygnešių su didelėmis pastangomis ir meile išgelbėtą nuo visiško pražu-vimo XIX šimtmetyje.

Ankstyvieji lietuvių kalbos gerbėjai ir globėjai (M. Mažvydas, K. Donelaitis, A. Poška, S. Daukan-tas, M. Valančius, A. Baranauskas) įvedė užguitą lietuvišką žodį į ne-marią literatūrą, o kalbininkai (K. Jaunius, K. Būga, J. Balčikonis, J. Jablonskis ir kt.) nugalėjo milžiniš-kus sunkumus valydami kalbą nuo barbarizmų gausybės, surasdami svetimžodžiams atitikmenis pagal kalbos taisykles, o naujoms sąvo-koms – tinkamus naujadarus. Šių ne-paprastų asmenų dėka vietoj „nedė-lios“ turime savaitę, vietoj „zerkolo“ – veidrodį, vietoj „pančekos“ – ko-jinę. Sunku atsistebėti šių lietuviškų žodžių tikslumu! Koks išradingas buvo tas Rygiškių Jonas bei kiti kal-bininkai, davę „oxygen‘iui“ vardą deguonis, „hydrogen‘iui“ – vande-nilis, „industrijai“ – pramonė, „ko-mercijai“ – prekyba. Su dideliu pa-sišventimu ir didelėmis pastangomis lietuvių kalbai buvo padėti pagrindai ir nurodyti tobulinimo keliai, kuriais noriai ėjo pirmojo nepriklausomy-bės laikotarpio mokytojai, rašytojai, žurnalistai. O kaip dabar, nekalbant apie išeiviją, kaip dabar pačioje Lie-tuvoje?

Daugiau kaip pusšimtis metų gyvenant svetur nestebėtina, kad lietuviškas žodis išeivijoj smarkiai suprastėjo, sustabarėjo, subarbarėjo. Prisiminkim, kaip tik prieš 20 metų pasigesdavom „tikros“ lietuvių kal-bos, nuo kurios buvome atskirti ge-


Diskutuojame

ležine uždanga. Ir štai – uždanga su-byrėjo, ir štai, atsidarė mums langai į Lietuvos laikraščius! Ir… keistų staigmenų jie mums atvėrė – tarp-tautinių ir grubių barbarizmų gausy-bę. „Mitingai“, „lyderiai“, „mačai“ ir „šortai“, dėl kurių vartojimo mes barėm savo vaikus, kuriuos gujo lauk šeštadienių mokyklų mokytojai ir stovyklų vadovai, dabar suklestėjo Lietuvos rašytojų knygose, žurnalis-tų (ypač) straipsniuose kaip savaime suprantami, lygiateisiai žodžiai ir posakiai.

Kad įvairių mokslų litera-tūra negali apsieiti be tarptautinės terminologijos, yra vienas dalykas, bet kai spauda, skirta paprastam skaitytojui (kokių, logiškai galvo-jant, valstybėje yra daugiausia), ne kokios srities specialistui, marguo-ja tokiais sakiniais, kaip „natūralus kontaktas adekvačiai kvalifikuo-ja kalbos charakterį“, „kondicija konfliktui“, „personalinis stresas“, „kvestionuoti proceso unikalumą“, „įspūdinga instaliacija“, „forsuota internacionalinė ekspresija“ arba žo-džiai „asociacija“, „aljansas“ vietoj sąjungos, draugijos; „monstras“ vie-toj pabaisos, baidyklės; „nacija“ vie-toj tautos ir taip toliau nuo A iki Z iš angliško žodyno, kyla klausimas, ką galvoja taip rašantieji? Ar tuo nori-ma parodyti didelį išprusimą, „sueu-ropėjimą“? Ar tarptautiniai žodžiai būtinai išreiškia mintį tiksliau, negu lietuviškieji atitikmenys? Ar sve-timžodis su lietuviška galūne glosto

rašančiojo savimeilę, sukeldamas pavydų skaitytojo susižavėjimą? Ar kitaip, t.y. lietuviškai rašyt nebemo-kama? „Negi gimtoji kalba mums duota tam, kad iš jos pasityčiotum?“ – klausia protaujantys Lietuvos laik-raščių skaitytojai.

Buvo labai įdomu 2003 m. paskaityti „Chicago Tribune“ dien-raštyje Don Gold straipsnį „Kovon prieš kalbos snobų tironiją“. Anot autoriaus, skaitytoją pritrenkia ir pa-žemina snobiškų rašeivų žodynas. Ši pastaba gerai tinka ne vienam Lie-tuvos žurnalistui. Anglicizmų įtaka kalbai yra susirūpinę ir prancūzai, norėdami išlaikyti savo kultūri-nį veidą, apribodami svetimžodžių srautą. O kirgizų rašytojas Č. Ai-tmatov, išgarsėjęs savo romanu „Ilga kaip šimtmečiai diena“, rašo: „...Esu už tai, kad būtų daugybė kalbų ir kad jos turėtų galimybę gyvuoti...“

Labai nesinori į visa tai žiūrėti beviltiškai. Ta nemalonia „naujakal-be“ tariant, „negaukime ekstrema-laus šoko ir personalinio streso, nes tie inovaciniai posakiai netaps per-manentiška lietuvių kalba“, Lietu-voje kalbos kokybe jau susirūpinta: bandomi šiuo reikalu priimt įstaty-mai; baudos kalbos normų nesilai-kantiems verslininkams; laikraš-čiuose atsiranda „kalbos kampeliai“. Ar jų pastangų užteks, ar jos bus vaisingos, ar jas sutryps „internaci-onalinių kupranugarių karavanai“, parodys ateitis.

Mes išeivijoje tegalime Lie-

tuvos kalbininkams ir mokytojams, kuriems teršiamos kalbos problema svarbi, linkėt sėkmės ir džiaugtis, kad Lietuvos spaudoje pradeda at-sirasti kalbai tinkamų naujadarų, iš užmaršties prikeltų sąvokų, kaip „sandūra, sankloda, matmuo, jause-na, baigtis“ ir pan.

Išeivijoje sustabarėjusia, sve-timų kalbų jūroje sunkiai besikaps-tančia kalba negalim labai didžiuotis, bet vis dėlto, spaudoj rašykim, kad lėktuvai skraido pagal tvarkaraščius, posėdžiai vyksta pagal dienotvarkę, ne pagal „grafiką“, kad mėgstam pa-togumą, ne „komfortą“, kad sveika-tą gadina įtampa, ne „stresas“, kad partijos turi vadovus ar vadus, ne „lyderius“, o policijos viršininkus, ne „komisarus“ (vis dar sovietų pri-siminimai?). Kaip žymus žurnalistas ir rašytojas a.a. Bronys Raila sakė: „...naivi fantazija galvoti, kad būsim „vakarietiškesni“, rašydami „susi-konsteliavo komplikuota situacija“, negu „susidarė kebli padėtis“.

Norisi linkėti ir tikėti, kad Lietuvos spauda (ir išeivijos) vėl atras pamestus žodžius, kaip „įtam-pa, pramonė, prekyba, sąjunga, tau-ta, varžytinės“ ir t.t. arba tinkamus naujadarus – skaidrė (vietoj diapo-zityvas), vėsintuvas (vietoj kondici-onieriais), valdyba, pakanta, baigtis ir pan., kad lietuvių kalba dar ilgai nebus priskirta prie mirusiųjų.

Australija

Sausio 22 d. Chicagoje, Bal-zeko muziejuje, vyko susitikimas su rašytoja Daiva Markelis. Buvo pri-statyta jos memuarų knyga „White Field, Black Sheep: A Lithuanian-American Life“.

Daiva Markelis augo Chica-gos priemiestyje, pokario lietuvių imigrantų šeimoje. Pasakodama apie savo gyvenimą, autorė tuo pa-čiu aprašo senojo ir naujojo pasaulio

Nauja knyga iš Amerikos lietuvių gyvenimokonfliktą: senoji lietuvių inteligen-tų karta negali suprasti amerikiečių kultūros, o Amerikoje gimęs lietuvių jaunimas žavisi barbėmis ir komik-sų knygutėmis. Su humoru Daiva Markelis prisimena daugelį svarbių jos vaikystės ir paauglystės momen-tų – nuo pirmosios komunijos iki „Twister“ žaidimo. Taip pat autorė rašo apie problemas, iškilusias asi-miliuojantis į amerikiečių kultūrą:

šeimos ir lietuviškos bendruomenės lūkesčius, alkoholizmą ir depresiją, begalinę meilę mamai ir ginčus su ja. Rašytoja atkuria emocinį paau-glio pasaulį, žiūri į jį per suaugusio žmogaus prizmę. Anot Mark Hei-neke, knygoje gausu jaudinančių ir graudžių atsiminimų iš Amerikos lietuvių gyvenimo.



Maloniai kviečiame į XV Pa-saulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumą, rengiamą 2011 m. lie-pos 3-5 d. Kaune ir Vilniuje.

XV Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas ypatingas tuo, kad tai bus jungtinis renginys su Pasaulio lietuvių ekonomikos foru-mu. Šiuos du svarbius įvykius vieni-ja ta pati idėja – globali, tačiau savo tapatybės veido neprarandanti Lie-

tuva yra stipri naujiems iššūkiams. Todėl nutarta surengti bendrą sesiją, kuri pasiųstų žinią ir pakviestų po pasaulį pasklidusius lietuvius moks-lininkus, verslininkus, menininkus, Lietuvos bičiulius, pasitelkus ge-riausią patirtį, drauge kurti ateities Lietuvą.

XV Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo tema: sti-prios ir konkurencingos valstybės kūryba – tai mokslo galimybių ir jaunimo iniciatyvų energija, moks-lo ir verslo bendradarbiavimo sti-prinimas, lietuviškosios tapatybės išsaugojimas. Įgyvendindama šiuos tikslus Lietuva jau dabar investuoja beveik 2 mlrd. Lt į mokslo ir techno-logijų plėtrą.

Simpoziumo siekis – susti-printi pažintis ir užmegzti naudingus ryšius tarp Lietuvos ir lietuvių kil-mės mokslininkų, verslininkų ar už-sienyje gyvenančių kultūros veikėjų. Jame dalyvaus žymiausi tarptautinio lygio Lietuvos mokslininkai. Prie simpoziumo parengiamųjų darbų aktyviai prisideda Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos ir Vilniaus uni-

versitetai, Lietuvos mokslo taryba ir Lietuvos mokslų akademija, Pasau-lio lietuvių bendruomenė.

Simpoziume pranešimus skaitys ir diskusijose dalyvaus aukščiausi šalies vadovai, minis-trai, plačiai žinomi Lietuvos ir išeivijos mokslininkai, kultūros veikėjai.

Daugiau informacijos apie XV Pasaulio Lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumą galima rasti www.sim-poziumas.lt puslapyje.

Jei pageidaujate kitos infor-macijos dėl simpoziumo, galima kreiptis į Švietimo ir mokslo minis-terijos Studijų, mokslo ir technolo-gijų departamento Mokslo skyriaus vyresniąją specialistę Aušrą Gri-bauskienę el. paštu [email protected], dėl Pasaulio lietuvių ekonomikos forumo galima kreiptis į Kristina Lukošiūtę, Lietuvos verslo konfederacijos ICC Lietuva Korpo-ratyvinių reikalų direktorę, el. paš-tu [email protected] arba www.plef.lt.

2010 m. spalio mėn. savo išvykimą iš Lietuvos deklaravo 2 tūkst. gyventojų mažiau nei rugsėjo mėn.

Statistikos departamentas pra-neša, kad išankstiniais duomenimis, nuo 2010 m. rugsėjo mėn. deklaruo-tos emigracijos mastai sumažėjo. Rugsėjo mėn. savo išvykimą iš Lie-tuvos deklaravo 8,4 tūkst. gyventojų (4,2 tūkst. mažiau negu rugpjūčio mėn.), o spalio mėn. – 6,4 tūkst. ša-lies gyventojų ir, palyginti su rugsė-jo mėn., emigrantų skaičius sumažė-jo 2 tūkst.

Emigracijos iš Lietuvos mastai mažėja2010 metų balandžio-rugpjū-

čio mėnesiais emigracijos iš Lietu-vos mastai buvo dideli (vidutiniškai apie 10,7 tūkst. emigrantų per mė-nesį). Tam įtakos galėjo turėti Lie-tuvos Respublikos sveikatos drau-dimo įstatymu nustatyta prievolė nuolatiniams šalies gyventojams mokėti privalomojo sveikatos drau-dimo įmokas. Savo nuolatinės gyve-namosios vietos keitimą iš Lietuvos į užsienio valstybę galėjo deklaruo-ti ir tie, kurie gyveno užsienyje jau anksčiau.

Per dešimt praėjusių metų

mėnesių savo išvykimą iš Lietuvos deklaravo 74,1 tūkst. žmonių, tai 4 kartus daugiau negu per tą patį pra-ėjusių metų laikotarpį. Statistikos departamento nedeklaruotos migra-cijos tyrimo vertinimais, iki 2010 m. kas antras trečias iš Lietuvos išvykęs asmuo nedeklaravo savo išvykimo.

Patikslinti emigracijos mastus ir gyventojų skaičių 2001-2010 m. leis Lietuvos Respublikos 2011 m. visuotinis gyventojų ir būstų surašy-mas.

Į XV Pasaulio lietuvių mokslo ir kultūros simpoziumą



LIETUVOS MOKSLO IR STUDIJŲ INSTITUCIJOS KARTU SU LITUANISTIKOS (BALTISTIKOS) CENTRAIS UŽSIENYJE KVIEČIAMOS TEIKTI BENDRADARBIAVIMO PROJEKTUS ŠIOMS VEIKLOMS ĮGYVENDINTI:

1. UŽSIENIO ŠALIŲ LITUANISTIKOS (BALTISTIKOS) CENTRŲ STUDENTŲ, DĖSTYTOJŲ STUDIJŲ IR MOKSLINIŲ STAŽUOČIŲ LIETUVOS MOKSLO IR STUDIJŲ INSTITUCIJOSE VYKDYMAS.

2. UŽSIENIO ŠALIŲ LITUANISTIKOS (BALTISTIKOS) CENTRUOSE DIRBANČIŲ DĖSTYTOJŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO KURSŲ ORGANIZAVIMAS.

3. LITUANISTIKOS (BALTISTIKOS) CENTRŲ UŽSIENYJE APRŪPINIMAS METODINE, MOKSLO IR MOKOMĄJA LITERATŪRA.

4. PAGALBA LITUANISTIKOS (BALTISTIKOS) CENTRAMS ORGANIZUOJANT STUDIJŲ PROCESĄ (METODINĖS MEDŽIAGOS RENGIMAS, LIETUVOS DĖSTYTOJŲ VYKIMAS SKAITYTI PASKAITŲ, VESTI KURSŲ IR PAN.).

5. UŽSIENIO LITUANISTIKOS (BALTISTIKOS) CENTRŲ STUDENTŲ EDUKACINĖS VEIKLOS LIETUVOJE ORGANIZAVIMAS (VASAROS STOVYKLOS, KURSAI, EKSPEDICIJOS, EDUKACINĖS IŠVYKOS IR PAN.).

6. LITUANISTIKOS (BALTISTIKOS) CENTRŲ UŽSIENYJE TARPUSAVIO BENDRADARBIAVIMAS, RYŠIŲ SU LIETUVIŲ BENDRUOMENĖMIS UŽSIENYJE PALAIKYMAS.

7. NUOLATINĖS INFORMACIJOS APIE LITUANISTIKOS (BALTISTIKOS) CENTRŲ UŽSIENYJE VEIKLĄ SKLAIDA.

PROJEKTŲ VYKDYMO PARTNERIAIS TURI BŪTI NE MAŽIAU KAIP VIENAS LITUANISTIKOS (BALTISTIKOS) CENTRAS UŽSIENYJE.

VERTINANT IR ATRENKANT PROJEKTUS PIRMENYBĖ BUS TEIKIAMA PROJEKTAMS:1) TURINTIEMS DAUGIAU NEGU VIENĄ PARTNERĮ;2) KURIŲ NE MAŽIAU KAIP 90 PROC. VEIKLOS ORIENTUOTA Į LITUANISTIKOS (BALTISTIKOS) CENTRĄ

UŽSIENYJE;3) PLĖTOJANTIEMS LITUANISTIKOS (BALTISTIKOS) CENTRŲ TARPUSAVIO BENDRADARBIAVIMĄ;4) ORIENTUOTIEMS Į ILGALAIKĘ TĘSTINĘ LITUANISTINĘ VEIKLĄ;5) KURIŲ VEIKLA TURI RYŠĮ SU KRAŠTO LIETUVIŲ BENDRUOMENE;6) KURIE POPULIARINA LITUANISTIKĄ (BALTISTIKĄ) UŽSIENYJE;7) KURIE TURI PAPILDOMUS FINANSAVIMO ŠALTINIUS.

PROJEKTŲ PARAIŠKOS FORMĄ GALIMA RASTI ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJOS INTERNETINIO PUSLAPIO SKYRELIUOSE WWW.SMM.LT/STUDIJOS, MOKSLAS IR TECHNOLOGIJOS/STUDIJOS/LITUANISTIKA PASAULYJE ARBA WWW.SMM.LT/KONKURSAI/KITI KONKURSAI.

PROJEKTŲ PARAIŠKAS PRAŠOME TEIKTI IKI 2011 M. VASARIO 28 D. ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJOS STUDIJŲ, MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ DEPARTAMENTO AKADEMINIO MOBILUMO IR TĘSTINIO MOKYMO SKYRIUI ADRESU SIERAKAUSKO G. 15, 03105 VILNIUS.

PARAIŠKOS, UŽPILDYTOS NE PAGAL FORMĄ ARBA GAUTOS PO NURODYTOS DIENOS, NEBUS SVARSTOMOS.

IŠKILUS KLAUSIMAMS KREIPTIS Į AKADEMINIO MOBILUMO IR TĘSTINIO MOKYMO SKYRIAUS VYRIAUSIĄJĄ SPECIALISTĘ DAIVĄ ŽEMGULIENĘ TEL. (8-5) 219 0123, EL. P. [email protected]

TAIP PAT PAŽYMIME, KAD ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA 2011 M. RUDENĮ RENGIASI SKELBTI KONKURSĄ, KVIEČIANTĮ LIETUVOS AUKŠTĄSIAS MOKYKLAS KARTU SU PARTNERIAIS - LITUANISTIKOS (BALTISTIKOS) CENTRAIS UŽSIENYJE - ES STRUKTŪRINIŲ FONDŲ LĖŠOMIS RENGTI PROJEKTUS, SKATINANČIUS TOLESNĘ LITUANISTIKOS (BALTISTIKOS) STUDIJŲ UŽSIENYJE PLĖTRĄ, CENTRŲ STIPRINIMĄ, JŲ VEIKLOS BEI BENDRADARBIAVIMO SU LIETUVOS MOKSLO IR STUDIJŲ INSTITUCIJOMIS VYSTYMĄ.

Švietimo ir mokslo ministerija, siekdama lituanistikos (baltistikos) studijų užsienyje plėtros, skelbia konkursą lituanistikos (baltistikos) projektams fi nansuoti.


„Pasaulio lietuvio” žinios

Garbės prenumerata: Juo-zas Ardys, Fairview, PA, JAV; Vanda Bagdonas, Daytona Beach, FL, JAV; Aldona Baltch-Gravrogkas, M.D., Menands, NY, JAV; Rimas Banys, Burr Ridge, IL, JAV; Rymantė T. Barauskas, Glendale, CA, JAV; Ar-vydas Barzdukas, Falls Church, VA, JAV; Pranas Budininkas, St Pete Beach, FL, JAV; Rimas Domanskis, Western Springs, IL, JAV; Gedimi-nas ir Darija Dragūnas, Philadelphia, PA, JAV; Teresė ir Algimantas Ge-čys, Huntingdon Valley, PA, JAV; Dalia Jackienė, Blue Bell, PA, JAV; Alfonsas Jarmas, Watkinsville, GA, JAV; Vytautas Jonaitis, Grand Ra-pids, MI, JAV; Maksiminas Karaška, Fredericksburg, VA, JAV; Victoria Karaitis, Union Pier, MI, JAV; Aldo-na Kavaliūnas, Waukegan, IL, JAV; Romas Kezys, Oakland Gardens, NY, JAV; Asta ir Vaclovas Kleiza, Lemont, IL, JAV; Richard Klemen-tavičius, Gulf Breeze, FL, JAV; Dr. Romualdas Kriaučiūnas, Lansing, MI, JAV; V. Lopatauskas, Santa Mo-nika, CA, JAV; Juozas Mačiulaitis, Sunny Hills, FL, JAV; Anastazija Mitkevičius, Los Angeles, CA, JAV; Bronius Nainys, Lemont, IL, JAV; Regina ir Bernardas Narušis, Cary, IL, JAV; Vilimas Naureckas, Bran-chburg, NJ, JAV; Juozas Pečiulis, Burbank, IL, JAV; Vytautas Pileika, West Hartford, CT, JAV; I. Rasys, Cambridge, MA, JAV; Vacys Ročiū-nas, Independence, OH, JAV; Bro-nius Saplys, Toronto, Ontario, Kana-da; Česlovas Senkevičius, Toronto, Ontario, Kanada; Dr. G. Skučas, San Antonio, TX, JAV; Algis Strimaitis, Chicago, IL, JAV; Dr. Agatha E. Ši-dlauskas, Carp, Ontario, Kanada; Aldona Šmulkštienė, Chicago, IL, JAV; Nerima Šumskis, Chicago, IL, JAV; Šarūnas ir Audronė Užgiris, Highland Park, IL, JAV; Algirdas Vaičiūnas, Toronto, Ontario, Kana-da; Sofija Vashkys, Saint Petersburg,

„Pasaulio lietuvio“ aukotojai ir garbės prenumeratoriaiFL, JAV;

AUKOS:500 litų (LTL)Jūratė Caspersen, Meilen,

Šveicarija;100 dol. (USD)I. Rasys, Cambridge, MA,

JAV; V. Valiulis, La Salle, Quebec, Kanada;

70 dol. (USD)Rimas Banys, Burr Ridge, IL,

JAV;50 dol. (USD)Alfonsas Bimbiris, Boise, ID,

JAV; Irena Raulinaitienė, Glendale, CA, JAV; Bronius Saplys, Toronto, Ontario, Kanada;

47 dol. (USD)Petras Dirda, Oak Lawn, IL,

JAV; Birutė Gylys, Olympia, WA, JAV; Jonas Kavaliūnas, Beverly Shores, IN, JAV; V. & V. Matusaitis, Livingston, NJ, JAV; Kęstutis Tau-tvydas, Greensbank, WA, JAV;

40 dol. (AUD)P.J. Vingrys, Williamstown,

Vic., Australija;30 dol. (USD)Genovaitė Kaufmanas, Ale-

xandria, VA, JAV;27 dol. (USD)Henrikas Laucius, Union Pier,

MI, JAV; Jonas ir Valeria Pleirys, Chicago, IL, JAV; Vlade Siliūnas, Lisle, IL, JAV;

22 dol. (USD)Gediminas ir Sigita Damašius,

Libertyville, IL, JAV; Jonas Lukšys, Tillsonburg, Ontario, Kanada; Anta-nas Valavičius, Chicago, IL, JAV;

20 dol. (USD)Rimas Domanskis, Western

Springs, IL, JAV; Danutė Gutauskas, Burlington, Ontario, Kanada; Vic-toria Karaitis, Union Pier, MI, JAV; Asta ir Vaclovas Kleiza, Lemont, IL, JAV; Richard Klementavičius, Gulf Breeze, FL, JAV; Dr. Romual-das Kriaučiūnas, Lansing, MI, JAV;

Sigitas Liaukus, Shelton, CT, JAV; Regina ir Bernardas Narušis, Cary, IL, JAV; Vilimas Naureckas, Bran-chburg, NJ, JAV; Dr. Agatha E. Ši-dlauskas, Carp, Ontario, Kanada; Aldona Šmulkštienė, Chicago, IL, JAV; Nerima Šumskis, Chicago, IL, JAV; Sofija Vashkys, Saint Peters-burg, FL, JAV;

17 dol. (USD)Rimantas Bitėnas, Bronxvil-

le, NY, JAV; Birutė Navickienė, Le-mont, IL, JAV; Albinas Reškevičius, Omaha, NE, JAV; Rimas Vaičaitis, Riverhead, NY, JAV;

15 dol. (USD)Agnes Bigelis, North Riversi-

de, IL, JAV; 10 dol. (USD)Eugenija Kolupailaitė, Chi-

cago, IL JAV; Juozas Lukas, Grand Rapids, MI, JAV; Aldona M. Rauga-lienė, Middlebury, CT, JAV; Angelė Stankaitis, Whiting, NJ, JAV; Kostas Stankus, Homer Glen, IL, JAV; Ra-mojus P. Vaitys, Highland Park, IL, JAV; Augustus Virkutis, West Hart-ford, CT, JAV; Elvyra ir Jurgis Vodo-palas, Occoquan, VA, JAV;

7 dol. (USD)Aloyzas Aidis, Bethesda, MD,

JAV; Kazys Butkus, Jamaica, NY, JAV; Birutė Čepaitis, Etobicoke, On-tario, Kanada; V. Černius, Glendale, CA, JAV; Irena A. Jansonas, Oster-ville, MA, JAV; Raminta ir Algirdas Marchertas, Lemont, IL, JAV; Victor Milukas, Plainview, NY, JAV; Mari-ja Noreika, Castle Rock, Colorado, JAV; Valentinas Šernas, Bridgewa-ter, NJ, JAV; Vytautas Zdanys, West Hartford, CT, JAV;

5 dol. (USD)Jonas Mikulionis, Sterling

Heights, MI, JAV: 2 dol. (USD)Ramunė Kubilius, Evanstone,

IL, JAV; Marija Kucinas, Downers Grove, IL, JAV;

Documents

M /494 ISSN 1732–0135 Šiame numeryje: Laisvės gynimo metai 02metais bei Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metais, o Lietuvos vyskupų konferen-cija bažnytinius