LITERATROS LAIKOTARPI, AUTORI IR KRINI KONSPEKTAS

AUTORIUSLAIKOTARPIS/SROVKULTRINIS, ISTORINIS LAIKOTARPIO KONTEKSTAS/BIOGRAFINIS AUTORIAUS KONTEKSTASKRINYSAPIE KRIN

RenesansasRenesansas- XV-XVIa. Lietuv pasiekia XVIa. Vyrauja humanizmo idjos. mogus, skirtingai nei viduramiuose (V-XVa.), tampa didiausia vertybe. mons nebeveromi tikjimo dogm idrsta bti savimi, suvokia savo vert. Kultros ir mokslo paangos amius. Grta antikos idjos- gyvenimas vaizduojamas kaip maksimaliai graus, svarbi kno ir dvasios harmonija. Svarb.bruoas- dmesys klasikiniam mokslui, menui bei vertybms.

M.MavydasRenesansas- reformacijaHumanizmas paskatino reformacijos sjd, o reformatori ir kontrreformatori kovos pasiek ir Lietuvos gyvenim. Pirmoji lietuvika knyga- Martyno Mavydo Katekizmas (1547m.)taip pat atsiradoRenesanso ir humanistiniojudjimo takoje.M.Mavydas- reformacijos veikjas, lietuvi ratininkijos pradininkas, liuteronas. Dl persekiojim LDK persikl Prsij (Just.Marcinkeviiaus Mavydas)Katekizmas 1547m. KaraliauiujeKatekizmas kalbjo reformacijos idjomis- mok mones tikjimo ties, skaityti gimtja kalba. Pateikiamas pirmas originalus lietuvikas eilratis Knygels paios bylolietuvinykump ir emaiiump, pirm kart pateikiama lietuvika abcl.

ReformacijaRenesansas- iauri religini kov metas. Europos visuomenje brendo nepasitenkinimas Banyios viepatavimu daugelyje srii. Reikjo iekoti kitokio banyios institucijos santykio su visuomene ir valstybe, kitokio mogaus ir Dievo santykio. poreik suformavo teologijos daktaras Martynas Liuteris, 1517m. ant Vitenbergo pilies banyios dur jis prikal 95 tezes pries indulgencij.

M.DaukaRenesansas-KontrreformacijaPirmoji lietuvika knyga Lietuvoje, M.Daukos Katekizmas 1595m. ispausdinta jzuit.Jei M. Mavydo Katekizmo atsiradimas buvo paskatintas reformacijos, tai Postils atsiradim paskatino kontrreformacija tai XVI-XVII a. religinis sjdis, kuriuo siekta susigrinti reformacijos metu prarastas banyios pozicijas.Postil. Prakalba malonj skaitytojNe ems derlumu, ne drabui skirtingumu, ne alies graumu, ne miest ir pili tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia ilaikydamos ir vartodamos savo kalb, kuri didina ir ilaiko bendrum, santaik ir brolik meil. Kalba yra bendras meils ryys, vienybs motina, pilietikumo tvas, valstybs sargas. Sunaikink j, sunaikinsi santaik, vienyb ir gerov. Sunaikink j, utemdysi saul danguje, sumaiysi pasaulio tvark, atimsi gyvyb ir garb.

Jonas RadvanasRenesansasJonas Radvanas(apie XVI a. vidurpo 1592) LDK renesanso poetas, herojinio lotyniko epo Radviliada autorius. apie Radvano gyvenim neiliko beveik joki istorini ini, rekonstruotos tik kai kurios jo biografijos detals, daugiausiai remiantis Radvano kriniais, kurie visi parayti lotyn kalba. Pats Radvanas buvo protestantas (reformacijos alininkas).Herojinis epas RadviliadaKrinyje lovinamas ymus LDK kariuomens vadas, etmonas, kancleris ir Vilniaus vaivada, reformatus globojs didikas Mikalojus Radvila Rudasis. Tai idealus herojus- veiklus ir stiprus, pasiaukojs tvynei. Poemoje pasisakoma u Lietuvos valstybs savarankikum, poetizuojama Lietuvos gamta, aikinama lietuvi romnikosios kilms teorija, terpiama Vilniaus krimo legenda. ia legenda parodoma, kaip beveik laukinis Lietuvos kratas tampa ikilia civilizuota ir galinga valstybe; jos sostinei Vilniui suteikiama net taut globjo reikm. Poemoje jauiamas pasididiavimas savo valstybe, jos lovinga kilme, stipriais vadovais.Tai pirmas lietuvi literatros krinys, kuriame esama ne tik herojaus (M.R.R), bet ir jo prieingybs rykaus neigiamo herojaus Caro Ivano IV Rsiojo. Jis vaizduojamas kaip moni kraujo itroks beprotis, negailestingas prieams ir saviems. Istorinis epo fonas LDK karas su Maskva dl Livonijos XVIa. Poemoje minimi faktai tikri.

Viljamas ekspyrasRenesansasViljamas ekspyras- didysis vlyvojo Renesanso menininkas, angl nacionalinis poetas ir pasaulins reikms dramaturgas. Didiojo dramaturgo kriniai atspindi humanistins filosofijos pokyius- nuo optimistinio poirio mog ir viesaus gyvenimo traktavimo iki pesimistini nuotaik svarstant mogaus prigimties problemas bei j slygojani istorini aplinkybi klausimus. Jo krybos centre- aminai svarbi mogaus gyvenimo prasms problema.Tragika drama HamletasPasaulis ioje tragedijoje atrodo tarytum neteks moralini pagrind, jame ikyla neveikiamos blogio jgos, kurios ikraipo mogaus gyvenimo tikslus, paneigia jo buvimo prasm, slopina vali veikti.Bti ar nebti- lemtingas, esminis vienio tragedijos herojaus klausimas: ar susitaikyti su likimu ir isaugoti gyvyb (bt), ar pasiprieinti blogiui, imtis veiksmo, pakilti kovai, kuri, be abejo, turi baigtis tragikai, nes blogis neaprpiamas, neveikiamas (marios nelaimi)- prasminga kova reikt neivengiam prat (nebt). Taigi, gyventi susitaikius ir keniant dvasioje ar ti kovoje u savo principus, tiesas, idealus? I esms Hamletas klausia- gyventi jam, ar mirti, ir tai, matyt, pats sunkiausias klausimas mogui.Pasirys kovai herojus gyja tragikos didybs. Hamletui net sunkiau nei tradiciniams herojams: jis susigrumia ne tik su pasaulio blogiu, bet ir su savim, su savo paties abejonmis, jame atsiskleidia visikai naujos mogaus egzistencijos gelms. Ibandym situacijoje ima rykti nauja mogaus kokyb, gimsta naujas Vakar civilizacijos mogus- prietaringas, sudtingas, nuo pasaulio problem atsigriantis savo vidines problemas.

Barokas (XVIa. Pab.-XVIIIa. Vid)Barokas- teatro epocha, kur visas pasaulis vaidina, o pasaulis suprantamas kaip scena, todl dailje taip pat sustiprjo teatralikumas, egzaltacija ir patosas.Pagr. Bruoai: nusivylimas mogaus galiomis; baroko vardu mginta nusakyti tai, kad keista, neprasta, netaisyklinga, mantru.Renesanso optimizm keit dramatikas supratimas, kad pasaulis yra prietaringas ir nepainus, kad mogus grsmingoje visatos begalybje yra trapus, ribotas ir silpnas.mogus tik nendr,-silpniausias gamtos krinys, bet jis- mstanti nendr.Svarbiausi motyvai- mogaus gyvenimo trapumas, laikinumas, mirties visagalyb, atgaila, Dievo iekojimas ir dialogas su Dievu. Diavizas- Memento mori.

Mikalojus Konstantinas SarbievijusBarokasMikalojus Konstantinas Sarbievijus- ymiausias lotynikai ras to meto ATR poetas, jzuitas, plataus pripainimo sulauks visoje Europoje. Jo 1625m. krinys Lyrikos knygos sulauk daugiau kaip 50 leidim. Oksfordo universitete vietoj Horacijaus buvo nagrinjami M.K. Sarbievijaus darbai. Popieiaus vainikuotas aukiausiu poeto pripainimo enklu- laur vainiku. Vadintas Sarmat Horacijumi.Od KrispuiLevinijui- kad nepasitikt per daug jaunyste;Od Janui Libinijui- teisina savo vienium; Od Pauliui Kazlovijui- mogui reikia poilsio; Od TELEFUI LIKUI.Viskas laikina emj ioj,/K materija ia sukuria nerangi. Bdingas barokinis vaizdinys gyvenimas-teatras. Pabrdamas, kad visi iame pasaulyje atliekame vaidmenis, kuri patys nepasirinkome, jis moko t vaidmen nepervertinti, nesutapatinti su tikrja mogaus esybe, nes ji dvasinis mogaus pasaulis. Tikrieji turtai slypi mogaus sieloje. Atsvara netobulam pasauliui gamta, kuri yra Dievo dovana mirtingiesiems. Vidins stiprybs altinis Sarbievijui stiprus religingumas. Krini lyrin subjektas palaiko mintis apie nuostab amin pasaul. Sarbievijus siek ugdyti dvasin mogaus pasaul, skatino nesiekti materialins naudos.

BarokasDanielius NoborovskisGyvenimo trumpumasMinut po minuts, itaip eina laikas.Tvus turjai, tai jau gim tavo vaikas.Jei iandien dar esi ia, jau rytoj nebsi- Numirs alto kapo duobje supsi.Gyvenimas mogaus- tai vjas, blyksnis, dmasDukart nebna sauls vis toks pats viesumas.Vis sukasi ir sukas laiko greitas ratas,Nei pagailti nieko, nei palaukt neprats.Kol tu mstei sustojs, baigs tavo kelias:Visa btis ioj emj-tik sekunds kelios.Vienam galbt lopys jau miriai guol kloja,Kitam tik gimus kapas motin atstoja.

Apvieta(vietimo epocha)XVIIa.pab-18a.vietimas yra mogaus isivadavimas i nesavarankikumo, dl kurio pats mogus kaltas. Nesavarankikumas yra nesugebjimas naudotis savo protu kit nevadovaujamam- I.Kantasmogus ima pasitikti savo protu ir veikla. Vyrauja racionalizmas- protas gali pakeisti pasaul. Skleidiamos optimizmo, tikslingos veiklos idjos. Ikeliama mokslo ir mogaus proto galyb. Pirmoje XVIIIa. Pusje protas, mokslas ir kit mokymas (vietimas) imtas vertinti labiau, nei mogaus kilm ar priklausymas luomui. Tikta, kad isilavins, protingas mogus ras viet visuomenje, inyks visuomens padalijimas auktuosius ir emuosius luomus, kad mokslas bei iminties viesa veiks tams, skurd, prietarus. Tikta, kad vietimas padarys mones laimingus.

Johanas Wolfgangas GtApvietaJ.W.Gt- vokiei raytojas, humanistas, politikas, mokslininkas ir filosofas. Vienas svarbiausi vokiei vietimo epochos raytoj.XVIIIpab.-XIXa.pr.- drama FaustasPrologas danguje, Dievas sako: Juk sodininkas ino, kok vaisi jo laistomas medelis jam atne.- jis nesistebi moni nuodmmis, jis ino, k sukr ir k iki iol tebeaugina emje. Jis tiki mogaus dorove ir gerumu: Tauri mogaus dvasia pati savaime vis vien tiesos ir grio sieks. Taigi, Dievas tiki, kad jo krinys- grio ir tiesos altinis, jis tiki, kad padars daug klaid mogus gal gale pasimokys, imoks nebekartoti savo klaid ir nuodmi, vis gyvenim nevaikios klystkeliais, tai rodo jo odiai: mogus per klystkelius suranda tikr keli.

Kristijonas DonelaitisApvietaKristijonas Donelaitis- lietuvi literatros klasikas, lietuviko tautinio epo autorius. Profesorius Liudas Rza jau po K.Donelaiio mirties ileido keturias jo epinio pobdio giesmes- Pavasario linksmybs, Vasaros darbai, Rudenio grybs, iemos rpesiai ir pavadino jas Metais (1818)-ikii dien visoje Europoje vertinam lietuvik literatros edevr.Poema MetaiPoemoje stipriai jauiama epoch stili sveika- 1)hegzametras i Antikos laikotarpio; 2)i realizmo laikotarpio atjo stiprus tikrovs pojtis, konkretus vaizdingumas, personaas siejamas su socialins aplinkos veiksniais;3)Barokas- gamtos gaivalikumas bei jos kaitos dsnis- sureikminta mirties tema, fatalika pasauljauta, emikojo gyvenimo pabaiga ir mirties triumfas; 4)Klasicizmas- mogus links materializm, simetrija, tvarka. Hegzametro ritmas, keturi met laik kompozicija, veiksmo vietos, persona sistemos pastovumas. 5)didaktika- vietimas, pamokymai; Metuose vaizduojamas Ryt Prsijos valstiei (br) gyvenimas. Keliama moni prigimtins lygybs idja, auktinamas darbas, dora, adinama br tautin savimon, tautikumas gretinamas su dorybmis, mogaus inaudojimas ir socialin nelygyb poemoje vertinama kaip neteisinga gyvenimo tvarka. Donelaitis brus ustoja ne tik dlto, kad jie nuskriausti ir bejgiai, bet dar ir dl to, kad vien dl savo gyvenimo bdo yra verti ne paniekos, o pagarbos. Krinyje prieinamasi bendrjai germanizacijos tendencijai, pabriama, kad netekdamas paproi, kalbos bras genda moralikai. Metuose Dievas sutapatinamas su gamta. Biblija yra ne tik religin knyga, bet didysis mit rinkinys, mogui pasakojantis apie vis dalyk pradia, tarp j ir blogio kilm. Pagal Biblij, jei sudav vien and, tai atsuk kit. Artima nuostata isakoma ir poemoje: Ir tylk, kad Dumius jo tav mua per aus.

RomantizmasRomantizmas, ikils paioje XVIIIa. Pabaigoje, yra reikmingiausia XIXa. Europos literatros, meno, filosofijos kryptis. Ji prasidjo pasiprieinimu klasicizmui, jo racionalumui, normoms, taisyklms. Romantikai skelb laisv gyvenime ir kryboje, teik pirmenyb tam, kad natralu, gimta, neig dirbtinum, ablon. Romantizmo laikas yra revoliucij, sukilim, taut isilaisvinimo i svetimj priespaudos laikas. Tautos ima domtis savo istorija, kryba. Svarbus darosi ir mogus, ir tautos individualumas. Kryboje individualumas virsta individualizmu, stipriu, net perdtu individualiojo prado pabrimu. Romantinis menas yra herojikas, jo herojai maitingi, nes tikrov slegia ir eidia, daro vieni. Dvasios pakilumas lemia romantizmo krini pakyltum , susijus su jausmais ir vaizduote.

Adomas MickeviiusRomantizmasSvarbus Europos romantizmo lenk poetas. Lietuvi kultrai (ypa per Baranausk, Mairon) padar didel poveik, paskatino romantizmo reikimsi. jo pasaulin literatr kaip kovingas romantikas: kartai gyn tautos ir asmenybs teis laisv, protestavo prie baudiav, kviet kov prie carizm. Visokeriopai puoseljo meil gimtajam kratui bei jo istorijai. Kaip ir kiti to meto romantikai, skelbsi es kilme- lietuvis, tautybe- lenkas. Kriniai, ypa istorins poemos, skatino lietuvi tautin judjim, tautins savimons ugdymo, turjo takos lietuvi literatrai. 1822m. A.Mickeviiaus pirmoji poezijos knyga- Romantizmo Lietuvoje pradia. 1823m. u veikl Filomat draugijoj buvo itremtas i Lietuvos.Poema Vlins ir Ponas TadasPagrindin tema-gyvj ir mirusij regimojo ir neregimojo pasauli mogaus iorins ir vidins dvasins egzistencijos klausimai. Antroje dalyje imituojamos archaikos Vlini apeigos. Pagarb protviams, mirusiems A.Mickeviius yra nusaks kaip ypating lietuvi pasauljautos bruo. Dramos II-oje dalyje burtininko ikviestos vls liudija gyvsias tiesas, susijusias su pagrindiniais mogaus egzistencijos klausimais- kanios ir kalts, tarpasmenini ryi ir gyvenimo verts. IV-oje dalyje sukurtas pirmasis Lietuvos literatroje romantinio individo paveikslas, artimas J.V.Gts romano Jaunojo Verterio kanios herojui. Tai individualistas, pasinrs savo jausm pasaul, skausmingai igyvenantis atotrk tarp aukt sielos polki ir tikrovs- neisprendiam mogaus likimo kanios paslapt. ia drama buvo siekiama sukurti nauj dramos form, pasiymini realistins ir simbolistins poetikos jungtimis, fragmentikumu, neibaigtumu. Tokia forma leidia apiuopti tai, ko mogaus pasaulyje nemanoma isakyti tiesiogiai. velk irdimi tik ird Romantika

Adomas MickeviiusRomantizmas/ RealizmasVisoje Mickeviiaus kryboje svarbus kratovaizdis. Ponas Tadas raytas i tvyns ilgesio, i noro kryba grti gimtsias vietas.Poema Ponas TadasPoema turi ilgesn pavadinim- Ponas Tadas arba Paskutinis antpuolis Lietuvoje ir paaikinam antrat Bajor nuotykiai i 1811 ir 1812 met dvylikoje eiliuot knyg. Tai epinis pasakojimas apie istorins Lietuvos bajorus ir valstieius: apie sen dvar, herojinius bajor ygius ir juokingus bajor nutikimus, dramatikas paslaptis ir pavirines gyvenimo intrigas. Epinis ramumas, vaizd plastikumas, moni ir pavidal bei charakteri rykumas, giedros, nuotaikingos poezijos paprastumas- paskutiniojo A.Mickeviiaus edevro bruoai. Gausu gyvenimikos teisybs ir iminties. vlins yra rykus romantizmo krinys, Ponas Tadas- daugiau realistinis, apraomasis. Poemoje Ponas Tadas atskleidia savo tvyns ilges ir tai, jog tik nebdamas tvynje pradedi j vertinti: Tvyne Lietuva, /Kaip reik tave branginti, vien tik tas pamato,/Kas jau tavs neteko...(Prisiminkim, kad buvo itremtas i Lietuvos . Lietuva vaizduojama kaip turtinga savo derlingomis emmis. A. Mickeviiaus kryba paliko gili pdsak lietuvi literatros ir kultros istorijoje. Ji sutelk ir formavo XIXa. Skirtingomis kalbomis kalbani Lietuvos moni: lietuvi, lenk, gud lietuvikj patriotizm, susiejo j su Lietuvos istorine atmintimi ir su vieta, gimtine. Tvyn Lietuva nemaa dalimi buvo suvokiama pagal Mickeviiaus krinius.

Antanas BaranauskasRomantizmas/RealizmasAntanas Baranauskas (18351902) XiX a. vidurio lietuvi romantizmo poetas, katalik dvasininkas, Sein vyskupas, kalbininkas, matematikas, biblijos vertjas. Baranausko kryba, ypa lietuvi tautins kultros traktuot (tautinio charakterio ssajaSu vieta, lietuvi kalbos reikm) padar didel poveik Maironiui. ...be jo gal ir ms nebt buv. Lietuvi literatros ir kultros istorijoje Baranauskas danai buvo vertinamas kaip besiblakantis mogus, didelius gabumus ivaists vairiose srityse ir n vieno i savodarb galutinai negyvendins. i ties Baranausk tinkama bt vertinti kaip vien paskutini organikj, moderniose specializacijose neisitenkani visumini talent, koki bta Europos klasikinje kultroje kaip Leonardas daVinis, Kristijonas Donelaitis ar Johanas Volfgangas Gt.Anyki ilelisPoemoje Anyki ilelis atsispindi glaudus mogaus ir gamtos ryys. Mikas, kur taip graiai aprao A.Baranauskas, visais laikais buvo atgaiva mogaus sielai, gelbtojas nuo visoki lig ar net bado. Kur tik iri, vis grau: alia, liekna, gryna! Kurtikuostai, vismiela: girianos trina! Kur tik klausai, vis linksma: lama, ia, iaudia! K tik jauti, vis ramu: ird glosto, griaudia! ; Danai mike lietuvi, ko verkia, neino... Poem sudaro dvi dalys:pirmoje vaizduojamas buvusio miko grois, antroje pasakojama miko istorija nuo seniausi laik. Poemos kompozicija paremta romantiniu praeities (Mikan, bdavo, eini tai net ak veria) ir dabarties (Visa prapuol; tik ant lauko pliko/ Kelios puels apykreivs liko!...). Poemoje autorius atskleidia lietuvi ry su miku, gebjim jausti gamtos gro. Gamta, kaip sakrali erdv, mog nuramina, nutildo jo rpesius, pripildo siel vent pajaut. Dvasinio mogaus ir gamtos ryio atskleidimas padeda pltoti miko ir tvyns tem ir mikas, ir tauta igyveno didybs ir nuosmukio laikus.

Vincas KudirkaRomantizmasPradjus eiti Aurai, paskelb joje savo pirmj lietuvik publikacij- eiliuot vertim. 1889m. ijo Varpas. Kudirka buvo modernios lietuvi tautos auklys ir didis kultros darbininkas. Jo gyvenimas ir kryba, priklausydami Lietuvos atgimimo istorijai, sykiu lieka ir kaip aminosios mogaus ir tvyns, mogaus ir pasaulio dramos liudijimas.Eilraiai Varpas, Labora, Tautika giesmEilraiai proginiai- Labora- universiteto baigimui, Varpas- pirmajam laikraio numeriui, Tautika giesm- Varpo deimtmeiui paminti.Varpas jau yra atliks istorin tautinio, socialinio budinimo misij, taiau jo politin bei pilietin potekst nestokoja aktualumo ir iandien. Rusijos caro valdinink ataskaitose autorius apibdinamas kaip kovotojas u savo idjas, prieikas buvusiai vyriausybei. Sunkios gyvenimo slygos skatino konkretinti svajones, tramdyti vidin chaos, aboti jausmus, tai kvp V. Kudirk vaizduoti sau ir visuomenei sipareigojsi mog. Jaunas mogus stiprus, darbtus, entuziastingas. Jam gresia tik vienas pavojus isvaistyti jgas, tuiai praleisti gyvenim: Kol dega krtinj venta ugnis toji//O, dirbk, idant neit ugnis ta ant nieko!. Autorius buvo pasivents Lietuvai ir vis savo gyvenim skyr tautos budinimui, leido laikrat Varpas, kurio programa buvo nukreipta konkreias kasdienybs problemas, vertinanti darb, skatinanti valstiei gerov. Varpas ne tik gausmas, svarbi inia, tai mogaus, viso jo gyvenimo simbolis. Pagrindinis akcentas varpo ir mogaus alegorijoje kvietimas veiklai.

MaironisRomantizmasMaironis savo kryboje sujung etnins lietuvi kultros (emdirbi patirties, liaudies krybos) ir europins (krikionikosios kultros) tradicijas, nuties tilt tarp praeities ir savo laiko- XIX a. pabaigos ir XX a. pradios. Maironio kryba pradjo formuotis lietuvi tautinei savimonei, skatino laisvs, nepriklausomybs siekius. Maironio talentas universalus, daug apimantis: jungiantis lyrin eilrat, dain, poem, istorin dram, vertimus ir apmstymus apie istorij ir literatr. Maironis reiksi kaip poetas, istorikas ir politikas. Rinkinys Pavasario balsai yra svarbiausia knyga lietuvi lyrikos istorijoje. Maironis pabria socialin teisingum, teigia brolikus santykius tarp moni ir taut, kelia demokratijos, laisvo apsisprendimo, kaip svarbiausio politinio principo, svarb: tautos paios tvark ves teising. RA LIETUVIKOS SPAUDOS DRAUDIMO LAIKOTARPIU (1864-1904m.)Eilrai rinkinys Pavasario balsaiPavasario balsai- svarbiausia Maironio knyga. Maironio pavasaris yra ne tik atbudusi gamta, o ir atbudusi taut, taip pat ir lietuvi, laikas. Pabudimas yra svarbus Maironio odis. Perkeltine reikme jis reikia ir taut pavasar, vadavimsi isvetimj priespaudos. Poeto vaizdinys kuriamas romantizmo stiliumi- jaunas, nulids, keniantis, pasiaukojantis. Eilraiai Lietuvos tema- Kur bga eup, Milin kapai, Eina garsas, Trak pilis, Lietuva brangi. Maironis eilraiais kr Lietuvos poetin istorij ir poetin geografij, jis atskleidia ry tarp kratovaizdio ir kultros. Lietuvos tem galima skaidyti daugel atskiru potemi (gamta, kalba, istorija, religija, praeitis ir ateities projektai). Jis kalba apie praeit didiuodamasis, auktindamasprotvi ygius, j lov. Laisv ikeliama kaip svarbiausias kov- kar argumentas.Numesk, tvyne, rb sen,/ Kur uvilko svetimi!/ J meils kertas tekrena/Tvyns meils ugnimi!. Sunkiu Lietuvai laiku suvok, kad ne heroizmo monms reikia, o tautikumo, kuris, pasak autoriaus, yra raktas laisv

RealizmasRealistai nusigria nuo romantik suabsoliutinto mogaus dvasios pasaulio ir susitelkia ties daiktikosios mogaus aplinkos vaizdavimu. i literatros kryptis paskatino iuolaikini literatros anr, pirmiausia romano, ipopuliarjim. XIX a. moni pasaulir paveik naujos filosofijos, gamtos bei visuomens moksl idjos, susijusios su materialistine pasaulio samprata, mogaus proto iauktinimu. takingiausia to laiko filosofijos kryptis vadinama pazityvizmu (pozityvus- realus, tikras, apiuopiamas). Realistai nustojo gilintis filosofinius mogaus bties klausimus, dmes sutelk mogaus kasdienyb. Daniausiai pasakotojas- visainis. Realistiniuose kriniuose- kasdienin, nekamoji kalba, buitiesdetals.

Jonas BilinasRealizmasJ.Bilinas- noveli ir psichologins lietuvi literatros pradininkas; modernumo lietuvi literatroje pradininkas. Dana krybos tema- nuskriaustas, nelaimingas mogus. Bilinas pirmasis lietuvi literatroje kalba apie sin- svarbiausi mogaus teisj. Bilino vaizduojami mons patiria susitikim, kurie yra neyms iorikai, beveik nepastebimi, bet kartu labai reikmingi. Svarbiausios situacijos Bilinui- skriauda, nuskauda, kalt, idavyst. Jis pats visk reaguoja, kenia lidi, prisiima kalt ir atsakomyb, daug k pasako ir apie save. Jonas Bilinas- pirmasis lietuvi raytojas, modernizavs pasakojim, suteiks jam europietik form. Visain epin pasakotoj jis pakeit pasakotoju, kuris dalyvauja krinyje susitikdamas, ujausdamas, suvokdamas, prisiimdamas atsakomyb. Stengsi vaizduoti ne tik iorinius, bet ir vidinius mogaus dvasios vykius.Novels Lidna pasaka; Vagis; Kliudiau;Brisiaus galas; Ubagas;Lidna pasaka- svarbiausias Bilino krinys. Veiksmas vyksta 1863m.- sukilimas, dideli vili ir kani metas. Pasaka apie Juozapot yra lidna, netgi tragika: jauna, grai, laiminga moteris patenka tokias istorijos situacijas, kurioms negali pasiprieinti, negali nei igelbti mylimo vyro, nei pati isigelbti. Bilinas kelia moralinius, kartu ir filosofinius mogaus bties klausimus: kas yra skriauda? Kas yra kalt ir jos suvokimas, kas yra moralin atsakomyb? Vagis- tai susitikimas s vagimi, kuris silaus nakt nori pavogti arkl, berno pasididiavim. K galima daryti tokioje situacijoje: Bet k turjau daryti? Pulti vidun? O galbt tenai ne vienas yra: umu kaip virbl i revolverio ar nudurs peiliu kaip par. Bgti pasiaukti vyr? O tuo tarpu ims ir isives kumel- tiek ir tematysi. Gal gale bernas vag umus, o po kiek met, vis dar kirminams krtin dant, pasakoja apie vyk, guodiasi artimiesiems, sins itaip grauiamas. Ramybs neranda, klausia savs: Gal geriau biau padars, jeigu atvirai valdiai biau prisipains, teismo rankosna atsidavs. Bilinas leidia mogui teisintis: o kam bus geriau- ive, udarys kaljim, kuris juk nepataiso moni. Bet sin vis vien nerami. O dl to ir dabar danai tas pats kirminas mano ird grauia. Ir neinau dar, k pasakys man utai Visagalis.... Ubagas- tema (skriauda ir jos igyvenimas). Pasakotojas, igyvenantis sunki savo paties situacij (sergantis parvaiavs tvikn), suvedamas su seneliu, kuris drebaniom rankom atidar vartelius ir jo kieman. Itikusi nelaim yra apmusi vis mog. Slegia ne tiek nelaim, kiek moralin skriauda, netinkamas elgesys, kuris paeidia monikum, sunaikina sandor (baigia nykti bits: kur namuos vaidai, ten bitms ne vieta). Apsakymo pasakotojas pasijunta ess kaltas: jauiu, kad dal aminos vaik kalts ir a savyje neioju. Jis prao atleidimo: Atleisk man tamsta, kad niekuo negaliu tamstai padti. ioje apysakoje silpnesni keiia stipresnius- stiprieji ir silpnieji Bilino kryboje keiiasi vietomis.

NeoromantizmasXX a. pradiaNeoromantizmas yra pirmoji lietuvi literatros kryptis, siekusi naujesnio, problemikesnio krybos suvokimo. Ankstyvieji XX a. pradios neoromantikai siek suprasti savo tautos dvasi, sukurti savit tautin stili. Neoromantikams buvo svarbu sumoderninti krybos pasaulvaizd; jie kreip vilgsnius nematoma (vidiniai igyvenimai, regjimai, slapti patyrimai), nepasiekiama (visatos, kosmoso gelms), neisprendiama (tikjimo, Dievo problematika). Atsigriama romantizm, jo stiprius jausmus, praeities auktinim, mogaus ir gamtos ry, paslaptingumo jutim. Vienas neoromantizmo bruo- idealizmas, reikiantis dvasinio idealo taikym gyvenimui ir menui. Neoromantikai siek savo tautos kultr ivesti pasaul, mintis apie tautos dvasi ireikti naujoje kryboje.

atrijos RaganaNeoromantizmasMarija Pekauskait- atrijos Ragana, XX a. pradios lietuvi raytoja. atrijos Ragana- idealistins- romantins pasauljautos, krikionikos pasauliros krja. Lietuvi dvasinje kultroje atrijos Ragana isiskiria pasiaukojama meile monms, geradaryste. Ji gyveno taip, kaip mok kitus. Kartu su Jonu Bilinu atrijos Ragana ymi nauj lietuvi literatros pakop: intymesn ir vairesn pasakojim, sudtingesnius moni charakterius. atrijos Ragana labiau akcentuoja atskir mog; ne tik varg, bet ir bties poetikum, kylant i meils, gamtos groio, aminybs, idealo ilgesio, i vaiko ir motinos ryio, i mirusij, ijusij begalinio gailesio.Apysaka Sename dvareApysaka Sename dvare- svarbiausias atrijos Raganos krinys, paraytas gyvenimo pabaigoje, jau turint didel gyvenimo, jo apmstymo patirt. Pagrindin veikja mamat- dvaro ponia, trij ma vaikeli motina, varg globja ir utarja, mokytoja, padjja, labai savitos dvasios moteris. Grai, protinga mamat jauia artimum jai simpatizuojaniam Jonaviiui, bet paklsta monos ir motinos pareigoms. Pareigos atrijos Ragana niekada nepamirta. Krinyje mamat dienoraio forma kalbasi su savim apie pareigas, meil, atminim, gailest, gamt, tvyn. pasaul velgiama ne tik aminybs poiriu, sauganius svarbaus ir maiau svarbaus ribas, bet ir poetikai: mamat ieko groio, geba j matyti ir apie j pasakyti sau (uraai) ir vaikams, ypa dukrelei Irutei, savo paios sielos aidui.

Juozas Tumas- VaigantasNeoromantizmasJuozas Tumas- Vaigantas- vienas rykiausi XIX a. pabaigos- XX a. pirmosios puss lietuvi raytoj, savo kryba ir asmenybe sujungs tautinio atgimimo epoch, XX a, pradios lietuvi kultros pakilim ir nepriklausom Lietuv. Savo veikla ir ratais prisidjs prie dviej svarbiausi to meto Lietuvos politini jg- krikioni demokrat ir tautinink- susiformavimo. viesiu optimizmu, atsidavimu artimui, tolerancija, kalbtojo ir publicisto talentu bei groine kryba Vaigantas peln neprilygstam populiarum tiek tarp viesuomens, tiek tarp paprast moni. Vaiganto kryba savita formos poiriu. Ji netelpa tradicini literatros ri, anr ribas. Reikmingiausia raytojo kryb telkiasi apie du probleminius centrus: lietuvi tautos bdo, jos kultros prigimties apmstymus ir vienio mogaus jausm ir etini nuostat, aistr ir valios susidrimus. Vyota, lopyta mano Lietuvl- bet mano! Lininiai, arielninkai, mluoiai, danai padlecai tie lietuviai, bet- mano broliai...Apysaka Dds ir ddiensSvarbiausia iame krinyje- meils ir pasiaukojimo tema. Pagrindinis veikjas Mykoliukas- tik vadinamas maybiniu odeliu, i tikrj jis jau visas vyras, kuriam jau arti trij deimi. Darbtus, spartus ir geranorikas kitiems monms Mykoliukas lengvai susitaiko su gyvenimo sunkumais ir jam ukrauta nata, tempia savo altruistik nat n nesisksdamas. Kartu jis- ir Dd Mykolas- subrends ir uaugs. Jis lepina brolio vaikus, kuo igaldamas padeda broliui kyje- vis i to gerumo ir pasiaukojimo aplinkiniams. Nelaimingai simyljs grauol Severiut Mykoliukas virsta Mykolu- i nesuprasto jaunuolio, neturinio jokio orumo ar ididumo nepakeiiam darbinink, usitarnavus pagarbos, atspar ioriniam pasauliui. Pabriamas keistas ir tragikas jo likimas- juk Mykolo mylimoji Sevrja iteka u senio Rapolo Geis! Didiausiajo brangenyb- jaunysts meil, vliau tyliai slpta irdyje.

Vincas Krv- MickeviiusNeoromantizmasVincas Krv- Mickeviius, prozininkas ir dramaturgas, savo ratais sukr Lietuvos legend, kuri XX a. pradioje teik stipri impuls lietuvi nacionalins kultros ir valstybingumo idjoms. Romantiki Krvs ratai nustelb tikrj, kur kas prozikesn Lietuvos istorij; menikai taigiai ir talentingai pavaizduota tautos praeitis lietuviams tapo nacionaliniu epu, kurio valstietikoji kultra neturjo ar buvo praradusi. Raytojas primin tautai jos kari ir valdov laikus, inykusius Lietuvai nepalankioje istorijoje. Krv ikl herojikj ir dvasin tautos egzistencijos aspektus: vaizdavo arba praeities didvyrius, arba kaimo iminius.Drama SkirgailaDrama vaizduoja XIV-XV a. kovas dl Lietuvos valstybingumo; joje svarbios pareigos ir jausmo, valdovo ir mogaus psichologins prietaros. Istorin keturi dali tragedijos anro drama Skirgaila- veikalas, mogaus egzistencijos ir pasauliros problemomis, tragikojo herojaus paveikslu bei draminio veiksmo tampa artimas ekspyro krybai. Krinyje vyrauja rsti vidurami atmosfera, bet kai kurios dramoje keliamos problemos aktualios iki iol (pvz. Lietuvos kultrinio savitumo likimas Europoje). Krv iame veikale vaizduoja Lietuv istorijos krykelje ir mog vertybi krizs situacijoje. Skirgailos herojus turi prometjikumo bruo(mitinis Prometjas padeda monms, bet paeidia diev nustatyt tvark ir yra u tai baudiamas). Skirgaila nori monms gero, taiau neino, kaip tai padaryti, o savo veiksmais griaudamas nusistovjusias gyvenimo normas atnea monms daug sukrtim. Todl tragikas herojus yra kaltas be kalts: jis sukelia daug kani kitiems ir kenia pats, nes per j tarytum isipildo lemtis. Tai ypatingas veikjas, savotikas likimo vykdytojas, priimantis pasaulio ik; jam tenkanti atsakomyb pranoksta paprasto mogaus galimybes ir veria j kentti arba ti. Skirgailos charakteris jungia didyb ir tragizm. Kunigaiktis yra pasiaukojs Lietuvai, svarbiausias jo tikslas- Lietuvos emi vientisumas. Skirgaila yra rstus ir garbingas valdovas, nuslopins savyje visus silpnus jausmus. Didinga, maitaujanti ir pralaiminti mogaus dvasia- romantins dramos esm.

Vincas Mykolaitis- PutinasNeoromantizmasVinco Mykolaiio- Putino naas lietuvi literatr iskirtinis, jis- vienas rykiausi pomaironins poezijos krj, psichologinio romano meistras. Putinas suformulavo ir teorinius pagrindus moderniam literatros, kaip savarankikos menins krybos, supratimui.Intelektua-linis psichologi-nis analitinis romanasRomanas turi iorin ir vidin siuet. Iorinis labai paprastas: romane nuosekliai pasakojamas pagrindinio veikjo Liudo Vasario gyvenimo kelias iki brandaus amiaus. Aplinka vaizduojama tik tiek, kiek ji susijusi su pagrindinio veikjo istorija. Iorinis siuetas romane nra svarbiausias- daug svarbesn Liudo Vasario vidini patyrim ir j apmstym istorija. Visas romano dmesys sutelktas mogaus individualyb, pagrindinis romano konfliktas- kur keli pasirinkti: poeto ar kunigo? Pirm kart patyrs meils igyvenimus Liudas Vasaris ima suvokti save kaip gyv ir knik mog, ne vien usidarius savo dvasiniame pasaulyje, ne vien iekant tikjimo, bet ir jauiant kak kitam mogui. Romanas Altori ely- humanistin knyga. Ji atsiranda ne i neigimo, pykio aplinkai, kritikos, o i trokino atidiai siirti mog lugdanius ir stiprinanius veiksnius. Laikomasi nuostatos, kad gyvenim lemia ne ioriniai kliuviniai, o vidiniai dalykai: nuo paties mogaus vidinio nusiteikimo priklauso tolesni jo ingsniai. i Liudo Vasario istorija, tai prasivieiantys smoningumo poslinkiai, nepriklausomo mogaus nuostata- bti savo tv, bet kurios institucijos ar valstybinio autoriteto nepraryjamu mogumi, o tai ir reikia idrsti bti savimi.

Jurgis SavickisModernizmasRaytojas priskiriamas auktojo modernizmo, ekspresionizmo tipui; J.Savick galime laikyti tikru iandienos lietuvio- europieio ir atviro pasaulio gyventojo, pirmtaku. Atstovavo Lietuv tuometinje Europos valstybi organizacijoje- Taut Sjungoje. J.Savickis- novatorikas raytojas, naujas, modernus. Jis neketina savo kryba siekti kokio nors kilnaus, praktinio tikslo: kelti patriotinius jausmus, kovoti u kultr, socialin lygyb, krikionik dorov. Modernistinis menas nesislapsto u idj, jis atvirai demonstruoja slygikum, teatralikum, ikelia estetin funkcij. Autorius silo abejingo ir atsainaus ne tiek pasakotojo, kiek stebtojo pozicij. Jo noveli moterys ir vyrai neturi princip arba juos sulauo. Personaus apima knikos nevaldomos aistros, nesveikos idjos, noras staiga pakeisti pasaul.Nuosekl pasakojim pakeiia siuet kaleidoskopas. Naujai pavelgiama mogaus bties laikinum.Novels Vagis; Adastra; Fleita; Jono Grauos nuotykiai; KovaVagis- tema:1)arkliavagiosugavimas 2) vaiko psichologija ir drsus jo poelgis. Vagis ia gretinamas su kunigu, paskui- su Kristumu. Dviprasmikas ne tik vagies, bet ir vaiko paveikslas. Poelgiai nra motyvuoti, nuspjami. Pinasi keletas bals, keletas poiri. Jauiama ironija, ikilmingi ir netgi patetiki isireikimai. rimtus dalykus velgiama ironikai, linksmai, su ypsena. Adastra- liet.k.- vaigdes. Tema- kininko uns skandinimas, uns egzekucija. Novelei bdinga vertybi gritis, ikreipta moral, paradoksai, okiruojanti pabaiga, modernizmo poymiai. Fleita- tema: fleitininko gyvenimas baigus savo karjer. Bdingos ikreiptos eimos vertybs, susvetimj materialistai, savanaudikumas, ironija, sarkazmas, gausu muzikini termin. Kova- pagr. Tema: vaiko gyvenimas, mintys alkoholik eimoje. Kalbama apie alkoholizm, sudaromas spdis, mons pateikiami kaip marionets, vl- ikreiptos eimos vertybs, eimos tragedijos, juk meil galima sukurti ir su pusbuteliu- ironija, sarkazmas. Pavadinimas reikia vaiko kov pakeisti savo dali eimoje, tv elges. Vaikas kov pralaimi- kova dl motinos baigsi, vaikas liko gulti, atsikelti ir toliau kovoti jam nepavyko.

Jonas AistisNeoromantizmasMano poezijos vienintelis akstinas ir vienintelis altinis buvo gyvi mons. ; Bti poetu ir likti be savo ems yra gal daugiau nei fizin mirtis, ypa tokiam, kaip a. Sekdami J.Aisio mintis, matome jo savit siirjim gamt, tautosakik gamtos sumoginim, ankstyvosios patirties branginim, mokjim ja pasinaudoti. Poetas siek atskleisti subtiliausias mogaus sielos bsenas, net tyr diaugsm pasiekiam lidesio igyvenimu. Jis daug galvoja apie mogaus ir krybos paslaptis, kuri negalima nei atskleisti, nei visai paaikinti, nes danai mogus kaip epus lapas virpa be vjo, o odis numirta pasaul pakeliui. J.Aistis savo poetiniais principais buvo klasikins harmonijos alininkas. Eilratyje niekas negali bti taip sau- kiekvienas odis, kiekvienas brknys svarbus.Eilraiai Peizaas; Karaliaus uo; Vaikyst ir kt. i rinkinio Daina graudyn ir stabyn

Henrikas RadauskasModernizmasH.Radauskas- vienas rykiausi lietuvi lyrikos modernist, 1944m., i Lietuvos pasitraukiant inteligentijai, emigruoja Vakarus. Jis siek savitos krybos, priskirti j vienai srovei sudtinga. Poezija isiskiria spalv, vaizd bei gars vairove. Gamtoje, aplinkoje, buityje ieko groio, estetini emocij, menins prasms. Radauskas- vienas reikmingiausi lietuvi poet, baigs modernistins poezijos formavimosi tarpsn ir j galutinai sujungs s moderniosios Vakar literatros raidos tendencijomis. Pagrindiniai jo krybos bruoai-atsiribojimas nuo nepoetini lyrikos turini, estetinis nuotolis, meno kaip groio krybos, samprata yra ne vieno vlesnio lietuvi poeto krybins programos gairs. Radauskas atstovauja bdingam XX a. modernistins literatros reikiniui- auktajam modernizmui, kuriam priklauso ir didieji XX a. poezijos krjai. iuolaikins lietuvi literatros lobyn jis praturtino bene tobuliausi grynojo odio meno krini pluotu.EilraiaiHenriko Radausko eilraiai- tai ne paprastas aidimas odiais, veikiau pasaulio iraikingum teigiantys poetiniai rebusai, grindiami vaizduots aismu. Poezija isiskiria spalv, vaizd bei gars vairove. Gamtoje, meninje aplinkoje ar paprasiausioje buityje poetas ieko iskirtinio groio, estetini emocij, menins prasms. Jo kryba- paprastos, lyg ir kasdienins tematikos- gamtos grois, tikrovs keitimas, meil, gyvenimas, pasaulis, savotikai ireiktas nusivylimas tikrove- taiau ireiktos ypatingais spalv tonais, suskamba dar negirdtais ir konservatyvi aus itin suerzinaniais garsais. lietuvi literatr Radauskas nea nauj estetini form ir daugiaams kultros, muzikos ir dails uuomin. Jo kriniai ilgaamiai- ne mogaus, o diev kriniai

Katastrof literatraStatykite namus ant Vezuvijaus... Mokykits gyventi pavojuje. Ramioje buityje, rteli darelyje visi esame gudrs, bet kas moka gyventi ant Vezuvijaus, kas moka gyventi pavojuje..?- B.Sruoga Katastrof literatrai bdinga apmstyti bties pamat praradim, iekoti nauj. Autoriams rpi nupasakoti tragikas patirtis, ireikti tai, kuo mogus stiprus, kokias vertybes puoselja. Raytoj karta, dalyvavusi pirmajame pasauliniame kare, vadinama prarastja karta. Literatra, kaip ir mons, atsidr tarp kratutini prieprie, tragik patiri, baugi klausim ir ateities neinomybs.

Salomja NrisKatastrof literatraSalomja Nris- XXa. Neoromantik,kurios poezija mena tiek priekario, tiek paius karo metu, kuriuos lyrik praleido su savo snumi ivykusi Rusijos gilumas. Neries poezija- itin lyrika, romantika, grsta ne filosofiniais apraymais, o tikrai, stipriais poets igyvenimais. S.Nries vaizduojamas mogus- itin emocingas ir pilnas romantini valg. Nuo pat pirmj krini iki savo, kaip poets, brandos, autor vaizdavo nuolatos persimainant mog- besidiaugiant gamta, svajojant, simyljus ir nusivylus, vaiktant plonu ledu ir vl pakylt meils, besiilgint Tvyns ir apraudanti savo atgailas ir idavystes...Svarbiau-sias eilrai rinkinys- Prie didelio kelioRinkinyje Prie didelio kelio daugiausia kalbama apie Tvyns ilges, gailest ir Tvyn palikusij atgail. Krinys gim Rusijos gilumose- vietoje, kur nesiypso Tvyns saul, kur alia nra brangi moni, kur akies nediugina gimtosios alies kratovaizdiai. iame kontekste labiausiai irykja tamsios, rudenikos emocijos. Vaizduojamas mogus sksta gailesio aarose, itin bdingi tvyns ilgesio, atgailos motyvai. Ireikiamas gailestis, grauatis dl idavysts, pateikiama nemaai tautosakos motyv, tik sustiprinani tvyns meils ir ilgesio tem apraikas. Nei viename kitame poets eilrai rinkinyje nra tokia rykis tvyns ilgesio tema, kuri net lietuvi literatroje itin iskirtin ir autentika.

Balys SruogaKatastrof laikotarpio literatraSruoga- poetas, publicistas, literatros mokslininkas, dramaturgas. 1943m. itremtas tuthofo koncentracijos stovykl. Jo gyvenimo programa- maitinga laisv ir individualizmas- ilieka svarbi iki pat mirties. Garsja kaip karto bdo, netiktin poelgi, sunkiai susivaldanti, itin permaining jausm asmenyb. Linksmyb ir ekstaz keiia juoda melancholija, sarkazmas, dygumas; rst atokum, udarum- triukmingas reagavimas. Bali Sruog buvo koks imtas, ir visi kitokie.Atsiminim knyga Diev mikasAtsiminim knygoje gana glaustai apraoma lagerio buitis, darbai, bausms, mityba, kasdieniniai atsitikimai, kalini ir pareign santykiai, paties raytojo ryys su stovykloje vykstaniais dalykais, monmis. Profesorius itremiamas u tai, kas nestojo SS eiles ir prieinosi nacistinei valdiai. Pasakotojo laikysenoje matyti visika asmens nepriklausomyb nuo iorini jg, neveikta dvasios galia, sutramdytas skausmas. i laikysena- knygos vientisumo pagrindas. Vertybi grities vaizdai, kaleidoskopika siaubo grimas kaita, ironija sieja Sruogos memuarus su ekspresionistiniu stiliumi, o stojika laikysena suartina vakar egzistencine literatra. Diev mikas- viena originaliausi knyg apie XX a. Europos koncentracijos lagerius.

Egzistencializ-masEgzistencializmas- mogaus gyvenim apmstanti filosofijos kryptis. Susidar XX a. pradioje. Egzistencija- ne abstrakcija, o konkretaus mogaus gyvenimas. Be konkretaus mogaus nra egzistencijos.Kiekvieno mogaus ji kitokia. Ny kalba apie individ, asmenyb, antmog. Heidegerio nuomone, egzistencija reikiasi kiekvienam konkreiam asmeniui kaip jo nykstantis laikas. Jaspersas kalba apie egzistencijai bdingas ribines situacijas, kani, mirt. Kas yra mogaus btis, kokia jos prasm?

Vytautas MaernisEgzistencializ-masVytautas Maernis- jaunasis lietuvi literatros genijus, uvs vos 23-ej, taiau jau turjs k palikti- tai Vizijos ir eilraiai. Karo metais, kai Europoje siat toks patamsi gaivalas, vis daniau imta svarstyti, kaip elgtis maai tautai, kaip jai ilikti nesugniudytai. Inteligentija ragino susitelkti. Maa tauta neturi daug fizini itekli kovoti su ginklu, todl savo gyvybingum ilaikyti gali tik krybingumu. Poetas, anot V.Maernio, turi ireikti tautos gyvyb ir jg, turi kalbti apie tai, i kur jis kyla. Pats band suvokti emaitikum, save kaip kinink vaik, aprayti savo krat, savo aknis. Jautsi nemylimas motinos, bet mylimas senels- jos portretas ypa rykus VizijoseVizijos (sonetai)Tai- reikmingiausias Maernio eilrai ciklas. J ras labai jaunas, jis atkakliai iekojo atsakym jaunystje ikilusius klausimus: kodl mogus ateina pasaul, kokia gyvenimo prasm? Vizij ciklas sudarytas i angos, septyni regjim ir pabaigos. Vizijos yra asmens pastanga suvokti savo buvimo prasm, apmstyti savo tapsm. Savs iekojim kelias bt toks: 1) sijautimas gimtj nam aplink; 2)j verts asmeniui supratimas ; 3) savopaskirties suvokimas, sipareigojimas savo geniai, namams ir savo geniai, namams ir savo paties krybingam gyvenimui.

Francas KafkaKatastrof literatraFrancas Kafka- yd kilms vokikai ras prozininkas. Pragyvens vos keturiasdeimt vienerius metus, jis laikomas vienu reikmingiausi XX a. pirmos puss, o gal ir viso imtmeio autori.Apasaky-mas Metamor-fozinomiausiame tvo ir snaus kriniams priklausaniame apsakyme metamorfoz (1915) stropus, eimai visa irdimi atsidavs jaunuolis Gregoras atsibunda pavirts miliniku vabalu. Kafka meistrikai vaizduoja ne tik Gregoro dvasin sumait, bet ir fizinio bvio pasikeitim (kaip mogui vabalo kne atsikelti i lovos, kaip imokti vaikioti daugybe kojyi ir t. t.). nuodugniai atskleidiama eimos bei visuomens reakcija virsm: Gregoras griauna j ribot poir gyvenim ir mog, kelia gd ir grsm geram vardui, be to, ir materialinei gerovei. Nors raytojas aikiai solidarizuojasi su paemintu ir atstumtu herojumi, vilties tai jam neteikia: atgrasiu ir nenaudingu padaru taps Gregoras eimos pasmerk-kiamas mirti, maa to, sielodamasis dl nepateisintos atsakomybs, to ima trokti ir pats.

AlberasKamiuKatastrof literatraPrancz raytojas ir filosofas, Nobelio premijos laureatas AlberasKamiu- viena rykiausi XX a. vidurino asmenybi Europoje. Siekis suorasti gyvenim j be pertrkio aikinantis filosofiniais traktatais, romanais, pjesmis, uraai Kamiu daro iskirtiniu Europos kultros reikiniu. Kamiu biografija siterpia tarp 1913m. (prie pat pirmj pasaulin kar, kuriame uvo jo tvas) ir 1960m., kai Europa tikm atsugauti po Antrojo pasaulionio karo. Svarstydamas gyvenimo prasms, t.y. egzistencialistiniais klausimais, Kamiu remiasi dviem svarbiausiomis idjomis: absurdo ir maito.Romanas SvetimasAntrojo pasaulinio karo metais tokiomis netikrumo slygomis gim tai, kas pasaulio literatros istorij jo kaip absurdo ir egzistencializmo idj koncentratas. Tai- romanas Svetimas. Merso, danai vadinamas ms laik herojumi, arba tikriau- absurdo herojumi. Tai mogus, kuris atsisako naiviai tikti tuo, kuo tiki visuomens dauguma,- laims formulmis, ritualais, privalomais jausmais, padoraus pilieio elgesio normomis, nes velg jose veidmainyst. Visuomen, praradusi auktesnius tikslus, nebesiek tobulumo, bet toliau vaidina tvarking, padori, tikini ir veria vaidinti kitus. Merso atsisako meluoti, veltis visuomens aidim, net atsisako dirbtinai ispaust aar ir pasitinka mamos mirt toki, kokia ji yra- nyki ir nereikminga. Merso demaskuoja visuomen, troktani vaidinti gra spektakl, o i gindamasi sutraiko j pasitelkusi teism ir giljotin.

mogus, igyvens nors vien vienintel dien, galt nesunkiai igyventi imt met kaljime. Jam pakakt prisiminim, kurie neleist nuobodiauti.

Mama danai sakydavo, kad niekuomet mogus nra visikai nelaimingas.

Jie taip pat vien dien bus nuteisti. Jis taip pat bus nuteistas. J apkaltins mogudyste, bet nuudys u tai, kad neverk per savo motinos laidotuves.

Antanas kmaKatastrof/ egzodo literatraAntanas kma- vienas ymiausi XX a. vidurio lietuvi prozinink ir dramaturg. Savo kryboje jis ireik katastrof laikotarpio mogaus pasaulvok- vertybi grities, mogaus vidinio suskilimo, baims, grsms, nevilties igyvenimus. iai krizinei patiriai jis rado ir tinkam menin kalb- suaiyt, daugiasluoksn, ir ataust metaforomis ir simbolinmis nuorodomis.Romanas Balta drobulBalta drobul- vienas ymiausi XX a. lietuvi roman. Konservatyvesni pair kritikai j peik dl perdm atviros erotikos ir pesimizmo, o modernieji raytojai ir kritikai krin gyr u siningum, teig, kad su juo lietuvi proza pagaliau veik atsilikim nuo savo laiko Vakar literatros. Balta drobul- tai ir XX a. vidurio lietuvi, europiei istorins patirties dokumentas ir to laikotarpio dvasins katastrofos apibendrinimas, ir modernaus mogaus savijautos- vidinio suskilimo, vienatvs, pastovi vertybi ilgesio- negailestingai atvira, skausminga iraika. Tai ir XX a. vidurio lietuvi, europiei istorins patirties dokumentas ir to laikotarpio dvasins katastrofos apibendrinimas. Tai ir romanas apie krj ir kryb, ir romanas apie meil; ir bene ymiausias XX a. lietuvi miestietikosios prozos krinys.Vienas esmingiausi motyv yra viebuio keltuvas, kitas- romano pavadinime nurodyta balta drobul. Su jais susijusios bties prasms, meils, krybos, beprotybs, istorijos temos sudaro problematikos rmus. Balta drobul- i esms vieno mogaus smons psichologinis romanas. Krinys pagal pasakojimo laik tartum sudarytas i trij aukt: pirm aukt sudaro nepilna para i lietuvi poeto ir keltuvininko gyvenimo, antrasis auktas- tai skyriai i Antano Garvos ura ir trei aukt sudaro praeitis, kuri atskleidia ne pats Garva, o treiojo asmens pasakotojas.

XX a. antrosios puss prozaVienas svarbiausi klausim- ar puoselti ir rayti gimtja lietuvi kalba, ar savo krybai pasirinkti perspektyvesn- rus, angl, prancz kalb? Temos: tvyn, istorija, kalba.

Justinas MarcinkeviiusXX a. antroji pus- XXI a. pradiaJustinas Marcinkeviius lietuvi literatroje uima savit viet. Svarbiausios jo krybos temos- Lietuva, lietuvi kalba, gamta. Klasikin lietuvi literatros tradicija, labai svarbi iam poetui, vairi politini reikalavim varomai XX a. antrosios puss lietuvi poezijai buvo ir patikima atrama, padjusi rasti savo keli. Bene ymiausias nepriklausomos Lietuvos poetas, vadinamas ms tautos sine.Drama Mavydas. Trij dali giesmMavydas- antroji Marcinkeviiaus trilogijos dalis. Pagrindinis io krinio veikjas- pirmosios lietuvikos knygos autorius Martynas Mavydas. Mavydas- klebonas, kuris labiausiai turt skleisti tikjim, savo pareig jis suvokia kiek kitaip: Ne tikjimas svarbu, ne maldos, o tai, k mogui gero padarai. Geri darbai- toli grau ne kertinis akmuo imintingoje ir dvasikai svarioje Mavydo asmenybje. Jis- patriotikas, siekiantis visa ko geriausio savo tvynei, savo misija ir pareiga laiko suglausti abu Nemuno krantus. Poetinje dramoje Mavydas susikryiuoja pagrindins Just. Marcinkeviiaus krybos temos: tvyns, meils, kalbos, kalts, atgailos. Btent pastarosios vertybs ir akcentuojamos ioje dramoje ir pagrindinio veikjo Mavydo paveiksle. Patriotikumas, brolika meil, kalbos isaugojimas, kalt, pareiga ir atgaila, geranorikumas- pagrindins poetinje dramoje Mavydas akcentuojamos vertybs.

Justinas MarcinkeviiusEilraiaiem, duona, namai, vanduo, ugnis atidaro duris Justino Marcinkeviiaus lyrikos pasaul. Tai- pagrindiniai mogikos bties elementai: ia ms pradia ir pabaiga. Justino Marcinkeviiaus eilratis pasim itus odius i kaimo gryios, pakilo filosofinius akiraius ir vl leidosi juos kaip gimtj lizd. A iaugau kaime ir myliu j kaip tikrai gali mylti kaimo mogus. Myliu em, kuri mus maitina, mikus, dang, vanden. Lyriniame eilratyje svarbus atsidusimas- tai, kas pasakoma tiesiogiai ir tiesiogiai nepasakoma.

Juozas AputisJuozas Aputis- ikiliausias sovietinio laikotarpio modernios psichologins novels ir apysakos autorius, tss Jono Bilino prozos tradicij. Raytojas tikrovikai vaizdavo gyvenamojo meto dalykus, socialin aplink, kaimo buit, bet svarbiausia jam- mogaus igyvenimai, bsenos, smons procesai, subtils ryiai su aplinka ir kitais monmis. Bendra krybos tema- emdirbio kultros ir lietuvi tautos likimas istorijoje. Raytojo proza, atspindinti okupuotos tautos bsen, persmelkta rpesio, nerimo ir graudulio. Apuio novel lietuvi literatroje reikminga ne dl krybini iekojim ar modernizmo bandym, jos meninio savitumo esm- aiki autoriaus dorovin pozicija, etinis mogaus vertinimas, humanistinio dvasingumo taka.Novels Dobil. 1954 m. nakt; vis po Marazyno uolu; veikti save; Lidija Skoblikova ir tvo ingsniai;Dobil. 1954 m. nakt- po vienos nakties Martynas- nebe svajojantis vaikinas, nuleids rankas ir nekamuojamas rpesi, bet savo pasaulio su sodybom, laivais ir nupjautais laukais herojus, kuris turi eimoje, sodyboje atstoti tv, motinos globj, sodybos eiminink, turintis apginti, isaugoti savo pasaul. vis po Marazyno uolu- Krybos procesas ia- uns egzekucija, kuri stebi visi toje aplinkoje esantys mons, o kaimo aplinka su nusenusiu uolu, isigimusiu kaimu, ikraipya kalba ir bailiais monmis- tik fonas nekasdieniniam kaimo vykiui. Svarbiausias veiksmo motyvas- senatv. ia vaizduojami bails mons, nustekenti gyvnai, kuriuos istumia jaunoji karta- stipri ir pilna jg. Vaizduojami ryks kontrastai tarp senosios ir jaunosios kartos. veikti save- (pastraipos ssiuvinyje)

Indr Kemit 2013m. papild arn Petroit 2014m.