Liljeholmeno liaudies mokykla, Švedija

Bibbi Sjögren ir Birgitta Walhagen

Prisilietimo reikšmė

Liljeholmeno liaudies mokykla, Švedija

Versta iš: Bibbi Sjögren & Birgitta Walhagen, “Beröringens betydelse” Liljeholmens Folkhögskola 590 41 Rimforsa Tel. 0494- 79700

Iš švedų kalbos vertė Alma Jasiulionienė © Bibbi Sjögren & Birgitta Walhagen, 2001 © Noomi Tönnäng - Möte och Dialog, 2001 © Lietuvos blaivybės fondas 2001 Liljeholmens Folkhögskola 590 41 Rimforsa Tel. +46 494- 79700 [email protected] [email protected]

Vilnius, 2005 m.

mailto:[email protected]


Prisilietimo reikšmė

Bibbi Sjögren ir Birgitta Walhagen Liljeholmeno liaudies mokykla, Švedija

„Jeigu manęs neliesi - mirsiu” - tai knygos pavadinimas, kuris gali pasirodyti pernelyg dramatiškas. Bet iš tiesų taip ir yra. Prisilietimas žmogui yra gyvybiškai svarbus. Pastaraisiais metais vis labiau įvertinama prisilietimo reikšmė mūsų gerai savijautai. Šiandien siūloma daugybė kūno terapijos rūšių, o įvairių mokslinių tyrimų rezultatai padeda mums suprasti, koks gali būti jų poveikis. Tampa vis labiau įprasta ir slaugos įstaigose taikyti sąmoningą prisilietimą/ masažą kaip kitokio gydymo papildymą. Pirmiausia pažiūrėkime į odą, kuria mes jaučiame prisilietimą. Lytėjimas - Oda Lytėjimo organai yra didžiausi iš visų mūsų jutimo organų. Suaugusio žmogaus oda yra maždaug 2 kvadratinių metrų ploto ir sveria nuo 3 iki 5 kilogramų. Tai pirmasis jutimo organas, išsivystantis jau šeštąją vaisiaus augimo savaitę. Oda vystosi iš tos pačios gemalo dalies kaip ir smegenys bei nervų sistema. Dažnai oda vadinama „išorine nervų sistema”. Ji yra susijusi ir glaudžiai sąveikauja su mūsų vidine nervų sistema. Galime išgyventi be regėjimo, klausos, skonio ir kvapo jutimų. Tačiau be odoje esančių receptorių stimuliavimo mes mirtume. Neliečiamas kūdikis žūsta. Kūdikiui reikia ne tik maitinimo, bet ir kūno kontakto bei prisilietimų, kad jis galėtų išgyventi ir vystytis. Mokslininkai atkreipė dėmesį, kad dauguma žinduolių laižo savo naujagimius. Ir svarbiausias čia - ne naujagimio prausimas, o gyvybiškai būtinas lietimas, stimuliuojantis tolesnį naujagimio vystymąsi. Deja, turime keletą tragiškų tai patvirtinančių pavyzdžių iš vaikų namų, kur vaikai žūsta nuo izoliacijos, nors ir yra maitinami. Jau 13-ame amžiuje vokiečių karalius Frydrichas II atliko eksperimentą, sukėlusį nelauktas pasekmes. Jis norėjo sužinoti, kokia kalba kalbėtų vaikai, jeigu juos prižiūrėtų žindyvės, kurios niekaip su vaikais nebendrautų. Žindyvėms buvo leista tik maitinti ir prausti vaikus. Valdovas negavo laukiamo atsakymo. Visi vaikai mirė. „Nešiojimas, sūpavimas, glostymas, priežiūra ir masažas yra kūdikio maistas, toks pats būtinas, o gal net dar svarbesnis nei vitaminai, mineralinės druskos ir baltymai. Jeigu vaikai viso to negauna - o taip pat negauna pajusti kvapo, šilumos ir pažįstamo balso - jie gali mirti. Būna, kad taip ir atsitinka.” (Frédéric Leboyer, Mylinčios rankos) Oda, lytėjimo organai yra labai reikšmingi jutimo organai. Tik anksčiau ne tiek pastebėti kaip kitos mūsų juslės. Oda atlieka daug svarbių funkcijų. • Ji yra mūsų išorinė apsauga nuo sužeidimų ir išdžiūvimo • Ji reguliuoja šilumą. • Oda išskiria prakaitą ir šalina iš organizmo sunaudotų medžiagų atliekas

© Bibbi Sjögren & Birgitta Wallhagen Liljeholmens Folkhögskola 590 41 Rimforsa Tel. 0494-79700

2

• Oda įsiurbia tai, kas ant jos patenka (t.y. ji absorbuoja). Ši odos savybė naudojama, pvz.: medikamentams (nikotino pleistras, hormoniniai pleistrai) vartoti • Oda gamina vitaminą D. • Oda yra lytėjimo organas. Lytėjimo organai bendrauja su smegenimis per receptorius. Yra skirtingi receptoriai: • Skausmo • Prisilietimo • Šilumos • Slėgio/vibracijos Lytėjimo receptoriai išsidėstę kūne skirtingu tankiu. Yra nuo 1000 iki 5000 receptorių kvadratiniame centimetre. Tankiausia receptorių - ant plaštakų, pėdų ir lūpų. Tai reiškia, kad plaštakų ir pėdų masažas labai stimuliuoja , nors ir masažuojamas nedidelis kūno plotas. Nervų sistema Oda, „išorinė nervų sistema”, bendrauja, kaip jau sakyta, su mūsų vidine nervų sistema. Galvos smegenys ir nugaros smegenys vadinamos centrine nervų sistema (CNS). Iš galvos smegenų ir nugaros smegenų nervai tiesiasi per visą kūną. Tai vadinama periferine nervų sistema (PNS). Periferinę nervų sistemą sudaro somatinė nervų sistema ir autonominė nervų sistema. Somatinę nervų sistemą valdome patys sava valia, kaip antai, kūno judesius. Autonominė nervų sistema nėra tiesiogiai veikiama valios; ji valdo vidines kūno funkcijas, pavyzdžiui kraujotaką, kvėpavimą ir medžiagų apykaitą. Autonominė nervų sistema savo ruožtu skirstoma į simpatinę ir parasimpatinę nervų sistemas. Simpatinę nervų sistemą galime vadinti streso sistema, o parasimpatinę - ramybės ir atsipalaidavimo sistema. Tarp šių sistemų turi būti balansas, kad mes gerai jaustumėmės. Betgi stresas nėra gerai? Kuo naudinga streso sistema? Simpatinė nervų sistema parengia kūną pavojui, kai mums iškyla grėsmė. Kūnas tokiu atveju pasiruošia kovai arba bėgimui. Tokiose situacijose mes galime padaryti daugiau nei paprastai ir įgauti jėgų, kokių nesitikėjom turį. Tai tikslinga ir gera, kai mes tą energiją sunaudojame. Bet jeigu energijos sprogimas, kuriam kūnas pasiruošė, taip ir neįvyksta, stresas kaupiasi kūne ir vietoj naudos ilgainiui sukelia žalingų pasekmių organizmui. Tuomet turime aktyvuoti savo ramybės ir atsipalaidavimo sistemą, kad tarp šių dviejų sistemų susidarytų lygsvara. Pažiūrėkime, kaip abi skirtingos sistemos veikia kūną. Simpatinė nervų sistema Parasimpatinė nervų sistema

Kvėpavimas greitas lėtas Širdies plakimo dažnis didėja mažėja Kraujo spaudimas didėja stipriai krenta Žarnyno judesiai mažėja didėja Sekrecijos liaukų veikla mažėja didėja Šlapimo pūslė ištuštinimas sustabdomas ištuštinimas stimuliuojamas


3

Raumenys kraujotaka, įtampa kyla atsipalaidavimas Oda kraujotaka lėtėja kraujotaka greitėja Imuninės gynybos sistema sustabdoma stiprėja Kai kūnas yra pavojaus būklėje, naudojamos tos sistemos, kurios yra svarbios būtent tuo momentu. Kitos sistemos tuomet atsiduria tarytum ant „atsarginių bėgių”. Matome, kad žarnynas ir imuninės gynybos sistema atsiduria ant „atsarginių bėgių”, kai mums gresia pavojus, arba kai jaučiame stresą. Tai gali ilgainiui pasireikšti tokiais simptomais kaip nevirškinimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas, arba padidėjęs jautrumas infekcijoms. Aukštas kraujospūdis, žalingai veikiantis kraujagysles - tai dar vienas gerai žinomas streso simptomas, kuris gali būti susijęs su balanso tarp šitų dviejų sistemų nebuvimu. Prisilietimo poveikis Lytėjimo receptoriai odoje yra susieti su parasimpatine nervų sistema. Prisilietimais, kurie suvokiami kaip pozityvūs, galima suaktyvinti mūsų ramybės ir atsipalaidavimo sistemą. Oksitocinas - tai moterų organizme esantis hormonas, kuris sukelia gimdos susitraukimus gimdant ir skatina pieno išsiskyrimą žindant kūdikį. Tačiau oksitocinas yra taip pat ir signalinis elementas tiek vyrų, tiek moterų smegenyse. Signaliniai elementai yra tarp nervų ląstelių ir perduoda informaciją iš vienų nervų ląstelių kitoms. Oksitocinas, taip pat vadinamas ramybės ir atsipalaidavimo hormonu, sumažina simpatinės nervų sistemos/ streso sistemos aktyvumą. Tačiau oksitocinas turi ir savo ypatingą poveikį, kaip antai: skatina augimą ir gijimą. Moksliniai tyrimai rodo, kad tada, kai oksitocino duodama žiurkėms, pastebimas raminantis poveikis, sumažėja streso hormono kortizolio kiekis, ne taip greitai jaučiamas skausmas, retėja pulsas, mažėja kraujospūdis, gerėja medžiagų apytaka ir dvigubai greičiau gyja žaizdos. Tokį patį efektą, kokį duoda oksitocino injekcija, galima matyti stebint eksperimentinius gyvūnus, kuriems atliekamas lengvas masažas. Bet mes turime jaustis saugūs, prieš „įjungdami” savo ramybės ir atsipalaidavimo hormoną. Jeigu jaučiame baimę, arba mums nemalonu, stresas dar suaktyvėja. Todėl be galo svarbu, kaip liečiame ir, kad prisilietimas/ masažas vyktų pagal prisilietimą priimančiojo sąlygas. Oksitocinas taip pat padidina kūno nuskausminamųjų medžiagų, endorfinų, veikimą. Prisilietimas gali sumažinti skausmą todėl, kad lytėjimo impulsai smegenis pasiekia greičiau, negu skausmo impulsai. Prisilietimas užblokuoja lėtesnius skausmo impulsus. Taigi, mumyse užprogramuota glostyti, pūsti ar apkabinti skaudančią vietą. Kai valgome arba geriame, stimuliuojame gleivines, kurios funkcionuoja kaip vidinė oda. Taigi, maistas liečia iš vidaus ir daro panašų teigiamą poveikį kaip ir prisilietimai prie odos. Daugeliui žmonių maistas ir gėrimas yra priemonė atsipalaiduoti ir numalšinti nerimą. Tačiau efektyviausias būdas oksitocinui išskirti yra odos lietimas, kurį laikome pozityviu. Pozityvaus prisilietimo efektai gali būti: • Sumažėjęs pulsas ir kraujospūdis • Gilesnis ir ramesnis kvėpavimas


4

• Geresnė medžiagų apykaita ir skrandžio - žarnyno veikla • Atsipalaidavimas ir mažesnė raumenų įtampa • Geresnė imunologinė apsauga • Aukštesnis „skausmo slenkstis” (t.y. ne taip intensyviai jaučiamas skausmas) • Geresnis miegas • Sustiprėjęs kūno pajautimas • Geresnis žaizdų gijimas • Geresnė komunikacija ir geresni santykiai Kaip jau sakyta, esama keletas kūno terapijos rūšių ir metodų, taikančių sąmoningą teigiamą prisilietimą. Taktilinis stimuliavimas, taktilinis masažas, masažas lietimu, odos masažas slaugoje - tai įvairūs sąmoningo teigiamo prisilietimo pavadinimai ir metodai. Prisilietmas taikomas darželiuose, mokyklose, profilaktiniam gydymui, neįgaliųjų slaugai, senelių priežiūrai, silpnaprotystės gydymui. Taip, lietimas gali suteikti galimybę ramybei ir atsipalaidavimui visose gyvenimo fazėse. Profesorė Kerstin Uvnäs - Moberg maždaug 15 metų tyrė oksitocino ir prisilietimo efektus. 2000 metų pavasarį ji išleido knygą apie savo tyrimus. Ramybė ir prisilietimas. Oksitocino gydomasis poveikis kūnui. (Leidykla Natur och Kultur) Bibbi Sjögren Vasavägen 17 582 20 Linköping 013-139030


5

Nugaros masažas

Saulė teka Saulės spinduliai

Pavasario vėjas Debesys plaukia Liljeholmens Folkhögskola 590 41 Rimforsa Tel. 0494- 79700 [email protected] [email protected]


6



Vasaros vėjas Vėjas rimsta

Vėl teka saulė

Liljeholmens Folkhögskola 590 41 Rimforsa Tel. 0494- 79700 [email protected] [email protected]


7



PLAŠTAKŲ MASAŽAS

Prieš pradėdami, sušildykite savo delnuose aliejų.

Viso masažo metu išlaikykite kūno kontaktą.

1. Apglėbkite tą plaštaką, kuri bus masažuojama. Ištepkite aliejumi visą plaštaką

nuo riešo iki pirštų galiukų.

2. Išmasažuokite visą riešą cirkuliariniais (sukamaisiais)

judesiais.

3. Masažuokite plaštakos viršų nykščiais nuo centro į šonus


8

4. Apglėbkite tą pirštą, kuris bus masažuojamas taip, kad užčiuoptumėte odelę tarp pirštų. Masažuokite pirštą iš visų pusių sukamaisiais judesiais. Užbaigdami masažuokite piršto galo narelį ir užčiuopkite piršto viršūnėlę. Vėl apglėbkite visą pirštą. Tęskite išmasažuodami kitus pirštus.

5. Apverskite plaštaką ir apglėbkite ją

6. Masažuokite minkštąsias delno dalis sukamaisiais judesiais

7. Masažuokite delną nuo riešo link pirštų. Užbaikite apglėbdami plaštaką.


9

Documents

Liljeholmeno liaudies mokykla, Švedija