12
LIETUVOS VANDENS TIEKËJØ ASOCIACIJOS INFORMACINIS LEIDINYS Nr. 17 2003 GRUODIS LIETUVOS VANDENS TIEKËJØ ASOCIACIJOS INFORMACINIS LEIDINYS

LIETUVOS VANDENS TIEKËJØ ASOCIACIJOS ...bos adsorbuoti organines vandens priemaiðas eksperimentiniai lyginamieji laboratoriniai tyri-mai 2001–2002 metais buvo atlikti Stokholmo

  • Upload
    others

  • View
    3

  • Download
    0

Embed Size (px)

Citation preview

Page 1: LIETUVOS VANDENS TIEKËJØ ASOCIACIJOS ...bos adsorbuoti organines vandens priemaiðas eksperimentiniai lyginamieji laboratoriniai tyri-mai 2001–2002 metais buvo atlikti Stokholmo

L I E T U V O S V A N D E N S T I E K Ë J Ø A S O C I A C I J O S I N F O R M A C I N I S L E I D I N Y S

Nr. 162003

SPALIS

L I E T U V O S V A N D E N S T I E K Ë J Ø A S O C I A C I J O S I N F O R M A C I N I S L E I D I N Y S

Nr. 172003

GRUODIS

L I E T U V O S V A N D E N S T I E K Ë J Ø A S O C I A C I J O S I N F O R M A C I N I S L E I D I N Y S

Page 2: LIETUVOS VANDENS TIEKËJØ ASOCIACIJOS ...bos adsorbuoti organines vandens priemaiðas eksperimentiniai lyginamieji laboratoriniai tyri-mai 2001–2002 metais buvo atlikti Stokholmo

2

Duris uþvërë 2003-ieji, kurie mums buvoprasmingi ir ásimintini. LR Aplinkos ministro ása-kymu Nr.169 geguþës 5-oji nuo ðiol bus mini-ma kaip vandentvarkos darbuotojo diena.Manau, jog tokioje gyventojams svarbioje ûkioðakoje dirbantys specialistai nusipelnë profe-sinës ðventës. Ðiø þmoniø dëka du treèdaliaiLietuvos gyventojø gali naudotis kokybiðkomisvandens paslaugomis. Iðkilmingame minëjimeVilniaus Rotuðëje vandentiekininkus pasvei-kino Nyderlandø karalystës nepaprastasis irágaliotasis ambasadorius P.R.J.Dumore, Seimo,ministerijø ir giminingø organizacijø atstovai.Dar metø pradþioje asociacija paskelbë moks-leiviø pieðiniø ir plakatø konkursà „Vandenskelias“. Organizuoti renginá padëjo LR Ðvieti-mo ir mokslo ministerija, savivaldybiø ðvieti-mo skyriai. Minëjimo Rotuðëje metu atidary-ta geriausiø darbø paroda, apdovanoti nu-galëtojai. Nyderlandø karalystës ambasadosdëka iðleidome geriausiø darbø katalogà. Kiekanksèiau buvo surengtos tradicinës atvirø du-rø dienos vandentvarkos ámonëse.

Vasario 27–28 d. Jûrmaloje ávyko planuotatrijø Baltijos valstybiø vandentvarkos asocia-cijø konferencija, skirta vandens apskaitosklausimams. Vasario ir kovo mënesiais LVTAvieðoji ástaiga „Vandenruoða“ suorganizavovandentvarkos darbuotojø kvalifikacijos kë-limo kursus ir atestacijà pagal naujà galiojan-èià tvarkà. Ið viso buvo atestuoti 225 specia-listai.

Geguþës 15 d. LR Prezidento dekretu Nr.83buvo sudaryta Visuomeninë energetikos ta-ryba prie Respublikos Prezidento, kurioje Van-dentvarkos sektoriui atstovauja LVTA. Gruodþio8 d. specialiame posëdyje taryba buvo supaþin-dinta su mûsø ûkio dabartimi bei galimomis plët-ros perspektyvomis ir joms ið esmës pritarë.

Birþelio 14–15 d. Tytuvënuose ávyko asociaci-jos sàskrydis. Jo organizatoriai – praeitø metønugalëtojai UAB „Kelmës vandenys“, ið kuriø per-galës estafetës lazdelæ perëmë naujieji èempio-nai UAB „Palangos vandenys“.

Spalio 17 d. Druskininkuose ávyko Lietuvos van-dens tiekëjø asociacijos ir Lietuvos savivaldybiøasociacijos surengtas seminaras „Lietuvos van-dentvarkos sektoriaus perspektyvos“. Praneðimusperskaitë Druskininkø miesto meras R. Malinaus-kas, aplinkos ministras A. Kundrotas, ISPA agen-tûros direktorius K. Tuminas. Lapkrièio 20–21 d.ávyko tradicinis asociacijos seminaras Palangoje.

2003 m. pabaigoje asociacijoje buvo 90 nariø,tarp kuriø – trys garbës nariai. Jonas Braþinskas,UAB „Ukmergës vandenys“ direktorius, tapo tre-èiuoju asociacijos garbës nariu. Aðtuonios ben-drovës gavo geriamojo vandens laboratorijø ates-tavimo paþymëjimus. Asociacija parengë 2001–2002 metø statistikos leidiná.

LVTA vieðoji ástaiga „Vandenruoða“ suorgani-zavo 13 seminarø, kuriuose dalyvavo per 600 spe-cialistø, iðleisti keturi „Vandentvarkos“ numeriai.

2003 m. ypaè daug dëmesio buvo skirta ávai-riems ástatyminiams ir normatyviniams dokumen-tams parengti ir derinti. Parengtas vandentvar-kos ûkio strategijos, taip pat pirminis Vandenspaslaugø ástatymo projektas. Aktyviai dalyvautavandentvarkos ûkio veiklà reglamentuojanèiø do-kumentø aptarime. Iðleista nauja knyga „Man-ganas Lietuvos gëlame poþeminiame vandeny-je“, paþintinë knygutë vaikams, reprezentaciniskalendrius. Tokia glausta asociacijos veiklos praëju-siais metais apþvalga. Iðsami prezidiumo ataskaitabus pateikta tarybai bei LVTA suvaþiavimui.

Dëkoju visiems asociacijos nariams ir jø dar-buotojams uþ nuoðirdø ir atsakingà darbà, kuriodëka daugiau kaip 2 mln. Lietuvos gyventojøgali dþiaugtis civilizuota buitimi, mëgautis geroskokybës poþeminiu vandeniu. 2004-aisiais noriupalinkëti susikaupimo ir atkaklumo, pasididþia-vimo savo darbu, geranoriðkumo tiek darbe, tiekir ðeimoje. Bûkite laimingi.

NuoðirdþiaiArtûras AbromavièiusArtûras AbromavièiusArtûras AbromavièiusArtûras AbromavièiusArtûras AbromavièiusLVTA prezidentas

Kiekvieni nauji metai atneðaKiekvieni nauji metai atneðaKiekvieni nauji metai atneðaKiekvieni nauji metai atneðaKiekvieni nauji metai atneðanaujus tikslus, idëjas ir viltis.naujus tikslus, idëjas ir viltis.naujus tikslus, idëjas ir viltis.naujus tikslus, idëjas ir viltis.naujus tikslus, idëjas ir viltis.

Tegu ateinantys 2004 metaiTegu ateinantys 2004 metaiTegu ateinantys 2004 metaiTegu ateinantys 2004 metaiTegu ateinantys 2004 metaibûna dosnûs Jums prasmingais darbais,bûna dosnûs Jums prasmingais darbais,bûna dosnûs Jums prasmingais darbais,bûna dosnûs Jums prasmingais darbais,bûna dosnûs Jums prasmingais darbais,

neðantys sëkmæ ir laimæ.neðantys sëkmæ ir laimæ.neðantys sëkmæ ir laimæ.neðantys sëkmæ ir laimæ.neðantys sëkmæ ir laimæ.

Page 3: LIETUVOS VANDENS TIEKËJØ ASOCIACIJOS ...bos adsorbuoti organines vandens priemaiðas eksperimentiniai lyginamieji laboratoriniai tyri-mai 2001–2002 metais buvo atlikti Stokholmo

3

Veiklos apþvalgaArtûras Abromavièius

Organiniø junginiø ir geleþiesðalinimo ið poþeminio vandens,naudojant natûralaus ceolitoadsorbento miltelius, galimybësM.Valentukevièienë, A.Sakalauskas

Maþo galingumo kogeneracinëjëgainë Kauno vandenvalosámonëjeG.Þukauskas, F.Zinevièius

“Kauno vandenyse” ádiegtanauja darbo uþmokeèio sistemaV.Petrutienë

“Vilniaus vandenø” veiklaávertinta solidþiais titulaisA.Þiliukas

Akimirkø tëkmë: Ðiauliøvandentiekiui 55-eriR.Valskis

Geleþies ðalinimo stotis Tauragësrajono Kæsèiø gyvenvietëjeJ.Geèas

Vandentiekininkø krepðinioturnyras ÐiauliuoseR.Kolesnikovaitë

Koloniniai siurbliai – raciona-liausias sprendimas, kai reikiaiðsiurbti didelá kieká vandens ánedidelá aukðtáK.Alminas

Dël teritorijø planavimo irstatybos techninës veiklospagrindiniø srièiø vadovøprofesiniø þiniø tikrinimo irvertinimo

Naujienos, ávykiai, faktai

Moksleiviø „Vandens kelias“pasiekë Tauragæ

Laureatai

Susitikimai

2 psl.

3 psl.

5 psl.

6 psl.

7 psl.

9 psl.

10 psl.

11 psl.

REKLAMA:

UAB „Artva“

UAB „Industek“

UAB „Skauduva“

ORGANINIØ JUNGINIØ IR GELEÞIESÐALINIMO IÐ POÞEMINIO VANDENS,NAUDOJANT NATÛRALAUS CEOLITOADSORBENTO MILTELIUS, GALIMYBËS

Mokslinës-techninës informacijos ðaltiniai beiLietuvoje veikianèiø geleþies ið poþeminio van-dens ðalinimo árenginiø veiksmingumo analizë lei-dþia teigti, kad organinës poþeminio vandenspriemaiðos apsunkina geleþies ir mangano ðali-nimà. Bereagenèiø geleþies ðalinimo technologi-jø parinkimo rekomendacijose poþeminio van-dens permanganato skaièius leidþiamas iki 5,0–6,5 mgO2/l, taèiau Lietuvos miestø poþeminiovandens vandenvieèiø eksploatavimo praktikarodo, kad geleþies ðalinimo sunkumø, nekalbantapie mangano ðalinimà, gali atsirasti ir esantmaþesniam organiniø junginiø poþeminiamevandenyje kiekiui. Ypaè geleþies ðalinimà iðpoþeminio vandens apsunkina jos organinëkilmë humusiniuose kompleksuose (Neringosvandenvietës).

Neigiamas pernelyg didelio organiniø medþia-gø kiekio poveikis pasireiðkia tuo, kad ðie jungi-niai ant bereagenèio geleþies ðalinimo filtrø grû-dëto uþpildo pavirðiaus sudaro adsorbcijos pro-cesà blokuojanèià plëvelæ. Esant dideliam orga-niniø priemaiðø kiekiui vandenyje, daþniausiai tai-komos reagentinës geleþies ðalinimo technolo-gijos; poþeminis vanduo aeruojamas, apdoro-jamas stipriais oksidatoriais bei koaguliantaisir filtruojamas pro filtrus su grûdëtos struk-tûros uþpildais.

Organiniø vandens priemaiðø ðalinimas panau-dojant stiprius oksidatorius turi tam tikrø trû-kumø:

vandená, kuriame yra organiniø priemaiðø,chloruojant ar ozonuojant gali susidaryti þmo-gaus sveikatai þalingø reakcijos produktø, beto, oro ir ozono miðinio gavyba yra brangi;

kalio permanganatas yra brangus reagen-tas; gerus rezultatus galima gauti tik uþtikrinusjo tikslø dozavimà, dozavimo reþimo paþeidimaigali nulemti mangano atsiradimà paruoðtamevandenyje;

apdorojant vandená vandenilio peroksidu su-sidaro smulkiadispersiðki oksidacijos produktai,kurie be koaguliavimo nenufiltruojami.

Stipriø oksidatoriø taikymas organinëms van-dens priemaiðoms oksiduoti sanitariniu poþiûriutaip pat negali bûti pripaþintas pakankamai pa-tikimu.

Ðiø trûkumø neturi adsorbentai, nes jie, skir-tingai nuo oksidatoriø, netransformuoja vande-nyje esanèiø cheminiø medþiagø, bet ðalina jas,sukoncentruodami savo pavirðiuje. Ið adsorben-tø, naudojamø vandeniui ruoðti, daþniausiai nau-dojami aktyvuotos anglies milteliai, kurie beria-mi á vandená, arba granulës, kuriomis uþpildomivandens filtrai. Taèiau aktyvuota anglis nëra ga-lutinis darinys ir priklausomai nuo jos rûðies turididesniø ar maþesniø trûkumø. Anglis taip patgali bûti vandens tarðos kai kuriais sunkiaisiaismetalais (Pb, Hg, Cd) ðaltiniu. Be to, aktyvuotaanglis yra brangus adsorbentas. Ðiø trûkumø ne-turi gamtinës kilmës adsorbentai – ceolitai.

Gamtiniø adsorbentø (natûralaus ceolito, kli-noptilolito, opokos) ir dirbtinio ceolito milteliø ge-bos adsorbuoti organines vandens priemaiðas

eksperimentiniai lyginamieji laboratoriniai tyri-mai 2001–2002 metais buvo atlikti StokholmoKaraliðkojo technologijos instituto Vandens la-boratorijoje (Ðvedija) bei VGTU Chemijos ir bio-inþinerijos katedros laboratorijoje. Ið tirtø gamti-niø adsorbentø geriausiomis medþiagø adsorbci-nëmis savybëmis pasiþymëjo ið Ukrainos Sokirnic-kio radimvietës á Lietuvà áveþami 0,008–0,14 mmfrakcijos natûralaus ceolito milteliai (toliau –NCM).

Visø tirtø adsorbentø adsorbcinë geba yra ge-rokai maþesnë negu aktyvuotos anglies, taèiauNCM panaudojimas organinëms priemaiðomsðalinti ekonominiu poþiûriu gali bûti tinkamas van-dens ruoðimo technologijai. Aktyvuotø angliesmilteliø adsorbuotos organinës medþiagos kie-kis pagal cheminá deguonies sunaudojimà (toliau– ChDS, bichromatinës oksidacijos metodas), ly-ginant su tyrinëtais NCM, yra 7,6 karto didesnis,taèiau NCM kaina 60 kartø maþesnë.

Eksperimentiniai tyrimai laboratorinëmis sàly-gosmis patvirtino, kad poþeminá vandená,uþterðtà geleþimi iki 1,5 mg/l ir durpiø iðtraukosorganinëmis medþiagomis (permanganato in-deksui esant 4,0–12,0 mgO2/l), apdorojus NCMadsorbentu, galima pasiekti, kad iðvalytame van-denyje likutinë geleþies koncentracija siektø nedaugiau kaip 0,10 mg/l, o permanganato in-deksas sumaþëtø iki 2,0 mgO2/l. Tyrimai atliktiesant tokioms technologinëms sàlygoms: 1) NCMadsorbento dozë – nuo 50 iki 250 mg/l (priklau-somai nuo organiniø medþiagø kiekio pagal per-manganato indeksà á eksperimentiná stendà tie-kiamame vandenyje), 2) áterptos NCM adsor-bento dozës kontakto trukmë, sumaiðant jà ad-sorberyje su vandeniu, – 45 min., 3) NCM apdo-rotas vanduo skaidrinamas paðalinant NCM ir 4)skaidrintas vanduo filtruojamas 7,0 m/h greièiupro 1,0–2,0 mm stambumo 1500 mm aukðèiokvarcinio smëlio filtruojantá uþpildà. Eksperimen-to metu taip pat nustatyta, kad tos paèios ko-kybës poþeminá vandená, neapdorojus jo NCMadsorbentu, aeruojant ir filtruojant pro toká patfiltravimo uþpildà tokiu pat filtravimo greièiu, ge-leþies koncentracija filtrate per kelias valandaspradeda sparèiai didëti ir pasiekia didesnæ reikð-mæ negu ji leistina pagal HN 24:2003 geriamojovandens normas.

Kadangi laboratorinëmis sàlygomis eksperi-mentuojant su poþeminiu vandeniu gauti tech-nologiniai duomenys gali skirtis nuo áprastø duo-menø ðalinant geleþá ið poþeminio vandens, ku-riame yra nemaþai organiniø medþiagø, jie buvopatikslinti Druskininkø vandentiekio technologi-niu modeliavimu. Druskininkø miestas aprûpina-mas geriamuoju vandeniu ið III vandenvietës, ga-linèios eksploatuoti du gëlo poþeminio vandenshorizontus: Varduvos–Þemaitijos ir virðutinës krei-dos. Geriamajam vandeniui paruoðti pagal anks-tesná tipiná projektà yra pastatyta vandensruoðykla, kurioje geleþis ið poþeminio vandensðalinama supaprastintu vandens aeravimu ir fil-travimu pro smulkios granitinës skaldos filtrø uþpil-dus.

Page 4: LIETUVOS VANDENS TIEKËJØ ASOCIACIJOS ...bos adsorbuoti organines vandens priemaiðas eksperimentiniai lyginamieji laboratoriniai tyri-mai 2001–2002 metais buvo atlikti Stokholmo

4

Dël nepakankamø antrojo horizonto vandensiðtekliø ateityje reikia orientuotis á technologijà,tinkamà geriamajam vandeniui ruoðti iðVarduvos–Þemaitijos poþeminio vandens hori-zonto. Kai kurios ðio horizonto poþeminio van-dens savybës pateiktos 1 lentelëje.

Parenkant vandens ruoðimo technologijà (1lentelë) tenka atsiþvelgti á tai, kad Druskininkøvandentiekio vanduo yra prasto skonio ir blogokvapo. Manoma, kad organoleptinës problemosyra susijusios su vandens dezinfekavimu chloru.Tokia iðvada ne be pagrindo, nes poþeminiame

vandenyje yra nemaþai amonio, kurio nepaðali-na veikiantys ruoðyklos geleþies ðalinimo árengi-niai ir kuris dezinfekuojant dujiniu chloru tampachloraminø darybos ðaltiniu.

Tikëtina, kad vandentiekiu tiekiamo vandensprasto kvapo ir skonio prieþastimi yra ir perne-lyg didelis patvariø organiniø priemaiðø kiekis po-þeminiame vandenyje (tà rodo nemaþas per-manganato indeksas, þr. 1 lentelæ). Tai verèiamanyti, kad poþeminio vandens geleþis, arbabent jos dalis, yra kompleksiniø organiniø jungi-niø formos. Su organiniais junginiais susietos ge-leþies ðalinimas turi bûti grindþiamas organiniøpriemaiðø ðalinimu ið vandens.

Ðios prielaidos tik patvirtina, kad su organi-nëmis priemaiðomis susijæs Varduvos–Þemaitijos

horizonto poþeminio vandens spalvingumas (iki40–50 mg/lPt). Taigi norint paruoðti ðios vanden-vietës poþeminá vandená pagal HN 24:2003 rei-kalavimus, reikëtø spræsti, kaip ið jo paðalinti netik geleþá, bet ir amoná, manganà bei organinesmedþiagas. Kartu bûtø iðspræstos jo spalvingu-

mo, nemalonaus kvapo ir skonio problemos. Ieð-kant ðios Druskininkø vandenvietës poþeminiovandens ruoðimui tinkamos technologijos ir at-metus membraninæ kaip pernelyg sudëtingà, bu-vo pasirinkta bereagentë technologija su NCMadsorbentu.

Bereagentës vandens ruoðimo technologijosprivalumai:

á vandená nepila-ma jokiø natûraliampoþeminiam vande-niui nebûdingø paða-liniø medþiagø; van-duo tik aeruojamasir turi sàlytá su adsor-bentu (natûralûs mi-neraliniai adsorbentainegali pakenkti gam-tinëms jo savybëms);

paprastesnë tech-nologinio proceso prie-þiûra; adsorbento do-

zavimo klaidos neturi þalingo poveikio apdoro-jamo vandens kokybei;

palyginti ilgas vandens filtravimo ciklas, fil-trus reikia plauti reèiau, sumaþëja jø eksploata-vimo iðlaidos.

Ankstyvesniø laboratoriniø tyrinëjimø pagrin-du eksperimentiniam Varduvos–Þemaitijospoþeminio vandens apdorojimui buvo pasi-rinkta tokia technologiniø procesø seka: na-tûralaus poþeminio vandens aeravimas, jo ap-dorojimas NCM adsorbentu, adsorbento mil-teliø atskyrimas ið vandens plonasluoksniamenusodintuve ir vandens filtravimas pro kvar-cinio smëlio uþpildà. Bandymai atlikti Druski-ninkø vandens ruoðykloje árengus eksperimen-tiná stendà pusiau gamybinëmis sàlygomis. Nu-statyta, kad, esant 90 mg/l NCM adsorbentodozei, jo ir apdorojamo vandens adsorberyje45 min. kontaktui, vandens nuskaidrinimuinusodinimu plonasluoksnio nusodintuvo mo-delyje (apkrova 12 m3/m2h, skaidrintas van-duo filtruojamas 5,0 m/h greièiu pro 1,0–2,0mm stambumo kvarcinio smëlio 1650 mm aukð-èio uþpildà), filtrate geleþies koncentracija buvo0,10 mg/l, mangano – 0,05 mg/l, amonio – 0,03mg/l, vandens spalvingumas – 5 mg/lPt, perman-ganato indeksas – 1,65 mgO2/l. Adsorbentu ap-dorotà vandená tik nuskaidrinus nusodinimugeleþies koncentracija jame sumaþëja nuo1,50 iki 1,30 mg/l, permanganato indeksas –nuo 4,12 iki 1,65 mgO2/l, spalvingumas – nuo50–30 mg/lPt iki 15 mg/lPt; jei vanduo nefil-truojamas, amonio koncentracija nemaþëja.Ðiø duomenø pagrindu pateikta rekomen-duojama technologinë schema (þr. 1 pav.) Drus-kininkø vandens ruoðyklos rekonstrukcijai.

Doc. drDoc. drDoc. drDoc. drDoc. dr. Marina V. Marina V. Marina V. Marina V. Marina Valentukevièienë,alentukevièienë,alentukevièienë,alentukevièienë,alentukevièienë,doc. drdoc. drdoc. drdoc. drdoc. dr. Antanas Sakalauskas. Antanas Sakalauskas. Antanas Sakalauskas. Antanas Sakalauskas. Antanas SakalauskasVilniaus Gedimino technikos universitetas,Aplinkos inþinerijos fakultetas,Vandentvarkos katedra

Literatûra

1. M. Valentukevièienë, J. Jankauskas. Natûraliø adsorbentø ceolitø ir

aktyvintø angliø milteliø adsorbciniø savybiø lyginamasis tyrimas. Aplin-

kos inþinerija. T. IX, Nr.4. Vilnius : Technika. 2001. Psl. 217–223.

2. M. Valentukevièienë, J.Jankauskas. Patentinë paraiðka Nr. 2002 056.

Valstybinio patentø biuro oficialus biuletenis “Iðradimai, dizainas, prekiø

þenklai, firmø vardai” 2003 m. Nr. 11.

3. M. Valentukevièienë. Removal of organic matter during ground-

water treatment using powdered natural adsorbents (zeolites). Wa-

ter management engineering. 2002. 18 (40). Kaunas – Akademija.

Vilainiai. Psl. 80 – 84.

4. M. Valentukevièienë, A. Sakalauskas. Investigation into the Influence of

Natural Powdered Zeolite on Drinking Water Treatment at Druskininkai

Waterworks III. Aplinkos inþinerija (Environmental Engineering) (spaudoje).

1 lentelë. Druskininkø III vandenvietës Varduvos–Þemaitijos vandeningojo horizonto poþemi-nio vandens kai kurios savybës

Siûloma Druskininkø III vandenvietës Þemaitijos-Varduvos horizonto poþeminio vandensruoðimo technologinë schema:

1 - græþiniai su gelminiaissiurbliais,2 - þalio poþeminio vandenslinija,3 - aeratorius,4 - adsorberis,5 - adsorbentas,6 - plonasluoksnis nusodintu-vas,7 - smëlio filtras,8 - ðvaraus vandensrezervuaras,

9 - dezinfekantas,10 - paruoðto vandens linija,11 - plovimo vandensrezervuaras (variantas),12 - paplavø nusistojimorezervuaras, 13 - paplavøfiltras (variantas),14 - adsorbentu apdorotovandens linija (variantas),15 - nusodinto vandens linija,16 - filtruoto vandens linija,17 - plovimo vandens linija,

18 - plovimo vandens linija(variantas), 19 - paplavølinija,20 - nusodintø paplavø linija,21 - filtruotø paplavø linija(variantas),22 - suslëgtojo oro linija,23 - siurblys,24 – orpûtë,25 - nuosëdø iðleidimo linija

PI* mg O2/l 2,56–4,16/3,1 3,89–4,12

PH - 7,44–7,55/ 7,58 7,67Spalva mg/lPt 15–40/22 20–50

Feb mg/l 1,24–1,98/1,66 1,50–1,69Mn mg/l 0,06–0,15/0,10 0,18–0,20NH4

+ mg/l 0,46–1,5/1,06 0,60–1,23CO2 mg/l 12,5 Nenustatinëta

Temperatûra oC - 9–0

S a v y b ëS a v y b ëS a v y b ëS a v y b ëS a v y b ë Mato vnt.Mato vnt.Mato vnt.Mato vnt.Mato vnt.

“Druskininkø vandentiekio““Druskininkø vandentiekio““Druskininkø vandentiekio““Druskininkø vandentiekio““Druskininkø vandentiekio“

2001 m. duomenimis2001 m. duomenimis2001 m. duomenimis2001 m. duomenimis2001 m. duomenimis

(nuo – iki/vidurkis)(nuo – iki/vidurkis)(nuo – iki/vidurkis)(nuo – iki/vidurkis)(nuo – iki/vidurkis)

Eksper imentuo jantEksper imentuo jantEksper imentuo jantEksper imentuo jantEksper imentuo jant

2002 03–05 nustatytos2002 03–05 nustatytos2002 03–05 nustatytos2002 03–05 nustatytos2002 03–05 nustatytos

savybës (nuo – iki)savybës (nuo – iki)savybës (nuo – iki)savybës (nuo – iki)savybës (nuo – iki)

* Permanganato indeksas

Page 5: LIETUVOS VANDENS TIEKËJØ ASOCIACIJOS ...bos adsorbuoti organines vandens priemaiðas eksperimentiniai lyginamieji laboratoriniai tyri-mai 2001–2002 metais buvo atlikti Stokholmo

5

Lietuva turi didelá elektrà generuojanèio galin-gumo pertekliø, ðiuo metu labai virðijantá sumaþëju-sius Lietuvos elektros energijos poreikius, todël esa-mø kogeneraciniø elektriniø galingumas (pvz., Vil-niaus ir Kauno TE) nevisiðkai panaudojamas. Ðiosnaujø árenginiø statybai nepalankios aplinkybës ið es-mës keièiasi priëmus naujà Energetikos strategijos va-riantà, kuriame yra numatytas Ignalinos AE pirmojobloko uþdarymas iki 2005 metø, tuo tarpu nedidelësmaþo galingumo kogeneracinës jëgainës turëtø uþ-imti deramà vietà energijos generavimo sektoriuje.

Maþo galingumo jëgainëmis laikomos dirbanèiossu vidaus degimo stûmokliniais varikliais, kuriø insta-liuota elektros galia ne didesnë kaip 8–10 MW (retaisatvejais ði galia gali bûti iki 15 MW). Plaèiausiai naudo-jamos iki 1 MW jëgainës su vidaus degimo varikliais.

Keli maþo galingumo jëgainës statybos variantaipasiûlyti UAB „Kauno vandenys“ vandenvalos cechui,kuriame generuojamas didelis gana aukðtos kokybësbiodujø kiekis (1 lentelë).

Maþo galingumo jëgainëms naudojant biodujassmarkiai didëja ádëjimø pelnas, nes nereikia pirkti gam-tiniø dujø, elektros energijos supirkimo kaina lygi elek-tros energijos tarifams, galiojantiems atitinkamos átam-pos elektros tinklui, prie kurio prijungti vartotojai. Ðiuoatveju vidutinis tarifas bûtø 15,7 ct/kWh. UAB „Kau-no vandenys“ buvo pasiûlyti keli maþo galingumo ko-generaciniø jëgainiø variantai:1. Maþo galingumo kogeneracinë jëgainë, sunaudo-janti visà vandenvalos ceche generuojamà biodujøkieká. Tokios jëgainës instaliuota elektrinë galia bûtø

750 kW, o ðiluminë galia – 1000 kW. Ðiuo atveju elek-tros energijos pertekliø bûtø galima parduoti á tinklà,bet liktø nepanaudota apie 300–400 kWh ðilumosenergijos. UAB „Kauno Vandenys“ planuoja artimiausiumetu statyti biologinio valymo árengimus, kuriuose bûtøgalima panaudoti perteklinæ ðilumà. Tokio galingumokogeneracinës jëgainës kaina bûtø ~1300000 Lt, oeksploatacinës iðlaidos ~0,0264 Lt/kWh. Pateikiamiðio varianto ðilumos ir elektros energijos srautø balan-sai (1 pav.).2. Árengti dvi maþo galingumo jëgaines, kuriø maksi-mali instaliuota elektrinë galia – 300 kW, o ðiluminë

galia – 450 kW. Tokio dydþio jëgainë visiðkai paten-kintø vartotojo elektros energijos poreikius ir ámonësðilumos poreikius ne ðildymo sezono metu. Ðildymosezono metu ðilumos trûkumà padengtø jau esantysdujiniai katilai. Jëgainei dirbant visu pajëgumu, dujøsunaudojimas – 46 m3/val. Pastaèius du tokio tipoárenginius dujø bûtø sunaudota 92 m3/val. Dirbantdviem jëgainëms lengviau prisitaikoma prie kintanèioámonës ðilumos poreikio. Ðio projekto pradinë investi-cija bûtø 562400 Lt.3. Árengti vienà 150 kWe galios eksperimen-tinæ jëgainæ, kuri ið dalies patenkins ámonëselektros ir ðilumos energijos poreikius. Paly-ginus su ankstesniais variantais, investicijosðiai jëgainei bûtø maþiausios – 281200 Lt.Jëgainæ bûtø galima patalpinti jau esanèio-je katilinëje.

SP UAB „Kauno vandenys“ 2002 m. nu-tiesë dujø trasà á Lietuvos þemës ûkio uni-versiteto katilinæ ir ja katilinei tiekia dujas.Buvo palygintas maþo galingumo TE jëgai-nës statybos projekto variantø ekonominisefektyvumas su biodujø trasos á LÞUÛ eko-nominiu efektyvumu.

Ðilumos ir elektros energijos srautai ap-skaièiuoti remiantis ðiuo metu vandenvalosceche sunaudojamu ðilumos ir elektros energijos kie-kiu (2, 3 pav.).

Kaip matome ið grafikø, elektros energijos porei-kis beveik tolygus, o ðilumos energijos vasarà smar-kiai maþëja. Apskaièiuotas pagaminamos ðilumos irelektros energijos kiekis kogeneracinëse jëgainëse

bei perteklinë energija (2 lentelë).Pagal ðiuos duomenis nustatytas ekonominis pro-

jekto variantø efektyvumas, jie palyginti ir atrinktasoptimaliausias variantas.

Iðvados1. Kodël rekomenduojame statyti maþo galingu-

mo kogeneracinæ jëgainæ su vidaus degimo varikliu:a) plaèiame apkrovimo diapazone 50–100% ma-

þai kinta árenginio efektyvumas;b) santykinai þemos investicijos lyginant su investi-

cijomis turbinoms;

MAÞO GALINGUMO KOGENERACINË JËGAINË KAUNOVANDENVALOS ÁMONËJE

1 pav. Ðilumos ir elektros srautø balansai

2 pav. Elektros energijos poreikis 2000 m.

3 pav. Ðilumos energijos poreikis

4 pav. Projekto variantø atsipirkimo laikas

CHCHCHCHCH44444 C OC OC OC OC O

22222 HHHHH 22222 SSSSS HHHHH 22222 OOOOO

2000 07 370 55–68 26–36 ~0,005 ~42000 08 320 60–68 20–28 ~0,0015 ~42000 09 380 60–65 30–35 ~0,002 ~4

1 lentelë. Biodujø charakteristikos

D a t aD a t aD a t aD a t aD a t a

V idut in i sV idut in i sV idut in i sV idut in i sV idut in i s

pagamintøpagamintøpagamintøpagamintøpagamintø

biodujøbiodujøbiodujøbiodujøbiodujø

kiekis mkiekis mkiekis mkiekis mkiekis m33333/h/h/h/h/h

Cheminë biodujø sudëtis %Cheminë biodujø sudëtis %Cheminë biodujø sudëtis %Cheminë biodujø sudëtis %Cheminë biodujø sudëtis %

2 lentelë. Pagaminamos ðilumos ir elektros energijos kiekis

I 1032 770 +450 +570II 450 300 -150 +100III 226 150 -400 -50

N rN rN rN rN r.....P agam inamaPagam inamaPagam inamaPagam inamaPagam inama

ð i l umosð i l umosð i l umosð i l umosð i l umos

energija kWhenergija kWhenergija kWhenergija kWhenergija kWh

Pagam inamaPagam inamaPagam inamaPagam inamaPagam inama

e l ek t ro se l ek t ro se l ek t ro se l ek t ro se l ek t ro s

energija kWhenergija kWhenergija kWhenergija kWhenergija kWh

Perteklinis ðilumosPerteklinis ðilumosPerteklinis ðilumosPerteklinis ðilumosPerteklinis ðilumos

energijos kiekisenergijos kiekisenergijos kiekisenergijos kiekisenergijos kiekis

kWhkWhkWhkWhkWh

Perteklinis elektrosPerteklinis elektrosPerteklinis elektrosPerteklinis elektrosPerteklinis elektros

energijos kiekisenergijos kiekisenergijos kiekisenergijos kiekisenergijos kiekis

kWhkWhkWhkWhkWh

3 lentelë. Projekto variantø ekonominis ávertinimas ir palyginimas

VVVVV a ra ra ra ra r .....

N rN rN rN rN r.....

Á r eng in iøÁ reng in iøÁ reng in iøÁ reng in iøÁ reng in iø

k i e k i sk i e k i sk i e k i sk i e k i sk i e k i s

v n t .v n t .v n t .v n t .v n t .

Invest ic i josInvest ic i josInvest ic i josInvest ic i josInvest ic i jos

Lt · 10Lt · 10Lt · 10Lt · 10Lt · 1033333

Eksploa-Eksploa-Eksploa-Eksploa-Eksploa-

tacinëstacinëstacinëstacinëstacinës

ið la idosið la idosið la idosið la idosið la idos

L t /kWhLt /kWhLt /kWhLt /kWhLt /kWh

E lek t r i n i sE l ek t r i n i sE l ek t r i n i sE l ek t r i n i sE l ek t r i n i s

ga l ingumasgal ingumasgal ingumasgal ingumasgal ingumas

k Wk Wk Wk Wk W

Ði lumin i sÐ i lumin i sÐ i lumin i sÐ i lumin i sÐ i lumin i s

ga l ingumasga l ingumasga l ingumasga l ingumasga l ingumas

k Wk Wk Wk Wk W

Ats ip i rk imoAts ip i rk imoAts ip i rk imoAts ip i rk imoAts ip i rk imo

l a i k a sl a i k a sl a i k a sl a i k a sl a i k a s

m e t a i sm e t a i sm e t a i sm e t a i sm e t a i s

I 1 1300 0.0264 777 1032 1.97II 2 562.4 0.0456 300 450 2,74III 1 281.2 0.0228 150 226 2,22

Dujø trasa - 1000 - - - 2,66

c) skirtingai nei dujø turbinos, vidaus degimo va-rikliai gali naudoti prastesnës kokybës kurà (ðiuo at-veju – biodujas).

2. Kodël siûlome statyti maþo galingumo 150 kWe

kogeneracinæ jëgainæ:a) nereikia statyti atskiros katilinës;b) bûtø pagaminama trys ketvirtadaliai elektros

energijos, sunaudojamos vandenvalos ámonëje;c) santykinai maþos investicijos;d) trumpas atsipirkimo laikas – 2,2 m.;

e) ásisavinus tokio árenginio darbo ypatumus ir ásiti-kinus ekonomine nauda bûtø galima statyti ga-lingesná árenginá;

f) ði kogeneracinë jëgainë tarnautø kaip rezer-vinis elektros energijos ðaltinis.

3. Palyginus maþo galingumo jëgainës ir dujøtrasos á LÞÛU projektø ekonominá efektyvumà,nustatyta, kad termofikacinës elektrinës projek-to investicijø pelningumas yra 0,55 Lt (pelnas di-desnis 0,55 Lt investuotam litui) didesnis nei dujøtrasos klojimo projekto. Be to, pirmasis projektasatsiperka greièiau.

G. Þukauskas, FG. Þukauskas, FG. Þukauskas, FG. Þukauskas, FG. Þukauskas, F. Zinevièius. Zinevièius. Zinevièius. Zinevièius. ZinevièiusLietuvos energetikos institutas

Page 6: LIETUVOS VANDENS TIEKËJØ ASOCIACIJOS ...bos adsorbuoti organines vandens priemaiðas eksperimentiniai lyginamieji laboratoriniai tyri-mai 2001–2002 metais buvo atlikti Stokholmo

6

Vienas svarbiausiø bet kurios ámonës sëkmin-gos veiklos garantø – kryptingos, sistemingos irefektyvios veiklos strategijos, kurioje atsispindëtøbendrovës tikslai, jø ágyvendinimo bûdai bei dar-bø prioritetai, sukûrimas.

UAB „Kauno vandenys“ strateginiame planedidelis dëmesys kreipiamas á valdymo tobulinimà:darbuotojø skaièiaus optimizavimà, darbø inten-syvinimà, darbo efektyvumo didinimà. Ðiuos tiks-lus galima ágyvendinti tik ádiegiant naujus darboorganizavimo metodus.

Pastaruoju metu, keièiantis atskirø pareigy-biø vaidmeniui, darbø krûvio pasiskirstymui ben-drovëje, tapo akivaizdu, kad atliekamø darbøvertinimas, darbuotojø skatinimas, remiantis esa-mais darbo efektyvumo rodikliais bei darbuoto-jø kategorijomis, nëra efektyvus finansine pras-me ir neatspindi tikrojo darbo intensyvumo ben-drovëje.

Iðkilo poreikis ieðkoti bûdø, kaip suinteresuotidarbuotojus, jog jø darbo rezultatai bûtø susietisu bendrovës rezultatais, tikslais. Bendrovë pra-dëjo vykdyti projektà, kurio paskirtis – patobu-linti darbo uþmokesèio sistemà, kad su turimaisdarbo uþmokesèio fondo rezervais bûtø galimaoptimizuoti darbuotojø motyvacijà. Tuo pagrin-du buvo sukurta bazinio darbo uþmokesèio prin-cipinë schema ir nustatyti pagrindiniai kintamo-jo darbo uþmokesèio apskaièiavimo principai.

Bendrovëje buvo atlikta esamø pareigybiøsvarbos, darbuotojø uþimtumo, veiklos rezulta-tø analizë. Kiekviena pareigybë ávertinta pagalbendrà sistemà ir kriterijus. Apibendrinus gautusrezultatus sudaryta pareigybiø hierarchija, kurio-je iðskirtos darbo uþmokesèio grupës. Viena dar-bo uþmokesèio grupë apima panaðaus profesiniolygio darbuotojus, kuriø átaka, atsakomybë ir ága-liojimai yra daugiau ar maþiau panaðûs. Tai paèiaidarbo uþmokesèio grupei priklausanèioms parei-

„KAUNO VANDENYSE“ ÁDIEGTA NAUJA DARBO UÞMOKESÈIO SISTEMAgybëms ir jas uþimantiems darbuotojams skiria-mas panaðaus lygio bazinis darbo uþmokestis, ku-riam nustatoma minimali ir maksimali riba. Taigipagal panaðià kvalifikacijà ir sudëtingumà ne tiksuklasifikuotos darbo grupës, bet ir numatytosefektyvesnio darbuotojø karjeros ir ugdymo pla-navimo galimybës.

Pagal naujàjà darbo uþmokesèio sistemà bazi-nis darbo uþmokestis nustatytas atsiþvelgiant ábendrovës darbuotojø pareigybiø hierarchijà, pa-reigybiø padëtá pakopinëje pareigybiø struktûro-je, rinkos sàlygas, darbuotojø atitinkamo padali-nio bendrovës veiklos rezultatus ir mokamas vi-siems bendrovës darbuotojams kas mënesá.

Viena ið naujos darbo uþmokesèio sistemos da-liø yra kintamas darbo uþmokestis, kuris turëtøskatinti darbuotojus siekti geresniø darbo rezul-tatø. Ði darbo uþmokesèio dalis skiriama tik tomspareigybëms ar pareigybiø grupëms, kuriø darborezultatai priklauso nuo darbuotojø ir gali bûtiobjektyviai iðmatuojami. Kintama darbo uþmo-kesèio dalis mokama atsiþvelgiant á darbuotojoar darbuotojø grupës, atitinkamo padalinio irbendrovës darbo rezultatus, siekiant didinti ben-drovës veiklos efektyvumà bei paslaugø koky-bæ.

Iðskiriami trys kintamo darbo uþmo-Iðskiriami trys kintamo darbo uþmo-Iðskiriami trys kintamo darbo uþmo-Iðskiriami trys kintamo darbo uþmo-Iðskiriami trys kintamo darbo uþmo-kesèio nustatymo metodai:kesèio nustatymo metodai:kesèio nustatymo metodai:kesèio nustatymo metodai:kesèio nustatymo metodai:

1. Pirmasis metodas taikomas tuose padali-niuose, kuriuose galima objektyviai nustatyti dar-bo tikslus darbuotojø grupëms arba kiekvienamdarbuotojui atskirai. Vadovaujantis ðiuo metodukiekvienai pareigybei yra nustatomi veiklos ver-tinimo rodikliai, o kiekvienam vertinimo rodikliuipriskiriamas svarbos rezultatui koeficientas. Ata-skaitinio laikotarpio rezultatai ávertinami pagalveiklos vertinimo skalæ.

2. Antruoju metodu vertinamas darbuotojø uþ-

imtumas bei atliekamø darbø sudëtingumas, ki-taip tariant, ávertinamas darbo efektyvumas. Ata-skaitinio laikotarpio pabaigoje darbai ávertinamilaiko atþvilgiu vadovaujantis atitinkamam padali-niui ar darbuotojui nustatytais darbø planais beiuþduotimis.

3. Treèiasis metodas yra tarsi balansas pirmie-siems, uþtikrinantis, kad, siekiant geresniø kieky-biniø darbo rezultatø, nenukentës darbo koky-bë. Vadovaujantis ðiuo metodu darbuotojui mo-kama kintama darbo uþmokesèio dalis uþ dar-buotojo pareigybei nustatytø reikalavimø vykdy-mà, darbo drausmæ ir saugà, darbo atlikimo ko-kybæ bei darbo árangos ar árankiø prieþiûrà.

Visiems metodams ir kriterijams nustatytos tai-kymo taisyklës, intervalai ir ribos, uþtikrinantys,jog kintamos atlyginimo dalies skyrimo procesasbûtø objektyvus ir skaidrus.

Uþ nustatytø tikslø ágyvendinimà per tam tik-rà laikotarpá bendrovëje yra numatytas premi-javimas – vienas efektyviausiø finansiniø skatini-mo bûdø. Jo taikymas uþtikrina, kad veiklos ver-tinimo rodikliai tiesiogiai priklausys nuo vertina-mø darbuotojø darbo rezultatø.

Naujos darbo uþmokesèio sistemos kûrimo pa-grindas – visø bendrovës darbuotojø darbo áver-tinimas, kuris leidþia objektyviai nustatyti darboturiná, veiksnius, turinèius átakos darbo uþmo-kesèiui, uþtikrinti, kad bet kuris darbo aspektasatsilieps atlyginimui.

Ði sistema uþtikrina efektyvø darbo uþmokes-èio fondo pasiskirstymà ir panaudojimà. Ji yraobjektyvi, lanksti, pritaikyta pokyèiams, taip patgarantuoja geresnæ darbuotojø motyvacijà beikylantá darbo efektyvumà, uþ kurá tinkamai at-lyginama.

Virginija PetrutienëVirginija PetrutienëVirginija PetrutienëVirginija PetrutienëVirginija PetrutienëPersonalo skyriaus virðininkë

Apie 70 mln. litø atsiëjusios investicijos á„Vilniaus vandenø“ nuotekø valyklos moder-nizavimà ávertintos „Metø gaminio 2003“ ti-tulu, o pati bendrovë pripaþinta sëkmingiau-siai ðiemet veikusia Lietuvosámone.

Pasak UAB „Vilniaus van-denys“ generalinio direkto-r iaus Broniaus Mieþutavi-èiaus, po beveik aðtuoneriusmetus trukusiø valyklos mo-dernizavimo darbø vilnieèiaipagrástai gali didþiuotis kaipvieni maþiausiai terðianèiø ap-linkà ðalyje.

Ðiuo metu biologinio valy-mo árenginiuose ið nuotekø ið-valoma iki 98% terðalø, ir taiatitinka Europos Sàjungojenuotekø valymui taikomusHELCOM konvencijos koky-bës reikalavimus.

„Metø gaminio“ medaliubendrovë „Vilniaus vandenys“ ávertinama jauantrus metus ið eilës. 2002 metais toks me-dalis buvo gautas uþ Antaviliø geriamojo van-dens kokybës gerinimo árenginius.

1995 metais pradëta ir ðiemet baigta Vil-

niaus nuotekø valyklos modernizacija ið visokainavo apie 70 mln. litø. „Vilniaus vande-nys“ á projektà investavo 55 mln. litø. Da-l á darbø finansavo PHARE, kai kurià rei-

kiamà árangà padëjo ás igyt i Dani jos Vy-r iausybë.

Ið viso ðiemet á sostinës ðalto vandens tie-kimo ir nuotekø surinkimo tinklø moderni-zavimà „Vilniaus vandenys“ investavo apie

32 mln. litø. 2002 metais vandens tiekimoir nuotekø surinkimo kokybës gerinimasbendrovei atsiëjo 43 mln. litø.

Vilniaus vandentiekis yra seniausias Lie-tuvoje – 2001-aisiais jis ðven-të 500 metø jubiliejø.

Ðiuo metu „Vilniaus vande-nys“ ðaltà geriamàjá vandenátiekia Vilniaus, Ðvenèioniø,Ðvenèionëliø, Ðalèininkø, Eiðið-kiø ir Nemenèinës rajonams,kuriuose yra per 550 tûkst.vartotojø. Visus kokybës rei-kalavimus atitinkantis van-duo iðgaunamas 29 vanden-vietëse. Eksploatuojamø van-dentiekio tinklø ilgis – per 1,3tûkst. kilometrø.

2003 metais bendrovë pir-moji tarp Baltijos ðaliø sosti-niø vandens tiekëjø ádiegëaplinkos apsaugos vadybossistemà, atitinkanèià tarptau-

tiná ISO 14001:1996 standartà.

Aidas Þi l iukasAidas Þi l iukasAidas Þi l iukasAidas Þi l iukasAidas Þi l iukasRyðiø su visuomene kompanija “Publicum”

„VILNIAUS VANDENØ“ VEIKLA ÁVERTINTA SOLIDÞIAIS TITULAIS

Page 7: LIETUVOS VANDENS TIEKËJØ ASOCIACIJOS ...bos adsorbuoti organines vandens priemaiðas eksperimentiniai lyginamieji laboratoriniai tyri-mai 2001–2002 metais buvo atlikti Stokholmo

7

AKIMIRKØ TËKMË:ÐIAULIØ VANDENTIEKIUI – 55-ERI

Vanduo. Be tavæs negalimUþauginti rugio ar kvieèio,Bulviø, mëlynais þiedais praþystanèiø,Nebegalim uþauginti. O vanduo,

Kur leki á dykumas? Juk èia,Prie jûros, tavo þemë, tavo sostas...Vaivos juosta vainikuojamas,Peni þuvis tamsiam vandens pasauly...

ÐÐÐÐÐ ie posmai skambëjo jubiliejiniuoseie posmai skambëjo jubiliejiniuoseie posmai skambëjo jubiliejiniuoseie posmai skambëjo jubiliejiniuoseie posmai skambëjo jubiliejiniuosevandens tiekimo ámonës „Ðiauliø vande-vandens tiekimo ámonës „Ðiauliø vande-vandens tiekimo ámonës „Ðiauliø vande-vandens tiekimo ámonës „Ðiauliø vande-vandens tiekimo ámonës „Ðiauliø vande-nys“ nys“ nys“ nys“ nys“ renginiuose.renginiuose.renginiuose.renginiuose.renginiuose. 2003-iøjø spalio 30 d. su-kako 55-eri metai, kai buvo ákurta Ðiauliø mies-to savarankiðka vandens tiekimo ámonë bei áreng-tas centralizuotas miesto vandentiekis. Ðia pro-ga ávyko keletas renginiø. Bendrovës darbuoto-jus iðkilmingame minëjime pasveikino ir visoke-riopos sëkmës toliau plëtojant ir modernizuo-jant vandentvarkos ûká palinkëjo Ðiauliø m. me-ras V. Juðkus, generalinis direktorius R. Valskis.Uþ nuopelnus bendrovei aðtuonis darbuotojusmiesto vadovas apdovanojo Mero padëkos rað-

tais, ilgameèiams „Ðiauliø vandenø“ darbuoto-jams buvo áteikti Vandentvarkos darbuotojo þen-kleliai. Renginys baigësi spalvinga koncertineprograma.

Parodoje „Ðiauliai 2003“ lapkrièio 27–29 d.ðiaulieèius ir miesto sveèius pakvietëme á jubilie-jiná renginá „Vandens tyrumo dovana“. Bendro-vës „Ðiauliø vandenys“ jubiliejine atributika pa-puoðtoje scenoje koncertavo „Julia Jazz Trio“,ðoko grupës „Auðrelë“, „Chi-chi-cha-cha“, bai-giamojoje dalyje renginio þiûrovus nustebinomebalionø ir fejerverkø ðou. Parodos metu tran-sliavome ámonës jubiliejui paþymëti sukurtà vi-deofilmà „Akimirkø tëkmë: Ðiauliø vandentie-kiui – 55-eri“.

Ypatingo dëmesio susilaukë bendrovës geria-mojo vandens laboratorijos, ðiemet gavusios ates-tacijos paþymëjimà, specialistø surengtas semi-naras „Nauji reikalavimai vandens kokybës kon-

trolei – kaip juos ágyvendinti?“ Didelis dalyviøskaièius ir aktyvumas parodë, kad tema aktuali,o mûsø specialistai yra kompetentingi ðiais klau-simais.

55-55-55-55-55-eri metai – netrumpas ámonës veik-eri metai – netrumpas ámonës veik-eri metai – netrumpas ámonës veik-eri metai – netrumpas ámonës veik-eri metai – netrumpas ámonës veik-los los los los los tarpsnis.tarpsnis.tarpsnis.tarpsnis.tarpsnis. Miesto vandentvarkos ûkis vys-tësi, plëtësi, tobulëjo, praëjo ne vienà raidos eta-pà, tuo tarpu ámonë, kaip visada, tarnavo mies-to poreikiams. Bendrovës veiklà galima apibû-dinti kaip ir jos tiekiamà vandená – verþli, gyvy-binga ir nepaliaujamai judanti á prieká.

Trumpai apþvelgus pastarojo penkmeèio nu-veiktus darbus ir jø rezultatus, „Ðiauliø vande-nys“ turi kuo didþiuotis: nuveikta daug reikðmin-gø darbø, atneðusiø puikiø permainø, neatpa-þástamai pakeitusiø miesto vandentvarkà. Ðiuopoþiûriu ypaè svarbus baigiamas ágyvendinti Ðiau-liø aplinkosaugos projektas.

Gerindami vandens paslaugø kokybæ, 2000 m.Birutës vandenvietëje pastatëme moderniusvandens árenginius, ið kuriø vartotojams tiekia-mas tik labai geros kokybës vanduo. Taip pa-ruoðtas vanduo tiekiamas 91% visø vartotojø(1999 m. buvo valoma 56 % tiekiamo vandens).

1998 m. neekonomiðkus, moraliai ir fiziðkai susi-dëvëjusius giluminius ir antro pakëlimo siurbliuspakeitëme moderniais, ilgaamþiais ir ekonomið-kais; jø darbui optimizuoti sumontavome pava-ras – daþnio keitiklius. Ágyvendinus ðiuos projek-tus, pagerëjo vartotojams tiekiamo geriamojovandens kokybë – dabar ji 100% atitinka Lietu-vos Higienos normos reikalavimus. Padidëjo van-dens tiekimo sistemos patikimumas ir saugumas,sumaþëjo vandentiekio tinklo ir árenginiø prie-þiûros iðlaidos, vandenvieèiø eksploatacija tapolankstesnë.

Spræsdami nuotekø surinkimo ir ekologinesproblemas, 1999 m. ðiuolaikiniais metodais, bekasimo, atnaujinome seniausius kritinës bûklësnuotekø tinklus centrinëje Ðiauliø miesto dalyje.Pagerëjo nuotekø surinkimas: uþsikimðimø ir ava-rijø skaièius tose vietose nuo ðeðiø avarijø permetus sumaþëjo iki nulio. Pagerëjo sanitarinë

aplinkos bûklë centrinëje miesto dalyje, suma-þëjo gruntiniø vandenø tarða ið nesandariø vamz-dynø, rûsiø nebetvindo nuotekos, gyventojai ne-bepatiria nepatogumø dël nuolatiniø kasinëja-mø, iðardytos gatviø dangos ar sutrikusio trans-porto eismo.

2000 m. nutiesta nuotekø slëginë linija yrapatikima ir ilgaamþë, atitinkanti aukðtus koky-bës ir techninius reikalavimus, todël miesto nuo-tekø kelias á naujuosius nuotekø valymo árengi-nius Aukðtrakiuose ir Ðiauliø regiono aplinka yraekologiðkai saugûs. 2002 m. pastatëme pagrin-dinæ nuotekø siurblinæ, kuri visas ið miesto su-rinktas nuotekas 8 km atstumu slëgine linija pum-puoja á nuotekø valymo árenginius. Sustiprintasvisos nuotekø sistemos patikimumas ir saugu-mas. Gedimø, o kartu ir þalos aplinkai tikimybësumaþinta iki minimalios; nebëra siurbliø apsë-mimo pavojaus: jie uþdari, gali veikti ir po vande-niu. Nebeterðiama Kulpës upë.

Per 1996–2003 metus drauge su partne-riais – pirmaujanèiomis Norvegijos ir Ðvedijos van-dens tiekimo kompanijomis – pagal sutartis ágy-vendinome 11 bendradarbiavimo projektø, ap-imanèiø paslaugø kokybës ir eksploatacinës prak-

tikos gerinimà, modernios árangos ir technologi-jø ásigijimà, informaciniø valdymo sistemø ádiegi-mà, planavimo tobulinimà, instituciná ámonës stip-rinimà. Perimta darbo patirtis, specialistai iðmo-kyti dirbti naujais efektyvesniais metodais, ben-drovë aprûpinta kompiuterine technika, ádieg-tos informacinës valdymo sistemos, ásigyta beiásisavinta moderni laboratorijos, vamzdynø diag-nostikos, nuotëkiø paieðkos áranga, patobulintaárengimø ir tinklø eksploatacija, bendrovës val-dymas, planavimas.

Be Ðiauliø Be Ðiauliø Be Ðiauliø Be Ðiauliø Be Ðiauliø aaaaaplinkosaugos prplinkosaugos prplinkosaugos prplinkosaugos prplinkosaugos projekto darojekto darojekto darojekto darojekto dar-----bø, paminëtini ir kiti projektai,bø, paminëtini ir kiti projektai,bø, paminëtini ir kiti projektai,bø, paminëtini ir kiti projektai,bø, paminëtini ir kiti projektai, kuriø dë-ka pagerëjo paslaugos ðiaulieèiams. Sprendþiantvienà opiausiø – vamzdynø atnaujinimo – pro-blemà, Ðiauliø m. savivaldybei, Danijai bei Suo-mijai finansuojant, 2001 m. atnaujinome dalá kri-tinës bûklës vandens ir nuotekø vamzdynø.

Prie „Ðiauliø vandenø“ stendo parodoje „Ðiau-liai 2003“

Jubiliejinio koncerto „Vandens tyrumo dova-na“ akimirka

Iðkilmingame 55-meèio minëjime bendrovës„Ðiauliø vandenys“ darbuotojus sveikina gene-ralinis direktorius R. Valskis

Page 8: LIETUVOS VANDENS TIEKËJØ ASOCIACIJOS ...bos adsorbuoti organines vandens priemaiðas eksperimentiniai lyginamieji laboratoriniai tyri-mai 2001–2002 metais buvo atlikti Stokholmo

8

TTTTTapome ðiuolaikine, á vartotojà orientuo-apome ðiuolaikine, á vartotojà orientuo-apome ðiuolaikine, á vartotojà orientuo-apome ðiuolaikine, á vartotojà orientuo-apome ðiuolaikine, á vartotojà orientuo-ta ámone, kurios paslaugos atitinka aukð-ta ámone, kurios paslaugos atitinka aukð-ta ámone, kurios paslaugos atitinka aukð-ta ámone, kurios paslaugos atitinka aukð-ta ámone, kurios paslaugos atitinka aukð-èiausius kokybës reikalavièiausius kokybës reikalavièiausius kokybës reikalavièiausius kokybës reikalavièiausius kokybës reikalavimus.mus.mus.mus.mus. Esame vienapirmaujanèiø ðalies vandens tiekimo ámoniø, josveikla bei pasiekimai þinomi tiek Lietuvoje, tiekir uþsienyje.

Nuolat tobulindama savo veiklà, bendro-vë „Ðiauliø vandenys“ pirmoji ið vandenstiekimo ámoniø Lietuvoje ir Pabaltijyje ádie-gë kokybës ir aplinkos apsaugos vadybossistemas pagal tarptautinius ISO 9001 ir ISO14001 standartus ir gavo tai patvirtinan-èius sertifikatus.

Per eilæ metø nuveikti aplinkosaugos dar-bai susilaukë plataus pripaþinimo: Lietuvospramoninkø konfederacijos, Lietuvos Res-publikos ûkio ir aplinkos ministerijø, Inþine-rinës ekologijos asociacijos bei Aplinkos va-dybos ir audito instituto organizuotamekonkurse „Pas iek ima i ap l inkosaugo je

2002“ „Ðiauliø vandenys“ buvo apdovanotiprizu uþ „Aiðkiai suprantamà ir iðmatuoja-mà veiksmingà aplinkos apsaugos politikà“.

Su bendrovës aplinkos apsaugos politikaglaudþiai susijusi Baltijos jûros baseino natûraliosaplinkos ir ekologiniø procesø iðsaugojimo idëja,todël „Ðiauliø vandenys“ buvo vienas ið unika-laus projekto „Mes kartu atsakome uþ Bal-„Mes kartu atsakome uþ Bal-„Mes kartu atsakome uþ Bal-„Mes kartu atsakome uþ Bal-„Mes kartu atsakome uþ Bal-tijos jûrà“tijos jûrà“tijos jûrà“tijos jûrà“tijos jûrà“ dalyviø. Ðis projektas tai – socialinëreklama, kurios tikslas – visuomenës ðvietimas.

2003 m. rugsëjo 12–13 d., ðvenèiant Ðiau-liø miesto 767-àjá gimtadiená, pirmà kartà poatviru dangumi „Ðiauliø vandenø“ kiemelyjepristatyta unikali gyvø Baltijos jûros baseinoþuvø ekspozicija. Dalelë Baltijos – penki dideliakvariumai su beveik pusðimèiu jûros ir gëla-vandeniø þuvø – patraukë kiekvieno apsilan-kiusiojo dëmesá. Per tris paras þuvø ekspozi-cijà pamatë apie penkiolika tûkstanèiø ðiau-lieèiø ir miesto sveèiø. Á renginá atvyko ir gy-vàjà Baltijos jûros baseino ekspozicijà apþiû-rëjo Seimo pirmininkas A. Paulauskas, Ðiauliøapskrities virðininkas A. Ðedþius, Ðiauliø mies-to meras V. Juðkus. Akvariumai bei jø gyven-tojai daug dþiaugsmo suteikë visiems mies-tieèiams, o ypaè maþiesiems renginio daly-viams – vaikams. Projekto ðûkis: „Mes su-prantame gamtiniø iðtekliø apsaugos ir bio-loginës ávairovës iðsaugojimo svarbà! Atkreip-

2001 m. „Ðiauliø vandenys“ perëmë miestolietaus nuotekø árenginiø eksploatacijà. Per ne-pilnus trejus metus rekonstravome neveikusiuspavirðiniø vandenø valymo árenginius, suremon-tavome tinklus, kolektorius, iðleistuvus. Suma-þinta atvirø vandens telkiniø – Prûdelio, Tal-ðos eþero, Vijolës upelio – tarða.

2002 m. ágyvendinæ vandens kokybës geri-nimo Rëkyvos gyvenvietëje projektà, varto-tojams Rëkyvoje tiekiame tik labai geros ko-kybës vandená.

2003 m. geriamojo vandens kokybæ kon-troliuojanèiai bendrovës laboratorijai áteiktasatestacijos paþymëjimas, liudijantis, kad la-boratorija yra kompetentinga, kokybiðkaiatlieka tyrimus, jos veikla atitinka tarptau-tiná standartà LST EN ISO/IEC 17025 „Bandy-mø ir kalibravimo laboratorijø kompetencija. Ben-drieji reikalavimai“. Laboratorija atlieka mikro-biologinius, fizikinius ir cheminius geriamojo

vandens bandymus 26 tyrimø metodais ir nu-stato 29 rodiklius.

Centralizuotos vandentiekio ir kanalizaci-jos paslaugos, kadaise buvusios prabanga, ta-po kasdieniu bûtinu poreikiu. Vartotojai ásiti-kino jø kokybe, patikimumu, vartojimo sau-gumu. Kasmet prie centralizuotø tinklø prisi-jungia apie 200 naujø abonentø.

2003 m. jubiliejiniais metais baigiamas vyk-dyti didþiausias projektas – naujø nuotekøvalymo árenginiø Aukðtrakiuose statyba. Ðioprojekto nauda vertinama ir vietiniu, ir tarp-tautiniu mastu: kitais metais visu pajëgumu pra-dëjus eksploatuoti ðià nuotekø valyklà, Ðiauliainebeterð Kulpës ir Lielupës upiø, Rygos álankosbei Baltijos jûros. Ðia statyba baigiamas ágyven-dinti Ðiauliø aplinkosaugos projektas ir ávykdytiásipareigojimai pagal HELCOM tarptautinæ su-tartá. Pasaulio banko projekto ávertinimo ata-skaitoje teigiama, kad projekto nauda yradidesnë, negu galima iðmatuoti grynais pini-gais.

Ágyvendinant Ðiauliø aplinkosaugos ir kitusprojektus, iðspræstos vandens ir nuotekø pa-slaugø kokybës, poveikio aplinkai problemos.Atlikta daug reikðmingø darbø renovuojant irmodernizuojant nusidëvëjusá turtà, diegiant tech-nikos naujoves, informacines, valdymo, kokybësir aplinkos apsaugos vadybos sistemas, optimi-zuojant iðlaidas.

kime dëmesá á Baltijos jûros þuvø ir natûraliosaplinkos trapumà. Dalyvaukime realizuojantaplinkos apsaugos tikslus“.

Prie vandentiekio bokðto ákurtoje Baltijosjûros pakrantæ imituojanèioje scenoje skam-bëjo poetinio þodþio, populiarios klasikinës irdþiazo muzikos improvizacijos „Tikrajam Dþo-natanui Livingstonui Þuvëdrai, gyvenanèiam kiek-viename ið mûsø“, kurias atliko klaviðininkas V.Ðiauèiulis, solistë R. Preikðaitë, aktorës V. Ko-chanskytë, L. Bocytë, kt., koncertavo berniukøchoras „Dagilëlis“. Miesto centre tuo paèiu me-tu vyko popieriniø laiveliø varþybos „Vandensdragas 2003“, kurios pritraukë didelá bûrá smal-suoliø, norinèiø iðbandyti jëgas lankstant ir pluk-dant popierinius laivelius.

„Ðiauliø vandenys“ surengë ekskursijà á bai-giamà statyti nuotekø valyklà Aukðtrakiuose irVandentvarkos muziejø. Supaþindinome visuo-menæ su bendrovës atliktais darbais, ágyvendin-

tais projektais saugant gamtà ir aplinkà. Ðvie-èiamuoju darbu siekiame didinti þmoniø domëji-màsi ir sàmoningà poþiûrá á aplinkosaugos klausi-mus. Kadangi projekto renginiai vyko miestogimtadienio ðventës metu, dalyvavome ir mies-to renginyje – autodþiazo kolonos rikiuotëje, oprie Salduvës kalno skraidinome „Ðiauliø van-denø“ reklaminá aitvarà.

Bendrovës „Ðiaul iø vandenys“ pasie-Bendrovës „Ðiaul iø vandenys“ pasie-Bendrovës „Ðiaul iø vandenys“ pasie-Bendrovës „Ðiaul iø vandenys“ pasie-Bendrovës „Ðiaul iø vandenys“ pasie-kimø kel ias i lgas, permainingas ir ádo-kimø kel ias i lgas, permainingas ir ádo-kimø kel ias i lgas, permainingas ir ádo-kimø kel ias i lgas, permainingas ir ádo-kimø kel ias i lgas, permainingas ir ádo-mus.mus.mus.mus.mus. 55-eriø metø mûsø miesto vandens irnuotekø ûkio vystymosi laikotarpis tapo tur-tinga istorija, o darbai atëjo á gyvenimà. At-ëjo su naujomis galimybëmis, nauja kokybe,iðkeldami naujus tikslus ir uþdavinius. Kadaisepoetas raðë, kad þodis pradeda dirbti, nukri-tæs á kità ðirdá, darbas ima kalbëti, kai jis rei-kalingas kitiems.

Minëdami jubiliejinæ sukaktá, dþiaugiamësbûdami reikalingi vartotojams, patikimi part-neriams, turintys didelá kolegø ratà. Dëkoja-me ir sveikiname visus! Dirbkime, kurkime,planuokime drauge, kad iðsaugotume þa-liuojanèià þemæ, tyrà orà, ðvarø vandená ateitieskartoms!

Rièardas VRièardas VRièardas VRièardas VRièardas ValskisalskisalskisalskisalskisUAB „Ðiauliø vandenys“ generalinis direktorius

Prie akvariumø (ið kairës): „Ðiauliø vandenø“generalinis direktorius R. Valskis, LR Seimo pir-mininkas A. Paulauskas, LR Seimo pirmininkoatstovas Ðiauliø apskrièiai V. Keras, Ðiauliø m.meras V. Juðkus

Baltijos jûros baseino þuvø ekspozicija „Ðiauliøvandenø“ kiemelyje daug dþiaugsmo suteikëvisiems ðiaulieèiams

Geriamojo vandens laboratorijos atestacinës ko-misijos pirmininkas LVTA direktorius A. Stapu-lionis áteikia atestavimo paþymëjimà „Ðiauliøvandenø“ geriamojo vandens laboratorijosvirðininkei D. Kontrimienei

Page 9: LIETUVOS VANDENS TIEKËJØ ASOCIACIJOS ...bos adsorbuoti organines vandens priemaiðas eksperimentiniai lyginamieji laboratoriniai tyri-mai 2001–2002 metais buvo atlikti Stokholmo

9

mi. Visas procesas yra visiðkai automatizuo-tas ir nereikalauja jokios paðalinës pagalbos.

Geleþies kiekis ðiuose árenginiuosesumaþinamas nuo 3,5 iki 0,03 mg/lir maþiau.

Jau treèias mënuo nauji gyven-vietës vandens nugeleþinimo áren-giniai dirba stabiliai, o jø prieþiûraminimali. Árenginiø statyba bendro-vei kainavo 51027Lt be PVM. Ben-drovë patenkinta konstruktyviubendradarbiavimu su UAB ,,Pire-ka” bei jø kvalifikuotu darbu.

Jonas GeèasJonas GeèasJonas GeèasJonas GeèasJonas GeèasUAB ,,Tauragës vandenys”technikos direktorius

UAB „Tauragës vandenys“ iðsprendë Kæsèiøgyvenvietei tiekiamo geriamojo vandens koky-bës problemà (minëtame vandenyje buvo 3,5mg/l geleþies).

Ðiø metø pavasará bendrovë kartu su UAB ,,Pi-reka” parengë nugeleþinimo árenginiø projek-tà. Buvo pasirinkta tradicinë bereagentë aera-cijos technologija. Ðios technologijos principas –oro miðinio ávedimas á vandená ir jo likuèiø paðali-

nimas, vëliau – labai lëtas filtravimas pro kvarci-ná smëlá. Kartu su kvarciniu smëliu naudojamasnedidelis kiekis uþpildo – katalizatoriaus, kuris,susimaiðydamas su kvarcinio smëlio virðutiniusluoksniu, skatina reakcijà tarp deguonies,geleþies bei mangano, taip pat filtruoja van-dená. Ði technologija atpigina vandens iðvaly-

mo savikainà. Uþpildas praplaunamas tik van-deniu. Virð kvarcinio smëlio pilamas nedidelissluoksnis specialaus uþpildo vandeniui nurûgð-tinti bei stabilizuoti. Ðis uþpildas didina van-dens pH ir pagerina geleþies oksidacijà.

Diegiant ðià technologijà buvo numatytasárangos darbo automatizavimas, minimalusárenginiø dydis, uþtikrinantis jø naðumà beiefektyvumà.

Rugpjûèio–rugsëjo mën. UAB ,,Pireka” pa-statë lengvø konstrukcijø karkasiná paviljo-nà, sumontavo ir paleido nugeleþinimo árangà,o UAB ,,Tauragës vandenys” sutvarkë vanden-vietës teritorijà, jos prieigas, atliko vandentie-kio, nuotekø ir elektros tinklø pajungimo beirekonstrukcijos darbus. Ðià vandenvietæ da-bar galima vadinti pavyzdine Tauragës rajo-ne.

Paviljone yra sumontuoti trys 0,54 m sker-smens geleþies ðalinimo filtrai. Prieð filtrusvandens ir oro miðinys prateka dvi po 0,54 m3

talpos aeravimo ir nuorinimo talpas. Oras ávandená puèiamas betepaliniu kompresoriu-

GELEÞIES ÐALINIMO STOTIS TAURAGËS RAJONOKÆSÈIØ GYVENVIETËJE

KKKKKalëdinis – Naujametinis vandentiekininkøkrepðinio turnyras – tai jau tradicija tapusios krepði-nio varþybos tarp didþiøjø vandens tiekimo ámoniøkomandø, organizuojamos apie dvideðimt metø. Ðie-met turnyre, ávykusiame gruodþio 20 d. Ðiauliuose,dalyvavo Vilniaus, Kauno, Klaipëdos, Panevëþio irÐiauliø vandens tiekimo ámoniø komandos. Pirmàjàvietà ðiame turnyre iðkovojo „Ðiauliø vandenys“, ant-ràjà, kaip ir praeitais metais, – „Kauno vandenys“,treèiàjà – „Vilniaus vandenys“. Ketvirtàjà ir penktàjàvietas tarpusavyje pasidalijo Panevëþio ir Klaipëdos

VANDENTIEKININKØ KREPÐINIO TURNYRAS ÐIAULIUOSE

krepðininkai. „Ðiauliø vandenø“ krepðinio komandaketvirtà kartà ið eilës tampa ðio turnyro nugalëtoja.

Paskelbdamas krepðinio turnyrà atidarytu, „Ðiauliøvandenø“ generalinis direktorius R. Valskis sportinin-kams palinkëjo graþaus þaidimo, pasveikino su artë-janèiomis Ðv. Kalëdø ir Naujøjø Metø ðventëmis. Visàdienà Ðiauliø universiteto sporto salëje vykusiosvarþybos buvo organizuotos vieno rato sistema. Nu-galëtojai nustatyti pagal surinktø taðkø skaièiø.

Vandens tiekimo ámonës „Ðiauliø vandenys“ ge-neralinis direktorius R. Valskis paskelbë ir apdovanojo

prizininkus. Be to, buvo iðrinkti bei asmeniniais prizaisapdovanoti naudingiausi turnyro þaidëjai, tai – J. Sta-ponkus (Ðiauliai), L. Ilijonskis (Kaunas), E. Dûda (Vilnius),V. Trepoèka (Panevëþys) ir A. Uþpurvis (Klaipëda).

Dëkojame visoms komandoms ir jø vadovams uþðaunø dalyvavimà, entuziazmà, sveikiname juos suiðkovotomis pergalëmis ir iki maloniø susitikimø Klai-pëdoje, Krepðinio turnyre 2004!

Rita KolesnikovaitëRita KolesnikovaitëRita KolesnikovaitëRita KolesnikovaitëRita KolesnikovaitëUAB „Ðiauliø vandenys“ Ryðiø su visuomene atstovë

Krepðinio turnyrà 2003 atidaro ámonës „Ðiauliøvandenys“ generalinis direktorius R. Valskis

Rungtyniø akimirka. Aikðtelëje – Kauno ir Ðiau-liø vandens tiekimo ámoniø komandos

I vietos laimëtoja – bendrovës „Ðiauliø vande-nys“ krepðinio komanda

Page 10: LIETUVOS VANDENS TIEKËJØ ASOCIACIJOS ...bos adsorbuoti organines vandens priemaiðas eksperimentiniai lyginamieji laboratoriniai tyri-mai 2001–2002 metais buvo atlikti Stokholmo

10

LLLLL ietuvos Respublikos aplinkos ministro2002 m. gruodþio mën. 12 d. ásakymu (Nr.636) Lietuvos vandens tiekëjø asociacijai leis-ta organizuoti teritorijø planavimo ir staty-bos techninës veiklos pagrindiniø srièiø vado-vø profesiniø þiniø tikrinimà ir vertinimà bei

DËL TERITORIJØ PLANAVIMO IR STATYBOSTECHNINËS VEIKLOS PAGRINDINIØ SRIÈIØ VADOVØ

PROFESINIØ ÞINIØ TIKRINIMO IR VERTINIMO

Ðvedijos firmos „ITT Flygt AB“ atstovë Lietu-voje UAB „ITT Flygt Lituanica“ jau 12 metø siûloir tiekia árangà klientams Lietuvoje. UAB „ITTFlygt Lituanica“ siûlomas asortimentas – tai pa-nardinami buitiniø ir pramoniniø nuotekø, dre-naþiniai siurbliai, panardinamos maiðyklës ir eþek-toriai-aeratoriai, kita papildoma áranga.

Ðiame straipsnyje norime supaþindinti su vie-na ið daugelio siurbliø grupiø – kolonose mon-tuojamais siurbliais. Ðiø siurbliø naðumas priklau-somai nuo agregato dydþio gali bûti 10–5500l/s,këlimo aukðtis 1–20 metrø.

Koloniniø siurbliø taikymo sritys:- lietaus vandens siurblinës;- nuotekø valymo árenginiai;- þemës drëkinimo ir sausinimo árenginiai;- þuvininkystë;- pramogø parkai;- visur, kur reikia persiurbti didelá kiekávandens.

Kolonose montuojami siurbliai su ávai-riomis sparnuotëmis: nuotekoms per-siurbti skirta sparnuote arba propeleri-nio tipo. Siurbliø iðvaizda taip pat skiriasi– nuo panaðaus á nuotekø siurblá iki di-delio agregato. Nors siurbliai ir komplek-tuojami su skirtingomis sparnuotëmis beivarikliais, jø veikimo principas vienodas.

Hidraulinë siurblio dalis (sparnuotë) ir variklissumontuoti á vienà efektyvø agregatà, kuris dir-ba po vandeniu. Kadangi nëra atskiro iðorinio va-riklio ir perdavimo veleno, siurblinës darbas efek-tyvesnis, konstrukcija kompaktiðkesnë, papras-tesnë, sumaþëja tiek statybos, tiek eksploataci-

jos iðlaidos.Daþniausiai siurbliai yra montuojami vertikalia-

me iðmetimo vamzdyje ant atraminio flanðo, pri-tvirtinto prie vamzdþio apaèios. Siurbliui tvirtintinereikia jokiø papildomø varþtø ar kitokiø tvirtini-mo elementø: siurblys tiesiog nuleidþiamas arbaiðkeliamas su kranu ar kitu këlimo mechanizmu.Agregato svorio visiðkai pakanka, kad siurblys pa-tikimai laikytøsi vietoje visà eksploatacijos laikà.Priklausomai nuo siurblio dydþio kolonos vamz-dþio skersmuo gali bûti nuo 600 iki 1600 mm.

KOLONINIAI SIURBLIAI – RACIONALIAUSIAS SPRENDIMAS,KAI REIKIA IÐSIURBTI DIDELÁ KIEKÁ VANDENS Á NEDIDELÁ AUKÐTÁ

Sistemos (kolona – vamzdynas – iðtekëjimas)variantai gali bûti ávairûs. Siurbiamas vanduo prosparnuotæ kyla montaþine kolona aukðtyn auðin-damas variklá. Vanduo ið kolonos nubëga á atvirà

nutekëjimo kanalà ar vamzdynà. Atsiþvelgiant ávandens lygá talpoje, ant vamzdyno iðtekëjimo an-gos gali bûti montuojamas atbulinis voþtuvas.

Koloniniai siurbliai, kaip ir kiti Flygt firmos áren-gimai, pateikiami visiðkai sukomplektuoti: su pri-jungtais kabeliais, kabeliø laikikliais, sandarinimo

atraminiais „G“ þiedais, siurbliø viduje sumontuo-tais apsauginiais davikliais (apsaugomis). Siûlomos ávai-rios apsaugos: termokontaktai arba termistoriai sta-toriuje, apatinio ir virðutinio guolio temperatûros da-vikliai, drëgmës davikliai statoriuje ir jungèiø dëþutë-je, tepalo kontrolës daviklis. Kai kurios apsaugos yrastandartiðkai ámontuojamos á siurblius, kitas klientasgali pasirinkti pagal savo pageidavimà. Apsaugos da-vikliø signalai automatinëje valdymo spintoje pri-jungiami prie atsakomosios relës „CAS“, patei-kiamos kartu su siurbliais.

„ITT Flygt Lituanica“ klientams siûlo ne tik siur-blius, bet ir automatines valdymo spintas. Ðiasspintas gamina sertifikuotos Lietuvos ámonës pa-gal Flygt patvirtintà schemà, kuri uþtikrina ilgalai-ká ir saugø siurbliø darbà. Be standartinës spintøkomplektacijos, mes galime pasiûlyti minkðtà siur-bliø paleidimà, daþnuminæ pavarà, distanciná siur-bliø valdymà tiek ið vietinio pulto, tiek per GSMryðá, taip pat kitus variantus, atsiþvelgiant á esamàsituacijà ir vartotojo pageidavimus.

Tais atvejais, kai siurbliai yra montuojami dides-niu nei 10 m atstumu nuo valdymo spintø, siurbliøkabeliai gali bûti prailginami áprastiniais, atmosfe-ros poveikiams atspariais, kabeliais. Siurbliø ir ap-saugos davikliø darbo kokybë nuo to nenuken-èia. Ðiuo atveju pavojingesni mûsø tautieèiai, be-sikësinantys atsukti bet koká varþtà ar nusipjautikabelio gabaliukà. Tokiu atveju reikia apsaugotiiðeinanèius ið kolonø kabelius. Vienas ið sprendimobûdø yra apsauginës bûdelës virð kolonø sumon-tavimas.

„ITT Flygt Lituanica“ ne tik komplektuoja siur-blius bei papildomà árangà, bet gali pasiûlyti irkitas paslaugas. Projektuodami ir parinkdami siur-blius suteikiame visà reikiamà informacijà, galimepasiûlyti siurbliø darbinius brëþinius.

Klientui pageidaujant dalyvaujame pajungiantir paleidþiant siurblius, suraðome siurbliø paleidi-mo aktà. Turime savo serviso tarnybà, visus rei-

kiamus árankius. Sudarome siurbliø aptarnavimosutartis.

Inþ. mag.Inþ. mag.Inþ. mag.Inþ. mag.Inþ. mag. Kæstutis Alminas Kæstutis Alminas Kæstutis Alminas Kæstutis Alminas Kæstutis AlminasUAB „ITT Flygt Lituanica“ inþinierius vadybinin-kas

UAB „ITT Flygt Lituanica“Kareiviø g. 6-319, 2600 VilniusTel. 8-5-2760944; Faksas8-5-2760964;el.paðtas [email protected]

teikti pasiûlymus VÁ “Statybos produkcijos ser-tifikavimo centras” dël ðiø specialistø atesta-vimo.

Visus pretenduojanèius gauti ar pratæsti te-ritorijø planavimo ir statybos techninës veik-los pagrindiniø srièiø vadovo kvalifikacijos

atestatus praðome iki 2004 m. kovo 1 d. pra-neðti VðÁ „Vandenruoða“.

Statybos techninës veiklos pagrindiniø sri-èiø vadovø atestavimas planuojamas 2004 m.kovo–balandþio mënesiais. Dël tolimesnës ei-gos informuosime vëliau.

Apsauginë bûda

Page 11: LIETUVOS VANDENS TIEKËJØ ASOCIACIJOS ...bos adsorbuoti organines vandens priemaiðas eksperimentiniai lyginamieji laboratoriniai tyri-mai 2001–2002 metais buvo atlikti Stokholmo

11

N A U J I E N O S, Á V Y K I A I, F A K T A I

TTTTTarybos posëdþiaiarybos posëdþiaiarybos posëdþiaiarybos posëdþiaiarybos posëdþiai

2003 12 12 T2003 12 12 T2003 12 12 T2003 12 12 T2003 12 12 Tarararararybos posëdisybos posëdisybos posëdisybos posëdisybos posëdisNauja LVTA nare priimta VÁ „Visagino energija“.Nuspræsta 2004 metø I ketvirèio nario mokestá nustatyti kaip ir 2003 metø I ketvirèio. Apþvelgtos ástatyminiø-norminiø aktø rengimo irbendradarbiavimo su valstybinëmis institucijomis problemos, pateikti LVTA veiklos rezultatai.Nuspræsta 2004 m. „atvirø durø dienø“ renginiams vandentvarkos ámonëse panaudoti spalvinimo knygeles vaikams „Vandens laðeliø nuotykiai“.Nutarta foto darbø „Vandens kelias 2004“ parodà skirti 2005 metø vandentvarkos darbuotojø dienos paminëjimui.

Prezidiumo posëdþiaiPrezidiumo posëdþiaiPrezidiumo posëdþiaiPrezidiumo posëdþiaiPrezidiumo posëdþiai

2003 11 18 Prezidiumo posëdis2003 11 18 Prezidiumo posëdis2003 11 18 Prezidiumo posëdis2003 11 18 Prezidiumo posëdis2003 11 18 Prezidiumo posëdisNutarta rekomenduoti LVTA tarybai nauju LVTA nariu priimti VÁ „Visagino energija“.Nuspræsta ið esmës pritarti Ûkio ministerijos parengtam LRV 1997 m. gruodþio 31 d. nutarimo Nr.1507 pakeitimo projektui su tam tikrais pataisymais.Nutarta siûlyti tarybai 2004 m. I ketvirèio nario mokestá palikti toká patá kaip ir 2003 m. I ketvirèio. Gavus ið nariø duomenis apie 2003 m.apyvartà, perskaièiuoti LVTA nario mokestá.Nuspræsta lapkrièio 20–21 dienomis organizuoti Palangoje konferencijà „Vandentvarkos sektoriaus reformos perspektyvos“.Nutarta knygai apie vandentvarkos ûkio raidà Lietuvoje parengti samdyti profesionalø publicistà.Pritarta dailininko K. Ðiaulyèio parengtam spalvinimo knygelës „Vandens laðeliø nuotykiai“ projektui.Pritarta parengtam reprezentaciniø kalendoriø projektui.Nuspræsta ð.m. lapkrièio 25–27 d. komandiruoti LVTA prezidentà A. Abromavièiø á Europos vieðàsias paslaugas teikianèiø ámoniø asociacijos konferencijàBriuselyje.Nutarta moksleiviø fotografijos darbø konkursà „Vandens kelias 2004“ organizuoti nuo 2004 m. balandþio mën. iki 2005 m. balandþio mën.

VðÁ “VVðÁ “VVðÁ “VVðÁ “VVðÁ “Vandenruoða” seminaraiandenruoða” seminaraiandenruoða” seminaraiandenruoða” seminaraiandenruoða” seminarai

2003 m. lapkrièio 4 d. ávyko VðÁ „Vandenruoða“ ir Ugniagesiø gelbëtojø mokyklos organizuoti prieðgaisrinës saugos kursai vadovams.2003 m. lapkrièio 12 d. ávyko seminaras „Ásiskolinimø prevencija ir skolø iðieðkojimas“.2003 m. lapkrièio 19 d. ávyko seminaras „Geriamojo vandens programinë prieþiûra, jos vykdymas ir kontrolë“.

Kiti renginiaiKiti renginiaiKiti renginiaiKiti renginiaiKiti renginiai

2003 m. spalio 17 d. Druskininkuose ávyko Lietuvos vandens tiekëjø asociacijos ir Lietuvos savivaldybiø asociacijos organizuotas seminaras „Lietuvosvandentvarkos sektoriaus perspektyvos“.2003 m. lapkrièio 20–21 d. Palangoje ávyko konferencija „Vandentvarkos sektoriaus reformos perspektyvos (Vandens paslaugø ástatymo projekto beikitø teisiniø dokumentø reikðmë vandens sektoriaus perspektyvoms)“.2003 m. gruodþio mën. iðleistas LVTA reprezentacinis kalendorius.2003 m. gruodþio mën. iðleista spalvinimo knygelë „Vandens laðeliø nuotykiai“.

Lietuvos vandens tiekëjø asociacijos ir UAB„Tauragës vandenys“ vadovø pastangomis Tau-ragës rajono savivaldybës administracijoje atida-ryta respublikinio moksleiviø pieðiniø ir plakatøkonkurso „Vandens kelias“ geriausiø darbø pa-

roda, kurioje eksponuojami ne tik Tauragës, betir visos Lietuvos moksleiviø pieðiniai bei plakatai.

Tarp geriausiø visos Lietuvos moksleiviø darbøparodoje eksponuojami ir tauragiðkiø. Moksleiviøkûrybos centro auklëtiniø, – M.Paulikaitës, R.Kaz-lauskaitës, R. Stroputës – darbai ( visas mergaitesmoko Moksleiviø kûrybos centro dailës mokytojaJ. Navickienë).

MOKSLEIVIØ„VANDENS KELIAS“PASIEKË TAURAGÆ.

P.Petroðius – Tauragës raj. meras atidaro parodà,,Vandens kelias‘.

Baigësi prieð pusmetá Tauragës apskrities versli-ninkø asociacijos ir Tauragës verslo informacijos cen-tro inicijuotas konkursas, turëjæs iðrinkti geriausiasrajono ámones.

Komisija, sudaryta ið Tauragës apskrities verslinin-kø asociacijos, Tauragës verslininkø informacijos cen-tro, teritorinës darbo birþos, apskrities administ-

racijos ir rajono savivaldybës atstovø, ámones ver-tino pagal ið anksto paskelbtus kriterijus. Buvoatsiþvelgiama á investicijø, darbo vietø, pelningu-mo sumaþëjimà ar padidëjimà, darbuotojø sàlygøgerinimà, dalyvavimà ávairiose parodose, mugë-se, konkursuose, gautus apdovanojimus bei dau-gelá kitø kriterijø.

Nominacijoje „reikalingiausia Tauragës ámonë“dalyvavo ir vienu ið laureatu tapo UAB „Tauragësvandenys“; jos vadovui R. Veisui buvo áteikta taurësu konkurso simboliais bei diplomas.

LAUREATAI

Pirmoje eilëje antras ið kairës – R. Veisas – UAB„Tauragës vandenys“ direktorius.

2003 m. lapkrièio 5 d. UAB ,,Tauragës van-denys“ ávyko Lietuvos vandens tiekëjø asociaci-jos vadovø susitikimas su Tauragës miesto val-dþia, kuriame dalyvavo Lietuvos vandens tiekëjøasociacijos prezidentas A.Abromavièius, Lietuvosvandens tiekëjø asociacijos direktorius A. Sta-pulionis, UAB ,,Tauragës vandenys“ direktorius

R. Veisas, Tauragës rajono meras P. Petroðius,Tauragës rajono savivaldybës administracijos di-rektorius - R. Parnarauskas.

Susitikime buvo aptariamas baseininis vandent-varkos ûkio valdymas, Lietuvos Respublikos Vy-riausybës nutarimo „1507“ þala vandentvarkosûkiui, kiti aktualûs vandentvarkos ûkio klausi-mai.

SUSITIKIMAI

Page 12: LIETUVOS VANDENS TIEKËJØ ASOCIACIJOS ...bos adsorbuoti organines vandens priemaiðas eksperimentiniai lyginamieji laboratoriniai tyri-mai 2001–2002 metais buvo atlikti Stokholmo

12Spaudë UAB „SAPNØ SALA“

Artûras AbromavièiusAlfonsas ÈepasVytautas KisielisDoc. dr. Algirdas Matuzevièius

ISSN 1392-6950

Adresas: Laisvës pr. 117A, LT-06118 VilniusTel. 8-5 2301391Faks. 8-5 2301380El. paðtas: [email protected]

Redakcinë grupë

Vaidotas RamonasAloyzas StapulionisRièardas Valskis