Vilniaus ,,Minties“ gimnazijos4i klasės mokinių

Julijos Jaselionytės ir Vytauto Kundroto

Biologijos projektas

Vanduo – itin vertingas ir nepakeičiamas gamtos turtas. Be jo

nebūtų gyvybės mūsų planetoje. Vanduo yra sudėtinė dalis visos gyvosios gamtos

pagrindas. Žmogus be vandens gali išgyventi tik apie savaitę. Su vandeniu

labai susijusi žmogaus buitis, rekreacija. Galiausiai dėl nuolatinės vandens

apytakos gamtoje formuojasi Žemės klimatas, paviršius.

Kai kurie statistiniai duomenys apie vandenį:

• Žemės sausumos plotas yra beveik 150 mln. km2, o vandens – 362 mln. km2.

• Hidrosferoje yra 1,4 milijardo km3 vandens, iš kurių tik apie 2,5 – 3% (35–42 mln. km3) yra gėlasis vanduo. Visas kitas – sūrus.

• Didžiausios vandens atsargos (apie 70%) susikaupusios poliariniuose ir kalnų ledynuose.

• Beveik 70% viso Žemės paviršiaus užima Pasaulinis vandenynas, reguliuojantis planetos klimatą ir drėgmės balansą hidrosferoje.

VANDENS TERŠIMAS

Teršimas – medžiagų, preparatų, organizmų ar jų mišinių išmetimas į aplinką kaip žmonių veiklos rezultatas, savo pasekmėmis neigiamai veikiantis žmogaus gyvenimo kokybę ar ekosistemas.

Taršos rūšys

Biologinė tarša(užkrėsta mikroorganizmais,

Parazitinių kirmėlių Kiaušinėliais).

Fizinė tarša(triukšmas, vibracija,

Elektromagnetiniai laukai).

GERIAMASIS VANDUO

Geriamasis vanduo privalo būti tyras ir skaidrus. Jame neturėtų būti sveikatai kenksmingų medžiagų, pavojingų mikroorganizmų. Deja, Lietuvoje negilių šulinių vanduo gana dažnai užterštas nitratais, azoto rūgšties druskomis, ypač jei netoli šulinių esama tręšiamų laukų arba ūkinių pastatų, kuriuose laikomi gyvuliai. Bevaik trečdalyje mūsų šalies negilieji požeminiai vandenys nitratais bei organinėmis medžiamgomis užteršti neleistinai smarkiai.

NUTEKAMASIS VANDUO

Daugiausia vandenį teršia pramonė ir komunalinis ūkis. Užteršto nutekamojo vandens

sparčiai daugėja, nes plečiasi gamyba, auga miestai ir gyventojų skaičius. Šiandien teršiamas ne tik vidaus vanduo, bet ir vandenynai, į kuriuos

patenka pakrančių miestų ir upių atnešami teršalai.

Naftotiekis ,,Družba“, Rusija. Naftotiekiai be galo pavojingi visam vandens pasauliui: ir

florai, ir faunai.

Nutekamojo vandens valymo būdai

1. Mechaninis valymas (iš nutekamojo vandens filtracijos bei nusistojimo būdais pašalinamos mechaninės priemaišos).

2. Fizinis-cheminis valymas (plačiai naudojama elektrolizė, kuria skaldomos organinės medžiagos ir pašalinami metalai, rūgštys ir kitos įvairios neorganinės priemaišos; užterštas kenksmingomis bakterijomis vanduo dažnai valomas chloruojant).

3. Biologinis būdas, kai (organines medžiagas mineralizuoja mikroorganizmai; naudojamos įvairios biologinio valymo priemonės: filtracijos laukai, biofiltrai, biologiniai kontaktiniai tvenkiniai, aerotenkai ir kt.).

RŪGŠTIEJI LIETŪS Lietaus pH paprastai būna 5–7 kartais, kai lietus rūgštus,

jo pH būna net 3–4. Pagrindinės medžiagos, iš kurių susidaro rūgštieji lietūs, yra sieros ir azoto oksidai, kurie patenka į aplinką deginant kurą šiluminėse elektrinėse,

gamyklose, naudojančiose akmens anglį, naftą, mazutą, taip pat – iš automobilių išmetamųjų dujų.

Rūgštusis lietus naikina net ir žiemos šalčiams nepasiduodančius medžius.

Rūgščiųjų lietų padariniai:

•Žūsta miškų plotai, ypač pakenkiama spygliuočiams. Jie meta spyglius, tampa neatsparūs šalnoms ir sausroms, juos puola ligos ir kenkėjai.

•Ežerų vanduo sparčiai rūgštėja, nyksta vandens gyvūnija, suardoma ekologinė pusiausvyra. Ežerai tampa skaidrūs, nes rūgštis užmuša vandenyje gyvenančius mikroskopinius augalus, gyvūnus, vėliau žūsta stambieji organizmai.

•Dirvos rūgštėja, dėl to žūsta smulkieji dirvos bestuburiai, mažeja dirvos derlingumas.

•Greičiau vyksta statinių, istorinių pamiklų, meno kūrinių korozija bei irimas.

VANDENŲ TARŠOS PASEKMĖS:

•pablogėjusi žmonių sveikata ir mažėjantis gyventojų amžiaus vidurkis;•didėjantis epideminių susirgimų protrūkių pavojus;•skursta arba net išnyksta vandenyje kai kurios faunos ir floros rūšys;•atvirieji vandens telkiniai tampa netinkamais žmonių rekreacijos reikmėms;•didėja lėšų poreikis vandens telkinių atgaivinimui, jų pritaikymui žmonių reikmėms.

Štai kaip atrodo vandens gyvūnai po naftos išsiliejimo vandenyje.

Tad kaipgi išvengti tokių baisių

vandens tašros padarinių???

KELI SVARBIAUSI VANDENS TAPYMO BŪDAI:

•lietaus ar paviršinių telkinių vandens vartojimas vietoje gruntinio požeminio vandens, kai tas leidžiama;

•technologijų keitimas (vietoj šaldymo vandeniu sistemų diegiant orinio šaldymo sistemas);

•subalansuota teisinga mokesčių politika už gamtinių išteklių vartojimą ir objektyvi baudų sistema teršėjui už vandens telkinių taršą;

•ekologinio švietimo ir mokymo sistema visų lygių valstybės tarnautojams, bendruomenių nariams, studentams, moksleiviams.

SVARBIAUSI VANDENS TAŠOS MAŽINIMO BŪDAI:

• nuotekų biologinio valymo įrenginių statyba arba esamų rekonstrukcija ir tobulinimas;

• apytakinių sistemų diegimas pramonėje ir teršalų kiekio mažinimas technologiniuose procesuose;

• tvarka namuose, sodybose, įmonėse ir viešosiose vietose;

• saikingas ir protingas mineralinių trąšų bei herbicidų ir pesticidų naudojimas.

Vandens taršą galėtų sumažinti netgi patys paprasčiausi švaros reikalavimai. Galiausiai – išmokime palaikyti tvarką soduose.

VANDENS PADĖTĮ BIOSFEROJE VAIZDUOJA IR MŪSŲ MAKETAS

A – situacija biosferoje, jei nieko nekeisime B – situacija biosferoje,

jei susirūpinsime dabartine vandens padėtimi

Tikimės, kad Jums patiko mūsų projekto

pristatymas ir kad nuo šiol vis dažniau

susimąstysite apie vandens padėtį šiomis

dienomis