LIETUVOS VAIKŲ BRANDUMAS MOKYKLAI: TYRIMAS · PDF file1 vilniaus pedagoginis universitetas ikimokyklinĖs pedagogikos katedra lietuvos vaikŲ brandumas mokyklai: tyrimas ir problemos

1

VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS

IKIMOKYKLINĖS PEDAGOGIKOS KATEDRA

LIETUVOS VAIKŲ BRANDUMAS MOKYKLAI:

TYRIMAS IR PROBLEMOS

Parengė doc. dr. V. Glebuvienė,

doc. dr. B. Grigaitė,

doc. dr. O. Monkevičienė

Vilnius2004

2

© Vilniaus pedagoginis universitetas

Leidinį apsvarstytas ir rekomenduotas spausdinti VPU pedagogikos ir

prichologijos fakulteto ikimokyklinės pedagogikos katedros posėdyje

2004 01 30. Protokolo Nr. 6.

3

Turinys

Įvadinės pastabos ............................................................................................ 5

1. Vaikų brandumo mokyklai tyrimo metodologija ............................................ 7

1.1. Šiuolaikinė brandumo mokyklai samprata ir problemos .................... 7

1.2. Vaikų brandumo mokyklai tyrimo strategija ...................................... 8

2. Vaikų brandumo mokyklai tyrimo rezultatai ................................................ 12

2.1. Bendras vaikų brandumo mokyklai lygis ........................................ 12

2.2. Vaikų fizinio brandumo ypatumai .................................................... 13

2.3. Vaikų intelektinio brandumo ypatumai ............................................ 17

2.4. Vaikų socialinio brandumo ypatumai .............................................. 26

2.5. Vaikų ugdymosi motyvacijos ypatumai .......................................... 42

Išvados .......................................................................................................... 43

Literatūra ........................................................................................................ 48

Priedai ............................................................................................................ 50

4

5

ÁVADINËS PASTABOSPastaraisiais deðimtmeèiais taikant idealøjá ikimokykliná ugdymà propa-

guojamas visuminis asmenybës ugdymas. Lietuvos Respublikos ikimokykli-nio ugdymo ástaigos nuostatuose teigiama, kad ikimokyklinës ástaigos tikslaiyra „puoselëti visas vaiko galias (intelektines, emocines, valios, fizines), le-mianèias asmenybës brandà ir socializacijos sëkmæ; skatinti vaiko savarankið-kumà, iniciatyvà, kûrybiðkumà, atskleisti ir ugdyti ávairius gebëjimus, puose-lëti individualybæ, padëti vaikui suvokti bendràsias þmogaus vertybes ir puo-selëti jo dorà, kaip bûtinà demokratinës gyvensenos pagrindà; uþtikrinti iki-mokyklinio ir pradinio ugdymo tæstinumà“ („Dël ikimokyklinës ugdymo ástai-gos nuostatø“, 1998). Visuminis vaiko ugdymas pabrëþiamas ðiuolaikiniuoseJAV ir Europos ikimokykliná ugdymà pristatanèiuose dokumentuose, nuro-dant kiekvieno vaiko teisæ gauti universalø ugdymà ir neformaliu, ir formaliu(reguliariu, organizuotu) ugdymu, akcentuojant bûtinumà ikimokykliniais me-tais suteikti vaikui saugià, stimuliuojanèià ir turiningà aplinkà, kad jis iðnau-dotø visas savo galimybes ir visapusiðkai pasiruoðtø mokyklai [2; 24].

Tyrinëtojai deðimtmeèiais aptarinëja pasiruoðimo, subrendimo mokyklaiproblemà. Lietuvoje jà gvildeno psichologas A. Guèas, 1935 m. raðæs, kad,pradëdamas eiti á mokyklà, vaikas turi bûti ne tik socialiai subrendæs, bet turiturëti atitinkamà intelektiná subrendimà – suvokimà, atmintá, santykiø suvo-kimà, atitinkamà rankos bei kalbos iðlavëjimà. Vaikas turi bûti iðaugæs pojûti-niø vaizdiniø stadijà, turi turëti gausià iðvestiniø vaizdiniø atsargà, reikalingàsuvokti formos, erdvës, dydþio santykius, turi sugebëti abstrahuoti. PedagogëO. Noruðytë 1939 m. vienà ið ugdymo darþelyje uþdaviniø yra nurodþiusivaiko rengimà mokyklai. J. Lauþikas, 1977–1980 m. organizavæs ðeðiameèiøvaikø mokyklinës brandos tyrimà, padarë iðvadà, kad vaiko subrendimà mo-kyklai gali lemti geras jo paþinimas bei ugdymas atsiþvelgiant á vaiko indivi-dualias ypatybes, interesus, veiklos motyvacijos ypatumus.

Pasaulyje paskutiná pereito ðimtmeèio deðimtmetá paskelbti tarpþemyni-nio lyginamojo 13 ðaliø 15 ugdymo programø tyrimo duomenys (iðtirti 51 144vaikai) rodo, kad vaiko ugdymas pagal paruoðiamàsias mokyklø programas,skirtas 3 m. ir vyresniems vaikams, garantuoja ir normalià vaiko raidà, ir josëkmæ mokykloje [24]. 2002 m. Europos OMEP’o regioniniame 17 ðaliø susi-tikime Geteborge (Ðvedija) buvo diskutuota apie ávairias ikimokyklinio irmokyklinio ugdymo problemas: mokyklos lankymo pradþià, prieðmokykli-nio ugdymo turiná ir formà, vaiko mokymosi ir mokymo sampratà ir pan.

• VPU Ikimokyklinës pedagogikos katedra vaiko brandumo mokyklaiproblemà tyrinëja nuo 1997 m. Atskirais metais buvo tirti vaikø màstymo

6

ypatumai ir brandumas mokyklai, ugdymo turinio átaka vaikø protiniam bran-dumui mokyklai, lankiusiø ir nelankiusiø ikimokyklines ástaigas vaikø mo-kyklinë branda, vaiko raðtingumas ir mokyklinë sanbranda. 2001–2002 m.katedra organizavo Lietuvos vaikø brandumo mokyklai tyrimà, kuriame daly-vavo psichologës doc. dr. V. S. Glebuvienë, doc. dr. B. Grigaitë, doc. dr. O. Mon-kevièienë, pedagogë lekt. A. Tarasonienë bei 14 edukologijos magistranèiø.Individualiai iðtirta 280 vaikø, 2001 m. rudená atëjusiø á mokyklas ávairioseLietuvos vietovëse, brandumas. Tyrimo duomenis interpretavo doc. dr. V. S. Gle-buvienë, doc. dr. B. Grigaitë, doc. dr. O. Monkevièienë.

7

1. VAIKØ BRANDUMO MOKYKLAI TYRIMOMETODOLOGIJA

1.1. ÐIUOLAIKINË BRANDUMO MOKYKLAI SAMPRATA IRPROBLEMOS

Tinkamas vaiko brandumas mokyklai – tai toks jo fizinis, intelektinis,socialinis bei praktinis subrendimo lygis, kuris sudaro prielaidas sëkmingaiugdytis pagal bendràjà programà pradþios mokykloje bei prisitaikyti prie mo-kyklos gyvenimo. Mokyklinë vaiko sambranda tai:

* fizinë vaiko branda, t. y. gera vaiko fizinë ir psichinë sveikata, iðlavëjæjudesiai, gera pirðtø ir rieðo motorika, gera akies ir rankos koordinacija;

* intelektinë vaiko branda, t. y. aktyvus domëjimasis pasauliu, valingosatminties ir dëmesio pradmenys, loginio, kritinio, probleminio, kûrybinio màs-tymo pradmenys, iðlavëjusi kalba, elementarûs matematiniai vaizdiniai;

* socialinë vaiko branda, t. y. elementari savikontrolë ir susivaldymas,teigiamas savæs suvokimas ir savigarba, sugebëjimas siekti tikslø, bendrauti,bendradarbiauti, prisitaikyti, noras bûti mokiniu;

* praktinë vaiko branda, t. y. ávairiausi vaiko praktiniai mokëjimai ir ágû-dþiai. Mokyklai brandus yra tas vaikas, kurio savivoka, savæs vertinimas, emo-cijø, savikontrolës, paþinimo ir kiti procesai yra pasiekæ ðeðiameèiui bûdingàsusiformavimo lygá, o pasiekimai – mokymosi pradþiai reikalingø þiniø, mo-këjimø, gebëjimø apimtá bei kokybæ.

Iki ðiol diskutuojama tokiais vaiko brandumo mokyklai klausimais:

• nuo kokio amþiaus galima ir reikia vaikui pradëti lankyti mokyklà? Þino-ma, kad, vaikas vystosi pagal tam tikrus dësningumus. Jo vystymasis turitam tikrà sekà. Taèiau vaikø vystymosi tempai gali labai skirtis, t. y. topaties amþiaus vaikai gali bûti iðsivystæ skirtingai. Vienoje srityje vaikasgali bûti labiau iðsivystæs nei kitoje. Vadinasi, apie vaiko brandumà mo-kykloje derëtø spræsti ne vien pagal amþiø. Vyraujanti pasaulinë praktikatokia: vaikai mokyklà pradeda lankyti nuo ðeðeriø ar net penkeriø metø(virð 90 proc. ðeðeriø metø vaikø ES valstybiø jau mokosi; á paruoðiamàsiasmokyklas ar organizuotas þaidimø grupes su akademiðkumo elementaispriimami 3–4 m. vaikai).

• ar bûtina vaikui prieð pradedant eiti á mokyklà lankyti vaikø darþelá? PagalA. Guèà labai svarbus yra laipsniðkas vaiko perëjimas ið ðeimos á mokyklà.Tai ámanoma, anot jo, kai vaikas pirmiausia lanko vaikø darþelá, vëliauparengiamàjà klasæ, tada pradþios mokyklà (A. Guèas, 1935). Dabartiniaityrimai rodo, kad jei tëvai kompetentingi, jei turi laiko ir noro garantuoti

8

ávairià vaiko patirtá, jei gali sudaryti galimybes jà ágyti, linkæ eksperimen-tuoti, iðmanantys pasaulio paþinimo sritá, bendravimo ir þaidimo ypatu-mus, vaiko brandumas mokyklai neturëtø kelti problemø, nors vaikas irnelanko vaikø darþelio. Taèiau jei tëvams kompetencijos, laiko ar energi-jos trûksta, jei vaikà supanti aplinka skurdi, vaikui prieð pradedant eiti ámokyklà reikia lankyti darþelá.Kokià átakà turi vaikui ankstyvasis organizuotas ikimokyklinis ugdymas?

Vaikai, lankæ darþelá ar prieðmokyklinio ugdymo institucijà, yra:

• didesnës socialinës kompetencijos (linkæ bendrauti, laisvesni, labiau pasi-tikintys savimi, adaptyvesni);

• smalsesni, labiau domisi aplinka;

• jiems bûdinga turtingesnë kalbinë ekspresija.Pozityvus organizuoto ugdymo poveikis yra reikðmingas.Bûtina paminëti, kad jei vaikas lanko vaikø darþelá, galima lengviau paste-

bëti galimus net ir menkiausius vaiko vystymosi sutrikimus, ið anksto nustaty-ti, ar vaikas pasieks reikiamà brandumo lygá prieð mokyklà, padëti vaikui.Darþelá reikia lankyti vaikams ið socialinës atskirties ðeimø, kurioms sunkulaiduoti vaiko brandumà, ypaè sveikatos ir socialinës emocinës raidos srityse.

1.2. VAIKØ BRANDUMO MOKYKLAI TYRIMO STRATEGIJADetali tyrimo strategija buvo sudaryta siekiant vaikø brandumo mokyklai

tyrimo kuo didesnio objektyvumo ir patikimumo.

Tyrimo tikslas:Tyrimo tikslas:Tyrimo tikslas:Tyrimo tikslas:Tyrimo tikslas: nustatyti Lietuvos vaikø brandumo lygá mokyklai.

Tyrimo uþdaviniai:Tyrimo uþdaviniai:Tyrimo uþdaviniai:Tyrimo uþdaviniai:Tyrimo uþdaviniai:1. Nustatyti Lietuvos vaikø fizinio, intelektinio, socialinio, praktinio bran-

dumo bei nuostatos ir pasirengimo tapti mokiniu lygá.2. Palyginti Lietuvos vaikø fizinio, intelektinio, socialinio, praktinio bran-

dumo bei nuostatos ir pasirengimo tapti mokiniu lygá, atsiþvelgiant á ávairiusfaktorius: gyvenamà vietà, lytá, ugdymo sàlygas (ugdymo ástaigoje ar ðeimo-je), vaiko ir tëvø amþiø, tëvø iðsilavinimà, tautybæ, materialines sàlygas beirizikos faktorius.

3. Nustatyti ryðius tarp atskirø vaiko brandumo mokyklai komponentø.

Tyrimo metodai:Tyrimo metodai:Tyrimo metodai:Tyrimo metodai:Tyrimo metodai: anketavimas, pokalbis, stebëjimas, testavimas, veiklos re-zultatø analizë, statistiniai metodai, koreliacinë duomenø analizë SPSS programa.

9

Tyrimo subjektai:Tyrimo subjektai:Tyrimo subjektai:Tyrimo subjektai:Tyrimo subjektai: 280 pirmà klasæ pradëjæ lankyti ávairiø Lietuvos vietøvaikai, jø tëvai ir 30 pedagogø, kuriø klasëse mokësi tiriamieji vaikai (1 lentelë).

Tyrimas atliktas tokiose Vilniaus miesto mokyklose: Paðilaièiø Gabijosbei Þemynos gimnazijose, S. Daukanto, Karoliniðkiø Ryto, Baltupiø, Virðulið-kiø, Ðeðkinës vidurinëse bei Ðviesos ir Genio pradinëse mokyklose; Vilniausrajono mokyklose: Aviþieniø vidurinëje, Vilniaus apskrities virðininko admi-nistracijos Rieðës vidurinëje bei Bezdoniø pagrindinëje; Kauno miesto: Dai-navos vidurinëje mokykloje; Kauno rajono mokyklose: Rokø vidurinëje beiBabtø Ðilelio darþelyje-pradinëje; Ðiauliø miesto 23 vidurinëje mokykloje;Varënos miesto pradinëje mokykloje; Varënos rajono Matuizø vidurinëje mo-kykloje; Kretingos miesto Pasakos darþelyje-mokykloje; Kretingos rajono Kly-biø pradinëje mokykloje; Ðvenèioniø rajono Kaltanënø pagrindinëje mokyk-loje; Lazdijø rajono Ðeðtokø vidurinëje mokykloje.

Parenkant tiriamuosius numatyta, kiek jø turëtø bûti ið miesto ir kaimo,kiek lankiusiø ugdymo ástaigas ir kiek nelankiusiø, kiek ið aukðtàjá, aukðtesná-já ir viduriná iðsilavinimà turinèiø ðeimø, po lygiai berniukø ir mergaièiø ir t. t.Tiriamøjø pasiskirstymas pagal ávairius faktorius pateiktas 1 lentelëje.

1 lentelëTiriamųjų pasiskirstymas pagal įvairius faktorius

Tiriamųjų pasiskirstymas

Vaikų skaičius %

Mieste 167 59%

Miestelyje 27 10%

Pagal gyvenamąją vietą

Kaime 86 31%

Berniukai 140 50% Pagal lytį Mergaitės 140 50%

Įstaigose 219 78% Pagal ugdymą

Šeimoje 61 22%

6–6,6 m. 19 7%

6,6–7 m. 94 34%

7–7,6 m. 117 42%

7,6–8 m. 46 16%

Pagal amžių

8 ir daugiau 4 1%

Iki 30 m. 85 30%

31–40 m. 160 58%

41–50 m. 29 10%

Pagal tėvų amžių

51 ir daugiau 6 2%

5 2%

10

Nebaigę vidurinės mokyklos 5 2%

Vidurinis 84 30%

Aukštesnysis 90 32%

Pagal tėvų išsilavinimą

Aukštasis 101 36%

Lietuvių 251 89%

Rusų 6 2%

Lenkų 21 8%

Pagal tautybę

Kita 2 1%

Labai bloga 13 5%

Patenkinama 157 55%

Gera 102 37%

Pagal materialinę padėtį

Labai gera 7 3%

Augina vienas iš tėvų 30 11%

Augina globėjai 2 1% Vienas iš tėvų bedarbis 56 20%

Abu tėvai bedarbiai 17 6%

Kita 3 1%

Pagal nepalankias aplinkybes

Nėra 172 61%

Tyrimo struktûraTyrimo struktûraTyrimo struktûraTyrimo struktûraTyrimo struktûra

Bendras brandumo lygis:1. F i z i n i s b r a n d u m a s:

1.1. Fizinis iðsivystymas;1.2. Fizinis pasirengimas;1.3. Rankos pasirengimas raðymui.

2. I n t e l e k t i n ë b r a n d a:2.1. Intelektas;2.2. Probleminis loginis màstymas, naudojant sudëties ir atim-ties veiksmus;2.3. Kalbos iðlavëjimas (kalbëjimas ir klausymas), domëjimasisknygomis (skaitymas), pasirengimas raðymui (raðymas);2.4. Elementarûs matematiniai vaizdiniai.

3. S o c i a l i n i s e m o c i n i s b r a n d u m a s:3.1. Savæs vertinimas;3.2. Savikontrolë;3.3. Socialiniai ágûdþiai;3.4. Praktiniai ágûdþiai;3.5. Adaptyvumas.

11

FIZINIS BRANDUMAS

INTELEKTINĖ BRANDA

SOCIALINIS BRANDUMAS

NUOSTATA IR PASIRENGI-MAS TAPTI MOKINIU

FIZINIS IŠSIVYSTYMAS

INTELEKTAS SAVIVERTĖ

FIZINIS PASIRENGIMAS

RANKOS PASIRENGIMAS

RAŠYMUI

MĄSTYMAS

KALBA

SAVIKONTROLĖ

SKAITYMO ĮGŪDŽIAI

SOCIALINIAI ĮGŪDŽIAI

PRAKTINIAI ĮGŪDŽIAI

ADAPTYVUMAS RAŠYMO ĮGŪDŽIAI

MATEMATINIAI VAIZDINIAI

BENDRAS VAIKO BRANDUMAS

1 pav. Vaiko brandumo mokyklai tyrimo schema1 pav. Vaiko brandumo mokyklai tyrimo schema1 pav. Vaiko brandumo mokyklai tyrimo schema1 pav. Vaiko brandumo mokyklai tyrimo schema1 pav. Vaiko brandumo mokyklai tyrimo schema

4. N u o s t a t a i r p a s i r e n g i m a s t a p t i m o k i n i u (1 pav.):

12

2. VAIKØ BRANDUMO MOKYKLAI TYRIMOREZULTATAI

2.1. BENDRAS VAIKØ BRANDUMO MOKYKLAI LYGISTyrimas parodë, kad dauguma tirtø vaikø daugiau ar maþiau subrendæ mo-

kyklai. Puikiu ir labai geru fiziniu brandumu pasiþymi apie 80 proc. vaikø.Puikø ir labai gerà intelektinës brandos lygá yra pasiekæ apie 40 proc. vaikø.4,6 proc. vaikø intelektinë branda nepakankama. Atskirø intelektinës bei prak-tinës brandos komponentø brandumo lygis skiriasi. Pavyzdþiui, gera sakytinekalba pasiþymi tik pusë (48 proc.) tirtø vaikø, raðytine – apie 80 proc. tirtøvaikø. 7,5 proc. vaikø kalba nepakankamai susiformavusi. Vaikø socialinisbrandumas taip pat nëra prastas. Apie 70 proc. vaikø pasiþymi labai gera mo-kymosi motyvacija bei labai gera ir gera savikontrole (14 proc. vaikø ugdymo-si motyvacija ir 14 proc. vaikø savikontrolë nepakankama). 71 proc. tirtø vai-kø savigarba aukðto lygio, o praktiniai ágûdþiai geri. Socialiniai gebëjimai(bendravimas ir elgesys ávairiose situacijose) yra prasti: labai geri ir geri gebë-jimai bûdingi 37 proc. vaikø, blogi – 12 proc. vaikø. Problemiðka vaikø adap-tacija: pusës vaikø adaptacija gera, o 11 proc. vaikø patiria nemaþø prisitaiky-mo prie mokyklos gyvenimo sunkumø.

Lyginant skirtingo amþiaus vaikø brandumo lygá, nustatyta, kad labai geràbrandumo lygá pasiekæ 60–70 proc. ðeðeriø metø vaikø. Taèiau yra vaikø,kuriø 7 m. brandumo rodikliai beveik nesikeièia. Vaikai nebræsta, o daugumosjø brandumo rodikliai netgi prastesni nei jaunesniø vaikø. Jei delsiama vaikàleisti á mokyklà, jam tai nëra naudinga.

Palyginus ugdymo ástaigas lankiusiø ir ðeimose ugdytø vaikø bendrà bran-dumo lygá, galima teigti, kad ugdymo ástaigø nelankiusiø vaikø bendras bran-dumo lygis yra þemesnis. Skirtumas tarp ugdymo ástaigas lankiusiø ir nelan-kiusiø vaikø aukðto brandumo lygio yra apie 11 proc. Kai kuriose atskirosesrityse ryðys tarp vaiko ugdymosi sàlygø bei jo brandumo yra nemaþas (pvz.:skaitymo, raðymo c = 0,20; p < 0,005; sakytinës kalbos raðymo c = 0,22; p <0,0005).

Palyginus miestuose, miesteliuose bei kaimuose gyvenanèiø vaikø bran-dumo lygá, paaiðkëjo, kad kaimo vaikø brandumo mokyklai rodikliai yra pras-tesni. Labiausiai skiriasi kalbos iðlavëjimas. Gerai iðlavëjusi tik treèdalio kai-me gyvenanèiø vaikø kalba, o mieste – dviejø treèdaliø.

Lyginant skirtingà iðsilavinimà turinèiø tëvø vaikus, nustatyta, kad vaikøbendram brandumo lygiui tëvø iðsilavinimas turi reikðmingà átakà. Visi labaigerà brandumo lygá pasiekusiø vaikø tëvai turi aukðtesnájá arba aukðtàjá iðsila-vinimà.

13

Skirtingo amþiaus tëvø vaikø brandumas mokyklai rodo, kad brandþiausiyra vidutinio amþiaus tëvø vaikai: visø vaikø, kuriø tëvai yra 41–50 m. ir 90proc. vaikø, kuriø tëvams yra 31–40 m., brandumo lygis yra labai geras. La-biausiai nesubrendæ yra gana senø tëvø vaikai: tik pusë jø yra pasiekæ geràbrandumo lygá. Jaunesniø nei 30 m. tëvø vaikai brandumu nelabai skiriasi nuosavo bendraamþiø.

Skirtingø tautybiø berniukø ir mergaièiø brandumo mokyklai lygis beveiknesiskiria. Taèiau atlikto tyrimo duomenys rodo, kad didesnë dalis mergaièiøyra pasiekusi labai gerà brandumo lygá.

Nepalankiomis sàlygomis gyvenanèiø vaikø brandumas mokyklai yra pras-tesnis.

2.2. VAIKØ FIZINIO BRANDUMO YPATUMAIVaikø fizinis brandumas buvo vertinamas taikant ðeðeriø-septyneriø metø

vaikams adaptuotà Eurofito testà. Buvo vertinami antropometriniai vaikø duo-menys, jø statika ir statinë pusiausvyra, dinamika ir dinaminë pusiausvyra beivikrumas ir orientavimasis erdvëje judant, rankos pasirengimas raðymui.

Tirtø septynmeèiø vaikø ûgis ir svoris atitinka Respublikos vaikø augimovidurkius. Bûtina paminëti, kad mokyklà pradeda lankyti ðeðiameèiai, kuriøantropometriniai duomenys panaðûs á septynmeèiø augimo duomenis.

Sëkmingam ugdymuisi mokykloje labai svarbi smulkioji vaiko motorika, t.y. tikslûs, sudëtingi rieðo, rankø pirðtø judesiai. Tyrimai parodë, kad labai aukð-tas smulkiosios motorikos iðlavëjimo lygis bûdingas 36 proc. vaikø, aukðtas –48 proc. vaikø, þemas – 3 proc. vaikø. Daugiausiai nustatyta aukðèiausio ir vidu-tinio smulkiosios motorikos iðlavëjimo lygio vaikø, kuriø amþius nuo 6,6 iki 7,6m. (atitinkamai 39 proc. ir 31 proc.). Ugdymo ástaigos lankymas teigiamai veikiasmulkiàjà motorikà. Lankiusiø ugdymo ástaigas vaikø smulkioji motorika iðla-vëjusi geriau (labai aukðtas lygis bûdingas 40 proc. lankiusiø ir tik 28 proc.nelankiusiø). Geresnë ir miesto vaikø smulkioji motorika (labai aukðtas lygisbûdingas 38 proc. miesto ir 29 proc. kaimo vaikø). Ji susijusi su tëvø iðsilavini-mu (labai aukðtas lygis bûdingas 41 proc. vaikø, kuriø tëvai turi aukðtàjá iðsilavi-nimà, 30 proc. – aukðtesnájá bei viduriná). Koreliacija tarp tëvø iðsilavinimo irvaiko smulkiosios motorikos iðlavëjimo lygio statistiðkai reikðminga (c = 0,13;p < 0,05). Nepalankios aplinkybës ðeimoje didelës reikðmës vaikø smulkiosiosmotorikos iðlavëjimui neturi. Mergaièiø smulkioji motorika iðlavëjusi geriaunei berniukø (labai aukðtà lygá turi 40 proc. mergaièiø ir 31 proc. berniukø).

Taigi ðeðeriø metø vaikø smulkiosios motorikos lygis pakankamas ugdy-muisi mokykloje. Já lemia ugdymo ástaigos lankymas, gyvenamoji vieta, tëvø

14

iðsilavinimas, lytis.Ðeðiameèiø statika ir statinë pusiausvyra yra prastesnë nei septynmeèiø (6

m. vaikai ant vienos kojos iðstovi apie 34 s, o 7 m. – 39 s; 6 m. vaikai gulëdamipakeltas kojas iðlaiko 30 s, o 7 m. – 40 s). Dinamika, vikrumas ir orientavimasiserdvëje judant 6 ir 7 m. vaikø beveik nesiskiria (2 lentelë).

2 lentelë6–7 m. tiriamųjų fizinės brandos ypatumai (vidurkiai matavimo vienetais)

Statika ir statinė pusiausvyra

Dina- mika

Vikrumas ir orientavimasis erdvėje judant

Amžius

Ūgis

Svoris Stovėjimas ant vienos

kojos, x (s)

Nugaros statinė

ištvermė, x (s)

Tepin-gas,

x (s)

Bėgimo gyvatėle laikas, x (s)

Gyvatėlė. Praleistos kliūtys,

vnt.

Gyvatėlė. Nugriuvę

kuoleliai, vnt.

6 m. 124,67 25,03 33,91 30,42 16,72 10,13 0,35 0,34 7 m. 125,18 25,2 39,39 39,74 16,87 9,55 0,11 0,15

Ugdymo ástaigas lankiusiø ir nelankiusiø vaikø tyrimo duomenys rodo,kad kai kurie rezultatai yra geresni vaikø, lankiusiø ugdymo ástaigas (ástai-gas lankiusiø vaikø ranka vikresnë, juosmens raumenys iðtvermingesni, geres-në judëjimo erdvëje orientacija) (3 lentelë).

3 lentelëIkimokyklines įstaigas lankiusių ir nelankiusių vaikų fizinės brandos

ypatumai (vidurkiai matavimo vienetais)

Lankę ikimokyklinę įstaigą Nelankę ikimokyklinės įstaigos Šešiamečiai Septynmečiai Šešiamečiai Septynmečiai

Ūgis, x (cm) 125,07 125,11 123,63 125,09 Svoris, x (kg) 24,84 25,66 25,56 25,43 Stovėjimo ant vienos kojos laiko vidurkis, x (s) 34,11 38,28 32,98 43,89

Tepingas, x (s) 16,44 16,62 17,48 17,9 Statika. Juosmens raumenų įtempimas, x (s)

31,19 40,13 28,31 38,13

Bėgimo gyvatėle laikas, x (s) 10,11 9,32 10,17 10,45 Gyvatėlė. Praleistos kliūtys, x (vnt.)

0,43 0,12 0,13 0,06

Gyvatėlė. Nugriuvę kuoleliai, x (vnt.)

0,37 0,12 0,26 0,25

15

Tyrimo rezultatai rodo, kad gyvenamoji vieta vaikø fizinës brandos ypatu-mams didelës reikðmës neturi. Vieni rodikliai geresni miesto vaikø, kiti – kai-mo. Statinës pusiausvyros (stovëjimas ant vienos kojos) vidurkiai geresni kai-me gyvenanèiø ðeðiameèiø ir septynmeèiø (kaimo atitinkamai 34,22 s ir 43,9 s;miesto – 31,01 s ir 37,29 s), o nugaros raumenø átempimo vidurkiai geresnimieste gyvenanèiø ðeðiameèiø ir septynmeèiø, gyvenanèiø kaime. Manoma,kad kaimo vaikø kojos stipresnës, nes jie daugiau bëgioja po kiemà, daþniauvaikðto, nueina ilgesnius atstumus.

4 lentelëMiesto, kaimo ir miestelio tiriamųjų fizinės brandos ypatumai

(x matavimo vnt.)

Miestas Kaimas

Šešiamečiai Septynme-

čiai Šešiamečiai Septynme-

čiai Ūgis, x (cm) 125,64 125,18 123,34 125,59 Svoris, x (kg) 25,3 25,67 24,32 25,93 Stovėjimo ant vienos kojos laiko vidurkis, x (s) 31,01 37,29 34,22 43,96

Statika. Juosmens raumenų įtempimas, x (s) 30,92 37,49 28,16 42,83

Tepingas, x (s) 17,02 16,44 16,1 17,99 Bėgimo gyvatėle laikas, x (s) 9,73 9,48 10,91 9,96 Gyvatėlė. Praleistos kliūtys, x (vnt.) 0,3 0,13 0,56 0,1

Gyvatėlė. Nugriuvę kuoleliai, x (vnt.)

0,16 0,08 0,76 0,28

Bëgimo gyvatële tyrimas rodo, kad mieste gyvenantys ðeðiameèiai ir sep-tynmeèiai greitesni uþ kaimo vaikus. Jie vikresni ir geriau orientuojasi judanterdvëje (mieste gyvenantys ðeðiameèiai vidutiniðkai neáveikia 0,3 kliûties,tuo tarpu kaime gyvenantys – 0,56; mieste gyvenantys ðeðiameèiai nugriauna0,16 kuolelio, septynmeèiai – 0,08 kuolelio, o kaime gyvenantys ðeðiameèiainugriauna 0,76 kuolelio, septynmeèiai – 0,28 kuolelio) (4 lentelë).

Tiriamøjø fiziniam iðsivystymui átakos turi gyvenimo sàlygos ðeimoje. Blo-gomis materialinëmis sàlygomis augæ vaikai sveria kilogramu maþiau nei au-gæ geromis sàlygomis. Vaikø, augusiø geromis sàlygomis, tvirtesnë statinëpusiausvyra, vikresnë ranka, geresnis jos pasirengimas raðtui (5 lentelë).

16

5 lentelë6–7 m. tiriamųjų fizinės brandos ypatumai pagal šeimos materialines

sąlygas (vidurkiai matavimo vienetais)

Gera ir labai gera Patenkinama ir bloga

Šešiamečiai Septynmečiai Šešiamečiai Septynmečiai Ūgis, x (cm) 123,63 125,04 125,06 125,14 Svoris, x (kg) 25,56 26,02 24,84 25,37 Stovėjimo ant vienos kojos laiko vidurkis, x (s) 34,8 40,36 33,12 38,78

Tepingas, x (s) 16,25 15,89 17,04 17,49 Statika. Juosmens raumenų įtempimas, x (s) 32,81 36,21 28,76 41,92

Bėgimo gyvatėle laikas, x (s) 10,86 9,21 9,55 9,76 Gyvatėle. Praleistos kliūtys, x (vnt.) 0,37 0,11 0,33 0,11

Gyvatėle. Nugriuvę kuoleliai, x (vnt.) 0,33 0,11 0,34 0,17

Lyties ir amþiaus átaka vaikø fiziniam brandumui. Per penkiolika metømaþai pakito septynmeèiø ûgis ir svoris. Á mokyklà atëjusiø ðeðiameèiø vaikøûgis labai skiriasi nuo ðio amþiaus vaikø vidurkio. Tirti berniukai aukðtesni 6cm, o mergaitës – 8,4 cm. Ðeðiametës ir septynmetës mergaitës antropometrið-kai labiau subrendusios nei berniukai.

Apibendrinant vaikø fizinio brandumo ypatumus galima teigti, kad stati-nës pusiausvyros berniukø rezultatai yra geresni nei mergaièiø. Amþius turiátakos vaikø statikos raidai. Vaikø dinaminës pusiausvyros rodikliai yra labaiaukðti. Lytis ir amþius átakos vaikø dinaminës pusiausvyros raidai beveik ne-turi (6 lentelë).

Taigi tirtø vaikø fizinë sanbranda yra pakankama.

17

6 lentelë6–7 m. berniukų ir mergaičių fizinės brandos ypatumai (vidurkiai

matavimo vienetais)

Berniukai Mergaitės Šešiamečiai Septynmečiai Šešiametės Septynmetės

Ūgis, x (cm) 124,06 124,96 125,14 125,25 Svoris, x (kg) 24,62 25,58 25,36 25,65 Stovėjimo ant vienos kojos laiko vidurkis, x (s)

34,3 40,81 33,43 37,74

Tepingas, x (s) 31,79 41,07 29,35 38,19 Statika. Juosmens raumenų įtempimas, x (s) 16,61 16,92 16,8 16,82

Bėgimo gyvatėle laikas, x (s) 9,78 9,59 10,39 9,5 Gyvatėle. Praleistos kliūtys, x (vnt.) 0,47 0,13 0,25 0,09

Gyvatėle. Nugriuvę kuoleliai, x (vnt.) 0,24 0,16 0,41 0,13

2.3. VAIKØ INTELEKTINIO BRANDUMO YPATUMAITiriant intelektiná brandumà siekta nustatyti vaikø pasirengimo mokyklai

lygá bei prognozuoti bûsimos mokyklinës veiklos sëkmæ. Vaiko intelektinisbrandumas vertintas Tove Krogh Kontrolinio pieðimo stebëjimo metodika, overbalinis ir matematinis raðtingumas – specialiomis kalbos ir matematikosuþduotimis. Buvo vertinami tokie intelektinës brandos ypatumai:

• verbalinës instrukcijos esmës supratimas ir gebëjimas pagal jà atliktiuþduotis;

• dydþio, formos, skaièiaus, santykio sàvokø, vaizdiniø schemø iðmoki-mo lygis;

• orientacijos erdvëje lygis;

• kairës ir deðinës pusiø skyrimas;

• kalbos iðlavëjimas.

Bendras intelektinio brandumo lygis. Bendras intelektinio brandumo lygis. Bendras intelektinio brandumo lygis. Bendras intelektinio brandumo lygis. Bendras intelektinio brandumo lygis. Bendras intelektinis vaiko pasiren-gimas mokyklai buvo vertinamas pagal vaiko surinktà bendrà taðkø sumà.Iðskirti ðie lygiai: labai geras, geras, vidutinis, patenkinamas, þemas.

18

7 lentelë6–7 m. tiriamųjų intelektinio brandumo mokyklai rodiklių pasiskirstymas

procentais

Visų

vaikų

įvertini-mas

Žemas

Patenkinamas

Vidutinis

Geras

Labai geras

280

4

1,4%

13

4,6%

40

14,3%

124

44,3%

99

35,4%

Tyrimo rezultatai leidþia teigti, kad bendras tiriamøjø intelektinis brandu-mas yra labai aukðtas: 79,7 proc. sudaro geras ir labai geras lygis (7 lentelë).Kontrolinio pieðimo stebëjimo metodikos duomenys rodo, kad 59,6 proc. vai-kø orientavimosi erdvëje lygis geras ir labai geras, 21,4 proc. – vidutinis, ir tik2,5 proc. – blogas. Itin geresni formos suvokimo rodikliai: 79,2 proc. vaikøformos suvokimo lygis geras ir labai geras, 17,8 proc. – vidutinis, ir tik 0,36proc. – blogas. Skaièiø vaikai suvokia prasèiau nei formà: 40,3 proc. vaikøskaièiø suvokia gerai ir labai gerai, 41,7 proc. – vidutiniðkai ir 5 proc. – prastai.Santyká vaikai suvokia dar sunkiau (38,9 proc. vaikø erdvinius santykius su-vokia gerai ir labai gerai, 35 proc. – vidutiniðkai, 7 proc. – blogai. Kalbinësinstrukcijos supratimas ir vykdymas 81,8 proc. tiriamøjø geras ir labai geras,tik 3 proc. – þemas. Apie pusë tirtø vaikø gerai skiria kairæ ir deðinæ puses: 42,5proc. vaikø geras ir labai geras lygis, 26,4 proc. – vidutinis, 10,7 proc. – þemas.

Ikimokyklinio ugdymo institucijas lankiusiø ir nelankiusiø vaikø tyrimorezultatø palyginimas leidþia teigti, kad institucijas lankiusiø vaikø intelekti-nio brandumo rodikliai aukðtesni: vaikø darþelio tiriamøjø lygis yra geras irlabai geras 83,5 proc., prieðmokyklinës grupës – 89,6 proc., ðeimoje ugdytø –59,2 proc. (8 lentelë). Në vieno prieðmokyklinæ grupæ lankiusio vaiko bendrasintelektinio brandumo lygis nëra þemas ar patenkinimas. Þemo ir patenkina-mo intelektinio brandumo lygio ikimokyklines grupes lankiusiø vaikø nusta-tyta maþiau, nei ugdytø ðeimoje.

8 lentelëUgdymo įstaigas lankiusių ir nelankiusių 6–7 m. vaikų intelektinio

brandumo mokyklai rodikliaiĮvertinimas Žemas Patenkinamas Vidutinis Geras Labai geras

Darželis 3 1,6% 8 4,2% 20 10,6% 84 44,3% 74 39,2%

Priešmo-kyklinė

grupė

0 0 0 0 4 10,8% 20 54,1% 13 35,1%

Šeima 1 1,9% 5 9,3% 16 29,6% 20 37,0% 12 22,2%

19

Mieste ir kaime gyvenanèiø vaikø intelektinis brandumas. Tyrimo rezulta-tai leidþia teigti, kad miesto vaikø intelektinio brandumo mokyklai rodikliaiyra labai aukðti (82,08 proc. sudaro geras ir labai geras lygis). Kaime gyvenan-èiø tiriamøjø intelektinio brandumo mokyklai rodikliai truputá þemesni (73,75proc. sudaro geras ir labai geras lygis) (9 lentelë).

9 lentelë6–7 m. tiriamųjų intelektinio brandumo mokyklai rodikliai pagal

gyvenamąją vietą

Gyvenamoji vieta

Žemas

Patenkinamas

Vidutinis

Geras

Labai geras

Miestas 2 1,16% 8 4,62% 21 12,14% 74 42,77% 68 39,31%

Kaimas 2 2,5% 4 5% 15 18,75% 33 41,25% 26 32,5%

Remiantis tyrimo pagal lytá rezultatais galima teigti, kad tiriamøjø mergai-èiø intelektinio brandumo mokyklai rodikliai aukðtesni nei berniukø: 85,7proc. mergaièiø intelektinio brandumo lygis labai geras ir geras, berniukø –75,4 proc.). Berniukø daugiau nei mergaièiø patenka á þemo, patenkinamo beividutinio intelektinio brandumo lygio grupes (10 lentelë).

10 lentelë6–8 m. tiriamųjų intelektinio brandumo mokyklai rodiklių pasiskirstymas

pagal lytį

Įvertini-mas

Žemas Patenkinamas Vidutinis Geras Labai geras

Berniukai 4 2,9% 8 5,7% 25 17 % 58 41,4% 45 32,10% Mergaitės 0 0 5 3,6% 15 10,7% 66 47,1% 54 38,6%

Matematinis raðtingumas. Skaièiaus suvokimas ir matematinës kalbos var-tojimas buvo vertinami vaikams atliekant skaièiavimo uþduotis. Tyrimas pa-rodë, kad 72 proc. vaikø gerai rûðiuoja daiktus á grupes, suskaièiuoja 10 daik-tø, atlieka sudëties ir atimties veiksmus iki 10, naudodami skaièiavimà iki 10sprendþia praktines problemines uþduotis (tai aukðèiausias matematinio rað-tingumo lygis). Yra vaikø, kuriø matematiniai gebëjimai nepakankami – 8proc. vaikø tik rûðiuoja daiktus ir juos skaièiuoja iki 10, o 4 proc. vaikø – tikrûðiuoja daiktus (þr. 4 priedà). Geriausiai skaièiø ir skaièiavimà suvokia prieð-mokyklines grupes lankæ vaikai (net 81 proc. yra pasiekæ aukðèiausià lygá),ðiek tiek prasèiau – lankæ ikimokyklines grupes (75 proc.), prasèiausiai – augæ

20

ðeimose (71 proc.). Pastebëtas nemaþas skirtumas tarp mieste ir kaime augusiøvaikø (atitinkamai 80 proc. ir 59 proc.).

Matematinës kalbos vartojimo tyrimo rezultatai taip pat geri. 74 proc. vai-kø pasiekë aukðèiausià lygá, t. y. jie gerai vartojo sàvokas „maþas-didelis“,„maþiausias-didþiausias“, „maþesnis-didesnis“ ir kitas; sugebëjo nusakyti daik-tø padëtá erdvëje, þinojo ir vartojo skaitmenis iki 10, mokëjo paaiðkinti sudë-ties ir atimties veiksmus (þr. 5 priedà). Kitø vaikø matematinë kalba nepakan-kama: apie 20 proc. vaikø, bandydami paaiðkinti matematinius veiksmus, pa-tiria problemø, apie 4 proc. – nepaþásta skaitmenø, apie 2 proc. – nesugebavartoti dydá ir daiktø padëtá nusakanèiø sàvokø. Matematinës kalbos vartoji-mo lygis þymiai aukðtesnis miesto nei kaimo vaikø (aukðèiausias lygis atitin-kamai 80 proc. ir 64 proc.).

Sakytinë ir raðytinë vaiko kalba.Sakytinë ir raðytinë vaiko kalba.Sakytinë ir raðytinë vaiko kalba.Sakytinë ir raðytinë vaiko kalba.Sakytinë ir raðytinë vaiko kalba. Vienas ið intelektinio vaiko brandumomokyklai bruoþø – iðlavëjusi vaiko kalba. Tai geras kalbos mokëjimas, gebë-jimas bendrauti, reikðti savo mintis, jausmus, patyrimus (kalbëjimas), iðgirdi-mas ir supratimas kas ir kaip sakoma (klausymas), raðymo ir skaitymo pradme-nys. Sakytinës ir raðytinës vaiko kalbos apibûdinimui daþnai vartojama sàvo-ka raðtingumas. Jis laikomas viena ið asmenybës savirealizacijos prielaidø.

Nustatant bendrà vaiko raðtingumo lygá jis buvo vertinamas pagal tokiuskriterijus: vaiko domëjimàsi skaitymu ir skaitymà, raidþiø paþinimà, fonologi-nes þinias, raðymo ágûdþius, riðlios kalbos ir klausymo gebëjimus.

Vaikø raðtingumo bendri tyrimo duomenys pateikti 11 lentelëje.

11 lentelëBendras vaikų raštingumo lygis

Raštingumo išlavėjimo lygiai

Kriterijai Labai aukštas sk./ proc.

Aukštas sk./ proc.

Vidutinis sk./ proc.

Žemas sk./ proc.

Skaitymas 190 68 % 56 20 % 13 4% 21 8 %

Raidžių pažinimas 194 69 % 61 22 % 23 8 % 2 1%

Garsų išskyrimas žodyje 193 69% 51 18 % 24 9 % 12 4%

Rašymas 215 77% 51 18% 14 5% 0 0%

Kalbėjimas, klausymas 135 48% 75 27% 49 18% 21 7%

Pateikti duomenys rodo, kad vaikø skaitymo, raidþiø paþinimo, garsinës

analizës gebëjimai yra pasiskirstæ panaðiai. Daugiau nei 70 proc. tiriamøjøminëti gebëjimai puikûs.

21

Aukðtà raðtingumo lygá pasiekæ vaikai domisi skaitymu ir jau skaito nesu-dëtingus tekstus, paþásta ir pavadina visas raides, turi gerus fonologinius ágû-dþius: skiria panaðiai skambanèius þodþius, raðydami þodá moka nustatyti gar-sø eilæ; gerai iðlavëjæ ðiø vaikø raðymo ágûdþiai: jie gali raðyti ne tik savovardà, bet ir kitus þodþius; vaikai pasiþymi puikiais klausymo ir pasakojimosugebëjimais: moka pasakoti patirtus ávykius, norëdami suþinoti informacijàuþduoda klausimus, gali sukurti istorijà ir jà papasakoti, sugeba riðliai pasako-ti (nedidelei grupei draugø) pagrindines ávykio detales, klausosi kitø pasako-jimo.

Vidutiná raðtingumo lygá pasiekæ vaikai (daugiau nei 20 proc.) sugeba nu-spëti þodþius ir frazes, nesudëtingame tekste gali atpaþinti ir parodyti iðtartusarba paraðytus þodþius; paþásta nuo 5 iki 15 paraðytø ar pavadintø raidþiø; suge-ba nustatyti pirmàjá þodþio garsà ir jau gali skirti panaðiai skambanèius þodþius;raðo ávairius raðmenis, raides; moka pasakoti patirtus ávykius, uþduoda klausi-mus ir klausosi atsakymø, sunkiau gali sukurti istorijà ir jà papasakoti.

Þemo lygio raðtingumas bûdingas tik ðiek tiek daugiau nei 6 proc. Respub-likos vaikø. Ðie vaikai moka tinkamai laikyti knygà ir versti lapus, taèiaunegali tekste perskaityti ar nuspëti þodþiø; jie gali atpaþinti savo vardà, taèiaunepaþásta raidþiø; vaikai gali atmintinai sakyti trumpaeilius, taèiau fonologi-nës jø þinios yra maþos; tiriamieji skiria pieðiná nuo raidës, gali raðyti ávairiusraðmenis, raides; vaikai moka papasakoti patirtus ávykius, gali uþduoti klausi-mus, taèiau jiems sunkiai sekasi patiems sukurti istorijà.

Remiantis ðiais duomenimis galima daryti iðvadà, kad Lietuvos vaikairaðtingumo atþvilgiu yra gerai pasirengæ mokyklai ir bendras raðtingumo lygisyra aukðtas.

Geriausiai yra iðlavëjæ Lietuvos vaikø raðymo ágûdþiai. 77 proc. vaikømoka raðyti raides, savo vardà, raðo þodþius ir geba juos skaityti paraidþiui.Prastesni kalbëjimo rezultatai. Puikiai iðlavëjusi riðlioji kalba tik pusës (48proc.) vaikø. 7,5 proc. vaikø kalba prastai. Sunku pasakyti, kas lëmë tokiossituacijos susidarymà. Matyt, pedagogai ir tëvai daugiausiai dëmesio skiriaþodþiø raðymui ir skaitymui, o maþiau – riðlios kalbos ugdymui, pasakojimo irklausymo ágûdþiø lavinimui. Gali bûti, kad toká raðtingumo kriterijø pasiskirs-tymà lemia vaikø raðtingumo raidos ypatybës: vaikai domisi raidëmis, skait-menimis, þodþiais, jiems smagu juos skaityti ir raðyti. Taèiau ne visi vaikai galiilgesniam laikui sukaupti dëmesá pasakojimo klausymui, ásiminti pagrindinesjo detales.

Vaiko raðtingumui didelæ átakà turi tokie veiksniai: amþius, lytis, ugdymoinstitucijos lankymas ar nelankymas, gyvenamoji vieta, tëvø iðsilavinimas,ðeimos materialinë bei socialinë padëtis ir pan.

22

Vaikø amþius ir raðtingumas.Vaikø amþius ir raðtingumas.Vaikø amþius ir raðtingumas.Vaikø amþius ir raðtingumas.Vaikø amþius ir raðtingumas. Iðanalizavus vaikø amþiaus átakà ávairiomsraðtingumo sritims, paaiðkëjo, kad labiausiai vaikø raidþiø paþinimo bei garsi-nës analizës lygá átakoja amþius. 7–8 m. vaikai lengviau pasiekia aukðtesnáraidþiø paþinimo lygá nei 6–7 metø vaikai, kurie jau pradëjæ lankyti mokyklà.Kiek maþiau amþius átakoja vaikø raðymo ágûdþiø lygá. Nedidelæ átakà amþiusturi vaikø riðliai kalbai bei skaitymui. Tiek 6–7 m., tiek 7–8 m. vaikø riðlioskalbos ir skaitymo lygis maþai skiriasi: puikiai skaito 70,9 proc. 7–8 m. vaikøbei 66,1 proc. 6–7 m. vaikø, iðlavëjusi riðli kalba 50,9 proc. septynmeèiø bei46,1 proc. ðeðiameèiø.

11%

68%

21%

51%

37%

12%

58%

36%

6%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

6–6,6 m. 6,7–7,6 m. 7,7– 8,1 m.

Labai

aukštasAukštas

Vidutinis,

žemas

Kokybiðkai skirtingo amþiaus vaikø raðtingumas nesiskiria.Ðis tyrimas patvirtino, kad fiksuoto, visiems vaikams vienodo amþiaus,

kada jie gali pradëti mokytis skaityti ir raðyti – nëra. Vieni vaikai pasiekiageresniø rezultatø pradëjæ mokytis 6–7 m., kiti – 7–8 m. (2 pav.).

IkiIkiIkiIkiIkimokyklinio ugdymo ástaigos lankymas ar nelankymas ir raðtingu-mokyklinio ugdymo ástaigos lankymas ar nelankymas ir raðtingu-mokyklinio ugdymo ástaigos lankymas ar nelankymas ir raðtingu-mokyklinio ugdymo ástaigos lankymas ar nelankymas ir raðtingu-mokyklinio ugdymo ástaigos lankymas ar nelankymas ir raðtingu-mas.mas.mas.mas.mas. Ugdymo ástaigas lankiusiø ir nelankiusiø vaikø raðtingumas skiriasi (13lentelë).

13 lentelëRaštingumo išlavėjimo pasiskirstymas pagal įstaigų lankymą

Raštingumo išlavėjimo lygiai

Ugdymo įstaiga Iš

viso Labai aukštas sk./ proc.

Aukštas sk./ proc.

Vidutinis, žemas

sk./ proc.

Lankė ikimokyklinio ugdymo įstaigą 200 107 54% 74 37% 19 9%

Lankė priešmokyklinio ugdymo grupę 17 9 53% 7 41% 1 6%

Nelankė jokios ugdymo įstaigos 61 20 33% 29 47% 12 20%

2 pav. Skirtingo amþiaus vaikø raðtingumo iðlavëjimo lygiai2 pav. Skirtingo amþiaus vaikø raðtingumo iðlavëjimo lygiai2 pav. Skirtingo amþiaus vaikø raðtingumo iðlavëjimo lygiai2 pav. Skirtingo amþiaus vaikø raðtingumo iðlavëjimo lygiai2 pav. Skirtingo amþiaus vaikø raðtingumo iðlavëjimo lygiai

23

Ikimokyklinio ugdymo ástaigos lankymas ar nelankymas didþiausios áta-kos turi vaikø domëjimuisi skaitymu ir skaitymo lygiui. Lankiusiø ikimokyk-linio ugdymo ástaigà vaikø bendras domëjimosi skaitymu ir skaitymo lygisyra aukðtesnis nei nelankiusiø. Aukðèiausià skaitymo lygá yra pasiekæ 73,7proc. ástaigas lankiusiø ir tik 50,7 proc. nelankiusiø vaikø.

Ikimokyklinio ugdymo ástaigos lankymas ar nelankymas turi didelës áta-kos vaikø raidþiø paþinimo ir riðlios kalbos bei klausymosi ágûdþiø lygiams.Ðiose srityse aukðtesniø rezultatø pasiekë lankæ ikimokyklinio ugdymo ástai-gas vaikai. Puikiai paþásta raides 73,7 proc. lankiusiø ir 57,7 proc. nelankiusiøástaigas vaikø; puikiai iðlavëjusi sakytinë kalba 54,5 proc. lankiusiø ir 33,8proc. nelankiusiø ástaigas vaikø.

Nelankiusiems ikimokyklinës ugdymo ástaigos vaikams sunkiau sekasigrupelei bendraamþiø riðliai pasakoti pagrindines ávykio detales ir klausytiskitø pasakojimo. Ðiek tiek sunkiau jie kuria ir pasakoja istorijas. Beveik dvi-gubai daugiau yra nelankiusiø ikimokyklinës ástaigos vaikø, kurie nesugebasukurti istorijos, taèiau geba uþduoti klausimus ir klausosi atsakymø, t. y.pasiekæ vidutiná riðlios kalbos ir klausymosi lygá. Þemas lygis bûdingas dau-giau nelankiusiems ikimokyklines ástaigas vaikams nei jas lankiusiems. Ne-lankæ ikimokykliniø ástaigø vaikai gali nelabai sklandþiai pasakoti patirtusávykius.

Maþiausiai átakos ikimokyklinio ugdymo ástaigos lankymas ar nelanky-mas turi vaikø garsinës analizës lygiui.

Tëvø iðsilavinimas ir vaikø raðtingumas.Tëvø iðsilavinimas ir vaikø raðtingumas.Tëvø iðsilavinimas ir vaikø raðtingumas.Tëvø iðsilavinimas ir vaikø raðtingumas.Tëvø iðsilavinimas ir vaikø raðtingumas. Labai didelæ átakà tëvø iðsilavi-nimas turi vaikø riðlios kalbos bei klausymosi lygiams. Tëvø su aukðtuojuiðsilavinimu 63,4 proc. vaikø raðtingumo srityse pasiekë geriausiø rezultatø.Tëvø su aukðtesniuoju iðsilavinimu vaikø rezultatai kiek prastesni: aukðèiau-sià lygá pasiekë 48,3 proc. vaikø. Prasèiausi rodikliai vaikø, kuriø tëvai turividuriná arba pagrindiná iðsilavinimà.

Kiek maþesnës, taèiau reikðmingos átakos tëvø iðsilavinimas turi vaikøgarsinës analizës ágûdþiø lygiui. Aukðèiausià garsinës analizës lygá pasiekëtëvø su aukðtuoju iðsilavinimu vaikai, kiek þemesná – tëvø su aukðtesniuojuiðsilavinimu vaikai, þemiausià – tëvø su viduriniu ar pagrindiniu iðsilavinimuvaikai. Ðio reiðkinio prieþastys gali bûti tëvø iðsilavinimo átaka raðtingumui.Manoma, kad tëvø su aukðtuoju iðsilavinimu namuose vaikus supa turtingakalbinë aplinka: knygos, spaudos leidiniai, raðymo reikmenys. Raðtingi tëvairodo pavyzdá vaikams. Þemesnis tëvø iðsilavinimas nesudaro galimybiø vaikøraðtingumo ágûdþiams lavëti (3 pav.).

24

65%

27%

8%

50%

40%

10%

30%

53%

17%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

Aukštasis Aukštesnysis Nebaigtas vid.,vidurinis

Labai aukštas

Aukštas

V idutinis,žemas

3 pav. Tëvø iðsilavinimo átaka vaikø raðtingumo lygiui3 pav. Tëvø iðsilavinimo átaka vaikø raðtingumo lygiui3 pav. Tëvø iðsilavinimo átaka vaikø raðtingumo lygiui3 pav. Tëvø iðsilavinimo átaka vaikø raðtingumo lygiui3 pav. Tëvø iðsilavinimo átaka vaikø raðtingumo lygiui

Gyvenamoji vieta ir vaikø raðtingumas.Gyvenamoji vieta ir vaikø raðtingumas.Gyvenamoji vieta ir vaikø raðtingumas.Gyvenamoji vieta ir vaikø raðtingumas.Gyvenamoji vieta ir vaikø raðtingumas. Tyrimo rezultatai parodë labaistiprø ryðá tarp vaikø riðlios kalbos ir klausymosi ágûdþiø lygio bei jø gyvena-mosios vietos. 58,7 proc. miesto vaikø puikiai pasakoja, 21,1 proc. – kuriaistorijas, moka jas papasakoti.

59%

31%

10%

33%

53%

14%

41%

48%

11%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

Miestas Kaimas Rajonas

Labai

aukštas

Aukštas

Vidutinis,

žemas

4 pav. Miesto, kaimo, rajono vaikø bendro raðtingumo iðlavëjimo lygiai4 pav. Miesto, kaimo, rajono vaikø bendro raðtingumo iðlavëjimo lygiai4 pav. Miesto, kaimo, rajono vaikø bendro raðtingumo iðlavëjimo lygiai4 pav. Miesto, kaimo, rajono vaikø bendro raðtingumo iðlavëjimo lygiai4 pav. Miesto, kaimo, rajono vaikø bendro raðtingumo iðlavëjimo lygiai

Kaimo vaikai labiau linkæ pasakoti apie save, savo ðeimà, draugus, kaimy-nus, mokyklà, bet sunkiau kuria pasakojimus, istorijas nei miesto vaikai. Beto, kaime gyvenantys vaikai kalba trumpesniais sakiniais, o mieste gyvenan-tys vaikai savo pasakojimuose vartoja vaizdingesnius posakius.

Domëjimosi skaitymu ir skaitymo lygis yra aukðtesnis miesto vaikø. Labaiaukðtas lygis bûdingas 74,2 proc. miesto ir 50,7 proc. kaimo vaikø. Miestovaikai lengviau pasiekia aukðtesná garsinës analizës ágûdþiø lygá, nes jiemsgeriau sekasi nustatyti garsø eilæ raðant þodþius, o kaimo vaikai daþniau pra-

25

leidþia garsus þodyje.Vaikø gyvenamoji vieta nedaro átakos jø raidþiø paþinimo ir raðymo ágû-

dþiø lygiams (4 pav.).

Vaiko gyvenimo sàlygos ir raðtingumas.Vaiko gyvenimo sàlygos ir raðtingumas.Vaiko gyvenimo sàlygos ir raðtingumas.Vaiko gyvenimo sàlygos ir raðtingumas.Vaiko gyvenimo sàlygos ir raðtingumas. Tyrimo rezultatai parodë, kadðeimos materialinë padëtis turi labai maþai átakos vaikø raðtingumo lygiui.

Vaiko lytis ir raðtingumas.Vaiko lytis ir raðtingumas.Vaiko lytis ir raðtingumas.Vaiko lytis ir raðtingumas.Vaiko lytis ir raðtingumas. Tyrimo rezultatai rodo, kad vaikø riðlios kal-bos ir klausymosi lygiui didþiausià átakà daro lytis. Mergaièiø riðli kalba,gebëjimas pasakoti ir skaityti yra labiau iðlavëjæ nei berniukø. Labai aukðtàriðlios kalbos vartojimo lygá pasiekë 57,8 proc. mergaièiø ir tik 37,8 proc.berniukø, þemà – 4,3 proc. mergaièiø ir 10,7 proc. berniukø.

Kiek maþesnæ átakà lytis daro vaikø garsinës analizës ágûdþiø lygiui. Mer-gaièiø garsinës analizës ágûdþiai yra geresni nei berniukø. Daugiau jø pasiekialabai aukðtà garsinës analizës lygá, nors ðios raðtingumo srities kokybiniø skir-tumø, priklausanèiø nuo lyties, nepastebëta. Tyrimo rezultatai rodo, kad vaikøraidþiø paþinimas ir raðymo ágûdþiai nuo lyties priklauso maþai. 77,9 proc.mergaièiø ir 62,1 proc. berniukø pasiekë labai aukðtà raidþiø paþinimo, o 82,8proc. mergaièiø ir 72,2 proc. berniukø – labai aukðtà raðymo lygá. Kokybiðkaimergaièiø ir berniukø raidþiø paþinimo ir raðymo ágûdþiai ðiek tiek skiriasi:berniukai daþniau raðo ilgesnius, sudëtingesnius þodþius spausdintinëmis rai-dëmis, o mergaitës – trumpesnius, paprastesnius þodþius raðytinëmis raidëmis.

Ðio tyrimo rezultatai patvirtino ankstesniø tyrimø iðvadas, kad ankstyvai-siais raðtingumo ugdymosi metais mergaitës yra linkusios pasiekti geresniøraðtingumo rezultatø nei berniukai.

Atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvos vaikø raðtingumo lygis, lyginant já sukitais vaikø brandumo mokyklai rodikliais, yra labai aukðtas. Labiausiai yraiðlavëjæ vaikø raðymo ágûdþiai, o prasèiausiai – riðlios kalbos bei klausymosiágûdþiai. Vaikø raðtingumo lygiui átakos turi visas kompleksas veiksniø: am-þius, lytis, gyvenamoji vieta, tëvø iðsilavinimas, ikimokyklinio ugdymo ástai-gos lankymas ar nelankymas. Didþiausià átakà vaikø raðtingumo lygiui turitëvø iðsilavinimas ir ikimokyklinio ugdymo ástaigos lankymas ar nelankymas(aukðtesná raðtingumo lygá pasiekë lankæ ikimokyklinio ugdymo ástaigas irtëvø su aukðtuoju iðsilavinimu vaikai, þemesná – nelankæ ikimokyklinio ug-dymo ástaigos ir tëvø su viduriniu ar pagrindiniu iðsilavinimu vaikai), maþes-næ – vaiko amþius, lytis, gyvenamoji vieta (aukðtesná raðtingumo lygá pasiekë7–8 m., mergaitës, miesto vaikai, o þemesná – 6–7 m., berniukai, kaimo beirajono vaikai). Beveik jokios átakos raðtingumo lygiui neturi vaiko ðeimosmaterialinë padëtis (þr. 1–3 priedus).

26

2.4. VAIKØ SOCIALINIO BRANDUMO YPATUMAIBendras socialinio brandumo lygisBendras socialinio brandumo lygisBendras socialinio brandumo lygisBendras socialinio brandumo lygisBendras socialinio brandumo lygisSavivertë. Tyrimas parodë, kad 56 proc. vaikø savivertë yra aukðta, 21

proc. vaikø – labai aukðta, ir tik 5 proc. vaikø – þema (14 lentelë). Vadinasi,vaikai save ir savo gebëjimus vertina gerai. Ávairios savybës pagal vaikø savæsávertinimà pasiskirstë taip: aukðèiausias balas teko savybei protingas, maþes-nis – draugiðkas, maþiausias – graþus, linksmas, geras.

14 lentelëVaikų savivertės lygis

Savivertės lygis Sk. % Labai aukštas 58 21 Aukštas 156 56 Vidutinis 22 8 Žemas 13 5

Savikontrolë. Vaikø savikontrolë buvo vertinama, stebint vaikø veiklà.Tyrimo duomenys rodo, kad 71 proc. vaikø savikontrolës ágûdþiai geri ir labaigeri (15 lentelë). Taèiau dalis vaikø turi problemø: 11–12 proc. vaikø niekuo-met neiðklauso nuorodos iki galo, spontaniðkai kalba, komentuoja veiklà irvisa, kas vyksta aplink, 9 proc. vaikø nuolat juda ir nedëmesingi; 5 proc. vaikølabai jautriai reaguoja á nesëkmes.

15 lentelëVaikų savikontrolės lygis (pagal kriterinį vaikų veiklos stebėjimą)

Savikontrolės lygis Sk. %

Labai geras 126 45 Geras 74 26 Vidutinis 41 15 Blogas 39 14 Kitos ypatybės

Niekada 119 42 Retai 83 30 Dažnai 52 19

Juda suole

Visada 26 9 Niekada 132 47 Retai 70 25 Dažnai 47 17

Nuolat kalba, komentuoja


Nedėmesingas

Visada 26 9

27

Mokytojai mano, kad tik 4–5 proc. vaikø nesulaukia savo eilës kalbëti irneiðgirsta bûtinø nuorodø. Kitø vaikø savikontrolë gera arba patenkinama.Tëvai mano, kad 7 proc. vaikø visada nutraukia kalbanèius, norëdami ásiterpti,ir tiek pat vaikø negali atsitraukti nuo televizoriaus; 4–6 proc. vaikø problemayra pabuvimas rimties bûsenoje ir rutina. Vadinasi, tëvai ir mokytojai vaikøsavikontrolës ágûdþius vertina blogiau, nei tai rodo objektyvûs tyrimo duome-nys.

Socialiniai ágûdþiai. Interviu su vaikais, pedagogø ir tëvø nuomonës tyri-mas patvirtino, kad vaikø socialiniai gebëjimai – problematiðkiausia vaikøbrandumo mokyklai sritis. Su asmeniniu saugumu siejamos vaikø þinios yraprastos: 26 proc. vaikø neþino savo namø adreso, 75 proc. vaikø neþino nëvieno ið tëvø darbo telefono.

16 lentelëVaikų socialinių įgūdžių lygis tėvų ir pedagogų nuomone

Vertintojai Socialinių įgūdžių lygis Sk. % Labai geras 31 11 Geras 74 26 Vidutinis 140 50

Pedagogai

Blogas 35 12 Labai geras 19 7 Geras 87 31 Vidutinis 159 57

Tėvai

Blogas 15 5 Kiti įgūdžiai


Tėvai Pats prisistato nepažįstamiems

žmonėms Visada 33 12


Pedagogai Pirmas pradeda pokalbį su

bendraamžiu


Tėvai Konfliktinėse

situacijose išlieka ramus

Visada 26 9

Mokytojai nurodo, kad tik 11 proc. vaikø turi labai gerus ir 26 proc. gerussocialinius gebëjimus. Kiti socialiniø ágûdþiø rodikliai: 28 proc. vaikø retaiarba niekada neatlieka pavedimø laiku; 35 proc. vaikø sunkiai susiranda nau-

28

jø draugø; 43 proc. vaikø nedrásta pirmieji prakalbinti kito vaiko; 41 proc.niekada nereiðkia arba reiðkia retai uþuojautà kitam; 53 proc. vaikø niekadaarba retai padeda kitam atlikti uþduotá (16 lentelë).

Apklausiant tëvus nustatyta, kad 33 proc. vaikø nepadeda namø ruoðoje(visada padeda tik 19 proc. vaikø); 57 proc. visai nesugeba tvardytis konflik-tinëse situacijose arba tvardosi retai (tai gerai sugeba tik 9 proc. vaikø); 64proc. vaikø nedrásta patys prisistatyti nepaþástamiems þmonëms arba tai darolabai retai (tik 12 proc. tai gali padaryti bet kada). Ðeimos aplinkoje apie pusëtirtø vaikø yra empatiðki; iðtikus bëdai reiðkia uþuojautà ðeimos nariams; pasa-ko, kai mano, jog su jais netinkamai elgiamasi.

Praktiniai ágûdþiai. Praktiniai ágûdþiai buvo vertinami stebint, ar vaikaisugeba apsiauti batus ir susivarstyti raiðtelius, ar moka uþsisegti ir atsisegtisagas, nusivilkti megztiná, atrakinti ir uþrakinti duris, pasiruoðti pamokai. Ty-rimas parodë, kad bendras vaikø praktiniø gebëjimø lygis labai aukðtas – net37 proc. vaikø visus minëtus ágûdþius atlieka puikiai, 35 proc. – gerai. Taèiaunet 13 proc. vaikø praktiniai ágûdþiai yra blogi (17 lentelë).

17 lentelëVaikų praktinių įgūdžių lygis (pagal stebėjimo duomenis)

Labai aukštas Geras Vidutinis Žemas Sk. 103 97 24 36 % 37 35 9 13

Adaptyvumas. Vaikø elgesio praktinëse situacijose stebëjimas parodë, kad13 % vaikø adaptyvumas labai aukðtas: jie su dþiaugsmu priima naujoves,pvz.: naujo þaislo atsiradimas grupëje, galimybë trumpam persësti á kità suolà,pamokos metu atneðti knygà nuo palangës koridoriuje. 41 proc. vaikø adapty-vumas geras. Apie 11 proc. vaikø sunkiai priima pokyèius ir naujoves, jø adap-tyvumas þemas. 5–7 proc. vaikø prieðtarauja ir nesiryþta iðeiti ið klasës ar per-sësti á kità vietà. 12–15 proc. vaikø tai daro labai nedràsiai arba labai nusiminæ(18 ir 19 lentelës). Mokytojø nuomonës tyrimo rezultatai panaðûs á gyvenimið-kø situacijø stebëjimo rezultatus – kas treèias vaikas teigiamai vertina naujusugdymo bûdus ir aplinkos pasikeitimus, bet 15–18 proc. vaikø naujoves verti-na kritiðkai. Daug problemø vaikams sudaro ásitraukimas á klasës gyvenimà poligos ir klasës taisykliø laikymasis. Taèiau sunkiausiai vaikai priima nesëkmæ– net 36 proc. vaikø nusimena ir nebando ið naujo. Tik kas ketvirtas vaikas,patyræs nesëkmæ, nepraranda iniciatyvos bandyti vël.

29

Labai aukštas Geras Vidutinis Žemas Sk. 37 115 96 32 % 13 41 34 11

18 lentelëVaikų adaptyvumo lygis (pagal kriterinio stebėjimo duomenis)

19 lentelëAtskirų adaptyvumo savybių stebėjimo rezultatai

Naujo žaislo priėmimas Reakcija, paprašius persėsti į

kitą suolą Reakcija, paprašius vienam atnešti priemones iš koridoriaus į klasę

Ne-pri-eina

Nori pa-liesti

Nori žaisti

Tyri-nėja

Prieš-tarau-ja

Nusi-minęs

Ra-mus

Džiu- gus

Nei-na

Eina neno-riai

Eina ra-miai

Eina džiu-giai

Sk. 40 64 129 47 13 43 156 68 19 33 150 78

% 14 23 46 17 5 15 56 24 7 12 53 27

Ðeðiameèiø ir septynmeèiø brandumo mokyklai lygisÐeðiameèiø ir septynmeèiø brandumo mokyklai lygisÐeðiameèiø ir septynmeèiø brandumo mokyklai lygisÐeðiameèiø ir septynmeèiø brandumo mokyklai lygisÐeðiameèiø ir septynmeèiø brandumo mokyklai lygisTëvai ir pedagogai ðiuo metu daug diskutuoja, nuo keliø metø – ðeðeriø ar

septyneriø – vaikas turëtø pradëti eiti á mokyklà. Lentelëse pateikiami duome-nys, rodantys ðeðiameèiø ir septynmeèiø vaikø savikontrolës, socialiniø ir prak-tiniø ágûdþiø bei adaptacijos lygius.

Savikontrolë. Remiantis tyrimo duomenimis (20 lentelë) nustatyta, kadlûþis vaikø savikontrolës raidoje ávyksta apie 6,5 m. – labai gerus savikontro-lës ágûdþius turinèiø vaikø padaugëja nuo 26 proc. iki 48 proc., blogus savi-kontrolës ágûdþius turinèiø vaikø sumaþëja nuo 26 proc. iki 17 proc. Nuo 6,5m. iki 7,5 m. stebima ne tokia intensyvi á mokyklà neiðëjusiø vaikø savikon-trolës raida. Vyresnio amþiaus (beveik aðtuntuoneriø metø) á mokyklà neiðëju-siø vaikø savikontrolës ágûdþiai regresuoja (labai gerus ágûdþius turinèiø vai-kø sumaþëja nuo 50 iki 36 proc.). Daþniausiai vaikai susiduria su judëjimo irnedëmesingumo problemomis. Spontaniðkas kalbëjimas bûdingas tik jaunes-niems vaikams. Kai kuriems vaikams (apie 6–15 proc.) savikontrolës proble-mos, matyt, yra individuali elgesio problema, nes savikontrolës ágûdþiai vai-kui augant negerëja, o kai kada regresuoja, t. y. vël padidëja spontaniðkasjudrumas, nedëmesingumas.

30

20 lentelëĮvairaus amžiaus vaikų savikontrolės lygis (pagal kriterinį vaikų veiklos

stebėjimą)

6–6,6 6,6–7 7–7,6 7,6–8 Savikontrolės lygis

Sk. % Sk. % Sk. % Sk. %

Labai geras 5 26 45 48 58 50 18 36 Geras 3 16 23 24 34 29 14 28 Vidutinis 6 32 10 11 11 9 14 28 Blogas 5 26 16 17 14 12 4 8 Kitos ypatybės

Nepastebėta 4 21 46 49 51 44 18 36 Retai 8 42 20 21 39 33 16 32 Dažnai 6 32 17 18 18 15 11 22

Juda suole

Nuolat 1 5 11 12 9 8 5 10 Nepastebėta 7 37 46 49 57 49 22 44 Retai 3 16 24 26 33 28 10 20 Dažnai 5 26 13 14 16 14 13 26


Nuolat 4 21 11 11 11 9 5 10 Nepastebėta 6 32 50 53 66 57 25 50 Retai 6 32 23 24 24 20 14 28 Dažnai 5 26 12 13 15 13 8 16

Nedėmesingas

Nuolat 2 10 9 10 12 10 3 6

Socialiniai gebëjimai. Tyrimas parodë, kad vaikø socialiniai gebëjimai to-lygiai formuojasi nuo ðeðeriø metø. Pedagogø nuomone, vaikø socialiniø gebë-jimø lygis, palyginus su kitais gebëjimais, yra gana þemas – daþniausiai vaikøgebëjimai tik vidutiniai. Socialiniai gebëjimai maþai priklauso nuo vaikø am-þiaus – daugiau nuo vaiko augimo ir ugdymo aplinkybiø. Tëvai, kuriø vaikaipradëjo lankyti mokyklà nuo ðeðeriø metø, gana gerai vertina savo vaikø socia-linius gebëjimus – në vieno vaiko socialiniø gebëjimø nevertina þemu lygiu, 11proc. vaikø gebëjimus vertina kaip labai aukðtus (21 lentelë).

21 lentelëSkirtingo amžiaus vaikų socialinių įgūdžių lygis tėvų ir pedagogų nuomone

6–6,6 6,6–7 7–7,6 7,6–8 Ver-tintojai

Socialinių įgūdžių lygis

Sk. % Sk. % Sk. % Sk. %

Labai geras 1 5 11 12 15 13 4 8 Geras 2 11 23 24 36 31 13 26 Vidutinis 12 63 44 47 56 48 28 56

Peda-gogai

Blogas 4 21 16 17 10 9 5 10 Labai geras 2 11 8 9 6 5 3 6

31

4 21 16 17 10 9 5 10 Labai geras 2 11 8 9 6 5 3 6 Geras 4 21 37 39 33 28 13 26 Vidutinis 13 68 43 46 70 60 33 66

Tėvai

Blogas 0 0 6 6 8 7 1 2 Kiti įgūdžiai

Niekada 7 37 28 29 24 20 20 40 Retai 7 37 26 28 50 43 17 34 Dažnai 5 26 26 28 30 26 7 14

Tėvai Pats prisistato nepažįsta-miems žmonėms

Visada 0 0 14 15 13 11 6 12

Niekada 1 5 6 6 2 2 2 4 Retai 9 47 41 44 38 32 20 40 Dažnai 6 32 30 32 51 44 18 36

Peda-gogai

Pirmas pradeda pokalbį su

bendraamžiu Visada 3 16 17 18 26 22 10 20 Niekada 1 5 10 10 8 7 5 10 Retai 8 42 40 43 62 53 25 50 Dažnai 7 37 28 30 42 36 18 36



Visada 3 16 16 17 5 4 2 4

Praktiniai ágûdþiai. Vaiko praktiniø ágûdþiø stebëjimas parodë (22 lente-lë), kad dalies ðeðiameèiø praktiniai ágûdþiai labai geri (21 proc.) ir geri (32proc.), o dalies – gana blogi (32 proc.).

22 lentelëĮvairaus amžiaus vaikų praktinių įgūdžių lygis (pagal kriterinį stebėjimą)

6–6,6 6,6–7 7–7,6 7,6–8 Praktiniai įgūdžiai Sk. % Sk. % Sk. % Sk. % Labai geri 4 21 35 37 47 40 17 34 Geri 6 32 33 35 38 32 20 40 Vidutiniai 1 5 7 7 8 7 8 16 Blogi 6 32 11 12 14 12 5 10

Lûþis ðiø ágûdþiø raidoje ávyksta maþdaug apie ðeðtus su puse metus –vaikø, kuriø praktiniø ágûdþiø lygis labai geras, padaugëja nuo 21 proc. iki 37proc., o vaikø, kuriø praktiniø ágûdþiø lygis þemas sumaþëja nuo 32 proc. iki12 proc. Vëliau ðie ágûdþiai formuojasi labai lëtai. 10–12 proc. bet kokio am-þiaus vaikø praktiniai ágûdþiai yra blogi. Tëvø nuomonë skiriasi nuo objekty-vaus stebëjimo rezultatø – tëvø nuomone tik 3–5 proc. vaikø praktiniai ágû-dþiai yra blogi.

Adaptyvumas. Remiantis tyrimo duomenimis (23 ir 24 lentelës) galimaáþvelgti tendencijà, kad labai jauni vaikai (ðeðiameèiai) yra adaptyvesni, nes

32

jie labai nori eiti á mokyklà ir dël to lengviau prie jos prisitaiko, o vyresni(sulaukæ septyneriø) jau ágijæ pakankamai socialiniø ágûdþiø, svarbiø prisitai-kymui prie mokyklos gyvenimo. Dalis ðeðiameèiø (21 proc.) nëra labai adapty-vûs ir patiria ávairiø sunkumø, o nuo septyneriø su puse metø smarkiai suma-þëja labai lengvai prie mokyklos pritampanèiø vaikø procentas (sumaþëjo nuo14–16 proc. iki 8 proc.).

23 lentelëĮvairaus amžiaus vaikų adaptyvumo lygis (pagal kriterinį stebėjimą)

6–6,6 6,6–7 7–7,6 7,6–8 Adaptyvumo lygis

Sk. % Sk. % Sk. % Sk. %

Labai geras 2 11 15 16 16 14 4 8 Geras 10 53 32 34 47 40 26 52 Vidutinis 3 16 38 41 39 33 16 32 Blogas 4 21 9 10 15 13 4 8

24 lentelëĮvairaus amžiaus vaikų atskirų adaptyvumo savybių lygis (pagal kriterinį

stebėjimą)

Naujo žaislo priėmimas Reakcija, paprašius persėsti į kitą suolą

Reakcija, paprašius vienam atnešti priemones iš koridoriaus į klasę

Ne- pri- eina

No-ri pa-lies-ti

Nori žaisti

Tyri-nėja

Prieš- tarauja

Nu- si-mi-nęs

Ra-mus

Džiau

-giasi Nei-na

Eina neno-riai

Eina ra-miai

Eina su džiau

gs-mu

Sk. 1 4 11 3 1 4 10 4 1 4 10 4 6–6,6 % 5 21 58 16 5 21 53 21 5 21 53 21

Sk. 12 23 40 19 4 16 53 21 7 11 50 26 6,6–7 % 13 24 43 20 4 17 57 22 8 12 53 27

Sk. 20 28 49 20 6 20 58 33 8 14 57 38 7–7,6 % 17 24 42 17 5 17 50 28 7 12 48 33

Sk. 7 9 29 5 2 3 35 10 3 4 33 10 7,6–8 % 14 17 59 10 4 6 70 20 5 8 67 20

Apibendrinant galima pasakyti, kad tinkamiausias laikotarpis pradëtiApibendrinant galima pasakyti, kad tinkamiausias laikotarpis pradëtiApibendrinant galima pasakyti, kad tinkamiausias laikotarpis pradëtiApibendrinant galima pasakyti, kad tinkamiausias laikotarpis pradëtiApibendrinant galima pasakyti, kad tinkamiausias laikotarpis pradëtilankyti mokyklà yra nuo ðeðiø metø ir keliø mënesiø iki septyniø metø irlankyti mokyklà yra nuo ðeðiø metø ir keliø mënesiø iki septyniø metø irlankyti mokyklà yra nuo ðeðiø metø ir keliø mënesiø iki septyniø metø irlankyti mokyklà yra nuo ðeðiø metø ir keliø mënesiø iki septyniø metø irlankyti mokyklà yra nuo ðeðiø metø ir keliø mënesiø iki septyniø metø irkeliø mënesiø.keliø mënesiø.keliø mënesiø.keliø mënesiø.keliø mënesiø.

33

Miesto ir kaimo vaikø socialiniø ágûdþiø lygisMiesto ir kaimo vaikø socialiniø ágûdþiø lygisMiesto ir kaimo vaikø socialiniø ágûdþiø lygisMiesto ir kaimo vaikø socialiniø ágûdþiø lygisMiesto ir kaimo vaikø socialiniø ágûdþiø lygisTyrimas parodë, kad vaikø savikontrolës lygis ir mieste, ir kaime pa-

naðus, taèiau kaime yra kiek maþiau vaikø, kuriø savikontrolë bloga (mieste– 17 proc., kaime – 12 proc.). Kaimo vaikai ðiek tiek maþiau spontaniðkaijuda, reèiau spontaniðkai komentuoja ar replikuoja savo veiklà ir visa, kasvyksta klasëje, maþiau blaðkosi. Miesto vaikai judresni, maþiau dëmesingi(25 lentelë).

25 lentelëMiesto ir kaimo vaikų savikontrolės lygis (pagal kriterinį stebėjimą)

Miestas Kaimas Savikontrolės lygis Sk. % Sk. % Labai geras 72 43 38 44 Geras 41 25 27 31 Vidutinis 24 14 11 13 Blogas 28 17 10 12 Kitos ypatybės

Nepastebėta 68 41 38 44 Retai 46 28 27 32 Dažnai 34 20 13 15

Juda suole

Nuolat 18 11 8 9 Nepastebėta 74 45 43 50 Retai 43 26 23 27 Dažnai 24 14 14 16


Nuolat 25 15 6 7 Nepastebėta 88 53 43 50 Retai 34 20 25 29 Dažnai 26 16 11 13

Nedėmesin-gas

Nuolat 18 11 7 8

Miesto ir kaimo vaikø socialiniai gebëjimai taip pat beveik nesiskiria (26lentelë). Tiesa, kaimo vaikai truputá daþniau nei miesto vaikai konfliktinësesituacijose iðlieka ramûs. Tëvai reèiau nei pedagogai vertina, jog vaiko gebë-jimai labai geri ar blogi, taèiau tëvø ir pedagogø vertinimo bendra tendencijasutampa.

34

26 lentelëMiesto ir kaimo vaikų socialinių įgūdžių lygis tėvų ir pedagogų nuomone

Miestas Kaimas Vertin-tojai

Socialinių įgūdžių lygis

Sk. % Sk. %

Labai geras 17 10 10 12 Geras 44 27 24 28 Vidutinis 81 49 43 40

Peda-gogai

Blogas 23 14 9 10 Labai geras 11 7 5 6 Geras 48 29 26 30 Vidutinis 97 58 49 57

Tėvai

Blogas 9 5 6 7 Kiti įgūdžiai

Niekada 49 30 28 32 Retai 60 36 32 38 Dažnai 38 23 18 21

Tėvai Pats prisistato nepažįsta-miems žmonėms

Visada 19 11 8 9

Niekada 7 4 5 5 Retai 62 37 28 33 Dažnai 71 43 37 43

Pedago-gai

Pirmas pradeda pokalbį su

bendraamžiu Visada 26 16 16 19 Niekada 17 10 6 7 Retai 82 49 37 43 Dažnai 53 32 34 40



Visada 14 9 9 10

Praktiniai ágûdþiai. Kaimo vaikø praktiniai ágûdþiai geresni nei miestovaikø. 45 proc. kaimo ir tik 31 proc. miesto vaikø turi labai gerus savitvarkoságûdþius; blogus ágûdþius turi ðiek tiek maþesnis procentas kaimo vaikø (27lentelë).

35

27 lentelëMiesto ir kaimo vaikų praktinių įgūdžių lygis (pagal kriterinį stebėjimą)

Miestas Kaimas Praktinių įgūdžių lygis Sk. % Sk. %

Labai geras 52 31 39 45 Geras 61 37 28 33 Vidutinis 13 8 8 9 Blogas 25 15 11 13

Tyrimo duomenys parodë, kad kaimo vaikai lengviau nei miesto vaikaiadaptuojasi prie mokyklos. Kaime þymiai daugiau vaikø, kurie labai lengvai irlengvai prisitaiko prie mokyklos (14 proc. ir 47 proc. kaime bei 10 proc. ir 37proc. mieste), o blogai prisitaikanèiø yra du kartus maþiau (atitinkamai 7 proc.ir 14 proc.). Gali bûti, jog tai priklauso nuo mokyklø mikroklimato. Kaimovaikai dþiugiai vertina bet kokius pasikeitimus, ramiai vykdo praðymus, pvz.,atneða priemones nuo palangës. Matyt, mokykla jiems sava, jø visai negàsdi-na. Tiek miesto, tiek kaimo vaikai sunkiausiai priima pasiûlymà pakeisti suolodraugà (28 ir 29 lentelës).

28 lentelëMiesto ir kaimo vaikų adaptacijos įgūdžių lygis (pagal kriterinį stebėjimą)

Miestas Kaimas Adaptacijos įgūdžių lygis

Sk. % Sk. % Labai geras 17 10 12 14 Geras 62 37 40 47 Vidutinis 62 37 28 33 Blogas 24 14 6 7

36

29 lentelëVaikų atskirų adaptyvumo savybių stebėjimo rezultatai

Naujo žaislo priėmimas Reakcija, paprašius persėsti

į kitą suolą Reakcija, paprašius vienam atnešti priemones iš koridoriaus į klasę

Nepri-eina

Nori paliesti

Nori žaisti

Tyri-nėja

Priešta-rauja

Nusi-minęs

Ramus Džiu- gus

Neina Eina nenoriai

Eina ramiai

Eina su džiaugs-

mu Sk. 27 40 73 26 9 27 100 30 16 23 82 45

Mie

stas

%

16 24 44 16 5 16 61 18 10 14 49 27

Sk.

11 21 39 15 2 14 44 26 1 8 54 23

Kai

mas

%

13 24 46 17 2 16 51 31 1 9 64 26

Galima padaryti bendrà iðvadà, kad visi miesto ir kaimo vaikø sociali-Galima padaryti bendrà iðvadà, kad visi miesto ir kaimo vaikø sociali-Galima padaryti bendrà iðvadà, kad visi miesto ir kaimo vaikø sociali-Galima padaryti bendrà iðvadà, kad visi miesto ir kaimo vaikø sociali-Galima padaryti bendrà iðvadà, kad visi miesto ir kaimo vaikø sociali-niai gebëjimai panaðûs, iðskyrus praktinius ágûdþius ir prisitaikymà prieniai gebëjimai panaðûs, iðskyrus praktinius ágûdþius ir prisitaikymà prieniai gebëjimai panaðûs, iðskyrus praktinius ágûdþius ir prisitaikymà prieniai gebëjimai panaðûs, iðskyrus praktinius ágûdþius ir prisitaikymà prieniai gebëjimai panaðûs, iðskyrus praktinius ágûdþius ir prisitaikymà priemokyklos. Ðie ágûdþiai kaimo vaikø yra geresni.mokyklos. Ðie ágûdþiai kaimo vaikø yra geresni.mokyklos. Ðie ágûdþiai kaimo vaikø yra geresni.mokyklos. Ðie ágûdþiai kaimo vaikø yra geresni.mokyklos. Ðie ágûdþiai kaimo vaikø yra geresni.

Ikimokyklines ástaigas lankiusiø ir nelankiusiø vaikø socialiniø gebëji-Ikimokyklines ástaigas lankiusiø ir nelankiusiø vaikø socialiniø gebëji-Ikimokyklines ástaigas lankiusiø ir nelankiusiø vaikø socialiniø gebëji-Ikimokyklines ástaigas lankiusiø ir nelankiusiø vaikø socialiniø gebëji-Ikimokyklines ástaigas lankiusiø ir nelankiusiø vaikø socialiniø gebëji-mø lygis. mø lygis. mø lygis. mø lygis. mø lygis. Steigiant prieðmokyklines grupes aktualu ávertinti, ar ugdymo insti-tucijos lankymas daro poveiká vaiko socialiniam-emociniam brandumui.

Savikontrolë. Tyrimo duomenys rodo, kad apie 70 proc. darþelá lankiusiøir nelankiusiø vaikø turi gerus bei labai gerus savikontrolës gebëjimus, tikdarþelius lankiusiø vaikø tarpe maþiau savikontrolës problemø turinèiø vaikø.Tuo tarpu beveik visø prieðmokyklines grupes lankiusiø vaikø (net 88 proc.)savikontrolës gebëjimai geri. Tyrimo metu nepasitaikë në vieno vaiko, turin-èio blogus savikontrolës gebëjimus (30 lentelë).

37

30 lentelëIkimokyklines įstaigas nelankiusių ir lankiusių vaikų savikontrolės

lygis (kriterinis vaikų veiklos stebėjimas)

Nelankė Lankė

pradinę grupę

Lankė darželį Savikontrolės lygis

Sk. % Sk. % Sk. %

Labai geras 29 46 9 53 88 44 Geras 16 25 6 35 52 26 Vidutinis 6 10 2 12 33 17 Blogas 12 19 0 0 27 13 Kitos ypatybės

Nepaste-bėta

0 0 7 41 82 40

Retai 29 48 7 41 60 30 Dažnai 16 27 3 18 39 20

Juda suole

Nuolat 9 15 0 0 19 10 Nepaste-bėta

0 0 14 82 88 44

Retai 29 55 3 18 57 29 Dažnai 10 19 0 0 32 16


Nuolat 14 26 0 0 23 11 Nepaste-bėta

0 0 11 65 105 52

Retai 30 59 5 29 47 24 Dažnai 15 29 1 6 32 16

Nedėmesingas

Nuolat 6 12 0 0 16 8

Socialiniai gebëjimai. Pedagogø vertinimu darþelio, o ypaè prieðmokykli-niø grupiø, lankymas turi didelá poveiká, ðalinant bendravimo ir socializacijosproblemas, taèiau turi visai nedidelæ átakà gerø ir labai gerø socialiniø gebëji-mø ugdymui (31 lentelë).

38

31 lentelëUgdymo įstaigas lankiusių ir nelankiusių vaikų socialinių įgūdžių lygis

tėvų ir pedagogų nuomone

Nelankė Lankė pradinę grupę

Lankė darželį Vertintojai Socialinių įgūdžių lygis

Sk. % Sk. % Sk. %

Labai geras 7 11 2 12 22 11 Geras 14 22 4 24 56 28 Vidutinis 32 51 11 65 97 49

Pedagogai

Blogas 10 16 0 0 25 12 Labai geras 5 8 2 12 12 6 Geras 16 25 7 41 64 32 Vidutinis 35 56 8 47 116 58

Tėvai

Blogas 7 11 0 0 8 4 Kiti įgūdžiai

Niekada 17 44 2 12 55 27 Retai 16 41 8 50 74 37 Dažnai 6 15 3 19 48 24

Tėvai Pats prisistato nepažįsta-miems žmonėms Visada 0 0 4 25 23 12


Pedagogai Pirmas pradeda pokalbį su bendraamžiu Visada 0 0 4 25 38 19


Tėvai Konfliktinėse situacijose išlieka ramus

Visada 0 0 1 6 15 8

Tëvø nuomonëTëvø nuomonëTëvø nuomonëTëvø nuomonëTëvø nuomonë apie ugdymo ástaigø daromà poveiká vaikø socialiniamsgebëjimams yra teigiama. Jie mano, kad darþelis, ypaè prieðmokyklinë grupë,ne tik ðalina bendravimo ir elgesio problemas, bet ir ugdo teigiamus sociali-nius gebëjimus. Analizuojant atskirus gebëjimus tampa akivaizdu, kad tikðeimoje augæ vaikai turi didesniø bendravimo ir elgesio ávairiose situacijoseproblemø nei ugdymo ástaigas lankæ vaikai: 44 proc. ðeimose augusiø vaikøniekada patys neprisistato nepaþástamiems þmonëms (lankæ darþelius – 27proc., prieðmokyklines grupes – 12 proc.), 42 proc. ðeimose augusiø nedrástapirmieji prakalbinti bendraamþio (lankæ darþelius – 5 proc., prieðmokyklinesgrupes – 13 proc.).

39

Praktiniai ir adaptacijos gebëjimai. Geriausi praktiniai gebëjimai (32 len-telë) yra prieðmokyklines grupes lankiusiø vaikø (77 proc. – geri ir labai geri;6 proc. – blogi); ðiek tiek blogesni – lankiusiø darþelius (atitinkamai 74 proc.ir 12 proc.), blogiausi – ástaigø nelankiusiø vaikø (atitinkamai 71 proc. ir 19proc.). Analogiðka tendencija pastebëta ir vertinant vaikø adaptacijos gebëji-mus (33 lentelë).

Nelankė Lankė pradinę grupę

Lankė darželį Praktinių gebėjimų lygis

Sk. % Sk. % Sk. % Labai geras 29 46 9 53 73 37 Geras 16 25 4 24 73 37 Vidutinis 6 10 3 18 15 8 Blogas 12 19 1 6 27 12

32 lentelëIkimokyklines įstaigas nelankiusių ir lankiusių vaikų praktinių gebėjimų

lygis (kriterinis vaikų veiklos stebėjimas)

33 lentelëIkimokyklines įstaigas nelankiusių ir lankiusių vaikų adaptacijos

gebėjimų lygis (kriterinis vaikų veiklos stebėjimas)

Nelankė Lankė pradinę

grupę Lankė darželį

Adaptacijos gebėjimų

lygis Sk. % Sk. % Sk. %

Labai geras 8 13 3 18 26 13 Geras 22 35 7 41 86 43 Vidutinis 26 41 7 41 63 32 Blogas 7 11 0 0 25 12

Vaiko augimo ðeimoje sàlygø pVaiko augimo ðeimoje sàlygø pVaiko augimo ðeimoje sàlygø pVaiko augimo ðeimoje sàlygø pVaiko augimo ðeimoje sàlygø poveikis socialiniam brandumui.oveikis socialiniam brandumui.oveikis socialiniam brandumui.oveikis socialiniam brandumui.oveikis socialiniam brandumui. Tyrimometu buvo vertinamas kai kuriø vaiko augimo sàlygø poveikis jo socialiniambrandumui.

Savikontrolë. Tyrimo metu iðryðkëjo ðios tendencijos: kuo aukðtesnis tëvøiðsilavinimas, tuo geresni vaikø savikontrolës gebëjimai; kuo geresnës mate-rialinës sàlygos, tuo daugiau vaikø turi labai gerus savikontrolës gebëjimus,taèiau daugëja ir blogus savikontrolës gebëjimus turinèiø vaikø (iðskyrus la-

40

bai gerai gyvenanèias ðeimas); lietuviø ir kitø tautybiø ðeimose auganèiø vai-kø savikontrolës gebëjimai panaðûs; tëvø bedarbystë maþiau paveikia vaikøsavikontrolës gebëjimus, nei vaiko augimas nepilnoje ðeimoje (34 lentelë).

34 lentelëĮvairiomis sąlygomis šeimoje augančių vaikų savikontrolės lygis

Savikontrolės lygis

Labai geras Geras Vidutinis Blogas Sk. 32 23 20 14 Vidurinis % 36 26 22 16 Sk. 42 21 12 15 Aukštesnysis % 47 23 13 17 Sk. 52 30 9 10

Tėv

ų

išsi

lavi

nim

as

Aukštasis % 51 30 9 10 Sk. 4 5 3 1 Labai bloga % 31 38 23 8 Sk. 73 41 24 19 Patenkinama % 46 26 15 12 Sk. 45 26 12 19 Gera % 44 25 12 19 Sk. 4 2 2 0

Ma

teri

ali

nė

pa

dėt

is

Labai gera % 50 25 25 0

Sk. 113 66 37 37 Lietuvių % 45 26 15 14 Sk. 13 8 4 4

Ta

uty

bė

Kita % 45 28 14 14

Sk. 7 10 14 4 Nepilna šeima % 20 29 40 11

Sk. 9 38 24 2 Riz

ikos

fa

ktor

iai

Bedarbystė % 12 52 33 3

Socialiniai ágûdþiai. Tyrimo metu iðryðkëjo ðios tendencijos: vaikø socia-liniø gebëjimø lygis tëvø vertinimu praktiðkai nepriklauso nuo tëvø iðsilavi-nimo, o pedagogø vertinimu priklauso – kuo aukðtesnis tëvø iðsilavinimas,tuo geresni vaikø socialiniai gebëjimai. Tëvai mano, kad kuo geresnë materia-linë ðeimos padëtis, tuo geresni vaikø socialiniai gebëjimai; pedagogø vertini-mu socialiniai gebëjimai aukðtesni, kai vaikas auga patenkinamas ir geras ma-terialines sàlygas turinèiose ðeimose, ir þemesni, kai vaikas auga labai blogasbei labai geras materialines s¹lygas turinèiose ðeimose. Bedarbiai tëvai blo-giau vertina savo vaikø socialinius gebëjimus nei suaugusieji auginantys vai-

41

kà vieni (tik mama, tik tëtis arba globëjas). Tuo tarpu pedagogai mano, kadbedarbiø ðeimose auganèiø vaikø socialiniai gebëjimai geresni, nei nepilnøðeimø vaikø. Pedagogai mano, kad nelietuviø ðeimose auganèiø vaikø socia-liniai gebëjimai ðiek tiek prastesni (35 lentelë).

Apibendrinant galima teigti, kad socialinis vaiko brandumas labiausiaipriklauso nuo vaiko augimo ðeimoje sàlygø ir ugdymo ástaigos lankymo. Nuovaiko gyvenamosios vietos ir amþiaus socialiniai gebëjimai priklauso tik iðdalies. Problematiðkiausios socialiniø gebëjimø sritys – vaiko adaptacijos irbendravimo gebëjimai.

35 lentelëŠeimoje augančių vaikų įvairiomis sąlygomis socialiniai įgūdžiai

Socialinių įgūdžių lygiai Tėvai Pedagogai

Labai geri

Geri Vidu-tiniai

Blogi Labai geri

Geri Vidu-tiniai

Blogi

Sk. 7 24 52 6 6 18 55 10 Vidurinis % 8 27 58 7 7 20 62 11 Sk. 3 34 50 3 13 18 45 14 Aukštes-

nysis % 3 38 56 3 14 20 50 16 Sk. 9 29 57 6 12 38 40 11

Tėvų

išsi

lavi

nim

as

Aukštasis % 9 29 56 6 12 38 40 11 Sk. 1 3 4 5 1 0 9 3 Labai

bloga % 8 23 31 39 8 0 69 23 Sk. 9 40 101 7 19 39 78 21 Patenki-

nama % 6 25 64 4 12 25 50 13 Sk. 8 41 50 3 11 34 47 10 Gera % 8 40 49 3 11 33 46 10 Sk. 1 3 4 0 0 1 6 1

Ma

teri

ali

nė p

ad

ėtis

Labai gera % 12 38 50 0 0 13 74 13

Sk. 18 78 140 15 30 67 125 29 Lietuvių

% 7 31 56 6 12 27 50 12 Sk. 1 9 19 0 1 7 15 6

Ta

uty

bė

Kita % 3 31 66 0 3 24 52 14 Sk. 5 12 16 2 3 8 17 7 Nepilna

šeima % 14 34 46 6 9 23 49 21 Sk. 8 20 43 2 9 20 36 8 Bedarbystė % 11 27 59 3 12 27 49 11 Sk. 6 55 100 11 19 46 87 20

Riz

ikos

fa

ktor

iai

Nėra % 3 32 58 7 11 27 51 12

42

2.5. VAIKØ UGDYMOSI MOTYVACIJOS YPATUMAI

Bendras ugdymosi motyvacijos lygisBendras ugdymosi motyvacijos lygisBendras ugdymosi motyvacijos lygisBendras ugdymosi motyvacijos lygisBendras ugdymosi motyvacijos lygis. Tyrimo metu nustatyta, kad 82 proc.apklaustø vaikø, pradedanèiø lankyti mokyklà, atsakë, jog nori eiti á mokyklà(36 lentelë). Taigi pirmokø ugdymosi motyvacija susiformavusi gerai. Bûtinapaþymëti, kad 6–7 proc. vaikø á mokyklà eiti nenori. Tëvø nuomonës tyrimasparodë, kad tik 65 proc. vaikø nuotaika einant á mokyklà – dþiugi, 14 proc.vaikø – nerimastinga, o dar 7 proc. protestuoja arba gudrauja, siekdami iðveng-ti ëjimo á mokyklà. Ðiø vaikø nuostatos mokyklai ir mokymuisi neigiamos.Beveik treèdalis vaikø mokykloje dar nori þaisti, tik 14 proc. pirmokø nusitei-kæ „rimtoms mokyklinëms uþduotims“. Tëvai pastebi vienà neigiamà tenden-cijà – rugsëjo, spalio mënesiais sumaþëja norinèiø eiti á mokyklà skaièius (nuo46 proc. iki 27 proc.). Vadinasi, mokykla nepateisina pirmokø vilèiø, netenki-na poreikio ugdytis þaismingai, kelia daug nerimo ir átampos.

36 lentelëVaikų ugdymosi motyvacijos ypatumai

Vaikų noras eiti į mokyklą Motyvai Pasirinkimas Taip Nelabai Ne Nežino Pažin-

tiniai Socia-liniai

Emo- ciniai

Neaiškūs Einan-tis į mo-kyklą

Žaidžian-tis

Sk. 230 29 18 3 150 38 58 22 244 36

% 82 10 6 1 53 14 21 8 87 13

Ávairaus amþiaus vaikø ugdymosi motyvacijos lygis. Ávairaus amþiaus vaikø ugdymosi motyvacijos lygis. Ávairaus amþiaus vaikø ugdymosi motyvacijos lygis. Ávairaus amþiaus vaikø ugdymosi motyvacijos lygis. Ávairaus amþiaus vaikø ugdymosi motyvacijos lygis. Kaip rodo tyrimai,du treèdaliai vaikø jau nuo ðeðeriø metø labai nori eiti á mokyklà (37 lentelë).Jeigu vaikas iki septyneriø metø ir keliø mënesiø nepradëjo lankyti mokyklos,jis „perdega“ ir nebenori eiti á mokyklà. Nuo ðeðeriø su puse metø sustiprëjapaþintiniai noro lankyti mokyklà motyvai. Jei vaikai iki septyneriø metø neið-eina á mokyklà, sustiprëja socialinio statuso motyvacija – noras uþimti moki-nio padëtá. Nuo gyvenamos vietos ir augimo ðeimoje aplinkybiø noras eiti ámokyklà priklauso maþiau.

43

Noras eiti į mokyklą Motyvai Pasirinkimas Taip Nelabai Ne Nežino

Pažinti-

niai Socia- liniai

Emo-ciniai

Neaiškūs Einantis į mokyklą

Žaidžian-tis

Sk. 13 3 1 2 8 1 7 3 14 5 6–

6,6 % 68 16 5 11 42 5 37 16 74 26

Sk. 80 8 6 0 57 10 18 4 84 10 6,6–

7 % 85 9 6 0 61 11 19 4 89 11

Sk. 103 6 7 1 60 20 21 10 104 13 7–

7,6 % 88 5 6 1 52 17 18 9 89 11

Sk. 34 12 4 0 25 7 12 5 42 8 7,6–

8 % 69 24 7 0 51 14 25 10 84 16

37 lentelëSkirtingo amžiaus vaikų ugdymosi motyvacijos ypatumai

Tyrimo duomenys rodo, kad dauguma ðeðiameèiø nori ir yra pasirengæ eitiá mokyklà.

*Statistinë tyrimo duomenø analizë parodë, kad pateikti duomenys pakan-

kamai iðsamûs Lietuvos vaikø brandumo mokyklai lygiui, tendencijoms irproblemoms áþvelgti.

IÐVADOS1. Tyrimas parodë, kad daugumos vaikø bendras brandumo mokyklai ly-

gis geras. Paþymëtina, kad fizinio brandumo srityje daugiausia problemø keliavaikø statinë iðtvermë, intelektinio brandumo – màstymo bei sakytinës kalbosgebëjimai, socialinio brandumo – bendravimo gebëjimai ir adaptyvumas.

2. Didþiausià poveiká vaikø atskirø brandumo mokyklai komponentø ly-giui turi ugdymo institucijos lankymas, tëvø iðsilavinimas, ið dalies gyvena-moji vieta, vaiko lytis ir amþius, augimo sàlygos ðeimoje.

3. Bendras vaikø fizinis brandumas geras. Antropometriniai vaikø duo-menys atitinka Respublikos vidurká, dinamika bei dinaminës pusiausvyros,vikrumo bei orientavimosi erdvëje judant gebëjimai iðlavëjæ gerai, taip patgeras vaiko rankos pasirengimas raðymui. Prastesni statikos ir statinës pusiau-svyros rodikliai.

44

4. Konstatuotas statistiðkai reikðmingas ryðys tarp vaiko vikrumo bei orien-tacijos ir rankos pasirengimo raðymui (c = 0,20; p < 0,001); taip pat ryðys tarpnugaros raumenø statinës iðtvermës, rankos judesio greièio ir rankos pasirengi-mo raðymui (c = 0,20; p < 0,001). Ðiø komponentø sàsaja labai ryðki. Jie veikiavienas kità ir lemia vaiko fiziná brandumà mokyklai.

5. Vaikø lytis ir amþius ðeðtaisiais-septintaisiais metais beveik neturi áta-kos dinamikai ir dinaminës pusiausvyros rodikliams, bet turi átakos vaiko sta-tikai bei statinei pusiausvyrai.

6. Intelektinis vaikø brandumas mokyklai geras. Apie 80 proc. vaikø yrapasiekæ sëkmingam ugdymuisi mokykloje reikalingà intelektinæ brandà. 20proc. vaikø kalbinë, matematinë ir màstymo branda nepakankama.

7. Intelektinei vaikø brandai átakos turi ugdymo institucijos lankymas,vaiko gyvenamoji vieta, lytis ir amþius. Darþelio ir prieðmokykliniø grupiøvaikø intelektinio brandumo mokyklai lygis aukðtesnis nei vaikø, ugdytø tikðeimoje; miesto vaikø branda geresnë nei kaimo, mergaièiø aukðtesnë nei ber-niukø, o septynmeèiø – aukðtesnë nei ðeðiameèiø.

8. Bendras vaikø raðtingumo lygis yra labai geras (aukðtas lygis bûdingas70,7 proc., vidutinis – 23,2 proc., þemas – 7 proc. vaikø).

9. Geriausiai susiformavæ vaikø raðymo ágûdþiai (76,8 proc. vaikø pasiekælabai aukðtà lygá, 18,2 proc. – aukðtà, 5 proc. – vidutiná).

10. Geri garsinës analizës (labai aukðtas lygis bûdingas 71,8 proc., aukðtas– 16,4 proc., vidutinis – 8,6 proc. ir þemas – 3,2 proc. vaikø) ir raidþiø paþinimoágûdþiai (atitinkamai 70 proc., 21,4 proc., 7,9 proc. ir 0,7 proc.). Neprasti vaikøskaitymo ágûdþiai (labai aukðtas lygis bûdingas 67,9 proc. vaikø, aukðtas – 20proc., vidutinis – 4,6 proc. ir þemas – 7,5 proc. vaikø).

11. Prastesni sakytinës kalbos (riðlaus pasakojimo ir klausymo) ágûdþiai(labai aukðtas lygis bûdingas 48,2 proc. vaikø, aukðtas – 26,8 proc., vidutinið-kas – 17,5 proc. ir þemas – 7,5 proc. vaikø).

12. Vaikø raðtingumo lygiui turi poveiká kompleksas veiksniø: vaiko am-þius, ugdymo institucijos lankymas, gyvenamoji vieta, tëvø iðsilavinimas, vaikolytis.

13. Amþius labiausiai susijæs su raidþiø paþinimo ir garsinës analizës lygiu– vyresniø vaikø duomenys geresni (aukðèiausias raidþiø paþinimo lygis bû-dingas 61,7 proc. ðeðiameèiø ir 74,5 proc. septynmeèiø, garsinës analizës aukð-èiausias lygis – 60,9 proc. ðeðiameèiø ir 75,1 proc. septynmeèiø vaikø).

14. Ugdymo ástaigos lankymas turi didelæ átakà vaiko skaitymui (labai aukð-tà lygá pasiekæ 73,7 proc. lankiusiø ir 50,7 proc. nelankiusiø vaikø), raidþiøpaþinimui (73,7 proc. aukðèiausias lygis lankiusiø ir 57,7 proc. nelankiusiøvaikø).

45

15. Kaimo vaikø raðtingumo lygis yra þemesnis nei miesto vaikø (skaitymoaukðèiausias lygis bûdingas 58,4 proc. kaimo ir 74,2 proc. miesto vaikø; rai-dþiø paþinimo aukðèiausias lygis – 63,7 proc. kaimo ir 74,2 proc. miesto vai-kø; garsinës analizës aukðèiausias lygis – 61,1 proc. kaimo ir 79 proc. miestovaikø; raðymo ágûdþiø aukðèiausias lygis – 32,7 proc. kaimo ir 58,7 proc.miesto vaikø; riðlios kalbos ir klausymo aukðèiausias lygis – 32,7 proc. kaimoir 58,7 proc. miesto vaikø).

16. Tëvø iðsilavinimas daro labai didelá poveiká vaikø riðliai kalbai (labaiaukðtas riðlios kalbos lygis bûdingas 63,4 proc. vaikø, kuriø tëvai turi aukðtàjáiðsilavinimà ir tik 35,5 proc. vaikø, kuriø tëvø iðsilavinimas vidurinis); vaikøgarsinës analizës (labai aukðtas lygis bûdingas 78,2 proc. vaikø, kuriø tëvaituri aukðtàjá ir 62,2 proc. vaikø, kuriø tëvai turi viduriná iðsilavinimà); skaity-mo (labai aukðtas lygis bûdingas 85,1 proc. vaikø, kuriø tëvai turi aukðtàjá, ir50 proc. vaikø, kuriø tëvai turi viduriná iðsilavinimà); raðymo (labai aukðtaslygis bûdingas 89,1 proc. aukðtàjá iðsilavinimà turinèiø tëvø vaikams ir 65,5proc. viduriná); raidþiø paþinimo (labai aukðtas lygis – 82,1 proc. vaikø, kuriøtëvø iðsilavinimas aukðtasis, ir 61,1 proc. vaikø, kuriø tëvø iðsilavinimas vidu-rinis) ágûdþiø lygiui.

17. Lytis daugiausia átakos turi vaikø riðliai kalbai ir skaitymui. Mergaièiøgebëjimo pasakoti ir skaityti rezultatai yra þymiai geresni nei berniukø (labaiaukðtas skaitymo lygis bûdingas 74,3 proc. mergaièiø ir 66,4 proc. berniukø;labai aukðtas riðlaus pasakojimo lygis bûdingas 57,8 proc. mergaièiø ir 37,8proc. berniukø).

18. Ðeðiø metø vaikø smulkiosios motorikos lygis pakankamas ugdymuisimokykloje. Já sàlygoja ugdymo ástaigos lankymas, gyvenamoji vieta, tëvøiðsilavinimas, lytis.

19. Socialinis-emocinis vaikø brandumas mokyklai geras, taèiau netoly-gus. Daugumos vaikø savæs vertinimas, savikontrolës gebëjimai bei praktiniaiágûdþiai yra geri ir labai geri, problematiðkos sritys – socialiniai gebëjimai iradaptyvumas.

20. Beveik keturiø penktadaliø vaikø, pradedanèiø lankyti mokyklà, savæsvertinimas yra aukðtas, 5 proc. vaikø – þemas. Geriausiai vaikai vertina ðiassavo savybes: protingas ir draugiðkas.

21. Savikontrolës ágûdþiai, atliekant konkreèià uþduotá, geri ir labai geri71 proc. vaikø. Dalis vaikø turi ávairiø problemø: 11–12 proc. neiðklauso nuo-rodos iki galo ir spontaniðkai plepa, 4–7 proc. nesulaukia savo eilës kalbëti,nutraukinëja kalbanèius, norëdami ásiterpti; 9 proc. nuolat juda ir yra nedëme-singi; 5 proc. labai jautrûs nesëkmei; 7 proc. negali neþiûrëti televizoriaus.

22. Bendras vaikø praktiniø gebëjimø lygis labai aukðtas – net 37 proc.

46

vaikø puikiai ir 35 proc. susitvarko gerai (apsiauna batus ir apsirengia, susi-varsto batø raiðtelius ir uþsisega sagas, rakina duris). 13 proc. vaikø praktiniaiágûdþiai blogi, apsitarnavimas jiems yra didelë problema.

23. Pradedanèiø lankyti mokyklà vaikø socialiniai gebëjimai nepakanka-mi. Geri arba labai geri socialiniai gebëjimai tik kas treèio vaiko. Kiti vaikaituri ávairiø problemø: prastos su asmeniniu saugumu siejamos þinios, t. y. 26proc. visai neþino savo namø adreso, 75 proc. neþino në vieno ið tëvø darbotelefono; vaikai stokoja svarbiausiø bendravimo gebëjimø – 64 proc. retaiiðdrásta patys prisistatyti nepaþástamiems þmonëms; 43 proc. varþosi pirmiejiprakalbinti kità vaikà; 35 proc. sunkiai susiranda naujø draugø; 57 proc. be-veik nesitvardo konfliktinëse situacijose; 41 proc. retai parodo uþuojautà ki-tam; 33–53 proc. retai padeda kitam ðeimoje ir klasëje.

24. Vaikø adaptyvumo gebëjimai vidutiniðki: 13 proc. labai aukðti (vaikaidþiaugsmingai priima naujoves, pvz.: naujo þaislo atsiradimas grupëje, gali-mybë laikinai persësti á kità suolà, pamokos metu atneðti knygà nuo palangëskoridoriuje). Apie 11 proc. vaikø sunkiai priima pokyèius ir naujoves, jø adap-tyvumas þemas (vaikai nedrásta pamokos metu vieni iðeiti á koridoriø; nusime-na, jei laikinai reikia sëdëti ne su suolo draugu; sunkiau ásitraukia á klasësgyvenimà po ligos, nesugeba laikytis klasës taisykliø). Ypaè sunkiai vaikaipriima nesëkmæ – net 36 proc. vaikø nusimena ir nebando áveikti kliûtá.

25. Socialinis vaiko brandumas labiausiai priklauso nuo vaiko augimo ðei-moje sàlygø ir ugdymo ástaigos lankymo. Nuo vaiko gyvenimo vietos ir am-þiaus socialiniai gebëjimai priklauso tik ið dalies.

26. Ðeðiameèiø ir septynmeèiø vaikø savæs vertinimo lygis beveik nesiski-ria. Socialiniai gebëjimai tolygiai formuojasi nuo ðeðeriø metø, taèiau maþaipriklauso nuo amþiaus. Tëvai, kuriø vaikai pradëjo lankyti mokyklà nuo ðeðe-riø metø, jø socialinius gebëjimus vertina kaip pakankamus. Vaikø savikon-trolës ir praktiniø ágûdþiø raidos lûþis ávyksta ápusëjus septintuosius. Á mokyk-là neiðëjusiø septyneriø su puse metø vaikø savikontrolës ágûdþiai tarsi regre-suoja. Adaptyvesni yra tik kà sulaukæ ðeðeriø (jie labai nori eiti á mokyklà ir dëlto lengviau prie jos pritampa), ir vyresni – sulaukæ septyneriø (jau ágijæ pakan-kamai socialiniø ágûdþiø, svarbiø prisitaikymui prie mokyklos gyvenimo).

27. Vaikø savivertës, socialiniø ágûdþiø bei savikontrolës lygis panaðus irmieste, ir kaime. Kaime yra ðiek tiek maþiau vaikø, kuriø savikontrolë bloga(mieste – 17 proc., kaime – 12 proc.). Kaimo vaikai ðiek tiek maþiau spontanið-kai juda, reèiau spontaniðkai plepa, maþiau blaðkosi, labiau tvardosi konflikti-nëse situacijose. Praktiniai ágûdþiai geresni kaimo nei miesto vaikø – 45 proc.kaimo ir tik 31 proc. miesto vaikø turi labai gerus savitvarkos ágûdþius; bloguságûdþius turi ðiek tiek maþesnis procentas kaimo vaikø. Kaimo vaikai leng-

47

viau adaptuojasi mokykloje nei miesto vaikai. Kaime þymiai daugiau priemokyklos labai lengvai ir lengvai prisitaikanèiø vaikø (14 proc. ir 47 proc.kaime ir 10 proc. ir 37 proc. mieste) bei du kartus maþiau blogai prisitaikanèiø(atitinkamai 7 proc. ir 14 proc.) .

28. Prieðmokyklinës grupës lankymas turi didelá poveiká vaikø savikontro-lës, praktiniø ir adaptacijos gebëjimø; ðiek tiek maþesná poveiká bendravimogebëjimø raidai bei problemø ðalinimui. Tuo tarpu darþelio lankymas daþniautik maþina esamas savikontrolës, socialiniø gebëjimø, savitvarkos bei adapta-cijos problemas.

29. Vaiko augimo ðeimoje sàlygos turi didelá poveiká socialiniam brandu-mui. Tyrimo metu iðryðkëjo ðios tendencijos: kuo aukðtesnis tëvø iðsilavini-mas, tuo geresni vaikø savikontrolës gebëjimai, taèiau bendravimo gebëjimølygis nuo tëvø iðsilavinimo priklauso maþai; kuo geresnës materialinës sàly-gos, tuo daugiau vaikø turi labai gerus savikontrolës gebëjimus, taèiau daugë-ja ir blogus savikontrolës gebëjimus turinèiø vaikø (iðimtis – labai gerai gyve-nanèios ðeimos). Bendravimo gebëjimai aukðtesni, kai vaikas auga patenkina-mas ir geras materialines sàlygas turinèiose ðeimose, o þemesni labai blogai beilabai gerai gyvenanèiose ðeimose auganèiø vaikø. Lietuviø ir kitø tautybiøðeimose auganèiø vaikø savikontrolës gebëjimai panaðûs; nelietuviø ðeimoseauganèiø vaikø socialiniai gebëjimai neþymiai prastesni. Tëvø bedarbystë ma-þiau veikia vaikø savikontrolës ir bendravimo gebëjimus nei vaiko augimasnepilnoje ðeimoje.

30. Tëvai ir pedagogai skirtingai vertina vaikø socialinius gebëjimus. Vai-kø socialiniø gebëjimø lygis tëvø vertinimu praktiðkai nepriklauso nuo tëvøiðsilavinimo, taèiau pedagogø vertinimu – kuo aukðtesnis tëvø iðsilavinimas,tuo geresni vaikø socialiniai gebëjimai. Tëvø nuomone, kuo geresnë materia-linë ðeimos padëtis, tuo geresni vaikø socialiniai gebëjimai; pedagogø vertini-mu socialiniai gebëjimai aukðtesni, kai vaikas auga patenkinamas ir gerasmaterialines sàlygas turinèiose ðeimose, ir þemesni, kai vaikas auga labai blo-gas bei labai geras materialines sàlygas turinèiose ðeimose. Tëvai bedarbiaiblogiau vertina savo vaikø socialinius gebëjimus nei vaikà auginantys vieni(tik mama, tik tëtis arba globëjas) suaugusieji. Tuo tarpu pedagogai mano, kadbedarbiø ðeimose auganèiø vaikø socialiniai gebëjimai geresni, nei nepilnøðeimø vaikø.

31. Daugumos vaikø ugdymosi motyvacija susiformavusi nuo ðeðeriø me-tø – jie nori lankyti mokyklà ir yra pasiryþæ áveikti visas kliûtis.

48

Literatûra1. Adaðkevièienë E. Lietuvos ikimokyklinukø fizinis ugdymas. – Kaunas,

1993. – 204 p.2. A Review of Services For Young Children in the European Union 1990–

1995. European Commision Network on Childcare and other Measures toreconcile Employment and Family Responsibilities. – 1996.

3. Bendrojo iðsilavinimo standartai (humanitariniai ir socialiniai mokslai). I–X klasës : projektas. – Vilnius, 1997. – 299 p.

4. Bortkevièienë V. Ðeðiameèiø brandumas mokyklai : Lietuvos vaikø darþelis: praeitis ir dabartis : jubiliejinës konferencijos medþiaga. – Vilnius, 1999.

5. Brewer J. Early Childhud Education. Preschool Through Primary Grades. –Boston, London, 1995. – 507 p.

6. Caplan Th., Caplan F. The early childhood years : the 2–6 – years – old. –New York, 1984. – 128 p.

7. Eurofitas. Fizinio pajëgumo testai, metodika, Lietuvos moksleiviø fiziniopajëgumo rezultatai. – Vilnius, 1993.

8. Giedrienë R. Ikimokyklinio amþiaus vaikø kalbinës sambrandos tyrimas. –Vilnius, 1987. – 117 p.

9. Glebuvienë V. Raðytinë kalba. Kada ir kaip vaikas jos mokosi // Lietuvosvaikø darþelis : praeitis ir dabartis : jubiliejinës konferencijos medþiaga. –Vilnius, 1999, p. 92–98.

10. Grigaitë B. Vaikø brandumo mokyklai klausimai // Lietuvos psichologijaamþiø sandûroje : konferencijos, skirtos A. Guèo 90-meèiui, medþiaga. –Vilnius, 1998, p. 96–100.

11. Grigaitë B. Vaikø protinio brandumo mokyklai tyrimas // Mokymo irauklëjimo klausimai. XXVII. – Vilnius, 1996, p. 158–160.

12. Grinienë E. Vaiko adaptacija mokykloje. – Kaunas, 1984. – 143 p.13. Guèas A. Vaikø sambranda mokykliniam darbui // Psichologai apie þmogaus

raidà. – Kaunas, 1999, p. 203–212.14. Harris J. R., Liebert R. M. The Child. A Contemprorary View of Develop-

ment. – New Jersey, 1991. – 586 p.15. Lauþikas J. Mokyklinës sambrandos pagrindai // Psichologai apie þmogaus

raidà. – Kaunas, 1999, p. 163–168.16.Lukoðevièius A., Petruþienë S. Prieðmokyklinio amþiaus vaikø

vystymosi ypatumai miesto ir kaimo sàlygomis // Pedagogika. – T. 53(2001), p. 77–80.

17. Piaget J. Vaiko kalba ir màstymas. – Vilnius, 2002. – 327 p.18. Prieðmokyklinio ugdymo koncepcija : informacinis leidinys. – 2000, spalis.

49

19. Santrock J. W. Child Development. – Mc Graw Hill, Boston, MassachusetssBur Ridge, 1998. – 692 p.

20. Santrock J. W. Children. – Madison, Wisconsin, 1995. – 655 p.21. Scheider W., Edelstein W. Inventory of European Longitudinal Studies in

the Behavioural and Medical Sciences. – Munich, 1990. – 524 p.22. Stenberg R., Wagner R. Mind in Context. – Cambridge, New York, 1991.23. Sturlienë N. Kontrolinio pieðimo stebëjimo panaudojimo galimybës //

Psichologinë pagalba mokyklai : konferencijos medþiaga. – Vilnius, 1995.24. The Future of Children. – Vol. 5, no 3.25. Whitmore K. F., Goodman Y. M. TransformingCurriculum in Language

and Literacy // National Association for the Education of Yong Children. –Washington, 1995, p. 145–162.

50

Am

žius

Įs

taig

os

lank

ym

as

Gyv

enam

oji v

ieta

T

ėvų i

šsil

avin

imas

L

ytis

B

endr

a

6 m

. 7

m.

TA

IP

NE

m

iest

as

kaim

as

aukš

tasi

s au

kšte

s-ny

sis

vidu

rini

s m

ergai

tės

bern

iuka

i

Vei

ksni

ai

Lyg

is

sk.

%

sk.

%

sk.

%

sk.

%

sk.

%

sk.

%

sk.

%

sk.

%

sk.

%

sk.

%

sk.

%

sk.

%

Lab

ai a

ukšt

as

suge

ba r

išlia

i pas

akot

i, kla

uso

si k

itų p

asak

oji

mo

135

48,3

53

46

,1

84

50,9

11

4 54

,5

24

33,8

98

58

,7

37

32,7

64

63

,4

43

48,3

32

35

,5

81

57,8

53

37

,8

Auk

štas

suku

ria

isto

riją

ir m

oka

ją p

apas

akot

i

75

26,7

29

25

,2

44

26,7

53

25

,4

21

29,5

37

22

,1

38

33,6

18

17

,8

24

27

31

34,5

35

25

40

28

,6

Vid

utin

is

uždu

oda

klau

sim

us ir

kla

uso

si a

tsak

ym

ų

49

17,5

22

19

,1

27

16,4

30

14

,4

18

25,4

20

12

29

25

,7

13

12,9

16

18

18

20

18

12

,9

32

22,9

Žem

as

mok

a pa

pasa

koti

patir

tus

įvykiu

s

21

7,5

11

9,6

10

6 12

5,

7 8

11,3

12

7,

2 9

8 6

5,9

6 6,

7 9

10

6 4,

3 15

10

,7

1 pr

ieda

s

1 le

ntel

ė. S

akyt

inės

vai

ko k

albo

s sam

bran

da

51

2 pr

ieda

s2

lent

elė.

Vai

ko d

omėj

imos

i ska

itym

u ir

skai

tym

o sa

mbr

anda

Am

žius

Įs

taig

os

lan

ky

mas

G

yven

amoj

i vie

ta

Tėv

ų i

šsila

vini

mas

L

ytis

B

endr

a

6 m

. 7

m.

TA

IP

NE

m

iest

as

kaim

as

aukš

tasi

s au

kšte

s-ny

sis

vidu

rini

s m

erg

aitė

s be

rniu

kai

Vei

ksni

ai

Lyg

is

sk.

%

sk.

%

sk.

%

sk.

%

sk.

%

sk.

%

sk.

%

sk.

%

sk.

%

sk.

%

sk.

%

sk.

%

Lab

ai a

ukšt

as

skai

to n

esud

ėtin

gu

s

teks

tus

190

67,8

76

66

,1

117

70,9

15

4 73

,7

36

50,7

12

4 74

,2

66

58,4

86

85

,1

61

68,5

45

50

10

4 74

,3

93

66,4

Auk

štas

nes

ud

ėtin

gam

e te

kst

e

atp

ažįs

ta i

r p

aro

do

išta

rtus

ir p

araš

ytus

žo

džiu

s

56

20

24

20,9

29

17

,6

34

16,3

22

31

23

13

,8

33

23,6

9

8,9

20

22,5

26

28

,9

26

18,6

28

20

Vid

utin

is

suge

ba n

usp

ėti

žod

žius

ir f

raze

s

13

4,6

6 5,

2 7

4,2

8 3,

8 5

7 8

4,8

5 4,

4 3

3 5

5,6

5 5,

5 6

4,3

7 5

Žem

as

mok

a te

isin

gai l

aiky

ti kn

ygą

ir v

erst

i lap

us

21

7,5

9 7,

8 12

7,

3 13

6,

2 8

11,3

12

7,

2 9

6,4

3 3

3 3,

4 14

15

,6

4 2,

8 12

8,

6

52

3 pr

ieda

s

3 le

ntel

ė. V

aiko

rað

ymo

sam

bran

da

Am

žius

Įs

taig

os

lan

ky

mas

G

yven

amoj

i vie

ta

Tėv

ų i

šsil

av

inim

as

Lyt

is

Ben

dra

6 m

. 7

m.

TA

IP

NE

m

iest

as

kaim

as

aukš

tasi

s au

kšte

s-ny

sis

vidu

rini

s m

erg

aitė

s be

rniu

kai

Vei

ksni

ai

Lyg

is

sk.

%

sk.

%

sk.

%

sk.

%

sk.

%

sk.

%

sk.

%

sk.

%

sk.

%

sk.

%

sk.

%

sk.

%

Lab

ai a

ukšt

as

rašo

žod

žius

215

76,7

81

70

,4

134

81,2

16

7 79

,9

49

69

80

70,8

13

5 80

,8

90

89,1

70

78

,6

59

65,5

11

6 82

,8

101

72,2

Auk

štas

mok

a ra

šyti

var

dą ir

sk

aity

ti p

arai

džiu

i

51

18,2

27

23

,5

24

14,6

35

16

,8

15

21,1

25

22

,1

26

15,6

8

7,9

16

18

23

25,6

19

13

,6

31

22,1

Vid

utin

is

rašo

įvai

riu

s ra

šmenis

,

raid

es

14

5 7

6,1

7 4,

2 7

3,3

7 9,

9 8

7,1

6 3,

6 3

3 3

3,4

8 8,

9 5

3,6

8 5,

7

Žem

as

skir

ia p

ieši

nį

ir r

aides

,

rašt

ą

0 0

- -

- -

- -

- -

- -

- -

- -

- -

- -

- -

- -

53

4 pr

ieda

s.

Skaiè

iaus su

vokim

as

Skaiè

iaus su

vokim

as

Skaiè

iaus su

vokim

as

Skaiè

iaus su

vokim

as

Skaiè

iaus su

vokim

as

Ben

dras

Iš

jų

Gyven

anči

ų

Lankiu

sių

Nel

an

kę

ugd

.ym

o į

st.

b

erniu

kų

mer

gai

čių

m

iest

e ka

ime

dar

želį

pr

iešm

kl.g

r

Eil.

Nr.

K

rite

rija

i

sk.

%

sk.

%

sk.

%

sk.

%

sk.

%

sk.

%

sk.

%

sk.

%

1 2

3 4

5 6

7 8

9 10

11

12

13

14

15

16

17

18

1.

S

pren

džia

pr

oble

mas

na

udoj

ant

sud

ėtie

s ir

atim

ties

veik

smus

201

72

97

69

104

74

132

80

50

59

150

75

13

81

10

17

2.

Supr

anta

at

lieka

mus

su

dėt

ies

veik

smus

46

16

26

19

20

14

21

13

20

24

32

16

3 19

9

15

3.

Tik

slia

i sk

aiči

uoja

da

iktu

s ik

i 10

23

8 11

8

12

9 10

6

11

13

13

7 1

6 5

8

4.

Rū

šiuo

ja

dai

ktu

s į

grup

es

paga

l duo

tą

kri

teri

jų

10

4 6

4 4

3 3

2

5 6

5 3

– –

iš v

iso:

28

0

1

– la

bai

aukð

tas

lygi

s2

– au

kðta

s ly

gis

3 –

vidu

tini

s ly

gis

4 –

þem

as

54

5 pr

ieda

s M

atem

atin

ės k

albo

s var

toji

mas

Ben

dras

Iš

jų

Gyven

anči

ų

Lankiu

sių

Nel

an

kę

ugd

.ym

o į

st.

b

erniu

kų

mer

gai

čių

m

iest

e ka

ime

dar

želį

pr

iešm

kl.g

r

Eil.

Nr.

K

rite

rija

i

sk.

%

sk.

%

sk.

%

sk.

%

sk.

%

sk.

%

sk.

%

sk.

%

1 2

3 4

5 6

7 8

9 10

11

12

13

14

15

16

17

18

1.

G

ali

paai

škin

ti su

dėt

ies

ir

atim

ties

veik

smus

207

74

105

75

102

73

132

80

54

64

154

77

14

88

17

71

2.

Paž

įsta

ir

gali

para

šyti

ik

i 10

58

21

25

18

33

24

28

17

25

29

38

19

3 18

4

17

3.

Gal

i nu

saky

ti p

adėt

į

10

4 7

5 3

2 3

2 5

6 6

3 –

– 3

13

4.

Gal

i nu

saky

ti d

yd

į:

maž

as,

dide

lis

5 2

3 2

2 1

3 2

2 2

2 1

– –

iš v

iso:

28

0

55

6 pr

ieda

sM

iest

o ir

kai

mo

vaik

ų sa

viko

ntro

lės

lygi

s (p

agal

kri

teri

nį v

aikų

vei

klos

ste

bėji

mą)

Mie

stas

K

aim

as

Sa

vik

on

tro

lės

lyg

is

Sk.

%

Sk.

%

Lab

ai g

eras

72

43

38

44

G

eras

41

25

27

31

V

idut

inis

24

14

11

13

B

loga

s 28

17

10

12

A

tsk

iro

s y

pa

tyb

ės

Nep

aste

-b

ėta

68

41

38

44

Šiek

tiek

46

28

27

32

D

ažna

i 34

20

13

15

Juda

, kru

ta

suol

e

Nuo

lat

18

11

8 9

Nep

aste

-b

ėta

74

45

43

50

Ret

ai

43

26

23

27

Daž

nai

24

14

14

16

Nes

usila

ikyd

am

as k

alba

, ko

men

tuoj

a

Nuo

lat

25

15

6 7

Nep

aste

-b

ėta

88

53

43

50

Ret

ai

34

20

25

29

Daž

nai

26

16

11

13

Bla

škos

i d

ėmesy

s

Nuo

lat

18

11

7 8

Mie

stas

K

aim

as

Ver

tinto

-ja

i S

oci

ali

nių

įg

ūd

žių

lygi

s

Sk.

%

Sk.

%

Lab

ai g

eri

17

10

10

12

Ger

i 44

27

24

28

V

idut

inia

i 81

49

43

40

Ped

ago-

gai

Blo

gi

23

14

9 10

L

abai

ger

i 11

7

5 6

Ger

i 48

29

26

30

V

idut

inia

i 97

58

49

57

Tėv

ai

Blo

gi

9 5

6 7

A

tsk

iri

įgū

džia

i

N

ieka

da

49

30

28

32

Ret

ai

60

36

32

38

Daž

nai

38

23

18

21

Tėv

ai

Pat

s pr

isis

tato

nep

ažįs

tam

iem

s

žmo

nėm

s

Vis

ada

19

11

8 9

Nie

kada

7

4 5

5 R

etai

62

37

28

33

D

ažna

i 71

43

37

43

Ped

ago-

gai

Pir

mas

pra

deda

p

okal

bį

su

bend

raam

žiu

Vis

ada

26

16

16

19

Nie

kada

17

10

6

7 R

etai

82

49

37

43

D

ažna

i 53

32

34

40

Tėv

ai

Tva

rdos

i ko

nfl

ikti

nės

e

situ

acij

ose

Vis

ada

14

9 9

10

7 pr

ieda

sM

iest

o ir

kai

mo

vaik

ų so

cial

inių

įgūd

žių

lygi

s tė

vų ir

peda

gogų

nuo

mon

e

56

Na

ujo

ža

islo

pri

ėmim

as

Rea

kcij

a, p

apra

šius

per

eiti

sė

dėt

i į

kit

ą s

uo

lą

Rea

kcij

a, p

apra

šius

vie

nam

at

nešt

i pri

emon

es iš

k

ori

do

ria

us

į k

lasę

Nep

ri-

eina

N

ori

palie

sti

Nor

i ža

isti

T

yri-

nėj

a P

rieš

ta-

rauj

a N

usi-

min

ęs

Ra-

mus

D

žiu-

gu

s N

ei-

na

Ein

a ne

no-

riai

Ein

a ra

-m

iai

Ein

a dž

iu-

giai

Sk

. 18

29

6

0 14

32

14

0

8 37

14

0

Nelankė

%

31

48

11

0 23

54

23

0

14

62

24

0

Sk.

4 2

10

1 2

1 5

9 0

0 11

6

Lankė

pr. gr.

%

18

28

59

5 12

6

29

53

0 0

65

35

Sk.

27

44

88

41

9 27

11

9 45

17

24

10

2 57

Lankė

darž.

%

13

22

44

21

5 14

59

22

9

12

51

28

8 pr

ieda

sV

aikų

ada

ptyv

umo

steb

ėjim

o re

zult

atai

57

9 pr

ieda

s

Vai

kų a

dapt

yvum

o st

ebėj

imo

rezu

ltat

ai

Na

ujo

ža

islo

pri

ėmim

as

Rea

kci

ja,

pa

pra

šiu

s p

erei

ti

sėd

ėti

į k

itą

su

olą

Rea

kci

ja,

pa

pra

šiu

s v

ien

am

a

tneš

ti p

riem

on

es i

š k

ori

do

ria

us

į k

lasę

Nep

ri-

eina

No

ri

pal

iest

i

No

ri

žais

ti

Tyri

-

nėj

a

Pri

ešta

-

rauja

Nusi

min

ęs

Ram

us

Dži

u-

gus

Nei

na

Ein

a

nen

o-

riai

Ein

a

ram

iai

Ein

a

dži

u-

gia

i

Sk.

8

23

51

7

1

15

4

8

25

8

13

51

17

Vid

uri

nis

%

9

26

57

8

1

17

5

4

28

9

15

57

19

Sk.

15

24

36

1

5

4

18

5

0

18

3

14

47

26

Aukšt

es-

nysi

s %

1

7

27

40

1

6

4

20

5

6

20

3

15

53

29

Sk.

17

17

42

2

5

8

10

5

8

25

8

6

52

35

Tėvų

išsilavinimas

Aukšt

a-

sis

%

17

17

42

2

4

8

10

5

7

25

8

6

51

35

Sk.

3

2

7

1

1

5

5

2

2

3

3

5

Lab

ai

blo

ga

%

23

15

54

8

8

38

3

8

16

16

2

3

23

38

Sk.

22

40

69

2

6

9

25

8

6

37

13

1

8

86

40

Pat

enki-

nam

a %

1

4

26

44

1

6

6

16

5

5

23

8

11

55

26

Sk.

13

21

48

2

0

3

11

6

0

28

3

11

58

30

Ger

a

%

12

20

48

2

0

3

10

5

9

28

3

11

57

29

Sk.

2

1

5

0

0

2

5

1

1

1

3

3

Materialinė padėtis

Lab

ai

ger

a %

2

5

13

62

0

0

25

6

3

12

12

1

2

38

38

Sk.

37

54

11

5

45

13

3

8

13

9

61

18

2

9

13

6

68

Lie

tuvių

%

15

21

46

1

8

5

15

5

6

24

7

12

54

27

Sk.

3

10

14

1

2

0

5

17

7

1

4

14

10

Tautybė

Kit

a

%

8

26

37

3

1

0

17

5

8

25

3

14

48

35

Sk.

2

7

17

6

2

5

16

9

2

5

13

12

Nep

ilna

šeim

a %

6

2

2

53

1

9

6

16

5

0

28

6

16

41

37

Sk.

6

15

40

1

3

3

9

43

19

0

6

49

19

Bed

ar-

byst

ė %

8

2

0

54

1

8

4

12

5

8

26

0

8

67

25

Sk.

32

41

71

2

8

8

27

9

7

40

16

2

1

88

47

Rizikos

faktoriai

Nėr

a

1

9

24

41

1

6

4

16

5

7

23

9

12

52

27

58

Ar

no

ri e

iti

į m

ok

yk

lą?

Mot

yvai

P

asir

inki

mas

, kuo

no

ri b

ūti

Tai

p N

elab

. N

e N

ežin

o P

ažin

t. So

cial

. E

moc

. N

eaiš

k.

Ein

antis

į

mo

k.

Žai

-dž

iant

is

Sk.

141

15

7 3

87

28

37

6 14

9 17

M

iest

as

%

85

9 4

2 52

17

22

4

90

10

Sk.

70

9 7

0 49

8

15

11

73

13

Kai

mas

%

82

10

8 0

58

9 18

13

85

15

10 p

ried

asV

aikų

ugd

ymos

i mot

yvac

ija

Ar

no

ri e

iti

į m

ok

yk

lą?

Mot

yvai

V

eikl

a

T

aip

Nel

ab.

Ne

Než

ino

Paž

int.

Soci

al.

Em

oc.

Nea

išk.

E

inan

tis

į m

ok.

Žai

-dž

iant

is

Sk.

24

12

4 0

13

17

8 0

40

0 N

elan

kė

%

60

30

10

0 32

,5

42,5

20

0

100

0

Sk.

15

1 0

0 12

0

3 1

14

2 L

ankė

pr.g

r.

%

95

5 0

0 75

0

19

6 90

10

Sk.

161

22

15

2 10

7 29

43

15

17

7 23

L

ankė

darž

. %

80

11

8

1 55

15

22

8

88

12

11 p

ried

asU

gdym

o įs

taig

as la

nkiu

sių

ir n

elan

kius

ių v

aikų

ugd

ymos

i mot

yvac

ijos

lygi

s

59

12 p

ried

as

Skir

ting

omis

sąl

ygom

isau

ganč

ių v

aikų

ugd

ymos

im

otyv

acij

os ly

gis

Ar

nori

eit

i į m

okyk

lą?

Mot

yvai

N

orėt

ų bū

ti

T

aip

Nel

ab.

Ne

Než

ino

Paž

int.

Soc

ial.

Em

oc.

Nea

išk.

E

inan

tis

į mok

. Ž

ai-

džia

ntis

S

k.

75

8 4

2 45

16

22

3

69

20

Vid

urin

is

%

84

9 5

2 51

19

25

4

78

22

Sk.

75

8

7 0

48

9 18

10

83

7

Auk

štes

-

nysi

s %

83

9

8 0

56

11

21

12

92

8

Sk.

80

13

7

1 57

13

18

9

92

9

Tėvų išsilavinimas

Auk

štas

is

%

79

13

7 1

59

13

19

9 91

9

Sk.

12

1

0 0

10

1 1

1 13

0

Lab

ai

blog

a %

92

8

0 0

76

8 8

8 10

0 0

Sk.

12

9 14

12

2

81

17

39

12

136

21

Pat

enki

-

nam

a %

82

9

8 1

54

12

26

8 87

13

Sk.

81

14

6

1 54

19

16

9

87

15

Ger

a

%

80

13

6 1

55

20

16

9 86

14

Sk.

8

0 0

0 5

1 2

0 8

0

Materialinė padėtis

Lab

ai

gera

%

10

0 0

0 0

63

12

25

0 10

0 0

Sk.

20

3 28

17

3

131

34

55

20

217

34

Lie

tuvi

ų

%

81

11

7 1

56

14

22

8 86

14

Sk.

27

1

1 0

19

4 3

2 27

2

Tautybė

Kit

a

%

94

3 3

0 69

14

10

7

93

7

Sk.

28

3

1 0

22

2 5

3 29

3

Nep

ilna

šeim

a %

88

9

3 0

69

6 16

9

91

9

Sk.

64

6

3 1

39

9 16

3

62

12

Bed

arby

stė

%

87

8 4

1 53

12

22

4

85

16

Sk.

13

6 20

14

2

88

27

37

15

151

21

Rizikos faktoriai

Nėr

a

%

80

11

8 1

51

16

22

9 88

12

60

Lietuvos vaikų brandumas mokyklai:

tyrimas ir problemos

Redagavo S. ŠuliauskaitėMaketavo D. Petrauskas

SL 605. Tir. 500 egz. 3,75 sp. l. Uþsak. Nr. 04-055Iðleido Vilniaus pedagoginis universitetas, Studentø g. 39, LT–08106, VilniusMaketavo ir spausdino VPU leidykla, T. Ðevèenkos g. 31, LT–03111, Vilnius

Kaina sutartinë

Documents

LIETUVOS VAIKŲ BRANDUMAS MOKYKLAI: TYRIMAS · PDF file1 vilniaus pedagoginis universitetas ikimokyklinĖs pedagogikos katedra lietuvos vaikŲ brandumas mokyklai: tyrimas ir problemos