Lietuvos edukologijos universiteto laikraštis

www.leu.lt

leidžiamas nuo 1952 metų

Nr. 9 (2447)

Š IESA

ALMA MATER KRONIKA

2014 spalis

Henrikas Žustautas – LEU Sporto ir svei-katos fakulteto II kurso kūno kultūros studen-tas. Henrikas šią vasarą nustebino ne tik Lietu-vą, bet ir visą pasaulį, nes tapo pasaulio jaunimo (iki 23 m.) kanojų irklavimo čempionu ir rekor-dininku.

„Kūno kultūros studijas LEU pasirinkau ti-kėdamasis, kad įgytas žinias galėsiu panaudoti ir sporto metu, ir po sportininko karjeros. Eidamas trenerio pareigas galėčiau visą sukauptą patirtį ir žinias perduoti savo auklėtiniams“, – teigia LEU studentas ir priduria, kad jam patinka įvairios sporto šakos. Vaikinas domisi krepšiniu, mėgsta st ebėti lengvąją atletiką ir mažiau žinomas spor-to šakas. Vienas iš pagrindinių H. Žustauto tiks-lų – iškovoti dar daugiau medalių, kurie garsintų Lietuvą ir Lietuvos edukologijos universitetą.

(Interviu su H. Žustautu galite rasti 6 psl.)

SVEČIAI. Lituanistikos fakultete pas-kaitas skaitė Jeilio (Yale) universiteto (JAV) profesorius Tomas Venclova ir Pensilvanijos universiteto (JAV) profesorius, vienas žy-miausių pasaulio naratologų Geraldas Prin-ce‘as (Gerald Prince).

MOKSLAS. LEU Socialinės edukacijos fakulteto profesorė dr. Irena Zaleskienė lai-mėjo konkursą dalyvauti Fulbright moks-linėje programoje, pagal kurią profesorei skiriama pusmečio mokslinė stažuotė Seton Hall universitete (Naujasis Džersis, JAV). 

TARyBA. Neeilinės LEU SA konferen-cijos metu išrinktas ir patvirtintas naujasis LEU tarybos narys UMF magistrantas Gin-tautas Rimeikis.

SAUGA. Rektorate pasirašyta LEU ben-dradarbiavimo sutartis su Lietuvos policijos rėmėjų asociacija.

PRAKTIKA. Švietimo ir mokslo minis-terija patvirtino bandomąjį studentų prak-tikų užsienio lietuvių bendruomenėse pro-jektą. Pagal jį ir  LEU studentų grupė galės atlikti pedagoginę praktiką Vokietijos, Di-džiosios Britanijos, JAV, Gruzijos, Brazilijos lituanistinėse mokyklose ir t. t.

dVASINGUMAS. Universitete rengia-ma aštuntoji Baltijos tarptautinė humanis-tinės pedagogikos konferencija „Mokytojau, parodyk dvasios grožio kelią“.

PASIRENGIMAS STUdIJOMS. Stei-giamas LEU ikiuniversitetinio ugdymo cen-tras.

TAUTų BIČIULySTė. Vilnijos etno-kultūros festivalyje tarp kitų tautų meno ko-lektyvų dalyvavo ir LEU ansamblis „Šviesa“.

PAROdOS. Bibliotekoje eksponuotos plakatų ir „Baltijos kelio 25-mečio“ parodos.

SU MEILE MOKyKLAI: „RENKUOSI MOKyTI GERUMO“

Juozas Skomskis

Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos technologijų mokytojas metodininkas ir Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) absolventas magistras donatas Kriukas tapo 2014-ųjų Meilės Lukšienės premijos pedagogams laureatu. Jo ugdymo misijos kelias, kai baigė Panevėžio Alfonso Lipniū-no vardo vidurinę mokyklą, prasidėjo tech-nologijų ir dailės studijomis LEU. „Labai jomis džiaugiausi. Atradau tai, ko troškau. Galėjau kurti, reikšti savo idėjas. Buvau laimingas“, – sako mokytojas. Vėliau jis įsitraukė į populiarią jaunimo programą „Renkuosi mokyti“.

Meilės Lukšienės premijos pedagogams laureato d. Kriuko pagerbimo iškilmės surengtos ir jo alma mater – LEU (Meilės Lukšienės vardo auditorijoje).

Monologas su mokytoju prie jo darbo stalo

Iš Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės rankų gavęs vieną svarbiausių Lietuvos švietimo sistemoje ap-dovanojimų, savo darbo kabinete prieš akis padėjęs naujausią M. Lukšienės edukologi-jos ir švietimo reformos, tautinės mokyklos koncepcijos įžvalgų publicistikos rinktinę „Jungtys“ (su mokslininkės motiniško ge-rumo nutviekstu veidu knygos viršelyje) ir 7 metus dirbantis D. Kriukas sako supratęs jam, regis, svarbiausią mintį, kad švietimas yra asmenybės ir valstybės, tautos kūrimo būdas, ir visas mokyklos dėmesys turi būti skirtas vaikui. Ko mokytojas siekia išmoky-ti šiandienines širdis, kupinas informacijos, prieštaravimų ir jaunystės iššūkių? D. Kriu-kas atsako, jog svarbiausia tą jauną žmogų išmokyti gerumo. Mokyti ieškoti sprendimų ne per pyktį. Mokyti ieškojimo meno šian-dieninio priešiško pasaulio apsuptyje, kad jaunas žmogus blogio matytų ir kurtų kuo mažiau.

Dirva, kurioje jaunas mokytojas pasiry-žęs versti vagas, yra sunki. Pedagogas kalba, kad jo gimnazija ilgai turėjo prestižinį įvaiz-dį. Deja, į ją susirenka ne tik labai gabių ir laimingų, bet ir į mokslą nelinkusių, paliktų, apleistų atskirties vaikų. Tokių, kurie tik mo-kykloje gali rasti trumpos ramybės akimirkų. Tos ramybės užuovėjos šaltinis – mokytojas. Ar sunku būti tokiam? D. Kriukas sako, kad gimnazijoje darytos apklausos liudija, jog daugelis mokinių čia jaučiasi pakankamai saugūs. Daugelis ateina kartu pasidžiaugti ir ieškoti problemų sprendimo, paklausti mo-kytojo patarimo. LEU absolventas teigia, kad niekada nebijojo ir nebijo klysti. Iš klaidų mo-komasi. Tai veda į tikrumą.

O kada mokytojo širdį paliečia džiaugsmo sparnas? Kaip atrodo gražiai ir prasmingai praėjusi diena? „Tuomet, kai mokinys ateina pas mokytoją su gėle rankoje, kai pamatai, kad jis džiaugiasi tuo, ką tu darai. Džiugu, kai mokinys supranta, jog turi atlikti tavo pateik-tą užduotį, mato jos prasmę. Gera ir tada, kai sulauki seniai pamiršto grįžtamojo ryšio iš tėvų... Kasdien sulaukiu sveikinimų, bandymų įtikinti, kad esu vertas iškilaus apdovanojimo. Pasidžiaugiame kartu. Tada ir ateina džiugaus atpildo valanda“, – tvirtina pašnekovas.

O ant mokytojo darbo kabineto sienos švyti didžiulis baltas rankraščio plakatas: „Sveikiname, Donatai. Nenustokite tobulėti. Būkite laimingas. Mylėkite savo darbą ir užti-krintai siekite tikslų. Didžiuojamės ir mylime. Jūsų auklėtiniai“. Iškalbingas liudininkas, kad kelias į gerumą ir žmogaus ugdymą yra sėk-mingas. O juo dar daug teks nukeliauti.

> Laimingas dėl pasirinkimo mokyti gerumo. Meilės Lukšienės premijos pedagogams laureatas ir LEU absolventas mokytojas metodininkas d. Kriukas

> Technologijų pamoka devintoje klasėje

> Žinių, mokslo ir ramybės namai – Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija

ARTIMIAUSI RENGINIAI2014 m. spalio 27–28 d. LEU kartu su par-

tneriais organizuoja tarptautinį simpoziu-mą „Pozityvioji socializacija, verslumas ir socia-linė atsakomybė“, skirtą socialinės pedagogikos 25-mečiui Lietuvoje paminėti.

2014 m. lapkričio 27 d. vyks Lietuvos edu-kologijos universiteto studentų atstovybės (LEU SA) rinkiminė ataskaitinė konferencija, kurios metu bus renkamas naujas LEU SA prezidentas.

2 Mokslas Š IESA 2014 spalis

PASKAITOS BERGENO UNIVERSITETO KOLEGIJOJE

MOKSLO fESTIVALIO „ERdVėLAIVIS ŽEMė“ RENGINIAI

Doc. dr. Romualda Lazauskaitė

LEU GMTF prodekanė

KūRyBIšKO MOKyMO PRAKTIKA

Danguolė Bylaitė-Šalavėjienė

Muzikos katedros doc. dr. Hen-rika Šečkuvienė ir doc. dr. Jolanta Abramauskienė pagal Erasmus mai-nų programą lankėsi Bergeno univer-siteto kolegijoje (Norvegija), kurioje kalbėjosi apie muzikinio ugdymo sistemą, pradinių klasių mokinių mu-zikinį ugdymą ir dainavimo tradicijas Lietuvoje, pristatė Lietuvos edukolo-gijos universitetą, Ugdymo mokslų fakultetą, muzikos pedagogikos pro-gramą, katedros ir studentų veiklą. Taip pat apžiūrėjo naujai pastatytą Bergeno universiteto miestelį, bibli-oteką, savarankiškų studijų centrus, auditorijas ir studentų laisvalaikio

bazę. Ypač įspūdinga muzikos instru-mentų ir muzikos technologijų bazė, kuri suteikia daug privalumų ir gali-mybių. Viešnios susipažino su Berge-no universiteto kolegijos Muzikos ka-tedros dėstytojų veikla, užsiėmimais ir darbotvarke, susitikime diskutavo apie studijų programas, inovatyvias mokymo(si) formas. Vizito metu buvo aptartos bendradarbiavimo ga-limybės ir sritys, dalyvavimas LEU universiteto organizuojamose kultū-rinėse veiklose ir dėstytojų, studentų mainų pagal Erasmus programą ska-tinimas.

Muzikos katedros informacija

Jau vienuoliktą kartą Lietuvoje rengiamas mokslo festivalis „Erdvė-laivis Žemė“. festivalio renginiai, kurių programoje buvo 350, vyko rugsėjo 10–19 d. universitetuose, mokslo centruose, mokyklose. Jų metu visuomenė supažindinta su naujaisiais mokslo pasiekimais. Lietuvos edukologijos universiteto Gamtos, matematikos ir technolo-gijų fakultetas (LEU GMTf) jau an-trus metus dalyvavo šiame mokslo festivalyje.

Į chemijos laboratoriją pakvietė doc. dr. Audronė Gefenienė. Prak-tinėje paskaitoje „Rudens gėrybės chemiko akimis“ vaisiai ir daržo-vės tapo tiriamaisiais objektais. Mokiniai tyrimuose taikė įvairius kokybinės ir kiekybinės cheminės analizės metodus: chromatografiją, potenciometriją, konduktometriją, refraktometriją, spektroskopiją.  Dr. Regimantas Bareikis ir doktorantas Arūnas Struckas pakvietė į praktinį užsiėmimą „Pjezomechaniniai įran-kiai ir technologijos“. Laboratorijoje mokiniai sužinojo apie pjezome-chaninių įrankių taikymą įvairioms medžiagoms apdirbti. Mokiniai ir pavieniai lankytojai visada mielai užsuka į universiteto oranžeriją. Šį kartą vyr. botanikė Teresė Jokšienė pakvietė į paskaitą-ekskursiją „Kas pasaulyje aukščiausias?“. Lietuvos edukologijos universiteto oranže-rijoje galima pamatyti aukščiausią medį  (eukaliptą), žolinius augalus (bananus), net 339,5 m ilgio stie-bus išauginančius filodendrus ir kt. Mokslo festivalio metu laboratorijas aplankė daugiau nei šimtas mokinių iš Žvėryno ir Žirmūnų gimnazijų, Vilniaus verslo kolegijos, Vilniaus A. Puškino, Vilniaus V. Sirokomlės, Vilniaus Mikalojaus Daukšos vidu-rinių mokyklų.

LEU mokslininkai buvo taip pat kviečiami apsilankyti mokyklose. Prof. dr. Rimantas Vaišnoras Kruo-nio gimnazijoje  skaitė paskaitą apie deimantų fizikinius tyrimus. Dr. Loreta Rastenienė Vilniaus Žvėryno gimnazijoje pasakojo apie skystų-jų kristalų fizikines savybes ir jų panaudojimą šiuolaikinėse tech-nologijose. Doc. dr. Romualda La-zauskaitė Kauno Jėzuitų gimnazijos kompiuterių klasėje vedė praktinį užsiėmimą „Kaip ištirti žvaigždę?“,

kurio metu mokiniai buvo supažin-dinti su virtualiomis astronomijos observatorijomis, astronominių duomenų paieška įvairiose duome-nų bazėse.

Nors mokiniai mielai lanko-si mūsų mokslo populiarinimo renginiuose, o mokytojai giria šių renginių didaktiką, tačiau kol kas mokiniai beveik nesirenka fizikos, chemijos studijų mūsų universitete ir nesieja savo ateities su šių dalykų mokytojų profesija. Tačiau kiekvieno mokslininko prigimtinis noras yra mokytis ir mokyti, todėl ir einame susitikti su mokiniais, diskutuoti apie naujausius mokslo pasiekimus. Mes tikime, kad gamtos mokslų upė negali visiškai išdžiūti. O upės išta-kos yra mokykloje.

> Pažintinio vizito dalyviai teigė, kad didžiulis kūrybinis partnerystės ryšių potencialas galimas kuriant ir plėtojant bendradarbiavimą tarp Graikijos, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Airijos, Islandijos ir Lietuvos mokyklų vadovų ir mokytojų, taip pat tarp mokytojų rengimo ir pedagogų kvalifikacijos tobulinimo institucijų Austrijoje, Kroatijoje, Rumunijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje

Lietuvos edukologijos universi-teto Profesinių kompetencijų tobu-linimo institute įgyvendintas  pa-žintinis vizitas „Kaip padrąsinti kūrybiškumą pokyčių mokyklose?“, kuriame sulaukėme dalyvių iš Airi-jos, Jungtinės Karalystės, Islandijos, Prancūzijos, Austrijos, Kroatijos, Rumunijos, Vokietijos, Graikijos, Italijos, Liuksemburgo. švietimo institucijų atstovai aptarė teorinius ir praktinius kūrybiško mokymo(si) aspektus, lankėsi Lietuvos edukolo-gijos universiteto kuruojamose Vil-niaus regiono mokyklose (Lentvario M. šimelionio, Kalvelių „Aušros“, Vilniaus r. Pagirių gimnazijose, Vilniaus Sofijos Kovalevskajos vidu-rinėje mokykloje, Vilniaus licėjuje), 2013–2014 m. dalyvaujančiose pro-jekte „Kūrybinės partnerystės“.

Pažintinio vizito dalyviai atkrei-pė dėmesį į tai, kad visoje Europoje pedagogai susiduria su šiandieniniais vaikų ir jaunimo ugdymo iššūkiais: ugdytinių mokymo(si) sunkumai, mokymo(si) motyvacijos stoka, socia-linė atskirtis, ugdymas daugiakultū-rinėje aplinkoje ir kt. Šie ugdymo iš-šūkiai skatina permąstyti pedagoginę praktiką ir mokyklos kultūrą, ieškoti naujų veikimo būdų ir priemonių, keistis gerąja patirtimi, tobulinti pro-fesines kompetencijas.

Užsienio svečių susidomėjimo su-laukė Lietuvos mokyklose diegiamas „Kūrybinių partnerysčių“ modelis.  „Kūrybinės partnerystės“ – mokyklų (mokinių, mokytojų, tėvų) ir kūrėjų bendradarbiavimas, siekiant kūrybiš-ko mokymo(si) ir ugdymo praktikos pokyčių. Projekto „Kūrybingumo plėtra Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose pritaikant ir įdiegiant kūrybinių partnerysčių modelį“ (Nr.

VP1-2.2-ŠMM-04-V-04-001) metu keičiasi mokytojų nuostatos, ugdomi mokinių kūrybiško mąstymo įpro-čiai, siekiama sisteminių ir tvarių or-ganizacinių pokyčių.

Pažintinio vizito „Kaip padrą-sinti kūrybiškumą pokyčių mokyklo-se?“ metu buvo pristatyta pedagogų rengimo programa, siūlanti kūrybiš-kesnį požiūrį į muzikos mokymą(si), dalytasi patirtimi apie pilietiškumo ir atsakomybės mokymo(si) projektą „Learning citizenship and responsi-bility“, skirtą pagrindinės mokyklos 11–14 m. amžiaus mokiniams. Juo siekiama stiprinti mokinių sociali-nius ir pilietiškumo įgūdžius, didi-nant ugdytinių aktyvų vaidmenį ne tik mokykloje, bet ir asmeniniame gyvenime. Aktyvaus pilietiškumo ugdymo programos įgyvendinamos bendradarbiaujant su nevyriausybi-nėmis organizacijomis ir vietos ben-druomenėmis, įtraukiant mokinių atstovus į sprendimų priėmimo pro-cesus tarybose ir kt.

Neliko pamirštas ir edukaci-nis projektas Tukidido aktualumo tema „The timeliness and actuali-ty of Thucydides“, skirtas 14–16 m. amžiaus mokiniams. Pagrindinė šio projekto idėja yra kritinio mąsty-mo ir metakognityvinių gebėjimų ugdymas, reflektuojant visuomenės informavimo priemonių skleidžia-mas naujienas ir identifikuojant pa-našumus su praeities įvykiais. Šis projektas įgyvendinamas naudojant mišraus mokymo(si) modelį, ku-riame dera tradicinis mokymas(is) klasėje, asinchroninis nuotolinis mokymas(sis) ir bendruomenės tyri-mo praktikos.

Vienas iš dalyvių pasidalijo pa-tirtimi įgyvendinant „Common

awards“ projektą, skirtą anksti mo-kyklą palikusiems 16–21 metų jau-nuoliams. Tai yra alternatyva įpras-tiems baigiamiesiems valstybiniams

egzaminams. Mokiniai gali pasiekti atitinkamus mokymo(si) rezultatus kitokioje mokymo(si) aplinkoje, ku-rioje mokymas(sis) yra labiau indivi-dualizuotas.

Pažintinio vizito „Kaip padrąsin-ti kūrybiškumą pokyčių mokyklose?“ metu pristatytas skaitmeninio raštin-gumo projektas „Artist Residency in school“, kuriam vadovauja meninin-kas, du prancūzų kalbos ir menų mo-kytojai. Projektas skirtas mokiniams iš užsienio šalių, kurie nori mokytis prancūzų kalbos.

Susitikime buvo pristatyta ir dar daug kitų projektų, susijusių su kūry-bišku mokslo naudojimu vidurinėse mokyklose. Taip pat kalbėta apie įvai-rias varžybas mokykloms ir klasėms skirtingose mokslo srityse (kalba ir literatūra, menai ir muzika, politika ir visuomenė, mokslas ir aplinka ir t. t.), apie teisę dirbti savarankiškai ir atrasti tinkamiausius mokymo(si) būdus, kad atsiskleistų mokinių kū-rybiškumas ir savarankiška moky-mosi kontrolė. Mokytojai šiame pro-cese atlieka konsultanto ir įkvėpėjo vaidmenis.

Pažintinio vizito dalyviai teigė, kad didžiulis kūrybinis partnerystės ryšių potencialas galimas kuriant ir plėtojant bendradarbiavimą tarp Graikijos, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Airijos, Islandijos ir Lietuvos mokyklų vadovų ir mokytojų, taip pat tarp mokytojų rengimo ir pedagogų kvalifikacijos tobulinimo institucijų Austrijoje, Kroatijoje, Rumunijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje.

Dalyviai pažintinį vizitą „Kaip pa-drąsinti kūrybiškumą pokyčių moky-klose?“ įvertino kaip labai sėkmingą, gerai organizuotą ir stipriai įkvepiantį renginį. Už puikų priėmimą pažinti-nio vizito dalyviai dėkoja priimančiai organizacijai (Lietuvos edukologijos universitetui), renginio kuratoriams (LEU Profesinių kompetencijų tobu-linimo institutui), mokykloms (Len-tvario M. Šimelionio, Kalvelių „Auš-ros“, Vilniaus r. Pagirių gimnazijoms, Vilniaus Sofijos Kovalevskajos viduri-nei mokyklai, Vilniaus licėjui), UPC „Kūrybinių partnerysčių“ komandai, Švietimo mainų paramos fondui, Eu-ropean Centre for the Development of Vocational Training.

> Oranžerijoje

> Pažintis su pjezomechaniniais įrankiais

> Sulčių tyrimai chemijos laboratorijoje

visa tai pasirodė naivu ir neįdomu. O šiandieninėje žurnalistikoje korupci-jos neįveiksi, tyrimų neatliksi. Matai, kad viskas perkama ir parduodama. Darosi koktu, todėl šie prisiminimai greitai nutolsta, ir prelegentas mieliau leidžiasi į muzikos kūrėjo, atlikėjo kasdienybę. „Džiaugiuosi, kad gyve-nime turėjau galimybę rinktis, nie-kada nebuvau „įsikibęs“ į vieną sritį. Nesu tas, kuris ieško laimės. Netikiu, kad žmogus gimsta turėdamas gali-mybę būti laimingas. Gražu matyti laimingą žmogų. Bet laimę reikia už-sidirbti jos nelaukiant“, – dėsto sve-čias.

Apie televiziją ir žvaigždžių gyvenimą

Daininkas M. Mikutavičius į televiziją pateko nelabai to norėda-mas. Bet joje moka daug, todėl jau 18 metų tenka laužyti principus. Televizija žmogų daro svarbesnį, populiaresnį, nors ir nepelnytai. O kas bus vėliau, kai tave pamirš? Ta-čiau niekur nedingsi, nes televizija suviliojo.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė M. Mikutavičiui įteikė ordino „Už nuopelnus Lietu-vai“ medalį, todėl, samprotaudamas apie žmogaus žinomumą, daininkas kartoja S. Loren žodžius, kad bu-vimas žvaigžde yra darbas. Visada turi atitinkamai kalbėti ir elgtis, puikiai atrodyti. „Mano kartą for-mavo pankroko, maišto prieš pri-mestas normas, kultūra, reikalavusi būti savimi ir niekam nepataikauti. Neturėjome ambicijų būti žvaigž-dėmis. Siekėme karjeros. Norėjome būti pirmi. Tikėjome, kad mūsų gy-venimas yra svarbus, sėkmingas. Bet tai ne žvaigždės statusas. Norėjosi linksmai pagyventi. Žvaigždiškumo laikas atėjo vėliau. Bet pamatėme, kiek tame procese netiesos, veidmai-nystės. Tau duris atveria vien dėl to, kad buvai atsitiktinai parodytas per televiziją. Kas ir kada tave pavadi-no svajonių jaunikiu? Kažkas. Ne tu pats. Ir supranti, kad dalyvauji beprasmiškame žaidime, pradedi gyventi žvaigždišką gyvenimą. Bet aš viso to nenoriu. Noriu tinkamai atlikti darbą, sukurti gerą dainą, surengti puikų koncertą. Stengiuosi būti toks, koks esu. Žinoma, ne vi-sada tai pavyksta. O žvaigžde ne tu save padarei. Ja tave padarė aplinka. O tuo, kas esi, kuo nori likti, žino tik artimi“, – teigė svečias, su kuriuo valanda pralėkė akimirksniu.

3Š IESA 2014 spalisStudijos

VAIdINIMAS PAGAL A. ČECHOVO APSAKyMUSDoc. Vytautas Kontrimas

MARIJONAS MIKUTAVIČIUS – STUdENTų SVEČIAS

Juozas SkomskisNėra paprasta užduotis teatro pe-

dagogų kurse imti Antono Čechovo apsakymus, juos paversti scenarijumi ir sukurti vaidinimą. Tačiau charak-teriai, kurie sukurti galvose skaitant A. Čechovo apsakymus ir gimę sceno-je, suteikia labai daug naujos vaidybi-nės patirties. Ir tuo galėjo įsitikinti žiūrovai, sugužėję į teatro laboratori-ja vadinamą auditoriją 241.

A. Čechovo kūriniuose aprašyti žmonės yra keisti ir kartais juokingi, visi turi savų trūkumų, bet yra ža-vūs. Nėra tokių, kurių nepamiltum ir nesuprastum. Šie apsakymai tiesiog atskleidžia taiką mūsų viduje, supra-timą kiekvieno žmogaus. Vaidinimai, kuriuos publika išvydo teatro auditori-joje, rodomi antrą kartą. Reikėjo pati-krinti, kokia kokybė, būsena susikurs, kai kartosime vaidinimą po vasaros išsisklaidymo ir poilsio. Antrasis kar-tas buvo tikrai naudingas. Studentai ramūs, susikaupę ir be sesijos įtampos, kuri labai trukdė birželio mėnesį.

Šių laikų trūkumas – paviršuti-niškumas. Viskas vyksta greitai, ne-reikalaujant gilumos, nesustojant ir neįsijaučiant… Pajusti A. Čechovo jautrias gyvenimo situacijas, nagri-nėti charakterius, ieškoti pagrindinės minties yra tarsi terapija, leidžianti to-bulėti savo vidumi studentams ir dės-tytojui. Po vaidinimų į popieriaus lapą nutūpė keletas studentiškų patirčių:

Ruošiant darbus teko praleisti net krepšinio čempionatą. Kol Vilnius ošė pa-

laikydamas krepšininkus, mes dirbome. Užtat gerai jaučiamės, kai žmonės dėkoja už etiudus, emocijas. Raimondas Klezys

  Ši užduotis režisuoti A. Čecho-vo apsakymus labai stipriai pagilino dramaturginius, scenografinius gabu-mus, leido pasijusti tikrais režisieriais,

geriau pažinti savo kurso draugus ir panaudoti pedagogines žinias praktiš-kai.  Vilda

  Jau skaitydamas patį pirmąjį kū-rinį jame radau tiek daug savęs, tiek daug savo gyvenimo. Taigi stačiau dalį savo gyvenimo. Tautvydas

> Studentų svečias – dainininkas, dainų kūrėjas, televizijos laidų vedėjas Marijonas Mikutavičius

„Sveikinu visus. Noriu pasaky-ti, kad mokslas – šviesa, o ne tamsa. Ko išmoksi, to ant pečių nenešiosi. Mokslo vaisiai saldūs, bet šaknys karčios. Kaip pasiklosi, taip išsi-miegosi“, – tokia išminties tirada linksmai savo prisistatymą gausiai studentų auditorijai pradėjo daini-ninkas, dainų kūrėjas, televizijos laidų vedėjas Marijonas Mikutavi-čius. Jis savo kelią į aukštumas pra-dėjo nuo žurnalistikos. Marijonas sako, kad net girdėjo slaptų išpra-našavimų, jog jo laukia prezidento olimpas... Ką gali žinoti... Pirmiau-sia klausytojams rūpėjo išgirsti sve-čio nuomonę.

Apie mokyklą ir mokytojusMarijono mylimiausios mokyk-

loje, žinoma, buvo klasės draugės ir mokytojos. Iš jų – lietuvių kalbos mo-kytoja Angelė Serapinienė. Ją gerai atsimena. Mokytoja buvo jo draugė, nes kiti aplink buvo „priešai“: fizika, chemija, matematika... Tekdavo daž-nai bėgti pas lituanistę „išsiverkti ant peties“ ir taip išsigelbėti nuo mokslei-viškos žūties. Na, o tarp maloniausių akimirkų išliko spurgos, kainavusios po 8 kapeikas (faktą, žinoma, palydi salės juokas). M. Mikutavičius mokėsi vidutiniškai, nemėgo tiksliųjų moks-lų (dabar dėl tokio apsileidimo, sako, gailisi). Dainininkas nori aplankyti savo buvusią mokyklą Vilniuje, kuri turi gražų „Sietuvos“ vardą. Jeigu li-kimas leistų, dar kartą pakartotų tuos puikius jaunystės metus...

M. Mikutavičius, paklaustas apie mokyklines meilės istorijas, papasa-kojo apie tris „deives“ – vyresniųjų klasių gražuoles, kurias dažnai re-gėdavo savo vaikiškuose sapnuose... Viena iš jų, kuri kartą nupirko dro-viam Marijonui spurgą, išliko tarsi šv. Marija... Toliau gyvenimas ėjo įprasta vaga. Apsiverkė, kai tėvai nuvedė į muzikos mokyklą. Kai atėjo laikas uždaryti jos duris, tai su malonumu užtrenkė fortepijono dangtį ir išbėgo neatsigręždamas (ir vėl salė griaudžia juoku, nes taip kalba kompozitorius, populiarių dainų „Trys milijonai“, „Aš tikrai myliu Lietuvą“, „Pasvei-kinkit vieni kitus“ ir t. t. kūrėjas ir atlikėjas). Bet gyvenimas ir čia tarė savo žodį – tokių bėgiojimų teko gai-lėtis. M. Mikutavičius tvirtina, jog „Sietuva“ buvo savotiška muzikų kal-vė, iš kurios vėliau išėjo ištisa plejada žinomų kūrėjų ir atlikėjų, pavyzdžiui, Egidijus Dragūnas, Česlovas Gabalis ir kt. O kas jį, M. Mikutavičių, pa-darė populiarų? Apie įkvėpimą, at-skrendančias mūzas, kūrybą, kelią į žvaigždžių pasaulį, dažnai pažymėtą ieškojimų kančiomis, nusivylimais ir sėkmės lūkesčiais bei nuobodulio našta, šiek tiek vėliau.

Apie studijas ir žurnalistikąStudijų metai nuo mokyklos lai-

kų skyrėsi tuo, kad, pasak šmaikš-tuolio, būdavo galima laisvai rūkyti. Dėstytojai nekviesdavo tėvų, nes tave laikė jau suaugusiu. Taip pat univer-sitete sutinki daugelį įdomių draugų, atsiveria kitoks pasaulis, o tu godžiai imi viską, ką duoda aukštoji moky-kla, kurią kiekvienas turi patirti kaip meilę. Tai yra gėris. Kodėl M. Miku-tavičius studijavo žurnalistiką? Pri-sipažįsta, kad niekur kitur jis netiko, nežinojo, kur stoti, buvo „vėjo pamu-šalas“, nemokėjęs tiksliųjų mokslų, bet neblogai rašęs rašinius. Žurnalis-tika vaikinui atrodė kaip avantiūris-tinė, įdomi ir patraukli sritis. Žurnale vyrams Jauniui Aistruoliui (slapyvar-dis) reikėjo samprotauti apie atsitikti-nius meilės reikalus, atsakinėti į tuo susirūpinusių vyrų klausimus. Bet

> doc. V. Kontrimo nuotraukoje – scena iš vaidinimo. Šis darbas buvo išbandymas, kuris kartais ir džiugino, ir liūdino.  Bet gera ir ne tik gera patirtis buvo sukaupta ir perfiltruota į tyrą, gražų, nuoširdų darbą. Šis darbas buvo kaip didelis, galingas agregatas, kuris iš asmenybės spaudžia deimantus, – teigė doc. V. Kontrimas

EUROPOS KALBų dIENA PAMINėTA dAINOMISSonata Grėbliūnaitė

LEU LF IV kurso studentė

Rugsėjo 26-ąją Lituanistikos fakultete paminėta Europos kalbų diena. „Muzikinį Europos kalbų kon-kursą“ organizavo Lietuvių kalboty-ros ir komunikacijos katedra drauge su Lituanistikos fakulteto studentų atstovybe.

Išskirtinis šio renginio akcentas, leidęs pajausti europietišką dvasią, buvo tas, kad renginyje dalyvavo ir svečių iš užsienio šalių: profesorių iš Azerbaidžano, Gruzijos, Moldo-vos, Latvijos, Rusijos, pagal Erasmus programą į universitetą atvykusių studentų iš Azerbaidžano, Gruzijos, Slovakijos, Prancūzijos ir Turkijos. Renginio pradžioje Erasmus studen-tai savo gimtąja kalba pasveikino su-sirinkusius dalyvius. Šventė priminė „Eurovizijos“ dainų konkursą. Skam-bėjo 26 dainos, atliekamos skirtingo-mis Europos šalių kalbomis, kurias konkurse dalyvavusioms šešioms komandoms reikėjo atspėti. Koman-dų dalyvių žinias vertino komisija, kurią sudarė Gruzijos Nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Lietuvoje Khatuna Salukvadze, LEU docentė Lina Murinienė, Švietimo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Elona Bagdo-navičienė ir dienraščio „Lietuvos ry-tas“ apžvalgininkė Inga Junčienė.

Renginio iniciatorius – Litu-anistikos fakulteto profesorius ir Lietuvių kalbos ir kultūros centro Gruzijoje vadovas Vidas Kavaliaus-kas. Profesorius džiaugėsi gausiai renginyje susirinkusiais dalyviais ir svečiais. Sveikindamas su Europos kalbų diena prof. V. Kavaliauskas linkėjo siekti žinių, t. y. mokytis kuo daugiau užsienio kalbų, nes jos atve-ria naujas galimybes, padeda susi-rasti draugų, o žmogus, suprantan-tis svetimą kalbą ir kultūrą, tampa tolerantiškesnis. Renginio pabaigoje skambėjo dainininkių Šorenos ir Li-lijanos Ablėnaitės atliekamos dainos

gruzinų, vokiečių ir prancūzų kal-bomis.

Europos Sąjungos Tarybos nuta-rimu Europos kalbų diena švenčiama

jau trylika metų. Rugsėjo 26-ąją dau-gelyje Europos šalių rengiami įvairūs edukaciniai renginiai.

> Prof. V. Kavaliauskas, Gruzijos Nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Lietuvoje K. Salukvadze, švietimo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė E. Bagdonavičienė, LEU docentė L. Murinienė ir dienraščio „Lietuvos rytas“ apžvalgininkė I. Junčienė

> Renginio viešnios, džiuginusios dainomis, dainininkės šorena ir Lilijana Ablėnaitė

4 Kampas saviems Š IESA 2014 spalis

Sveiki, ar pastebėjote, kaip greitai atėjo spalis? LEU jau spė-

jome pakrikštyti pirmakursius, pasveikinome mokytojus su Mokytojų diena. Nors jau praėjo vienas rudens mėnuo, ant medžių šakų dar gausu margaspalvių lapelių... Jie vis greičiau stengiasi nukloti žemę savo įvairiaspalve spalvų gama, sukaupta vasaros šiluma ir karščiu sušildyti viską, ką jau pradeda liesti pirmosios rudens šalnos. Paskubėkite, pagaukite nors vieną krentantį lapelį, ir jis tikrai pasistengs atiduoti Jums visą savo turimą šilumą, kurią taip brangina, vien tik tam, kad Jūsų širdys nesušaltų pasirodžius pirma-jam sniegui.

Laikraščio „šviesa“ redakcija

PIRMAKURSIų KRIKšTyNOS 2014Jolita Grincevičiūtė

LEU SEF socialinės pedagogikos II kurso studentė ir laikraščio „Šviesa“ korespondentė savanorė

LEUrasmUs KULTūRINė dIENATatjana Makėvič

ESN LEU Social Erasmus koordinatorė

MOKyTOJAS – (NE)REKOMENdUOJAMA PROfESIJAJolita Grincevičiūtė

Kiekvieną rudenį Lietuvos aukštąsias mokyklas papildo nauji nariai  – pirmo kurso studentai. Jei nori tapti tikru pirmakursiu, būti-nai turi dalyvauti fuksų krikštyno-se. šiemet jos Lietuvos edukologijos universitete vyko spalio 2-ąją.

Pagrindinis tikslas – supažindin-ti studentus su Vilniumi, todėl buvo organizuojamos orientacinės varžy-bos. Studentų atstovybė nestokojo už-

duočių (monetos perdavimas vienas kitam be rankų; iš kibirų, kuriuose buvo miltų, burna ištraukti lapelį su dainos pavadinimu ir visiems padai-nuoti; kopimas į kalną slidžia plėvele ir kt.), kuriomis siekė padėti studen-tams artimiau susipažinti tarpusa-vyje, sustiprinti komandinio darbo įgūdžius, skatinti aktyvų ir kūrybišką įsitraukimą į tam tikras veiklas. Įkai-tę varžybų dalyviai buvo gaivinami

> Pirmakursių studentų krikštynų akimirkos

vandens ir prieskonių kokteiliais, spėjusieji išalkti pavaišinti obuoliais (apibarstytais aštriaisiais pipirais). Drąsiausi studentai buvo puikios nuotaikos ir nesigailėjo, kad dalyva-vo krikštynose. Kiekvienas, po visų dienos vargų pasiekęs finišą (Tauro kalno viršūnę), pasijautė vertas būti pilnaverčiu akademinės bendruome-nės nariu. Vakare visų laukė šventė „Grand“ klube.

Mokytojų dienos proga Lietuvos edukologijos universitete vyko dis-kusija „Mokytojas – (ne)rekomen-duojama profesija?“, kurios tiks-las – aptarti, ar mokytojo darbas yra patrauklus, kas šią profesiją pasirin-kusių žmonių laukia ateityje.

Diskusijoje dalyvavo Seimo Švie-timo mokslo ir kultūros komiteto narys konservatorius Vytautas Juo-zapaitis. Jis tikino, kad šiais laikais mokytojo fenomenas yra iškreiptas, o pati specialybė sumenkinama tiek, kad jauni žmonės nebenori siekti pedagoginės profesijos. Paklaustas renginio moderatoriaus Lietuvos jau-nimo organizacijų tarybos prezidento Manto Zakarkos, ar mokytojo profe-sija rekomenduojama, V. Juozapaitis atsakė teigiamai ir paaiškino, kaip supranta šios profesijos atstovo sąvo-ką: „Mokytojas – pagrindinė grandis, kuri formuoja tą pradinį matymo ir mąstymo veiksnį žmogaus gyveni-me“. Svečias taip pat pabrėžė, kad kiekvienas pedagogas yra vertas dide-lės pagarbos.

Kita diskusijos dalyvė – projekto „Kūrybinės partnerystės“ atstovė Ieva Kazlauskienė, kuri daugiausia kalbė-jo apie būsimus pedagogus ir tikino, kad keičiasi ne tik dėstymo metodai, bet ir mokinių poreikiai. I. Kazlaus-kienė teigė, kad labai svarbu tai, jog mokytojas sugebėtų ir mokėtų išlais-vinti kiekvieno vaiko asmenybę. Apie tai, koks turėtų būti pedagogas, kal-bėjo ir LEU Istorijos fakulteto dėsty-tojas Mindaugas Nefas. Jis akcentavo, kad mokytojas neturi rungtyniauti su mokiniu, o stengtis jį atvesti į žinių pasaulį. M.  Nefas paminėjo, kad pe-dagogai turi nesustoti vienoje vietoje. Jie privalo ne tik mokyti, bet ir mo-

kytis patys, tobulinti ir gilinti savo ži-nias. Dėstytojas visos diskusijos metu net kelis kartus pabrėžė, kad mokyto-jas turi jausti pašaukimą, nes kitokiu atveju mokykloje jis užima kažkieno kito vietą, kurią reikėtų nedelsiant atlaisvinti.

„Geri mokytojai visada ras darbą“,  – savo kalbą pradėjo kitas diskusijos pašnekovas žurnalistas Skirmantas Malinauskas, kuris pa-sisakė už virtualią mokymosi aplin-ką. Žurnalisto nuomone, mokytojas yra savo srities specialistas, turintis didelių ateities perspektyvų. Terei-kia tinkamai sutvarkyti pačią švie-timo sistemą. Apie švietimo prob-lemas prašneko ir VšĮ „Kuriančios bendruomenės“ narys Rygaudas Guogis, kuris kalbėjo apie tai, kad mokiniai dažniausiai imituoja mo-kymosi procesą. Svečias pabrėžė, jog ir jam pačiam puikiai sekėsi tą daryti: „Neseniai radau savo aštun-tos klasės biologijos kontrolinį darbą ir ilgai galvojau, ar aš tai parašiau“. R. Guogis prisipažino, kad šiandien

į kontrolinio darbo klausimus sun-kiai būtų suradęs atsakymus. Sve-čias buvo nepatenkintas esamais mokymosi būdais, todėl pažadėjo su kitais VšĮ „Kuriančios bendruome-nės“ nariais sukurti naują mokymosi programą, kurią pasiūlys švietimo įstaigoms. Mokytojų dienai paminė-ti skirtoje diskusijoje taip pat kalbėjo ir moksleivių atstovė Justė Ketura-kytė. Merginos kalba buvo orientuo-ta į pačius mokytojus. Jos nuomone, efektingi mokymosi būdai yra tik tada, kai pedagogas su savo ugdyti-niu kartu ieško atsakymų, o ne tada, kai tikisi sulaukti tokio atsakymo, kurį jau pats žino. Justė palinkėjo, kad kiekvienas mokytojas laikytųsi lygių teisių principo su mokiniais ir būtų atsidavęs savo darbui.

Renginio pabaigoje visi diskusijos dalyviai vienareikšmiškai teigė, kad būti mokytoju rekomenduojama tik tada, kai turi tam pašaukimą. Rengi-nį organizavo Lietuvos edukologijos universiteto studentų atstovybė ir Lietuvos moksleivių sąjunga.

> diskusijos, skirtos Mokytojų dienai paminėti, dalyviai (iš kairės): žurnalistas S.  Malinauskas, LEU If dėstytojas  M. Nefas, Seimo švietimo mokslo ir kultūros komiteto narys konservatorius V. Juozapaitis, moksleivė J. Keturakytė, projekto „Kūrybinės partnerystės“ atstovė I. Kazlauskienė, VšĮ „Kuriančios bendruomenės“ atstovas R. Guogis

LEU studentai ir svečiai rugsėjo pabaigoje susirinko į universitetą, kad galėtų susipažinti su skirtingomis šalimis, jų kultūriniais ypatumais (maisto ypatybėmis ir specifiškumu, kalbos subtilybėmis, tradiciniais šo-kiais ir žaidimais, gražiausiomis ir žymiausiomis šalių vietomis). Jiems padėjo Erasmus mainų programos studentai, atvykę iš įvairių Europos ir už jos ribų esančių šalių.

Renginys buvo organizuojamas ESN (Erasmus Student Network) LEU iniciatyva universiteto studen-tams, kad jie galėtų pažinti skirtingas šalis iš jose gyvenančių bendraamžių studentų. Viskas prasidėjo nuo Eras-mus programos trumpo pristatymo (kas gali dalyvauti mainų atranko-je, kokios sąlygos keliamos kandi-datams, kur galima nuvykti mainų metu ir kt.). ESN LEU komanda po programos pristatymo papasakojo apie lietuvių tradicijas ir papročius, lietuviškus patiekalus (šakotis, tingi-nys, balta mišrainė), visiems pasiū-lė jų paragauti. Labiausiai užsienio studentus stebino šakočio forma ir

tinginio gardumas. Lietuvių liaudies žaidimo „Jurgelis meistrelis“ ir šokio „Oira“ metu visi kartu linksmai mo-kėsi šokio judesių ir dainos žodžių.

Po šokių ir dainų – Erasmus pro-gramos dalyvių šalių pristatymai. Kiekvienas užsienio studentas ar jų grupė pasistengė sudominti klausy-tojus, papasakodami įdomių detalių apie savo šalis, vaišino savo paruoš-tais nacionaliniais patiekalais, mokė įvairių tradicinių ar populiarių šokių. Smagiausia tai, kad susirinkę dalyviai ir svečiai buvo susidomėję tuo, kas jiems yra pasakojama ar rodoma. Jie aktyviai mokėsi pirmą kartą girdimų užsienietiškų žodžių. Džiugu, kad už-sienio šalių ir LEU studentai bendra-vo tarpusavyje. Nors buvo skirtingų tautų atstovai, bet turėjo daug pana-šių ir bendrų jiems dalykų.

Renginio pabaigoje visi susirin-kusieji galėjo pasivaišinti įvairiais tradiciniais patiekalais ir įvertinti, kaip skiriasi skirtingų šalių patiekalų skoniai ir maisto ruošimas, lyginant su lietuviška virtuve, pažinti kitų ša-lių kultūrą ir tradicijas.

> ESN LEU narė pristato lietuvių liaudies žaidimą „Jurgeli meistreli“ (nuotraukos autorė – Tatjana Makėvič)

> Visi kartu linksmai mokėsi šokio judesių ir dainos žodžių

5Š IESA 2014 spalisStudentų mokslo gatvė

> L. Baliukevičius-dzūkas (stovi pirmas iš kairės) su bendražygiais, tarp kurių: Vaclovas Voveris-Žaibas (sėdi), Adolfas Ramanauskas-Vanagas (pirmas iš dešinės)

KITOKS „PROTMūšIS“, SKIRTAS MOKyTOJų dIENAI PAMINėTI

Daiva Jokūbaitytė

Lietuvos edukologijos univer-siteto Lituanistikos fakultete vyko „Protmūšis“, skirtas Mokytojų die-nai paminėti.

Kokios buvo „Protmūšio“ tai-syklės? Reikėjo suburti komandą, kurią sudarytų 4 nariai. Renginys buvo orientuotas į mokytojus, todėl komandoje galėjo dalyvauti ir vienas dėstytojas.

Kas sudarė „Protmūšį“? Kokios buvo jo dalys? „Protmūšį“ sudarė keturi etapai po dešimt klausimų. Pirmojo etapo klausimai, žinoma, tikslingai buvo susiję su pedagogika. Antrąjį etapą sudarė klausimai, susiję su muzikos įrašais, deklamuojamais eilėraščiais ir kt. Trečiasis etapas – vaizdinis. Šios dalies klausimai buvo susiję su iliustracijomis (nuo žemė-lapių siluetų iki logotipų). Paskuti-nysis etapas šmaikščiai pavadintas lempiniu. Jo metu buvo pateikiami klausimai, susiję su įvairiomis disci-plinomis.

Kas vedė „Protmūšį“? Du LEU studentų mokslinės draugijos (SMD) studentai – Aurimas Palaima (IF SMD) ir Viktorija Noreikevičiūtė (LEU SMD).

Kas sudarė „Protmūšio“ komisi-ją? Ieva Pociūtė (IF SMD narė), Daiva Jokūbaitytė ir Indrė Šadvilaitė (LEU SMD narės).

Kas nustebino renginio orga-nizatorius? Dalyvių susidomėjimas, nes į renginį užsiregistravo devynios komandos, bet renginio dieną atėjo dar dvi. Taigi iš viso vienuolika ko-mandų. Įdomu tai, kad renginiu su-sidomėjo ne tik LEU studentai. Su-laukėme svečių iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto. „Nuostabu, kad mums pavyko pakviesti ir sudo-minti tiek studentų“, – džiaugėsi ren-ginio organizatoriai.

Kokia buvo „Protmūšio“ pra-džia? Visų pirma visos komandos turėjo susigalvoti pavadinimus ir užsiregistruoti. Būtina pasakyti, kad

susirinko motyvuoti studentai. Apie tai buvo galima spręsti iš prisistatan-čių komandų pavadinimų: „Neper-skaitau“, „Čarlio angelai“, „Merginų šutvė“, „Gražuolės“, „Ne iš LEU“ ir kt. „Protmūšio“ dalyviai norėjo kovoti dar renginiui neprasidėjus.

Kaip baigėsi „Protmūšis“? Ren-ginio pabaigoje buvo teikiamos pa-dėkos. Jas gavo visos dalyvavusios komandos, todėl nieko nenuskriau-dėme. Tiems, kurie pasirodė puikiai, buvo įteikti diplomai. Siekdami, kad „Protmūšio“ metu įgytos žinios išlik-tų ilgai, renginio organizatoriai su-tiko „stabtelėti“ ir padiskutuoti apie kiekvieną klausimą, kuris tik domino dalyvius.

Santrauka. Studentų aktyvumas parodė, kad jiems įdomūs tokio po-būdžio renginiai. „Protmūšio“ metu įgytas žinias jie dar ilgai „išsaugos“, nes, kai pasibaigė visi „Protmūšio“ etapai, dalyviai prašė padiskutuoti apie kai kuriuos klausimus.

STUdENTų MOKSLINėS (MENO) dRAUGIJOS VEIKLA ĮSIBėGėJA

LEU mokslo ir plėtros prorekto-riaus prof. Aivo Ragausko iniciatyva praeitų metų rudenį buvo sukviesti visų fakultetų studentų atstovai moks-linės ir meno veiklos aktyvinimui ap-tarti. Studentų aktyvi veikla svarbi universiteto vertinimui, todėl būtina mokslinės (meno) veiklos plėtra. Stu-dentų mokslinės (meno) draugijos bendras siekis – organizuoti universi-teto studentų mokslinę (meno) veiklą, propaguoti pasiekimus universiteto bendruomenėje ir už jos ribų, suteikti studentams galimybių gilinti moksli-nio darbo įgūdžius, kelti akademinį lygį, garsinti savo mokslo atradimus

Lietuvoje ir užsienyje. Prie šių siekių su džiaugsmu prisideda ir laikraštis „Šviesa“. Jame pristatoma nauja ru-brika „Studentų mokslo gatvė“, kurios pagrindinė idėja – skelbti informaciją apie LEU studentų mokslinės (meno) draugijos veiklą, pasiekimus ir ateities tikslus, aptarti su šia veikla susijusius renginius ir konkursus, propaguoti mokslinių darbų viešinimą ir kt.

Šiame laikraščio „Šviesa“ nu-meryje spausdinama LEU Lituanis-tikos fakulteto IV kurso studentės Indrės Šadvilaitės kursinio darbo ištrauka apie tautinės pasaulėžiūros ženklus (istoriniu aspektu) partiza-

no Liongino Baliukevičiaus-Dzūko dienoraštyje. Būtina paminėti, kad Lietuvos mokslo taryba paskelbė konkurso „Studentų mokslinių tyri-mų laisvu nuo studijų metu vietoms 2014 metų rudens semestre užimti“ pagal projektą „Studentų mokslinės veiklos skatinimas“ rezultatus. Svei-kiname LEU studentus ir jų moks-linius vadovus, gavusius finansavi-mą: I.  Šadvilaitę su moksline vadove asist. G. Čingaite-Kizniene (LEU LF), V.  Lukauskaitę su moksline vadove doc. dr.  A. Daugirdiene (LEU UMF), D. Majauskaitę su moksline vadove doc. dr.  E. J. Zabarskaite (LEU LF).

TAUTINėS PASAULėŽIūROS ŽENKLAI PARTIzANO L. BALIUKEVIČIAUS-dzūKO dIENORAšTyJE. ISTORINIS ASPEKTAS

Indrė Šadvilaitė

Partizanų dienoraščiai ir prisi-minimai dažniau atsiduria istorikų, o ne literatūrologų akiratyje. Tur-būt dėl to, kad patys dienoraščiai paprastai yra skirstomi į du tipus, tai yra: 1) išorinių įvykių kroni-ka, aplinkos stebėjimas, amžinin-ko liudijimai apie savo epochą; 2) individualios savimonės aktai (Kubilius, 2003, 160). Partizanų dienoraščiai, kurie yra svarbūs kaip to meto istorinių aplinkybių liudijimai, dažniausiai priskiria-mi pirmajai grupei. Liongino Ba-liukevičiaus-Dzūko dienoraštis, rašytas nuo 1948 m. birželio 23 d. iki 1949 m. birželio 6 d., nėra vien įvykių fiksavimas vardan jų įamži-nimo. Pasak Rimanto Glinskio, L. Baliukevičiaus-Dzūko dienoraštyje ,,23 metų autorius atskleidžia par-tizaninio judėjimo herojiškumą ir dramą“ (Glinskis, 2006, 108–109). Taigi galime teigti, kad šis dieno-raštis – asmens savojo ,,aš“ tapsmo istorija, kuri kupina asmeninių iš-gyvenimų, vertinimų, filosofinių pamąstymų, aprėpiančių įvairias temas. Dienoraštyje savojo „aš“ raiška labai įvairi, todėl tekstas gali prilygti grožiniam kūriniui. Štai kodėl dienoraštis turėtų būti tyri-nėjamas ne tik istorikų, bet ir lite-ratūrologų.

Ryškiausiai šiame dienoraštyje tautinės pasaulėžiūros nuostatas reprezentuoja istorinės atminties

ženklai, kurių randame dzūkų par-tizanų himne: „Maža tėvynė, bet galinga/ Iš praeities laikų“. Panašu, kad partizanams buvo labai svarbi Lietuvos istorija, jos herojai buvo tarsi įkvėpėjai. L. Baliukevičius-Dzūkas savo dienoraštyje taip pat naudoja įvairius istorinius konteks-tus. Jis partizanų kovas lygina su kai kuriais Lietuvos istorijos įvykiais, suteikia joms istorinių aplinkybių atspalvį, mini Lietuvai nusipelniu-sias istorines asmenybes: „Dabar turime a. a. Armino kelis štampus, padarytus iš medžio, ir jais darome žmonėms pasus. Dirbame taip, kaip senovėje, Vytauto laikais“ (Baliuke-vičius-Dzūkas, 2011, 26). Atsigrę-žimas į Vytauto laikus rodo, kad didžiuojamasi šia Lietuvos istorijos atkarpa, nes Lietuvos kariuomenė buvo galinga, o valdovai – stiprūs. Dienoraščio autorius tarsi nori pri-minti, kas lietuvių protėviai, kokios mūsų šaknys, tačiau į palyginimą su Vytauto laikais galima žiūrėti ir kaip į teksto konstravimo priemo-nę. L. Baliukevičius-Dzūkas, užsi-mindamas apie Vytautą, priartina partizaninio judėjimo suvokimą prie lietuvių sąmonėje suformuo-to garbingo ir didžio kunigaikščio Vytauto valdymo laikų įvaizdžio, taip suteikdamas didingumo toną ir situacijai, apie kurią pasakoja. Galime įžvelgti skirtumą tarp pasa-kymų „Dirbame taip, kaip senovė-

je“ ir „Dirbame taip, kaip senovėje, Vytauto laikais“. Pasakymas, kad yra dirbama taip, kaip senovėje, būtų suvokiamas tarsi priminimas apie sunkias darbo sąlygas. Skai-tydami tai suvoktume, kad parti-zanai dirbo sunkiomis sąlygomis, neturėjo jiems reikalingų priemo-nių. Tačiau palyginimas su Vytauto laikais pakeičia sakinio semantiką. Partizaninio darbo sunkumo api-būdinimui suteikiamas didingumo, stiprybės įvaizdis.

Dar vienas istorinis konteks-tas  – Lietuva, kuri vaizduojama kaip Pabaltijo valstybė: ,,Pabalti-jiečiai galbūt buvo menki politikai. Jie nemokėjo pirkti ir parduoti savo tėvynės. Jie nemokėjo prekiauti savo jausmais. Užtat jie buvo geri kariai, kurie pavojui ištikus nebijo-jo paguldyti savo galvų už tėvynę“ (Baliukevičius-Dzūkas, 2011, 151). Šį L.  Baliukevičiaus-Dzūko pa-mąstymą galima sieti su legendinio Žemaitijos kunigaikščio Margirio istorija, kai lietuviai narsiai gynėsi nuo užpuoliko, t. y. Vokiečių ordi-no. Pamatę, kad nelygioje kovoje Pilėnų pilies neapgins, lietuviai sunaikino savo turtą laužo ugnyje ir susidegino. Taip pat partizano L. Baliukevičiaus-Dzūko pamąs-tymą galima susieti ir su Prūsijos kunigaikščio Herkaus Manto atka-klumu. Ši asmenybė baltiškoje isto-rijoje laikoma teigiamu pavyzdžiu.

Minėtos istorijos primena tas, ku-rios aprašytos šiame dienoraštyje, t. y. kovas su MGB grupuotėmis. Partizanai, matydami, kad mūšio laimėti nepavyks, sunaikindavo dokumentus ir, laikydamiesi duo-tos priesaikos gyviems priešui ne-pasiduoti, atimdavo sau gyvybę. L.  Baliukevičiaus-Dzūko pasiryži-mas ilgametei kovai su svetima ide-ologija aktualizavo Lietuvos ir visų Pabaltijo valstybių istoriją, tautinės tapatybės aspektą ir, akivaizdu, yra padaręs įtakos šio asmens vertybių formavimuisi ir suvokimui, koks turi būti savo šalį ginantis karys.

Šalia karų istorijos minimos ir kultūrai nusipelniusios istorinės as-menybės. Dažniausiai dienoraščio autorius mini Vincą Kudirką. Kal-bama apie labai svarbų mūsų vals-tybei dalyką – Lietuvos himną: „Čia vis negaliu praeiti pro šalį neiškėlęs tų, kurie žaloja mūsų himną, vie-toj „saulės“ norint įstatyti „Dievą“. <...> Kam keisti Vinco Kudirkos žo-džius? Nejaugi Dievas toks egoistiš-kas kaip Stalinas, kad jo vardą visur šauktum? Dievą turėk savo širdyje, bet ne lūpose. Kas ir būtų, jei visos Lietuvoje esančios partijos norėtų vis kitaip Kudirkos saulę pakeisti. Reikia stebėtis, kaip bolševikai dar Stalino vardo neįkiša“ (Baliukevi-čius-Dzūkas, 2011, 77). Partizanas V. Kudirką dažnai mini kaip pavyz-dingą asmenybę. Šioje dienoraščio ištraukoje L. Baliukevičius-Dzūkas tarsi diskutuoja su savimi, iškelda-mas himno neliečiamumo klausi-mą. Juk valstybės himnas – viena didžiausių jos vertybių, autentiš-kumo išraiška, kuri suformuota atsižvelgiant į istorines aplinkybes („Lietuva, Tėvyne mūsų,/ Tu didvy-rių žeme,/ Iš praeities tavo sūnūs/ Te stiprybę semia“). Noras pakeis-ti himno žodžius yra kėsinimasis paliesti lietuvių tautiškumą dviem aspektais: sumenkinti V. Kudirkos autoritetą kaip ,,Tautiškos giesmės“ kūrėjo ir lietuvybės skleidėjo ir bandymas pakoreguoti tai, kas yra himno kūrėjo sudėliota tarsi isto-riškai. Galime teigti, kad L. Baliu-kevičius-Dzūkas jaučia pyktį tiems, kurie nori pakeisti himną, nes laiko jį tautos stabilumo ženklu, jos esy-bės ir istoriškumo liudijimu.

Istorija dienoraščio autoriui ne tik šaltinis, iš kurio galima semtis herojiškumo. Autorius į istoriją žvelgia ne tik kaip į praeitį. Jis mąs-to apie tai, kas bus ateityje: „Mūsų

visų tikslas yra išlaikyti partizani-nį judėjimą tokį, kad apie jį galėtų atsiliepti tik su pagarba. Gaila, kad dabar vis atsiranda dėmių, tamsių dėmių, kurios mus juodina. Tas, kuris gerai pažįsta Lietuvą, jos būdą, jos istoriją, jos kančias – tas supras ir mus. <...> Kas iš tos Lietu-vos, jeigu ji nustos geriausios savo dalies (turiu galvoje ne tik partiza-nus)? Kas bus iš jos, jeigu, atėjus le-miamam momentui, nebus kam jos prikelti, išgydyti? ... Gal vėl atsiras smulkūs žmogeliai su savo politi-niais „kromeliais“, su savo politinė-mis rietenomis, pradės mus auklėti su devizu: „Tas laisvės nevertas, kas negina jos“ (Baliukevičius-Dzūkas, 2011, 45). L. Baliukevičius-Dzūkas atskleidžia savo susirūpinimą Lie-tuvos ateitimi ir nerimą dėl to, kas bus su Lietuva, kai jų, partizanų, nebebus. Autorius ne tik didžiuoja-si garbinga Lietuvos istorija, tačiau ir pripažįsta, kad stengiasi palikti tokią pat garbingą istoriją ir ateities kartoms. Galime numanyti, kad dienoraštis gali būti rašytas ir tu-rint tikslą palikti jį būsimiems Lie-tuvos piliečiams, nors ir teigta, kad rašytas tik sau pačiam. Partizanas L. Baliukevičius-Dzūkas pripažįsta, kad gausu jų judėjimą juodinančių dėmių. Jis norėtų, jog rezistencinis judėjimas būtų „švaresnis“, kad į jį būtų žiūrima tik su pagarba. Aki-vaizdu, kad dienoraščio autorius supranta, kokia svarbi yra istorija žmogaus pilietiniam, patriotiniam suvokimui ir nusiteikimui, todėl jaučia atsakomybę už tai, kokią is-toriją paliks ateities kartoms.

V. Kubilius rašo: „Kokios bebū-tų įvairios „sielos pokalbio su sa-vimi“ konfigūracijos, dienoraštyje žmogaus savivoka ir istorinio lai-ko ženklai yra mažiausiai permalti meninės transformacijos girnų; čia daugiausiai „tautinio charakterio“ ir gyvenimo būdo pirmapradės autentikos“ (Kubilius, 2003, 164). Pažvelgę į visus L. Baliukevičiaus-Dzūko parinktus istorinius įvaiz-džius, galime daryti išvadą, kad karingumas, laisvės vertinimas yra ryškus lietuviško charakterio bruožas. Visi Lietuvos istorijos lai-kotarpiai paženklinti kovomis už savo valstybę, jos augimą, laisvę. Kolektyvinė atmintis perduodama iš kartos į kartą, todėl palikuonys turi bendrų pasaulėžiūros bruožų su protėviais, o jų ryšio stiprumą rodo istorijos aktualizavimas.

Puslapį rengia LEU Sporto centras

6 Sportas Š IESA 2014 spalis

LIETUVOS AUKšTųJų MOKyKLų STUdENTų IRKLAVIMO ČEMPIONATAS

Ramūnė Motiejūnaitė

LIETUVOS VICEČEMPIONų LEU RANKININKų KOVOS PRASIdėJO

Ramūnė Motiejūnaitė

VAIKINUKAS Iš PLUNGėS – PASAULIO REKORdININKAS

Ernestas Vaitkevičius

šiauliuose pirmą kartą vyko Lie-tuvos universitetų studentų irklavi-mo čempionatas. dalyvavo studentų iš septynių universitetų. daugiausia įgulų ir studentų turėjo Klaipėdos universiteto komanda, kurie ko-mandinėje įskaitoje laimėjo I vietą.

Mūsų universitetui atstovavo SSF antro kurso studentai Aurimas Adomavičius ir Vytautas Lapatiukas, LEU absolventas Vidmantas Čiūta. A. Adomavičius du kartus tapo vice-čempionu. 2000 m vienviečių valčių varžybose jis atsiliko tik nuo šių metų Europos universitetų sporto žaidynių vicečempiono KTU studento Žygi-manto Gališansko. O dviviečių valčių varžybose kartu su V. Lapatiuku pa-sidabino sidabro medaliais. V. Čiū-ta užėmė IV vietą vienviečių valčių lenktynėse.

„Jei būtų susirinkę visi LEU ir-kluotuojai, neabejotinai būtume buvę pirmoje vietoje tarp visų Lietuvos universitetų“, – sakė V. Čiūta.

> Mūsų universiteto iškovoti apdovanojimai Lietuvos aukštųjų mokyklų varžybose

2014–2015 m. Lietuvos ranki-nio lygos sezonas sirgalius pasitinka naujovėmis – nuo šiol lyga vadinama „Vivus.lt Rankinio lyga“, čempiona-te varžosi daugiau komandų. dviko-vas, kaip ir praėjusiame sezone, gali-ma stebėti tiesiogiai per SportoTV.lt.

Lygos generaline rėmėja tapo var-tojimo kreditų bendrovė „Vivus.lt“, kuri taip pat yra ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) genera-linė rėmėja. Ši bendrovė nusprendė daugiau dėmesio ir lėšų skirti sporto vystymui Lietuvoje.

Lygos direktorius pasirašė 3 metų sutartį ir su UAB „Skorpiono takas“ direktoriumi Sergejumi Jeršovu. „Vi-vus.lt Rankinio lygos“ rungtynės bus žaidžiamos su „Molten“ kompanijos gaminamais kamuoliais.

„Vivus.lt Rankinio lygos“ čempi-onate šiemet varžosi 10 komandų. Šių metų lygos naujokai –  Pasvalio RSK „Rankininko/SM“.   Taip pat, kaip ir pernai, dėl čempionų vardų kovo-ja Klaipėdos „Dragūnas“, Vilniaus „VHC Šviesa“, Alytaus „Almeida-Stronglasas“, Kauno „Granitas-Gaja-Karys“, Varėnos „Ūla“, „HC Vilnius“, Kauno LSU, Šiaulių „SM Dubysa-Gu-bernija“ ir „HC Utena“.

„Vivus.lt Rankinio lygos“ regulia-riajame čempionate iš viso bus sužais-ta 90 rungtynių, o kartu su atkrinta-

mosiomis ir finalinėmis rungtynėmis – nuo 107 iki 116 rungtynių. Pirma-jame čempionato etape kiekviena ko-manda sužais po 2 rungtynes – po vie-nerias rungtynes namuose ir išvykoje. Į antrąjį etapą (ketvirtfinalį) pateks aštuonios geriausios komandos. At-krintamosios rungtynės bus žaidžia-mos iki dviejų pergalių. Laimėtojos susitiks pusfinalyje. Dėl III vietos žais pusfinalyje pralaimėjusios komandos. Finale bus kovojama iki trijų pergalių. Aikštės pranašumą turės aukštesnę vietą pirmajame čempionato etape užėmusi komanda.

Šiais metais mūsiškiai rankininkai, kurie yra Lietuvos vicečempionai, turi ambicijų ne tik Lietuvoje, bet ir visame Pabaltyje. Mūsų universiteto komanda jau pradėjo šį sezoną. Estijoje jie sužai-dė lygiosiomis su „HC Kehra/Horizon Pulp&Paper“ (30:30), o Suomijoje vyku-siose rungtynėse su „Riihimaen Cocks“ ekipa patyrė pralaimėjimą (21:39).

2014–2015 m. sezono Baltijos rankinio lygoje dėl čempionų var-dų varžosi 6 komandos: „Polva Ser-viti“ (Estija), „HC Kehra/Horizon Pulp&Paper“ (Estija), „HC Meshkov Brest“ (Baltarusija), „SKA Minsk“ (Baltarusija), „Riihimaen Cocks“ (Suomija) ir „VHC Šviesa“ (Lietuva).

Pirmajame etape kiekviena ko-manda sužais po dvejas rungtynes

su kitomis lygoje dalyvaujančiomis komandomis (po vienerias rungty-nes namuose ir išvykoje). Antrajame etape keturios geriausios komandos pavasarį (finaliniame etape) kovos dėl geriausiųjų vardo Pabaltyje.

Vilniaus „VHC Šviesa“ Balijos rankinio lygoje primą kartą dalyvavo 2010–2011 m. sezone. Tąkart pavasarį (Vilniuje) vykusiame finale susitiko stipriausios Baltijos šalių vyrų ranki-nio komandos. Pusfinalyje mūsiškiai nusileido ekipai „Polva Serviti“ (Esti-ja). Kovoje dėl III vietos „VHC Šviesa“ įveikė „Riihimaen Cocks“ komandą iš Suomijos. Čempionais tapo „HC Kehra/Horizon Pulp&Paper“ (Estija). Rezultatyviausiu lygoje tapo buvęs „VHC Šviesos“ žaidėjas ir LEU ab-solventas Vaidas Trainavičius. Per 14 rungtynių jis pelnė 96 įvarčius.

Kitame sezone Vilniaus „VHC Šviesa“ vėl pateko į stipriausiųjų ke-tvirtuką. Tačiau pusfinalyje nusileido „Polva Serviti“ komandai, o kovoje dėl III vietos mūsiškiai pralaimėjo Klaipėdos „Dragūno“ komandai ir užėmė IV vietą. Rezultatyviausiu vėl tapo „VHC Šviesos“ žaidėjas V. Trai-navičius (89 įvarčiai). Vėliau (2 metus iš eilės) Vilniaus „VHC Šviesa“ šiame turnyre nedalyvavo. 2012–2013 m. ir 2013–2014 m. čempionais tapo „SKA Minsk“ iš Baltarusijos.

LEU komanda šiame studentų čempionate iškovojo V vietą.

> Henrikas Žustautas

Henrikas Žustautas yra Lietu-vos edukologijos universiteto Spor-to ir sveikatos fakulteto (LEU SSf) II kurso kūno kultūros studentas, šią vasarą nustebinęs ne tik Lietuvą, bet ir visą pasaulį, kai tapo pasaulio jaunimo (iki 23 m.) kanojų irklavi-mo čempionu ir rekordininku.

Henrikai, papasakok apie save.Gimiau 1994 m. liepos 13 die-

ną. 8  klases baigiau Plungės „Ryto“ mokykloje. Nuo 9 klasės persikėliau į Vilnių ir čia pabaigiau Tuskulėnų mo-kyklą. Draugai mane dažniausiai pra-vardžiuoja „Henyte“ ar „kačioku“, bet sugalvoja ir naujų pravardžių, kurios greitai pamirštamos. Mano mėgsta-miausia spalva žalia, todėl šiemet net ir žalią kanoją gavau. Mėgstamiausias patiekalas – ryžiai su vištiena. Laimę nešančio talismano neturiu, nes tikiu, kad reikia viską pasiekti savo darbu. Laisvalaikį mėgstu leisti su draugais prie ežero ar šiaip gamtoje, dar patin-ka žiūrėti komedijas.

Ar prisimeni, kada pirmą kartą atsisėdai į valtį? Koks buvo jausmas, kai pirmą kartą buvai prie starto li-nijos?

Pirmą kartą į valtį atsisėdau 2008  m. vasarą. Visą vasarą taip ir irklavau, bandžiau neapsiversti, bet apsivertus vis tiek smagu būdavo, nes galėdavau pasimaudyti. Tam, kad išmoktum irkluoti kanoją, savaitės nepakanka. Reikia bent poros mėne-sių, kad galėtum kažkiek pairkluoti. Pirmosios varžybos – Plungės pirme-nybėse. Startavau dvivietėje kanojoje. Pagrindinis tikslas buvo finišuoti ne-išgriuvus, ir mums pavyko. Finišavo-me treti. O rimtesnės varžybos vyko 2008 m. rudenį. Moksleivių čempi-onate startavau jau vienvietėje 500 m distancijoje (jaunučių (1993–1994 m.) grupėje). Rungtyniauti vienviete kanoja yra kur kas sunkiau. Tada dar nemokėjau net normaliai į starto vie-tą atsistoti, tačiau nedaug trūko, kad patekčiau į finalą. Bendroje įskaitoje likau dešimtas. Jausmas buvo geras. Žinoma, norėjosi iškart į finalą pa-tekti, bet nepatekimas suteikė daug motyvacijos irkluoti toliau.

Kodėl pasirinkai šią sporto šaką? Kas tave paskatino? Kuo ši sporto šaka sužavėjo?

Pasirinkau kanojinį irklavimą visai atsitiktinai. Visi mano klasės draugai irklavo. Mes su pusbroliu sugalvojome 2007 m. žiemą pradėti sportuoti sporto salėje. Kai nuėjome į pirmą treniruotę, norėjome užsira-šyti pas baidarių trenerį, bet tą dieną jo nebuvo, todėl pagalvojome ir užsi-rašėme į kanojų treniruotes. Pavasarį aš susilaužiau ranką. Treneris įkalbė-jo pusbrolį pabandyti pairkluoti. Pa-bandė. Jam patiko. Kai sugijo ranka, aš taip pat pabandžiau. Man irgi pati-ko. Visi draugai buvo kartu, vanduo, gamta, geras oras. Turbūt tas ir „už-kabino“ mane.

Kaip manai, kas svarbiausia ir-kluojant? Kokiais fiziniais gebėjimais turėtų pasižymėti kanojininkas?

Kanojininkas turi būti stiprus ir fiziškai, ir psichologiškai. Jeigu esi sprinteris ir irkluoji 200 m, turi būti staigus ir stiprus, turėti sprogstamo-sios jėgos. Jei irkluoji 1000 m ar dau-giau, turi būti ne tik stiprus, ištver-mingas, bet ir greitas. Irkluojant ūgis neturi didelės reikšmės. Svarbiausia, kad būtum atsidavęs sportui.

Papasakok apie savo didžiausius sportinius pasiekimus.

2012 m. tapau Europos jaunių vi-cečempionu, tačiau 2014 m. sezone ti-krai pasisekė, nes laimėjau dviejuose svarbiuose turnyruose, t. y. pasaulio jaunimo (iki 23 m.) ir pasaulio stu-dentų čempionatuose.

Kodėl pasirinkai studijas mūsų universitete?

Kūno kultūros studijas LEU pasi-rinkau tikėdamasis, kad įgytas žinias galėsiu panaudoti ir sporto metu, ir po sportininko karjeros. Eidamas trenerio pareigas galėčiau visą sukauptą patirtį ir žinias perduoti savo auklėtiniams.

Kokias šalis esi aplankęs? Kuri paliko didžiausią įspūdį? Kodėl?

Nuo 2011 m. vykstu į tarptau-tines varžybas, todėl esu aplankęs nemažai šalių: Kroatiją, Vokietiją, Lenkiją, Portugaliją, Kanadą, Pran-cūziją, Ispaniją, Vengriją, Baltarusi-ją. Labiausiai patiko Kanadoje, nes kitas žemynas, kitokie žmonės. Net per varžybas mus maitino mėsainiais ir bulvytėmis. Kanadoje viskas labai tvarkinga ir gražu. Teko po varžybų nuvykti prie Niagaros krioklio. Vaiz-das neapibūdinamas žodžiais.

Kokiomis sporto šakomis dar domiesi?

Patinka įvairios sporto šakos, nes visos kažkuo įdomios. Kaip ir kiek-vienas lietuvis domiuosi krepšiniu. Su grupės draugais pirmame kurse daly-vavau LEU organizuotuose turnyruo-se, kol nebuvau išvykęs į stovyklas. O šiaip mėgstu stebėti lengvąją atletiką ir mažiau žinomas sporto šakas.

Kaip manai, ar esi pajėgus įveikti J. šukliną dėl vietos į Rio de Ženeiro olimpines žaidynes? Ap-žvalgininkai kalba, kad tikriausiai bus kova tarp jūsų dėl to vienintelio kelialapio iš Lietuvos...

Nežinau, ar pajėgus. Pamatysime 2015–2016 m. sezono metu. Dabar labai sunku ir anksti sakyti, bet lengvai nepa-siduosiu ir be kovos neatiduosiu kelia-lapio į žaidynes. Svarbiausia labai daug dirbti. Viskas yra įmanoma. Dar bus ir 2020 m. vasaros olimpinės žaidynės...

Kokie ateities planai? Ko palin-kėtum pats sau sporte ir gyvenime?

Kuo geriau pasiruošti kitam se-zonui, irkluoti dar greičiau, išvengti traumų, iškovoti dar daugiau me-dalių, kurie garsintų Lietuvą, mano šeimą, mane ir Lietuvos edukologijos universitetą.

> 2014–2015 m. Vilniaus LEU „VHC šviesa“

7Š IESA 2014 spalisPatirtys

SVEČIAI Iš AUSTRALIJOSOna Ulozienė

LEU STUdENTė I. KUšLyTė: KAI PRAdėJAU dIRBTI dARŽELyJE, MANO STUdIJOS TAPO PRASMINGESNėS

Gintarė Mikėnaitė„Vieškelėliu užmirštu aš į Lietu-

vą grįžtu“, – dar 2003 m. Autralijos lietuvių laikraštyje „Tėviškės aidai“ savo viešnagės Lietuvoje įspūdžiais dalijosi tautiečiai, atvykę į dainų šventę, skirtą karaliaus Mindaugo karūnavimo 750-osioms metinėms paminėti.  Savo pasirodymus jie surengė druskininkuose ir šven-čionyse. Atskirą koncertą jungtinis Australijos lietuvių choras dovano-jo „Tremtinių namų“ gyventojams. šis susitikimas abiem pusėms buvo malonus ir įsimintinas. 

Su džiaugsmu priėmėme vokalinį duetą „Tembras“, pakviestą koncer-tuoti Kaune Pasaulio lietuvių vieny-bės dienos proga. Dainininkės Birutė Kymantienė ir Rita Mačiulaitienė dar kartą įrodė, kokia brangi Lietuva, jos kultūra, kalba yra ir jaunesnės kartos lietuviams, jau gimusiems Australijo-je. „Tremtinių namuose“ jos surengė koncertą, skirtą Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dienai pa-minėti. Dainos, mielas bendravimas įrodė, kad esame panašaus likimo žmonės.

Neseniai nuskambėjusi, sušur-muliavusi jubiliejinė, devyniasdešim-tus metus skaičiuojanti, dainų šventė „Čia mano namai“ sudarė galimybę susitikti dar kartą. Į „Tremtinių na-

mus“ sugužėjo trylika Melburno „Dainos sambūrio“, rudenį švęsian-čio šešiasdešimt penkerių gyvavimo metų sukaktį, choristų. Ir 2003 m., ir dabar chorui vadovauja dirigentė Birutė Prašmutaitė, akomponuoja jos sesuo Zita Prašmutaitė. Daugelis choristų Lietuvoje lankosi dažnai, o kai kurie ryžosi pirmajai kelionei į savo tėvų gimtinę. Tarp svečių buvo ir kitataučių (airių kilmės australas Denis, studentė Madeleine iš Tasma-nijos).  Koncerto klausėsi Vilniaus Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios kunigas doc. dr. Kęstutis Ralys su muzikologe Zita Kelmickaite, pulke-lis draugų, giminių, bičiulių iš Vil-niaus, Kauno. Svečiai atliko devynias dainas, keliomis dainomis juos pa-sveikino „Tremtinių namų“ „Dainos mylėtojų klubo“ dainorėliai. Kai visi kartu uždainavo „Paimkim Lietu-vą visi ant rankų“, buvo ir džiugu, ir liūdna. Džiugu, kad širdyse saugome meilę tai pačiai tėvynei, nors ir gyve-name skirtinguose kraštuose,  o liū-dna, kad vėl išsiskirsime.

Svečiai išsivežė mūsų pačių ran-komis iš karoliukų suvertus angeliu-kus, „Dainos mylėtojų klubo“  kom-paktinių plokštelių, mūsų širdžių šilumą ir nuoširdumą. O mes vėl ne-kantriai lauksime kitų susitikimų.

Indrė Kušlytė – ne tik Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) pra-dinio ugdymo IV kurso studentė, aktyvi akademinės bendruomenės narė, bet ir LEU Ugdymo mokslų fa-kulteto studentų mokslinės draugi-jos (UMf SMd) „Idėjų laboratorija“ prezidentė. Paklausta, kodėl pasirin-ko studijas LEU, atsakė, jog norėjo tapti pradinių klasių mokytoja. „Ži-noma, rinkdamasi studijas svarsčiau ne tik apie Lietuvos edukologijos, bet ir apie šiaulių, Klaipėdos universite-tus, nes jie yra arčiau mano gimtųjų Mažeikių. Apsispręsti padėjo aplin-kiniai, ir rezultatu labai džiaugiuo-si“, – teigia LEU studentė. Pasak In-drės, pradinį ugdymą ji pasirinko dėl to, kad norėjo tapti ne vieno dalyko mokytoja, taip pat dirbti su pradinių klasių amžiaus vaikais. „Tvirtai ži-nojau, ko noriu. Į stojamųjų sąrašą įtraukiau tik vienintelį pasirinkimą, todėl į šią specialybę įstojau neatsi-tiktinai“, – pasakoja mergina.

Indrė teigia, kad ne tik Lietu-vos edukologijos universitetas, bet ir savanorystė, darbas, įvairūs užsi-ėmimai pakeitė jos požiūrį į daugelį dalykų. IV kurso pradinio ugdymo studentė jaučiasi subrendusi kaip as-menybė, lyginant su pirmaisiais stu-dijų metais.

„Pirmame kurse praktiką atlikau Vilniaus Filaretų pradinėje mokyk-loje. Po šios praktikos su manimi susisiekė vaikų muzikos grupės „Tele bim-bam“ įkūrėja ir vadovė, dai-nų vaikams kompozitorė ir atlikėja Neringa Čereškevičienė. Ji ir pasiū-lė dirbti priešmokyklinio ugdymo mokytoja „Tele bim-bam“ daržely-je“, – prisiminimais dalijasi jaunoji pedagogė, kuri darželyje dirba jau 3 metus. Mergina neslepia, kad, gavu-si pirmąjį N. Čereškevičienės laišką, pagalvojo, jog tai pokštas. „Tik po pokalbio telefonu supratau, kad vis-kas rimta. Žinoma, iš karto sutikau su pasiūlymu, ir mano studijos tapo dar prasmingesnės“, – teigia LEU stu-dentė, kuri taip pat yra ne tik prieš-mokyklinio ugdymo mokytoja, bet ir mokyklėlės administratorė. Pasak Indrės, mokyklėlės administratorės pareigos jai yra dar viena nauja sritis. Mergina šią galimybę traktuoja kaip

labai gerą praktiką, kurioje itin svar-bus tikslumas, sugebėjimas planuoti ir atsakingumas.

„Dirbu su 5–6 metų vaikais. Kla-sėje šiuo metu yra 16 mokinių, todėl didžiausi sunkumai kyla dėl jų kiekio (pirmaisiais metais buvo tik 6 vaikai), nes šio amžiaus vaikams reikia ypač daug individualios pagalbos. Juk bū-tent čia prasideda jų mokslo pradžių pradžia“, – apie savo darbo ypatumus su vaikais pasakoja pedagogė.

„Tele bim-bam“ darželio moky-toja ir administratorė savo darbu nie-kada nesiskundžia ir kasdien į jį eina kaip į šventę. „Per pirmuosius dvejus metus ne tik aš, bet ir vaikai mane daug ko išmokė. Klasėje esame drau-gai, kurie nebijo vienas kitam kažko pasakyti, nebijo suklysti“, – teigia Indrė, kuri priduria, kad vaikams į ją leidžia kreiptis vardu, taip panai-kindama bendravimo barjerą tarp mokytojos ir mokinių. „Neprašau klasėje mirtinos tylos pamokų metu, dažniausiai vyrauja „darbinis“ šur-mulys. Jie nebijo su manimi kalbėti, pasipasakoti tiek pat, kiek savo klasės draugams, tačiau tai nereiškia, kad jie su manimi elgiasi nepagarbiai“, – savo pedagoginiais džiaugsmais dali-jasi LEU studentė.

Pasak Indrės, būti pedagoge jai reiškia nuolat ieškoti, kurti, moky-tis ir tobulėti. „Jaučiu, kaip nuolat tobulėju, kūrybiškai ir produktyviai išnaudoju savo laiką. Kiekvienais metais keliu sau iššūkius įvairiomis kryptimis. Šių metų iššūkis – baleto pamokos tris kartus per savaitę Eglės

Špokaitės baleto mokykloje ir kinų kalbos mokymasis“, – apie ateities planus kalba pedagogė.

Indrė, prieš pradėdama dirbti „Tele bim-bam“ darželyje, savanoriavo „Vaikų linijoje“, gyvūnų prieglaudoje, vaikų namuose, vaikų ir jaunimo die-nos centre „Sotas“, dirbo sekmadieni-niame „Ežiukų dryžiukų klube“, vaikų vasaros stovykloje „Balsiai“, lankė nemažai kursų, seminarų, susijusių su specialybe. Mergina visada stengda-vosi domėtis ir dalyvauti ten, kur tik galėdavo. Būtent taip ji atrado ir UMF SMD „Idėjų laboratoriją“. „Niekada nepamirštu ir pramoginių šokių, ku-rie mano gyvenime užima labai svar-bią vietą ir padeda man atsipalaiduoti, „pabėgti“ nuo kasdienių rūpesčių, to-dėl manau, kad kuo daugiau darai, tuo daugiau spėji!“ – teigia Indrė.

Jaunoji pedagogė pamokėlėse stengiasi naudoti būtent priešmoky-klinio amžiaus ir atitinkamos klasės vaikams tinkamiausius metodus. Dažniausiai ugdomuosius žaidimus, kurių metu lavinami skirtingi gebėji-mai. „Pirmaisiais metais mokiau vai-kus, kurie nenorėjo žaisti. Jiems labiau patikdavo kuo daugiau rašyti sąsiuvi-niuose, spręsti įvairias logines užduo-tis, todėl pamokėlės buvo visiškai kito-kio pobūdžio. Manau, kad svarbiausia yra stebėti, išklausyti, suprasti jų norus ir rasti tinkamiausią mokymosi kelią būtent tos klasės vaikams, su kuriais dirbi. Nėra vieno ir visiems tinkančio mokymo modelio“, – pasakoja mergi-na, kuri labai džiaugiasi savo buvusiais ir esamais mokiniais. Pasak Indrės, motyvaciją ypač stiprina grįžtamasis ryšys ir iš vaikų, ir iš jų tėvelių pusės.

„Savo keliu palinkėčiau eiti tik tiems, kurie nori tapti mokytojais, nes be užsidegimo nė vienoje specia-lybėje nesijausi gerai ir užtikrintai“, – pokalbį baigia LEU pradinio ugdymo IV kurso studentė.

Dėkoju I. Kušlytei už nuoširdų ir įkvepiantį pokalbį, kurį norisi api-bendrinti visiems gerai žinomo ra-šytojo žodžiais: „Jeigu nori pastatyti laivą, nekviesk žmonių kirsti medžių, pjaustyti lentų ir neskirk jiems darbo, tačiau pažadink juose didingos ir gra-žios jūros ilgesį“ (Antuanas de Sent Egziuperi).

> Indrė Kušlytė

MOKyTOJAI, Iš KURIų MOKOMėS

Juozas Skomskis

Lietuvos edukologijos universi-teto Ugdymo mokslų fakultetas su-rengė atsiminimų popietę, kurioje paminėti šviesaus atminimo univer-siteto profesoriai, docentai, dėstyto-jai, palikę giliausią įspūdį mokslo ir studijų bendruomenės istorijoje.

Širdžių dosnumo pakylėtiejiMokytojas mokykloje, palydin-

tis vaiką nuo šeimos slenksčio į slė-piningą žinių pasaulį. Mokytojas, parodantis jaunam žmogui kelią į at-sakomybės, doros, sąžiningumo, par-eigos, supratimo, tėvynės meilės ir pasiaukojimo jos gerovei horizontus. Mokytojo šviesa išlieka sudėtinguose žmogaus gyvenimo vingiuose. Mūsų ugdymo darbuose kasdien jaučiame jo minties, idėjų artumą. Renginio iniciatorė profesorė Marija Barkaus-kaitė, rektorius akademikas Algirdas Gaižutis kalbėdami kėlė universiteto šviesulių reikšmę šiandienai.

Stovėję prie ištakųDr. Vytautas Soblys – pirmasis

universiteto vadovas, dirbęs prieš aštuonis dešimtmečius, sukūręs pir-mąsias studijų programas, aukštųjų studijų sistemoje įtvirtinęs pradinį ugdymą, pagrindęs pedagogikos, psi-chologijos, gimtosios kalbos studijų ir mokslo tyrimų reikšmę, organizavęs pedagogines studentų – būsimųjų mokytojų – praktikas. Jis reikalavo, kad praktinis ugdymo darbas tu-rėtų būti pagrįstas mokslu. Visi šie dalykai, kurie aktualūs ir šiandien, nuskambėjo taip pat prisiminus ir dr. Albiną Liaugminą. Gražiai pa-minėtas ir buvęs rektorius Vytautas Uogintas, kiti jo bendražygiai, kėlę universiteto prestižą sudėtingu poka-rio laikotarpiu.

Ugdymo pašauktiejiProfesorius Jonas Laužikas – ke-

turių disertacijų autorius, aukštai vertinęs žmogaus valią, darbštumą, ryžtą siekti pažangos. „Net ir pačias sudėtingiausias mintis mokykitės reikšti paprastai, patraukliai“, – mokė jis. Tai minties gyvybingumo, judėji-

mo mokslininkas, kurio pedagogika taip pat aktuali ir neblėstanti šian-dien. Šios mokytojo vertybės atsispin-dėjo profesoriaus emerito Antano Ki-verio atsiminimų fragmentuose.

Edukologijos katedros istorijo-je ryškius pėdsakus paliko doc. dr. Viktoras Mikėnas, profesoriai Vla-das Rajeckas, Juozas Vaitkevičius, doc. dr. Jonas Unčiurys, doc. dr. Ma-rija Gaigalienė. Vaikai privalo turėti žinių, gebėjimų. Jie turi būti ugdomi. Vaikas – svarbiausias ugdymo objek-tas. To šiandieninėje mokykloje pa-sigendama. Mokyti kūrybiškumo. Ugdymo idealas – brandi asmenybė. Visa tai – šių mokslininkų kredo. Jie  – puikūs didaktikos meistrai, socialinės pedagogikos pradininkai, nuoširdūs bičiuliai, pagalbininkai, patarėjai, atkaklumo, darbštumo, geranoriškumo, rūpestingumo, tėvynės meilės pavyzdžiai. Šių as-menybių šviesą apžvelgė prof. Ona Monkevičienė, doc. dr. Algimantas Šventickas, doc. dr. Angelė Kaušy-lienė. Dr. Meilės Lukšienės idėjas, jų atgarsius šiandieninėje mokykloje ir švietimo reformų problematiką pateikė doc. dr. Ramutė Bruzgelevi-čienė.

Šviesaus atminimo doc. dr. Gie-drė Gučienė buvo lietuvybės, tau-tinių vertybių puoselėtoja, atkakli kovotoja už gimtąjį žodį. Doc. dr. Kazys Žukauskas – nuoširdus ben-dradarbis, studentų mėgstamas dės-tytojas. Prof. Magdalena Karčiaus-kienė, doc. dr. Vida Plentaitė, doc. dr. Antanina Grabauskienė – nepa-mirštamos pedagogės, išlikusios ne vien doc. dr. Aldonos Mazolevskie-

nės, dr. Daivos Jakavonytės atsimi-nimuose.

Doc. dr. Julita Navaitienė kalbė-jo apie nuolat prisimenamą psicho-logijos mokslininką doc. dr. Algirdą Penkauską, jo pasišventimą ugdyti žmogaus vidinį pasaulį, teikti pa-galbą. Prof. Vaclovas Bagdonavičius pasidalijo įžvalgomis apie skaudžią Lietuvos etninės kultūros netektį, kai į amžinybę išėjo Jonas Trinkū-nas. Dr. Dalia Karatajienė kalbėjo

apie išlikusį meninio ugdymo peda-gogės doc. dr. Kristinos Kaluinaitės įnašą į šiandieninę šios srities sėkmę. Doc. dr. Rasa Kirliauskienė prisi-minė puikius muzikinio ugdymo specialistų rengimo pedagogus doc. Jeronimą Žitkevičių ir doc. Zenoną Marcinkevičių.

Neišdildomą įspūdį palikęs so-cialinių mokslų profesorius Zenonas Bajoriūnas, kurio įnašą apžvelgė dr. Sigita Burvytė. Prof. A. Kiveris pasi-dalijo mintimis apie susitikimus su šviesaus atminimo fizikais: doc. dr. Vaclovu Kaveckiu, doc. dr. Algiman-tu Karpumi, prof. Vaclovu Blizniku, prorektoriumi Pranu Buckumi. Pro-fesorius taip pat prisiminė iškilius lituanistus: kalbininką, pedagogą, pedagogikos mokslų daktarą pro-fesorių Juozą Budzinskį, pedagogą, literatūros tyrinėtoją, vadovėlių au-torių, humanitarinių mokslų dak-tarą profesorių Vincą Aurylą. Doc. dr. Vida Kniūraitė papasakojo apie ekonomistę Aną Aleksandrovą, fi-losofą Albiną Grišką, kurie visų juos pažinojusių širdyse paliko atsimini-mų pluoštelį. Nepamirštami ir spor-tininkai Jonas Daniūnas ir Antanas Krasaitis, kurie savo asmeniniais pavyzdžiais tiesė neabejotinus kelius į šiandieninio sporto pergales. Jų at-minimą pagerbė profesorius Kazys Milašius.> Atsiminimų popietės „Mokytojai, iš kurių mokomės“ dalyviai

leidžiamas nuo 1952 metų

Lietuvos edukologijos universiteto laikraštis

Registracijos numeris SL 749

„Šviesos“ redakcija Studentų g. 39,

LEU centriniai rūmai, 129 kab.,tel. 852 736 967,

el.paštas rysiai@leu.lt

Vyr. redaktorius Juozas Skomskis

mob. 86 98 33 971,el.paštas juozas.skomskis@leu.lt

Kalbos redaktorė Gintarė Mikėnaitėmob. 86 54 03 553,

el. paštas gintare.mikenaite@leu.lt

Dizainas Tomas Razmus

Maketas Laura Petrauskienė

Spausdino AB spaustuvė „Titnagas“,Vasario 16-osios g. 52, LT-76291

Šiauliai, Lietuvawww.titnagas.ltTiražas 1500 egz.

Š IESA

8 Kultūra Š IESA 2014 spalis

„VERdENėJE“ – „šALTINIO“ PAGRINdINėS MOKyKLOS MOKINIų IR MOKyTOJų KūRyBA Juozas Skomskis

MUšAMųJų INSTRUMENTų SEMINARAS

Dovilė Pinkevičiūtė

LEKSIKOLOGO IR MAŽOSIOS LIETUVOS LEKSIKOGRAfIJOS ISTORIKO V. dROTVINO PAGERBIMAS LMA

Juozas Skomskis

Nuoširdžiai užjaučiame arti-muosius dėl ilgametės LEU dar-buotojos Rūtos Gutauskienės mir-ties. Telydi Jus paguoda ir dvasios stiprybė šią sunkią netekties va-landą.

Liūdi bendradarbiai

Gamtos, matematikos ir tech-nologijų fakulteto (GMTf) galerijos „Verdenė“ technologijų ir techno-loginio ugdymo kūrybinių parodų ciklą šiais mokslo metais pradėjo Vilniaus m. „šaltinio“ pagrindinė mokykla. Rugsėjį galerijoje ekspo-nuota mūsų absolventės technolo-gijų mokytojos Rūtos dičmonienės autorinių ir jos 5–10 klasių mokinių darbų ekspozicija. Ją pristato GMTf Technologinio ugdymo katedros ve-dėja doc. dr. Birutė Žygaitienė.

Močiutės skrynios turtai„Galerijoje dėmesį traukė R. Di-

čmonienės aplikacijos „Iš močiutės skrynios“. Ypač nustebino kolekty-viniai mokinių darbai. Žavi subtilus mokytojos gebėjimas sujungti į vie-ningą paletę originalų, labai kūrybiš-

ką kiekvienos klasės indėlį“, – sako doc. dr. B. Žygaitienė. Tai liudija mokytojos atsakingumą, nuoseklu-mą ir ypatingą darbštumą, gebėjimą dirbti įvairiausiose srityse. Mokytoja R. Dičmonienė taip pat vadovauja ir mokyklos neformalaus ugdymo rank-darbių būreliui. Ekspoziciją papildo ir mokytojo Antano Valevičiaus 7–10 klasių mokinių medžio drožėjų būre-lis „Meistreliai“.

Spalvų vaivorykštėTechnologinio ugdymo katedros

vedėja doc. dr. B. Žygaitienė informuo-ja, jog dar šį rudenį „Verdenėje“ džiu-gins ir Virginijos Kasparavičiūtės, ir Jūratės Savičienės, ir Dolitos Lotienės kūrybiniai darbai. Visos šios parodos yra mūsų absolvenčių kūrybos ekspo-zicijos. Jos ne tik kūrėjos, bet ir univer-

> šaltiniečiai ir jų mokytojai R. dičmonienė ir A. Valevičius mums parodė įvairių technikų (siuvinėjimas, audimas, dekupažas) ir medžiagų (skiautiniai, aplikacijos, karpiniai, gobelenai, veltinis, drožiniai)

Lietuvos nacionalinės fi lhar-monijos solisto Sauliaus Astraus-ko vedamame seminare dalyvavo 15 studentų iš įvairių katedrų. Buvo smagu bendrauti su žmogumi, be-sidominčiu informacija apie muša-muosius instrumentus ir grojimo būdus. daugelis įsivaizduoja, kad atsisėsti ir groti būgnais – vienas juokas, bet, kai reikia paimti į ran-kas grojimo lazdeles ir suduoti tiks-lų smūgį ritmiškai ir laiku, nelabai pavyksta. šio seminaro metu prak-tiškai išbandėme, kaip taisyklingai sėdėti prie instrumento, kvėpuoti, laikyti lazdeles, išgauti garsą, su-vokti ritmą. Studentai, šiek tiek pa-sitreniravę, bandė akomponuoti.

Daugelis pirmą kartą išgir-do, kad LEU studentai prieš keletą metų įkūrė savo instrumentinę gru-pę „Studentų gatvė“, kuri atlieka ir originalius savos kūrybos kūrinius, kuria savitas aranžuotes. Visa tai skatina kūrybingumą, kuris yra labai reikalingas būsimiems muzikos pe-dagogams. Kai jie pabaigs mokslus ir išsibarstys po visą šalį, galės puikiai pritaikyti šias žinias, dirbdami su mokiniais ir įtraukdami juos į kūry-binį procesą.

Pasak S. Astrausko, prieš 50 metų Jungtinėse Amerikos Valstijose vienas policijos departamentas, no-rėdamas pažaboti nusikalstamumą, įkūrė mušamųjų instrumentų grupę „Blue Devils“, kvietė vaikus iš gatvės ir mokė juos groti kūrinius, kurie atliekami vien mušamaisias instru-mentais. Grojimas davė rezultatą – nusikalstamumas gatvėse sumažėjo, susidomėjimas grupe augo. Jaunimas

tiesiog fanatiškai pradėjo lankyti pa-mokas, seminarus ir groti, groti, gro-ti… Buvo pradėti rengti „maršingų“ čempionatai. Kiekvienam miestui, universitetui ar koledžui atstovavo savas mušamųjų orkestras. Varžybos vyksta jau daug metų. Jos pritraukia pilnus stadionus entuziastų ir gerbė-jų. Minėta mušamųjų instrumentų grupė „Blue Devils“ – daugkartinė pasaulio čempionė. Prieš metus šie „Žydrieji velniai“ koncertavo Lietu-voje ir demonstravo savo sugebėji-mus Vilniuje ir kituose šalies mies-tuose.

S. Astrauskas, dalyvaudamas pa-sauliniame mušamųjų instrumentų kongrese JAV, stebėjo, kaip vaikai su didžiuliu noru nuo ryto iki vakaro lavina grojimo įgūdžius, siekdami tobulumo. Pasaulyje susidomėjimas mušamaisiais instrumentais išties labai didelis. Jaunimą suburia noras muzikuoti kartu. Čia skamba ir Lo-tynų Amerikos, ir Afrikos ritmai, bendrojo ugdymo mokykloms skirti Karlo Orfo instrumentiniai ansam-bliai ir kita mušamiesiems instru-mentams tinkanti muzika.

Po seminaro, kai pabendravau su studentais, suvokiau, kad būtų nau-dinga, jei universitete atsirastų naujų disciplinų ir dėstytojų, kurie pra-plėstų supratimą apie mušamuosius instrumentus ir dėstytų grojimo jais metodiką. Lietuvos mokykloms rei-kia mokytojų, kurie sugebėtų įtrauk-ti vaikus į aktyvią ir pozityvią veiklą, kad vėliau netektų mokinių traukti iš nusikalstamumo, kvaišalų ar alkoho-lio liūno. Perkusija gali būti vienas iš alternatyvios veiklos variantų.

LEU profesorių Vincentą dro-tviną Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) nuoširdžiai pasveikino lie-tuvių kalbos istorikų, mokslininkų, Lietuvos edukologijos universiteto mokslo ir studijų bendruomenės, Lituanistikos fakulteto bendradar-biai, bičiuliai, kraštiečiai iš Bety-galos (Jurbarko raj.). LMA vyko V. drotvino darbų paroda, skirta pro-fesoriaus 85-mečiui paminėti.

Prof. V. Drotvinas 1950 m. bai-gė mūsų universiteto lituanistikos studijas, dvidešimt vienerius metus (1962–1983 m.) ėjo mokymo reika-

periodo lietuvių raštijos paminklų, labai reikšmingų lietuvių ir vokiečių kalbų leksikografi jos ir leksikologi-jos tyrinėjimams ir studijoms. Po šių darbų pasirodymo nepaliauta domė-tis kitais šio krašto raštijos turtais. Įnikta į   leksikografo ir tautosakos rinkėjo Jokūbo Brodovskio XVIII a. (apie 1740 m.) parašyto žodyno išli-kusios vokiškos ir lietuviškos dalies rankraščio publikavimą. 2009 m. sulaukta ir šio rankraščio fotokopi-jos reprodukcijos, sudėtos į du to-mus ir palydėtos turininga apžvalga apie žodyno autorių ir jo leksikogra-fi nę veiklą. Trečiame tome pridėta lietuviškų bendrinių ir tikrinių žo-džių rodyklė (sudaryta Danguolės Stonytės). J. Brodovskio žodynas nuo ankstesniųjų skiriasi tuo, kad čia galima rasti daug smulkiosios lietuvių tautosakos pavyzdžių, ku-riuos yra tyrinėjęs ir žymusis se-nosios lietuvių literatūros tyrėjas profesorius Jurgis Lebedys 1956 m. studijoje.

„Senieji žodynai – tik dalis ryškiausių profesoriaus V. Drotvi-no leksikologijos darbų. Jo vaga šiuose dirvonuose labai plati ir gili. Žmogus pasensta tuomet, kai nustoja dirbti ir svajoti. O aštuo-niasdešimt penkerių metų V. Dro-tvinas dar nesiilsi“, – kalbėjo jo mokslo kelio vadovas profesorius Jonas Palionis.

Bičiuliams, kolegoms, bu-vusiems bendradarbiams, kalbi-ninkams, mokiniams profesorius V.  Drotvinas tarė nuoširdžią padė-ką už dėmesį, prisipažino lingvisto ir leksikografo aistrą paveldėjęs iš tėvelio, be galo mėgusio svetimų kraštų ir savo tėvynės knygas, spau-dą. Dėkingas likimui, suteikusiam

siteto mentorės, padedančios studen-tams atlikti pedagogines praktikas.

Technologinio ugdymo katedra palaiko glaudžius ryšius ir su kaimy-nais – Žvėryno bendruomene. Jie irgi planuoja pateikti Gamtos, matema-tikos ir technologijų fakultetui savo meninės kūrybos ir kultūros vertybių išsaugojimo parodą.

> Vakaronę nuotaikingai vedė LEU rektorius akademikas Algirdas Gaižutis

progą jaunimui akivaizdžiai pa-rodyti senuosius Lietuvos raštijos paminklus (žodynus) ir paklausti kiekvieno, kur jūsų žodynai, kur jūsų žinios – indėlis į tautos aukso lobyną? Meilė ir ištikimybė savo kraštui, jo kultūrai daro žmogų kil-nų ir turtingą. Lexicografia longa, vita brevis . Visiems sveikatos, pui-kios nuotaikos, akademinės sėkmės linkėdamas jubiliatas atsisveikino, pasilikdamas dar daug vilčių atei-ties darbams.

lų prorektoriaus pareigas, per du dešimtmečius teko būti ir dekanu, ir katedros vedėju. Profesorius – senųjų lingvistinių veikalų tyrėjas ir rengė-jas spaudai, knygų apie iškiliausius lietuvių kalbininkus, didaktikos lei-dinių, lietuvių kalbos kultūros disci-plinų aukštosiose mokyklose dėsty-mo autorius.

Senųjų žodynų slėpiniaiXVI–XVIII a. lietuviškų raštų

sudurtiniai daiktavardžiai – pirmoji disertacija, Jonui Palioniui vado-vaujant, sėkmingai apginta daugiau

kaip prieš pusę šimtmečio (1953 m.). Jau tada iškilo jaunojo mokslo aspi-ranto darbštumas, iniciatyvumas, gebėjimas savarankiškai mąstyti. Nuo pirmųjų žingsnių V. Drotvinas pasinėrė į istorinės leksikologijos gelmes, dirbo labai sunkiomis są-lygomis, nes teko dar ir atsakingos administracinės pareigos. 1987 m. pasirodė rankraštinis fotokopinis su transliteruotu į lietuvių kalbą tekstu anoniminis XVII a. vid. vokiečių-lietuvių kalbų žodynas „Lexicon Lithuanicum“. Jo įvade visapusiškai narpliojamos žodyno autorystės, grafologijos, leksikografi jos, tech-ninės problemos. Pridėta labai rei-kalinga lietuviškų žodžių abėcėlinė rodyklė. Žodyno išleidimą 1988 m. aukštai įvertino daugelis užsienio lingvistikos mokslininkų. Ypač svarbios vokiečių kalbininko Klau-so Štankės (Claus Schenk) išvados. Kalbininkas žodyną traktuoja kaip svarbų šaltinį, skirtą nagrinėti isto-rinei lietuvių ir vokiečių kalbų leksi-kografi jai ir dialektologijai. Prof. V. Drotvinas, gražiai pasirodęs su se-niausio Prūsų Lietuvos žodynu, ėmė tyrinėti ir kitus to krašto rankraš-tinius paminklus. Akys nukrypo į dar didesnį ir tobulesnį Frydricho Pretorijaus vyresniojo II tomų žo-dyną „Clavis Germanico-Lithvana“, parašytą XVII a. pab. Rankraštis buvo parengtas publikuoti tais pa-čiais metais, kaip ir „Lexicon Lithu-anicum“ (1987 m.). Tačiau pirmasis žodyno „Clavis Germanico-Lith-vana“ tomas pasirodė 1995 m. Kiti trys tomai – 1997 m. Tai darbas, pareikalavęs didžiulių pastangų, ryžto ir laiko. Dėl išleisto žodyno mokslo pasauliui pasidarė lengviau prieinamas vienas didžiausių senojo