LIETUVOS SVEIKATOS MOKSL Ų UNIVERSITETAS FARMACIJOS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS

FARMAKOGNOZIJOS KATEDRA

MILDA RUNKEVI ČIŪTĖ

VAISTINI Ų AUGALŲ ARBATŲ PARDAVIM Ų LIETUVOS VAISTIN ĖSE ANALIZ Ė

Magistro baigiamasi darbas

Darbo vadovė:

Doc., Dr. Zita Barsteigienė

KAUNAS, 2014

2

TURINYS

SANTRUMPOS ....................................................................................................................................... 5

SĄVOKOS ............................................................................................................................................... 6

ĮVADAS ................................................................................................................................................... 8

1. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ................................................................................................. 9

1.1. Darbo tikslas .................................................................................................................................. 9

1.2. Darbo uždaviniai ............................................................................................................................ 9

2. LITERATŪROS APŽVALGA .......................................................................................................... 10

2.1. Vaistinių augalų arbatos Lietuvos Respublikoje ......................................................................... 10

2.1.1. Vaistažolių pramonė ............................................................................................................. 10

2.1.2. Vaistinių arbatų registracija ir asortimentas ......................................................................... 11

2.1.3. Vaistinių augalų arbatos, kurioms priskiriama maisto produktų kategorija ......................... 13

2.1.4. Vaistinių augalų arbatos registruotos kaip maisto papildai .................................................. 14

2.1.5. Arbatų kokybė ....................................................................................................................... 15

2.2. Arbatų gamyba ir vartojimas ....................................................................................................... 17

2.2.1. Vaistažolių arbatų gamyba .................................................................................................... 17

2.2.2 Vaistažolių arbatų ruošimas ................................................................................................... 19

2.2.3. Vaistinių augalų arbatų vartojimas ....................................................................................... 21

3. DARBO METODIKA ........................................................................................................................ 23

4. DARBO REZULTATAI .................................................................................................................... 24

4.1. Vaistažolių arbatų pardavimų Lietuvos vaistinėse aprašomoji analizė ....................................... 24

4.1.1. Vaistinių augalų arbatų gamintojų pasiskirstymas tarp vaistinių ...................................... 25

4.1.2. Skirtingo įpakavimo arbatų pardavimai .............................................................................. 29

4.1.3. Vienkomponenčių ir daugiakomponenčių (mišinių) arbatų pardavimai ........................... 32

4.1.4. Parduoti arbatų kiekiai per 2012 metus .............................................................................. 36

4.1.5. Kiekvieno 2012 metų mėnesio perkamiausios arbatos ...................................................... 38

4.1.6. Populiariausios 2012 metų arbatos ..................................................................................... 44

5. REZULTATŲ APTARIMAS ........................................................................................................... 47

LITERATŪROS SĄRAŠAS ................................................................................................................. 50

3

LIETUVI Ų KALBA

SANTRAUKA

M.Runkevičiūtės magistro baigiamasis darbas/ mokslinė vadovė doc. dr. Z. Barsteigienė; Lietuvos

sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Farmakognozijos katedra. - Kaunas.

Lietuvoje vaistinių arbatų suvartojimas mažėja jau ketvirtus metus iš eilės, kai tuo tarpu

išsivysčiusiose Pasaulio šalyse susidomėjimas augaliniais vaistiniais preparatais didėja. Taip pat

Lietuvoje stebima ir vaistinių augalų arbatų asortimento kaita. Arbatų, registruotų kaip tradiciniai

augaliniai preparatai, vaistinėse ženkliai mažėja, o maistinių arbatų daugėja. 2014 metų duomenimis

Lietuvos Respublikos Valstybiniame vaistų registre yra užregistruotos tik 25 vaistinės arbatos, iš kurių

13 yra mišiniai ir 12 - vienkomponentės arbatos. Šio darbo tikslas - ištirti vaistinių augalų arbatų

asortimentą ir pardavimų tendencijas Lietuvos vaistinėse. Siekiant tikslingai atlikti analizę, išsikelti

uždaviniai: atlikti literatūros apie vaistinių augalų arbatas analizę, ištirti Lietuvos vaistinėse

parduodamų vaistinių augalų arbatų asortimentą, vaistinių augalų arbatų paklausos priklausomybę nuo

sezono, nustatyti, kurios vaistinių augalų arbatos yra populiariausios.

Tiriamasis darbas - tai vaistažolių arbatų pardavimų Lietuvos vaistinėse aprašomoji analizė,

kuriai pasirinktas 2012 metų laikotarpis, surašant kiekvieno mėnesio arbatų pardavimus pasirinktose

vaistinėse nuo sausio iki gruodžio imtinai.

Atlikus analizę, nustatyta, kad daugiausia (57,85 proc.) yra parduodama „Acorus Calamus“

gaminamos arbatų produkcijos. Arbata fasuota filtro paketėliuose yra 1,71 proc. populiaresnė nei

palaida (biri) arbata. Nustatyta, kad nors ir ne ženkliai, tačiau daugiau parduodama

vienkomponenčių arbatų. Didžiausias arbatų poreikis stebimas spalio - kovo mėnesiais. 2012 metų

perkamiausios arbatos: „Ramunėlių žiedai“, „Medetkų žiedai“, „Čiobrelių žolė“ bei mišinys

lieknėjimui – „Figūra 1 su senos lapais“, taip pat net 3 vaistažolių arbatų mišiniai, registruoti kaip

nereceptiniai vaistiniai preparatai: „Gripolis-2“, „Bronchos -1“ ir „Neuro - 3.

4

ANGLŲ KALBA

SUMMARY

Master's Thesis of M. Runkevičiūtė/ Scientific supervisor Assoc. dr. Z. Barsteigienė; Lithuanian

University of Health Sciences, Faculty of Pharmacy, Department of Pharmacognosy - Kaunas.

Consumption of medicinal tea in Lithuania has been falling for already four years in a row,

while the developed world interest in herbal products is increasing. It is also observed that the range of

medicinal plant teas is changing in Lithuania. Teas that are registered as traditional herbal medicines,

are significantly decreasing in pharmacies, while nutrient teas are increasing. According to 2014 data

from the State Register of Medicinal Products of the Republic of Lithuania there are registered only 25

medicinal teas, out of which 13 are mixtures and 12 - single-component teas. The aim of this scientific

work is to explore a range of medicinal herbal teas and their sales trends in Lithuanian pharmacies. In

order to carry out targeted analysis, the work deals with these tasks: to make the literature analysis on

medicinal plant teas, to examine the range of medicinal plants teas sold in the Lithuanian pharmacies,

to investigate the medicinal herbal teas elasticity of demand from season, to determine which

medicinal plant teas are the most popular.

This research work includes the descriptive analysis of the herbal teas sales in Lithuanian

pharmacies, for which the period of 2012 was selected; the sales of teas in selected pharmacies were

investigated each month from January to December.

The analysis showed that the majority (57.85 percent) of sold teas are of “Acorus Calamus”

producer. Tea, bagged in sachet filter, is 1.71 percent more popular than loose tea. It was also found

that, although not significantly, but more sales come from single-component teas. The biggest demand

for the observed teas is in October - March. 2012 best-selling teas are: “Chamomile flowers”,

“Calendula flowers”, “Thyme herb", the mix for slimming – “Figure 1 with the cassia leaves” as well

as three herbal teas blends, registered as non-prescription medicine, namely: "Gripolis -2" “Bronchos -

1" and "Neuro – 3”.

5

SANTRUMPOS

PSO – Pasaulio sveikatos organizacijos

UAB – uždaroji akcinė bendrovė

ESCOP – Europos mokslinis kooperatyvas apie fitoterapiją

GGP – geros gamybos praktika

GHP – geros higienos praktika

NMVRVI – Nacionaliniam maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas

RVASVT – rizikos veiksnių analize ir svarbieji valdymo taškai

SVT – svarbūs valdymo taškai

GERL – gastroezofaginio refliukso liga

6

SĄVOKOS

Vaistas (vaistinis preparatas) – vaistinė medžiaga arba jų derinys, pagaminti ir teikiami vartoti, nes

atitinka bent vieną šių kriterijų: 1) pasižymi savybėmis, dėl kurių tinka žmogaus ligoms gydyti arba jų

profilaktikai; 2) dėl farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio gali būti vartojamas ar

skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas arba diagnozuoti žmogaus

ligas [26].

Vaistinė augalinė žaliava - tai dažniausiai sveiki, supjaustyti ar susmulkinti vaistiniai augalai, ar

vaistinių augalų dalys, grybai, dumbliai, neapdorotos kerpės, kartais švieži, bet dažniausiai džiovinti.

Taip pat, kai kurie eksudatai (augalų išskiriamos medžiagos). Augalinę žaliavą apibūdina jos botaninis

mokslinis pavadinimas, atitinkantis dvinarę vardų sistemą (gentis, rūšis, veislė ir autorius) [32].

Vaistinio preparato registracijos pažymėjimas (toliau – registracijos pažymėjimas) – Valstybinės

vaistų kontrolės tarnybos dokumentas, patvirtinantis homeopatinio ar tradicinio augalinio preparato

rinkodaros teisės suteikimą Lietuvos Respublikoje ir išduotas pagal šio įstatymo nustatytą

supaprastintą homeopatinių ar tradicinių augalinių preparatų registravimo procedūrą, ar specialią

homeopatinių preparatų registravimo procedūrą [16].

Vaistažolių arbata –gaminama (susideda) iš vieno ar kelių vaistinių augalų, skirtų ruošti vandeninius

preparatus – užpilus, nuovirus, maceratus, kurie ruošiami prieš pat jų vartojimą. Ji tiekiama biri

(palaida) arba fasuota paketėliuose [32].

Tradicinis augalinis vaistinis preparatas (toliau – tradicinis augalinis preparatas) – augalinis

vaistinis preparatas, kuris atitinka sveikatos apsaugos ministro nustatytus kriterijus ir jam gali būti

taikoma supaprastinta tradicinių augalinių vaistinių preparatų registravimo procedūra [16].

Maisto papildas – maisto produktas, vienas arba derinyje su kitomis medžiagomis yra koncentruotas

maistinių ar kitų medžiagų, turinčių fiziologinį arba mitybinį poveikį, šaltinis, skirtas papildyti įprastą

maisto racioną [23].

Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas – tai teritorinės valstybinės maisto ir

veterinarijos tarnybos išduodamas dokumentas, patvirtinantis fizinio ar juridinio asmens (maisto

tvarkymo subjekto) teise vykdyti maisto tvarkymą [24].

Rizikos veiksnių analize ir svarbiųjų valdymo taškų (RVASVT) sistema – tai prevencinė sistema

privaloma visose Europos Sąjungos bei kitose šalyse, skirta užtikrinti maisto kokybę, išvengiant

maisto tvarkymo problemų atsiradimo [3].

7

Svarbus valdymo taškas – tai procedūra ar bet kuris taškas, kurio valdymas gali sumažinti rizikos

veiksnį iki leistino lygio ar išvis jį pašalinti [3].

8

ĮVADAS

Vaistiniai augalai yra reikšmingi žmonių gyvenime. Racionaliam vaistažolių vartojimui

pagrindą sudaro per daugelį metų mūsų protėvių surinkti ir susisteminti duomenys apie gydomąsias jų

savybes, taip pat šiandieniniai tyrimai, naujų veikliųjų medžiagų paieška, atliekama jų farmakologinė,

toksikologinė ir klinikinė analizės. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, dėl nepritekliaus ir

mažo modernios medicinos prieinamumo 65-80 proc. pasaulio populiacijos, gyvenančios

besivystančiose šalyse, yra priklausomos nuo vaistinių augalų, naudojamų pirminei sveikatos

priežiūrai [4]. Domėjimasis tradiciniais augaliniais vaistiniais preparatais didėja ir industrializuotose

valstybėse. Vis daugiau žmonių, ypatingai Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Australijoje, nedidelius

sveikatos sutrikimus nori gydytis vartojant, natūralius produktus [33].

Kita vertus, Lietuvoje vaistinių arbatų suvartojimas, kai kurių šaltinių teigimu, mažėja jau

ketvirtus metus iš eilės [11]. Šiuo metu Lietuvos Respublikos Valstybiniame vaistų registre yra

užregistruotos tik 25 vaistinės arbatos, iš kurių 13 yra mišiniai ir 12 - vienkomponentės arbatos [15].

Taigi asortimentas arbatų, registruotų kaip tradiciniai augaliniai preparatai, vaistinėse ženkliai mažėja,

o tuo tarpu maistinių arbatų daugėja.

Taip pat daugelį įvairių maistinių arbatų, į kurių sudėtį įeina ir vaistiniai augalai, žmonės

lengvai gali įsigyti prekybos centruose ar iš pavienių prekeivių. Tačiau tokioms arbatoms yra taikomi

ne tokie griežti kokybės reikalavimai ir vartotojas praranda galimybę gauti reikiamą informaciją apie

vaistinio augalo ar jų mišinių gydomąsias savybes.

Tuo tarpu vaistinėse turi būti prekiaujama tik kokybiška ir veiksminga arbata, ką gali

užtikrinti geros gamybos praktikos reikalavimus atitinkančios arbatos [11]. Dar vienas reikšmingas

skirtumas tarp vaisto ir paprastos arbatos tas, jog ant maistinės arbatos ar maisto papildo pakuotės

negali būti nurodomos nei gydomosios, nei profilaktinės arbatų savybės [20,23]. Tokiu atveju

žmonėms belieka rinktis arbatą remiantis tradicinėmis indikacijomis arba konsultuojantis su

fitoterapeutu ar vaistininku.

Mano darbo tikslas yra ištirti vaistinių augalų arbatų asortimentą ir pardavimų tendencija

Lietuvos vaistinėse.

9

1. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

1.1. Darbo tikslas

Ištirti vaistinių augalų arbatų asortimentą ir pardavimų tendencijas Lietuvos vaistinėse.

1.2. Darbo uždaviniai

1. Literatūros pasirinkta tema analizė.

2. Ištirti Lietuvos vaistinėse parduodamų vaistinių augalų arbatų asortimentą.

3. Ištirti vaistinių augalų arbatų paklausos priklausomybę nuo sezono.

4. Ištirti, kurios vaistinių augalų arbatos yra populiariausios.

10

2. LITERAT ŪROS APŽVALGA

2.1. Vaistinių augalų arbatos Lietuvos Respublikoje

2.1.1. Vaistažolių pramonė

Vaistažolių pramonė apima tiek vaistinių augalų rinkimą natūraliose augimvietėse, tiek

specialų jų auginimą, derliaus nuėmimą, valymą, džiovinimą, smulkinimą, apdorojimą, maišymą,

pakavimą, laikymą. Labiausiai ši pramonė yra išplėtota JAV, Kinijoje, Europos Sąjungos (toliau ES)

šalyse, Indijoje, Brazilijoje, Pietryčių Azijoje (Indonezijoje, Malaizijoje, Vietname ir kitur). 2008 metų

duomenimis, iš viso pasaulyje pagaminta apie 1,5 milijono tonų vaistažolių produktų, iš kurių 31 proc.

ES šalyse, įskaitant ir prieskonius. Vaistinių augalų augimui dažniausiai reikalingos šiltos klimato

sąlygos ir rankų darbas, todėl apie 55 proc. visos augalinės žaliavos besivystančios šalys tiekia

išsivysčiusioms, kur vyksta tolimesnis pramoninis vaistažolių apdorojimas. Tais pačiais 2008 metais,

didžiosios ES šalys (daugiausia Olandija, Vokietija, Ispanija, D. Britanija, Prancūzija) į kitas pasaulio

šalis, tarp jų ir ES, eksportavo apie 222 000 tonų pramoniniu būdu perdirbtos vaistažolių produkcijos.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, gydymo tikslais yra naudojama apie 35 000 rūšių

vaistiniai augalai, tačiau iš viso gali būti naudojama apytiksliai 75 000 rūšių augalai. Europos

farmacijos pramonėje naudojamą žaliavą sudaro beveik 1 200 rūšių vaistinių augalų. Šiuo metu apie

35 – 40 proc. visų vaistinių preparatų yra gaminami iš vaistinės augalinės žaliavos. [6,7,8]

Pramoninėse plantacijose išauginta vaistinė žaliava Lietuvoje sudaro tik apie 4 – 6 proc. visos

šalyje perdirbamos žaliavos. Lietuvos tradicinėje ir liaudies medicinoje naudojama apie 460 augalų

rūšių. Pastaruoju metu pramoniniu būdu auginami 6 – 10 paklausiausių rūšių vaistiniai augalai:

vaistinis čiobrelis (Thymus vulgaris L.), vaistinė ramunė (Matricaria recutita L.), pipirmėtė (Mentha

piperita L.), rausvažiedė ežiuolė (Echinacea purpurea (L.) Moench.), vaistinė medetka (Calendula

officinalis L.), vaistinė melisa (Melissa officinalis L.), vaistinis valerijonas (Valeriana officinalis L.),

paprastoji sukatžolė (Leonurus cardiaca L.) ir kiti. Lietuvoje 29 proc. vaistinių augalų renkama

natūraliu būdu, 6 proc. dirbtinai užauginama pramoniniuose ūkiuose ir 65 proc. yra importuojama,

daugiausia iš Lenkijos, Ukrainos, Vokietijos, Turkijos, Egipto ir Kinijos. Taigi Lietuvą galima priskirti

prie šalių importuojančių vaistinę augalinę žaliavą [6,35].

Dabar mūsų šalies vaistines didžiąja dalimi jose parduodamų arbatų aprūpina keturi

pagrindiniai gamintojai: UAB „Acorus Calamus“ (įkurta 1995 m.) , UAB “Herba Humana“ (įsteigta

1995 m.), A. Karvelio terapijos-fitoterapijos įmonė (įkurta 1993m.) , UAB „Švenčionių vaistažolės“ (

savo veiklą pradėjusi 1883 m.). Remiantis „Acorus Calamus“ įmonės surinktais ir susistemintais

11

duomenimis galima grafiškai pavaizduoti šių gamintojų užimamą skirtingą arbatų rinkos dalį

Lietuvoje. [8,11] (žr. 1 pav.)

1 pav. 2013 metų vaistažolių arbatų rinka Lietuvoje

Be pastarųjų keturių stambių gamintojų produkcijos, kai kuriose privačiose Lietuvos

vaistinėse galima rasti ir smulkiųjų gamintojų, siūlančių, kiek platesnį augalinių mišinių arbatų

asortimentą. Keletas tokių vaistinių: Kaune - „Atgijos vaistinė“, „Ąžuolyno vaistažolių vaistinė“,

Klaipėda - „Sendvario vaistinė“ ir kitos. Vienos žinomiausių ekologiškų arbatų yra ruošiamos ir

gaminamos žolininkės Jadvygos Balvočiūtės. Per metus J. Balvočiūtės ūkyje paruošiama apie 9 t

vaistinių augalų. Per 120 rūšių augalų užauginama ekologiškai Gyvolių kaime, netoli Viekšnių

(Mažeikių raj.) sertifikuotame 14,03 ha nuosavame žemės sklype. Kasmet į ūkį iš sertifikuotų

ekologiškų natūralių plotų atkeliauja apie 25 tonas augalinės žaliavos, maždaug 270 rūšių augalų: liepų

ir beržų lapų, pumpurų ir kt. [12, 27]

2.1.2. Vaistinių arbatų registracija ir asortimentas

Kiekviena šalis turi savitas skirtingas augalų vartojimo tradicijas. Nustatyti teisinę augalinių

preparatų klasifikaciją, taikytiną visoms Europos Sąjungos šalims, yra sunku. Tai lemia faktas, jog

daugelyje Europos narių vieni augaliniai preparatai yra registruojami kaip vaistiniai preparatai, su tam

tikrais terapiniais reikalavimais, kiti - kaip maisto papildai ar produktai, be nurodomo terpinio

poveikio. Lietuvoje vaistinių augalinių preparatų registracija ir vartojimas, galima sakyti, prilyginama

cheminiams vaistams. Tačiau juos registruojant pareiškėjas kartu privalo pateikti vaistinės žaliavos

,veiksmingumą, kokybę ir saugumą, įrodančius dokumentus. Jeigu, pateikiant registruoti augalinį

vaistą, paprašoma patvirtinti indikaciją, nenurodytą Lietuvoje leidžiamų vartoti vaistinių augalų sąraše

arba PSO (Pasaulio sveikatos organizacijos) ir ESCOP (Europos mokslinis kooperatyvas apie

fitoterapiją) monografijose, iš pareiškėjo reikalaujama pateikti, išsamius ją patvirtinančius tyrimus

[4,28].

12

Remiantis Lietuvos Respublikos (toliau L.R.) Farmacijos įstatymo 16 straipsniu,

„Tradiciniams augaliniams preparatams, atitinkantiems sveikatos apsaugos ministro nustatytus

kriterijus, taikoma supaprastinta tradicinių augalinių preparatų registravimo procedūra, išskyrus atvejį,

kai Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba nusprendžia, kad toks preparatas atitinka registracijos pagal

L.R. Farmacijos įstatymo 11 straipsnį kriterijus„ [17].

Kriterijai, kuriais remiantis, augaliniai vaistiniai preparatai priskiriami tradiciniams

augaliniams preparatams:

1. jų indikacijos būdingos tik tradiciniams augaliniams vaistiniams preparatams, kurie,

atsižvelgiant į jų sudėtį, yra skirti vartoti neprižiūrint sveikatos priežiūros specialistui

priežiūros diagnostikos, gydymo ar gydymo stebėjimo tikslais;

2. vartojami tik nustatytomis dozėmis ir nustatyto stiprumo;

3. yra inhaliaciniai, geriamieji ar išviršiniai;

4. tradicinis augalinis preparatas iki paraiškos gauti jo rinkodaros teisę teikimo, vartotas

medicinoje ne trumpiau kaip 30 metų, iš kurių bent 15 metų – Europos Bendrijoje;

5. apie tradicinį augalinio vaistinio preparato vartojimą yra sukaupta pakankamai duomenų,

t.y. įrodyta, kad nustatytomis sąlygomis augalinis vaistinis preparatas nėra žalingas, o jo

veiksmingumas ar farmakologinis poveikis yra priimtini remiantis patirtimi ir ilgalaikiu

vartojimu. [18]

Vaistažolių arbatos yra registruojamas, kaip ir kiti augalinės, gyvulinės ir mineralinės kilmės

vaistai. Lietuvoje registruotų vaistinių arbatų asortimentas nuolat kinta. Tai priklauso nuo to ar

gamintojas pasibaigus 5 metų registracijos pažymėjimo galiojimo laikui perregistruoja vaistinį

preparatą. Jei nėra pareiškiamas pageidavimas, tai vaistinė arbata yra išbraukiama iš Lietuvos

Respublikos Valstybinio vaistų registro. Tai pat, tai gali nutikti, jei paaiškėja naujas, į vaistažolių

arbatų sudėtį įeinančio vaistinio augalo, nepageidaujamas poveikis arba prarandamas komercinis

suinteresuotumas. [4,26]

2014 metų duomenimis L. R. Valstybiniame vaistų registre yra užregistruotos tik 25 vaistinės

arbatos, iš kurių 13 yra mišiniai ir 12 - vienkomponentės arbatos. Tuo tarpu, 2009 metais iš viso buvo

užregistruotą 26 daugiakomponentės ir 33 vienkomponentės arbatos, viso - 59 skirtingos vaistinės

arbatos (žr.2 ir 3 pav.). [15]

13

2 pav. 2009 metų vaistų registro duomenys 3 pav. 2014 metų vaistų registro duomenys

Per pastarųjų 5 metų laikotarpį registracijos pažymėjimas nustojo galioti net 34 vaistinėms

arbatoms. Šiuo metu rinkodaros teisę vis dar turi UAB „Acorus Calamus“ bei UAB „Švenčionių

vaistažolės“. Taip pat šios dvi įmonės turi galiojančius geros gamybos praktikos pažymėjimus ( toliau

GGP ), kas užtikrina pagamintų vaistinių arbatų saugumą, farmakologinį poveikį bei kokybę,

atitinkančią registracijos pažymėjimo reikalavimus [26].

2.1.3. Vaistinių augalų arbatos, kurioms priskiriama maisto produktų kategorija

Pagrindą Lietuvos vaistinėse parduodamų arbatų sudaro vaistažolių arbatos, kurios nėra

registruotos kaip vaistai, ir kurių ženklinamas turi atitikti Lietuvos higienos normos HN 119:2002

„Maisto produktų ženklinimas“ reikalavimus. Jos priskiriamos maisto produktams, visos arbatomis

prekiaujančios vaistinės, bei jas gaminančios ir platinančios įmonės, turi turėti maisto tvarkymo

subjekto patvirtinimo pažymėjimus. Tokių vaistinių augalų arbatų ženklinimas skiriasi lyginant su

registruotomis vaistinėmis arbatomis. [19,20].

Žolelių arbatų ženklinimas:

1. Ant pakuotės negali būti nurodytos nei gydomosios, nei profilaktinės arbatų savybės.

2. Pakuotės viduje nėra informacinio lapelio, kuris suteiktų vartotojui papildomą informaciją.

3. Nereikia nurodyti stiprumo, farmacinės formos, bendrinio pavadinimo.

4. Nurodomas arbatos pavadinimas.

5. Išvardijamos arbatos sudedamosios dalys.

6. Pateikiamas fasuotų produktų grynasis kiekis.

14

7. Jei fasuotas vienetas susideda iš kelių ar daugiau atskirų fasuotų vienetų, kuriuose yra toks pat

produkto kiekis, tai grynasis kiekis pažymimas nurodant bendrą pakuočių skaičių ir kiekvienos

grynąjį kiekį.

8. Specialios laikymo ir vartojimo sąlygos.

9. Nurodomas minimalus tinkamumo vartoti terminas.

10. Jei be vartojimo instrukcijos neįmanoma tinkamai vartoti produkto, tuomet ji turėtų būti

nurodoma.

11. Gamintojo, pakuotojo pavadinimą, įsisteigusio Europos Sąjungoje, ar firmos vardą bei adresą.

12. Būtina nurodyti kilmės vietą, jei be šios informacijos būtų klaidinamas klientas.[20,21,24]

2.1.4. Vaistinių augalų arbatos registruotos kaip maisto papildai

Lietuvoje į notifikuotų maisto papildų sąrašą įtraukta viena UAB „Herba Humana“ platinama

arbata – System Slim Figura (Sudeginimas 20 maišelių po 2,5 g ) , BELiN s.j. (Lenkija) gaminama bei

US Pharmacia platinama Verdin Gastro arbata (20 maišelių po 1,8 g.), UAB „Acorus Calamus“

gaminamas augalų mišinys „Augustino 3x9 trejos devynerios“ (50 g) bei Balkšvųjų gysločių sėklų

luobelės maistinės skaidulos (100 g). 201-01-23 įsigaliojusiu Valstybinės maisto ir veterinarijos

tarnybos direktoriaus 2014-01-16 įsakymu Nr. B1-22 „Dėl Pranešimo (notifikavimo) apie Lietuvos

Respublikos rinkai tiekiamus maisto papildus tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta, kad apie

Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamus maisto papildus reikia pranešti (notifikuoti) Nacionaliniam

maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutui (toliau NMVRVI) [36]. Maisto tvarkymo subjektai

Lietuvos rinkai norintys tiekti maisto papildus iš Europos Sąjungos šalių, Lichtenšteino

Kunigaikštystės, Islandijos Respublikos, ir Norvegijos Karalystės, turi pranešti NMVRVI ir pateikti

šiuos dokumentus [25]:

� duomenis (fizinio asmens vardas, pavardė, adresas, kuriuo galima siųsti korespondenciją;

juridinio asmens ar jo filialo ar atstovybės pavadinimas, kodas, adresas, kuriuo galima siųsti

korespondenciją) identifikuojančius maisto tvarkymo subjektą;

� kontaktinius maisto tvarkymo subjekto duomenis (telefono, fakso numeriai, elektroninio pašto

adresas).

� notifikuojamo maisto papildo etiketės pavyzdį lietuvių kalba;

Maisto papildų ženklinimas:

1. Turi būti nurodomas pavadinimas - „maisto papildas“.

2. Negali būti priskiriamos gydomosios ar profilaktinės savybės arba daroma nuoroda į jas.

15

3. Neturi būti jokios nuorodos, aiškinančios arba leidžiančios suprasti, kad tinkamai maitinantis

neįmanoma gauti reikiamo maistinių medžiagų kiekio.

4. Ženklinimas turi atitikti Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų

ženklinimas“ ir šios higienos normos reikalavimus.

5. Nurodomi maistinių ar kitų produktą apibūdinančių medžiagų kategorijų pavadinimai arba

nuoroda apie maistinių ar kitų medžiagų pobūdį.

6. Nurodomas kiekis, kurį rekomenduojama suvartoti per parą.

7. Perspėti, kad negalima viršyti rekomenduojamos dozės.

8. Paaiškinti, jog maisto papildas neturėtų būti vartojamas kaip maisto pakaitalas.

9. Perspėti, kad maisto papildas turi būti laikomas vaikams nepasiekiamoje vietoje.

10. Maisto papilde esančių maistinių ir kitų medžiagų, turinčių fiziologinį arba mitybinį poveikį,

kiekis ženklinant yra nurodomas skaitmenimis.

11. Nurodomi maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, kiekiai,

esantys siūlomame suvartoti per parą maisto papildo kiekyje. Tai pat nurodomi vitaminų ir

mineralinių medžiagų, kurių yra nustatytos rekomenduojamos paros normos kiekiai bei, kokį

rekomenduojamos paros normos procentą tai sudaro.

12. Maisto papilde esančių vitaminų ir mineralinių medžiagų rekomenduojami paros normos

procentai gali būti pateikti ir grafine forma.

13. Maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, kiekis, nurodomas

etiketėje skaitmenimis, yra kiekių, pagrįstų gamintojo atlikta produkto analize, vidurkis.[23]

2.1.5. Arbatų kokybė

Visoms vaistinių augalų arbatas į rinką tiekiančioms įmonėms, yra svarbu užtikrinti ,kad

vartotoją pasieks tik kokybiškas, saugus ir veiksmingas produktas, nesvarbu ar tai būtų vaistas ar

paprastas maisto produktas. Tokiomis sąlygomis yra didinamas vartotojų bei vyriausybės pasitikėjimas

jų tiekiama produkcija, plečiama rinka ir eksporto galimybės bei didinamas konkurencingumas. Šiuo

atveju, arbatų gamyba, pradedant kokybiškos ir ekologiškos augalinės žaliavos įsigijimu, laikymu ir

baigiant jos tiekimu į rinką, taikant GGP standartus, turi būti griežtai kontroliuojama, vengiant žinomų

ar nežinomų organinių bei neorganinių priemaišų, pesticidų, sunkiųjų metalų ar mikrobiologinio

užterštumo.[3,32,36]

Vaistinėje augalinėje žaliavoje negali būti dulkių, žemių, purvo, grybų, vabzdžių ir kitų

gyvūnų priemaišų, ji negali būti supuvusi. Jei žaliava buvo dekontaminuota, būtina įrodyti, jog nėra

jokių kenksmingų medžiagų likučių ir augalo dalys nėra paveiktos. Augalinės vaistinės žaliavos

16

dekontaminacijai yra draudžiama vartoti etileno oksidą. Taip pat žaliavos kokybę stipriai įtakoja jos

sandėliavimo sąlygos. Beveik visiems augaliniams produktams yra svarbi apsauga nuo šviesos

poveikio, kadangi šviesa pagreitina cheminius procesus, kurių pasėkoje sumažėja žaliavos gydomosios

savybės. Panašiai žaliavos kokybę gali įtakoti ir per aukšta temperatūra. Remiantis Van‘t Hoff 1884

metais suformuluota taisykle, padidėjus temperatūrai 10˚C, cheminių reakcijų greitis padvigubėja.

Drėgmės poveikyje žaliavą gali pažeisti pelėsis, o taip pat suaktyvėja tam tikri fermentai, kurie mažina

veikliųjų medžiagų kiekį žaliavoje. Visus vaistinės augalinės žaliavos tapatybės, kokybės ir kiekybės

reikalavimus bei testus tvirtina Europos farmakopėjos individualūs ar bendriniai straipsniai –

monografijos, ar kiti normatyviniai dokumentai, kuriuose reglamentuojamos reikiamos normos.

[28,32,38].

Mišiniuose nustatomi kokybės rodikliai:

� leidžiamas maksimalus nuodžiūvis, %;

� biologiškai aktyvių junginių kiekiai (nurodomas minimalus kiekis);

� maksimali bendro pelenų kiekio riba, %;

� smulkumas;

� leidžiamas priemaišų kiekis, % (jei yra reikalas ir mineralinių);

� teršalų – mikrobinio užterštumo, sunkiųjų metalų, radioaktyvumo, nitratų ribos privalo

neviršyti leistinų normų [9].

Tiriant į arbatų sudėtį įeinančios augalinės žaliavos tapatybę, yra naudojamasi botaniniais

tyrimais, o jos santykis vaistažolių arbatose yra nustatomas atitinkamais metodais. Maišeliais fasuotos

arbatos masės vienodumas yra nustatomas tiriant atsitiktinai pasirinktų 20-ties pakelių vidutinę masę.

Jei nenurodytą kitaip, tai ne daugiau dviejų iš dvidešimties maišelių masių gali skirtis nuo masės

pateiktos 1 lentelėje ir nė vienos nuokrypio procentas negali skirtis nuo nustatyto daugiau kaip 2

kartus.[32]

1 lentelė. Masių vienodumo tyrimo normos.

(Ph. Eur. 2007, 01/2008:1435)

Masių vidurkis Nuokrypio procentas

Mažesnis nei 1,5 g 15 %

Imtinai nuo 1,5 iki 2,0 g 10 %

Didesnis nei 2,0 g 7,5 %

17

Žolelių arbatų gamyba, skirtingai nei vaistinių arbatų, vykdoma vadovaujantis rizikos

veiksnių analize ir svarbiųjų valdymo taškų (toliau RVASVT) sistema. Šią sistemą taikant visais

arbatų tvarkymo etapais, lyginant su įprastine maisto sauga, užtikrinama efektyvesnė kontrolė taikoma

galutiniam produktui. Remiantis Lietuvos Higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ 3 punktu,

visi maisto tvarkymo subjektai gali taikyti individualią RVASVT sistemą arba savanoriškai naudotis

šakinėmis geros higienos praktikos ( toliau GHP ) taisyklėmis. [3,22]

RVASVT sistemos principai:

1. Atsiradusių rizikos veiksnių identifikavimas.

2. Svarbių valdymo taškų (toliau SVT) nustatymas.

3. Kritini ų SVT ribų nustatymas.

4. SVT stebėsenos sistemos vykdymas.

5. Esant SVT nuokrypiams, korekcinių veiksnių nustatymas.

6. RVASVT sistemos tikrinimo procedūrų sukūrimas.

7. Dokumentų, kuriuose matytųsi taikomų priemonių veiksmingumas, parengimas.[37]

2.2. Arbatų gamyba ir vartojimas

Lietuvos vaistinėms tiekiamą arbatų produkciją sudaro vienkomponentės arbatos, sudarytos

tik iš vienos, tos pačios rūšies, augalinės žaliavos, bei daugiakomponentės arba mišiniai - susidedantys

iš kelių ar daugiau skirtingų smulkintų, rečiau nesmulkintų augalų rūšių. Paprastai, šios arbatos

fasuojamos palaidos (birios) popieriniuose maišeliuose, dėžutėse po 40 – 100 g arba vienkartiniuose

mirkomuose paketėliuose po 1,5 - 2,0 g. Augalinė žaliava skirta palaidoms arbatoms yra pjaustoma

stambiau, o ta, kuri yra ruošiame tiekti filtro paketėliuose, yra smulkinama labiau.

2.2.1. Vaistažolių arbatų gamyba

Ruošiant vaistinę augalinę žaliavą arbatų gamybai, pirmiausia ji yra išvaloma nuo pašalinių

medžiagų, tuomet susmulkinama iki tam tikro dydžio ir sijojama per tam tikrų matmenų sietus.

Technologiniams procesams ir į apyvarta išleidimui skirtai žaliavai gali būti naudojami sietai

daugiakampėmis ar apskritomis angelėmis. Sietai yra klasifikuojami pagal skaičių nurodantį tinklelio

plotį (µm). Sieto pasirinkimas priklauso nuo žaliavos tipo: lapams, žiedams ir žolėms naudojamas Nr.

5600 sietas; lapams, žiedams ir žolėms, kurių storis viršija 300 µm, naudojamas sietas Nr. 4000; toks

pats Nr. 4000 sietas yra parenkamas ir šaknims, šakniastiebiams, žievei, sumedėjusioms dalims,

vaisiams ir sėkloms. Mažo matmens žaliava gali b

turintys lakių medžiagų yra smulkinami prieš pat j

fasuojamos žaliavos stambūs milteliai turi visiškai prabyr

sietą Nr. 310 turi prabyrėti ne daugiau kaip 40 proc.

kad skirtingi komponentai laikymo metu neatsiskirt

Mišiniai gaminami smulkinant atkirai kiekvien

dalelių dydis yra svarbus siekiant

ekstrakcijos. Todėl dalelės turi

žaliavos kokybės rodikliai ir smulkumo laipsnis turi

straipsnyje. Smulkinant, pro 0,18 mm skersmens

augalinė žaliava imama numatytomis svorio dalimis ir

sumaišomi. Eteriniai aliejai į

maišant. Jei į sudėtį turi įeiti druska, tai ruošiam

mišinys, gerai sumaišoma ir džiovinama

Norint susistemintai pateikti arbat

„Acorus Calamus“ suteiktą vaistažoli

Žaliavos priėmimas

Žaliavos paruošimas

Žaliavos maišymas

18

kloms. Mažo matmens žaliava gali būti naudojama visa, tuo tarpu s

ų yra smulkinami prieš pat jų maišymą. Į filtrinio popieriaus maišelius

ūs milteliai turi visiškai prabyrėti sijojant pro Nr.2000 sieto angeles ir pro

ėti ne daugiau kaip 40 proc. Visi arbatų mišiniai turi b

entai laikymo metu neatsiskirtų [10,31].

Mišiniai gaminami smulkinant atkirai kiekvieną į sudėtį įeinanč

yra svarbus siekiant užpilų ir nuovirų gamybos metu, geros veikli

turi būti optimalaus dydžio, nei per mažos, nei per didel

s rodikliai ir smulkumo laipsnis turi atitikti reikalavimus nurodytus

pro 0,18 mm skersmens angelių sietą, yra nusijojamos dulk

žaliava imama numatytomis svorio dalimis ir visi mišinio komponentai kruopš

sumaišomi. Eteriniai aliejai į mišinį dedami jį apipurškiant etanoliniu aliejaus tirpalu (1:10)

į įeiti druska, tai ruošiamas jos sotusis tirpalas, kuriuo yra apipurškiamas

gerai sumaišoma ir džiovinama 60 ˚ C temperatūroje [9,14].

Norint susistemintai pateikti arbatų gamybos procesą, kaip pavyzd

vaistažolių arbatų gamybos schemą (4 pav.) [11

•Homogeniškumo nustatymas, mė•Radionukleidų tyrimas.•Bendrųjų pelenų kiekio nustatymas.•Nuodžiavų nustatymas.•Sunkiųjų metalų tyrimas.•Pesticidų tyrimas (300 pesticidų•Mikrobiologiniai tyrimai (bendri ir individual•Mikroskopavimas.•Ekstraktiniųmedžiagų nustatymas (tik GGP).•Aktyvių veiklių medžiagų nustatymas (tik GGP).

Žaliavos priėmimas

•Rūšiavimas (vibracija, oras).•Rankinis perrinkimas .•Sijojimas.•Malimas.

Žaliavos paruošimas

•Homogeniškumo tyrimas (tik GGP).•Mikrobiologinis tyrimas (tik GGP).•Ekstraktiniųmedžiagų nustatymas (tik GGP).•Aktyvių veikliųjų medžiagų nustatymas (tik GGP).•Smulkumo tyrimas.

Žaliavos maišymas

ti naudojama visa, tuo tarpu sėklos ir vaisiai

Į filtrinio popieriaus maišelius

Nr.2000 sieto angeles ir pro

ų mišiniai turi būti homogeniški, tam

ė į įeinančią žaliavą. Susmulkintų

, geros veikliųjų medžiagų

nei per mažos, nei per didelės. Augalinės

atitikti reikalavimus nurodytus jos farmakopėjos

ojamos dulkės. Susmulkinta

visi mišinio komponentai kruopščiai

apipurškiant etanoliniu aliejaus tirpalu (1:10) bei

as jos sotusis tirpalas, kuriuo yra apipurškiamas

kaip pavyzdį galima panaudoti UAB

1].

Homogeniškumo nustatymas, mėginių paėmimas.

kiekio nustatymas.

ų).Mikrobiologiniai tyrimai (bendri ir individualūs).

ų nustatymas (tik GGP).ų nustatymas (tik GGP).

Homogeniškumo tyrimas (tik GGP).Mikrobiologinis tyrimas (tik GGP).

ų nustatymas (tik GGP).ų nustatymas (tik GGP).

4 pav

2.2.2 Vaistažolių arbatų ruošimas

Dažnai receptuose augalini

dažniausiai matuoja šaukštais ir stiklin

� Ketvirtadalis arbatinio šaukštelio

� Puse arbatinio šaukštelio

� Vienas arbatinis šaukštelis

� Vienas desertinis šaukštas

� Vienas valgomasis šaukštas be kaupo

� Vienas valgomasis šaukštas su kaupu

� Stiklinė vandens – 200 ml

Ant kiekvienos arbatžoli

arbatų ruošimo būtai: užpilai, nuovirai ir m

naudojamas vanduo. Paprasta geriam

augalinės žaliavos ir 10 dalių

gaminami didesnės koncentracijos

gaminami mažesnės koncentracijos

Užpilas (lot. infusum

žaliava ir paliekama mirkti 10

Mišinio supakavimas

Arbatos supakavimas

Logistinis supakavimas

19

4 pav. UAB „Acorus Calamus“ arbatų gamybos procesas

ų arbatų ruošimas

Dažnai receptuose augalinių komponentų kiekiai yra nurodomi gramais, o namuose žmon

dažniausiai matuoja šaukštais ir stiklinėmis [13] :

Ketvirtadalis arbatinio šaukštelio – 1g

Puse arbatinio šaukštelio – 2g

Vienas arbatinis šaukštelis – 5g

Vienas desertinis šaukštas – 10g

Vienas valgomasis šaukštas be kaupo – 15g

Vienas valgomasis šaukštas su kaupu – 20g

200 ml

ekvienos arbatžolių pakuotės yra nurodomas arbatos paruošimo b

tai: užpilai, nuovirai ir maceratai. Visi yra vandeninės ištraukos, j

rasta geriamųjų užpilų, nuovirų gamybai yra

vos ir 10 dalių vandens (1:10). Preparatai, kurie skirti išoriniam vartojimui, yra

racijos - 1:5. Jei augalas turi stipriai veikian

s koncentracijos - 1:30, jei yra nuodingų medžiagų – 1:400

infusum) . Verdančiu vandeniu yra užpilama šviežia arba džiovinta

žaliava ir paliekama mirkti 10-15 minučių, kai kurie užpilai paliekami ir 45 minut

•Svorinė.•Paketėliais.•Vokeliais.•Svorio kontrolė.

Mišinio supakavimas

•Mikrobiologinė kontrolė.•Ekstraktiniųmedžiagų nustatymas (tik GGP).•Aktyvių veikliųjų medžiagų nustatymas (tik GGP).•Svorio kontrolė.

Arbatos supakavimas

•Papildomas ženklinimas.•Stabilumo tyrimai, metai po galiojimo (tik GGP).

Logistinis supakavimas

gamybos procesas

kiekiai yra nurodomi gramais, o namuose žmonės

s yra nurodomas arbatos paruošimo būdas. Iš viso yra trys

Visi yra vandeninės ištraukos, jų gamybai yra

imama 1 dalis smulkintos

Preparatai, kurie skirti išoriniam vartojimui, yra

ai veikiančių medžiagų, tuomet

1:400. [1,13,38]

užpilama šviežia arba džiovinta vaistinė

, kai kurie užpilai paliekami ir 45 minutėms. Kai pritraukia,

nustatymas (tik GGP).ų nustatymas (tik GGP).

Stabilumo tyrimai, metai po galiojimo (tik GGP).

20

arbata yra nukošiama. Rekomenduojama dozė yra 1 arbatinis šaukštelis puodeliui (150 ml). Šis

ruošimo būdas tinkamas lakius ir termolabilius junginius turinčioms arbatoms, augalų dalims, kurios

palyginti lengvai atiduoda savo veikliąsias medžiagas – tai žolė, lapai, žiedai, švieži vaisiai.

Nuoviras (lot. decoctum). Šviežios arba džiovintos arbatžolės yra užpilamos šaltu vandeniu ir

verdamos 10-15 min, vėliau patraukiama nuo karščio ir paliekama pastovėti, kartais net iki 10

minučių, kad geriau ekstrahuotusi veikliosios medžiagos. Nuoviras nukošiamas. Rekomenduojama

dozė yra 1 arbatinis šaukštelis puodeliui (150 ml). Skirta kietoms arba labai kietoms augalų dalims ,

arba arbatoms su sunkiai tirpiomis veikliosiomis medžiagomis, ypač toms, kuriose yra taninų.

Tinkama žievėms, šaknims, šakniastiebiams, medienai, stambiems lapams, išdžiovintiems vaisiams.

Šaltieji ekstraktai (lot. macerant). Ruošiami paliekant vaistinę augalinę žaliavą mirkti

kambario temperatūroje šaltame vandenyje 5-8 valandas, kartais pamaišant. Vėliau nukošiama.

Rekomenduojama tokia pati dozė kaip ir nuovirams bei užpilams. Taip ruošiamos vaistažolės, kurių

sudėtyje yra gleivių (linų sėklos, gysločio sėklos). Jis gali būti vartojamas šaltas arba pašildytas. Šis

ruošimo būdas taip pat yra naudingas augalams, į kurių sudėtį įeinančios nepageidaujamos medžiagos

yra mažiau tirpios šaltame vandenyje (pvz. meškauogių lapuose esantys taninai). Ruošiant meškauogių

lapų nuovirą yra išskiriama 600 mg taninių ir 600 mg arbutino, o gaminant šaltąjį ekstraktą –

išskiriama 300 mg taninų ir 800 mg arbutino. Žinoma šis ruošimo būdas, turi ir trūkumą, tai galimas

bakterinis užterštumas, kurio galima išvengti gaminant nuovirus ar užpilus.[1,13,38,40]

Arbatų dozės pagal amžių: suaugusiems - 1 arbatinis šaukštelis 150 ml vandens; vaikams iki

10 metų – 1 arbatinis šaukštelis 250 ml vandens; vaikams iki 1 metų ½ arbatinio šaukštelio 250 ml

vandens. Dienos dozė 2-3 puodeliai per dieną. Žinant bendrus vartojimo principus, reiktų atsižvelgti ir

į tai, kad kiekvieno augalo dozavimas yra skirtingas, priklausomai nuo to, kiek ir kokių veiklių

medžiagų yra jo sudėtyje, koks yra žaliavos smulkumo laipsnis. Rekomenduojamosios dozės

dažniausiai būna nurodytos vaistinių augalų žinynuose, atitinkamose monografijose. Galima pateikti

keletą pavyzdžių [1,34,38,41]:

� Ramunėlė (lot. Matricaria recutita): gydomasis poveikis – virškinimo sistemos sutrikimai:

mažina žarnyno spazmus pykinimą, vėmimą, viduriavimą, esant GERL, opų gydymui;

anksiolitinis (nerimo, baimės slopinimas); raminamasis; mažina kūdikių dieglius.

Rekomenduojama dozė: ruošiant užpilą vienam puodeliui reikia 1,5 - 5 arbatinių šaukštelių

džiovintų ramunėlių žiedų, užpylus laikoma 5-10 min. Geriama 3 kartus per dieną. Vaikams :

½ šaukštelio vienam 1 kg kūno svorio vieną kartą per dieną. Neviršyti suaugusiųjų dozės.

21

� Valerijonas (lot. Valeriana officinalis): gydomasis poveikis – esant nemigai, padeda lengviau

užmigti, tačiau poveikis gali pasireikšti tik po 2-4 savaičių vartojimo; raminamasis.

Rekomenduojama dozė: ruošiant užpilą vienam puodeliui reikia 0,5 - 1 arbatinio šaukštelio

džiovintų valerijono šaknų. Miegos sutrikimams gydyti patariama gerti 1 arbatos puodelį prieš

miegą. Nerimo, baimės slopinimui patariama gerti po 1 arbatos puodelį 3 kartus per dieną.

Dozuojant arbatas vaikams, galima tai pat remtis vokiečių fitoterapeuto Freido taisykle [39]:

��ž�� ė�.

150· �� ė, ��š�� 500 ��

Norint tinkamai parinkti augalinio preparato dozę reiktų atkreipt dėmesį į kelis faktorius[1]:

� Kultūrinis kontekstas;

� Valstybiniai nuostatai;

� Augalo stiprumas ir toksiškumas, atitinkama auglinio produkto koncentracija;

� Augalinio preparato forma (pvz. ekstraktas, tinktūra);

� Amžius, kūno svoris ir individualūs vartojimo poreikiai;

� Gydymo trukmė.

2.2.3. Vaistinių augalų arbatų vartojimas

Kiekvienos rūšies augalų poveikis priklauso nuo to, kokių veikliųjų medžiagų jame yra. Pvz.,

mėtų lapuose yra mentolio, kuris veikia raminamai ir malšina spazmus. Išgėrus jų arbatos

atsipalaiduoja skrandis ir pagerėja virškinimas [2]. Skirtingi augalai, pasižymi ir skirtingai stipriu

poveikiu organizmui. Todėl vienų vartojimas turi būti labiau kontroliuojamas nei kitų, dėl galimo

nepageidaujamo poveikio, sąveikos su lygiagrečiai vartojamais įprastiniais vaistais. Pvz., paprastosios

jonažolės preparatai gali sąveikauti su antidepresantais, geriamaisiais kontraceptikais, proteinazių

inhibitoriais[2]. Atsižvelgiant į tai, patartina dėl savigydai vartojamų vaistažolių arbatų, pasitarti su

fitoterapeutu ar vaistininku.

Esant negalavimams gydytis galima tam tikros vienos grupės vaistiniais augalais arba jų

mišiniais. Žinoma, kad vaistinių augalų mišiniai kompleksiškai veikia žmogaus organizmą, o

racionaliai suderinti vaistiniai augalai gali sustiprinti gydomąjį veikimą, sumažinti nepageidaujamą

poveikį.[5] Pvz., daržoviniai artišokai, dažinės ciberžolės vartojamos tuo pačiu tikslu: kepenų ir tulžies

pūslės ligoms gydyti. Kitas pavyzdys - saldymedžiai, pankoliai ir isopai, kurie turi skirtingų savybių,

bet vartojami kartu gali veiksmingai gydyti bronchų ligas [2]. Vaistažolių mišinių paskirtis labai įvairi:

nuo virškinimo sistemos iki šlapimo pūslės sutrikimų, palaiko nervų sistemos veiklą, reguliuoja

22

kraujospūdį, veiksmingi esant peršalimo ligoms, vartojami nuo prostatito ir daugelio kitų negalavimų.

Dažniausiai arbatų mišiniai susideda iš ne daugiau kaip 7 augalų rūšių. Į tradicines kinų arbatų sudėtis

įeina nuo 6 iki 15 skirtingų vaistažolių.[1]

23

3. DARBO METODIKA

Vaistinių augalų arbatų pardavimų Lietuvos vaistinėse analizės tyrimo metodika

Tiriamasis darbas, tai vaistažolių arbatų pardavimų Lietuvos vaistinėse aprašomoji analizė.

Tyrimui atlikti buvo pasirinktas 2012 metų laikotarpis, surašant kiekvieno mėnesio arbatų pardavimus

vaistinėse nuo sausio iki gruodžio imtinai. Kadangi Lietuvos farmacijos rinkoje dominuoja 4 didieji

vaistinių tinklai, „Gintarinė vaistinė“, „Eurovaistinė“, „Camelia“, „Benu“, analizės duomenims gauti

buvo atsitiktinai pasirinkta po vieną šių vaistinių filial ą bei privati vaistinė – „Kazlų Rūdos vaistinė“.

Naudojantis Microsoft Office Excel programa, į lenteles buvo suvedinėjamos vaistinių augalų

arbatos, pirmiausia grupuojant jas pagal didmeninį platintoją-gamintoją. Kiekviena arbata buvo

surašoma atskirai pagal jos pavadinimą. To paties vaistinio augalo ar pavadinimo arbata, tačiau

skirtingo įpakavimo, šiuo atveju fasuota filtro paketėliuose arba palaida (biri), buvo žymima, kaip

atskiras vienetas. Gavus analizei atrinktų vaistinių leidimą naudotis 2012 metų metinės pardavimų

ataskaitos duomenimis, atskirai buvo pasirenkamas kiekvienas mėnesis, pradedant sausiu ir tikrinama,

kiek kokios arbatos per jį buvo parduota (2 lentelė). Naudotos specialios vaistinių programos:

MedInfo, Euroweb, TSM ir KAS, Surinkti duomenys buvo sisteminami ir analizuojami. Gauti

rezultatai pateikiami diagramose.

Arbata Gamintojas/platintojas Paketėliais/palaida Svoris

(gramais) Sausis Vasaris

Žolelių arbata "Dilgėlių lapai"

UAB "Acorus Calamus“

palaida 30 5 8

Žolelių arbata "Dilgėlių lapai“

UAB "Acorus Calamus“

paketėliais 1 x 24 2 5

2 lentelė. Duomenų rinkimo pavyzdys

24

4. DARBO REZULTATAI

4.1. Vaistažolių arbatų pardavimų Lietuvos vaistinėse aprašomoji analizė

Bendrai susumavus visų penkių tiriamųjų vaistinių arbatų pardavimus gauname, kad iš viso

per 2012 metus buvo parduota 24 tūkst. 491 vnt. vaistinių augalų arbatų. Procentaliai šis parduotų

arbatų skaičius pasiskirsto sekančiai: 53,20 proc. – „ Eurovaistinė“, 21,58 proc. – „Benu“, 11,35 proc.

– „Gintarinė vaistinė“, 10,18 proc. – „Camelia“ ir 3,70 proc. – „Kazlų Rūdos vaistinė“ (5 pav.).

5 pav. Parduotų arbatų pasiskirstymas tarp vaistinių

Norint pavaizduoti, kokią procentinę dalį sudaro parduodamos arbatos nuo bendrų vaistinių

pardavimų, galima pasinaudoti UAB „Nemuno vaistinė“ suteiktais 2012 metų vaistinių augalų arbatų

pardavimų procentinės išraiškos duomenimis. Bendra visų metų arbatos pardavimo procentinė išraiška

šiose vaistinėse - 0,53 proc. Didžiausią procentinę pardavimų apyvartos dalį užima sausis – 0,70 proc.

Panašiose ribose išsidėsto vasaris, gruodis (0,66 proc.) ir kovas (0,65 proc.). Balandį, lapkritį

pardavimų apyvarta mažėja iki 0,55 proc., spalį iki 0,54 proc. Liepos mėnesį fiksuojama mažiausia

procentinė apyvartos išraiška - 0,39 proc. (6 pav.).

25

6 pav. Arbatos pardavimų procentinė išraiška nuo bendrų pardavimų „Nemuno vaistinė“

vaistinėse 2012 metais

4.1.1. Vaistinių augalų arbatų gamintojų pasiskirstymas tarp vaistinių

Lyginant visas penkias tiriamas vaistines, daugiausia buvo parduota „Acorus Calamus“

gaminamos ir platinamos arbatų produkcijos - 57,85 proc., toliau seka „Švenčionių vaistažolės“,

parduota 22,36 proc. vaistinių augalų arbatų , „Herba Humana“ - 13,85 proc., A. Karvelio terapijos-

fitoterapijos įmonė – 5,73 proc. BELiN s.j. gaminamos arbatos parduota tik 0,18 proc., HiPP

GmbH&Co gamintojo – 0,03 proc.(7 pav.)

7 pav. Bendrai parduotos arbatos per 2012 metus

„Camelia“ vaistinėje iš viso parduota 2 tūkst. 492 vnt. arbatų: 2 tūkst. 82 vnt. (83,56 proc.)

„Acorus Calamus“ produkcijos, 167 vnt. (6,70 proc.) - „Švenčionių vaistažolės“, 114 vnt. (4,58

proc.) - A. Karvelio terapijos-fitoterapijos įmonės, 104 vnt. (4,17 proc.) – „Herba Humana“, 21 vnt.

(0,84 proc.) - BELiN s.j., likę 4 vnt. (0,16 proc.) arbatų – HiPP GmbH&Co (8 pav.).

26

8 pav. Gamintojų pasiskirstymas „Camelia“ vaistinėje

„Eurovaistinė“ vaistinėje iš viso parduota 13 tūkst. 23 vnt. vaistinių augalų arbatų: „Acorus

Calamus“ gamybos arbatų parduota 6 tūkst. 159 vnt. (47,29 proc.), „Švenčionių vaistažolės“ – 4

tūkst. 981 vnt. (38,25 proc.) arbatų, „Herba Humana“ arbatų – 1 tūkst. 390 vnt. (10,67 proc.) ir 493

vnt. (3,79 proc.) A. Karvelio terapijos-fitoterapijos įmonės gaminamų arbatų (9 pav.).

9 pav. Gamintojų pasiskirstymas „Eurovaistinė“ vaistinėje

„Gintarinė vaistinė“ vaistinėje iš viso parduota 2 tūkst. 778 vnt. arbatų: „Herba Humana“ -

1 tūkst. 849 vnt. (66,56 proc.), „Acorus Calamus“ – 464 vnt. (16,70 proc.), „Švenčionių vaistažolės“

– 271 vnt. (9,76 proc.), A. Karvelio terapijos-fitoterapijos įmonės – 167 vnt. (6,01 proc.), BELiN s.j.-

24 vnt. (0,86 proc.) ir HiPP GmbH&Co - 3 vnt. (0,11 proc.) (10 pav.).

27

10 pav. Gamintojų pasiskirstymas „Gintarinės vaistinės“ vaistinėje

„Kazlų Rūdos vaistinė“ vaistinėje iš viso parduota 905 vnt. arbatų: 628 vnt. (69,39 proc.) -

A. Karvelio terapijos-fitoterapijos įmonės, 175 vnt. (19,34 proc.) - „Acorus Calamus“, 55 vnt. (6,08

proc.) - „Švenčionių vaistažolės“, 47 vnt. (5,19 proc.) – „Herba Humana“ (11 pav.).

11 pav. Gamintojų pasiskirstymas „Kazlų Rūdos vaistinėje“

„Benu“ vaistinės prekiauja tik „Acorus Calamus“ gaminamomis arbatomis. Pasirinktoje

“Benu”vaistinėje parduota 5 tūkst. 283 vnt. šio gamintojo arbatų.

Be pastarųjų keturių stambių gamintojų produkcijos, kai kuriose privačiose Lietuvos

vaistinėse galima rasti ir smulkiųjų Lietuvos gamintojų, siūlančių, kiek platesnį augalinių mišinių

arbatų asortimentą, ir importuojamų arbatų iš užsienio, tačiau jų siūloma produkcija užimą gana mažą

rinkos dalį Lietuvoje ( 12 ir 13 pav.).

28

12 pav. Importuojamų arbatų pavyzdžiai

29

13 pav. Smulkiųjų Lietuvos gamintojų arbatų pavyzdžiai

4.1.2. Skirtingo įpakavimo arbatų pardavimai

Atsižvelgiant į arbatų įpakavimo tipą, iš viso per 2012 metus buvo parduota 12 tūkst. 446

vnt. (50,84 proc.) arbatų fasuotų filtro paketėliuose. Palaidos (birios) arbatos buvo parduota 12

tūkst. 28 vnt. (49,13 proc.) ir tik 7 vnt. (0,03 proc.) HiPP GmbH&Co gaminamos tirpios arbatos (14

pav.).

14 pav. Bendrai parduotos skirtingo įpakavimo arbatos per 2012 metus

Analizuojant, kokią procentinę dalį nuo parduotų skirtingo įpakavimo arbatų užima

gamintojai gauta, kad filtro paketėliuose fasuotų arbatų daugiausia, 7 tūkst. 446 vnt. (59,83 proc.),

yra parduota „Acorus Calamus“, mažiausia - 45 vnt. (0,36 proc.) - BELiN s.j. gamybos arbatų.

„Acorus Calamus“ taip pat pirmauja ir pagal palaidos vaistažolių arbatos pardavimus – 6 tūkst. 717

30

vnt. (55,85 proc.), toliau seka „Švenčionių vaistažolės“, kurios produkcijos parduota 3 tūkst. 445

vnt. (28,64 proc.) ir mažiausią dalį 5,90 proc. užima „Herba Humana“ (15 pav.)

15 pav. Pagrindinių gamintojų parduoti arbatų kiekiai skirtingose įpakavimuose

„Camelia“ vaistinėje parduota 1 tūkst. 178 vnt. arbatų fasuotų paketėliuose , 1 tūkst. 310

vnt. palaidos ir 4 vnt. - HiPP tirpios arbatų. Filtro paketėliuose fasuotų arbatų pardavimais

lyderiauja „Acorus Calamus“ - 86,59 proc. , po 6,70 proc. parduota „Švenčionių vaistažolės“ ir A.

Karvelio terapijos-fitoterapijos įmonės arbatų paketėliais. Palaidos arbatos pardavimai pasiskirsto taip

: „Acorus Calamus“ – 81,07 proc. , „Herba Humana“ – 7,94 proc., „Švenčionių vaistažolės“ – 6,72

proc., A. Karvelio terapijos-fitoterapijos įmonė – 2,67 proc. ir BELiN s.j. – 1,60 proc.(16 pav.).

16 pav. Skirtingo įpakavimo arbatų parduoti kiekiai „Camelia“ vaistinėje

„Eurovaistinė“ vaistinėje iš viso parduota 6 tūkst. 748 vnt. fasuotų filtro paketėliuose ir 6

tūkst. 275 palaidos (birios) arbatos. Arbatos paketėliuose daugiausia 50,68 proc. parduota „Acorus

Calamus“, 27,85 proc. – „Švenčionių vaistažolės“, 20,54 proc. – „Herba Humana“ ir 0,93 proc. - A.

Karvelio terapijos-fitoterapijos įmonė. Palaidos arbatos pardavimuose pirmauja „Švenčionių

vaistažolės“ – 49,43 proc. , „Acorus Calamus“ – 43,65 proc. , A. Karvelio terapijos-fitoterapijos

įmonė – 6,58 proc. ir „Herba Humana“ tik 0,06 proc. (17 pav.).

31

17 pav. Skirtingo įpakavimo arbatų parduoti kiekiai „Eurovaistinė“ vaistinėje

„Gintarinė vaistinė“ vaistinėje 1 tūkst. 561 vnt. arbatų parduota fasuotų filtro paketėliuose,

1 tūkst. 214 vnt. palaidos arbatos ir 3 vnt. HiPP tirpios arbatos. „Herba Humana“ arbatų

paketėliuose parduota daugiausia 73,35 proc., „Acorus Calamus“ – 16,91 proc., A. Karvelio

terapijos-fitoterapijos įmonė – 5,51 proc., „Švenčionių vaistažolės“ – 2,69 proc., BELiN s.j. – 1,54

proc. Palaidos arbatos pardavimuose taip pat dominuoja „Herba Humana“ – 57,99 proc. ir

mažiausia (6,67 proc.) palaidos arbatos parduota A. Karvelio terapijos-fitoterapijos įmonės (18 pav.).

18 pav. Skirtingo įpakavimo arbatų parduoti kiekiai „Gintarinė vaistinė“ vaistinėje

„Kazlų Rūdos vaistinė“ vaistinėje iš viso parduota 184 vnt. arbatos paketėliuose ir didesnė

dalis 721 vnt. palaidos arbatos. Filtro paketėliuose parduota 33,70 proc. A. Karvelio terapijos-

fitoterapijos įmonės arbatų, 30,98 proc. – „Acorus Calamus“, 24,46 proc. –„Herba Humana“ ir 10,87

proc. - „Švenčionių vaistažolės“. Palaidos arbatos daugiausia parduota 78,50 proc. A. Karvelio

terapijos-fitoterapijos įmonės, 16,37 proc. - „Acorus Calamus“ ir mažiausia 0,28 proc. „Herba

Humana“ arbatų (19 pav.).

32

19 pav. Skirtingo įpakavimo arbatų parduoti kiekiai „Kazlų Rūdos vaistinė“ vaistinėje

„Benu“ vaistinėje parduotos tik „Acorus Calamus“ gaminamos arbatos: 2 tūkst. 643 vnt.

(50,03 proc.) arbatos paketėliuose ir 2 tūkst. 640 vnt. (49,97 proc.) palaidos arbatos (20 pav.).

20 pav. Skirtingo įpakavimo arbatų parduoti kiekiai „Benu“ vaistinėje

4.1.3. Vienkomponenčių ir daugiakomponenčių (mišinių) arbatų pardavimai

Lyginant visas penkias vaistines, iš viso per 2012 metus parduota 14 tūkst. 544 vnt. (59,41

proc.) vienkomponenčių arbatų ir 9 tūkst. 937 vnt. (40,59 proc.) vaistinių augalų mišinių (21 pav.).

33

21 pav. Bendrai parduotos vienkomponentės arbatos ir mišiniai per 2012 metus

Analizuojant, kiek vienkomponenčių ir daugiakomponenčių arbatų buvo parduota

kiekvienoje vaistinėje atskirai gauta, kad visų vaistinių pardavimuose pirmauja vienkomponentės

arbatos. Didžiausias pardavimų skirtumas pastebimas „Kazlų Rūdos vaistinė“ vaistinėje, kur net

17,73 proc. daugiau yra parduota vienkomponenčių arbatų, mažiausias skirtumas (4,61 proc.)

dominuoja „Eurovaistinė“ vaistinėje (22 pav.).

22 pav. Vienkomponenčių arbatų ir mišinių pardavimai skirtingose vaistinėje

Analizuojant vienkomponenčių ir daugiakomponenčių arbatų asortimentą kiekvienoje

vaistinėje, apskaičiuojama, kiek konkretaus gamintojo skirtingų vaistinių augalų arbatos rūšių buvo

vaistinės pasiūloje 2012 metais.

„Camelia“ vaistinėje parduota 85 skirtingos „Acorus Calamus“ gaminamų arbatų rūšys, 13

skirtingų „ Švenčionių vaistažolės“ gaminamų arbatų rūšių, 8 skirtingos A. Karvelio terapijos-

fitoterapijos įmonės, 4 skirtingos HiPP ir 3 skirtingos „Herba Humana“ gaminamos arbatų rūšys bei 1

rūšies BELiN s.j. gaminama arbata (23 pav.).

34

23 pav. Skirtingų arbatų rūšių pardavimai „Camelia“ vaistinėje

„Eurovaistinė“ vaistinėje parduota 85 skirtingos „Acorus Calamus“, 25 – „Herba humana“

gaminamų arbatų rūšys, 60 skirtingų „ Švenčionių vaistažolės“ ir 10 - A. Karvelio terapijos-

fitoterapijos įmonės gaminamų arbatų rūšių (24 pav.).

24 pav. Skirtingų arbatų rūšių pardavimai „Eurovaistinė“ vaistinėje

„Gintarinė vaistinė“ vaistinėje parduota 62 skirtingos „Acorus Calamus“, 54 - „Herba

Humana“, 28 - A. Karvelio terapijos-fitoterapijos įmonės, 23 - „ Švenčionių vaistažolės“ gaminamų

arbatų rūšys ir po 1 skirtingą BELiN s.j. ir HiPP arbatą (25 pav.).

35

25 pav. Skirtingų arbatų rūšių pardavimai „Gintarinė vaistinė“ vaistinėje

„Kazlų Rūdos vaistinė“ vaistinėje parduota 57 skirtingos - A. Karvelio terapijos-

fitoterapijos įmonės, 49 - „Acorus Calamus“ gaminamų arbatų rūšys, 13 skirtingų „Švenčionių

vaistažolės“ ir 10 - „Herba Humana“ gaminamų arbatų rūšių (26 pav.).

26 pav. Skirtingų arbatų rūšių pardavimai „Kazlų Rūdos vaistinė“ vaistinėje

„Benu“ vaistinėje parduotos 93 skirtingos „Acorus Calamus“ gaminamų arbatų rūšys (27

pav.).

27 pav. Skirtingų arbatų rūšių pardavimai „Benu“ vaistinėje

36

4.1.4. Parduoti arbatų kiekiai per 2012 metus

Analizuojant, kiek iš viso vienetų arbatų buvo parduodama kiekvieną mėnesį gauta, kad

didžiausi pardavimai buvo lapkričio (10,36 proc.), sausio (10,34 proc.), kovo (10,08 proc.) ir

gruodžio (10,08 proc.) mėnesiais. Vasario (9,44 proc.) ir spalio (9,30 proc.) mėnesiais matomi, kiek

mažesni pardavimai. Nuo balandžio (8,12 proc.) ir rugsėjo (8,87 proc.) mėnesių stebimi beveik

tolygiai mažėjantys arbatų pardavimai vaistinėse, patys mažiausi (4,84 proc.) fiksuojami liepos

mėnesį (28 pav.).

28 pav. Bendrai parduoti arbatų vienetų kiekiai per 2012 metus

Apžvelgiant kiekvienos vaistinės metinius arbatų pardavimus stebima panaši pardavimų

tendencija. Pagrindiniai parduotų arbatų kiekių svyravimai vyrauja spalio – kovo mėnesiais.

„Camelia“ vaistinėje daugiausia arbatų vienetų parduota gruodžio (11,52 proc.), sausio

(10,38 proc.), kovo (10,11 proc.) ir spalio (10,07 proc.) mėnesiais. Rugsėjo mėnesį stebimi didesni

perdavimai (9,67 proc.) ,nei vasario (8,91 proc.) , lapkričio (8,19 proc.) mėnesiais (29 pav.).

29 pav. „Camelia“ vaistinės 2012 metais parduoti arbatų kiekiai

37

„Eurovaistinė“ vaistinėje didžiausi pardavimai fiksuojami lapkričio mėnesį (11,53 proc.)

bei sausio (10,17 proc.) , kovo (10,14 proc.) mėnesiais (30 pav.).

30 pav. „Eurovaistinė“ vaistinės 2012 metais parduoti arbatų kiekiai

„Gintarinė vaistinė“ vaistinėje didesnis arbatų poreikis stebimas rugsėjo – gruodžio bei

kovo mėnesiais. Ypatingai mažai (3,89 proc.) arbatų buvo parduota liepos mėnesį (31 pav.).

31 pav. „Gintarinė vaistinė“ vaistinės 2012 metais parduoti arbatų kiekiai

„Kazlų Rūdos vaistinė“ vaistinėje daugiausia arbatų buvo parduota gruodžio 11,16 (proc.),

sausio (10,39 proc.) mėnesiais. Liepą matomi didesni pardavimai (6,74 proc.) nei birželio (6,30

proc.), rugpjūčio (5,86 proc.) mėnesiais (32 pav.).

38

32 pav. „Kazlų Rūda vaistinė“ vaistinės 2012 metais parduoti arbatų kiekiai

„ Benu“ vaistinėje daugiausia arbatų parduota gruodžio – kovo mėnesiais. Lapkričio

mėnesį parduotų arbatų kiekis (7,78 proc.) mažesnis nei balandžio (8,29 proc.) mėnesį (33 pav.).

33 pav. „Benu“ vaistinės 2012 metais parduoti arbatų kiekiai

4.1.5. Kiekvieno 2012 metų mėnesio perkamiausios arbatos

Analizuojant 2012 metų kiekvieno mėnesio pardavimus, atrinkta po 3 dažniausiai pirktas

arbatas, atsižvelgiant į jų sudėtį. Sausio mėnesį daugiausia buvo nupirkta „Figūra 1 su senos

lapais“, „Ramunėlių žiedai“ ir Medetkų žiedai“ arbatų (3 lentelė).

Nr. Arbata Sudėtis Paskirtis

1) Arbata „Figūra 1 su

senos lapais“

Kasijų lapai (Sennae folium), Kinrožių žiedai (Hibisci flores), Juodauogio šeivamedžio vaisiai (Sambuci nigrae fructus), Obuolių žievelės (Mali cortex), Erškėčių apyvaisiai (Rosae pseudofructus), Juodųjų serbentų

Arbata lieknėjimui

39

vaisiai (Ribes nigri fructus).

2) Žolelių arbata

„Ramunėlių žiedai“ Ramunėlių žiedai (Matricaria recutita)

Veikia priešuždegimiškai, slopina virškinamojo trakto spazmus bei opų atsiradimą, skatina žaizdų gijimą ir odos metabolizmą. Vartojama: į vidų esant nerimui , nespecifiniams virškinimo sutrikimams; išoriškai esant egzemai, įskaitant ir atopinę, gydyti žaizdoms[37].

3) Žolelių arbata

„Medetkų žiedai“ Medetkų žiedai ( Calendula officinalis)

Pasižymi priešuždegiminiu, spazmolitiniu veikimu, yra efektyvu esant gerklės, burnos uždegimui. Skatina žaizdų gijimą, naudojama nudegimams, sausai odai, hemorojui bei esant pienligei burnoje. Gerina virškinimą, tulžies produkciją, gydo skrandžio opas, menstruacinius sutrikimus [44].

3 lentelė. Sausio mėnesį perkamiausios arbatos

Vasario mėnesio perkamiausios arbatos - „Ramunėlių žiedai“, „Čiobrelių žolė“ ir „Gripolis-

2“ vaistažolių arbata (4 lentelė).


1) Žolelių arbata


Veikia priešuždegimiškai, slopina virškinamojo trakto spazmus bei opų atsiradimą, skatina žaizdų gijimą ir odos metabolizmą. Vartojama: į vidų esant nerimui , nespecifiniams virškinimo sutrikimams; išoriškai esant egzemai, įskaitant ir atopinę, gydyti žaizdoms [37].

2) Žolelių arbata

„Čiobrelių žolė“ Vaistinių čiobrelių žolė (Thymus

serpyllum)

Pasižymi spazmolitiniu, antiseptiniu, atsikosėjimą gerinančiu veikimu. Vartojama esant produktyviam kosuliui, ūmiam bronchitui. Dėl antimikrobinio ir antivirusinio poveikio vartojama odas ir gleivinių susirgimams [37].

3) Vaistažolių arbata

„Gripolis-2“

Liepų (Tilia cordata/platyphyllos) žiedai + Melisų (Melissa officinalis) lapai + Erškėčių (Rosa canina/pendulina) vaisiai + Žemuogių (Fragariae vesca) lapai + Aviečių (Rubi idaeus) lapai +Juoduogių šeivamedžių (Sambucus nigra) žiedai +Jamaikinių hibiskų (Hibiscus s), 8,6g+13g+17,9g+8,6g+13g+17,3g+13g+8,6g/100g

Peršalus vartojamas vaistažolių mišinys

4 lentelė. Vasario mėnesį perkamiausios arbatos

Kovo mėnesio perkamiausios arbatos - „Ramunėlių žiedai“, „Ramunėlių žiedai“ ir „Neuro -

3“ vaistažolių arbata (5 lentelė).


1) Žolelių arbata


Veikia priešuždegimiškai, slopina virškinamojo trakto spazmus bei opų atsiradimą, skatina žaizdų gijimą ir odos

40

metabolizmą. Vartojama: į vidų esant nerimui , nespecifiniams virškinimo sutrikimams; išoriškai esant egzemai, įskaitant ir atopinę, gydyti žaizdoms [37].

2) Žolelių arbata




„Neuro - 3“

Valerijonų (Valeriana officinalis) šaknys + Melisų (Melissa officinalis) lapai + Pipirmėčių (Mentha x piperita) lapai + Apynių (Humulus lupulus) spurgai), 59g+25g+8g+8g/100g

Nervus raminantis vaistažolių mišinys

5 lentelė. Kovo mėnesį perkamiausios arbatos

Balandžio mėnesį daugiausia nupirkta „Ramunėlių žiedai“, „Medetkų žiedai“ ir „Čiobrelių

žolė“ arbatų (6 lentelė).


1) Žolelių arbata


Veikia priešuždegimiškai, slopina virškinamojo trakto spazmus bei opų atsiradimą, skatina žaizdų gijimą ir odos metabolizmą. Vartojama: į vidų esant nerimui, nespecifiniams virškinimo sutrikimams; išoriškai esant egzemai, įskaitant ir atopinę, gydyti žaizdoms [37].

2) Žolelių arbata



3) Žolelių arbata


serpyllum)


6 lentelė. Balandžio mėnesį perkamiausios arbatos

Gegužės mėnesį daugiausia nupirkta „Ramunėlių žiedai“, „Medetkų žiedai“ ir „Bruknių

lapai“ arbatų (7 lentelė).


1) Žolelių arbata


Veikia priešuždegimiškai, slopina virškinamojo trakto spazmus bei opų atsiradimą, skatina žaizdų gijimą ir odos metabolizmą. Vartojama: į vidų esant

41

nerimui, nespecifiniams virškinimo sutrikimams; išoriškai esant egzemai, įskaitant ir atopinę, gydyti žaizdoms[37].

2) Žolelių arbata



3) Žolelių arbata

„Bruknių lapai“ Bruknių lapai (Vaccinium vitis-idaea

L)

Pasižymi antiseptiniu, diuretiniu veikimu. Skiriama šlapimo išsiskyrimo sistemos infekcijoms gydyti [44].

7 lentelė. Gegužės mėnesį perkamiausios arbatos

Birželio mėnesio perkamiausios arbatos - „Ramunėlių žiedai“, „Medetkų žiedai“ ir „Senos

lapai“ (8 lentelė).


1) Žolelių arbata



2) Žolelių arbata



3) Žolelių arbata „Senos lapai“

Senos lapai (Casia senna L.)

Veikia laisvinančiai, skiriama esant ūminiui vidurių užkietėjimui, taip pat po tiesiosios žarnos operacijos ar esant skausmingam hemorojui, naudojama suminkštinti išmatas [44].

8 lentelė. Birželio mėnesį perkamiausios arbatos

Liepos mėnesio perkamiausios arbatos - „Ramunėlių žiedai“, „Senos lapai“ ir „Figūra 1 su

senos lapais“ (9 lentelė).


1) Žolelių arbata



2) Žolelių arbata Senos lapai (Casia senna L.) Veikia laisvinančiai, skiriama esant ūminiui

42

„Senos lapai“ vidurių užkietėjimui, taip pat po tiesiosios žarnos operacijos ar esant skausmingam hemorojui, naudojama suminkštinti išmatas [44].

3) Arbata „Figūra 1 su

senos lapais“

Kasijų lapai (Sennae folium), Kinrožių žiedai (Hibisci flores), Juodauogio šeivamedžio vaisiai (Sambuci nigrae fructus), Obuolių žievelės (Mali cortex), Erškėčių apyvaisiai (Rosae pseudofructus), Juodųjų serbentų vaisiai (Ribes nigri fructus).

Arbata lieknėjimui

9 lentelė. Liepos mėnesį perkamiausios arbatos

Rugpjūčio mėnesį daugiausia nupirkta „Ramunėlių žiedai“, „Medetkų žiedai“ ir „Senos

lapai“ arbatų (10 lentelė).


1) Žolelių arbata



2) Žolelių arbata



3) Žolelių arbata „Senos lapai“

Senos lapai (Casia senna L.)

Veikia laisvinančiai, skiriama esant ūminiui vidurių užkietėjimui, taip pat po tiesiosios žarnos operacijos ar esant skausmingam hemorojui, naudojama suminkštinti išmatas [44].

10 lentelė. Rugpjūčio mėnesį perkamiausios arbatos

Rugsėjo mėnesį daugiausia nupirkta „Ramunėlių žiedai“, „Medetkų žiedai“ ir „Čiobrelių

žolė“ arbatų kaip ir balandžio mėnesį (11 lentelė).


1) Žolelių arbata



2) Žolelių arbata


Pasižymi priešuždegiminiu, spazmolitiniu veikimu, yra efektyvu esant gerklės, burnos uždegimui. Skatina žaizdų gijimą, naudojama nudegimams, sausai odai,

43

hemorojui bei esant pienligei burnoje. Gerina virškinimą, tulžies produkciją, gydo skrandžio opas, menstruacinius sutrikimus.[44]

3) Žolelių arbata


serpyllum)


11 lentelė. Rugsėjo mėnesį perkamiausios arbatos

Spalio mėnesio perkamiausios arbatos kaip ir vasario mėnesio - „Ramunėlių žiedai“,

„Čiobrelių žolė“ ir „Gripolis-2“ vaistažolių arbata (12 lentelė).


1) Žolelių arbata


Veikia priešuždegimiškai, slopina virškinamojo trakto spazmus bei opų atsiradimą, skatina žaizdų gijimą ir odos metabolizmą. Vartojama: į vidų esant nerimui, nespecifiniams virškinimo sutrikimams; išoriškai esant egzemai, įskaitant ir atopinę, gydyti žaizdoms[37].

2) Žolelių arbata


serpyllum)

Pasižymi spazmolitiniu, antiseptiniu, atsikosėjimą gerinančiu veikimu. Vartojama esant produktyviam kosuliui, ūmiam bronchitui. Dėl antimikrobinio ir antivirusinio poveikio vartojama esant odas ir gleivinių susirgimams [37].


„Gripolis-2“


Peršalus vartojamas vaistažolių mišinys

12 lentelė. Spalio mėnesį perkamiausios arbatos

Lapkričio mėnesį daugiausia nupirkta „Čiobrelių žolė“ arbatos bei „Medetkų žiedai“ ir

„Ramunėlių žiedai“ arbatų (13 pav.).


1) Žolelių arbata


serpyllum)


2) Žolelių arbata


Pasižymi priešuždegiminiu, spazmolitiniu veikimu, yra efektyvu esant gerklės, burnos uždegimui. Skatina žaizdų gijimą, naudojama nudegimams, sausai odai,

44

hemorojui bei esant pienligei burnoje. Gerina virškinimą, tulžies produkciją, gydo skrandžio opas, menstruacinius sutrikimus.[44]

3) Žolelių arbata


Veikia priešuždegimiškai, slopina virškinamojo trakto spazmus bei opų atsiradimą, skatina žaizdų gijimą ir odos metabolizmą. Vartojama: į vidų esant nerimui , nespecifiniams virškinimo sutrikimams; išoriškai esant egzemai, įskaitant ir atopinę, gydyti žaizdoms[37].

13 lentelė. Lapkričio mėnesį perkamiausios arbatos

Gruodžio mėnesio perkamiausios arbatos - „Čiobrelių žolė“ ,„Medetkų žiedai“ , „Ramunėlių

žiedai“ (14 lentelė).


1) Žolelių arbata


serpyllum)


2) Žolelių arbata

„Medetkų žiedai“ Medetkų žiedai (Calendula officinalis)

Pasižymi priešuždegiminiu, spazmolitiniu veikimu, yra efektyvu esant gerklės, burnos uždegimui. Skatina žaizdų gijimą, naudojama nudegimams, sausai odai, hemorojui bei esant pienligei burnoje. Gerina virškinimą, tulžies produkciją, gydo skrandžio opas, menstruacinius sutrikimus.[44]

3) Žolelių arbata


Veikia priešuždegimiškai, slopina virškinamojo trakto spazmus bei opų atsiradimą, skatina žaizdų gijimą ir odos metabolizmą. Vartojama: į vidų esant nerimui, nespecifiniams virškinimo sutrikimams; išoriškai esant egzemai, įskaitant ir atopinę, gydyti žaizdoms[37].

14 lentelė. Gruodžio mėnesį perkamiausios arbatos

4.1.6. Populiariausios 2012 metų arbatos

Analizuojant, kokios 2012 metais arbatos buvo perkamiausios kiekvienoje vaistinėje

atskirai ir lyginant visas vaistines tarpusavyje bei atsižvelgiant į vaistinių turimą arbatų asortimentą,

atrinkta 10 populiariausių arbatų, tarp kurių net 3 arbatų mišiniai registruoti kaip nereceptiniai

vaistiniai preparatai (15 lentelė).

Nr. Arbata Sudėtis Statusas Gamintojas/ platintojas

Svoris (gramais)

1) Arbata „Figūra nr.1 su senos

Kasijų lapai (Sennae folium), Kinrožių žiedai (Hibisci flores), Juodauogio

Maistinė arbata

UAB „Herba Humana“

3 x 20

45

lapais“ šeivamedžio vaisiai (Sambuci nigrae fructus), Obuolių žievelės (Mali cortex), Erškėčių apyvaisiai (Rosae pseudofructus), Juodųjų serbentų vaisiai (Ribes nigri fructus)

2) Vaistažolių

arbata „Gripolis-2“


Nereceptinis vaistinis

preparatas

UAB "Acorus

Calamus“

2 x 20

3) Žolelių arbata „Ramunėlių

žiedai“ Ramunėlių žiedai (Matricaria recutita)

Maistinė arbata

UAB "Švenčionių vaistažolės“

2 x 24



Maistinė arbata

UAB "Acorus

Calamus“ 1,5 x 24



Maistinė arbata

UAB "Herba

Humana“ 1,5 x 20

6)

Vaistažolių arbata „Bronchos

-1“

Vaistinių čiobrelių (Thymus vulgaris/zygis) žolė + Siauralapių gysločių (Plantago lanceolata) lapai + Raktažolių (Primula veris/elatior) šaknys, 33,4g+33,3g+33,3g/100g


preparatas

UAB "Acorus

Calamus“ 1,5 x 24



Maistinė arbata

A.Karvelio terapijos-

fitoterapijos įmonė

50

8) Žolelių arbata


Maistinė arbata



50

9) Žolelių arbata

„Čiobrelių žiedai“ Vaistinių čiobrelių žolė (Thymus serpyllum)

Maistinė arbata

UAB "Acorus

Calamus“ 1,5 x 24

10) Vaistažolių

arbata „Neuro - 3“

Valerijonų (Valeriana officinalis) šaknys + Melisų (Melissa officinalis) lapai + Pipirmėčių (Mentha x piperita) lapai + Apynių (Humulus lupulus) spurgai), 59g+25g+8g+8g/100g


preparatas

UAB "Acorus

Calamus“

1,5 x 24, 1,5 x 20

15 lentelė. Populiariausios arbatos 2012 metais

Analizuojant arbatų, skirtų vaikams, pardavimus visose vaistinėse gauta, kad perkamiausi

yra vaistinių augalų mišiniai lengvinantys atsikosėjimą. Lentelėje pateiktos 5 populiariausios

vaistinių augalų arbatos vaikams (16 lentelė).

Nr. Arbata Sudėtis Statusas Gamintojas/ platintojas

Svoris (gramais)

1. Žolelių arbata

„Fito Kid Broncho“

Čiobrelių žolė (Herba Thymi) 30 %, šeivamedžių žiedai (Flores Sambuci) 14 %, mėtų lapai (Folium Menthae) 14 %, anyžių vaisiai (Semen Anisi) 14 %,

Maistinė arbata

UAB „Herba Humana“

1,5 x 20

46

svilarožių šaknys (Radix Althaeae) 14 %, liepų žiedai (Flores Tiliae) 14 %

2. Žolelių arbata

„Gripolis vaikams“

Čiobrelių žolė (Thymi herba) 40 %, ramunėlių žiedai (Matricariae flos) 30%, šeivamedžių žiedai (Sambuci flos) 15 %, liepų žiedai (Tiliae flos) 15 %.

Maistinė arbata

UAB "Acorus

Calamus“ 1,5 x 20

3. Žolelių arbata „Bronchoherba su čiobreliais“

Čiobrelių žolė 30%, Svilarožių šaknys 30%, pankolių vaisiai 25%, Liepų žiedai 10%, raktažolių žiedai 5%.

Maistinė arbata

UAB "Švenčionių vaistažolės“

2 x 25

4. Žolelių arbata „Bronchos“

Anyžių vaisiai (Anisi fructus) - 50 %, čiobrelių žolė (Thymi herba) - 25 %, tūbių žiedai (Verbasci flos) - 25 %

Maistinė arbata

UAB "Acorus

Calamus“

1,5 x 24, 1,5 x 20

5. Žolelių arbata „Bronchokar

vaikams“

Našlaičių žolė 40%, ramunėlių žiedai 30%, gysločių lapai 20%, pankolių vaisiai 10%

Maistinė arbata



50

16 lentelė. Populiariausios vaikiškos arbatos

47

5. REZULTAT Ų APTARIMAS

� Remiantis arbatų pardavimų analizės duomenimis, daugiausia vaistinių augalų arbatų parduota

tinklinėje „Eurovaistinė“ vaistinėje - 53,20 proc., o mažiausia (3,70 proc.) privačioje „Kazlų

Rūdos vaistinė“ vaistinėje.

� Parduodamų arbatų procentinė išraiška nuo bendrų vaistinės pardavimų yra labai maža. „Nemuno

vaistinė” vaistinėse 2012 m. ji sudarė tik 0,53 proc.

� Lyginant arbatų gamintojų pasiskirstymą tarp vaistinių, buvo nustatyta, kad iš viso daugiausia

(57,85 proc.) yra parduodama „Acorus Calamus“ gaminamos arbatų produkcijos. „Benu“

vaistinės prekiauja tik šio gamintojo arbatomis, taip pat šių arbatų pardavimai dominuoja ir

„Camelia“ bei „Eurovaistinė“ vaistinėse. Pastarojoje ne mažai parduodama ir „Švenčionių

vaistažolės“ arbatų (38,25 proc). Tuo tarpu „Gintarinė vaistinė“ vaistinėje perkamiausios yra

„Herba Humana“ arbatos. „Kazlų Rūdos vaistinė“ vaistinėje didžiausi arbatų pardavimai

fiksuojami A. Karvelio terapijos – fitoterpijos įmonės.

� Atsižvelgiant į arbatų įpakavimo tipą, nustatyta, kad arbata fasuota filtro paketėliuose yra 1,71

proc. populiaresnė nei palaida (biri) arbata. Daugiau paketėliuose fasuotos arbatos nei palaidos

yra parduodama „Acorus Calamus“ ir „Herba Humana“ gamintojų. Daugiau palaidos, nei

paketėliuose yra parduodama „Švenčionių vaistažolės“ ir A. Karvelio terapijos – fitoterpijos

įmonės arbatų.

� Atlikus analizę nustatyta, kad nors ir ne ženkliai, tačiau daugiau parduodama vienkomponenčių

arbatų. (59,41 proc.).

� Didžiausią skirtingų arbatų asortimentą siūlo „Acorus Calamus“. „Benu“ vaistinėje parduotos

net 93 skirtingos šio gamintojo arbatos.

� Didžiausi arbatų pardavimai fiksuojami lapkričio (10,36 proc.) ir sausio (10,34 proc.) mėnesiais.

Mažiausias kiekis (4,84 proc.) arbatų 2012 metais nupirktas liepos mėnesį. Apžvelgiant

kiekvienos vaistinės metinius arbatų pardavimus, stebima panaši pardavimų tendencija.

Pagrindiniai parduotų arbatų kiekių svyravimai vyrauja spalio – kovo mėnesiais.

� Visais 2012 metų mėnesiais viena iš perkiamiausių arbatų buvo „Ramunėlių žiedai“. Vasario,

spalio mėnesiais populiariausios buvo „Čiobrelių žolė“ ir „Gripolis 2“ arbatos peršalimo

simptomams bei atsikosėjimui lengvinti. Balandžio, rugsėjo, lapkričio ir gruodžio mėnesiais

didelę paklausą turėjo „Medetkų žiedai“ ir „Čiobrelių žolė“. Gegužės mėnesį perkamiausios buvo

„Medetkų žiedai“ ir „Bruknių lapai“ arbatos. Pastaroji dažnai vartojama šlapimo išsiskyrimo

sistemos infekcijoms gydyti. Sausio, birželio , liepos rugpjūčio mėnesiais didžiausią paklausą

turėjo „Medetkų žiedai“ , „Senos lapai“ vidurius laisvinanti arbata ir „Figūra 1 su senos lapais“

48

mišinys lieknėjimui. Kovo mėnesį tarp populiariausių arbatų buvo ir „Neuro - 3“ nervus

raminantis vaistažolių mišinys.

� Tarp 2012 metų dešimties perkamiausių arbatų net 3 vaistažolių arbatų mišiniai, registruoti kaip

nereceptiniai vaistiniai preparatai: „Gripolis-2“, „Bronchos -1“ ir „Neuro - 3“. Kaip žinoma, šiuo

metu L. R. Valstybiniame vaistų registre yra užregistruotos tik 25 vaistinės arbatos.

� Analizuojant arbatų, skirtų vaikams, pardavimus visose vaistinėse gauta, kad perkamiausi yra

vaistinių augalų mišiniai lengvinantys atsikosėjimą.

49

IŠVADOS

1. Apžvelgus literatūrą, daroma išvada, kad Lietuvoje vaistinių arbatų suvartojimas mažėja jau

ketvirtus metus iš eilės, kai tuo tarpu išsivysčiusiose Pasaulio šalyse susidomėjimas augaliniais

vaistiniais preparatais didėja. Parduodamų arbatų procentinė išraiška nuo bendrų vaistinės

pardavimų yra labai maža. „Nemuno vaistinė” vaistinėse 2012 m. ji sudarė tik 0,53 proc.

2. Lyginant arbatų gamintojų pasiskirstymą tarp vaistinių, buvo nustatyta, kad iš viso daugiausia

(57,85 proc.) yra parduodama „Acorus Calamus“ gaminamos arbatų produkcijos, taip pat jie

siūlo ir plačiausią vaistinių arbatų asortimentą. Atsižvelgiant į arbatų įpakavimo tipą,

nustatyta, kad arbata fasuota filtro paketėliuose yra 1,71 proc. populiaresnė nei palaida (biri)

arbata. Taip pat nustatyta, kad nors ir ne ženkliai, tačiau daugiau parduodama

vienkomponenčių arbatų (59,41 proc.).

3. Remiantis pardavimų analizės rezultatais, galima teigti, kad didžiausias arbatų poreikis yra

spalio - kovo mėnesiais. Visais mėnesiais tarp paklausiausių arbatų buvo „Ramunėlių žiedai“,

tai galėjo lemti jos gana platus vartojimo spektras. Šaltuoju metų laiku daugiausia nupirkta

arbatų atsikosėjimui ir peršalimo simptomams lengvinti, o tuo tarpu vasarą populiariausios

buvo vidurius laisvinančios arbatos ir mišiniai lieknėjimui.

4. 2012 metų perkamiausios arbatos: „Ramunėlių žiedai“, „Medetkų žiedai“, „Čiobrelių žolė“ bei

mišinys lieknėjimui – „Figūra 1 su senos lapais“. Taip pat net 3 vaistažolių arbatų mišiniai,

registruoti kaip nereceptiniai vaistiniai preparatai: „Gripolis-2“, „Bronchos -1“ ir „Neuro - 3“.

50

LITERAT ŪROS SĄRAŠAS

1. Barsteigienė Z., Janulis V., Skyrius V., Savickienė N. Augalinės kilmės preparatai Lietuvos farmacijos

rinkoje. MEDICINA (2003) 39 tomas, 2 priedas.

2. Browne J. Vaistai iš gamtos. Alma littera, Readers Digest ,Vilnius 2010; p.10-15, 96.

3. Danilčenko H. Maisto žaliavų kokybės ir saugos valdymas. Mokomoji knyga. Akademija, 2012.

4. Petkevičiūtė Ž., Mekas T. A. Etnofarmacinio-botaninio tyrimo perspektyvos Lietuvoje. Medicinos

teorija ir praktika 2011 – T. 17 (Nr.1); p. 77-82.

5. Puodžiūnienė G., Janulis V., Milašius A., Budnikas V. Kosulį slopinančių vaistažolių mišinių

sukūrimas. Medicina (Kaunas) 2005; 41(6)

6. Ragažinskienė O. Vaistažolininkystė Lietuvoje. Mano ūkis 2007/12

7. Šveistytė L. Vaistinių ir aromatinių augalų genetiniai ištekliai. Lietuvos Respublikos aplinkos

ministerija, Augalų genų bankas. Akademija, Kėdainių r., 2011. – 39

8. Vaistažolių pramonė. Vaistiniai augalai. // Visuotinė lietuvių enciklopedija, – T.XXIV. Mokslo ir

enciklopedijų leidybos centras. Vilnius. 2013. P.532-533.

9. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos.

Farmakopėjos straipsnių rinkinys 2001. Kaunas.; 2001 p. 19-20.

10. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos.

Farmakopėjos straipsnių rinkinys 2002. Kaunas.; 2002 p. 9-12.

11. UAB „Acorus Calamus“ apie vaistažolių arbatas paruoštos skaidrės. Pristatytos Lietuvos Vaistininkų

suvažiavime 2013 metais.

12. Dževeckytė R., Malinauskienė J. Vaistažolių arbatos puodelyje – sudedamoji malonumo dalis. Verslo

žinios. 2011, rugsėjis [žiūrėta 2013 09 10]. Prieiga per internetą:

http://vz.lt/article/2011/9/18/vaistažolių_ir_malonumo_puodeliai#ixzz2vTaOGVdZ

13. Junkienė R. Vaistažolių preparatai: kaip ruošti?. 2006 m. [cituota 2014 02 13]. Prieiga per Internetą:

http://www.e-vaistine.lt/vaistazoles/vaistazoliu-preparatai

14. Junkienė R. Vaistažolių mišiniai. 2005 m. [cituota 2012 12 13]. Prieiga per Internetą: http://www.e-

vaistine.lt/vaistazoles/vaistazoliu-preparatai

15. Lietuvos Respublikos valstybinis vaistų registras. (Lithuanian State Registry of Medicines.) [žiūrėta

2014 01 03] Duomenų bazė internete. Available from: URL: http://extranet.vvkt.lt/paieska/

16. Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymas (Įstatymas), 2 straipsnis, (Lietuvos Respublikos Seimas/X-

709/2006-06-22, Nr.78-3056, Vilnius/ Aktuali redakcija 2013-06-18). Prieiga per internetą:

http://www3.lrs.lt

51

17. Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymas (Įstatymas), 16 straipsnis, (Lietuvos Respublikos

Seimas/X-709/2006-06-22,Nr.78-3056, Vilnius/ Aktuali redakcija 2013-06-18). Prieiga per internetą:

http://www3.lrs.lt

18. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl supaprastintos tradicinių augalinių

vaistinių preparatų registravimo procedūros aprašo patvirtinimo“, (2007 m. liepos 10 d., Nr. V-596 ,

Vilnius/ Valstybės žinios: 2007-07-14 Nr.78-3176). Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt

19. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl vaistinių prekių grupių sąrašo

patvirtinimo“, ( 2006 m. lapkričio 28 d., Nr. V-1011, Vilnius/Įsigalioja nuo 2011-07-06 ). Prieiga per

internetą: http://www3.lrs.lt

20. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl Lietuvos higienos normos HN

119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ tvirtinimo“, IV skyriaus 7 punktas, V skyrius (2002 m.

gruodžio 24 d. ,Nr. 677,Vilnius/Aktuali redakcija 2011-11-01). Prieiga per internetą:

http://www3.lrs.lt

21. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymas „ Dėl vaistinių preparatų pakuotės

ženklinimo ir pakuotės lapelio reikalavimų aprašo“,6 punktas (2007 m. liepos 10 d., Nr. V-596 ,

Vilnius/ Valstybės žinios: 2007-07-14 Nr.78-3176). Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt


15:2005 „Maisto higiena“ patvirtinimo“, 3 punktas (2005 m. rugsėjo 1 d. Nr. V-675, Vilnius/ Įsigaliojo

2006-01-01). Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt


17:2010 „Maisto papildai“ Patvirtinimo“ (2010 m. gegužės 13 d. Nr. V-432 ,Vilnius/ Įsigalioja nuo

2010-05-21). Prieiga per internetą :

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=372719&p_query=&p_tr2=

24. Lietuvos Respublikos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. (State food and veterinary service).

Duomenų bazė internete. Available from : URL: http://vmvt.lt/lt/

25. Nacionalinis Maisto ir Veterinarijos Rizikos Vertinimo Institutas. ( National Food and Veterinary Risk

Assassment Institute.) Maisto papildų notifikavimas. Prieiga per internetą:

http://www.nmvrvi.lt/lt/maisto.papildu.notifikavimas/

26. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. (State Medicines Control Agency.) [žiūrėta 2013 09 20] Duomenų

bazė internete. Available from: URL: http://www.vvkt.lt

27. Žolininkės Jadvygos Balvočiūtės surinktų gamtos vaistų plačiausias asortimentas Panevėžyje.Sekundė

[žiūrėta 2014 03 03]. Prieiga per internetą: http://www.sekunde.lt/sveikata-ir-grozis/zolininkes-

jadvygos-balvociutes-surinktu-gamtos-vaistu-placiausiais-asortimentas-panevezyje/

28. Barnes J., Anderson A. L., Philipson D.J. Herbal Medicines. 3rd edition. Pharmaceutical Press. 2007

m. p. 4-12.

52

29. Ben – Erik van Wyk. Wink M. Medicinal Plants of the World. Timber Press Portland, Oregon; 2004 p.

74,298,333.

30. Bone K., Mills S. Principles and Practice of Phytotherapy Modern Herbal Medicine. 2nd edition.

Elsevier Inc.;2013 p.475,885.

31. Capasso F., Gaginelia S. T., Grandolini G. ,Isso A. A. Phytotherapy-A Quick Reference to Herbal

Medicine. Springer-Verlag Berlin Heidelberg New York; 2003 p. 53-54.

32. European pharmacopoeiae / published in accordance with the Convention on the Elaboration of a

European Pharmacopoeia. 7th ed. Volume 1. Council of Europe, 67075 Strasbourg Cedex, France

2010 p. 6769(1433), 677(1435).

33. Heinrich M., Barnes J., Gibbsons S., Williamson M. E. Fundamentals of Pharmacognosy and

Phytotherapy. Elsevier Science Limited;2004 p.2

34. Jellin J, Gregory P, al e. Pharmacist's Letter/Prescriber's Letter: Natural Medicines Comprehensive

Database. 9th ed. Stockton, CA: Therapeutic Research Faculty; 2007.

35. Karin Kraft, M.D., Christopher Hobbs, L.Ac. Foreword by Jonathan Treasure. “ Pocket Guide to

Herbal Medicine”. Thieme, 2004; p 15-19.

36. Mills S., Bone K. editors. The Essential Guide to Herbal Safety. Elsevier Inc. All rights reserved.;

2005. p. 106-111.

37. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 852/2004 „Dėl maisto

produktų higienos“ (Official Journal, L:2004, Nr. 139. P.1).

38. Wichtl M. Herbal drugs and Phytopharmaceuticals. A Handbook for Practice on a Scientific Basis. 3rd

edition Medpharm Scientific Publishers. 2004. p. 17-29

39. Wiederhold R. Dosages and Calculation. 2nd ed. Jones and Bartlett Publishers, LLC; 2009. p. 131 .

40. Deborah Lee Ph.D. Medicinal Herbs. Grow Them, Harvest Them and Use Them. Illinois Master

Gardener Conference 2012, rugsėjis [žiūrėta 2013 09 10]. Prieiga per internetą:

http://ebooksgenius.net/pdf/medicinal-herbs-university-of-illinois-at-urbana-champaign-16083.html

41. Medicinal Uses for Herbal Teas:Evidence, Dosing, and Preparation Methods. University of Wisconsin

Integrative Medicine. 2007, rugsėjis [žiūrėta 2013 09 10]. Prieiga per internetą:

https://www.fammed.wisc.edu/sites/default/files//webfm-

uploads/documents/outreach/im/ss_herbal_teas.pdf

Documents

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSL Ų UNIVERSITETAS FARMACIJOS