LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

GYVŪNŲ VEISIMO KATEDRA

Rokas Greblikas

GYVŪNINIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMAS

NUOLATINĖS MAGISTRANTŪROSBAIGIAMASIS DARBAS

Trakėnų veislės kumelių reprodukcinių savybių analizė

UAB „ Vilniaus žirgynas“

Trakehner breed mares reproduction properties analysis in Vilnius stud Farm

Darbo vadovas:

Asist. Lina Anskienė

KAUNAS, 2014

2

DARBAS ATLIKTAS GYVŪNŲ VEISIMO KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Trakėnų veislės kumelių reprodukcinių

savybių analizė „Vilniaus žirgyne“.

1. Yra atliktas mano paties.

2. Nebuvo naudojamas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros

sąrašą.

2014 Rokas Greblikas

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS

TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe

2014 Rokas Greblikas (data) (autoriaus vardas, pavardė)

(parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

.......................................................................................................................................................

.......................................................................................................................................................

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS GYVŪNŲ VEISIMO IR

GENETIKOS KATEDROJE

(aprobacijos data) (katedros vedėjo vardas, pavardė) (parašas)

Magistro darbas yra įdėtas į ETD IS

(gynimo komisijos sekretorės parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės vardas, pavardė) (parašas)

3

TURINYS

SUMMARY.........................................................................................................................................4

SANTRAUKA.....................................................................................................................................5

SUMMARY.......................................................................................................................................

..4 ..................................................................................................................................................... 3

SANTRAUKA .................................................................................................................................... 6

ĮVADAS .............................................................................................................................................. 7

LITERATŪROS APŽVALGA ........................................................................................................... 8

ŽIRGŲ VEISLININKYSTĖ LIETUVOJE ..................................................................................... 8

TRAKĖNŲ VEISLĖS ISTORIJA, CHARAKTERISTIKA ......................................................... 10

TRAKĖNŲ ARKLIŲ VEISLĖS KILMĖ ....................................................................................... 11

KUMELIAVIMASIS ........................................................................................................................ 17

TRAKĖNŲ VEISLĖS ŽIRGŲ SEKCIONUOJAMI POŽYMIAI IR REPRODUKCINIŲ

SAVYBIŲ GERINIMAS .............................................................................................................. 19

DARBO VIETA IR METODIKA ..................................................................................................... 25

TYRIMŲ REZULTATAI.................................................................................................................. 26

TRAKĖNŲ VEISLĖS KUMELIŲ REPRODUKCINIŲ SAVYBIŲ APRAŠOMOJI

STATISTIKA IR REGRESINĖ ANALIZĖ .................................................................................. 26

KUMELIŲ REPDUKCINIŲ SAVYBIŲ ANALIZĖ PAGAL REPRODUKCIJOS

TECHNOLOGIJĄ ......................................................................................................................... 29

ĮVAIRIŲ VEIKSNIŲ ĮTAKA TRAKĖNŲ VEISLĖS KUMELIŲ REPRODUKCINĖMS

SAVYBĖMS ................................................................................................................................. 31

TYRIMŲ REZULTATŲ APIBENDRINIMAS ................................................................................ 33

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI ........................................................................................................... 34

LITERATŪROS SĄRAŠAS ............................................................................................................. 35

4

SUMMARY

Master’s thesis examines the topic ,,Trakehner breed mares reproduction properties

analysis in „Vilnius“ stud”. The project was made by. Master’s thesis supervisor –

My research was conducted in UAB ,,Lietuvos zirgynas”, Vilnius subdivision.

Master’s thesis covers 40 pages. It was analysed 3 tables, made 14 pictures and analysed 31 sources

of related literature.

The purpose of Master’s thesis:

To analyse Trakehner breed mares reproduction properties.

Tasks of Master’s thesis:

To examine the indicators of the Trakehner breed mares reproduction - fertility, a number of

abortion, embryonic period in Vilnius stud.

1. To examine the impact of various factors on mares reproduction properties.

Methods used to conduct a research:

Zootechnical - documentary analysis,

Analytical analysis,

Statistical analysis.

The research relies on data from UAB ,,Lietuvos zirgynas”. It examines the reproduction

properties, growing and breeding of mares, in Vilnius subdivision. The data covers the period of

2005-2013.

Results:

The dynamics of the change of pedigree mares.

The dynamics of the change in the number of mated and inseminated mares.

A number of abortions and it’s main reasons.

Foals output.

5

During the seven years of examination, a number of new-born foals from the

mated/inseminated mares decreased by 2.2 times. Thus it shows unfavourable, decreasing trends of

birth rates (y = -6,3358x + 77,782; R2 = 0.5856), implying the existing problems in reproduction

management.

Embryonic period of Trakehner breed mares varies between 324 to 358 days, its average is

339,33±2,99 days.

Hypotheses raised in this research leads to a conclusion that the age of mares (p=0.039) and

a month of mating/insemination (p=0.0001) have a statistically significant influence on the

embryonic period.

Also, the analysis shows that a month of mating/insemination has a statistically significant

impact on fertilization of Trekehner breed mares (p= 0.031).

The reproduction technology - mating or insemination - does not have any significant

influence on mares reproduction properties indicators.

Reproduction of the best stallions is limited because one stallion can mate 30-40 mares,

while insemination with diluted, uncooled sperm can inseminate 200-300 mares.

When mating mares, the quality of the sperm cannot be regulated. Thus there is a danger of

spreading various infectious diseases. Moreover, it is necessary to check the quality of sperm and

microbial infections periodically.

Hence, sperm cryopreservation is the only reliable method that allows to accumulate sperm,

store valuable genetic information infinitely and effectively improve the genetic potential of

Trakehner horses by keeping sperm in liquid nitrogen.

6

SANTRAUKA

Magistriniame darbe nagrinėjama tema Trakėnų veislės kumelių reprodukcinių savybių

analizė Vilniaus žirgyne. Darbą atliko. Darbo vadovas

Tyrimai atlikti UAB „ Lietuvos žirgynas”, Vilniaus padalinyje.

Baigiamojo darbo apimtis 40 puslapių. Darbe nagrinėjamos 3 lentelės, sudaryta 14 paveikslų,

išnagrinėti 31 literatūros šaltiniai.

Darbo tikslas

Ištirti Trakėnų veislės kumelių reprodukcines savybes Vilniaus žirgyne.

Darbo uždaviniai

1. Ištirti Trakėnų veislės kumelių reprodukcijos rodiklius - vislumą, abortavimų

skaičių, embrioninį laikotarpį Vilniaus žirgyne.

2. Ištirti įvairių veiksnių įtaką kumelių reprodukcinėms savybėms.

Buvo taikyti tyrimų metodai:

zootechninis- dokumentinis,

analitinis,

statistinis.

Tyrimui buvo pasirinktas UAB „Lietuvos žirgynas“ . Tirtos Vilniaus žirgyno padalinyje

auginamos ir veisiamos kumelės, jų reprodukcinės savybės. Imti duomenys skirtingų metų nuo

2005 iki 2013.

Buvo nustatyta:

veislinių kumelių kitimo dinamika,

kergtų ir sėklintų kumelių skaičius kitimo dinamika,

abortavimų skaičius ir priežastys,

kumeliukų įšeiga.

Tiriamuoju laikotarpiu per 7 metus 2,2 kartais sumažėjo gautų kumeliukų išeiga nuo

kergtų/sėklintų kumelių skaičiaus. Nustatytos labai nepalankios mažėjimo tendencijos

(y = -6,3358x + 77,782; R2 = 0,5856), rodančios reprodukcijos vadybos problemas.

Trakėnų veislės kumelių embrioninis laikotarpis svyravo nuo 324 iki 358 dienų, jo vidurkis buvo

339,33 ±2,99 dienos.

7

Iš tyrimo metu iškeltų hipotezių nustatėme, kad embrioniniam laikotarpiui statistiškai

reikšmingos įtakos turėjo kumelės amžius (p=0,039) ir kergimo /sėklinimo mėnuo (p=0,0001).

Analizė parodė, kad Trakėnų veislės kumelių apsivaisinimui statistiškai patikimai įtakos

turėjo jų kergimo /sėklinimo mėnuo (p= 0,031).

Reprodukcijos technologija – kergimas ar sėklinimas statistiškai reikšmingos įtakos kumelių

reprodukcijos rodikliams įtakos neturėjo.

Geriausių eržilų reproduktorių panaudojimą riboja tai, kad per sezoną vienu eržilu galima

sukergti vidutiniškai 30–40, o sėklinant skiesta, bet nešaldyta sperma – 200–300 kumelių.

Kergiant kumeles, negalima kontroliuoti spermos kokybės, todėl iškyla pavojus kergimo

metu perduoti infekcines ligas, be to, vis tiek būtina periodiškai tikrinti spermos kokybę bei

mikrobinį užterštumą.

Spermos kriokonservavimas – vienintelis pakankamai išbaigtas spermos kaupimo būdas,

leidžiantis neribotą laiką saugoti vertingą genetinę medžiagą, laikant spermą skystame azote,

efektyviau gerinti Trakėnų veislė gentinį potencialą.

ĮVADAS

Tūkstančius metų arkliai buvo neatskiriami žmogaus bendražygiai. Mūsų protėviams

arkliai padėdavo išgyventi: nešdavo ir traukdavo sunkius krovinius, padėdavo žemdirbiams dirbti

lauko darbus. Žirgais jodavo kariai – šauliai , raitininkai, kurių žygiai dažnai keisdavo istorijos eigą.

Lietuvoje žirgai apgaubti ypatinga aureole. Žmogus ir žirgas neatsiejamas jau daugelį

tūkstantmečių. Net ir pačiuose seniausiuose išlikusiuose istoriniuose šaltiniuose, praktiškai

kiekvienos tautos mitologijoje ar tautosakoje sutinkamas žirgas, kuriam skiriama ypač garbinga

vieta kaip žmogaus draugui ir pagalbininkui. Nuo seno arklininkystė lietuviškame kaime apipinta

dainomis, papročiais ir tikėjimu, kad ji užtikrina sėkmę (Prunskienė, 2011).

Keitėsi laikai, karuose žirgus išstūmė technika. Tačiau iš žmogaus gyvenimo žirgai

neišnyko. Vis labiau populiarėjo žirgų sportas. Žirginiu sportu laikomos visos sporto rūšys, kuriose

žirgas panaudojamas kaip jojimo arba traukiamasis gyvulys. Technikos pažanga lėmė žmogaus

laisvalaikio atsiradimą, kurio viena iš praleidimo formų tampa jodinėjimas. Jis mūsų šalyje – labai

populiarus. Kasmet pravedama daugiau nei 130 klasikinių žirginio sporto varžybų įskaitant ir

ristūnų žirgų lenktynes. Arklio paskirtis keičiasi, tačiau jo reikšmė įvairiuose Lietuvos istorinio

vystymosi etapuose išlieka svarbi.

Didžiausias dėmesys šiuo laikmečiu skiriamas Lietuvoje sukurtų arklių veislių

išsaugojimui bei sportinės - rekreacinės žirgininkystės vystymui (Zootechniko žinynas, 2007 ).

8

Lietuviai visada dėkingi žirgui – draugui, sunkių žemės ūkio ir transporto darbų pagalbininkui,

kartu gynusiam kraštą nuo svetimšalių (Prunskienė, 2011; Svetlauskas, 2011).

Iš visų žemės ūkio gyvulių mažiausiu vislumu pasižymi arkliai, todėl žirgų

reprodukcijos rodikliai labai svarbūs jų selekcijoje. Kumelė atsiveda vieną kumeliuką, labai retai –

kelis. Kumelės embrioninis laikotarpis trunka apie 330–345 dienas ir labai svyruoja (gali būti

trumpesnis kaip 310 dienų ir ilgesnis kaip 365 dienos (Rowen ir kt., 2012; Schatten ir kt. 2007;

Stankevičienė ir kt., 2006; Šveistienė, 2005).

Darbo tikslas

Ištirti Trakėnų veislės kumelių reprodukcines savybes Vilniaus žirgyne.

Darbo uždaviniai

1. Ištirti Trakėnų veislės kumelių reprodukcijos rodiklius - vislumą, abortavimų

skaičių, embrioninį laikotarpį Vilniaus žirgyne.

2. Ištirti įvairių veiksnių įtaką kumelių reprodukcinėms savybėms.

LITERATŪROS APŽVALGA

ŽIRGŲ VEISLININKYSTĖ LIETUVOJE

Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama gyvūnijos įvairovės Išsaugojimui. Pirmieji

patikimi duomenys apie arklių prijaukinimą yra iš Ukrainos prieš 5000-6000 metų kur žmonės

augino arklių ir raguočių bandas žolėtose stepėse. Iš pradžių arkliais ir asilais nebuvo jodinėjama,

bet jie buvo kinkomi į dvikinkius vežimus ar kovos vežimus. Greitai kovos vežimai tapo karalių,

kurie jomis važiuodavo į mūšį, karališkus paradus ar medžioklę, statuso simboliu.Pasaulio

domestikuotų arklių populiaciją sudaro 62 milijonai arklių, susidedančių iš 500 veislių, tipų ir rūšių.

Lietuvoje 2012 metais užregistruotas laikomų arklių skaičius 36 400. (FAOSTAT, 2012).

Žirgininkystės vystymosi intensyvumą lemia valstybės finansinė situacija, privačios

investicijos, bei žirgų fiziologinės savybės. Svarbiausi gyvulių veislininkystės elementai: geriausių

pagal požymius ir kilmę gyvulių atranka, produktyvumo apskaita, tinkamas gyvulių porų

parinkimas, gauto prieauglio specialus išauginimas.

Veislininkystės darbo rezultatai naudingi ir gyvulių augintojui, ir perdirbėjui, ir

vartotojui. Veislininkystė yra viena iš prioritetinių Lietuvos gyvulininkystės šakų.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę pasikeitė ir žirgų augintojų bei žirgų sporto

specialistų tikslai. Lietuvos trakėnų mylėtojų veikla atgijo Lietuvai atgavus nepriklausomybę. 1992

m. įsikūrė Lietuvos trakėnų žirgų mylėtojų draugija, 2000-aisiais tapusi Lietuvos trakėnų žirgų

9

augintojų asociacija. Nuo 2001 m. ši organizacija pripažinta savarankiška arklių veislininkystės

institucija, kuriai suteikta teisė vykdyti trakėnų veislininkystės programą, tvarkyti žirgų kilmės

knygą. Nuo 2000-ųjų organizacija bendradarbiauja su Vokietijos trakėnų sąjunga.

Atsiradus galimybei bendrauti su Vakarų Europos šalimis, išsiplėtė žirgų rinka, daug

gerai paruoštų žirgų buvo parduoti. Buvo įsteigta daug didesnių ir mažesnių privačių žirgynų

(Svetlauskas, 2008).

Valstybės kontroliuojamuose žirgynuose saugomi arklių veislių genetiniai ištekliai,

auginami veisliniai arkliai Lietuvos arklių augintojams, vykdoma arklių veislininkystės apskaita,

yra sukurta jaunimo užimtumo, arklininkystės darbuotojų, trenerių paruošimo bazė, teikiamos

įvairios kitos žirgininkystės ir konsultavimo paslaugos.

1981 m. Lietuvoje buvo 5 valstybiniai žirgynai:

„Nemuno“ (įkurtas 1945 m.);

Vilniaus (įkurtas 1949 m.);

Sūduvos (įkurtas 1950 m.);

Žagarės (įkurtas 1952 m.);

Dusetų (įkurtas 1967 m.).

Permainos Lietuvos arklių veislininkystėje paspartėjo Lietuvai tapus Europos

Sąjungos nare. Teisė tvarkyti veislinių arklių apskaitą, rengti ir vykdyti selekcines programas, vesti

kilmės knygas, išduoti kilmės pasus ir sertifikatus, vykdyti arklių veislininkystę, žirgų varžybas-

išbandymus bei vertinimus, saugoti nacionalinių veislių genofondą suteikta pripažintoms arklių

veislininkystės institucijoms patvirtintomis Žemės ūkio ministro įsakymais:

Lietuvos arklių augintojų asociacija;

Žemaitukų arklių augintojų asociacija;

Lietuvos trakėnų žirgų augintojų asociacija;

Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacija;

Lietuvos arabų arklių augintojų asociacija;

Baltijos hanoverių žirgų augintojų asociacija;

Nacionalinė ristūnų sporto asociacija;

Nacionalinis žirgų lenktynių klubas.

Asociacijų veiklą kontroliuoja Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie LR Žemės

ūkio ministerijos.

10

TRAKĖNŲ VEISLĖS ISTORIJA, CHARAKTERISTIKA

1732 metais Rytų Prūsijoje buvo įkurtas garsusis Trakėnų žirgynas. Trakėnų žirgyną 1732

metais įsteigė Prūsijos kunigaikštis Frydrichas Vilhelmas. Žirgynas labai nukentėjo per Pirmąjį

pasaulinį karą.

1 pav. Trakėnų žirgynas

http://lt.wikipedia.org/wiki/Didieji_Trak%C4%97nai. Prieiga per internetą 2013 01 08

Jis buvo greta labai šlapių ir miškingų vietų - karališkuose medžioklės miškuose. Ir tai visiškai

atitiko vietovardžio prasmę: Trakėnai, nuo žodžio "trakas, trakai" - bemiškės dykros. Naujai įkurtas

žirgynas buvo apjuostas vešlių pievų, buvo 1 101 arklys, iš jų 513 kumelių. Kavalerijos žirgų

veisimui buvo apjungti 15 aplinkinių dvarviečių

(http://www.horsesandpeople.com.au/sites/default/files/articles/Trakehner_Dec13.pdf ).

Trakėnai išgražėjo 1891-1912 m., ypač nuo 1895 m., kai vadovavo viršaitis Burchartas Etingeris.

Klestėjimo laiku prie Stalupėnų buvo pastatytas hipodromas, arklidės, šunidės, puošnus pagrindinis

pastatas - vadintas Trakėnų dvaru, viešbutis Elch ("Briedis") ir pagalbiniai statiniai. Pagrindinis

žirgyno architektas buvo Fr. Kiubertas (Friedrich Kueberth). Trakėnų vietovėje netrukus buvo

nutiestas geležinkelis, pastatyta vaistinė, archyvas, gyvenamieji ir ūkiniai pastatai. Veislės

priežiūros ir gerinimo darbus pavesta vykdyti vyriausiajam žirgyno meistrui (Landstallmeister)

grafui Zygfridui fon Lendorfui (Siegfried von Lehndorff) ir daktarui Ernstui Elertui (Ehlert). Jie

buvo pagrindiniai trakėnų žirgų veislės puoselėtojai ir gerintojai 1922-1931 m. Žirgyne dirbo du

veterinarai, aštuoni inspektoriai, vyriausiasis žirgyno meistras (direktorius), jiems talkino per 3400

žmonių (Bacevičius, 2007).

11

Specialiais treniravimo metodais ir išbandymais Trakėnų žirgyne būdavo nustatoma

jauno žirgo jėga, ištvermė, drąsa, temperamentas ir judesių kokybė. Taip buvo bandomi visi veislei

paliekami žirgai.

TRAKĖNŲ ARKLIŲ VEISLĖS KILMĖ

Trakėnų veislės pirmtakais buvo vietiniai Sveikų (Schweiken) veislės arkliai. Jie - nedidukai,

kilme artimi laukiniams Europos miškų arkliams tarpanams, ir savo išvaizda buvo panašus į

Lietuvos žemaitukus. Pavadinimas "Schweiken" kildinamas nuo lietuvių kalbos žodžio sveikas,

tvirtas, gyvybingas ar guvus. Kryptingai jie pradėti veisti jau kryžiuočių ordino laikais. Netrukus

Trakėnų žirgai (Rytprūsių šiltakraujai/ Ostpreußisches Warmblut) išgarsėjo kaip puikūs jojamieji

arkliai. Nuo 1821 m. šiame žirgyne užaugintais arkliais buvo aprūpinama visa Prūsijos armija. 19 a.

viduryje, siekiant pagerinti trakėnų veislės arklių eksterjerą, jie kryžminti su grynakraujais

jojamaisiais Anglijos ir arabų žirgais, kurie buvo atvežti iš Lenkijos. Veislės pagrindiniai bruožai

susiformavo XIX a. II pusėje. Iki 1913 m. per penkiasdešimt nuošimčių Trakėnų žirgų buvo

grynakraujai. 1914-1915 karo metais trakėnų pagrindinis būrys išgintas į Silezija, po karo

sugrąžintas ir taip išgelbėtas nuo sunaikinimo (Bacevičius, 2007).

Trakėnų veislė pagal šiandieninį pasaulio arklių veislių grupavimą priskiriama šiltakraujų

jojamųjų - universalių žirgų grupei. Dažniausiai jie būna sarti, bėri ar juodbėriai, rečiau - kerši.Jų

aukštis per gogą yra 160-170 cm., o kai kurių gali siekti 1,75 cm. krūtinės apimtis - 1,94 cm,

plaštakos apimtis – 21,3 cm. Atitinkamai kumelių 1,62 cm, 1,95 cm, ir 2,07cm. Svoris: kumelių –

560 kg, eržilų - 600 kg. Akys - didelės, burna - maža, galva - santykinai maža, grakštus į viršų

siaurėjantis kaklas. Kūnas - raumeningas, aukštas, harmoningai nuaugęs, matosi tvirtų šonkaulių

vagos; kojos - aukštos, kaulai - tvirti. Trakėnų veislės arkliai buvo labai plačiai auginami

Rytprūsiuose (dabartinė Kaliningrado sritis), Lenkijoje ir Vokietijoje. Daug jų augino Klaipėdos

krašto būrai ir dvarininkai. Jie dažnai dalyvaudavo iškilmingose eisenose, žirgų parodose ir jojimo

varžybose. Žirgais jodinėta I pasaulinio karo metais, jie naudoti vietinio susiekimo reikmėms

(Baltėnaitė, 2005; Bielskis, 2012).

Šiuolaikiniai Trakėnų veislės arkliai yra stambūs, didelio ūgio, standžios konstitucijos. Jų galva

nedidelė, tiesaus profilio, kaklas – vidutinio ilgumo, raumeningas, nugara – plati, tiesi, strėnos –

ilgos, apvalios, raumeningos, mažai nuleistos, kojos – sausos, beveik be šepetėlių, būdingas aukštas

gogas.

12

2 pav. Autoriaus foto

Legendiniai žirgai - pradininkai

Žirgyno istoriją ir veislės raidą ženklina keli žirgų vardai. Vienas pirmųjų buvo eržilas

Morgenštralis (Morgenstrahl - Ryto Aušrys). Jis gimė Trakėnuose 1896 m., jo protėvių linijos

pradininkai - 1874 m. Anglijoje. Žirgas buvo lordo Londsdalio dovana Vokietijos kaizeriui. Nuo

1900 m. Morgenštralis buvo pagrindinis eržilas -sėklintojas. Trakėnų veislę ypač pagerino vėlesni

du žirgai-pradininkai.

3 pav. Perfectionist, DTV archyvas, Vokietija.

http://www.trakenuaugintojai.lt/. Prieiga per internetą 2013 01 08.

Moderniai trakėnų veislės arklių linijai pradžią davė eržilas "Tempelhüter"

("Šventovės saugotojas").

13

4 pav. Tempelhüter, žurnalo "St-Georg" archyvas, 1932m.

http://www.trakenuaugintojai.lt/ Prieiga per internetą 2013 01 08.

Jis buvo geriausias eržilo "Perfectionist", 1896 m. laimėjusio Anglijos jojikų varžybas

Derbyje ir St. Leger, sūnus. Jis gimė 1904 m. Braunsberge ir 1906-1931 m. Trakėnų žirgyne tapo

pagrindinis veislę formuojantis eržilas. Jam buvo pastatytos specialios puošnios mūrinės arklidės

(Poddock). 1933 m. nusenęs eržilas buvo nušautas. Nuo jo seka visa "tikroji" trakėnų veislė. Taip

pat primintinas ir eržilas "Dampfrosas" (Dampfroß- Garvėžys).

5 pav. eržilas Dampfrosas

Bacevičius E. Trakėnų veislės arkliai garsina gimtinę. Leidinys pamario kultūrai. Nr. 22.(45). 2007.

http://www.silaine.lt/2007-11-20/Trakenai-22.htm. Prieiga per internet1 2014 01 07

Žymusis arklys gimė 1916 m. Stoniškiuose ir išaugintas Sendvaryje pas Jansą Gubą.

Jo protėviai iš tėvo pusės buvo kilę iš eržilų nuo Laužų, Stalupėnų bei Ragainės, pagal motinos

liniją - Gubose, prie Memelio. Tai arklio "Dingo" linijos, atsekamos nuo 1852 m., palikuonis. Dėl

puikių eksterjero ir charakterio savybių anuomet jis buvo įvertintas 600 tūkst. markių. Dampfrosas

14

buvo laikomas pagrindinėje Trakėnų arklidėje ir nuo 1923 iki 1933 m. buvo pirmos klasės kergikas.

Juo atlikta ne mažiau nei 38 sėkmingų apvaisinimų ir taip prisidėta gerinant krašto arklių eksterjerą.

Žymesni jo palikuonys buvo: Arion, Damnitz, Eichendorf, Eklatant, Hagen, Hexenschuss,

Hyperion, Illion, Immer Voran, Neumond, Pythagoras, Schachzug, Semmering ir Semper Idem.

Dampfrosas paveldėjo išskirtinai išraiškingą mažą galvą, tvirtas, taisyklingas kojas ir orią laikyseną

su ilgu stamantriu kaklu. Jo kailis buvo širmas, judant gražiai žvilgėjo. Teigiama, kad "Dampfroso-

Perfectionisto" linijoje yra gauta ypatingai harmoningos išvaizdos palikuonių. Juose įkūnyta žirgo

kūno harmonija, taurumas, jėga, lengvas judesys, grakšti eisena, jie nuovokus ir lengvai dresuojami.

Dampfroso linijos žirgai ypatingai vertinti siekiant vakarų Vokietijoje veisti ir išlaikyti šią

šiltakraujų Rytprūsių žirgų veislę (Bacevičius, 2007).

KUMELIŲ REPRODUKCINĖS SAVYBĖS

Kumelaitės lytinę brandą paprastai pasiekia 12-15 mėnesių amžiaus, nors retkarčiais ir

9-10 mėnesių. Lytiniai organai isijungia i visa organizmo reprodukcijos cikla palaipsniui. Daugiau

nei pusę reprodukcijos organu yra pilvo ertmėje, o likusi dalis dubens ertmėje. Kai kiaušinėlis yra

išleidžiamas iš folikulo ovuliacijos metu, kiaušinėlis keliauja pro kiaušidės bursa į kiaušintakį. Po

apsivaisinimo (susijungimo) kiaušialąstė (embrionas) keliauja žemyn kiaušintakiu į gimdą ir ten

įsitvirtina, prasideda nėštumas. Kiaušialąstės judėjimą kontroliuoja lytiniai hormonai, todėl labai

svarbu, kad apsivaisinimo metu kumelė nebūtų veikiama stresų.

Eržilai yra pajėgūs apvaisinti kumelę nuo 15 mėnesių amžiaus, nors fiziologinė branda ateina vėliau

– apie 3-4 metus, tad jaunų gyvulių poruoti nerekomenduojama.

Gimdos kaklelis talpina eržilo varpą, leidžia artimą tvirtą sueitį, o nėštumo metu

apsaugo nuo didėjančios bakterinės ar grybelinės infekcijos tolesniame nėštumo periode. Taip pat

išsiplečia prieš gimdymą, prisitaiko kumeliuko atvedimui. Kaudalinė gimdos kaklelio dalis yra

perėjimas į makštį.

Makštis yra neporinis organas, kurio funkcijos išsiplėsti varpai ir kumeliuko

praėjimui. Makšties raukšlė yra virš šlapimkanalio angos ir yra anatominė dalis tarp makšties, kuri

yra priekinėje dalyje, kuri yra paskutinė reprodukcijos kelio dalis. Jungiamasis audinys tarp

prieangio ir makšties yra nukreipiamasis į makšties prieangio žiedą, kuris riboja įėjimą oro ir

pašalinių kūnų į viršutinius gimdos takus (Blanchard, 2003).

Kumelės kiaušidės paprastai yra labiausiai į priekį nutolusi reprodukcijos trakto dalis.

Jos yra pupelės formos ir jų dydis kinta pagal aktyvumą, didžiausios būna poravimosi sezonu

(pavasarį ir vasarą), o mažiausios ne sezono metu. Kiekviena kiaušidė susideda iš vidinio ir išorinio

paviršiaus ir dviejų sienų prisijungusių viršutinės ir laisvos apatinės (Jones M.S. ir kt., 2014).

15

Kiaušidės pas kumeles yra „vidum į išorę“ - vidinė kraujagyslinė zona yra išorėje, o folikulinė zona

viduje liaukos.

Žievinis audinys siekia paviršių per įdubimą apatinėje arba laisvojoje sienoje,

vadinama ovuliacijos duobute. Ovuliacinė duobutė yra sudaryta iš trumpų daugiakampių ląstelių

sluoksnio.

Kiaušidės turi tiek endokrininę ir egzokrininę funkcijas. Endokrininė – hormonų

produkavimas, egzokrininė funkcija lytinių ląstelių vystymasis. Lytinio ciklo atsiradimas ir

atsikartojimas priklauso nuo pagumburio ir kiaušidžių veiklos. Estrogenai – tai patelės lytiniai

hormonai, kuriuos gamina folikulai kiaušidėse, placenta, o nedideliais kiekiais – antinksčių žievė,

bei sėklidės. Estrogenai lemia antrinių lytinių požymiū atsiadimą, paruošia kumelės dauginimosi

sistemą kumelingumui, užtikrina kiaušialąstės išėjimą į išėjimą į lytinius takus, šitaip suteikiant jos

apvaisinimo galimybę po ovuliacijos, taip pat jie sąlygoja struktūrinius pokyčius lytinės sistemos

audiniuose (Anderson, 2012; Blanchard, 2003).

Kiaušintakis tai du 20–30 cm ilgio ir 1,5–3 mm spindžio vamzdeliai, jungiantys kiaušides su

gimda. Kiaušintakio dalys:

Infundibulum (arčiausiai kiaušidžių piltuvėlio formos). Ovuliacijos metu piltuvėlio formos

kiaušintakio dalis apima ovuliacijos duobutė tam, kad palengvintų kiaušialąstės patekimą į

kiaušintakį.

Ampula (vidurinioji dalis ir yra išplėsta), ir isthmus (susiaurėjusi dalis, jungiasi prie gimdos

ragų). Ampuloje vyksta apvaisinimas ir ankstyvasis skilimas apvaisintos kiaušialąstės.

Isthmus perkelia apvaisintą kiaušialąstę (embrioną) iš apvaisinimo dalies į gimdos spindį.

Kiaušintakis įeina į priekinį bukąją gimdos rago galą, pereina jį kiaurai ir sudaro kiaušintakio

spenelį , kuris lengvai pastebimas iš gimdos spindžio. Kiaušialąstė iš kiaušintakio piltuvo iki

kiaušintakio keliauja apie 5 minutes. Vienas iš hipofizio hormonų – oksitocinas reguliuoja

kiaušintakio susitraukimus. (Stankevičienė ir kt., 2006; Blanchard, 2003).

Gimda susideda ir dviejų ragų ir vieno kūno. Šis organas yra pakabinta dubens ir pilvo

ertmėje ant plačiojo raiščio. Kumelės gimdos ragai yra vien tik pilvo ertmėje. Toks gimdos

išdėstymas neleidžia ciklinės ovuliacijos gimdos kūne, bei apsaugo nuo įkritimo į dubens ertmę.

Gleivinės raukšlės yra išsidėsčiusios išilgai gimdos. Gimdos raumeninis sluoksnis yra tvirtas ir

prisitaiko prie gimdos tonuso kumelės apvaisinimo metu. Gimdos kraujagyslės yra išsidėsčiusios po

3 arterijas ir 3 venas kiekvienoje pusėje, pro platųjį raištį (Blanchard, 2003). Didelės įtakos kumelių

vaisingumui turi gimdos kraujagyslės ir jų kraujotakos stabilumas. Pakitimai sutrikdo gimdos

kraujotaką ir aprūpinimą deguonimi, skatindami degeneracinių pažeidimų vystymąsi ir dažnesnius

abortus (Grüninger et al., 1998; Schoon et al., 1999).

16

Gimdos kaklelis yra išklotas epiteliu, kuris sudarytas iš sekrecinių ląstelių, gaminančių

gleives, apvaisinimo metu ir apsaugo nuo bakterijų kumelinguo metu.

Gleivėse yra glikogeno, baltymų, enzimų ir visų kitų spermatozoidams išgyventi reikalingu

medžiagų. Gleivėse esantys leukocitai, bakteriniai endotoksinai, rūgštingumas trukdo

spermatozoidų skverbimąsi per gimdos kaklelio gleives.

Po lytinio akto, kumelėms, sperma išmetama virš gimdos kaklelio ir kranialinėje dalyje susikaupia į

„sėklos ežerėlį“.

Sulaukus lytinės brandos, progesterono sekrecija suintensyvėja antrojoje kumelės ciklo fazėje, kai

po ovuliacijos ima formuotis geltonkūnis, kuris gamina didelius progesterono kiekius , paruošiant

gimdos gleivinę galimai gemalo implantacijai. Hormono koncentracijos sumažėjimas ciklo

pabaigoje, lemia gimdos gleivinės atsiplėšimą ir rują.

Makštis yra vamzdinis organas, kuris tęsiasi horizontaliai pro dubens ertmę, išorinę

gimdos kaklelio angą ir pereina į skersines raukšles ir užgula šlaplės angą. Makštis ir jos gleivinė,

yra labai elastinga ir prisitaiko kumeliavimosi metu kumeliuko atvedimui. Makšties spindis yra

išklotas daugiasluoksniu plokščiuoju epiteliu. Makštyje nėra liaukų.

Makšties prieangis tęsiasi 10-12 cm nuo skersinės raukšlės dengdamas šlaplės angą iki

išorinių lytinių organų. (Blanchard, 2003).

Išoriniai lytiniai organai sudaryti iš lytinių lūpų, klitorio ir prieangio. Šie organai

padeda apsaugoti kumelę nuo teršalų patekimo į makštį ir kitus lytinius organus (Jones; Troxe;

Russell, 2013).

Rujos kulminacijos metu kumelė veržiasi prie eržilo, žvengia, karpo ausimis, yra energingesnė nei

paprastai. Ritmiškai susitraukinėja lytinės lūpos, prisiartinus eržilui priima kergimo pozą, leidžiasi

kergiama. Tai geriausias kergimo laikas. Šie požymiai kartais išryškėja 3 – 5 dieną nuo draikos

požymių pradžios. Jeigu po 1 – 2 parų kergta kumelė dar prisileidžia eržilą, kergiama pakartotinai.

Kumelės atmeta eržilų dėmesį ne rujos metu, kai progesterono koncentracija auga. Ne rujos metu

eržilui artinantis kumelė tampa aukšta, pradeda mosuoti uodegą rodo agresiją (McGreevy, 2012).

Kai kurių kumelių rujos požymiai silpni, arba jų nėra, tada naudojamas „bandomasis eržilas“ –

dažnai kastruotas, kad nustatyti, kada kumelė tiksliai rujoja. Eržilas, tikrindamas, ar kumelė

pasiruošusi poruotis žvengia, stumdo ir kartais kandžioja kumelę. Arkliai dažnai kergiami

pavasario mėnesiais, tam, kad kumeliukas po 11 mėnesių nėštumo galėtų augti atvirame ore. Kitais

atvejais kumeliuko gimimo datą lemia kiti faktoriai –lygiosiose lenktynėse stengiamasi, kad

kumeliukas gimtų metų pradžioje.

17

KUMELINGUMAS

Kumelingumas – tai patelės organizmo fiziologinė būklė, kuri prasideda apvaisinimu,

toliau seka vaisiaus vystymasis gimdoje, ir šis procesas baigiasi vaisiaus atvedimu. Kumelingumo

trukmė priklauso nuo žirgų veislės, amžiaus, laikymo sąlygų, vaisiaus lyties (Gaivão M, Stout T,

2012).

Kumelingų kumelių pakinta viso organizmo funkcija. Dėl vidinio slėgio padažnėja

tuštinimosi refleksai, padidėja kraujotakos sistemos apkrovimas, todėl kraujyje padaugėja

hemoglobino. Pakinta medžiagų apykaitos intensyvumas.Antroje nėštumo pusėje kraujyje sumažėja

fosforo ir padaugėja kalio. Vyrauja sintezuojamieji procesai, todėl nėščios kumelės „pagražėja“.

Nėštumo antroje pusėje, gimda netelpa dubens ertmėje ir nusileidžia į pilvą (Burža, Žentelytė, 1983;

Stankevičienė ir kt., 2006).

Ebriono dydis didėja 3 – 4 mm per dieną 17 – 24 dienomis ir nuo 40 dienos embriono

augimas sparčiai didėja. Embrioninis periodas trunka iki 42 dienų. Nuo 42 dienos pradeda vystytis

vidaus organai ir embrionas vadinamas vaisiumi Vaisiaus lytį ultragarsu galima nustatyti 59 – 68

dienų. Šiuo laikotarpiu matosi, kad tikrai vaisius panašus į arklį ir yra žiurkėno dydžio. Šiuo

laikotarpiu atliekant palpaciją per tiesiąją žarną, veterinaras gali jausti kumeliuką ir gimdos

pakitimus.

Nuo 3 iki 6 mėnesių mažiau vyksta pokyčių vaisiaus augime. 150-180 dienos yra

ryškiausias augimo laikas, kaip vaisius ženkliai priauga svorio, vos per 30 dienų. Šešių mėnesių

kumeliukas užauga apie 55 cm ilgio, apie 7 kg svorio. Kumeliuko kojos sparčiai vystosi, priauga

svorio, aplink lūpas pradeda augti plaukai, pailgėja kaklas, pradeda augti karčiai ir uodega.

Septintą mėnesį ir iki gimimo kumeliuko embrionas auga sparčiausiai per visą nėštumo laikotarpį.

Devintą mėnesį gali būti nustatyta kumeliuko spalva.

Devintą mėnesį kumelės šėrimas turėtų būti padidintas 15 procentų, tai paskatintų

kumeliuko spartų vystymąsi. Vienuoliktą mėnesį pas kumeliuką susiformavę pieniniai dantys ir

pradeda kaltis pro kumeliuko dantenas. Esant normaliam nėštumui, priekines kojos kumeliukas

ištiesia šalia galvos, pasiruošia gimimui (Sherwood, 2014).

Pagal kai kuriuos duomenis, kumelaitės gimsta keliomis dienomis anksčiau už

eržiliukus.

KUMELIAVIMASIS

Kumeliavimasis – tai sudėtingas fiziologinis procesas, kurio metu vaisius išstumiamas

pro gimdymo takus.

Apie artėjančio kumeliavimąsi galima spręsti iš šių požymių:

18

Dubens kaulų pasiruošimas atsivedimui. Dubens raiščių atsipalaidavimas. Padidėja

įdubimas tarp uodegos pagrindo ir sėdinkaulio kauburėlio;

Patinę lytinės lūpos;

Iš išorinių lytinių organų gali kabėti skaidrūs gleivių siūlai (pradėjo irti gimdos kaklelio

gleivių kamštis);

Patinę speneliai ir pasirodo krekenų lašeliai;

Gimdos kaklelio atsivėrimas tiriant rektiškai.

Svarbus visas požymių komplektas. Vieno kurio nors pasireiškimas nėra šimtaprocentinis

kumeliavimosi pradžios patvirtinimas.

Yra trys gimdymo fazės: gimdymo takų atsidarymo, vaisiaus išstūmimo ir

pogimdyminė.

Gimdymo takų atsidarymo fazės metu vaisius keičia padėtį gimdoje, pasisukdamas į patogią

atsivedimui poziciją. Gimdos kaklelis atsiveria. Vaisius juda gimdymo takais. Iš atsivėrusios

makšties pasirodo pripildyta skysčio vaisiaus pūslė. Stadija baigiasi vaisiaus dangalų plyšimu ir

vaisiaus vandenų ištekėjimu (apie 10 – 20 litrų). Ši stadija trunka 1 – 4 valandas.

Antros fazės - vaisiaus atsivedimo, vaisius „įsispraudžia“ į gimdymo takus ir gimdos

susitraukimų bei pilvo preso pagalba, priekyje esantys organai (arkliams tai kumeliuko priekinės

kojos ir galva) išstumiami į išorę. Šioje stadijoje kumelė labai nerimauja, gali trepsėti galine koja,

mojuoti uodega, gultis ant šono arba vartytis ant kraiko. Antroji gimdymo stadija trunka apie 30

minučių. Esant dvyniams, antras vaisius gali gimti po 15 – 20 minučių. Virkštelė nutrūksta pati,

kuomet kumeliukas nutolsta nuo kumelės (Holyok, Freeman,2013) .

Trečios fazės metu išeina vaisiaus dangalai – nuovalos, kumelei dažniausiai išeina

kartu su kumeliuku arba po 10-30 minučių . Trečia fazė gali trukti iki 3 valandų. Nuovalos

sunaikinamos, o kumelės užpakalinės kojos, tešmuo bei uodega apiplaunami šiltu vandeniu arba

apšluostomi sausu skuduru. Tuo atveju, kai nuovalos nepasišalina per 3 valandas, reikia kreiptis į

veterinarijos gydytoją (Mende, 2013).

Po kumeliavimosi būtinas mocionas. Tai pagreitina kumelės atsistatymą ir leidžia

išvengti daugumos komplikacijų. Judėjimas būtinas ir kumeliukui, kad būtų stimuliuojama

peristaltika ir normaliai formuotųsi galūnės.

Labai dažna komplikacija po kumeliavimosi – gimdos uždegimas (endometritas). Endometritas taip

pat yra dažniausia nevaisingumo priežastimi . Pagal eigą jie gali būti lėtiniai ir ūmūs (Allen ir kt.

2007; Maischberger, E. ir kt., 2008). Susirgimo pagrindinės priežastys yra kumelės amžius ir

atvestų kumeliukų skaičius, persirgti gimdos uždegimai, ypač lėtiniai Endometritai (Evans ir kt.,

2000; Cadario ir kt.,2002).

19

TRAKĖNŲ VEISLĖS ŽIRGŲ SEKCIONUOJAMI POŽYMIAI IR REPRODUKCINIŲ

SAVYBIŲ GERINIMAS

Veisimo programa apima visus būdus, kuriais siekiama pažangos trakėnų arklių

auginime, atsižvelgiant į auginimo tikslus. Tai eksterjero įvertinimas, darbingumo testai ir atrankos

sprendimai. Atrankos sprendimuose, kurie įgyvendinami vertinimo, atrinkimo, užregistravimo

atitinkamame kilmės knygos skyriuje arba premijavimo forma, aiškiai nusakoma, kokie arkliai

pageidautini veislės vystymui.

Darant atrankos sprendimą, šalia savos populiacijos rezultatų, gali būti atsižvelgiama į

kitų arklių augintojų asociacijų ar organizacijų rezultatus.

1. Trakėnų arklių auginimo sritis ir populiacija

Asociacijos narių arkliai auginami visoje Lietuvos Respublikos

teritorijoje.Trakėnų arklių populiacija apima šiuo metu apie 500 arklių.

2. Selekcijos kriterijai:

a) Kilmė

b) Eksterjeras

c) Judesiai ir šuolis

d) Vidinės savybės (charakteris, temperamentas, sveikata, gabumai)

e) Bendras įvertinimas

a. Kilmė. Šiuolaikinės trakėnų veislės pagrindas - Rytprūsiuose kilusių šiltakraujų Trakėnų kilmės

arklių populiacija su didele anglų ir arabų grynakraujų ir anglo - arabų arklių kraujo priemaiša.

Veisimo principas - grynasis veisimas.

b. Išorinė išvaizda:

Spalvos: visos.

Ūgis :siekiama, kad aukštis ties gogu būtų nuo 160 iki 170 cm.

Tipas: Trakėnas įkūnija tauriausią vokiečių jojamųjų arklių veislę, visų pirma pasireiškiančią per

Trakėnų veislės tipą. Pageidautina ypatingai elegantiška, didelių linijų, harmoningo ir tauraus

jojamojo arklio išvaizda, pasireiškianti per eksterjerą, kilmę ir charakterį.

Trakėnų tipo arklys turi sausą išraiškingą galvą, dideles akis ir gerai suformuotą raumeningą kaklą,

taip pat nepriekaištingus sąnarius. Veisliniai eržilai ir kumelės turi turėti tipišką lyčiai išvaizdą.

Ypač nepageidautina grubi, gremėzdiška išvaizda, grubi galva, neaiškūs kontūrai, purūs sąnariai ir

nebūdinga lyčiai išvaizda.

Kūno sudėjimas: Pageidautina didelės linijos ir harmoninga kūno sudėtis, kuri įgalina arklį duoti

rezultatą sporte.

Tai yra: vidutinio ilgio, galvos link smailėjantis kaklas, didelis tarpas tarp apatinių žandikaulių,

didelis įstrižas petys, charakteringas ilgas gogas, funkcionali nugara, atitinkanti atletiško sportinio

20

arklio reikalavimus ir vienijanti judesį, lingavimą, svorį, nešimo jėgą; ilgos lengvai nuleistos,

raumeningos strėnos, taip pat harmoningas priekinių, užpakalinių galūnių ir liemens santykis.

Pageidautinos kūno proporcijas atitinkančios sausos galūnės, su nepriekaištingais dideliais

sąnariais, vidutinio ilgumo čiurnomis ir gerai suformuotomis kanopomis. Tokios galūnės byloja

apie galimybes ilgai naudoti arklį. Nepriekaištinga, žiūrint iš užpakalio, tiesi sąnarių padėtis, iš šono

žiūrint, tiesiai pastatyta priekinė koja ir užpakalinės kojos kampas ties kulno sąnariu maždaug 150

laipsnių, tiesi čiurnos ašis, sudaranti su žeme 45 - 50 laipsniu kampą.

Nepageidautinas neharmoningas kūno sudėjimas, ypač trumpas sunkus kaklas, maži statūs pečiai,

neišraiškingas gogas, trumpa arba ilga minkšta nugara, trumpos arba tiesios strėnos su aukštai

prisegta uodega, negili krūtinė ir aukštai išsikišę šonai su trumpais laisvaisiais šonkauliais, taip pat

neteisingi - maži, siauri - sąnariai; silpnos vamzdžio pavidalo kojos, trumpos stačios arba per ilgos

minkštos čiurnos; mažos kanopos.

Nepageidautinos netaisyklingos kojų padėtys: per siaura, per plati, x - formos, o - formos; taip pat

veršio ir kardo formos kojos.

Judesiai

Pageidaujami tikslūs, ritmingi ir simetriški judesiai (žingsniu - 4 taktai, risčia – 2 taktai, šuoliais - 3

taktai). Judesiai turi būti lankstūs ir energingi, einantys nuo užpakalinių kojų, laisvai judant nugarai

ir pernešant svorį ant priekinių kojų. Galūnių judėjimo kryptis turi būti tiesi ir nukreipta į priekį.

Judėjimas žingsniu turi būti ramus, energingas ir didingas, gražiai atsispiriant.

Judėjimas risčia ir šuoliais turi būti grakštus, lankstus, patraukiantis akį. Pageidautina šiek tiek kelių

pastangų. Ypač nepageidaujami yra trumpi, žemi ir nelankstūs judesiai, esant įtemptai nugarai

bei sunkūs į priekį pasiduodantys judesiai, neritmiški arba siūbuojantys, per daug sulenktomis

kojomis, negražūs judesiai.

Tai patikrinti galima stebint vedamą arba laisvai bėgantį arklį. Šuoliai: pageidaujamas lankstus,

pajėgus ir racionalus šuolis, iš kurio galima atpažinti ramumą ir inteligenciją. Bėgant pageidautinas

ryškus pakilimas, stiprus ir greitas atsispyrimas šokant, greitas galūnių sulenkimas, pageidautina

horizontali dilbio laikysena šokant, išlenkta nugara su atgal išlenkta apatine kaklo dalimi.

Judant turi išlikti judesių lengvumas bei ritmas šuoliuojant. Nepageidautinas šuolis su atsargumu ir

nepajėgus, su nuleistomis kojomis, iškelta nosimi šokant, su nuleista nugara, dėl ko netenkama

judesių laisvumo ir šuoliavimo ritmo. Taip pat nepageidautinas nekontroliuojamas bei neryžtingas

šuolis.

Vidinės savybės (įgimti polinkiai, charakteris, temperamentas ir sveikata).

21

Pageidautinas nekomplikuotas, draugingas, tinkamas, stiprių nervų ir patikimas arklys, kuris daro

žvalaus inteligentiško arklio įspūdį ir savo pasirodymais bei elgesiu demonstruoja geras charakterio

savybes bei ramų, santūrų temperamentą.

Nepageidaujami arkliai su kuriais sunku bendrauti, taip pat nervingi, baikštūs ir bailūs.

Pageidautina stipri sveikata, gera psichinė ir fizinė ištvermė, natūralus vaisingumas bei paveldimų

ydų nebuvimas.

Bendras įvertinimas

Pageidautinas sveikas trakėnų veislės tipo, plataus stoto ir nepriekaištingas gyvulys, harmoningas

savo formomis, eiklus ir įvairiapusiškas jojimo ir sportinis arklys gyvais, lanksčiais judesiais. Geras

charakteris, santūrus temperamentas, inteligencija;sugebėjimai ir kantrybė bei našumas turi būti

ypač matomi ir atspindėti įgimtas gyvulio savybes.

Už požymių įvertinimą atsakinga Asociacijos vertinimo komisija.

3. Veisimo metodas

Veisimo tikslų siekiama panaudojant grynaveislį veisimo metodą. Galima naudoti anglų ir arabų

grynakraujų, anglo - arabų bei arabų veislių arklius. Kitų populiacijų eržilų ir kumelių panaudojimo

būdą ir apimtį numatytiems tikslams pasiekti nustato valdyba, priimdama nutarimą.

4. Arklių įvertinimas

Eksterjeras ir darbingumas, nepriklausomai vienas nuo kito, įvertinami kompetentingų komisijų.

Įvertinama daugiausiai renginiuose, skirtuose veislės pagerinimui, arklių darbingumo patikrinimo

metu, prieauglio įvertinimo metu ir t. t. , kad būtų galima palyginti gana didelį arklių skaičių.

Įvertinama pažymiais:

10 - puikiai

9 - labai gerai

8 - gerai

7 - gana gerai

6 - patenkinamai

5 - pakankamai patenkinamai

4 - nepakankamai patenkinamai

3 - gana blogai

2 - blogai

1 - labai blogai

0 - nevertinta

4.1. Eksterjeras

Ypač dėmesingai balais turi būti įvertinami šie požymiai pagal 3.4. punktą, įtraukiant

į atitinkamą kilmės knygos skyrių kumeles bei eržilus:

22

a) veislė ir lytis

b) korpusas

c) galūnės

d) žingsnis

e) risčia

f) zovada

g) bendras įspūdis

Aritmetinis šių 7 požymių vidurkis bus bendras pažymys ir apskaičiuojamas su viena vieta po

kablelio. Vertinamas eržilų laisvas šuolis ir vertinimo rezultatai įrašomi į kilmės knygą.

5. Vertinimo komisija

5.1. Eržilų licencijavimo komisiją sudaro:

a) veisimo vadovas

b) du tikrieji Asociacijos nariai

Esant reikalui, patariamojo balso teise galima įtraukti veterinarą.

b) dalyje išvardinti komisijos nariai renkami valdybos trims metams.

Komisijos nariai iš savo tarpo savo veiklos pradžioje išrenka komisijos pirmininką ir pavaduotoją.

Atrankos komisijos nutarimai priimami balsų dauguma. Eržilų licencijavimo komisijos nutarimai

galioja tik tuomet, jei dalyvauja du komisijos nariai, jų tarpe ir veisimo vadovas. Nutarimus lemia

balsų dauguma. Esant lygiam balsų skaičiui, nutarimą priima naujai susirinkusi pilna licencijavimo

komisija.

5.2. Kumelių vertinimo komisiją sudaro:

a) veisimo vadovas.

b) du tikrieji Asociacijos nariai, išrinkti 3 metams.

Ta pati komisija gali įvertinti ir kumeliukus.

6. Įtraukimas į kilmės knygą

6.1. Kiekvienas arklys, kuris pagal savo kilmę įvykdo visus reikalavimus, įrašomas į kilmės knygą

arba joje atžymimas.

6.2. Arklio įrašymas į vieną kilmės knygos skyrių vykdomas tada, kai arklio identiškumas be

abejonės nustatytas ir kai įvykdyti atitinkami reikalavimai veislinei vertei nustatyti. Arklys gali būti

registruojamas tik tada, jei jo savininkas yra tikrasis Asociacijos narys arba juo tampa pristatęs arklį

ir raštiškai paprašęs įregistravimo.

Išimtys aptariamos valdyboje.

6.3. Arklio įregistravimas vykdomas kompetentingos vertinimo komisijos nutarimu.Pervertinimas

(didesniu ar mažesniu laipsniu) gali būti atliekamas tik arklininkystės renginiuose. Jį atlieka

23

kompetentinga vertinimo komisija arba veisimo vadovas. Apie tai informuojama valdyba.

Pasitaikius išimtinų atvejų, kreiptis į valdybą, kuri juos išsprendžia.

6.4. Mažiausias eržilų užregistravimo amžius - 2 metai, kumelių - 3 metai. Amžius nustatomas

lapkritį ir gruodį gimusiems arkliams nuo sekančių metų sausio 1 d., likusiems arkliams - nuo jų

gimimo metų sausio 1 d.

6.5. Kritusios kumelės gali būti užregistruojamos atgaline data, t.y. po jų mirties.

Toks registravimas reikalingas išduoti pažymėjimą paskutiniam gimusiam kumeliukui.

6.6. Arkliai, kuriuos siūlo įrašyti į kilmės knygą, turi būti sveiki ir vaisingi. Būtina atsižvelgti į

bendrą sveikatą, lytį ir paveldimumą.

7. Eržilų licencijavimas

7.1. Licencijavimas yra Asociacijos nutarimas panaudoti eržilą veisimo programoje. Vertinamas

eksterjeras ir darbingumas, kiek jie matomi iš pateiktos informacijos. Nutarimą priima eržilų

licencijavimo komisija.

7.2. Eržilo savininkas, kuris nori šį eržilą pristatyti licencijavimui, turi būti Asociacijos narys ir

įteikti raštišką prašymą leisti dalyvauti atrankoje. Mažiausias eržilo amžius - 2 metai.

Nutarimas po vertinimo:

a) licencijuotas

b) nelicencijuotas

c) kol kas nelicencijuotas (šis nutarimas susijęs su apribojimais)

7.3. Eržilas gali būti vertinamas, jei įvykdo numatytus reikalavimus.

Eržilui leidimas kergti, jei jis dar neišlaikė darbingumo egzamino, duodamas su sąlyga, kad eržilas

įvykdys numatytas sąlygas. Sąlygos jo įtraukimui į eržilų I knygą turi būti įvykdomos besibaigiant

jo penktiems gyvenimo metams. Jei tai neatliekama nurodytu laiku, jis nuo termino pasibaigimo

dienos nenaudojamas kergimui ir iš naujo turi būti pristatomas licencijavimo komisijai. Išimtis

tvarko valdyba.

7.4. Apsisprendimas laikinai nelicencijuoti eržilo kergimui priimamas tada, jei eržilas neįvykdė

reikalavimų išorinei išvaizdai ir/arba tinkamumui kergti, tačiau tikimasi, kad jis ateityje juos

įvykdys. Reikia nustatyti laiką, iki kurio eržilas vėl gali būti pristatomas komisijai.

7.5. Nutarimas dėl licencijavimo įtraukiamas į kilmės knygą.

7.6. Nutarimą dėl licencijavimo reikia viešai paskelbti.

8. Eržilo licencijavimo atšaukimas.

8.1.Eržilo licencijavimas (įtraukimas į knygą) gali Asociacijos būti atšauktas:

a) jei nebuvo pateikta viena sąlyga jo atlikimui.

b) jei viena iš būtinų sąlygų vėliau buvo praleista

c) jei su tuo susijęs bent vienas įpareigojimas, kuris nebuvo laiku įvykdytas.

24

8.2. Eržilo savininkas gali raštiškai pateikti nesutikimą dėl mokesčių mokėjimo. Esant

teigiamam klausimo sprendimui, mokestis išmokamas arklio savininkui. Nesusitarimo laikas gali

trukti keturias savaites. Po to savininkui leidžiama vėl pristatyti savo arklį. Apie pristatymo vietą ir

laiką sprendžia valdyba. Pristatymas atliekamas dalyvaujant komisijai, kurioje nėra nei vieno nario

iš ankstesnės komisijos, išskyrus veisimo vadovą.

9. Darbingumo patikrinimas

Sugebėjimų patikrinimas yra metodas arklių darbingumui išaiškinti. Vertinama pagal charakterį ir

temperamentą, sugebėjimus ir pasiruošimą,judesius, tinkamumą jojimui bei šokimo sugebėjimus.

Pripažįstami tik tie patikrinimo rezultatai, kurie buvo pravesti pagal nuostatus ir

tarptautinių federacijų reglamentą.

Eržilų darbingumas nustatomas per eržilų bandymus arba per sporto turnyrus, kurie pravedami

pagal FEI taisykles.

Anglų grynakraujų veislės eržilai gali būti patikrinami lygiosiose lenktynėse.

Kumelių darbingumas nustatomas:

a) per kumelių bandymus

b) per sporto turnyrus, kurie pravedami pagal FEI taisykles.

10. Paveldėjimo patikrinimas

Įvertinant eržilo prepotenciją, gali būti pateikiama tokia informacija:

a) jo kumeliukų įvertinimo rezultatai, kurie buvo atlikti juos registruojant ir ženklinant įdagu.

b) jo dukterų ir sūnų įvertinimo rezultatai, kurie buvo atlikti prieš pravedant vertinimą bei įrašant

juos į kilmės knygą.

c) palikuonių patikrinimo rezultatai.

11. Atranka

Eksterjero įvertinimo ir darbingumo patikrinimo rezultatai yra pagrindas atrankos

sprendimams bei gali būti pateikiami nariams jų selekciniuose bandymuose bei sprendimuose.

(http://trakenuaugintojai.lt/docs/veisimo_programa.pdf. Prieiga per internet1 2013 06 01)

Kriokonservuotos eržilų spermos panaudojimas

Geriausių eržilų reproduktorių panaudojimą riboja tai, kad per sezoną vienu eržilu galima

sukergti vidutiniškai 30–40, o sėklinant skiesta, bet nešaldyta sperma, – 200–300 kumelių.

Kergiant kumeles, negalima kontroliuoti spermos kokybės, todėl iškyla pavojus kergimo

metu perduoti infekcines ligas, be to, vis tiek būtina periodiškai tikrinti spermos kokybę bei

mikrobinį užterštumą. Šių sunkumų galima išvengti, sėklinimui naudojant skiestą spermą, laikomą

pliusinėje temperatūroje. Tai leidžia padidinti spermos dozių išeigą, t.y. vienu ir tuo pačiu

25

reproduktoriumi apvaisinti žymiai didesnį kumelių skaičių, nuolatos kontroliuoti spermos kokybę.

Tačiau tokios spermos panaudojimas taip pat ribotas: esant pliusinei temperatūrai, sperma trumpai

išlieka gyvybinga.

Spermos kriokonservavimas – vienintelis pakankamai išbaigtas spermos kaupimo būdas,

leidžiantis neribotą laiką saugoti genetinį kodą, laikant spermą skystame azote.

Tam, kad kriokonservuotoje eržilų spermoje atšildymo metu spermatozoidai nepatirtų

pakartotinio neigiamo hipertoninės terpės poveikio, dabar taikomi spartaus spermos atšildymo

režimai. Galutinė spermos atšildymo temperatūra neturi viršyti 40°C. Naudojant spermą, atšildytą

iki 5°C, kumelių sėklinimas tampa paprastesnis ir efektyvesnis vėsioje aplinkoje ir neapšildomose

patalpose (Pileckas, 2005).

DARBO VIETA IR METODIKA

Tiriamasis darbas buvo atliktas 2012 – 2014 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto

Veterinarijos akademijoje, UAB „Lietuvos žirgynas“, Vilniaus žirgyne“.

UAB Vilniaus Žirgynas buvo įkurtas 1949 m. netoli Vilniaus ir yra vienas didžiausių

žirgynų Lietuvoje. Trys valstybiniai žirgynai – UAB “Vilniaus žirgynas, UAB “Sartų žirgynas” bei

UAB “Nemuno žirgynas” 2012m. buvo sujungti į vieną įmonę – UAB “Lietuvos žirgyną”.

UAB “Lietuvos žirgyne“ yra veisiami ir auginami daugiau negu 900 veislinių žirgų:

žemaitukų, stambiųjų žemaitukų, arabų, trakėnų, šetlando ponių, lietuvos sunkiųjų, ristūnų.

2014 m. kovo 3 dieną UAB "Lietuvos žirgyne" Vilniaus padalinyje trakėnų veislės kumelė Lyda

atsivedė dvynukus. Kad abu dvynukai išgyventų - Tai yra labai retai nutinkantis įvykis.

Magistrantūros studijų metu ištyrėme Trakėnų veislės kumelių reprodukcines savybes remiantis

„Vilniaus žirgyno“ zootechninės apskaitos dokumentais. Tyrimui naudoti duomenys iš Vilniaus

žirgyno nuo 2005 metų iki 2013 metų.

Buvo taikyti tyrimų metodai:

zootechninis- dokumentinis,

analitinis,

statistinis.

Tyrimui buvo pasirinktas UAB „Lietuvos žirgynas“ , tirtos Vilniaus žirgyno padalinyje

auginamos ir veisiamos kumelių ir eržilų reprodukcinės savybės. Imti duomenys skirtingų metų

nuo 2005 iki 2013.

26

Buvo nustatyta:

veislinių kumelių kitimo dinamika,

kergtų ir sėklintų kumelių skaičius kitimo dinamika,

abortavimų skaičius ir priežastys,

kumeliukų įšeiga.

Tyrimų duomenys buvo išanalizuoti skaičiuokle EXCEL, SPSS paketu (licenzija

Nr9900457, versija 15, SPSS Inc., JAV).

Buvo nustatyta įvairių veiksnių įtaka kumelių reprodukcijos rodikliams Vilniaus žirgyne:

kumelių amžiaus,

sezono,

mėnesio

eržilo ir kt.

TYRIMŲ REZULTATAI

TRAKĖNŲ VEISLĖS KUMELIŲ REPRODUKCINIŲ SAVYBIŲ APRAŠOMOJI STATISTIKA

IR REGRESINĖ ANALIZĖ

Duomenys apie trakėnų veislės kumelių reprodukciją apibendrinti 1 lentelėje, iš kurios

rezultatų matome, kad veislinių kumelių skaičius sumažėjo per analizuojamą laikotarpį 40 proc. ,

gautų kumeliukų skaičius žirgyne sumažėjo dvigubai, kergtų/sėklintų kumelių skaičius padidėjo 10

proc.

Abortavimų skaičiaus vidurkis visu tiriamuoju laikotarpiu buvo vidutiniškai 2 ± 0,856

kumelės (p < 0,05), tik 2010 metais užfiksuoti 5 abortai, susiję su rinopneumonija, kurios

sukėlėjas - herpes virusas.

1 lentelė. Trakėnų veislės kumeliavimosi rezultatai

Metai Veislinių kumelių

skaičius

Gauta

kumeliukų Abortavo Kergta ir sėklinta

2005 42 24 1 27

2007 46 22 0 37

2009 50 19 2 37

2010 57 14 5 37

2011 48 17 0 43

2012 39 19 0 38

2013 30 12 1 30

27

Tyrimų metu buvo nustatytas dėsningai didėjantis kergtų/sėklintų kumelių skaičius

žirgyne nuo bendro laikomų kumelių kiekio (6 pav.)

Kergta/sėklinta kumelių nuo bendro kumelių skaičiaus

Prognozė

y = 5,5974x + 59,132

R2 = 0,6798

0,0

20,0

40,0

60,0

80,0

100,0

120,0

2005 2007 2009 2010 2011 2012 2013

6 pav. Kergtų/sėklintų kumelių skaičius ir prognozė

Didžiausias (net 14 proc.) abortavusių kumelių skaičius nuo kergtų/sėklintų buvo

nustatytas 2010 metais, nė viena kumelė neabortavo 2011 ir 2012 metais. Rezultatai grafiškai

apibendrinti 7 paveiksle.

Abortavo kumelių nuo kergtų/sėklintų, proc.

0,0

2,0

4,0

6,0

8,0

10,0

12,0

14,0

16,0

2005 2007 2009 2010 2011 2012 2013

7 pav. Abortavusių kumelių skaičiaus kitimas

28

Kaip matome iš 8 paveikslo duomenų, statistiškai reikšmingos tiesinės kumeliukų

kitimo išeigos 100–ui laikomų žirgyne kumelių nenustatyta. Lyginant 2005 ir 2013 metus,

kumeliukų nuo bendro kumelių skaičius gauta 40 proc. mažiau.

Gauta kumeliukų nuo bendro kumelių skaičiaus, proc.

0

10

20

30

40

50

60

2005 2007 2009 2010 2011 2012 2013

Metai

8 pav. Kumeliukų išeiga nuo bendro kumelių skaičiaus

Tiriamuoju laikotarpiu per 7 metus 2,2 kartais (9 pav.) sumažėjo gautų kumeliukų

išeiga nuo kergtų/sėklintų kumelių skaičiaus. Nustatytos labai nepalankios mažėjimo tendencijos (y

= -6,3358x + 77,782; R2 = 0,5856), rodančios reprodukcijos vadybos problemas.

Gauta kumeliukų proc. nuo kergtų/sėklintų kumelių skaičiaus

Prognozė:

y = -6,3358x + 77,782

R2 = 0,5856

0,0

10,0

20,0

30,0

40,0

50,0

60,0

70,0

80,0

90,0

100,0

2005 2007 2009 2010 2011 2012 2013

9 pav. Kumeliukų išeiga nuo kergtų/sėklintų kumelių skaičiaus

29

2 lentelė. Trakėnų veislės kumelių embrioninio laikotarpio aprašomoji statistika

M (aritmetinis vidurkis) 339,33

SE (vidurkio paklaida) 2,99

Me (mediana) 335

Mo (moda) 334

R (variacijos amplitudė) 34

Min (minimumas) 324

Max (maksimumas) 358

PI (pasikliautinis intervalas) 6,58

Trakėnų veislės kumelių embrioninis laikotarpis, statistiškai įvertintas 2 lentelėje ir

svyravo nuo 324 iki 358 dienų, jo vidurkis buvo 339,33 ±2,99 dienos.

KUMELIŲ REPDUKCINIŲ SAVYBIŲ ANALIZĖ PAGAL REPRODUKCIJOS

TECHNOLOGIJĄ

Tyrimų metu įvertinome, kaip reprodukcijos technologija – kergimas ar sėklinimas

turi įtakos trakėnų veislės kumelių reprodukcijos rezultatams Vilniaus žirgyne.

10 pav. Trakėnų veislės kumelių sėklinimų ir kergimų skaičius 2011 metais

Kaip matome iš 10 paveikslo duomenų, 2011metais Trakėnų veislės kumelės daugiausia buvo

sėklinamos - 71 proc. nuo visų kergtų , sėklintų kumelių skaičiaus.

30

11 pav. Trakėnų veislės kumelių sėklinimų ir kergimų skaičius 2012 metais

2012 metais, lyginant su 2011 metais, kergiamų kumelių skaičius padidėjo 3 kartus, sėklinama

buvo jau 9 kartais mažiau kumelių, sėklinimų šaldyta sperma padidėjo 6 kartais (11 pav. ).

12 pav. Trakėnų veislės kumelių sėklinimų ir kergimų skaičius 2013 metais

2013metais, lyginant su 2012 metais, kergiamų kumelių skaičius sumažėjo 0,82 karto

karto, sėklinama - 1,4 karto, sėklinama šaldyta sperma – 0,72 karto mažiau (12 pav.).

31

ĮVAIRIŲ VEIKSNIŲ ĮTAKA TRAKĖNŲ VEISLĖS KUMELIŲ REPRODUKCINĖMS

SAVYBĖMS

Iš tyrimo metu iškeltų hipotezių (3 lentelė) nustatėme, kad embrioniniam laikotarpiui

statistiškai reikšmingos įtakos turėjo kumelės amžius (p=0,039) ir kergimo /sėklinimo mėnuo

(p=0,0001). Analizė parodė, kad Trakėnų veislės kumelių apsivaisinimui statistiškai patikimai

įtakos turėjo jų kergimo /sėklinimo mėnuo (p= 0,031).

3 lentelė. Hipotezių apie įvairių veiksnių įtaką kumelių reprodukcijos rodikliams vertinimas

Eil.nr. Hipotezė Hipotezės vertinimas p

1. Ar kumelės amžius turėjo įtakos

apsivaisinimui

χ2= 30,556, df = 29 p= 0,387

2. Ar kumelės amžius turėjo įtakos

embrioniniam laikotarpiui

χ2=333,667, df = 290 p= 0,039

3. Ar kergimo / sėklinimo data turėjo

įtakos apsivaisinimui

χ2= 30,556, df = 30 p= 0,437

4. Ar kergimo / sėklinimo data turėjo

įtakos embrioniniam laikotarpiui

χ2=333,667, df = 300 p= 0,088

5. Ar sėklinimo būdas (kergta, sėklinta,

sėklinta šaldyta sperma) turėjo įtakos

apsivaisinimui

χ2= 1,766, df = 2 p= 0,413

6. Ar sėklinimo būdas (kergta, sėklinta,

sėklinta šaldyta sperma) turėjo įtakos

embrioniniam laikotarpiui

χ2= 15,897, df = 20

p= 0,723

7. Ar kergimo /sėklinimo mėnuo turėjo

įtakos apsivaisinimui

χ2= 82,029 df = 60 p= 0,031

8. Ar kergimo /sėklinimo mėnuo turėjo

įtakos embrioniniam laikotarpiui

χ2=99,299, df = 40 p= 0,0001

Pastaba: statistiškai reikšmingi rodikliai paryškinti

Daugiausia kumelių buvo kergta/sėklinta kovo mėn. - 58 proc. Balandžio mėn. buvo

kergta/sėklinta 25 proc. kumelių, gegužės mėnesį - 17 proc. Remiantis tyrimų duomenimis,

ilgiausias embrioninis laikotarpis buvo kai kumelė sėklinama arba kergiama balandžio mėnesį -

32

350 dienų, trumpiausias buvo gegužės mėnesį sėklintų/kergtų kumelių – 329 dienų. Tyrimų

rezultatai apibendrinti 13 paveiksle.

13 pav. Kumelių embrioninio laikotarpio dienų trukmė pagal apsivaisinimo mėnesius

14 pav. Kumelių amžiaus įtaka embrioninio laikotarpio trukmei

Kaip matome iš 14 paveikslo duomenų, kumelių embrioninis laikotarpis turi bendrą

tiesinę tendenciją didėti su amžiumi, išskyrus 11 metų amžiaus kumeles, kurių skaičius buvo

neženklus ir statistiškai reikšmingos įtakos tyrimo rezultatams neturėjo.

33

TYRIMŲ REZULTATŲ APIBENDRINIMAS

Tyrimo tikslas buvo įvertinti Trakėnų veislės kumelių reprodukcines savybes Vilniaus

žirgyne ir įvertinti įvairių veiksnių įtaką jų variacijai.

Nustatėme, kad kumelių embrioninio laikotarpio trukmės duomenys sutampa su

duomenimis iš nagrinėtų literatūros šaltinių (Valera M. ir kt., 2006). Mūsų tirtų Trakėnų veislės

kumelių embrioninis laikotarpis svyravo nuo 324 iki 358 dienų, jo vidurkis - 339 dienos.

Kiti autoriai (Rowen ir kt., 2012; Schatten ir kt. 2007; Stankevičienė ir kt., 2006;

Šveistienė, 2005) nustatė, kad kumelės embrioninis laikotarpis trunka apie 330–340 dienų, o jo

variacijos amplitudė gali būti apie 100 dienų (nuo 300 iki 400 dienų).

Tiriamuoju laikotarpiu per metus vidutiniškai abortavo po 2 ± 0,856 kumeles.

Daugiausiai kumelių abortavo 2010 metais, kai buvo užfiksuoti 5 abortai susiję su rinopneumonija,

kurios sukėlėjas - herpes virusas.

Tyrimo metu iš iškeltų hipotezių nustatėme, kad kumelės amžius turėjo įtakos jų

embrioniniam laikotarpiui. Remiantis mūsų rezultatais, embrioninis laikotarpis yra ilgesnis vyresnio

amžiaus Trakėnų veislės kumelių. Panašius rezultatus gavo ir kiti mokslininkai (Valera M. ir kt.,

2006).

Nustatėme, kad kumelių kergimo /sėklinimo mėnuo turėjo įtakos jų apsivaisinimui ir

embrioninio laikotarpio trukmei.

Remiantis mūsų duomenimis, ilgiausias embrioninis laikotarpis, buvo kai kumelė

sėklinama arba kergiama balandžio mėnesį (350 dienų), trumpiausias – gegužės mėnesį (329

dienos). Panašias tendencijas pastebėjo ir kiti mokslininkai (Valera M. ir kt., 2006).

34

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

1. Tiriamuoju laikotarpiu per 7 metus 2,2 kartais sumažėjo gautų kumeliukų išeiga nuo

kergtų/sėklintų kumelių skaičiaus. Nustatytos labai nepalankios mažėjimo tendencijos (y = -

6,3358x + 77,782; R2 = 0,5856), rodančios reprodukcijos vadybos problemas.

2. Trakėnų veislės kumelių embrioninis laikotarpis svyravo nuo 324 iki 358 dienų, jo

vidurkis buvo 339,33 ±2,99 dienos.

3. Iš tyrimo metu iškeltų hipotezių nustatėme, kad embrioniniam laikotarpiui statistiškai

reikšmingos įtakos turėjo kumelės amžius (p=0,039) ir kergimo /sėklinimo mėnuo (p=0,0001).

4. Analizė parodė, kad Trakėnų veislės kumelių apsivaisinimui statistiškai patikimai

įtakos turėjo jų kergimo /sėklinimo mėnuo (p= 0,031).

5. Reprodukcijos technologija – kergimas ar sėklinimas statistiškai reikšmingos įtakos

kumelių reprodukcijos rodikliams įtakos neturėjo.

6. Geriausių eržilų reproduktorių panaudojimą riboja tai, kad per sezoną vienu eržilu

galima sukergti vidutiniškai 30–40, o sėklinant skiesta, bet nešaldyta sperma – 200–300 kumelių.

7. Kergiant kumeles, negalima kontroliuoti spermos kokybės, todėl iškyla pavojus

kergimo metu perduoti infekcines ligas, be to, vis tiek būtina periodiškai tikrinti spermos kokybę

bei mikrobinį užterštumą.

8. Spermos kriokonservavimas – vienintelis pakankamai išbaigtas spermos kaupimo

būdas, leidžiantis neribotą laiką saugoti vertingą genetinę medžiagą, laikant spermą skystame

azote, efektyviau gerinti Trakėnų veislė gentinį potencialą.

35

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Allen, W.R., Brown, M.W., Wilsher, S. (2007) Reproductive efficiency of Flatrace and

among Thoroughbred mares in central Kentucky, during the 2004 mating season. Equine

2. Anderson Kathy. Understanding mares reproduction. University of Nebraska-Lincoln. UNL

Extension publications. 2012.

3. Bacevičius E. Trakėnų veislės arkliai garsina gimtinę. Leidinys pamario kultūrai. Nr.

22.(45). 2007.http://www.silaine.lt/2007-11-20/Trakenai-22.htm. Prieiga per internet1 2014

01 07

4. Bieskis S. Trakėnai – Lietuvos nacionalinis paveldas – auginami „Nemuno žirgyne“ 2012.

5. Blanchard T. L. , Varner D. D., Schumacher J. ,Love C. C., Brinsko S. P. ,Rigby S. L.

Manualof equine reproduction. 2003. P 1-9.

6. Cadario M. E., Losinno L., Giguere S., Aguilar J., Jack T. J., Macpherson M., Fitzpatrick C.,

Uhl E.W. Uterine expression of fibrogenic cytokines in the mare. Theriogenology. 2002.

Vol. 58. P. 449–452.

7. Didieji Trakėnai. http://lt.wikipedia.org/wiki/Didieji_Trak%C4%97nai. Prieiga per internetą

2013 01 08.

8. Evans T. J., Ganjam V. K., Miller M. A., Niswender K. D., Krause W. J., Youngquist R. S.

Relationship between the degree of endometrial periglandular fibrosis and the presence of

angiotensincinvetring enzyme in the equine endometrium. Journal of Reproduction and

Fertility, Supply. 2000. Vol. 56. P. 393–398.

9. Gaivão M, Stout T. Equine conceptus development – a mini review. Revista Lusófona de

Ciência e Medicina Veterinária Vol.5.2012. P. 64-72.

10. Grüninger B., Schoon H.-A., Schoon D., Menger S., Klug E.Incidence and morphology of

endometrial angiopathies in mares in relationship to age and parity. J Comp Path 1998. Vol.

119. P. 293–309.

11. Jones M.S., Troxel R.T., Russell M. Understanding Reproductive Physiology and Anatomy

of the Mare. http://www.uaex.edu/publications/pdf/fsa-3039.pdf. Prieiga per internetą 2014

01 06.

12. Food and agriculture organization of the united nations.

http://faostat.fao.org/site/573/DesktopDefault.aspx?PageID=573#ancor Prieiga per

internetą 2013 02 06.

36

13. Holyok R., Freeman D.W. Foaling Management and Care of the Nursing Foal.

http://pods.dasnr.okstate.edu/docushare/dsweb/Get/Document-2094/ANSI-3985web.pdf

Prieiga per internetą 2013 03 06.

14. Lietuvos trakėnų žirgų augintojų asociaciją.

http://www.trakenuaugintojai.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=55%3Av

eisimo-programa&catid=35%3Adokumentai&Itemid=13&lang=lt Prieiga per internetą

2013 01 09.

15. Macijauskienė V. Žemaitukų veislės arklių kompleksinio vertinimo tobulinimas. Gyvuli-

ninkystė: Mokslo darbai. 2006. 48. P. 16–27.

16. Maischberger E. , Irwin, J.A., Carrington, S.D. and Duggan, V.E. Equine post-breeding

endometritis: A review. Irish Veterinary Journal. Vol.61 No. 3. P. 163-168, 2008.

17. McGreevy P. Equine behavior. 2014. 336 p.

http://www2.univet.hu/users/knagy/books/Equine%20Behavior.pdf. Prieiga per internetą

2014 01 06.

18. Pileckas V. Kutra J., Urbšys A., Šiukščius A., Nainienė R. Kriokonservuotos eržilų spermos

atšildymo temperatūros įtaka spermatozoidų judrumui. Gyvulininkystė. Mokslo darbai (46).

2005. P. 15-25.

19. Rowen D., Frandson W. Lee Wilke, Anna Dee Fails. Anatomy and physiology of farm

animals. Seventh edition. 2012. P. 413-449.

20. Schoon D., Schoon H.-A., Klun E. Angioses in the equine endometrium:pathogenesis and

clinical correlations. Pferdeheilkunde 1999. Vol. 15. P. 541–546.

21. Stankevičienė M., Žilaitis V., Šumskas D., Maruška R. Veterinarijos pagrindai 2006. P.16-

23.

22. Mende S.A The foaling mare.

http://wolfecreekequine.drupalgardens.com/sites/g/files/g324051/f/Foaling%20mare.pdf .

Prieiga per internetą 2013 03 07.

23. Svetlauskas S. Lietuvos arklininkystės apžvalga, Lietuvos žirgai 2011.

24. Šveistienė R. Lietuvos arklių genofondas – Stambieji žemaitukai Baisogala, 2005.

25. UAB „Lietuvos žirgynas“ http://www.lietuvoszirgynas.lt/lt/naujienos/id/14358/. Prieiga per

internetą 2013 03 07.

26. The history of the trakehner horse.

http://www.rutleypark.com/THE%20HISTORY%20OF%20THE%20TRAKEHNER%20H

ORSE%20from%20Trak%20International.pdf Prieiga per internetą 2013 01 07.

27. Trakehner from the house of Trakehnen, Germany.

http://www.horsesandpeople.com.au/sites/default/files/articles/Trakehner_Dec13.pdf

Prieiga per internetą 2013 03 08.

37

28. UAB Lietuvos žirgunas. http://www.lietuvoszirgynas.lt/ Prieiga per internetą 2013 03 07.

29. Valera M., Blesa F., Santos R. Dos , Molina A. Genetic study of gestation length in

andalusian and arabian mares. Animal Reproduction Science. Vol. 95. 2005. P.75–96.

30. Zootechniko žinynas, Baisiogala, 2007. P.328-374.

31. Žirgyne auginami žirgai. http://www.vilniauszirgynas.lt/index.php?parent_id=1&id=4

Prieiga per internetą 2013 03 07.