Embed Size (px)
Citation preview
KLAIPĖDOS „AITVARO“ GIMNAZIJA
2016-2017 MOKSLO METŲ
UGDYMO PLANAS
Klaipėda
2016
2
PATVIRTINTA
Klaipėdos „Aitvaro“ gimnazijos direktoriaus
2016 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-82
KLAIPĖDOS „AITVARO“ GIMNAZIJOS
2016–2017 MOKSLO METŲ
UGDYMO PLANAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. 2015−2016 mokslo metų ugdymo plano įgyvendinimo analizė.
2015−2016 mokslo metų gimnazijos ugdymo planas buvo sėkmingai įgyvendintas.
Mokiniams buvo sudarytos sąlygos įgyti kokybišką antrosios dalies pagrindinį ir vidurinį
išsilavinimą. Dėmesys buvo skiriamas iškelto prioriteto – ugdymo(si) aplinkų įvairinimas,
tobulinant ugdymo kokybę - įgyvendinimui. Mokiniams buvo sudarytos galimybės mokytis ne tik
klasėse, bet ir įvairiose edukacinėse aplinkose. Pamokos vyko Mažosios Lietuvos istorijos
muziejuje, Prano Domšaičio galerijoje, Jaunimo darbo biržoje, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo
objektuose, Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje. Gimnazijos bendruomenė
aktyviai įsitraukė į Klaipėdos miesto švietimo lyderių klubo veiklą. Gimnazijos lyderių komandos
pasirinkta tema tolimesniam nagrinėjimui ir gimnazijos veiklos pokyčiams yra - „Edukacinės
erdvės – kelias į naują ugdymo(si) modelį“.
Toliau buvo sėkmingai įgyvendinami antrosios užsienio kalbos mokymosi I-II gimnazijos
klasėse (vokiečių, ispanų) projektas „Kelias į vieningą Europą“ ir Nordplus projektas „Aš gyvenu
globaliame kaime“. Gimnazija tapo tarptautinio projekto „Baltic Summer Academy 2015“ dalyve.
Pagrindinis Baltijos Vasaros Akademijos tikslas – puoselėti, įgyvendinti ir plėtoti demokratinio
pilietiškumo švietimą. 2015 metų rudenį buvo aktyviai įgyvendinamos projekto veiklos, skirtos
pagarbos žmogaus teisėms, kultūros bendruomenėje stiprinimui (klasės valandėlės, renginiai). Jau
trečius metus gimnazija buvo Vilniaus Žvėryno gimnazijos partnere šalies projekte „Būkime kartu“.
Šiais mokslo metais buvo parengtas spektaklis ir mokinių dailės darbų paroda „S. Jeseninas ir jo
epocha“ Lietuvos rusų dramos teatre Vilniuje. Lietuvių kalbos mokytojai tęsia sėkmingą
dalyvavimą šalies vertimų ir iliustracijų projekte „Tavo žvilgsnis“. Projektinės veiklos rezultatai
įdomiai ir produktyviai buvo pristatyti gimnazijos mokytojų konferencijoje „Projektai – ugdymo
sėkmės laidas“.
Siekiant tenkinti kiekvieno mokinio poreikius, mokiniams buvo siūlyta įvairi ugdomoji veikla,
20 neformaliojo švietimo programų. Tikslingai buvo skirstomos valandos dalykų moduliams,
ilgalaikėms ir trumpalaikėms konsultacijoms, skirtoms ne tik turintiems mokymosi sunkumų ar dėl
ligos nelankiusiems mokiniams, bet ir gabiems gimnazistams, besirengiantiems įvairiems
konkursams, dalykų olimpiadoms. Vidurinio ugdymo programoje nuo 2015−2016 mokslo metų
gimnazistai turėjo galimybę pasirinkti filosofijos dalyką.
Atlikus 2 srities „Ugdymas ir mokinių patirtys“ rodiklio „Ugdymas mokyklos gyvenimu“
giluminį gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimą, galima pabrėžti, kad gimnazijoje puoselėjamos
pozityvios vertybės, skatinama sveika gyvensena. Virš 90 % apklausoje dalyvavusių tėvų teigia,
kad jų vaikai gimnazijoje jaučiasi psichologiškai saugūs, vyrauja humaniški bendruomenės
santykiai, tolerancija. Pabrėžiama, kad gimnazijoje sudaromos sąlygos formuotis vaikui kaip
asmenybei. Siekiant skatinti mokinių sąmoningą mokymąsi, plėtoti visuomeninį aktyvumą, 2016 m.
gimnazijoje įkurtas Tolerancijos ugdymo centras.
Mokinių mokymosi akademiniai rezultatai, pasiekimai brandos egzaminuose, pagrindinio
ugdymo pasiekimų patikrinime, įvairaus lygmens konkursuose, varžybose ir olimpiadose liudija
sėkmingus gimnazijos 2015−2016 mokslo metų veiklos rezultatus.
PIRMASIS SKIRSNIS
3
UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS
2. Ugdymo procesas pradedamas rugsėjo 1 d. ir baigiamas atitinkamai:
Klasė Ugdymo proceso
Ugdymo proceso trukmė savaitėmis pradžia pabaiga
I-III rugsėjo 1 d. birželio 2 d. 34
IV rugsėjo 1 d. gegužės 25 d. 33
3. Mokslo metai mokiniams skirstomi pusmečiais:
3.1. pirmas pusmetis: 2016 m. rugsėjo 1 d.–2017 m. sausio 20 d.;
3.2. antras pusmetis: 2017 m. sausio 23 d.–2017 m. gegužės 25 d. (IV klasių mokiniams); 2017
m. sausio 23 d.–2017 m. birželio 2 d. (I-III klasių mokiniams).
4. Gimnazija dirba penkias dienas per savaitę.
5. Pamokos vyksta viena pamaina. Pamokų laikas ir pertraukos:
5.1. 1 pamoka: 8.15 – 9.00
2 pamoka: 9.10 – 9.55
3 pamoka: 10.05 – 10.50
4 pamoka: 11.00 – 11.45
5 pamoka: 12.05 – 12.50
6 pamoka: 13.10 – 13.55
8 pamoka: 14.05 – 14.50
8 pamoka: 15.00 – 15.45
5.2. mokiniams skiriamos 2 ilgosios pertraukos po 20 min. (po 4 pamokos ir po 5 pamokos);
5.3. neformaliojo mokinių švietimo užsiėmimai vyksta pagal atskirą tvarkaraštį.
6. Mokinių atostogų datos:
Atostogos Prasideda Baigiasi Ugdymo procesas
prasideda
Rudens atostogos 2016−10−31 2016−11−04 2016−11−07
Žiemos (Kalėdų) 2016−12−27 2017−01−06 2017−01−09
Žiemos atostogos 2017−02−17
Pavasario (Velykų) 2017−04−10 2017−04−14(I−III kl.)
2017−04−18 (IV kl.)
2017−04−17 (I−III kl.)
2017−04−19 (IV kl.)
Vasaros atostogos 2017−06−05 2017−08−31 2017−09−01
7. Gimnazijos IV klasės mokiniui, laikant pasirinktą brandos egzaminą ugdymo proceso metu,
jo pageidavimu gali būti suteikiama laisva diena prieš brandos egzaminą. Ši diena įskaičiuojama į
mokymosi dienų skaičių.
8. Pamokos nevyksta:
8.1. kai oro temperatūra žemesnė nei 25 laipsniai šalčio. Šios dienos įskaičiuojamos į mokslo
dienų skaičių, dienynuose žymimos datos ir parašoma „Pamokos nevyko dėl šalčio“;
8.2. jei pamokos nevyko dėl karantino ar stichinių nelaimių, dienyne žymimos datos ir parašoma
„Pamokos nevyko dėl...“, o mokytojų ilgalaikiai planai koreguojami.
9. Gimnazijos vadovas, iškilus situacijai, keliančiai pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, ar
paskelbus ekstremalią padėtį, priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo ir apie priimtus
sprendimus informuoja Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros
departamento Švietimo skyrių.
ANTRASIS SKIRSNIS
UGDYMO TURINIO FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS
4
10. 2016−2017 mokslo metų Klaipėdos „Aitvaro“ gimnazijos (toliau – gimnazijos) ugdymo
planas parengtas, vadovaujantis 2015−2016 ir 2016−2017 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio
ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir
mokslo ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-457 (redakcija 2015 m. birželio 16 d.
įsakymas Nr.614, redakcija 2016 m. rugpjūčio 26 d. įsakymas Nr. V-716), Pradinio, pagrindinio,
vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro
2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309, Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis
programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio
26 d. įsakymu Nr. ISAk – 2433, Vidurinio ugdymo programomis, patvirtintomis Lietuvos
Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V – 269, Nuosekliojo
mokymosi pagal Bendrojo ugdymo programos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556 ( nauja redakcija,
patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. V-
766), Lietuvos higienos norma HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas.
Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773, Mokymosi pagal formaliojo švietimo
programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos
aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d.
įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“
(2015 m. liepos 17 Įsakymas Nr. V-767 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d.
įsakymo Nr. ISAK-556 „Dėl nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos
aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“), gimnazijos strateginiais tikslais, atsižvelgiant į gimnazijos
bendruomenės poreikius, turimus išteklius.
11. Gimnazijos ugdymo planas reglamentuoja pagrindinio ugdymo antrosios dalies, vidurinio
ugdymo ir neformaliojo švietimo programų vykdymą.
12. Gimnazijos ugdymo planą rengė darbo grupė, sudaryta iš gimnazijos vadovų, mokytojų,
tėvų ir mokinių atstovų (gimnazijos direktoriaus 2016 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-68).
Gimnazija ugdymo planą derina su Gimnazijos taryba ir Klaipėdos miesto savivaldybės
administracijos Ugdymo ir kultūros departamento Švietimo skyriumi.
13. 2016−2017 m.m. gimnazijos ugdymo plano prioritetas – tarpkultūrinės kompetencijos
ugdymo kokybės gerinimas.
14. Vadovaujantis Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo
mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos
Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 (Žin., 2012,
Nr. 76-3957) gimnazijoje įgyvendinama:
14.1. grupinio mokymosi forma, kasdienis mokymo proceso organizavimo būdas;
14.2. pavienio mokymosi forma, savarankiškas mokymo proceso organizavimo būdas.
15. Ugdymo turinys gimnazijoje planuojamas ir detalizuojamas pagal dalyko programai
skiriamą valandų (pamokų) skaičių ir nurodytą mokymosi dienų skaičių.
16. Mokomųjų dalykų mokytojai, klasių vadovai ugdymo turinį planuoja metams, rengdami
ilgalaikius bei klasių veiklos planus, pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių, neformaliojo švietimo
programas pagal Metodinės tarybos patvirtintas formas (Metodinės tarybos 2012 m. rugjūčio 27 d.
posėdžio protokolinis nutarimas (protokolo Nr.4)):
16.1. mokytojai, dirbantys I-II klasėse rengia ilgalaikius planus, vadovaudamiesi Pradinio ir
pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir
mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 (Žin., 2008, Nr. 99-3848);
16.2. lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai, dirbantys I-ose klasėse rengia ilgalaikius planus,
vadovaudamiesi Pagrindinio ugdymo bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro 2016 m. sausio 25 d. įsakymu Nr.V-46; 16.3. mokytojai, dirbantys III−IV klasėse, rengia ilgalaikius planus, vadovaudamiesi
atnaujintomis Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269;
5
16.4. ilgalaikiuose planuose pateikiamas detalesnis mokymosi turinys, kuriame numatomi etapo
(ciklo) uždaviniai bei vertinimas;
16.5. pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių, kuriems nėra parengtų Bendrųjų programų,
neformaliojo švietimo programas rengia dalykų mokytojai, vadovaudamiesi Bendrųjų programų
reikalavimais. Programos aptariamos metodinėse grupėse. Metodinių grupių teikimu pasirenkamųjų
dalykų, dalykų modulių, ilgalaikių projektų ir neformaliojo ugdymo programas tvirtina gimnazijos
direktorius iki rugsėjo 12 dienos (Mokytojų tarybos 2016 m. rugpjūčio 31 d. posėdžio protokolinis
nutarimas (protokolas Nr.V2-4));
16.6. metodinių grupių teikimu, ilgalaikius, klasių veiklos planus tvirtina gimnazijos direktorius
iki rugsėjo 12 dienos, pamokų planus (mokytojo pasirinkta forma) rengia jauni specialistai, naujai
atvykę mokytojai ir mokytojai, dėl kurių darbo buvo gauta mokinių tėvų skundų (Mokytojų tarybos
2016 m. rugpjūčio 31 d. posėdžio protokolinis nutarimas (protokolo Nr.V2-4)).
17. Mokomųjų dalykų programai skiriamų valandų skaičius gali būti didinamas arba mažinamas
(iki 10 procentų), nedidinant mokiniui numatytų savaitinių pamokų skaičiaus, kai nėra galimybės
vaduoti išvykusių tobulinti kvalifikaciją ar sergančių mokytojų (kai per išvykusio mokytojo
pamokas vyksta kito dalyko pamokos, kurios fiksuojamos dienyne ir už kurias kito dalyko
mokytojui užmokama) (Mokytojų tarybos 2016 m. rugpjūčio 31 d. posėdžio protokolinis nutarimas
(protokolas Nr.V2-4)).
18. Per mokslo metus dešimt mokymosi dienų skiriama kultūrinei, meninei, pažintinei,
kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei, prevencinei veiklai:
18.1. Nepamokinės veiklos diena „Po „Aitvaro“ dangumi“ (rugsėjo 2 d.);
18.2. Žmogaus saugos bendrosios programos praktinių užsiėmimų diena (spalio mėn.);
18.3. Mokslinės veiklos diena (lapkričio – gruodžio mėn., IV gimn.kl. papildomai balandžio
mėn.);
18.4. Karjeros dienos (gruodžio, balandžio mėn.);
18.5. Tolerancijos ugdymo centro diena (sausio mėn.);
18.6. Teatro diena (kovo mėn.);
18.7. Žalingų įpročių prevencijos diena (balandžio mėn.);
18.8. Padėkos - projektų diena (balandžio mėn.);
18.9. Sporto ir turizmo dienos (gegužės, birželio mėn.);
18.10. kitos dienos panaudojamos pagal atskirai sudarytą planą Brandos egzaminų ir
Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų vykdymo metu ir įskaičiuojamos į mokymosi dienų
skaičių (Mokytojų tarybos 2016 m. rugpjūčio 31 d. posėdžio protokolinis nutarimas (protokolas
Nr.V2-4)).
19. Projektinio darbo organizavimas gimnazijoje:
19.1. projektas kaip metodas taikomas pamokose, siekiant aktyvinti mokinių veiklą;
19.2. Gimnazijos I−IV klasėse įgyvendinami 7 tęstiniai projektai;
19.3. Projektinė veikla įrašoma į projektinės veiklos tvarkaraštį, apskaita vykdoma dienyne
(darbui su grupe);
19.4. ilgalaikių projektų temų pasiūlą sudaro dalykų mokytojai. Jos aptariamos gimnazijos
Metodinėje taryboje, siūlomos mokiniams ir tvirtinamos, atsižvelgiant į jų pageidavimus;
19.5. projektinė veikla nėra privaloma ir mokiniai gali savo pasirinkimą keisti;
19.6. III−IV gimnazijos klasių mokiniai gali rinktis ilgalaikius projektus, jei jie individualiame
plane neviršija 35 valandų skaičiaus;
19.7. III−IV gimnazijos klasių mokiniams, dalyvaujantiems ilgalaikiuose projektuose ne mažiau
nei metus, projektas, mokinių pageidavimu, įrašomas į Brandos atestato priedą.
TREČIASIS SKIRSNIS
MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS
20. Individualus ugdymo planas sudaromas kiekvienam mokiniui, besimokančiam:
20.1. pagal vidurinio ugdymo programą;
20.2. mokomam namie;
6
20.3. besimokantiems pagal specialiesiems ugdymo(-si) poreikiams pritaikytas programas.
21. Mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo II dalies programą, individualus
ugdymo planas sudaromas su mokiniu, jeigu:
21.1. patiriama sunkumų po ligos (po pusmečio) ir siekiama pagerinti rezultatus;
21.2. itin sėkmingai mokosi ir siekia įgyti daugiau žinių, nori dalyvauti konkursuose,
olimpiadose.
22. Mokinio individualaus ugdymo plano formą siūlo gimnazija.
23. Mokinio individualaus ugdymo planas sudaromas ir įgyvendinamas bendradarbiaujant
mokytojams, mokiniams, mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams) ir pavaduotojams ugdymui,
švietimo pagalbos specialistams.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
GIMNAZIJOS MOKYMOSI APLINKA, SVEIKATA IR GEROVĖ
24. Gimnazijoje sukurta šiuolaikiška, funkcionali ugdymosi aplinka, padėsianti įgyvendinti
2016−2017 mokslo metų ugdymo plano prioritetą. Ji orientuota į bendrųjų ugdymo tikslų
įgyvendinimą, mokinių mokymosi poreikių įvairovės tenkinimą, individualių mokymosi tikslų
nusistatymą, įsivertinimą, refleksiją.
25. Mokytojams ir mokiniams sudarytos galimybės dirbti inovatyviai, naudojantis
šiuolaikinėmis mokymo technologijomis: internetu, interaktyviomis lentomis, kompiuterių
klasėmis, mokomosiomis kompiuterinėmis programomis, atnaujintais bibliotekos ir gimnazijos
muziejaus fondais. Sudarytos galimybės vesti pamokas miesto muziejuose, bibliotekose, prioritetą
teikiant lietuvių kalbos mokymui. Mokiniams suteiktos galimybės pasirinkti projektų ir
neformaliojo švietimo programas.
26. Rūpindamasi mokinių sveikata ir gerove:
26.1. gimnazija sudarė sąlygas mokiniams laisvu nuo pamokų, pertraukų metu (prižiūrint kūno
kultūros mokytojams) naudotis sporto sale bei joje esančia sporto įranga;
26.2. siekiant įvairinti ugdymo procesą mokiniams sudarytos sąlygos mokytis ne tik klasėse,
bet ir įvairiose edukacinėse aplinkose. Mokytojai ilgalaikiuose planuose numato ne mažiau kaip
du užsiėmimus per mokslo metus kitose aplinkose už gimnazijos ribų. Mokinių pažintinės
edukacinės išvykos organizuojamos vadovaujantis Vaikų turizmo renginių organizavimo
aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2005 m. kovo 1 d.
įsakymu Nr.ISAK-33. (Mokytojų tarybos 2016 m. rugpjūčio 31d. posėdžio protokolinis nutarimas
(protokolas Nr.V2-4.));
26.3. sveikatos ugdymo bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir
mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290 (Žin., 2012, Nr. 105-5347), I-IV
gimnazijos klasėse integruojama į kūno kultūros, biologijos, chemijos pamokas, klasių valandėles,
III−IV gimnazijos – į etikos, psichologijos pamokas;
26.4. smurto ir patyčių mažinimo prevencija integruojama į etikos, tikybos, dailės pamokas ir
klasių valandėles;
26.5. ŽIV/AIDS prevencija integruojama į biologijos, dailės, etikos, tikybos, psichologijos
pamokas ir klasių valandėles.
PENKTASIS SKIRSNIS
UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS
27. Diferencijavimas vykdomas panaudojant valandas, skirtas mokinio ugdymo poreikiams
tenkinti (Mokytojų tarybos 2016 m. rugpjūčio 31 d. posėdžio protokolinis nutarimas (protokolas
Nr.V2-4)):
27.1. pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių laikinosioms grupėms sudaryti, nepažeidžiant
Higienos normų reikalavimų;
27.2. ilgalaikių projektų vykdymui;
7
27.3. III−IV gimnazijos klasių mokiniams grafinio dizaino, geografijos išplėstinio kurso
individualioms konsultacijoms;
27.4. III−IV gimnazijos klasių mokiniams viena papildoma valanda moduliams mokantis
matematikos, istorijos pagal išplėstinį kursą bei užsienio kalbos (pirmosios) B1, B2 lygius.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
MOKYMOSI PASIEKIMŲ GERINIMAS IR MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS
28. Mokymosi pagalba teikiama bendradarbiaujant mokytojams, mokiniams, mokinių tėvams
(globėjams, rūpintojams), pavaduotojams ugdymui, švietimo pagalbos specialistams, pastebėjus,
kad mokiniui nesiseka pasiekti bendrosiose programose numatytų konkretaus dalyko pasiekimų (po
nepatenkinamo kontrolinio darbo įvertinimo, po ligos, sportinių varžybų, meninės, projektinės
veiklos). Direktoriaus pavaduotojai ugdymui koordinuoja mokymosi pagalbos teikimą gimnazijoje.
29. Mokymosi pagalba teikiama:
29.1. kai mokinio pasiekimų lygis žemesnis, nei numatyta Pagrindinio ugdymo bendrosiose
programose, kai mokinys nedaro pažangos, kai kontrolinis darbas įvertintas nepatenkinamai, kai
mokinys dėl ligos ar kitų priežasčių praleido dalį pamokų, koreguojamas jo mokymasis, pritaikant
tinkamas mokymo(si) užduotis, metodikas;
29.2. I−II gimnazijos klasėse mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, skiriamos valandos
ilgalaikėms fizikos, matematikos, lietuvių kalbos, gamtos mokslų konsultacijoms. Šią veiklą
mokiniai renkasi laisvai;
29.3. ilgalaikės konsultacijos tarifikuojamos, sudaromas tvarkaraštis ir veikla fiksuojama
Individualaus darbo dienyne (Metodinės tarybos 2012 m. rugpjūčio 27 d. posėdžio protokolinis
nutarimas (protokolo Nr.4));
29.4. skiriant trumpalaikes individualias ar grupines dalyko konsultacijas I−IV gimnazijos
klasėse (mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų dėl ligos, pasibaigus pusmečiui, parvykus iš
užsienio). Konsultacijos skiriamos, remiantis tėvų (globėjų, rūpintojų), mokytojo prašymais ir
pristatant medicininę pažymą, kurioje nurodoma, kad mokinys sirgo daugiau nei dvi savaites.
Direktoriaus įsakymu trumpalaikės konsultacijos gali būti apmokamos. Sudaromas tvarkaraštis ir
veikla fiksuojama Individualaus darbo dienyne (Mokytojų tarybos 2016 m. rugpjūčio 31 d.
posėdžio protokolinis nutarimas (protokolas Nr.V2-4));
29.5. organizuojant gimnazijos Šeimos klubo veiklą aktyviau įtraukti tėvus sprendžiant vaikų
ugdymosi problemas, teikiant įvairią mokymos(-si) pagalbą;
29.6. įgyvendinant socialinę - pilietinę veiklą gimnazijoje, numatant galimybę organizuoti
pačių mokinių pagalbą kitiems mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
MOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ)
BENDRADARBIAVIMAS
30.Gimnazijos nuostatai, patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27
d. sprendimu Nr.T2-170, reglamentuoja aktyvų mokinių tėvų dalyvavimą Gimnazijos Tarybos
veikloje, teikiant siūlymus ugdymo proceso organizavimo ir kitais ugdymo kokybės organizavimo
klausimais, analizuojant gimnazijos lėšų panaudojimo tikslingumą, nagrinėjant tėvų (globėjų,
rūpintojų) prašymus, skundus ir teikiant siūlymus, sprendžiant iškilusias problemas, svarstant
gimnazijos administracijos teikiamus klausimus.
31. Apie mokymo/si sėkmę, pasiekimus, pagalbos teikimą tėvai (globėjai, rūpintojai)
informuojami per elektroninį dienyną arba raštu (elektroninė versija kartą per mėnesį perduodama
tėvams (globėjams, rūpintojams)), per individualius susitikimus.
32. Klasių vadovai per pirmą tėvų susirinkimą išsiaiškina, kiek tėvų neturi galimybės naudotis
elektroniniu dienynu, ir kiekvieną mėnesį parengia pažymių ir lankomumo ataskaitos išrašus.
8
33. Gimnazija, užtikrindama abipusį ir savalaikį grįžtamosios informacijos apie mokinių
mokymosi perdavimą, organizuoja Tėvų dienas (du kartus per mokslo metus), Padėkos dieną,
paralelių klasių mokinių tėvų susirinkimus, numatytas administracijos tėvų priėmimo laikas.
Vykdoma tėvų apklausa įsivertinant gimnazijos veiklos kokybę.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS
34. Žmogaus saugos programa dėstoma I gimnazijos klasėse.
DEVINTASIOS SKIRSNIS
UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS
35. Gimnazijos metodinė taryba, siekdama mažinti mokymosi krūvius ir priartinti mokymąsi
prie gyvenimo aktualijų, priėmė sprendimą (Metodinės tarybos 2012 m. rugpjūčio 27 d. posėdžio
protokolinis nutarimas (protokolo Nr.4)) dėl ugdymo turinio integravimo galimybių numatymo
mokomųjų dalykų mokytojų metodinėse grupėse ir atsispindėjimo ilgalaikiuose mokomųjų dalykų,
neformaliojo švietimo programų planuose bei projektuose.
36. Integruotos pamokos fiksuojamos (jei pamokoje dirba du mokytojai) atitinkamų dalykų
apskaitai skirtuose elektroninio dienyno puslapiuose.
37. Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymo programų turinys integruojamas į
mokomųjų dalykų ir neformaliojo švietimo programas.
38. Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa,
patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr.
ISAK-494 „Dėl Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos
programos patvirtinimo“, integruojama į biologijos, chemijos, psichologijos, etikos, tikybos
pamokas ir klasių valandėles.
39. Antikorupcinio ugdymo programa – į etikos, istorijos, pilietinio ugdymo, ekonomikos
pamokas, neformalųjį ugdymą ir klasių valandėles.
40. Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo
ir mokslo ministro 2007 m. vasario 7 d. įsakymu Nr ISAK-179 „ Dėl Rengimo šeimai ir lytiškumo
ugdymo programos patvirtinimo“, integruojama į etikos, tikybos, biologijos, psichologijos
pamokas, klasių valandėles.
41. Žmogaus saugos ugdymo bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir
mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159, III – IV gimnazijos klasėse
integruojama į biologijos, fizikos, chemijos, kūno kultūros, psichologijos dalykų mokymą, klasių
valandėles.
42. Pagrindinio ir vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos, patvirtintos
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651
(Žin., 2012, Nr. 46-2252), integruojamos į dorinio ugdymo, lietuvių kalbos I-II gimnazijos klasėse,
lietuvių kalbos ir literatūros III-IV gimnazijos klasėse, rusų (gimtosios) kalbos, pilietiškumo
pagrindų, istorijos, geografijos, menų pamokas, klasės valandėles, neformaliojo švietimo programas.
43. Ugdymas karjerai organizuojamas vadovaujantis Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos
aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos
socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-1090/A1-314 (Žin., 2012,
Nr. 82-4284) bei Ugdymo karjerai programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72 :
43.1. I−II, III−IV gimnazijos klasėse skiriamos po dvi savaitines valandas profesinio
informavimo konsultacijoms;
43.2. ugdymas karjerai integruojamas į visų dalykų programų turinį, klasių valandėles,
neformaliojo švietimo programas; organizuojamas pažintinės veiklos dienų metu, skiriant 2 dienas
9
Ugdymo karjerai renginiams (Mokytojų tarybos 2016 m. rugpjūčio 31 d. posėdžio protokolinis
nutarimas (protokolas Nr.V2-4)).
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS
44. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus vadovaujamasi Pradinio, pagrindinio, vidurinio
ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m.
gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 ir gimnazijos „Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo bei
tėvų informavimo tvarka“, patvirtinta „Aitvaro“ gimnazijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 31 d.
įsakymu Nr. O1-99 (redakcija 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymas Nr. UP1-29):
44.1. pažangos ir pasiekimų vertinimas ugdymo procese grindžiamas mokinių mokymo/si
proceso stebėjimu. Mokiniams laiku teikiama grįžtamoji informacija apie mokymo/si patirtį,
pasiekimus ir pažangą, apie tai, kas padaryta gerai, ką reikia tobulinti siekiant įgyvendinti
mokymo/si uždavinius pagal numatytus kriterijus. Pažymiu vertinami pasiekimai baigus dalyko
programos temą, skyrių, kitą užbaigtą programos dalį. Pažymiu vertinami mokinių atlikti
kontroliniai, savarankiški, kūrybiniai, laboratoriniai darbai, atitinkantys Bendrosiose programose
numatytas žinias, supratimą ir gebėjimus;
44.2. planuodamas ugdymo procesą mokytojas planuoja ir vertinimą, jį sieja su mokymo/si
tikslais atsižvelgdamas į mokinių mokymo/si patirtį ir gebėjimus;
44.3. mokinių pasiekimai vertinami 10 balų sistema, išskyrus šio ugdymo plano 43.8. ir 43.9
punktuose numatytus atvejus;
44.4. vertinimo metodus mokytojai aptaria dalyko metodinėse grupėse, derina tarpusavyje,
aptaria juos su mokiniais ir tėvais (globėjais, rūpintojais). Su vertinimo kriterijais mokytojas
supažindina mokinius per pirmąsias dalyko pamokas rugsėjo mėnesį, o klasės auklėtojas
supažindina tėvus apie gimnazijoje taikomą vertinimo ir atsiskaitymo tvarką per pirmąjį tėvų
susirinkimą (Mokytojų tarybos 2011 m. rugpjūčio 30 d. posėdžio protokolinis nutarimas (protokolas
Nr.V2-5.));
44.5. adaptacinio laikotarpio metu (rugsėjo mėn.) visų mokinių pažanga ir pasiekimai
nevertinami neigiamais pažymiais (Mokytojų tarybos 2016 m. rugpjūčio 31 d. posėdžio
protokolinis nutarimas (protokolas Nr.V2-4));
44.6. dalykų mokymosi pasiekimai pusmečio, metų pabaigoje įvertinami pažymiu ar įrašu
„įskaityta“ arba „neįskaityta“, įrašas „atleistas“ įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas pagal gydytojo
rekomendaciją ir gimnazijos direktoriaus įsakymą;
44.7. dalyko programos modulio mokymo/si pažanga ir pasiekimai vertinami pažymiais, kurie
pusmečio, metų pabaigoje įskaitomi į atitinkamo dalyko vertinimą;
44.8. pažymiais nevertinami etikos, tikybos, žmogaus saugos, ekonomikos ir verslumo,
pilietiškumo pagrindų dalykų I−II gimnazijos klasėse, projektų pažanga ir pasiekimai, specialiosios
medicininės fizinio pajėgumo grupės ir parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės kūno
kultūros pratybas lankančių mokinių pažanga ir pasiekimai vertinami įskaita įrašant „įskaityta“ arba
„neįskaityta“ (Mokytojų tarybos 2015 m. birželio 8 d. posėdžio protokolinis nutarimas (protokolo
Nr.V2-4));
44.9. kūno kultūra visose gimnazijos klasėse vertinama pažymiu. Muzikos, dailės, technologijų
mokinių pažanga ir pasiekimai I−II-ose gimnazijos klasėse vertinami pažymiu. Pasirenkamųjų
dalykų, išskyrus besimokančių užsienio kalbas pagal A1, A2 lygių kursus ir informacines
technologijas, meninio ugdymo dalykų III−IV-ose gimnazijos klasėse pažanga ir pasiekimai
vertinami įskaita. Mokiniui pageidaujant, meninio ugdymo dalykai ir pasirenkamieji dalykai
(braižyba, psichologija, filosofija, ekonomika ir verslumas) gali būti vertinami pažymiu (jeigu
mokinys pageidauja įvertinimo pažymiu, iki rugsėjo 12 d. pateikia prašymą gimnazijos direktoriui
dėl to meninio ugdymo dalykų ir pasirenkamųjų dalykų vertinimo (Mokytojų tarybos 2016 m.
rugpjūčio 31 d. posėdžio protokolinis nutarimas (protokolo Nr.V2-4));
10
44.10. mokinio, kuris mokosi pagal pritaikytą bendrojo ugdymo programą, pažanga ir
pasiekimai vertinami dešimtbalės sistemos pažymiais, atsižvelgiant į dalykų programose numatytus
pasiekimus;
44.11. gimnazija nustato mokinių, jų tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymų dėl pasiekimų
įvertinimo objektyvumo nagrinėjimą (gimnazijos Mokytojų tarybos 2009 m. birželio19 d. posėdžio
protokolinis nutarimas (protokolo Nr.V2-4)):
44.11.1. mokinys, jo tėvai (globėjai, rūpintojai) raštiškai kreipiasi į gimnazijos direktorių dėl
pasiekimų įvertinimo objektyvumo, motyvuodami kreipimosi būtinumą;
44.11.2. gimnazijos direktorius įsakymu skiria to dalyko aukščiausios kvalifikacinės
kategorijos mokytojų, nedėstančių tam mokiniui, komisiją ir kuruojantį vadovą ištirti prašymą;
44.11.3. įvertinimas peržiūrimas per 5 darbo dienas ir atsakymas pateikiamas raštiškai
mokiniui, jo tėvams (globėjams, rūpintojams).
VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS
MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS
45. Direktoriaus pavaduotojai ugdymui organizuoja mokytojų, dirbančių vienoje klasėje ar
grupėje, bendradarbiavimą sprendžiant mokinių mokymosi motyvacijos, mokymosi krūvio
optimizavimo klausimus bei mokiniams skiriamų namų darbų stebėseną ir kontrolę:
45.1. namų darbų skyrimą tarpusavyje derina vienoje klasėje ar grupėje dirbantys mokytojai;
45.2. namų darbai mokiniams neužduodami per atostogas ir savaitgaliais.
46. Ne rečiau kaip per du mėnesius kontrolinių darbų grafiką tarpusavyje derina vienoje
klasėje ar grupėje dirbantys mokytojai:
46.1. mokiniams per dieną gali būti skiriamas tik vienas kontrolinis darbas;
46.2. apie kontrolinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę;
46.3. kontroliniai darbai neskiriami vieną dieną prieš atostogas ir po atostogų, šventinių dienų;
46.4. kontrolinių darbų grafikas skelbiamas viešai mokytojų kambaryje, mokinių informacijos
stende, mokomuosiuose kabinetuose ir gimnazijos tinklalapyje.
47. Vidurinio ugdymo programos klasės pamokų tvarkaraštyje mokiniams nėra daugiau kaip
trijų vienos pamokos trukmės laisvo laiko tarpų tarp pamokų per savaitę, o pagrindinio ugdymo
programos antrosios dalies pamokų tvarkaraštyje mokiniams nėra daugiau kaip vienos pamokos
trukmės laisvo laiko tarpas per savaitę.
48. Iki einamųjų metų rugsėjo 28 d. mokiniai, baigę arba lankantys dailės, choreografijos,
muzikos mokyklas bei sportinės krypties neformaliojo švietimo įstaigas, pateikę tėvų
prašymą(direktoriaus vardu) ir pažymą, patvirtinančią apie dailės, choreografijos, muzikos
mokyklos baigimą ar sportinės krypties neformaliojo švietimo įstaigos lankymą, gali būti
atleidžiami nuo privalomo atitinkamo dalyko pamokų lankymo (Mokytojų tarybos 2016 m.
rugpjūčio 31 d. posėdžio protokolinis nutarimas (protokolas Nr.V2-4)):
48.1. sprendimas priimamas, dalyko, nuo kurio pamokų mokinys atleidžiamas, mokytojui
susipažinus su formalųjį švietimą papildančio ugdymo ar neformaliojo vaikų švietimo
programoimis. Šių programų turinys turi derėti su Bendrųjų programų turiniu;
48.2. klasės vadovas kartu su mokiniu raštiškai suderina su dalyko mokytoju nelankomų
pamokų atsiskaitymo grafiką;
48.3. gimnazijos direktorius įsakymu tvirtina mokinio atleidimą nuo to dalyko pamokų.
49. Mokiniui, išvykstant mokytis į sanatorijos mokyklą ar stacionariąją asmens sveikatos
priežiūros įstaigą:
49.1. tėvai gimnazijos direktoriui pateikia gydytojo siuntimo kopiją ir prašymą dėl išvykimo
gydytis;
49.2. gimnazijos direktorius rašo įsakymą apie laikiną mokinio išvykimą gydytis ir mokytis
(Mokytojų tarybos 2016 m. rugpjūčio 31 d. posėdžio protokolinis nutarimas (protokolas Nr.V2-4)).
DVYLIKTASIS SKIRSNIS
11
NEFORMALIOJO MOKINIŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS GIMNAZIJOJE
50. Neformaliojo vaikų švietimo programas mokiniai renkasi laisvai, jos gimnazijoje yra
įgyvendinamos per neformaliojo švietimo užsiėmimus (Gimnazijos tarybos 2012 m. rugpjūčio 29 d.
posėdžio protokolinis nutarimas (protokolo Nr. V1-2 )).
51. Neformaliojo švietimo programų pasiūla (meninio, sportinio ir mokslinio ugdymo)
sudaroma atsižvelgiant į gimnazijos mokinių, jų tėvų pageidavimus ir mokytojų pasiūlymus,
gimnazijos galimybes.
52. Neformaliojo švietimo programų valandos skirstomos atsižvelgiant į mokinių poreikius ir
gimnazijos galimybes. Neformaliojo švietimo programų valandų skaičius nustatomas proporcingai
kolektyvą lankančių mokinių skaičiui bei atsižvelgiant į veiklos specifiką.
53. Neformaliojo švietimo veikla įrašoma į neformaliojo švietimo tvarkaraštį, apskaita
vykdoma neformaliojo ugdymo dienynuose.
54. Neformaliojo švietimo grupės sudaromos iš tos pačios klasės, paralelių klasių mokinių.
Mokinių skaičius neformaliojo švietimo grupėje turi būti ne mažesnis negu 12 mokinių, išskyrus
III−IV gimnazijos klasių neformaliojo švietimo programą „Debatų klubas“ (grupėje ne daugiau 8
mokinių). 55. Vadovaudamiesi Bendrųjų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo
švietimo programų kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro
2004 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. ISAK - 991 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro
2011 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. V-1214 redakcija), neformaliojo švietimo programas būrelių
vadovai rengia ir iki rugsėjo 12 d., suderinę mokomųjų dalykų metodinėse grupėse, teikia tvirtinti
direktoriui (Mokytojų tarybos 2016 m. rugpjūčio 31 d. posėdžio protokolinis nutarimas (protokolas
Nr.V2-4)).
56. Neformaliojo švietimo programos gimnazijoje mokinių atostogų (rudens, Kalėdų, žiemos,
pavasario (Velykų)) metu vykdomos pagal atskirą tvarkaraštį, apskaita vykdoma neformaliojo
ugdymo dienynuose, vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės Ugdymo ir kultūros
departamento Švietimo skyriaus vedėjo 2009 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. ŠV1-287 patvirtintu
Neformaliojo vaikų švietimo programų mokinių atostogų metu vykdymo tvarkos aprašu. Ši veikla
mokiniams neprivaloma.
TRYLIKTASIS SKIRSNIS
UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS GIMTĄJA IR LIETUVIŲ KALBA
57. Gimnazijoje pagrindinio ugdymo II dalies, vidurinio ugdymo programos vykdomos
dvikalbio ugdymo būdu: rusų kalba ir lietuvių kalba, vadovaujantis Ugdymo lietuvių kalba bendrojo
ugdymo ir neformaliojo švietimo mokykloje tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro 2011 m. spalio 14 d. įsakymu Nr.V-1856:
57.1. rusų kalbos mokoma pagal gimtosios kalbos programą;
57.2. I, III, IV gimnazijos klasėse lietuvių kalbos mokoma pagal lietuvių kalbos ir literatūros
programą;
57.3. II gimnazijos klasėse lietuvių kalbos mokoma pagal lietuvių kalbos (valstybinės)
programą;
57.4. kitų dalykų mokoma rusų kalba, išskyrus istorijos ir geografijos dalykų mokymą lietuvių
kalba per tas pamokas, kai einamos ugdymo programos temos iš Lietuvos istorijos ir geografijos;
57.5. pilietiškumo pagrindų dalyko mokymas vykdomas lietuvių kalba.
KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS
ASMENŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS AR TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS
PAGRINDINIO, VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS DALĮ AR PRADINIO,
PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS
12
58. Apie atvykusius iš kitų šalių mokinius gimnazijos direktorius raštu informuoja Klaipėdos
miesto savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento Švietimo skyrių.
59. Gimnazija parengia atvykusių mokytis mokinių integracijos į gimnazijos bendruomenės
planą, numato klasių vadovų, mokytojų darbą, prireikus parengia mokinių individualius ugdymo
planus.
60. Gimnazija nustato atvykusių mokytis mokinių pasiekimus. Jei reikia įveikti mokomųjų
dalykų programų skirtumus, numatomi būdai ir formos spragoms likviduoti ir atsiskaityti.
61. Atvykusiems iš kitų šalių mokiniams skiriamos individualios lietuvių kalbos konsutacijos.
62. Užsieniečių ugdymas organizuojamas vadovaujantis Užsieniečių ir Lietuvos Respublikos
piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi ar dirbti Lietuvos Respublikoje, vaikų ir suaugusiųjų ugdymo
išlyginamosiose klasėse ir išlyginamosiose laikinosiose grupėse tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos
Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. ISAK-1800.
63. Mokiniai, išvykstantys gyventi ar (ir) mokytis į užsienį, pateikę prašymą gimnazijos
direktoriui, atskirų ar visų atitinkamos klasės dalykų gali mokytis pagal Mokymosi pagal formaliojo
švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo
tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28
d. įsakymu Nr. V-1049, numatytą tvarką. Pageidaujantieji mokytis nuotolinio mokymosi būdu
kreipiasi į mokyklą, vykdančią nuotolinį mokymą.
PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS
MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE
64. Sergančių mokinių mokymas namuose organizuojamas vadovaujantis Mokymosi pagal
formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo
organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m.
rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405.
65. I−II gimnazijos klasių mokiniams, mokomiems namie, skiriama po 15 savaitinių pamokų;
III-IV gimnazijos klasių- po 14 savaitinių pamokų. Dalį pamokų, gydytojo leidimu, mokinys gali
lankyti gimnazijoje.
66. Gimnazija, suderinusi su mokinio tėvais ir atsižvelgusi į mokinio ligos pobūdį bei
gydytojų rekomendacijas, rengia individualų jo mokymo namuose planą. Sudaromas individualus
mokymosi tvarkaraštis, kurį tvirtina mokyklos direktorius:
66.1. suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), gimnazijos direktoriaus įsakymu
mokinys gali nesimokyti dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros. Dienyne ir mokinio
individualiame ugdymo plane įrašoma „atleista“ prie mokinio nesimokomų dalykų;
66.2. mokinio pasiekimai fiksuojami namų mokymo dienyne, klasės elektroniniame dienyne
surašomi pusmečių rezultatai.
ŠEŠIOLIKTASIS SKIRSNIS
LAIKINŲJŲ GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS
67. Laikinosios grupės sudaromos iš mokinių, pasirinkusių tą patį dalyko programos kursą,
pasirenkamojo dalyko ar modulio programą.
68. Minimalus mokinių skaičius grupėje:
68.1. pagrindinio ugdymo programos – 11 mokinių;
68.2. vidurinio ugdymo programoje – 12 mokinių. Išskirtiniais atvejais, atsižvelgus į
gimnazijos prioritetus ir mokinių poreikius, grupės gali būti mažesnės, jei gimnazija turi tam lėšų.
69. Maksimalus mokinių skaičius grupėje – 30 mokinių (užsienio ir lietuvių kalboms mokyti –
25 mokiniai).
70. Laikinosioms grupėms sudaryti panaudojamos dalykui skirtos pamokos ir pamokos
mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, nedidinant privalomo pamokų skaičiaus mokiniui.
13
71. Mokiniai, pasirinkę bendrąjį ar išplėstinį dalyko programos kursą, mokosi atskirose
laikinose grupėse, išskyrus IV gimnazijos klasių geografijos (vienoje grupėje jungiant bendrojo ir
išplėstino kursų grupes) dalyką.
72. Nesusidarius laikinajai grupei, pavieniai mokiniai norimo kurso programų mokomi
vadovaujantis Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų
programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu.
73. I−II gimnazijos klasės dalijamos į grupes, atsižvelgiant į skirtas mokymo lėšas (Gimnazijos
tarybos 2016 m. rugpjūčio 28 d. posėdžio protokolinis nutarimas (protokolo Nr.V1-3)):
73.1. I a, I c, I d gimnazijos klasėse lietuvių kalbos ir literatūros pamokose;
73.2. II a, II b, II c gimnazijos klasėse lietuvių (valstybinės) kalbos pamokose;
73.3. I a, I c, I d, II a, II b ir II c gimnazijos klasėse užsienio (anglų) kalbos pamokose;
73.4. I a, I c, I d, II a, II b, II c gimnazijos klasės informacinių technologijų dalyko
užsiėmimuose pagal pasirinktą programą. Mokinių dalijimas į grupes priklauso nuo darbo vietų
kabinetuose skaičiaus ir įrangos (Lietuvos higienos norma HN 21:2011 „ Mokykla, vykdanti
bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos
Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr.V-773);
73.5. I a, I c, I d, II a, II b gimnazijos klasės dorinio ugdymo (etikos ir tikybos) pamokose;
73.6. I a, I c, I d, II a, II b gimnazijos klasėse technologijų pamokose.
SEPTYNIOLIKTASIS SKIRSNIS
MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, UGDYMO
ORGANIZAVIMAS
74. Mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo programą ar vidurinio ugdymo
programą ir turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymas organizuojamas, vadovaujantis
Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795.
75. Mokytojas pritaiko bendrojo ugdymo dalykų programas pagal atitinkamos klasės ugdymo
planą arba pagal mokinio individualų ugdymo planą, atsižvelgdamas į pedagoginės psichologinės
tarnybos rekomendacijas, mokinio gebėjimus ir galias, suderinęs su gimnazijos Vaiko gerovės
komisija, o esant reikalui konsultuodamasis su pedagoginės psichologinės tarnybos specialistais.
76. Mokinys, besimokantis pagal pagrindinio ugdymo programos II dalį ir turintis intelekto
sutrikimą, gali nesimokyti užsienio kalbos. Jis gali būti atleidžiamas nuo pamokų, vadovaujantis
Bendraisiais ugdymo planais ir gimnazijos vadovo įsakymu.
77. Mokinio, kuris mokosi pagal pritaikytą bendrojo ugdymo dalykų programą, mokymosi
pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal šioje programoje numatytus pasiekimus,
vertinimo kriterijai aptariami su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais).
II SKYRIUS
PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
78. Gimnazija, vykdydama pagrindinio ugdymo antrosios dalies programą, vadovaujasi:
Pagrindinio ugdymo programos aprašu, patvirtintu švietimo ir mokslo ministro, Pradinio ir
pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir
mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 (toliau – pagrindinio ugdymo
bendrosios programos), Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14-19 metų mokiniams
modelio aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 15 d.
įsakymu Nr. ISAK-715 „Dėl Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14-19 metų
mokiniams modelio aprašo patvirtinimo“.
14
79. I-II gimnazijos klasių mokiniams privaloma socialinė – pilietinė veikla ir jai skiriama ne
mažiau kaip 20 pamokų (valandų) kiekvienoje klasėje trukmės veikla per mokslo metus. Socialinė –
pilietinė veikla gimnazijoje vykdoma vadovaujantis Klaipėdos „Aitvaro“ gimnazijos mokinių
socialinės – pilietinės veiklos organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu gimnazijos direktoriaus 2015
m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr.UP1-28).
80. Gimnazija užtikrina pagrindinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti minimalų
33 pamokų skaičių per savaitę ir siūlo mokiniams pasirinkti užsienio kalbos mokymo modulius,
lietuvių kalbos, matematikos, fizikos, gamtos mokslų konsultacijos bei ilgalaikius projektus.
ANTRASIS SKIRSNIS
UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS
81. Gimnazijoje rūpinamasi lietuvių kalbos ugdymu per visų dalykų pamokas:
81.1. per dalykų pamokas dirbama pagal Bendrojo ugdymo dalykų galiojančius vadovėlius
lietuvių kalba;
81.2. visų dalykų mokytojai vartoja dėstomo dalyko lietuviškus terminus ir nurodo mokiniams,
kur jų ieškoti;
81.3. kiekvienas mokytojas nuolat tobulina lietuvių kalbą ir specialybės kalbą;
81.4. istorijos, geografijos, lietuvių kalbos, pilietiškumo pagrindų, dailės, technologijų
pamokose kalbama, diskutuojama lietuviškai, taip mokiniai mokosi argumentuotai kalbėti, pasakoti,
vartoti atitinkamos srities terminus;
81.5. ugdant kalbinę atsakomybę, kalbinę raišką, mokiniai skatinami dalyvauti miesto
respublikiniuose konkursuose, lietuvių kalbos olimpiadose, projektuose, mokinių konferencijose,
Nacionaliniame diktante, akcijose, mokinių savivaldos renginiuose;
81.6. gimnazijoje sudarytos sąlygos mokiniams lavinti lietuvių kalbos žinias per lietuvių kalbos
konsultacijas, neformaliojo švietimo programas.
82. Dorinis ugdymas. Tėvai/globėjai mokiniui iki 14 metų parenka, o mokinys nuo 14 iki 16
metų pats pasirenka, pritarus tėvams/globėjams, vieną dalyką – etiką arba tikybą. Siekiant užtikrinti
mokymosi tęstinumą ir nuoseklumą, etiką arba tikybą rekomenduojama rinktis dvejiems metams
gimnazijos I−II klasėms. Mokinys, mokslo metų pabaigoje keičiantis dalyką, turi išlaikyti įskaitą.
(Mokytojų tarybos 2016 m. rugpjūčio 31 d. posėdžio protokolinis nutarimas (protokolas Nr.V2-4)).
83. Kalbos.
83.1. Mokinio, atvykusio į gimnaziją, kurio mokomoji kalba kita, negu jis mokėsi anksčiau,
kalbos mokymosi pasiekimus įvertina gimnazija. Jei reikia likviduoti ugdymo(si) spragas dėl kalbos
pasikeitimo, sudaromos sąlygos atsilikimui likviduoti.
83.2. II gimn. klasėse organizuojamas užsienio kalbų pasiekimų patikrinimas, naudojantis
centralizuotai parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais (pateikiamais per duomenų
perdavimo sistemą „KELTAS“).
83.3. Mokiniams, atvykusiems iš kitų Lietuvos ar užsienio mokyklų, kuriose jie bent vienerius
metus mokėsi kitos užsienio kalbos negu mokomasi gimnazijoje, sudaromos sąlygos toliau mokytis
pradėtąją užsienio kalbą, skiriant konsultacines valandas.
83.4. Mokiniui pageidaujant, sudaromos sąlygos pradėti mokytis užsienio kalbos, kurios mokosi
klasė ir įveikti programos skirtumus, vienerius metus skiriant 1 papildomą užsienio kalbos pamoką
per savaitę.
83.5. Iki vidurinio ugdymo programos vykdymo pradžios negalima keisti pradėtų mokytis
užsienio kalbų (išskyrus Bendrųjų ugdymo planų 122.3.4. punkte numatytus atvejus).
84. Informacinės technologijos. I−II klasių informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji
dalis ir vienas iš pasirenkamųjų modulių: programavimo pradmenų, kompiuterinės leidybos
pradmenų arba tinklalapių kūrimo pradmenų. Gimnazija siūlo rinktis ne mažiau kaip du modulius.
Modulį renkasi mokinys.
85. Socialinis ugdymas.
85.1. I−II gimnazijos klasėse pilietiškumo pagrindams mokyti skiriama po 1 savaitinę pamoką.
15
85.2. Pilietiškumo pagrindų pamokų dalis (iki 10 %) skiriama Etninės kultūros ugdymui.
85.3. Laisvės kovų istorijos temos integruojamos į istorijos, pilietiškumo pagrindų ir lietuvių
kalbos pamokas.
85.4. Temos, atspindinčios Lietuvos ir pasaulio realijas, susijusios su nacionaliniu saugumu ir
gynybos pagrindais, integruojamos į istorijos, geografijos, pilietiškumo pagrindų pamokas.
(Mokytojų tarybos 2016 m. rugpjūčio 31 d. posėdžio protokolinis nutarimas (protokolas Nr.V2-4)).
85.5. Ekonomikos dalykas dėstomas I-oje gimnazijos klasėje, skiriant 1 savaitinę pamoką.
86. Technologijos.
86.1. I-ų klasių mokinius technologijų dalyko pradedama mokyti pagal privalomą 17 val.
integruoto technologijų kurso programą, po kurios mokiniai renkasi vieną iš šešių siūlomų
technologinių programų: mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų, elektronikos, gaminių dizaino,
odos technologijų. Technologijoms mokyti klasė dalijama į grupes pagal pasirinktą programą.
86.2. Integruoto technologijos kurso programa vykdoma per ekskursijas, susitikimus su įvairių
profesijų atstovais, per praktinius užsiėmimus naudojantis profesinio mokymo baze profesinio
mokymo įstaigose.
86.3. Mokinys turi teisę pakeisti pasirinktą technologijų programą pabaigęs I gimnazijos klasę.
87. Kūno kultūra. Kūno kultūrai skiriamos 2 valandos per savaitę ir viena valanda lankyti
mokinio pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo pratybas (futbolą, krepšinį ir šokį) gimnazijoje.
Aktyvaus judėjimo pratybų apskaita vykdoma neformaliojo švietimo dienyne:
87.1. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja kūno kultūros
pamokose kartu su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojų
rekomendacijas. Šių mokinių pasiekimai kūno kultūros pratybose pažymiais nevertinami, įrašoma
„įskaityta“ arba „neįskaityta“;
87.2. tėvų pageidavimu specialios medicininės grupės mokiniai gali lankyti sveikatos grupes už
gimnazijos ribų;
87.3. parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai
skiriami atsižvelgiant į jų ligų pobūdį. Neskiriami ir neatliekami pratimai, kurie gali skatinti ligų
paūmėjimą. Šių mokinių pasiekimai kūno kultūros pratybose pažymiais nevertinami, įrašoma
„įskaityta“ arba „neįskaityta“;
87.4. mokiniai, atleisti nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl ligos, stebi
pamoką salėje (esant geroms sąlygoms lauke), taip pat jiems siūloma veikla kompiuterių klasėje,
bibliotekoje, skaitykloje. Iš pirmos ir paskutinės kūno kultūros pamokos mokiniai gali būti
išleidžiami, tėvams prisiimant atsakomybę tų pamokų metu. (Mokytojų tarybos 2016 m. rugpjūčio
31 d. posėdžio protokolinis nutarimas (protokolas Nr.V2-4)).
88. Žmogaus sauga. Žmogaus saugos ugdymas pagrindinio ugdymo programoje
organizuojamas vadovaujantis Žmogaus saugos ugdymo bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos
Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 (Žin., 2012, Nr.
89-4668):
88.1. I-ose gimnazijos klasėse skiriama po 0,5 savaitinės pamokos;
88.2. Žmogaus saugos programą pagal atskirą tvarkaraštį dėsto mokytojas, išklausęs ugniagesių
gelbėtojų mokyklos Civilinės saugos mokymo centro organizuojamą civilinės saugos mokymo
programą;
88.3. apskaita tvarkoma atskirame elektroninio dienyno puslapyje.
89. Pagrindinio ugdymo programai (II dalies) įgyvendinti pamokų skaičius per dvejus
metus grupine mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu.
Klasė (mokinių sk.)
Dalykas (pam. sk.)
I a
(25)
I b
(21)
I c
(28)
I d
(26)
II a
(30)
II b
(25)
II c
(24)
Iš viso
(179)
Dorinis ugdymas:
Tikyba 1
*
1
1 1
1
* 5
Etika 1 1 1 1 1 1 1 7
16
Kalbos:
Gimtoji (rusų) kalba 4 4 4 4 4 4 4 28
Lietuvių kalba ir literatūra :
1 grupė 4 4 4 4 16
2 grupė 4 4 4 12
Lietuvių kalba (valstybinė) :
1 grupė 5 5 5 15
2 grupė 5 5 5 15
Užsienio kalba (1-oji):
1 grupė
(anglų kalba)
3 3 3 3 3 3 3 21
2 grupė
(anglų kalba)
3 3 3 3 3 3 18
Matematika 3 3 3 3 4 4 4 24
Gamtamokslinis ugdymas:
Biologija 1 1 1 1 2 2 2 10
Fizika 2 2 2 2 2 2 2 14
Chemija 2 2 2 2 2 2 2 14
Informacinės technologijos:
1 grupė 1 1 1 1 1 1 1 7
2 grupė 1 1 1 1 1 1 6
Socialinis ugdymas:
Istorija 2 2 2 2 2 2 2 14
Pilietiškumo
pagrindai
1 1 1 1 1 1 1 7
Geografija 2 2 2 2 1 1 1 11
Ekonomika ir
verslumas
1 1 1 1 4
Meninis ir technologinis ugdymas:
Dailė 1 1 1 1 1 1 1 7
Muzika 1 1 1 1 1 1 1 7
Technologijos:
1 grupė 1,5 1,5 1,5 1,5 1 1 1 9
2 grupė 1,5 1,5 1,5 1 1 6,5
Kūno kultūra 2 2 2 2 2 2 2 14
Žmogaus sauga 0,5 0,5 0,5 0,5 2
Minimalus
privalomų pamokų
skaičius mokiniui:(1)
33 33 33 33 33 33 33 231
Pamokos, skirtos mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti:
Diferencijuotas ir pagilintas dalykų mokymas:
Pagilintas užsienio
(anglų) kalbos
modulis
1 1 1 1 1 5
Išlyginamasis
užsienio (anglų)
kalbos modulis
1 1 1 1 4
Orientuojamasis
užsienio (anglų)
kalbos modulis
1 1 1 1 4
17
Konsultacijos:
fizika 1 ** ** ** 1 ** ** 2
matematika ** 1 ** ** ** 1 ** 2
lietuvių kalba ** ** ** ** ** ** 1 1
gamtos mokslai ** 1 ** ** ** ** ** 1
profesinis
informavimas
** ** ** 1 ** ** 1 2
Konsultacijos
užsieniečiams
** ** ** 1 ** ** 1 2
Kita ugdomoji veikla :
Projektai:
Kelias į vieningą
Europą
2
(vok.)
2
(vok)
2
(isp.)
** 2
(isp.)
2
(vok.)
** 10
Iš viso pamokų
mokinio ugdymo
poreikiams
tenkinti:(2)
5
5
4 4 5 5
5 33
Neformaliojo švietimo programos:
Aktyvaus judėjimo
pratybos „Šokis“
1 ** ** ** ** ** 1 2
Aktyvaus judėjimo
pratybos „Futbolas“
** 1 ** ** ** ** ** 1
Aktyvaus judėjimo
pratybos „Krepšinis“
** ** 1 ** ** ** ** 1
Choras „Orfėjas“ ** ** 1 ** ** ** ** 1
Folkloro studija ** ** ** ** 2 ** ** 2
Teatras „Talismanas“ ** ** ** 1 ** ** ** 1
Šokių kolektyvas
“Čiko”
** ** ** 1 ** ** ** 1
Gamta ir ekologija ** ** ** ** ** 1 ** 1
Biologijos
mokslininkų klubas
** ** ** ** ** ** 1 1
Matematikos
mokslininkų klubas
** ** ** ** ** ** 1 1
Kompiuterinė grafika
ir WEB dizainas
** ** ** ** 1 ** ** 1
Dailės studija ** 1 ** ** ** ** ** 1
Šeimos klubas ** ** ** ** ** 1 ** 1
Studija „Jaunasis
gitaristas“
1 ** ** ** ** 1 ** 2
Iš viso panaudota
neformaliojo
švietimo pamokų:(3)
2 2 2 2 3 3 3 17
Pamokos, skirtos
klasių dalijimui į
grupes: (4)
10,5 0 10,5 10,5 11 11 9 62,5
Iš viso panaudota
pamokų: (1, 2 , 3 ir 4
suma)
50,5 40 49,5 49,5 52 52 50 343,5
18
*I b klasės mokiniai į tikybą eina kartu su I a klase, II c klasės mokiniai į tikybą eina kartu su II b
klasės mokiniais.
**Į grupes eina visų I-II gimnazijos klasių mokiniai.
III SKYRIUS
VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
90. Vidurinio ugdymo programa 2016−2017 mokslo metais III, IV gimnazijos klasėse
įgyvendinama vadovaujantis Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269,
Pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309, 2015−2016 ir 2016−2017
mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-457
(redakcija 2015 m. birželio 16 d. įsakymas Nr.614, redakcija 2016 m. rugpjūčio 26 d. įsakymas Nr.
V-716).
91.Gimnazija vasario – kovo mėn. per II-jų gimnazijos klasių mokinių ir tėvų susirinkimus
informuoja mokinius ir jų tėvus apie teikiamas ugdymo turinio pasirinkimo galimybes mokantis
pagal vidurinio ugdymo programą.
92. Kiekvienas mokinys, baigiantis Pagrindinio ugdymo programą, konsultuojamas mokytojų,
klasės vadovų, socialinio pedagogo, psichologo ir gimnazijos vadovų, rengia savo individualų
ugdymo planą:
92.1. individualaus ugdymo plano tikslas - ugdyti mokinio asmeninę atsakomybę už mokymąsi,
gebėjimą įgyvendinti išsikeltus tikslus;
92.2. mokinio individualaus ugdymo plano formą siūlo gimnazija;
92.3. iš visų klasių mokinių, pasirinkusių tą pačią dalyko programą, kursą ar dalyko modulį,
sudaromos laikinos grupės;
92.4. įgyvendinant mokinio individualų ugdymo planą bendradarbiauja mokyklos vadovai,
mokiniai, mokytojai ir mokinių tėvai.
93. Mokinio mokymosi turinį sudaro:
93.1. bendrojo lavinimo privalomi dalykai: dorinis ugdymas, rusų kalba (gimtoji), lietuvių
kalba ir literatūra, užsienio kalba pagal B1, B2 mokėjimo lygius, matematika, socialinio ugdymo
vienas dalykas (istorija arba geografija), gamtamokslinio ugdymo vienas dalykas (biologija ar fizika,
ar chemija), meninio ugdymo vienas dalykas (dailė, muzika, teatras, grafinis dizainas arba
integruotas menų ir technologijų kursas), kūno kultūros vienas dalykas (bendroji kūno kultūra ar
pasirinkta sporto šaka: sportiniai šokiai, futbolas);
93.2. mokinio laisvai pasirinktas mokymosi turinys (papildomi branduolio dalykai, dalykų
išplėstiniai kursai, dalykų moduliai ir pasirenkamieji dalykai).
94. Mokiniai privalo mokytis ne mažiau kaip 9 dalykų per dvejus metus. Nebaigus dalyko
kurso programos, dalykas neįskaitomas.
95. Mokiniai programos bendrajam ar išplėstiniam kursui gali skirti daugiau pamokų per savaitę
negu nustatytas minimumas (31,5 pamokos), neviršydami III, IV gimnazijos klasėse (35 pamokų)
savaitinio pamokų skaičiaus.
96. Mokiniai, pasirinkę bendrąjį ar išplėstinį dalyko programos kursą, mokosi atskirose grupėse.
Nesusidarius grupei, pavieniai mokiniai norimo kurso programų gali mokytis savarankiško
mokymosi būdu, skiriant konsultacijas. Į mokinio savarankiško mokymosi krūvį įskaitomas dalyko
kursui skirtas pamokų skaičius.
97. Individualaus ugdymo plano keitimas:
19
97.1. keisti dalyko programą, dalykų kursus arba pasirenkamuosius dalykus mokiniai gali
pasibaigus pusmečiui (esant galimybei) arba mokslo metams pagal gimnazijos nustatytą tvarką
(patvirtinta „Aitvaro“ gimnazijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 02 d. įsakymu Nr. UP1-59);
97.2. III gimnazijos klasių mokiniai gali keisti dalyko programą, programos kursą ir dalyko
modulį pusmečio ar mokslo metų pabaigoje. Įskaitos pažymiai kartu su nurodytu kursu įrašomi į
elektroninį dienyną. Metinis ar pusmečio pažymys išvedamas pagal įskaitos įvertinimą;
97.3. IV gimnazijos klasių mokiniai tik I pusmečio pabaigoje gali keisti dalyko programos kursą,
atsisakyti dalyko ar modulio (nebeleidžiama pasirinkti naujo dalyko ir modulio);
97.4. mokytis pagal aukštesnio kurso programą mokinys gali pradėti išlaikęs įskaitą iš kursų
programų skirtumo. Mokiniui, kuris mokysis pagal bendrojo kurso programą, įskaitos laikyti
nereikia, jei jį tenkina turėtas išplėstinio kurso programos įvertinimas;
97.5. individualus ugdymo planas mokiniui keičiamas tik tuo atveju, jei įskaitos įvertinimas yra
patenkinamas.
98. Gimnazija sudaro sąlygas mokiniams siekti asmeninės ir pilietinės brandos, ugdytis gyvenime
būtinas bendrąsias kompetencijas:
98.1. savanoriškai užsiimti socialine-pilietine ar kita visuomenei naudinga veikla;
98.2. savarankiškai susipažinti su profesinės veiklos įvairove ir rinkimosi galimybėmis, planuoti
savo tolimesnį mokymąsi ir darbinę veiklą.
99. Mokiniui, atvykusiam iš kitos mokyklos, gimnazija užtikrina mokymosi tęstinumą, sudaro
galimybę keisti bendrojo lavinimo dalykus, jų kursus ar dalyko modulius.
100. Pradėjus vykdyti vidurinio ugdymo programą mokytojai pasirašytinai supažindina mokinius
su dėstomo dalyko brandos egzamino programa, dalyko vertinimo sistema. Iš elektroninio dienyno
išspausdinti ir mokinių pasirašyti lapai perduodami atsakingam direktoriaus pavaduotojui ugdymui.
101. Iki 10 procentų dalykui skirtų pamokų leidžiama organizuoti ne pamokų metu.
ANTRASIS SKIRSNIS
UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS
102. Dorinis ugdymas. Mokinys renkasi vieną dalyką – etiką arba tikybą. Užtikrinant programos
tęstinumą ir nuoseklumą, dorinio ugdymo mokomasi dvejus metus, skiriant po 1 savaitinę valandą.
103. Lietuvių kalba ir literatūra.
103.1. Lietuvių kalbos ir literatūros išplėstiniu kursu pagal gimnazijos galimybes mokoma
ne daugiau kaip 25 mokinius grupėse.
103.2. Gimnazija siūlo lietuvių kalbos ir literatūros programą papildančius 2 pasirenkamuosius
modulius.
104. Užsienio kalbos.
104.1. Užsienio kalbų bendroji programa pateikiama kursais, orientuotais į Europos Tarybos
siūlomus B1, B2 kalbos mokėjimo lygius. Nustačius mokinių lygį,užsienio kalbų ugdymas
organizuojamas grupėse, kuriose visi arba dauguma mokinių siekia to paties lygio. 104.2. Besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą skiriamas didesnis užsienio kalbos III,
IV gimnazijos klasėse pamokų skaičius.
104.3. Gimnazija siūlo anglų kalbos pagal B1 ar B2 kalbos mokėjimo lygius programą
papildančius 2 pasirenkamuosius dalyko modulis.
104.4. Iš pasirenkamųjų dalykų gimnazija siūlo rinktis vokiečių bei ispanų kalbas.
104.5. III klasių mokiniams, pasirinkusiems antrąją užsienio kalbą, siūloma siekti A1 ar A2
kalbos mokėjimo lygio. Mokiniui pereinant iš A1 ar A2 ar B1 į B2 kalbos mokėjimo lygius
skiriamos individualios užduotys savarankiškam pasiruošimui, už kurias atsiskaitoma mokytojo
nustatytu laiku.
105. Matematika. Besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą skiriamas didesnis
matematikos išplėstinio kurso pamokų skaičius III-iose gimnazijos klasėse. Mokiniai pagal
poreikius matematikos programą gali papildyti 2 siūlomais matematikos moduliais.
20
106. Socialiniai mokslai. III−IV gimnazijos klasėse mokiniai pasirenka vieną socialinių mokslų
dalyką: istoriją ar geografiją, tačiau gali rinktis ir abu (istoriją ir geografiją).
106.1. Iš pasirenkamųjų dalykų mokinys gali rinktis ekonomiką ir verslumą, psichologiją ir
filosofiją.
106.2. Besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą skiriamas didesnis istorijos
išplėstinio kurso pamokų skaičius III-iose gimnazijos klasėse.
106.3. Nesusidarius grupei mokinių, pasirinkusių geografijos programos kursą A, IV
gimnazijos klasėje mokiniai 2 pamokas lanko su kurso B grupe ir jiems skiriama viena valanda
konsultacijų.
106.4. Temos, susijusios su nacionalinio saugumo temomis, integruojamos į pasirenkamuosius
dalykus ( filosofiją, psichologiją ir ekonomiką bei verslumą).
106.5. Besidomintiems Rusijos istorija yra siūlomas Rusijos istorijos modulis.
107. Gamtos mokslai. III−IV gimnazijos klasėse mokiniai pasirenka vieną iš gamtos mokslų
dalykų – biologiją, fiziką ar chemiją, tačiau gali rinktis ir kelis. Kiekvieną gamtos mokslų dalyko
programą mokiniai gali papildyti siūlomais fizikos, biologijos ar chemijos moduliais.
108. Menai. Besimokantys pagal vidurinio ugdymo programą mokiniai privalo pasirinkti vieną
meninio ugdymo dalyką: dailę, muziką, teatrą, grafinį dizainą arba integruotą menų ir technologijų
kursą, tačiau gali rinktis ir keletą dalykų.
108.1. Mokinys gimnazijos direktoriaus įsakymu gali būti atleistas nuo menų pamokų lankymo,
bet tų valandų negali panaudoti kitiems dalykams.
108.2. Iš pasirenkamųjų dalykų mokinys gali rinktis braižybą.
109. Kūno kultūra. IV gimnazijos klasėse mokiniai renkasi bendrąją kūno kultūrą ar pasirinktą
sporto šaką (krepšinį, futbolą), III gimnazijos klasėse mokiniai renkasi bendrąją kūno kultūrą ar
sporto sritį - sporto šaką (sportinius šokius arba futbolą).
109.1. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja kūno kultūros
pamokose kartu su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojų
rekomendacijas.
109.2. Mokinio pageidavimu specialios medicininės grupės mokiniai gali lankyti sveikatos
grupes už gimnazijos ribų.
109.3. Parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai
skiriami atsižvelgiant į jų ligų pobūdį. Neskiriami ir neatliekami pratimai, kurie gali skatinti ligų
paūmėjimą.
109.4. Mokiniai, besimokantys pagal vidurinio ugdymo programą, atleisti nuo kūno kultūros,
kito mokomojo dalyko pasirinkti negali. Jiems siūloma veikla kompiuterių klasėje, bibliotekoje,
skaitykloje bei socialinė veikla.
110. Informacinės technologijos.
110.1. Informacinių technologijų kursas yra pasirenkamasis.
110.2. Mokiniai gali rinktis išplėstinio kurso Elektroninės leidybos, Duomenų bazių kūrimo ir
valdymo arba Programavimo programas.
111. Vidurinio ugdymo programos dalykai ir jiems įgyvendinti skiriamas valandų
skaičius, mokant grupinio mokymosi forma, kasdienio mokymo proceso organizavimo būdu. 111.1. III gimnazijos klasėms (4 klasės, 97 mokiniai)
Mokomieji dalykai Išplėstinis kursas Bendrasis kursas Iš
viso
mob.
grup.
Iš viso
valandų Mobil.
grup.
skaič.
Moki
nių
skaič.
Valan
dų
skaič.
Mob.
grup.
skaič.
Moki
nių
skaič.
Valan
dų
skaič.
Dorinis ugdymas
Tikyba 1 12 1 1 1
Etika 4 85 4 4 4
21
Rusų (gimtoji) kalba 1 20 5 4 77 16 5 21
Lietuvių kalba ir literatūra 6 97 36 6 36
Užsienio kalba:
Anglų kalba (B1, B2) 1B1 – 14 mok. 5B2-83 mok. 24
Socialinis ugdymas
Istorija 1 14 4 2 56 4 3 8
Geografija 1 12 3 1 19 2 2 5
Matematika 5 81 25 1 16 3 6 28
Gamtamokslinis ugdymas
Biologija 1 17 3 28 2 2 5
Fizika 1 27 4 1 26 2 2 6
Chemija 1 18 3 2 33 4 3 7
Menai ir technologijos
Dailė 1 26 2 1 2
Muzika 1 21 2 1 2
Teatras 1 12 2 1 2
Grafinis dizainas 2 43 4 2 4
Integr. menų ir techn. kursas 1 13 2 1 2
Kūno kultūra
Bendroji kūno kultūra 4 80 8 4 8
Sportiniai šokiai 1 17 2 1 2
Pasirenkamieji dalykai:
Informacinės technologijos 2 22 2 2 2
Informacinės technologijos.
Programavimas
2 22 4 2 4
Vokiečių kalba (A1, A2) 1 12 3 1 3
Ispanų kalba (A1, A2) 1 12 3 1 3
Ekonomika 1 23 1 1 1
Psichologija 2 38 2 2 2
Braižyba 1 28 1 1 1
Filosofija 1 17 1 1 1
Pasirenkamieji dalykų
moduliai:
Anglų kalbos modulis „Let‘s
talk“
1 18 1 1 1
Rusijos istorija 1 13 1 1 1
Biologijos modulis 1 12 1 1 1
Matematikos modulis 1 12 1 1 1
Iš viso panaudota valandų
privalomam ugdymo turiniui,
pasirenkamiesiems dalykams,
dalykų moduliams: (1)
188
Konsultacijos: (2)
Grafinis dizainas 1 14 1 1 1
Profesinis informavimas 1
22
Kita ugdomoji veikla
(projektai): (3)
Nordplus Junior „Nordic
svajonės“
2
Muzikinė svetainė 2
Šokame valsą 2
Mokinių mokomoji bendrovė 1
Tolerancijos ugdymo centras 2
Būkime kartu 1,5
IŠ VISO 200,5
Neformaliojo švietimo
programos:
Žurnalistų klubas 2
Vokalinis instrumentinis
ansamblis
1
Chemijos mokslininkų klubas 1
Šeimos klubas 1
Teatras „ Talismanas “ 2
Ansamblis „ Čiko “ 1
Sporto klubas – „Tinklinis“ 1
Matematikos mokslininkų
klubas
1
Studija „ Jaunasis gitaristas “ 1
Folkloro studija 1
Iš viso panaudota
neformaliojo švietimo
valandų: (4)
12
Iš viso valandų: (1,2,3 ir 4
suma)
212,5
111.2. IV gimnazijos klasėms (4 klasės, 98 mokiniai)
Mokomieji dalykai Išplėstinis kursas Bendrasis kursas Iš
viso
mob.
grup.
Iš viso
valandų Mob.
grupių
sk.
Moki
nių
skai.
Valan
dų
skaič.
Mob.
grupių
skaič.
Moki
nių
skai.
Valan
dų
skaič.
Dorinis ugdymas
Tikyba 1 17 1 1 1
Etika 5 81 5 5 5
23
Rusų (gimtoji) kalba 1 15 5 4 83 16 5 21
Lietuvių kalba ir literatūra 5 83 35 1 15 6 6 41
Užsienio kalbos
Anglų kalba 5B2 -84 1B1-14 6 24
Socialinis ugdymas
Istorija 1 21 3 2 44 4 3 7
Geografija 2 2 37 4 2 4
Matematika 5 84 25 1 14 3 6 28
Gamtamokslinis ugdymas
Biologija 2 31 6 1 20 2 3 8
Fizika 2 46 6 1 22 2 3 8
Chemija 1 21 3 1 12 2 2 5
Menai ir technologijos
Dailė 2 57 4 2 4
Muzika 1 10 2 1 2
Grafinis dizainas 2 35 4 2 4
Teatras 1 5 2 1 2
Kūno kultūra
Bendroji kūno kultūra 5 98 10 5 10
Pasirenkamieji dalykai:
Psichologija 1 27 1 1 1
Informacinės technologijos 2 22 4 2 20 2 4 6
Ispanų kalba (A1, A2, B1) 1 12 3 1 3
Vokiečių kalba (A1, A2) 1 6 3 1 3
Ekonomika 1 12 1 1 1
Braižyba (lietuvių kalba) 2 38 2 2 2
Filosofija 1 27 1 1 1
Pasirenkamieji dalykų
moduliai:
Eksperimentiniai fizikos
uždaviniai
1 14 1 1 1
Rusijos istorija 1 12 1 1 1
Eksperimentinė biologija 1 12 1 1 1
Eksperimentinė chemija 1 12 1 1 1
Matematikos modulis 1 13 1 1 1
Iš viso panaudota valandų
privalomam ugdymo turiniui,
pasirenkamiesiems dalykams,
dalykų moduliams (1):
196
Konsultacijos (2):
Geografija (išplėstinis kursas) 1
Grafinis dizainas 1
Profesinis informavimas 1
Iš viso (2): 199
Kita ugdomoji veikla
(projektai) (3):
24
Nordplus Junior „Nordic
svajonės“
2
Tolerancijos ugdymo centras 1
Muzikinė svetainė 1
Iš viso (3): 4
Neformaliojo švietimo
programos:
Teatras „Talismanas“ 2
Vokalinis ansamblis „Bravo“ 1
Stalo tenisas 1
Šokių kolektyvas „Čiko“ 1
Folkloro studija 1
Studija „Jaunasis gitaristas“ 1
Įdomioji biologija 1
Programavimo technika 1
Choro studija 1
Dailės studija 1
Debatų klubas 1
Iš viso panaudota neformaliojo
švietimo valandų (4):
12
Iš viso valandų (1,2,3 ir 4
suma):
215
25
2016-2017 M.M. TARIFIKUOJAMŲ VALANDŲ SUVESTINĖ PAGAL PROGRAMAS IR JOMS ĮGYVENDINTI SKIRIAMAS VALANDAS
Pro
gra
ma (
kla
sė)
Kla
sių
sk
aič
ius
Mok
inių
sk
aič
ius
Vala
nd
ų, p
an
au
dotų
pri
valo
mam
ugd
ym
o t
uri
niu
i, s
kaič
ius
Vala
nd
os,
sk
irto
s m
ok
inių
ugd
ym
osi
pore
ikia
ms
ten
kin
ti
Valandos, skirtos klasių dalijimui į
grupes
Iš v
iso t
ari
fik
uota
vala
nd
ų
Naudojamos pagal
poreikį valandos
Iš v
iso t
ari
fik
uota
įst
aig
ai
vala
nd
ų
Dori
nia
m u
gd
ym
ui
Lie
tuvių
kalb
ai
Užs
ien
io k
alb
ai
Info
rmaci
nėm
s te
chn
olo
gij
om
s
Tec
hn
olo
gij
om
s
Kit
ais
atv
ejais
, tu
rin
t lė
šų
Nef
orm
ali
ojo
vaik
ų š
vie
tim
o
vala
nd
os
Tru
mp
ala
ikėm
s k
on
sult
aci
jom
s
Savara
nk
išk
am
mok
ym
ui
Mok
ym
ui
ligon
inėj
e
Nu
oto
lin
iam
mok
ym
ui
IX 4 100 132 18 3 12 9 3 4,5 - 8 189,5 2 15 - - 206,5
X 3 79 99 15 2 15 9 3 2 - 9 154 - - - - 154
IX–X (1–2) 7 179 231 33 5 27 18 6 6,5 - 17 343,5 2 15 - - 360,5
XI 4 97 167 33,5 - - - - - - 12 212,5 3,5 14 - - 230
XII 4 98 174 29 - - - - - - 12 215 1 14 - - 230
XI–XII (3–
4) 8 195 341 62,5 - - - - - - 24 427,5 4,5 28 - - 460
Iš viso 15 374 572 95,5 5 27 18 6 6,5 - 41 771 6,5 43 - - 820,5 __________________________________________
SUDERINTA SUDERINTA
Klaipėdos „Aitvaro“ gimnazijos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
tarybos 2016 m. rugpjūčio 28 d. Ugdymo ir kultūros departamento
posėdžio protokoliniu nutarimu Švietimo skyriaus vedėja
( protokolo Nr.V1-3)
Laima Prižgintienė
2016 m. rugpjūčio 31 d.
