Nepriklausomas Ukmergės krašto laikraštis

2015 m. sausio 13 d. ANTRADIENIS

Nr. 4 (2008)Kaina 0,35 EUR / 1,20 Lt

www.ukzinios.lt

Antradienį minime Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną. Jos prasmę mums primena išlikę nuotraukų, laidų, filmų kadrai, skambančios laisvės dainos. Ką apie 1991 metų sausio įvykius prisimena patys ginti laisvės ėję žmonės?

Vaidotė ŠANTARIENĖ

Nemažai juose dalyvavusių ukmergiškių šiandien susivieniję į tos dienos vardu pavadintą drau-giją. Jai vadovauja Sausio 13-osios atminimo medaliu apdovanota Nijolė Ona Kaselienė.

Nukelta į 7 p.

Atminty – laužai, dainos ir tautos vienybė

Ketvirtadienį Ukmergėje viešė-jo Europos Sąjungos ambasado-riumi Rusijoje šiuo metu dirbantis Ukmergės garbės pilietis Vygau-das Ušackas. 50-metį neseniai minėjęs svečias pasveikintas su jubiliejumi, kartu aptarti bendra-darbiavimo klausimai.

Vaidotė ŠANTARIENĖ

V. Ušacko ir rajono vadovų susiti-kimas vyko mero Vydo Paknio kabi-nete. Svečiui įteikta gėlių ir dovanų, o lauktuvių ukmergiškiams atvežė ir pats ambasadorius. „Norim atsidėkoti už rūpestį mūsų krašto žmonėmis“, – sveikindamas jubiliatą, sakė V. Paknys.

Įteikdami statinaitę medaus, rajono vadovai sakė dovanojantys tėviškės kvapo. „Iš namiškių visuomet smagu gauti dovanų, tačiau svarbiausia – dė-mesys“, – dėkojo jubiliejaus gruodžio 16-ąją sulaukęs sukaktuvininkas.

Rajono garbės pilietis domėjosi priešrinkiminėmis nuotaikomis Ukmergėje, kalbėtasi apie bendra-darbiavimą su italais, ukrainiečiais, baltarusiais, kitais su Ukmerge draugaujančiais miestais partneriais.

Sužinojęs apie ukmergiškių paramos akciją, skirtą Podolės Kamenecui, svečias taip pat panoro

Garbės pilietį pasveikino su jubiliejumi

prisidėti, paaukojant šiam Ukrainos miestui. Būtent jis priglaudė pabė-gėlius iš Krymo ir rytų Ukrainos.

Maskvoje su šeima šiuo metu įsikūręs ambasadorius pasakojo spėjęs aplankyti ir mūsų mieste gyvenančius tėvelius. Į Ukmergę jis atvyko iš Lietuvos radijo ir te-levizijos – dalyvavo radijo laidos pokalbyje apie Rusiją ir Ukrainą.

„Praėjusieji buvo sukrėtimo me-tai, – kalbėdamas apie santykius su Rusija, sakė jis. – Tikėkimės, šie bus atgimimo. Tačiau turime suprasti, jog kaimyno nepasirinksi. Galima daug ko norėt, bet svarbu padaryti takoskyrą tarp to, kas įmanoma, ir to, kai neišeina padaryti stebuklų.“

Anot V. Ušacko, nereikia bandy-ti „sudeginti“ santykių su Rusija: „Čia – ir ekonomika, ir žmonės, jie – didelė valstybė, mes – maža, istorija persipynusi. Turim būti principingi, bet kartu – ir manda-gūs. Stiprinti savo piliečių patrio-tizmą svarbu, kaip ir remti Ukrainą, tačiau savo valstybę kuria ji pati.“

Nebe pirmus metus V. Ušackas re-mia Ukmergėje vykstantį perkusijos festivalį bei savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vykdomą projektą. Su jo vedėjo pavaduotoja Ingrida Krikštaponiene buvo aptartos toles-nio bendradarbiavimo galimybės.

Nukelta į 7 p.

Praėjus dešimčiai dienų nuo euro įvedimo, Ukmergėje buvo užfiksuotas pirmas policijos pra-nešimas apie galimą suklastotos valiutos atsiskaitymą.

Šeštadienį apie 17 val. 10 min. Vilniaus gatvėje esančioje par-duotuvėje nenustatytos tapatybės moteris, atsiskaitydama už prekes, bandė sumokėti galimai padirbta 100 litų vertės kupiūra.

Policijos departamentas praneša ir apie daug kitų panašių atvejų. Klastočių aptikta visoje Lietuvoje ir įvairiomis kupiūromis.

Kaune, Laisvės alėjoje esan-čiame T. Ivanausko zoologijos muziejuje, 58-erių metų moteris bandė atsiskaityti galimai padirbta 50 eurų vertės kupiūra. Panevėžy-

Ukmergėje bandyta atsiskaityti netikrais eurais

je prekybos centre kasininkė sulai-kė asmenį, kuris bandė atsiskaityti galimai padirbta 5 eurų vertės kupiūra. Vilniuje parduotuvėje sulaikytas 35-erių metų vyras, kuris už prekes bandė atsiskaityti galimai padirbta 20 eurų vertės kupiūra. Alytuje sulaikytas 52-ejų metų vyras, kuris už prekes bandė atsiskaityti galimai padirbta 50 eurų vertės kupiūra.

Vilniuje parduotuvėje sulai-kytas 22-ejų metų jaunuolis, kuris už prekes bandė atsiskaityti galimai padirbta 20 eurų vertės kupiūra. Klaipėdos rajone preky-bos centre inkasavimo metu rasta galimai padirbta 50 eurų vertės kupiūra.

UŽ inf.

Sekmadienį Paryžiuje vyko isto-rinis žygis, kurio dalyviai pagerbė 17 teroro išpuolių aukų ir pasisakė už europietiškas vertybes.

Po kruvino išpuolio prieš saty-rinio savaitraščio „Charlie Hebdo“ redakciją į eitynes plūdo ne tik Prancūzijos sostinės, bet ir kitų miestų gyventojai.

Nukelta į 8 p.

Milijoninėje Paryžiaus

eisenoje – ir ukmergiškė

Vaidotė ŠANTARIENĖ

Senamiesčio pagrindinės moky-klos stadionas čiuožykla neseniai buvo tapęs tik trumpam. Viliamasi, kad orai dar leis ja pasidžiaugti žiemos pramogų mėgėjams.

Čiuožykla prie šios mokyklos tradiciškai atsiranda kasmet. Jos išliejimu šiemet rūpinosi į klubus susivieniję Ukmergės dviratinin-kai, ledo ritulininkai.

„Įrengėm prieš Naujuosius metus – pradėjom tvarkyti gruodžio 29 dieną, o naujų metų išvakarėse jau buvo galima čiuožinėti, – sakė dvi-račių klubo prezidentas, Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojas Dainius Vyšniauskas. – Tik orai pasikeitė, ko neplanavom, čiuožykla dabar ištirpusi. Ir snigo, ir šilo, prognozės svyruoja tarp pliuso ir minuso, todėl kol kas negalim nieko tvarkyti.“

Nukelta į 8 p.

Čiuožykla „laukia“ šaltuko

Dėl savaitgalį siautusio smar-kaus vėjo LESTO tinkle fiksuota daugiau gedimų nei įprasta.

Ukmergės rajone elektros tie-kimas buvo sutrikęs 1 tūkst. var-totojų. Gedimus daugiausia lėmė smarkaus vėjo nutrauktos oro lini-jos, ant jų virtę medžiai ar šakos.

LESTO atstovas ryšiams su vi-suomene Martynas Burba informa-vo, jog bendrovė ėmėsi visų priemo-nių, kad elektros energijos tiekimas klientams būtų atkurtas kuo greičiau.

Nukelta į 2 p.

Dėl vėtros liko be elektros

Apie Sausio 13-ąją pasakoja autentiški kadrai.Nuotraukos iš knygų: Vytautas Landsbergis „Kaltė ir atpirkimas: apie Sausio 13-ąją“, Juozas Girdvainis „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“.

Kultūros ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja L. Gerulskienė V. Ušacką supažindino su perkusijos festivalio programa. Autorės nuotr.

2 p. www.ukzinios.lt 2015 m. sausio 13 d.

IŠ polIcIjoS SUVESTINĖS

EURO JACKPOT lošimas Nr. 102

Data: 2014-01-09

2014 metų pradžioje rajono savi-valdybės mero potvarkiu buvo suda-ryta darbo grupė seniūnijų teritorijose esančių įstaigų padalinių tinklui ir ūkinei veiklai įvertinti. Darbo grupei buvo pavesta pateikti savivaldybės merui pasiūlymus dėl kaimo seniū-nijų teritorijose esančių biudžetinių įstaigų, viešųjų įstaigų padalinių tinklo išdėstymo bei ūkinės veiklos efektyvaus organizavimo, racionalaus turimų pastatų panaudojimo.

Darbo grupės nariai analizavo seniūnų pateiktą informaciją, su-sitiko su vietos bendruomenėmis, apžiūrėjo objektus vietoje, įvertino esamą padėtį – pastatų būklę, pa-naudojimą, išlaikymą, perspekty-

Turtas valdomas racionaliau

vas – ir pateikė išvadas, kad kaimo seniūnijos turi administruoti visas seniūnijos teritorijoje esančias patalpas, išskyrus socialinį būstą; siūlė į privatizuojamų objektų sąrašą įtraukti nenaudojamus ir sa-vivaldybei nereikalingus pastatus.

Atsižvelgiant į minėtos darbo grupės pasiūlymus, rajono savi-valdybės tarybos sprendimu iš Ukmergės kultūros centro, viešo-sios bibliotekos turtas perduotas valdyti ir prižiūrėti seniūnijoms, du objektai įtraukti į privatizuojamųjų sąrašą, perkelti kai kurie etatai.

Teigiami šio sprendimo rezultatai jau matomi – kai kurių seniūnijų per-imtuose pastatuose keičiami langai,

tvarkomi sanitariniai mazgai, pagal galimybes vykdomi kiti remonto ir priežiūros darbai, planuojamos lėšos tolesniam pastatų eksploatavimui.

Ir rajono savivaldybės vadovai, ir seniūnai pažymi, kad šie sprendi-mai pasiteisino, nes seniūnų ūkiš-kumas, šeimininkiškas požiūris ne tik užtikrina racionalesnę pastatų priežiūrą, bet ir sudaro palankes-nes sąlygas čia įsikūrusių įstaigų veiklai. Čia dirbantys kultūros darbuotojai džiaugiasi, kad savo tiesioginį darbą gali dirbti pri-žiūrimose patalpose ir nebereikia rūpintis ūkiniais dalykais.

Savivaldybės informacijaUžs. Nr. 25

pagrindiniai skaičiai: 13, 19, 20, 27, 41papildomi skaičiai: 5, 9Žaidimas laimėjimas5 + 2 13 743 387,00 €5 + 1 441 927,50 €5 311 948,81 €4 + 2 3 851,20 €4 + 1 263,60 €4 102,80 €3 + 2 73,40 €2 + 2 25,90 €3 + 1 18,60 €3 13,30 €1+2 12,80 €2+1 8,20 €

Atkelta iš 1 p.

Pirmadienio rytą padėtis buvo stabili, likę pavieniai gedimai šalinami. Siekiama kuo greičiau at-naujinti elektros tiekimą likusiems vartotojams. Pirmiausia šalinami tie gedimai, kurie susiję su elektros tiekimu didesnei daliai vartotojų ir ypatingos reikšmės visuomeninės paskirties objektams.

Dėl vėtros liko be elektrosSiautėjant smarkiam vėjui,

gyventojų prašoma būti atsargių ir nesiartinti prie elektros oro linijų.

Pastebėjus nutrauktą elektros oro liniją ar ant jos užvirtusį medį prašoma apie tai pranešti gelbėtojams bendruoju pagalbos telefonu 112 ar LESTO trumpuo-ju telefonu 1802.

UŽ inf.

Per praėjusią savaitę ugniagesiai gelbėtojai į gaisrus išvyko 6 kartus.

Sausio 7 d. apie 10.30 val. Ukmergės priešgaisrinės gelbė-jimo tarnybos pareigūnai gavo pranešimą apie gaisrą Taujėnų seniūnijoje, Pamūšio kaime. Nu-vykus paaiškėjo, kad dega medinė pirtis, priklausanti D. S. Apdegė stogo konstrukcija, išdegė dalis perdengimo. Pirtis buvo kūrenama.

Sausio 8 d. apie 9 val. ryto automobilių stovėjimo aikštelėje,

Degė automobilis ir pirtisesančioje Vytauto g. 105, prie Ukmergės ligoninės, degė S. G. priklausantis automobilis „VW Golf“. Gaisro metu salone apdegė mašinos durelių elektros instalia-cija. Manoma, gaisras kilo nuo instaliacijos gedimo.

Sausio 11 d. ugniagesiai skubėjo į pagalbą kolegoms Širvintose gesinti Gelvonų seniūnijoje kilusio gaisro.

Tris kartus išvyko gesinti užsi-degusių suodžių dūmtraukiuose.

UŽ inf.

Daiva ZIMBlIENĖ

Naktį į sekmadienį Respubliki-nėje Vilniaus greitosios pagalbos ligoninėje mirė Biržų rajonas poli-tikas 47 metų Kęstutis Slavinskas. Prieš du mėnesius vyras pateko į avariją, dėl patirtų sunkių sužalo-jimų jį buvo ištikusi koma.

Nelaimė įvyko lapkričio 17-osios vakarą Ukmergės rajone, greitkelio Vilnius–Panevėžys 89-ajame kilo-metre, po viaduku, ties posūkiu į Taujėnų dvarą bei Užulėnį – pre-zidento Antano Smetonos gimtinę.

Pirminiais duomenimis, nuo Vilniaus važiavęs biržiečio K. Slavinsko vairuojamas automobi-lis „Toyota Avensis“ staiga tapo nevaldomas – užvažiavo ant skiria-mosios greitkelio juostos atitvarų, pakilo į orą, juo skriedamas keletą kartų apsivertė bei sustojo atsitren-kęs į betoninę viaduko atramą.

Ta pačia kryptimi iš paskos krovininiu automobiliu važiavęs ir kraupios avarijos liudininku tapęs Panevėžio miesto gyventojas tiki-no, jog besivartanti „Toyota“ oru galėjo skrieti keliasdešimt metrų.

Mirė į avariją patekęs Biržų politikas

Į įvykio vietą atskubėję greitosios medicinos pagalbos medikai ir polici-jos pareigūnai išvydo neatpažįstamai suniokotą automobilį. Jo salone pri-spaustą ir sunkiai sužalotą vairuotoją išvadavo ugniagesiai gelbėtojai.

Greitosios medicinos pagalbos medikai vyrą skubiai išvežė į Ukmergės ligoninę, kur jam dia-gnozuoti daugybiniai viso kūno sužalojimai, atviras kojos lūžis.

K. Slavinską ištiko koma. Jis reanimobiliu buvo pervežtas į Respublikinės Vilniaus greitosios pagalbos ligoninės reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių.

Dėl šio įvykio ikiteisminį tyrimą atliekantys Ukmergės rajono poli-cijos komisariato pareigūnai pati-kino, kad K. Slavinskas automobilį vairavo blaivus – tai patvirtino atliktas jo kraujo tyrimas.

O kas sukėlė tokią skaudžią avariją, galima tik spėlioti – ka-dangi jokių pašalinių kliūčių kelyje nebuvo nustatyta, ko gero, vairuo-tojas trumpam prarado dėmesį arba kalbėdamasis mobiliuoju telefonu, arba kokiai akimirkai užsnūdęs.

K. Slavinskas – gerai žinomas Biržų rajono politikas, rajono ta-ryboje jis darbavosi jau beveik du dešimtmečius.

Į politiką įsitraukusio ir kelias partijas pakeitusio, į Seimą kan-didatavusio vyro karjeros viršūnė buvo Biržų rajono vicemero postas, kuriame jis išbuvo dvi kadencijas.

Nuo 2006 metų Liberalų są-jūdžiui priklausęs ir šios partijos Biržų rajono skyriui vadovavęs K. Slavinskas pastaruosius keletą metų kaip savo pagrindinę darbo-vietę nurodė rajono tarybos Eko-nomikos ir verslo plėtros komitetą, kurio pirmininku buvo išrinktas.

www.lrytas.lt

Tėvas prieš sūnųSausio 9 d. apie 20 val. Ukmergė-

je namuose, virtuvėje tarp girto tėvo (g. 1965 m.) ir sūnaus (g. 1991 m.) kilo konfliktas. Pasak nukentėjusio-jo, tėvas spaudė ir suko jam ranką.

Išdaužė stiklusSausio 10-ąją kelios minutės

po vidurnakčio Lyduokių se-niūnijoje Juodausių kaime dužo langai. Girtas 38 metų vyras metaliniu dviračių stovu, buvusiu šalia parduotuvės, sudaužė trijų Ukmergės rajono vartotojų koo-peratyvo Juodausių parduotuvės langų stiklus.

pK inf.

Istorikai aiškinasi, ar Lietuvos ka-rininkas, partizanas Juozas Krikštapo-nis, kuris buvo ir Prezidento Antano Smetonos sūnėnas, dalyvavo žudant žydus Baltarusijoje. LRT televizijos laidoje „Savaitė“, kurią veda Nemira Pumprickaitė, sekmadienį šia tema buvo kalbinta Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Birutė Burauskaitė.

„Ukmergės žinių“ skaitytojams pateikiame portale www.lrt.lt spausdinamą interviu.

Jūsų vadovaujamas centras praėjusių metų gruodžio 19 d. kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl pirmojo Vyčio apygardos vado Juozo Krikštaponio veiklos 1941–1944 metais papildomo ištyrimo.

Mes labai kruopščiai ištyrėme J. Krikštaponio veiklą nacių metais. Tai užtruko labai ilgai. Nors viešoje erdvėje jis buvo linksniuojamas ir vadinamas žydšaudžiu, mes negali-me [daryti išvadų] neištyrę visko iki galo, visų dokumentų ir visų galimai susijusių situacijų. Esmė ta, kad buvo iškraipoma jo pavardė, kartais ir var-das, dokumentai yra fragmentiški.

Bet mūsų istorikai vis dėlto rado tokius nepaneigiamai, galima saky-ti, liudijančius dokumentus apie jo dalyvavimą Baltarusijoje kartu su A. Impulevičiaus batalionu, kadangi jis tada buvo antros kuopos vadas tose egzekucijose, kurias vykdė šitas A. Impulevičiaus batalionas.

Jums patiems kyla įtarimų, kad jis galėjo būti tas žmogus, kuris da-lyvavo žudant žydus Baltarusijoje, A. Impulevičiaus batalione, taip?

Taip. Istorinis tyrimas rodo, kad jis ten dalyvavo, ištirti istoriniai-ar-chyviniai dokumentai rodo tai, bet mes galime sakyti tik kaip istorikai, kad jis ten dalyvavo. Bet ką reiškia tas dalyvavimas? Visą kaltinamąją prasmę turi suteikti teisinis tyrimas.

Teisininkai, kitaip sakant, prokurorai.

Taip.Tai šiandien dar anksti tvirtin-

ti, kad jis tikrai buvo žydšaudys?Jokiu būdu negalima tvirtinti, mes

tik pateikėme medžiagą tyrimui.Bet jo sesuo sako, kad tą lai-

Ar galėjo Prezidento A. Smetonos sūnėnas dalyvauti žydų žudynėse?

kotarpį, kurį Jūs prašote ištirti, jis praleido savo ūkyje. Tai šiuo atveju negalima tikėti artimų žmonių parodymais?

Sunku pasakyti, kodėl ji taip sako, nes yra dokumentai – jau ne KGB dokumentai, o vokiečių okupacijos, kai buvo formuoja-mas A. Impulevičiaus batalionas. Visi tie sąrašai yra valstybiniame centriniame archyve. Ne tik KGB dokumentai buvo ištirti, bet ir nacių laikotarpio dokumentai. Taip pat yra ištirti vokiečių dokumentai, likę ir iki šiol esantys Baltarusijos archyve.

Kaip tas tyrimas dabar galėtų vykti, juk pačių gyvų liudininkų vargu ar begalima surasti. Tai ar prokuratūra pajėgi šiandien dar kažką ištirti papildomai?

Aš manau, kad šiuo atveju yra labai daug teisiniu požiūriu stiprius argumentus pateikiančių dokumen-tų, kad patyręs teisininkas galėtų pasakyti savo nuomonę.

Tai ganėtinai diskredituotų par-tizaninį judėjimą, jeigu paaiškėtų, kad toks žmogus, kuris yra ir mūsų Prezidento Antano Smetonos sūnė-nas, A. Smetonos sesers sūnus, vis dėlto neteisėtai gavo kario savanorio statusą. Ar Jūs nemanote, kad tada buvo paskubėta? Kaip buvo pra-žiūrėta, nebuvo kažkokių abejonių?

Aš nemanyčiau, kad jei vienas as-muo tikrai nepelnytai gavo statusą, kad tai diskredituoja partizaninį judėjimą. Tikrai neturi taip atsitikti. Klaidų visur pasitaiko, neklysta tas, kas nedirba. Tuo metu buvo labai skubama. Tikrai buvo paskubėta. Nebuvo tiriama veikla, ypač tų, kurie buvo kariškiai, [netirta], ką jie veikė nacių laikotarpiu.

Tiesiog nebuvo netgi žmonių, kurie būtų užsiėmę šito laikotarpio tyrimu. Ir, manau, šitas ir atsispindi – šitas skubo-tumas tokį rezultatą ir davė. Bet noriu pabrėžti, kad tai yra tikrai unikalus ir vienetinis atvejis. Jis neatveria vartų diskreditavimui, kaip jūs pasakėte.

Jūs sakote, kad tai yra vienetinis atvejis, bet yra minima dar viena pavardė – žmogaus, kuris neva neteisėtai gavus tokį kario sava-norio statusą ir pulkininko laipsnį Prezidento dekretu, t. y. Antanas

Baltūsis-Žvejas. Ar dėl jo Jūs kokį nors tyrimą vykdėte, ar čia nieko nereikia, nes viskas aišku?

Vienintelis jam metamas kaltini-mas, kad jo būrys saugojo Maida-neko koncentracijos stovyklą. Tai buvo išorinė apsauga. Žinau, kad šitie gerbiami asmenys, kurie daug apie tai šneka, sako, kad gali būti, jog lietuviai koncentracijos stovyklos kalinius lydėjo ir į dujų kameras. Čia viskas yra pasakos ir pritempimas.

Aš negaliu Jūsų nepaklausti ir apie A. Kraujelį-Siaubūną. Jūsų centras atliko pakartotinį tyrimą. Jūs visiškai atsakote už to tyrimo išvadas, nes buvote apkaltinti klastote?

Na, mes galime sulaukti visokių epitetų ir įvardinimų. Dėl A. Kraujelio mes dar kartą atlikome pakartotinį ty-rimą vien todėl, kad mums tikrai buvo labai skaudu viešoje erdvėje matyti, kad jis tiesiai šviesiai vadinamas žu-diku. Jis nenužudė nė vieno žmogaus tokiu būdu, koks jam primetamas.

Tai, ką įvykdė M. Urbono būrys, – tikrai ten yra daug, apie 10–11, žmonių nužudyta. M. Urbonas buvo apklausia-mas, jis buvo nuteistas mirti ir sušaudy-tas 1951 metais. Jis bandė išsisukinėti ir visą kaltę versti A. Kraujeliui. Iki 1951 metų, kai buvo nužudymo faktai tiriami, niekur A. Kraujelis nebuvo minimas, niekur jis nebuvo įvardijamas. Mes dėl A. Kraujelio esame visiškai ramūs. Jis tikrai yra pelnytai gerbiamas ir tikrai yra didvyris.

Mes kalbame sausio 12-osios, Lėno miško mūšio, kurio metu žuvo J. Krikštaponis, išvakarėse. Šiemet sukanka 70 metų, tai buvo 1945 m. O kovo 17-ąją sueis 50 metų, kai žuvo A. Kraujelis-Siaubūnas. Ar šiandien Jūs galite pasakyti, kad antrąją sukaktį, kovo 17-osios, mes turime minėti visiškai ramia sąžine, tuo metu, kalbėdami apie Lėno mūšį, mes neturėtume minėti ar didžiuotis, kad ten buvo ir J. Krikštaponis, da-bar reikėtų nuo to susilaikyti?

Aš manyčiau, kad toje mūšio vietoje, kur yra paminklas, paminėti ir pagerbti visus, kurie ten žuvo, yra pareiga, ir tai turėtų būti [daroma]. Bet atskirai prie J. Krikštaponiui skirto paminklo daryti dalį to minėjimo... Aš asmeniškai nuo to susilaikyčiau. O dėl A. Kraujelio – mes tikrai minėsime, tai įtraukta į mūsų minėtinų dienų sąrašą.

3 p.www.ukzinios.lt 2015 m. sausio 13 d.

gERoS diEnoS!

Sau lė te ka 8.36, lei džia si 16.19die nos il gu mas 7.43

Mėnulio delčia

SAUSio13 AnTRAdiEniS Veronika, Iveta,Dargaudas, Gilvydė,Raimondas, Vera

SAUSio14TREčiAdiEniSFeliksas, Auksė,Teodozijus, Hilarijus,Laimis, Lilija

SAUSio15KETViRTAdiEniSPaulius, Skirgaila,Snieguolė,Meda, Povilas

Sau lė te ka 8.35, lei džia si 16.20die nos il gu mas 7.45

Mėnulio delčia

Sau lė te ka 8.35, lei džia si 16.22die nos il gu mas 7.47

Mėnulio delčia

AnekdotaiDaili panelė gražiu „mersu“ va-

žiuoja per raudoną šviesą ir į jos mašiną įsirėžia „zapukas“. Išlipa išsproginusi akis, taškydamasi seilė-mis iš įniršio, o iš „zapuko“ išlipa se-nyvas dėdulė, kuris liūdnai klausia:

– Panele, o jūs bent vairavimo egzamine esate buvusi?

– Taip, – užrėkia blondinė, – ir – skir-tingai nuo tavęs – daugybę kartų, ožy!!!

Mokytoja liepė parašyti, kas yra ašara. „Ašara – tai ašarų liaukos iš-skiriamas skystis“ – parašė Marytė. „Ašara – tai sielos lašas“ – parašė klasės poetė Džiugilė. „Ašara yra vienas butelis degtinės trims staty-bininkams“ – parašė Petriukas.

Skambina į policiją susijaudinęs vyriškis:

– Alio! Aš autostradoj, ką tik per-važiavau du pacukus! Ką daryti?!

– Pacukus? Nieko nedarykit. Numeskit juos į pakelę.

– Fuuu... Gerai! O kur jų moto-rolerį dėti?

Receptasdietinė kalafiorų

ir lęšių sriubaReikės 300 g žiedinių kopūstų,

2 pomidorų, 1,7 l vandens, morkos, svogūno, stiklinės raudonųjų lęšių, 3 šaukštų aliejaus, druskos, maltų juodųjų pipirų, krapų.

Į storadugnį puodą įpilkit aliejaus ir jame apkepkit iki minkštumo susmul-kintus svogūną ir morką. Po tekančiu vandeniu nuplaukit lęšius ir supilkit į puodą. Ten pat supilkit verdantį vandenį. Žiedinį kopūstą užpilkit ver-dančiu vandeniu, palaikykit 5 min. ir, nupylę vandenį, išskirstykit žiedynais. Kai lęšiai, svogūnai ir morkos pavirs 15–20 min., į puodą sudėkit žiedinius kopūstus. Pomidorų odeles nulupkit, supjaustykit kubeliais ir suberkit į puo-dą. Puodo turinį užvirkit, ugnį sumažin-kit ir virkit tol, kol visi produktai išvirs. Įdėkit druskos, pipirų, smulkintų krapų.

PERKU MIŠKĄ. GAlI BŪTI SU BENDRATURČIAIS, NEATIDAlINTAS IŠ BENDRoS

NUoSAVYBĖS, pADEDU SUTVARKYTI DoKUMENTUS, pAVElDĖjIMUS. Tel. 8 644 55355.

Rajone vykusioje labdaros ak-cijoje, skirtoje paremti Ukmergės miestą partnerį Ukrainoje Podolės Kamenecą, paaukota daugiau kaip 3200 eurų.

Nuo spalio pradžios į akciją įsijun-gė ukmergiškiai, įstaigos, organiza-cijos, mokyklos, vaikų lopšeliai-dar-želiai. Jie rinko ne tik pinigines lėšas, bet ir įvairius nuo karo Ukrainoje nukentėjusiems reikalingus daiktus. Akcija baigėsi sausio 6 dieną.

Iki gruodžio 17 dienos buvo surinkta daugiau kaip 800 eurų ir įvairių daiktų. Pasak įstaigos, besirūpinusios labdaros rinkimu,

Ukmergiškiai parėmė nukentėjusius nuo karo Ukrainoje

VšĮ Jaunimo laisvalaikio centro direktorės Daivos Pranskevičienės, labdarai lėšas ar daiktus aukojo gyventojai, įstaigos, mokyklos, vaikų lopšeliai-darželiai.

Svarų indėlį įnešė antrą šv. Ka-lėdų dieną kultūros centre vykęs labdaringas Kalėdinis koncertas „Dievo melsiu taikos“. Žiūrovai, atėję į koncertą, kuriame pasirodė Kultūros centro ir Meno mokyklos Muzikos skyriaus meno kolektyvai, paaukojo 386,64 Eur (1335 Lt).

Gyventojai, įstaigos, organiza-cijos, įmonės Ukmergės miestui partneriui Ukrainoje Podolės Ka-

menecui, kuriame daug pabėgėlių iš Rytų Ukrainos ir Krymo, iš viso paaukojo 3264,89 Eur (11 273 Lt).

Daugiausia lėšų skyrė Ukmer-gės rajono savivaldybės adminis-tracija, pritarus rajono savivaldy-bės tarybai, – 1448,10 Eur (5000 Lt). Ukmergės rajono savivaldybės administracijos darbuotojai surin-ko 521,32 Eur (1800 Lt). Didžiau-sią sumą – 289,62 Eur (1000 Lt) – iš įmonių labdarai skyrė UAB „Ukmergės vandenys“.

Iš viso paramą Podolės Kame-necui skyrė 18 juridinių asmenų: K. Cesevičiaus individuali plas-

tmasinių gaminių įmonė, Deltuvos, Dukstynos, Vidiškių pagrindinės mokyklos, LPS „Bočiai“ Ukmer-gės bendrija, UAB „Ukmergės vandenys“, Antano Smetonos ir Jono Basanavičiaus gimnazi-jos, Ukmergės kultūros centras, lopšeliai-darželiai „Nykštukas“, „Saulutė“, „Šilelis“, „Varpelis“, Ukmergės meno mokykla, rajono savivaldybės administracija, Vlado Šlaito viešoji biblioteka, viešoji įs-taiga Jaunimo laisvalaikio centras, Želvos vidurinė mokykla.

Be piniginių lėšų buvo renkami įvairūs nauji daiktai, reikalingi nu-kentėjusiems nuo karo Ukrainoje. Daugiausiai paaukota muilo, dantų pastos, dantų šepetėlių, drėgnų servetėlių, higieninių paketų, saus-kelnių, kojinių, pirštinių, šampūno.

UŽ inf.

Sausio 21 d. 12 val. kviečiamas lpS „Bočiai“ Ukmergės rajono bendrijos ataskaitinis susirinkimas.

Pranešėjas – bendrijos pirmininkas Algimantas Kacevičius. Prašome aktyviai dalyvauti visus bendrijos narius. Susirinkimas vyks Ukmergės kultūros centre.

Valdyba

Edukacinis Vilniaus tarptauti-nio kino festivalio „Kino pavasa-ris“ projektas „Kino karavanas“ šiemet tęsia kelionę po Lietuvos regionus.

Sausio 15 d. j is lankysis Ukmergės kultūros centre ir suteiks galimybę gyventojams nemokamai pamatyti du pui-kius europietiškus filmus. 14 val. įvyks praėjusiame „Kino pavasaryje“ sužibėjusios švedų komedijos „Šimtametis, kuris išlipo pro langą ir dingo“ sean-sas, o 18 val. bus parodytas ge-riausiu 2013 m. Europos filmu pripažintas, „Oskaru“ geriausio

„Kino karavanas“: nemokami filmų seansai Ukmergėje

užsienio filmo kategorijoje ap-dovanotas italų šedevras „Didis grožis“.

„Kinas – populiari pramoga, jaunimas ir vyresnieji kino my-lėtojai noriai lankosi didžiųjų miestų kino teatruose, o mažuo-se miesteliuose šios galimybės nėra. Norime Lietuvos regio-nuose parodyti gerą ir kokybišką nekomercinį kiną tiems, kas neturi galimybės jo pamatyti, bei supažindinti su Europos kino tendencijomis“, – teigia Vil-niaus tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ direktorė Vida Ramaškienė.

4 p. www.ukzinios.lt 2015 m. sausio 13 d.

jei norite pasidalinti mintimis,

pageidaujate gauti atsakymą į

aktualų klausimą, jaučiatės

įžeistas arba nuskriaustas, skambinkite

„Ukmergės žinių“ redakcijai telefonais

60112, 63826, 8 605 19268.

BIBlIoTEKoS lENTYNA Aistė MASIoNYTĖ

Lietuvos sveikuolių sąjungos vi-ceprezidentė Sigita Kriaučiūnienė daug metų prastai matė, nešiojo itin stiprius akinius. Be jų moteris ap-sieina jau ketverius metus. Akinių nešiojimą ji vadina žalingu įpročiu ir kitus moko, kaip atsisakius šio įtaiso pagerinti regėjimą.

Pirmiausia, žinoma, kyla abejo-nių: kaip galima akinių nešiojimą vadinti žalingu įpročiu, kurio reikia atsisakyti? „Taip sakau todėl, kad trumparegis, prabudęs rytą, neda-ro nieko kito, kaip tik rankomis ieško akinių. Žmogui atrodo, jog be jų visiškai negali matyti, ir tas jausmas tikrai stiprus. Kai Lietuvos sveikuolių sąjungos surengtoje stovykloje iš dalyvių paėmėme akinius, atsirado tokių, kurie net verkdami prašė juos grąžinti.

O juk iš tiesų žmonės gali pui-kiai matyti ir neužsidėję akinių, nes apsieidami be jų atkuria gerą regė-jimą. Aišku, tai priklauso nuo to, kiek metų akiniai buvo nešiojami, ar ilgai žalojo akis. Tikrai ne visada pavyksta visiškai grąžinti regėjimą, bet jis smarkiai pagerėja. Taip pat atsikratoma priklausomybės nuo akinių, vėl išmokstama matyti be jų“, – aiškino S. Kriaučiūnienė.

Nesulaukė pagalbos Pašnekovė net 18 metų nešiojo

akinius. Pradėjo nuo 0,75 dioptri-jos, bet regėjimas nuolat prastėjo. Galų gale Sigita turėjo rinktis -5,75

Sveikuolė moko gerinti regėjimą be akinių ir -6,75 dioptrijos akinius. „Tas pasakymas – pakentėk, panešiok, priprasi man baugus. Juk jei įprasi prie vienų akinių, vėliau priprasi ir prie stipresnių, nes matymas kaskart blogėja“, – pabrėžė S. Kriaučiūnienė.

Sigita teigė niekada nesulaukusi profesionalių gydytojų patarimų, niekas nepaaiškino, kaip atkurti ar pagerinti regėjimą. Taip pat neteko girdėti, kad tai būtų buvę pasiūlyta ir kam nors iš pažįstamų. „Tačiau kiekvienas žmogus privalo domėtis savo liga, neperduoti visos atsako-mybės gydytojams.

Aš labai gilinausi į savo pro-blemą. Internete klausiau paskaitų apie regėjimo atkūrimą, lankiau prof. Vladimiro Ždanovo – vieno sveikatingumo judėjimo Rusijoje lyderių – Lietuvoje rengtus kursus.

V. Ždanovas suderino Gena-dijaus Šičkos metodą, taikomą priklausomybėms gydyti, su JAV oftalmologo Williamo Horatio Ba-teso pasiūlyta praktika. Po tų kursų ir atsisakiau akinių. Nei jų, nei lęšių nebenešioju ketverius metus.

Tiesa, užsidedu akinius vai-ruodama, bet tik tada, kai blogas matomumas – tamsu, sninga arba lyja, kai važiuoju nežinoma vieto-ve“, – pasakojo S. Kriaučiūnienė.

Moters regėjimas nėra visiškai geras, bet smarkiai pasitaisęs. Dabar jis siekia -3,25 ir -4,25 dioptrijos. Beje, S. Kriaučiūnienė pažymi, kad regėjimo tikrinimas pagal lentelę yra netikslus, nes jo

rezultatai priklauso nuo daugelio aplinkybių. Pavyzdžiui, apšvie-timo, nevalingo nervinimosi dėl patikros rezultatų ir kitko.

„Nebenešioju akinių, bet ma-tau viską, ką man reikia matyti, nebepatiriu jokios įtampos, jau-čiuosi labai patogiai, – patikino S. Kriaučiūnienė. – Juk, anot V. H. Bateso, regėjimas net 90 proc. yra psichologinis dalykas ir tik 10 proc. – fizinis. Kai dabar žvelgiu pro akinius, suvokiu, kad matau netikrą, laužytą, iškreiptą vaizdą.“

Džiaugėsi laimėjimais Pagerinusi regėjimą, moteris

ėmė išsamiau studijuoti oftalmolo-

go V. H. Bateso metodą, jo siūlomą praktiką, taikytą JAV ir kitų šalių mokyklinio amžiaus vaikams.

Sigita net susisiekė su geriausiai V. H. Bateso metodą aprašiusios knygos, tapusios bestseleriu, au-toriumi iš Olandijos. Kaip sakė pašnekovė, V. H. Bateso tyrinė-jimai prasidėjo nuo pastebėjimo, kad akinius nešioję ir juos pametę, tarkime, per atostogas, žmonės namo grįždavo geriau matydami.

Galiausiai Sigita nusprendė: atėjo metas pasidalyti sukaupta patirtimi. Taigi pernai pirmą kartą buvo surengta specializuota regė-jimo atkūrimo stovykla.

Nukelta į 5 p.

Tai, ko moko kitus, Sigita Kriaučiūnienė pirmiausia išbandė pati.

UAB „AASE“ informuoja, kad atliekami kadastriniai matavimai• Žemės sklypo, esančio Ukmergės r. sav. Deltuvos sen. Laibiškių

k., kad. Nr. 813000020279.2015-01-23 10:00 val. kviečiame atvykti į sklypą, kad. Nr.

813000020374, savininkę Rasą Ketvirtę.• Žemės sklypo, esančio Ukmergės r. sav. Pabaisko sen. Kopūstėlių

k., kad. Nr. 814300030455.2015-01-22 12:30 val. kviečiame atvykti į sklypą, kad. Nr.

814300030351, savininkę Aleksandrą Stankevičienę.• Žemės sklypo, esančio Ukmergės r. sav. Pabaisko sen. Kopūstėlių

k., kad. Nr. 814300030455.2015-01-22 13:00 val. kviečiame atvykti į sklypą, kad. Nr.

814300030356, Jadvygos Černiauskienės paveldėtojus.• Žemės sklypo, esančio Ukmergės r. sav. Pabaisko sen. Kopūstėlių

k., kad. Nr. 814300030455.2015-01-22 14:30 val. kviečiame atvykti į sklypą, kad. Nr.

814300030412, Alvydo Griniaus paveldėtojusPrašome apie dalyvavimą informuoti: Kauno g. 30, Ukmergė, tel.

(8 340) 64608, povilas@aase.lt. Užs. Nr. 18

Aplinkos ministerija primena, kaip žiemos metu tinkamai pasi-rūpinti laukiniais gyvūnais.

Aplinkosaugininkai pažymi, kad svarbiausia gyvūnais rūpintis ne tik atslinkus šalčiams, bet tai daryti nuolat. Jei gyvūnus prisi-mename tik paspaudus šaltukui, mūsų siūlomu maistu jie gali ir nesusidomėti. Esant atšiaurioms oro sąlygoms gyvūnų judrumas mažėja, jie neieško naujų vietų, kur galėtų rasti maisto.

Gyvūnai labai greitai pripranta prie šėrimo ir lesinimo vietų. Staiga nustoję juos maitinti pakeičiame gyvūnų įpročius, todėl savaran-kiškos maisto paieškos jiems gali tapti iššūkiu.

Besirūpinant gyvūnais svarbu ne tik nuolat palikti jiems maisto,

Kaip padėti gyvūnams žiemą?bet ir parinkti tinkamą lesalą ar pašarą. Geriausias maistas žvėrims – šienas. Kanopiniams gyvūnams tinka grūdai, kombinuoti pašarai. Nors manoma, kad žolėdžiai, ypač kiškiai ir stirnos, mėgsta morkas ir kopūstus, tokio pašaro dažniausiai jie net neragauja.

Tinkamiausias lesalas paukš-čiams – nesūdytos, nekepintos saulė-grąžos ar smulkios kruopos. Grūdai – tinkamas lesalas ne visiems paukš-čiams: jais galima lesinti kurapkas ir geltonąsias sartas. Lesyklose galima palikti iš smulkių kruopų ir nesūdytų riebalų paruošto sušąlančio mišinio, kurį mielai lesa daugelis paukščių.

Vandens paukščiams tinka grū-dai, kūlimo atliekos, batonas, džio-vinti, sutrupinti duonos gaminiai.

UŽ inf.

Buhalterinės apskaitos paslaugos!Nebrangiai tvarkome įvairių įmonių

apskaitą. www.aac.lt, tel. 8 609 63625.

Švietimo ir mokslo ministerija kviečia švietimo įstaigas skatinti sveiką mokinių mitybą ir gyvenimo būdą, ragina pasinaudoti galimybe nemokamai gauti Lietuvos ūkinin-kų užaugintų daržovių.

Siūloma mokykloms bei darže-liams atkreipti dėmesį į galimybę vaikams nemokamai patiekti dar-žovių, kurios dėl Rusijos embargo gali likti nerealizuotos.

Nemokamas daržoves siūlo „Maisto bankas“, bendradar-biaudamas su šalies ūkininkais. Iki šių metų pradžios sukaupta 1300 tonų nerealizuotų daržo-vių, daugiausiai morkų. Dabar šios daržovės arba jų produktai gali patekti ant Lietuvos žmonių stalo, taip pat papildyti vaikų

Kviečia nemokamai naudoti šalies ūkininkų

užaugintas daržovesmaisto racioną. Mitybos spe-cialistai pataria spausti sultis, gaminti salotas.

Lietuvos švietimo įstaigoms morkos nemokamai bus dalinamos iki gegužės mėnesio pabaigos. Jas atsiimti galima bet kuriame iš 4 „Maisto banko“ regioninių pada-linių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje.

Mokymo įstaigos, norinčios gauti nemokamų daržovių, kvie-čiamos užpildyti prašymą – nuro-dyti įstaigos pavadinimą, adresą bei morkų kiekį, kurį mokyklos valgykla norėtų per mėnesį su-naudoti.

Prašymus siųskite el. paštu ta-das@maistobankas.lt.

UŽ inf.

Perka lengvojo automobilio

priekabą (gali būti be TA).

Tel. 8 687 40615.

Knygų mėgėjams Vlado Šlaito viešoji biblioteka siūlo gautus leidinius.

Mišelio Turnje romano „Girių karalius“ pagrindinis herojus Abelis Tifožas turi ir mago, ir žmogėdros, ir šventojo bruožų. Autorius aprašo jo likimą nuo Šv. Kristoforo koledžo iki Antrojo pasaulinio karo, padėjusio Abeliui atskleisti ir patenkinti savo instink-tus. Romane „Senasis karalius tremtyje“ Arno Geigeris pasakoja jaudinančią istoriją apie savo tėvą, kurio gyvybingumas ir išmintis nepranyksta susirgus Alzheimerio liga. Rašytojas susibičiuliauja su tėvu, stengiasi suprasti neretai keis-tas jo mintis, suvokdamas, kad tėvo asmenybė vis dar kupina žavesio, savimonės ir humoro.

Christie Laume knyga „Edita ir Teo: vienos meilės istorija“ – tai graži, sukrečianti dviejų dainininkų – Editos Piaf ir daugiau kaip dviem dešimtmečiais jaunesnio Teo Sa-rapo – meilės istorija, jautriai papasakota Teo sesers Kristės, kuri tais metais gyveno jų namuose. Lizos Merklund romano „Nobelio testamentas“ pagrindinė herojė – korespondentė Anika patenka į nepavydėtiną situaciją: savo akimis pamato, kaip nušaunama Nobelio komiteto pirmininkė. Ji vienintelė, mačiusi žudikę, tačiau policija priverčia neskelbti jokių detalių. Knygoje įtaigiai atskleidžiamas šiuolaikinės moters gyvenimas, plėšantis tarp geros specialistės, motinos, žmonos, kaimynės, drau-gės ir bendradarbės vaidmenų.

Žizelos Pou romanas „Vynuo-gynų tyla“ – jaudinantis pasako-jimas apie įtakingus Katalonijos vyno gamintojus – Brukartų šeimą, kuriai vadovauja įžvalgi ir valdinga Aurora, nuo mažens svajojusi apie nuosavą ūkį ir pagaliau visame pa-saulyje išgarsinusi savo gamybos putojantį vyną. Haruki Muraka-mi romano „Bespalvis Cukuru Tadzakis ir jo klajonių metai“ herojus po daugelio metų nutaria išsiaiškinti, kodėl kadaise geriausi jo draugai nutraukė su juo visus ryšius, privertę jaunuolį balansuoti ant savižudybės ribos. Prasideda didžiosios Cukuru gyvenimo kla-jonės, nusidriekusios iš Japonijos iki Suomijos.

Knygos „Pagrobta“ autorei airei Luizai Monahan santuoka su iš Sirijos kilusiu vyru virto pragaru: fizinis ir psichologinis smurtas, draudimas dukrą auklėti vakarie-tiškomis tradicijomis ir galiausiai – šešiametės dukros netekimas: tėvas slapta ją išsiveža į pilietinio karo draskomą Siriją. Motina rizi-kuoja savo gyvybe, kad išgelbėtų dukterį. Džeinės Lovering romanas „Širdies muzika“ – netikėtų posū-kių, romantikos ir puikaus humoro jausmo kupinas pasakojimas apie skaudžią praeitį patyrusius du jaunus žmones, kurie ryžtasi mesti sau iššūkį ir pamėginti dar kartą patikėti gyvenimu ir meile.

5 p.www.ukzinios.lt 2015 m. sausio 13 d.

ANApIlIN IŠKElIAVĘ MŪSŲ KRAŠTIEČIAIJonas Apacenka 1931-08-01–2014-12-09Valerija Burlak 1934-12-02–2014-12-24Zigmantas Butkevičius 1932-09-02–2014-12-10Jonas Cibulskas 1947-05-01–2014-12-17Valerijus Dolgovas 1983-06-03–2014-12-30Kazimiera Duknauskienė 1922-03-26–2014-12-18Liudas Gambickas 1947-10-15–2014-12-15Stanislovas Garnelis 1926-03-15–2014-12-03Eleonora Grybauskienė 1938-01-03–2014-12-27Kęstutis Griškevičius 1953-02-05–2014-12-24Česlovas Leonas Grumadas 1948-05-31–2014-12-16Elena Imbrasienė 1938-09-22–2014-12-08Petras Jakimavičius 1942-09-04–2014-12-26Algimantas Jogminas 1957-11-30–2014-12-01Aleksandras Zenonas Jovaišas 1938-11-20–2014-12-11Stepan Stanislav Kacilovič 1934-05-01–2014-12-16Ona Kačkauskienė 1927-08-19–2014-12-04Vaclovas Kopūstas 1939-10-01–2014-12-21Stasė Kunskienė 1929-04-26–2014-12-09Sauginas Kuranovas 1961-03-20–2014-12-15Palina Kutenkova 1938-05-09–2014-12-19

Ričardas Kuzminskis 1971-10-17–2014-12-25Janina Laskauskienė 1927-08-04–2014-12-29Angelė Lenkutienė 1949-05-28–2014-12-14Apalonija Malinauskienė 1926-04-08–2014-12-27Janina Martinkienė 1941-02-28–2014-12-28Sigitas Morkūnas 1974-02-11–2014-11-20Veronika Morkūnienė 1938-03-18–2014-12-29Juozas Naraškevičius 1932-07-04–2014-12-15Aleksandras Nikulovas 1929-09-10–2014-12-24Kazys Papas 1962-01-19–2014-12-13Pranciškus Pečiulis 1928-06-25–2014-12-09Alfonsas Petrikas 1926-03-08–2014-12-21Ramūnas Piragis 1975-06-09–2014-12-12Felicija Retienė 1931-05-29–2014-12-10Česlovas Sargelis 1937-01-30–2014-12-31Juozas Smaliukas 1929-08-15–2014-12-29Irina Strelkova 1923-04-10–2014-12-16Viktorija Subačienė 1931-03-20–2014-12-27Bronislava Šidlauskienė 1939-04-26–2014-12-01Rimantas Talalas 1954-03-02–2014-12-11Elena Tryčienė 1934-03-07–2014-12-11Raimondas Volodzka 1959-10-31–2014-12-23Vitalijus Žlioba 1964-03-12–2014-11-30

Perku fotografijas su Lietuvos tarpukario kariuomene (1918-1940 m.). Tel. 8 634 26739.

ligita jUoDVAlKIENĖ

Iš Anykščių gatvės 35 namo paskambinusi jo gyventoja Stasė skundėsi, kad jos bute oro tempe-ratūra teįšyla iki 12 laipsnių. Jei dujomis pasišildo – iki 14 laipsnių. Moteris pasakojo, kad jų name įkurta bendrija. Namo pirmininkui ne kartą skambino, skundėsi, tačiau atsakymas vienas – kitiems butams viskas gerai, daugiau šilumos at-sukti nėra reikalo. „Bet kaip man gyventi tokioje temperatūroje?“ – savo bėdą išdėstė pašnekovė.

Dėl šilumos bendros kalbos nerandaAlIo, REDAKcIjA

UAB Ukmergės butų ūkio di-rektorius Jonas Rinkevičius sako, kad tokių problemų žiemą pasitai-ko ir jų administruojamuose dau-giabučiuose. Žmonės skundžiasi, kad kai kuriuose butuose oro tem-peratūra labai žema, kai tuo tarpu kiti gyventojai nesiskundžia.

„Tokiais atvejais vykstame į vietą, matuojame temperatūrą, drėgmę, aiškinamės, ar nėra gedi-mų šildymo sistemoje“, – sako J. Rinkevičius.

Direktorius patikino, kad tokių

nevienodumų pasitaiko dėl įvairių priežasčių. Jei kuriame nors bute šalta, nebūtinai nustatomas gedi-mas šildymo sistemoje. Neretai pa-sitaiko, kad gyventojai skundžiasi dėl prasto šildymo, o buto languose ir duryse vėjai švilpauja.

Taip pat įmonės vadovui žino-mi ir tokie atvejai, kuomet namo gyventojai labai taupo. Tuomet labiausiai nukenčia kampinių, pir-mo ir paskutinio aukšto gyventojai – jei vidiniuose dar pakenčiama oro temperatūra, šiuose butuose šalčiau.

Atkelta iš 4 p.

„Rezultatai pranoko lūkesčius. Manėme, bus gerai, jei žmonėms pavyks bent viena dioptrija pa-gerinti savo regėjimą, ir jiems nebetiks turimi akiniai, teks įsigyti silpnesnius. Tačiau stovykloje įvy-ko netikėtas dalykas: prie manęs priėjo 11 metų mergaitė, žvairavusi viena akimi nuo metų ir 8 mėne-sių, ir papasakojo, kad per vieną užsiėmimą staiga kažkas nutiko jos akiai. Nubėgusi pasižiūrėti į veidrodį ji pamatė, jog akis ne-bežvairuoja. Negalėjau nė pasva-joti, kad taikant specialią praktiką gali išnykti ir žvairumas“, – kalbėjo S. Kriaučiūnienė.

Stovykloje buvo vaikų, kurie turėjo net 0,75 dioptrijos akinius. „Nežinau, kaip medikai drįsta to-kius skirti vaikams. Mano šeimos gydytoja to nedaro. Ji iš karto duoda pratimų akims atmintines. Gydytoja teigė, jog taip pasiekia gerų rezultatų, vaikams netenka nešioti akinių.

Labai džiaugiuosi, kad stovy-kloje dalyvavusiems vaikams irgi jų nebereikia“, – tvirtino svei-kuolė. Pasak S. Kriaučiūnienės, per savaitę, nesidedant akinių ir taikant specialią praktiką, tikrai galima pagerinti regėjimą bent

Sveikuolė moko gerinti regėjimą be akinių

viena dioptrija.

Viskas dėl streso Kaip įvyksta tokie pokyčiai?

Pašnekovės žodžiais, čia nėra jokio stebuklo. „Juk gimstame neturėdami regos sutrikimų, jeigu, žinoma, nenutinka gimdymo trau-mos. Kūdikių regėjimas yra geras, jie puikiai mato. Bet augdami ir vėlesniame gyvenime patiriame daug streso. Jis „nusėda“ kūne, toje vietoje, kuri labiausiai pažeidžia-ma, ir įtempia ten raumenis.

Dėl streso žmonės kūprinasi, mirksi, juos užklumpa kitos pro-blemos. Ne veltui sakoma: visos ligos – nuo nervų. Taigi pagrindi-nė prasto regėjimo priežastis yra įtampa. Į mokyklą pradėjusiems eiti vaikams akinių dažniausiai prireikia būtent dėl to.

Nuo streso vieni akies raumenys įsitempia, kiti neatsipalaiduoja ir akies obuolys praranda apskritą formą. Dėl to prasčiau matoma arba į tolį, arba iš arti, atsiranda astigmatizmas, kai viena akis mato vienaip, kita – kitaip“, – pasakojo S. Kriaučiūnienė.

Akiniai ir pratimai nesuderinami

Pagrindinė užduotis, norint

susigrąžinti regėjimą, – išmokti atpalaiduoti akių raumenis ir visą kūną. „Tam atliekami paprasti atsipalaidavimo pratimai. Tik reikia įtraukti juos į kasdienę die-notvarkę. Apskritai visos regėjimo gerinimo priemonės susijusios su sveika gyvensena. Patariama medituoti, grūdintis šaltu van-deniu, būti fiziškai aktyviems, tinkamai maitintis ir pan. Reikia išmokti taisyklingai kvėpuoti, nes dėl to smegenys ir kraujas gauna daugiau deguonies, o tada ir akys geriau mato“, – vardijo S. Kriaučiūnienė.

Tiems, kurie skundžiasi regė-jimo sutrikimais, labai svarbus ir kaklo masažas. „Masažuotojai sako, kad vos pačiupinėję žmo-gaus kaklą gali pasakyti, ar jis turi trumparegystę. Tai lemia iškrypę kaklo slanksteliai, – paaiškino sveikuolė. – Bet žmonės dažnai klysta, nes atlikdami pratimus ir toliau nešioja akinius.

Tokiu atveju jų pastangos pagerinti regėjimą visiškai be-prasmės. Juk užsidėjus akinius nustoja dirbti akių raumenys, todėl jiems skirti pratimai ne-padaro jokio efekto. Akinius reikia pasilikti tik būtiniausiems atvejams.“

„lietuvos žinios“

Stovyklos dalyviai mokėsi atlikti specialius regėjimą gerinančius pratimus. Asmeninio albumo nuotr.

Teisingumo ministerijos ini-ciatyva nuo sausio 1 d. daugiau nei penkis kartus sumažintas už-darųjų akcinių bendrovių (UAB) mokamas atlyginimas už elektro-niniu būdu pateiktų pakeistų įsta-tų, kai pakeitimai susiję su euro įvedimu Lietuvoje, įregistravimą Juridinių asmenų registre.

Dažniausiai UAB įstatuose buvo numatyta, kad bendrovės įstatinis kapitalas yra 10 000 Lt. Per dvejus metus, t. y. iki 2016 m. gruodžio 31 d., visos UAB bei akcinės bendrovės privalo pakeisti

Sumažintas įstatų keitimo dėl euro įvedimo mokestis

įstatus ir įstatinio kapitalo dydžio ir akcijų nominalios vertės išraiškas litais pakeisti į išraišką eurais.

Registrų centras už įstatų pakeiti-mą įprasta tvarka ima 26,65 Eur (92 Lt) mokestį. Tačiau nuo sausio 1 d. UAB mokamas atlyginimas už įstatų pakeitimą dėl euro įvedimo Lietuvo-je bus tik 5 Eur (17,3 Lt), jei įstatai bus keičiami elektroniniu būdu.

„Registrų centrui maždaug 20 tūkstančių uždarųjų akcinių bendrovių savo įstatus yra pateikę elektroniniu būdu. Vadinasi, šios bendrovės, perregistruodamos

įstatus, sutaupys daugiau kaip 400 tūkstančių eurų. Taip bus sumažin-ta dėl euro įvedimo verslui tekusi našta“, – pažymi teisingumo minis-tras Juozas Bernatonis.

Registruojant UAB įstatus Juri-dinių asmenų registre elektroniniu būdu, įstatų nereikia pateikti tvirtinti notarui, kadangi dokumentų atitiktis įstatymų reikalavimams tikrinama automatiškai. Todėl įstatų keitimo sąnaudos dar labiau sumažėja.

UAB, keisiančioms įstatus tradi-ciniu būdu, Registrų centrui reikės sumokėti 26,65 Eur mokestį.

Lietuvoje iš viso yra maždaug 60 tūkstančių realią veiklą vykdan-čių uždarųjų akcinių bendrovių ir 352 akcinės bendrovės.

6 p. www.ukzinios.lt 2015 m. sausio 13 d.

pATARIA SpEcIAlISTAI

ISSN 1392-852X. Lei dė jas UAB „Uk mer gės ži nios“,Ge di mi no g. 34, 20131 Uk mer gė, tel. / fak s. 52744, mob. tel. 8 ~ 605 19268 (TELE2),in ter ne to sve tai nė www.uk zi nios.ltRe­dak­to­rė Vil ma Ne mu nai tie nė (tel. 63826), el. p. uk zi nios@uk zi nios.ltRe­dak­to­rės­pa­va­duo­to­ja Vai do tė Šantarienė (tel. 60112), el. p. vai do te@uk zi nios.ltKo­res­pon­den­tė Li gi ta Juod val kie nė (tel. 63826), el. p. li gi ta@uk zi nios.ltBen­dra­dar­bės­Jo lan ta Pet ro ny tė, Zi ta Ba tai tie nėRe­kla­mos­va­dy­bi­nin­kės­Jovita Petraškienė,­Judita Petronytė (tel. 52744), el. p. re kla ma@uk zi nios.ltFo­to­gra­fas Ge di mi nas Ne mu nai tis (tel. 8 ~ 655 19581), el. p. ge di mi nas@uk zi nios.lt Vyr.­bu­hal­te­rė Jur gi ta Pet ro nie nė (tel. 52744), el. p. bu hal te ri ja@uk zi nios.ltLaikraštį­ma­ke­tuo­­ja Valerija Kuzina, Judita PetronytėSpaus di no UAB „Val do lei dyk la“, Ge di mi no g. 34, Uk mer gė. Už sa ky mo nu me ris 8.Ti ra žas 2200. Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.UAB „Uk mer gės ži nios“ yra Na cio na li nės ra jo nų ir mies tų laik raš čių lei dė jų aso cia ci jos na rys.Re dak ci ja už re kla mos teks tų tu ri nį ne at sa ko.Skel­bi­mai­ pri­ima­mi­ į­ laikraščius:­ „Vals­tie­čių­ laik­raš­tis“,­ „Anykš­ta“,­ „Gim­tasis­ Ro­kiš­kis“,­ ­„Ku­piš­kė­nų­min­tys“­ir­„Utenos­diena“.

ūKININKAs PARDUODA MALKAs TURi SAUSų, VEžA SUnKVEžiMiU ARbA LEngVoJo AUToMobiLio

PAAUKšTinTA PRiEKAbA (1x2 m). Tel. 8 601 65912.

BRANGIAI sUPERKA sveikus ir traumuotus galvijus: karves, bulius, telyčias, veršelius. Sveria. Moka priedus. Sumoka

iš karto. pasikrauna patys. Tel. (8 45) 599595, 8 680 41510.

Medienos apdirbimo įmonė ieško gamybos vadovo.

Tel. 8 698 31939.

NERŪDIjANČIo plIENo KAMINŲ įDĖKlAI. pRISTAToMI KAMINAI. Gamyba ir montavimas.

Garantija, nuolaidos. Tel. 8 614 85685

Automobilių ir kitokios technikos supirkimas Lietuvoje. Utilizuoja, greitai pasiima, atsiskaito. Tel. 8 628 07656.

GRUNTO STUMDYMO DARBAI

Atliekame įvairius grunto stumdymo darbus.Tel. 8 698 46745.

/ 18,83 Eur

Ilgastrėliais ekskavatoriais

kasame tvenkinius, valome ežerų

pakrantes. Išlyginame, išvežame žemes.

Tel. 8 698 46745.

Antradienio numeriai – suPensininkams ir neágaliesiems taikomos nuolaidos: 1 mėn. - 2,46 Eur / 8,50 Lt, 3 mėn. - 7,39 Eur / 25,50 Lt, 6 mėn. - 14,77 Eur / 51 Lt.

Užsiprenumeruoti galima Lie tu vos paš to skyriuose, tin klala py je www.prenumeruok.lt,

UAb „Spaudos kelias“: www.uzsakome.lt, tel.: (8 5) 2820122, 8 650 43742, 8 620 52921, el. paštas info@spaudoskelias.lt

1 mėn. - 2,61 Eur / 9 Lt, 3 mėn. - 7,82 Eur / 27 Lt, 6 mėn. - 15,64 Eur / 54 Lt.Tik penktadienio numerių 1 mėn. - 1,30 Eur / 4,50 Lt, 3 mėn. - 3,91 Eur /

13,50 Lt, 6 mėn. - 7,82 Eur / 27 Lt.

Būkime kartu ir 2015-aisiais! prenumeruokite laikraštį

REIKAlINGAS SUVIRINTojAS.

Galima derinti su kitu darbu.

Tel. 8 698 46745

Ne gyvybės draudimo bendro-vės BTA atliktas kelerių metų ty-rimas atskleidė, kad pavojingiausia keliuose visais metų laikais yra savaitgaliais 12–14 val., žiemą kiek pavojingiau rytiniu piko metu, vasarą – po 20 val., o rudenį – nuo 16 iki 18 val.

r r rŽiemą visi esame pratę prie

sniego bei slidžios kelio dangos, tad dauguma vairuotojų sumažina greitį, laikosi didesnio atstumo. Vis tik draudikai pastebi, kad pirmosios šaltojo sezono dienos pasižymi išskirtine avarijų gausa. Ir vėliau įvykių registruojama nemažai, tačiau dažniausiai jie būna smulkūs: lūžta bamperiai, nubraižomi šonai.

Tuo tarpu vasarą vairuotojai atkunta, ima labiau pasitikėti savo jėgomis, eismo sąlygos tampa palankesnės. Neretai per-nelyg didelis pasitikėjimas, jėgų neįvertinimas ir tampa skaudžių įvykių priežastimi. Vairuotojai,

Žiemą vairuotojams pasisaugoti vertėtų ryte, vasarą – pavakare

nepasiruošę slidžiai kelio dangai, lyjant nesuvaldo automobilio dėl per didelio greičio.

r r rTyrimas atskleidė, kad visais

metų laikais pavojingiausias yra pietų metas, tarp 12 ir 14 val., o žiemą minėtu metu avaringumas yra dar didesnis. Remiantis kelerių metų BTA duomenimis, šaltuoju periodu dienos metu eismo įvykių keliuose būna bene trečdaliu dau-giau nei vasarą.

r r rVasarą ypač pasisaugoti de-

rėtų vakarais nuo 20 iki 24 val. Draudikų statistika atskleidžia, kad minėtu metu patekti į avari-ją tikimybė išauga 51 proc. Kai dienos tampa ilgesnės, miestie-čiai dažniau išvyksta iš miestų į gamtą, daugiau juda, mažiau būna namuose, daugiau jų ryžtasi vairuoti tamsiuoju paros metu ir neretai nesilaiko leistino greičio normų. Dažniausiai itin skau-džius įvykius bendrovė fiksuoja

penktadieniais.r r r

Pavasarį avaringumo tenden-cijos išlieka panašios į žiemos. Verta atkreipti dėmesį, kad kol orai išlieka vėsūs, gana pavojinga vai-ruoti rytiniu piko metu. Bendrovės kelerių metų statistika atskleidžia, kad žiemą–pavasarį nuo 7 iki 9 val. avaringumas išauga apie 40 proc. lyginant su vasaros ar rudens periodais.

r r rDraudimo specialistai pastebė-

jo ir tai, kad šiltuoju metų laiku eismo įvykio padariniai fiksuoja-mi žymiai skaudesni nei šaltuoju periodu. Vasarą įvykę eismo įvykiai dažnai baigiasi didelėmis traumomis ar net mirtimi, automo-biliai nurašomi kaip nebetinkami remontuoti, o išmokos mokamos kelis kartus didesnės nei žiemos ar rudens metu. Bene patys liū-dniausi įvykiai yra užfiksuoti užmiesčio keliuose vasarą tamsiu paros metu.

praėjusios savaitės kryžiažodžio atsakymas yra HoRIZoNTo lINIjA

7 p.www.ukzinios.lt 2015 m. sausio 13 d.

Teleloto lošimas Nr. 979 Data: 2015-01-11

Atkelta iš 1 p.Draugijoje, anot jos, – apie 130 žmonių: visi jie telkėsi su tauta prieš okupantus, stojo ginti jų ap-suptų objektų.

Visa tai prisimena, dalyvaudami Laisvės gynėjų dienos minėjimo renginiuose. Pirmininkė pasakojo šia proga su dar keletu ukmergiškių vykstanti į Seime rengiamą Laisvės gynėjų susitikimą. Kasmet daly-vaujama ir jai skirtame pagarbos bėgime „Gyvybės ir Mirties keliu“ Vilniuje. Į tradicinį tarptautinį bė-gimą nuo Antakalnio kapinių iki Televizijos bokšto entuziastai rin-kosi šeštadienį. Šiemet prie bėgikų prisijungė ir Ukmergės sveikuoliai.

Trauma – nuo šūvių Laisvės gynėjų minioje prieš

24-erius metus buvo visa Nijolės šeima. Žmonės būrėsi, Aukščiau-siosios Tarybos pirmininko Vytauto Landsbergio per Lietuvos radiją ir televiziją pakviesti ateiti paremti savo valdžios. Čia ji vyko kartu su vyru, broliu, seserimi. Sūnus buvo prie Televizijos bokšto, pedagogi-niame universitete studijavusi dukra Birutė – prie Radijo ir televizijos komiteto rūmų Konarskio gatvėje.

Ji, neapsikentusi galvos skaus-mų, tąsyk kreipėsi į medikus. Buvo diagnozuota ausies būgnelio trau-ma. Manoma – dėl visur aplinkui aidėjusių šūvių. Gydytojai, nors ir per vėlai, patarė studentei būti išsižiojusiai, kai šaudys...

Nuovargio nejautė Vlado Šlaito viešosios biblio-

tekos Bibliografijos ir kraštotyros skyriaus vedėja Stanislava Talutytė sausio 13-ąją mini savo gimimo dieną. Pasakoja tais metais būtent ten sutikusi 35-ąjį gimtadienį.

„Dirbom dar senam pastate, kur buvo vaikų biblioteka, ten buvo te-levizorius ir rodė, kas vyksta. Nie-kam niekad nesu abejinga – nieko kitiems nepasakius, tik – tėvukams, pasiėmiau rankinę ir – į autobusą“, – prisimena ji.

Prie parlamento išstovėjusi dvi paras: „Jokio nuovargio nebuvo. Ištisai – dainos, kalbos, pro atvirą parlamento langą girdėjom mišias, kurias aukojo kunigas Robertas Grigas. Meldėmės visi kartu, malda sklido – kalbėjo ne lūpos, o širdis.“

Stotų ginti ir vėl S. Talutytė pasakoja apie didžiu-

lę žmonių vienybę ir bendrystę. Buvo ir nemažai mamų su mažais vaikais – bent jau jos buvo ragi-namos pasitraukti. Tačiau žmonės nesitraukė.

„Matėm tankus, važiavusius palei Seimą, o kokia situacija, tuo metu nežinojom. Ir kai šaudė prie televizijos bokšto, viskas girdėjosi. Bet tai tik dar labiau mus visus sutelkė“, – sako ji.

Stovėjusiesiems buvo nešiojami ne tik sumuštiniai ir arbata, bet ir karštas maistas – net cepelinus jiems virė.

Dalydamasi prisiminimais, mo-teris ir dabar graudinasi: „Keikia žmonės dabar laikus, valdžią, bet mes ne už valdžią stovėjom, o už Lietuvą. Esu laiminga, kad patyriau šitą jausmą, neabejodama eičiau ir vėl. Nėra, kas mus dabar sutelktų. Jei kiekvienas padarytume ką nors nuo savęs, kitaip gyventume, tik svarbiausia – būti sąžiningiems.“

Atminty – laužai, dainos ir tautos vienybė Barmenus „apginklavo“ UAB „Statybos montavimo

darbai“ direktorius Valdas Petronis iš arti matė tai, kas tomis dienomis vyko šalia Televizijos bokšto. Tuomet, būdamas 20-metis, jis dirbo barmenu bokšto restorane. „Į darbą eidavom pro minią žmonių“, – sako jis.

Ir šiandien prieš akis – ryškūs grėsusio pavojaus vaizdai: „Buvom viršuj, restorane, trys berniokai. Instruktorius apmokino, ką daryti, išdalino kastuvėlius ir pasakė – gin-kitės nuo priešų, jei reikės. Vakarop mus informavo, kad leistumės iš bokšto, nes atvyksta tankai jo uži-minėti. Neklausėm. Skambino iš apačios ir ragino – arba leidžiatės, arba atjungiam liftus. Bet vis tiek pasilikom. Tankai tada pravažiavo, neužsukę į bokštą.“

Darbuotojai buvo įpareigoti padėti lauke bokštą saugojusiems susirinkusiesiems. „Moteriškės didžiuliais kiekiais virdavo arbatą, o mes tiekdavom į apačią žmo-nėms sušilti. Vėliau ir košes prie parlamento dalinom. O žmonės patys susinešdavo ir dalindavosi, kas ką turi: pledais, maistu, drau-ge užkandžiaudavo“, – pasakojo pašnekovas.

Tuo metu jam prisiėjo pabūti gidu – po viršutinę bokšto dalį vedžiojo grupelę į Lietuvą atvykusių japonų, kūrusių filmą apie tai, kas vyko.

Chaosas ir kraujas... Po kelių raginimų palikti restora-

ną teko paklusti. „Dar būnant bokšto viduje prasidėjo šturmas. Išėjus į lauką, pamatėm puolančius tankus, į bokštą šaudė automatininkai, virš galvų švilpė kulkos. Tanko bokšte-lio prožektorius taip apakino, kad norėjosi jį sudaužyti. Ėmė šaudyti į langus, stiklai krito ant žmonių, kilo riksmai, chaosas, aplink – krau-jas...“ – prisimena V. Petronis.

Sako, jog neišdildomą įspūdį paliko bokšto gynėjai jo viduje: „Tai buvo savanoriai jaunuoliai susirinkę, ginkluoti lazdomis, kastuvais. Viršesnis karininkas ir pistoletą turėjo. Buvo gaisrinė žarna paruošta – pilti vandenį ant okupantų, jei pultų.“

Anot jo, to meto tautos nuo-taikos su niekuo nepalyginamos: „Dabar žmonės susipriešinę, visur – pavydas, pyktis... Tada visus vienijo dainos ir laužai, visi – didelėj euforijoj, buvo juntama nepriklausomybės dvasia. Buvo iššūkis – apginti Lietuvą, ir tas vieningumas sustabdė agresorių.“

Virpėjo širdis Gyvus to meto įspūdžius pri-

simena ir ukmergiškis bitininkas Jonas Šantaras. Į sostinę tomis dienomis jis važiavęs ne sykį. Pamena, kai, parą budėjęs prie parlamento, grįžo į namus: „Tik atsiguliau ilsėtis, o paskambinęs brolis Antanas pasakė, kad kažkas vyksta televizijos bokšte. Atsi-kėliau, atsisveikinau su savais ir vidury nakties vėl išvykau į auto-busų stotį.“

Iš stoties pilnutėliai autobusai ukmergiškius išvien vežė į Vilnių budėti.

J. Šantaras neslepia: atsisvei-kinant su šeima, širdis suvirpėjo – nežinojo, ar begrįšiąs į namus iš Vilniaus, kur valdžią užgrobti norėję okupantai ėmėsi karinių veiksmų. Atsimena – tąnakt po

Ukmergę važinėjo policija ir per garsiakalbį pranešinėjo apie šiuos įvykius.

Sako, jog norinčiųjų į Vilnių buvo daugybė: „Vykom kartu su kaimynu Albinu Fedaravičiumi. Žmonės važiavo pasiėmę plakatų, visi neapsakomai patriotiškai nusi-teikę. Važiuodami kalbėjomės apie valdžią, politiką. Tačiau buvo daug nerimo minčių...“

Dovanojo medaus Kaip tik tomis dienomis į su-

sitikimą su ukmergiškiais buvo atvykęs rašytojas, visuomenės veikėjas Kazys Saja – Aukščiau-siosios Tarybos Akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstaty-mo signataras. Tarybon jis 1990 m. buvo išrinktas ukmergiškių.

Susitikti su juo atėjo ir J. Šanta-ras. Bitininkas atnešė K. Sajai savo medaus, kad šis, grįžęs į Vilnių, atiduotų parlamento gynėjams. Džiaugiasi, jog draugystė su rašy-toju tęsiasi ligi šiol.

Jaunimas neabejingas Kokius jausmus Sausio 13-oji

sukelia jaunajai kartai ir ką jiems reiškia ši diena? Praėjo 24 metai, dabartinė moksleivių karta – jau-nesnė už šią sukaktį.

„Dar net nebuvo gimę. Apie tuos įvykius jie sužino iš istorijos pamo-kų ar to, kas vyksta respublikoje. Yra daug medžiagos – filmai, nuo-traukos, – sako Antano Smetonos gimnazijos istorikė Daiva Sinke-vičienė. – Jaunimas gali palyginti partizanines, kitas tautos kovas. Ir – Sausio 13-ąją, tik čia kovos būdas kitas, bet tikslas tas pats – išsikovoti nepriklausomybę. Tauta stojo už tai, kad būtume laisvi – tą jaunimas ir turi suprasti.“

Anot jos, dar įtaigesni – įvy-kiuose dalyvavusių tėvų, senelių pasakojimai, kurių neatstos jokie istorijos vadovėliai.

Pedagogė pastebi, jog mokslei-viai nėra tam abejingi: „Jiems tikrai baisu. Kai mato, kaip tragiškai viskas vyko, tankai traiškė, žmonės laidoti, sako netikintys, kad taip galėjo būti mūsų Lietuvoj.“

Sausio 13-osios rytą gimnazi-joje tradiciškai languose degamos žvakutės, žiūrimi filmai laisvės tema, diskutuojama. Antradienį čia pristatoma gimnazistų kurtų baltų drabužių kolekcija. Simboliniai baltų ženklai ant drabužių taip pat atspindi nepriklausomybės siekį.

„Tuo metu degė laužai, žmonės buvo pakilime, toks didžiulis entu-ziazmas... Kodėl žmonės taip darė, suprasdami, kad rizikuoja? Gal todėl, kad mes visada kariavom – su priešais, okupantais. Esam tikra karžygių tauta“, – svarsto istorikė.

Tuo metu vaikus auginusi mo-kytoja atsimena, kai užgrobė tele-vizijos bokštą: „Iki dabar išlikę, kai ekrane darkyta lietuvių kalba vaikams vakarines pasakas sekė...“

Atmintis gyva Atminimo žvakutės Sausio

13-ąją sužiba ne vien šioje gim-nazijoje. 8 valandą ryto dešimčiai minučių užgesinti šviesą ir uždegti žvakutes kviestos visos įstaigos. Tai – visuotinė pilietinė iniciaty-va „Atmintis gyva, nes liudija“. Ją Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti inicijuoja nuo 2008 metų.

pASAUlYjETarptautinį skandalą sukėlęs filmas „Interviu“ bus rodomas Di-

džiosios Britanijos kino teatruose. Šios kino juostos siužeto pagrindą sudaro išgalvota istorija apie tariamą pasikėsinimą į Šiaurės Korėjos lyderį Kim Čen Uną. „Interviu“ premjera numatyta vasario 6-ąją. „Interviu“ premjera Jungtinėse Valstijose buvo numatyta gruodžio 25-ąją, bet po programišių atakos, kurią Amerikos valdžia apibūdino kaip grėsmę nacionaliniam saugumui, „Sony Pictures“ nusprendė rodyti savo filmą internete. Per pirmas keturias demonstravimo die-nas ši komedija surinko 15 mln. dolerių. Dar 3 mln. dolerių bendrovė uždirbo, kai dalis Amerikos kino teatrų, nepaisydami grasinimų, ryžosi rodyti „Interviu“ didžiuosiuose ekranuose.

n n nPer pirmininkavimo pusmetį Latvija numato 200 įvairaus lygio

renginių. Svarbiausiu pirmininkavimo įvykiu laikomas gegužės 21–22 dienomis numatytas Rygos viršūnių susitikimas, kurio metu turi būti suplanuota Rusijai labai nepatinkanti nauja kryptis ES Rytų partnerystės programai. Ja siekiama priartinti 6 valstybes prie Va-karų. Politologai mano, kad Rusija išliks vienu svarbiausių Europos Sąjungos klausimų per latvių pirmininkavimą.

n n nBaltijos šalių oro bendrovė „airBaltic“ pripažinta punktualiausia

pasaulyje. „airBaltic“ punktualumo rodiklis sudaro net 94,9 procento. Tai reiškia, kad daugiau nei 9 „airBaltic“ lėktuvai iš 10 nusileido laiku. 2009 m. „airBaltic“ pirmieji Europoje pristatė ankstyvesnio atvykimo garantiją. Ji bendrovės keleiviams suteikia papildomų verčių, jei skrydis vėlavo. „airBaltic“ skraido į daugiau kaip 60 Europos, Skan-dinavijos, Rusijos, NVS šalių ir Viduriniųjų Rytų miestų. Lietuvoje „airBaltic“ skrydžius vykdo iš Vilniaus ir Palangos oro uostų.

n n nDvi dienas Kinijos šiaurėje vyko netradicinės plaukimo varžybos

lediniame vandenyje. Net 700 entuziastų iš viso pasaulio išmėgi-no jėgas žieminio plaukimo varžybose. Žieminis plaukiojimas yra Šiaurės Kinijoje populiari veikla. Dažniausiai ja užsiima vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės, kurie arba tiki, kad ši veikla sustiprins sveikatą, arba tiesiog mėgsta šį užsiėmimą. Varžybų dalyviams reikia kuo greičiau nuplaukti 25 metrus, kai vandens temperatūra siekia apie nulį laipsnių. Daugiau nei vienos minutės vandenyje dažniausiai neišbūna niekas. Šios varžybos yra dalis „Ledo festi-valio“, kuris kasmet vyksta Šiaurės Kinijoje.

n n nBendrovė „Parrot“ sukūrė „išmanųjį vazoną“, kuris ne vien tikri-

na, ar augalams pakanka šviesos ir trąšų, bet ir palaisto juos, kai prireikia. Paryžiuje įsikūrusi „Parrot“, žinoma dėl savo gaminamų bepiločių orlaivių ir laisvų rankų įrangos automobiliams, savo naujuoju išradimu pasaulyje pradės prekiauti šiais metais. Kie-kviename vazone esančio vandens rezervuaro pakanka palaikyti reikiamą grunto drėgnumą nuo kelių savaičių iki mėnesio, nelygu augalo poreikiai. Išmanusis vazonas buvo sukonstruotas naudojant technologiją, kuri prieš dvejus metus buvo pritaikyta atskirai parda-vinėjamuose „Flower Power“ jutiklių įrenginiuose, kuriuos galima naudoti įprastuose vazonėliuose. „Parrot“ taip pat bendradarbiauja su ūkininkais, kurie naudoja bepiločius orlaivius stebėti pasėliams, pagal kurių lapiją nustatoma, kada augalus reikia tręšti.

08 62 52 31 51 45 30 34 38 11 35 46 39 50 57 03 67 15 20 36 55 28 44 18 56 68 72 22 09 54 43 25 73 48 69 (keturi kampai, 1,90 €) 27 75 49 07 06 (eilutė, 0,90 €) 40 29 58 16 74 (įstrižainės, 3,70 €) 59 14 04 21 24 (visa lentelė, 7 996,20 €).

papildomi prizai: 0185170 automobilis “Citroen C-Elysee”, 0276603 automobilis “Škoda Fabia”, 044*454, 040*689, 032*672 Pa-kvietimai į TV studiją.

Likviduojama K. židonio iĮ, įmonės kodas 182918778.

Mirtis – tai slenkstis, bet ne pabaiga.Brangiausi žmonės eina ir palieka...Tačiau nuo jų nusidriekia šviesaIr atminty gyvi išlieka...

Užjaučiame Eriką Buikauskienę, mirus Mamai ir Tėveliui, ir liūdime kartu.

III Antakalnio kaimo bendruomenė

Mirus mylimai Mamai, nuoširdžiai užjaučiame Vladą Balžeką ir dalinamės skausmu su Jumis.

DNSB „Liepa II“ kaimynai

Nuoširdžiai dėkojame laidojimo namams „Ritualija“, padė-jusiems palaidoti Vyrą ir Tėvą Kazį Pabiržį.

Žmona ir sūnus

Pamestas automobilio valstybinis numeris CHT 303. Radusiems atsilygins. Tel. 8 652 09423.

8 p. www.ukzinios.lt 2015 m. sausio 13 d.

Kiekvienas turi neatimamą teisę keliauti į pragarą savuoju keliu (R. Frost).

] ] ]Spanguolės pasižymi priešmi-

krobiniu poveikiu ir taip padeda pašalinti toksinus iš organizmo. Be to, jos saugo nuo šlapimo takų infekcijos.

] ] ]Mokslininkai nustatė, kad eg-

zistuoja tiesioginis suvalgomos mėsos kiekio ir konkrečių vėžio formų rizikos ryšys. Apdorojant mėsą aukštoje temperatūroje, susidaro kenksmingi junginiai, galintys pakenkti žmogaus DNR ir padidinti vėžio riziką. Geriausias būdas to išvengti – gaminti mėsą žemoje temperatūroje. Mėsą ge-riausia virti arba kepti orkaitėje, o ne gaminti aliejuje ar kepsninėje. Kenksmingiausia kepsninėje ant anglių kepta mėsa. Jeigu nusprę-site mėsą kepti būtent minėtuoju būdu, specialistai pataria palaukti, kol anglys papilkės, palaukti, kol dings liepsna. Norėdami išvengti vėžį sukeliančių junginių susidary-mo, kepamą mėsą dažnai vartykite. Vėžį sukeliančių medžiagų pavyks išvengti mėsą prieš kepant pamari-navus su prieskoniais ir žolelėmis.

] ] ]Jeigu vos pabudę šokate iš lovos

gerai net nepasirąžę – tam pakanka vos minutės – galite pakenkti savo raumenims. Rąžymasis pagerina kraujotaką ir padeda raumenims po ilgos nejudėjimo nakties grįžti prie veiksmo. Greitas pasirąžymas ne tik apsaugo jūsų raumenis, bet ir padeda protui kovoti su rytine įtampa.

] ] ]Miegoti darbo vietoje Japo-

nijoje yra normalu. Įmonės tai traktuoja kaip išsekimo darbo metu pasekmę.

] ] ]Apsaugokite savo indaplovę nuo

blogo kvapo. Pribarstykite šiek tiek kepimo sodos indaplovės viduje ir palikite dureles atviras kuriam laikui. Labai greitai nebeliks spe-cifinio indaplovės kvapo.

] ] ]Įpilkite į virdulį vandens, įber-

kite tris šaukštus druskos ir palau-kite, kol užvirs. Paskui praplaukite virdulį švariu vandeniu. Tokiu pa-čiu būdu galite valyti ir kavinukus.

] ] ]Senoliai tikėjo: jei tekant saulei

debesys kyla iš šiaurės – bus vė-juota. Jei sniegas užkrinta medžių lapus, bus švelni žiema.

] ] ]Vandenyje gerai jaučiasi žuvys,

bet miršta ereliai (indėnų patarlė).

Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje Tulpiakiemio kaimo ben-druomenės nariai ir labdaros ir paramos fondo „Tebūnie šeima“ direktorė P. Galkontaitė prieš Ka-lėdas apsilankė jau ketvirtą kartą. Ir visada atvyksta ne tuščiomis – atveža higienos prekių, saldžių dovanų...

Kiti minėtame ligoninės skyriuje apsilankę svečiai – Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios Mal-dos ir liaudiško giedojimo grupė „Karunka“, kunigas Robertas

Urbonavičius, menininkė Laima Dzigaitė. Kiekvienoje palatoje skambėjo giesmės, ligoniai galėjo paskanauti pačių giedotojų keptų pyragų, visose palatose paliko po menišką rankų darbo angeliuką.

Tarp skyrių su padėkomis ap-lankiusiųjų buvo ir pedagogė Rita Gelūnienė, kurios ne vienas artimasis gydytas šiame skyriuje.

Šiuo metu Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje gydomi 75 sun-kūs ligoniai.

UŽ inf.

Ukmergės ligoninės Palaiko-mojo gydymo ir slaugos skyrius artėjant metų sandūrai sulaukė gražių sveikinimų ir dovanų.

Skyriaus vedėja Angelė Čepe-lienė pasakojo, kad labai daug džiaugsmo ligoniams suteikė lab-daros ir paramos fondo „Tebūnie šeima“ direktorės žurnalistės Palmiros Galkontaitės bei Tulpia-kiemio kaimo bendruomenės narių viešnagė. Skyriaus pacientams jie atvežė labai reikalingų dovanų – 65 poras Siesikų ir Tulpiakiemio

Aplankė su dovanomis ir giesmėmismoterų megztų kojinių.

Ligoniams įteikti ir saldainių medeliai, kuriuos ne vieną vakarą lipdė Tulpiakiemio kaimo bendruo-menės nariai.

Šios bendruomenės vadovė Danguolė Vinckienė pasakojo, kad saldainiai pirkti iš jų krašto auk-sarankių uždirbtų pinigėlių. Savo laiko negailintys tulpiakiemiečiai gamina suvenyrus, juos parduoda mugėse, o už uždirbtus pinigėlius perka panašioms akcijoms reika-lingų dovanų.

Atkelta iš 1 p.

Kultūros ir viešųjų ryšių sky-riaus vedėja Lolita Gerulskienė supažindino su kovą vyksiančio perkusijos festivalio rengėjų pla-

Garbės pilietį pasveikino su jubiliejuminais. Svečias domėjosi jo progra-ma, dalyviais. Šiemet šis renginys, anot organizatorių, bus išskirtinis, nes kartu tai – ir konkursas. Festi-valyje laukiama atlikėjų iš Belgi-jos, Taivano, kitų šalių.

Po pokalbio jubiliatas buvo pakviestas į savivaldybės salę, ku-rioje šnekintas šiuo metu kuriamo filmo apie Ukmergę rengėjų.

Tei si nin kas, po li ti kas, di plo-ma tas V. Ušackas trečiuoju mūsų garbės piliečiu tapo 2013-aisiais. Jis dir bo ir va do va vo Už sie nio rei ka lų mi nis te ri jai, am ba sa do-ria vo JAV, Mek si ko je, Jung ti-nė je Ka ra lys tė je, buvo Eu ro pos Są jun gos mi si jos Af ga nis ta ne va do vu.

Taip pat yra gimtojo Skuo do ra jo no gar bės pi lie tis. Tarp jam skir tų jų – Grai ki jos, Nor ve gi jos, Gru zi jos, Pran cū zi jos, ki tų ša lių vals ty bi niai ap do va no ji mai.

Ukmergės garbės piliečio var-

das ra jo no ta ry bos spren di mu V. Ušac kui suteiktas už ini cia ty-vas, ben dra dar bia vi mą ir mū sų kraš to rep re zen ta vi mą. „Kur be tar nau čiau, yra du man pa tys

bran giau si mies tai: Skuo das – vie ta, kur pra si de da Lie tu va, ir Uk mer gė – vie na svar biau sių ma no kryž ke lių“, – yra sakęs ambasadorius.

Atkelta iš 1 p.

Minioje dalyvavo ir mūsų kraštie-tė, buvusi Ukmergės rajono tarybos narė Dana Kamarauskienė. Albi mies-te moteris gyvena jau 8-erius metus.

D. Kamarauskienė pasidalino tokiomis savo mintimis:

„Sausio 11 diena įeis į Prancūzi-jos istoriją kaip vienybės įrodymo manifestacija, kuomet į didžiųjų ir mažesnių miestų gatves išėjo daugiau kaip 3 milijonai piliečių – skirtingos rasės, skirtingo tikėjimo, skirtingų tautybių.

Praėjusią savaitę įvykdyti tero-ristiniai aktai Paryžiuje, nusinešę 17 žmonių gyvybes, negalėjo palikti abejingų. Tuo labiau, kad šį kartą teroristai drįso pasikėsinti į vieną iš pagrindinių pasaulinėje žmogaus teisių deklaracijoje skel-biamų teisių – teisę į raiškos laisvę.

Aš taip pat negalėjau likti nuoša-ly ir pirmą kartą per 8 metus po to, kai likau pietų Prancūzijoje esančia-me Albi mieste užbaigusi studijas

Milijoninėje Paryžiaus eisenoje – ir ukmergiškė

vietiniame universitete, įsiliejau į Tarno departamento minią ir tapau šio grandiozinio įvykio liudininke.

Šioje susikaupusioje minioje teroristinių aktų aukų gedėjo, reiškė vienybę ir tarė drąsų NE

ekstremistams daugiau 35 000 Albi miesto ir jo apylinkių gyventojų“.

UŽ inf.

Ukmergiškė Dana Kamarauskienė prisijungė prie mitingo Prancūzijoje.

Čiuožykla „laukia“ šaltuko Atkelta iš 1 p.

Liejant čiuožyklą, vandens davė UAB „Ukmergės vandenys“, įrangą – priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, o darbu, anot D. Vyšniaus-ko, prisidėjo čiuožimo entuziastai.

Nebe pirmus metus viduržiemį atsirandanti čiuožykla ukmergiškių mėgstama. „Ateina ir ledo ritulio pažaisti, ir laisvalaikiu pačiuoži-nėti. Šeimos specialiai pačiūžų prisiperka“, – pasakojo jis.

Sinoptikų prognozes sekantis pašnekovas mano, jog palankių orų teks lukterėti bent kelias artimiausias

savaites: „Pernai šalčio sulaukėm ir čiuožyklą išliejom jau po Naujųjų metų. Šaltis laikėsi apie mėnesį. Gal sausio antra pusė pradžiugins.“ Sako, jog tinkamiausia temperatūra įrengti čiuožyklą – minus dešimt laipsnių.

Stadiono dydžio „ledo are-nos“ reikalingumu neabejoja ir Senamiesčio pagrindinės moky-klos direktorė Audra Uselienė. „Čiuožykla – labai populiari tarp ukmergiškių. Mėgsta lankytis ne tik savaitgaliais, bet ir įprastomis dienomis. Jos pradžia padaryta – belieka laukti šaltuko“, – sako ji.

po SAUlE

Svečias paaukojo Ukrainai.Ruošiamasi filmuoti.

Gedimino Nemunaičio nuotr.Kol nėra ledo, čiuožykla – tuščia.