Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2015 /1

3

LIETUVOS

ETNOGRAFINIAI

REGIONAI.

Ar þinai?

ETNOGRAFINIØ REGIONØ METAI

(Nukelta á 4 p.)

LIETUVOS

ETNOGRAFINIAI

REGIONAI.

Ar þinai?PARENGË DANGUOLË ÞELVYTË

Lietuvoje vis labiau ásitvirtinanti tradicija metus pa-skelbti paðvæstus vienai ar kitai sukakèiai, reiðkiniui,asmeniui ar veiklos srièiai, padeda sutelkti þmones kon-kreèioms veikloms, iðryðkinti mûsø valstybës savitu-mà. 2015-ieji paskelbti valstybës, politikos veikëjo irkompozitoriaus Mykolo Kleopo Oginskio, taip pat ir Lie-tuvos etnografiniø regionø metais. Laikotarpiu, kai lie-tuviø kasmet Lietuvoje maþëja, kai ir toliau jie laimës irsotesnio gyvenimo ieðkoti vis vaþiuoja á kitas ðalis, tai,kad vël atsigræþta á etnografinius regionus, rodo, kadtie, kam lemta priimti tokius sprendimus, suvokia, jogmûsø valstybës pagrindas – þmonës, iðaugæ konkre-èioje kultûrinëje aplinkoje, kuri daro didelæ átakà ir jiemsrenkantis gyvenimo kelià, daug kuo lemia polinkius, po-mëgius ir visà pasaulëjautà.

Paties þmogaus savigarba ir jo meilë Tëvynei, josistorijos paþinimas prasideda nuo gimtøjø namø, nuokalbos, kurià girdime vaikystëje, nuo pirmøjø iðmoktødainø ir pasakø, nuo mamos padengto ðventinio stalo.

Nedidelë mûsø Lietuva, taèiau ji labai ávairi. Turimenet penkis jau XIII amþiuje pradëjusius formuotis et-nografinius regionus. Tai Aukðtaitija, Dzûkija (Daina-va), Maþoji Lietuva, Suvalkija (Sûduva) ir Þemaitija.Jie turi ne tik etnografiniø skirtumø, bet ir istoriniø.

Pasiþvalgykime po ðiuos regionus, ásiklausykime, kaipkalba èia gyvenantys þmones. Nesunkiai ásitikinsime,kad net ir ðiandien èia gyvos tarmës ir patarmës. Daugkuo skiriasi ir atskirø regionø kulinarinis paveldas, se-nøjø sodybø architektûra. Viename regione vieni ama-tai daugiau paplitæ ir iðvystyti, kitur – maþiau. Vienicharakterio bruoþai, áproèiai daugiau bûdingi aukðtai-èiams, kiti – þemaièiams, Maþosios Lietuvos gyvento-jams, dar kiti – dzûkams, suvalkieèiams. Ryðkiai ski-riasi ir atskirø etnografiniø regionø XIX a. pab. – XX a.pr. tradiciniai tautiniai kostiumai, kuriais dabar daþniau-siai puoðiamës ðvenèiø progomis.

ÞEMAITIJA· Raðytiniuose ðaltiniuose Þemaitija (Þemaièiai) nuo XV a. loty-

niðkai ir vokiðkai buvo vadinama Samogitia, Samogitiae, o seno-siose slavø kronikose ðis kraðtas vadinamas Þemoit, vëlesniuoseðaltiniuose – Þmujdz ir kt.

· Þemaitija – Ðiaurës Vakarø Lietuvoje ir uþima apie 21 tûkst. km2

teritorijà. Kraðtovaizdis èia labai ávarus: pajûryje dominuoja lygu-mos. Plungës, Telðiø, Ðilalës rajonuose – plyti Þemaièiø aukðtuma.Kraðtovaizdá paávairina eþerai. Telðiø rajone esantis Lûksto eþerasiðplauna net gintarà. Dainomis apipintos Minijos, Dubysos, Ventos,Jûros upës – didþiausios ðiame regione.

· Þemaitijos etnografinio regiono riba tik apytikriai sutampa suþemaièiø tarmës riba. Dauguma Þemaitijos kraðto gyventojø kalbalietuviø kalbos þemaièiø tarme (jà daugelis yra linkæs vadinti netþemaièiø kalba). Kalbiniu poþiûriu Þemaitija skirstoma á tris dalis:ðiaurës, vakarø ir pietø, o gyventojai, priklausomai nuo to, kaip jieiðtaria uo ir ie, á dounininkus, donininkus ir dûnininkus.

· Iki ðiø dienø þemaièiai yra iðlaikæ stipriausià etniná identitetàLietuvoje. Visais istoriniais laikotarpiais þemaièiø gyvensena stip-riai skyrësi nuo kitø etnografiniø Lietuvos srièiø gyventojø kultûros.

· Þemaitijos regionas apima anksèiau buvusias Karðuvos, Kni-tuvos, Gaiþuvos, Ðiauliø, Medininkø ir keletà kitø þemiø, kuriø centraiXIII a. buvo Ariogala, Betygala, Jûkainiai, Kaltinënai, Karðuva, Kau-nas, Knituva, Kolainiai, Kraþiai, Kulënai, Labûnava, Laukuva, Pa-graudë, Medvëgalis, Panemunë (dabar – Þemoji Panemunë), Ra-seiniai, Ðiauliai, Tverai, Upytë, Vangiai, Varniai (Medininkai), Vei-þiai, Veliuona, Viduklë, Þeimiai.

· Þemaitijos sostinë – Telðiai. Ilgà laikà, kol gyvavo Þemaièiøvyskupija, ðio kraðto dvasinis ir kultûrinis centras buvo to patiesrajono miestelis Varniai (seniau jie vadinosi Medininkais).

· Þemaitijos ir kitos Lietuvos teritorijos dalies skirtumai atsira-do jau baltø etnogenezës pradþioje, t. y. II–III a. pr. Kr., kai iðsiskyrëvakarø ir rytø baltø grupës.

· IX–X a. kai þemaièiai asimiliavosi su kurðius, þemaièiai taipnutolo nuo rytø aukðtaièiø, kad kai kuriose etninës kultûros sritysetapo artimesni vakarø baltams.

· XIII–XIX a. þemaièiø savitumà ir kultûriná atskirumà nuo kitø

4

(Atkelta ið 3 p.)

ETNOGRAFINIØ REGIONØ METAI

Þemaitija ir Lietuva Abrahamo Orteliaus (1527–1598) þemëlapyje, sudarytame XVI amþiuje

Þemaièiai. D. Mukienës nuotrauka

Lietuvos etnografiniø regionø sàlygojo anometo politinës aplinkybës. Tuo laikotarpiuLietuvos valdovai keletà kartà Þemaitijà buvouþraðæ Vokieèiø ordinui. Ilgà laikà Þemaitijabuvo kunigaikðtystë, turëjo sàlyginæ auto-nomijà. Lietuvos didþiøjø kunigaikðèiø Þe-maièiø seniûnijai (kunigaikðtystei) daug kar-tø suteiktos Þemaièiø privilegijos buvo átei-

sinusios platesnes bajorø teises, negu jasturëjo kitø Lietuvos regionø bajorai.

Nuotraukose deðinëje (nuo virðaus): knygos„Vakarø þemaièiai. Mokomoji knyga“ virðelis.Sudarë Jonas Bukantis, Asta Leskauskaitë,Vilija Salienë. 2006 m. Vilniuje iðleido Lietuviøkalbos institutas; knygos „Ðiaurës þemaièiaitelðiðkiai. Mokomoji knyga“ virðelis. SudarëJuozas Pabrëþa, Vida Marciðauskaitë,Asta Leskauskaitë. 2013 m. Vilniuje iðleidoLietuviø kalbos institutas

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2015 /1

5

(Nukelta á 6 p.)

ETNOGRAFINIØ REGIONØ METAI

Þemaitijos herbas J. Franckevièiaus 1919 m. sudarytasÞemaièiø vyskupijos þemëlapis

· Dël Þemaitijos geopolitinës padëties irkitø aplinkybiø XV–XVI a. èia buvo lengves-në nei likusioje LDK dalyje baudþiavos for-ma. Dauguma þemaièiø valstieèiø nëjo laþo.Didelë dalis Þemaitijos valstieèiø buvo lais-vieji þmonës.

· Seniau regione buvo stipriai iðvystytiamatai. Ðá kraðtà garsino batsiuviai, daili-dës, baldþiai, kubiliai, kalviai, kailiadirbiai,klumpadirbiai, raèiai, siuvëjai ir ypaè puo-dþiai. Iki ðiol savo meistriðkumu dþiugina iraudëjai. Jø pagaminta produkcija tiek savoforma, tiek ir spalviniais sprendimais savi-ta, sàlygota vietos tradicijø, ðiaurietiðko gy-venimo bûdo.

· Didelá darbà, puoselëdama þemaièiøtradicinæ kultûrà, ðio kraðto savitumà, atlie-ka 1988 m. ákurta Þemaièiø kultûros draugi-ja, kurios skyriai iki ðiol veikia daugelyjeLietuvos miestø, rajonø, savivaldybiø.

· Þemaitijos mokslininkus, kraðto tyrinë-tojus buria 1994 m. ákurta Þemaièiø akade-mija. Nuo 1990 m. ðios akademijos nariaileidþia knygø serijà „Þemaièiø praeitis“.

· Knygos, kurios turëtø bûti kiekvieno þe-maièio bibliotekoje: Alvydo Nikþentaièio su-daryta „Þemaitijos istorija“, Alekso Girde-nio ir Juozo Pabrëþos „Þemaièiø raðyba“,Vykinto Vaitkevièiaus „Senosios Lietuvosðventvietës. Þemaitija“, poezijos rinkinys„Sava muotinu kalbo“ (sudarë Danutë Mukie-në), „Þemaitijos tradicinë kaimo architektû-ra“ http://www3.lrs.lt/docs2/HRJNDXBW.PDF,„Kaimo statyba. Þemaitija. Þemaitijos tradi-cinës architektûros katalogas“ (sud. RasaBertaðiûtë), A. Aleksandravièiaus „Þemai-tëjë mona brongi“, A. Baltëno V. Ivanauskai-të-Ðeibutienës Þemaièiai. Gyvenimas irðventës“, E. Rudþio „Kuotrë“ ir „Sëmuonamalûnâ“, T. Dþervienës „Þali þuolelë“, V.Daujotytës (Daujotës) „Balsâ ûkûs’ / Balsaiûkuose“, „Gîvenu vîna / Gyvenu viena“.

· Aktuali informacija apie Þemaitijos kul-tûrà, istorijà, ðiø dienø gyvenimà skelbia-ma interneto leidinyje „Þemaitija“ www.sa-mogit.lt (jame nuo 2001 m. publikuojama irþurnalo „Þemaièiø þemë“ elektroninë versi-ja (þurnalà leidþia VO „Regionø kultûriniøiniciatyvø centras“ (iki 2004 m. veikë kaipÞemaièiø kultûros draugijos informaciniskultûros centras). Daug vertingos informa-cijos apie Þemaitijà yra paskelbta ir inter-neto svetainëse „Þemaitijos paveldas“ http://www.zemaitijospaveldas.eu, „Gyvojojekraðto enciklopedijoje „Graþi tu mano“ http://www.grazitumano.lt/w/index.php?tit-le=Kategorija:%C5%BDEMAITIJA, Þemaiti-jos nacionalinio parko interneto svetainëje,„Vikipedijoje Laisvojoje enciklopedijoje“ irdaugelyje kitø interneto leidiniø.

· Þemaitijos gyventojai yra apibûdinamikaip kantrûs, valingi, uþsispyræ, darbðtûs,maþai kalbantys ir iðtikimi þmonës.

· Uþgavënes – labiausiai ðá kraðtà iden-tifikuojanti tradicinë þemaièiø ðventë, kuripaskutiniais deðimtmeèiais paplito ir kituo-se Lietuvos regionuose.

· Tarp iðskir tiniø þemaièiø kraðto patie-kalø yra ðventinis kastinys, rasalynë, cibu-lynë, troðkinti kopûstai su kiauliena (daþniau-siai – su kiaulës koja), kruopiniai ir krauji-niai vëdarai, bulviniai blynai, ðutynë (kartusu mësa sultinyje iðvirtos bulvës), pusinëkoðë, pusinë koðë su silke, dþiovintø obuo-liø gira, mëtø arbata ir kt.

Knygos „Jurbarko apylinkiø tekstai“ virðelis.Sudarë Vilija Sakalauskienë, 2013 m. iðleidoLietuviø kalbos institutas.

Leidinio „Þemaitijos tradicinë kaimoarchitektûra“ virðelis. Sudarë Libertas Klimka.2008 m. iðleido Elninës kultûros globos taryba

Knygos „Kaimo statyba: Þemaitija“ virðelis.Sudarë Rasa Bertaðiûtë. 2013 m. Vilniausspaustuvëje „Petro ofsetas“ iðleido Aplinkosministerija

6

(Atkelta ið 5 p.)

ETNOGRAFINIØ REGIONØ METAI

Danutës Katkuvienës ir Astos Vandytës leidinio „Suvalkieèiø galvos ir peèiøapdangalai“ (Marijampolës kraðto muziejus, „Piko Valanda“, 2013 m.) virðelis

SUVALKIJA (SÛDUVA)· Suvalkija – Lietuvos etnografinis regionas (sostinë Marijam-

polë) kairiajame Nemuno krante, apimantis didþiàjà Lietuvos Uþ-nemunës dalá (Kalvarijos, Kazlø Rûdos, Marijampolës, Ðakiø ir Vil-kaviðkio rajonus, Kauno rajono pietinæ ir Prienø rajono vakarinædalis). Ðis regionas dar kartais vadinamas ir Uþnemune.

· Suvalkijos vardas ðiam regionui prigijo po 1867 m., kai buvu-sios Lenkijos karalystës ðiaurines apskritys buvo sujungtos á nau-jai sudarytà Suvalkø gubernijà.

· Suvalkija – lygumø ir derlingø þemiø bei darbðèiø, tvarkingøþemdirbiø kraðtas.

· Èia – etninës sûduviø, apie I tûkstantmeèio vidurá iðsiskyrusiøið didelio baltø vieneto – jotvingiø, etninës þemës.

· Sûduviai ið visø dabartinës Lietuvos etniniø regionø gyventojøraðytiniuose ðaltiniuose yra paminëti anksèiausiai – II a. moksli-ninko ir keliautojo Klaudijaus Ptolemëjo „Geografijoje“.

· Pirmaisiais lietuviø kovø su kryþiuoèiais deðimtmeèiais ðiskraðtas ið dalies buvo virtæs dykra.

· Pagal Melno taikos sutartá (1422 m.) LDK sugràþintà Uþnemu-næ greitai kolonizavo sulietuvëjæ karo pabëgëliø nadruviø palikuo-niai bei aukðtaièiai, dzûkai, þemaièiai. Jie turëjo kitokius gyvense-nos ágûdþius, paproèius, taèiau didþiausià átakà, formuojantis suval-kieèiø (ypaè kapsø ir zanavykø) etnografinei grupei, padarë ne jie, ojotvingiai.

· Nuo 1795 m. iki XIX a. pab. Suvalkijos ûkinë visuomeninë raidavyko izoliuotai nuo likusios Lietuvos, nes ðis kraðtas priklausëLenkijos karalystei.

· Èia anksèiau (XIX a. pradþioje) negu kituose Lietuvos regionuosebuvo panaikinta baudþiava. Vykdant vëlesnes þemës reformas Su-valkijos kraðte valstieèiams buvo suteikta asmens laisvë. Panaiki-nus baudþiavà, kadangi èia buvo geresnës ekonominës ir kultûri-nës sàlygos, daug þemdirbystei tinkamø derlingø þemiø, regionogyventojai tapo turtingiausiais XIX–XX a. Lietuvos ûkininkais, todëljie galëjo leisti savo vaikus á mokslus ir minëtu laikotarpiu daugu-ma iðsilavinusiø lietuviø buvo kilæ ið Suvalkijos.

· Suvalkijos þmonës aktyviai dalyvavo atkuriant Lietuvos ne-priklausomybæ ir stiprinant Lietuvos valstybæ. 6 ið 20 Valstybësatkûrimo, Vasario 16-osios akto signatarø buvo suvalkieèiai. Tarpiðkiliausiø, valstybei labiausiai nusipelniusiø þmoniø yra Lietu-vos patriarchas Jonas Basanavièius, lietuviø bendrinës kalboskûrëjas kalbininkas Jonas Jablonskis, Lietuvos himno autoriusVincas Kudirka.

· Dabartinë bendrinë (literatûrinë) lietuviø kalba XIX a. pab. susi-formavo vakarinëje Suvalkijos dalyje vartojamø kapsø ir zanavy-kø ðnektø pagrindu.

· Suvalkieèiai þinomi kaip racionaliai màstantys, taupûs, suma-nûs, tvarkingi þmonës.

· Suvalkijoje ant kopûstlapio arba ajerø lapø kepama labai skaniduona. Garsëja ir suvalkø naminiai skilandþiai, rûkyti kumpiai beiiðpjovos, rûkytos deðros. Tarp tradiciniø ðio kraðto valgiø yra irbarðèiai su auselëmis, virtas lynas su antaniniø obuoliø padaþu,svieste skrudinti gruþliai, keptas verðienos kumpis su krienais,

suvalkietiðkai su vyðniomiskepta antis, pyragas su ákep-tais karosais ir brukniø uo-giene su kriauðëmis, aitriejisuvalkietiðki ruginiø miltømeduoliai, obuoliø sûris suliepþiedþiø arbata ir liepø me-dumi, juodøjø serbentø vynas.

· Suvalkijos kultûros irmokslo þmones vienijaPrano Vaièaièio kultûrosdraugija.

· Yra leidþiamas Suval-kijos etnokultûros þurnalas„Suvalkija“.

Leidinio „Suvalkijos (Sûduvos)tradicinë kaimo architektûra“ virðelis.Sudarë Libertas Klimka, 2008 m.iðleido Elninës kultûros globos taryba

Virðuje – knygos „Kaimo statyba:Suvalkija“ virðelis. Sudarë RasaBertaðiûtë. 2013 m. Vilniausspaustuvëje „Petro ofsetas“iðleido Aplinkos ministerija

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2015 /1

7

(Nukelta á 8 p.)

ETNOGRAFINIØ REGIONØ METAI

MAÞOJI LIETUVA· Pagal 2012 m. Lietuvos Respublikos Sei-

mo patvirtintà Lietuvos Respublikos etnogra-finiø regionø þemëlapá Maþajai Lietuvai yrapriskiriamos Klaipëdos miesto, Neringos irPagëgiø savivaldybës, Ðilutës rajono Ðilutës,Rusnës, Kintø, Saugø, Juknaièiø, Usënø, Tau-ragës rajono Lauksargiø, Jurbarko rajonoSmalininkø ir Vieðvilës, Klaipëdos rajono Do-vilø, Kretingalës, Priekulës, Sendvario, Dau-parø-Kvietiniø ir Agluonënø seniûnijos. KitaMaþosios Lietuvos dalis (Karaliauèiaus krað-tas) ðiuo metu priklauso Rusijai.

· Maþosios Lietuvos (Prûsø Lietuvos) sri-tis susidarë XV amþiuje.

· Pirmà kartà Prûsø Lietuvos terminasbuvo pavartotas 1526 m. Simono Grunau pa-raðytoje Prûsijos istorijoje. Tada Maþàjà Lie-tuvà sudarë Tilþës, Klaipëdos, Gumbinës,Ðilutës, Ásruties, Stalupënø, Ragainës, Gel-dapës, Labguvos ir kitos apskritys.

· 1701–1918 m. vokieèiø valdomoje Prû-sijos kunigaikðtystëje Maþoji Lietuva buvotarsi atskira nedidelë valstybë. Joje gyvenoskir tingoms etninëms grupëms priklausægyventojai.

· Didelë ðio kraðto reikðmë Lietuvos kultû-ros, pirmøjø lietuviðkø knygø leidybos istorijo-je. Maþojoje Lietuvoje 1547 m. buvo iðspaus-dinta pirmoji lietuviðka knyga – M. Maþvydo„Katekizmas“, o 1590 m. – J. Bretkûno á lietu-viø kalbà iðversta Biblija, 1653 m. – D. Kleinoparaðyta pirmoji lietuviø kalbos gramatika. Èiagyvendamas „Metus“ paraðë K. Donelaitis.

· XIX a. dauguma Maþosios Lietuvos gy-ventojø, ypaè ðiaurinëje jos dalyje, turëjo lie-tuviðkas pavardes, kurias vëliau vokietino.

Tuo laikotarpiu Maþojoje Lietuvoje veikë dauglietuviðkø organizacijø, buvo kuriamos lietu-viðkos mokyklos, leidþiami lietuviðki leidi-niai „Auðra“, „Varpas“, „Tëvynës sargas“ irkiti. Jie slapta buvo gabenami á Lietuvà.

· Po Pirmojo pasaulinio karo ir Europos pa-dalijimo Maþosios Lietuvos pietinë dalis tapoVokietijos protektoratu, o kità Maþosios Lietu-vos dalá globojo karo nugalëtojos – Antantësbloko – Prancûzø ginkluotojø pajëgø daliniai.

· 1918 m. lapkrièio 30 d. þymûs Maþo-sios Lietuvos veikëjai pasiraðë Tiþës aktà,praðydami Europos Tautø tarybos „leisti Ma-þajai (Prûsø) Lietuvai ðlietis prie Lietuvos“,bet ðis praðymas buvo ignoruotas.

· 1923 m. po Klaipëdos kraðte ávykusiosukilimo Maþosios Lietuvos dalis buvo pri-jungta prie Lietuvos.

· Po Antrojo pasaulinio karo daugumaMaþosios Lietuvos gyventojø iðvyko gyventiá Vokietijà, dalá likusiø sovietai iðtrëmë.

Sovietmeèiu Karaliauèiaus kraðte apsi-gyveno daug ið Rusijos atkeltø þmoniø beilaisva valia ið Lietuvos atkeliavæ gyvento-jai, tremtiniai, kuriems nebuvo leista gráþti áLietuvà, o Klaipëdos kraðte – gyventojai iðkitø Lietuvos vietoviø.

· Maþosios Lietuvos paveldas yra uni-kalus ir savitas. Iðskir tinë ðio regiono ar-chitektûra, folkloras, pamario ir pajûrio þve-jø, amatininkø paproèiai ir verslas. Nuo se-no Maþojoje Lietuvoje iðsiskiria mediniø pa-statø (trobø, prieangiø, klëèiø) puoðyba, ku-riai bûdingi þirgeliais ar kitokiais lëkiais uþ-sibaigianèios pjaustinëtos vëjalentës, savi-ti ornamentai. Tik èia mirusiøjø kapai þen-klinami krikðtais.

· Senøjø Maþosios Lietuvos gyventojø„lietuvninkø dialektu“ ðiandien kalba jau ne-

daug kraðto gyventojø (tokiø priskaièiuojamavos keli ðimtai). Ðio kraðto gyventojai (vadi-namieji maþlietuviai arba lietuvninkai) nuoseno kalbëjo vadinamàja vakarø þemaièiø tar-me. Jie gyveno palei Kurðiø marias. Jø kalbadar vadinama „kurðiuojanèia“ („þemaièiø do-nininkø“) ðnekta. Nedidelë ðio kraðto ankstisulenkëjusiø þmoniø dalis (pietrytiniai maþ-lietuviai) kalbëjo vadinamàja dzûkø tarme.

· Lietuvos valstybës kultûros istorijojeryðkø pëdsakà yra palikæ ðio kraðto veikë-jai M. Jankus, Vydûnas, I. Simonaitytë,V. Gaigalaitis ir daugelis kitø.

· Lankomiausios Maþosios Lietuvos vie-tovës yra á UNESCO paveldo ðedevrø sàra-ðà áraðyta Kurðiø nerija, Rambyno kalnas,Ðilutës, Vanagø, Kretingalës evangelikø liu-teronø baþnyèios, Bitënø kapinaitës, Nemu-no delta su salomis, Rusnës ir Kintø mies-teliai, Minijos (Mingës) kaimas, Ventës ra-gas ir ornitologinë stotis, Uostadvario ir Ven-tës rago ðvyturiai.

· Maþosios Lietuvos kultûrà tyrinëja irpuoselëja, ðio kraðto kultûros þmones buriaLietuvininkø bendrija „Maþoji Lietuva“, Her-mano Zudermano literatûrinës kraðtotyrosklubas bei Ðilutës kraðtotyros draugija.

· Daugelá metø Lietuvos istorijos laikrað-tis „Voruta“ administruoja ir aktualia infor-macija atnaujina interneto svetainæ „MaþojiLietuva“ http://www.mazoji–lietuva.lt/.

· Maþosios Lietuvos architektûra yraiðsamiai aptar ta knygose „Kurðiø nerijostradicinë architektûra“ (2 tomai) bei 2013 m.iðspausdintame Rasos Bertaðiûtës sudary-tame leidinyje „Kaimo statyba. Maþoji Lie-tuva. Maþosios Lietuvos tradicinës architek-tûros katalogas“.

Ið kairës: knygos „Kurðiø nerijos tradicinë architektûra“ virðelis. 2011 m. iðleido Kurðiø nerijos nacionalinio parko direkcija; knygos „Maþosios Lietuvostradicinë kaimo architektûra“ virðelis. Sudarë Libertas Klimka. 2008 m. iðleido Etninës kultûros globos taryba; knygos „Maþosios Lietuvos kultûrospaveldas“ virðelis. Sudarë Domas Kaunas. 2006 m. iðleido Vilniaus universiteto leidykla; Algirdo Antano Glioþaièio knygos „Maþosios Lietuvos þemëXVIII–XX amþiø dokumentuose ir þemëlapiuose“ virðelis. Iðleista 2013 m. Vilniuje

8

(Atkelta ið 7 p.)

Lietuvos etnografiniø regionø metøAukðtaitijos regiono logotipas

ETNOGRAFINIØ REGIONØ METAI

AUKÐTAITIJA· Aukðtaitija – didþiausias Lietuvos etno-

grafinis regionas. Jis kartu yra ir vienas iðLietuvos istoriniø regionø. Ðis regionas yrapaveldëjæsi trijø dideliø etniniø dariniø – Së-los, Nalðios ir Þiemgalos – palikimà, todëlèia yra ávairiø patarmiø, daug kuo skiriasi at-skirø vietoviø þmoniø gyvensena ir etnokul-tûrinis paveldas.

· Aukðtaitijos sostinë – Panevëþys.· Pirminis Lietuvos valstybës branduolys

yra aukðtaièiø þemës (dabartinë ðiaurrytinë–rytinë Lietuvos dalis).

· Apie XI a. Aukðtaitijos þemëse susikûrëLietuvos kunigaikðtystë. Ji, sëkmingai plë-todama politinæ diplomatijà, XII a. tapo ga-lingiausia baltø kunigaikðtyste.

· Pirmà kar tà aukðtaièiai raðytiniuoseðaltiniuose buvo paminëti Petro Dusburgie-èio kronikoje – kalbant apie kunigaikðèioVytenio kovas ginant ir stiprinant kunigaikð-tystës teritorijà (1294–1300 m.) – Auste-chia, terra regis Lethowie (Aukðtaitija, lietu-viø karaliaus þemë).

· Anksèiau ðio kraðto þmonës daugiau-sia gyveno laisvai iðdëstytuose vienkie-miuose arba gatviniuose rëþiniuose kaimuo-se. Èia gyvenamieji namai bûdavo iðrikiuo-ti prie kelio, o ûkiniai pastatai stovëdavo kie-mo gilumoje.

· Aukðtaitijos tradiciniuose audiniuose irnacionaliniuose kostiumuose vyrauja links-mos, ðviesios spalvos.

· Aukðtaitijoje iki ðiol yra giedamos su-tar tinës – dainos, kurioms jau ne vienastûkstantis metø. Jos yra iðlaikiusios archa-

jiðkà muzikinæ ir poetinæ formà. Aukðtaièiusið kitø regionø gyventojø iðskiria ir tai, kadjie groja skuduèiais, puèia ragus.

· Aukðtaitija pagrástai vadinama aludariøkraðtu. Tradiciniai ðio kraðto patiekalai yraskryliai, virtiniai, pieniðka miltiniø kukulai-èiø sriuba. Aukðtaièiai garsëja ir blynais suspirgais, varðkës ar grietinës padaþu, rugi-ne duona, rûkytais mësos gaminiais.

· Aukðtaitija – eþerø kraðtas. Vietovësdaug kur èia kalvotos ir miðkingos.

· Ðio kraðto þmonës iðsiskiria savo links-mu bûdu, ðnekumu, lyrizmu.

· Aukðtaitijos kultûros, mokslo þmonesvienija Aukðtaièiø akademija, Rytø aukðtai-èiø sambûris, Sëlos draugija, Þiemgalosdraugija.

Knygos „Vakarø Aukðtaitijos tradicinë kaimoarchitektûra“ virðelis. Sudarë Libertas Klimka.2008 m. iðleido Elninës kultûros globos taryba

Kairëje – knygos„Rytø Aukðtaitijostradicinë kaimoarchitektûra“ virðelis.Sudarë LibertasKlimka. 2009 m.iðleido Elninëskultûros globostaryba.Deðinëje: knygos„Kaimo statyba:Vakarø Aukðtaitija“virðelis. Sudarë RasaBertaðiûtë. 2013 m.Vilniaus spaustuvëje„Petro ofsetas“iðleido Aplinkosministerija

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2015 /1

9ETNOGRAFINIØ REGIONØ METAI

Dzûkijos herbas

DZÛKIJA (DAINAVA)· Dzûkijos etnografinis regionas – pietrytinëje Lietuvos dalyje,

tarp Nemuno vidurupio ir Neries upës. Jo teritorijos ribos nelabaiaiðkios, taèiau daþniausiai Dzûkijai yra priskiriamos Alytaus mies-to ir rajono, Druskininkø, Lazdijø, Varënos, Vilniaus miesto ir rajo-no, Ðalèininkø, Ðvenèioniø ir Trakø apskrièiø savivaldybës bei Prie-nø savivaldybës Birðtono, Jiezno ir Stakliðkiø seniûnijos.

· Dzûkø etnografinio regiono sostinë – Alytus.· Dzûkø þemës nederlingos, uþtat miðkø ir juose auganèiø gry-

bø èia gausu.· Didþiausios Dzûkijos upës – Nemunas, Neris ir Merkys. Per ðá

kraðtà teka ir Juodoji Anèia, Ûla, Katra, Ditva, Strëva, daug kitø upiø.· Mokslininkai teigia, kad pirmiausia nuo bendro baltø kamie-

no atsiskyrë vakarø baltai – jotvingiai ir prûsai, o vëliau, apiepirmojo tûkstantmeèio vidurá, nuo jotvingiø atsiskyrë dainaviai.Tai labai sena baltø gentis. Jos gyvenamas plotas galëjo bûti keliskartus didesnis uþ dabartinæ Dzûkijà.

· Dzûkijos pavadinimas pradëtas vartoti tik XIX a. Jis kilo nuogyventojø dzûkø tarmës, jø ypatybës dzûkuoti, t. y. tar ti „c“, „dz“vietoj „t“, „d“, taip pat dël kitø tarminiø ypatumø. Ði tarminë ypa-tybë laikoma labai archaiðka, paveldëta dar ið indoeuropieèiøprokalbës. Dzûkø iki ðiol iðliko ne tik Lietuvoje, bet ir kitose buvu-siose baltø þemëse. Dzûkø gyvena Lenkijos Punsko bei Seinøapylinkëse, kai kuriose Baltarusijos vietovëse.

· Pirmà kartà Dainava „terra Deynowe“ (Dainavos þemë) ðiskraðtas pavadintas 1253 m. karaliaus Mindaugo laiðke Livonijos

ordinui. Manoma, kad Dainava tuomet buvo kunigaikðtystë.· Dzûkijos kraðtovaizdþiui bûdingas nedidelis, bet raiðkus kalvotu-

mas, dideli sausø miðkø (daugiausia puðynø) plotai.· Dzûkijos teritorijoje yra didþiausias ðalies miðkø masyvas –

Dainavos giria (plotas – 135 tûkst. ha).· Dzûkijos regione iðkilusioje Medininkø aukðtumoje yra aukð-

èiausia Lietuvos vieta – Aukðtojo kalva (293, 84 m. virð jûros lygio).· 1937 m. Dzûkijoje ásteigtas pirmasis Lietuvoje rezervatas (Þuvin-

to), o 1975 m. – Èepkeliø, kuris yra vienas didþiausiø pelkiniø masy-vø Vakarø Europoje (plotas – 10,7 tûkst. ha).

· Veikia Dzûkijos nacionalinis parkas.· Þymiausi Dzûkijos miestai yra Vilnius, Trakai, Alytus, Merkinë,

Birðtonas, Druskininkai.· Tarp iðkiliausiø Dzûkijos kraðto þmoniø – dailininkas ir muzikas

M. K. Èiurlionis, literatûros klasikas V. Krëvë. · Tradiciniai ðio kraðto gyventojø darbai – miðko kirtimas, sieno-

jø, pabëgiø, namø apyvokos priemoniø gaminimas, namø statymas,sëliø plukdymas, þvejyba, medþioklë, grybavimas, uogavimas, vais-taþoliø rinkimas. Iki ðiol itin garsëja ðio kraðto audëjos, siuvinëtojos,mezgëjos, ðiaudeliø narstytojos, juodosios keramikos meistrai, kal-viai, staliai, puodþiai, pynëjai ið vyteliø ir skiedrø, medþio droþëjai.

· Dzûkai yra apibûdinami kaip dainingi, malonûs þmonës.· Dzûkø kraðte iki ðiol yra iðlikusi tradicija apraudoti mirusiuo-

sius. · Dainavos kraðto mokslo ir kultûros þmones buria visuomeninë

organizacija Dzûkø kultûros draugë, kuri leidþia þurnalà „Dainava“.· Daug informacijos apie Dzûkijà yra paskelbta interneto leidinyje

„Dainavos gidas“ http://www.dainavosgidas.lt/.

NAUDOTA LITERATÛRA:1. Lietuvos Respublikos Seimo informacinë svetainë http://

www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=7039&p_k=1.2. „Tautinis paveldas“ http://www.tautinispaveldas.lt/zemelapis/

index.php?page=regionai.3. Vikimedija http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/f/

f5/Liet–etno–regionai.png.4. Vikipedija laisvoji enciklopedija http://lt.wikipedia.org/wiki/Lie-

tuvos_etnokult%C5%ABriniai_regionai.

Ið kairës: knygos „Kaimo statyba: Dzûkija“ virðelis. Sudarë Rasa Bertaðiûtë. 2012 m. Vilniaus spaustuvëje „Petro ofsetas“ iðleido Aplinkos ministerija;knygos „Dzûkijos tradicinë kaimo architektûra“ virðelis. Sudarë Libertas Klimka. 2008 m. iðleido Etninës kultûros globos taryba; knygos „TradicinëDzûkijos nacionalinio parko architektûra: langai“. Sudarë Rasa Bertaðiûtë. 2011 m. iðleido Dzûkijos nacionalinio parko ir Èepkeliø valstybinio gamtosrezervato direkcijos; knygos „Kas yra kas Lietuvoje? Kraðtieèiai. Alytus“ virðelis. 2010 m. Kaune iðleido leidykla „Neolitas“