LIETUVOS LIETUVOS PRAMONININKŲ PRAMONININKŲ

KONFEDERACIJOS KONFEDERACIJOS PRPREEZIDENTO ZIDENTO PRANEŠIMASPRANEŠIMAS

VILNIUS 2009 10 16

Nepaisant visų valdžios pastangų verslas gyvuoja

KAIP MES ATRODOM?

1,4

-5,9 -6 -6,3 -6,5-7,4

-8,8 -9

-16,6-18,2

-20,4

-4,8-4,4 -5,3 -5,5-5,1-4,2-3,9-3,8-3,7-2,6-0,2

-25

-20

-15

-10

-5

0

5

Lenk

ija

Gra

ikija

Pran

cūzi

ja

Port

ugal

ija

Bel

gija

JAV

Ispa

nija

Aus

trija

ES27

Nyd

erla

ndai

Slov

akija

D. B

rita

nija

Voki

etija

Italij

a

Šved

ija

Japo

nija

Veng

rija

Rum

unija

Slov

ėnija

Estij

a

Latv

ija

Liet

uva

PASAULIO EKONOMIKOS KRITIMAS 2009 II KETV., LYGINANT SU 2008 II KETV.

Šaltinis: EUROSTAT

FINANSŲ POLITIKA (1)2001-2010 M. VALSTYBĖS BIUDŽETAS TŪKST. LT

6.42

8.13

4

8.86

8.02

3

9.54

5.16

0

10.2

16.6

99

11.1

73.9

42

13.3

91.9

15

16.1

27.8

75 20.4

59.0

27

16.4

62.4

58

13.0

18.0

00

6.42

8.13

4

8.86

8.02

3

9.54

5.16

0

11.8

06.0

10

13.8

50.3

40

16.7

18.1

45

19.2

13.8

67

25.5

71.8

62

22.8

79.8

10

20.9

09.0

00

7.33

4.13

4

10.0

03.4

11

10.8

57.4

38

13.6

68.2

29

15.6

59.9

40

18.4

65.1

45

20.6

54.8

67

26.5

72.8

62

25.8

22.2

65

26.4

88.4

00

0

5.000.000

10.000.000

15.000.000

20.000.000

25.000.000

30.000.000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

p

2010

p

Pajamos be ES paramos Pajamos iš viso Išlaidos iš viso

FINANSŲ POLITIKA (2)

Daugelis ekonomikos komponentų smunka į 2005 m. lygį, o kai kurie net į 2002-2003 m. lygį

2010 m Valstybės pajamų lygis be ES paramos smuks iki 2006 m. lygio, su ES parama – iki 2007 m. lygio, tuo tarpu išlaidos sieks rekordinį Lietuvos istorijoje 2008 m. lygį

EKONOMIKA - ESAMA SITUACIJA

FINANSŲ POLITIKA (3)2001-2010 M. VALSTYBĖS BIUDŽETO DEFICITAS TŪKST. LT

-906

.000

-1.1

35.3

88

-1.3

12.2

78

-1.8

62.2

19

-1.8

09.6

00

-1.7

47.0

00

-1.4

41.0

00

-1.0

01.0

00

-2.9

42.4

55

-5.5

79.4

00

-6.000.000

-5.000.000

-4.000.000

-3.000.000

-2.000.000

-1.000.000

020

01

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

p

2010

p

FINANSŲ POLITIKA (4)

Birželį Lietuvos išplatinta 500 mln. EUR euroobligacijų emisija valstybei kainuoja 9,5%, o Latvijai suteikta Tarptautinio valiutos fondo paskola – 2,23% metinių palūkanų.

Latvija už 600 mln. EUR per metus mokės 13,8 mln. EUR palūkanų, o Lietuva už 500 mln. EUR paskolą – 46,8 mln. EUR

Praėjusią savaitę Vyriausybė paskelbė apie dar vieną, 1,5 mlrd. JAV dolerių obligacijų emisiją, kurios metinė palūkanų norma sieks 6,75 proc.

SKOLINIMASIS - ESAMA SITUACIJA (1)

FINANSŲ POLITIKA (5)

2010 m. SODROS deficitas sieks 2,36 mlrd. litų (10,35 mlrd. litų pajamų ir 12,72 mlrd. litų išlaidų), ji planuojama finansuoti 2 proc. pakėlus mokesčio tarifą (planuojama surinkti 0,4 mlrd. litų) bei skolinantis (2 mlrd. Lt)

2010 m. Lietuvos skolos aptarnavimo išlaidos išaugs 689 mln. litų iki 1,692 mlrd. litų

Valstybės skolos auginimo tempai kelia didelį nerimą – sausį-rugpjūtį pasiskolinta 8,185 mlrd. Lt, kitąmet vien palūkanų Lietuva sumokės daugiau kaip 1,1 mlrd. Lt, visos skolos perlips 30% BVP ribą ir augs toliau

SKOLINIMASIS - ESAMA SITUACIJA (2)

FINANSŲ POLITIKA (6)

Lietuvos išėjimą iš krizės valdžia sieja su viešųjų finansų subalansavimu siekiant įsivesti eurą – šiuo metu valstybės finansų politikos pagrindinis uždavinys – numatyti papildomas biudžeto konsolidavimo priemones 2009–2011 metais

Vykdant griežtą fiskalinę politiką daug dėmesio skirta biudžeto pajamų pusei – mokesčių didinimui – tačiau viešojo sektoriaus išlaidų mažinimo procesas yra per lėtas ir nepakankamas

FINANSAI - ESAMA SITUACIJA

FINANSŲ POLITIKA (7)

Siekiant išlipti iš duobės, būtina aiškesnė ekonominė politika, kuri nesibaigtų mokesčių didinimu ir lėtu, neefektyviu ir nepakankamu viešojo sektoriaus išlaidų mažinimu

Reikalingos esminės struktūrinės viešojo sektoriaus reformos, o ne kosmetiniai biudžeto karpymai, būtina didinti skatinimo plano efektyvumą

Mokestinių tarifų pakeitimai neturi būti atliekami be išsamių konsultacijų su socialiniais partneriais

SIŪLYMAI (1)

Palaipsniui turi būti mažinamas pridėtinės vertės mokesčio tarifas iki 18 proc.

Siekiant padidinti Lietuvos konkurencinį pranašumą, pelno mokesčio tarifas turi būti mažinamas iki 15 proc., dividendai nuo 2010 m. bus apmokestinami 10% tarifu

Nuo 2010 01 01 atsisakyti privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo nuo nereguliariai gaunamų pajamų (įskaitant dividendus, turto pardavimo pajamas, palūkanas ir kt.)

FINANSŲ POLITIKA (8)SIŪLYMAI (2)

Siekiant užtikrinti kredito išteklių prieinamumą verslui, biudžeto deficitui dengti neturi būti skolinamasi iš Lietuvoje veikiančių komercinių bankų

tarptautinėse bankinėse rinkose bei iš tarptautinių finansų institucijų valstybė turi skolintis ne didesnėmis palūkanomis, nei 6 mėn. EURIBOR + 4 proc.

Lietuvos ekonomikai pereinant į augimo fazę ir užtikrinus biudžeto pajamų augimą, papildomai gautas pajamos reikia nukreipti: subalansuotam biudžetui užtikrinti; valstybės skolos sumažinimui iki 20 proc. nuo BVP; ne mažesniam kaip 5 proc. nuo BVP valstybės rezervo

sukaupimui.

FINANSŲ POLITIKA (9)SIŪLYMAI (3)

SOCIALINĖ POLITIKA (1)

Vertinant pagal Doing Business reitingą, Lietuva užima 119 vietą pagal darbo santykių lankstumą

Šaltinis: Doing Business (The World Bank Group)

LIETUVOS IR REGIONO DARBO SANTYKIŲ LANKSTUMAS

SOCIALINĖ POLITIKA (2)

Lietuvos reitingas pagal darbo santykių lankstumą yra vienas žemiausių tiek tarp Baltijos regiono šalių, tiek tarp kitų kaimyninių šalių ir turi neigiamos įtakos šalies konkurencingumui, ekonomikos atsigavimui ir tolesniam vystymuisi

Žemas ir smunkantis Lietuvos Doing Business reitingas pagal darbo santykių lankstumą dar kartą parodo, kad darbo santykiai Lietuvoje reglamentuojami pernelyg painiai ir griežtai

ESAMA SITUACIJA

SOCIALINĖ POLITIKA (3)

Leisti sudaryti terminuotą sutartį pastovaus pobūdžio darbui ir neriboti terminuotos sutarties trukmės

Lanksčiau reglamentuoti darbo valandas – leisti visoms darbuotojų kategorijoms suminę darbo laiko apskaitą, leisti didinti darbo laiko trukmę kai dėl sezoniškumo ar kitų priežasčių stipriai išauga gamybos apimtys, išlaikant 48 darbo val. vidurkį per 12 mėn.

Mažiau reguliuoti naktinį darbą

SIŪLYMAI

SOCIALINĖ POLITIKA (4)

Lanksčiau reglamentuoti atleidimo iš darbo galimybes ir mažinti atleidimo iš darbo kaštus

Leisti darbdaviams ir profesinėms sąjungoms kolektyvinėse sutartyse nustatyti liberalesnius darbo santykius, nei numato darbo teisę reglamentuojantys teisės aktai

SIŪLYMAI

ENERGETIKA (1)

HE10%

Rusvosios anglies

10%

Naftos E4%

Vėjo E2%

Kitos E3%Biomasės E

3%

Atominės E30%

Dujų E20%Anglinės E

18%

ES ŠALIŲ ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBA

ENERGETIKA (2)

Atominė energetika74,42% HE

67,80%

Šiluminės elektrinės21,14% Vėjo elektrinės

22,03%

Biomasės elektrinės10,17%

Atsinaujinantys šaltiniai4,44%

LIETUVOS 2008 M. ELEKTROS GAMYBOS STRUKTŪRA

ENERGETIKA (3)

0

10

20

30

40

50M

alta

Liuk

sem

burg

as

D. B

ritan

ija

Belg

ija

Nyde

rlan

dai

Kipr

as

Airij

a

Veng

rija

Italij

a

Voki

etija

Čeki

ja

Slov

akija

Gra

ikija

Lenk

ija

Ispa

nija

Bulg

arija

Pran

cūzi

ja

Liet

uva

Slov

ėnija

Dani

ja

Rum

unija

Estij

a

Portu

galij

a

Aust

rija

Suom

ija

Latv

ija

Šved

ija

Dalis 2005 Tikslas 2020

ATSINAUJINANČIOS ENERGIJOS SUVARTOJIMAS

pagal 2009 04 23 Direktyvą 2009/28/EC

ENERGETIKA (4)

LIETUVOS ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBOS KAINA

6,58 6,58 6,11

17

25

32

21 22

29

9,98

14,311,72

0

5

10

15

20

25

30

35

2007 m. 2008 m. 2009 m.

Ignalinos AE

Šiluminės elektrinės

"Žalios" elektrinės

Vidutinė gamybos kaina

Kaina, ct/kWh

ENERGETIKA (5)LIETUVOS ELEKTROS ENERGIJOS KAINOS STRUKTŪRA

3,6 3,6

13 13

0,2 0,36,4

206,2

3

5,6

8,4

0

10

20

30

40

50

60

2009 II pusm. 2010

PVMVIAPGamybaTiekimasSkirstymasPerdavimas

ct/kWh

35

48

ENERGETIKA (6)VIAP (1)

Nuo liepos 1 dienos elektra buitiniams vartotojams kainuoja 35 centus už kWh, iš jų 6,2 cento - "duoklė" šilumininkams

suplanuota iš elektros vartotojų surinkti daugiau kaip 631 mln. litų VIAP mokesčio lėšų ir didžiausią jų dalį padalyti įmonėms, kurios elektrą gamina šilumos energijos gamybos elektrinėse

net 48 proc. iš vartotojų surenkamų VIAP mokesčio lėšų atiteks pagal Ūkio ministerijos sąrašą subsidijuojamoms termofikacinėms elektrinėms, naudojančioms iškastinį kurą

ENERGETIKA (7)

37 proc. surinktų lėšų (daugiau kaip 230 mln. litų) atiteks energetikos sistemos rezervus užtikrinančiai AB Lietuvos elektrinei, kurios elektros supirkimo kaina šiemet - 42,95 cento už kWh, be PVM

“Žaliosios" energijos gamintojams teks tik 100 mln. litų paramos - vos 6 proc. surinktų VIAP mokesčio milijonų

iš elektros vartotojų surinktomis VIAP lėšomis daugiausia remiamos ir proteguojamos gamtines dujas šilumai gaminti naudojančios įmonės, o ne tos, kurios elektrą gamina iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Tai viena iš kelių esminių priežasčių, kodėl Lietuvoje "žaliosios" energijos plėtra išlieka vangi ir jos pagaminama vos keli procentai

VIAP (2)

ENERGETIKA (8)

Žymenys    0.0593 - 0.0885  0.0885 - 0.0965  0.0965 - 0.1203  0.1203 - 0.141  0.141 - 0.1559  Nėra duomenų

ELEKTROS KAINOS VIDUTINIAMS BUITINIAMS VARTOTOJAMS (2500-5000 kWh) EUR/kWH 2008 M. Lietuvoje 2010 m.

prognozuojama 0,1304 - 0,1450 euro ct/ kWh

2009 m. vidutinė kaina 0,0869 - 0,1043 euro ct/ kWh

2008 m. 0,0850 – 0,0965 euro ct/ kWh

ENERGETIKA (9)ELEKTROS KAINOS STAMBIAI PRAMONEI (24 GWh PER METUS) 2008 M.

Žymenys    0.0593 - 0.0885  0.0885 - 0.0965  0.0965 - 0.1203  0.1203 - 0.141  0.141 - 0.1559  Nėra duomenų

Lietuvoje 2010 m. prognozuojama 0,0869 - 0,1000 euro ct/ kWh

ENERGETIKA (10)

Skatinti bendrovių elektros generatorių statybą savo reikmėms neapmokestinant VIAP’u ir kitais mokesčiais

Skatinti fizinius asmenis buityje naudoti alternatyvią energija (vėjo, saulės, geoterminę)

SIŪLYMAI

TRANSPORTAS (1)

Nustatyti valstybės perkamus socialiai reikalingus keleivinių traukinių maršrutus ir sudaryti su keleivių vežėju sutartis dėl šių maršrutų aptarnavimo bei valstybės finansavimo

Taikyti ES direktyvų išimtį, suteikiančią Lietuvai teisę neliberalizuoti trečiųjų šalių tranzitinių vežimų (tranzito Kaliningrado kryptimi) geležinkeliu

SIŪLYMAI DĖL GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO (1)

TRANSPORTAS (2)

Užtikrinti, kad vykdant pervežimus geležinkeliais kitomis kryptimis (išskyrus tranzitą Kaliningrado kryptimi) viešąją Lietuvos geležinkelių infrastruktūra galėtų naudotis nauji (privatūs) vežėjai lygiomis teisėmis kaip ir valstybei priklausanti AB „Lietuvos geležinkeliai“

Viešosios geležinkelių infrastruktūros finansavimui skirti dalį lėšų, surinktų iš akcizo už kurą (nemažinant akcizo lėšų dalies, skiriamos autotransporto infrastruktūrai finansuoti)

SIŪLYMAI DĖL GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO (2)

TRANSPORTAS (3)BALTIJOS JŪROS RYTINĖS PAKRANTĖS KROVOS REZULTATAI, TŪKST. TONŲ

Uostai 2008 01-08 2009 01-08 2009 / 2008, % (+, -)Sankt Peterburgas 40 985,7 32 353,3 -21,6

Primorskas 49 683,5 52 145,4 5,0

Talinas 19 506,2 20 775,0 6,5

Ryga 19 413,6 20 093,9 3,5

Ventspilis 19 237,0 19 089,0 -0,8

Klaipėda 20 670,6 17 840,7 -13,7Kaliningradas (6 mėn. rezultatai) 8 217,4 6 011,7 -26,4

Liepoja 2 903,3 2 718,7 -6,4

TRANSPORTAS (4)

Jūrų uosto investicijom skirti bei įsisavinti kasmet ne mažiau kaip 100 mln. Lt, iš kurių valstybinis finansavimas (ne VĮ KVJUD lėšos) turi sudaryti ne mažiau 20 procentų

priimti esminius sprendimus (konkretūs terminai, atsakingi vykdytojai, finansavimo šaltiniai ir kt.) dėl Baltmax krantinių statybos

SIŪLYMAI DĖL JŪRŲ UOSTO

TRANSPORTAS (5)

2010 metais pilnai įgyvendinti Sanglaudos skatinimo veiksmų programoje numatytą „Ekologiško viešojo transporto plėtra“ priemonę (140 mln. litų)

atstatyti kelių tiesimo ir priežiūros programos programinį finansavimą, t.y. kaip ir numato įstatymas, 80 proc. kuro akcizo dalis skiriama atskaitymams kelių infrastruktūros reikmėms

būtina paspartinti viešųjų logistikos centrų steigimo procesą, tai ženkliai padidintų Lietuvos transporto sistemos konkurencingumą kaimyninių valstybių atžvilgiu, pritrauktų papildomus krovinių srautus, sudarytų galimybes naujų darbo vietų kūrimui

SIŪLYMAI DĖL KELIŲ TRANSPORTO

STATYBA (1)

Europos statybų industrijos federacijos vertinimu, viena statybų sektoriaus darbo vieta tiesiogiai ar netiesiogiai dar yra susijusi su apytiksliai 4 kitų sektorių darbo vietomis

Lėtėjant ekonomikai, mažėjant investicijoms bei atlaisvinus didelį skaičių darbuotojų iš statybų bei susijusių sektorių, kyla grėsmė dėl socialinio bei ekonominio šalies vystymosi

ESAMA SITUACIJA

STATYBA (2)

Spręsti valstybinio sektoriaus (savivaldybių, savivaldybių įmonių, įstaigų) sutrikusių atsiskaitymų su statybos sektoriaus įmonėmis, dėl kurių kyla grandininė reakcija ir neatsiskaitoma su subrangovais, medžiagų tiekėjais, gamintojais ir kt.

Būtina supaprastinti detaliojo planavimo procedūras, kadangi dabartinės procedūros yra sudėtingos, stabdančios investicijas, formuojančios milžinišką biurokratinę grandinę bei tampančios korupcijos šaltiniu

Būtina paspartinti gyvenamųjų namų renovacijos procesą didelį dėmesį skiriant finansinio modelio tobulinimui bei geresnei visuomenės informavimo sistemai

SIŪLYMAI

APLINKOSAUGA (1)

Lietuvoje nesukurta gamyboje ir kitoje ūkinėje veikloje susidarančių atliekų tvarkymo sistema (teisiniais aktais nenumatytas sistemos organizatorius, sistemos šeimininkas)

Valstybės paramos, susidarančios iš mokesčio už aplinkos teršimą, lėšos , kurios turi būti skiriamos verslui ir pramonei aplinkosauginių projektų įgyvendinimui, naudojami ne pagal paskirti, pažeidžiant įstatymo reikalavimus

Dėl biurokratinių kliūčių, sudaromų valstybės institucijose, labai lėtai įgyvendinami alternatyvios energijos gavybos projektai

APLINKOSAUGA (2)

Planuojamoje biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo programoje numatoma įgyvendinti komunalinių nuotekų dumblų tvarkymo projektus, kuriuose nenumatomas kitų (gamybos, verslo) biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas

Vykdomi su Europos Sąjungos paramą nuotekų dumblų tvarkymo projektai labai neefektyvus ir brangus, įgyvendinus projektus ženkliai pabrangs vanduo pramonei ir verslui

Iki šiol neparengta pavojingų atliekų tvarkymo programa

Nesukurti pavojingų atliekų tvarkymo pajėgumai.

VERSLO IR MOKSLO BENDRADARBIAVIMAS

(1)

Žymus Lietuvos mokslo potencialasModernėjanti ir tampanti vis konkurencingesnė pasauliniu

mastu Lietuvos pramonėŽinių sukurtų užsienyje prienamumas Lietuvos įmonėmsNenutrūkę ir vis labiau plėtojami tiesioginiai mokslo institucijų

ir verslo įmonių ryšiaiVis didėjantis valstybės dėmesys inovacijoms versle,

įskaitant ir finansinę pagalbą esminiai rizikingai inovacinei įmonių veiklai

Inovacijos, žinių panaudojimas versle tampa vienu svarbiausiu faktoriumi sėkmingai verslo plėtrai

ESAMA SITUACIJA

Balansuoti žinių pasiūlą ir paklausą versleMokslo pusė

“kapitalizuoti” žinias, didinti jų produktyvumą, skatinti jų panaudojimą tiesiogiai ar per specialistų rengimą

esminiai keisti ryšių su pramone sistemąVerslo pusė

siekti didesnės pridedamosios vertės klientamsdidinti absorbcinius gebėjimus žinioms ir gebėjimus reguliariai

vykdyti inovacinę veiklą didinti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTEP) darbų

apimtis įmonėse galiojantis valstybės pagalbos režimas

VERSLO IR MOKSLO BENDRADARBIAVIMAS

(2)KĄ GALIMA PADARYTI ARTIMIAUSIU LAIKOTARPIU?

Identifikuoti “prioritetines” sritis pagal verslo dabartinius ir ateities poreikius

Skatinti ir remti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, ypatingai tiesioginę partnerystę vykdant bendrus verslo ir mokslo MTEP projektus

Siekti sukurti viešąją inovacijų paramos infrastruktūrą (sistemą)

Visokeriopai finansiškai skatinti inovacinė veiklą įmonės, aišku atsižvelgiant į galimus tokios finansinės paramos apribojimus, kuriuos apibrėžia visoje ES galiojantis valstybės pagalbos režimas

VERSLO IR MOKSLO BENDRADARBIAVIMAS

(3)VALSTYBĖS, VERSLO IR MOKSLO VAIDMUO

UŽSIENIO POLITIKA (1)

Lietuvos valstybės pozicija Europos Sąjungos užsienio prekybos politikos klausimais turi būti liberali, bet subalansuota ir nepažeidžianti Lietuvos nacionalinių ekonominių interesų

Esant nevienodoms gamybos sąlygoms ne ES šalyse, kai taikomi dvigubi tarifai energijos šaltiniams bei žaliavoms, būtina išlaikyti ES prekybos gynybos instrumentus (antidempingas, antisubsidijų priemonės ir kt.)

SIŪLYMAI (1)

UŽSIENIO POLITIKA (2)

Pasaulinė ekonominė krizė negali būti laikoma priežastimi įvesti protekcionistines priemones Lietuvos atžvilgiu ir Lietuvos užsienio politika turi būti aktyvi šioje srityje

Lietuvos nuolatinės atstovybės Briuselyje vaidmuo ginant Lietuvos ekonominius interesus ES struktūrose turi būti nuolat stiprinamas

SIŪLYMAI (2)

LPK ATSTOVAVIMAS UŽSIENYJE (1)

Naujausia informacija apie ES teisės aktus Ekspertų analizės, patarimai ir prognozės Koordinuotas poveikis ES institucijoms Reguliarūs susitikimai su aukšto rango ES pareigūnais Glaudūs ryšiai su ES šalių pramonės organizacijomis Geriausia ES šalių pramonės bendruomenės patirtis Matomumas, žinomumas, įvaizdis

NARYSTĖ BUSINESSEUROPE – NAUDA ĮMONĖMS

Didino prognozuojamumą: teikė išankstinę informaciją apie ES teisės aktus ir reformų planus

Teikė LPK pozicijas ES institucijoms ir verslo organizacijoms

Plėtė kontaktus Europos Komisijoje ir Europos Parlamente, kuriais gali naudotis LPK nariai

Rengė asociacijų ir įmonių konsultacijas su ES pareigūnais

LPK ATSTOVAVIMAS UŽSIENYJE (2)

LPK ATSTOVAS BRIUSELYJE

Ačiū už dėmesį