Dëmesio!

Kovo 18 d. (ðeðtadiená) 10.30 val. Kauno águlos karininkø ramovëje(A. Mickevièiaus g. 19) ávyks XXIV LPKTS ataskaitinis suvaþiavimas. Re-gistracija nuo 9.30 val.

Delegatus maloniai kvieèiame dalyvauti.

Darbotvarkë:

9.30–10.30 val. delegatø registracija.10.30 val. suvaþiavimo pradþia. Vëliavø áneðimas, Lietuvos himnas,

malda, tylos minutë. Gëliø iðneðimas prie „Laisvës“ paminklo, Neþino-mo kareivio kapo, „Tautos kanèios“ memorialo Petraðiûnø kapinëse, pa-minklo „Partizanø Motinoms“.

10.45 val. suvaþiavimo delegatus sveikina moksleiviai.11.15 val. pirmininkaujanèiø, sekretoriato rinkimai.11.20 val. darbotvarkës, reglamento, balsø skaièiavimo komisijos tvir-

tinimas.11.25 val. suvaþiavimo sveèiø pristatymas, sveèiø pasisakymai.12 val. LPKTS pirmininko praneðimas.12.15 val. LPKTS valdybos veiklos ataskaita, LPKTS metinë finan-

sinë ataskaita.12.30 val. Revizijos komisijos ataskaita.12.35 val. Etikos ir procedûrø komisijos ataskaita.12.40 val. pasisakymai dël ataskaitø.13 val. LPKTS suvaþiavimo nutarimø (Nr. 1,2,3) dël ataskaitø tvir-

tinimas.13.05 val. LPKTS valdybos nutarimas.13.10 val. diskusija13.20 val. pareiðkimai, rezoliucijos.13.30 val. suvaþiavimo pabaiga, vëliavø iðneðimas.

Lukðiuose prasmingai paminëtosLietuvos valstybës atkûrimo 99-osiosmetinës. Po ðv. Miðiø Atminties skve-relyje buvo paðventintas paminklasLietuvos laisvës kovos sàjûdþio tarybos1949 metø vasario 16 dienos Deklara-cijos signatarui, Tauro apygardos par-tizanø vadui, lukðieèiui AleksandruiGrybinui-Faustui. Paminklas pastaty-tas Lietuvos gyventojø genocido ir re-zistencijos tyrimo centro iniciatyva.Paminklo autorius – ðio centro darbuo-tojas, skulptorius Jonas Jagëla.

Prie paminklo kalbëjæs Lietuvospolitiniø kaliniø ir tremtiniø sàjun-gos Ðakiø filialo narys A. Pyragaspasakojo, kad A. Grybinas-Faustas1949 metø rugsëjo 28-osios naktá,gráþdamas ið Tauro apygardos, Vy-tauto rinktinës, Ðakiø apskrityje, Jan-kø valsèiuje, Ðunkariø miðko palau-këje pateko á pasalà. Per susiðaudy-mà buvo sunkiai suþeistas, taèiau jampavyko pasitraukti á netoliese esantá

Lukðiuose atidengtas paminklas partizanø vaduibunkerá. Sunaikinæs Adolfo Rama-nausko-Vanago gautà dokumentøsiuntà – nusiðovë.

„Yra neraðyta partizano taisyklë,paskutinis ðovinys paliekamas sau. NorsA. Grybino-Fausto uþkasimo vieta neþi-noma, ðiandien tuo istorija nesibaigë,nes þuvusiø, jø þûties ar uþkasimo vie-tos ir ðiandien paieðkomos“, – kalbëjoA. Pyragas.

Visiems susirinkusiesiems uþ pa-minklà ðeimos vardu dëkojo A. Grybi-no-Fausto dukterëèia Jûratë Matulio-nytë-Petruðkevièienë. Ji dþiaugësi, kadprie jo galës bent þvakelæ uþdegti.

„Artimieji visada kalbëdavo, kadbûtø gerai turëti Oliuko kapà. Deja,kaip ir kitø tûkstanèiø partizanø, jo ka-po neþinome ir negalime aplankyti“, –kalbëjo dukterëèia.

Ji pasakojo, kad dëdës Fausto ne-paþinojo, bet ið tetø pasakojimo su-prato, kad jis buvo linksmas, optimis-tas, mëgo dainuoti. O kartu – ryþtin-

gas, grieþtas ir teisingas. Pasak kal-bëjusios giminaitës, Faustas tokias bû-do savybes paveldëjo ið savo tëvo, mo-kytojo Antano Grybino.

Atminties skverelio, esanèio prie

Ðv. Juozapo baþnyèios, sumanytojas,Lukðiø seniûnas Vidas Cikana kalbë-jo, kad ateityje skverelyje turëtø bûtiáamþintas ir kitø partizanø atminimas.

Pagal „Draugo“ inf.

Vasario 15 dienà daug þmoniø iðávairiø Lietuvos vietø suguþëjo á Radvi-liðkio rajono Minaièiø kaimo Mikniø –Petrëèiø sodybà paminëti 1949 metø va-sario 16-osios Deklaracijos pasiraðymo68-àsias metines ir prasmingai ðvæsti mû-sø valstybës atkûrimo dienà.

Èia atvyko LR Seimo atstovai, LRkraðto apsaugos viceministras Vytau-tas Umbrasas, Lietuvos gyventojø ge-nocido ir rezistencijos tyrimo centrogeneralinë direktorë Birutë Buraus-kaitë, Radviliðkio rajono valdþios at-stovai, Lietuvos kariuomenës Garbëssargybos kuopos ir Ðiauliø águlos ka-riai, Prisikëlimo apygardos 6-osios

Neapvilkime tø, kurie uþ mus liejo kraujàrinktinës kariai savanoriai,NATO oro policijos misijàBaltijos ðalyse vykdanèiøNyderlandø Karalystës ka-riniø oro pajëgø bûrio atsto-vai ir jø vadas majoras Mar-tin Poodt, Lietuvos ðauliø sà-jungos jaunieji ðauliai, mokslei-viai, bûrelis buvusiø Lietuvospartizanø, Laisvës kovotojø. Rajono savivaldybës merasAntanas Èepononis, pasvei-kinæs susirinkusiuosius, pa-brëþë, kad ðis minëjimas – taigyvoji Lietuvos istorijos pamo-ka, skatinanti pagalvoti ir pri-siminti savo kraðto istorijà.Partizanus jungusi vienybë –pavyzdys ir ðiø dienø Lietuvosþmonëms. Jis priminë, kadrajone tradiciðkai buvo su-rengtas „Þynio“ konkursas, ákurá ið visos Lietuvos atvykæsjaunimas pademonstravo sa-vo þinias apie valstybæ. Meras

pasidþiaugë, kad jaunimas kalba apiesavo ðalá, domisi jos istorija.

Prie paminklo LLKS Deklaracijai irjos signatarams atminti, pastatyto2010 metais (skulptorius Jonas Jagë-la), susirinkusiuosius sveikino LRSeimo Nacionalinio saugumo ir gyny-bos komiteto pirmininko pavaduoto-ja Rasa Juknevièienë, Seimo Pasi-prieðinimo okupaciniams reþimamsdalyviø ir nuo okupacijos nukentëjusiøasmenø teisiø reikalø komisijos pirmi-ninkas Juozas Olekas, Lietuvos laisvëskovos sàjûdþio Tarybos ðtabo virðinin-kas, Vyèio Kryþiaus kavalierius dimi-sijos majoras Vytautas Balsys, 1949

metø vasario 16-osios Deklaracijos si-gnataro duktë Auksutë Ramanauskai-të-Skokauskienë.

Po sveikinimo kalbø uþ Lietuvosvalstybæ, Lietuvos laisvæ ir Nepri-klausomybæ bei signatarus nuaidëjotrys ðûviø salvës.

Renginyje skambëjo Lietuvos ka-riuomenës Kariniø jûrø pajëgø or-kestro ir Radviliðkio miesto kultûroscentro bei Ðiauliø universiteto gimna-zijos folkloro „Èiûto“ atlikti muziki-niai kûriniai.

(keliama á 4 psl.)

* *

Nr. 9(1223)

2017 m. kovo 3 d.LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS

Eina nuo 1988 m. spalio 28 d. LPKTS puslapis internete: http://www.lpkts.lt

22222 2017 m. kovo 3 d.Nr. 9 (1223) Tremtinys

Vasario 24 dienà Lietuvos politiniøkaliniø ir tremtiniø sàjungos buveinë-je ávyko LPKTS valdybos posëdis. Val-dybos pirmininkë Rasa Duobaitë-Bumbulienë tradiciðkai posëdá pradë-jo gautø raðtø apþvalga. Ji informavo,kad LPKTS tarybos pirmininkës Vin-cës Vaidevutës Margevièienës iniciaty-va Kauno autobusø stoties laukiamajaisalei bus suteiktas 1918 metø Nepri-klausomybës Akto signataro Saliamo-no Banaièio vardas, nes bûtent jis prieð-kariu iðrûpino ðá sklypà autobusø sto-ties statybai.

LPKTS valdybos posëdyjeR. Duobaitë-Bumbulienë sakë, kad

numatoma steigti Raseiniø rajono beiKelmës filialus. Pasidþiaugë, kadLPKTS jaunesniosios kartos sàskrydásutiko organizuoti Ukmergës filialas.

Valdybos pirmininkë pateikë val-dybai Jaroslavo Banevièiaus praðymàjo ásteigtame partizanø parke leistinaudoti LPKTS vëliavà, taèiau valdy-ba tam nepritarë.

LPKTS pirmininkas dr. GvidasRutkauskas valdybai paþërë gerø nau-jienø. Jis pasidþiaugë, kad bendrasLPKTS ir LGGTC darbas davë rezul-

tatø ir Druskininkø savivaldybë Trem-ties ir rezistencijos muziejui skyrë 100kvadratiniø metrø ploto salæ, kartu pa-liko ir senas muziejaus patalpas.

Baltijos valstybiø nukentëjusiøjønuo sovietinës okupacijos organizaci-jø atstovø susitikimas Tartu, Estijoje,ávyks birþelio 14–15 dienomis. Kelio-në uþsakytu autobusu truktø tris die-nas (á vienà pusæ reikëtø vaþiuoti apie10 valandø). Norintieji vykti uþ kelio-næ turëtø susimokëti ið savo lëðø.

Dr. Gvidas Rutkauskas dabar einaSeimo Pasiprieðinimo okupaciniams

reþimams dalyviø ir nuo okupacijø nu-kentëjusiø asmenø teisiø ir reikalø ko-misijos Visuomeninës tarybos pirmi-ninko pareigas.

Posëdyje pristatyta valdybos ir fi-nansinë ataskaitos, aptarti suvaþiavi-mo organizaciniai reikalai.

LPKTS þymeniu „Uþ nuopelnusLietuvai“ nutarta apdovanoti Klaipë-dos, Pakruojo, Ukmergës, Ðakiø, Kë-dainiø, Tauragës filialø narius.

Kitas valdybos posëdis ávyks jau posuvaþiavimo – balandþio 1 dienà.

„Tremtinio“ inf.

Vasario 19 dienà po ðv. Miðiø á Ðiau-liø vyskupijos Pastoraciniame centresurengtà ataskaitiná susirinkimà – kon-ferencijà skubëjo Ðiauliø filialo nariai.Þmoniø prisirinko pilna salë. Visø nuo-taika buvo ðventiðka, jauki, pakylëta,mumis labai rûpinosi ðiø patalpø ðeimi-ninkai Rimantas ir Loreta Pumpuèiai.JE vyskupo ápareigotas, palaiminti su-sirinkusiøjø atvyko katedros klebonasE. Venckus. Dalyvavo TS-LKD Ðiau-liø skyriaus partijos pirmininkas T. Pet-reikis ir jo pavaduotoja I. Ðimkutë,LPKTB Ðiauliø skyriaus pirmininkë E.Bagdonienë, Prisikëlimo apygardos va-

Ðiauliuose ávyko ataskaitinis susirinkimas – konferencijadas J. Mocius ir kiti.

Kaip visuomet, susirinkimà – kon-ferencijà pradëjome Lietuvos himnu,kurá atliko Ðiauliø kultûros centrochoras „Tremtinys“. Po sveèiø pasi-sakymø ir perskaitytø ataskaitø cho-ras atliko keletà dainø. Susirinkimasiðrinko delegatus á LPKTS suvaþiavi-mà. Toliau vyko diskusijos. Susirinki-mo nutarimà perskaitë V. Kemëðis.Konferencijà uþbaigëme visai saleidainuojant „Lietuva brangi...“

Diskusijos dar ilgokai tæsësi priearbatos puodelio. Aèiû visiems atvy-kusiems á susirinkimà – konferenci-

jà. Taèiau ypaè dëkojame Evangeli-zacijos centro vadovui RimantuiPumpuèiui, kuris nuoðirdþiai rûpino-si, kad mes visi gerai jaustumëmës

ðioje ðventoje vietoje.Valerija JOKUBAUSKIENË,

LPKTS Ðiauliø filialo pirmininkë E. Manovo nuotrauka

Nors nesulaikomai bëgantis laikasvis retina tremtiniø ir politiniø kaliniøgretas, bet vis dar esame. Vis dar ámi-name savo pëdas tëviðkës þemën. Ne-nurimstame ir kitiems neleidþiame pa-mirðti skaudþios mûsø ðalies istorijos.

Ið organizacijos, kaþkada jungusiosnet 500 nariø, likome 190. Nario mo-kestá moka tik 111. O sveikesniø, veik-lesniø – tik apie 60. Dþiaugiamës, kadrenginiø metu á pagalbà ateina jaunes-nioji karta, mokiniai.

Per ataskaitiná laikotarpá nemaþainuveikta. Svarbiausias praëjusiø metødarbas – Uniûnø partizanø mûðio 70-meèio paminëjimas, pareikalavæs visømetø nenuilstamos veiklos. Reikëjosurasti lëðø mûðio vietos sutvarkymui.Esame dëkingi Lietuvos gyventojø ge-nocido ir rezistencijos tyrimo centroAukø rëmimo ir atminimo áamþinimofondo valdybai, LPKTS valdybai, Pa-kruojo rajono savivaldybei, Guostaga-lio seniûnijai uþ skirtas lëðas, uþ ádëtàrûpestá jà tvarkant. Mûðio vieta uþima20 arø, yra netoli miðko. Aptvërëme,atsodinome suniokotus àþuoliukus.(Mûðyje þuvo 22 vyrai, auga 22 àþuo-lai). Todël ðia proga iðleista mano 100egzemplioriø knygelë, pavadinimu„Þemëj Lietuvos jie àþuolais þaliuos“,lankstinukas. Juos dovanojome gimi-nëms, artimiausioms mokykloms, bib-liotekoms, partizanø giminëms, sve-èiams… Pasistengëme, kad ðiais jubi-liejiniais mûðio metais apie mûðá suþi-notø kuo daugiau þmoniø.

Minëjimas vyko 2016 metø rugsëjo10 dienà. Dþiaugiamës, kad á mûsøðauksmà atsiliepë ir dalyvavo visø kai-myniniø filialø atstovai: Pasvalio, Jo-

Yra kuo pasidþiaugti2016-øjø LPKTS Pakruojo filialo veiklos apþvalga

niðkio, Birþø, Radviliðkio, Ðiauliø, Pa-nevëþio, nors tà dienà vyko þygis par-tizanø takais Þemaitijoje. Kad ir ne ápradþià, nes tà dienà vyko Seimo sesija,atvyko LR Seimo narë, LPKTS tarybospirmininkë Vincë Vaidevutë Margevièie-në. Jiems nuoðirdus Pakruojo filialoaèiû! Ypaè Pasvalio atstovams, kurieJoniðkëlio memoriale, kur áamþinti irþuvusieji Uniûnø mûðyje, parengë gra-þià, turiningà meninæ programà.

Su mumis buvo LK KASP Prisikë-limo apygardos 6-osios rinktinës, 607lengvosios pëstininkø kuopos kariai,salvëmis pagerbæ þuvusiuosius Uniû-nuose, Pasvalio r. Girelëje, kur parti-zanai buvo niekinami ir Joniðkëlio me-moriale. Kariai labai graþiai pagerbëþuvusiuosius Uniûnø mûðio lauke,prieð minëjimà prie kiekvieno àþuoliu-ko uþdegdami po þvakelæ.

Dþiaugiamës, kad ðiame ir jau be-veik kiekviename Pakruojo filialo ren-ginyje dalyvauja Pakruojo ,,Atþalyno“gimnazijos, Lygumø, Paðvitinio, Degë-siø pagrindiniø mokyklø mokiniai. De-ja, nors beveik visi þuvusieji Uniûnuo-se mokësi Linkuvos gimnazijoje, á ren-giná atstovai neatvyko. Nepagerbia Lin-kuvos gimnazistai ir 1941 metais ko-munistø prie Pakruojo dvaro nuþudy-tø ðios gimnazijos auklëtiniø: Apolina-ro Dapðio, Juozo Vytauto Viluèio, Ig-no Grigaliûno bei Alekso Nainio. Tikdþiugu, kad 2016 metais Linkuvos gim-nazijoje ávyko susitikimas su XX laidosauklëtine politine kaline, ádomia asme-nybe, raðytoja, eseiste Anastazija Ka-noverskyte-Suèyliene, pristatyta áspû-dinga jos poezijos, atsiminimø knyga,,Pilnas ilgesio gyvenimas“. Ðios knygos

reprezentacija vyko ir Pakruojyje.Nemaþà atgarsá ataskaitiniu laiko-

tarpiu turëjo mano parengta knyga,,Jono Ðvëgþdos gyvenimas po saule“apie politiná kaliná, tremtiná, mokyto-jà, sodininkà, artistà ir raðytojà. Jos pri-statymas vyko Pakruojo bibliotekoje,Rozalimo vidurinëje mokykloje, kurJonas Ðvëgþda, gráþæs ið tremties, dir-bo; Plauèiðkiuose, kur gyveno iki patmirties (èia dalyvavo visa Jono Ðvëgþ-dos giminë, net ið Vokietijos atskridæsanûkas, garsus smuikininkas MartynasÐvëgþda von Bekeris). Ði knyga ávertin-ta ir XIII respublikinëje LPKTS dai-nø ir poezijos ðventëje, kuri vyko Kë-dainiø arenoje (treèioji vieta).

Uþ ðios knygos leidybos finansavi-mà dëkoju Lietuvos gyventojø genoci-do ir rezistencijos tyrimo centro Au-kø rëmimo ir atminimo áamþinimo fon-dui, Pakruojo savivaldybei, ûkininkamsJonui Jurgeliûnui, Dariui Balnioniui,verslininkui Rolandui Èinèiui. Pa-kruojo savivaldybës dëka ði knyga pa-teko ir á rajono bibliotekas.

Dþiaugiamës, kad skaudþia mûsøgyvenimo patirtimi domisi ir mokyklos.

Ðtai „Þemynos“ pagrindinëje mokyk-loje 3a ir 3 b klasës mokiniams ( antràpamokà prisijungë ir kitø klasiø moki-niai) vyko dviejø akademiniø valandølietuviø kalbos ir muzikos integruotapamoka, kurios metu vyko ðiltas ben-dravimas su Pakruojo filialo narëmis:1941 metø tremtine Nijole Matjuðaitie-ne, 1948 metø tremtinëmis Janina Kve-dariene, Julijana Pliuskiene, Vanda Ja-kavickiene, 1951 metø tremtine Zita Vë-þiene. Vaikai smalsiai apþiûrinëjo atsi-neðtas nuotraukas, pateikë daug klausi-mø. Klausydamiesi sukreèianèiø istori-jø, jie stengësi suvokti ir pajausti mûsø ið-gyvenimus tremtyje. Suþinojo, kada, kodëlir kur buvo tremiami lietuviai, kokia sunkitremtinio dalia: gyvenimas barake, bado irmirties siaubas, protu nesuvokiamasþmogaus iðnaudojimas. Renginá uþbai-gë tremtiniø ansamblis ,,Sidabrinë ðar-ma“ (meno vadovas M. Zubas). Daly-vavo ir ðio ansamblio ákûrëja, jo seniû-në, 1949 metø tremtinë Donë Janeliû-nienë. Mes mokyklai padovanojomeþemëlapá ,,Tremties ir kalinimo vie-tos“, mokiniams – pasakø knygeliø.

(keliama á 4 psl.)

333332017 m. kovo 3 d. Nr. 9 (1223)TremtinysÁvykiai, komentarai

Niekas þmogaus taip skaudþiai ne-þeidþia, kaip akis draskanti neteisybë.Sakoma, kad darbas ið beþdþionës pa-darë þmogø. Nesileidþiant á polemikàsu þmogaus kildintojais ið beþdþionës,galima pridurti, kad vien darbas to nebû-tø padaræs – gamtoje ir varnos bei með-kos moka pasinaudoti árankiais, bet kaipnetapo þmogumi, taip netapo. Teisingu-mo jausmas – ðtai kas iðskiria þmogø iðgyvûnijos. Ir atvirkðèiai – ðá jausmà pra-radæs þmogus ima elgtis gyvuliðkai.

Kiek to jausmo yra mumyse? Matyt,nemaþai, jei piktinamës nesàþiningaispolitikø þaidimais ar verslininkø taria-mu apsukrumu, kuris ið tikrøjø tëra ti-piðkas sukèiavimas. Deja, teisingumojausmà galima apmulkinti... Bûtent tainuolat stebime mûsø ðalies politiniameir ekonominiame gyvenime. Þinoma,kad mulkinimas bûtø sëkmingas, bûti-na rasti „atpirkimo oþá“. Tokiu nuo patnepriklausomybës atkûrimo ne savonoru tarnauja... „landsbergistai“ – taiyra Tëvynës sàjunga–Lietuvos krikðèio-nys demokratai. Negali sakyti, kad bûtaetapø, kai ta tarnystë vyko ne savo no-ru – prisiminkime 2008–2012 metus:ekonominë krizë buvo suvaldyta, ta-èiau kieno sàskaita ir kodël nebuvo pa-aiðkinta þmonëms, jog tokie sprendi-mai neiðvengiami? Tiesos dëlei, tokápaaiðkinimà teko iðgirsti po... 5 metø,kai TS-LKD pirmininko rinkimø me-tu Paulius Saudargas pasakojo, jog bu-

Neteisingumo jausmas – valstybingumo duobkasysvo du keliai spræsti ekonominës krizësgrësmæ: maþinti pensijas ar didinti pri-dëtinës vertës mokestá (PVM). Kadan-gi koalicijos partneriai liberalai katego-riðkai pagrasino neliesti PVM (kas sa-vaime kirtosi su verslo interesais), taiteko kirpti pensijas. Rezultatas – libe-ralai niekuo dëti, netgi – „sveiko protodeðinë“, o ðtai TS-LKD daugeliui tapokone keiksmaþodþiu. Ar po to reikiastebëtis, kad pralaimimi beveik laimë-ti rinkimai? Ar reikia stebëtis, kodëlpolitiniai konkurentai reklamavo, ne-patikësite, Andriø Kubiliø, kaip bûsi-mà finansø ministrà!

Ekonomistas Raimondas Kuodisteigia, kad Lietuvos politikai ðalinasinuo keliø pragaiðtingø problemøsprendimo, ið kuriø viena yra augantisocialinë atskirtis. Pasak jo, ðalyje ne-maþai þmoniø, kurie yra „nepelnytaiturtingi“, ir daugybë tokiø, kurie yra „ne-pelnytai neturtingi“, o to prieþastis yraneteisingai mokami mokesèiai – vieni mo-ka 55 procentus, kiti – 4 procentus. To-kie mokesèiai lemia maþà ðalies biudþe-tà, ið kurio mokami atlyginimai medi-kams, pedagogams, policininkams irkitiems biudþetininkams. Maþi atlygi-nimai lemia korupcijos augimà, koky-bës prastëjimà, o visuomenë á tai rea-guoja auganèia emigracija ir nepasiten-kinimu valstybe. Visa tai sudaro veðliassàlygas keroti populistinius paþadusþarstantiems politikams, bet blogiau-

sia, kad tokie dar ir iðrenkami á valdþià!Prisiminkime Viktorà Uspaskichà –

kur jis dabar, kur jo paþadai? Neþinia...Taèiau þinome, kad pinigëlius jis pra-suko – garsiojoje „juodosios buhalte-rijos“ byloje kalbama apie nuslëptus 24milijonus litø pajamø. Pernai metø pa-baigoje Lietuvos Aukðèiausiasis Teis-mas ðià bylà baigë verdiktu, kad „Dar-bo partija turëjo bûti teisiama baudþia-mojoje „juodosios“ buhalterijos bylo-je, taèiau atsakomybës jai nebegalimataikyti, nes jau suëjo senatis“. Teismasatmetë ir Generalinës prokuratûrospraðymà Darbo partijos vadovø veiks-mus vertinti kaip sukèiavimà: teismasnurodë, kad tokie veiksmai galëtø ati-tikti neteisingø duomenø apie pajamas,pelnà ar turtà pateikimo nusikaltimà,taèiau dël jo yra suëjæ senaties termi-nai. Tiesa, teismas atkreipë dëmesá ásukèiavimo ir nusikalstamø veikø fi-nansø sistemai skirtumus (teismo ma-nymu, bet kuris mokesèiø nesumokë-jimas savaime negali reikðti sukèiavi-mo). Bylos kaltinamieji atsipirko pini-ginëmis baudomis. Atrodytø, finalasaiðkus, niekas ir nesitikëjo, kad aferis-tai, pasivadinæ „Darbo partija“, buspasodinti. Bet pasirodo – viskas dar tikprasideda! Praëjusià savaitæ buvo su-laikyta Vilniaus apygardos prokurorëRita Aliukonienë. Generalinë proku-ratûra praneðë, kad „Tyrimas dël Vil-niaus apygardos prokuratûros Pirmo-

jo baudþiamojo persekiojimo skyriausvadovës Ritos Aliukonienës yra susi-jæs su Darbo partijos bylos nagrinëji-mu Aukðèiausiame Teisme“. Neganato, vasario 23 dienà tyrime apklaustasvienas Aukðèiausiojo Teismo teisëjøViktoras Aidukas, Darbo partijos by-là nagrinëjusios teisëjø kolegijos pirmi-ninkas. Jis apklaustas kaip specialusisliudytojas byloje dël galimo neteisëtoVilniaus apygardos prokurorës povei-kio Darbo partijos bylos nagrinëjimui.Priminsime, kad „specialiojo liudyto-jo“ statusas asmeniui suteikiamas, kaijis apklausiamas apie savo veiksmus,bet pagrindo átarimams pareikðti nepa-kanka. Be to, teisëjai turi teisinæ nelie-èiamybæ, todël jiems taip pat negali bûtipareikðti átarimai. Belieka guostis, kadteisëjas pats nusiðalino nuo darbo.

Daþniausiai mûsø informacijospriemonës plyðta nuo tokiø þiniø, pa-jautusios, kad pakvipo milþiniðku skan-dalu. Keista, ðá kartà taip nenutiko. Arèia baigësi laisvosios spaudos narsa, ardar kaþkas, bet tokio dëmesio, kaip Kil-diðienës kailiukai, neaiðkûs Temidës tar-nø darbeliai nesulaukë. Bent jau kol kas.O paskui stebimës – ið kur toks þmonesapëmæs neteisingumo jausmas ir norasemigruoti? Juk jokia naujiena, kad nema-þai emigruoti susiruoðusiø þmoniø, kaipvienà ið prieþasèiø, verèianèiø paliktigimtinæ, ávardija teisiná nihilizmà.

Gintaras MARKEVIÈIUS

Kà ir bekalbëti – ðimtas Valstieèiø irþaliøjø sàjungos valdymo dienø praëjokaip dûmas: pagrauþë akis ir iðsisklaidë.Kalbëti apie didþius nuveiktus darbusper toká trumpà laikotarpá bûtø neiðmin-tinga. Tad gal verèiau paþiûrëti, kà Kar-bauskio valdþia ketina nuveikti per vi-sà savo vieðpatavimo laikotarpá?

Atsakymà pateikë Seimo narë, TS-LKD atstovë Rasa Juknevièienë, savopaskyroje „Facebook“ pasidalijusi ðtaitokiomis áþvalgomis:

„Neásivaizduoju, kad galima bûtø darblogiau visuomenei pristatyti vienà svar-biausiø rinkimus laimëjusios ir Vyriau-sybæ suformavusios partijos dokumentø.Ðiandien iðgirdome apie valstieèiø ir þa-liøjø dominuojamos Vyriausybës veiks-mø planà. Kad jis bus svarstomas, praneð-

Rasa Juknevièienë: „Nenoriu dar ketveriø prarastø metø“ta vieðai. Ðtai tradicinis BNS praneðimaspirmadienio rytà apie darbotvarkæ:„11 val. Ministras pirmininkas SauliusSkvernelis dalyvaus Vyriausybës progra-mos ágyvendinimo priemoniø plano pro-jekto aptarime su frakcijomis.“

Sulëkë þurnalistai, mes visi laukia-me: kas prie kompiuteriø, kas prie ra-dijo ausá priglaudæs. Bet pasirodë, kadplano... nëra. Premjeras, toks lyg ir pyk-telëjæs, kam èia domimasi, apie joká do-kumentà kalbëti visai nenori, doku-mento neplatina. Þurnalistai, opozici-ja, suprantama, ieðko jo slaptais keliais,gauna ið kaþko kaþkaip... Vyriausybëskanclerë TV laidoje per petá þvilgèiojaá opozicinës partijos lyderio Gabrie-liaus Landsbergio rankose esantá do-kumentà ir sako, kad èia ne tas...

Klausykite, vyrai, ið valstieèiø ir þa-liøjø! Juk jûs, o ne Milda Darguþaitë ëjoá rinkimus ir juos laimëjo. Todël jûs, o neMilda Darguþaitë turi paaiðkinti visiems,kà suraðëte á dokumentà, pagal kurá tu-rës gyventi ði valstybë artimiausius ket-verius metus. Laidoje pas Edmundà Ja-kilaitá turëjo dràsiai, nesislapstydamisëdëti abu lyderiai – ir Karbauskis, irSkvernelis. Juk jie prieð rinkimus sakë,kad „þino viskà geriau“, kad „darys vis-kà geriau“ ir kad „apskritai yra visiðkiprofesionalai“. Jie abu, jei jau pradëjokalbëti vieðai apie veiksmø planà, turë-jo já ir pristatyti. Juk tai jø planas!

Dabar pasakysiu be jokios ironijos,o tik labai apgailestaudama. Nepasiruo-ðæ jie. Karalius nuogas. Prarandamebrangø laikà kasdien. Tai, kà dabar

karðtligiðkai daro ir bando kurti, atrastilyg naujas amerikas, turëjo bûti pasi-ruoðæ kaip namø darbus dar prieð rin-kimus. Jie privalëjo turëti savo planà irkità dienà po Vyriausybës suformavi-mo já pradëti ágyvendinti. Nenoriu darketveriø prarastø metø.“

Taigi ima lásti yla ið maiðo: Karbaus-kio þalieji valstieèiai, matyt, nesitikëjotokios sëkmës per rinkimus, tad ëjo ájuos nepasiruoðæ rimtam darbui. Beabejo – rinkimams jie pasiruoðë, taiárodo jø rezultatas, taèiau valdyti ðalá– ne... Todël ir griebiamasi improviza-cijø, prisidengiant kova su smurtu aralkoholizmu.

Ir að nenoriu dar ketveriø pra-rastø metø!

Parengë Gintaras MARKEVIÈIUS

Vasario 24 dienà á Ðeðtokø geleþinke-lio stotá atvyko pagrindinë vokieèiø ka-rinë technika, skirta NATO prieðakiniøpajëgø bataliono kovinei grupei Lietuvo-je. Tarp jø – 20 pëstininkø kovos maðinø„Marder“, inþinerinis tankas „Dachs“,ðarvuotoji remonto ir evakavimo ma-ðina „Bergepanzer“. Taip pat á Lietuvàatgabenti ir penki tankai „Leopard2“bei ðarvuotoji tiltatiesë „Biber“.

Á Ruklà, kur dislokuotas NATOprieðakiniø pajëgø batalionas, atvy-kusià sunkiàjà karinæ technikà arti-miausiu metu pergabens Belgijos ka-riø logistikos kuopa su savo techni-ka. Atgabenus pagrindinæ technikàtarptautinis NATO prieðakiniø pajë-

NATO batalionas Lietuvoje pasirengæs treniruotëmsgø batalionas Lietuvoje bus pajëguspradëti treniruotes.

Lietuvos kariuomenës Ruklos águ-loje dislokuojamo NATO prieðakiniøpajëgø bataliono pagrindà sudaro irjam vadovauja Vokietija. Didþioji Vo-kietijos kariø dalis atvyksta ið 12-osiosmechanizuotosios pëstininkø brigados122-ojo Vokietijos mechanizuotojopëstininkø bataliono. Ðiuo metu á Lie-tuvà jau yra atvykusi dauguma ið maþ-daug 450 Vokietijos kariø, visi Belgi-jos kariai, dalis Nyderlandø kariø. Pa-grindinës Nyderlandø pajëgos atvykskovà, o Norvegijos – geguþæ.

NATO prieðakiniø pajëgø batalio-ne Lietuvoje ðiais metais tarnaus Vo-

kietijos, Norvegijos, Nyderlandø, Bel-gijos, Liuksemburgo, kitais metaisKroatijos ir Prancûzijos kariai. Ið visoapie 1 200 kariø. Taikos metu NATOprieðakiniø pajëgø batalionas dalyvauspratybose su mûsø kariais Lietuvos ka-riuomenës poligonuose, o krizës ar konf-likto atveju gintø Lietuvà kartu su Lietu-vos nacionalinëmis ir papildomai at-vykstanèiomis sàjungininkø pajëgomis.

Lietuvoje dislokuojamà NATOprieðakiniø pajëgø bataliono kovinæ gru-pæ nuolat sudarys ðtabas ir ðtabo kuopa,aprûpinimo kuopa ir trys arba keturioskovinës kuopos, taip pat ávairûs kovinësparamos vienetai. Esant poreikiui, pa-vyzdþiui, pratyboms ar kilus realiai

grësmei, sàjungininkø bataliono kovi-në grupë galës bûti pastiprinama. Dëlnumatomo intensyvaus pratybø ciklopastiprinimas planuojamas ir ðià vasa-rà. Planuojama, kad á Lietuvà papildo-mi atvyks artilerijos, oro erdvës gyny-bos, inþineriniai ir kiti padaliniai.

Lietuva atvykusiems sàjungininkøkariams teikia visà reikiamà priiman-èiosios ðalies paramà: uþtikrina kariøapgyvendinimà, maitinimà, kità reika-lingà aprûpinimà.

Tokios kovinës grupës, siekiant stiprin-ti sàjungininkø buvimà rytiniame aljansoflange, nuo metø pradþios dislokuojamos irEstijoje, Latvijoje bei Lenkijoje.

KAM informacija

44444 2017 m. kovo 3 d.Nr. 9 (1223) Tremtinys

SveikinameSveikinameSveikinameSveikinameSveikinameGarbingo 90-ojo jubiliejaus proga sveikiname Geleþinio

Vilko bûrio ryðininkæ, buvusià tremtinæ Onà VELIÈKAITÆ-MËTÀ.

Ði diena vainikuoja ilgà prasmingà Jûsø gyvenimo kelià.Neskaièiuokite prabëgusiø metø, dþiaukitës nuveiktais dar-bais, gyvenkite ilgai ir laimingai.

LPKTS Palangos filialas

80-ojo jubiliejaus proga nuoðirdþiai sveikiname 1949 m. Ir-kutsko sr. Bolðaja Reèkos gyv. Alatajaus k. buvusià tremti-næ Aldonà JUÐKAITÆ-BALAIÐIENÆ. Linkime stiprios svei-katos, iðtvermës ir Dievo palaimos.

LPKTS Rokiðkio filialas ir likimo bei klasësdraugës Nijolë, Stanislova, Genovaitë

Kovo 7 dienà 90 metø jubiliejø ðvæsVaclovo Voverio-Þaibo ryðininkëOnutë Velièkaitë-Mëta – neeilinio li-kimo moteris, nugyvenusi nelengvà gy-venimà, taèiau iki ðiol stebinanti savoenergija, optimizmu bei patriotiðkumu.

Mane su Onute suvedë likimas fil-muojant dokumentiná filmà „Þaibas –Dzûkijos legenda“. Tuomet, vaþiuojantið Vilniaus á Palangà filmuoti, dar ne-þinojau, kad ði paþintis taps mûsø drau-gystës pradþia, nes að pats esu partiza-nø palikuonis, gimæs tremtyje. Nedaugsutikau tokiø neeilinës dvasios stipry-bës þmoniø.

„Pasipraðiau Þaibo, kad priimtø, ir,bûdama septyniolikos metø, 1944-øjøvasarà daviau priesaikà – tapau Vilniausapygardos Dzûkø rinktinës Geleþinio

Neeilinës stiprybës þmogus

vilko bûrio, vadovaujamo Vanago irÞaibo, ryðininke, slapyvardþiu Më-ta“, – prisimena O. Velièkaitë-Gricienë.

Beveik dvejus metus jauna mergina,þinojusi visus partizanø bunkerius, ne-ðiodavo á juos laiðkus, atsiðaukimus,perduodavo kitiems ryðininkams, pës-èiomis net 25 kilometrus iki Alytausáveikdavo. Be to, áspëdavo partizanus,jei gaudavo þiniø apie stribø bei enka-vedistø rengiamas operacijas.

Partizanø ryðininkæ suëmë namuo-se. „Atëjo, apsupo namà, iðsivedë ma-ne. Suriðo rankas uþ nugaros ir varësipenkis su puse kilometro iki Daugø. Oten prasidëjo: tardë, muðë. Pasodinda-vo ant taburetës, delno briauna trankoper sprandà tol, kol netekusi sàmonësnukrentu. Suima uþ kasos, pakelia, vël

pasodina, vël dauþo. Triskart iðprievar-tauti bandë – atsigyniau: vienam stribuirankà kiaurai perkandau, tardytojui, kaikelnes nusismaukë, taip nagais uþ visos„ðeimynos“ ásikibau, kad sustaugë. Oi,kaip dauþë tada. Tvojo pagaliais, netstuburas skilo...“, – pasakoja Onutë.

Keturis mënesius partizanø ryðinin-kë buvo tardoma Alytaus kalëjime, darketuris – Lukiðkëse, kur 16 parø tekokentëti karceryje, du mënesius – Kau-no kalëjime. Visus tardymus merginaiðtvërë, ir, nors þinojo visø bunkeriøvietas, nieko neiðdavë.

Kai 1947-aisiais merginà ið kalëjimopaleido, ji gráþo pas partizanus, ir taip iki1950 metø, kai buvo suimta antràkart.

„Tà vakarà atëjo pas mus keturi par-tizanai. Pavakarieniavom, padaina-vom. Brolis sargyboje buvo, atbëga, sa-ko: „Prie tvarto kaþkas ðnara“. Susizgri-

bom, bet per vëlai – namà jau apsupo,pradëjo ðaudyt – visas sienas suvarpë.Partizanai bandë bëgti – du á miðko, duá kaimo pusæ. Tie du gyvi liko, kitus nu-ðovë. Iðvarë mus á kiemà, vël buoþëmispliekë iki sàmonës netekimo. Kai atsiga-vau, þuvæ partizanai jau buvo á veþimà su-mesti. Man liepë lipti ir ant jø sëstis. At-sisakiau. Tai privertë pririðtà bëgte pas-kui veþimà iki Daugø bëgti“, – lemtin-gà vakarà atsimena Onutë. Ðákart jokiøteismø nebuvo. Merginà ir visà jos ðei-mà iðtrëmë á Sibirà – Irkutsko sritá...

Graþaus jubiliejaus proga, leiskite,miela Onute, jums palinkëti kuo ge-riausios sveikatos, jums bûdingo opti-mizmo, humoro jausmo ir gyvenimodþiaugsmo.

Jonas CIMBOLAITIS,filmo „Þaibas – Dzûkijos

legenda“ prodiuseris

Istorijos mokytojo Kæstuèio Kaspa-ro iniciatyva (Kæstutis – þinomas po-kario kovø metraðtininkas, jo knyga„Lietuvos karas“ iðugdë iðtisà istorikøkartà) Kauno maisto pramonës ir pre-kybos mokyklos moksleiviai pokalbiuiapie Lietuvos istorijà, tremtis pasikvie-të LPKTS leidþiamos serijos knygø„Tremties vaikai“ kûrëjus, taip pat po-età Vladà Vaitkevièiø, dainuojamosiospoezijos atlikëjà Aleksandrà Ravve.Kaip sakë mokyklos vadovai, èia mo-kosi beveik tûkstantis moksleiviø, sie-kia specialybës ir aukðtesniojo iðsilavi-nimo, taèiau didelis dëmesys skiriamaspilietiðkumo, meilës tëvynei, uþuojau-tos kitam ugdymui.

Moksleivius sudomino Lietuvos is-torijos tarpsnis, kai okupantas ið Rytølietuvius naikino, rusino, taèiau mes ið-likome. Rengëjai pasirûpino, kad ek-rane moksleiviai matytø treèioje„Tremties vaikø“ knygoje naudotas is-torines nuotraukas. Ðtai prie savø gra-þiø namø, iðpuoselëtoje aplinkoje nu-sifotografavusi ðeima. Pasipuoðæ tëve-liai, laime spindintys vaikai... Taèiaunetrukus ðeimos galva bus atskirtas nuovisø ir iðveþtas á Sibiro lagerius, o mo-tina su vaikais atsidurs tolimoje ðiau-rëje, ðalèio ir bado karalystëje. O prie-þastis buvo paprasta: esi Lietuvos pat-riotas, geras ûkininkas, inteligentas arðiaip protaujantis darbðtus þmogus, tadtau ne vieta gyventi savo tëviðkëje, esiengëjas ir kenkëjas.

Ðtai ekrane maþojo Broniuko Jaku-bausko nuotrauka: jis gimë antrà trem-

Pokalbiai su moksleiviaisties dienà vagone, greièiausiai kaþkurBaltarusijoje. Besilaukianti motinaBronë Jakubauskienë 1948 metø gegu-þës 22 dienà buvo iðtremta su dviemmaþametëmis dukromis: Maryte, gi-musia 1940 metais, ir Angele, gimusia1942 metais. Ðeima gyveno Radviliðkiorajono Paeþeriø kaime, jø tëvelis Bro-nius Jakubauskas 1947 metø rudenábuvo suimtas, kalintas Ðiauliuose ir ið-veþtas á Krasnojarsko srities Norilskolagerá. Kelionë tremties traukiniu tru-ko mënesá. Dienà eðelonas stovëdavoatðakose, naktá lëkdavo paðëlusiai grei-tai. Atvaþiavus iki Zimos, paliko bara-ke, nes vaikai susirgo tymais. Prabuvoapie savaitæ. Nuo Zimos iki Zuluma-jaus – 100 kilometrø duobëto kelio, ku-rá áveikti reikia dienos...

Kad pragyventø, augindavo bulviø.Su kastuvu reikëdavo sukasti þemæ, pa-sodinti bulves. Vyriðkø rankø nebuvo.Pusantro metro gylio rûsá po kambariupilnà pripildavo bulviø, kurios uþaugda-vo kaip geras kumðtis. Maitino taiga irmiðkas... Á Lietuvà ðeima sugráþo po de-ðimties metø. Broniukas kibo á mokslus,baigë auðtàjà mokyklà, tapo inþinieriu-mi-projektuotoju.

Buvæs Lietuvos Respublikos Seimokancleris Jonas Milerius gimë pakeliui iðSkuodo rajono Galdënø kaimo á Krasno-jarsko kraðtà uþkaltame gyvuliniame vago-ne. Ir tik po keliø savaièiø, kai pasiekëtremties vietà, dokumente áraðë tiekfiktyvià gimimo vietà, tiek datà – 1949metø balandþio 1-oji. Ðiandien jis mo-ka ið tokios situacijos pasijuokti: kai

jam sukako trisdeðimt ir já sveikinodraugai, stebëdamiesi, kad gimæs tokiàdienà, bet nemeluoja, atðovë, jog abe-joja áraðu apie gimtadiená. Niekas jukvagone gimimo fakto nefiksavo, tremti-niai buvo veþami á praþûtá. Gimimo vietàuþraðë nuveþus á Sibirà – Krasnojarskokraðto Bolðoj Uluisko rajono „Krasnajazaria“ kolûkio gyvenvietæ...

Gvidas Rutkauskas gimë Tomskosrityje. Tëveliø Eugenijos ir Vytauto at-siradimà Sibiro tremtyje Gvidas trak-tuoja kaip didþiulës gyvenimo neteisybësapraiðkà. Tëveliai buvo nagingø, iðradin-gø ir tauriø ûkininkø vaikai. Susipaþinojau Sibire, sukûrë ðeimà. Kai 1958 me-tais, jau bûdamas ketveriø sugráþo á

Lietuvà, stebëjosi, kad yra gatvës, tvar-kingai vaþinëja transportas, aplink ávai-rûs pastatai, nes, iðskyrus barakus, nie-ko nebuvo matæs. Po to atvaþiavo maði-na ir vairuotojas juos susodino á jà (tik vë-liau suþinojo, kad ten buvo taksi). Nuvy-ko pas tetà, kuri kalbëjo vaikui neápras-tai skambanèia lietuviø kalba. Nors bu-vo maþas, bet pajuto, o paaugæs ir supra-to, kad gráþus já iðtiko kultûrinis ðokas.Tremtiniø þmonës vengë kaip raupsuo-tøjø. Tad reikëjo jaunuoliui dëti daug pas-tangø, kad baigtø aukðtàjá mokslà, vë-liau apgintø technikos mokslo dakta-ro disertacijà. Dabar Gvidas Rutkaus-kas yra LPKTS pirmininkas.

(keliama á 7 psl.)

Susitikimo sveèiai: raðytojas S. Abromavièius, poetas V. Vaitkevièius ir dainøautorius bei atlikëjas A. Ravve Arûno Roþnio nuotrauka

555552017 m. kovo 3 d. Nr. 9 (1223)Tremtinys

LPKTS Alytaus filialo choras „At-mintis“ kasmet su dþiugesiu ðirdyje pa-sitinka Lietuvos valstybës atkûrimodienà. Choras „Atmintis“ susibûrë kar-tu su atgimimu 1989 metais. „Nebuvoið karto toks gausus, kaip dabar, – pri-simena viena pirmøjø choro nariø Ma-rytë Padegimienë, – bet meilë Tëvyneiir patriotinei dainai buvo begalinë“.Per beveik 30 choro gyvavimo metø kei-tësi vadovai, Amþinybën iðkeliavo daugpuikiø choristø.

Ðiuo metu chore dainuoja apie 30entuziastø. Vadovë – muzikos moky-toja Violeta Dumbliauskienë. Jauna,talentinga, mokanti prakalbinti kiek-vieno choristo ðirdá. Ir, þinoma, nega-lima pamirðti filialo pirmininkës StasësTamaðauskienës, kurios niekas neva-dina kitaip, kaip Stasele. Tai ji rûpina-si visais organizaciniais reikalais.

Choras turi kuo didþiuotis – daly-vauja respublikinëse dainø ðventëse,

Draugystës tiltaisàskrydþiuose „Su Lietuva ðirdy“ Ario-galoje, miesto ðventëse. Vyksta visur,kur tik kvieèia norëdami paklausyti iððirdies á ðirdá besiliejanèiø tremtiniødainuojamø dainø.

Á ðventes kvieèiame ir kitus kolekty-vus. Susidraugavome su Alytaus rajonoButrimoniø kultûros namø meno kolek-tyvais. Kaip tikri draugai jie mus pakvie-të pas save atðvæsti Lietuvos gimtadiená.Butrimoniðkiai turi kuo pasididþiuoti –kà tik renovuoti, dar daþais kvepiantyskultûros namai, salë pilnutëlë þiûrovø.

Koncertas pavadintas „Su meileLietuvai“. Mûsø choras atliko „Tremti-nës motinos lopðinæ“, „Vai lëkite dainos“,„Baltas lino gyvenimas“ ir „Salos“.

Ðventëje dalyvavo alytiðkë romansøatlikëja ir autorë Ramutë Biesevièienë,Butrimoniø kultûros namø etnografi-nis ansamblis „Dëdës ir dëdienës“, vo-kalinis ansamblis „Crescendo“, Butri-moniø gimnazijos miðrus choras. Ir, þi-

noma, gausiais plojimais palydëti gim-nazijos ðokëjai – respublikiniø konkur-sø laureatai. Toká kolektyvà ne kiekvie-noje didmiesèio gimnazijoje rasi.

Baigiamasis ðventës akordas – iðvisø dalyviø lûpø nuskambëjusi dai-na J.Marcinkevièiaus þodþiais: „Kiekrovë – neiðrovë, Kiek skynë – nenu-

skynë, / Todël, kad tu – ðventovë, To-dël, kad tu – Tëvynë“.

Po renginio ðilta vakaronë prie ar-batos ir Butrimonis garsinanèio toto-riðko pyrago – ðimtalapio. Aèiû ren-gëjams uþ pakvietimà dalyvauti. Ikikitø susitikimø!

Ina KAÐKONIENË

Paminëjom nuþudytus kunigusJuozapà Zdebská, Broniø Laurinavi-èiø (oi, kiek daug turim nukankintøuþ tikëjimà ir tautà, oi kiek turimAnapus savo uþtarëjø, mums jø neigarsinant, o baþnyèios vyresnybei darnepaskelbus jø mûsø geradariais irpalaimintaisiais), Algimantà Keinà,Alfonsà Svarinskà. Kiek jie nusipel-në, gindami tikëjimà, tikinèiøjø reika-lus, lietuvybæ, tautos ateitá ir dorovæ,mes dar atsimenam. Kad okupantai,bedieviai, kuprotieji mûsø tautieèiai –saugumieèiø talkininkai – jø ir neken-të, ir bijojo, visiðkai suprantama, betkodël jie kaip vargðai giminaièiai ir be-namiai be pastovios tarnystës vietos, besavos parapijos buvo stumdomi ir mû-sø baþnyèios hierarchø jau po Atgimi-mo – mums, visa tai atmenantiems, li-gi ðiol neaiðku.

Mums, giedoriams, kaip toms þira-foms, ið aukðèiau matyti ir girdëti ge-riau. Anuomet per baisøjá, slegiantá so-vietmeèio ledynmetá giedant ðv. Mika-lojaus baþnyèioj „ant viðkø” (nuo am-þiø vieninteliam, tikram Vilniaus lietu-vybës lizde), klausantis Algimanto Kei-nos pamokslø per nugaras lakstydavobaugûs pasididþiavimo ðiurpuliukai: taibuvo vilties, dràsos, tautos budinimogurkðniai mûsø Laisvës iðtroðkusiomssieloms ir ðirdims. O kas yra girdëjæ Al-fonsà Svarinskà – tiems jokiø primini-mø nereikia, o kas Jo nebematë ir ne-begirdëjo, tie prarado progà paþinti ka-ringàjá tikëjimo, tautos, doros gynëjà.Bet iki pat mirties nei Algimantas, neiAlfonsas neturëjo nei pastovios „dar-bo” vietos, nei savos baþnyèios ben-druomenës – bet uþtatai jø bendruome-në, jø ganomieji ëriukai ir avelës buvovisa Lietuva.

Katedroj buvo „apðlakstomas“ bû-simasis prezidentas Algirdas Mykolas.Altorius paruoðtas, kviestiniai kunigaiir baþnyèios vyresnybë jau susisëdæ al-toriaus ðonuose. Ið zakristijos greitu,kaip ápratæs, þingsniu per slenkstá jauþengiantá Alfonsà Svarinskà tuometi-nis katedros klebonas Kazimieras Va-siliauskas nedràsiai apglëbia per peèius

Kankiniø veidø graþumasir lyg iðstumia atgal zakristijon: baþny-èios vyresnybës jam neleista bût Miðio-se. Taigi dabar ið laiko tolio matyti, kaipbijotasi, kaip drebintos kinkos prieð ði-tà Dràsøjá, Kietàjá, Teisøjá Kunigà – netbaþnyèios vyresnybë jo bijojo, kad jistiesiai, aukðtaitiðkai neiðrëþtø tiesos vi-siem akysna, kad neparodytø visiemtos vietos, kurioj jie turëtø bûti (ðian-dien Amerikos prezidento rinkimai pri-mena anø dienø mûsø prezidento rin-kimus). Iðvarius kunigà ið baþnyèioskatedros ruimas suûþë, giedoriai aik-telëjo, bet – kokia gëda grauþia dauge-lá tuomet buvusiø katedroj: juk visiþmonës turëjo pulku iðeiti ið katedros,mes, giedoriai, nubildëti tekinom nuo„viðkø“ – ir tegul bûsimasis preziden-tas pats save inauguruoja. Mes to ne-padarëm, mes iðdavëm Kilmingàjá Ku-nigà, mûsø tautos vedlá. Iðdavëm, pa-likom vienà savo tiesoj, gal ðirdgëloj, galbesigailintá mûsø, bailiø. Nebepaklau-sim. Nebeatsipraðysim. Palyda, saugu-mas (kad ir mûsiðkis, vis tiek saugumas)atvedë dar neiðkeptà prezidentà (ro-dos, kaip visad ne su þmona, o su duk-terimi – ádomus darinys, pasaulyje lygnebuvo girdëtas, kai, þmonai esant gy-vai, valdþiûnas visur vaikðto su dukte-rimi), metropolitas paðlakstë, jau pervienà pëdà prezidentas persiþegnojopravoslaviðku kryþiumi, ir, keistai nu-siteikæ, pritilæ þmonës iðëjo ið katedrosir iðsiskirstë kas sau...

Anais gûdþiais laikais AlgimantasKeina buvo garsusis ðauklys, ðaukian-tis tautà blaivumui. Su bendramin-èiais rengëme pobûvius, vakarones,vestuves – be alkoholio. Su visais tau-tiniais ir baþnyèios paproèiais esu bu-vusi svoèia trims deðimtims nuotakø,jas apdainavusi, palydëjusi ligi alto-riaus (mûsø paproèiuose ne tëvas ly-di jaunàjà prie altoriaus, o visas jau-nosios pulkas – tëvai jaunøjø laukianamie su duona ir druska, ir ne vienaið lauko ji ateina prie altoriaus, o jau na-mie tëvø palaiminta su iðrinktuoju, tikdar nesuþieduotu – baigiame sumindytisavo paproèius, nuotakai raiðome ke-liaraiðèius, nebesegame vainiko – ne-

bëra ko ir besegti). Visur su mumis bû-davo ir kunigas Algimantas, aukoda-mas Miðias, kalbëdamas, keldamas mû-sø dvasià, viskà filmuodamas. Jautë-mës laikantys Tautos Gerumà, Dorà,Dvasià ant savo jaunø rankø – buvogera, jauku ir net nebaugu dël to min-dant baltojo saugumo namo slenks-èius. Tada kunigas Algimantas buvobaþnyèios þiburys, saugumo rakðtis,mûsø vedlys. Po Atgimimo kunigasnebeturi vietos (ðen bei ten baþnyèio-se jam leidþiama per Miðias paskaitytlektûrà, iðklausyt iðpaþinèiø). Bûtø pik-ta, jei nebûtø graudu...

Su kunigu Algimantu ne tik paly-dëjom daug sutuoktiniø „moterystësstonan“, bet ir daug „amþinatilsiø“buvom iðlydëjæ, kunigui aukojant Mi-ðias, ðermenis apgiedant ir kapuosnapalydint. Daug paaukota ir paslaptin-gø Miðiø: prie nepaþymëtø miðko bro-liø kapø, prie buvusiø bunkeriø, jø þû-ties vietose...

Vaþiavom su vienos ástaigos þmonë-mis Èervenën pas mûsø tautos nuþudy-tuosius (buvo vaþiuota ne kartà sutremtiniais, eidavome pësti nuþudytø-jø keliu, melsdamiesi ir giedodami). Il-gokai pavieðëjæ Minske, pribuvome irÈervenën. Kunigas Algimantas rengia-si kunigo rûbais, ruoðia altoriø, að de-rinu giesmes. Mus veþusieji skubina:gal trumpinkime, skubinkime – norssaulë dar aukðtai lankstë savo lankstàdangumi – buvo vasara, bet mums bu-vo liepta skubinai, sutrauktai „atlaiky-ti“ Miðias. O paskui iki vakaro niekurnesiskubindami badziojomës pamið-kiais... Buvo ir pikta, ir graudu, ir gailatø kontorø darbuotojø, „þyminèiøpaukðèiukus“ savo darbotvarkëj...

Su kunigu Alfonsu buvome ið vienokraðto. Ir su juo bûta ir giedota daugMiðiø, palydëta daug „nabaðnikëliø“.Kunigas mane praðydavo giedot gies-mes tarmiðkai (esu jø daug iðmokusi iðsavo mamos, Alantos baþnyèios kan-tarkos, tuo metu chorà vedant gabiamvargonininkui leliûniðkiui JuozapuiKarosui), giedodavom arba kalbëda-vom ilgàjá roþiná, kas „pagrabuose“ jau

tingima daryti – pasikvieèiamas koks„skripkorius“, atgrieþia nei ðá, nei tà,arba klausomasi „ið sienos“ sklindan-èiø fokstrotø ir èerdaðø – kas niekadmûsuose nebuvo daroma: mirusieji tu-ri bûti palydëti giesme. Bûdavo smaguir juokinga: kunigas Alfonsas aukojaMiðias, pas mane ant „viðkø“ atbildamuzikontai su dûdom, skripkom, bir-bynëm, kanklëm ir reikalauja jiems vie-tos per Miðias kur nors pagrieþti: „Kur,kurioj vietoj?“ – „Na, kur nors“. Ir pa-priekaiðtaudavo kunigui, kad tas jiemneleidæs padûduoti, o kunigas grieþtaiuþkirsdavo: „Birbynes ir skripinyèiasneðkitës po àþuolais, ant viðkø tam yravargonai, ir skalsu kalbos“.

Neturëjo pastovaus altoriaus ir ku-nigas Alfonsas, turëjo tik namus, kur daþ-nokai aukodavo Miðias. Atidengiant jampaminklinæ lentà ant namo sienos, ne-nuskambëjo në viena giesmë – buvo dai-nuojamos tik etnografinës dainos, netne jo mylimøjø partizanø dainos. O pa-kabinta lenta – tai tik marmurinë len-ta, kurioje tik lietui nulijus, ámanomaáþiûrëti iðraiþytus veido bruoþus: kuni-gas buvo neiðpuikæs (net ir pasilaidojone ðventoriuje, o prie savøjø partiza-nø), tik Tiesuolis, taip ir liko neþymusir nematomas...

Traukiam prie Palaimintøjø irÐventøjø mano giminaitá, gulagø kan-kiná, arkivyskupà Teofiliø Matulioná(retai buvo minimas – Bonifratrø-Ðvento Kryþiaus baþnyèioj su kuniguJuozapu Minderiu paminëdavome).Jo ir mano giminaitis, politinis kali-nys Kastytis-Juozapas Matulionistaip pat neturëjo nei pastovios kuni-gystei vietos, nei pagarbumo: mat irjis anuomet droþdavo grûmojanèiuspamokslus Ðv. Mikalojaus baþnyèioj.Buvo giedorius, baigæs muzikosmokslus – daþnai giedodavome kar-tu prie vargonø. Sutrauktais reuma-to nuo ðalèio pirðteliais jis galop bu-vo savøjø iðtremtas kunigauti ðaltanvienuolynan. Mat Ðventajame Raðtesakoma, kad kankiniø kraujas –krikðèioniø sëkla...

Irena BRAÞËNAITË

66666 2017 m. kovo 3 d.Nr. 9 (1223) Tremtinys

(atkelta ið 1 psl.)Minëjimà pagyvino Ðiauliø dramos

teatro aktoriø grupë kartu su klubu„Partizanas“ atkûræ Deklaracijos pa-siraðymo vaizdà, kurá parengë reþisie-rius Juozas Þibûda. Istorines Deklara-cijos pasiraðymo aplinkybes atskleidëvienas ið ðios inscenizacijos dalyviø –Lietuvos gyventojø genocido ir rezis-tencijos tyrimo centro Istoriniø tyrimøprogramø skyriaus vyriausiasis specia-listas istorikas dr. Darius Juodis. Pri-siminimais pasidalijo ir sodybos ðeimi-ninkë Julijona Mikniûtë-Petrëtienë.

Deklaracija buvo pasiraðyta minë-to kaimo Stanislovo Mikniaus sodybojeárengtame Prisikëlimo apygardos vadoLeonardo Grigonio- Uþpalio bunkery-je. Bendro demokratinio pasiprieðini-mo sàjûdþio Prezidiumo ir Karo Tary-bos 1949 metø vasario 10 dienà ávyku-siame jungtiniame posëdyje buvo nu-tarta Lietuvos ginkluotojo pasiprieði-nimo organizacijà pavadinti Lietuvoslaisvës kovos sàjûdþiu. Apsvarstytaginkluotojo pasiprieðinimo taktika, or-ganizacinë veikla, LLKS statutas, par-tizanø uniformos, pareigos bei laipsniøþenklai, sudaryta LLKS vadovybë, pri-imtas Kreipimasis á sàjûdþio dalyvius irgyventojus. LLKS Tarybos prezidiumopirmininku iðrinktas Jonas Þemaitis-Vytautas, pavaduotojais paskyræsAdolfà Ramanauskà, Juozà Ðibailà ir

Neapvilkime tø, kurie uþ mus liejo kraujà

(atkelta ið 2 psl.)Bendradarbiavimas su ðia mokykla

tæsiasi. Sausio 31 dienà mokyklos ak-tø salëje ávyko literatûrinë popietë 5-øjø klasiø mokiniams. Joje pristaèiauknygà „Jono Ðvëgþdos gyvenimas posaule“, papasakojau vaikams apie po-litinio kalinio, Lietuvos karininko gy-venimà, jo vaikus ir vaikaièius. Mo-kyklos mokiniai sekë J. Ðvëgþdos pa-sakas. Popietæ organizavo ir mokiniusparuoðë lietuviø kalbos mokytojosL.Kanapickienë, R. Stuogienë irR.Gasparaièienë.

Dalyvavome Juodojo Birþelio akci-joje, skirtoje tremties 75-meèiui. Pa-kruojo ðv. Jono Krikðtytojo baþnyèiosðventoriuje po ðv. Miðiø prie pamink-lo negráþusiems tremtiniams ið þvaku-èiø sudëliojome þodá „Lietuva“. Seniû-nijø tremtiniø atstovai þvakutes uþde-gë ir prie kitø tremtiniams ir laisvës ko-votojams skirtø paminklø. Birþelio 14-àjà Pakruojo kultûros centro salëje vy-ko minëjimas-susitikimas su „Atþaly-no“ gimnazijos mokiniais, dalyvaujan-èiais projekte „Skaudûs istorijos pus-lapiai“. Mokiniai pasakojo, kaip jiemssekasi vykdyti projektà, padovanojo fi-lialui savo darbø apraðymus, o 1941-øjø metø tremtiniai pasidalijo savo vai-kystës prisiminimais.

Rugpjûèio 6 dienà keturiasdeðimtfilialo nariø Pakruojo savivaldybës dë-ka dalyvavome LPKTS sàskrydyje „SuLietuva ðirdy“, kuris kasmet vykstaAriogaloje. Rugsëjo 17 dienà 45 Pa-kruojo filialo tremtiniai bei jø artimie-ji dalyvavo ekskursijoje marðrutu „Za-rasai–Daugpilis–Agluona“. Rokiðkiorajone aplankëme Struvës geodezinálankà. Tai 2820 kilometrø ilgio trian-

Yra kuo pasidþiaugti

Leonardà Grigoná.Vasario 16 dienà pasiraðyta LLKS

Tarybos Deklaracija, kurioje iðdësty-tos pagrindinës sàjûdþio politinës pro-gramos nuostatos. Pabrëþta, kad oku-pacijos metu LLKS Taryba yra aukð-èiausias tautos politinis ir karinis orga-nas, vadovaujantis politinei ir karineitautos iðlaisvinimo kovai, prisiimantiatsakomybæ vadovauti nepriklauso-mos bei demokratinës Lietuvos valsty-bës atkûrimui. Paþymëta, kad „komu-nistø partija, kaip diktatûrinë ir ið es-mës prieðinga pagrindiniam lietuviøtautos siekimui ir kertiniam Konstitu-cijos nuostatui – Lietuvos nepriklauso-mumui, – nelaikoma teisine partija“.Deklaracijà pasiraðë LLKS TarybosPrezidiumo pirmininkas Jonas Þe-maitis-Vytautas, tarybos nariai: Tau-ro apygardos vadas Aleksandras Gry-binas-Faustas, Vakarø Lietuvos parti-zanø srities ðtabo virðininkas VytautasGuþas-Kardas, LLKS Visuomeninësdalies virðininkas Juozas Ðibaila-Me-rainis, Prisikëlimo apygardos ðtabo vir-ðininkas Bronius Liesis-Naktis, Prisi-këlimo apygardos vadas LeonardasGrigonis-Uþpalis, einantis Pietø Lietu-vos partizanø srities vado pareigas Dai-navos apygardos vadas Adolfas Rama-nauskas-Vanagas, LLKS Tarybos Pre-zidiumo sekretorius Petras Bartkus-Þadgaila.

Lietuvos Respublikos Seimas 1999metø sausio 12 dienà, ávertindamas ðiosDeklaracijos reikðmæ Lietuvos valsty-bës tæstinumui, priëmë ástatymà dëlLLKS Tarybos 1949 metø vasario 16dienos Deklaracijos, pripaþindamas jàkaip Lietuvos valstybës tæstinumuireikðmingà teisës aktà. LLKS tarybosprezidiumo pirmininkas Jonas Þemai-tis-Vytautas 2009-øjø kovà priimtaLR Seimo deklaracija pripaþintas Lie-tuvos valstybës vadovu, faktiðkai vyk-dþiusiu Lietuvos Respublikos prezi-dento pareigas sovietø okupacijos me-tais. Taigi Jonas Þemaitis-Vytautas yraketvirtasis Lietuvos Respublikos kons-titucinis prezidentas. PasiraðiusiemsLLKS Deklaracijà aðtuoniems partiza-nams 2010 metais suteiktas signatarøstatusas.

Lietuvos gyventojø genocido ir re-zistencijos tyrimo centro rûpesèiu2012 metais atstatytos klëties atkurta-me bunkeryje árengta ekspozicija pagalpartizanø vadø suvaþiavimo ðûká: „Ati-duok Tëvynei, kà privalai“.

Tokios pat prasmës ðûkis áraðytas irKauno Vytauto Didþiojo Karo muzie-jaus sodelyje greta Neþinomo kareiviopaminklo esanèio Aukuro sienelëje.Tik partizanai, já dar labiau paryðkin-dami, áprasmino, atiduodami save Të-vynei. Prisimintina ir partizanø kape-liono Justino Leleðiaus-Grafo dieno-raðèio mintis: „Mylëkite Tëvynæ taip,kaip mes mylëjome. Neapvilkite mûsø,uþ kà mes liejome kraujà. Mes á jus, gy-vieji, þiûrësime per amþius ið kapø“.

Ðá þvilgsná pajuskime savo ðirdimi.Zigmas TAMAKAUSKAS

guliacijos grandinë, skirta tiksliam Þe-mës dienovidinio lanko ilgiui nustatytiir geriausiai atitinkanèiam Þemës for-mà ir dydá elipsoido parametrui apskai-èiuoti. Struvës geodezinis lankas tæsiasinuo Dunojaus þioèiø prie Juodosios jû-ros ir Fugleneso (Norvegija) Arktiesvandenyno pakrantëje. Trikampiø ma-tavimø grandinë eina per Norvegijà,Ðvedijà, Suomijà, Estijà, Latvijà, Bal-tarusijà, Ukrainà ir Moldovà. Zarasørajone sustojome prie Ilgio eþero, kuria-me manoma buvo pasirodþiusi ðv. Mari-ja, o dabar èia plûsta piligrimai, tikëda-miesi Marijos pagalbos. Pristatyta daugkryþiø, statulëliø, yra graþi koplytëlë.Stabtelëjome ir prie Stelmuþës àþuolo,apþiûrëjome prie jo stovinèià baþnytëlæ,pastatytà be viniø. Susipaþinome su Za-rasais. Ið Zarasø keliavome á Latgalijossostinæ – Daugpilá. Daugpilio istorija beipats pavadinimas (pilis prie Dauguvos)siejamas su Livonijos ordino laikais. Su-sipaþinome su miestu: A. Nevskio cerk-ve, Daugpilio tvirtove, pësèiøjø bulvaru,saulës laikrodþiu, universiteto skveru.

Ið Daugpilio vykome á Agluonà. Se-novëje èia buvo aukojimø, tryðko gydo-mojo vandenëlio ðaltinis, augo ðventaislaikyti àþuolai... Spëjama, kad èia 1263metø rugsëjo 12 dienà buvo nuþudytasLietuvos Karalius Mindaugas su sûnu-mis. Ðiandien Agluonos pasididþiavi-mas yra Agluonos bazilika, garsëjantine tik didingais Þoliniø atlaidais, bet ircentriná altoriø puoðianèiu stebuklin-gu Dievo Motinos paveikslu.

Paskutinis metø renginys buvo skir-tas 1951-øjø metø tremties 65-meèiui. Jisvyko Pakruojo kultûros centre. Mûsø sve-èiai buvo Seimo narys Antanas Matulas, Pa-svalio filialo pirmininkas Antanas Suda-

vièius, Pakruojo savivaldybës atstovai.1951-øjø metø tremtiniai Pakruojo sa-vivaldybës vadovø buvo ne tik pasveikin-ti, bet gavo ir asmenines dovanëles. Ðo-ko ir dainavo Paðvitinio pagrindinës mo-kyklos mokiniai, montaþà apie 1951-øjømetø tremtá parengë „Atþalyno“ gimna-zijos istorikë G. Kairiûkðtienë su gru-pe gimnazistø, dalyvavusiø projekte,,Skaudûs istorijos puslapiai“.

Nepamirðtame savo nariø jubilieji-niø gimtadieniø, o mirusiuosius paly-dime á paskutinæ kelionæ. 2016-aisiaisnetekome nemaþai labai brangiø þmo-niø. Visø pirma mûsø globëjo, kario sa-vanorio, Pakruojo rajono garbës pilie-èio Broniaus Nainio. GyvendamasJAV, Lemonte, jis domëjosi mûsø dar-bu, gyvenimo sàlygomis, sveikata. Jau-dinosi dël mûsø ðalies nesëkmiø,dþiaugdavosi laimëjimais. Skaudi ne-tektis buvo ir LPKTS Garbës pirminin-ko Antano Lukðos netektis, filialo ak-tyvistø: Augusto Fetingio, Iros Mari-jos Balèikonytës, Ninos Turonienës,

Stasës Rozalijos Jurienës, Jono Nali-veikos ir kitø mirtis.

Tikimës, kad ir ateityje nenurimsi-me, nenuleisime rankø. Telksime á pa-galbà stipresnius. Veikliai LPKTS Pa-kruojo filialo valdybai (Aldona Èesnie-në, Zita Gasiûnienë, Janina Kvedarie-në, Julijona Pliuskienë ir Zita Vëþienë)talkina darbðtûs Pakruojo seniûnijøtremtiniø vadovai: Marija Liubauskie-në, Liucija Lukoðienë, Zita Gasiûnie-në, Algis Senulis, Vladas Januðauskas,Stasë Èepaitienë, Jadvyga Korsakienë;tarybos nariai Vida Karvelienë, NijolëMatjuðaitienë, Algis Bula, JuozasBaikðtys, Zinija Gilienë, Irena Domi-nikaitienë, Ada Kanoverskienë, AlmaZinkevièienë. Mums á talkà visada at-eina TS-LKD Pakruojo skyriaus nariai,Pakruojo savivaldybë, LPKTS valdyba,Pakruojo savivaldybës J. Paukðteliobibliotekos darbuotojai. Visiems tariunuoðirdø aèiû.

Zita VËÞIENË,LPKTS Pakruojo filialo pirmininkë

Uþsiprenumeruokite „Tremtiná“Prenumerata priimama bet kuriame „Lietuvos

paðto“, „Pay Post“ skyriuje, per „Lietuvos paðto“laiðkininkà, paskambinus informacijos tel. 8 700

55 400, internetu www.prenumeruok.lt.Laikraðtis iðeina 4 kartus per mënesá.Prenumeratos indeksas 0117. Kaina:

1 mën. – 2,45, 3 mën. – 7,34, 6 mën. – 14,69 Eur.

777772017 m. kovo 3 d. Nr. 9 (1223)Tremtinys

Redakcija pasilieka teisæ trumpinti ir redaguoti straipsnius, rankraðèiai negràþinami. Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriaus nuomone.

Adresas: Laisvës al. 39, 44309 Kaunas, tel. (8 37) 323 204El. p. tremtinys.redakcija@gmail.com

Tremtinys

Kaina 0,61 euro

Leidëjas Lietuvos politiniøkaliniø ir tremtiniø sàjunga

Projektus „Lietuvos Laisvës kovø, tremties ir tautosnetekèiø atspindþiai“ ir „Istorija be „baltø dëmiø“ remia

Ámonës kodas 300032645Ats. sàsk. Nr. LT18 7044 0600 0425 8365, AB „SEB“ bankas

2 spaudos lankaiTiraþas 1850 egz.

Spausdino spaustuvëUAB „Morkûnas ir Ko“,Draugystës g. 17, Kaunas

ISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509X Redaktorë Jolita NavickienëRedakcija: Audronë Kaminskienë, Vesta MilerienëMaketavo Ignas Navickas

www.lpkts.lt

Skelbimai

ILSËKITËS RAMYBËJE

Dëmesio!Jau iðleista „Tremties vaikai. Treèioji knyga“. Dëkojame vi-

siems prisidëjusiems prie ðios knygos iðleidimo: savo gyvenimoistorijà papasakojusiems ir leidybà parëmusiems pinigine au-ka. Knygos herojai ir aukotojai leidiná gali atsiimti „Tremtinio“redakcijoje (Laisvës al. 39, Kaunas, 5 kabinetas, pirmadieniais–ketvirtadieniais 11–16 val.). Leidiná galima ásigyti LPKTS bu-veinës 1 kabinete (antrame aukðte). Knygos kaina 10 eurø.

Kovo 13 d. (pirmadiená) 16 val. LPKTS salëje ávyks leidinio„Tremties vaikai. Treèioji knyga“ pristatymas. Kvieèiamedalyvauti.

Uþjauèiame

Kovo 12 d. (sekmadiená) 15 val. Klaipëdos universiteto Jû-ros technologijø ir gamtos mokslø fakulteto aktø salëje (Bijû-nø g. 17) ávyks Klaipëdos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungosataskaitinis rinkiminis susirinkimas – konferencija. Galësite su-mokëti nario mokestá ir uþsisakyti „Tremtiná“. Kvieèiame ak-tyviai dalyvauti. Turëkite nario paþymëjimà.

Pro memoria

Gimë Marijampolëje.Mokësi Marijampolës Ry-giðkiø Jono gimnazijoje.1945 m. tëvà Juozà, buvusáðaulá, suëmë NKVD ir jis at-sidûrë Urale, anglies kasyk-lose. 1946 m. Edmundas ta-po Tauro apygardos Vyteniobûrio partizanu. Po iðdavys-tës suimtas ir nuteistas 10 m.lagerio. Kalëjo KazachstanoDþezkazgano lageriuose, dir-bo vario kasyklose. Iðleistas iðlagerio gráþo á tëvynæ, dirboelektriku. Ástojo á Kauno po-litechnikos institutà, 1960 m.baigë Leningrado ÐiaurësVakarø politechnikos insti-tutà, ágijo inþinierius elektro-mechaniko specialybæ.

1960–1963 m. dirbo Ma-rijampolës maisto pramonësautomatø gamykloje vyriau-siuoju energetiku. 1963 m.persikëlë á Jonavà, dirbo trà-

Edmundas Simanaitis1929–2017

ðø gamykloje „Azotas“ cechovirðininku, vyriausiuoju spe-cialistu, skyriaus vadovu. Nuo1989 m. iki 1991 m. dëstë Kau-no politechnikos institute.

Dalyvavo Lietuvos Persi-tvarkymo Sàjûdþio veikloje,buvo Sàjûdþio Jonavos sky-riaus pirmininkas, Sàjûdþio ta-rybos narys. Nuo 1993 m. –Tëvynës sàjungos narys. Nuo1995 m. iki 1997 m. ir nuo2003 m. buvo renkamas Jona-vos rajono savivaldybës tary-bos nariu, 1995–1997 m. bu-vo Jonavos rajono savivaldy-bës meras. 1997–2000 m. – LRkraðto apsaugos ministerijosviceministras.

Dalyvavo Lietuvos þurna-listø draugijos, Lietuvos kaimoraðytojø sàjungos, Lietuvoslaisvës kovos sàjûdþio, Lietu-vos politiniø kaliniø ir tremti-niø bendrijos veikloje.

Paraðë knygas: „Skolos nað-ta“ (I-II t., 1991), „Uosiniskryþius“ (1993), „Tëvynës gin-ti iðëjo broliai“ (1994), „Tus-kulënø varpas pradeda gausti“(1997), „Nesugráþusiems iðTuskulënø“ (1997), „Gedimi-no stulpø ðviesa: sàjûdþio pub-licistika 1989–1991“ (1998),„Likimo galia“ (1999), „Uþ-gesusiø griaustiniø aidas“(2001), „Nelikæ nuoðalyje“(2003), „Taurosta teka á Ne-

rá“ (2005), „Privalome bûtistiprûs“ (2005), „Tëvynë ne-atleistø man...“ (2007), „Am-þiø krivulë“ (2008), „Beribëerdvë“ (2011).

Buvo laikraðèio „Tremti-nys“ bendradarbis, jo publika-cijos taip pat spausdintos laik-raðèiuose „Voruta“, „Jonavosbalsas“, „Taurosta“, „Chemi-kas“, „Draugas“ (JAV), „Të-viðkës aidai“ (Australija), „Tri-mitas“, „Karys“, „Savanoris“,„Lietuvos aidas“ ir kituose.

Apdovanotas Lietuvospolitiniø kaliniø ir tremtiniøsàjungos þymeniu „Uþ nuo-pelnus Lietuvai“, Lietuvoskariuomenës kûrëjø savano-riø medaliu, Lenkijos Res-publikos Nuopelnø ordinoKavalieriaus kryþiumi, Lietu-vos kariuomenës rezervo ka-riø asociacijos „Trijø kalavi-jø kryþiumi“, Lietuvos lais-vës kovos sàjûdþio Partiza-nø þvaigþde. 2005 m. Lietu-vos kaimo raðytojø sàjungaE. Simanaièiui suteikë Lietu-vos kultûros ðviesuolio vardà,2012 m. E. Simanaièiui su-teiktas Jonavos kraðto ðvie-suolio vardas.

Palaidotas Kudirkos Nau-miesèio kapinëse.

Nuoðirdþiai uþjauèiame ðei-mà, artimuosius, bendraþygius.

„Tremtinio“ redakcija

Jurgis Nevulis1926–2017

Gimë Didþiuliø k., Punsko apyl., Lenkijoje. Bu-vo Geleþinio Vilko rinktinës pasyvaus kovotojøbûrio vadas, slapyvardþiu Klevas, priklausë Lieposbûriui. Bûrys veikë prie Paliø, Marijampolës sav.1948 m. suimtas. Kalëjo Kazachstano Karagandoslageriuose. 1956 m. gráþo á Lietuvà. Dirbo statybo-se Marijampolëje. Nuo 1991 m. Lietuvos ðauliø sà-jungos narys. Prasidëjus Atgimimui entuziastingaistatë paminklus partizanams. Pastatë jø net 18!Svarbiausi – Kalniðkës mûðio vietoje (atstatë susprogdintà pamink-là), Tauro apygardos vadui Antanui Baltûsiui-Þvejui (kartu su A. Le-leðiumi), prie Marijampolës geleþinkelio stoties, þuvusiems Kalnið-kës mûðio partizanams Simno (Alytaus r.) kapinëse. Turi LÐS ap-dovanojimø.

Palaidotas senosiose Marijampolës kapinëse.Uþjauèiame dukterá.

Marijampolës ðauliai

Morta Ðimaitienë1930–2017

Gimë Akmenës r. Uþpelkiø k. Bûdama 16 m.prarado visà ðeimà: du brolius partizanus Antanàir Pranà suðaudë, o tëvus su jaunesniàja seserimiiðtrëmë á Sibirà. Morta nenuleido rankø, tæsë moks-lus ir tapo partizanø ryðininke. Baigusi Ðiauliø pe-dagoginá institutà dirbo matematikos mokytojaSkuodo r. Trumplaukës k., po keliø metø paskirtamokyklos direktore. 1957 m. iðtekëjo, apsigyvenoPalangoje. Dirbo Kretingos r. Vidmantø vidurinëjemokykloje matematikos mokytoja. 1997 m. suteiktas Laisvës kovødalyvës statusas. Uþaugino dvi dukteris.

Palaidota Palangos kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame vyrà, dukteris ir artimuosius.

LPKTS Palangos filialas

Nuoðirdþiai uþjauèiame Kauno buvusiø tremtiniø ir poli-tiniø kaliniø choro „Ilgesys“ vadovæ Bronæ Paulavièienæ dëlsûnaus mirties.

LPKTS Kauno filialas,choras „Ilgesys“,

„Tremtinio“ redakcija

Balandþio 3 d. (pirmadiená) 16 val. LPKTS salëje (Laisvësal. 39, Kaune) ávyks Atminties vakaras, skirtas ilgametësLPKTS vadovës Jûratës Elþbietos Vaièiûnaitës-Marcinkevièie-nës (1937–2016) 80-osioms gimimo metinëms paminëti. Pro-gramoje – artimøjø prisiminimai, fragmentai ið aktorës ir raðy-tojos Birutës Mar pjesës „Ledo vaikai“, sukurtos pagal 1941–1956 m. Lietuvos tremtiniø Sibire bei autorës tëvø J.ir A.Mar-cinkevièiø prisiminimus.

Kvieèiame dalyvauti.

Kovo 7 d. (antradiená) 18 val. Antakalnio seniûnijoje(Antakalnio g. 17, Vilniuje) ávyks susitikimas su ekspedicijosá Komiø-Permiø apygardà po lietuviø tremties vietas dalyviais.

Kvieèiame dalyvauti.

Skelbimai

(atkelta ið 4 psl.)Po ilgo pokalbio susirinkæ

jaunuoliai suprato, kad trem-tis, sunki buitis, gyvenimo ne-gandos suaugusius ir vaikusgrûdino. Rusiðkose mokyklo-se lietuviukai greitai iðmokosvetimà kalbà, tapo pirmûnais,tik á pionierius vakarykðèius„liaudies prieðø“ vaikus neprië-më... Ðeimose buvo ne tik ðven-èiamos religinës ðventës, bet irkalbami poteriai, tëvai pasako-jo vaikams apie jø nuostabià ðaláLietuvà, kur ant medþiø augaobuoliai, likæ daug giminiø irartimøjø. Tikino, kad ði nelai-më, vadinama tremtimi, tik lai-kinas jø gyvenimo tarpsnis.

Poeto Vlado Vaitkevièiaus kû-ryba visø mëgiama, joje vyraujapatriotiniai motyvai. Vlado þo-dþiais bardas, konkursø laurea-tas Aleksandras Ravve yra su-kûræs keletà dainø. Ir Aleksand-ro giminëje buvæ tremtiniø, tadLietuvos, kurioje iðaugo jo vai-

Pokalbiai su moksleiviaiskai, skausmus jis laiko savais.Tad abu skambëjusiø dainø au-toriai buvo labai ðiltai sutikti.

Þemai nusilenksime rymanèiam kryþiui:

mes neðime já,ryt gulësim po juo.

Kazitiðky skauda taip patkaip Paryþiuj...

O tëviðkës medi, visiems pa-mojuok,kurie vël iðeina á didájá kelià,nes tiki – mums laimæ

nors kartà parneð.

Sunku bus, þinau:ðitoks sielvartas gelia,

bet laukit manæs,nes pareisu ir að…

(V.Vaitkevièius „Þemai nusi-lenkime…)

Po renginio mokyklos di-rektorius Alvydas Pranas Gre-vas sakë, kad seniai jau nema-të savo auklëtiniø tokiø susi-kaupusiø, ádëmiai besiklau-sanèiø ir màstanèiø apie mûsøvalstybæ ir jos þmoniø istorijà.Stanislovas ABROMAVIÈIUS

88888 2017 m. kovo 3 d.Nr. 9 (1223) Tremtinys

Vasaris praþysta trispalvëmis vëlia-vomis, prisiminimais vartant istorijospuslapius, gilinantis á valstybingumopaslaptis. Istorinë atmintis – versmë,kuri ákvepia prasmingai gyventi ir kur-ti ateitá.

Kauno Juozo Gruðo meno gimnazi-joje vasario 14 dienà vyko istorijos pa-moka, kurios metu 1–3 klasiø gimna-zistai susitiko su istoriku Zigmu Tama-kausku, þiûrëjo filmà apie PrezidentàAleksandrà Stulginská. Sveèias átaigiaipasakojo apie sudëtingas Lietuvos vals-tybës kûrimosi aplinkybes, valstybëspagrindø átvirtinimà, tarpukario prezi-dentø vaidmená Lietuvos istorijoje.Gimnazijos direktorë Nijolë Ðimienëpasveikino gimnazistus su artëjanèiaLietuvos Nepriklausomybës atkûrimodiena, padëkojo sveèiui uþ suteiktà ga-limybæ atsakingiau ir detaliau prisiliestiprie istorijos ávykiø.

Vasario 15 dienà 4-øjø klasiø gimna-zistai þiûrëjo dokumentiná filmà „Dviokupacijos“. Istorinë dokumentika taik-liai atskleidë sovietø ir naciø okupacijoskëslus, jø vykdytà brutalià politikà Lie-tuvoje. Filmo kûrëjai parodë, kaip lie-tuviai ryþosi ir rado bûdø organizuotipasiprieðinimà ðiems okupantams.Muzikos mokytojø E. Grybienës, D.Razumienës, A. Sinkevièiaus vadovau-jami mokiniai papuoðë ðiuos renginius,

Iðradingai pasitikome Vasario 16-àjànuoðirdþiai atlikdami muzikinius kûri-nius. Pertraukø metu jaunieji istorikaiorganizavo viktorinà „Pasitikrink Lie-tuvos istorijos þinias“, kurios metu at-sakiusieji á klausimus buvo vaiðinamitrispalviais saldainiais. Spalvingai ir ið-radingai pasitikome Vasario 16-àjà.

Vasario 21 dienà mûsø gimnazijosmokiniai turëjo puikià progà pabend-rauti su LR Seimo nariu, politologuLaurynu Kasèiûnu. Sveèias apþvelgëtarpukario Lietuvos geopolitinæ pa-dëtá, diplomatijos vingius, nustatantsantykius su kaimyninëmis valstybë-mis, konstatavo lietuviø tautos pasi-prieðinimo galimybes sovietiniam re-þimui. Gimnazistai domëjosi apie ðiødienø karinius konfliktus, ar jie galisukelti treèiàjá pasauliná karà, teira-vosi apie propagandos galià, menki-nant valstybës ávaizdá, kaip orientuo-tis pateiktos informacijos sraute. Áðiuos klausimus buvo atsakyta per vy-kusias gyvas diskusijas.

Gimnazijos direktorë Nijolë Ðimie-në padëkojo gerbiamam sveèiui uþ ádo-mià, dalykiðkà politikos pamokà irpakvietë susipaþinti su mokyklos erd-vëse eksponuotais mokiniø darbais.Kartu su politiku sveèiavosi Seimonario Rimanto Dagio padëjëja Dan-guolë Juralevièienë, istorikas ZigmasTamakauskas.

Ásimintini L. Kasèiûno pasakyti þo-dþiai, turintys paliesti kiekvieno lietu-vio ðirdá: „Artëjant valstybës atkûrimo

ðimtmeèiui turime árodyti, jog esamevalstybingumo ðimtmeèio verta tauta“.

Eugenija PAÐKAUSKIENË

Devyniasdeðimt devintàsias Lietu-vos valstybës atkûrimo metines minë-jo visa Lietuva – ðventiniai renginiai,skirti ðiai mûsø ðaliai svarbiai datai, vy-ko ir visose Varënos rajono kultûrosástaigose. Prasmingas akcentas Vasa-rio 16-osios ðventei – Varënos kultû-ros centre atidaryta fotografijø paro-da ið varëniðkio politinio kalinio Vytau-to Kaziulionio asmeninës kolekcijos„Dainavos apygardos partizanø atmi-nimo þenklai“ bei graþiausiais akordaisnuskambëjæs Vilniaus Balio Dvarionodeðimtmetës muzikos mokyklos choro„Viva Voce“ koncertas.

Ðventiniai renginiai Varënoje prasi-dëjo ðv. Miðiomis Ðv. arkangelo Myko-lo baþnyèioje, kurias uþ Lietuvà bei josþmones aukojo kunigas Almantas Ki-birkðtis. Ðv. Miðiø metu giedojo Varë-nos kultûros centro miðrus choras„Varpilë“, vadovaujamas RamonosVelþienës.

Apie parodà kalbëjæs Vytautas Ka-ziulionis sakë, jog nuotraukose uþfik-suoti 1989–2000 metø paminklai par-tizanams ir laisvës gynëjams atminti,pastatyti jø þuvimo vietose Varënoskraðte tremtiniø, politiniø kaliniø, bu-vusiø partizanø, laisvës kovø dalyviø,ðauliø pastangomis ir jëgomis. V. Ka-ziulionis yra vienas ið tø þmoniø, kuriødëka ðie paminklai ðiandien liudija apieVarënos kraðte vykusias laisvës kovas.Jis pasakojo, kaip drauge su bendraþy-giais bei bendraminèiais rûpinosi jø sta-tymu, atminimo lentos ir uþraðai ant jøbuvo ásigyti uþ Amerikos, KanadosAustralijos lietuviø paaukotas lëðas.Sveikindamas susirinkusiuosius valsty-bës gimimo dienos proga linkëjo negriauti, o statyti savo ðalá.

Varënos rajono savivaldybës meras

Varënoje skambiai paminëta Lietuvos valstybës atkûrimo diena

Algis Kaðëta padëkojo V. Kaziulioniuiuþ jo didelá indëlá á Varënos kraðto po-kario istorijos áamþinimà.

Ðventiná renginá koncertø salëje ei-lëmis ir muzikavimu pradëjo jaunimas:Agita Berþanskaitë, Laurynas Bûda,Urtë Akulavièiûtë bei jiems akompa-navæs Tomas Kizelis. Iðkilminga minë-jimo gaida –Lietuvos valstybës himnas,kurá giedojo visi renginio dalyviai. Tylosminute buvo pagerbti þuvusieji uþ Lietu-vos laisvæ. Kariai savanoriai padëjo gë-liø prie Nepriklausomybës paminklo irsavanoriø kapø Senojoje Varënoje.

Ðventës dalyvius su valstybës gimi-mo diena pasveikinæs Varënos rajonosavivaldybës meras Algis Kaðëta paþy-mëjo, kad nuo 1918-øjø Lietuvoje yraketurios kartos, kurios, minëdamosVasario 16-àjà, dþiaugësi arba kentë-jo. „Mûsø seneliai turëjo progà kurtivalstybæ. Mûsø tëvai turëdavo dideliønemalonumø net uþ nekaltà uþraðà„Vasario 16-oji“ arba nupieðtà tris-palvæ mokykliniame sàsiuvinyje“.

Meras sakë, kad ir prieðkaryje, ir po1990-øjø turëjom tarsi dvi Lietuvas, vi-sada buvo gërio ir blogio. Taèiau visa-da buvo ir þmoniø, tikrø patriotø, ku-riems Vasario 16-oji buvo daugiau neilaisva diena.

„Ðiandien galime pasakyti, kad tà is-torijos pamokà iðmokome, bet tik kri-tinës situacijos parodo, ar tikrai. Ta-èiau matau labai gerø þenklø, nes ðian-dien ðventëje dalyvauja daug jaunø þmo-niø: ðauliukø, kariø savanoriø. Tai yrapuikus liudijimas, jog gerai iðmokomesavo valstybës istorijos pamokas ir mû-sø jaunimui rûpi Lietuvos ateitis...“Meras sakë, kad tos dvi Lietuvos, de-ja, yra ir dabar – tuo ásitikini, kai mataikuklioje kaimo sodybëlëje senolio ið-keltà trispalvæ ir uþ valstybës lëðas at-naujintà daugiabutá, kurio gyventojaitrispalvës Vasario 16-àjà neiðkëlë. Me-ras Algis Kaðëta palinkëjo, kad nepai-sant neigiamø dalykø mylëtume savovalstybæ, kiekvienas garbingai neðtumesavo atsakomybës naðtà, kuri ir yra mû-

sø maþytis indëlis á Vasario 16-àjà irLietuvos laisvæ.

Seimo narys Juozas Baublys kvie-të dþiaugtis ir didþiuotis Lietuvoslaisve ir jos pasiekimais, linkëjo ge-ros nuotaikos ir valstybës gimimo die-nà ðvæsti linksmai.

Nuostabià dovanà – skambø irnuotaikingà lietuviðkø dainø koncer-tà – varëniðkiams padovanojo VilniausBalio Dvariono deðimtmetës muzikosmokyklos choras „Viva Voce“. Ðiamchorui vadovauja kraðtietë VirginijaKatinienë ir Raimondas Katinas, kon-certmeisterë Dalia Ðakenytë. Beneseptyniasdeðimt scenoje kriðtoloskaidrumu skambëjusiø jaunø balsø,Vasario 16-àjà padarë neákainuojamadvasios ðvente. Gausiam dainorëliøchorui bei jø vadovams ne tik plojomeatsistojæ, bet ir susikibæ uþ rankø dai-navome kartu su jais. Ðventæ vainika-vo visø drauge sudainuota Kipro Ma-ðanausko daina „Lietuva“.

Rûta AVERKIENË