LIETUVOS NACIONALIN Ė MARTYNO MAŽVYDO BIBLIOTEKA ...blog.lnb.lt/icnaujienos/files/2010/12/2008-naujienos_8-54.pdfklausimai: bibliotek ų informacijos sistem ų pl ėtra, j ų integracijos

LIETUVOS NACIONALINĖ MARTYNO MAŽVYDO BIBLIOTEKA

Informacijos centro naujienos

„Klausk bibliotekininko“: http://www.lnb.lt/lnb/selectPage.do?docLocator=398&inlanguage=lt

El. paštas: [email protected]; telefonas: (8 5) 249 7028

1

Nr.8 (54) 2008 10 27

Šiame naujien ų biuletenyje skaitykite:

INFOBALT 2008................................................................................................................................................. 1 Bibliotekos tinklalapis kaip įvaizdžio kūrimo priemonė ........................................................................................ 3 Tarptautinė konferencija „Gimtosios kalbos politika: mokykla, visuomenė, valstybė“ ......................................... 16 Duomenų bazė Interactive Terminology for Europe............................................................................................ 17 Duomenų bazės GMID Passport testavimas ...................................................................................................... 19 Duomenų bazės Research Starters-Business testavimas...................................................................................... 20 Kalbos patarimų skiltis: tobulėkime kartu!.......................................................................................................... 20 Kronika ............................................................................................................................................................. 21 Informacijos centro leidiniai............................................................................................................................... 21 Informacijos centro darbuotojų publikacijos ....................................................................................................... 22

INFOBALT 2008

Dešimtoji tarptautinė konferencija Informacin ė visuomen ė 2008: e. verslo, inovacij ų ir eksporto skatinimas

Seminaras

Bibliotek ų elektronin ės informacijos infrastrukt ūros k ūrimas ir e. paslaugos mokslui, studijoms, visuomenei ir verslui

2008 m. lapkričio 18 d. Viešbutis „Reval Hotel Lietuva“, Vilnius

Informacinės ir komunikacinės technologijos keičia bibliotekų veiklą, ji tampa svarbia šalies informacijos sistemos dalimi. Seminare aptariami aktualiausi bibliotekų informacinės veiklos klausimai: bibliotekų informacijos sistemų plėtra, jų integracijos problemos, duomenų bazių rengimo, mokslo ir kultūros paveldo skaitmeninimo, mokslinės informacijos ir žinių sklaidos, prieigos prie šalies ir užsienio visatekstės informacijos organizavimo problemos, bibliotekų e. paslaugos ir kiti klausimai.

PROGRAMA

8.30–9.00 Dalyvių registracija

I POSĖDIS

Vedėjai: Teresė Gustienė (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka), dr. Marija Prokopčik (Vilniaus universiteto biblioteka) 09.00–09.10 Konferencijos atidarymas, sveikinimo žodis

Vytautas Gudaitis, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius

09.10–09.20 Įžangos žodis Rolandas Kvietkauskas, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos sekretorius

09.20–09.40 Lietuvos integrali bibliotek ų informacijos sistema: dabartis ir ateities perspektyvos Gražina Bastauskienė (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka)





2

09.40–10.00 Lietuvos akademini ų bibliotek ų tinklo elektronin ės paslaugos Antanas Štreimikis, Vilius Kučiukas (Kauno technologijos universitetas)

10.00–10.20 Kult ūros paveldo skaitmeninimo tendencijos pasaulyje ir Lietuvoje dr. Zinaida Manžuch (Vilniaus universitetas, Bibliotekininkystės ir informacijos institutas)

10.20–10.40 Autori ų teisės ir bibliotekos skaitmenin ėje erdv ėje Emilija Banionytė (Vilniaus pedagoginio universiteto biblioteka)

10.40–11.00 Kavos pertraukėlė

11.00–11.20 Lietuvos elektronin ės periodikos sklaida bibliotek ų vartotojams dr. Lina Šarlauskienė (Lietuvos žemės ūkio universiteto biblioteka)

11.20–11.40 Elektronin ės teisin ės informacijos sistemos Tauras Pėstininkas (teisės portalas „Infolex“)

11.40–12.00 Lietuvos informacijos ištekli ų integravimas į Europos skaitmenin ę bibliotek ą Sandra Leknickienė (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka)

12.00–12.20 Lietuvos vartotoj ų galimyb ės naudotis visatekst ėmis duomen ų bazėmis Aušra Vaškevičienė (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka)

12.20–12.40 Mokslin ės informacijos atvira prieiga: situacija, tendencij os, problemos Meilė Kretavičienė (Kauno medicinos universiteto biblioteka), dr. Gintarė Tautkevičienė (Kauno technologijos universitetas)

12.40–13.00 Diskusijos

13.00–14.00 Pietų pertrauka

II POSĖDIS

Vedėjai: Laimutė Jankevičienė (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka), Emilija Banionytė (Vilniaus pedagoginio universiteto biblioteka)

14.00–14.20 Elektronin ės Nacionalin ės bibliotekos paslaugos Irena Kvieselaitienė (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka)

14.20–14.40 Viešųjų bibliotek ų įtaka informacini ų technologij ų sklaidai Lietuvoje Ugnė Rutkauskienė (projektas „Bibliotekos pažangai“)

15.00–15.20

Projektas „Bibliotekos pažangai“: gyventoj ų skatinimas ir mokymas dr. Kęstutis Juškevičius (projektas „Bibliotekos pažangai“)

15.20–15.40 Projektai „Langas į ateit į“ – Lietuvos e. pilie čio ugdymui Loreta Križinauskienė (asociacija „Langas į ateitį“)

15.40–16.00* Mokslin ė biblioteka: dabartis ir ateities vizija mokslinink o akimis dr. Tomas Balkelis (Mančesterio universitetas, Didžioji Britanija)

16.00–16.30 Diskusijos





3

Pastaba : registruoti į konferenciją Nacionalinė biblioteka pradės lapkričio mėn. pradžioje, informacija bus paskelbta bibliotekos tinklalapyje.

Bibliotekos tinklalapis kaip įvaizdžio k ūrimo priemon ė* Laura Molytė Lietuvos bibliotekos išgyvena pokyčių laikotarpį. Bibliotekos yra įpareigotos prisidėti prie informacinės visuomenės plėtros, taigi bibliotekų kaip informacijos centrų vaidmuo tampa svarbiausias. Anksčiau susiformavusios visuomenės nuostatos apie bibliotekas gali nebeatitikti minėtų pokyčių nulemiamų bibliotekų veiklos realijų. Siekdamos keisti visuomenės nuomonę, bibliotekos turėtų aktyviai kurti ir valdyti savo įvaizdį. Bibliotekų įvaizdis formuojasi veikiamas įvairiose komunikacijos priemonėse pateikiamos informacijos apie bibliotekas. Vienose priemonėse bibliotekos gali valdyti pateikiamos informacijos apie save turinį, kitose – negali. Atsižvelgiant į tai, kad bibliotekos visiškai valdo tinklalapiuose pateikiamą informaciją apie save ir taip atskleidžia savo norimą įvaizdį, ir tai, kad tokia bibliotekų įvaizdžio komunikacijos priemonė kaip tinklalapis yra gana naujas ir neišanalizuotas objektas, tikslinga ištirti bibliotekų tinklalapius kaip įvaizdžio kūrimo priemones. Šiame straipsnyje aptarti tyrimo „Bibliotekų tinklalapiai kaip įvaizdžio kūrimo priemonės“ rezultatai. Tyrimo metodologija. Bibliotekos tinklalapis nuolat kuria ir skleidžia vienokį ar kitokį bibliotekos įvaizdį. Įvaizdis tinklalapyje bus palankus, jeigu biblioteka sąmoningai stengsis tokį sukurti. Šio tyrimo objektas – bibliotekų tinklalapiai kaip įvaizdžio kūrimo priemonės. Tyrimo tikslas – nustatyti įvairių tipų bibliotekų tinklalapių panaudojimo įvaizdžiui kurti lygį ir numatyti tokio panaudojimo tobulinimo būdus. Tyrimo uždaviniai: organizacijų komunikacijos tyrinėtojo Paulo R. Smitho pateiktą organizacijos įvaizdžio struktūrą atskleidžiančią schemą [32, 363] pritaikyti bibliotekų tinklalapių tyrimui; atrinkti ir pagal pritaikytą schemą išanalizuoti įvairių tipų bibliotekų tinklalapius. Atliekant tyrimą buvo naudojamasi struktūrinės analizės metodu. Tiriant buvo atsižvelgiama į tai, kad lankytis bibliotekų tinklalapiuose ir iš jų susidaryti įspūdį apie biblioteką gali bet kuri iš bibliotekų tikslinių grupių: vartotojai, darbuotojai, leidėjai, valdžios institucijos, žurnalistai ir t. t. Paulo R. Smitho pateiktą organizacijos įvaizdžio struktūrą atskleidžiančią schemą pritaikius tinklalapiams, atmetus schemos elementus, kurie nebūtinai nuolat turi būti tinklalapiuose, ir pritaikius juos specifinėms organizacijoms – bibliotekoms, buvo išskirti tokie tinklalapių elementai, kuriantys palankų bibliotekų įvaizdį: I. Paslaugos 1. Kokybės užtikrinimas:

� dokumentų fondo vertingumas suprantamas kaip bibliotekos dokumentų fondo naudingumas vartotojams: dokumentų naujumas, fondo dydis, įvairovė;

� dokumentų fondo ir / arba teikiamų paslaugų unikalumas – tai ypatingos vertės bibliotekos fondai: unikalūs, reti dokumentai, kolekcijos, rankraščiai ir pan., bei bibliotekos paslaugos, kurių neteikia arba retai teikia kitos bibliotekos;

� specializuotos funkcijos – teigiamai apibūdinta bent viena iš bibliotekos funkcijų, išskyrus informacinę: kultūrinė, švietimo, socialinė, laisvalaikio;

* Straipsnis parengtas 2008 m. žiemą Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete apginto magistro darbo pagrindu: Molytė Laura. Tinklalapių panaudojimas bibliotekų įvaizdžiui kurti: magistro darbas. Mokslinė vadovė doc. V. Gudonienė. Vilniaus universitetas. Komunikacijos fakultetas. Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institutas. Vilnius, 2008. 62 lap. Santr. angl. Bibliogr.: p. 46–51 (74 pavad.).





4

� bibliotekos paslaugų modernizavimas ypač svarbus bibliotekoms siekiant neatsilikti nuo visuotinių pokyčių; dažniausiai apie tai informuojama apibūdinant projektus, kuriuose biblioteka dalyvavo ar dalyvauja;

� darbuotojai – darbuotojų kvalifikacija, jos kėlimas ir / arba darbuotojų patirtis. 2. Kokybės patvirtinimas: informavimas apie bibliotekos turimus veiklos sertifikatus, gautus teigiamus atsiliepimus ir apdovanojimus. 3. Vartotojų aptarnavimas:

� kontaktinė informacija ir darbo laikas; � bibliotekos naujienos arba įvykiai; � informacija apie teikiamas paslaugas; � naudojimosi biblioteka taisyklės; � dažniausiai užduodami klausimai; � galimybė lankytojams klausti ir rašyti atsiliepimus elektroniniu paštu ar tiesiogiai

tinklalapyje; � diferencijuota informacija skirtingoms lankytojų grupėms: tinklalapio tituliniame puslapyje

esanti galimybė įvairioms lankytojų grupėms (pvz., apsilankiusiems pirmą kartą, bendruomenei, vaikams, bibliotekoms) pasirinkti diferencijuotą informaciją;

� tinklalapio versijos neįgaliesiems ir / arba informacija kitomis kalbomis: tinklalapio tituliniame puslapyje esanti galimybė neįgaliems žmonėms ir / arba užsieniečiams pasirinkti jiems pritaikytą tinklalapio versiją.

II. Socialinė atsakomybė yra viena iš bibliotekų atliekamų funkcijų, ne tik įvaizdžio formavimo priemonė, kaip pelno siekiančiose organizacijose. Bibliotekos turi išsaugoti dokumentuose užfiksuotą informaciją ir užtikrinti informacijos prieigą visiems visuomenės nariams, taip sumažindamos ekonominius ir technologinius informacijos barjerus. Tiriant nustatyta, ar socialinė atsakomybė atsispindėjo bibliotekų misijose arba uždaviniuose ir pan. III. Organizacinis įvaizdis

� organizacijos ženklas (logotipas); � profesionalus tinklalapio dizainas – patrauklus dizainas be akivaizdžių tinklalapio kūrimo

klaidų; � pagrindinės veiklos kryptys, numatytos misijoje, tiksluose, uždaviniuose ir pan.; � ateities perspektyvos, pristatomos vizijoje, veiklos strategijoje ir pan.; � istorija; � struktūra; � veiklos rodikliai, pateikti nedidelės apimties ataskaitose ar pan.

Atliekant tyrimą buvo nustatoma, ar minėti elementai yra pateikti tiriamuose tinklalapiuose. Kuo daugiau šių elementų pateikta bibliotekos tinklalapyje, tuo aukštesnis bibliotekos tinklalapio panaudojimo įvaizdžiui kurti lygis. Elementai buvo laikomi pateiktais, jei apie juos buvo užsiminta bent vienu sakiniu. Atliekant tyrimą įvaizdžio elementų ieškota tik tinklalapiuose, bet ne bibliotekų veiklos ataskaitose ar kituose didelės apimties dokumentuose, kuriuos galima rasti tinklalapiuose, nes šie dažniausia skirti nedidelei daliai bibliotekų specialistų ir mažai tikėtina, kad eilinis tinklalapio lankytojas juos skaitytų. Atrankos metodai. Bibliotekų tinklalapiai tyrimui buvo atrinkti remiantis „Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo“ trečiuoju skirsniu „Bibliotekų sistema“ [23]. Pagal jį Lietuvos bibliotekų sistemą sudaro: Lietuvos nacionalinė biblioteka, apskričių viešosios bibliotekos, savivaldybių viešosios bibliotekos, mokslo ir studijų institucijų bibliotekos, mokyklų (išskyrus aukštąsias) bibliotekos, specialiosios bibliotekos, kitos bibliotekos. Įstatymo trečiajame skirsnyje taip pat apibrėžtos ir išvardytos valstybinės reikšmės bibliotekos. Bibliotekų tinklalapiai tyrimui buvo atrinkti pagal minėtame įstatyme išskirtus bibliotekų tipus. Valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų ir jų tinklalapių Lietuvoje yra po penkis, todėl,





5

siekiant gauti lengvai palyginamus duomenis, iš kitų bibliotekų tipų tinklalapių taip pat buvo atrinkta po penkis tinklalapius. Taigi tyrimo imtis – penki tinklalapiai iš kiekvieno atrinkto bibliotekų tipo. Iš viso buvo ištirti šių 25 bibliotekų tinklalapiai:

1) nacionalinių bibliotekų: Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir keturių Lietuvos kaimyninių šalių nacionalinių bibliotekų – Baltarusijos nacionalinės bibliotekos, Estijos nacionalinės bibliotekos, Latvijos nacionalinės bibliotekos, Lenkijos nacionalinės bibliotekos. Užsienio valstybių bibliotekų tinklalapiai buvo tiriami todėl, kad Lietuvoje yra tik viena nacionalinė biblioteka;

2) valstybinės reikšmės bibliotekų: Lietuvos aklųjų bibliotekos, Lietuvos medicinos bibliotekos, Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos, Lietuvos technikos bibliotekos, Vilniaus universiteto bibliotekos;

3) apskričių viešųjų bibliotekų: Kauno apskrities viešosios bibliotekos, Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos, Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos;

4) savivaldybių viešųjų bibliotekų: Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos, Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos, Tauragės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos, Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos, Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybių ir apskričių viešųjų bibliotekų pagrindinė funkcija tokia pati (tenkinti atitinkamo regiono bendruomenės informacinius poreikius), ir siekiant kuo geriau charakterizuoti šalį, tyrimui buvo pasirinktos savivaldybių viešosios bibliotekos, priklausančios apskritims, kuriose nėra apskrities viešosios bibliotekos. Iš likusioms penkioms apskritims priklausančių savivaldybių viešųjų bibliotekų buvo atrinktos tos, kurios yra centrinėse apskričių savivaldybėse;

5) mokslo ir studijų institucijų bibliotekų: Kauno technologijos universiteto bibliotekos, Klaipėdos universiteto bibliotekos, Mykolo Romerio universiteto bibliotekos, Šiaulių universiteto bibliotekos, Vilniaus Gedimino technikos universiteto bibliotekos. Šios bibliotekos buvo pasirinktos, nes jos priklauso didžiausiems Lietuvos universitetams. Reikia pažymėti, kad paties didžiausio Lietuvoje – Vilniaus universiteto biblioteka yra valstybinės reikšmės, dėl to šiame tyrime buvo analizuojama valstybinės reikšmės bibliotekų kontekste. Mokyklų (išskyrus aukštąsias) bibliotekų, specialiųjų bibliotekų ir kitų bibliotekų tinklalapiai netirti, nes dauguma šių bibliotekų tinklalapių neturi. Visi atrinkti tyrimui bibliotekų tinklalapiai yra užregistruoti populiariausiose Lietuvoje ir Europoje paieškos sistemose – „Google“, „Yahoo“ [11; 17], jų žiniatinklio adresus taip pat galima rasti kitų bibliotekų ir bibliotekinių organizacijų tinklalapiuose. Bibliotekos, kurių tinklalapiai tiriami, nenaudoja daug reklamos priemonių, tačiau suinteresuoti lankytojai gali nesunkiai rasti jų tinklalapius. Lietuvos bibliotekų ir Lietuvos kaimyninių šalių nacionalinių bibliotekų tinklalapiuose yra gana aktyviai lankomasi. Tai rodo Lietuvos bibliotekų ir tyrimui atrinktų nacionalinių bibliotekų ataskaitų duomenys [24; 19] bei šių bibliotekų darbuotojų suteikta informacija. Tyrimo rezultatai. Siekiant nustatyti įvairių tipų bibliotekų tinklalapių panaudojimo įvaizdžiui kurti lygį, svarbu ištirti įvaizdžio elementų pasiskirstymą tyrimui atrinktuose kiekvieno bibliotekų tipo tinklalapiuose. Nustačius, ar anksčiau išskirti įvaizdžio elementai yra pateikti tiriamuose tinklalapiuose, šie elementai analizuojami suskirstyti į tris grupes: paslaugos, socialinė atsakomybė ir organizacinis įvaizdis. Kadangi paslaugų grupė apima itin daug elementų, ji analizuojama suskirstyta į kokybės užtikrinimo, kokybės patvirtinimo ir vartotojų aptarnavimo dalis. 1 diagramoje pavaizduotas įvaizdžio elementų pasiskirstymas tiriamuose nacionalinių bibliotekų tinklalapiuose.





6

0% 20% 40% 60% 80% 100%

organizacinis įvaizdis

socialinė atsakomybė

paslaugos: vartotojų aptarnavimas

paslaugos: kokybės patvirtinimas

paslaugos: kokybės užtikrinimas

pateikta

nepateikta

1 diagrama. Įvaizdžio elementų pasiskirstymas tiriamuose nacionalinių bibliotekų tinklalapiuose

Paslaugų dalies kokybės užtikrinimas elementų tiriamuose nacionalinių bibliotekų tinklalapiuose yra 80 proc., šį skaičių labiausiai nulėmė darbuotojų elemento stygius. Paslaugų dalies kokybės patvirtinimas elementas pateiktas tik dviejuose tiriamuose nacionalinių bibliotekų tinklalapiuose, tai sudaro 40 proc. Paslaugų dalies vartotojų aptarnavimas elementų pateikta 95 proc., socialinė atsakomybė ryški visuose tiriamuose nacionalinių bibliotekų tinklalapiuose. Organizacinio įvaizdžio elementų iš viso yra 94 proc. Maksimaliai pateiktas socialinės atsakomybės elementas, mažiausiai – kokybės patvirtinimo elementų. Iš viso pateikta 89 proc. įvaizdį kuriančių elementų. Kiekviename konkrečiame tiriamame nacionalinių bibliotekų tinklalapyje įvaizdžio elementų skaičius nelabai skiriasi: daugiausia jų yra Baltarusijos nacionalinės bibliotekos tinklalapyje – 95 proc., truputį mažiau – po 91 proc. – Latvijos ir Lenkijos nacionalinių bibliotekų tinklalapiuose, mažiausiai – 86 proc. – Estijos ir 82 proc. – Lietuvos nacionalinių bibliotekų tinklalapiuose. Įvaizdžio elementų pasiskirstymas tiriamuose valstybinės reikšmės bibliotekų tinklalapiuose parodytas 2 diagramoje.

0% 20% 40% 60% 80% 100%






pateikta

nepateikta

2 diagrama. Įvaizdžio elementų pasiskirstymas tiriamuose valstybinės reikšmės bibliotekų tinklalapiuose

Paslaugų dalies kokybės užtikrinimas elementų pateikta 72 proc., paslaugų dalies kokybės patvirtinimas elementų nepateikė nė vienas tiriamas valstybinės reikšmės bibliotekos tinklalapis.





7

Paslaugų dalies vartotojų aptarnavimas elementų yra 85 proc. Socialinė atsakomybė matoma visuose tiriamuose valstybinės reikšmės bibliotekų tinklalapiuose. Organizacinio įvaizdžio elementų yra 80 proc., šį rodiklį labiausiai nulėmė tai, kad trijuose tiriamuose valstybinės reikšmės bibliotekų tinklalapiuose nenurodyta veiklos ateities kryptis ir kiti įvairūs elementai. Socialinės atsakomybės elementas pateiktas visuose tiriamuose valstybinės reikšmės bibliotekų tinklalapiuose, paslaugų dalies kokybės patvirtinimas elemento nėra nė viename iš šių tinklalapių. Iš viso pateikta 77 proc. įvaizdį kuriančių elementų. Kiekviename tiriamame valstybinės reikšmės bibliotekų tinklalapyje įvaizdžio elementų skaičius labai skiriasi: daugiausia jų yra Lietuvos medicinos bibliotekos tinklalapyje – 91 proc., šiek tiek mažiau – Lietuvos mokslų akademijos – 86 proc. ir Vilniaus universiteto – 82 proc. – bibliotekų tinklalapiuose, mažiausiai – Lietuvos technikos – 68 proc. – ir Lietuvos aklųjų – 59 proc. – bibliotekų tinklalapiuose. 3 diagramoje pavaizduotas įvaizdžio elementų pasiskirstymas tiriamuose apskričių viešųjų bibliotekų tinklalapiuose.

0% 20% 40% 60% 80% 100%






pateikta

nepateikta

3 diagrama. Įvaizdžio elementų pasiskirstymas tiriamuose apskričių viešųjų bibliotekų tinklalapiuose

Paslaugų dalies kokybės užtikrinimas elementų yra 64 proc., tai labiausiai lėmė darbuotojų elemento stygius. Paslaugų dalies kokybės patvirtinimas elementų pateikta tik viename tiriamame apskrities viešosios bibliotekos tinklalapyje ir tai sudaro 20 proc. Paslaugų dalies vartotojų aptarnavimas elementų yra 83 proc., tai labiausiai nulemia diferencijuotos informacijos skirtingoms lankytojų grupėms stygius. Socialinė atsakomybė parodyta 80 proc., organizacinis įvaizdis – 83 proc., šiuos skaičius labiausiai lėmė tai, kad keturiuose tiriamuose apskričių viešųjų bibliotekų tinklalapiuose nenurodyta bibliotekų veiklos ateities kryptis. Daugiausia pateikta paslaugų dalies vartotojų aptarnavimas ir organizacinio įvaizdžio elementų, mažiausiai – paslaugų dalies kokybės patvirtinimas elementų. Iš viso tiriamuose apskričių viešųjų bibliotekų tinklalapiuose yra 75 proc. įvaizdžio kūrimo elementų. Kiekviename konkrečiame tiriamame apskričių viešųjų bibliotekų tinklalapyje įvaizdžio elementų skaičius gana skirtingas: daugiausia elementų pateikė Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės ir Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos – po 82 proc., šiek tiek mažiau – Šiaulių apskrities Povilo Višinskio – 77 proc., mažiausiai – Kauno apskrities – 68 proc. ir Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės – 59 proc. – viešosios bibliotekos.





8

Įvaizdžio elementų pasiskirstymas tiriamuose savivaldybių viešųjų bibliotekų tinklalapiuose pateiktas 4 diagramoje.

0% 20% 40% 60% 80% 100%






pateikta

nepateikta

4 diagrama. Įvaizdžio elementų pasiskirstymas tiriamuose savivaldybių viešųjų bibliotekų

tinklalapiuose Paslaugų dalies kokybės užtikrinimas elementų pateikta šiek tiek daugiau negu pusė – 52 proc., tam įtakos daugiausia turėjo darbuotojų, dokumentų fondo ir / arba teikiamų paslaugų unikalumo ir specializuotų funkcijų elementų stygius. Paslaugų dalies kokybės patvirtinimas elementą pateikė tik vienas tiriamas savivaldybės viešosios bibliotekos tinklalapis (20 proc.). Paslaugų dalies vartotojų aptarnavimas elementų yra 72 proc., šį rodiklį labiausiai lėmė tai, kad nė viename tiriamame savivaldybės viešosios bibliotekos tinklalapyje nėra pateikta rubrika dažniausiai užduodami klausimai. Visuose tiriamuose savivaldybių viešųjų bibliotekų tinklalapiuose atsispindi bibliotekų socialinė atsakomybė. Organizacinio įvaizdžio elementų yra 74 proc., tam įtakos daugiausia turėjo tai, kad trijuose tiriamuose savivaldybių viešųjų bibliotekų tinklalapiuose nenurodyta bibliotekų veiklos ateities kryptis ir kiti įvairūs elementai. Geriausiai pateiktas socialinės atsakomybės elementas, mažiausiai – kokybės patvirtinimo elementų. Iš viso tiriamuose savivaldybių viešųjų bibliotekų tinklalapiuose yra pateikta daugiau negu pusė – 67 proc. – įvaizdžio kūrimo elementų. Labai skiriasi įvaizdžio elementų skaičius kiekviename tiriamame savivaldybių viešųjų bibliotekų tinklalapyje. Daugiausia elementų – po 82 proc. – pateikė Marijampolės Petro Kriaučiūno ir Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos, mažiau – 64 proc. – Tauragės rajono savivaldybės viešoji biblioteka, mažiausia – po 55 proc. – Alytaus Jurgio Kunčino ir Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos. Įvaizdžio elementų pasiskirstymas tiriamuose mokslo ir studijų institucijų bibliotekų tinklalapiuose parodytas 5 diagramoje.





9

0% 20% 40% 60% 80% 100%






pateikta

nepateikta

5 diagrama. Įvaizdžio elementų pasiskirstymas tiriamuose mokslo ir studijų institucijų bibliotekų

tinklalapiuose

Paslaugų dalies kokybės užtikrinimas elementų yra tik 40 proc., tą lėmė darbuotojų, specializuotų funkcijų, dokumentų fondo vertingumo, dokumentų fondo ir / arba teikiamų paslaugų unikalumo elementų stygius. Kokybės patvirtinimas nepateiktas nė viename iš tiriamų mokslo ir studijų institucijų bibliotekų tinklalapių. Paslaugų dalies vartotojų aptarnavimas elementų yra 77 proc., tam įtakos daugiausia turėjo dažniausiai užduodamų klausimų ir diferencijuotos informacijos skirtingoms lankytojų grupėms elementų trūkumas. Socialinė atsakomybė tiriamuose mokslo ir studijų institucijų bibliotekų tinklalapiuose parodoma 80 proc. Organizacinio įvaizdžio elementų pateikta 71 proc. Daugiausia pateikta socialinės atsakomybės elemento, visai nepateikta paslaugų dalies kokybės patvirtinimas elemento. Iš viso tiriamuose mokslo ir studijų institucijų bibliotekų tinklalapiuose pateikta daugiau negu pusė – 64 proc. – įvaizdį kuriančių elementų. Labai skiriasi įvaizdžio elementų skaičius kiekviename konkrečiame tiriamame mokslo ir studijų institucijų bibliotekų tinklalapyje. Daugiausia elementų – 77 proc. – pateikė Klaipėdos universiteto biblioteka, truputį mažiau – Vilniaus Gedimino technikos – 73 proc., Kauno technologijos – 68 proc. ir Mykolo Romerio – 64 proc. – universitetų bibliotekos, mažiausiai – tik 36 proc. – Šiaulių universiteto biblioteka. Apibendrinant svarbu išanalizuoti įvaizdžio elementų pasiskirstymą visuose tiriamuose bibliotekų tinklalapiuose. Šis pasiskirstymas pavaizduotas 6 diagramoje.

0% 20% 40% 60% 80% 100%






pateikta

nepateikta

6 diagrama. Įvaizdžio elementų pasiskirstymas tiriamuose tinklalapiuose





10

Tiriamuose tinklalapiuose pateikti įvaizdžio elementai pasiskirstė įvairiai, tačiau galima įžvelgti ir tam tikrų dėsningumų. Paslaugų dalies kokybės užtikrinimas elementų pateikta 62 proc., tam įtakos turėjo darbuotojų elemento trūkumas tiriamuose keturių bibliotekų tipų tinklalapiuose ir dokumentų fondo ir / arba teikiamų paslaugų unikalumo bei specializuotų funkcijų elementų trūkumas tiriamuose dviejų bibliotekų tipų tinklalapiuose. Taigi dauguma bibliotekų, kurių tinklalapiai buvo tiriami, nelaiko darbuotojų kvalifikacijos ir patirties reikšmingais dalykais, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kad biblioteka dirba gerai. Nemaža dalis šių bibliotekų nenurodo savęs kaip turinčių unikalų dokumentų fondą ir / arba teikiančių unikalias paslaugas bei atliekančių specializuotas funkcijas. Minėtos bibliotekos tinklalapiuose labiau parodo savo dokumentų fondo vertingumą ir paslaugų modernizavimą. Paslaugų dalies kokybės patvirtinimas elemento yra tik 16 proc., iš viso jis pateiktas tik keturiuose tiriamuose tinklalapiuose. Mažai tikėtina, kad likusios bibliotekos, kurių tinklalapiai buvo tiriami, neturi jokių veiklos sertifikatų, apdovanojimų ir negavo jokių teigiamų atsiliepimų apie savo veiklą arba dokumentų fondus, taigi į šį įvaizdžio kūrimo elementą jos neatkreipė dėmesio. Paslaugų dalies vartotojų aptarnavimas elementų pateikta 83 proc., tai labiausiai lėmė diferencijuotos informacijos skirtingoms lankytojų grupėms elemento tiriamuose dviejų bibliotekų tipų tinklalapiuose ir dažniausiai užduodamų klausimų elemento kitų dviejų bibliotekų tipų tinklalapiuose trūkumas. Paslaugų dalies vartotojų aptarnavimas elementų tiriamuose tinklalapiuose yra gana daug, bet ir šiuo aspektu tinklalapiai dar yra tobulintini. Socialinės atsakomybės elementas pateiktas 92 proc., jo nėra tik dviejuose tiriamuose tinklalapiuose. Vadinasi, dauguma bibliotekų, kurių tinklalapiai buvo tiriami, suvokia savo socialinės atsakomybės parodymo tinklalapiuose svarbą. Organizacinio įvaizdžio elementų pateikta 81 proc., tai labiausiai lėmė veiklos ateities krypties elemento trūkumas tiriamuose trijų bibliotekų tipų tinklalapiuose. Galima spręsti, kad didelė dalis bibliotekų, kurių tinklalapiai buvo tiriami, nemano, kad svarbu jų tinklalapių lankytojus informuoti, kokią veiklos kryptį ar tikslus biblioteka planuoja ateityje. Dažniausiai tiriamuose tinklalapiuose pateikiamas elementas – socialinė atsakomybė, šiek tiek rečiau – paslaugų dalis vartotojų aptarnavimas, organizacinis įvaizdis ir paslaugų dalis kokybės užtikrinimas, rečiausiai – kokybės patvirtinimas. Tai rodo, kad bibliotekos, kurių tinklalapiai buvo tiriami, labai svarbia laiko savo misiją visuomenei ir tai geriausiai atspindi tinklalapiuose. Šios bibliotekos turėtų teikti daugiau reikšmės ir kitiems įvaizdžio elementams, ypač paslaugų kokybės patvirtinimo elementams, ir panaudoti juos savo tinklalapiuose. Svarbu išsiaiškinti, kurių tiriamų bibliotekų tipų ir konkrečių bibliotekų tinklalapių panaudojimo įvaizdžio kūrimui lygis yra aukščiausias. Įvaizdžio elementų kiekio tiriamuose tinklalapiuose palyginimas pagal bibliotekų tipus pavaizduotas 7 diagramoje.





11

0%10%

20%30%

40%50%

60%

70%80%

90%

100%

nacionalinėsbibliotekos

valstybinėsreikšmės

bibliotekos

apskričiųviešosios

bibliotekos

savivaldybiųviešosios

bibliotekos

mokslo irstudijų

institucijųbibliotekos

nepateikta

pateikta

7 diagrama. Įvaizdžio elementų kiekio tiriamuose tinklalapiuose palyginimas pagal bibliotekų tipus

Pagal bibliotekų tipus tiriamuose tinklalapiuose pateiktų įvaizdį kuriančių elementų skaičius šiek tiek skiriasi. Daugiausia elementų savo tinklalapiuose – 89 proc. – pateikė nacionalinės bibliotekos, mažiau – valstybinės reikšmės bibliotekos – 77 proc. ir apskričių viešosios bibliotekos – 75 proc., mažiausiai – savivaldybių viešosios bibliotekos – 67 proc. bei mokslo ir studijų institucijų bibliotekos – 64 proc. Aukštą valstybinį statusą turinčios ir didžiausios bibliotekos, kurių tinklalapiai buvo tiriami, – nacionalinės ir valstybinės reikšmės – aktyviausiai naudojasi savo tinklalapiais įvaizdžiui kurti. Apskričių viešosios bibliotekos atlieka daugiau funkcijų už savivaldybių viešąsias bibliotekas ir jų tiriamų tinklalapių panaudojimo įvaizdžiui kurti lygis yra šiek tiek aukštesnis negu savivaldybių bibliotekų. Mokslo ir studijų institucijų bibliotekos, kurių tinklalapiai buvo tiriami, laikydamos save tik tam tikros institucijos dalimi, skyrė mažiausiai dėmesio įvaizdžiui tinklalapiuose kurti – jų lygis žemiausias. Tokią situaciją galėjo nulemti tai, kad mažesnėse bibliotekose nėra ryšių su visuomene specialistų, įvaizdžio kūrimu užsiima ne itin kvalifikuoti darbuotojai. Kiekviename konkrečiame tiriamame tinklalapyje labai skiriasi pateiktų įvaizdį kuriančių elementų skaičius. Daugiausia šių elementų – 95 proc. – pateikė Baltarusijos nacionalinė biblioteka, taip sukurdama geriausią įvaizdį tinklalapyje iš visų bibliotekų, kurių tinklalapiai buvo tiriami. Baltarusijos nacionalinė biblioteka savo tinklalapyje prisistato: „Baltarusijos nacionalinė biblioteka yra moderni biblioteka, visuomenės ir kultūros centras. Naujasis bibliotekos pastatas yra mūsų šalies vizitinė kortelė“ [28]. Ši nacionalinė biblioteka yra pasirinkta visos šalies įvaizdžio formavimo priemone, taigi pastangos kurti įvaizdį matomos ir bibliotekos tinklalapyje. Nedaug nuo Baltarusijos nacionalinės bibliotekos atsilieka Latvijos ir Lenkijos nacionalinės bibliotekos bei Lietuvos medicinos biblioteka, visos pateikusios po 91 proc. įvaizdį kuriančių elementų. Iš viso 25 tiriamuose bibliotekų tinklalapiuose pateikta 75 proc. visų galimų įvaizdžio kūrimo elementų. Tai rodo, kad tiriamų bibliotekų tinklalapių panaudojimo įvaizdžiui kurti lygis yra ne itin aukštas.





12

Galima išskirti atliekant tyrimą pastebėtus įvaizdžio kūrimo tinklalapiuose privalumus ir trūkumus, būdingus bibliotekoms, kurių tinklalapiai buvo tiriami. Privalumai. Tiriamų tinklalapių tituliniuose puslapiuose pateikiamos bibliotekų naujienos. Tai leidžia susidaryti vaizdą, kad bibliotekose nuolat kažkas vyksta, keičiasi. Tiriamų tinklalapių dalių „Apie biblioteką“ skyreliuose „Istorija“ dažnai galima rasti ir šioms dienoms aktualios, įdomios ir naudingos kuriant įvaizdį informacijos apie biblioteką. Nemažoje dalyje tiriamų bibliotekų tinklalapių yra bibliotekos vidaus ir išorės, vartotojų ir darbuotojų nuotraukų, jose užfiksuoti gražiausi bibliotekos kampeliai, besimėgaujantys skaitymu ar kitomis bibliotekos paslaugomis vartotojai ir pan. Trūkumai. Paslaugų dalies kokybės užtikrinimas elementai tiriamuose tinklalapiuose pateikti tarsi tarp kitko, išsklaidyti po įvairius tinklalapių dalių „Apie biblioteką“ skyrelius. Bibliotekos, kurių tinklalapiai buvo tiriami, savo tinklalapiuose dabartines veiklos kryptis išdėsto formaliai, tarsi iš nuostatų, neišryškindamos, kad gerai atlieka savo funkcijas. Veiklos rodikliai, kurie galėtų būti puiki įvaizdžio formavimo priemonė, dažniausiai pateikiami skaičiais be paaiškinimų, pastabų. Eiliniams bibliotekų tinklalapių lankytojams, dažniausiai tiesiogiai nesusiduriantiems su bibliotekų vidaus veikla, tokie skaičiai nieko nereiškia. Galima teigti, kad dauguma bibliotekų, kurių tinklalapiai buvo tiriami, savo tinklalapių, kaip įvaizdžio kūrimo priemonių, svarbą suvokia tik iš dalies. Bibliotekos turėtų save pristatyti ne formaliai, bet paprastai ir įdomiai, atskleisdamos savitą ir patrauklų bibliotekos pasaulį. Specialiai įvaizdžiui kurti skirta informacija turėtų būti pateikiama viename tinklalapio dalies „Apie biblioteką“ skyrelyje, pavadintame, pavyzdžiui, „Biblioteka dabar“. Ataskaitos duomenys turėtų būti pateikiami glaustai, aiškiai, parodant bibliotekų nuveiktų darbų naudą. Pavyzdžiui, bibliotekų tinklalapių lankytojams galėtų būti įdomu, kiek vidutiniškai dokumentų per metus išduota vienam vartotojui, sudomintų grafiškai pavaizduoti keleto metų bibliotekos veiklos rodikliai ir pan. Įdomu, kad, atliekant šį tyrimą, trys bibliotekos – Lietuvos medicinos, Kauno apskrities viešoji ir Marijampolės Petro Kriaučiūno viešoji – visiškai pakeitė savo tinklalapius. Naujuose tinklalapiuose atsirado daug daugiau elementų, kuriančių palankų įvaizdį. Lietuvos medicinos bibliotekos tinklalapis, kaip parodė šis tyrimas, net tapo vienu iš geriausių. Galima spręsti, kad minėtos bibliotekos teikia reikšmės savo įvaizdžiui tinklalapiuose ir stengiasi jį gerinti. Tyrimo išvados. Atlikus tyrimą „Bibliotekų tinklalapiai kaip įvaizdžio kūrimo priemonės“, nustatyta, kad įvairių tipų bibliotekų tinklalapių panaudojimo įvaizdžiui kurti lygis nėra itin aukštas: vidutiniškai visuose ištirtuose tinklalapiuose pateikti 75 proc. visų galimų palankų įvaizdį kuriančių elementų, nė viename tinklalapyje nepateikta 100 proc. šių elementų. Ištirtų tinklalapių panaudojimo įvaizdžiui kurti lygis tarp bibliotekų tipų skiriasi nedaug. Taigi bibliotekos, kurių tinklalapiai buvo ištirti, nevisiškai išnaudoja savo tinklalapių potencialą informuodamos apie teikiamų paslaugų kokybės užtikrinimą ir patvirtinimą, aptarnaudamos vartotojus, parodydamos socialinę atsakomybę ir organizacinį įvaizdį, tai yra kurdamos įvaizdį. Tokį rezultatą galėjo lemti šios priežastys: bibliotekos sąmoningai nekuria įvaizdžio tinklalapiuose, dėl to jis formuojasi stichiškai; informaciją tinklalapiams rengia bibliotekų darbuotojai, kuriems trūksta kompetencijos organizacijos įvaizdžio formavimo srityje. Galima daryti išvadą, kad didžioji dalis bibliotekų, kurių tinklalapiai buvo ištirti, įvaizdžiui tinklalapiuose kurti neteikia daug reikšmės, dėl to tinklalapių panaudojimo įvaizdžiui kurti lygis nėra itin aukštas. Bibliotekos neturėtų laikyti įvaizdžio kūrimo tinklalapiuose nereikšmingu ir turėtų aktyviai imtis šios veiklos. Galimybės tinklalapiuose kurti įvaizdį turėtų būti išnaudotos visiškai, nes bibliotekoms jų tinklalapiai leidžia be didelių išlaidų nuolat kurti ir skleisti norimą įvaizdį. Itin svarbu ir tai, kad tinklalapiai gali būti lengvai pasiekiami daugelio bibliotekoms svarbių tikslinių grupių.





13

Norėdamos sukurti teigiamą įvaizdį savo tinklalapiuose, bibliotekos turėtų: � pateikti daugiau ir įvairesnės, orientuotos į bibliotekų tinklalapių lankytojus informacijos apie

save ir savo veiklą vienoje tinklalapio dalyje ar jos skyrelyje, pavyzdžiui, pateikti parengtą vaizdo klipą apie biblioteką, bibliotekos vadovų prisistatymus su jų nuotraukomis ir pan.;

� pateikdamos bet kokią informaciją tinklalapyje – tekstus, bibliotekos, jos vartotojų, darbuotojų nuotraukas – išnaudoti įvaizdžio kūrimo galimybes;

� kuo labiau pabrėžti bibliotekos atliekamų funkcijų kokybiškumą; � išryškinti teikiamų paslaugų naudingumą visuomenei ar jos grupėms; � atskleisti bibliotekos unikalumą; � kūrybingai išnaudoti tinklalapio galimybes gerindamos ir plėsdamos vartotojų aptarnavimą,

pavyzdžiui, galėtų parengti ir pateikti virtualią ekskursiją po biblioteką; pateikti kiekvieno bibliotekos darbuotojo prisistatymą, aprašyti, kokią pagalbą jis galėtų suteikti; įvairiais būdais siekti sąveikos su vartotojais;

� diferencijuoti informaciją tinklalapyje, atsižvelgdamos į esamas skirtingas tinklalapio lankytojų grupes;

� reklamuoti savo tinklalapį naudodamosi įvairiomis interneto (tinklalapio registracija paieškos sistemose, nemokamas nuorodų įtraukimas į interneto katalogus, reklaminių skydelių panaudojimas, tinklalapio adreso siuntimas galimiems lankytojams elektroniniu paštu ir t. t.) ir tradicinėmis priemonėmis.

BIBLIOGRAFINIŲ NUORODŲ SĄRAŠAS

1. Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka [interaktyvus]. [Alytus]: Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka, 2007 [žiūrėta 2007 m. gruodžio 7 d.]. Prieiga per internetą <http://www.alytus.mvb.lt/> 2. Biblioteka Narodowa [interaktyvus]. [Warszawa]: Biblioteka Narodowa, 2007 [žiūrėta 2007 m. lapkričio 27 d.]. Prieiga per internetą <http://www.bn.org.pl/> 3. Cicėnienė Viliunė. Bibliotekininko įvaizdis. – Tarp knygų, 2007, Nr. 5, p. 1–9. 4. Cicėnienė Viliunė. Bibliotekų paslaugos ir įvaizdis. – Tarp knygų, 2006, Nr. 2, p. 1–11. 5. Dėl bibliotekų renovacijos ir modernizavimo 2003–2013 metų programos patvirtinimo [interaktyvus]. – Lietuvos Respublikos Vyriausybė. [Vilnius]: Lietuvos Respublikos Seimas, 2007 [žiūrėta 2007 m. spalio 26 d.]. Prieiga per internetą <http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=184168&p_query=> 6. Eesti Rahvusraamatukogu [interaktyvus]. [Tallinn]: Eesti Rahvusraamatukogu, 2007 [žiūrėta 2007 m. lapkričio 20 d.]. Prieiga per internetą <http://www.nlib.ee/?set_lang_id=2> 7. Evaluating the library website: Statistics and quality measures [interaktyvus]. [Hague]: International Federation of Library Associations and Institutions, 2007 [žiūrėta 2007 m. spalio 18 d.]. Prieiga per internetą <http://www.ifla.org/IV/ifla73/papers/074-Poll-en.pdf> 8. Glosienė Audronė, Petuchovaitė Ramunė, Padagaitė Giedrė. Biblioteka kaip „trečioji vieta“. – Informacijos mokslai, 2006, t. 39, p. 32–52. 9. Glosienė Audronė. Biblioteka vėlyvojoje modernybėje. – Kūrybiškumas ir socialinis kapitalas: idėjų žemėlapis [rankraštis]. Vilnius, 2006, p. 49–67. 10. Glosienė Audronė. Ryšių su visuomene ABC bibliotekininkams. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 1999, 52 p. ISBN 9986-530-62-8. 11. Interneto vartotojų skaičiaus augimas sulėtėjo [interaktyvus]. [Vilnius]: Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2007 [žiūrėta 2007 m. gruodžio 4 d.]. Prieiga per internetą <http://www.ivpk.lt/main-news.php?cat=0&n=579>





14

12. Kauno apskrities viešoji biblioteka [interaktyvus]. [Kaunas]: Kauno apskrities viešoji biblioteka, 2007 [žiūrėta 2007 m. gruodžio 15 d.]. Prieiga per internetą <http://www.kvb.lt/> 13. Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka [interaktyvus]. [Klaipėda]: Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka, 2007 [žiūrėta 2007 m. gruodžio 11 d.]. Prieiga per internetą <http://www.klavb.lt/> 14. Kauno technologijos universitetas. Biblioteka [interaktyvus]. [Kaunas]: Kauno technologijos universitetas, 2007 [žiūrėta 2007 m. gruodžio 9 d.]. Prieiga per internetą <http://www.ktu.lt/lt/biblioteka/biblinfo.asp> 15. Klaipėdos universiteto biblioteka [interaktyvus]. [Klaipėda]: Klaipėdos universiteto biblioteka, 2007 [žiūrėta 2007 m. gruodžio 5 d.]. Prieiga per internetą <http://www.ku.lt/libr/> 16. Latvijas nacionālā bibliotēka [interaktyvus]. [Riga]: Latvijas nacionālā bibliotēka, 2007 [žiūrėta 2007 m. spalio 21 d.]. Prieiga per internetą <http://www.lnb.lv/lv/visparigi/zinas_%20jaun> 17. Lietuvoje dažniausiai naudojamos operacinės sistemos priklauso Windows šeimai [interaktyvus]. [Vilnius]: Lietuvos radijo ir televizijos centras, 2007 [žiūrėta 2007 m. gruodžio 11 d.]. Prieiga per internetą <http://www.erdves.lt/?lt=1175163029> 18. Lietuvos aklųjų biblioteka [interaktyvus]. [Vilnius]: Lietuvos aklųjų biblioteka, 2007 [žiūrėta 2007 m. lapkričio 27 d.]. Prieiga per internetą <http://labiblioteka.lt/> 19. Lietuvos bibliotekų statistika [interaktyvus]. [Vilnius]: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2007 [žiūrėta 2007 m. gruodžio 22 d.]. Prieiga per internetą <http://www.lnb.lt/lnb/selectPage.do;jsessionid=8CB7211E6E6812B77E9C0B4B4870730B?docLocator=3AE98A10AA6611D98296746164617373&inlanguage=lt&pathId=67> 20. Lietuvos medicinos biblioteka [interaktyvus]. [Vilnius]: Lietuvos medicinos biblioteka, 2007 [žiūrėta 2007 m. lapkričio 28 d.]. Prieiga per internetą <http://www.lmb.lt/> 21. Lietuvos mokslų akademijos biblioteka [interaktyvus]. [Vilnius]: Lietuvos mokslų akademijos biblioteka, 2007 [žiūrėta 2007 m. lapkričio 25 d.]. Prieiga per internetą <http://www.mab.lt/> 22. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka [interaktyvus]. [Vilnius]: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2007 [žiūrėta 2007 m. spalio 20 d.]. Prieiga per internetą <http://www.lnb.lt/> 23. Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymas [interaktyvus]. Lietuvos Respublikos Seimas. [Vilnius]: Lietuvos Respublikos Seimas, 2007 [žiūrėta 2007 m. spalio 26 d.]. Prieiga per internetą <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=238641> 24. Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų ataskaitos [interaktyvus]. [Vilnius]: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2007 [žiūrėta 2007 m. gruodžio 22 d.]. Prieiga per internetą <http://www.lnb.lt/lnb/selectPage.do?docLocator=7483D37216F011DB8A4C746164617373&inlanguage=lt&pathId=120> 25. Lietuvos technikos biblioteka [interaktyvus]. [Vilnius]: Lietuvos technikos biblioteka, 2007 [žiūrėta 2007 m. lapkričio 24 d.]. Prieiga per internetą <http://www.tb.lt/> 26. Marijampolės Petro Kriaučiūno viešoji biblioteka [interaktyvus]. [Marijampolė]: Marijampolės Petro Kriaučiūno viešoji biblioteka, 2007 [žiūrėta 2007 m. gruodžio 12 d.]. Prieiga per internetą <http://www.marijampole.mvb.lt/index.php> 27. Mykolo Romerio universitetas. Biblioteka [interaktyvus]. [Vilnius]: Mykolo Romerio universitetas, 2007 [žiūrėta 2007 m. gruodžio 5 d.]. Prieiga per internetą <http://www.mruni.lt/lt/padaliniai/biblioteka/naujienos/>





15

28. Modern state [interaktyvus]. [Мiнск]: Нацыянальная бiблiятэка Беларусi, 2007 [žiūrėta 2007 m. lapkričio 29 d.]. Prieiga per internetą <http://www.nlb.by/portal/page/portal/index/content?lang=en&classId=4E4538250D5643C5B725B4F04A443B66> 29. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka [interaktyvus]. [Panevėžys]: Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, 2007 [žiūrėta 2007 m. gruodžio 10 d.]. Prieiga per internetą <http://www.pavb.lt/> 30. Poll Roswitha. Evaluating the library website: Statistics and quality measures. – World library and information congress: 73rd IFLA general conference and council [interaktyvus]. Hague: International Federation of Library Associations and Institutions, 2007 [žiūrėta 2007 m. gruodžio 16 d.]. Prieiga per internetą <http://www.ifla.org/IV/ifla73/papers/074-Poll-en.pdf> 31. Savicka Aida. Internetas: pilietinės visuomenės duobkasys ar naujas visuomenės integracijos įrankis? – Lietuvių tautos tapatybė: tarp realybės ir utopijos. Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2007, p. 81–94. ISBN 978-9986-638-93-3. 32. Smith Paul R. Marketing Communications. An Integrated Approach. London: Kogan Page, 1998. 602 p. ISBN 0-7494-2699-3. 33. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka [interaktyvus]. [Šiauliai]: Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka, 2007 [žiūrėta 2007 m. gruodžio 9 d.]. Prieiga per internetą <http://www.savb.lt/> 34. Šiaulių universitetas. Biblioteka [interaktyvus]. [Šiauliai]: Šiaulių universitetas. Biblioteka, 2007 [žiūrėta 2007 m. gruodžio 6 d.]. Prieiga per internetą <http://biblioteka.su.lt/> 35. Tauragės viešoji biblioteka [interaktyvus]. [Tauragė]: Tauragės viešoji biblioteka, 2007 [žiūrėta 2007 m. gruodžio 14 d.]. Prieiga per internetą <http://www.tauragevb.lt/> 36. Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka [interaktyvus]. [Telšiai]: Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka, 2007 [žiūrėta 2007 m. gruodžio 14 d.]. Prieiga per internetą <http://www.kpbiblioteka.lt/> 37. Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka [interaktyvus]. [Utena]: Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka, 2007 [žiūrėta 2007 m. gruodžio 13 d.]. Prieiga per internetą <http://www.uvb.lt/> 38. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka [interaktyvus]. [Vilnius]: Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka, 2007 [žiūrėta 2007 m. gruodžio 8 d.]. Prieiga per internetą <http://www.amb.lt/> 39. Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Biblioteka [interaktyvus]. [Vilnius]: Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Biblioteka, 2007 [žiūrėta 2007 m. gruodžio 7 d.]. Prieiga per internetą <http://biblioteka.vgtu.lt/main.php> 40. Vilniaus universiteto biblioteka [interaktyvus]. [Vilnius]: Vilniaus universiteto biblioteka, 2007 [žiūrėta 2007 m. lapkričio 24 d.]. Prieiga per internetą <http://www.mb.vu.lt/> 41. Web marketing [interaktyvus]. [Columbus]: Marketing the Library, 2007 [žiūrėta 2007 m. spalio 12 d.]. Prieiga per internetą <http://www.olc.org/marketing/5intro.htm> 42. Нацыянальная бiблiятэка Беларусi [interaktyvus]. [Мiнск]: Нацыянальная бiблiятэка Беларусi, 2007 [žiūrėta 2007 m. lapkričio 29 d.]. Prieiga per internetą <http://www.nlb.by/portal/page/portal/index?lang=be>





16

Tarptautin ė konferencija „Gimtosios kalbos politika: mokykla, visuomen ė, valstyb ė“ Rima Mažeikienė Valstybinės kalbos politika yra valstybės bendrosios politikos dalis, todėl ji neatsiejama nuo Europos ir pasaulio integracijos skatinamų procesų. Lietuvos, kaip ir daugelio kitų Europos šalių kalbos politiką didele dalimi lemia pirmiausia Europos Sąjungos kalbos politika. Kaip visuotinės globalizacijos procese vystosi mūsų ir kitų šalių gimtoji kalba, koks jos santykis su kitomis toje pačioje erdvėje gyvuojančiomis kalbomis, ką apie jos šiandieninę situaciją mąsto Lietuvos ir užsienio mokslininkai, specialistai, politikai, mokytojai, visuomenės nariai? Į šiuos ir kitus aktualius gimtosios kalbos politikos klausimus ir buvo stengiamasi atsakyti tarptautinės konferencijos „Gimtosios kalbos politika: mokykla, visuomenė, valstybė", vykusios rugsėjo 19–20 dienomis Lietuvos Respublikos Seime, metu. Pirmoji konferencijos diena buvo skirta plenariniams pranešimams, antrąją dieną konferencijos dalyviai trijose sekcijose svarstė kalbos politikos reikalus, kalbos ugdymą mokymo ir studijų procesuose, aptarė daugiakalbystės aspektus. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė pažymėjo, kad iki šiol pagrindinis dokumentas, reglamentavęs kalbos politiką, buvo Valstybinės kalbos politikos 2003–2008 metų gairės. Šiuo metu yra parengtos naujos 2009–2013 metų Valstybinės kalbos politikos gairės, kuriose ypatingas dėmesys skiriamas trijų dalykų – kalbos, visuomenės ir mokyklos – sanglaudai. Projektą ketinama teikti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, gaires tikimasi priimti Seimo rudens sesijoje. Konferencijos „Gimtosios kalbos politika: mokykla, visuomenė, valstybė“ dalyviai itin karštai diskutavo apie daugiakalbiškumo grėsmes Europai, o kartu ir galimybę, kad didesnės kalbos užgoš mažesnes. Lietuvių kalbos specialistai ir puoselėtojai nuogąstauja, kad dėl anglų kalbos skverbimosi Lietuvai gresia daugiakalbystė, tačiau aukštų Europos Sąjungos pareigūnų nuomone, mūsų pasirinktas gimtosios kalbos politikos modelis yra efektyvus ir leis išsaugoti šį turtą. Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje kalbos pareigūnas Jonas Morkus įsitikinęs, kad daugiakalbystė yra natūrali ateities politinių projektų dalis. „Nuo XIX a. istorinės kalbotyros kūrėjai ir pasekėjai gėrėjosi lietuvių kaip gyvąja kalba, išlaikiusia daugiau archajiškų formų negu bet kuri kita indoeuropiečių šeimoje. Šiandien nerasi šalies pristatymo, kur nebūtų akcentuotas kalbos archajiškumas kaip savotiškas prekės ženklas. Tačiau dabar perspektyviu šalies skiriamuoju ženklu gali tapti tarptautinis lietuvių kalbos statusas“, - savo skaitytame pranešime pabrėžė J. Morkus. Anot Europos kalbų institucijų federacijos atstovo prof. dr. Gerhardo Stickelio, kiekviena Europos valstybė turėtų jausti atsakomybę už savo kalbą. Derėtų nepamiršti ir to, kad, be savo kalbos, reikėtų gerai mokėti dar kelias, bet kartu įvertinti faktą, kad daugiakalbiškumas nėra tik anglų kalbos mokėjimas ir naudojimas, daugiakalbiškumui reikia įvairių kalbų mokėjimo. Anot mokslininko, anglų kalba pradeda kenkti kalbų įvairovei, nes ji suprantama kaip vienintelė galima ir oficialiu, ir buitiniu lygmeniu. Pasak Eike Thurmano, Europos Tarybos kalbų komiteto eksperto, Europos Taryba ir Kalbų komitetas labai rūpinasi, kad būtų išlaikyta kalbų įvairovė, stengiasi, kad kalbos neišmirtų, o tų kalbų, kuriomis mažiau kalbama, būtų mokoma. Pagrindinis valstybinės kalbos politikos tikslas – išsaugoti kalbos paveldą ir skatinti kalbos plėtrą, kad būtų užtikrintas lietuvių kalbos funkcionalumas visose viešojo gyvenimo srityse. Svarbiausias kalbos politikos uždavinys – planingai ir kūrybingai veikti valstybinės kalbos raidą taip, kad visuomenė suvoktų savosios kalbos vertę ir nenusiviltų jos galiomis.





17

„Rezultatai rodo, kad lietuvių kalbos politika yra efektyvi ir sustiprina lietuvių kalbos statusą. Lietuvos modeliai efektyviai veikia ir užtikrina, kad kiekviena bendruomenė gali būti mokoma savo kalba. Tai yra geras pavyzdys. Sveikinu jus su tuo“, – Lietuvos gimtosios kalbos politiką apibendrino vyriausioji tyrimų specialistė iš Bristolio (Didžioji Britanija) universiteto Gabrielė Hogan-Brun. Ne taip optimistiškai nusiteikę lietuvių kalbos specialistai ir puoselėtojai bei kitų mažų šalių – Lietuvos kaimynių lingvistai. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovė Regina Dobelienė kalbėjo, kad „Sąjunga skelbia Europos kultūrų ir kalbų įvairovės išsaugojimo idėją, tačiau daugiakalbystės valdymo procesas akivaizdžiai stringa“. Nors kiekviena iš 23 nacionalinių kalbų yra oficialioji ES institucijų kalba, tačiau, pasak R. Dobelienės, toli gražu ne visos kalbos vartojamos vienodai, pirmenybė teikiama anglų, prancūzų, vokiečių kalboms. Kalbininkai pripažįsta, kad pasaulyje anglų kalba yra kalba „žudikė“, naikinanti kitų tautų kalbas. Vienas iš šio proceso požymių yra anglų kalbos kaip dėstymo kalbos skvarba. Stiprėja tendencija interpretuoti švietimo „internacionalizavimą(si)“ vienintele reikšme – „švietimas anglų kalba“. Seimo narė Dalia Teišerskytė nuogąstavo, kad dabar vaikai lengviau išmoksta anglų kalbą nei gimtąją ir vis mažiau suvokia žodžių atspalvius, daugiaprasmiškumą, sunkiau mokosi gramatikos, vartoja daug barbarizmų, svetimybių. Jos įsitikinimu, Švietimo ir mokslo ministerija turėtų imtis didesnės atsakomybės ir įvesti stipresnį gimtosios kalbos mokymą, o ne jau nuo antros klasės vaikus mokyti užsienio kalbos. Tai, kad svetima kalba vis labiau išstumia gimtąją, patvirtino ir Latvijos valstybinės kalbos komisijos viršininkas prof. dr. Andrejus Veisbergas. Pasak jo, Latvijoje, priešingai nei kitose šalyse, įsivyrauja rusų kalba. „Mažos lietuvių, latvių, estų kalbos globaliame pasaulyje neturi tokios svarbos kaip anglų kalba, sunkiai konkuruoja. Problema Latvijoje – konkurencija su rusų kalba. Ji skverbiasi į televiziją, daro labai didelę įtaką. Tai yra politinis klausimas, į kurį reikia atsižvelgti“, – sakė A. Veisbergas. Kalbėdama apie lietuvių kalbos padėtį, D. Teišerskytė buvo dar kategoriškesnė. „Aiškiai suvokiama, kad lietuvių kalbai gresia pavojus. Senoji gražioji kalba – ant išnykimo ribos“, – sakė ji. Anot D. Teišerskytės, politikai lietuvių kalbai turi skirti daugiau dėmesio, nes „jei ji bus sukrypusi, pasiligojusi – tokia bus ir Lietuva, juo labiau kad lietuvių kalba yra mažos šalies didi kalba“. Neišvengiamus globalizacijos padarinius lietuvių kalbai apibendrintai nusakė poetas Marcelijus Martinaitis, kalbos raidą įvertindamas dvejopai: pesimistiškai, nes „paveikta globalinių procesų lietuvių kalba degraduoja“, ir optimistiškai, nes „kalba turtėja priimdama ir asimiliuodama daugybę naujų žodžių bei sąvokų, t. y. ji sparčiai modernėja, savo vartojimo apimtimi tapdama lygiaverte kitoms toliau pažengusių šalių kalboms.“

Duomen ų bazė Interactive Terminology for Europe Danutė Miliukaitė

Daugiau nei prieš metus visuomenei tapo prieinama duomenų bazė IATE (Interactive Terminology for Europe). 1999 metais ES institucijos nusprendė sukurti visiškai naują duomenų bazę ir perkelti į ją duomenis iš atskirų Europos institucijų terminų bazių: Europos Komisijos Eurodicautom, Europos Parlamento Euterpe, ES Tarybos TIS, Vertimo centro Euroterms, Audito Rūmų

CDCTERM. Šiuo metu bazėje sukaupta daugiau kaip 8 mln. terminų visomis 23 oficialiosiomis ES





18

kalbomis, iš jų apie 540 000 santrumpų ir 130 000 frazių. Bazėje rasite ES būdingų terminų ir žargono, taip pat įvairiausių sričių (teisės, žemės ūkio, informacinių technologijų ir daugelio kitų) terminų. Duomenų bazė nuolat atnaujinama. Terminus į ją įrašo ES terminologai ir vertėjai, remdamiesi vertėjų, administratorių, teisininkų, lingvistų, ekspertų ir kitų patikimų šaltinių suteikta informacija, todėl ši bazė atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant ES institucijų ir įstaigų rašytinės informacijos kokybę. IATE projekte dalyvauja visos svarbiausios ES institucijos: Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba, Europos Komisija, Teisingumo Teismas, Europos Audito Rūmai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, Regionų komitetas, Europos investicijų bankas, Europos centrinis bankas. Bazės interneto svetainę projekto partnerių vardu administruoja Europos Sąjungos institucijų vertimo centras, esantis Liuksemburge. Paieška bazėje atliekama nurodant ieškomą žodį ar frazę, originalo ir vertimo kalbas. Vartotojas turi galimybę susikurti savo paieškos nuostatas – dažniausiai naudojamas originalo ir vertimo kalbas. Kuo tikslesniam paieškos rezultatui gauti rekomenduojama nurodyti sritį, kuriai priklauso jums reikalingas terminas. IATE apimamų teminių sričių klasifikacijos pagrindas – žodynas Eurovoc. Paieškos rezultatų sąraše pateikiami ne tik termino vertimai į pasirinktas kalbas, bet ir teminė sritis, įrašą sukūrusios įstaigos pavadinimas, gali būti ir kitos papildomos informacijos: nuoroda į šaltinį, kontekstas, pastabos, apibrėžtis. Be to, nurodomas kiekvieno įrašo patikimumo lygis, žymimas žvaigždutėmis nuo * – „patikimumas nepatvirtintas” iki **** – „visiškai patikima”.





19

Parengta pagal informaciją interneto svetainėje „Europa. Kalbos ir Europa“ <http://europa.eu/index_lt.htm>

Duomen ų bazės GMID Passport testavimas Iki gruodžio 20 d. turime prieigą prie duomenų bazės GMID Passport <http://www.gmid.euromonitor.com/>. Joje pateikiama įvairių šalių gamybos ir pramonės šakų rinkos informacija, rasite daugiau kaip 205 šalių demografinę ir ekonominę statistiką bei jos analizę nuo 1977 metų. Duomenų bazėje pateikiami duomenys apie žymiausias pasaulio įmones, publikuojamos rinkos tyrimo ataskaitos ir kita vertinga ekonomikos informacija. Apie bazę galite pasiskaityti <http://www.euromonitor.com/PDF/PassportGMIDAcademic.pdf > ir <http://www.euromonitor.com/pdf/GMID_User_Guide.pdf> (anglų k.). Duomenų bazės GMID Passport tiekėjas Euromonitor International taip pat yra sukūręs virtualų vartotojo vadovą, kuris supažindina vartotojus su sistema. Apie virtualų vadovą galima pasiskaityti tinklalapyje





20

http://www.portal.euromonitor.com (žr. Getting started). Kviečiame apsilankyti bibliotekoje ir susipažinti su šia duomenų baze.

Duomen ų bazės Research Starters-Business testavimas Iki 2009 m. birželio mėn. turime prieigą prie naujos EBSCO Publishing <http://search.ebscohost.com/> duomenų bazės Research Starters-Business. Ši duomenų bazė – tai mokslo ir studijų vadovas, kuriame sukaupta informacija ekonomikos, teisės ir kt. klausimais. Duomenų bazės Research Starters-Business turinys pateiktas taip, kad jis būtų lengvai suprantamas ne tik mokslininkui, bet ir studentui ar kitam pradedančiajam vartotojui. Prie duomenų bazės reikia jungtis iš Nacionalinės bibliotekos licencijuojamų duomenų bazių tinklalapio (žr. Katalogai ir DB -> Licencijuojamos DB -> Užsienio DB). Duomenų baze galima naudotis visose Nacionalinės bibliotekos skaityklose, ji taip pat pasiekiama ir vartotojams, turintiems individualius slaptažodžius naudotis duomenų bazėmis EBSCO Publishing ne bibliotekoje. Jei dar neturite individualaus duomenų bazės EBSCO Publishing slaptažodžio, informaciją apie jo suteikimą rasite nacionalinės bibliotekos interneto svetainėje http://www.lnb.lt/lnb/selectPage.do?docLocator=64BCD7B679D611D99691746164617373&inlanguage=lt arba http://www.lnb.lt/ -> e. paslaugos -> Licencijuojamos duomenų bazės virtualiems vartotojams.

Kalbos patarim ų skiltis: tobul ėkime kartu! Skyrelį rengia IC vyriausioji bibliografė Rima Mažeikienė Viliamės, kad šis kalbos patarimų skyrelis bus Jums įdomus ir naudingas. Tikimės Jūsų dėmesio, laukiame pastabų ir pasiūlymų. Drauge tobulinkime savo kalbą! APIE RINKIMUS Rinkimų kampanijos metu dažnai vartojamą būdvardį rinkiminis, -ė reikia keisti kilmininku. Taigi ne rinkiminė apygarda (apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa), o rinkim ų apygarda (apylink ė, kampanija, komisija, kova, laida, programa ). Veiksmažodis prabalsuoti nevartotinas reikšmėmis „balsuoti, pabalsuoti, nubalsuoti, subalsuoti, baigti balsuoti“, pvz.: Mes jau prabalsavome (taisoma Mes jau balsavome, pabalsavome, buvome balsuoti ). Kalbant apie rinkimus kartais pavartojami netaisyklingi žodžių junginiai: atsiskaityti prieš rinkėjus (taisoma atsiskaityti rink ėjams ); išstatyti kandidatą (taisoma siūlyti, pasi ūlyti, iškelti kandidat ą); per balsavimą nepraėjo (taisoma pralaim ėjo rinkimus, balsuotojai neišrinko ); pravesti rinkimus, balsavimą (taisoma surengti, suorganizuoti rinkimus, balsavim ą).





21

Kronika Rugsėjo 17–19 dienomis Informacijos centro darbuotojos Irena Kvieselaitienė ir Aušra Vaškevičienė dalyvavo Vilniaus universitete vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Information Seeking in Context (ISIC) 2008“. Rugsėjo 19–20 dienomis IC Informacinio aprūpinimo skyriaus darbuotojos Rūta Lekevičienė ir Rima Mažeikienė dalyvavo Lietuvos Respublikos Seime vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Gimtosios kalbos politika: mokykla, visuomenė, valstybė“. Spalio 1–5 dienomis IC Elektroninės informacijos skyriaus vedėja Aušra Vaškevičienė dalyvavo 5-ojoje tarptautinėje konferencijoje „INFORMATIO 2008: Electronic Information Resources, Use and Access”. A. Vaškevičienė perskaitė pranešimą „Доступ к информации через Kонсорциум научных библиотек Литвы”. Spalio 8 dieną IC Informacinio aprūpinimo skyriaus vedėja Irena Kvieselaitienė Panevėžio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje skaitė pranešimą „Elektroninės informacijos paslaugos“. Spalio 8 dieną IC Informacinio aprūpinimo skyriaus darbuotojos Roma Kondratavičienė ir Vitalija Gylikienė lankėsi Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje, susipažino su bibliotekos veikla, aptarė atvirųjų fondų organizavimo ir informacinio darbo problemas. Spalio 10 dieną IC Informacinio aprūpinimo skyriaus darbuotojos Irena Kvieselaitienė ir Zina Daugėlaitė Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi centre viešųjų bibliotekų vaikų literatūros specialistams skaitė pranešimą „Elektroninės informacijos paslaugos“. Spalio 14 dieną IC Elektroninės informacijos skyriaus darbuotojos Aušra Vaškevičienė, Alvida Diržauskienė ir Monika Bučiūtė dalyvavo Lietuvos mokslų akademijoje vykusiame seminare „Mokslinės informacijos kokybės užtikrinimas atvirosios prieigos šaltiniuose“. Seminaru buvo siekiama prisidėti prie Lietuvos mokslinės informacijos politikos modernizavimo, ją priartinti prie pasaulio realijų ir skatinti mokslo ir studijų šaltinių kokybės, reikalaujančios suderinti teisinius, organizacinius ir finansinius sprendimus, dialogą.

Informacijos centro leidiniai 2008 m. rugsėjis–spalis Europos Sąjunga: informacija apie naujai gautus dokumentus [elektroninis leidinys] / Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka; redaktorė Irena Adomaitienė. – 2008–. – ISSN 1822–9255 2008. – Nr. 6/7, Nr. 9. <http://www.lnb.lt/lnb/content/editionList.jsp?categoryId=52&editionType=60> Depozitinių fondų naujienos. Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko nauji leidiniai: bibliografijos rodyklė / Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka; redaktorė Irena





22

Adomaitienė. – 1993. – ISSN 1392-9747. – Elektroninė versija 2008, Nr. 3 <http://www.lnb.lt/lnb/content/edition.jsp?docLocator=140D94CE00C311DD8F7A746164617373&pathId=&inlanguage=lt&category=37&categoryId=37> Depozitinių fondų naujienos. Tarptautinio valiutos fondo nauji leidiniai : bibliografijos rodyklė/ Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka; redaktorė Irena Adomaitienė. – 2002. – ISSN 1648-8547. – Elektroninė versija 2008, Nr. 3 <http://www.lnb.lt/lnb/content/edition.jsp?docLocator=6F5367FF00C411DD8F7A746164617373&pathId=&inlanguage=lt&category=35&categoryId=35> Tarptautinio saugumo ir NATO nauji leidiniai : bibliografijos rodyklė / Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka; redaktorė Irena Adomaitienė. – 2002. – ISSN 1648–8539. – Elektroninė versija 2008, Nr. 3 <http://www.lnb.lt/lnb/content/edition.jsp?docLocator=F20E0551016611DD8F7A746164617373&pathId=&inlanguage=lt&category=34&categoryId=34>

Informacijos centro darbuotoj ų publikacijos 2008 birželis–rugpjūtis Besidomintiems Rusijos imperijos istorija / Rimgailė Galickienė. – Iliustr. – http://www.lnb.lt/stotisFiles/uploadedAttachments/rugsejis20088198355.pdf // LNB Informacijos centro naujienos. - ISSN 1648-8571. – 2008, Nr.7 (53), p. 1–3. Norėdami gauti Informacijos centro darbuotojų straipsnių kopijas PDF formatu, kreipkitės el. paštu [email protected]. Prašome nurodyti tikslų publikacijos pavadinimą. Straipsni ų autoriai: Monika Bučiūtė Teresė Gustienė Rima Mažeikienė Danutė Miliukaitė Laura Molytė Aušra Vaškevičienė Atsakomoji redaktor ė Teresė Gustienė Parengėjos Aušra Vaškevičienė, Irma Vičytė Kalbos redaktor ė Rima Mažeikienė Laukiame J ūsų bibliotekoje, skambinkite, klauskite elektroniniu paštu Rašykite atsiliepimus, teikite savo pasi ūlymus, vertinimus el. paštu [email protected] Nacionalin ės bibliotekos Informacijos centras

Documents

LIETUVOS NACIONALIN Ė MARTYNO MAŽVYDO BIBLIOTEKA ...blog.lnb.lt/icnaujienos/files/2010/12/2008-naujienos_8-54.pdfklausimai: bibliotek ų informacijos sistem ų pl ėtra, j ų integracijos