LIETUVOS MOKSLEIVIŲ MITYBOS SOCIALINIAI · Socialiniai netolygumai didžiausią įtaką turėjo vaisių ir daržovių valgymui: didesnę galimybę valgyti šiuos produktus turėjo

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

Medicinos akademija

Visuomenės sveikatos fakultetas

Profilaktinės medicinos katedra

Indrė Šepeleva

LIETUVOS MOKSLEIVIŲ MITYBOS SOCIALINIAI

NETOLYGUMAI

Magistro diplominis darbas

(Visuomenės sveikata ir mityba)

Mokslinis vadovas

Prof. habil. dr. A.Zaborskis

2014 m. gegužės mėn.

KAUNAS, 2014

2

SANTRAUKA

Visuomenės sveikata (Visuomenės sveikata ir mityba)

LIETUVOS MOKSLEIVIŲ MITYBOS SOCIALINIAI NETOLYGUMAI

Indrė Šepeleva

Mokslinis vadovas Prof. habil. dr. Zaborskis. A.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės

medicinos katedra. Kaunas; 2014

Darbo tikslas: Įvertinti Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių mitybos socialinius

netolygumus.

Darbo uždaviniai: Nustatyti moksleivių socialinę padėtį. Įvertinti moksleivių mitybos

įpročius. Nustatyti ryšį tarp moksleivių maitinimosi ir jų šeimos turtingumo.

Tyrimo metodika: Iš viso apklausti 3465 Lietuvos moksleiviai. Imtis atrinkta naudojant

atsitiktinumo principą ir taikant hierarchinės atrankos schemą. Kintamųjų ryšiai vertinti

taikant Pirsono chi kvadrato (χ2) kriterijų. Siekiant nustatyti įvairių maisto produktų vartojimo

santykinį netolygumo indeksą tarp ištirtų paauglių, taikyta vienaveiksnė ir daugiaveiksnė

logistinė regresinė analizė. Naudoti šie statistinio reikšmingumo lygiai: p≤0,05, p≤0,01 ir

p≤0,001.

Rezultatai: Lietuvos moksleivių šeimų socialinė ekonominė situacija yra nevienoda. 19,7

proc. moksleivių gyveno žemos, 38,8 proc. vidutinės ir 41,5 proc. aukštos socialinės

ekonominės situacijos šeimose. Didelės dalies Lietuvos moksleivių mityba nėra sveika, nes

nepakankamai dažnai vartojami vaisiai ir daržovės. Mergaitės dažniau vartojo vaisius,

daržoves, saldainius ir šokoladą, o rečiau - traškučius, greito maisto produktus ir putojančius

saldžius gėrimus. Vyresniųjų klasių mokiniai rečiau vartojo vaisius, tortą, pyragaičius ir

sausainius, traškučius, putojančius saldžius gėrimus. Vienuoliktokai rečiausiai valgė greito

maisto produktus. Gyvenantieji mieste dažniau valgė vaisius ir daržoves, bet rečiau

traškučius. Socialiniai netolygumai didžiausią įtaką turėjo vaisių ir daržovių valgymui:

didesnę galimybę valgyti šiuos produktus turėjo turtingiausių šeimų vaikai. Tačiau jie rečiau

valgė traškučius.

Išvados: Lietuvos moksleivių mitybai būdingi reikšmingi socialiniai netolygumai pagal

gyvenamąją vietą ir tėvų turtinę padėtį. Reikalinga valstybinė politika, mažinanti socialinius

netolygumus.

Raktažodžiai: mitybos įpročiai, socialiniai netolygumai

3

SUMMARY

Public Health (Public health and nutrition)

SOCIAL DISCREPANCIES BETWEEN THE EATING HABITS OF STUDENTS IN

LITHUANIA

Indrė Šepeleva

Scholar Prof. habil. dr. A. Zaborskis

Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Public Health, Department of Preventive

Medicine. Kaunas. 2014

The aim of the study: Evaluate the social discrepancies between the eating habits of

secondary comprehensive school students in Lithuania

The objectives of the study: Identify the social status of the students examined. Assess the

eating habits of students. Evaluate the relation between the eating habits of students and their

socio-economic status.

Methodology: 3465 Lithuanian students were interviewed during the examination. The

number of recipients was chosen according to the principle of coincidence and hierarchical

scheme of classification. Relations of the variables were evaluated applying the criteria of

Pearson chi-square. In order to examine relative index of inequality between various products,

one-act as well as multiple act logic-based depression analysis were applied. The statistical

levels of significance applied were the following: p≤0,05, p≤0,01 ir p≤0,001.

Results: 19,7% of students lived in the families with low, 38,8% with average and 41,5%

with high social situation. The eating habits were not healthy because of low intake of fruits

and vegetables. Girls ate more fruits, vegetables, sweets and chocolate but less crisps, fast

food and sparkling drinks. The olders consumed less fruits, cakes, biscuits, sparkling drinks.

Eleven-grade-students were the ones who ate the least fast food. More of the students who

lived in cities ate fruits and vegetables, while they ate less crisps. Discrepancies within social

status influenced the most on how much students ate fruits and vegetables as students from

wealthy families had more possibility to eat them. However, they more rarely ate crisps.

Conclusion: There are typical social discrepancies of eating habits between Lithuanian

students with regard to the place they live and social status. There is a need of policy that

would decrease those social differences.

Key words: eating habits, social discrepancies

4

SANTRUMPOS

HBSC – Mokyklinio amžiaus vaikų su sveikata susijęs elgesys (ang. Health Behavior in School-

aged Children)

KMI – kūno masės indeksas

n – absoliutus tiriamųjų skaičius

SES – Socialinis ekonominis statusas (angl. Social Economic Status)

OR – Galimybių santykis (angl. Odds Ratio)

RII - Santykinis netolygumo indeksas (angl. Relative Index of Inequality)

SVT – stulpelių vidurio taškai

lls – laisvės laipsnių skaičius

5

TURINYS

ĮVADAS .................................................................................................................................... 6

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ................................................................................... 7

1. LITERATŪROS APŽVALGA .......................................................................................... 8

1.1. Mitybos svarba paauglių sveikatai ir jos ypatumai paauglystės laikotarpiu....................8

1.2. Mitybos socialiniai netolygumai....................................................................................13

1.3. Socialinių netolygumų vertinimo metodai.....................................................................17

1.3.1. Regresija pagrįsti netolygumo vertinimo metodai. Santykinis netolygumo indeksas18

1.3.2. Apibendrinti netolygumų įvertinimai. Sveikatos koncentracijos indeksas.................20

2. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS ............................................................. 23

2.1.Tyrimo organizavimas. .................................................................................................. 23

2.2.Tiriamieji ir jų imtis ...................................................................................................... 23

2.3. Tyrimo metodas ir procedūros.......................................................................................24

2.4. Tiriamųjų kontingento charakteristika...........................................................................26

2.5. Statistinė duomenų analizė.............................................................................................27

2.6. Magistrantės indėlis į vykdytą tyrimą............................................................................30

3. REZULTATAI .................................................................................................................. 31

3.1. Socialinės moksleivių padėties įvertinimas.................................................................. 31

3.2. Moksleivių mitybos įpročių įvertinimas ...................................................................... 32

3.3. Šeimos socialinės padėties reikšmė moksleivių mitybai .............................................. 36

4. REZULTATŲ APIBENDRINIMAS ............................................................................... 44

4.1. Socialinės moksleivių padėties įvertinimas.................................................................. 44

4.2. Moksleivių mitybos įpročių įvertinimas ...................................................................... 44

4.3. Šeimos socialinės padėties reikšmė moksleivių mitybai .............................................. 45

IŠVADOS ............................................................................................................................... 47

REKOMENDACIJOS .......................................................................................................... 48

LITERATŪRA ...................................................................................................................... 49

PRIEDAI ................................................................................................................................ 58

6

ĮVADAS

Sveikas gyvenimo būdas yra labai svarbu, nes jis padeda užtikrinti gerą visuomenės

sveikatą [39]. Lėtinių neinfekcinių ligų išsivystymui didelę įtaką daro gyvensena: nesveikas

maitinimasis, mažas fizinis aktyvumas, psichoaktyvių medžiagų vartojimas (alkoholio,

narkotikų, tabako) [3]. Didelę reikšmę turi sveika mityba [17, 36].

Siekiant, kad visuomenė būtų sveikesnė ir daugiau žmonių laikytųsi sveikos

gyvensenos ir mitybos principų, reikia sveikus įpročius ugdyti nuo vaikystės. Vaikystėje ir

paauglystėje susiformavę gyvensenos įpročiai dažnai lieka visam gyvenimui, nes pakeisti juos

yra sunku [19, 101]. Norint, kad vaikai augtų pilnavertėmis asmenybėmis, reikia suteikti

sąlygas jų fiziniam ir protiniam vystymuisi, gerai sveikatai [89]. Vaikai renkasi maistą

priklausomai nuo socialinių, kultūrinių ir individualių veiksnių [5, 7, 8, 14]. Įvairių šalių

tyrimai rodo, kad vaikų mityba nėra sveika: vaikams būdingas pusryčių nevalgymas,

nuolatinis užkandžiavimas ir dietų laikymasis [15, 74, 80, 87]. Lietuvos vaikų mityba taip pat

nėra tinkama: jie nepakankamai vartoja sveikatai palankių produktų, o per dažnai valgo

sveikatai nepalankius (pavyzdžiui, šokoladą, saldžiuosius gėrimus) [34].

Daugeliui Europos šalių būdingi gyventojų sveikatos skirtumai [56]. Jų mažinimas yra

tarp svarbiausių Europos sveikatos politikos tikslų [100]. Tai padaryti bus lengviau, žinant

mitybos netolygumų priežastis [11]. Tyrimais nustatyta, kad aukštesnės socialinės padėties

gyventojų maitinimasis yra sveikesnis negu žemesnės socialinės padėties žmonių [17, 36, 55,

75]. Namų ūkiuose, turinčiuose mažiau lėšų maistui, vartojami pigesni, žemos maistinės

vertės produktai [87]. Mokslininkai skirtingose šalyse taip pat įrodė, kad ir vaikų maitinimasis

priklauso nuo šeimos socialinės ekonominės padėties [1, 77]. Lietuvoje vykdyto tyrimo

rezultatai parodė, kad turtingesnės šeimos dažniau valgė vaisius ir daržoves. Taip pat skyrėsi

įvairaus turtingumo šeimų saldainių ir šokolado vartojimas [104].

Lietuvos tyrėjai nemažai analizavo moksleivių maitinimąsi, tačiau tyrimų, kurie

aiškintųsi mitybos problemas, jų priežastis, svarba išlieka [89]. Taip pat trūksta tyrimų, kurie

nagrinėtų moksleivių maitinimosi ir socialinių netolygumų ryšius Lietuvos mastu. Būtent

šiems ryšiams tirti skirtas šis darbas.

7

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas

Įvertinti Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių mitybos socialinius netolygumus.

Uždaviniai:

1. Nustatyti moksleivių socialinę padėtį.

2. Įvertinti moksleivių mitybos įpročius.

3. Nustatyti ryšį tarp moksleivių maitinimosi ir jų šeimos turtingumo.

8

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Mitybos svarba paauglių sveikatai ir jos ypatumai paauglystės laikotarpiu

Mokyklinis amžius vaikų raidai labai svarbus, nes tokiame amžiuje formuojasi

požiūris į sveikatą, sveikos gyvensenos įpročiai [85]. Tinkama mityba yra labai svarbi vaikų

sveikatai: ji daro įtaką fiziniam ir protiniam jų vystymuisi, darbingumui, imunitetui ir

gyvenimo trukmei [21]. Pasaulio, Europos ir Lietuvos mokslininkai vis daugiau dėmesio

skiria vaikų ir paauglių sveikatai ir sveikai gyvensenai [85].

Netinkama mityba ir mažas fizinis aktyvumas yra tarp svarbiausių lėtinių neinfekcinių

ligų rizikos veiksnių. Vaikystėje ir paauglystėje suformoti gyvensenos įpročiai dažnai lieka

visam gyvenimui, nes pakeisti juos yra sunku. Pastebėta, kad paaugliai laisvalaikio metu

nepakankamai sportuoja, o tai kartu su nesveika mityba gali vėlesniame amžiuje nulemti

nutukimą. Pasaulio sveikatos organizacijos pasiūlytoje lėtinių nežkrečiamų ligų profilaktikos

strategijoje daugiausia dėmesio skiriama sveikai gyvensenai: tinkamai mitybai, fiziniam

aktyvumui, rūkymo ir girtavimo paplitimo mažinimui [19, 101]. Šie ligų rizikos veiksniai

plačiai paplitę ir Lietuvoje. Todėl reikia gerinti Lietuvos gyventojų sveikos gyvensenos

įgūdžius, didelį dėmesį skiriant moksleiviams [25].

Poreikis stebėti jaunų žmonių maitinimosi įpročius tapo ypač aktualus pastaraisiais

metais dėl epidemiškai pasaulyje plintančio antsvorio [4, 13]. Taip pat pastebėtas kitų su

maistu susijusių lėtinių ligų rizikos veiksnių plitimas tarp vaikų tokių kaip hipertenzija,

hipercholesterolemija ir antro tipo diabetas [49, 71]. Tyrimai rodo, kad dietos, kuriose mažai

vaisių, daržovių ir pieno produktų arba gausu nepalankių sveikatai produktų (saldžiųjų gėrimų

ir riebių, saldžių produktų bei vartojimas per daug riebalų ir sočiųjų riebalų bei per mažai

folio rūgšties ir kalcio) didina antsvorio ir kitų rizikos veiksnių paplitimą. [34]

Tyrimų duomenimis, dabartinė valgymo aplinka išsivysčiusiose šalyse skatina maisto

pasirinkimą, kuris neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų taip sukeldamas svorio prieaugį

ir nutukimą [8, 14, 84]. Dėl urbanizacijos ir gyvenimo būdo pokyčių paauglių valgymo

modeliai turi savitų bruožų. Pusryčių nevalgymas, laikymasis dietos ir užkandžiavimas yra

svarbios paauglių sveikatos problemos visame pasaulyje [15, 74, 80, 87] ir jos susijusios su

antsvoriu bei nutukimu. [6, 64]. Bendrai paaugliai daugelyje šalių paprastai valgo triskart per

dieną [15, 81].

9

Nors yra mažai duomenų apie Lietuvos vaikų maitinimosi įpročius, informacija, gauta

iš tarptautinio tyrimo ,,Mokyklinio amžiaus vaikų su sveikata susijęs elgesys‘‘ (HBSC) rodo,

kad panašios problemos būdingos ir Lietuvos vaikams: nepakankamas vaisių ir daržovių

valgymas ir didelis svartojimas saldainių, šokolado, saldžiųjų gėrimų ir kitų nepalankių

sveikatai produktų [34].

Vaikų mitybos įpročiams susiformuoti įtakos turi tokie individualūs veiksniai kaip

maisto pasirinkimas ir supratimas, kas yra sveika mityba. Turi įtakos ir šeimos veiksniai –

mitybos įpročių ugdymas namuose; taip pat veiksniai, veikiantys už šeimos ribų: maitinimasis

mokyklos valgykloje, kavinėse. Tyrimais nustatyta, kad tėvų įtaka renkantis maisto produktus

paauglystėje mažėja. Paaugliai yra savarankiškesni, lyginant su jaunesniais vaikais [21].

Europos maisto ir mitybos politikos veiksmų planas 2007–2012 m. numato, kad

Europos šalys turi supažindinti vaikus su sveiko maitinimosi principais, mokyklose sudaryti

aplinką, kuri padėtų kovoti su didėjančiu vaikų nutukimu ir plintančiomis neinfekcinėmis

ligomis [102]. Visi moksleiviai mokyklose turi turėti galimybę valgyti šviežią, šiltą ir

visavertį maistą, vaikai turi gauti pakankamai maisto medžiagų [54]. Užsienio autorių

teigimu, moksleivių maitinimas mokyklose turi būti suorganizuotas taip, kad jis skatintų

tinkamus mitybos įpročius. Reikia užtikrinti, kad neigiamą įtaką sveikatai turintys maisto

produktai nepatektų į mokyklą, kad mokyklų valgyklose, bufetuose, maisto ir gėrimų

automatuose būtų tinkamas maisto asortimentas. Kad būtų pagerinta moksleivių mityba,

reikia, kad būtų derinami skirtingų sektorių veiksmai, skatinamas tėvų, vaikų, pedagogų ir

visuomenės sveikatos specialistų bendradarbiavimas [10, 58].

Pasak Suomijos tyrėjų, maitinimasis mokyklos valgykloje formuoja tinkamus vaikų

mitybos įpročius. Ištirta, kad mokyklose pietauja apie 70–90 proc. 9–18 metų moksleivių.

Tyrimo rezultatai parodė, kad tie moksleiviai, kurie valgo mokyklų valgyklose ir gali

pasirinkti maistą iš sveikos mitybos rekomendacijas atitinkančių produktų, maitinasi sveikiau

nei moksleiviai valgantys kitur [70].

Lietuvoje 2006 m. atliktas tyrimas „Moksleivių nuomonė apie maitinimo paslaugų

kokybę“ atskleidė, kad apie 52,5 proc. apklaustų moksleivių nepatiko valgyklos patiekalų

įvairovė. Valgykloje niekada iki soties nepavalgydavo 87,4 proc. apklaustų berniukų ir 78

proc. mergaičių [107].

Lietuvoje 2009 m. ištyrus moksleivių sveikatos priežiūrą ir maitinimąsi bendrojo

lavinimo ugdymo įstaigose, atskleista, kad mokyklų valgyklose patiekiamas maistas nėra

pritaikytas vaikams, sergantiems lėtinėmis ligomis. Ketvirtadalio apklaustųjų netenkino

10

valgyklos patiekalų asortimentas ir kokybė. Apie penktadalis moksleivių kai kada valgė

sveikatai nenaudingą maistą [60].

Pagal 2010 m. Kauno medicinos universiteto vykdyto tyrimo, nagrinėjusio Lietuvos 9

ir 11 klasių moksleivių maitinimąsi, rezultatus, Lietuvos moksleiviai maitinasi netinkamai: jie

per retai valgo sveikatai palankius maisto produktus [83]. Siekiant sveiką mitybą paversti

natūraliu vaikų įpročiu, reikia žinoti jų požiūrį į maitinimąsi ir maistą. Anglų tyrėjai

išsiaiškino, kodėl vaikai nesistengė maitintis sveikai: jų netenkino patiekalo išvaizda, skonis,

kaina, patiekalų įvairovė, mokykloje buvo per trumpa pietų pertrauka. Valgykloje

moksleiviams trūko patraukliai atrodančių, pigesnių patiekalų [59].

Atliktų tyrimų duomenimis, Lietuvos moksleiviai retai valgo sriubas, yra linkę valgyti

šaltus užkandžius, nes jiems trūksta laiko [90]. 2010 m. vykdyto tyrimo rezultatai patvirtino,

kad moksleiviai retai valgo sriubas, bet 43 proc. norėtų jų valgyti. Tyrimu nustatyta, kad

moksleiviai sriubų nevalgo ne dėl to, kad nespėja, bet labiausiai todėl, kad valgykloje

tiekiamos sriubos jiems nėra skanios [89].

2006 m. buvo tirti Lietuvos vyresniųjų klasių moksleivių maitinimosi netolygumai ir

miesto ir kaimo vietovėse besimokančių vaikų mitybos skirtumai. Tyrimo duomenys parodė,

kad nemažai vaikų valgo gana kaloringus, bet nelabai vertingus sveikatai maisto produktus:

dažnai vartoja šokoladą ar saldainius (49 proc.), putojančius saldžius gėrimus (23 proc.),

traškučius (16 proc.) [106].

HBSC tyrimo, nagrinėjusio 41 šalies jaunimo maitinimosi įpročius duomenimis, [34]

Lietuvos moksleiviai užima skirtingas vietas įvairių šalių moksleivių mitybos įpročių reitinge.

Vaikai Lietuvoje valgo vaisius ir daržoves santykinai retai. 2002, 2006 ir 2010 apklausų

duomenys rodo, kad tik 21,1 proc. berniukų ir 27,1 proc. mergaičių kasdien valgė vaisius,

vidutiniškai 24,9 proc. berniukų ir 29,6 proc. mergaičių teigė kasdien valgantys daržoves.

Visose apklausose nacionaliniai duomenys buvo ženkliai žemesni nei HBSC šalių vidurkiai

(2005-2006 m. mažiau vaisių nei lietuviai vartojo tik 15-mečiai iš Grenlandijos [34; 104].

Nepalankių sveikatai produktų (saldainių ir šokoladų, sausainių ir pyragaičių, saldžiųjų

gėrimų, bulvių traškučių ir greito maisto produktų) vartojimo atžvilgiu, lyginant su kitų šalių

moksleiviais, Lietuvos moksleivių duomenys geresni. HBSC apklausos duomenys parodė

didelius skirtumus saldžiųjų gėrimų vartojime tarp šalių. Lietuvos moksleiviams būdingas

vienas žemiausių saldžiųjų gėrimų vartojimo lygis [34]. Lyginant su ES vidurkiu, mažai

Lietuvos vaikų kasdien vartojo saldainius ir saldžius gėrimus (,,Coca-Cola‘‘, ,,Sprite“ ar

kitus) 2001-2002 [105].

11

HBSC tyrimas parodė, kad mergaitės iš visų amžiaus grupių valgo vaisius, daržoves,

saldainius ar šokoladus dažniau nei berniukai, tačiau priešinga situacija dėl saldžių gėrimų,

bulvių traškučių ir greito maisto produktų vartojimo. Lietuvos vaikų kasdienis vaisių ir

daržovių vartojimas ženkliai krenta amžiaus tarpsnyje tarp 11 ir 15 metų [104]. Tokie lyties ir

amžiaus skirtumai būdingi moksleiviams iš daugelio HBSC šalių [63, 69, 95] ir taip pat

pastebėti kituose tyrimuose [32, 65, 87]. Šie tyrimai nustatė, kad vyresni moksleiviai yra linkę

vartoti mažiau vaisių ir daržovių nei jaunesni dėl išaugusios bendraamžių ir sumažėjusios tėvų

įtakos [65, 87].

2010 m. tyrimo rezultatai atskleidė, kad vaikams būdingas beveik nuolatinis

užkandžių kramsnojimas: pavalgius ir pusryčius, ir pietus, ir vakarienę. Pastebėta, kad šie

užkandžiai neretai yra saldūs, turintys labai didelę energinę vertę, bet mažai nutrientų.

Kiekvieną dieną užkandžius perka 10,2 proc. moksleivių, keliskart per savaitę juos perka 28,8

proc., o niekada neperka 39,1 proc. apklaustųjų. Kaip svarbiausią užkandžių valgymo

priežastį tiriamieji minėjo alkį (64,2 proc.) [89]. Kitų tyrimų duomenys atskleidžia, kad

moksleivių mityba nereguliari, tik pusė moksleivių pusryčiauja kiekvieną dieną, trečdaliui

būdingas užkandžiavimas įvairiu dienos metu [28].

2010 m. atliktas Vilniaus pedagoginio universiteto tyrimas parodė, kad

apklaustiesiems būdingas tam tikras požiūris į sveikatai nepalankų ir greitą maistą. Į tokį

maistą neigiamai žiūrėjo 47 proc. tiriamųjų [108]. 2010 m. vykdyto kito tyrimo duomenimis,

38 proc. apklaustųjų apie sveiko maitinimosi taisykles sužinojo mokykloje, 50,4 proc.

tiriamųjų norėtų gauti daugiau informacijos apie sveikatai naudingus ir nenaudingus

produktus, 44 proc. apklaustųjų domina maisto užteršimas ir ekologiškas maistas [89]. Tai

patvirtina ankstesnių tyrimų metu gautus duomenis, kad moksleiviai neturi tvirtų nusistatymų

dėl svarbiausių maisto grupių vartojimo, jie per mažai valgo produktus iš šių grupių, kurie turi

vitaminų, mineralinių medžiagų, baltymų ir sudėtinių angliavandenių [83]. Taip pat minėtas

tyrimas parodė, kad 65,3 proc. apklaustų moksleivių manė, kad jų šeimoje dedamos pastangos

tinkamai maitintis, 11,6 proc. teigė, kad to daryti jų šeimoje nesistengiama. Atkreiptinas

dėmesys į tai, kad, to pačio tyrimo duomenimis, moksleiviams trūksta žinių apie tinkamą

maitinimąsi, todėl vargu, ar jie gali tinkamai įvertinti jų šeimų mitybos įpročius [89].

Nors pedagogai palankiai vertina tai, kad mokykloje būtų analizuojamos su mityba

susijusios temos, bet tokio pobūdžio renginiai vyksta retai, o moksleiviai nedalyvauja veikloje

[108]. Teigiama, kad geras būdas moksleivius mokyti tinkamo maitinimosi būtų technologijų

pamokos, bet šio ir kitų dalykų mokytojai sveikos mitybos temą paliečia tik trumpai arba išvis

12

jos nedėsto. Tyrimų duomenys rodo teigiamą technologijų pamokų poveikį moksleiviams

renkantis maisto produktus ateityje [89].

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, Vilniaus univeristeto medicinos

fakultetas ir Kauno medicinos universitetas parengė sveikos mitybos rekomendacijas [86]:

1. Valgyti dažniau augalinį nei gyvūninį, įvairų maistą.

2. Keliskart per dieną vartoti grūdinius produktus ar bulves.

3. Keliskart per dieną vartoti įvairias, geriau šviežias vietines daržoves ir vaisius (bent

400 g. dienoje)

4. Palaikyti normalų kūno svorį (KMI turi būti tarp 18,5 ir 25).

5. Mažiau vartoti riebalų, vartoti augalinius aliejus ir minkštus margarinus, o ne

gyvūninius riebalus.

6. Vietoje riebios mėsos ir mėsos produktų vartoti ankštines daržoves, žuvį, paukštieną

ar liesą mėsą.

7. Gerti liesą pieną, valgyti nesūrius ir liesus jo produktus (tokius kaip varškė, sūris,

jogurtas, rūgpienis ir kefyras).

8. Vengti produktų, kuriuose daug cukraus, vengti rafinuoto cukraus, saldžių gėrimų ir

saldumynų.

9. Nevartoti sūraus maisto. Bendras dienos druskos neturi viršyti vieno arbatinio

šaukštelio (5 g). Į šį kiekį įeina ir druska, gaunama su duona, sūdytais, rūkytais,

konservuotais produktais. Rekomenduojama vartoti joduotą druską.

10. Vengti alkoholio.

11. Maitintis reguliariai.

12. Suvartoti pakankamą kiekį skysčių, ypač vandens.

13. Kiekvieną dieną aktyviai judėti.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad reikia atsižvelgti į visas taisykles, o ne į kelias iš jų.

Norint, kad moksleiviai šias rekomendacijas geriau suvoktų ir vykdytų, yra pasiūlyta įvairių

sveikos mitybos ugdymo priemonių. Populiariausia iš jų - sveikos mitybos piramidė (1 pav.).

13

1 pav. Moksleiviams skirta sveikos mitybos piramidė [86]

1.2. Mitybos socialiniai netolygumai

Daugumoje Europos valstybių egzistuoja gyventojų sveikatos skirtumai [56], todėl jų

mažinimas yra tarp pagrindinių Europos sveikatos politikos tikslų [100]. Norint tai pasiekti

reikia nustatyti sveikatos skirtumų priežastis. Žinoma, kad jie priklauso nuo kultūrinių,

psichologinių, socialinių, ekonominių, aplinkos ir gyvensenos rodiklių. Labai svarbi mityba

[17, 36]. Atliktų mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad geresnės socialinės padėties gyventojai

maitinasi sveikiau už blogesnės socialinės padėties žmones [17, 36, 55, 75]. Geresnę socialinę

padėtį užimantys gyventojai dažniau vartoja vaisius ir daržoves, o mažiau – gyvūninius

14

riebalus. Turtingesniems būdingas dažnesnis naujų maisto produktų valgymas, o

neturtingesniems – tradiciniai mitybos įpročiai [27, 67, 76].

Geriausiai socialinė ir ekonominė padėtis apibūdinama pagal išsimokslinimą, profesiją

ir pajamas [46]. Išsimokslinimas dažnai naudojamas epidemiologiniuose tyrimuose

socialiniams sveikatos skirtumams įvertinti, nes jis kinta mažiausiai, jį galima įvertinti

objektyviai, išsimokslinimas susijęs su žmogaus darbu ir pajamomis. Lietuvoje buvo

išanalizuota mirtingumo priklausomybė nuo išsimokslinimo. Nustatyta, kad kuo didesnis

išsimokslinimas, tuo mažesnis mirtingumas [23, 42].

Standartizuotas bendrasis mirtingumas tarp pradinį išsimokslinimą turinčių žmonių

buvo 1,5 karto didesnis nei žmonių su aukštuoju išsilavinimu. Vyrų su pradiniu išsilavinimu

vidutinė būsimojo gyvenimo trukmė buvo 11,7 metų, o moterų 4,3 metų trumpesnė nei vyrų ir

moterų su aukštuoju išsimokslinimu [41]. 26,8 proc. vidutinės būsimojo gyvenimo trukmės

skirtumo tarp vyrų ir 44,9 proc. tarp moterų nulemta širdies ir kraujagyslių sistemos ligų.

Sergamumas širdies ir krajagyslių ir kitomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis turi ryšį su

mityba [19, 73]. Šių ligų rizika mažėja dėl daržovių, vaisių, žuvies, augalinių aliejų valgymo,

o didėja dėl riebių gyvūninių produktų vartojimo. Sudarant lėtinių ligų profilaktikos

programas reikia žinoti mitybos ypatumus, būdingus skirtingo išsilavinimo žmonių grupėms

[24].

Lietuvoje nuo 1994 m. vykdomas tarptautinis FINBALT HEALTH MONITOR

projektas. Vertintas mitybos įpročių ir išsimokslinimo ryšys tarp suaugusiųjų. Tyrimo

rezultatai parodė, kad žmonių su aukštuoju išsilavinimu mityba buvo sveikesnė nei turinčių

tik nebaigtą vidurinį išsilavinimą žmonių. Žmonės su aukštuoju išsimokslinimu dažniau

vartojo šviežius vaisius ir daržoves, valgė žuvį, maisto gaminimui naudojo aliejų, rečiau gėrė

natūralų kaimišką pieną. Aukštąjį išsilavinimą turinčios moterys rečiau vartojo mėsą nei

moterys su nebaigtu viduriniu išsilavinimu. Visgi žmonės su aukštuoju išsimokslinimu

dažniau sumuštiniams gaminti naudojo sviestą; vyrai dažniau vartojo fermentinį sūrį, o

moterys mažiau vartojo juodos duonos nei žmonės su nebaigtu viduriniu išsimokslinimu.

Nors 1994–2002 m. laikotarpiu visose išsimokslinimo grupėse mityba keitėsi, tačiau jos

skirtumai tarp grupių išliko. Norint sumažinti Lietuvos gyventojų sveikatos skirtumus reikia,

be kitų priemonių, gerinti ir mitybą, didžiausią dėmesį skiriant žmonėms su žemesnio

išsimokslinimu [24].

Kai kurie tyrimai nagrinėjo socialinius ir ekonominius sveiko maitinimosi bendroje

populiacijoje, įskaitant vaikus ir paauglius, veiksnius [87]. Nustatytas tiesioginis ryšys tarp

maisto vartojimo būdų ir pajamų, maisto produktų kainų, išsilavinimo, darbo, produkto

15

rinkodaros, žiniasklaidos ir kitų veiksnių. Priešingai nei suaugusiųjų, vaikų elgesį, susijusį su

mityba, lemia daugiau veiksnių. Vaikų mitybos įpročiai keičiasi priklausomai nuo šeimos

konteksto: šeimos valgomų valgių, tėvų mitybos žinių, vaikų auklėjimo stiliaus ir pan.

Mokyklos aplinka ir valstybinės mitybos rekomendacijos taip pat turi didelę reikšmę vaikų ir

paauglių sveikai mitybai. Nepaisant didėjančio susidomėjimo socialiniais ir ekonominiais

maisto vartojimo įpročių skirtumais, tiriančių vaikus ir paauglius tyrimų nėra daug, jie

atliekami nedaugelyje šalių ir dažnai naudoja neatspindinčias populiacijos imtis. Be to, sunku

lyginti šiuos tyrimus, nes skiriasi imčių sudarymo metodai ir mitybos įpročių nustatymas bei

socialiniai ir ekonominiai kintamieji [104].

Vaikai teikia pirmenybę maistui, kurį jau ankščiau valgė [8]. Maisto pasirinkimas taip

pat priklauso nuo individualių, socialinių ir kultūrinių veiksnių. Kai kurie iš šių veiksnių yra

endogeniški kiekvienam vaikui, bet kiti priklauso nuo aplinkos. Pastarieji apima maisto

produktus, prieinamus vaikams namuose ir už jų ribų, ir globėjų, ypač tėvų, elgesio modelį [5,

7, 8, 14]. Tyrimai keliose šalyse parodė, kad vaikų mitybos įpročiai ir valgymo modeliai yra

susiję su šeimos socialiniu ekonominiu statusu (SES) [1, 77]. Išsivysčiusiose šalyse paplitęs

nereguliarus valgymas ir užkandžiavimas, ypač tarp mergaičių iš žemos SES sričių [31], tuo

tarpu paaugliams iš aukštesnio socialinio ekonominio sluoksnio būdingas dažnesnis daržovių,

vaisių ir skaidulų gausaus maisto vartojimas bei mažesnis mėsos, mėsos produktų ir riebalų

vartojimas nei jų bendraamžių iš žemesnio socialinio ekonominio sluoksnio [77, 99].

Optimalus mikronutrientų kiekis svarbus ne tik sveikatai ir psichologinei paauglių

gerovei, bet ir jų augimui, ilgalaikei sveikatai ir vystymuisi [34]. Nors ir labai svarbu iš

visuomenės sveikatos perspektyvos [96], informacija apie paauglių maisto medžiagų

vartojimą retai buvo renkama besivystančiose šalyse, o jeigu ir buvo renkama, tai rėmėsi

mažomis, nereprezentatyviomis imtimis. Pastaraisiais dešimtmečiais mityba pastebimai

pasikeitė Brazilijoje ir vakarietiška mityba keičia tradicinę dietą, kurioje gausu grūdinių

produktų, tokių kaip ryžiai ir pupelės [48]. Brazilijoje atlikto tyrimo rezultatai prisideda prie

įrodymų, kad socialiniai ekonominiai veiksniai lemia mitybos bruožus [38]. Maisto produktų

kaina ir prieinamumas gali dalinai paaiškinti šį fenomeną. Dietos, kurios sudarytos iš maisto

produktų, kuriuose didelė maisto medžiagų koncentracija ir mažas energijos tankis, paprastai

yra brangesnės nei tos, kuriose gausu rafinuotų grūdų, pridėtinio cukraus ir riebalų [20].

Remiantis nacionalinės apklausos apie namų ūkiams prieinamą maistą duomenimis

Brazilijoje, salyginis vaisių, daržovių, pieno ir mėsos vartojimas didėja kartu su pajamomis,

nors šviežių daržovių vartojimas nedidelis net ir turtingiausiųjų grupėje [48]. Tas pats efektas

pastebėtas ir pagal tėvų išsilavinimo lygį: esantiems žemiausio tėvų išsilavinimo grupėje ir

16

esantiems žemų pajamų grupėje būdingesnis neadekvatus suvartojimas beveik visų maisto

medžiagų [38]. Tikėtina to priežastis yra ta, kad suaugusieji su aukštesniu išsilavinimo lygiu

turi daugiau žinių apie sveikus mitybos įpročius ir dėl to gali patys sveikiau maitintis ir daryti

įtaką savo vaikų maisto pasirinkimui [103].

Antalijoje buvo atliktas tyrimas, kuriame tirti miesto ir kaimo vietovėse gyvenantys

moksleiviai. Tirti jų maitinimosi įpročiai, nustatytas KMI, kreipiant dėmesį į jų šeimos

gyvenseną ir turtingumą. Dauguma moksleivių iš kaimo pusryčius valgydavo namie, o

moksleiviai iš miesto dažniausiai užkandžiaudavo mokykloje. Tarp kaimo moksleivių

nutukimas sudarė 4,3 proc., tarp miesto - 8,4 proc. [45] Manoma, kad tokį skirtumą lėmė

maitinimosi ir gyvenimo būdo skirtingumai tarp analizuotų moksleivių grupių [89].

Lyginant apklaustuosius pagal gyvenamąją vietą, didesnė dalis kasdien vartojančių

vaisius nustatyta tarp berniukų ir mergaičių, gyvenančių kaimo vietovėje, tuo tarpu daržovių

vartojimas labiau paplitęs tik tarp kaimo vietovėje gyvenančių berniukų. Reguliarus saldainių

ir šokoladų valgymas maždaug pusantro karto dažnesnis tarp vaikų iš kaimo vietovių, tuo

tarpu jų bendraamžiai iš miesto pusantro karto labiau linkę valgyti sausainius, pyragaičius ir

gerti saldžiuosius gėrimus. Tokie ryšiai gali būti paaiškinti šių produktų skirtingu

prieinamumu miesto ir kaimo vaikams [104]. Tyrimai JAV, pavyzdžiui, atskleidė, kad

gyvenimas arčiau prekybos centrų turi ryšį su padidėjusiu bulvių traškučių, šokolado ir baltos

duonos vartojimu [82]. Miesto rajono parduotuvės gali sudaryti pagrindinę riziką vaikų

mitybai, nes dažniausiai jose perkami žemos maistinės vertės, didelio energinio tankio maisto

produktai ir gėrimai, tokie kaip bulvių traškučiai, saldainiai ir cukrumi saldinti gėrimai [9]. Iš

kitos pusės, nors Lietuvos statistikos duomenimis, vidutinės disponuojamos pajamos namų

ūkiui per mėnesį miesto vietovėse yra daug didesnės nei kaimo vietovėse, išlaidų maistui

atveju yra priešinga situacija [53]. Dėl to ekonominiai skirtumai pagal gyvenamąją vietą

Lietuvoje yra ryškūs ir gali padėti paaiškinti mitybos netolygumus tarp moksleivių [104].

Vaisių ir daržovių vartojimas didėjo sulig šeimos SES ir šeimos materialiniu turtu

(vaikai, gyvenantys aukštos SES/ turtingose šeimose, buvo dukart labiau linkę kasdien valgyti

vaisius ir daržoves nei vaikai, gyvenantys žemos SES/ neturtingose šeimose). Be vaisių ir

daržovių valgymo, nustatyti ženklūs skirtumai tarp SES grupių saldainių ir šokolado

vartojimo atžvilgiu. Šie rezultatai galbūt gali būti paaiškinti didesnėmis tokių maisto produktų

kainomis Lietuvoje [104]. Yra ženklių įrodymų, kad egzistuoja ryšys tarp mažo namų ūkio

biudžeto maistui ir pigesnių, žemos maistinės vertės maisto produktų vartojimo [87]. Tyrimai

rodo, kad moksleiviai, kuriems būdingas maisto skurdas, yra mažiau linkę valgyti vaisius,

daržoves ir tamsią duoną, (OR kito nuo 0,66 iki 0,81) ir labiau linkę valgyti bulvių traškučius,

17

keptas bulvytes ir mėsainius (OR kito nuo 1.20 iki 1.62) [61]. Žemesnės vaisių ir daržovių

kainos, didesnės greito maisto kainos ir didesnis prekybos centrų prieinamumas yra susijęs su

didesniu vaisių ir daržovių vartojimu, ypač tarp paauglių, kuriems yra antsvorio rizika ir kurie

priklauso nuo žemo iki vidutinio SES [66, 88].

Pagal šeimos struktūrą galima numatyti mitybos netolygumus tarp Lietuvos paauglių,

tačiau tik mažesnio bulvių traškučių vartojimo ir didesnio daržovių vartojimo tarp mergaičių,

kurios gyvena pilnose šeimose, lyginant su nepilnomis, atveju [104]. Tyrimas atskleidė, kad

nepilnoms šeimoms būdinga mažesnė bendra mityba dėl mažesnių pajamų ir komforto

namuose [26, 37].

Lietuvoje tyrime nagrinėti socialiniai veiksniai labai pasikeitė analizuotu laikotarpiu

(2002 m., 2006 m. ir 2010 m.). Galimai šie veiksniai padarė įtaką jaunų žmonių maitinimosi

įpročiams ir sveikatai. Užfiksuota daugiau vaikų, gyvenančių mieste ir tų, kurie gyvena

nepilnose šeimose, nors pastebėti teigiami pokyčiai SES ir subjektyviame šeimos turtingumo

vertinime. Tuo tarpu šalyje pasikeitė daug makrosocialinių rodiklių ir dauguma jų pablogėjo

[34, 104]. Padidėjo nedarbas [53], šeimų su vaikais skurdo rizika [53], maisto kainos (ypač

vaisių ir daržovių, pieno produktų ir grūdų) – pakilo [50]. Socialinės aplinkos pokyčiai galėjo

turėti įtakos Lietuvos gyventojų, ypač vaikų, maitinimuisi [104]. Lyginant 2010 m. su 2002

m., didžiausias reikšmingas sumažėjimas pastebėtas nagrinėjant kasdieninį vaisių valgymą

(22,5 proc. tarp berniukų, 34,0 proc. tarp mergaičių) [104]. Dėl to tyrimo duomenys įrodo,

kad egzistuoja mitybos netolygumai tarp Lietuvos moksleivių ir kad dėl socialinių

ekonominių kliūčių vartojama mažiau vaisių ir daržovių [61, 78, 104].

Tyrimų duomenys rodo, kad vaisių ir daržovių programos mokyklose gali padidinti

vaisių ir daržovių vartojimą tarp vaikų 70 proc. [18] Šios programos duoda naudą gerindamos

vaikų iš žemos SES mitybą ir mažindamos sveikatos ir socialinius netolygumus [18, 91].

Nepalankaus sveikatai maisto vartojimo sumažėjimas pastebėtas 2010 m. abiems lytims. Ši

tendencija galėtų būti paaiškinta tuo, kad buvo įgyvendintos kelios sveikatos strategijos ir

intervencijos, tokios kaip vaisių ir pieno vartojimo skatinimo programos Lietuvos vidurinėse

mokyklose [51, 52, 104].

1.3. Socialinių netolygumų vertinimo metodai

Ankstesniame skyrelyje pateikti duomenys rodo, kad sveikatos socialinio netolygumo

problema yra aktuali įvairiose visuomenės sveikatos srityse, neišskiriant ir gyventojų mitybos.

Todėl šią problemą nagrinėjantys mokslininkai ieško būdų, kaip sveikatos socialinio

http://www.biomedcentral.com/1471-2458/12/52%20/%5b81

18

netolygumo mastą įvertinti universaliais, tinkančiais įvairioms situacijoms metodais.

Daugiausia šioje tyrimų srityje yra nuveikę J. P. Mackenbach ir A. E. Kunst [22, 33, 46, 56],

kurie pasiūlė sveikatos socialiniams netolygumams vertinti santykinį netolygumo indeksą RII

(angl. Relative Index of Inequality).

Sveikatos netolygumams vertinti yra pasiūlyta įvairių metodų, kurie skirstomi į dvi

grupes: 1) regresija pagrįsti netolygumo vertinimo metodai ir 2) apibendrinti netolygumų

vertinimo metodai [57].

Sveikatos netolygumą įvertinantys rodikliai naudojami norint nustatyti tam tikro

sveikatos rodiklio su pajamomis susijusio netolygumo laipsnį [40, 46, 97]. Pavyzdžiui, gali

būti naudojama nustatyti laipsnį, kuriuo sveikatos subsidijos vienose šalyse yra geriau

orientuotos į nepasiturinčiuosius nei kitose šalyse [12]. Taip pat gali būti vertinama,

sakykime, laipsnis, kuriuo vaikų mirtingumas yra netolygiau pasiskirstęs labiau paliečiant

neturtinguosius vienoje šalyje nei kitoje [98]. Dar gali būti nustatomas lygis, kuriuo

suaugusiųjų sveikatos netolygumai labiau pasireiškia vienose šalyse nei kitose ir panašiai

[92].

1.3.1. Regresija pagrįsti netolygumo vertinimo metodai. Santykinis netolygumo indeksas

Santykinis netolygumo indeksas (RII) naudojamas norint palyginti atvejo, paprastai

mirties ar ligos, dažnumą tarp priklausančiųjų žemiausiam ir aukščiausiam socialiniam

ekonominiam statusui. Sakykime, kad kiekvienas asmuo dominančioje populiacijoje priklauso

x socialiniam sluoksniui. Dydis x kinta tarp 0 (pats žemiausias SES) ir 1 (pats aukščiausias

SES), o dominančios išeities dažnumas yra f(x) asmenims su x socialiniu sluoksniu. RII

apibrėžiamas kaip f(1)/f(0), t. y. atvejo dažnių santykis (dažnai hipotetinis) dviems asmenims

su žemiausia ir aukščiausia SES. Praktikoje f(x) yra nežinomas ir turi būti apskaičiuojamas

pagal turimus duomenis, kur asmenys yra suskirstyti į k socialinių klasių taip, kad x parodo,

kuriai iš socialinių klasių priklauso tiriamasis asmuo [79].

Tiriamoji populiacija gali būti ne tik padalinta į k socialinių klasių, bet ir suskirstyta į l

grupių, kurios atitinka tam tikro standartizuojančio rodiklio skirtingus lygius. Pavyzdžiui, šis

rodiklis gali būti amžius ir l grupių gali būti tiriamųjų amžiaus grupė, sakykime, penkių ar

dešimties metų intervaluose. Tarkime, kad dominanti išeitis yra mirtis. Sakykime, kad atvejų

skaičius j amžiaus grupėje ir i socialiniame sluoksnyje yra tij ir kad mirčių per tiriamąjį

laikotarpį šioje grupėje yra dij. Tai padarius, RII yra vis dar reikšmingai apibrėžiamas kaip

f(1)/f(0): mirties dažnio koeficientas asmenims iš tos pačios amžiaus grupės ir priešinguose

19

socialinės skalės galuose. Tokiu būdu RII apskaičiuojamas kiekvienoje amžiaus grupėje ir

lygindami skaičiavimo rezultatus galime nustatyti, kurioje amžiaus grupėje mirčių dažnio

priklausomybė nuo socialinio netolygumo yra didžiausia (arba mažiausia).

Šio palyginti paprasto rodiklio RII skaičiavimas, deja, vykdomas darant kai kurias

prielaidas apie funkcinę priklausomybę f(x). Jos reikalingos tam, kad būtų galima apskaičiuoti

reikšmes f(0) ir f(1), įgijant x hipotetines reikšmes 0 (galimai žemiausias socialinis sluoksnis)

ir 1 (galimai aukščiausias socialinis sluoksnis). Uždavinys tampa dar sudėtingesnis, kai

tiriamoji populiacija gali būti padalinta į k ne vienodo, bet skirtingo dydžio socialinių klasių.

Dėl šių priežasčių tyrėjai pasirenka įvairias f(x) išraiškas.

Pati paprasčiausia funkcijos f(x) išraiška randama taikant tiesinės regresijos metodą.

Tokia funkcijos išraiška rodo, kad nagrinėjamų atvejų dažnis kinta (didėja arba mažėja)

proporcingai didėjant socialiniam sluoksniui. Tiesinio modelio taikymas grafiškai

pavaizduotas 2 pav.

2 pav. Santykinio netolygumo indekso RII skaičiavimo paaiškinimas taikant f(x) tiesinę

išraišką

Pateiktame pavyzdyje tiriamoji populiacija padalinta į 5 socialinius sluoksnius,

sunumeruotus nuo 1 iki 5. Tarkime, kad, sudarant N dyžio imtį, iš kiekvieno socialinio

sluoksnio į imtį pateko n1, n2, n3, n4 ir n5 asmenų (n1+ n2+ n3+ n4 + n5 = N), todėl atitinkamų

socialinių sluoksnių dalys visoje imtyje yra n1/N, n2/N, n3/N, n4/N ir n5/N. 2 pav. pavaizduotų

stulpelių aukštis rodo tiriamųjų atvejų dažnį socialiniame sluoksnyje, o stulpelių plotis yra

proporcingas atitinkamo socialinio sluosnio daliai imtyje. Akivaizdu, kad

20

n1/N+n2/N+n3/N+n4/N+n5/N =1, o dydis x yra komuliatyvinė imties dalis. Ieškomoji funkcija

aproksimuoja stulpelių viršūnių vidurines dalis (grafike jos pavaizduotos taškais). Ieškomoji

funkcija turi tiesinę išraišką

f(x) = a + b * x, kur a ir b yra iš tyrimo duomenų surandami parametrai. Naudojantis pateiktu

grafiku nesunku įsitikinti, kad f(0) = a ir f(1) = a + b. Todėl RII = (a + b)/a.

Funkcijos f(x) išraiška gali būti ir kitokia nei tiesinė. Tais atvejais, kai vertinami

dvinarių (binarinių) sveikatos rodiklių socialiniai netolygumai, kai kurie autoriai

[Vandenheede et al., 2014] taiko logistinę f(x) išraišką (dvinaris kintamasis įgyja reikšmes 0

arba 1, reiškiančias ,,ne atvejų" ir ,,atvejų" kodus, o kintamasis x laikomas tolygiuoju

kintamuoju, kintančiu nuo 0 iki 1). Tokiame modelyje RII rodiklio analogas yra galimybių

santykis OR = exp B, kur B yra logistinės regresijos koeficientas. Galimybių santykis OR

parodo, kiek kartų didesnė yra ,,atvejo" galimybė, kai x = 1 (galimai aukščiausias socialinis

sluoksnis), lyginant su ,,atvejo" galimybe, kai x = 0 (galimai žemiausias socialinis sluoksnis).

Kitose studijose taikoma funkcijos f(x) aproksimacija Puasono regresija [43, 93].

1.3.2. Apibendrinti netolygumų įvertinimai. Sveikatos koncentracijos indeksas

Apibendrinti sveikatos netolygumų vertinimo metodai taikomi tais atvejais, kai

tiriamieji gali būti grupuojami į dvi grupes, pavyzdžiui, sveiki ir sergantys, tačiau tyrėjus

domina ne šių būsenų dažnis įvairiuose socialiniuose sluoksniuose, o pačių socialinių

sluoksnių pasiskirstymai tiriamųjų grupėse. Ieškoma būdų, kaip išmatuoti šių pasiskirstymų

skirtumą. Tarp šių metodų dažnai naudojamas sveikatos koncentracijos metodas (angl. Health

Concentration Index). Norėdami paaiškinti šio metodo esmę, pasinaudosime pav. 3.

Tarkime, kad egzistuoja populiacija, kurioje nėra jokio sveikatos netolygumo, t. y.

visuose socialiniuose sluoksniuose yra vienodas sveikų (arba sergančių) procentas. Tokiu

atveju kuo didesnę populiacijos dalį paimsime, tuo didesnę dalį sveikų (arba sergančių) joje

rasime. Vaizduodami šią priklausomybę grafiškai turėsime 45° liniją nuo koordinačių

pradžios iki viršutinio dešiniojo taško (x ašis atspindi imties, padalintos pagal gyvenimo lygį,

pradedant neturtingiausiais, sukauptą (komuliatyvinį) dalį, kintančią nuo 0 iki 1, o y ašis

parodo sukauptą sveikų tiriamųjų dalį, kintančią nuo 0 iki 1). Realioje populiacijoje, kurioje

egzistuoja sveikatos socialiniai netolygumai, tiesinės priklausomybės nėra - sukauptos

sveikatos rodiklio dalies priklausomybė nuo sukaupto populiacijos socialinio neturtingumo

turi kreivės formą. Ši kreivė vadinama koncentracijos kreive. Koncentracijos rodiklis

apibrėžiamas kaip dvigubas plotas tarp koncentracijos kreivės ir socialinės lygybės linijos

21

(45° linijos nuo koordinačių pradžios iki viršutinio dešiniojo taško). Tuo atveju, jeigu nėra su

pajamomis susijusios nelygybės, koncentracijos rodiklis lygus nuliui. Sutarta, kad rodiklis yra

neigiamas, kai kreivė yra virš lygybės linijos, rodydamas sveikatos rodiklio neproporcingą

koncentraciją tarp neturtingųjų; teigiamas, kai kreivė yra žemiau lygybės linijos. Jei sveikatos

rodiklis yra ,,blogas“, pavyzdžiui, liga, koncentracijos rodiklio neigiama reikšmė reiškia ligos

didesnį paplitimą tarp neturtingųjų [68].

Sukaupta

sveik

ų t

iria

mųjų

dalis

Sukaupta populiacijos, išrikuotos pagal SES, dalis0

0

1

1

3 pav. Koncentracijos indekso skaičiavimo paaiškinimas

Sveikatos koncentracijos indeksas pastaruoju metu plačiai taikomas vertinant

socialinius sveikatos netolygumus. Pavyzdžiui, E. K. Morasae et al. [62] taikė šį indeksą

tirdami psichinės sveikatos sutrikimų socialinius netolygumus, O. Alaba et al. [2] panaudojo

šį indeksą nagrinėdami suaugusiųjų antsvorio paplitimo socialinius netolygumus. Tiesioginis

šio rodiklio skaičiavimas, deja, nėra galimas taikant standartines SPSS arba kitų paketų

procedūras, tačiau juo remiantis galima nustatyti veiksnius, nuo kurių labiausiai priklauso

socialiniai sveikatos netolygumai.

Literatūros apžvalgos apibendrinimas. Išanalizavus apžvalgoje pateiktus darbus

galima pastebėti, kad tiek užsienio, tiek Lietuvos mokslininkų duomenimis, vaikų ir paauglių

mityba nėra sveika. Tai kelia susirūpinimą, nes būdent šiuo žmogaus amžiaus laikotarpiu

formuojasi mitybos įpročiai, kurie dažnai išlieka ir visą gyvenimą. Įrodyta, kad tarp veiksnių,

lemiančių vaikų mitybą, yra šeimos socialinė padėtis. Tačiau tyrimų, analizuojančių vaikų

mitybos socialinius netolygumus, yra mažai.

22

Sveikatos socialiniams netolygumams vertinti dažniausiai naudojami du skaičiavimo

principai: santykinis netolygumo indeksas ir sveikatos koncentracijos indeksas.

Suprantamesnis ir lengviau skaičiuojamas yra santykinis netolygumo indeksas.

23

2. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS

2.1. Tyrimo organizavimas

Lietuvos moksleivių mitybos tyrimą organizavo Lietuvos sveikatos mokslų

universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instuto

Vaikų ir jaunimo sveikatos laboratorija. Tyrimo vadovas – prof. habil. dr. A. Zaborskis.

Vykdant tyrimą buvo bendradarbiaujama su savivaldybių visuomenės sveikatos biurais.

Tyrimo vykdymui pritarė Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija, jam vykdyti

gautas Bioetikos komiteto leidimas (1 priedas). Tyrimas atrinktose mokyklose vyko tik gavus

jų vadovų sutikimą. Moksleivių tėvams išdalinti informaciniai lapeliai apie vykdomą tyrimą ir

prašoma jų sutikimo apklausti vaiką. Remiantis biomedicinių tyrimų etiniais reikalavimais, jei

tiriamieji yra jaunesni 16 metų, tyrime galėjo dalyvauti tik tie moksleiviai, kuriems sutikimo

dalyvauti tyrime formą pasirašė abu tėvai.

2. 2. Tiriamieji ir jų imtis

Tyrime dalyvavo septintų, devintų ir vienuoliktų klasių moksleiviai.

Siekiant optimizuoti tyrimą – taupyti tyrimui skirtas lėšas ir mažinti mokyklinio darbo

trikdžius – prieš pradedant tyrimą buvo apskaičiuota tyrimo imtis. Tiriamųjų skaičius,

reikalingas patikimoms išvadoms gauti, buvo apskaičiuotas padarius tokias prielaidas:

- Išvadų patikimumas: 95 proc. (α=0,05);

- Kriterijaus galingumas: 80 proc. (β=0,20);

- Tiriamų atvejų dažnumas: ν1=50 proc.;

- Minimalus identifikuotinas atvejų dažnumo skirtumas tarp tiriamųjų grupių: ν1 –

ν2=10 proc. (skirtumo ženklas nežinomas).

Norint, kad nagrinėjami dažniai patikimai skirtųsi, pakankamas tiriamųjų skaičius

kiekvienoje grupėje apskaičiuojamas taikant šią formulę [94]:

),()(

)1()1(2

21

2211

fn

.

Įprastų α ir β pasirinkimų ir dvipusio testo atveju f(α,β) = 7,9. Įstatę į formulę kitas

reikšmes, apskaičiuojame n = 388, kas reiškia, kad kiekvienoje tiriamųjų grupėje turi būti po

388 paauglių. Planuota palyginti duomenis tarp berniukų ir mergaičių išskiriant 3 amžiaus

24

grupes, todėl bendras grupių skaičius yra 6. Todėl bendras ištirtų moksleivių skaičius turėtų

būti ne mažesnis už 388 x 6 = 2328.

Tyrimų mokyklose patirtis rodo, kad apie 25 proc. tyrimui atrinktų moksleivių

nepavyksta apklausti (tyrimo dieną praleidžia pamokas arba atsisako dalyvauti tyrime). Todėl

sudarant tiriamųjų imtį, ji privalo būti didinama atitinkamu dydžiu: 2328 + 2328 x 0,25 =

2910. Kadangi tyrimui bus atrenkami ne individai, o jų grupės (klasės), dėl galimos individų

sąveikos grupėse imties dydis privalo būti padidintas dar 10 – 30 proc. [72] Taigi

apskaičiuotas galutinis imties dydis lygus numatomas apie 4300 moksleivių.

Buvo siekiama, kad tiriamųjų imtis reprezentuotų visas Lietuvos mokyklas vietovės

(didžiųjų šalies miestų, rajonų centrų ar mažų miestelių) ir kalbos, kuria vykdomas mokymas

(lietuvių, rusų ar lenkų), atžvilgiu. Imtis atrinkta naudojant atsitiktinumo principą ir taikant

hierarchinės atrankos schemą. Iš pradžių atsitiktiniu būdu atrenkamos savivaldybės, po to -

mokyklos ir paskutiniame atrankos etape – klasės, jei atrinktoje mokykloje yra kelios

paralelinės to paties lygio klasės. Tyrime dalyvauti buvo numatyta kviesti visus atrinktos

klasės moksleivius, nežiūrint jų amžiaus.

2.3. Tyrimo metodas ir procedūros

Moksleivių tyrimas vyko anoniminės apklausos metodu. Apklausoms buvo naudota

anoniminė anketa, kurią sudarė tyrėjų grupė, remdamasi HBSC tyrimo patirtimi ir šiame

tyrime taikyta anketa [16]. Darbo autorė šiame tyrime dalyvavo rengiant anketos klausimus,

skirtus aprašyti moksleivio šeimos socialinę ekonominę būklę.

Šiame darbe analizuojama, kaip moksleiviai atsakė į klausimus apie mitybą ir šeimos

socialinę ekonominę būklę.

Tirdami moksleivių mitybą siekėme išsiaiškinti, kaip dažnai moksleiviai valgo arba

geria šiuos maisto produktus, kurie būdingi sveikai mitybai arba paauglystės laikotarpiui:

- vaisius;

- daržoves;

- saldainius, šokoladą;

- tortą, pyragaičius, sausainius;

- traškučius;

- greito maisto produktus (picą, mėsainius, kebabus ir pan.);

- kokakolą, fantą ar kitus putojančius saldžius gėrimus.

25

Buvo pateikti tokie galimi atsakymai į šiuos klausimus: 1) niekada; 2) rečiau nei kartą

per savaitę; 3) kartą per savaitę; 4) 2-4 dienas per savaitę; 5) 5-6 dienas per savaitę; 6)

kasdien, kartą per dieną; 7) kasdien, kelis kartus per dieną. Apibendrinant duomenis, 1-5 ir 6-

7 atsakymų variantai apie vaisius ir daržoves buvo apjungti į dvi kategorijas, pavadintas „retai

valgoma“ ir „dažnai valgoma“. Sveikatai nepalankių maisto produktų (saldainių, šokolado,

torto, pyragaičių, sausainių, traškučių, greito maisto produktų, putojančių saldžių gėrimų) 1-3

atsakymų variantai buvo apjungti į „retai valgoma“, o 4-7 į „dažnai valgoma“.

Moksleivių mityba analizuota atsižvelgiant į tiriamųjų lytį, amžių (klasę, kurioje

tiriamieji mokosi) ir socialinius veiksnius (gyvenamąją vietą, šeimos socialinį-ekonominį

statusą (SES)). Šie veiksniai buvo apibrėžti taip:

- gyvenamoji vieta: gyvena mieste (dideliame mieste arba rajono/savivaldybės centre);

gyvena kaime (mažame miestelyje arba kaime);

- šeimos socialinis ekonominis statusas SES.

Moksleivių šeimos SES įvertinimas atliktas pagal HBSC tyrimo metodiką. Analizuoti

atsakymai į keturis klausimus (1 lentelė). Kiekvienam atsakymui priskirtas balas. Visų keturių

atsakymų balai susumuoti. Didžiausia galima suma buvo 7 balai (aukščiausias SES

sluoksnis), žemiausias – 0 balų (žemiausias SES sluoksnis). Be to, duomenų analizės metu

moksleivių šeimos suskirstytos į tris socialines grupes: iki 3 balų – neturtinga šeima, 4 ir 5

balai – vidutiniškai turtinga, 6 ir 7 balai – turtinga šeima.

1 lentelė. Socialinės ekonominės situacijos įvertinimo klausimai

Klausimas Galimi atsakymai Priskirti balai

Ar Tavo šeima turi

kompiuterį?

Nė vieno

Vieną

Du

Tris ar daugiau

0

1

2

2

Kiek kartų per pastaruosius

12 mėnesių Tu kartu su visa

šeima iškylavai arba vykai į

keliones?

Nė karto

1 kartą

2 kartus

Daugiau nei 2 kartus

0

1

2

2

Ar Tavo šeima turi

automobilį?

Ne

Taip, vieną

Taip, du arba daugiau

0

1

2

Ar Tu turi savo atskirą

kambarį?

Ne

Taip

0

1

26

Apklausa vyko klasėse. Atlikti apklausą padėjo klasių auklėtojai, kurie laikėsi

nurodymų, surašytų instrukcijoje, ir užtikrino apklausoje dalyvavusių moksleivių

anonimiškumą.

Apklausos duomenys buvo užkoduoti ir suvesti į kompiuterinę duomenų bazę.

Paprastai prieš apklausas klausimynai yra išbandomi. Šiame tyrime, norėdami

patikrinti tyrimo klausimyno patikimumą, apklausėme po dvi septintąsias, devintąsias ir

vienuoliktąsias klases – iš viso 108 moksleivius. Apklausą pakartojome po dviejų savaičių.

Atsakymai buvo palyginti naudojant kappa statistiką (jos artimos 1 reikšmės rodo didelį

tiriamo požymio stabilumą, t.y. abiejuose tyrimuose apklaustieji į tą patį klausimą atsakinėja

vienodai). Tokios analizės rezultatai, pateikti 2 lentelėje, rodo, kad tiriamieji apie savo šeimos

turtinę padėtį (kompiuterių, automobilių ir atskiro kambario vaikui turėjimą) abiejuose

tyrimuose atsakinėjo ypatingai vienodai, tačiau atsakymai apie iškylas su šeima pasižymėjo

mažesniu stabilumu.

2 lentelė. Socialinės ekonominės situacijos įvertinimo klausimų patikimumo vertinimas

test-retest metodu

Klausimas Kappa statistika

Ar Tavo šeima turi kompiuterį? 0,937***

Kiek kartų per pastaruosius 12 mėnesių Tu

kartu su visa šeima iškylavai arba vykai į

keliones?

0,660***

Ar Tavo šeima turi automobilį? 0,870***

Ar Tu turi savo atskirą kambarį? 0,973***

*** p<0,001 tikrinant hipotezę, kad kappa=0.

2.4. Tiriamųjų kontingento charakteristika

Iš viso tyrimo metu apklausti 3465 Lietuvos moksleiviai, 1663 (48,0 proc.) berniukai

ir 1802 (52,0 proc.) mergaitės. Tiriamųjų skirstinys pagal lytį ir klases (amžių) pateiktas 3

lentelėje. Pasiskirstymas pagal klases panašus: septintosios klasės moksleivių apklausta 1160

(tai sudaro 33,5 proc. visų apklaustųjų), devintosios – 1212 (35,0 proc.), vienuoliktosios –

1093 (31,5 proc.). Mergaitės ir berniukai tarp septintokų ir devintokų pasiskirstę vienodai, o

tarp vienuoliktokų mergaičių buvo daugiau (skirtumas sudaro 19,4 proc.).

27

3 lentelė. Klasių sudėtis pagal moksleivių lytį

Klasė

Lytis

Berniukai Mergaitės Iš viso

n proc. n proc. n proc.

Septintoji 597 51,5 563 48,5 1160 100

Devintoji 626 51,7 586 48,3 1212 100

Vienuoliktoji 440 40,3 653 59,7 1093 100

Iš viso 1663 48,0 1802 52,0 3465 100

4 lentelėje pateikta apklaustųjų skirstinys pagal gyvenamąją vietą ir lytį. Tiriamieji,

gyvenantys mieste ir kaime, pasiskirstę panašiai (atitinkamai 1759, 51,0 proc. ir 1690, 49,0

proc.).. Mieste ir kaime gyvenančių moksleivių pasiskirstymas pagal lytį panašus: berniukai

sudaro 46,8 proc. apklaustųjų, gyvenančių mieste, mergaitės – 53,2, o kaime gyvenančiųjų -

48,9 proc. ir 51,1 proc. atitinkamai.

4 lentelė. Tiriamųjų skirstinys pagal gyvenamąją vietą ir lytį.

Gyvenamoji

vieta

Lytis

Berniukai Mergaitės Iš viso

n proc. n proc. n proc.

Miestas 824 46,8 935 53,2 1759 100

Kaimas 827 48,9 863 51,1 1690 100

Iš viso 1651 47,9 1798 52,1 3449 100

2.5. Statistinė duomenų analizė

Duomenims analizuoti naudota programų paketo SPSS for Windows versija 17.0.

Atsakymų dažniai apskaičiuoti naudojant procedūrą ,,Frequencies“ ir vertinant atsakymo

varianto atvejų skaičių ir tikrąjį procentą (apskaičiuotą atmetus neatsakiusius į klausimą).

Taip pat naudota funkcija ,,Crosstabs“ siekiant nustatyti kokybinių kintamųjų sąsajas. Tokių

kintamųjų ryšiai vertinti taikant Pirsono chi kvadrato (χ2) kriterijų. Naudoti šie statistinio

reikšmingumo lygiai: p≤0,05, p≤0,01 ir p≤0,001, lentelėse ir grafikuose pažymėti atitinkamai

kaip *, ** ir ***.

28

Pagrindinę statistinės analizės dalį sudarė santykinio netolygumo indekso RII

apskaičiavimas. Šio indekso apskaičiavimas buvo vykdomas taikant SPSS logistinės analizės

procedūrą. Norint pasinaudoti šia procedūra, prieš tai reikėjo įvertinti kiekvieno tiriamojo

šeimos SES ir apskaičiuoti SES „stulpelio vidurio tašką“ (SVT). Šie skaičiavimai vyko tokiais

etapais:

1. Taikant šeimos socialinio ekonominio statuso įvertinimo klausimus (žr. 1

lentelę), kiekvienam tiriamajam apskaičiuota SES balų suma, kuri išsaugojama

duomenų bazėje.

2. Surandamas tiriamųjų skirstinys pagal SES balų sumą, t.y. kokia dalis tiriamųjų

įgijo 0, 1, 2, … balų (maksimali balų suma buvo 7).

3. Apskaičiuojami stulpelių vidurio taškai (SVT) taikant formules:

SVT0 = f0/2;

SVT1 = f0 + f1/2;

SVT2 = f0 + f1 + f2/2;

…

SVT7 = f0 + f1 + f2 + f3 + f4 + f5 + f6 + f7/2,

kur fi yra dalis tiramųjų, įgijusių i SES balų (i = 0, 1, …, 7).

4. Duomenų bazėje sukuriamas naujas kintamasis SVT. Tiriamiesiems, įgijusiems i

SES balų, SVT kintamajam priskiriama SVTi reikšmė.

5. Skaičiavimai kartojami tiriamųjų grupėse, sudarytose pagal lytį, klasę,

gyvenamąją vietą.

Skaičiavimai pateikti 5 lentelėje (čia skirstiniai pateikiami procentais).

29

5 lentelė. Stulpelių vidurinių taškų apskaičiavimas

Visi moksleiviai

SES balų suma (i) 0 1 2 3 4 5 6 7

Balų pasiskirstymas

(fi) 0,8 2,6 6,0 10,4 17,2 21,5 23,4 18,1

SVTi 0,4 2,1 6,4 14,6 28,4 47,8 70,3 91,1

Berniukai


(fi) 0,9 1,9 5,1 10,4 16,5 20,4 24,7 20,2

SVTi 0, 5 1,9 5,4 13,1 26,6 45,0 67,6 90,0

Mergaitės


(fi) 0,7 3,1 6,8 10,4 17,8 22,8 22,2 16,2

SVTi 0,4 2,3 7,2 15,8 29,9 50,2 72,7 91,9

Septintokai


(fi) 1,7 2,8 5,5 10,1 16,3 20,0 24,8 18,8

SVTi 0,9 3,1 7,3 15,1 28,3 46,4 68,8 90,6

Devintokai


(fi) 0,6 2,7 6,7 10,2 17,6 22, 23,0 17,1

SVTi 0,3 2,0 6,65 15,1 29,0 48,8 71,3 91,34

Vienuoliktokai


(fi) 0,2 20 5,8 10,9 17,7 22,6 22,4 18,5

SVTi 0,1 1,2 5,1 13,5 27,8 47,9 70,4 90,9

Gyvenantieji mieste


(fi) 0,5 2,0 3,9 8,5 16,1 22,2 25,0 21,7

SVTi 0,3 1,5 4,5 10,7 23,0 42,1 65,7 89,1

Gyvenantieji kaime


(fi) 1,1 3,1 8,1 12,3 18,3 21,0 21,7 14,3

SVTi 0,55 2,7 8,3 18,5 33,8 53,4 74,8 92,8

Siekiant nustatyti įvairių maisto produktų vartojimo santykinį netolygumo indeksą

(RII) tarp ištirtų paauglių, taikyta vienaveiksnė ir daugiaveiksnė logistinė regresinė analizė.

Šioje analizėje kintamasis SVT laikytas tolygiuoju kintamuoju. Šiam kintamajam

apskaičiuotas galimybių santykis OR parodo, kiek kartų didesnę galimybę sveikai maitintis

turi asmenys iš pačių turtingiausiųjų šeimų lyginant juos su asmenimis iš pačių

neturtingiausiųjų šeimų. Daugiaveiksnės analizės atveju duomenys suvienodinti pagal lytį,

amžių ir gyvenamąją vietą. Apskaičiuotas įvairių maisto produktų vartojimo santykinis

netolygumo indeksas (RII) lyginant berniukus ir mergaites, taip pat paauglių grupes pagal

klases ir gyvenamąją vietą (miestą ir kaimą).

30

2.6. Magistrantės indėlis į vykdytą tyrimą

Atliktą didelės apimties tyrimą vykdė keletas tyrėjų. Dalyvavau ruošiant tiriamiesiems

klausimus apie jų šeimos socialinę ekonominę padėtį, parengiau šeimos turtingumo vertinimo

metodiką. Drauge su kita magistrante įvykdžiau tyrime taikyto klausimyno patikimumo

vertinimą test-retest metodu, vedžiau atlikto pagrindinio tyrimo surinktus duomenis į

kompiuterį. Šis parengtas magistrinis darbas, kartu su jo literatūros analize, duomenų

statistine analize ir rezultatų interpretacija, yra savarankiškas darbas.

31

3. REZULTATAI

3. 1. Socialinės moksleivių padėties įvertinimas

Daugiausia (44,9 proc.) apklaustų berniukų gyvena aukštos SES šeimose (6 lentelė),

mažiausia – žemos (18,3 proc.). Dauguma mergaičių taip pat iš vidutinės ir aukštos SES

šeimų (40,6 proc. ir 38,6 proc. atitinkamai). Iš viso moksleiviai iš turtingiausių ir vidutinio

turtingumo šeimų sudaro po panašią dalį – po 41,5 proc. ir 38,8 proc. atitinkamai, o beveik

kas penktas (19,7 proc.) moksleivis yra kilęs iš neturtingos šeimos.

6 lentelė. Mergaičių ir berniukų šeimų turtingumas

Šeimos SES

Iš viso Žema Vidutinė Aukšta

Lytis

Berniukai n 296 597 728 1621

proc. 18,3 36,8 44,9 100,0

Mergaitės n 376 726 687 1789

proc. 21,0 40,6 38,4 100,0

Iš viso n 672 1323 1415 3410

proc. 19,7 38,8 41,5 100,0

Visose klasėse daugiausia moksleivių iš turtingiausių šeimų, mažiausia – apie

penktadalį – iš neturtingiausių (7 lentelė). Tarp septintokų moksleiviai iš aukštos SES šeimų

sudaro didžiausią dalį – 43,7 proc. Atitinkamai, septintoje klasėje mažiau moksleivių iš

vidutinio turtingumo šeimų nei kitose klasėse: čia jie sudaro 36,3 proc. Devintoje ir

vienuoliktoje klasėse vidutinės ir aukštos SES šeimų vaikai sudaro panašią dalį, atitinkamai

39,7 proc ir 40,1 proc. bei 40,3 proc. ir 40,8 proc.

7 lentelė. Įvairių klasių moksleivių šeimų turtingumas

Šeimos SES


Klasė

Septintoji n 228 412 496 1136

proc. 20,1 36,3 43,7 100,0

Devintoji n 243 477 482 1202

proc. 20,2 39,7 40,1 100,0

Vienuoliktoji n 205 438 444 1087

proc. 18,9 40,3 40,8 100,0

Iš viso n 676 1327 1422 3425

proc. 19,7 38,7 41,5 100,0

32

Moksleiviai iš vidutiniškai turtingų šeimų mieste ir kaime sudaro panašią moksleivių

dalį (atitinkamai 38,3 proc. ir 39,3 proc., 8 lentelė). Tyrimo rezultatai rodo, kad moksleivių iš

turtingų šeimų mieste gyvena net dešimčia procentų daugiau nei kaime (mieste 46,7 proc.,

kaime 36,0 proc.). Atitinkamai žemos SES šeimų vaikų daugiau gyvena kaime (mieste 15,0

proc., kaime 24,6 proc.).

8 lentelė. Mieste ir kaime gyvenančių moksleivių šeimų turtingumas

Šeimos SES


Gyvenamoji

vieta

Miestas n 261 668 814 1743

proc. 15,0 38,3 46,7 100,0

Kaimas n 410 655 600 1665

proc. 24,6 39,3 36,0 100,0

Iš viso n 671 1323 1414 3408

proc. 19,7 38,8 41,5 100,0

3. 2. Moksleivių mitybos įpročių įvertinimas

Atlikus tyrimo duomenų analizę paaiškėjo, kad egzistuoja statistiškai reikšmingas

ryšys tarp vaisių valgymo dažnumo ir trijų veiksnių: lyties, klasės ir gyvenamosios vietos (9

lentelė). Beveik dešimt procentų daugiau mergaičių valgo dažnai vaisius nei berniukai

(atitinkamai 38,3 proc. ir 28,6 proc.). Taip pat pastebėtina, kad septintokai dažniausiai valgo

vaisius, o vyresnėse klasėse vaisių valgymas palaipsniui mažėja. Šešiais procentais daugiau

vaikų, gyvenančių mieste valgo pakankamai vaisių nei gyvenančių kaime (atitinkamai 35,3

proc. ir 29,2 proc.). Iš viso tik kas trečias moksleivis dažnai vartoja vaisius (32,4 proc.).

9 lentelė. Vaisių valgymo dažnumo pasiskirstymas pagal lytį, klasę ir gyvenamąją vietą

Valgo retai Valgo dažnai

n proc. n proc.

Berniukai 1037 71,2 420 28,8 χ2=16,512, lls=1,

p=0,000 Mergaitės 1020 64,3 567 35,7

Septintokai 685 65,0 369 35,0

χ2=6,541, lls=2, p=0,038 Devintokai 731 67,6 351 32,4

Vienuoliktokai 649 70,4 273 29,6

Gyvenantys mieste 1026 64,7 560 35,3 χ2=12,777, lls=1,

p=0,000 Gyvenantys kaime 1031 70,8 426 29,2

Tyrimo rezultatai rodo, kad daržovių valgymui statistiškai reikšmingą įtaką turi

mokinio lytis ir gyvenamoji vieta (10 lentelė). Mergaitės beveik dešimčia procentų daržoves

33

valgo dažniau nei berniukai (atitinkamai 38,3 proc. ir 28,6 proc.). Moksleiviai, kurie gyvena

mieste jas dažniau valgo negu gyvenantieji kaime penkiais procentais (atitinkamai 36,1 proc.

ir 30,9 proc.). 32,5 proc. septintokų pakankamai valgo daržovių, o tarp vienuoliktokų tokių

moksleivių šiek tiek daugiau - 35,7 proc. Iš viso daržovių dažnai vartoja trečdalis moksleivių

(33,5 proc.).

10 lentelė. Daržovių valgymo dažnumo pasiskirstymas pagal lytį, klasę ir gyvenamąją

vietą


n proc. n proc.

Berniukai 1053 71,4 421 28,6 χ2=31,870, lls=1,

p=0,000 Mergaitės 941 61,7 584 38,3

Septintokai 699 67,5 337 32,5



Gyvenantys mieste 1001 63,9 565 36,1 χ

2=8,946, lls=1, p=0,003

Gyvenantys kaime 990 69,1 443 30,9

Saldainių ir šokolado valgymo dažnumas tarp moksleivių statistiškai reikšmingai

priklauso tik nuo vaiko lyties (11 lentelė). Mergaitės beveik devyniais procentais dažniau

linkusios valgyti šiuos produktus nei berniukai (atitinkamai 41,2 proc. ir 32,5 proc.). Lyginant

saldainių ir šokolado valgymo dažnumą skirtingose klasėse pastebėta, kad tarp septintokų ir

devintokų jis panašus (atitinkamai 37,8 proc. ir 38,0 proc.), o tarp vienuoliktokų – šiek tiek

mažesnis (35,5 proc.). Vaikai, gyvenantys kaime, šiuos produktus valgo truputį dažniau nei

gyvenantieji mieste (atitinkamai 40,5 proc. ir 37,0 proc.). Tyrimo domenys rodo, kad per

dažnai saldainius ir šokoladą valgo 37,4 proc. Lietuvos moksleivių.

11 lentelė. Saldainių ir šokolado valgymo dažnumo pasiskirstymas pagal lytį, klasę ir

gyvenamąją vietą


N proc. n proc.

Berniukai 197 67,5 95 32,5 χ

2=4,896, lls=1, p=0,027

Mergaitės 187 58,8 131 41,2

Septintokai 120 62,2 73 37,8




2=0,206, lls=1, p=0,650


34

Pagal tyrimo duomenis torto, pyragaičių ir sausainių valgymo dažnumui statistiškai

reikšmingą įtaką turi tik moksleivio klasė (12 lentelė). Kas penktas septintokas dažnai valgo

šiuos produktus, o vyresnėse klasėse ši dalis palaipsniui mažėja ir beveik tik kas dešimtas

vienoliktokas linkęs juos valgyti per dažnai. Mergaitės ir berniukai šiuos saldumynus valgo

panaši dažnumu: atitinkamai po 15,5 ir 16,0 proc. Vaikai, gyvenantys mieste, juos valgo šiek

tiek dažniau nei gyvenantieji kaime (atitinkamai 16,8 proc. ir 14,8 proc.). Iš viso per dažnai

tortą, pyragaičius ir sausainius valgo 15,6 proc. moksleivių.

12 lentelė. Torto, pyragaičių ir sausainių valgymo dažnumo pasiskirstymas pagal lytį,

klasę ir gyvenamąją vietą


n proc. n proc.

Berniukai 1369 84,0 261 16,0 χ

2=0,138, lls=1, p=0,710

Mergaitės 1510 84,5 278 15,5

Septintokai 927 80,6 223 19,4 χ

2=26,644, lls=2,

p=0,000 Devintokai 1003 83,7 195 16,3



2=2,576, lls=1, p=0,109


Atliktas tyrimas parodė, kad traškučių valgymo dažnumas statistiškai reikšmingai

priklauso nuo visų trijų analizuojamų veiksnių (13 lentelė). Berniukai dažniau nei mergaitės

linkę valgyti šį produktą (atitinkamai 16,6 proc. ir 10,5 proc.). Beveik kas penktas septintokas

dažnai valgo traškučius, o tarp vienuoliktokų tokių moksleivių tik 7,1 proc. Gyvenantys

kaime moksleiviai šiek tiek dažniau valgo šį produktą nei gyvenantys mieste (atitinkamai 15,1

proc. ir 12,0 proc.). 13,3 proc. Lietuvos moksleivių traškučius valgo per dažnai.

13 lentelė. Traškučių valgymo dažnumo pasiskirstymas pagal lytį, klasę ir gyvenamąją

vietą


n proc. n proc.

Berniukai 1363 83,4 272 16,6 χ2=27,445, lls=1,

p=0,000 Mergaitės 1599 89,5 188 10,5

Septintokai 931 81,1 217 18,9 χ

2=67,700, lls=2,

p=0,000 Devintokai 1033 85,9 170 14,1



2=7,059, lls=1, p=0,008


35

Greito maisto valgymo dažnumas statistiškai reikšmingai priklauso nuo moksleivio

lyties ir klasės, kurioje jis mokosi (14 lentelė). Berniukai dvigubai dažniau nei mergaitės

piknaudžiauja šiuo produktu (atitinkamai 12,85 proc. ir 6,5 proc.). Septintokai ir devintokai

greitą maistą vartoja panašiai dažnai – po 11 proc., tačiau vartojimas beveik dvigubai retesnis

tarp vienuoliktokų (6,1 proc.). Ženklaus skirtumo tarp moksleivių, gyvenančių mieste ir

kaime, nenustatyta (atitinkamai 9,1 proc. ir 10,0 proc.). Iš viso 9,5 proc. moksleivių valgo

greitą maistą per dažnai.

14 lentelė. Greito maisto valgymo dažnumo pasiskirstymas pagal lytį, klasę ir

gyvenamąją vietą


n proc. n proc.

Berniukai 1429 87,2 209 12,8 χ2=38,426, lls=1,

p=0,000 Mergaitės 1672 93,5 117 6,5

Septintokai 1023 88,8 129 11,2 χ

2=22,518, lls=2,

p=0,000 Devintokai 1070 88,9 134 11,1



2=0,893, lls=1, p=0,345


Pagal tyrimo duomenis putojančių saldžių gėrimų vartojimo dažnumas taip pat

reikšmingai priklauso nuo vaiko lyties ir klasės (15 lentelė). Dažnai šiuos gėrimus vartojančių

berniukų yra beveik 9 proc. daugiau nei mergaičių (atitinkamai 19,5 proc. ir 10,8 proc.).

Putojančių saldžių gėrimų vartojimas vyresnėse klasėse mažėja: tarp septintokų dažnai juos

vartoja 18,9 proc. moksleivių, tarp devintokų – 16,7 proc., tarp vienuoliktokų – 8,9 proc.

Pažymėtina, kad ženklesnis vartojimo sumažėjimas įvyksta tarp devintosios ir vienuoliktosios

klasių. Kaime ir mieste gyvenantys moksleiviai putojančius saldžius gėrimus vartoja panašiai:

atitinkamai po 15,6 proc. ir 14,2 proc. Iš viso putojančius saldžius gėrimus dažnai geria 14,8

proc. Lietuvos moksleivių.

36

15 lentelė. Putojančių saldžių gėrimų valgymo dažnumo pasiskirstymas pagal lytį, klasę

ir gyvenamąją vietą


n proc. n proc.

Berniukai 1312 80,5 318 19,5 χ2 =51,478, lls=1,

p=0,000 Mergaitės 1594 89,2 192 10,8

Septintokai 927 81,1 216 18,9 χ

2 =48,573, lls=2,

p=0,000 Devintokai 996 83,3 200 16,7



2 =1,332, lls=1, p=0,249


3. 3. Šeimos socialinės padėties reikšmė moksleivių mitybai

Tyrimo rezultatai parodė, kad egzistuoja statistiškai reikšmingas ryšys tarp šeimos

turtingumo ir moksleivio vaisių valgymo dažnumo (4 pav.). Kuo šeima turtingesnė, tuo

dažniau vaikai suvalgo pakankamai vaisių. Skirtumas tarp žemos SES šeimų ir aukštos SES

šiuo atžvilgiu yra beveik 10 proc. (27,4 proc. ir 37,2 proc. atitinkamai).

27.4

30.337.2

0

5

10

15

20

25

30

35

40

Žema

Vidutinė

Aukšta

χ2=22,087, lls=2, p=0,000

4 pav. Dažnai vartojančių vaisius moksleivių procentinė dalis pagal šeimos turtingumą

Analizuojant daržovių valgymo dažnumą, pastebėta, kad jis taip pat statistiškai

reikšmingai priklauso nuo šeimos SES (5 pav.). Aukštos SES šeimų vaikų dalis dažnai

vartojanti daržoves sudaro 36,8 proc., o žemos – 29,8 proc.

37

27.4

30.337.2

0

5

10

15

20

25

30

35

40

Žema

Vidutinė

Aukšta

χ2=10,774, lls=2, p=0,005

5 pav. Dažnai vartojančių daržoves moksleivių procentinė dalis pagal šeimos turtingumą

Dažniau saldainius ir šokoladą valgo moksleiviai iš turtingesnių šeimų, nors šis

skirtumas nėra statistiškai reikšmingas (6 pav.). Skirtumas tarp žemos SES šeimų vaikų

dalies, dažnai valgančios šiuos produktus ir aukštos SES šeimų tesiekia 2,5 proc. (atitinkamai

36,0 poc. ir 38,5 proc.).

36

36.6

38.5

34.5

35

35.5

36

36.5

37

37.5

38

38.5

Žema

Vidutinė

Aukšta

χ2=0,282, lls=2, p=0,868

6 pav. Dažnai vartojančių saldainius ir šokoladą moksleivių procentinė dalis pagal

šeimos turtingumą

Tortą, pyragaičius ir sausainius šiek tiek dažniau valgo žemesnės SES šeimų vaikai (7

pav.). Skirtumas tarp žemos SES šeimų vaikų ir aukštos SES tesudaro 1,5 proc. (atitinkamai

16,3 proc. ir 14,8 proc.) ir nėra statistiškai reikšmingas.

38

16.3 16.1

14.8

14

14.5

15

15.5

16

16.5

Žema

Vidutinė

Aukšta

χ2=1,183, lls=2, p=0,553

7 pav. Dažnai vartojančių tortą, pyragaičius ir sausainius moksleivių procentinė dalis

pagal šeimos turtingumą

Traškučių valgymo dažnumas priklauso nuo šeimos turtingumo (8 pav.). Šis ryšys yra

statistiškai reikšmingas. 5 proc. daugiau moksleivių iš neturtingų šeimų dažnai valgo

traškučius nei moksleiviai iš turtingų šeimų (atitinkamai 17,3 proc. ir 12,3 proc.).

17.3

12.3

12.3

0

5

10

15

20

Žema

Vidutinė

Aukšta

χ2=11,775, lls=2, p=0,003

8 pav. Dažnai vartojančių traškučius moksleivių procentinė dalis pagal šeimos

turtingumą

Nenustatytas reikšmingas ryšys tarp moksleivių šeimų turtingumo ir greito maisto

valgymo dažnumo (9 pav.). Mažiausiai moksleivių dažnai valgo greito maisto produktus iš

vidutinės SES šeimų (8,5 proc.), o daugiausiai – iš žemos SES (11,8 proc.).

39

11.8

8.59.3

0

2

4

6

8

10

12

Žema

Vidutinė

Aukšta

χ2=5,816, lls=2, p=0,055

9 pav. Dažnai vartojančių greitą maistą moksleivių procentinė dalis pagal šeimos

turtingumą

Tarp putojančių saldžių gėrimų vartojimo dažnumo ir šeimos SES reikšmingo ryšio

nenustatyta (10 pav.). Mažiausiai moksleivių dažnai vartoja šiuos gėrimus iš vidutinės SES

šeimų, o daugiausiai – iš žemos SES (atitinkamai 13,7 ir 16,5 proc.).

16.5

13.715

0

5

10

15

20

Žema

Vidutinė

Aukšta

χ2=2,876, lls=2, p=0,237

10 pav. Dažnai geriančių putojančius saldžius gėrimus moksleivių procentinė dalis pagal

šeimos turtingumą

Vykdant vienaveiksnę analizę, pastebėta (16 lentelė), kad socialiniai netolygumai

reikšmingai veikia reguliarų vaisių, daržovių (atitinkamai RII=2,04, R=1,77, p0,001) ir

40

retesnį traškučių valgymą (R=1,51, p0,05). Atliekant daugiaveiksnę analizę, rezuktatai išliko

panašūs. Socialiniai netolygumai labiausiai veikia vaisių valgymo dažnumą. Taip pat didelę

įtaką turi daržovių valgymui. Paaugliai iš turtingiausių šeimų turi maždaug dvigubai didesnę

galimybę reguliariai valgyti vaisius ir daržoves (atitinkamai RII=2,04 ir RII=1,82, p0,001).

Taip pat rastas statistiškai reikšmingas ryšys tarp socialinių netolygumų ir traškučių valgymo.

Kuo šeima turtingesnė, tuo rečiau paaugliai valgo šį produktą (RII=1,57, p0,05). Kitų

produktų vartojimo dažnumo socialiniai netolygumai reikšmingai neveikia.

Pastebėtos ir kitos, bet statistiškai nereikšmingos tendencijos. Daugiaveiksnė tyrimo

duomenų analizė parodė, kad turtingiausių šeimų vaikai rečiau nei neturtingų valgo greito

maisto produktus (RII=1,30), šiek tiek rečiau vartoja pyragaičius, sausainius ir tortą

(RII=1,17), tačiau turi mažesnę galimybę rečiau valgyti saldainius ir šokoladą (RII=0,81).

Galimybė gerti saldžius putojančius gėrimus vaikams iš skirtingų SES šeimų panaši

(RII=1,02).

16 lentelė. Įvairių maisto produktų vartojimo santykinis netolygumo indeksas (RII) tarp

visų ištirtų paauglių.

Maisto produktų

vartojimas

Vienaveiksnė analizė Daugiaveiksnė analizėa

RII (95 proc. PI) RII (95 proc. PI)

Reguliarus vaisių valgymas 2,04 (1,56-2,68)*** 2,04 (1,54-2,69)***

Reguliarus daržovių

valgymas

1,77 (1,35-2,31)*** 1,82 (1,38-2,41)***

Retesnis saldainių ir

šokolado valgymas

0,86 (0,47-1,57) 0,81 (0,44-1,51)

Retesnis pyragaičių,

sausainių ir torto valgymas

1,09 (0,79-1,52) 1,17 (0,83-1,63)

Retesnis traškučių valgymas 1,51 (1,06-2,14)* 1,57 (1,09-2,25)*

Retesnis greito maisto

valgymas

1,20 (0,80-1,79) 1,30 (0,86-1,96)

Retesnis putojančių saldžių

gėrimų vartojimas

0,93 (0,66-1,30) 1,02 (0,72-1,44)

a suvienodinta pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą. * p0,05; ** p0,01; *** p0,001.

Lyginant berniukus ir mergaites nustatyta, kad berniukų galimybei reguliariai valgyti

vaisius socialinė šeimos padėtis turi šiek tiek didesnę reikšmę nei mergaičių (atitinkamai

RII=2,16 ir RII=1,94, p0,001; 17 lentelė). Tuo tarpu reguliariam daržovių valgymui didesnė

įtaka mergaitėms (berniukų RII=1,66, p0,05; mergaičių RII=1,97, p0,001). Rastas

statistiškai reikšmingas skirtumas tarp mergaičių galimybės valgyti traškučius ir jų socialinės

41

padėties (p0,05). Mergaitės iš turtingiausių šeimų turi 1,85 karto didesnę galimybę rečiau

valgyti traškučius nei iš neturtingiausių (RII=1,85, p0,05).

Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad abiejų lyčių moksleiviai iš turtingiausių šeimų

dažniau valgo saldainius ir šokoladą (berniukams RII=0,78, mergaitėms RII=0,81). Mergaitės

iš turtingiausių šeimų rečiau nei atitinkamose šeimose augantys berniukai valgo pyragaičius,

sausainius, tortą (atitinkamai RII=1,25 ir RII=1,08), greito maisto produktus (atitinkamai

RII=1,65 ir RII=1,11) nei gyvenančios neturtingiausiose šeimose. Jos taip pat rečiau geria

putojančius saldžius gėrimus (RII=1,15). Tuo tarpu šiuos gėrimus šiek tiek rečiau geria

berniukai iš neturtingiausių šeimų nei turtingiausių (RII 0,93). Tačiau šie skirtumai nėra

statistiškai reikšmingi.

17 lentelė. Įvairių maisto produktų vartojimo santykinis netolygumo indeksas (RII)

lyginant berniukus ir mergaitesa.

Maisto produktų

vartojimas

Berniukai Mergaitės




valgymas

1,66 (1,10-2,51)* 1,97 (1,36-2,88)***


šokolado valgymas

0,78 (0,31-1,97) 0,81 (0,35-1,85)



1,08 (0,67-1,76) 1,25 (0,78-1,98)

Retesnis traškučių valgymas 1,41 (0,87-2,27) 1,85 (1,07-3,20)*


valgymas

1,11 (0,66-1,89) 1,65 (0,84-3,24)


gėrimų vartojimas

0,93 (0,59-1,45) 1,15 (0,67-1,97)

a suvienodinta pagal amžių ir gyvenamąją vietą. * p0,05; ** p0,01; *** p0,001.

Skirtingose klasėse besimokančių paauglių socialinės padėties įtaka galimybei valgyti

analizuojamus produktus pateikta 18 lentelėje. Visų trijų klasių moksleivių galimybė

reguliariai valgyti vaisius didesnė tarp pasiturinčiųjų. Turtingesnių šeimų devintokų ir

vienuoliktokų galimybė valgyti šiuos produktus išauga net daugiau nei dvigubai (atitinkamai

RII=2,39, p0,001, ir RII=2,15, p0,01). Septintokams įtaka mažesnė (RII=1,76, p0,05).

Taip pat statistiškai reikšmingas ryšys nustatytas tarp devintokų ir vienuoliktokų socialinės

padėties ir daržovių valgymo galimybės. Vaikai iš turtingiausių šeimų turi daugiau nei du

kartus didesnę galimybę valgyti daržoves nei neturtingieji (devintokams RII=2,39, p0,001 ir

vienuoliktokams RII=2,10, p0,01). Pažymėtina, kad skirtumai tarp turtingiausių ir

42

neturtingiausių galimybės valgyti vaisius ir daržoves šiek tiek didesni tarp devintokų nei

vienuoliktokų. Septintoje klasėje besimokantys turtingų šeimų vaikai taip pat dažniau valgo

daržoves (RII=1,24), tačiau tai nėra statistiškai reikšminga. Vienuoliktokai iš turtingesnių

šeimų turi beveik triskart didesnę galimybę rečiau valgyti traškučius nei nepasiturintys jų

bendraamžiai (RII=2,88, p0,05).

Rečiau traškučius valgo ir septintokai bei devintokai, gyvenantys turtingose šeimose

(atitinkamai RII 1,32 ir 1,48), tačiau tai nėra statistiškai reikšminga. Duomenis analizuojant

pastebėta, kad retesnis saldainių ir šokolado valgymas 1,66 karto dažnesnis tarp turtingų

septintokų, nei neturtingų jų bendraamžių. Devintoje ir vienuoliktoje klasėse tendencija

priešinga: rečiau šiuos produktus valgo vaikai iš neturtingų šeimų (atitinkamai RII=0,54 ir

RII=0,61). Rečiau valgyti pyragaičius, sausainius, tortą (septintokams RII=1,14,

vienuoliktokams RII=1,63) ir greito maisto produktus (septintokams RII=1,90,

vienuoliktokams RII=2,12) didesnę galimybę turi septintokai ir vienuoliktokai, gyvenantys

turtingose negu neturtingose šeimose. Devintokams būdinga priešinga tendecija: rečiau šiuos

produktus valgo vaikai iš neturtingų šeimų (pyragaičiams sausainiams ir tortui RII=0,95,

greitam maistui RII= 0,70). Vienuoliktokai iš turtingiausių šeimų turi daugiau nei du kartus

didesnę galimybę rečiau vartoti putojančius saldžius gėrimus nei neturtingiausi jų

bendraamžiai. Tuo tarpu septintoje ir devintoje klasėse priešinga situacija: rečiau šiuos

gėrimus vartoja vaikai iš neturtingiausių šeimų (atitinkamai RII=0,86 ir RII=0,82).


lyginant paauglių grupes pagal klasesa.

Maisto produktų

vartojimas

7 klasė 9 klasė 11 klasė

RII (95 proc. PI) RII (95 proc. PI) RII (95 proc. PI)

Reguliarus vaisių valgymas 1,76 (1,10-2,82)* 2,39 (1,50-3,82)*** 2,15 (1,28-3,61)**


valgymas

1,24 (0,76-2,02) 2,39 (1,49-3,82)*** 2,10 (1,28-3,46)**


šokolado valgymas

1,66 (0,53-5,22) 0,54 (0,20-1,49) 0,61 (0,20-1,83)



1,14 (0,67-1,96) 0,95 (0,55-1,67) 1,63 (0,83-3,20)

Retesnis traškučių

valgymas

1,32 (0,77-2,27) 1,48 (0,82-2,68) 2,88 (1,22-6,83)*


valgymas

1,90 (0,97-3,74) 0,70 (0,36-1,35) 2,12 (0,85-5,28)


gėrimų vartojimas

0,86 (0,50-1,49) 0,82 (0,47-1,44) 2,11 (0,99-4,52)

a suvienodinta pagal lytį ir gyvenamąją vietą. * p0,05; ** p0,01; *** p0,001.

43

Socialinės padėties įtaka įvairių produktų valgymo galimybei tarp mieste ir kaime

gyvenančių moksleivių pateikta 19 lentelėje. Statistiškai reikšmingas ryšys nustytas tik tarp

vaisių ir daržovių valgymo ir socialinės padėties. Kaime gyvenantys moksleiviai iš

turtingiausių šeimų turi daugiau nei du kartus didesnę galimybę valgyti vaisius ir daržoves nei

neturtingi jų bendraamžiai (atitinkamai RII=2,16 ir RII=2,05, p0,001). Mieste gyvenančiųjų

šis skirtumas šiek tiek mažesnis (atitinkamai RII=1,98, p0,001 ir RII=1,68, p0,01).

Pastebėta, kad kaime gyvenantys vaikai iš neturtingiausių šeimų žymiai rečiau valgo

saldainius ir šokoladą nei turtingų šeimų vaikai (RII=0,16). Mieste šis skirtumas mažesnis

(RII=0,89). Mieste rečiau pyragaičius, sausainius ir tortą valgo vaikai, gyvenantys turtingose

šeimose (RII=1,40), o kaime – neturtingose (RII=0,93). Rečiau valgyti traškučius maždaug

pusantro karto didesnę galimybę turi turtingų šeimų vaikai tiek mieste, tiek kaime

(atitinkamai RII=1,46 ir RII=1,61). Miesto ir kaimo vaikai iš turtingų šeimų rečiau valgo

greitą maistą nei iš neturtingų šeimų, tik kaime šis skirtumas didesnis (atitinkamai RII=1,15 ir

RII=1,51). Mieste rečiau putojančius saldžius gėrimus vartoja neturtingų šeimų vaikai, o

kaime – turtingų šeimų (atitinkamai RII=0,91 ir RII=1,16). Visgi šie skirtumai nėra

statistiškai reikšmingi.


lyginant mieste ir kaime gyvenančius paaugliusa.

Maisto produktų

vartojimas

Miestas Kaimas




valgymas

1,68 (1,16-2,45)** 2,05 (1,37-3,08)***


šokolado valgymas

0,89 (0,48-1,67) 0,16 (0,01-2,23)



1,40 (0,89-2,20) 0,93 (0,57-1,51)

Retesnis traškučių valgymas 1,46 (0,86-2,47) 1,61 (0,99-2,63)


valgymas

1,15 (0,64-2,07) 1,51 (0,85-2,70)


gėrimų vartojimas

0,91 (0,56-1,47) 1,16 (0,72-1,88)

a suvienodinta pagal lytį ir amžių. * p0,05; ** p0,01; *** p0,001.

44

4. REZULTATŲ APIBENDRINIMAS

4. 1. Socialinės moksleivių padėties įvertinimas

Moksleivių šeimos turtingumas vertintas pagal atsakymus į keturis klausimus pagal

HBSC tyrimo metodiką (žr. skyrių „Tyrimo metodika ir kontingentas“). Rezultatai parodė,

kad dauguma tirtų moksleivių, gyveno aukštos ir vidutinės SES šeimose (atitinkamai 41,5

proc. ir 38,8 proc.), o penktadalis – žemos SES. Lyginant su 2010 metų duomenimis, kuriose

SES vertinamas ta pačia skale, kaip ir šiame darbe, moksleivių skaičius iš turtingų šeimų

didesnis beveik dešimčia procentų (2010 m. buvo 31,8 proc.), vidutiniškai turtingų mažiau

(2010 m. buvo 45,6 proc.), o neturtingų dalis panaši (2010 m. buvo 22,6 proc.) [104]. Tyrimo

duomenimis, moksleiviai iš turtingų šeimų mieste sudaro didesnę dalį nei kaime (atitinkamai

46,7 proc. Ir 36,0 proc.). Tai atspindi Lietuvos statistikos departamento duomenis, pagal

kuriuos vidutinės disponuojamosios pajamos namų ūkiui mieste yra didesnės nei kaime [53].

4. 2. Moksleivių mitybos įpročių įvertinimas

Sveikos mitybos rekomendacijose pažymima, kad reikia bent kelis kartus per dieną

valgyti vaisių ir daržovių, vengti saldžių gėrimų, saldumynų. Mūsų tyrimo duomenimis,

mergaitės dažniau nei berniukai valgo vaisius, daržoves, saldainius ir šokoladą, tuo tarpu

berniukai dažniau vartoja traškučius, greito maisto produktus ir putojančius saldžius gėrimus.

Šios tendencijos atitinka anksčiau, pagal HBSC tyrimo duomenis, atliktos analizės išvadas

[104]. Lyginant mūsų ir 2002 - 2010 m. tyrimo rezultatus [104], vaisių ir daržovių kasdieninis

vartojimas išaugo tarp abiejų lyčių: vaisių vartojimas tarp mergaičių nuo 27,1 iki 38,3 proc.,

berniukų nuo 21,1 iki 28,6 proc., o daržovių tarp mergaičių nuo 29,6 iki 38,3 proc. ir berniukų

nuo 24,9 iki 28,6 proc. Brazilijoje vykusio tyrimo duomenimis, šios šalies 35,5 proc. berniukų

ir 51,4 proc. mergaičių vartoja vaisius penkias dienas per savaitę ir dažniau. Taip dažnai

daržoves vartoja 39,5 proc. berniukų ir 47,4 proc. mergaičių [35]. Mokslininkų

duomenimis, Liverpulyje tik 31 proc. pradinės mokyklos ir 21 proc. vidurinės mokyklos

moksleivių suvalgė rekomenduojamą vaisių ir daržovių kiekį. 23 proc. pradinės ir 26 proc.

vidurinės mokyklos moksleivių vartojo daugiau vaisių negu daržovių. Apskritai, minėtus

maisto produktus dažniau vartojo mergaitės negu berniukai [29].

45

Lyginant moksleivių mitybą pagal jų amžių, nustatyta, kad vyresnių klasių moksleiviai

mažiau valgo vaisių (35,0 proc. tarp septintokų, 32,4 proc. tarp devintokų, 29,6 proc. tarp

vienuoliktokų), torto, pyragaičių ir sausainių (19,4 proc. tarp septintokų, 16,3 proc. tarp

devintokų, 11,5 proc. tarp vienuoliktokų), traškučių (18,9 proc. tarp septintokų, 14,1 proc.

tarp devintokų, 7,1 proc. tarp vienuoliktokų), geria putojančių saldžių gėrimų (18,9 proc. tarp

septintokų, 16,7 proc. tarp devintokų, 8,9 proc. tarp vienuoliktokų). Greito maisto vartojimas

rečiausias tarp vienuoliktokų, o tarp septintokų ir devintokų panašus (11,2 proc. tarp

septintokų, 11,1 proc. tarp devintokų, 6,1 proc. tarp vienuoliktokų). Su amžiumi tėvų įtaka

mitybai mažėja, o bendraamžių – didėja, tačiau mūsų tyrimo rezultatai rodo, kad vyresni

moksleiviai rečiau valgo kai kuriuos nepalankius sveikatai produktus.

Atlikto tyrimo duomenimis, gyvenamoji vieta turi įtakos vaisių, daržovių ir traškučių

valgymui. Daugiau gyvenančių mieste nei kaime vaikų valgė vaisius (atitinkamai 35,3 proc. ir

29,2 proc.) ir daržoves (atitinkamai 36,1 proc. ir 30,9 proc.). Tuo tarpu traškučius gyvenantys

mieste valgė rečiau (12,0 proc. tarp gyvenančių mieste, 15,1 proc. tarp gyvenančių kaime).

Iš viso, mūsų duomenimis, Lietuvoje pakankamai vaisių valgo 32,4 proc., o daržovių

33,5 proc. moksleivių. Priskirtus nepalankiems sveikatai maisto produktus: saldainius ir

šokoladą per dažnai vartoja 37,4 proc., tortą, pyragaičius ir sausainius – 15,6 proc., traškučius

- 13,3 proc., greitą maistą – 9,5 proc., putojančius saldžius gėrimus – 14,8 proc. moksleivių.

Kitų šalių moksleiviams taip pat būdingas saldžių, sveikatai nenaudingų produktų vartojimas.

Bosnijoje ir Hercegovinoje atliktas tyrimas parodė, kad apie 42 proc. moksleivių mokykloje

valgydavo bandeles ir užkandžius, 58 proc. kiekvieną dieną valgė saldumynus [30].

Liverpulyje dažnai šokoladinius sausainius vartojo 55 proc. berniukų ir 50 proc. mergaičių,

pyragaičius – 35 proc. ir 30 proc. atitinkamai. Kasdien saldintus gėrimus gėrė 58 proc.

berniukų ir 45 proc. mergaičių [29].

4. 3. Socialinės padėties reikšmė moksleivių mitybai

Mūsų analizė parodė, kad socialiniai netolygumai didžiausią įtaką turi vaisių valgymo

dažnumui. Jie taip pat daro įtaką daržovių ir traškučių valgymui. Moksleiviai iš turtingiausių

šeimų turi dvigubai didesnę galimybę valgyti vaisius (RII=2,04, p0,001), beveik dvigubai –

daržoves (RII=1,82, p0,001) ir pusantro karto mažesnę – traškučius (RII=1,57, p0,05) nei

neturtingiausieji. Tyrimas, atliktas Lietuvoje 2010 m. nustatė statistiškai reikšmingą SES įtaką

vaisių, daržovių, saldainių ir šokolado vartojimui [104].

46

Reguliariam vaisių valgymui SES turi daugiau įtakos berniukams nei mergaitėms

(atitinkamai RII=2,16 ir RII=1,94, p0,001), o daržovių – mergaitėms (berniukų RII=1,66,

p0,05, mergaičių RII=1,97, p0,001). Nustatyta, kad mergaitės iš aukštos SES šeimų turi

1,85 karto didesnę galimybę valgyti traškučius nei iš žemos SES (RII=1,85, p0,05).

Visų trijų analizuojamų klasių turtingesni moksleiviai turi didesnę galimybę valgyti

vaisius nei neturtingieji. Didesnė socialinės padėties įtaka yra devintokams ir vienuoliktokams

(atitinkamai RII=2,39, p0,001, ir RII=2,15, p0,01), o septintokams mažesnė (RII=1,76,

p0,05). Socialinė padėtis daro įtaką daržovių valgymo galimybei tik tarp devintokų ir

vienuoliktokų. Turtingiausi moksleiviai turi daugiau nei du kartus didesnę galimybę valgyti

daržoves nei neturtingieji (devintokams RII=2,39, p0,001 ir vienuoliktokams RII=2,10,

p0,01). Vienuoliktokai iš neturtingiausių šeimų turi beveik triskart didesnę galimybę dažniau

valgyti traškučius nei turtingi jų bendraamžiai (RII=2,88, p0,05).

Išanalizavus socialinės padėties reikšmę įvairių produktų valgymo galimybei tarp

mieste ir kaime gyvenančių moksleivių, pastebėta, kad ryšys yra tik tarp vaisių ir daržovių

valgymo ir socialinės padėties. Kaimo vietovėse gyvenantys moksleiviai iš aukštos SES

šeimų turi daugiau nei du kartus didesnę galimybę valgyti vaisius ir daržoves nei

bendraamžiai iš žemos SES šeimų (atitinkamai RII=2,16 ir RII=2,05, p0,001). Mieste

gyvenančiųjų skirtumas šiek tiek mažesnis (atitinkamai RII=1,98, p0,001 ir RII=1,68,

p0,01).

47

IŠVADOS

1. Lietuvos moksleivių šeimų socialinė ekonominė situacija yra nevienoda. Remiantis

taikytais socialinės ekonominės padėties kriterijais, 19,7 proc. moksleivių gyveno

žemos, 38,8 proc. vidutinės ir 41,5 proc. aukštos socialinės ekonominės situacijos

šeimose. Moksleivių iš turtingų šeimų mieste gyveno dešimčia procentų daugiau nei

kaime.

2. Tyrimas atskleidė, kad didelės dalies Lietuvos moksleivių mityba nėra sveika, nes

nepakankamai dažnai vartojami vaisiai ir daržovės. Duomenų analizė parodė, kad

įvairių moksleivių grupių mityba buvo skirtinga. Mergaitėms būdingas dažnesnis

vaisių, daržovių, saldainių ir šokolado, o berniukams - traškučių, greito maisto

produktų ir putojančių saldžių gėrimų vartojimas. Vyresniųjų klasių moksleiviai rečiau

negu jaunesni vartojo vaisius, tortą, pyragaičius ir sausainius, traškučius, putojančius

saldžius gėrimus. Vienuoliktokai rečiau negu septintokai ir devintokai valgė greito

maisto produktus. Gyvenantieji mieste dažniau nei gyvenantieji kaime valgė vaisius ir

daržoves. Kaimo vietovėse gyvenantys moksleiviai dažniau valgė traškučius.

3. Tyrimo duomenimis, Lietuvos moksleivių mitybai būdingi reikšmingi socialiniai

netolygumai. Socialiniai netolygumai didžiausią įtaką turėjo vaisių ir daržovių

valgymui: didesnę galimybę valgyti šiuos produktus turėjo turtingiausių šeimų vaikai.

Kuo šeima turtingesnė, tuo rečiau vaikai valgė traškučius. Berniukų galimybei

reguliariai valgyti vaisius socialinė šeimos padėtis turėjo šiek tiek didesnę įtaką negu

mergaičių, o daržovių valgymui didesnė reikšmė buvo mergaitėms. Mergaitės iš

neturtingų šeimų turėjo didesnę galimybę dažniau valgyti traškučius nei iš turtingų.

Visų klasių moksleivių galimybė reguliariai valgyti vaisius buvo didesnė tarp

pasiturinčiųjų. Devintokai ir vienuoliktokai iš turtingiausių šeimų turėjo didesnę

galimybę valgyti daržoves nei neturtingi jų bendraamžiai. Nepasiturintys

vienuoliktokai turėjo didesnę galimybę dažniau valgyti traškučius nei pasiturintieji.

Kaime ir mieste gyvenantys moksleiviai iš turtingiausių šeimų turėjo didesnes

galimybes valgyti vaisius ir daržoves nei gyvenantys neturtingose šeimose.

48

REKOMENDACIJOS

1. Tobulinti mokyklų valgyklose maitinimo organizavimą taip, kad moksleiviai turėtų

galimybę neribotai valgyti vaisius ir daržoves. Pavyzdžiui, perkant pagrindinį

patiekalą, prie jo patiekiamų daržovių kiekį moksleivis galėtų pasirinkti pats ir jam

nereikėtų už tai papildomai mokėti.

2. Maisto vartojimo skatinimo programas diegti masiškiau ir efektyviau. Jau vykdomos

palankių sveikatai maisto produktų (vaisių, daržovių, pieno produktų) tiekimo ugdymo

įstaigoms programos turėtų būti plėtojamos, taikomos daugelyje mokyklų.

3. Valstybinė mitybos politika turi būti grindžiama maisto produktų kainų reguliavimu.

Nepalankūs sveikatai maisto produktai (saldainiai, šokoladas, traškučiai, greito maisto

produktai, putojantys saldūs gėrimai ir pan.) turėtų būti apmokestinami daugiau, o

palankių (vaisių, daržovių) kainos turi būti mažinamos.

49

LITERATŪRA

1. Ahmed F, Zareen M, Khan MR, Banu CP, Haq MN and Jackson AA (1998): Dietary

pattern, nutrient intake and growth of adolescent school girls in urban Bangladesh. Public

Health Nutr. 1:83–92

2. Alaba O, Chola L. Socioeconomic Inequalities in Adult Obesity Prevalence in South

Africa: A Decomposition Analysis. Int. J. Environ. Res. Public Health 2014; 11:3387-3406

3. Ambrozaitis K. Baltijos šalių gyventojų gyvenimo trukmės ir kūdikių mirtingumo

dinamika. Visuomenės sveikata. 2005; 1 (28): 75-77

4. Aranceta J, Pérez-Rodrigo C, Serra-Majem L, Bellido D, de la Torre ML, Formiguera X

et al. Prevention of overweight and obesity: a Spanish approach. Public Health Nutr 2007,

10:1187-1193

5. Baranowski T, Cullen KW, Baranowski J. Psychosocial correlates of dietary intake:

advancing dietary intervention. Annu. Rev. Nutr. 1999; 19:17–24

6. Berkey CS, Rockett HR, Gillman MW, Field AE, Colditz GA. Longitudinal study of

skipping breakfast and weight change in adolescents. Int. J. Obes. Relat. Metab. Disord. 2003;

27:1258–1266

7. Birch LL, Fisher JO: Development of eating behaviors among children and adolescents.

Pediatrics. 1998; 101:539–549

8. Birch LL. Development of food preferences. Annu. Rev. Nutr. 1999; 19:41–62

9. Borradaile KE, Sherman S, Vander Veur SS, McCoy T, Sandoval B, Nachmani J et al.

Snacking in children: the role of urban corner stores. Pediatrics. 2009; 124:1293-1298

10. Briefel RR, Crepinsek MK et al. School food environments and practices affect dietary

behaviors of US public school children. Am Diet Assoc. 2009;109(2):S91-107

11. Butkevičiūtė R. Kauno miesto ir rajono moksleivių mitybos ryšiai su socialiniais

veiksniais. Magistro diplominis darbas. Kaunas: 2013

12. Castro-Leal F et al. Public spending on health care in Africa: do the poor benefit? Bulletin

of the World Health Organization. 2000; 78(1):66-74

13. Cecchini M, Sassi F, Lauer JA, Lee YY, Guajardo-Barron V, Chisholm D. Tackling of

unhealthy diets, physical inactivity, and obesity: health effects and cost-effectiveness. Lancet.

2010; 376:1775-1784

14. Crockett SJ, Sims LS. Environmental influences on children’s eating. J. Nutr. Educ. 1995;

27:235–249

50

15. Cruz JA. Dietary habits and nutritional status in adolescents over Europe–Southern

Europe. Eur. J. Clin. Nutr. 2000; 54 (Suppl 1), S29–S35

16. Currie C et al. Social determinants of health and well-being among young people. Health

Behaviour in School-aged Children (HBSC) study: international report from the 2009/2010

survey. Copenhagen: WHO Regional Office for Europe. [Online] 2012 (Health Policy for

Children and Adolescents, No. 6) [cited 2014 Jan 27] Available from:

<http://www.euro.who.int/en/countries/armenia/publications/social-determinants-of-health-

and-well-being-among-young-people.-health-behaviour-in-school-aged-children-hbsc-study>

17. Davey Smith G, Brunner E. Socio-economic differentials in health: the role of nutrition.

Proc Nutr Soc. 1997; 56:75-90.

18. De Sa J, Lock K. Will European agricultural policy for school fruit and vegetables

improve public health? A review of school fruit and vegetable programs. Eur J Public Health.

2008; 18:558-568

19. Diet, nutrition and the prevention of chronic diseases. Report of a WHO Expert

Committee. WHO Technical Report Series. Report No. 916. Geneva: World Health

Organisation. 2003

20. Drewnowski A, Darmon N, Briend A. Replacing fats and sweets with vegetables and fruit

– a question of cost. Am J Public Health. 2004; 94: 1555–1559

21. Fitzgerald A, Heary C, Nixon E, Kelly C. Factors influencing the food choices of Irish

children and adolescents: a qualitative investigation. Health Promot Int. 2010; 25(3):289-298

22. Gallo V, Mackenbach JP, Ezzati M, Menvielle G, Kunst AE, Rohrmann S, et al. Social

Inequalities and Mortality in Europe – Results from a Large Multi-National Cohort. PMC

[Online] 2012 [cited 2014 Apr 29]. Available from: <

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3405077/>.

23. Grabauskas V, Kalėdiene R. Tackling social inequality through the development of health

policy in Lithuania. Scand J Public Health. 2002; 30 Suppl 59:12-29

24. Grabauskas V, Petkevičienė J, Kriaučionienė V, Klumbienė J. Lietuvos gyventojų

sveikatos skirtumai: išsimokslinimas ir mitybos įpročiai. Kaunas: Medicina. 2004; 40 (9):

875-883

25. Grabauskas V, Zaborskis A, Klumbienė J, Petkevičienė J, Žemaitienė N. Lietuvos

paauglių ir suaugusių žmonių gyvensenos pokyčiai 1994-2002 metais. Medicina. 2004; 40

(9): 884-890

51

26. Gray VB, Byrd SH, Cossman JS, Chromiak J, Cheek WK, Jackson GB. Family

characteristics have limited ability to predict weight status of young children. J Am Diet

Assoc. 2007; 107:1204-1209

27. Grignon C, Grignon C. Long-term trends in food consumption: a French portrait. Food

Foodways. 1999; 8:151-174

28. Grinienė E. Kauno miesto moksleivių maitinimosi ypatumai. Visuomenės sveikata. 2005;

2(29):29-33

29. Hackett AF, Gibbon M, Sratton G, Hamill L. Dietary intake of 9-10-year-old and 11-12-

year-old children in Liverpool. Public Health Nutr. 2002;5(3):449–455.

30. Hasanbegovic S, Mesihovic-Dinarevic S, et al. Epidemiology and etiology of obesity in

children and youth of Sarajevo Canton. Bosnian J. of Basic Medical Sciences. 2010; 10(2): 6-

140.

31. Hoglund D, Samuelson G, Mark A. Food habits in Swedish adolescents in relation to

socioeconomic conditions. Eur. J. Clin. Nutr. 1998; 52: 784–789

32. Hoppu U, Lehtisalo J, Kujala J, Keso T, Garam S, Tapanainen H et al. The diet of

adolescents can be improved by school intervention. Public Health Nutr. 2010; 13:973-979

33. Hosseinpoor AR, Bergen N, Mendis S, Harper S, Verdes E, Kunst A, et al.

Socioeconomic inequality in the prevalence of noncommunicable diseases in low- and

middle-income countries: Results from the World Health Survey. PMC [Online] 2012 [cited

2014 Apr 29]. Available from: <http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3490890/>.

34. Institute of Medicine, Food and Nutrition Board. Dietary Reference Intakes: Applications

in Dietary Assessment. Washington, DC: National Academy Press. 2000

35. Jaime PC, Figueiredo ICR, de Moura EC, Malta DC. Factors associated with fruit and

vegetable consumption in Brazil, 2006. Revista de Saude Publica. 2009;43(2):57–64.

36. James WPT, Nelson M, Ralph A, Leather S. Socio-economic determinants of health. The

contribution of nutrition to inequalities in health. BMJ. 1997; 314:1545-1549

37. Jones LR, Steer CD, Rogers IS, Emmett PM. Influences on child fruit and vegetable

intake: sociodemographic, parental and child factors in a longitudinal cohort study. Public

Health Nutr. 2010; 13:1122-1130

38. Junior EV, Cesar CLG, Fisberg RM, Marchioni DML. Socio-economic variables

influence the prevalence of inadequate nutrient intake in Brazilian adolescents: results from a

population-based survey. [Online] [cited 2013 Apr 9 ] Available from:

<http://journals.cambridge.org/action/displayAbstract?fromPage=online&aid=8347250>

52

39. Juškelienė V. Visuomenės sveikatos įvadas: sveikatos samprata, sveikatos rizikos ir

palaikantys veiksniai. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla. 2007.

40. Kakwani NC, Wagstaff A, Van Doorslaer E. Socioeconomic inequalities in health:

Measurement, computation and statistical inference. Journal of Econometrics. 1997; 77(1):87-

104

41. Kalediene R, Petrauskiene J. Inequalities in life expectancy in Lithuania by level of

education. Scand J Public Health. 2000; 28:4-9

42. Kalėdienė R. Lietuvos gyventojų bendras mirtingumas ir išsimokslinimo lygis. Socialiniai

mokslai. Sociologija. 1996; 3(7):85-87

43. Kaselienė S, Kalėdienė R. Inequalities in Mortality From Infectious Diseases and

Tuberculosis by the Level of Education in Lithuania. Kaunas: Medicina. 2011;47(6):347-353.

44. Kołłątaj W, Sygit K, Sygit M, Karwat ID, Kołłątaj B. Eating habits of children and

adolescents from rural regions depending on gender, education, and economic status of

parents. Annals of Agricultural and Environmental Medicine [Online] 2011; [cited 2014 Apr

29] Available from:

<http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/?term=Eating+habits+of+children+and+adolescents+f

rom+rural+regions+depending+on+gender%2C+education%2C+and+economic+status+of+p

arents>

45. Kukulu K, Sarvan S, Muslu L, Yirmibesoglu SG. Dietary habits, economic status,

academic performance and body mass index in school children: a comparative study. Health

Care. 2010; 14(4):355-366

46. Kunst AE, Mackenbach JP. Measuring socio-economic inequalities in health.

Copenhagen: WHO. 1993

47. Lambert P. The distribution and redistribution of income: A mathematical analysis. 2nd

ed. Manchester: Manchester University Press. 1993

48. Levy-Costa RB, Sichieri R, Pontes NS et al. Household food availability in Brazil:

distribution and trends (1974–2003). Rev Saude Publica. 2005; 39, 530–540

49. Liese AD, Bortsov A, Günther AL, Dabelea D, Reynolds K, Standiford DA, et al.

Association of DASH diet with cardiovascular risk factors in youth with diabetes mellitus: the

SEARCH for Diabetes in Youth study. Circulation 2011; 123:1410-1417

50. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. Žemės ūkio ir maisto produktai. Rinkotyra.

[interaktyvus] 2010; [žiūrėta 2014 m. balandžio 26 d.]. Prieiga per internetą: <

http://www.laei.lt/index.php?mt=leidiniai&straipsnis=234&metai=2010>

53

51. Lietuvos respublikos žemės ūkio ministerija. Programa „Pienas vaikams“ – vis

populiaresnė [Interaktyvus]. [žiūrėta 2014 gegužės 2 d.] Prieiga per internetą:

<http://www.zum.lt/index.php?1698339734>

52. Lietuvos respublikos žemės ūkio ministerija. Vaisių ir daržovių tiekimo vaikams

programa tampa vis populiaresnė [Interaktyvus]. [žiūrėta 2014 gegužės 2 d.] Prieiga per

internetą: < http://www.zum.lt/index.php?-1425044661>

53. Lietuvos statistikos departamentas. Gyventojai ir socialinė statistika. [Interaktyvus]

[žiūrėta 2014 gegužės 3 d.] Prieiga per internetą: <

http://db1.stat.gov.lt/statbank/SelectTable/omrade0.asp?Subjectcode=S3&PLanguage=0&Sho

wnews=OFF&tree=false>

54. Lietuvos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 19 d. įsakymas Nr. V-645. Dėl

mokinių maitinimo organizavimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarkos aprašo patvirtinimo.

Valstybės žinios. 2010; 89-4735

55. Lopez-Azpiazu I, Sanchez-Villegas A, Johansson L, Petkeviciene J, Prattala R, Martinez-

Gonzalez MA. Disparities in food habits in Europe: Systematic review of educational and

occupational differences in the intake of fat. J Hum Nutr Dietet. 2003; 16:1-16

56. Mackenbach JP, Kunst AE, Cavelaars AE, Groenhof F, Geurts JJ, the EU Working Group

on Socioeconomic Inequalities in Health. Socioeconomic inequalities in morbidity and

mortality in Western Europe. Lancet. 1997;349:1655-1659

57. Mackenbach JP, Kunst AE. Measuring the magnitude of socio-economic inequalities in

health: an overview of available measures illustrated with two examples from Europe

[Online] [cited 2014 Apr 29]. Available from:

<http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/9080560?dopt=Abstract>

58. McKenna ML. Policy options to support healthy eating in schools. J Public Health.

2010;101(2):S14-7

59. McKinley MC, Lowis C, et al. It’s good to talk: children’s views on food and nutrition.

European Journal of Clinical Nutrition. 2005;59(4):542-551

60. Minkevičiūtė I. Moksleivių sveikatos priežiūra ir mityba bendrojo lavinimo ugdymo

įstaigoje Lietuvoje. Magistro darbas. Kaunas: 2009

61. Molcho M, Gabhainn SN, Kelly C, Friel S, Kelleher C. Food poverty and health among

schoolchildren in Ireland: findings from the Health Behaviour in School-aged Children

(HBSC) study. Public Health Nutr. 2007; 10:364-370

62. Morasae EK, Forouzan AS, Hosseinpoor AR, et al. Understanding determinants of

socioeconomic inequality in mental health in Iran's capital, Tehran: a concentration index

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Mackenbach%20JP%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=9080560

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Kunst%20AE%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=9080560

54

decomposition approach. PMC [Online] 2012 [cited 2014 Apr 29]. Available from: <

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3342912/>.

63. Niclasen B, Schnohr CW. Greenlandic schoolchildren’s compliance with national dietary

guidelines. Public Health Nutr. 2010; 13:1162-1169

64. Ortega RM, Requejo AM, Lopez-Sobaler AM, Quintas ME, Andres P, Redondo MR et al.

Difference in the breakfast habits of overweight/obese and normal weight schoolchildren. Int.

J. Vitam. Nutr. Res. 1998; 68:125–132

65. Pearson N, Atkin AJ, Biddle SJ, Gorely T. A family-based intervention to increase fruit

and vegetable consumption in adolescents: a pilot study. Public Health Nutr. 2010; 13:876-

885

66. Powell LM, Han E, Chaloupka FJ. Economic contextual factors, food consumption, and

obesity among U.S. adolescents. J Nutr. 2010; 140:1175-1180

67. Prätälä R, Berg MA, Puska P. Diminishing or increasing contrasts? Social class variation

in Finish food consumption patterns, 1997–1990. Eur J Clin Nutr. 1992;46:279-287

68. Quantitative Techniques for Health Equity Analysis - Technical Note #7. The

Concentration Index. [Online] [cited 2014 Apr 29] Available from:

<http://siteresources.worldbank.org/EXTEDSTATS/Resources/3232763-

1171296378756/concentration.pdf >

69. Rasmussen M, Krølner R, Svastisalee CM, Due P, Holstein BE. Secular trends in fruit

intake among Danish schoolchildren, 1988 to 2006: changing habits or methodological

artefacts? Int J Behav Nutr Phys Act. 2008; 5:6

70. Raulio S et al. School and workplace meals promote healthy food habits. Public Health

Nutr. 2010;13(6A):987-992

71. Rees A, Thomas N, Brophy S, Knox G, Williams R. Cross sectional study of childhood

obesity and prevalence of risk factors for cardiovascular disease and diabetes in children aged

11-13. BMC Public Health. 2009; 9:86

72. Roberts C. Appendix B. Sample design and sampling error. In: King A, et al. (ed.). The

health of youth. A cross-national survey. Copenhagen: WHO Regional office for Europe,

1996 (WHO Regional Publications, European Series No. 69).

73. Robertson A, Tirado C, Lobstein T, Jermini M, Knai C, Jensen JH et al. Food and health

in Europe: a new basis for action. WHO Regional Publications, European Series, No.96.

Copenhagen: World Health Organization. 2004

74. Rolland-Cachera MF, Bellisle F, Deheeger M. Nutritional status and food intake in

adolescents living in Western Europe. Eur. J. Clin. Nutr. 2000; 54 (Suppl 1), S41–S4

55

75. Roos G, Johansson L, Kasmel A, Klumbienė J, Pratala R. Disparities in vegetable and

fruit consumption: European cases from the north to the south. Public Health Nutr

2001;4(1):35-43

76. Ross E, Prattala R, Lahelma E, Kleemola P, Pietinen P. Modern and healthy?

Socioeconomic differences in the quality of diet. Eur J Clin Nutr. 1996;50:753-60

77. Samuelson G. Dietary habits and nutritional status in adolescents over Europe. An

overview of current studies in the Nordic countries. Eur. J. Clin. Nutr. 2000; 54 (Suppl 1),

S21–S28

78. Sausenthaler S, Standl M, Buyken A, Rzehak P, Koletzko S, Bauer CP, et al. Regional

and socio-economic differences in food, nutrient and supplement intake in school-age

children in Germany: results from the GINIplus and the LISAplus studies. Public Health Nutr.

2011; 31:1-12

79. Sergeant JC. Estimating the Relative Index of Inequality in R. UK: Nuffield College,

University of Oxford [Online] 2005 [cited 2014 Apr 29]. Available from: <://ftp.uni-

bayreuth.de/math/statlib/R/CRAN/doc/vignettes/RII/RIIoverview.pdf>

80. Shaw ME. Adolescent breakfast skipping: an Australian study. Adolescence. 1998;

33:851–861

81. Siega-Riz AM, Carson T, Popkin B. Three squares or mostly snacks—what do teens

really eat? A sociodemographic study of meal patterns. J. Adolesc. 1998; Health 22:29–36

82. Skidmore P, Welch A, van Sluijs E, Jones A, Harvey I, Harrison F, et al. Impact of

neighbourhood food environment on food consumption in children aged 9-10 years in the UK

SPEEDY (Sport, Physical Activity and Eating behaviour: Environmental Determinants in

Young people) study. Public Health Nutr. 2010; 13:1022-1030

83. Statkevičiūtė J. Lietuvos 9–11 klasių mokinių mitybos įvertinimas. Magistro darbas.

Kaunas: 2010

84. St-Onge MP, Keller KL, Heymsfield SB. Changes in childhood food consumption

patterns: a cause for concern in light of increasing body weights. Am. J. Clin. Nutr. 2003;

78:1068–1073

85. Strukčinskienė B, Griškonis S, Raistenskis J. Lietuvos miestų vyresniųjų klasių mokinių

mitybos ypatumai. Sveikatos mokslai. 2011; 4: ISSN 1392-6373

86. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, Vilniaus universiteto medicinos fakultetas,

Kauno medicinos universitetas. Sveikos mitybos rekomendacijos. Vilnius: Sveikatos mokymo

ir ligų prevencijos centras [interaktyvus] 2010; UDK 613.2(474.5), Sv-13. ISBN 9955-9476-

4-0. [žiūrėta 2014 balandžio 29 d.] Prieiga per internetą:

56

<http://www.smlpc.lt/media/file/Skyriu_info/Metodine_medziaga/Sveikos_mitybos_rekomen

dacijos_2010.pdf>

87. Taylor JP, Evers S, McKenna M. Determinants of healthy eating in children and youth.

Can J Public Health. 2005; 96(Suppl 3):S20-6, S22-29

88. Tarasuk V, Fitzpatrick S, Ward H. Nutrition inequities in Canada. Appl. Physiol Nutr

Metab. 2010; 35:172-179

89. Umbrasienė N, Varvuolienė R, Krupskienė A, Narkauskaitė L, Beržanskytė A,

Kranauskas A. Mokinių mitybos įpročiai. Visuomenės sveikata [interaktyvus] 2011; 2(5 3)

[žiūrėta 2014 m. balandžio 29 d.] Prieiga per internetą:

<http://www.hi.lt/images/Sv_2%2853%29_Varvuoliene.pdf>

90. Vaitkevičius JV, Miliūnienė L, Vaitkevičienė A. Šiaulių apskrities moksleivių mitybos

įpročiai ir savijauta. Visuomenės sveikata. 2008;1(40):37-41

91. Van Cauwenberghe E, Maes L, Spittaels H, van Lenthe FJ, Brug J, Oppert JM et al.

Effectiveness of school-based interventions in Europe to promote healthy nutrition in children

and adolescents: systematic review of published and ‘grey’ literature. Br J Nutr. 2010;

103:781-797

92. Van Doorslaer E, et al. Income-related inequalities in health: Some international

comparisons. Journal of Health Economics. 1997; 16: p. 93-112

93. Vandenheede H, Vikhireva O, Pikhart H, Kubinova R, Malyutina S, Pajak A, et al.

Socioeconomic inequalities in all-cause mortality in the Czech Republic, Russia, Poland and

Lithuania in the 2000s: findings from the HAPIEE Study. PMC [Online] 2013 [cited 2014

Apr 29]. Available from: <http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3963532/>.

94. Venclovienė J. Statistiniai metodai medicinoje. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas.

2010.

95. Vereecken CA, Inchley J, Subramanian SV, Hublet A, Maes L. The relative influence of

individual and contextual socio-economic status on consumption of fruit and soft drinks

among adolescents in Europe. Eur J Public Health. 2005; 15:224-232

96. Viteri EF, Gonzales H. Adverse outcomes of poor micronutrients status in childhood and

adolescence. Nutr Rev. 2002; 60: S46–S52

97. Wagstaff A, Paci P, van Doorslaer E. On the measurement of inequalities in health. Social

Science and Medicine. 1991; 33:545-557

98. Wagstaff A. Socioeconomic inequalities in child mortality: comparisons across nine

developing countries. Bulletin of the World Health Organization. 2000; 78(1):19-29

57

99. Wardle J, Jarvis MJ, Steggles N, Sutton S, Williamson S, Farrimond H et al.

Socioeconomic disparities in cancer-risk behaviors in adolescence: baseline results from the

Health and Behaviour in Teenagers Study (HABITS). Prev. Med. 2003; 36: 721–730

100. WHO Regional Office for Europe. Health 21 – the health for all policy for the WHO

European Region. European Health for All Series, No. 6. Copenhagen: WHO Regional Office

for Europe.1999

101. World Health Organisation Executive Board Session 105th. Global strategy for the

prevention and control of non-communicable diseases: Report by the Director-General.

Geneva: World Health Organisation. 1999; Report No.: EB 105/42

102. World Health Organization Second WHO European Action Plan for Food and

Nutrition Policy 2007–2012

103. Xie B, Gilliland FD, Li YF, et al. Effects of ethnicity, family income, and education

on dietary intake among adolescents. Prev Med. 2003; 36: 30–40

104. Zaborskis A, Lagunaite R, Busha R, Lubiene J. Trend in eating habits among

Lithuanian schoolaged children in context of social inequality: three cross-sectional surveys

2002, 2006 and 2010. BMC Public Health [Online] 2012 [cited 2014 Apr 29] Available from:

<http://www.biomedcentral.com/1471-2458/12/52>

105. Zaborskis A, Lenciauskiene I. Health behaviour among Lithuania’s adolescents in

context of European Union. Croat Med J. 2006; 47:335-343

106. Zaborskis A, Petronytė G, Buitvydaitė R ir kt. Lietuvos vyresniųjų klasių moksleivių

mitybos įpročių netolygumai. Visuomenės sveikata. 2006;1(32):40-45

107. Zaborskis A, Petronytė G, Lubienė J. Moksleivių nuomonė apie maitinimo paslaugų

kokybę bendrojo lavinimosi mokyklose. Visuomenės sveikata. 2006;4(35):5-8

108. Zaveckienė D. Mokinių požiūrio į greito ir sveikatai nenaudingo maisto vartojimą

koregavimo galimybės technologijų pamokose. Magistro darbas. Vilnius: 2010

58

PRIEDAI

1 priedas. Lietuvos bioetikos komiteto leidimas atlikti tyrimą kopija.

2 priedas. Mokinių mitybos apklausos anketa.

59

1 PRIEDAS

60

2 PRIEDAS

MOKINIŲ APKLAUSA

APIE MITYBĄ

Apklausą vykdo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto

Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultato

Sveikatos tyrimų instituto Vaikų ir jaunimo laboratorija

Eivenių g., 4, 50009, Kaunas, tel. (37) 302969

bendradarbiaujant su VšĮ Humana People to People

Programa „Maitinkime vaikus geriau“

Kirtimų g. 47, 02244, Vilnius, tel. (5) 2641058

61

Dėkojame Tau, kad dalyvauji šiame tyrime.

Atsakydamas į šios anketos klausimus, leisi mums daugiau sužinoti apie vaikų mitybos ypatumus. Tai padės įvertinti mokinių mitybos įpročius, išsiaiškinti jų poreikius ir tikslingiau spręsti mitybos problemas. Tau tai bus naudinga, nes sveika mityba yra geros sveikatos pagrindas.

Kaip pildyti anketą? Atidžiai perskaityk kiekvieną klausimą. Atsakydamas į jį pažymėk tą langelį, kuris yra šalia arba žemiau Tau labiausiai patinkančio atsakymo. Prie kiekvieno klausimo pažymėk tik vieną langelį, nes kitaip mes negalėsime suskaičiuoti Tavo atsakymų.

Jeigu sunku išsirinkti vienintelį atsakymą, tai pagalvok, kuris atsakymas šiuo momentu yra tiksliausias.

Užpildęs anketą, įdėk ją į voką ir užklijuok. Pažadame, kad mokykloje niekas nesužinos Tavo atsakymų. Labai prašome į klausimus atsakinėti savarankiškai.

Iš anksto dėkojame už sąžiningumą ir nuoširdumą.

62

1. Šios dienos data: 201 ..... m. .................... mėn. ...... d.

2. Kas Tu esi: berniukas ar mergaitė? Atitinkamą langelį pažymėk kryželiu ().

1 Berniukas 2 Mergaitė

3. Kelintoje klasėje mokaisi?

Aš mokausi ........ klasėje

4. Kuriais metais gimei?

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004

5. Kurį mėnesį gimei?

Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis

1 2 3 4 5 6

Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis Lapkritis Gruodis

7 8 9 10 11 12

6. Kur Tu gyveni?

1 Dideliame mieste

2 Mieste, kuris yra rajono/savivaldybės centras

3 Mažame miestelyje

4 Kaime

7. Kiek Tu sveri (be rūbų)? Jei neprisimeni, praleisk šį klausimą.

Aš sveriu ..................................... kilogramų

8. Koks Tavo ūgis (be batų)? Jei neprisimeni, praleisk šį klausimą.

Mano ūgis ................................... centimetrų

63

Valgymas ir maistas

9. Kiek vidutiniškai dienų per savaitę Tu pusryčiauji (ne tik išgeri arbatos, vandens)? Atskirai pažymėk atsakymus apie savaitės darbo dienas, kai eini į mokyklą, ir savaitgalį.

A. Savaitės darbo dienos B. Šeštadienis ir sekmadienis

1 Prieš eidamas į mokyklą

niekada nepusryčiauju

1 Niekada nepusryčiauju

savaitgaliais

2 Vieną dieną

3 Dvi dienas

2

Paprastai pusryčiauju vieną

savaitgalio dieną (šeštadienį ARBA sekmadienį)

4 Tris dienas

5 Keturias dienas

3

Paprastai pusryčiauju abi

savaitgalio dienas (šeštadienį IR sekmadienį)

6 Penkias dienas

10. Kaip dažnai Tu valgai mokykloje? Pažymėk po vieną langelį kiekvienoje eilutėje

1 2 3 4

Kas dieną 3 – 4 kartus

per savaitę

1 – 2

kartus per savaitę

Retai arba

niekada

a) Šiltus pusryčius arba pietus

mokyklos valgykloje

b) Lengvus užkandžius

mokyklos valgykloje

c) Iš namų į mokyklą atsineštą

sumuštinį

d) Saldainius, sausainius,

traškučius pertraukų metu

e) Obuolius arba kitus vaisius

pertraukų metu

64

11. Ar dažnai mokyklos valgykloje Tu valgai/geri šiuos maisto produktus? Pažymėk po vieną langelį kiekvienoje eilutėje

1 2 3 4

Kas dieną 3 – 4 kartus per savaitę

1 – 2 kartus per

savaitę

Retai arba niekada

a) Sriubą b) Karštą antrąjį patiekalą

(mėsą, kotletą, blynus ar kt.)

c) Daržovių salotas

(atskirą porciją)

d) Kompotą, kisielių, arbatą e) Sultis f) Kokakolą arba kitus gazuotus

saldintus gėrimus

g) Saldainius, šokoladą h) Sausainius, bandeles i) Obuolius arba kitus vaisius

12. Pagal ką Tu renkiesi patiekalus, juos pirkdamas valgykloje?

Pažymėk po vieną langelį kiekvienoje eilutėje 1 2 3 4

Labai

dažnai Dažnai Retai Niekada

a) Kainą

b) Išvaizdą

c) Porcijos dydį

d) Naudingumą sveikatai

e) Skonį

f) Nieko neperku

65

13. Kaip Tu dažniausiai moki už maitinimą mokykloje?

1 Pats susimoku

2 Sumoka tėvai („išperka“ maitinimą)

3 Gaunu nemokamą maitinimą

14. Jei pats moki už maitinimą, kiek vidutiniškai per savaitę išleidi pinigų maitinimuisi mokykloje?

1 Nė kiek

2 Iki 10 Lt

3 11 – 20 Lt

4 21 – 30 Lt

5 Daugiau nei 30 Lt

15. Ką dažniausiai perki užkandžiams parduotuvėje? Pažymėk vieną patį tinkamiausią atsakymą

1 Spurgą, bandelę, sausainius

2 Saldainius, šokoladą, batonėlius

3 Kukurūzų arba bulvių traškučius

4 Vaisius

5 Ledus

6 Kokakolą ar kitus gazuotus saldintus gėrimus

7 Vandenį

8 Kita.................................................................(įrašyk)

66

16. Kaip dažnai valgai vaisius? Pažymėk po vieną langelį kiekvienoje eilutėje 1 2 3 4 5 6 7

Niekada

Rečiau

nei kartą

per

savaitę

Kartą

per

savaitę

2-4

dienas

per

savaitę

5-6

dienas

per

savaitę

Kartą

per

dieną

Kelis

kartus

per

dieną

1. Visokius vaisius 2. Iš jų:

Obuolius

3. Kriaušes

4. Apelsinus,

mandarinus,

5. Bananus 6. Arbūzus, melionus 7. Šviežias ar šaldytas

uogas (braškes,

serbentus ir kt.)

17. Kaip dažnai valgai daržoves? Pažymėk po vieną langelį kiekvienoje eilutėje 1 2 3 4 5 6 7

Niekada

Rečiau nei kartą

per

savaitę

Kartą per

savaitę

2-4 dienas

per

savaitę

5-6 dienas

per

savaitę

Kartą per

dieną

Kelis kartus

per

dieną

1. Visokias daržoves 2. Iš jų: žalias lapines

salotas

3. Žalių arba raugintų

kopūstų salotas

4. Šviežius agurkus,

pomidorus

5. Žirnius, pupeles 6. Nevirtas morkas 7. Virtas daržoves

(burokėlius, morkas

ir kt.)

67

18. Kaip dažnai valgai šiuos maisto produktus? Pažymėk po vieną langelį kiekvienoje eilutėje

1 2 3 4 5 6 7

Niekada

Rečiau

nei kartą per

savaitę

Kartą

per savaitę

2-4

dienas per

savaitę

5-6

dienas per

savaitę

Kartą

per dieną

Kelis

kartus per

dieną

1. Juodą duoną

2. Baltą duoną, batoną

3. Manų košę

4. Kitokių kruopų

košes

5. Varškę, sūrį

6. Saldžius sūrelius,

jogurto gėrimus,

ledus

7. Saldainius, šokoladą

8. Tortą, pyragaičius,

sausainius

9. Traškučius

(kukurūzų, keptų

bulvių)

10. Greito maisto

produktus

(mėsainius, picą,

kebabus ir kt.)

11. Žuvį

12. Žuvies produktus

13. Virtą, keptą mėsą

14. Sardeles, pieniškas

dešreles

15. Rūkytą kumpį,

rūkytą dešrą

16. Kiaušinius

68

19. Kaip dažnai geri? Pažymėk po vieną langelį kiekvienoje eilutėje 1 2 3 4 5 6 7

Niekada

Rečiau

nei kartą per

savaitę

Kartą

per savaitę

2-4

dienas per

savaitę

5-6

dienas per

savaitę

Kartą

per dieną

Kelis

kartus per

dieną

1. Šviežiai

pagamintas vaisių

ar daržovių sultis

2. Namuose

konservuotas sultis

3. Iš parduotuvės

nupirktas sultis

pakeliuose

4. Vandenį

5. Iš parduotuvės

nupirktą vandenį

6. Kokakolą, fantą ar

kitus gazuotus

saldžius gėrimus

7. Natūralią kavą

8. Natūralų kaimišką

pieną

9. Parduotuvėje pirktą

pieną

10. Kefyrą, rūgpienį,

natūralų jogurtą

69

20. Ką valgai, kai užkandžiauji tarp pagrindinių valgymų? Pažymėk po vieną langelį kiekvienoje eilutėje

1 2 3

Dažnai Kai kada Niekada

1. Vaisius

2. Sausainius, bandelę

3. Saldainius, šokoladą

4. Saldaus jogurtą, sūrelį

5. Riešutus 6. Džiovintus vaisius

5. Kukurūzų arba bulvių traškučius

6. Kita. Parašyk ............................

...................................................

7. Tarp pagrindinių valgymų niekada

neužkandžiauju

21. Kaip dažnai Tu valgai tomis dienomis, kai eini į mokyklą? Pažymėk po vieną langelį kiekvienoje eilutėje

1 2 3 4

Kas dieną 3 – 4 kartus per savaitę

1 – 2 kartus per

savaitę

Retai arba niekada

a) Pietus namuose b) Pietus dienos centre c) Vakarienę dienos centre d) Vakarienę namuose

70

22. Ką moki pasigaminti valgyti, vienas būdamas namuose? Pažymėk po vieną langelį kiekvienoje eilutėje

1 2 3 4

Dažnai Kai kada Niekada Nemoku

gaminti

1. Sumuštinį 2. Išsivirti arba išsikepti

kiaušinį 3. Pasidaryti daržovių

salotas 4. Pasidaryti sudėtingesnį

patiekalą 5. Negaminu nieko, nes

nemoku

23. Kiek, Tavo nuomone, yra naudingi sveikatai šie maisto produktai? Pažymėk po vieną langelį kiekvienoje eilutėje

1 2 3 4 5

Visai

nenaudingi

arba žalingi

Nelabai

naudingi

Viduti-

niškai

naudingi

Naudingi Labai

naudingi

1. Šviežiai pagamintos

vaisių ar daržovių

sultys

2. Kokakola, fanta ar

kiti gazuoti saldinti

gėrimai

3. Juoda rupi duona 4. Balta duona, batonas 6. Bulvių traškučiai

(„čipsai“)

7. Liesas pienas 8. Natūralus kaimiškas

pienas

9. Saldūs sūreliai, ledai 10. Saldainiai

71

24. Kuriame iš šių maisto produktų, Tavo nuomone, yra daugiausiai vitaminų? Pažymėk tik vieną atsakymą

1 Juodoje rupioje duonoje

2 Makaronuose

3 Baltoje duonoje, batone

4 Nežinau

25. Kokiose daržovėse, Tavo nuomone, yra daugiausiai vitaminų? Pažymėk tik vieną atsakymą

1 Žaliose

2 Virtose

3 Konservuotose 4 Nežinau

26. Kiek, Tavo nuomone, per dieną reikia suvalgyti vaisių ir daržovių? Pažymėk tik vieną atsakymą

1 Apie 100 g

2 Apie 200 g

3 Apie 300 g

4 400 g ir daugiau 5 Nežinau

27. Kodėl,Tavo nuomone, labiausiai nesveika valgyti daug saldumynų? Pažymėk tik vieną atsakymą

1 Gali sugesti dantys

2 Galima nutukti

3 Gali pradėti skaudėti pilvą

4 Gali pradėti skaudėti galvą

5 Nežinau

28.

.

Kaip manai, kas iš išvardytų asmenų turi daugiausiai rūpintis Tavo sveikata? Pažymėk tik vieną atsakymą

1 Gydytojai

2 Mokytojai

3 Tėvai

4 Aš pats 5 Kiti (parašyk) ...................................................................

72

29.

.

Ką, Tavo nuomone, reikia pirmiausia daryti norint numesti per didelį svorį?

1 Gerti svorio reguliavimui skirtus vaistus

2 Nepersivalgyti ir daugiau judėti

3 Laikytis labai griežtos (bado) dietos

4 Nevalgyti vakare 5 Nežinau

30. Ar manai, kad Tu turi pakankamai žinių apie sveiką mitybą?

1 Taip

2 Ne

3 Nežinau

31. Ar Tu norėtum gauti naujų žinių apie sveiką mitybą ir sveikatos stiprinimą?

1 Nuolatos

2 Dažnai

3 Retkarčiais

4 Niekada

32. Ar Tau įdomu žiūrėti televizijos laidas arba skaityti knygas apie maisto ruošimo būdus, patiekalų receptus?

1 Labai įdomu

2 Įdomu

3 Neįdomu

4 Visai neįdomu

33. Ar Tau svarbu sveikai maitintis?

1 Labai svarbu

2 Svarbu

3 Nelabai svarbu

4 Nesvarbu 5 Visai nesvarbu

73

34. Ar rūpiniesi savo sveikata?

1 Nuolatos

2 Dažnai

3 Retkarčiais

4 Tik tada, kai susergu 5 Visai nesirūpinu

35. Ar Tavo šeimoje stengiamasi sveikai maitintis, kai tam yra galimybių?

1 Nuolatos

2 Dažnai

3 Retkarčiais

4 Tik tada, kai kas nors suserga 5 Visai nesistengiama

36. Ar pats (pati) stengiesi sveikai maitintis?

1 Nuolatos

2 Dažnai

3 Retkarčiais

4 Tik tada, kai susergu 5 Visai nesistengiu

37. Ar šiuo metu laikaisi dietos arba darai ką nors kita, kad sumažintum kūno svorį?

1 Ne, nes mano svoris normalus

2 Ne, bet man reikėtų numesti svorio

3 Ne, nes man reikėtų priaugti svorio

4 Taip

38. Ar Tu mėgsti „sukiotis“ virtuvėje ir pats ką nors gaminti valgyti?

1 Labai mėgstu

2 Mėgstu

3 Nemėgstu

4 Labai nemėgstu

74

39. Kurį iš šių užkandžių išsirinktum, jei Tau būtų pasiūlyta pasivaišinti?

1 Aliejuje paskrudintą duoną su česnaku

2 Obuolį

3 Šokoladinį saldainį

4 Paskrudintus su druska riešutus 5 Džiovintus vaisius

40. Kiek arbatinių šaukštelių (gabaliukų) cukraus dedi į arbatos arba kitų iš anksto nesaldintų gėrimų puodelį?

1 Visai nededu

2 1 šaukštelį

3 2 šaukštelius

4 3 ir daugiau šaukštelių

41. Ar sūdai paruoštą maistą papildomai?

1 Beveik visada

2 Jei nepakankamai sūru

3 Niekada

42. Ar kalbatės apie sveiką gyvenseną ir mitybą su mokytojais?

1 Niekada

2 Kai kada

3 Dažnai

43. Ar kalbatės apie sveiką gyvenseną ir mitybą su tėvais?

1 Niekada

2 Kai kada

3 Dažnai

75

44. Kokiu būdu labiausiai norėtum mokytis sveikos mitybos?

1 Sveikos gyvensenos pamokose

2 Darbų pamokose

3 Žiūrėdamas specialias televizijos laidas

4 Skaitydamas specialią literatūrą

5 Internete

6 Kita. Parašyk …................………..……..…………………

……………………………….……………………………..

45. Kiek svarbūs šie dalykai Tavo gyvenime? Pažymėk po vieną langelį kiekvienoje eilutėje

1 2 3 4 5

Labai svarbu

Svarbu Nelabai svarbu

Nesvarbu Visai

nesvarbu

1. Šeima 2. Sveikata 3. Meilė 4. Pinigai, turtas 5. Išsilavinimas 6. Darbas, karjera 7. Pripažinimas (būti

lyderiu, autoritetu,

„žvaigžde“)

46. Kaip apibūdintum savo sveikatą?

1 Puiki

2 Gera

3 Patenkinama

4 Bloga

76

47. Koks, Tavo manymu, yra Tavo kūnas?

1 Gerokai per plonas

2 Truputį per plonas

3 Normalus

4 Truputį per storas 5 Gerokai per storas

48. Ar dažnai per pastaruosius 6 mėnesius patyrei: Pažymėk po langelį kiekvienoje eilutėje.

1 2 3 4 5

Beveik kiekvieną

dieną

Dažniau nei kartą

per savaitę

Beveik kiekvieną savaitę

Beveik kiekvieną mėnesį

Retai arba

niekada

1. Galvos skausmą 2. Skrandžio arba pilvo

skausmą 3. Nugaros skausmą 4. Liūdesį, prislėgtumą 5. Irzlumą, blogą

nuotaiką

6. Nervinę įtampą,

susirūpinimą

7. Buvo sunku užmigti 8. Galvos svaigimą,

silpnumą 49. Apskritai, kaip Tu jautiesi galvodamas apie savo dabartinį

gyvenimą? 1 Jaučiuosi labai laimingas

2 Jaučiuosi pakankamai laimingas

3 Nesijaučiu laimingas

4 Esu visiškai nelaimingas

77

50.

10 Labiausiai patenkintas gyvenimu

9

8

7

6

5

4

3

2

1

Paveikslėlyje nupieštos kopėčios.

Kopėčių viršuje yra 10 – labiausiai patenkintas savo gyvenimu; apačioje 0 – mažiausiai patenkintas savo gyvenimu.

Kurioje vietoje ant kopėčių dabar Tu jautiesi stovintis?

Pažymėk langelį, kuris geriausiai atspindi Tavo padėtį.

0 Mažiausiai patenkintas gyvenimu

51. Tavo nuomone, kaip klasės auklėtojas vertina Tavo mokymąsi, lyginant su kitais bendraklasiais?

1 Labai gerai

2 Gerai

3 Vidutiniškai

4 Blogiau nei vidutiniškai

52. Kaip manai, ar sunku Tau mokytis? Kiekvienam teiginiui pažymėk savo nuomonę.

1 2 3 4 5

Tikrai sutinku Sutinku

Nei taip, nei ne Nesutinku

Tikrai nesutinku

1. Man užduodama per daug mokytis

2. Man mokymasis yra sunkus darbas

3. Aš dažnai pavargstu nuo mokymosi

78

53. Ar dažnai ne pamokų metu, laisvalaikiu, mankštiniesi ir sportuoji taip, kad suprakaituotum, padažnėtų kvėpavimas?

1 Kasdien

2 4-6 kartus per savaitę

3 2-3 kartus per savaitę

4 Kartą per savaitę

5 Kartą per mėnesį

6 Rečiau nei kartą per mėnesį

7 Niekada

54. Kiek valandų per savaitę ne pamokų metu mankštiniesi ir sportuoji taip, kad suprakaituotum, padažnėtų kvėpavimas?

1 Nė vienos valandos per savaitę

2 Apie pusę valandos per savaitę

3 Apie 1 valandą per savaitę

4 Apie 2-3 valandas per savaitę

5 Apie 4-6 valandas per savaitę

6 7 ir daugiau valandų per savaitę

55. Ar esi kada nors rūkęs (mažiausiai vieną cigaretę)?

1 Taip

2 Ne

56. Ar dabar dažnai rūkai?

1 Kiekvieną dieną

2 Mažiausiai kartą per savaitę, bet ne kiekvieną dieną

3 Rečiau nei kartą per savaitę

4 Aš visai nerūkau

79

57. Ar dažnai dabartiniu metu geri alkoholinius gėrimus: alų, vyną, spiritinius gėrimus ir kt.? Pabandyk suskaičiuoti ir tuos kartus, kai geri tik truputį. Pažymėk po langelį kiekvienoje eilutėje.

1 2 3 4 5

Kiekvieną dieną

Kiekvieną savaitę

Kiekvieną mėnesį Retai Niekada

1. Alų

2. Vyną 3. Šampaną

4. Likerį

5. Degtinę ir kitus

stiprius gėrimus

6. Silpnus alkoholinius gėrimus (Sidras, Mix, Fizz, kokteiliai su alkoholiu)

58. Ar kada nors buvai išgėręs tiek daug alkoholinių gėrimų, kad pasijustum apsvaigęs? .

1 Ne, niekada

2 Taip, vieną kartą

3 Taip, 2 – 3 kartus

4 Taip, 4 – 10 kartų

5 Taip, daugiau nei 10 kartų

59. Kiek šiuo metu artimų draugų ir draugių Tu turi? Pažymėk po vieną langelį abiejuose stulpeliuose.

A. Draugų (berniukų) B. Draugių (mergaičių)

1 Nė vieno 1 Nė vienos

2 Vieną 2 Vieną

3 Du 3 Dvi

4 Tris arba daugiau 4 Tris arba daugiau

80

60. Ar dažnai kalbiesi su draugais telefonu, siunti jiems trumpąsias žinutes (SMS) arba bendrauji internetu?

1 Retai arba niekada

2 1 ar 2 dienas per savaitę



5 Kasdien 6 Neturiu mobilaus telefono ir interneto

61. Ar Tavo šeima turi kompiuterį?

1 Nė vieno

2 Vieną

3 Du

4 Tris ar daugiau

62. Kiek kartų per pastaruosius 12 mėnesių Tu kartu su visa šeima iškylavai arba vykai į keliones?

1 Nė karto

2 1 kartą

3 2 kartus

4 Daugiau negu 2 kartus

63. Ar Tavo šeima turi automobilį?

1 Ne

2 Taip, vieną

3 Taip, du arba daugiau

81

Tavo šeima Norėtume paklausti apie žmones, su kuriais Tu gyveni. Visos šeimos yra skirtingos (pavyzdžiui, ne visi vaikai gyvena su abiem tėvais, kartais vaikai gyvena tik su mama arba tik su tėvu, kartais vaikai turi dvejus namus arba dvi šeimas). Todėl mes norėtume sužinoti apie Tavo šeimą.

64. Pažymėk visus, kas gyvena namuose, kuriuose Tu gyveni visą laiką arba praleidi daugiausiai laiko.

A. Suaugusieji: B. Vaikai:

1 Mama

2 Tėvas

3 Pamotė (arba tėvo draugė)

4 Patėvis (arba mamos draugas)

5 Senelė

6 Senelis

7 Dar ir kiti čia neišvardyti asmenys. Jei gali, parašyk:

.............................................

..............................................

8 Gyvenu pas globėjus (-ą) arba vaikų namuose

Parašyk, kiek šiuose namuose gyvena seserų ir brolių (įskaitant patėvių ir globėjų vaikus). Parašyk skaičiais. Jei negyvena, tai rašyk 0 (nulį). Savęs neskaičiuok.

Kiek brolių? …………….

Kiek seserų? ……………..

65. Kuris iš žemiau pateiktų apibūdinimų geriausiai nusako dabartinę

Tavo šeimos padėtį?

1 Gyvenu su ABIEM savo tėvais

Gyvenu ne su ABIEM savo tėvais, nes:

2 Mano tėvai yra išsiskyrę

3 Vienas iš mano tėvų dirba ir gyvena kitoje

vietoje

4 Vienas iš mano tėvų yra miręs

5 Vieno iš jų visai nesu matęs ir nežinau, kur

tėvas (mama) yra

6 Gyvenu pas globėjus (-ą) arba vaikų namuose

82

66. Ar Tu turi savo atskirą kambarį?

1 Ne

2 Taip

67. Kaip Tu manai, ar Tavo šeima yra turtinga?

1 Labai turtinga

2 Pakankamai turtinga

3 Vidutiniškai turtinga

4 Nelabai turtinga

5 Visai neturtinga

68A. Ar Tavo tėvas turi darbą? B. Ar Tavo mama turi darbą?

1 Taip 1 Taip

2 Ne 2 Ne

3 Nežinau 3 Nežinau

4 Tėvo neturiu, jo nesutinku 4 Mamos neturiu, jos nesutinku

69. Ar visada Tu turi pakankamai pinigų pavalgyti mokykloje?

1 Taip

2 Ne

3 Gaunu nemokamą maitinimą

70. Ar išeidamas iš mokyklos valgyklos jautiesi pavalgęs tiek, kiek norėtųsi?

1 Visada

2 Kai kada

3 Niekada

4 Mokyklos valgykloje nevalgau

83

71. Ar Tau lengva kalbėtis su tėvu ir motina apie dalykus, kurie Tau labai svarbūs ir Tave jaudina? Pažymėk po vieną langelį kiekvienoje eilutėje

1 2 3 4 5

Labai

lengva Lengva Sunku

Labai

sunku

Jo (jos)

neturiu,

nesutinku

1. Su tėvu 2. Su mama

72. Pabaigai dar keletas klausimų apie Tave ir Tavo šeimą. Pažymėk po vieną langelį kiekvienoje eilutėje

1 2 3 4

Visada Dažnai Kartais Niekada

1. Ar visada turi savo pinigų tiek,

kad galėtum nueiti į kiną,

nusipirkti ledų, atsigerti ar kita?

2. Ar per Tavo gimtadienį yra

ruošiamos vaišės ar kitos

pramogos Tavo draugams?

3. Ar Tavo namuose žiemą būna

šalta?

4. Ar Tau tenka nešioti kitų vaikų

dėvėtus drabužius?

5. Jei reikia naujų batų arba

rūbelių, ar tėvai Tau juos iškart

nuperka?

6. Ar Tu vartoji vitaminus ar kitus

sveikatą stiprinančius maisto

papildus?

7. Ar dažnai Tau tenka eiti į

mokyklą arba miegoti alkanam?

8. Ar Tu turi galimybės valgyti

vaisių ir daržovių tiek, kiek

norisi?

Prašome patikrinti, ar atsakei į visus klausimus. Ačiū.

Documents

LIETUVOS MOKSLEIVIŲ MITYBOS SOCIALINIAI · Socialiniai netolygumai didžiausią įtaką turėjo vaisių ir daržovių valgymui: didesnę galimybę valgyti šiuos produktus turėjo