ISSN 2351-6712 (Online)

S O C I A L I N I A I T Y R I M A ISOCIAL RESEARCH

2019, Vol. 42 (1)

Šiauliai, 2019

SOCIALINIAI TYRIMAI Mokslo darbai

REDAKTORIŲ KOLEGIJAVy riau sia sis re dak to rius:Te odo ras Ta mo šiū nas prof.dr.(vadyba),Šiauliųuniversitetas,Lietuva

Atsakingosios redaktorės:Diana Cibulskienė prof.dr.(ekonomika),Šiauliųuniversitetas,LietuvaVita Juknevičienė doc.dr.(vadyba),Šiauliųuniversitetas,Lietuva

Redaktoriai:Jouke van Dijk prof.dr.(ekonomika),Groningenouniversitetas,NyderlandaiCarol Ebdon prof.dr.(vadyba),NebraskosuniversitetasOmahoje,JAVMarina Karpickaja doc.dr.(ekonomika),GardinoJankosKupalosvalstybinisuniversitetas,BaltarusijaGediminas Merkys prof.habil.dr.(sociologija),Kaunotechnologijosuniversitetas,LietuvaRomana Provaznikova doc.dr.(ekonomika),Pardubiciųuniversitetas,ČekijaGintaras Šaparnis doc.dr.(vadyba),Šiauliųuniversitetas,Lietuva

Mokslinė taryba:Daiva Beržinskienė-Juozainienė prof.dr.(ekonomika),Šiauliųuniversitetas,LietuvaArtūras Blinstrubas doc.dr.(vadyba),Šiauliųuniversitetas,LietuvaLuca Giovanni Carlo Brusati doc.dr.(vadyba),Udinėsvalstybinisuniversitetas,ItalijaMark Cassell prof.dr.(politikosmokslai),Kentovalstybinisuniversitetas,JAVRemigijus Čiegis prof.habil.dr.(ekonomika),VytautoDidžiojouniversitetas,LietuvaMilda Damkuvienė doc.dr.(vadyba),Šiauliųuniversitetas,LietuvaIvan Dimitrov prof.dr.(vadyba),Burgasodr.A.Zlatarovouniversitetas,BulgarijaSebastian Jakubowski doc.dr.(teisė),Vroclavouniversitetas,LenkijaKenneth Kriz prof.dr.(ekonomika),Vičitosvalstybinisuniversitetas,JAVOlga Molchanova prof.dr.(vadyba),MaskvosM.Lomonosovovalstybinisuniversitetas,RusijaUroš Pinterič doc.dr.(vadyba),Organizacijosstudijųfakultetas,NovoMesto,SlovėnijaIveta Reinholde doc.dr.(vadyba),Latvijosuniversitetas,LatvijaIrma Rybnikova doc.dr.(vadyba),Chemnicotechnologijosuniversitetas,VokietijaVainius Smalskys prof.dr.(vadyba),MykoloRomeriouniversitetas,LietuvaWłodzimierz Sroka doc.habil.dr.(vadyba),DombrovaGurničauniversitetas,LenkijaDiana Šaparnienė prof.dr.(vadyba),Šiauliųuniversitetas,LietuvaZita Tamašauskienė prof.dr.(ekonomika),Šiauliųuniversitetas,LietuvaSkaidrė Žičkienė prof.dr.(vadyba),Šiauliųuniversitetas,Lietuva

Žurnalaspriskirtassocialiniųmokslųsričiai,vadybos,ekonomikos,sociologijos,teisės,politikosmokslųkryptims.Sužurnaloarchyvugalimasusipažintiinstitucijostinklalapyjeadresu:<http://www.su.lt/mokslas/mokslo-leidiniai/socialiniai-tyrimai>.

Re dak ci jos ad re sas:Šiauliųuniversitetas,VersloirviešosiosvadyboskatedraP.Višinskiog.19,LT-77156Šiauliai,LietuvaTel.(+37041)595886El.paštassocial.research@su.lt

Žur na las re fe ruo ja mas tarp tau ti nė se duo me nų ba zė se:IndexCopernicus:http://journals.indexcopernicus.com/masterlist.phpSocINDEXwithFullText:http://www.ebscohost.com/titleLists/sih-coverage.pdfCEEOL:http://www.ceeol.com/SociologySourceUltimate:https://www.ebscohost.com/titleLists/sxi-coverage.pdfSocINDEX:http://www.ebscohost.com/titleLists/snh-coverage.pdfOneBelt,OneRoad:https://www.ebscohost.com/titleLists/obo-coverage.htm

ISSN2351-6712(Online) ©Šiauliųuniversitetas,2019

SOCIAL RESEARCHResearch works

EDITORIAL BOARDEdi tor in chief:Te odo ras Ta mo siu nas Prof.Dr. (Management),SiauliaiUniversity,Lithuania

Ma na ging edi tor:Diana Cibulskiene Prof.Dr.(Economics),SiauliaiUniversity,LithuaniaVita Jukneviciene Assoc.Prof.Dr.(Management),SiauliaiUniversity,Lithuania

Editors:Jouke van Dijk Prof.Dr.(Economics),UniversityofGroningen,TheNetherlandsCarol Ebdon Prof.Dr.(Management),UniversityofNebraskaatOmaha,U.S.AMarina Karpickaja Assoc.Prof.Dr.(Economics),YankaKupalaStateUniversityofGrodno,BelarusGediminas Merkys Prof.Habil.Dr.(Sociology),KaunasUniversityofTechnology,LithuaniaRomana Provaznikova Assoc.Prof.Dr.(Economics),UniversityofPardubice,CzechRepublicGintaras Saparnis Assoc.Prof.Dr.(Management),SiauliaiUniversity,Lithuania

Scientific council:Daiva Berzinskiene-Juozainiene Prof.Dr.(Economics),SiauliaiUniversity,LithuaniaArtūras Blinstrubas Assoc.Prof.Dr.(Management),SiauliaiUniversity,Lithuania Luca Giovanni Carlo Brusati Assoc.Prof.Dr.(Management),UdineStateUniversity,ItalyMark Cassell Prof.Dr.(PoliticalScience),KentStateUniversity,U.S.ARemigijus Ciegis Prof.Habil.Dr.(Economics),VytautasMagnusUniversitety,LithuaniaMilda Damkuviene Assoc.Prof.Dr.(Management),SiauliaiUniversity,LithuaniaIvan Dimitrov Prof.Dr.(Management),BourgasProf.AssenZlatarovUniversity,BulgariaSebastian Jakubowski Assoc.Prof.Dr.(Law),WroclawUniversity,PolandKenneth Kriz Prof.Dr.(Economics),WichitaStateUniversity,U.S.AOlga Molchanova Prof.Dr.(Management),LomonosovMoscowStateUniversity,RussiaFederationUros Pinteric Assoc.Prof.Dr. (Management),FacultyofOrganizationStudies inNovomesto,

SloveniaIveta Reinholde Assoc.Prof.Dr.(Management),UniversityofLatvia,LatviaIrma Rybnikova Assoc.Prof.Dr.(Management),UniversityofTechnologyChemnitz,GermanyVainius Smalskys Prof.Dr.(Management),MykolasRomerisUniversity,LithuaniaWłodzimierz Sroka Assoc.Prof.Habil.Dr.(Management),UniversityofDąbrowaGórnicza,PolandDiana Saparniene Prof.Dr.(Management),SiauliaiUniversity,LithuaniaZita Tamasauskiene Prof.Dr.(Economics),SiauliaiUniversity,LithuaniaSkaidre Zickiene Prof.Dr.(Management),SiauliaiUniversity,Lithuania

Thejournalisattributedtotheareaofsocialsciences,fieldsofmanagement,economics,sociology,lawandpoliticalsciences.The archive of the journal can be found online at <http://www.su.lt/en/research/su-periodical-issues/5170-social-research>.

Address of the editorial office:SiauliaiUniversity,DepartmentofBusinessandPublicManagementP.Visinskiostr.19,LT-77156Siauliai,LithuaniaTel.:(+37041)595886E-mail:social.research@su.lt

The journal is abstracted and indexed in the following international databases:IndexCopernicus:http://journals.indexcopernicus.com/masterlist.phpSocINDEXwithFullText:http://www.ebscohost.com/titleLists/sih-coverage.pdfCEEOL:http://www.ceeol.com/SociologySourceUltimate:https://www.ebscohost.com/titleLists/sxi-coverage.pdfSocINDEX:http://www.ebscohost.com/titleLists/snh-coverage.pdfOneBelt,OneRoad:https://www.ebscohost.com/titleLists/obo-coverage.htm

ISSN2351-6712(Online) ©SiauliaiUniversity,2019

4

TURINYS / CONTENTS

Lina Bivainienė, Teodoras Tamošiūnas.Teoriniaiirempiriniaisuinteresuotųjųšaliųdalyvavimo raiškosmiestoprekėsženklovystymoveikloseaspektai ................................................................................5TheoreticalandEmpiricalAspectsoftheManifestationofStakeholderParticipationinCityBrandDevelopmentActivities .................................................................................................................................17

Craig S. Maher, Mahbubul Majumder, Wei-Jie Liao, Yansi Liao.SpatialAnalysisofLocal GovernmentFiscalConditioninNebraska ....................................................................................................19SpatialAnalysisofLocalGovernmentFiscalConditioninNebraska ..........................................................27

Danguolė Šavareikienė.Sociokratijakaipnaujaorganizacijųvaldymoparadigma ....................................32SociocracyasaNewParadigmofOrganizationalManagement ..................................................................39

Karolis Kaklys.LRvietossavivaldosteisinioreguliavimoproblematikatarybosmažumosteisiųirdemokratijosužtikrinimoaspektu ..................................................................................................................41TheProblematicityofLegalRegulationsofLocalSelf-GovernanceintheRepublicofLithuania intheContextofEnsuringMinorityRightsandDemocracy ........................................................................49

Laima Liukinevičienė, Vaida Paulauskienė.Naujiviešųjųpaslaugųteikimobūdaiirkanalaiikimokykliniougdymoįstaigose ....................................................................................................................50NewChannelsandWaysofDeliveringPublicServicesinPre-schoolEducationInstitutions .....................65

Kristina Kulikauskienė.Socialiaiįtraukiosbibliotekossampratabesikeičiančiojevisuomenėje .............67TheConceptofSociallyInclusiveLibraryinChangingSociety .................................................................77

INFORMACIJAAPIEAUTORIUS/INFORMATIONABOUTTHEAUTHORS .....................................79

REIKALAVIMAIMOKSLODARBAMS,PUBLIKUOJAMIEMSLEIDINYJE„SOCIALINIAITYRIMAI“REQUIREMENTSFORSCIENTIFICPAPERSTOBEPUBLISHEDINTHEJOURNAL“SOCIALRESEARCH”

Copyright©2019ŠiauliaiUniversityPress 5

ISSN 2351-6712 (Online)Socialiniai tyrimai / Social Research. 2019, Vol. 42 (1), 5–18

Teoriniai ir empiriniai suinteresuotųjų šalių dalyvavimo raiškos miesto prekės ženklo vystymo veiklose aspektai

Lina Bivainienė1, Teodoras Tamošiūnas2

1 Vilniaus kolegija, Didlaukio g. 49, LT-08303 Vilnius. El. paštas l.bivainiene@vvf.viko.lt2 Šiaulių universitetas, P. Višinskio g. 38, LT-76352 Šiauliai. El. paštas teodoras.tamosiunas@su.lt The article has been reviewed. Received on 30 August 2019, accepted on 12 November 2019

AnotacijaStraipsnyjenagrinėjamassuinteresuotųjųšaliųda-

lyvavimasvystantmiestoprekėsženklą.Mokslošaltiniųanalizėspagrinduapibūdintisuinteresuotųjųšaliųirjųda-lyvavimobeipatiesmiestoprekėsženklo teoriniaikon-tekstai.EmpiriniametyrimeišnagrinėtivisiesamiLietu-vos8miestųprekiųženklųvystymopatvirtintidokumen-tai,visų60Lietuvossavivaldybiųstrateginiaiplėtrospla-nai,15ekspertųinterviurezultatai.Vadovaujantismoks-lošaltiniųanalizeirempiriniotyrimorezultatais,identi-fikuotospagrindinėssuinteresuotosiosšalys,dalyvaujan-čiosmiestoprekėsženklovystymoveiklose,išskirtišešimiestoprekėsženkloelementai,apibūdintosšiųelemen-tųcharakteristikos.

Pagrindiniai žodžiai: miestoprekėsženklas,su-interesuotosiosšalys,dalyvavimas,vystymas.

ĮvadasTyrimo aktualumas. XXIamžiujevisdidesnę

svarbąįgyjamiesto prekės ženklo (angl. City brand) vystymas,kaimiestas(teritorija,valstybė,geografi-nėvietovė) tampa savotiškuproduktu, kurį galimapatraukliai „parduoti“. Miesto marketingas (angl.City marketing),kurisišpradžiųbuvotraktuojamaskaippaprastasmiestoirjotraukosobjektųrėmimopriemoniųtaikymas,palaipsniuiišaugoįmarketingoveiklas,kuriosenetikdaugdėmesioskiriamamar-ketingo komplekso sudarymui ar rinkos tyrimams,betirsuinteresuotųjų šalių (angl. Stakeholder) daly-vavimui,siekiantstrateginiųtikslų.

Miestoprekėsženklovystymoveiklosedaly-vaujanemažaisuinteresuotųjųšalių,kuriosturiben-drąjį interesą ir išreiškia tam tikrą poziciją ir tiks-lusvystantmiestoprekėsženklą.Šiameproceseda-lyvaujaskirtingossuinteresuotosiosšalys(pvz.,gy-ventojai,verslininkai,miestovaldžiairkt.,turintys

skirtingusmotyvusirskirtingasgalimybes),skirtin-gossuinteresuotosiosšalyssąveikauja,nesnėraga-limybėsvisiškaiišvengtibendravimoarbendradar-biavimo,kurįsąlygojabūtinybė,onenorai.Be to,suinteresuotosios šalys turi mažai galimybių pasi-rinktipriimtinassuinteresuotąsiasšalis,būtinapalai-kytiryšiussudaugeliušalių.Esminiaisuinteresuo-tųjų šaliųdalyvavimoaspektai (suinteresuotųjų ša-liųgausa,jųtarpusavioskirtumai,šaliųpasirinkimoribojimai)sąlygoja,kadmiestoprekėsženklovysty-mątenkatraktuotikaipmiestoprekėsženklokaitą,kuriąinspiruojakonkrečiųsuinteresuotųjųšaliųsą-veikairgrindžiaribotopasirinkimoprielaidos.

Mokslinės problemos argumentacija.Moks-linėjeliteratūrojepasireiškiateoriniųprieigų,susiju-siųsusuinteresuotųjųšaliųdalyvavimumiestopre-kės ženklovystymoveiklose, įvairovė.Mokslinin-kaidiskutuoja,kasyrasuinteresuotojišalisirkokiuspagrindinius josbruožusgalima įvardyti.Suintere-suotųjų šalių teorijos pradininkas Freeman (1984)pateikė klasikinę koncepciją, kuria siekė pagrįstikompanijosirjosišorinėsaplinkossąryšįbeijįnu-lemiančius veiksnius. Plėtojant šią teoriją, pradėtakoncentruotisįmoksliniustyrimuskeliomiskrypti-mis:a)suinteresuotųjų šalių strateginio valdymo as-pektai; b) suinteresuotųjų šalių spaudimo poveikio aspektai; c) suinteresuotųjų šalių santykio su korpo-ratyviniu valdymu aspektai; d) suinteresuotųjų ša-lių ir imonių socialinės atsakomybės sasajų aspek-taiirkt.Visosegzistuojančiosklasifikacijosatsklei-džiasuinteresuotųjųšaliųįvardijimogausą:a)suin-teresuotąsiasšalisidentifikuojapagalpožymiųskai-čių;b)pagalsuinteresuotųjųšaliųpoveikįorganiza-cijoms;c)pagalpraktinįsuinteresuotųjųšaliųpovei-

6

kį irkt.Tokia įvairovėrodo,koksnevienareikšmisyrasuinteresuotųjųšaliųkonstruktas,todėlbūtinajįaptartiviešojosektoriauskontekste,identifikuojant,kas yra suinteresuotoji šalis, dalyvaujanti vystantmiestoprekėsženklą.

Miesto prekės ženklas kaip tyrimo objektasaptariamas įvairiuose kontekstuose: a)miesto pre-kėsženklaskaipvietovėsprekėsženklokoncepcijosdalis (angl.Place branding), kai nagrinėjami kon-krečiųvietoviųarnetregionųprekėsženkloklausi-mai, tačiau labiausiai domimasi tiekdemografiniu,tiekgeografiniupagrindu susiformavusiais teritori-niaisobjektais,susijusiaissuadministraciniu,demo-grafiniu,etnografiniu,geografiniu,socialiniuareko-nominiu skirstymu (Balakrishnan,Kerr, 2013).Taibene bendriausia vietovių prekės ženklų ypatumusnagrinėjantikoncepcija,nesusaistytasuvietovėssu-vokimo tipu, tad gali būti taikoma tiek miestams,tiek atskiriems jo rajonams, tiek valstybėms, tieketnografiniupožiūriubesiskiriančiųgyventojųgru-pių apgyvendintoms teritorijoms, tiek geografiškaisusiformavusiems teritoriniams objektams. Be to,šikoncepcijaanalizuojaįvairiusprekėsženklovys-tymoaspektus;b)pastarųjųmetųmokslininkųtyri-muose (Balakrishnan,Kerr, 2013) plėtojamas dau-giadisciplinispožiūris,kaisiekiamapaaiškintiįvai-riųsuinteresuotųjųšaliųirmiestoprekėsženklovys-tymo sąveiką ir sutariama, kadmiestoprekės žen-klas yra strateginismiesto (ar teritorijos) išteklius,kurissujungiapolitikąirvartojimą;c)miestoprekėsženklasyraanalizuojamasmiesto(angl.City bran-ding), regiono (angl. Region branding),šalies(angl.Country branding) ir išdalies tautos (angl.Nation branding)ženklodaroskontekste.Vienavertus,pa-minėtuosiuskonceptusgalimalaikytiatskiraismies-toprekėsženklovystymosegmentais,nesšiossam-pratos skiriasi tik savo teritoriniu lygmeniu. Kitavertus,mokslinėjeliteratūroješieteoriniaidiskursaiaptariamikaip atskiri ir sąlygiškai savarankiški te-oriniai konstruktai; d)miesto prekės ženklas apta-riamaskaipvienas išvalstybės, tautosženklodarosarprekėsženklodedamųjųelementų.Mokslininkai,analizuodamisuverenias, tautiniupagrindususifor-mavusias,tamtikrojeteritorijojegyvenančiasirle-gitimumą turinčiasžmoniųgrupes, teorinėse įžval-gosebenedažniausiaivartojatautosženklodarossą-voką(Olins,2003;Fan,2006;Potter,2009;Anholt,2003,2007,2010).Kiti tyrėjaivartojakitą–šaliesženklodarosterminą(Kotler,Gertner,2002;Papado-poulos,Heslop,2002;Florek,2005).Valstybėsžen-klodara išsamiaiaptartaLionikaitės(2013)daktarodisertacijoje„Valstybėsvidinėsženklodarosmode-liavimas“.Miestoprekėsženklaspasižymidaugia-dimensiškumu, atskleidžiamu skirtingais teoriniaiskonceptais, grindžiamas įvairiomis įžvalgomis, to-dėlšiamestraipsnyjesiekiamaišgrynintimiestopre-

kėsženklokonceptąkaipsuinteresuotųjųšaliųdaly-vavimoraiškosrezultatą.

Suinteresuotųjųšaliųdalyvavimoraiškamies-toprekėsženklovystymoveiklosemoksliniuosety-rimuose ikišiolatspindėtafragmentiškai irskirtin-gaispjūviais:gilinamasiįmiestosuinteresuotųjųša-liųįsitraukimąįvietosvystymą;analizuojamasjau-nimo įtraukimas į bendruomenių vystymą; nagri-nėjamas suinteresuotųjų šalių dalyvavimas vystantmiesto prekės ženklą postindustrinių miestų pers-pektyvoje;nagrinėjamaspiliečiųvaidmuokuriantirplėtojantmiestųprekiųženklus(Herezniak,Florek,2016); tiriamasvietosvaldžiossiekisvystytimies-toprekėsženkląirsiektipolitiniųtikslų,susijusiųsuekonominiuarerdviniuvietosvystymusi(Eshuisetal.,2014)irkt.

Apibendrinant galima teigti, kadmokslinėjeliteratūrojeyra analizuojamas suinteresuotųjų šaliųdalyvavimasskirtingoseveiklose,gilinantisįvienosarkitossuinteresuotosiosšalieslūkesčiusardalyva-vimorezultatus,analizuojamamiestoprekėsženklovystymoproblematika,kaiaptariamamiestoprekėsženklo samprata ar identifikuojami atskiri miestoprekėsženkloelementai, tačiaustokojamasistemi-niopožiūrio,modeliuojantsuinteresuotųjųšaliųda-lyvavimuibūtinassąlygas,įvardijantmiestoprekėsženklovystymokryptis.Galimateigti,kadsuintere-suotųjųšaliųdalyvavimoraiškamiestoprekėsžen-klovystymoveikloseyraaktualus,betkartuirpro-bleministyrimųobjektastiekteoriniu,tiekirprakti-niupožiūriais.

Mokslinė problemagalibūtiapibendrintato-kiuprobleminiuklausimu:kokiesvarbiausiteoriniaiir praktiniai aspektai apibūdina suinteresuotųjų ša-liųdalyvavimąLietuvosmiestųprekėsženklovys-tymoveiklose?

Objektas–suinteresuotųjųšaliųdalyvavimasvystantmiestoprekėsženklą.

Tyrimo tikslas – mokslo šaltinių ir empiri-niotyrimorezultatųanalizėspagrinduatskleistisu-interesuotųjųšaliųdalyvavimomiestoprekėsženklovystymoveikloseraišką.

Tyrimo metodai. Siekiantištirtisuinteresuo-tųjųdalyvavimoraiškąvystantmiestoprekėsženkląrealizuojamabendroji (angl. Basic, Generic) kokybi-nio tyrimo strategija (Merriam,2002),kuriįtiriamąreiškinį įgalina žiūrėti per reliatyvizmo ontologinęprieigą,plėtojantsocialiniokonstruktyvizmoepiste-mologiją, pasitelkiant interpretacinę metodologinęprieigąirsiekiantišlaikytiesminiuskokybiniotyri-mokriterijus(įtikinamumas,patikimumas,perkelia-mumas,patvirtinamumas,išvadųgeneralizavimas).

Empiriniame tyrime pritaikyti trys tyrimometodai: 1)atvejo studijos metodu išnagrinėti visi2005–2017metaispatvirtintiaštuoniLietuvosmies-tųprekėsženklonaudojimovadovaiirjųtryspagrin-

7

dinėsdalys–prekėsženklokoncepcija,charakteris-tikosirpraktiniaisprendimai;išskirtoskonkurenci-nė ir tvarimiesto prekės ženklo vystymo kryptys;2) dokumentų turinio analizės metodu analizuota,kaip60savivaldybiųstrateginiuoseplėtrosplanuoseyra fiksuota suinteresuotųjų šalių dalyvavimo raiš-kavystantmiestoprekėsženklą, ištirtimiestopre-kės ženklovystymo šiuoseplanuosekomponentai;3) ekspertų iš dalies struktūruoto interviu metoduiš-tirtospenkiolikosekspertųnuostatosapie suintere-suotųjųšaliųdalyvavimoraiškąmiestoprekėsžen-klovystymoveikloseakcentuojantketuriasesminesklausimų grupes:miesto prekės ženklo koncepcijairpaskirtis,miestoprekėsženklovystymas,miestoprekėsženklostruktūra,suinteresuotųjųšaliųdaly-vavimoidentifikavimas.

Suinteresuotųjų šalių dalyvavimo teoriniai kontekstai

Gilinantisįteoriniussuinteresuotųjųšaliųda-lyvavimoaspektus,pažymėtina,kadsuinteresuoto-siosšalieskonceptasįviešąjįsektoriųatėjoišvers-lo.MokslininkaiRobertsirMahoney(2004)detali-zavo, kad suinteresuotąja šalimigalimavadinti vi-sus asmenis ar organizacijas, kurie turi kokią norsdalį(angl.Stake)konkrečiojeorganizacijojeirtodėlsiekiadarytijaiįtaką,kadpatenkintųsavointeresus.

Pagrindinės suinteresuotųjų šalių sąvokosapibrėžtys yra klasifikuojamos: a) pagal santykius,b) pagal galią, c) pagal santykių teisėtumą. d) pa-galįsitraukimą(Matulevičienė,2018).Mokslininkaibenelabiausiaianalizuojairgilinasiįsuinteresuoto-siosšaliesapibrėžtįpagalgalią.Tokiasuinteresuo-tojišalisdažniausiaiapibūdinamakaipgrupėasme-nų,turinčiųbendrųinteresųirgaliąveiktigrupėsla-bui.Mažiausiaidiskutuojamaapiesuinteresuotosiosšalies sampratąpagal įsitraukimą, kai grupė asme-nųdalyvaujaveiklosprocese.Suinteresuotąsiasša-lispagalsantykiusirsantykiųteisėtumąmokslinin-kaiaiškinapanašiai:suinteresuotojišalisyraapibū-dinamakaipgrupė,kuriatsakingaužvykdančiąvei-kląorganizacijąarbanetgalipretenduotiįorganiza-cijosišteklius,gamybąirkt.

Mokslininkaipažymi,kadsuinteresuotojiša-lis privalo turėti galią tiesiogiai paveikti organiza-cijosateitį,ojeigutaipnėra,jinegalibūtilaikomasuinteresuotąja šalimi. Tačiau galia paveikti ateitįgalibūtitikformali.Formaligaliadažniaupasireiš-kiaviešojoirnepelnosiekiančiosektoriausorgani-zacijųatžvilgiu.Todėlviešajamesektoriujeyrasu-dėtingiau įvardyti,kasyra suinteresuotoji šalis.Beto,kaipteigiaSchilling(2000),dažnaiinteresaigalibūtiužslėpti,todėljuosidentifikuotibūnasudėtinga.

Šio straipsnio autoriai vadovaujasi nuostata,kad suinteresuotoji šalis yra asmenų grupė, dalyvau-janti miesto prekės ženklo vystymo veiklose.Šisapi-

brėžimasgrindžiamassuinteresuotosiosšaliesdaly-vavimoteisėtumu,įsitraukimuirgaliadarytiįtaką.

Kotler (2003) išskyrė keturias pagrindinesgrupes, dalyvaujančias miesto prekės ženklo vys-tymo veiklose: 1) svečiai; 2) nuolatiniai gyvento-jaiirdarbuotojai;3)verslasirpramonė;4)tarptau-tinėseksportorinkos.Zenker(2011)išskyrėypatin-gąmiestoprekėsženklovystymotikslinęgrupę,ku-rią įvardijo kaip „kūrybinė klasė“ (angl.Creative class).Kadangitalentingųirkvalifikuotųdarbuoto-jųsamdymastampaypačsunkiuuždaviniudaugeliuiįmonių,neretaikaippagrindinismiestomarketingotikslasyrapritrauktiįmiestątalentingusirkūrybin-gus žmones, siekiantpagerintimiestopatrauklumąinvestuotojųbeiįmoniųatžvilgiu.

Klasifikuojant suinteresuotąsias šalis svar-bunustatyti,arsuinteresuotojišalispagalsavosusi-formavimąyrapirminėarantrinė(Wolf,2014).Beto,FloreairFlorea(2013)akcentuoja,kadkiekvie-nasuinteresuotojišalisyravidinėarbaišorinė.Ma-tulevičienė(2018),cituodamaGil-LafuenteirPaula(2013),siūloidentifikuotisuinteresuotąsiasšalispa-gal 5 kriterijus: įsipareigojimas, atstovavimas, pri-klausomybė, įtaka, artimumas. Tokius ir panašiussuinteresuotųjųšaliųpožymiusbeikriterijusakcen-tuojadaugumamokslininkų.

Vadovaudamiesimokslo šaltiniųanalizės re-zultataisirminėtaissuinteresuotųjųšaliųpožymiaisbeikriterijais,šiostraipsnioautoriaiidentifikavode-šimtpagrindiniųsuinteresuotųjųšalių,galinčiųdaly-vautivystantmiestoprekėsženklą:1)miestoversli-ninkai;2)miestopolitikai;3)žiniasklaida;4)miestogyventojai;5)miestoorganizacijos;6)miestaipar-tneriai;7)vyriausybė;8)miestaikonkurentai;9)tu-ristai;10)investuotojai.

Mokslinėjeliteratūrojedalyvavimokonceptassuvokiamas gana plačiai: nuo nuomonės išsakymoikisavanoriškosveiklosbeiįtakospriimantsprendi-mus,teikiantpaslaugas(Tijūnaitienė,Damkuvienė,2010).Dalyvavimas yra daugiamatis reiškinys, to-dėlnėravienosbendros,universaliosšįreiškinįaiš-kinančiosteorijos,kurisujungtųskirtinguspožiūrius(Petukienėetal.,2007).

Moksle vyrauja dvi pagrindinės teorijos, at-skleidžiančiosdalyvavimokonceptoesmę:1. Socialinio kapitalo teorija. Petukienės ir kt.

(2007)teigimu,socialiniskapitalasapima:1)so-cialinįdalyvavimą–procesą,kuriometuasme-nysneoficialiaiįsipareigojakitiemsbendruome-nėsasmenimsdėlabipusėsgerovės;2)piliečiųdalyvavimą–procesą,kuriometuasmenysįsi-pareigoja asmeniškai ar bendradarbiaujant aiš-kiaiparemtiarpadidintibendruomenėsgerovę;3) įsitraukimą įnepelnoorganizacijas ir sava-noriškądarbą;4)glaudžiusryšiussukitokiopo-būdžioorganizacijomisirekspertųsistemomis.

8

2. Racionalaus dalyvavimo teorija, kai veikla grin-džiamasavonaudosišskaičiavimu(Ogu,2013).Šiosteorijosšalininkaisutelkiadėmesįįsocia-liniųmainųaplinką,kaimainaimatuojamida-lyvavimonauda,priimantnaudingiausiussauirkitiemssprendimus.Suinteresuotųjų šalių dalyvavimas moksli-

nėje literatūroje analizuojamas tiekvertinant pagalūkiosritis(aplinkosauga,švietimasarsveikatosap-saugairkt.),tiekpagalsprendžiamųklausimųmas-tąirpobūdį(nuostrateginių,bendrospolitikosfor-mavimoikitaktiniųirkasdienių).Požiūriaiįdalyva-vimą(angl.participation)yrapagrįstiskirtingomisvertybėmis,skiriasisektoriuoseirlaike(Damkuvie-nėetal.,2014).Dalyvavimasdažnaiplėtojamaskaipsąveikos realizavimas siekiant pozityvaus pokyčioorientuojantisįsuinteresuotųjųšaliųgerovę.Moks-linėje literatūrojestokojamaįžvalgų,kurioseanali-zuojamassuinteresuotųjųšaliųdalyvavimas,kaisie-kiamaidentifikuotikonkrečiassuinteresuotąsiasša-lis, jų sąveiką, įvardijant rezultatą–miestoprekėsženklovystymokryptis.

Šiame straipsnyje vadovaujamasi nuostata,kad suinteresuotosios šalies dalyvavimas gali būtipaaiškintas kaip racionalumu pagrįstas praktinėsveiklosbūdas,kurįpasirenkasuinteresuotojišalis.

Apibendrinantgalimateigti,kaddalyvavimasyra platus konceptas, kai ekonominiai, socialiniai,kultūriniaiirpsichologiniaiaspektaisusipina.Moks-lininkaiįvardijairskirtingasdalyvavimoraiškosfor-mas.NuoXXamžiauspabaigospastebimatenden-cija,kadsuinteresuotosiosšalysvislabiauįsitraukiaį įvairiasviešąsiasveiklas,plėtrosprojektus,mies-to,kuriamegyvenaarbaturiinteresų,plėtrą.Suinte-resuotųjųšaliųdalyvavimusiekiamasuderintiskir-tingus interesus irsutartidėlbendrorezultato, t.y.siektiracionalumo.Įsuinteresuotųjųšaliųdalyvavi-mąvystantmiestoprekėsženklągalimažvelgtikaipįveiksmųvisumą,kuriapimamiestoprekėsženklovystymąkaipbendrosutarimoobjektą.

Miesto prekės ženklas kaip miesto marketingo instrumentas

Pastaraisiaisdešimtmečiaismarketingoobjek-tutaponetikprekėsirpaslaugos,betirasmenybės,teritorijos,miestaiirnetvalstybės.Galimapažymė-ti,kadmarketingas,atsiradęskaip„verslaspirktiirparduoti“(angl.the business of buying and selling), gerokaiperžengiašiassiaurasfunkcinesribas.Mies-toprekėsženklas traktuojamaskaipvienas išsvar-biausiųmiestomarketingo instrumentų,kurisypačaktyviaiplėtojamasXXIamžiuje.

Miestomarketingas išpradžiųbuvo traktuo-jamaskaippaprastasmiestoirjotraukosobjektųrė-mimopriemoniųtaikymas,palaipsniuiišaugoįsub-tilesnesmarketingo veiklas, daug dėmesio skiriant

marketingokompleksosudarymui,rinkostyrimams,strateginiųtikslųįgyvendinimui(Ashworth,Voogd,1990).Šiemokslininkaiišskyrėtrismarketingodis-ciplinos vystymosi kryptis – ne pelno organizaci-jųmarketingas, socialinismarketingas ir įvaizdžiomarketingas. Šios kryptys prisidėjo prie tradiciniomarketingoturiniokaitos.

NuoXXIamžiausmiestomarketingasyravisplačiaunagrinėjamatema,kaimiestaitampaantre-preneriška elgsena pasižyminčiais subjektais, ku-rie konkuruojadėl kapitalo, stengiasi išlaikyti ino-vacijas remiančiasstruktūras,ypačdideliusgebėji-mus turinčią darbo jėgą ir susikurti geriausias gy-venimo sąlygas. Šiuolaikiniaimiestai aktyviai for-muojaekonominėsveiklossąlygas,vystantsociali-nę-ekonominęinovatyviosgamybosaplinką,kaiiš-ryškinamakokybė,efektyvumas irgamybosveiks-niųpatikimumas.

Miestasdažnaitraktuojamaskaipproduktųirpaslaugųgamintojas.Vadinasi,miestasyra lyginti-nassu įmone,kurisiūlosavoproduktus tikslinėmsgrupėms.KavaratzisirAshworth(2008)apibendri-no ir įvardijo trismiestomarketingo fazes, kuriosneturigriežtainustatytųlaikoargeografiniųribų,ta-čiaubūtinassklandusirnuoseklusperėjimasišvie-noetapoįkitą:a)miestoskatinimoetapas,b)plana-vimo instrumentų etapas, c) korporatyvinio prekėsženkloetapas.BalakrishnanirKerr(2013)siūlo4Dmodelį (angl. deciding, designing, delivering, and determining),kuriameįvardijasprendimo,projekta-vimo(kūrimo),pristatymo(pozicionavimo),nusta-tymoetapus.

Sėkmingas miesto marketingas reikalaujaprofesionalaus vadovavimo, jis gali būti valdomaskaipversloprojektaiprivačioseįmonėse.Beto,kaipteigiaKotler (2003),būtina, joggyventojai ir įmo-nėsnorėtųpatysprisidėtipriemiestoplėtros,tikto-kiuatvejumiestovystymasistapskryptingasirten-kins suinteresuotuosius asmenis. Toks vystymasisnebusrezultatyvuspertrumpąlaikotarpį,betilguo-juperiodujispasiteisinspritraukiantnaujusgyven-tojus,versloįmonesirturistus.

Naujausimiestomarketingotyrimaifokusuo-jami į miesto prekės ženklo, suinteresuotųjų šaliųvaidmenssąveikas. Pompe(2017)pažymi,kadpas-taruojumetumiestomarketingevislabiauišryškina-maprekėsženkloirmiestosuinteresuotųjųšaliųvai-dmenssąveika.Miestomarketingastampavisdau-giasluoksniškesnis,ogalutiniurezultatugalimalai-kyti suinteresuotųjų šalių suvokimąapiemiestą. Išesmėsmiestoprekėsženklasyramiestonuosavybė,bet turėtų būti savas, artimas ir kuriantis pridėtinęvertęvisomssuinteresuotosiomsšalims(Merrilees,MillerandHerington,2011).

Apibendrinantgalima teigti,kadmiestopre-kėsženklastampasvarbiumiestomarketingoinstru-

9

mentu.Išesmėsmiestomarketingągalimaapibūdin-tikaipvietospardavimoprocesą,kuriometuįvairiossuinteresuotųjųšaliųgrupės,veikiančiostamtikrojegeografiškaiapibrėžtojevietovėje,siekiająparduo-ti, paverčiant patrauklesne ir kt.Būtina aiškiai pa-brėžti specifiškai naudingos ir patrauklios vietovėsypatybes.

Miesto prekės ženklo elementaiSkirtingusmoksliniuspožiūriusįmiestopre-

kėsženklągalimasuskirstytiįdvigrupes:1) funkcinis požiūris, kai akcentuojami konkretūs

miestoprekėsženkloelementai,susijęsuvarto-tojoelgesiusiekiantgautipridėtinęvertę,irpa-brėžiamaprekėsženklofunkcinėprigimtis(Aa-ker,2003).D.A.Aakerisišskyrėpenkiasprekėsženklo asmenybines dimensijas, pagal kuriasvartotojaivertinaprekėsženklą: nuoširdumas,polėkis,išmintis,rafinuotumasirtvirtumas.Pre-kės ženklus žmonės renkasi taip, kaip renkasidraugus, identifikuodami asmenybines patrau-klumo dimensijas. Prekės ženklas neretai pri-sideda prie formuojamos bendruomenės nariuspritraukiančios, išlaikančios,vienijančiostradi-cijos;

2) koncepcinis požiūris apimakognityvinio kons-truktoesmę,diferencijavimopriemonesirtapa-tybiškumoaspektą(deChernatony,McDonald,1992; Olins, 2003, 2006). Šiam požiūriui ats-tovaujantysmokslininkai pripažįsta, kadmies-toprekėsženklasyradvejoposprigimties: tiekvystytojo,tiekvartotojųnuosavybė(Ries,Trout,2001).

Esminisskirtumastarpfunkcinioirkoncepci-niopožiūriųįmiestoprekėsženkląyraskirtingaspa-tiesmiestoprekėsženklosuvokimas.Pirmuojuatve-jumiestoprekėsženklasyrakaipproduktofunkcijųraiška,antruoju–kaiptiekvartotojui,tiekvystytojuinaudingasvertėskūrimoinstrumentas.

Pripažįstama, kadmiesto prekės ženklai yrasudėtingesniirsunkiauvystomineikitųobjektųpre-kėsženklai.Mokslininkaipažymi,kadmiestopre-kėsženklasyrasudėtingaskonstruktas,kuriamesu-sipinaemocijos ir racionalūselementai, tačiaupri-pažįstama,kadmiestoprekėsženklasyrabendratur-tystėsrezultatasirjisyravystomasskirtingųsuinte-resuotųjųgrupių.

Okano,Samson(2010)teigia,kadmiestopre-kėsženklasyrasistema,kuriojeveikiadaugybėskir-tingų elementų. Mokslinėje literatūroje įvardijamišie pagrindiniai teoriniai akcentai apiemiesto pre-kėsženklą:taiyramiestomarketingospecialistųsu-pratimasapie tosvietos įvaizdį; taiyrabūdaskon-ceptualizuotimiestątaip,kaipjįpatiriažmonės;taiyramiestogyventojųpasitenkinimasiratsidavimas;taiyramiestopagrindiniųkomponentųkoncepcijairmatavimas;taiyrasistemamiestoveiklosanalizeiirvertinimui;taiyraįvaizdžiomatavimas.

Apibendrinantgalima teigti,kadmiestopre-kės ženklas yra sudėtingas ir įvairialypis kons-truktas, kuriame išskiriami skirtingi elementai.Šiostraipsnioautoriaivadovaujasinuostata,kadmiestoprekėsženklas–taiskirtingųelementųirjųcharak-teristikųsąveika(simbiozė),kuriyrapagrįstasuinte-resuotųjųšaliųveikla.

POTENCIALAS: • Pagrindinio verslo

charakteristika • Eksporto charakteristika • Investicijų charakteristika • Tipinės darbo vietos

charakteristika • Privalumų darbuotojams

charakteristika • Politinės ir ekonominės

sistemos charakteristika

ŽMONĖS: • Miesto gyventojų

pagrindinių bruožų charakteristikos

• Miesto kalbos charakteristika

• Miesto žymių žmonių charakteristika

INFRASTRUKTŪRA IR VIEŠOSIOS PASLAUGOS:

• Infrastruktūros charakteristika

• Viešųjų paslaugų charakteristika

VIETA: • Geografinė charakteristika • Gamtos charakteristika • Istorinės praeities charakteristika •Kultūros paveldo charakteristika STATUSAS IR

POZICIJA: • Miesto statuso

charakteristika • Pozicijos reitinguose

charakteristika

MIESTO GYVENIMAS: • Kultūrinės veiklos

charakteristika • Sportinės veiklos charakteristika • Gyvenimo būdo charakteristika

MIESTO PREKĖS ŽENKLAS

Apčiuopiami miesto prekės ženklo elementai (I grupė)

Neapčiuopiami miesto prekės ženklo elementai (II grupė)

Pasiekimus iliustruojantys miesto prekės ženklo elementai (III grupė)

1 pav.MiestoprekėsženkloelementaiŠaltinis:sudarytastraipsnioautorių

10

Apibendrinanti mokslinės literatūros analizėįgalinoįvardytišešismiestoprekėsženkloelemen-tusir20jųcharakteristikų(žr.1pav.).Šešielementaisugrupuotipodu į trisgrupes:apčiuopiami (Igru-pė), neapčiuopiami (II grupė) ir pasiekimus ilius-truojantysmiestoprekėsženkloelementai(IIIgru-pė).Išskirtiejimiestoprekėsženkloelementai(vie-ta,infrastruktūrairviešosiospaslaugos,miestogy-venimas, žmonės, potencialas, statusas ir pozicija)yraAnholt(2006)išskirtųelementųpraplėtimaspa-pildantdetaliomischarakteristikųgrupėmis,apiben-drinantdaugelįišnagrinėtųkitųmokslošaltinių.

Suinteresuotųjų šalių dalyvavimas miestoprekėsženklovystymoveikloseapimasuinteresuo-tųjų šalių„žemėlapio“ sudarymą ir suinteresuotųjųšalių identitifikavimąvadovaujantis įsipareigojimo,atstovavimo,priklausomybės,įtakos,artimumokri-terijais(Kasapi,Cela,2017;Greenirkt.,2016;Pom-pe, 2017).

Mokslinėjeliteratūrojeįvardijamostrysgali-mosmiestoprekėsženklovystymokryptys(Pompe,2017;Greenirkt.,2016;Papp-Vary,2011):1. Konkurencinė miesto prekės ženklo vystymo

kryptis. Miesto prekės ženklas traktuojamaskaip konkurencinio pranašumo įrankis. Kon-kurencingumasišreiškianuolataugančiųporei-kiųirgebėjimojuospatenkintisantykį.Suinte-resuotųjųšaliųdalyvavimasšiuoaspektuapimapagrindiniųmiestų–konkurentųišskyrimąirra-cionaliąkitųsuinteresuotųjųšaliųsąveiką.

2. Kooperavimosi miesto prekės ženklo vystymo kryptis.Miestoprekėsženklas tampakoopera-vimosi instrumentu,kai siekiama sutelkti įvai-riasinstitucijasįvisumą,kuriužtikrinabendra-darbiavimą,kooperavimąsi,konsultavimąsi,su-sitarimusdėlįsipareigojimų.Šikryptistraktuo-jamalabiaukaipsąveikasiekiantvystytikomu-nikacinįturinį.Suinteresuotosiosšalysvienijasidėlbendrųtikslų,pvz.,pritrauktiinvestuotojus,turistus.Suinteresuotųjų šaliųdalyvavimaspa-sireiškiakaipveiklosbūdassiekiantrinkosdaly-viųpritraukimoįmiestą, išryškinantneapčiuo-piamusmiestoprekėsženkloelementus.

3. Tvari miesto prekės ženklo vystymo kryptis. Miesto prekės ženklas tampa pilietinės visuo-menėsirbendruomeniškumopagrindu,kaisie-kiama socialinio, politinio, kultūrinio ir etiniomarketingo vykdymo įvairiakrypčiuose kon-tekstuose. Tvaraus (tausojančio ir subalansuo-to)vystymokryptis traktuojamakaip tokiasu-interesuotųjųšaliųveikla,kurioje:1)įvertinamiateinančių kartų poreikiai, 2) suderinami šiuometu turimi interesai, 3) užtikrinamas viešojo(bendruomeninio)interesoprioritetas(Augusti-naitis,2005).

Tyrimo metodika ir tyrimo eigaTyrimo struktūra

Empirinį tyrimą, atliktą 2017 m. spalio –2018m.vasariomėnesiais,sudarėtrysdalys:1) Atvejų studija.Atlikussituacijosanalizękonsta-

tuota,kad tikaštuoniLietuvosmiestai turipa-rengtus,patvirtintusmiestoprekėsženklonau-dojimo vadovus. Šiuose leidiniuose pristato-mi pagrindiniai miesto prekės ženklo elemen-tai,jųvizualinėirtekstinėraiška.Leidiniaiskir-tivisomssuinteresuotosiomsšalims,esančioms,veikiančioms ar planuojančioms savo veikląkonkrečioje geografinėje teritorijoje. Tyrimometu atlikta išsami šių aštuoniųmiesto prekėsženklonaudojimovadovųanalizė.Tyrimotiks-las–ištirtimiestoprekėsženklonaudojimova-dovuose išreikštąprekėsženklokoncepcijąbeiišskirtasmiestoprekėsženklovystymokryptis.

2) Dokumentų turinio analizė. Pasirinkti visų 60Lietuvos savivaldybių strateginiai plėtros pla-nai(toliau–SPP),nespastariejidokumentaiyratraktuojamikaippagrindiniaidokumentaivietossavivaldos lygmenyje, integruojantys suintere-suotųjųšaliųdalyvavimą irmiestoprekėsžen-klų elementų vystymą. Šie dokumentai yra il-gesnio laikotarpio (daugiaukaip3metų), skir-tiaplinkos,socialineiirekonomineiraidaisavi-valdybėsteritorijojenumatyti,yrarengiamiatsi-žvelgiantįvalstybėsbeiregioniniolygmenste-ritorijų ir strateginio planavimo dokumentus, įsavivaldybės teritorijų planavimo dokumentus.Vadovaujantisegzistuojančiuteisiniureglamen-tavimu ir susiformavusia praktika, rengiant to-kius planus dalyvauja suinteresuotosios šalys.Dokumentųturinioanalizesiektanustatyti,kaipšiuose planuose pasireiškiamiesto prekės žen-klo vystymas, identifikuoti planuose esančiusmiestoprekėsženkloelementus.

3) Ekspertų iš dalies struktūruoto interviu metusiekta ištirti 15 ekspertų nuostatas apie suinte-resuotųjų šalių dalyvavimąmiesto prekės žen-klovystymoveiklosepagalketuriaspagrindinesklausimųgrupes:miestoprekėsženklokoncep-cijairpaskirtis,miestoprekėsženklovystymas,miesto prekės ženklo struktūra, suinteresuotų-jųšaliųdalyvavimovystantmiestoprekėsžen-klą identifikavimas.Ekspertamspateikti glaus-ti,konkretūs,kryptingiklausimai.Interviumetuleista dominuoti ekspertams, tyrėjams prisitai-kantprie situacijos, lanksčiai reaguojant į eks-pertų pageidavimus. Kiekvieno interviu garsoįrašaibuvotranskribuotiesminiaistekstaisrašy-tineforma.Vidutiniškaivienasinterviusueks-pertaistrukoapie32min.,visa15įrašųtrukmė–8val.10min.

11

Ekspertų interviu imtis ir klausimyno struktūra

15ekspertųpasirinkti tikslinės atrankosme-todu derinant šiuos pagrindinius kriterijus: prakti-niodarbopatirtis,tiesioginissantykissunagrinėja-maisobjektais,dalyvavimasformuojanttyrimusie-kiamopažinti reiškinio turinį.Visi ekspertai turėjoaukštąjį išsilavinimą irnemažiaukaipvienųmetųpatirtį miesto prekės ženklo vystymo veiklose. Iš-skirtostrysekspertųgrupės:1)suinteresuotųjųšaliųatstovai, dalyvaujantys vystant miesto prekės žen-klą:4miestopolitikai,2verslininkai ir1NVOat-stovas;2)miestoprekėsženklovystytojai,įpareigo-ti tądarytipagrindinėspagalgalią irartimumąsu-interesuotosiosšalies:2savivaldybiųturizmoinfor-macijoscentrųvadovai,2savivaldybiųskyrių,atsa-kingųužmiestoekonominęplėtrąirinvesticijųpri-traukimą, specialistai, 2 savivaldybei pavaldžių įs-taigųdarbuotojai,kuruojantyskultūrinęmiestosritį;3)2mokslininkai,analizuojantysLietuvosirEuro-posmiestųprekiųženklųvystymosituacijas.

Interviuklausimynassudarytasiš7klausimųgrupių:1)profesinėirasmeninėinformacija;2)po-žiūris įmiesto prekės ženklą; 3) požiūris įmiestoprekėsženklovystymą;4)miestoprekėsženkloele-mentųaptarimas;5)suinteresuotųjųšaliųdalyvavi-moidentifikavimas;6)bendrassuinteresuotųjųšaliųdalyvavimo raiškosmiesto prekės ženklo vystymoveikloseapibūdinimas;7)rekomendacijų,kuriosga-lėtųprisidėtiprie suinteresuotųjų šaliųdalyvavimoraiškosvystantmiestoprekėsženklągerinimo,pa-teikimas.TeorinįklausimynopagrindąsudarėMon-teiro(2016),Greenirkt.(2016),Greenop,Darchen(2016), Lionikaitės (2013), Papp-Vary (2011), Ba-lakrishnan,Kerr(2013),Kasapi,Cela(2017)moks-lo darbai.

Tyrimo etika Atliekant interviu buvo laikomasi rekomen-

duojamų tyrimų etikos principų: savanoriškumo irgeranoriškumo,privatumoirpagarbos, teisingumo,anonimiškumo(Punch,2005;Kardelis,2016).Eks-pertai geranoriškai sutiko dalyvauti tyrime, jie su-tiko, kad interviumetu būtų daromas garso įrašas.Ekspertams buvo garantuotas konfidencialumas, t.y.jųasmeniniaiduomenysyražinomitiktyrėjams,oatsakymai tyrimo rezultatų tekstuosebuvoužko-duoti.

Lietuvos miestų prekių ženklai: atvejų tyrimo rezultatai

Lietuvos miestų prekių ženklų atvejų ana-lizeipasirinktivisiesamiLietuvos8miestųprekiųženklųvystymopatvirtintidokumentai:Prekėsžen-klo„Druskininkai“stiliausvadovas(2008);Biršto-

no prekės ženklas (2015); Kauno miesto prekinioženklofirminio stiliausknyga (2014);Kauno rajo-no prekės ženklas. Firminio stiliaus knyga (2014);Klaipėdosmiestoprekėsženklofirminiostiliausva-dovas(2005);Kretingosrajonosavivaldybėsprekėsženklas(2017);Neringosprekėsženklofirminiosti-liausvadovas(2014);Vilniausmiestoprekėsženklografinioidentitetovadovas(2014).

Atvejųanalizėįgalinoatsakytiįklausimą:ko-kiusmiestoprekėsženkloelementusgalimaidenti-fikuotiLietuvosmiestųprekėsženklovystymovei-klose?

Pažymėtina,kadaktyvusLietuvosmiestųpre-kių ženklų vystymas pradėtas maždaug nuo 2000metų,kadapagrindinėssuinteresuotosiosšalys(daž-niausiai–politikai)pradėjoplėtotimiestųženklus,siekdamivystytikonkrečiųvietųpatrauklumąturis-tams.Vienos pirmųjų Lietuvos savivaldybių, pasi-tvirtinusiossavoprekiųženklųvadovus,buvoLie-tuvos kurortai (Druskininkai, Klaipėda), kai buvosiekiama išskirti savo konkurencinius pranašumus.2014 metus galima laikyti proveržio metais, kaibuvopatvirtinti4miestoprekėsženklovadovai,tarpjųdidžiausiųLietuvosdidmiesčių–VilniausirKau-no.2019metaisdar5miestai(Anykščiai,Šiauliai,Šakiai, Tauragė, Zarasai) turėjo parengtus miestoprekėsženklovizualiniussprendimus.

Analizuotuose 8 atvejuose akcentuojamas,aiškiai įskaitomas miesto pavadinimas, o spalvineprasme dominuojamėlyna ir žalia spalvos.Vizua-liniai sprendimai turimažai sąsajų susavivaldybiųherbais.Prekiųženklųvadovųapimtisskirtinga:nuo12iki49psl.

Visuose analizuotuose miesto prekės ženklovadovuosegalimaišskirtitrispagrindinesdalis:a) prekės ženklo koncepcija, kurioje pateikiama

pamatinėidėjairjosturinys,pristatomosverty-bėsirsimboliai;

b) pateikiamos pagrindinės vizualinės-komunika-cinėsprekėsženklocharakteristikos(ženklovi-zualizacijos pagrindimas, pristatomi pagrindi-niaiprekėsženklošriftaiirspalvos,pateikiamasšūkis ir jopagrindimas), tipiniokomunikacijosmaketostruktūra.Pateikiamipraktiniaisuveny-rųpavyzdžiai(pvz.,puodeliai,ženkliukai,raši-kliaiirkt.),kurieiliustruojamiestoprekėsžen-klopritaikymus;

c) naujausiuose miesto prekės ženklo vadovuoseskiriamasdėmesys irelektroninėskomunikaci-jospraktiniamssprendimams(pvz.,prezentacijųšablonaisumiestoprekėsženklu),tačiaujųyrapermažai.Nėvienameišanalizuotųatvejųne-užfiksuotaelektroninioparašoreikalavimų(norsnemažadaliskomunikacijosvykstaelektroninė-je erdvėje), nėra komunikacijos pavyzdžių so-cialinėsemedijose(„Facebook“irpan.).

12

Miestoprekėsženklovadovųtyrimorezulta-tai leido išskirtidvimiestoprekėsženklovystymokryptis.

Konkurencinė miesto prekės ženklo vystymo kryptis,kaimiestoprekėsženklasišesmėsyrakon-kurencinio pranašumo įrankis.Aiškiai įvardijamassiekiamas rezultatas, pvz., išskirtiniskurortas regi-one.Šiosvystymokrypties laikosiLietuvoskuror-tai Birštonas, Druskininkai, Neringa. Pastebėtina,kad suinteresuotosios šalys konkurenciją identifi-kuojatikdėlturistų,t.y.pabrėžiamairsiekiamakon-kuruoti dėl vienos suinteresuotosios šalies pritrau-kimo įmiestą.Pasakmokslininkų (Moilanen,Rai-nisto, 2009 ir kt.), turizmas yra viena iš pagrindi-nių sričių,užtikrinanti šaliai,vietai,miestuinuola-tinespajamas.Taiakivaizdžiausiaipasaulyjeplėto-jamasmiestoprekėsženkloaspektas,nesdaugumaužturizmąatsakingųinstitucijųišleidžiadaugiausiafinansiniųištekliųbūtentmiestoprekėsženklovys-tymui.

Pavyzdžiui, Birštono prekės ženklo kerti-niai žodžiai:vienas seniausių balneologinių kuror-tų, garsėjantis kokybiškomis paslaugomis ir kvali-fikuotais specialistais; kurortas, išsiskiriantis uni-kaliu kraštovaizdžiu ir gamtos ištekliais; vieta ra-miam, jaukiam ir saugiam poilsiui; miestas, siekian-tis Karališkojo kurorto statuso.Pagrindiniaižodžiai:sveikata – vieta atgauti jėgas; gamta – žaliuojantis, ekologiškas miestas; jaukumas – rami, kompaktiška aplinka.Papildomižodžiai:kvėpti, atsikvėpti – sim-bolizuoja švarų, gryna ora ir kartu poilsi bei ramy-bę; dermė, darna – simbolizuoja darnų miesto ryši su gamta; nauja, atsinaujinantis – simbolizuoja ivai-rius nuolatos atsinaujinančius procesus. Pagrindi-nėsspalvos:žalia(gamta),mėlyna(Nemunokilpos,mineralinisvanduo),auksinė(karališkumas,svetin-gumas,jaukumas)(Birštonoprekėsženklas,2015).

Antroji – tvaraus miesto prekės ženklo vys-tymo kryptis,kaisiekiamaįvertintiateinančiųkartųporeikius,stengiamasisuderintivisusšiuometueg-zistuojančiusiratpažįstamusinteresusbeiužtikrin-tiviešojo(bendruomeninio)interesoprioritetą.Šiuoatvejusiekiamaklestėjimo,pažangos,išvystytosinf-rastruktūros, palankių sąlygų ir pan. dalykų, skirtųbendruomenei,šeimaiirkt.Minėtakryptisįvardija-maKaunomiestoirrajono,Kretingosrajono,Klai-pėdos,Vilniausmiestųatvejais.Galimateigti,kadšikryptisyrapopuliaresnė,nestvarausmiestoprekėsženklovystymosiekiadaugumamiestų.

Kaunorajonoatvejusuinteresuotųjųšaliųvi-zijoje siekiama pažangos ir klestėjimo, pasirinktasprekėsženklas–piliesmotyvaskaipgaliosirklestė-jimosimbolis,naudojamasdaugeliuiEuroposmies-tų ženklinti. Įsivardijama, kad siekiama pritrauk-tituristus,sukuriantpatrauklųregionoįvaizdį(tiks-

lasplatesnisneguvienorajonoribos),irvisųsuinte-resuotųjų šalių sutelktumodėlbendrogėrio.Mies-toprekėsženklovadoveaiškiaiįvardijama,kadsie-kiama gerinti viešąją infrastruktūrą, sukurti ir įgy-vendinti savivaldybės įvaizdžio ir rinkodaros stra-tegijas.Tvariosprekės įvaizdį ženkle sustiprinanetikRaudondvariopilieskontūrai,betirkitielemen-tai:Ženkloformaapvali,simbolizuojasavivaldybėsformąžemėlapyje(tarsižiedasgaubiaKaunomies-tą).Žiedasneturipradžiosirpabaigos,tai–ištikimy-bėsiramžinybėsženklas.TačiauKaunorajonožie-dasatviras–naujiemsžmonėms,idėjomsir inicia-tyvoms.Ženkle akcentuotospiliesdurys sustiprinaatvirumo įspūdį.Tai namųženklas, simbolizuojan-tiskvietimąįeiti.TaipKaunorajonassiunčiažinu-tę–užeiti,atrastiirpamiltišįnuostabųkraštą(Kau-norajonoženklas,2014).

Miesto prekės ženklo elementų vystymo turinys savivaldybių strateginiuose plėtros planuose

Išnagrinėtivisų60Lietuvossavivaldybiųstra-teginiai plėtros planai, siekiant nustatyti, kaip juo-sepasireiškiamiestoprekėsženklovystymas.Šiuotyrimusiekta identifikuotiplanuoseesančiusmies-toprekėsženkloelementus irpalyginti juos su šiostraipsnio 1 paveiksle įvardytais šešiais teoriniaismiestoprekėsženkloelementais ir jų20charakte-ristikų.1. Vieta. Šis apčiuopiamas miesto prekės ženklo

elementasstrateginiuoseplanuoseapimasuinte-resuotųjųšaliųnuostatas,vertinantpagrindiniusmiesto fizinius (apčiuopiamus) aspektus (pvz.,orokokybė,miestošvara,architektūrospatrau-klumas, gatvių, parkų būklė ir kt.). Planuoseesantysteiginiairodogausųirraiškųmiestopre-kėsženkloelementovieta charakterizavimosti-lių,nevengiamaaukščiausiojo laipsniobūdvar-džių „didžiausias“, „seniausias“, „žymiausias“.Nemažaidėmesioskiriamageografinėscharak-teristikosdetalizacijai,įvardijant,kurkonkrečiaimiestas yra įsikūręs ir pan.Visi 60planų rasti417teiginiųapiemiestoprekėsženkloelemen-tą vieta tyrime suskirstyti į 8 charakteristikas:Bendrojicharakteristika(65teiginiai);Etnogra-fija(23);Istorinėpraeitis(45);Geografija(43);Užimamasplotasardydis(60);Gyventojųskai-čius(56);Kraštovaizdisirgamta(70);Lankytiniobjektai (55).Daugiausia teiginių strateginiuo-seplanuoseyraapiekraštovaizdįirgamtą–70,mažiausia–apieetnografiją–23.Norsteorinia-memiestoprekėsženkloelementųmodelyje(žr.1pav.)yraketurioscharakteristikos,tačiautyri-morezultatuoseišskirtos8charakteristikosir5išjųskiriasinuoteorijos.

13

2. Infrastruktūra ir viešosios paslaugos. Šis prieapčiuopiamų priskirtas elementas apima suin-teresuotųjųšaliųnuomonęirkokybiniuslūkes-čius:mokyklų,gydymo,susisiekimoįstaigų,ap-gyvendinimo,maitinimoirkitųviešųjųpaslau-gųveikloskokybėiratitiktistikėtiniemslūkes-čiams.Dažniausiairašomaapiekokybęneven-giantsmulkiaiirdetaliaiapibūdintiinfrastruktū-ros(pvz.,keliųbūklėsirpan.)arįvairiųviešųjųpaslaugų(pvz.,sveikatospriežiūros,švietimoirpan.).263teiginiaiapiešįmiestoprekėsženkloelementątyrimekaipir1paveikslesuskirstytiįdvicharakteristikas:Infrastruktūroscharakteris-tika(123teiginiai);Viešųjųpaslaugųcharakte-ristika(140).

3. Miesto gyvenimas. Šis neapčiuopiamas miestoprekėsženkloelementasatskleidžiasuinteresuo-tųjųgrupiųnuomonęapie tai,kągalimaveiktimieste,kokialaisvalaikioleidimoformavyrau-ja, kiek ir kokių siūloma užimtumo priemoniųvietiniams gyventojams ir turistams, koks yrakasdienisgyvenimasmieste.Šioelemento227teiginiaityrimekaipir1paveikslesugrupuotiįtris charakteristikas: Kultūrinės veiklos (113):Sportinėsveiklos(80);Gyvenimobūdo(34).

4. Žmonės.Šisneapčiuopiamasmiestoprekėsžen-kloelementasapimanuostatasapievietiniusgy-ventojus,jųsocialinęįvairovę,asmeninessavy-bes,pvz.,svetingumas,draugiškumas,požiūrisįmiestosvečiusarimigrantus.Šiselementassan-tykinaimažai aprašomas savivaldybių strategi-niuoseplanuose, surasti 32 teiginiai sugrupuo-ti į tris–Miestogyventojųpagrindiniųbruožų(23),Miestokalbos(3)irMiestožymiųžmonių(6)charakteristikas.

5. Potencialas. Toks pasiekimus iliustruojantismiesto prekės ženklo elementas charakterizuo-ja, kokias miesto suinteresuotosios šalys savoveikla suteikia ekonomines, socialines, tobulė-jimogalimybes ir perspektyvas.Strateginiuoseplanuosešiselementasyrabeneplačiausiaiapi-būdinamas pateikiant pagrindinio verslo (pvz.,pramonės miestas su išvystyta infrastruktūra),eksporto,investicijų,tipiniųdarbovietų,priva-lumųdarbuotojamscharakteristikas.Šismiestoprekės elementas glaudžiai susijęs su suintere-suotosiomisšalimis,nes investicijosyra inves-tuotojųkaipsuinteresuotosiosšaliesįvardijimas.Tipinių darbovietų ir privalumųdarbuotojamscharakteristikosyrasusijusiossumiestogyven-tojais ir verslininkais kaip suinteresuotosiomisšalimis.Strateginiųplanų211teiginiųapiepo-tencialasuskirstytiįšešias–Pagrindiniomiesto

verslo(70),Eksporto(13),Investicijų(60),Ti-piniųdarbovietų(55),Privalumųdarbuotojams(24),Politinėsirekonominėssistemoscharakte-ristikas(2).

6. Statusas ir pozicija.Pastarasispasiekimusilius-truojantismiesto prekės ženklo elementas galibūtiaiškinamaskaipbendrassuinteresuotųjųša-liųsupratimasapiemiestoužimamąvietąregi-ono,šaliesartarptautiniamelygmenyje,t.y.at-spindimiestopasiekimus,kuojisgarsėjamoks-lo, ekonomikos, politikos, turizmo, istorinėjesrityje irpan.Rastiplanų tik7 teiginiaisugru-puotiįdvi–Pozicijosreitinguose(6)irMiestostatuso(1)charakteristikas.Vadovaujantis atliktu 8 miesto prekės žen-

klo vadovų tyrimu į teorinę miesto prekės ženkloelementųkoncepciją siūloma įtraukti bendrąmies-to prekės ženklovizualinę-komunikacinę charakte-ristiką, kuri vadovuose detalizuojamapačia prekėsženklo koncepcija, tipiniais komunikacijos make-tais, logotipovizualizacija irpan.Pastarojicharak-teristika priskirta bendraimiesto prekės ženklui, onevienamkuriamnorselementui,nes ši charakte-ristikaatskiraisaspektaisgaliapimtivisuselemen-tusarbakelisišjų.

SPP tyrimas parodė, kad strateginiuose pla-nuoseyravisišešiteorijojeišskirtielementai(žr.1pav.),tačiaupoplanųanalizėsgalimapapildytiirsu-konkretintikiekvienomiestoprekėsženkloelemen-to charakteristikų aprašymus. Miesto prekės žen-klo elementas vieta papildytas keturiomis charak-teristikomis–Bendroji,Etnografinė,Užimamoplo-toirdydžio,Gyventojųcharakteristika.Beto,teori-nėKultūrospaveldo charakteristikadaugelyjeSPPišreikštaplačiau, todėlpavadintaLankytinųobjek-tųcharakteristika. Kitųpenkiųmiestoprekėsžen-kloelementų(Infrastruktūrairviešosiospaslaugos,Miestogyvenimas,Žmonės,Potencialas,Statusasirpozicija)charakteristikosyratokiospačioskaipiriš-skirtosteorijoje,tačiaujųaprašusgalimagerokaipa-pildytivadovaujantistipiniaisirdažnaipasikartojan-čiaisSPPteiginiais.

Suinteresuotųjų šalių dalyvavimo vystant miesto prekės ženklo elementus turinys savivaldybių strateginiuose plėtros planuose

Teorinėje straipsnio dalyje išskirta, kad yradešimt suinteresuotųjų šalių, dalyvaujančių miestoprekėsženklovystymoveiklose.Tačiau60savival-dybiųstrateginiųplėtrosplanų384teiginiuoseiden-tifikuotostik7suinteresuotosiosšalys,dalyvaujan-čiosvystantmiestoprekėsženkloatskiruselemen-tus(žr.2pav.):

14

2 pav.Suinteresuotosiosšalys,dalyvaujančiosmiestoprekėsženklovystymoveiklose: empiriniotyrimorezultatai

Šaltinis:sudarytastraipsnioautorių

2paveiksleNyrateiginiųapiesuinteresuotąjąšalįskaičiussavivaldybiųstrateginiuoseplėtrospla-nuose.Nors teorinėjestraipsniodalyjeišskirtade-šimtsuinteresuotųjųšalių,tačiausavivaldybiųstra-teginiuose plėtros planuose nėra paminėtos žinias-klaida, vyriausybė. Miestų partnerių dalyvavimąvystantmiestoprekėsženkloelementusįvardijotik2savivaldybės.

Kaipteigiamateoriniuosešaltiniuose(Brido-ux ir kt., 2013;Harrison ir kt., 2010), pagal daly-vavimo pobūdį galima išskirti tris suinteresuotųjųdalyvavimomiesto prekės ženklo vystymo veiklo-se grupes: 1) reikalaujančios suinteresuotosios ša-lys–miestopolitikai,verslininkai,organizacijos irgyventojai.Apiešiągrupędaugiausiateiginiųsavi-valdybiųstrateginiuoseplanuose–net244.Šiosša-lysaktyviaidalyvaujamiestosprendimųpriėmimoirįgyvendinimoprocesuose,todėlneabejotina,kadšigrupėmiestoprekėsženklovystymuikeliadidžiau-sius reikalavimus; 2) priklausomos suinteresuoto-sios šalys – investuotojai ir turistai (115 teiginių).Šiųšaliųdalyvavimasvystantmiestoprekėsženkląlabaipriklausonuopirmosiosgrupėspriimtųspren-dimų,sudarytųsąlygųirreikalavimų;3)pasyvi suin-teresuotoji šalis–miestaikonkurentai(25teiginiai),kurieturitiknetiesioginęgaliąpaveiktimiestopre-kėsženklovystymąirgaligautisaunaudostikjiemspalankiaisusiklosčiusaplinkybėms.

Suinteresuotųjų šalių dalyvavimas miesto prekės ženklo vystymo veiklose: ekspertų nuostatų analizė

Aukščiauaprašytų15ekspertųinterviuesmi-niairezultataišiamestraipsnyjepateiktiapibendrin-tomisekspertųnuostatomispagalketuriaspagrindi-nesklausimųgrupes:

1. Miesto prekės ženklo koncepcija ir paskir-tis.Ekspertaipripažino,kadnėravienareikšmioat-sakymo, kas yramiesto prekės ženklas.Dominuo-jaekspertųnuostata,kadmiestųprekėsženklaiyradaug sudėtingesni nei verslo produktų ar paslaugųprekėsženklai.Miestoprekėsženklasekspertųyratraktuojamasnevienareikšmiškaiirgalibūtiaiškina-maskaiptamtikrųelementųrinkinys,kurisatspindi

skirtingusmiestoaspektus.Kaip irmokslo teorijo-je,ekspertųnuostatasmiestoprekėsženkloatžvilgiugalima suskirstyti į dvi grupes: a) funkcinis požiū-ris,kuriameakcentuojama,kadmiestoprekėsžen-kloelementaituriatliktitamtikrasfunkcijassiekiantgautipridėtinęvertę;b)koncepcinis požiūris, kuria-memiesto prekės ženklas traktuojamaskaipmies-to reprezentacinė, pažintinė visuma, skirta bendraimiesto specifikai, išskirtinėms šiammiestuibūdin-gomssavybėmsišryškinti,tamtikrammiestoįvaiz-džiuisuformuoti.

2. Miesto prekės ženklo vystymas. Ekspertųnuostatosapiemiestoprekėsženklovystymąyrapa-našios,visipabrėžė,kad„taiyraveiksmai,nukreip-tisukurtimiestoįvaizdį“.Ekspertaiteigė,kadmies-toprekės ženklovystymaspastaruojumetu įgaunapagreitį,neskonkurencijainvesticijų,turizmo,kul-tūrospaslaugųbeikitosesrityseaštrėjair įgyjavisnaujas formas.Todėl galima aiškiai išskirtikonku-rencinę miesto prekės ženklo vystymo kryptį, kaimiestoprekėsženklaspadedakonkuruotidėl turis-tų, investuotojų ir kitų suinteresuotųjų šaliųdėme-sio.Miestoprekėsženklasekspertųdažnaitraktuo-jamaskaipkonkurenciniopranašumo įrankis.Eks-pertai akcentavo, kadmiesto prekės ženklo vysty-mas–taiskirtingųsuinteresuotųjųšaliųsusitartojiirįgyvendinama kryptis, besivadovaujanti konkuren-ciniųpranašumųišskyrimuirišryškinimu.

Trys ekspertai pažymėjo, kad palengva for-muojasi miestų kooperavimosi tendencija, kai sie-kiamasutelkti įvairiasmiestoprekėsženklovysty-mointerakcijas įvisumą,kuriužtikrinabendradar-biavimą, kooperavimąsi, konsultavimąsi, susitari-musdėlįsipareigojimų.Šiuoatvejuveikiamalabiausąveikaujantirsiekiamavystytikomunikacinįturinį,ypačpritraukiantturistusarbainvestuotojus.

Nėvienas iš ekspertųneidentifikavomoksloteorijoje išryškintos tvaraus miesto prekės ženklovystymokrypties,kaimiestoprekėsženklastampapilietinėsvisuomenėsirbendruomeniškumopagrin-du.Tvaraus vystymo tikslas yra pasiekti visuome-nėsbeiaplinkosharmoniją,subalansuotaitenkinanttausojimoirteisingumoprincipaisparemtussociali-nius,ekonominiusirekologiniusinteresus,siekiant

Suinteresuotosiosšalys,dalyvaujančiosmiestoprekėsženklovystyme

Miestoverslininkai

Miestogyventojai Investuotojai Turistai Miestai-

konkurentaiMiestopoli>kai

Miestoorganizacijos

15

užtikrintikitųkartųirvisosŽemėsateitiessocialinęir ekonominę gerovę.Tuo tarpu aštuoniųLietuvosmiestųprekėsženkloatvejųanalizėparodė,kadsu-interesuotosiosšalysaiškiaiapibrėžiatvarausmies-to prekės ženklo vystymo kryptį. Toks skirtumasgalibūtisąlygotasto,kadekspertaiypačakcentavomiestoprekėsženkloišskirtinumusirkonkurenciniopranašumoformavimoatvejus.

3. Miesto prekės ženklo struktūra.Mokslinėsliteratūrosanalizėjeišskirtišešimiestoprekėsžen-klo elementai ir 20 jų charakteristikų.Lietuvos60savivaldybiųstrateginiųplėtrosplanųanalizėįgali-noelementąvietapapildytidar4charakteristikomisirgerokaipapildytivisų24charakteristikųaprašustaikomojo pobūdžio teiginiais. Ekspertai pabrėžė,kadmiestoprekėsženklas–taikompleksasįvairiųaspektų,tačiaumiestoprekėsženkluiypačsvarbivi-zualinė-komunikacinėfunkcija.Pagrindinėekspertųnuostataapiemiestoprekėsženkloelementus:būti-na matyti miesto prekės ženklo visuma, neišskiriant vieno ar kito elemento ar jo charakteristikų, visi ele-mentai turi būti vystomi sinergiškai.

4. Suinteresuotųjų šalių dalyvavimo identifi-kavimas. Ekspertai, įvardydami suinteresuotąsiasšalis, dažnai jas labai detalizavo, tačiau apibendri-nantjųatsakymusgalimapažymėti,kadįvardijamosšios suinteresuotosios šalys:miestoverslas,miestoorganizacijos,miestogyventojai(kaikurieekspertaiįvardijo kaip miesto bendruomenę), investuotojai,turistai.Ypačdaugdėmesioekspertai skyrėmiestopolitikams,nevienasjuosapibūdinokaippagrindinęsuinteresuotąjąšalį,nuokurios„viskas priklauso“.

Ekspertai tarp suinteresuotųjų šalių atski-rai įvardijo žiniasklaidą ir vyriausybę. Pastarąsiasekspertai laiko tokiomis suinteresuotosiomis šali-mis, kurios, „jeigu turi interesų, tuomet dalyvau-ja“.Šiossuinteresuotosiosšalys irmokslinėje lite-ratūrojeįvardijamoskaippasyvios,nesjosturigaliąveikti,betdalyvavimasyrakonsultaciniopobūdžio,kitavertus,pasitaikiusprogaijosgalipaveiktimies-toprekėsženklovystymą.

Iš esmės ekspertųnuostatos atspindi teorijo-jeišsakomąįžvalgą,kadmiestoprekėsženklasyrabendraturtystės rezultatas, t. y. nėra vienos suinte-resuotosios šalies, kuriai miestas „priklauso“. To-dėlekspertaineišskyrėvienossuinteresuotosiosša-lies,akcentavosinerginįsuinteresuotųjųšaliųdaly-vavimą.Skirtingųsuinteresuotųjųšaliųbendrąmies-toprekėsženklovystymąekspertaikartuįvardijoirkaipdidelęveiksmųdarnosproblemą,kaidaugsu-interesuotųjųšaliųvienumetubando„valdyti“mies-toprekėsženklą.

IšvadosIšanalizavuskonceptualiuosiuspožiūriusįsu-

interesuotųjų šalių dalyvavimą, galima teigti, kad

gausus šalių klasifikavimo kriterijų sąrašas (pagalįsipareigojimą,pagalatstovavimą,pagalpriklauso-mybę,pagalįtaką,pagalartimumą)turėtųbūtipapil-dytasdalyvavimobūdoįvardijimu(tiesiogiaiarne-tiesiogiai)irdalyvavimoraiškosaktyvumoįvertini-mu(pasyvios, reikalaujančios,priklausančios).Su-interesuotųjų šalių dalyvavimovystantmiestopre-kėsženkląkonceptasnevienareikšmis:dalyvavimastraktuojamaskaipveikla,kaipprocesas,kaipelgse-na, kaip mąstysena. Suinteresuotųjų šalių dalyva-vimasgrindžiamas racionalauspasirinkimo teorija,nesši teorija įgalina įvertintiprioritetizavimą,atsi-žvelgtiįribotusištekliusirkt.svarbiusaspektus.

Mokslinės literatūros analizė įgalino įvardy-tidešimtpotencialiųsuinteresuotųjųšalių,dalyvau-jančiųmiestoprekės ženklovystymoveiklose, su-klasifikuoti jas pagal dalyvavimopobūdį ir išskirtitrisjųgrupes:reikalaujančios(politikai,gyventojai,miestoorganizacijos,verslas),priklausomos (turis-tai ir investuotojai) ir pasyvios (miestai partneriai,miestaikonkurentai,vyriausybė,žiniasklaida)suin-teresuotosiosšalys.

Tiekmokslošaltiniuose,tiekiršiamestraips-nyjevadovaujamasidviempožiūriais įmiestopre-kės ženklą: 1) koncepcinis požiūris, traktuojantis,kadmiestoprekėsženklas–kognityviniskonstruk-tas,diferencijavimopriemonė, tapatybė;2) funkci-nispožiūris,kaimiestoprekėsženklassuprantamaskaipmiestobendruomenėsjungiamojiašis,kaippri-dėtinėvertė,kaipesmingiausiasmiestoakcentas.Beto,miestoprekėsženklassuprantamaskaipdaugsu-dėtingesniskonstruktasneguversloprekėsženklas.Mokslinėsliteratūrosšaltiniųanalizėįgalinoišskir-tišešismiestoprekėsženkloelementus:apčiuopia-mi (vieta ir infrastruktūrabeiviešosiospaslaugos),neapčiuopiami (žmonės irmiesto gyvenimas), pa-siekimus iliustruojantys(statusasirpozicija,poten-cialas)miestoprekėsženkloelementai.Šešismiestoprekėsženkloelementusdetaliaiapibūdina20cha-rakteristikų.

Vadovaujantisempiriniokokybiniotyrimore-zultatais (aštuonių Lietuvos miestų prekės ženklųatvejų,60savivaldybiųstrateginiųplėtrosplanų,15ekspertų nuostatų analizė) identifikuotos septyniospagrindinėssuinteresuotosiosšalys,dalyvaujančiosmiesto prekės ženklo vystymo veiklose (nepatekoteorijojeįvardytospasyviosiosšalys:miestaipartne-riai,vyriausybė,žiniasklaida).

Atliktaskompleksinisempirinis tyrimasapiesuinteresuotųjųšaliųdalyvavimoraiškąmiestopre-kėsženklovystymoveikloseatskleidė,kadreikalau-jančios suinteresuotosios šalys labiausiai dalyvavi-mąnukreipia įapčiuopiamusmiestoprekėsženkloelementusirjųaštuoniascharakteristikas.Priklauso-mossuinteresuotosiosšalysdalyvavimąkoncentruo-ja į neapčiuopiamusmiestoprekės ženkloelemen-

16

tus.Pasyvisuinteresuotojišalis–miestaikonkuren-taidalyvavimąsiejasupasiekimusiliustruojančiaismiestoprekėsženkloelementais.

Mokslo šaltiniuose išskiriamos trys miestoprekės ženklo vystymo kryptys: konkurencinė, ko-operavimosi ir tvari.Empiriniotyrimorezultataiat-skleidžia, kad sudėtingiausias aspektas yra miestoprekėsženklovystymokryptiesįvardijimas.Doku-mentųanalizėrodo,kadsuinteresuotosiosšalysaiš-kiai identifikuoja konkurencinęmiestoprekės žen-klo vystymo kryptį, aiškiai įvardijant konkurentustiekLietuvos, tiekužsienioatveju, ir tvariąmiestoprekėsženklovystymokryptį,kaisiekiamavisųsu-interesuotųjųšaliųlūkesčiųirporeikiųpatenkinimo.Tačiaunėraįvardijamamiestoprekėsženklokoope-ravimosi kryptis, nors tai leistų konsoliduoti žmo-giškuosius irfinansinius išteklius.Ekspertaipabrė-žia,kadbenesvarbiausiayrakonkuravimokryptis.Miestai savo dokumentuose (tiek SPP, tiek prekėsženklųvadovuose)aiškiaiapibrėžiavienąišesminiųmiestoprekėsženklovystymokomponentų–vizi-ją.Tačiaugerokaimažiaudėmesioskiriamakitiemsmiesto prekės ženklo vystymo komponentams –tikslineiauditorijai,komunikacijaiirkt.

Literatūra1. Aaker,D.A.(2003). Brand Portfolio Strategy: Crea-

ting Relevance, Differentiation, Energy, Leverage, and Clarity.TheFreePress,NewYork.

2. Anholt,S.(2010).Places. Identity, Image and Repu-tation. Palgrave Macmillan.

3. Anholt, S. (2007). Competitive Identity: the new brand management for nations, cities and regions. Palgrave Macmillan.

4. Anholt,S.(2006)TheAnholt-GMICityBrandsIn-dex: How the world sees the world’s cities.Place Branding,2(1),18–31.

5. Anholt,S.(2003).Brand New Justice: the upside of global branding.Oxford:Butterworth-Heinemann.

6. Ashworth,J.G.,Voogd,H.(1990).Selling the City: marketing approaches in public sector urban plan-ning.London:Belhaven.

7. Augustinaitis, A. (2005). Valdymo kaitos kryptysžiniųvisuomenėje.Informacijos mokslai,33,15–25.

8. Balakrishnan,M.S.,Kerr,G.(2013).The 4D model of place brand management. Branded spaces, man-agement-culture-interpretation Germany. Springer FachmedienWiesbaden.

9. Birštono prekės ženklas (2015). Prieiga internete:https://www.visitbirstonas.lt/birstono-logo/.

10. Bridoux,F.,Stoelhorst, J.W. (2013).Microfounda-tionsforstakeholdertheory:Managingstakeholderswithheterogeneousmotives.Strategic Management Journal,35,107–125.

11. Castells,M. (2006).Tapatumo galia.Vilnius: Poli-grafijairinformatika.

12. Damkuvienė,M., Petukienė, E.,Valuckienė, J.,Ti-jūnaitienė, R., Balčiūnas, S., Bersėnaitė, J. (2014).

Klientų suvokiama dalyvavimo vertė kaip organizaci-jos konkurencingumo didinimo veiksnys:mokslostu-dija.Vilnius:BMKleidykla.

13. deChernatony,L.,McDonald,M. (1992).Creating Powerful Brands.ButterworthHeinemann,Oxford.

14. Eshuis,J.,Klijn,E.-H.,Braun,E.(2014).Placemar-ketingandcitizenparticipation:brandingasstrategyto address the emotional dimensionof policymak-ing?International Review of Administrative Scienc-es,80(1),151–171.

15. Fan,Y. (2006).Branding thenation.What is beingbranded? Journal of Vacation Marketing, 12 (1), 5–14.

16. Florea,R.,&Florea,R. (2013).Stakeholders inter-ests analyse and harmonization – starting point ofstrategic approach. Economy TransdisciplinarityCognition,16(1),130–135.

17. Florek,M.(2005).Thecountrybrandasanewchal-lenge for Poland. Place Branding,1(2),205–214.

18. Freeman, E. R. (1984). Strategic Management: a Stakeholder Approach.Boston:Pitman.

19. Gil-Lafuente,A.M.,Paula,L.B.(2013).Algorithmapplied in the identificationofstakeholders.Kyber-netes,42(5),674–685.

20. Green,A.,Grace,D.,Perkins,H.(2016).Citybrand-ing research and practice: An integrative review.Journal of Brand Management,23(3),252–272.

21. Greenop,K.,Darchen,S.(2016).Identifying‘place’in place branding: core and periphery in Bris-bane’s“NewWorldCity”.Geo Journal,81(3),379–394.

22. Harrison,J.S.,Bosse,D.A.,Phillips,R.A.(2010).Managing for Stakeholders, Stakeholder UtilityFunctions, and Competitive Advantage. Strategic Management Journal,31(1),58–74.

23. Herezniak,M., Florek,M. (2016).Citizen involve-ment, place branding and mega events – insights from Expo host cities. Paperpresented at the Inter-nationalPlaceBrandingAssociationInauguralCon-ference,London,8–10November,2016.Houghton.

24. Kardelis,K. (2016).Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai.Vilnius:Moksloirenciklopedijųleidyboscentras.

25. Kasapi,I.,Cela,A.(2017).DestinationBranding:AReviewoftheCityBrandingLiterature.Mediterra-nean Journal of Social Sciences,8(4),129–142.

26. Kauno rajono ženklas(2014).Prieigainternete:htt-ps://www.kaunorajonas.lt/kauno-rajono-zenklas/.

27. Kavaratzis,M.,Ashworth,G.(2008).Placemarket-ing:Howdidwegethereandwherearewegoing?Journal of Place Management and Development, 1 (2),150–165.

28. Kotler,Ph.(2003).Marketing management.PrenticeHall/PearsonEducation.

29. Kotler, Ph., Gertner, D. (2002). Country as Brand,Product,andBeyond:APlaceMarketingandBrandManagementPerspective.Journal of Brand Manage-ment,9(4–5),249–261.

30. Lionikaitė, J. (2013).Valstybės vidinės ženklodaros modeliavimas: daktaro disertacija.Kaunas:VytautoDidžiojouniversitetas.

17

31. Matulevičienė,M.(2018).Organizacijos reputacijos itaka suinteresuotųjų šalių pasitikėjimui organizaci-ja:daktarodisertacija.Kaunas:Kaunotechnologijosuniversitetas.

32. Merriam,S. (1988).Case study research in educa-tion: A qualitative approach.SanFrancisco:Jossey-Bass.

33. Merrilees,B.,Miller,D.,Herington,C.(2012).Mul-tiplestakeholdersandmultiplecitymeanings.Euro-pean Journal of Marketing,46(7–8),1032–1047.

34. Moilanen,T.,Rainisto,S.(2009).How to brand na-tions, cities and destinations. Hampshire: PalgraveMacmillan.

35. Monteiro,P.D.S.(2016).Stakeholders’ involvement in City Branding: The participation and identifica-tion of Porto residents on the image of the city.Dis-sertation.MasterinManagement.UniversityofPor-to(FEP).

36. Ogu,M.I.(2013).Rationalchoicetheory:assump-tions, strengths, and greatest weaknesses in appli-cation outside the westernmilieu context.Arabian Journal of Business and Management Review (Nige-rian Chapter),1(3),90–99.

37. Okano,H.,Samson,D.(2010).Culturalurbanbrand-ingandcreativecities:A theoretical framework forpromotingcreativityinthepublicspaces.Cities, 27, 10–15.

38. Olins, W. (2006). On Brand. London: Thames &Hudson.

39. Olins,W.(2003).Brandingthenation–Thehistori-calcontext.Journal of Brand Management,9(4/5),241–248.

40. Papadopoulos,N.,Heslop,L.(2002).Countryequityandcountrybranding:Problemsandprospects.The Journal of Brand Management,4(5),294–321.

41. Papp-Vary,A. (2011). TheAnholt-GMI city brandhexagonandthesaffronEuropeancitybrandbarom-eter: A comparative study. Regional and Business Studies,3(1),555–562.

42. Petukienė, E., Tijūnaitienė, R., Raipa, A. (2007).Visuomenės dalyvavimas: socialinio kapita-lo, demokratijos ir racionalaus pasirinkimo teori-jųapžvalga.Viešoji politika ir administravimas, 21, 87–95.

43. Pompe,A.(2017).Citybrandintheeyesofvalues.Advances in Business-Related Scientific Research Journal,8(1),9–22.

44. Potter, E. H. (2009). Branding Canada: Project-ing Canada’s soft power through public diplomacy. Montreal:McGill-Queen’sPress-MQUP.

45. Punch,K.E.(2005).Introduction to Social Research – Quantitative & Qualitative Approaches. London:Sage.

46. Ries,A.,Trout,J.(2001).Positioning: the Battle for your Mind.NewYork:McGrawHill.

47. Roberts, W. R., Mahoney, L. (2004). Stakeholderconceptionsofthecorporation:theirmeaningandin-fluenceinacountingresearch.Business Ethics Quar-terly,14(3),399–431.

48. Schilling,M.A.(2000).Decadesaheadofhertime:advancing stakeholder theory through the ideas ofMaryParkerFollet.Journal of Management Histo-ry,6(5),224–242.

49. Szondy, G. (2008). Public Diplomacy and NationBranding: Conceptual Similarities and Differences.Discussion Papers in Diplomacy.Clingendale:Neth-erlandsInstituteofInternationalRelations.

50. Tijūnaitienė, R., Damkuvienė, M. (2010). Vi-suomenės dalyvavimo koncepcijos: teorinė prieiga.Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 1 (17),125–132.

51. Wolf, J. (2014). The relationship between sustain-ablesupplychainmanagement,stakeholderpressureandcorporatesustainabilityperformance.Journal of Business Ethics,119,317–328.

52. Zenker,S.(2011).Howtocatchacity?Theconceptandmeasurementofplacebrands.Journal of Place Management and Development,4(1),40–52.

Bivainienė,L.,Tamošiūnas,T.

Theoretical and empirical aspects of the manifestation of stakeholder participation in city brand development activities

Summary

Relevance and problem of the research. Thedevelopment of city brand is understood as the processwhenthecitybecomesaproductthatcanbeattractively“sold”. City marketing has evolved into marketingactivitiesthatfocusnotonlyontheformationofmarketingcomplexormarketresearch,butalsoonthestakeholderinvolvementinordertoachievestrategicgoals.

The scientific literature analyses stakeholderparticipationindifferentactivitiesbydeepeningintotheexpectationsorresultsofoneoranotherstakeholder,the

problemofcitybranddevelopmentaswellasdiscussesthe concept of city brand or identifies the elementsof city brand.However, there is a lack of a systematicapproach in modelling the prerequisites necessary forstakeholder participation, the conditions of expression,andtheidentificationofdirectionsinthedevelopmentofcity brand. Therefore, the manifestation of stakeholderparticipation in the development of city brand is arelevant, but at the same time, problematic subject forresearch,boththeoreticallyandpractically.

18

The scientific problem can be summarized asthe following question: What is the manifestation ofstakeholderparticipationinthedevelopmentofcitybrandinthecontextofLithuania?

The aim of the study is after theoretical andempiricalinvestigationofthemanifestationofstakeholderparticipationinthedevelopmentofcitybrandtoprovideamodeloftheexpressionofstakeholderinvolvementinthedevelopmentofcitybrand.

Research methods.Three researchmethodswereapplied in empirical research: 1) the case studymethodexaminedalleightexistingandapprovedLithuaniancitybranding guides; 2) the method of content analysis ofthedocumentsanalysedtheparticipationofstakeholdersin the development of city brand in the strategicdevelopmentplansof60municipalitiesandinvestigatedthecomponentsofthedevelopmentofcitybrandintheseplans;3)Themethodofexpertsemi-structuredinterviewsinvestigatedtheattitudesoffifteencitybrandprofessionalsaboutthemanifestationofstakeholderparticipationinthedevelopmentofcitybrand.

Participationisabroadconceptwhereeconomic,social, cultural and psychological aspects overlap.Scientistsalsoidentifydifferentformsofthemanifestationofparticipation.Sincetheendofthe20thcentury,therehasbeena tendency towards increasingparticipationofstakeholders in various public activities, developmentprojects, and development of the city in which theylive or have interests. Stakeholder participation aims tobalancedifferent interests, toagreeonanoverall result,andtoachieverationality.Stakeholderparticipationinthedevelopmentofcitybrandcanbeseenasawhole,asasubjectofconsensus.

The summarized analysis of scientific literatureallowed to identify six elements of city brand and 20of their characteristics. The six elements were pairedand grouped into three groups: tangible (location,infrastructure and public services), non-tangible (urbanlife, people) and illustrating achievements (potential,statusandposition)elementsofcitybrand.TheresultsofempiricalresearchenabledtosupplementtheseelementswithfouradditionalcharacteristicsandtoconcretizethemwiththecasesofLithuaniancities.

Theoretical and empirical research distinguishesthree directions in the development of city brand:1) competitive direction,wherecitybrandisseenasatoolofcompetitiveadvantage;2)cooperation direction,whichaimstobringtogether variousinstitutionsintoawholethatensurescollaboration,cooperation,consultation,and

agreements; 3) sustainable direction, where city brandbecomesthebasisofcivilsocietyandcommunity,andtheneedsoffuturegenerationsaretakenintoconsideration,aswellaspriorityofpublicinterestisensured.Thedocumentanalysis showed that in Lithuanian cities, stakeholdersemphasizethecompetitivedirectionofthedevelopmentofcitybrand,byclearlyidentifyingcompetitorsbothinLithuaniaandabroadaswellasthesustainabledirectionofthedevelopmentofcitybrand,whereallstakeholders’expectations and needs are met. The possibility of acooperativedirectionwasexpressedbythreeexpertswhoparticipatedinthestudy.

Based on theoretical and empirical research, amodelofthemanifestationofstakeholderparticipationinthedevelopmentofcitybrandwasdeveloped.Themodelconsistsofthreeparts:Origins,ExpressionofStakeholderParticipation,andResults.TherearetwokeysourcesinthepartOrigins:thecityandthestakeholders.

The second part of the model reflects themanifestation of stakeholder participation byproposing to maintain five criteria for stakeholderidentification – commitment, representation, affiliation,influence,closenessaswellas the formsof stakeholderinvolvement – joint activity, co-creation, and control.The aims of stakeholder involvement are identified inthis part: city development, alignment of interests, andthedevelopmentofcitybrand.Thedevelopmentofcitybrandconsistsofkeyelements–vision,targetaudienceandcommunication,andthecoreof thisdevelopment–the concept of the city brand consists of tangible, non-tangible and illustrating achievements elements of citybrand.

Four key outcomes are expressed in the partResults:1)identificationmapofstakeholdersparticipationin the development of city brand; 2) argumentation ofstakeholder rational participation,which clearly definesthe expected outcomes of the actions; 3) substantiationand consolidation of the development of city brand; 4)consolidationofcharacteristicsofcitybrandelements.

The feedback from thepartResults to the initialpart Origins is fixed in the model, as the results ofstakeholderinvolvementinthedevelopmentofcitybrandleadtocitychangeandchangeofstakeholdersthemselves.Thedynamicprocessof stakeholder involvement in thedevelopment of city brand is a feedback in themodel,whereallstructuralelementsofthemodelareconstantlychanging.

Keywords: citybrand,stakeholder,participation,development.

Copyright©2019ŠiauliaiUniversityPress 19

ISSN 2351-6712 (Online)Socialiniai tyrimai / Social Research. 2019, Vol. 42 (1), 19–31

Spatial Analysis of Local Government Fiscal Condition in Nebraska1

Craig S. Maher1, Mahbubul Majumder2, Wei-Jie Liao3, Yansi Liao4

1School of Public Administration University of Nebraska at Omaha, USA. E-mail: csmaher@unomaha.edu2Department of Mathematics University of Nebraska at Omaha, USA. E-mail: mmajumder@unomaha.edu 3School of Public Administration University of Nebraska at Omaha, USA. E-mail: wliao@unomaha.edu 4Department of Mathematics University of Nebraska at Omaha, USA. E-mail: yansiliao@unomaha.edu The article has been reviewed. Received on 1 October 2019, accepted on 12 November 2019

Abstract1

Manystategovernments,localofficials,academicsand even policy advocacy organizations continue toseekmodels and approaches thatwill help them assesstheprobabilityofmunicipalfinancialdistressandcrisisaswefaceanuncertainfuture.Localcommunitiesmeetchallenges where important decisions will need to bemade about how to efficiently and effectively allocatescarce public resources with limited capacity. Thisresearch aims at examining the spatial patterns of localgovernments’fiscalcondition. Itprovidestheanalysisofmunicipalfiscalconditionbasedonspatialpatterns,morespecifically,theproximityofamunicipalitytotheurbancentersofOmahaandLincoln,Nebraska.

Keywords: fiscal condition, spatial analysis,spread-backwasheffect.

IntroductionThe Great Recession of 2007-09 left scars

across the landscape of local governments in theUnitedStates.Inadditiontohigh-profilebankruptcyfilings in Detroit, Michigan and Harrisburg,Pennsylvania, many local governments declaredfiscal emergencies, cut spending, and laid off orfurloughed workers (Gorina, Maher, and Joffe,2018).Even today, the state and local governmentsectorremainsbelowwhereitwasrelativeto2007employment. Against this backdrop, many stategovernments, local officials, academics and even1 Paperpreparedforpresentationatthe19thInternationalMultidisciplinary Scientific Conference “Rethinking Regional Competitiveness”. 28 November, 2019.Venue – Šiauliai arena (J. Jablonskio str. 16, Šiauliai,Lithuania).SpecialthankstoDr.ChristineReed,DirectorofUniversityofNebraskaatOmaha’sCenterforUrbanSustainabilityforfundingsupport.

policy advocacy organizations (e.g. Pew) continuetoseekmodelsandapproachesthatwillhelpthemassesstheprobabilityofmunicipalfinancialdistressand crisis as we face the uncertain future. Localofficials play a critical role in making decisionsabout local finances – both expenditures andrevenues – that have significant economic, social,andenvironmentaloutcomesforcommunities.

In Nebraska, economic and demographicchanges are creating new challenges for localgovernments across the urban-rural continuum.Urbancommunitiesarebecomingpopularplacestolive(Ehrenhalt,2012),butcontinuetostrugglewiththe costs of congestion and service needs.Maher,Park,andPark(2016)showthatcomparedtootherregionsinthestate,Nebraska’sruralareashavethehighestproportionofpopulationovertheageof65,the lowestpercentageofpopulationwithacollegedegree,lowerhouseholdmedianincome,andhigherunemployment rates. In addition, according tothe Federal Reserve Bank of Kansas City (2016),Nebraska’soveralleconomyismaskinganimportantdivergence between the urban and rural regions.Since 2012-13, Nebraska’s farm economy hasfacedsignificantdropsincropprices,farmincomeand value in livestock and meat exports (FederalReserve Bank of Kansas City, 2016). Thus, localcommunitiesareleftinaprecariouspositionwhereimportantdecisionswillneedtobemadeabouthowto efficiently and effectively allocate scarcepublicresourceswithlimitedcapacity.

This study offers an analysis of municipalfiscal condition based on spatial patterns, morespecifically, the proximity of amunicipality to the

20

urbancentersofOmahaandLincoln,Nebraska.Thedesigncombinesfiscalconditionliterature,regionalplanning scholarship and environmental resiliencework. The paper follows with a literature review,Nebraska context, research design, methodology,findings,andconclusions.

Literature ReviewThis research aims at examining the spatial

patternsoflocalgovernments’fiscalcondition.Theliterature on resilience, fiscal health, and spread-backwash effects can contribute to the discussionof the research topic and are discussed in thissection. The conceptof resilience is gettingmoreandmore attention in the public sector, especiallyaftertheGreatRecession.Governmentsatalllevelsareexpectedtoberesilienttoweatherfiscaldistressand economic downturns. The term “resilience”has beenwidely used in ecology since the 1970s.Holling(1973)definesresilienceastheabilityofasystemtoabsorbchangesandpersist.Allenandhiscolleagues(2016)offeradynamicsystemsapproachtoassessingresilienceofmidsizecitiesintheU.S.They describe resilience in terms of the degree of“disturbanceasystemcanwithstandwithoutlosingessential structure and functioning”andassert that“[a] resilient state canbeassessedbymeasuringasetofkeyprocessesandstructureswithinandacrossrelevantdomainsofscale.”

While the principal focus of Allen et al.’sstudy is ecological and environmental (water, inparticular), thediscussionof resilienceand systemmodelingincludessocio-economicandgovernancesubsystems.Inrecentyears,theconceptofresiliencehasbeenintroducedtootherfields,suchasemergencymanagement (McCreight, 2010), organizationalstudies (McCarthy, Collard, and Johnson, 2017),and regional studies and economics (Simmie andMartin,2010;BristowandHealy,2014;Boschma,2015).SimmieandMartin(2010)suggestthatinthefieldsofregionalstudiesandeconomics,thebroaddefinitionofregionaleconomicresiliencewas“theabilityofaregiontoanticipate,preparefor,respondto,andrecoverfromadisturbance.”However,thereare two competing thoughts which have differentdefinitions in detail. The first one is derived fromengineeringresilience,whichfocusesonthestabilityofasystemafteradisturbance.Underthisdefinition,an economy is expected to retain its function andstructure after a disturbance. The second one isderived from ecological resilience. Under thisdefinition,aneconomyisexpectedtomakechangesto its functionand structure inorder to respond tothe disturbance and sustain. Although these twothoughtsbothagreewiththeideaofresilience,they

have very different perspectives on organizationalchanges.

In order to make local governments moreresilient,itisnecessarytoassesstheirfiscalcondition.Sincethe1970s,therehasbeenaburgeoningliteratureon themeasurementandexaminationofmunicipalfiscalcondition.TheNewYorkCityfiscalcrisisofthe1970swastheoriginofmuchoftheliteratureonfiscalcondition.Inthe1980sand1990s,researchersbegan using existing data to develop classificationmodels used to identify fiscal condition with theexpectation that itwouldhelpprevent futurefiscaldistress.Brown’s(1993)ten-pointtestisanexemplarof this approach.Other examples of this approachincludeGroves et al. (1981), Honadle and Lloyd-Jones (1998),Kleine,Kloha, andWeissert (2003),Kloha, Weissert, and Kleine (2005a and 2005b),and Mead (2006). Typically, these models haveusedamixtureofeconomic,demographicandfiscalvariablestoclassifyagovernment’sfiscalcondition.Thesemodels do not use a predictive approach inthe sense of having dependent and independentvariablesandastatisticalmodel.Rather,theyuseasetofmultidimensionalindicesthatincludeaseriesofeconomicandfiscalvariables.Themunicipalitiesare given a score on the index and then classifiedas fiscally distressed or not. However, Hendrick(2004)andClark(2015)bothsuggestthatdifferentindicatorsoffiscalconditionshouldnotbeassignedthesameweightandshouldbeexaminedseparatelyinordertoconstructamoreaccuratepictureoffiscalcondition.

The spread-backwash effectsmay provide agermane theoretical background for this research.The main focus of the spread-backwash effectsis theextent towhichurbangrowthhelpsorhurtssurrounding suburban and rural communities. TheconceptwasdevelopedbyMyrdalin1957.Spreadeffects could be found when positive externalitiesare realized for rural communities as economicopportunities generated by urban centers expandoutward. Conversely, backwash effects could befound when migration flows from rural to urbanareas, causing a weakening of the labor force inrural areas. Hirschman (1958) develops a similarframework called the trickling down-polarizationeffects. A more developed region might havetrickling-downeffectsonalessdevelopedregionifitsgrowthhelpedthelessdevelopedregion.Onthecontrary,ifamoredevelopedregion’sgrowthhurtsandisolatesalessdevelopedregion,itmightresultinpolarizationeffects.

Whether spread effects exceed backwasheffectsinurbangrowthhasbeenlongdebatedsincethe1950s,whentheframeworkswerefirstproposed.

21

Myrdal (1957) suggests that negative (backwash)effectsmightdominate.Hirschman(1958)believesthat even though negative (polarization) effectsmight be seen in the short run, positive (tricklingdown) effects might be seen in the long run.Different empirical studies have different findingsof the spread-backwash effects. Ganning et al.(2013, p.465) conclude that most research foundmorespreadthanbackwasheffectsofurbangrowthonruralcommunities.Gaile (1979,1980)suggeststhat spread versus backwash effects should not bedichotomous, but spread effects might be smallerthan backwash effects in general. Barkley, Henry,and Bao (1996) also find that backwash effectsdominatedinruralareas.

Ganning et al. (2013) find that not until thelate-1980sdid empirical studieson the spread andbackwash effects emerge.They suggested that thespreadandbackwasheffectsaretypically“measuredin the context of population change or incomechange as a function of distance to and growth inthenearestcity.”Researchers,suchasGaile(1979)andBoarnet(1994),developseveralspatialmodelstoexaminethespreadandbackwasheffects.Pandey,Pasternack, Majumder, Soupir, and Kaiser (2015)developaneighborhoodstatisticsmodeltoexaminetheinstreambacterialevelinIowa.Thismodeltooktheinfluenceofneighboringcitesintoconsiderationandmight be fruitful for this research.We furtherdiscussthemodelinthemethodologysection.

We can conclude some key points from theexisting literature on resilience, fiscal health, andspread-backwash effects. First, the literature onresilienceagreesthatresilienceisanentity’sabilitytoweatheradisturbance.Theconceptofresiliencecan be introduced to the field of public budgetingand finance to examine whether governments canwithstand fiscal distress and sustain over time.Second,theliteratureonfiscalhealthshowsthattheconceptoffiscalconditioniscomplicatedandevendefining it requires careful attention. There weremanyissuesinassessinghowthevariousfiscalandeconomicvariablesfittogethertotellthecompletestoryoffiscalcondition.Wemayneedtobecarefulwhenweselectindicatorsoffiscalconditionforthisresearch.However,overtime,knowledgehasbeengainedregardingthetypesofvariablesthatmaybeimportant for the measurement of fiscal conditionandtheyincludefiscal,economic,anddemographicvariables.Lastbutnotleast,theliteratureonspread-backwasheffectssuggeststhaturbangrowthhasbothpositiveandnegativeeffectsonsuburbanandruralareas. It is highlydebatedwhetherpositive effectsoutweighnegativeeffectsornot.Spread-backwasheffectsareusuallymeasuredbypopulationchange

andincomechange.Inthisresearch,wewouldliketoexpandthediscussiontolocalgovernments’fiscalcondition.Wewouldliketoknowwhetherspread-backwash effects can be found in terms of fiscalcondition.

Generallyspeaking,wefindthattheconceptsof resilience and spread-backwash effects can beintroduced to the field of public budgeting andfinance,especiallytheresearchonfiscalcondition.There are some issues suggested by the existingliteraturethatneedtobetakenintoconsiderationbythis research.First, thereare stateand/or regional-specificattributesthatneedgreaterconsideration,forinstance,differentrevenuestructures(citiesinNorthDakota are quite different from cities inNebraskaduetooilreserves)and/ordifferentrevenue-raisinglimitations imposed by states.The second point isthe disconnection between financial conditionalanalysisofferedbyacademicsandpolicyadvocates,and data availability for smaller communities(those with a population less than 10,000). Mostoftheliteratureisbasedoncomprehensiveauditedfinancial reports (CAFRs) that are only completedfor largergovernmententities.MostmunicipalitiesinNebraskaarefartoosmalltohaveCAFRsandthustheirfinancialconditioncannotbeexaminedusingthisbodyofliterature.Lastbutnotleast,thegeneralconceptoffiscaldistressemployedintheliteratureisthatalocalgovernmentisfacingasituationwhereits ability to payupcomingfinancial commitmentsis at threat. This suggests that short-term metricsaremore valuable than long-termmeasureswhichmakes the current data collected by the NebraskaState andLocalFinanceLabhighly applicable forthisendeavor.

The Nebraska ContextNebraska is a microcosm of a worldwide

trend that has been occurring for centuries, butseems to have ramped up in the past couple ofdecades – population migration from rural areasto urban centers. In 2010, Nebraska’s three urbancounties(Douglas,Lancaster,andSarpy)comprised52.6 percent on the state’s 1.8million population.The U.S. Census Bureau projects that in 2050,those same three counties will be home to nearlytwo-thirds (66.4 percent) of the state’s 2.3millioninhabitants(DrozdandDeichert,2015).Thismeansthatwhilethestate’spopulationisprojectedtogrow24.3 percent between 2010 and 2050, the threeurban counties are expected to grow 57.1 percent,whereas the remaining counties are expecting a12 percentagepoint populationdecline during thisperiod.Inaddition,thecompositionofthepopulationis “graying” more rapidly for the rural counties

22

comparedtothethreeurbancounties.In2010,10.4percentofpopulationinthethreeurbancountieswasage65orolder;by2050, theshare isprojected togrowto16.8percent.Duringthesameperiodfortheremaining90Nebraskacounties, thepercentageofthepopulationage65orolderisexpectedtojumpfrom17.0percentto28.2percent.

Research DesignWeexaminethefiscaldataof69municipalities

inNebraska that are in theOmaha-CouncilBluffsMSA (hereinafter, the Omaha MSA) and theLincoln-Beatrice MSA (hereinafter, the LincolnMSA) from 2001 to 2016. The fiscal data arecollected by the office of theNebraskaAuditor ofPublicAccounts.Thesedataareuniformlyreportedby all forms of local governments and consist ofpropertyvaluation,revenues,expenditures,netcashbalances anddebt.For our purposes, these are themostusefuldatasincemostNebraskamunicipalitiesaretoosmalltoproduceaCAFR(themediansizedNebraskamunicipalityhasapopulationof314).Thedownsideofthesedataisthattheyareself-reportedandpresentedonacash-basis.

The data analysis focuses on the fiscalconditionofmunicipalitiesandtheirproximitytothetwourbancentersinNebraska,OmahaandLincoln.There are several key variable choices that mustbe made in undertaking this study. One questionis related to long-term versus short-term fiscalcondition.Whilethereisnodoubtthatmeasuresoflong-termsolvencyareimportant,wemostlyfocusonshort-termfiscalconditiongiventheavailabilityofdataforthisproject.However,wedoincludeonemeasureoflong-termfiscalcondition:debt.Thistiesinto the recent interest in state abilities to preventan acute fiscal crisis and the interest inmunicipalbankruptcywherethetestforentryintotheprocessisbasedonliquidity.Theotherchoiceisrelatedtotheapproachofusingasinglevariableasopposedtoanindextoidentifyandmeasurefiscalcondition.Otherresearchershavetypicallyusedanindexofvariablestoidentifyfiscalcondition.However,usinganindexmightbeproblematicsincedifferentvariablesmightbeassignedthesameweightandsomelessimportantvariablesmightbeincluded.Thus,wehavedecidedtoexaminemultiplevariablesseparatelyinsteadofconstructinganindex.

Andthen,thenextstepisvariableselection.Basedontheliterature(Brown,1993;Klohaetal.,2005a),weselectasetofvariablesastheindicatorsoffiscalcondition,including:generalexpenditures,generalrevenues,propertytaxes,netcashbalances,and debt service. The five indicators used as thedependentvariablesare:

• Generalrevenues-generalexpendituresratio;• Debtpercapita;• Debt-propertyvaluationratio;• Netcashbalances-generalexpendituresratio;• Propertytaxes-generalrevenuesratio.

Thekeyindependentvariableofthisresearchis the municipalities’ proximity to the Nebraskaurban centers of Omaha or Lincoln, which ismeasuredbythemunicipalities’distancetotheurbancentersonGoogleMap.IfamunicipalitybelongstotheOmahaMSA,wemeasureitsdistancetoOmaha.Conversely,ifamunicipalitybelongstotheLincolnMSA, we then measure its distance to Lincoln.Other independent variables reflect economic,demographicandinstitutionalconstructs.Economicvariablesarethefirstinline.Insomecases,adeclinein population or tax base (e.g. property valuation)may be a good predictor of municipal fiscalcondition. The Nebraska State and Local FinanceLab database has already built in the followingkey independentvariables for years2001 to2016:population2, median household income, percentof white population, percent of population with abachelor’sdegreeorhigher,andunemploymentrate.Two control variables are included in ourmodels.Thefirstoneisadummyvariable“LincolnMSA.”If amunicipalitybelongs to theLincolnMSA,wecodeitas1,otherwise0.Thesecondoneis“year.”The neighborhood statistics models examine thetrends of the indicators over time. The multipleregressionmodelscontroltheyearsthatareviewedasrecessions(2001,2002,2007,2008,and2009)toseeiftheseyearsmatter.

Keyquestionsinthisanalysisaremagnitudeand timeliness. Fiscal condition has often beenoperationalized as a specificquantitativedrop in aparticular measure over a specific period of time.Given the diversity of choices made previously,the approach used here will be to test variousmanifestations of these variables in terms ofmagnitude and timing. For example, does a fivepercent decrease in fund balance or current ratioindicatepoorfiscalcondition?Avarietyofmagnitudeandtimingapproacheswillbetestedoncethedataare collected to determine the viability of variousoptionsincludingpercentchanges,baselinechangesandotherpermutations.ThisisinpartthereasontotakeadvantageofthelargeamountofdataalreadycollectedbytheNebraskaStateandLocalFinanceLab.

2Populationandpropertyvaluearehighlycorrelated(cor-relationcoefficient=0.9852).Todealwith theproblemof multicollinearity, we drop the independent variable“propertyvalue.”

23

Research objectivesThe study set out to assess the spatial

relationship between proximity to the urbancenters and municipal fiscal condition using fivemeasures: revenues/expenditures; debt per capita;debt/property valuation; cash reserve/expendituresand property tax/revenues. We employ a spatialneighborhoodstatisticsmodel,theMarkovRandomFieldmodel, to assess our central hypotheses thatthe further the distance from the urban center, theweaker the municipality’s fiscal condition. Thestudy is prepared according to the procedure usedbyPandeyetal.(2015)andtestedon69Nebraskamunicipalitiesovera16-year timeperiod.Wealsousethispaneldatatorunmultipleregressionmodelsforthe5indicatorstoensuretherobustnessofthisstudy.

There are three primary aims of this study:(1)observeandanalyzehowfiveindicatorsvaryovera16-yeartimeperiodand69municipalitiesinrelationtothegoogledistancebetweeneachmunicipalityanditscorrespondingurbancenter,population,medianhousehold income, ethnicity (% white populationrelativetototalpopulation),educationalattainment(%populationwithbachelor’sdegreeoroverrelativetopopulationagedover25),unemploymentrate(%unemployedpopulationrelativetototallaborforce),area(OmahaorLincolnMSA);(2)comparethefiveindicatorsbetweenOmahaandLincolnMSAsand;(3)developandmeasurethepredictiveproficiencyoftheneighborhoodstatisticsmodel.

MethodologyThis research examines all 69 Nebraska

municipalities in theOmahaMSAand theLincolnMSA. The Omaha MSA consists of five countiesinNebraska (Cass,Douglas, Sarpy, Saunders, andWashington) and three counties in Iowa.We onlyinclude the 46municipalities in the fiveNebraskacounties (numbered 1 to 46). The Lincoln MSAconsistsoftwocountiesinNebraska(LancasterandSeward).There are 23municipalities in these twocounties(numbered47to69).(Locationsofthe69municipalities,pleaseseeAppendix1.)

To begin this process of observing andanalyzing the five indicators, we performed acomparative analysis of the five indicators andeight covariates that were collected for the 69municipalitieslocationsovera16-yeartimeperiod.To assess the proficiency of the neighborhoodstatisticsmodel, theMann-WhitneyU test, a non-parametric test, is utilized. The Mann-Whitney Utestenablesustocomparethefiveindicatorsacrossallsitesoftheeightcovariatesateachtime;Pearsoncorrelation coefficients are estimated to relate the

indicators among sampling locations. The nextphaseoftheanalysisisdevelopinganeighborhoodstatisticsmodeltoassessthestrengthofrelationshipbetweenlocationandmunicipalfiscalcondition.

NeighborhoodStatisticsModel:For this study we develop a neighborhood

statistics model for the 69 municipalities (M=69)over 16 years (T=16). The model was developedby Pandey et al. (2015) to predict the spatial andtemporalpatternsofinstreamE. colibacterialevels.WegenerallyfollowPandeyetal.’spathtoformulatethemodel.InEquation1,isarandomvariable,andSi≡ (l, t)where l is the samplemunicipality (1 toM), and tisthesampleyear(1toT).Thus,wehave l=M * T=1,104samples.

Y≡{Y(Si):i=1, ..., l} ={Y(l, t):l=1,...M, t=1,...T} (1)

Suppose that five indicators’ temporaldistributions are independent in time.We developthe neighborhood structures, which are shown inAppendix 2. Municipalities with google distanceless than 15 miles are defined as neighbors. Forexample, location 2 (Arlington, NE) has twoneighbors: location19(Kennard,NE)andlocation42 (Washington, NE), since the distance betweenArlington,NEandKennard,NEis9.36miles,andthedistancebetweenArlington,NEandWashington,NEis13.13miles.

Supposethatthefiveindicatorsmeasurementsare also independent in time. We could defineneighborsofY(Si)as:

Ni≡{Sj:δij <15} (2)

whereδij=D(Si, Sj), Dstandsforgoogledistance δij<15.Then

[Y(Si)|{Y(Sj):j≠i}]=[Y(Si)| Y (Ni)] (3)

Fori=1,2,...n(1104).LetY(Si)haveconditionaldensity

f(Y(S$i)|Y(N

$i)=Gua(μ

$i, y#2)f (4)

where

Cij(y(Sj)〗 – θj (5)

subjecttoCij = Cjwhereθ=(θ1, θ2, ..., θn)T, θ=(θ)

is the parameter vector of marginal mean thatincorporatethecovariatesXk, k=1,2,...,8.Weusedeightcovariates:googledistance,population,medianhousehold income, ethnicity (% white population

24

relativetototalpopulation),educationalattainment(%populationwithbachelor’sdegreeoroverrelativetopopulationagedover25),unemploymentrate(%unemployedpopulationrelativetototallaborforce),area (Omaha or Lincoln metropolitan statisticalarea).Thus,wehave

𝜃𝜃 = 𝛽𝛽! + 𝛽𝛽!

!

!!!

𝑋𝑋! = 𝑋𝑋𝛽𝛽 (6)

The jointdistribution (Besag,1974;Cressie,1993)is:

Y≈ Gau (θ; (L – C)-1 lγ2) (7)

where

C≡[ci,j]N×N and ci,j = 0 if j ∉ Ni (8)

Forthismodel,Chastheform

C = ηlnH (9)

where D is a block diagonal matrix of size11041104,andaccordingtogoogledistanceofeachmunicipality’slocation,theneighborhoodstructuresweredevelopedaseachblock(size=16×16).Ifthelocationsareneighbor,thendefinedas1,otherwise0.

Weapplythemaximumlikelihoodapproachtoobtaintheestimatesoftheseparameters(KaiserandNordman, 2012;Kaiser, 2010).The log likelihoodfunctionfortheabovemodelis:

𝐿𝐿 𝛽𝛽, 𝛾𝛾!, 𝜂𝜂 =12 𝐿𝐿𝐿𝐿𝐿𝐿 𝐿𝐿 − 𝐶𝐶 −

𝑁𝑁2 𝐿𝐿𝑜𝑜𝑜𝑜 2𝜋𝜋𝛾𝛾! −

−

12𝛾𝛾! 𝑦𝑦 − 𝑋𝑋𝑋𝑋 ! 1− 𝐶𝐶 𝑦𝑦 − 𝑋𝑋𝑋𝑋

(10)

An advantage of this model specificationis that, for any given η, the maximum likelihoodestimate (MLE) β and γ2 are the closed formsolutions,whicharegivenby:

𝛽𝛽 = 𝑋𝑋! 𝑙𝑙 − 𝐶𝐶 𝑋𝑋 !! 𝑋𝑋! 1− 𝐶𝐶 𝑦𝑦

(11)

𝛾𝛾 = !

! !!!!!!!! !!!!

(12)

OncewehaveMLEofβ and γ2,wecanplugthesevaluesintoEquation9toobtainthelikelihoodfor η that gives us MLE for η. Then follow theorderofequationnumber,plugginginourdataandcalculationoutputintoEquations11and12,wegetthe estimates ofβ and γ2. Based on themaximumlikelihood approach described by Kaiser (2010),Cressie (1993), and Besag (1974), we obtain theconfidence intervals of the parameters. Appendix3 presents the values of estimated parameters γ2, η, β0, ..., β8obtainedfromthepreliminaryanalysisoftheneighborhoodstatisticsmodels.Thesevaluesare used for predicting the five indicators at eachsamplinglocation.

Results and FindingsIn this research, we use the neighborhood

statisticsmodels toassess therelationshipbetweenour five indicators of municipal fiscal conditionandmunicipalities’ proximity to the urban centersofOmahaandLincoln,NE.Inaddition,weusethepaneldatatorunseveralmultipleregressionmodelsasarobustnesscheck.Wefindthattheneighborhoodstatisticsmodelsandthemultipleregressionmodelsprovidesimilar results.ThoseresultsarepresentedinTable1.

In the neighborhood statistics models, ourkey independent variable – distance between amunicipalityanditscorrespondingurbancenter–isstatisticallysignificantinthreeofourfiveindicatorsoffiscalcondition.Thefurtheramunicipalityisfromtheurbancenters(OmahaorLincoln),thelowertherevenues-expenditures-ratio,debtpercapita,andnetcash balances-expenditures ratio might be. Theseindicators are core measures of cash, budgetaryand long-term solvency. In themultiple regressionmodels, we also find that distance is negativelysignificant for the revenues-expenditures ratio andthe net cash balances-expenditures ratio, but notsignificant fordebtper capita. Inbothmodels, thedebt-propertyvaluationratioisnotsignificant.

25

Table1Results of the Neighborhood Statistics Models and the Multiple Regression Models

Rev/Exp Debt per Capita

Debt/Property Value

Net Cash Balance/Exp

Property Tax/Rev

Nbhd Reg Nbhd Reg Nbhd Reg Nbhd Reg Nbhd RegGoogledistance - - - - - -Population - + + + - -Medianhouseholdincome - - + - +Whitepopulation + -Bachelor’sdegree + + + + + + +Unemploymentrate + + + + +LincolnMSA - - - - - - -Year + + + -Year2001 - -Year2002 - - -Year2007Year2008 - -Year2009

Several other independent variables are alsosignificantinbothmodels.Municipalitieswithlargerpopulation may have higher debt per capita andlower net cash balances-expenditures ratio, whichmaynotbegoodsigns forfiscalhealth.Educationispositivelyassociatedwithrevenues-expendituresratio, debt per capita and debt-property valuationratio. Unemployment rate is positively associatedwithrevenues-expendituresratioanddebtpercapita.Medianhouseholdincomeandwhitepopulationdonothavesignificantinfluencesontheindicatorsthatareconsistentacrossthemodels.

WealsofindthatmunicipalitiesintheLincolnMSA typically have worse fiscal condition thanmunicipalitiesintheOmahaMSA.Forinstance,inbothmodels,municipalitiesintheLincolnMSAhavelowernetcashbalances-expendituresratioandlowerproperty taxes-revenues ratio than municipalitiesin theOmahaMSA. In theneighborhoodstatisticsmodels, municipalities in the Lincoln MSA alsohave lower revenues-expenditures ratio thanmunicipalities in the Omaha MSA. However,interestingly,intheneighborhoodstatisticsmodels,municipalitiesintheLincolnMSAtendtohavelessdebtthantheirpeersintheOmahaMSA.

In the neighborhood statistics models, thecontrol variable “year” is included to examine thetimetrend.Wefindthatdebtpercapita,debt-propertyvaluationratio,andnetcashbalances-expendituresratioincreaseovertime,whilepropertytax-revenuesratiodecreasesovertime.Inthemultipleregressionmodels,weincludefivedummyvariablestoexaminethe effect of the early 2000s recession (2001 and2002) and the Great Recession (2007, 2008, and2009). During the early 2000s recession, debt per

capitaandpropertytax-revenuesratiowerelowerin2001,whiledebtpercapita,debt-propertyvaluationratio, and net cash balances-expenditures ratiowere lower in 2002. During the Great Recession,the revenues-expenditures ratio and the net cashbalances-expendituresratiowerelowerin2008.

ConclusionsThe analysis offers important findings

for policy analysts and from a research designperspective. On the policy side, Nebraska policymakers will be forced to make some difficultdecisionsas thepopulationcontinues itsmigrationto theurbancenters.Asstatedearlier, in2016, themedianpopulationofNebraska’s528municipalitiesis 314. It is estimated that by 2050, two-thirdsof the state’s population will be living in threeurban counties, largely comprising the state’s twoMSAs. Our analysis reveals that even for thosemunicipalities in theseMSAs, the further they arefromOmahaorLincoln, theweaker theirfinancialcondition (e.g. lower revenues-expenditures ratioand lower net cash balances-expenditures ratio).Whatshouldbethestatepolicy?Towhatextentcanthese small, rural municipalities afford to providebasic services – protective services, street repairs,utilities,etc.,particularlyinastateheavilyreliantonthepropertytax?

Theanalysisalsorevealsausefulapplicationof natural systems designs to the field of publicbudgeting and finance. Our neighborhood-basedstatistical modeling, previously applied to studysuch things as E. coli concentrations in rivers,reveals a robustness in our analysis of municipalfiscal condition.The original intent of this project

26

wastodevelopasystemsapproachto thestudyofthenaturalenvironment,theinitialphasepresentedhereofferspromise.

Thestudyclearlyhasitslimitations,includingdataavailabilityandgeneralizability.Regardingtheformer,weareworkingwithbudgetdatasubmittedto the StateAuditor’s office. These data lack theoversight and breadth to which we have grownaccustomedwhenstudyingauditedfinancialreports.Similarly,theanalysisislimitedto69municipalitiesinNebraska,astatewitharelativelysmallpopulation(less than twomillion)and twopopulationcentersthatarerelativelyclosetoeachother.Thefindingshave implications for a handful of similarly-sizedstates,butnotthemajorityintheUnitedStates.

References1. Allen,C.etal.(2016).AvoidingDecline:Fostering

ResilienceandSustainabilityinMidsizeCities.Sus-tainability,8,844.

2. Barkley,D.L.,Henry,M.S.,Bao,S. (1996). Iden-tifying “Spread”versus “Backwash”Effects inRe-gional Economic Areas: A Density Functions Ap-proach.Land Economics, 72 (3), 336-357.

3. Besag, J. (1974).Spatial Integrationand theStatis-ticalAnalysisofLatticeSystems.Journal of Royal Statistical Society, 36 (2), 192-236.

4. Boarnet,M.G. (1994).AnEmpiricalModel of In-tra-Metropolitan Population and EmploymentGrowth. Papers in Regional Science, 73 (2), 135-152.

5. Boschma,R. (2015).TowardsanEvolutionaryPer-spective on Regional Resilience.Regional Studies, 49(5),733-751.

6. Bristow, G. and Healy,A. (2014). Regional Resil-ience:AnAgencyPerspective.Regional Studies, 48(5), 923-935.

7. Brown, K.W. (1993). Ten-Point Test of FinancialCondition:TowardanEasy-to-UseAssessmentToolforSmallCities.Government Finance Review, 9 (6), 21-26.

8. Clark,B.Y.(2015).EvaluatingtheValidityandRe-liabilityof theFinancialCondition Index forLocalGovernments.Public Budgeting & Finance, 35 (2), 66-88.

9. Cressie,N.(1993).Statistics for Spatial Data.NewYork,NY:JohnWiley&Sons.

10. Drozd, D., Deichert, J. (2015). Nebraska County Population Projections: 2010 to 2050.Omaha,Ne-braska:CenterforPublicAffairsResearch.

11. Ehrenhalt,A. (2012).The Great Inversion and the Future of the American City.NewYork,NY:Knopf.

12. Farm Economy Tightens Further(2016).FederalRe-serve Bank of Kansas City. Last accessed Sept. 9,2016: https://www.kansascityfed.org/research/indi-catorsdata/agcreditsurvey/articles/2016/2-11-2016/farm-economy-tightens-further.

13. Gaile,G.L.(1979).SpatialModelsofSpread-Back-

washProcesses.Geographical Analysis, 11 (3), 273-288.

14. Gaile,G.L.(1980).TheSpread-BackwashConcept.Regional Studies, 14(1),15-25.

15. Ganning,J.P.,Baylis,K.,Lee,B.(2013).SpreadandBackwashEffectsforNonmetropolitanCommunitiesintheU.S.Journal of Regional Science, 53(3),464-480.

16. Gorina,E.,Maher,C.,Joffe,M.(2018).LocalFiscalDistress:Measurement andPrediction.Public Bud-geting and Finance, 38(1),72-94.

17. Groves,S.M.,Godsey,M.,Shulman,M.A.(1981).Financial Indicators for Local Government.Public Budgeting and Finance, 1 (2), 5-19.

18. Hendrick, R. (2004).Assessing andMeasuring theFiscalHealthofLocalGovernments:FocusonChi-cagoMetropolitan Suburbs. Urban Affairs Review, 40(1),78-114.

19. Hirschman, A. O. (1958). Interregional and Inter-national Transmission of Economic Growth. InA.Hirschman, The Strategy of Economic Develop-ment (pp. 183-201).NewHaven,CT:YaleUniver-sityPress.

20. Holling,C.S.(1973).Resilienceandstabilityofeco-logicalsystems.Annual Review of Ecology and Sys-tematics,4,1–23.

21. Honadle,B.W.,Lloyd-Jones,M.(1998).AnalyzingRuralLocalGovernments’FinancialCondition:AnExploratoryApplicationofThreeTools.Public Bud-geting and Finance, 18(2),69-86.

22. Kaiser,M.S.(2010).Statistical Methods for Spatial Data.Courselecture,DepartmentofStatistics,IowaStateUniversity.

23. Kaiser,M.S.,Nordman,D.J.(2012).BlockwiseEm-piricalLikelihoodforSpatialMarkovModelAssess-ment.Statistics and Its Interface, 5(3),303-318.

24. Kleine,R.,Kloha,P.,Weissert,C.S.(2003).Moni-toringLocalGovernmentFiscalHealth:Michigan’sNew10PointScaleofFiscalDistress.Government Finance Review, 19(3),18-23.

25. Kloha,P.,Weissert,C.S.,Kleine,R.(2005a).Devel-opingandTestingaCompositeModeltoPredictLo-calFiscalDisparities.Public Administration Review, 65 (3), 313-323.

26. Kloha,P.,Weissert,C.S.,Kleine,R.(2005b).Some-onetoWatchoverMe:StateMonitoringofLocalFis-calConditions.The American Review of Public Ad-ministration, 35, 236-255.

27. Maher,C.,Park,S.,Park,J.(2016).Examining Ne-braska’s Municipal Finance Picture: Trends in Rev-enues, Expenditures, Debt and Reserves from 2001-2015.Unpublished.

28. McCarthy, I. P., Collard, M., Johnson, M. (2017).Adaptive Organizational Resilience:An Evolution-ary Perspective.Current Opinion in Environmental Sustainability, 28,33-40.

29. McCreight,R.(2010).ResilienceasaGoalandStan-dardinEmergencyManagement.Journal of Home-land Security and Emergency Management, 7 (1), 1–7.

27

30. Mead,D.(2006).AManageableSystemofEconomicConditionAnalysisforGovernments.InH.A.Frank(Ed.) Public Financial Management (pp. 383-422).BocaRaton,FL:TaylorandFrancis.

31. Myrdal,G.(1957).TheDrifttowardsRegionalEco-nomicInequalitiesinaCountry.InG.Myrdal,Eco-nomic Theory and Under-Developed Regions (pp. 23-38).London:GeraldDuckworth.

32. Pandey, P. K., Pasternack, G. B., Majumder, M.,Soupir,M.L.,Kaiser,M.S.(2015).ANeighborhoodStatisticsModelforPredictingStreamPathogenIn-dicator Levels. Environmental Monitoring and As-sessment, 187(3),124.

33. Simmie, J., Martin, R. (2010). The Economic Re-silience of Regions: Towards an EvolutionaryAp-proach.Cambridge Journal of the Regions, Economy and Society,3,27-43.

Maher,C.S.,Majumder,M.,Liao,W.-J.,Liao,Y.

Spatial Analysis of Local Government Fiscal Condition in Nebraska

Summary

The effects of urban growth on outlyingcommunities is a long-stand empirical question.Often couched in the concept of spread-backwasheffect, Ganning, Baylis and Lee (2013) find thatnotuntilthelate-1980sdidempiricalstudiesonthespreadandbackwasheffectsemerge.Mostempiricalinvestigationsexaminethistheoreticalphenomenonwithin the context of either population or incomechange.Weproposetoconsiderthespread-backwasheffect from the perspective of local governmentfiscalhealth.Thereisasubstantialbodyofresearchinthepublicfinanceliteratefocusingongovernmentfiscal health/fiscal condition that is applicable andthesettingofNebraskaoffersauniquecase-study.The U.S. state of Nebraska has approximately1.8 million residents and the state’s population ischanging(gettingolderandmorediverse),aswellasshiftingtotheurbancentersofOmahaandLincoln.In 1950, two-thirds of the state’s population livedoutside of the metropolitan counties of Lancaster,Sarpy and Douglas. In 2050, the U.S. Census isprojecting the two-thirds of the state’s populationwillresideinthesethreecounties.Thisisraisingahostofchallengesandquestions that residentsandpolicy-makersarebeingforcedtoaddress.

Methodologically, we propose a spatialneighborhoodstatisticsmodel,theMarkovRandomFieldmodel,toassessourcentralhypothesesthatthefurtherthedistancefromtheurbancenter,theweakerthe municipality’s fiscal condition. The study ispreparedaccordingtotheprocedureusedbyPandeyetal.(2015).WhilethePandeyetal.(2015)research

was on E.coli flows through streams, the researchdesign offers a good deal of applicability to thisstudy. Wewillalsorunasetofregressionmodelstoensuretherobustnessofthisstudy. Weexaminedthefiscaldataof69municipalitiesinNebraskathatareintheOmaha-CouncilBluffsMSA(hereinafter,the Omaha MSA) and the Lincoln-Beatrice MSA(hereinafter,theLincolnMSA)from2001to2016.Thedataanalysisfocusesonthefiscalconditionofmunicipalitiesandtheirproximitytothetwourbancenters inNebraska,OmahaandLincoln.Thefiveindicatorsusedasthedependentvariablesare:generalrevenues/general expenditures, debt per capita,debt/property valuation, net cash balances/generalexpenditures and property taxes/general revenues.The key independent variable of this research isthemunicipalities’proximitytotheNebraskaurbancenters of Omaha or Lincoln, which is measuredbythemunicipalities’distancetotheurbancenterson GoogleMap. Other independent variables willreflect economic, demographic and institutionalconstructs.Ourfindingssupportthebackwasheffectinthat,thefurtheracityisfromtheurbancenter,theworsetheirfiscalcondition. Morespecifically, thegreaterthedistanceacityisfromLincolnorOmaha,NE(urbancenter), thelowerthecity’srevenuestoexpenditures,theloweritsnetbalanceandthelowerthecity’spropertytaxcollectionsasapercentageofrevenues.

Keywords:fiscalcondition,spatialanalysis,spread-backwasheffect.

28

Appendix 1. Locationsofthe69Municipalities

29

Appendix 2. NeighborhoodStructuresofthe69Municipalities

order Subdivision Neighbors subdivision1 Alvo 12,13,28,15,69 Eagle(6.6),Elmwood(6.95),Murdock(9.23),Greenwood(9.53),Waverly(10.83)2 Arlington 19,42 Kennard(9.36),Washington(13.13)3 Ashland 15,26,36,16,28,69 Greenwood(6.83),Memphis(6.92),SouthBend(8.09),Gretna(10.93),Murdock(12.08),Waverly(12.39)4 Avoca 44,30,38,13,24 WeepingWater(6.20),Nehawka(9.46),Union(11.76),Elmwood(12.31),Manley(12.54)5 Bellevue 31,32,20,35,33 Omaha(7.55),Papillion(7.67),LaVista(8.06),Ralston(9.32),Plattsmouth(13.08)6 Bennington 42,43,19,14 Washington(5.34),Waterloo(11.99),Kennard(12.01),FortCalhoun(13.93)7 Blair 19,14,17,42 Kennard(6.71),FortCalhoun(9.17),Herman(10.36),Washington(14.18)8 CedarBluffs 11,27,41,21,23 Colon(7.69),MorseBluff(11.40),Wahoo(14.06),Leshara(14.11),Malmo(14.76)9 CedarCreek 22,37,24,36 Louisville(7.65),Springfield(13.47),Manley(13.90),SouthBend(13.97)

10 Ceresco 51,40,41,18,63 Davey(6.59),Valparaiso(11.39),Wahoo(11.85),Ithaca(12.67),Raymond(14.84)11 Colon 41,8,23,25,21,34,18,45 Wahoo(6.75),CedarBluffs(7.57),Malmo(9.96),Mead(10.79),Leshara(11.64),Prague(11.79),Ithaca(12.73),Weston(14.67)12 Eagle 1,13,69,58,49 Alvo(6.60),Elmwood(9.41),Waverly(12.78),Lincoln(14.50),Bennet(14.93)13 Elmwood 28,1,12,24,4,36,44 Murdock(6.27),Alvo(6.95),Eagle(9.43),Manley(12.17),Avoca(12.30),SouthBend(13.41),WeepingWater(14.22)14 FortCalhoun 7,19,6 Blair(9.16),Kennard(10.18),Bennington(13.94)15 Greenwood 69,3,1,28,26,36 Waverly(5.55),Ashland(6.84),Alvo(9.53),Murdock(11.86),Memphis(13.75),SouthBend(13.99)16 Gretna 37,3,32,43,20,35,36 Springfield(10.48),Ashland(10.95),Papillion(12.19),Waterloo(12.87),LaVista(13.60),Ralston(13.90),SouthBend(14.01)17 Herman 7 Blair(10.36)18 Ithaca 25,41,26,10,11,46 Mead(7.91),Wahoo(10.04),Memphis(10.62),Ceresco(12.66),Colon(12.73),Yutan(13.25)19 Kennard 7,42,2,14,6 Blair(6.71),Washington(8.02),Arlington(9.43),FortCalhoun(10.18),Bennington(12.07)20 LaVista 35,32,5,31,37,16 Ralston(1.47),Papillion(2.59),Bellevue(8.03),Omaha(10.84),Springfield(12.88),Gretna(13.39)21 Leshara 39,46,43,25,11,8 Valley(5.77),Yutan(7.45),Waterloo(10.25),Mead(11.63),Colon(11.64),CedarBluffs(14.00)22 Louisville 37,24,36,9,44,28 Springfield(5.82),Manley(7.19),SouthBend(7.26),CedarCreek(7.65),WeepingWater(12.15),Murdock(13.14)23 Malmo 45,34,41,11,8,27 Weston(6.96),Prague(8.06),Wahoo(9.79),Colon(9.96),CedarBluffs(14.76),MorseBluff(14.92)

24Manley

44,22,28,36,13,4,37,29,9WeepingWater(4.83),Louisville(7.19),Murdock(7.76),SouthBend(9.55),Elmwood(12.27),Avoca(12.54),Springfield(12.64),Murray(12.71)CedarCreek(13.91)

25 Mead 46,18,41,11,21,26,39 Yutan(6.07),Ithaca(8.03),Wahoo(8.50),Colon(10.80),Leshara(11.70),Memphis(12.63),Valley(14.88)26 Memphis 3,18,46,25,15 Ashland(6.92),Ithaca(10.62),Yutan(11.97),Mead(12.60),Greenwood(13.75)27 MorseBluff 34,8,23 Prague(10.70),CedarBluffs(11.40),Malmo(14.79)28 Murdock 13,36,24,1,44,15,3,22 Elmwood(6.30),SouthBend(7.03),Manley(7.69),Alvo(9.26),WeepingWater(11.65),Greenwood(11.89),Ashland(12.12),Louisville(13.34)29 Murray 33,38,30,24,44 Plattsmouth(8.66),Union(8.80),Nehawka(9.66),Manley(12.70),WeepingWater(14.29)30 Nehawka 38,4,29,44 Union(4.77),Avoca(9.46),Murray(9.66),WeepingWater(10.51)31 Omaha 35,5,20,32 Ralstonf(9.33),Bellevue(10.43),LaVista(10.63),Papillion(13.13)32 Papillion 20,35,5,37,16,31 LaVista(2.69),Ralston(3.87),Bellevue(7.70),Springfield(10.87),Gretna(12.20),Omaha(12.67)33 Plattsmouth 29,5 Murray(8.65),Bellevue(13.72)34 Prague 23,27,11,45 Malmo(8.06),MorseBluff(10.70),Colon(11.79),Weston(12.00)35 Ralston 20,32,5,31,37,16 LaVista(1.47),Papillion(3.84),Bellevue(9.24),Omaha(9.68),Springfield(13.96),Gretna(14.78)

36SouthBend

28,22,3,24,37,13,9,15,16,44Murdock(6.99),Louisville(7.25),Ashland(8.09),Manley(9.55),Springfield(12.70),Elmwood(13.41),CedarCreek(13.98),Greenwood(13.99),Gretna(14.14),WeepingWater(14.50)

37 Springfield 22,16,32,24,36,20,35,9 Louisville(5.81),Gretna(10.49),Papillion(11.00),Manley(12.63),SouthBend(12.70),LaVista(12.99),Ralston(13.29),CedarCreek(13.46)38 Union 30,29,4 Nehawka(4.77),Murray(8.74),Avoca(11.76)39 Valley 43,21,46,42,25 Waterloo(4.41),Leshara(5.77),Yutan(10.39),Washington(13.30),Mead(14.91)40 Valparaiso 63,10,45,51 Raymond(11.18),Ceresco(11.39),Weston(14.17),Davey(14.25)41 Wahoo 11,45,25,23,18,10,46,8 Colon(6.75),Weston(7.89),Mead(8.52),Malmo(9.75),Ithaca(10.04),Ceresco(11.84),Yutan(13.71),CedarBluffs(13.95)42 Washington 6,19,43,2,39,7 Bennington(5.34),Kennard(7.36),Waterloo(11.61),Arlington(12.52),Valley(13.31),Blair(13.59)43 Waterloo 39,21,46,42,6,16,25 Valley(4.26),Leshara(9.92),Yutan(10.36),Washington(11.62),Bennington(11.99),Gretna(12.79),Mead(14.88)44 WeepingWater 24,4,30,28,22,13,29,36 Manley(4.83),Avoca(6.20),Nehawka(10.5),Murdock(11.44),Louisville(12.15),Elmwood(14.22),Murray(14.29),SouthBend(14.51)45 Weston 23,41,34,40,11 Malmo(6.88),Wahoo(7.85),Prague(12.00),Valparaiso(14.11),Colon(14.62)46 Yutan 25,21,39,43,26,18,41 Mead(6.10),Leshara(7.45),Valley(10.33),Waterloo(10.73),Memphis(11.97),Ithaca(13.28),Wahoo(13.72)47 BeaverCrossing 50,55,68 Cordova(7.95),Goehner(8.48),Utica(11.80)48 Bee 54,67,65 Garland(7.93),Staplehurst(8.39),Seward(9.20)49 Bennet 61,64,57,12 Panama(6.40),Roca(10.33),Hickman(11.12),Eagle(14.94)50 Cordova 47,68,55 BeaverCrossing(7.95),Utica(12.63)51 Davey 10,63,69,40 Ceresco(6.58),Raymond(8.49),Waverly(12.48),Valparaiso(14.25)52 Denton 62,58,59,66 PleasantDale(8.37),Lincoln(12.34),Malcolm(12.59),Sprague(14.34)53 Firth 57,56,61,64,66 Hickman(7.62),Hallam(9.91),Panama(10.57),Roca(11.55),Sprague(14.01)54 Garland 48,59,65,63,67,62 Bee(7.93),Malcolm(8.82),Seward(9.13),Raymond(11.66),Staplehurst(11.80),PleasantDale(13.47)55 Goehner 47,65,68,67,60 BeaverCrossing(8.51),Seward(11.36),Utica(12.41),Staplehurst(12.42),Milford(13.53)56 Hallam 66,53,57,64 Sprague(8.37),Firth(9.74),Hickman(14.44),Roca(14.81)57 Hickman 64,66,53,61,49,56 Roca(3.86),Sprague(6.37),Firth(7.43),Panama(8.38),Bennet(11.12),Hallam(14.44)58 Lincoln 52,59,62,63,12,51 Denton(12.33),Malcolm(12.59),PleasantDale(14.18),Raymond(14.24),Eagle(14.49),Davey(14.74)59 Malcolm 54,63,62,58,52,40,65 Garland(8.82),Raymond(10),PleasantDale(11.97),Lincoln(12.53),Denton(12.59),Valparaiso(14.31),Seward(14.35)60 Milford 62,65,55 PleasantDale(10.79),Seward(12.17),Goehner(13.80)61 Panama 49,57,53,64,66 Bennet(6.40),Hickman(8.39),Firth(10.57),Roca(13.28),Sprague(14.52)62 PleasantDale 52,60,59,54 Denton(8.37),Milford(10.74),Malcolm(11.97),Garland(13.47)63 Raymond 51,59,40,54,58,10 Davey(8.49),Malcolm(8.65),Valparaiso(9.66),Garland(11.66),Lincoln(14.12),Ceresco(14.82)64 Roca 57,66,49,53,61,56 Hickman(3.86),Sprague(6.43),Bennet(10.33),Firth(11.36),Panama(13.28),Hallam(14.56)65 Seward 67,54,48,55,60,68,59 Staplehurst(8.46),Garland(9.12),Bee(9.20),Goehner(11.36),Milford(12.17),Utica(13.61),Malcolm(14.75)66 Sprague 57,64,56,53,52,61 Hickman(6.37),Roca(6.43),Hallam(8.37),Firth(13.84),Denton(14.34),Panama(14.53)67 Staplehurst 48,65,54,55,68 Bee(8.41),Seward(8.49),Garland(11.82),Goehner(12.42),Utica(14.67)68 Utica 47,50,55,65,67 BeaverCrossing(11.81),Cordova(12.63),Goehner(12.90),Seward(13.61),Staplehurst(14.67)69 Waverly 15,1,3,51,12 Greenwood(5.55),Alvo(10.85),Ashland(12.39),Davey(12.50),Eagle(12.78)

30

Appendix 3. ResultsoftheNeighborhoodStatisticsModels

Appendix 3: Parameter values of neighborhood structures

Revenues/ Expenditures - - + + -τ^2 ! "_0

intercept"_1google_distance

"_2population_ln

"_3medianhouseholdincome_ln

"_4percentWhitepopulation

"_5percentbachelordegree

"_6unemploymentrate

"_7area

"_8year

Estimate 0.11231 -0.02 2.277475725 -0.006624427 -0.05015341 -0.118313389 -0.012091875 0.793187905 0.912949346 -0.1083421 0.000350799lower limit -0.28765 0.060414 -6.478981735 -0.0086644 -0.06706615 -0.243513942 -0.496949653 0.483877136 0.087126927 -0.1576424 -0.004268499upper limit 0.491024 0.139586 11.03393319 -0.004584453 -0.03324067 0.006887165 0.472765903 1.102498674 1.738771765 -0.0590417 0.004970098p-value 0.608713 7.38E-07 0.6102068 1.96E-10 6.16E-09 0.0639997 0.9610146 5.00E-07 0.0302512 1.65E-05 0.8816748

Debt per capita - + - + + + - +τ^2 ! "_0

intercept"_1google_distance

"_2population_ln

"_3medianhouseholdincome_ln

"_4percentWhitepopulation

"_5percentbachelordegree

"_6unemploymentrate

"_7area

"_8year

Estimate 2311560 -0.027 -177389.2018 -18.66093 89.60613 -1446.70261 4802.63139 5108.98814 5864.8167 -657.63655 93.95833lower limit 2082130 0.059422 -216413.7236 -27.85001 13.35663 -2011.86387 2613.8164 3713.08399 2142.32188 -880.15678 73.34239upper limit 2082130 0.140578 -138364.70 -9.4718560 165.8556 -881.5413 6991.4460 6504.8920 9587.3120 -435.1163 114.5743p-value 0 1.36E-06 0 3.44E-05 0.010630 2.62E-07 8.52E-06 3.65E-13 0.001008 3.47E-09 0

Debt/Property value - + - +τ^2 ! "_0

intercept"_1google_distance

"_2population_ln

"_3medianhouseholdincome_ln

"_4percentWhitepopulation

"_5percentbachelordegree

"_6unemploymentrate

"_7area

"_8year

Estimate 1118.354 -0.027 -1513.697 -0.0265480 1.2382050 -25.22486 22.34524 97.164980 69.773210 -10.113180 0.881254lower limit 1009.921 0.059422 -2373.160229 -0.2289252 -0.4410889 -37.6717846 -25.8605017 66.422043 -12.2098009 -15.013889 0.4272148upper limit 1009.921 0.140578 -654.2336672 0.1758293 2.9174991 -12.7779317 70.5509861 127.9079142 151.7562112 -5.2124631 1.3352923p-value 0 1.36E-06 0.000556 0.797091 0.148407 7.12E-05 0.363595 5.84E-10 0.095297 5.24E-05 0.00014226

Cash reserve/Expenditures - - + - +τ^2 ! "_0

intercept"_1google_distance

"_2population_ln

"_3medianhouseholdincome_ln

"_4percentWhitepopulation

"_5percentbachelordegree

"_6unemploymentrate

"_7area

"_8year

Estimate 0.072809 -0.055 -10.07497713 -0.007444262 -0.110053314 0.016674952 0.001462891 0.380492514 -0.496692621 -0.1355517 0.00558868lower limit -0.43448 0.055853 -16.63008641 -0.009046653 -0.123395146 -0.08268641 -0.383391162 0.135338342 -1.14742767 -0.1746537 0.002107162upper limit 0.565641 0.144147 -3.519867846 -0.005841871 -0.096711483 0.116036313 0.386316944 0.625646686 0.154042428 -0.0964496 0.009070198p-value 0.797141 9.01E-06 2.59E-03 0 0 7.42E-01 9.94E-01 0.002349917 1.35E-01 1.09E-11 0.001653647

Property tax/Reveunus + - - -τ^2 ! "_0

intercept"_1google_distance

"_2population_ln

"_3medianhouseholdincome_ln

"_4percentWhitepopulation

"_5percentbachelordegree

"_6unemploymentrate

"_7area

"_8year

Estimate 0.002443 0.036 1.521600601 -0.000180667 0.001256366 0.060989468 -0.193275475 -0.008433281 -0.117559502 -0.0355337 -0.000942031lower limit -6.66675 0.069917 0.001151053 -0.000496754 -0.00134575 0.04193905 -0.266959068 -0.055572854 -0.24464708 -0.0430397 -0.001733842upper limit 6.671264 0.130083 3.042050149 0.000135421 0.003858482 0.080039887 -0.119591882 0.038706293 0.009528076 -0.0280278 -0.00015022p-value 0.99947 7.25E-11 4.98E-02 2.63E-01 3.44E-01 3.50E-10 2.73E-07 7.26E-01 6.98E-02 0 0.0197088

31

Appendix 4. ResultsoftheMultipleRegressionModels

rev/exp debt per capita debt/property value

net cash balance/exp

property tax/rev

googledistance -0.0073** 6.19 0.35 -0.0068*** -0.0010**(0.0031) (14.06) (0.31) (0.0024) (0.0005)

lnpopulation -0.0357 202.08* 4.55** -0.0944*** -0.0033(0.0230) (103.91) (2.30) (0.0176) (0.0035)

lnmedianhouseholdincome -0.1716*** 904.78*** 6.12 -0.0185 -0.0112(0.0584) (278.63) (5.89) (0.0496) (0.0087)

percentwhitepopulation 0.3784 -1751.87 -43.44 0.2912 -0.0385(0.3046) (1448.44) (30.73) (0.2568) (0.0454)

percentbachelorsdegree 0.4443*** 2941.93*** 46.22*** 0.2374 0.0349(0.1724) (821.98) (17.40) (0.1461) (0.0257)

unemploymentrate 1.2788*** 3829.41** 49.67 0.4971* -0.0039(0.3302) (1580.25) (33.34) (0.2820) (0.0491)

lincolnbeatrice -0.1226 -350.78 -5.16 -0.1192** -0.0446***(0.0803) (360.82) (8.03) (0.0606) (0.0123)

year2001 -0.0280 -413.75*** -4.46 -0.0299 -0.0096**(0.0303) (145.05) (3.06) (0.0259) (0.0045)

year2002 0.0144 -433.68*** -5.91** -0.0482* -0.0048(0.0296) (141.50) (2.98) (0.0253) (0.0044)

year2007 -0.0106 -164.42 -0.75 -0.0243 -0.0012(0.0284) (135.95) (2.87) (0.0243) (0.0042)

year2008 -0.0612** -44.17 0.28 -0.0557** -0.0028(0.0280) (134.22) (2.83) (0.0240) (0.0042)

year2009 -0.0287 -59.12 -1.28 -0.0296 -0.0010(0.0281) (134.81) (2.84) (0.0241) (0.0042)

Constant 3.0480*** -9171.83*** -48.16 1.0057* 0.2635**(0.6977) (3312.31) (70.36) (0.5866) (0.1041)

Numberofobservations 1103 1103 1103 1103 1103Numberofgroups 69 69 69 69 69R-squaredwithin 0.0288 0.1064 0.0390 0.0137 0.0108between 0.0805 0.1614 0.1231 0.3393 0.1613overall 0.0595 0.1363 0.0897 0.2168 0.1105Notes:Standarderrorsareinparentheses.*** p<0.01, ** p<0.05, * p<0.1

32 Copyright©2019ŠiauliaiUniversityPress

ISSN 2351-6712 (Online)Socialiniai tyrimai / Social Research. 2019, Vol. 42 (1), 32–40

Sociokratija kaip nauja organizacijų valdymo paradigma

Danguolė Šavareikienė Šiaulių universitetas, P. Višinskio g. 25, LT-76351 Šiauliai, Lietuva. El. paštas danguole.savareikiene@su.lt

The article has been reviewed. Received on 14 May 2019, accepted on 12 November 2019

AnotacijaKonkurencinė aplinka skatina ieškoti organizaci-

jasmoksliškaipagrįstųveiklosefektyvumo ir rezultaty-vumodidinimobūdų.AtsiradonaujaspožiūrisįA.Com-te’osociokratijosparadigmą,kuribuvoorientuotaįnau-jotipovalstybėsvaldymokūrimą,transformuotairadap-tuotaorganizacijųvaldymotobulinimopraktikai,otaipa-skatino 2008metų ekonominė krizė ir verslo kompani-jųpaieškos,kaipišbristiišjos.Straipsnyjeanalizuojamasociokratijosparadigma,kaipvisapusėvaldymosistema,sukuriantigalimybęįtrauktidarbuotojusįsprendimųpri-ėmimo procesą, bendradarbiaujant siekti veikti drauge.Identifikuoti ir suformuluoti sociokratijos, kaip naujosorganizacijosvaldymoparadigmos,prigimtį ir esminiusprincipuspadėjoteorinistyrimas,atliktasremiantismoks-linėsliteratūrosšaltiniaisirvaldymopraktikųįžvalgomis.Identifikuota sociokratijos,kaipnaujosvaldymoparadi-gmos,naudaorganizacijaiirjosdarbuotojams,argumen-tuojantisociokratijospraktiniotaikymoefektyvumą.

Pagrindiniai žodžiai: sociokratija, holokratija,darbuotojųįtraukimas.

ĮvadasVersloįmonėsirkitųtipųorganizacijosšian-

dien susiduria su iššūkiais, sukuriais privalu susi-dorotiper trumpiausiąlaiką.Kiekvienąorganizaci-jąreikiavertintikaipprofesionalųbendruomenę,su-sitelkusiąįesminįorganizacijostikslą–uždirbtipi-nigusperįvairiausiasveiklas:gamintiproduktą,par-duoti prekes, sėkmingai investuoti, teikti įvairiau-siaspaslaugas.Tačiaunumatyti ilgalaikiaiar trum-palaikiai rezultatai pasiekiami tik pasirinkus tinka-mąorganizacijosvaldymomodelį,todėlorganizaci-joms iškylaproblema,kaip įtraukti savodarbuoto-jus įorganizacijosvaldymą,panaudojant jų turimąpotencialą.

Baltrušaičio (2018) supratimu, organizaci-jųveikimasyratokspatsnepakitęs,kaipdarpraeitošimtmečioviduryjejįapibūdinolegendinisvadybosmąstytojasHenryMintzbergas.Tokievisdaržmo-giškaisiaislaikomiįgūdžiai,kaipsocialiniaigebėji-mai,intuicija,kūrybiškasmąstymas,kompleksišku-mosupaprastinimas,įgausvisdaugiausvorioirpras-mės.Odarefektyvesnisžmoniųbendradarbiavimas,gebėjimassusiburtikomandas,siekiantveiksmingoproblemų sprendimo tampavis svarbesniaisorga-nizacijoskonkurenciniopranašumomatais.DainiusBaltrušaitis remiasi BostonConsultingGroup va-dovoYvesoMorieuxsamprotavimais,kurteigiama,kadjeianksčiau,norintbūtisėkmėslydimaorgani-zacija,reikėjolaimėtikovąprieškonkurentus,šian-dienšikovayraniekaspalyginussukova,kuriąrei-kialaimėtipriešpačiussave,padedantvisaižmogiš-kajaiorganizacijospuseiišliptiiškomplikuotobiu-rokratinio mechanizmo ir integruotis į paprastą irgreitąorganizacijosvystymąsi(Baltrušaitis,2018).

Visiverslaisavoesmeyrasudėtingaipaprasti,tačiaupravartuįsisąmoninti,kadkiekvienasverslaspirmiausiayravadovųkomanda:kokiaji,kiekstipri,vieningairįsitraukusiįtai,kądaro,–tokiairvers-losėkmė. Įmonėsvertėsgrandinės irverslomode-liopažinimasvadovamspadedarastipriežastis,ko-dėlnesisekaįgyvendintitai,kassugalvota,kodėlne-tenkinairnedžiuginabendrasdarbas.Tvaruirdarnuyratiktai,kąžmonėspadaropatys,nusprendę,kaipreikia,savolaisvavalia(Daunienė,2017).

Sociokratijoskaipvaldymoparadigmosįvar-dijimaskompanijųvaldymokontekstenėraatsitikti-nis,taisusijęsu2008metųekonominekrize,kaiiš-kilobūtinybėnaujųvaldymometodųpaieškai, no-

33

rint sustiprintiverslą, siekiant iškeltų tikslų.Aukš-čiausio lygio vadovų diskusijose ir išeities taškopaieškoseatsigręžtaįteorijas,kurnaujaiatrastaso-ciokratijoskaipvaldymoparadigmosteorija, įžvel-giantjosprivalumus,priimantvaldymosprendimusįvairiuoselygiuose(Mierson,Lozanova,2014).To-liaupateikiamasociokratijosatsiradimoirjosesmėspažinimoprigimtis.

Sociokratijos savoka sukūrė filosofas Augus-te’asComte’as(1798–1857)naujovalstybėsvaldy-momodeliokontekste(Mill,2005).Iš sociokratijos išsivystėterminasholokratija,išplitęsJAV,kurisiš-aukštinaorganizacijos„naudą“irraginaužmirštias-meninius poreikius bei atsidėti aukštesniam tikslui(Hallas, 2013). Olandų pacifistas ir švietėjas Kee-sasBoeke(Hallas,2013)praktiškaidiegėsociokra-tinįvaldymomodelįBilthovenomokykloje,Nyder-landuose,kur jigyvuoja ikimūsųdienų.Praėjusioamžiaus 7–8 dešimtmetyje Herardas Endenbergas,elektrotechnikasirbuvęsK.Boekemokinys,toliauvystėirtaikėjoprincipussavoelektrotechnikosben-drovėje.H.Endenbergas sukūrėvaldymosistemą,kaipalternatyvąklasikineihierarchineivaldymosis-temai.Sociokratinissprendimųpriėmimobūdaspli-to kibernetikos, sisteminio mąstymo organizacijo-se,kuriospadarėmilžiniškąįtakąkomercineiveiklaiAmerikoje (Мирзагитова, 2014). Lietuvoje socio-kratijos idėjas platina irmoko kompanijų vadovusnaujos valdymo paradigmos, įgalinančios įtrauktidarbuotojusįsprendimųpriėmimoprocesą,tinklala-pių„Susirinkimai“,„Talentsafari“,„Primumesse“kūrėjai.

Sociokratija,kaipnaujavaldymoparadigma,žengiaLietuvojepirmuosiusžingsniustiekteoriniu,tiek praktiniu aspektu, todėl šios temos plėtojimasitin aktualus įvairaus tipo organizacijoms ir priva-čiamverslui.Sociokratijosveikimometodoatsklei-dimasirnaudos,gaunamosįdiegusšįmetodą,iden-tifikavimasbusnaudingasmoksliniuirpraktiniuas-pektais,nesmetodastinkamasprivačiamversluibeikitųtipųorganizacijoms.

Tyrimo objektas–sociokratijosesmėirnau-da.

Tyrimo tikslas –atskleisti sociokratijospri-gimtįirraiškąorganizacijose.

Tyrimo metodika: identifikuoti ir suformu-luotisociokratijos,kaipnaujosorganizacijosvaldy-moparadigmos,prigimtįiresminiusprincipuspadė-jo teorinis tyrimas, atliktas remiantismokslinės li-teratūrosšaltiniaisirvaldymopraktikųpublikacijo-mis. Rengiant straipsnį buvo taikomi informacijosrinkimo,analizės,lyginimo,detalizavimoirapiben-drinimometodai,loginisišvadųgeneravimas.

Sociokratijos kaip valdymo metodo formavimosi raida

Vienasaktualiausiųverslopasaulyje tikslų–įdarbinti žmogiškųjų išteklių talentus – verčia ieš-koti naujųvaldymometodų, įgyvendinant išsikeltątikslą,kurisįgalintųverslokompanijasuždirbtipini-gus.Šiojedinamiškojeaplinkojeatsigręžiamaįper-sonalą,ieškomabūdų,kaipsutelktijį,sustyguotiko-mandą,siekiantekonominėsnaudos.

Kalbant apie organizacijų ir verslo kompa-nijųvaldymą,visdažniauminimatarsinaujapara-digma – sociokratija. Sociokratija nėra absoliučiainaujateorija,tikįjąpažvelgtanaujaiperkompanijosvaldymoprizmęirnaujaiatsiveriančiasgalimybes.

PrancūzųfilosofasA.Comte’as,laikomasso-ciologijosirpozityvizmodoktrinosįkūrėju,pavarto-jo pirmąkartą terminą sociokratija, tuo siekdamasnusakytikitokįvaldymobūdąneimonarchija,kurjoaiškinimusociokratijareiškė,,socios valdyma“,kitavertus,taireiškė,kadvaldožmonės,turintyssocia-liniųryšių(Mill,2005).AntanasMaceinasavovei-kale,,Socialinėirpolitinėfilosofija“,4skyriujena-grinėdamaspozityvistinępasaulėžiūrą,rašėapietai,kad liberalizmasvisųpirmayrapasaulėžiūra,o tikantrojevietojejisyravalstybėsteorija–ekonominėdoktrina.Politiniaibeiekonominiaijoreikalavimaiyratikkonkretūspasaulėžiūriniųjoprincipųpritai-kymaipolitikos irūkiogyvenime.Liberalas tik to-dėlkuriašitokiąvalstybęiršitokįūkį,kadjisšitaip,onekitaiptikitegulirnevisadosDievą(Maceina,1978).VėliaupozityvistinėsfilosofijosidėjastoliauvystėPlėšnys(2010).Sociokratijasiejamasuvalsty-bėsvaldymuirvienaišjoatšakų,plėtojamųJAV,va-dinasiholokratija.A.Comte’onuomone,pozityvio-jifilosofijasujosaukščiausiupasiekimu–sociologi-ja,turitaptipozityviospolitikospagrindu.Taigiso-ciokratija,A.Comte’osuvokiamakaip„pozityvinėrespublika“,„vakarųrespublika“,privalėtųbūtifor-muojamaremiantistokianuostata:Meilė kaip prin-cipas; Tvarka kaip pagrindas; Pažanga kaip tikslas.

Tokiaisprincipaisgrįstavalstybėtampatobu-la, nes tarnauja visos visuomenės interesams.Val-dymomodelioesmęsudarotai,kadžmonijaturėtųbūtisudarytaiš500sociokratijų,kuriosnedidesnėskaipBelgijosarOlandijosvalstybės,nes,A.Com-te’onuomone,tikmažosesociokratijosegalimapa-siektitvarkosirpažangos.Plačiąjaprasmejoaiški-nama sociokratija reiškia valdymą, vykdomą žmo-niųgrupių,susietųvisuomeniniaissantykiais,prieš-priešinant demokratijai, kai valdo išrinktų žmoniųgrupė(Мирзагитова,2014).

Holokratinis sprendimų priėmimas. Holokra-tija atsirado iš sociokratijosmetodo, perimdama iš

34

sociokratijosdvigubo ryšio ir sprendimų teisėsde-legavimo idėjas.Holokratija išaukština organizaci-jos„naudą“irraginaužmirštiasmeniniusporeikiusbeiatsidėtiaukštesniamtikslui.Holokratijosesmė–išskirstytivaldžiosgaliasirtokiubūdupadėtiorga-nizacijaiišsivaduotiišpatriarchaliniovaldymome-todų.Kiekvienasorganizacijosnarystampairlyde-riu,irvykdytoju,turinčiutikrąvaldžiąirkonkrečiaspareigas.Pagalholokratijosmodelį,sprendimųpri-ėmimoprocesai,skirtibendrajamorganizacijosval-dymui,atskiriaminuoprocesų,susijusiųsukasdie-neūkineveikla.Strateginiams ir taktiniams spren-dimams priimti organizuojami atskiri susirinkimai.Juose priimami strateginiai, su bendruoju organi-zacijosvaldymususijęsprendimai,kiekvienamsu-teikiamateisėpasisakyti,neleidžiantatskiriems in-dividams laikyti organizacijos mažumos tironijosgniaužtuose,kaipkadnutinkapriimantsprendimuskonsensusobūdu.Susirinkimuosetaikomosaiškiostaisyklėsužkertakeliądominuotikurionorsasmensnoramsarpolitiniamsįsitikinimams.Valdymoskai-drumas leidžia daugumą darbų atlikti aiškiai pa-siskirsčius teisėmis ir pareigomis, taip išvengiamabūtinybės visus sprendimus priimti siekiant visuo-tiniopritarimo.Susirinkimuose, kuriuosepriimamitaktiniai sprendimai, aptarinėjamikonkretūsdarbaiirpriimamisprendimai,kasirkadajuosatliks.Šiuo-sesusirinkimuose laikomasi radikalausatvirumo irsiekiamaparodytivisusveiklos rezultatus ir trūku-mus, nieko neslepiant ar nesiginant dėl nepasiektųtikslų(Hallas,2013).

Sociokratinissprendimųpriėmimobūdasso-ciokratija yra sprendimų priėmimo metodas, atsi-radęs po Antrojo pasaulinio karo Nyderlanduose.OlandųpacifistasiršvietėjasK.Boekediegėsocio-kratinįvaldymomodelįBilthovenomokykloje,Ny-derlanduose, kuri gyvuoja ikimūsų dienų (Hallas,2013).XXa.viduryješisolandasėmėtaikytisocio-kratijąpraktiškaijoįsteigtojemokyklojeBilthovene,kuriojebandėįtikinamaiišaiškinti,kadrealizuotivi-soskompanijosvaldybosnariųlygiateisiškumąpri-valuneremiantisprincipu,,vienas žmogus – vienas balsas“(demokratijosprincipas),betįtraukusvisasteminesgrupes,kuriossvarstovaldymoklausimusirpriimavieningąsprendimą,tenkinantįkiekvienoda-lyviointeresą.K.Boekesuformulavosavomokymofundamentaliusprincipus:1. Įvertinamikiekvienonario interesai irkiekvie-

nasnarysgerbiagrupėsinteresus.2. Nesiimamajokiųveiksmųiki tomomento,kol

visosgrupėsnepriimasprendimų.3. Visigrupiųnariailaikosisprendimo,kurisbuvo

vieningaipriimtas.XXa.7–8dešimtmetyjeH.Endenbergasto-

liauvystė ir taikė jo suformuluotusprincipus savoelektrotechnikosbendrovėje.H.Endenbergassukū-rėvaldymosistemą,kaipalternatyvąklasikineihie-rarchineivaldymosistemai,kurtiesioginiaivykdy-tojaiaukščiausiolygiovadovųirinvestuotojųlūkes-čių tenkintojai turėtų galimybę dalyvauti valdyme,irtainesukeltųanarchijos,esantdaugybeiskirtingųnuomonių.

1 pav. SociokratijosprincipinėschemaŠaltinis:Rou,2018

Po ilgųeksperimentavimoirpraktinio taiky-mometųH.Endenbergassukūrėformalųorganiza-cinįmetodą,vadinamąsociokratiniužiediniuorga-nizaciniumetodu.Žodžiu„žiedinis“norimapabrėž-ti,kadvisiprocesaivykstajudantratu, ir todėleg-zistuojagrįžtamasisryšys.Sociokratinissprendimųpriėmimobūdasplitokibernetikos,sisteminiomąs-

tymo irkvakerių3organizacijų,kuriospadarėmil-žinišką įtaką komercinei veiklaiAmerikoje, dėka.Tarptautinė nesmurtinio bendravimo organizaci-ja(angl. International Non Violent Communication Organisation)vienapirmųjųpanaudojosociokratinįsprendimųpriėmimobūdąiryrašiometodošalinin-kė,nessociokratijasiūlovaldymostruktūrą,kurila-

35

baigeraiatitinkašiosorganizacijosvertybesirme-todus, taikomus apibrėžti asmeninius poreikius irtai,kaipasmuogalijuospatenkinti(Мирзагитова,2014). Sociokratijos esmė – leisti žmonėms dalįsprendimų deleguoti specialistų grupėms. Kadan-givisosspecialistųgrupėsprivaloatsiskaitytivisaibendruomenei,oyrarenkamoskiekvienonariopri-tarimu, sprendimų priėmimo procesas vyksta ir išapačiosįviršų,irišviršausįapačią.Taipsusikuriagrįžtamojoryšiožiedai, ir tokiubūduužtikrinamasgerasbendravimasvisojeorganizacijoje.Specialistųgrupėsveikiakaipišdaliessavarankiškos,aptarda-mosvisusklausimussavonariųsusirinkimuose,ku-riuosekiekvienasnarysturilygiasteises(žr.1pav.).Tosgrupės(darvadinamosmažaisiais ratais, H. En-denbergovadinamižiedais)renkasidažnaiirspren-džiataktiniusklausimus.Grupėjepriimamisprendi-maituriatitiktibendrąjąorganizacijospolitiką.Di-džiosiosgrupės(didieji ratai)renkasiretaiirspren-džiatiklabaisvarbiusklausimus.Darbus,reikalin-guspriimtiemssprendimams įgyvendinti,paprastaiorganizuoja grupės lyderis, priimdamas operatyvi-nius sprendimus vienašališkai (Hallas, 2013). Tai-gisociokratijosmetodasįgalinavisusorganizacijosnariusįtrauktiįorganizacijosvaldymoprocesą,kurkiekvienasgalipareikštisavonuomonę.

Sociokratijos esmė ir filosofijaSociokratiškojeorganizacijojesprendimųpri-

ėmimasperduotaspusiauautonomiškoms,saveor-ganizuojančiomskomandoms,kuriosvadinamosra-tais.Vieną ratą sudarovisi vieno skyriaus (padali-nio,departamento)nariai.Visiratonariaiturivieno-

dasteises,kaireikiasutartidėlsavodarboorganiza-vimoprincipų.Ratolyderisnaudojasišiaissutartaisprincipais organizuodamas kasdienį darbą, o patysprincipaituriharmoningaiderėtisubendraisorgani-zacijosveiklosprincipais.Kitavertus,kiekvienasra-tasturisavopaskirtįiružduotį:„kąturimepadaryti/pagaminti?“,irvisiškąlaisvędraugesusitarti:„kaiptąužduotįįvykdysime?“,tarpusavyjejungiasiįgyvąhierarchiją,kuriapimavisąorganizaciją.Gyvojeor-ganizacijojegaliakeliaujaišviršausžemynirišapa-čiosįviršųperdvigubasjungtis.Tokiastruktūrauž-tikrinaaiškiąkomunikacijąirkontrolę,kuriskatinanepriklausomąmąstymą,stipriąlyderystęirvienin-gą susitelkimą įmisiją (Dinamiška gyva organiza-cija, 2017). Šarkutė (2009) pažymi būtinumą nuo-lat ieškoti naujų organizacijos valdymo sprendimųpriėmimo būdų, nes kintanti aplinka verčia didintiorganizacijosdinamiškumą.Radu(Рaду,2012)tei-gia,kadsociokratija, josnuomone, taivaldžia,ku-riosprioritetasyražmogus,joteisėsirpareigos,oru-mas,mąstantisžmogus.Kristian(Кристиан,2016)sociokratijąpristatokaipgalimybępriimtisvarbiussprendimus nenaudojant prievartos kolektyvui, betsiekiantvieningopritarimo.Sociokratijakaipvaldy-mosistemasukurta siekiant taikyti ir išsaugotide-mokratijosvertybes.Skirtingainuošiuolaikiniųde-mokratijossampratų,šivaldymostruktūraskirtauž-tikrinti,kadšiosvertybėsbūtų taikomoskiek įma-nomavisiems(Whatissociocracyandwhydoesde-mocracyneedit,2016).Taigi,daugeliomokslininkųnuomone,sociokratijosdiegimasatverianaujasgali-mybeskokybiškesniųsprendimųpriėmimui.

1lentelė

Sociokratijos samprata ir nauda

SOCIOKRATIJOS PARADIGMOS SAMPRATA SOCIOKRATIJOS FILOSOFIJOS IR METODIKOS NAUDA

Sociokratija–tai nauja sprendimų priėmimo paradigma, kuri veda prie geresnio tarpusavio supratimo, didesnio atvirumo ir efektyviųsprendimų.

Gerina komandiniusarorganizaciniusgebėji-mussiektitikslo.

Sociokratija–tai naujas susirinkimų formatas,kuriodėkapriima-madaugiauveikiančiųsprendimų,suteikiamaenergijosjųįgyvendi-nimui.

Didina sprendimųpriėmimokokybęvisojeor-ganizacijoje.

Sociokratija–tai metodas,kaipsusirinkimometupriimtisprendimustaip,kadbūtųskatinamaskūrybiškasmąstymas ir ieškomasprendi-mų, kuriems visi dalyvaujantieji jaučiasi įsipareigoję netgi esantįtemptomssituacijoms.

Generuoja tikrą, nuoširdų įsipareigojimą iršeimyniškumo jausmą visuose organizacijossluoksniuose.

Sociokratija – tai sprendimų priėmimo procesas, kuriame spren-dimus priima gabiausi, kompetentingiausi, talentingiausi komandosnariai.

Skatina lyderystėskokybę, gerina susirinki-mųveiksmingumą.

Sociokratija–tai vizija, kaiporganizuotisprendimųpriėmimą,kurisskatinabendradarbiavimątarpvisųorganizacijossluoksnių,taippatdidinavisosorganizacijosveikimogreitį.

Didina gebėjimą spręsti problemas ir skatinakomandinįbendravimą:įprastusginčusirbar-niuskeičiagebėjimasmokytisirkeistis.

Sudaryta pagal šaltini: Sociokratijaarbadinamiškasvaldymas,2017

36

Sociokratijos paradigmos sampratos analizė(žr.1lentelę)leidžiadarytiprielaidą,kadsociokra-tijapakankamaiadaptuotašiuolaikineiorganizacijaitiekvaldymosprendimųpriėmimoaspektu,tiekkaipmetodas,įgalinantisveiktiorganizacijaiefektyviau,įgyvendinantsprendimųpriėmimoprincipus,įverti-nantšiandientaipaktualųdinamiškumą,darbuotojųįtraukimąbeikūrybiškumą.

Sociokratijayranaujaorganizacijosvaldymoirstruktūrizavimoparadigma,irreikiapažymėti,kadjipaprasta,elegantiška irefektyvi,betmažaižino-ma,nesnauja.Jąkuriairtobulinaverslininkai-prak-tikai,kadangisociokratiškosorganizacijosyraener-gingos,atsparios, lanksčios,stiprios,geraisinchro-nizuotos, greitai reaguojančios. Sociokratija – taisprendimų priėmimo būdas, kai darbinius sprendi-mussavosrityjebendradarbiaipriimapatys,t.y.au-tokratiškai,obendruspolitinius,organizaciniussu-sitarimussprendžiadrauge–prieštaravimųnebuvi-mo–sutikimobūdu.Taiplintantiorganizacijųval-dymoalternatyva,kuripritampaverslo,švietimoirkitokio tipo organizacijose. Kol kas tai geriausiaiveikiantialternatyva:derintiparadoksątarpbendra-

darbiųįsitraukimoirkolektyvinėsdisciplinos(Žai-kauskas,Žvaginytė,2016).

Sociokratijosprincipaibuvoatrastivadovau-jantissistemųinžinerijosirkibernetikosmokslųdės-niais.Elektros inžinerijapadedasuprasti,kaipper-duodamagalia irkaipgaminamaenergija,okiber-netika (mokslasapiekomunikaciją irkontrolę)pa-aiškina,kaipbiologiniaiorganizmaifunkcionuojairprisitaikoprieaplinkos.Atradus,kadanalogiškidės-niaiveikiaorganizacijose,„bandymųirklaidų“me-todubuvosukurtaoperatyvinėsistema,kurileidžiažmonėmsfunkcionuotitaipoptimaliai,kaiptaidaronatūraliossistemos.Kaipbetkurigeraoperatyvinėsistema,sociokratijasuteikiastruktūrą,kuri leidžiaįgyvendintipraktiškaibetkokiąmisiją.Sociokrati-jos pamatus sudaro tokios vertybės, kaip: lygiatei-siškumas,harmonijairveiksmingumasdraugesuat-sakomybe,aktyviuįsitraukimuirskaidrumu.Socio-kratijapripažįstakiekvienožmogausasmeninęgaliąirskatinaasmeninę lyderystę,padedadidinti įsipa-reigojimą,kūrybingumąirproduktyvumą(Dinamiš-kagyvaorganizacija,2017).

2lentelė

Sociokratijos kaip valdymo paradigmos pagrindiniai bruožai

VADOVAI VADOVŲ NUOMONĖ APIE SOCIOKRATIJĄ

DaivaViskontienė,UAB„Biznioma-šinųkompanija“direktorė

• skatinasusikalbėjimą,greičiaukuriapartnerystę;• padedaišspręstiužsisukusias,užsistovėjusiassituacijasarbaproblemas;• leidžia išklausyti, o svarbiausia, įsiklausyti į kiekvienokomandosnarionuomonę, ir visi

jaučiasiturintysvienodasteises;• taiyrabūdasįtrauktiįvaldymądaugiaužmonių;• įgalinaatsirastivisiškainaujasįžvalgas,naujuspožiūrius.

GintasVincerževs-kis,„Tegra“įmoniųgrupėsbendraturtis

• sociokratijosmetodastinkatomsorganizacijoms,kuriosevyraujaatvirabendravimokultūra;• sociokratijapadedaįtrauktidalyviusįprocesą,didinatarpusaviopasitikėjimąiratvirumą;• daugpaprasčiauyrajudėti,kaituesinevienas,oturipalaikančiųjų;• komandažiūripatikliau,kaikalbanevienas,okeližmonės.

ViktorasVlaščen-ko,UAB„Plastek-sus“bendraturtis,pardavimųvadovas

• taikantšįmetodą(sociokratiją–aut.past.)yraįtraukiamivisidalyvaujantyssusirinkime;• žmonėssusirinkimuosejaučiasilaisviau,atsirandatvarka,įsiklausymas;• susirinkimometuvykstakūrybinisprocesas;• diskutuojantpateikiamadaugidėjų,nuomonių;• žmonėsjaučia,kadjųnuomonėyrasvarbi,irjieprisiimaatsakomybęužsprendimovykdymą.

AndriusMickevi-čius,„Baltimax“vadovas

• sociokratijaišesmėsorientuojasiįtikslųįgyvendinimą;• skatina visus darbuotojus prisiimti atsakomybę už darbus, todėl kiekvienas darbuotojas

įmonėjevykdojampriskirtąvaidmenį;• aiškios atsakomybių ribos ir konkrečių rodiklių matavimas padeda darbuotojams labiau

susitelktitiessavoužduočiųvykdymuirsiektibendrųįmonėstikslų.

Sudaryta pagal šaltinius:Sociokratijaarbadinamiškasvaldymas,2017;Sociokratinėvadyba...,2017

Remiantis vadovų, dalyvavusių mokymuo-seapiesociokratijosparadigmos įgyvendinimoga-limybesorganizacijoje,pasisakymaisatliktajųana-lizė(žr.2lentelę)irnustatytiesminiaisociokratijos,kaipnaujosvaldymoparadigmos,principai:• sociokratijos paradigmos praktinis įdiegimas

kompanijojesudarosąlygasįtrauktidarbuotojus

įkompanijosvaldymą;• stiprėjapasitikėjimasirpartnerystė;• atsirandaerdvėkūrybiškumoraiškai;• panašėjavadovųirpavaldiniųkompanijostikslo

irjoįgyvendinimogalimybiųsuvokimas;• atsirandatvarkabeiatsakomybėsprisiėmimas.

Išanalizavus vadovų praktikų nuomonę apie

37

sociokratijos,kaipnaujosvaldymoparadigmos,su-vokimą (žr. 2 lentelę), paaiškėjo, kad šio valdymometododiegimaskompanijojeaiškiaunubrėžiadar-buotojųatsakomybėsribas,įtraukiajuosįkonkrečiųsprendimųpriėmimoprocesą,padedasuvoktiirįgy-vendintinumatytusorganizacijostikslus.

Išvardyti sociokratijos principai būdingi vi-siemsvadovųpasisakymams,otairodo,kadnaujosvaldymo paradigmos, tokios kaip sociokratija, do-minaorganizacijųvadovus,jieorientuotiįnaujaste-orijas,gerinančiaskompanijosvaldymąbeididinan-čias veiklos efektyvumą, kartu keičiant darbuotojųpožiūrįį jųdarbofunkcijasirgalutiniusrezultatus.Taipatvirtinateiginys,kadsociokratijosdėkaben-drovęvaldovisidarbuotojai(Jankaitytė,2017).

Sociokratija kaip dinamiškas valdymasSociokratija,kartaisvadinamadinamiškuval-

dymu,yraorganizacinėoperacinėsistema,kuriįga-linadarbuotojusvisaislygmenimisvykdytinumaty-tąpolitikąjiemsnustatytoseatsakomybėsirpareigųsrityse.Sprendimaipriimamikuoarčiaudarbovie-tos,obendravimasvykstaišapačiosįviršųirišvir-šaus įapačią (Mierson,Lozanova,2014).Pažymė-tina, kad organizacijose palaipsniui diegiami naujivaldymomodeliai,vienas iš jų–sociokratija,kaipnaujavaldymoparadigma.Globaliuaspektusocio-kratijąkaipvaldymobūdąjaudiegiapasaulinioly-giokompanijos,,Shell“,,,Heineken“,„Pfizer“,,,Za-ppos“irkt.(Sociokratijaarbadinamiškasvaldymas,2017).Šisšaltinisįvardijavienąišesminiųsociokra-tijosaspektų–josdinamiką,irsociokratijąpavadinadinamišku valdymu, akcentuodamas iššūkių ir pro-veržiųgausąšiandieninioversloaplinkojebeibūti-numąpriimtigreitusirteisingussprendimus.Vienassvarbiausiųkompanijosuždavinių–sustyguotiko-mandinį darbą ir sprendimų priėmimą organizuotiremiantisdinamiškovaldymoprincipais.

Dinamiškovaldymologikažmogausgaliąlai-ko esminiu progreso elementu, o žmonių efektyvųbendradarbiavimą–būtinuorganizavimorezultatu.Dinamiškasvaldymasreikalingastam,kadbūtųga-limalanksčiaireaguotiirveiktikiekvienojesituaci-joje(pvz.,kaireikiakeistinuomonę,nesgautanau-jainformacijaarbanepasiteisinoankstesnisprendi-mai),kadžmonėsgalėtųveiktipatys,greitaiirsava-rankiškai,kartudarniaisukitais.Dinamiškovaldy-motikslasyrasuderintiparadoksą:veiktidarniaibe-sikeičiančiojeaplinkoje,draugejudėtipirmyn(pro-gresuoti)greitaiirdinamiškai;išsaugoti,kasveikia,irkeisti,kasnebeveikiaiškarto,kaitikidentifikuo-jama„įtampa“(darvadinamadisonansutarpto,konorima,irto,kasrealiaiyra)(Sociokratija–valdy-masdinamiškai,2017).

Organizacijos dinamišką valdymą demons-truojatokiestebimireiškiniai:

• vyksta atskirų veiklos sričių decentralizacija,įgalinantipriimtidarbovietojesprendimus,otaileidžiasuderintivadovoirpavaldiniųinteresus,įgyvendinantnumatytąjąorganizacijosviziją irpaskirtį;

• žmogiškieji ištekliai realizuoja savo potencialąlaisvavalia,nejausdamiprievartos;

• susirinkimų dėka personalas identifikuoja ge-riausiusdarbometodus;nykstaskundųirkonf-liktųpraktika;

• nustatomi veiklos prioritetai, todėl procesaivyksta sinchronizuotai ir dinamiškai, pastebi-masveiklosrezultatyvumas;

• organizacijareaguojaįiššūkiusirpokyčiuspri-imdamadinamiškussprendimus,atrandanaujasgalimybesirtaispartinaadaptacijąprieišorinėschaotiškosaplinkos;

• organizacijosnariųįtraukimasįsprendimųpri-ėmimąirbendradarbiavimoaplinkossukūrimasdaroorganizacijąlanksčią.Išanalizavussociokratijos,kaipnaujosiosval-

dymoparadigmos,galimospritaikytiprivatausvers-losektoriujeirkitokiotipoorganizacijose,prigimtįiresmę,privalupažymėtitikrąjąsociokratijosnau-dą,darančiątiesioginęįtakąveiklosrezultatyvumui.Nuolatinismotyvacijosirkvalifikacijoskėlimas,ko-mandinėdvasiairautoritetingilyderiai–šiaislaikaisvientonepakanka,kadorganizacijosbeiverslainetiksėkmingaigyvuotų,betirsklandžiaieitųpirmyn.Visdaugiauvadovųsusimąstoapiemoderniąvady-bą,josprincipusbeinaudą(Sociokratija–sklandes-niamverslui...,2017).Sociokratijayravisapusėval-dymosistema,skirtasuorganizuotibendrątikslątu-rinčiąžmoniųgrupęjosiektiveikiantdrauge.Šisis-tematuriišsamųvaldymopraktikųrinkinį–nuomi-kropraktikų(pvz.,kaipsudarytisusirinkimodarbo-tvarkę)ikimakropraktikų(pvz.,kokiaturibūtihie-rarchinė struktūra,kad joksprocesasnebūtųpalik-tas).Šivaldymosistemaleidžiabendrątiksląturin-tiemsžmonėmsbendradarbiaujantsu(si)kurtiirpa-laikyti operacinę savo veikimo sistemą (Daunienė,2017).

Šiuometudinaminiovaldymo(veikiančioso-ciokratijospagrindu)principaijautaikomidaugely-jepačiųįvairiausiųorganizacijųOlandijoje,Vokieti-joje,Kanadoje.JAVsociokratijosprincipųpraktinispritaikymasbuvopavadintasholokratija,kuriąišplė-tojo technologijų ir programų kūrimo kompanijos.Moksliniai tyrimai rodo, kad organizacijos, valdo-mosdinamiškovadovavimoprincipais,demonstruo-jadaugiauinovacijų,jųproduktyvumasišauga30–40proc.,mažėja susirinkimųskaičius,mažėjadie-nų,praleistųdėlligos,odarbuotojaijaučiasilabiauįsipareigojęsavoorganizacijai(Sociokratija,2017).

Sociokratija yra finansiškai stiprių atspariųorganizacijų kūrimometodas, patikimas ir apčiuo-

38

piamas modelis. Sociokratijos įgyvendinimo pro-cese sociokratijos konsultantai dirbtų organizaci-jose diegdami sociokratijos principus ir praktiką,juossiedamisuorganizacijoskalbairiškeltaistuo-metiniaistikslais(Strongtownsandawayforward,2018).

Pabrėžtina,kadsociokratijakaipnaujaorga-nizacijųvaldymoparadigma– tainaujaspožiūris įdarbuotojųįtraukimą,sprendžiantįvairiuosevaldy-molygmenysekylančiasproblemas.Tai,kadšalieskompanijų aukščiausio lygio vadovai demonstruo-ja susidomėjimąšiaparadigma irorientuojasi į jospraktinįdiegimąverslosektoriuje,žymitąfaktą,jogieškomanaujųkrypčiųorganizacijųvystymui(si).

IšvadosSociokratijos, kaip naujos valdymo paradi-

gmos, užgimimas yra sąlygotas 2008metų krizės,ieškantgalimybiųišeitiišjosirišvystytiverslokom-panijųveiklą.TokiubūdunaujaiįsigilintaįA.Com-te’o sociokratijos teoriją, suformuluojant jos taiky-monaudąšiuolaikiniameversle.Sociokratijos,kaipnaujos valdymo paradigmos, pritaikymas valdantverslokompanijassuteikianaująvaidmenįkiekvie-nam organizacijos nariui. Vadovų praktikų įžval-gos atskleidėvieną labai svarbųdalykąkompanijųvaldyme:įdiegussociokratijąįversloįmonę,reali-zuojamasdarbuotojųįtraukimoįsprendimųpriėmi-mąprincipas,otaidemonstruojatąfaktą,kadbūtentdalyvaudamasirgalėdamasišsakytisavonuomonędarbuotojas jaučiasi pripažintas. Kadangi šiandienLietuvojeganamenkaivertinamasdarbuotojaskaippridedamosiosvertėskūrėjas,jamtrūkstavadovoarsavininkopripažinimo,savovertėspajautimo,pažy-mėtina,kadbūtinaišesmėskeistipožiūrįįdarbuo-tojųvaidmenįorganizacijosveikloje,kadjiegalėtųpajaustiirsavoindėlį.

Sociokratijos paradigma įvardijama kaip di-namiškasvaldymas,turiloginįnuoseklumą,nespa-spartintassprendimųpriėmimaskoreliuojasuorga-nizacijos veiklos efektyvumu, o tai įgalina pasiek-ti planuojamus rezultatus.Pažymėtina, kadXIXa.gimusinaujavaldymoparadigma–sociokratijaat-gimsta šiandieniniame organizacijų pasaulyje kaipitin aktuali valdymo paradigma, kadangi pakanka-maiišsilavinędarbuotojaipasirengędalyvautiįvai-rių lygių sprendimų priėmime ir jų įtraukimas į šįprocesąveikiakaipmotyvacinėpriemonėbeipadi-dinavisosorganizacijosveiklosefektyvumą.

Nors sociokratija, kaip nauja valdymo para-digma, įgaunapripažinimą tarp stambesniųverslokompanijųvadovų-praktikų, tačiaumasinis jos tai-kymasverslopasaulyje,ypačsmulkiajameirviduti-niameversle,ganėtinairibotas,nesyratikimybėsu-sidurtisusavininkųtaikomunedemokratiniuvaldy-

muirribotuišprusimu,kaipelnosiekispateisinavi-saspriemones,irdarbuotojoįtraukimasįsprendimųpriėmimą bei pripažinimas nėra savininkų pozity-viaisuvokiamas.Spartinantsociokratijos,kaipval-dymoparadigmos, sklaidą ir diegimą įvairaus tipoorganizacijųvystymo(si)procese,rekomenduojamasusirūpintisociokratijoskonsultantųrengimubeijųįdarbinimu tiek šviečiamuoju, tiekpraktikosdiegi-mopožiūriais.

Literatūra1. Baltrušaitis, D. (2018). Kaip pasikeis organizaci-

jos per artimiausius 5 ar 10 metų?Prieigainternete:http://www.personalokonferencija.lt/kpopara10m/.

2. Daunienė, E. (2017).Mentorystė. Prieiga internete:https://www.vz.lt/verslo-valdymas.

3. Dinamiška gyva organizacija (2017). Prieiga inter-nete:http://www.talentsafari.lt.

4. Hallas, R. (2013).Verslumas ekokaime: inovatyvių ekologiškų verslų itaka visuomenės raidai.Vilnius:BMKleidykla.

5. Jankaitytė,G.(2017).Bendrovę valdo visi darbuoto-jai: sociokratijos pamokos. Prieiga internete:http://www.vz.lt/.

6. Maceina,A. (1978). Socialinė ir politinė filosofija. Prieiga internete: Maceina.lt/html/socialineirpolit-inefilosofija.

7. Mierson, Sh., Lozanova, S. (2014). Sociocracy: A New Management System for Better Decisions (2014). Prieiga internete: http://www.rcoc.com/so-ciocracy-a-new-management-system-for-better-deci-sions/.

8. Mill, J. S. (2005). Auguste Comte and Positivism. Prieigainternete:http://library.umac.mo.

9. Nauji valdymo modeliai organizacijose – ar jau re-alu?(2017).Prieigainternete:http://www.susirinki-mai.com.

10. Plėšnys, A. (2010). Analitinės krypties filosofija:mokslinėmonografija.Vilnius:Vilniausuniversitetoleidykla.

11. Rou,T.J.(2018).Supportingnetworkswithsocioc-racy.Combining the strengthof sociocracyand thebeauty of networks. Prieiga internete: https://medi-um.com/@JenRau/supporting-networks-with-socio-cracy-54fae4cdc34.

12. Šarkutė,L.(2009).Sprendimųpriėmimosampratairtyrimų tradicijos.Sociologija. Mintis ir veiksmas, 2 (25),105–119.

13. Sociokratija – sklandesniam verslui ir darnesniam kolektyvui(2017).Prieigainternete:https://www.ver-slilietuva.lt.

14. Sociokratija (2019). Prieiga internete: http://www.susirinkimai.com/sociokratija/.

15. Sociokratija arba dinamiškas valdymas (2017). Prie-igainternete:http://hai.lt/.

16. Sociokratinė vadyba ,,Baltimax“ ivertinta person-alo valdymo profesionalų (2017). Prieiga internete:http://www.sprendimaiverslui.lt.

17. Strong towns and a way forward(2018).Prieigain-

39

ternete: https://www.sociocracy.info/strong-towns-and-a-way-forward/.

18. What is sociocracy and why does democracy need it? (2016). Prieiga internete: http://www.lachispa.net/2015/what-is-sociocracy-and-why-do-you-need-it/.

19. Žaikauskas,M.,Žvanginytė,A.(2016).Sociokratija. Prieigainternete:https://www.facebook.com.

20. Кристиан, Д. (2016). Социократия. Эффектив-ный метод принятия решений и самоуправления. Prieiga internete: https://yandex.ru/search/?text=-

kristian%20D.%202016%20sociokratija&lr=20814.21. Мирзагитова, Л. (2014). Социократия: метод

коллективного управления и принятия решений в экопоселениях.Prieigainternete:http://gen-russia.ru.

22. Неверов,А. (2017).Социократия–методуправ-ленияобществом.Prieigainternete:https://ok.ru.

23. Рaду, E. (2012). Социократия – парадигма XXIвека.Prieigainternete:https://raduga-es.livejournal.com/.

Šavareikienė,D.

Sociocracy as a New Paradigm of Organizational Management

Summary

The competitive environment encouragesorganizations to findways to increase the efficiency oftheiractivities.AnewapproachtoA.Comtesociocracyparadigm, which was oriented towards the creation ofa new type of state governance, has been transformedandadapted to thepracticeof improvingorganizationalmanagement. The article analyses the paradigm ofsociocracyasacomprehensivemanagementsystemthatenablesemployeestobeinvolvedinthedecision-makingprocess towork together.To identify and formulate thenatureofsociocracyasanewparadigmformanagementoforganization,thefundamentalprinciplesweresupportedby theoretical research based on scientific literaturesources and publications of management practices.The methods of collecting, analysing, comparing andsummarisingofinformationaswellaslogicalgenerationof conclusions were used for the research. The benefitof new management paradigm for organization and itsemployees,confirming theeffectivenessof thepracticalapplicationofsociocracywasfoundinthecourseoftheresearch.

The concept of sociocracy was created by thephilosopherA.Comte(AugusteComte1798–1857)inthecontextofanewmodelofstategovernance(John-StuartMill, 2005). On the basis of sociocrasy a new conceptholocracy was created in the US, which exaggeratesthe “benefits” of the organization and calls to forgetpersonalneedsandtodevotetoahighergoalintheUS(Hallas, 2013). The Dutch pacifist and educator KeesBioke(Boeke)(Hall,2013)haspracticallyimplementedasociocracymanagementmodelattheBilthovenSchoolin the Netherlands, which has existed till nowadays.Beginningaround1970,GerardEndenburgdevelopedamanagement and governancemethod called Sociocracywhile managing his electrical engineering corporation,Endenburg Electrotechnik, in the Netherlands. G.Endenberg developed a management system as analternative to the classical hierarchical managementsystem. The sociocracy decision-making method hasgrown in cybernetics, systemic thinking organizationsthat have had a tremendous impact on commercial

activityinAmerica(Mirzagitova,2014).InLithuania,thedevelopers of thewebsites “Meetings”, “TalentSafari”,and“PrimumEsse”disseminate the ideasofsociocracyand teach company leaders about the new paradigm ofmanagementthatenablesemployeestobeinvolvedinthedecision-makingprocess.

The essence of sociocracy is to allow people todelegate decisions to expert groups. As all groups ofprofessionals have to report to the whole community,and are selectedwith the consent of eachmember, thedecision-makingprocesstakesplacebothfromthebottomto the top and from the top to the bottom.This createsfeedbackcircles, and thusensuresgoodcommunicationthroughouttheorganization.Thegroupsofexpertsactaspartlyindependentindiscussingallissuesinthemeetingsof their members, in which each member has equalrights. The groups (referred to as small circles, calledEndenberg’s rings) have frequent meetings for tacticalissues.Thedecisionsmadeinthegroupmustbeinlinewiththegeneralorganizationpolicy.Biggroups(bigrings)rarelymeetanddealwithonlyveryimportantissues.Thegroup leaderusuallyorganizesdecision-makingprocessbytakingoperationaldecisionsunilaterally.Themethodofsociocracyenablesallmembersofanorganizationtobe involved in the organization’s management process,whereeveryonecanexpresstheiropinion.

One of the essential aspects of sociocracy isits dynamism, and therefore sociocracy can be calleddynamic management, as it emphasizes the abundanceof challenges in today’s business environment, wherethe need for quick and just solutions is necessary.The demand for dynamic management creates someimportant general constraints on any techniques used:speedandcoordination.Oneofthemostimportanttasksof the company is to organize teamwork and decisionmaking in accordance with the principles of dynamicmanagement. Dynamic management logic considershuman power to be an essential element of progress,and effective human collaboration is necessary for theresults of the organization. Dynamic management isneededinordertobeabletorespondflexiblyandactin

40

eachsituation (forexample,when itcomes tochangingopinionsbecausenewinformationisreceivedorprevioussolutions failed) to enable people to act on their own,quickly and independently, in the same harmoniousmannerwith others. The goal of dynamicmanagementistocombinetheparadox:tooperateinaharmoniouslychanging environment, while moving forward quicklyand dynamically; to savewhatworks and changewhatdoes notwork immediately as soon as the “voltage” isidentified.Thefollowingaredemonstratedbythedynamicmanagement of the organization: the decentralizationof individual areas of activity; human resources realizetheir potential freely; setting priorities for action; theinvolvementofmembersoftheorganizationindecision-making.

The introduction of sociocracy as a neworganizational management paradigm in the businesssectorwould provide the following benefits: improvingdecision-making quality throughout the organization,problem solving and teamwork communication,enhancingleadershipquality,andincreasingtheefficiencyofmeetings.The content analysis revealed the fact thatautocracy is not suitable for collective bargaining, andvoting as away of democracy does not allow tomakegood decisions; therefore, the new organizationalmanagement paradigm – sociocracy of practicalapplicationhelps to improvecompanymanagementandimproveeffectiveness.

Keywords: sociocracy, holocracy, employeeinvolvement.

Copyright©2019ŠiauliaiUniversityPress 41

ISSN 2351-6712 (Online)Socialiniai tyrimai / Social Research. 2019, Vol. 42 (1), 41–49

LR vietos savivaldos teisinio reguliavimo problematika tarybos mažumos teisių ir demokratijos užtikrinimo aspektu

Karolis KaklysTeisės mokslų doktorantas Turibos universitete (Latvija, Ryga); Druskininkų savivaldybės tarybos narys 2011–2015 m.; 2015–2019 m.; 2019–2023 m. kadencijose; Kazimiero Simonavičiaus universiteto lektorius, Dariaus ir Girėno g. 21, LT-02189 Vilnius. El. paštas: kaklys@gmail.com

The article has been reviewed. Received on 19 September 2019, accepted on 12 November 2019

AnotacijaSavivaldybiųteisinioreguliavimoproblemųgausą

rodovientai,jognuo1994m.LietuvosRespublikosvie-tossavivaldosįstatymaskeistasirpildytasnet124kartus.1992m.spalio25d.LietuvosRespublikosKonstitucijo-jevietossavivaldaiirjosvaldymuiskirtasatskirasskirs-nis.Taisuprantama,kaipskiriamasvarbasavivaldaiVals-tybėskontekste,kaipsavarankiškosvaldžios funkciona-vimui,kuribesąlygiškaipriklausonuoteisinioreguliavi-mo.Todėlšiamestraipsnyjeapžvelgiamosteisinioregu-liavimospragosirpolitiniopobūdžioproblemos,sąlygo-jančiosdemokratijosprincipųbeisvertųiratsvarųsiste-mostarpsavivaldybiųtarybųdaugumosirmažumosLRvietossavivaldojeneužtikrintumą.

Pagrindiniai žodžiai: mažuma,opozicija,daugu-ma,demokratija,savivalda.

ĮvadasTemos aktualumas.Valstybėsvaldymomo-

delį įprastai nustato konstitucija. Lietuvos Respu-blikosKonstitucijoje(1992)vietossavivaldaiirjosvaldymuiskirtasatskirasskirsnis.TaiparodonetikvietossavivaldossvarbąValstybėskontekste,betirKonstitucijoje minimi vietos savivaldos principaiįgyjairkonstitucinęapsaugą.Lietuvojeyra60ats-kirųteritorijosadministraciniųvienetų,kuriemslai-duojama savivaldos teisė, kuri įgyvendinama perslaptubalsavimurenkamassavivaldybiųtarybas.

Po2015m.kovo1dienąįvykusiųtiesioginiųmerųrinkimųnetšešiolikoje(Birštonosav.;Druski-ninkųsav.; Ignalinosraj.;Jonavosraj.;Kaunoraj.;Lazdijųraj.;Marijampolėssav.;Neringossav.;Pa-gėgiųsav.;Palangossav.;Pasvalioraj.;Rietavosav.;Šakių sav.; Šalčininkų sav.; Vilkaviškio raj.; Vil-

niausraj.)1Lietuvossavivaldybiųvienapolitinėpar-tijaarjudėjimasrinkimuoselaimėjoabsoliučiądau-gumą.Po2019m.kovo3dienosSavivaldosrinki-mų„vienpartinių“savivaldybiųpadaugėjoikisepty-niolikos2,kasdarlabiauišryškinotarybosmažumos(opozicijos)teisiųsavivaldybėseužtikrinimosvarbą.

Valdžių padalijimas yra vienas svarbiausiųdemokratinėsvalstybėskonstituciniųprincipų,kurislemia valstybės valdžios organizaciją, jos funkcio-navimąirgarantuojažmogausteisesbeilaisves.Val-džiųpadalijimoprincipągalimasuskirstytiįdvitar-pusavyjesusijusiasdalis:1)valdžių saveika–įpras-taisiejamasusantykiaistarpatskirųvaldžiosinstitu-cijų,kuriesuprantamikaipvaldžiosinstitucijųben-dradarbiavimas,veiksmųderinimas,„stabdžiųirat-svarų“(angl. checks and balances)sistemosfunkci-onavimas,užtikrinantisvaldžiųtarpusaviokontrolęirpusiausvyrą;2)valdžių atskyrimas–tainetikval-džių suskirstymas tarpusavyje į valstybės valdžiosšakas,betirjųpačiųvidausformavimotvarkos,tei-siniostatuso,galiųbeikompetencijųnustatymas irsavarankiškumoužtikrinimas(Jarašiūnas,2001).

1Žr.duomenis,pateikiamusoficialiameVyriausiosiosrin-kimų komisijos tinklalapyje: http://www.vrk.lt/statiniai/puslapiai/2015_savivaldybiu_tarybu_rinkimai/output_lt/rezultatai_daugiamand_apygardose/rezultatai_daugia-mand_apygardose1turas.html.2 Žr. duomenis, pateikiamus oficialiame Vyriausio-sios rinkimų komisijos tinklalapyje: https://www.vrk.lt/2019-savivaldybiu-tarybu/rezultatai?srcUrl=/rinki-mai/864/1/1506/rezultatai/lt/rezultataiTarNariaiMeraiSa-vivaldybese.html.

42

Pozicijos,kadkonstituciniųrėmų,apibrėžian-čių kiekvienos atskiros valdžios įgaliojimus, nepa-kanka,laikėsiirvienaspagrindiniųvaldžiųpadaliji-modoktrinoskūrėjųJ.Madisonas.Jisteigė(1999),kad reikalingasmechanizmas, kuris garantuoja sa-vireguliacinęvaldžiosgrandžiųkontrolę. J. Madi-sono tikslas buvo apsaugoti laisvę ir mažumos in-teresus, sukuriant sistema, kurioje pagrindinės val-džios lieka nepriklausomos, bet tuo pat metu kontro-liuoja ir atsveria viena kita. Remdamasis valstijų pa-tirtimi, J. Madisonas didžiausia pavojų (demokrati-jai)įžvelgėįstatymųleidžiamosiosvaldžiosgaliose(Griškevič,2008).

Norsmoksleįprastaisvertųiratsvarųsistemadažniausiaiyrasiejamasuvalstybės,onesavivaldy-biųvaldymuirskiriasijųvaldžiosinstitucinėsąran-ga(Novikovas,2005),tačiauesminiaiprincipaitarpsavivaldybių tarybųbeiLRSeimo,kaipkolegialiųvaldžios institucijų,kurioseyrapriimamipolitiniaisprendimai (teisės aktai), pačių sprendimų priėmi-mopožiūriuyralabaipanašūs,todėltamtikrąana-logijątarpsavivaldybėstarybosbeiLRSeimogali-maįžvelgti,ypačvaldžiųatskyrimo–jųvidausfor-mavimotvarkos,galiųbeikompetencijųtarpdaugu-mosirmažumosnustatymoklausimais,todėlšiamestraipsnyje analizuojant politinės daugumos irma-žumossantykįsavivaldybiųtaryboseyraremiamasiirLRSeimopavyzdžiais.

LRKonstitucinisTeismasyrapažymėjęs,jogLR Konstitucija suponuoja parlamento mažumosgynimą,Seimoopozicijosapsaugosminimaliusrei-kalavimus3 ir kad parlamentinės opozicijos pripa-žinimasyrabūtinaspliuralistinėsdemokratijosele-mentas4.Seimostatutegalibūtinustatytosopozici-josveiklosgarantijos–tamtikrasvietųirpareigybiųskaičius komitetuose, opozicijos lyderio statusas,darbotvarkių bei komisijų inicijavimas ir pan. Sis-temiškaivertinantLietuvosRespublikosvietossavi-valdosįstatymo(1994)nuostatas,matyti,kadprie-volė kiekvienoje savivaldybėje formuotiKontrolėskomitetą,AntikorupcijosirEtikoskomisijas,įkuriųpirmininko kandidatūrą deleguoja savivaldybės ta-rybosopozicija,yraįstatymoleidėjonumatytasvie-nasišbūdųužtikrintipliuralistinędemokratiją.

Kiekvienojesavivaldybėstarybojeopozicijosbuvimasyraneviennorminisreiškinys,betirbūtinademokratijosišraiška.Išesmėsopozicijaturidvipa-grindinesfunkcijas.Pirma,jineleidžiaįsigalėtivie-naipartijaiirpažabojavaldžiossavivalę,padedaiš-laikyti konstitucinį valdžiosmodelį.Antra, kadan-gipolitiniaisprendimainėratobuli,opozicijanuro-

3 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1993 m.lapkričio26d.,2001m.sausio25d.nutarimai.4 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m.sausio25d.nutarimas.

dovaldžiosklaidasirtrūkumus.Opozicijayrakaippriemonė valdžiai apriboti ir socialinei taikai puo-selėti.

Norsirnėratikslaus,visuotinaipriimtinode-mokratijosapibrėžimo5,demokratiškavaldymofor-mareiškia,kadvisipiliečiaituriteisędalyvautiša-liesvaldyme,ir išesmėsskiriasinuovaldymofor-mos,kurioje tokia teisėpriklausovienaiklasei, iš-skirtinei grupei arba autokratui. Dar prieš įvedanttiesioginiusmerų rinkimus,Urmonas irNovikovas(2011) pažymėjo, kad „vienas svarbiausių demo-kratinės visuomenės pamatų yra daugiapartinė sis-tema“, ir kėlė prielaidą, jog, „įteisinus tiesioginiusmerų rinkimus, gali plėtotis oligarchinės tendenci-jos“.Šiemokslininkai,tyręVietossavivaldoschar-tijojeįtvirtintųprincipųturinįirjųpasireiškimona-cionalinėjeteisėssistemojelaipsnį,visgipriėjoprieišvados, kad „Chartijoje įtvirtinti pamatiniaivietossavivaldosprincipaiįnacionalinęteisinęsistemąin-korporuotiskirtingai.Taippatskiriasijųįgyvendini-masvykdomosiosvaldžiosirsavivaldybiųpraktinė-jeveikloje.VieniprincipaiyraaiškiaireglamentuotiLietuvosteisėsaktuosebeijaisvadovaujamasiprak-tinėje veikloje, kitų principų įgyvendinimo laips-nisyramažasarbajųįgyvendinimointerpretavimasmokslininkų,politikųarsavivaldybininkųsuvokia-masnevienareikšmiškai.“

Probleminė situacija. Nors Lietuvos teisėsaktuose formaliai yra įtvirtinti demokratiniai insti-tutaisavivaldoje,tačiauskirtingademografinėsitu-acija,skirtingaibesiformuojančiossavivaldybiųval-dymotradicijos,skirtingassavivaldybiųtarybųdar-bo reglamentas,prasta savivaldybių tarybųpriima-mųsprendimųiradministracijosveiksmųkontrolė,ydingaįstatyminėbazėsudarosąlygasformuotissi-tuacijoms,kadaiškylapavojusdemokratinėmsver-tybėmsirasmensteisiųbeilaisviųapsaugai.

Temos naujumas, ištirtumas.Norsiryrane-mažaimokslodarbųapieatskirusLRvietossavival-doselementus6,Lietuvosteisėsmoksleteisinioregu-liavimospragųirpolitiniopobūdžioproblemų,sąly-gojančiųdemokratijosprincipųbeisvertųiratsvarųsistemostarpsavivaldybiųtarybųdaugumosirma-žumosLRvietossavivaldoje,analizėnėraatlikta.

Tyrimo tikslas–įvertintisantykiųtarpsavi-valdybiųtarybųdaugumosirmažumosteisinįregu-liavimą,veikiantįdemokratiniusprocesusLRvietossavivaldoje.

Tyrimo uždaviniai: 1) teisinio reguliavi-moaspektunustatytiįstatyminįneapibrėžtumą,vei-kiantį demokratijos principų bei svertų ir atsvarų5Kekic,L.(2007).The Economist Intelligence Units index of democracy. Prieiga internete: http://www.economist.com/media/pdf/DEMOCRACY_INDEX_2007_v3.pdf.6 Pavyzdžiai: (Astrauskas, 2002;Astrauskas, 2013; Ur-monas,Novikovas,2011;Merkysirkt.,2002).

43

pusiausvyrostarpsavivaldybiųtarybųdaugumosirmažumosLRvietos savivaldoje neužtikrinimo ga-limybes; 2) išanalizuoti savivaldybės tarybos ma-žumosryšįsudemokratiniaisprincipais;3)įvertin-tiLRvietossavivaldosteisėsaktų,reglamentuojan-čiųmažumosteises,įgyvendinimoaktualiąpraktiką.

Tyrimo objektas–politiniaiirteisiniaiveiks-niai, turintys įtakos tarybosdaugumos irmažumosteisių pusiausvyros įgyvendinimui LR vietos savi-valdoje.

Tyrimo metodika,Atsižvelgiantįmoksliniostraipsniotematiką,tikslusiruždavinius, dokumen-tų analizės metodas taikytas renkant ir tiriantduo-menis. Duomenų šaltiniai: nacionaliniai teisės ak-tai, Europos Sąjungos ir tarptautiniai teisės aktai,LR Konstitucinio Teismo nutarimai, aktuali teis-mųpraktika, susijęmokslo darbai, oficialūs statis-tiniairodikliai.Sisteminės analizės metodastaikytaskompleksiškai tiriant teisėsnormasiraktualią teis-mųpraktikąsavivaldybiųtarybųmažumosteisiųuž-tikrinimo aspektu. Stebėjimo metodas taikytas tei-kiantpasiūlymusdėlLRvietossavivaldosįstatymotobulinimo.Straipsnioautoriusturisukaupęsprakti-nėspatirtiesLRvietossavivaldosteisinioreguliavi-mosrityje,nuo2011m.yrasavivaldybėstarybosna-rys.Apibendrinimo metodas taikytasapibendrinantsurinktus ir išanalizuotus tyrimoduomenisbei for-muluojantišvadasirpasiūlymus.

Įstatyminės bazės apžvalga tarybos mažumos teisių reguliavimo ir jų įgyvendinimo aspektu

Kiekvienos savivaldybės taryba savo įgalio-jimų laikotarpiui pasitvirtina Savivaldybės tarybosveiklos reglamentą – pagrindinį savivaldybės tary-bosvidausteisėsaktą,kuriuopagalgaliojantįLietu-vosRespublikosvietossavivaldosįstatymąnustato-ma savivaldybės tarybos, savivaldybėsmero, savi-valdybėsmero pavaduotojo, tarybos komitetų, ko-misijųbeiatskirųtarybosnariųveiklostvarkairfor-mos.Taippatnustatomamero,savivaldybėsadmi-nistracijosdirektoriaus,savivaldybėskontrolieriausatsiskaitymo tarybai irgyventojamsbei tarybos iratskirųtarybosnariųatsiskaitymogyventojamstvar-kairnumatomospagrindinėsbendravimosugyven-tojaisformosirbūdai.

Siekiantužtikrintipolitinędemokratiją–opo-zicijosveikloslaisvę,LRvietossavivaldosįstatymo14 ir15straipsniuoseyranumatytos išimtinėsma-žumos(opozicijos)teisės.SavivaldybėstarybasavoįgaliojimųlaikuisudaroEtikos,Antikorupcijosko-misijasirKontrolėskomitetą,kuriųpirmininkųkan-didatūrasteiktimeruiįstatymoleidėjasyranumatęssavivaldybėstarybosmažumos(opozicijos)siūlymureglamentonustatytatvarka.

LR vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio19dalyjeSavivaldybėstarybosmažuma(opozicija)apibrėžtakaip„savivaldybėstarybosnariųfrakcijair(ar)savivaldybėstarybosnariųgrupė,pirmajamearkitamesavivaldybėstarybosposėdyjeviešupareiš-kimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, deklaravusios(deklaravusi), kadnesiūlo savokandidato sudarantsavivaldybėsvykdomąjąinstituciją,nedelegavusios(nedelegavusi) savo kandidatų įmero pavaduotojopareigasirpateikusios(pateikusi)savoveikloskryp-tis“.Tokia LR vietos savivaldos įstatyme numaty-taformuluotėirnepakankamasapibrėžtumas,esanttam tikroms aplinkybėms (turint absoliučią daugu-mątaryboje)išesmėssudarogalimybęsavivaldybėstarybosdaugumaieliminuotijiemsneparankiusopo-zicijosatstovusišįstatymetarybosmažumainuma-tytųpareigybių (Etikos,Antikorupcijoskomisijų irKontrolėskomitetopirmininkų),susikuriantsaulo-jalią–„daugumosopoziciją“,kuritiekideologiniu,tieksprendimųpriėmimopožiūriubūtų tapatidau-gumai.PriešingaineiLRSeimostatute(1994)7,LRvietossavivaldosįstatymedaugiaureikalavimųno-rint pasiskelbti tarybos mažuma, nei numatyta šioįstatymo3straipsnio19dalyje,nekeliama.Ištoiš-plaukia,kadbetkuritarybosnariųgrupėarfrakcija(t.y.nemažiaukaiptrystarybosnariai)kadapano-rėjęgalipasiskelbtiopozicine.PavyzdžiugalėtųbūtiDruskininkųsavivaldybėjesusiklosčiusisituacija8.

7 Konkrečiau: LR Seimo statuto 41 str. 1 d. numatyta:„Seimonariųfrakcijosarbajųkoalicijos,nesutinkančiossuVyriausybėsprograma,galipasiskelbtiopozicinėmis.“;LR.41str.2d.numatyta:„Opozicinėmisfrakcijomislai-komostokiosfrakcijosar jųkoalicijos,kuriųSeimepa-skelbtosepolitinėsedeklaracijoseišdėstytosjasnuoSei-modaugumosskiriančiosnuostatos.“;LRSeimostatuto41str.3d.numatyta:„OpozicinėsfrakcijosarkoalicijospaskelbiaalternatyviasVyriausybėsprogramas.“8 Po 2015 m. kovo 1 d. įvykusių savivaldos rinkimų2015–2019 m. Druskininkų savivaldybės tarybos ka-dencijai išrinkti 25 tarybos nariai, pagal savivaldos rin-kimuosegautųbalsųskaičiųpasiskirstętrimspolitinėmspartijoms: Lietuvos socialdemokratų partijos sąrašo at-stovų‒18mandatų,LietuvosRespublikosliberalųsąjū-džio‒4mandatai,Tėvynėssąjungos-Lietuvoskrikščio-nių demokratų ‒ 3mandatai. Tačiau buvo sukurtos netpenkiosfrakcijos, iškurių tryspasiskelbėopozicinėmis.Su valdančiosios daugumos (socialdemokratų) sąrašu įsavivaldybės tarybąpatekę tarybosnariai įkūrėnet trisatskiras frakcijas, iš kurių viena pasiskelbė opozicine.Tokiubūduyraeliminuojamidaugumaineparankūsma-žumosatstovaibeivisiteisėsaktuosemažumainumatytipostai (Etikos,Antikorupcijoskomisijų irKontrolėsko-mitetopirmininkų)de facto suteiktidaugumosatstovams.Dar daugiau, įkūrus penkias frakcijas apeinamas ir LRvietossavivaldosįstatymo14str.2d.numatytasKontro-lėskomitetoproporcingoatstovavimoprincipas.

44

Kiekvienojesavivaldybėstarybojefunkciona-liosopozicijosbuvimasyraneviennorminisreiški-nys,betirbūtinademokratijosišraiška,todėlesanttokiam teisiniam reguliavimui atsiranda galimosgrėsmės demokratinėms bei konstitucinėms verty-bėms.Siekiantpažabotivaldžiossavivalęirišlaiky-ti konstitucinįvaldžiosmodelįbūtina tinkamaiuž-tikrinti įstatyme numatytasmažumos teises. Parla-mentinės daugumos galimas opozicijos engimas(ignoruojamas teisinis lygybės principas) įvardija-maskaipvienasišsunkumų,sukuriaissusiduriade-mokratija, taikant daugumos principą (Beinoravi-čius,2007).

Seimoopozicijosapsaugosminimaliusreika-lavimus ir tai, kad parlamentinės opozicijos pripa-žinimasyrabūtinaspliuralistinėsdemokratijosele-mentas,yraakcentavęsLRKonstitucinisTeismas9. Parlamentinėsopozicijospripažinimasirjosgynimoprivalomumas pliuralistinei demokratijai užtikrintipažymėtinikaipvienipagrindiniųpliuralistinėsde-mokratijoselementų(Ragauskas,2016).Pliuralisti-nėsdemokratijosterminasdabartinėjeLRKonstitu-cinioTeismojurisprudencijojesietinasnetiksunuo-moniųįvairove,betimtasminėtiplačiau:politinia-me, ideologiniamebeikultūriniamekontekste(Ra-gauskas,2016).

Mažumos teisių aiškesnis reglamentavimasbei atsvarųmechanizmo sukūrimas tarpdaugumosirmažumos tampavis aktualesnis siekiant išlaiky-ti demokratinį valdymomodelį savivaldybėse, ka-dangipotiesioginiųmerųrinkimųbeveiktrečdalyjeLietuvossavivaldybiųįsigalėjovienospartijosarju-dėjimoabsoliutidauguma,kasvienareikšmiškaike-liapavojųdemokratinėmsvertybėms.Taippatsvar-bu pažymėti, kadLietuva yra ratifikavusi Europosvietossavivaldoschartiją(1999),kartuįsipareigoda-maįgyvendinti jojenumatytasnuostatasnacionali-nėjeteisėssistemoje.

Kontrolės komitetas, jo svarba ir sudarymo ypatumai

1. Kontrolės komiteto svarbaKontrolės komiteto svarbą įstatymų leidėjas

pažymi:1) LR vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2

dalyje,kadkiekvienojesavivaldybėjeprivaloma sudarytiKontrolėskomitetą;

2) išimtinėsavivaldybėstaryboskompetencijanu-matytaVietossavivaldosįstatymo16straipsnio2dalies6punkte–savivaldybės tarybos komi-tetų, komisijų, kitų savivaldybės darbui organi-zuoti reikalingų darinių ir istatymuose numatytų kitų komisijų sudarymas ir jų nuostatų tvirtini-mas;

9 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1993 m.lapkričio26d.,2001m.sausio25d.nutarimai.

3) Kontrolėskomitetoįgaliojimussavivaldybėsta-rybanustatoatsižvelgdama įVietos savivaldosįstatymo14straipsnio4dalį;Vietossavivaldosįstatymo 14 straipsnio 4 dalyje yra nurodytasbaigtinis Kontrolės komiteto funkcijų sąrašas,suteikiantisgalimybestarybosmažumai(opozi-cijai)efektyviaiveikti;

4) LR Konstitucijos 123 straipsnis ir LR laikinotiesioginio valdymo savivaldybės teritorijojeįstatymo(1995)2straipsnio3dalies3punktasnumato,kadsavivaldybėstarybaiperLRvietossavivaldos įstatyme nustatytą laiką nesudariusKontrolėskomitetosavivaldybėsteritorijojegalibūtilaikinaiįvedamastiesioginisvaldymas.

2. Kontrolės komiteto sudarymo ypatumaiLR vietos savivaldos įstatyme yra numaty-

ta išskirtinė Kontrolės komiteto sudarymo tvarka,neatsižvelgiant į tarybos frakcijų ar tarybosgrupiųturimųnariųskaičiausproporcingumą.Pažymėtina,jogVietossavivaldosįstatymo14straipsnio2daly-jeyra įtvirtintasvienodovisų tarybosnariųgrupiųirfrakcijų(nepriklausomaiartaidaugumos,arma-žumos)atstovavimoprincipas.Lietuvosvyriausiojoadministracinioteismoteisėjųkolegija,aiškindamaVietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyjeįtvirtintą proporcinio daugumos irmažumos atsto-vavimoprincipą,yrapažymėjusi,kadjopagrindinistikslas yra užtikrinti tarybos mažumos interesus10. Vietos savivaldos įstatyme numatyta, kad Į Kon-trolėskomitetąįeinavienodas visų savivaldybės ta-rybos narių frakcijų ir savivaldybės tarybos narių grupės, jeigu ja sudaro ne mažiau kaip 3 savivaldy-bės tarybos nariai, deleguotų atstovų skaičius.Teo-riškaivertinant,Vietossavivaldosįstatymasnumatoatsvaras tarybosmažumai ir demokratijos požiūriuužtikrinaopozicijosveikloslaisvęvykdytiišesmėspagrindinęsavofunkciją–oponuojantkontroliuotidaugumospriimamųsprendimųpagrįstumąirskai-drumą.

Įstatymų leidėjas Vietos savivaldos įstaty-mo14 straipsnio3dalyje įtvirtinoopozicijos teisęsiūlyti kandidatą Kontrolės komiteto pirmininku,oKaunoapygardos administracinis teismasyra iš-aiškinęs, kad „Savivaldybių ir jų institucijų, tametarpeirTarybos,veiklapriskiriamaviešosiosteisėsreguliavimo sričiai, o viešosios teisės normos yraimperatyviosirįsakomojopobūdžiovisiemsteisiniųsantykiųdalyviams,todėlgalimastiktoksveikimas,kurisnurodytasteisėsaktuose.<...>Įstatymųleidė-jasšiuoatvejupasirinkimoteisęsiūlytivienąarkitąkandidatūrą į Kontrolės komitetą suteikia savival-dybėstarybosnariųfrakcijomsirgrupėms,osiūlyti

10 Lietuvos VyriausiojoAdministracinio Teismo teisėjųkolegijos2014m.gegužės6d.nutartis administracinė-je byloje Nr.A552-718/2014. (2014).Administracinė ju-risprudencija,27,226–273.

45

kandidatūrąKontrolėskomitetopirmininkusuteikiaopozicijai,kai tuo tarpuTarybaikaip institucijai irkiekvienam Tarybos nariui atskirai nustatyta prie-volė(įpareigojimas)skirtipasiūlytuskandidatus.“11 TokįpatįaiškinimąšiojedalyjepalikogaliotiirLie-tuvosvyriausiasisadministracinisteismas12.

Lietuvosvyriausiasisadministracinisteismastaip pat yra pažymėjęs, kad savivaldybės tarybosfrakcijos (tiekdaugumos, tiekmažumos),kaipko-lektyviniaisavonariųpolitinęorientacijąsiekiantysįgyvendintisavivaldybėstarybosnariųjunginiai,yralaisvosteiktisavonorimaskandidatūrasįkomitetusarkomisijas,įkuriųsudėtįjosatstovusgalideleguo-tiex lege13.

Sistemiškai vertinant išvardytus teisės aktusiraktualiąteismųpraktiką,kuriuoseyranumatytosteorinės mažumos (opozicijos) teisės, galima būtųteigti,kadatsvarųsistematarptarybosdaugumosirmažumosyra.Tačiauatkreiptinasdėmesysįtai,kadįstatymųleidėjaspalikodaugumospritarimobūtiny-bękiekvienaitarybosnariųgrupėsarfrakcijossiūlo-maikandidatūrai.Akivaizdu,kadtarybosdaugumaioponuojantimažumabepolitiniųoponentųpritarimonetenkagalimybėspasitvirtintisavosiūlomoskandi-datūros,kuriąpagalsuformuotąteismųpraktikąta-rybosdaugumaturipareigąpatvirtinti.Tokiateisinioreguliavimospraganetikkeliakonfliktinęsituacijątarpsavivaldybėstarybosnariolaisvomandatoprin-cipobeipareigųvykdymo,betirpaliekasvertųbeiatsvarųsistemostarptarybosdaugumosirmažumosįstatyminįneapibrėžtumą.Toksneapibrėžtumassu-daropraktinęgalimybętarybosdaugumaieliminuotisauneparankiusmažumosatstovusiškontrolėsko-mitetosudėties,todėlmanytina,kadįstatymųleidėjoreikalavimassavivaldybėstarybosdaugumaipritartiopozicijossiūlomaikandidatūraiyraperteklinisma-žumosteisiųužtikrinimoatžvilgiu.

Esama teisinio reguliavimo problematikaspręstina eliminuojant iš įstatymodaugumosprita-rimo būtinybę tarybos narių grupių ar frakcijų de-leguotiems atstovams į kontrolės komiteto sudėtį,paliekantjomspačiomsteisęspręsti,kurisnarysyratinkamiausiasužimtiįstatymenumatytaspareigybesKontrolėskomitete.Šiuoatvejubūtųgalimavado-vautisirvaldžiųpadalijimoprincipu,kaiskirtingosfunkcijospavedamosskirtingomsvaldžiosinstituci-joms,uždraudžiantsavintissvetimasfunkcijas.11Kaunoapygardosadministracinioteismo2016m.gegu-žės18d.sprendimasadministracinėjebylojeNr.eI-1676-554/2016.12LietuvosVyriausiojoAdministracinioTeismo2018m.vasario28d.nutartisadministracinėjebylojeNr.eA-53-415/2018.13LietuvosVyriausiojoAdministracinioTeismo2015m.gruodžio08d.nutartisadministracinėjebylojeNr.eAS-1232-602/2015.

3. Laikino tiesioginio valdymo ivedimo grės-mė savivaldybėje nesudarius Kontrolės komiteto

LRKonstitucijos123straipsnisirLRlaikinotiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įsta-tymo 2 straipsnio 3 dalies 3 punktas numato, kadsavivaldybėstarybaiperLRvietossavivaldosįsta-tymenustatytąlaikąnesudarius Kontrolės komiteto savivaldybės teritorijoje gali būti laikinai ivedamas tiesioginis valdymas.

Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 6dalyjeyranumatyta,kadperdumėnesiusnuopir-mojoišrinktosnaujossavivaldybėstarybosposėdžiosušaukimodienosarbanuotiesiogiaiišrinktomeropriesaikospriėmimodienos turi būti sudaryti savi-valdybės tarybos komitetai ir paskirti šių komitetųpirmininkai.

Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2dalisnumato,kadkiekvienojesavivaldybėjepriva-lomasudarytiKontrolėskomitetą.ĮKontrolėskomi-tetą įeinavienodasvisųsavivaldybės tarybosnariųfrakcijų irsavivaldybės tarybosnariųgrupės, jeigująsudaronemažiaukaiptryssavivaldybėstarybosnariai,deleguotųatstovųskaičius.

Vertinant tiek lingvistiškai, tiek sistemiškaiši įstatymo nuostata suponuoja tai, jog Kontrolėskomitetas laikomas sudarytunuomomento, kada įKontrolėskomitetąyrapaskiriamivisųsavivaldybėstarybosnariųfrakcijųirsavivaldybėstarybosnariųgrupių(sudarytųnemažiaukaipištrijųsavivaldybėstarybosnarių)deleguotiatstovai.

Atlikusplačią anksčiaupaminėtų teisės nor-mų taikymo praktikoje analizę, pastebėtina, kadsusiklosčius situacijoms, kada savivaldybės tarybaper įstatyme numatytą terminą nesudarėKontrolėskomitetobeinepaskyrėjopirmininko–laikinastie-sioginis valdymas savivaldybės teritorijoje per ne-priklausomosLietuvos istoriją įvestasnebuvo.Dardaugiau,dabartinėLRVyriausybėlaikosipozicijos,kad laikino tiesioginio valdymo įvedimas teritori-joje savivaldybės, kurioje nėra sudarytas Kontro-lės komitetas taip, kaip numatoVietos savivaldosįstatymo11straipsnio6dalisir14straipsnio2ir3dalys, nebūtų proporcinga priemonė tokiai situaci-jaispręsti.VėlgipavyzdžiugalėtųbūtiDruskininkųsavivaldybėje susiklosčiusi neeilinė situacija, kadaKontrolės komitetas 2015–2019 m. savivaldybėstaryboskadencijojenebuvosuformuotas(daugumainepatvirtinant opozicijos siūlomų kandidatūrų) il-giauneidvejusmetus14. 14 Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos2018m.balandžio19d.raštuNr.S-1254buvoatsisakytateikti siūlymą Lietuvos Respublikos Seimui dėl laikinotiesioginiovaldymoDruskininkųsavivaldybėsteritorijojeįvedimo,kadangi,Vyriausybėsmanymu,šiuokonkrečiuatvejulaikinotiesioginiovaldymoįvedimasnebūtųpro-porcingapriemonėsusidariusiaisituacijaispręsti,norstuo

46

Toks LR laikino tiesioginio valdymo savi-valdybės teritorijoje įstatymo 2 straipsnio 3 dalies3punktoneapibrėžtumassudaroprielaidassavival-dybės tarybos daugumai piktnaudžiauti daugumosteise,eliminuojantsavivaldybėstarybosmažumąišjaigyvybiškaisvarbiųpareigybių,atliekantesminessavivaldybėsopozicijosfunkcijas,iružtainesulauk-tijokiųpasekmių.

Etikos ir Antikorupcijos komisijosVietossavivaldosįstatymo15straipsnio1da-

lyjenumatyta,kadsavivaldybėstarybasavoįgalio-jimųlaikuisudaroEtikoskomisijąirAntikorupcijoskomisiją. Savivaldybės taryba šių komisijų pirmi-ninkusmero teikimu skiria iš tarybos narių. Jeiguyra paskelbta tarybos mažuma (opozicija), EtikosirAntikorupcijoskomisijųpirmininkųkandidatūrasmeras teikia savivaldybės tarybos mažumos (opo-zicijos) siūlymu reglamento nustatyta tvarka. Jei-gu savivaldybės tarybosmažuma nepasiūlo Etikoskomisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkųkandidatūrų, šių komisijų pirmininkų kandidatūrassavivaldybėstarybaskiriameroteikimu.

Lietuvosvyriausiasisadministracinisteismassavo praktikoje yra nurodęs, kad savivaldybės ta-rybos mažumos (opozicijos) įgaliojimai atsispindiir Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio regla-mentuojamos Etikos komisijos formavime – norsex lege nėraįtvirtinta,jogįEtikoskomisijossudėtįturiįeitivisųsavivaldybėstarybosfrakcijųargrupiųnariai,savivaldybėstarybosmažumapagalminėtą-jįstraipsnįgali(neprivalo)siūlytiEtikoskomisijospirmininkokandidatūrą15.Plačiaušiossavivaldybėstarybos mažumos (opozicijos) teisės realizavimasįstatymenėraaptartas.

Svarbupažymėtitai,kadLietuvosvyriausia-sisadministracinisteismaskonstatavo,kadEtikosirAntikorupcijoskomisijųpirmininkųskyrimasišjausavivaldybės tarybos patvirtintų komisijų sudėtiesneprieštaraujaLRvietossavivaldosįstatymui16.

pačiuraštubuvopripažinta,kadDruskininkųsavivaldy-bėstarybosKontrolėskomitetasnėrasudarytastaip,kaipnumatoVietossavivaldosįstatymo11straipsnio6dalisir14straipsnio2ir3dalys(Žr.LietuvosVyriausiojoAdmi-nistracinioTeismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2018m.liepos25d.sprendimąadministracinėjebylojeNr.eI-24-822/2018).15LietuvosVyriausiojoAdministracinioTeismo2015m.gruodžio 8 d. nutartis administracinėje bylojeNr. eAS-1323-602/2015. (2015).Administracinė jurisprudencija, 30.16LietuvosVyriausiojoAdministracinioTeismo2018m.vasario28d.nutartisadministracinėjebylojeNr.eA-53-415/2018.

Esant nepakankamamEtikos irAntikorupci-jos komisijų pirmininkų skyrimo procedūros api-brėžtumui,savivaldybėstarybosmažumos(opozici-jos)teisėsrealizavimasgalibūtikomplikuotas.Visųpirma yra atvejų, kai savivaldybės taryboje veikiakelios mažumos (opozicijos), tarp jų ir daugumosopozicija, sukurta fiktyviai, turint tikslą eliminuotineparankius politinius oponentus iš įstatyme jiemsnumatytųpareigybių.Šiąproblemąjaupastebėjoirįstatymųleidėjai,2018-11-02.įregistravęLRvietossavivaldos įstatymo pakeitimo projektą17, kuriame yranumatyta,kadEtikosirAntikorupcijoskomisijųpirmininkų kandidatūros būtų skiriamos mažumos(opozicijos)rašytiniupasiūlymu,pasirašytudaugiaukaippusėsvisųsavivaldybėstarybosopozicijosna-rių,o savivaldybės tarybai įstatymebūtųnumatytapareigapatvirtintimažumospasiūlytąkandidatūrą.

LR Vyriausybės atstovo vaidmuo savivaldybės tarybos mažumos teisių užtikrinimo aspektu

Konstitucinisteisinėsvalstybėsprincipasapimadaug įvairių tarpusavyje susijusių imperatyvų, tarpjų ir teisės aktų hierarchijos reikalavimą, iš kuriokyla įstatymų viršenybės poįstatyminių teisės aktųatžvilgiu principas18. Tai reiškia, kad konstitucinisprincipasneleidžiapoįstatyminiaisteisėsaktaisnu-statyti tokio teisinioreguliavimo,kuriskonkuruotųsunumatytu įstatyme.Poįstatyminiais teisės aktaisnegalimapakeisti įstatymoarsukurtinaujųbendropobūdžio teisėsnormų,kurioskonkuruotų tarpusa-vyje,nestaipbūtųpažeistaLRKonstitucijojeįtvir-tinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktųatžvilgiu19.Poįstatyminiuteisėsaktuturibūtireali-zuojamosįstatymonormos,todėljisturibūtipriima-masremiantisįstatymais.Poįstatyministeisėsaktasyraįstatymonormųtaikymoaktas,nepaisant to,artasaktasyravienkartiniotaikymo,arnuolatinioga-liojimo20.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 123straipsnio2ir3daliųnuostatasbeiLietuvosRespu-blikossavivaldybiųadministracinėspriežiūrosįsta-tymą(1998), savivaldybiųadministracinępriežiūrą

17Vietos savivaldos įstatymoprojekto lyginamasisvari-antas.Nr. I-533.Prieiga internete:https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/8d791920de6f11e8995fb8ded8e-b97ff.18 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m.rugsėjo28d.nutarimas.19 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m.rugpjūčio21d.,2004m.gruodžio13d.,2005sausio19d.nutarimai.20 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m.rugsėjo6d.,2010m.kovo9d.,2012m.balandžio18d.,2013m.vasario20d.nutarimai.

47

vykdo(t.y.prižiūri,arsavivaldybėslaikosiLietuvosRespublikosKonstitucijosirįstatymų,arįgyvendinaVyriausybėssprendimus)Vyriausybėsskiriamivals-tybėspareigūnai–Vyriausybėsatstovai.Savivaldy-bėstarybosveiklosreglamentątvirtinasavivaldybėstaryba,vietosbendruomenėsrinktiatstovai(tarybosdaugumosbalsais),todėlreglamentuojantVietossa-vivaldosįstatymenumatytasteisesatsirandagalimy-bė riboti politinių konkurentų – tarybosmažumos,oponuojančiųdaugumaiteises.Šiojevietojesvarbųvaidmenįatlieka(turiatlikti)Vyriausybėsatstovai,prižiūrėdami, ar savivaldybės kolegialių ir nekole-gialiųadministravimosubjektųteisėsaktaineprieš-tarauja įstatymams,Vyriausybės nutarimams ir ki-tiemssuįstatymųįgyvendinimususijusiemscentri-niųvalstybinioadministravimosubjektųpriimtiemsteisėsaktams.

Savivaldybių savarankiškumo principas nėraabsoliutus ir jisneatleidžiaviešojoadministravimoteises ir pareigas turinčio subjekto (savivaldybėstarybos)nuopareigos laikytisvisųviešosios teisėsprincipų,tarpjųirteisėtumoprincipo.Savivaldybėstaryba,įgyvendindamajaipavestasfunkcijas,neturidiskrecijos teisės nustatyti aukštesnės galios teisėsaktųnuostatųneatitinkantįteisinįreguliavimą21.

Pažymėtina, kad savivaldybės tarybos narys,pagalįstatymą,neturiteisėsindividualiaigintisavi-valdybėsinteresųteismeirtuopačiuginčytisavival-dybėstarybos,kaipkolegialausorgano,sprendimų.Tokio pat aiškinimo nuosekliai laikosi ir Lietuvosvyriausiasisadministracinisteismas,kurispagalLRadministracinių bylų teisenos įstatymo (1999) 15straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administraciniųteismųpraktikąaiškinantirtaikantįstatymusbeiki-tusteisėsaktus22.

Lietuvosvyriausiasisadministracinisteismasyranekartąnurodęs23,jogLRvietossavivaldosįsta-tymas,nustatantisbaigtinįsavivaldybėstarybosna-rioteisiųirpareigųsąrašą,teisėsarpareigoskreiptisįteismądėlsavivaldybėstarybospriimtųsprendimųpanaikinimosavivaldybiųtarybųnariamsnenumato.

Tokiu būdu savivaldybės administravimosubjektų priimamų administracinių aktų teisėtumokontrolė įstatymų leidėjo yra priskiriama Vyriau-21LietuvosVyriausiojoAdministracinioTeismo2015m.spalio 19d. nutartis administracinėje bylojeNr.A-737-552/2015.(2015).Administracinė jurisprudencija, 30.22Pavyzdžiai:LietuvosVyriausiojoAdministracinioTeis-mo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėjebylojeNr.A7-282/2004;2004m.birželio18d.nutartisadministracinėje byloje Nr.A4-535/2004; 2010 m. ge-gužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr.AS822-339/2010;2011m. rugpjūčio5d.nutartis administraci-nėjebylojeNr.AS492-576/2011;2014m.sausio15d.nutartisadministracinėjebylojeNr.AS-556-26/2014.23Tenpat,bylos:Nr.A7-282/2004,AS822-339/2010.

sybės atstovo kompetencijai24.Vyriausybės atstovasprižiūrėdamas,arsavivaldybėslaikosiKonstitucijosir įstatymų, ar vykdoVyriausybės sprendimus, ne-teisėtussavivaldybėsadministravimosubjektųteisėsaktus siūlo (turi siūlyti) panaikinti arba pakeisti, okaisavivaldybėsadministravimosubjektainesutin-ka panaikinti ar pakeisti ginčijamą teisės aktą, at-sisakoįgyvendinti įstatymąarvykdytiVyriausybėssprendimą,kreipiasi(turikreiptis)įteismą.

Nuo 2019-07-01 įsigaliojusiame naujos LRsavivaldybių administracinės priežiūros įstatymoredakcijos25 4 straipsnyje yra numatyta, kad LRVyriausybės atstovai skiriami LRVyriausybės LRministropirmininkoteikimu.Tokiubūduyraatsisa-koma iki šiolgaliojusios įLRVyriausybėsatstovopareigasnumatytoskonkursotvarkos.LRVyriausy-bėsatstovas tampapolitiniopasitikėjimovalstybėspareigūnu,pavaldžiuiratskaitinguLRVyriausybei.Kadangi patiVyriausybė yra politinis darinys, ku-riame itindidelįvaidmenįatliekapolitinėspartijos(Šarkutė,2006),kylagrėsmė,jogsprendimai,susijęsuadministracinekontroleatskirosesavivaldybėse,bus priiminėjami selektyviai, ne teise grįstais ar-gumentais,opolitiniųsusitarimųbūdu.LRSeimuipriėmusLRsavivaldybiųadministracinėspriežiūrosįstatymopataisas, taippat irviešojeerdvėje26 gali-mapastebėtidaugnuogąstavimų,kadadministraci-nėpriežiūrabusvykdomavadovaujantispolitiniaissprendimais, kas, be abejo, ateityje gali dar labiauapsunkintisavivaldybiųtarybųmažumosteisiųįgy-vendinimą.

Išvados ir siūlymaiKadangi Lietuvos Respublikoje yra 60 ats-

kirų teritorijos administracinių vienetų (savivaldy-bių),kuriuoseyraskirtingademografinė irpolitinėsituacija,skirtingassavivaldybiųtarybųdarboregla-mentas,skirtingasavivaldybiųtarybųsudėtis,todėljoseskirtingaiformuojasivaldymotradicijos.Esantnepakankamam savivaldybių tarybų mažumos tei-sių,užtikrinančiųopozicijosveiklosgalimybes,api-brėžtumui atsiranda terpė formuotis oligarchinėmstendencijoms. Prasta savivaldybių tarybų priima-mųsprendimųiradministracijosveiksmųkontrolė,ydingaįstatyminėbazėsudarosąlygasformuotissi-24LietuvosVyriausiojoAdministracinioTeismo2010m.gruodžio6d.nutartisadministracinėjebylojeNr.A662-1429/2010.25 ĮstatymoNr.XIII-1477nauja redakcija.Prieiga inter-nete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.56962/RDHKiKRsuK. 26Vyriausybėsatstovųapskritysereforma:pareigūnųsu-mažintaperpus,skirsbekonkurso.2018m.rugsėjo13d.Prieiga internete:https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/vyriausybes-atstovu-apskrityse-reforma-pareigu-nu-sumazinta-perpus-skirs-be-konkurso-56-1029146.

48

tuacijoms,kadaiškylapavojusdemokratinėmsver-tybėmsirasmensteisiųbeilaisviųapsaugai.

Siekiantpažabotigalimąvaldžiossavivalęirišlaikyti konstitucinį valdžiosmodelį būtina tinka-maiužtikrintiLietuvosRespublikosvietossavival-dosįstatymenumatytųmažumosteisiųįgyvendini-mą: 1) įstatymų leidėjo reikalavimas savivaldybėstarybos daugumai pritarti opozicijos siūlomai kan-didatūrai į Kontrolės komiteto narius ar pirminin-kus yra perteklinismažumos teisių užtikrinimo at-žvilgiu. Esama teisinio reguliavimo problematikaspręstina eliminuojant iš įstatymodaugumosprita-rimo būtinybę tarybos narių grupių ar frakcijų de-leguotiems atstovams į Kontrolės komiteto sudėtį,paliekantjomspačiomsteisęspręsti,kurisnarysyratinkamiausiasužimtiįstatymenumatytaspareigybesKontrolės komitete; 2) Etikos bei Antikorupcijoskomisijų pirmininkų kandidatūros galėtų būti ski-riamos(patvirtinamos)mažumos(opozicijos)rašy-tiniupasiūlymu,pasirašytudaugiaukaippusėsvisųsavivaldybėstarybosopozicijosnarių,bepapildomotarybosdaugumospritarimo.

Siekiantužtikrintinešališkąirteise,onepo-litinių susitarimų būdu įgyvendinamą savivaldybiųadministracinępriežiūrą,LietuvosRespublikosVy-riausybėsatstovasneturėtųbūtipolitiniopasitikėji-movalstybėspareigūnas.

LiteratūraMokslinė literatūra1. Astrauskas,A.(2002).Vietossavivaldairvietossavi-

valdosproblemosLietuvoje.Viešoji politika ir admi-nistravimas, Nr. 3.

2. Astrauskas, A. (2013). Vietos savivalda Lietuvoje1990–2013 metais: vietos savivaldybių kompeten-cijos pokyčiai.Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos,Nr.4(32).

3. Beinoravičius,D.(2007).Demokratijoskliūtysirjųįveikimoteisegalimybės.Jurisprudencija, Nr. 10.

4. Griškevič,L. (2008).Valdžiųpadalijimoteorijapa-galJ.Madisoną.Teisė, Nr. 66 (2).

5. Jarašiūnas, E. (2001).Valdžių padalijimas – demo-kratinės valstybės valdžios organizacijos ir veiklos

principas. Lietuvos konstitucinė teisė.Vilnius:Lietu-vosteisėsuniversitetoLeidyboscentras.

6. Madison, J. (1999). The Structure of the Govern-ment Must Furnish the Proper Checks and Balances Between the Different Departments.InR.CKesler,C.Rossiter.The Federalist Papers.NewYork:Ha-milton,Madison,Jay.

7. Merkys,G.,Brazienė,R.,Urbonaitė-Šlyžiuvienė,D.,Misiovič,J.(2002).Lietuvosvietossavivaldosįsta-tymo įgyvendinimo klausimu: gyventojų viešosiosnuomonės tyrimometodikos pristatymas. Jurispru-dencija, Nr. 6 (96).

8. Novikovas, A. (2005). Vietos savivaldos esmė irsocialinė paskirtis visuomenėje. Jurisprudencija, Nr. 77 (69).

9. Ragauskas, P. (2016). Demokratijos sampratos at-spindžiai Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje. Lietuvos teisės institutas. Prieigainternete: http://teise.org/wp-content/uploads/2017/01/Ragauskas-demsamprata-studija.pdf.

10. Šarkutė, L. (2006). Sprendimų priėmimo modeliaiLietuvosRespublikosvyriausybėse:vidiniųveiksniųanalizė.Viešoji politika ir administravimas,Nr.18.

11. Urmonas, A., Novikovas, A. (2011). Europos vie-tos savivaldos chartijoje įtvirtintų principų įgyven-dinimo vietos savivaldoje ir inkorporavimo nacio-nalinėje teisės sistemojeypatumai.Jurisprudencija, Nr.18(3).

Teisės aktai1. Europosvietossavivaldoschartija.(1999).Valstybės

žinios,Nr.82-2418.2. LietuvosRespublikos administraciniųbylų teisenos

įstatymas.(1999).Valstybės žinios,Nr.13-308.3. LietuvosRespublikosKonstitucija.(1992).Valstybės

žinios,Nr.33-1014.4. Lietuvos Respublikos laikino tiesioginio valdymo

savivaldybėsteritorijojeįstatymas.(1995).Valstybės žinios, Nr. 31-701.

5. Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinėspriežiūrosįstatymas.(1998).Valstybės žinios, Nr. 51-1392.

6. LietuvosRespublikosSeimostatutas.(1994).Valsty-bės žinios,Nr.15-2491.

7. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas.(1994).Valstybės žinios, Nr. 55-1049.

49

The state governance model is established byConstitution. In the Constitution of the Republic ofLithuania, there is a separate section dedicated to localself-governance and its management, that shows notonlythestate’srecognitionoflocalself-governance,butalsotheprinciplesoflocalself-governancementionedintheConstitutionoftheRepublicofLithuania.TherearesixtyseparateterritorialadministrativeunitsinLithuania,whichareguaranteedtherightofself-governance,whichis implemented by municipal councils elected duringsecretelections.

After thefirstdirect electionsofmayorsheldonMarch1,2015,eveninsixteenmunicipalities(Birštonas municipality, Druskininkai municipality, Ignalina district municipality, Jonava district municipality, Kaunas district municipality, Lazdijai district municipality, Marijampolė munici pality, Neringa municipality, Pagėgiai munici-pality, Palanga municipality, Pasvalys district munici-pality, Rietavas municipality, Šakiai municipality, Šalči-ninkai municipality, Vilkaviškis district municipality, Vilnius district municipality)oneofthepoliticalpartiesorpoliticalorganizations(movements)inthemunicipalitiesanddistrictsofLithuaniawonanabsolutemajority,whichfurtheremphasizestheimportanceofsecuringtherightsof the minority (opposition).The Constitutional Courtof theRepublic ofLithuania has also noted that takingintoaccountthefactthattheConstitutionoftheRepublicof Lithuania implies the defense of the parliamentaryminority, the minimum requirements for the protectionoftheoppositionoftheLithuanianparliament,aswellasthefactthattherecognitionofparliamentaryoppositionisanessentialelementofpluralisticdemocracy.TheStatuteof the Lithuanian parliament (Seimas) may establishguarantees of opposition activities: certain places andpositions in the committee, opposition leader status,initiation of work places and commissions, etc. ThesystematicappraisaloftheprovisionsoftheLawonLocalSelf-GovernmentoftheRepublicofLithuaniashowsthatthe obligation to form in eachmunicipality theControlCommittee,theAnti-CorruptionandEthicscommissions,whosecandidacyisdelegatedbythemunicipalcouncil’sopposition,isoneofthewaysprovidedbythelegislatorto ensure the minority rights recognized in pluralisticdemocracyinself-governance.

Asthereare60separateterritorialadministrativeunits (municipalities) in the Republic of Lithuania, inwhich there is a different demographic and politicalsituation, different regulation of municipal councils,composition of municipal councils, therefore differentmanagementtraditionsareformedinthem.Intheabsenceofasufficientdefinitionofminorityrightsofmunicipalcouncils, which ensure the possibilities of oppositionactivities,themediumdevelopsintooligarchictendencies.

Thepoorcontrolofdecisionstakenbymunicipalcouncilsandadministrativeactionsaswellasaflawedlegislativeframeworkmake itpossible to formsituations inwhichthe democratic values and the protection of individualrightsandfreedomsarethreatened.

The abundance of the problems of the legalregulationofmunicipalities is indicatedby the fact thatsince 1994, the Law on Local Self-Government of theRepublicofLithuaniahasbeenamendedeven124times.In the Constitution of the Republic of Lithuania (25thOctober1992),aseparatesectionisdevotedtolocalself-governanceanditsmanagement.Thisisunderstoodastheimportancegivenby the state to self-governance, as anindependent stateofgovernance,whichunconditionallydepends on legal regulation. Therefore, this articleoverviewsthegapsinthelegalregulationandthepoliticalproblemsthataffecttheprinciplesofdemocracyandthesystem of leverage and balance between the majorityof municipal councils and minorities in the local self-governanceoftheRepublicofLithuania.

In each municipal council, the presence of anopposition(minority)isnotonlyanormativephenomenon,butalsoanecessaryexpressionofdemocracy.Inessence,theoppositionhas twomain functions:firstly, thisdoesnotallowonepartytoentrenchandcurtailsgovernmentselfishnessaswellashelpstomaintaintheconstitutionalmodel of governance. Secondly, because the politicaldecisions are not perfect, the opposition points out themistakesandshortcomingsofthegovernance.Oppositionworksasaninstrumenttorestrictgovernanceandcultivatesocialpeace.

Depending on the subject matter, the aim andobjectives of the research paper, the document analysis method was used for data collection and analysis.Datasources are as follows: National legislation, EuropeanUnion and international legal acts, rulings of theConstitutionalCourtoftheRepublicofLithuania,currentCaselaw,relatedscientificworks,andofficialstatisticalindicators.The method of systematic analysis isappliedin complex examination of legal norms and relevantjurisprudence in the aspect of ensuring the rights ofminoritymunicipalcouncils.The monitoring method wasusedinmakingproposalsfortheimprovementoftheLawonLocalSelf-GovernmentoftheRepublicofLithuania.The author of the article has accumulated practicalexperience in the area of legal regulation of local self-governance of the Republic of Lithuania, starting from2011 until now as amember of themunicipal council.The method of summarizingwasused tosummarize thecollected and analyzed research data and to formulateconclusionsandsuggestions.

Keywords: minority,opposition,majority,rights,democracy,self-governance,municipalcouncils.

Kaklys,K.

The Problematicity of Legal Regulations of Local Self-Governance in the Republic of Lithuania in the Context of Ensuring Minority Rights and Democracy

Summary

50 Copyright©2019ŠiauliaiUniversityPress

ISSN 2351-6712 (Online)Socialiniai tyrimai / Social Research. 2019, Vol. 42 (1), 50–65

Nauji viešųjų paslaugų teikimo būdai ir kanalai ikimokyklinio ugdymo įstaigose

Laima Liukinevičienė1, Vaida Paulauskienė2

1 Šiaulių universitetas, P. Višinskio g. 38, LT-76352 Šiauliai. El. paštas laima.liukineviciene@su.lt 2 Mažeikių r. Tirkšlių vaikų darželis, Dariaus ir Girėno g. 25, LT-89328 Tirkšlių mst., Mažeikių r. El. paštas vaida.paulauskiene@tirksliudarzelis.lt

The article has been reviewed. Received on 29 September 2019, accepted on 12 November 2019

AnotacijaStraipsnyjepristatomasnaujųviešųjųpaslaugųtei-

kimobūdųirkanalųgalimybiųtyrimasikimokyklinioug-dymo įstaigose. Prie naujų paslaugų teikimo būdų pri-skyrustuos,kuriuosederinamitiesioginisirnetiesioginispaslaugųteikimokanalai,analizuojamatokiųpaslaugųsi-tuacijaLietuvojeirkitoseESvalstybėse.Pasitelkuskoky-biniotyrimostrategiją, išsiaiškintipagrindiniaiprocesusskatinantysirjuosstabdantysveiksniai.

Pagrindiniai žodžiai: viešosios paslaugos, pas-laugųteikimokanalaiirbūdai,ikimokykliniougdymoįs-taiga.

ĮvadasStraipsnyje pristatomo tyrimo aktualumas

grindžiamas nemažėjančiu vadybos mokslo gilini-musi į įvairaus tipoviešojosektoriausorganizacijųpaslaugųkokybėsvaldymąbeiESvalstybiųpolitikųprisiimtąsiekįnuosekliaigerintiteikiamųpaslaugųkokybę,jųprieinamumą.Šiosnuostatosdeklaruoja-mos ir švietimopaslaugųkokybęakcentuojančiuo-se Lietuvos Respublikos teisės aktuose: Švietimoįstatyme(2011),Vietossavivaldosįstatyme(2008),Valstybinėje švietimo 2013–2022metų strategijojeirkt.Valstybėsdėmesys jų įgyvendinimuipastebi-masšiamprocesuiskiriamoseESfondų,LRbiudže-tolėšose,ŠMSMinicijuotuoseprojektuose,strategi-niuosedokumentuose.Šiameprocese savivaldybėstaippatįpareigotosužtikrintikokybiškąviešųjųpas-laugų teikimą gyventojams, garantuoti kiekvienamvaikuigalimybępasinaudotivalstybės teikiamomispaslaugomis,patenkinantvienodasugdymogalimy-bes,mažinantkaimoirmiestoįstaigųšvietimopas-

laugųskirtumus,teiktididesnęparamądirbančiomsšeimoms, kurti įvairesnes, tėvų ir vaikų poreikiusatliepiančiasugdymoirsocialiniųpaslaugųformas,ieškotifinansinėsparamosbūdųnedidelespajamasturinčiomsšeimomsirkt.

Šiandien tolygiai besivystančios organizaci-josparadigmąkeičianuolatbesikeičiančiosorgani-zacijosnuolatiniųpokyčiųparadigma(Sakalasirkt.,2016, 68), nes organizacijoms nebepakanka adap-tuotisprievaldžiosinicijuojamųpokyčių.Jospačiosvisdažniaudiegiainovatyviusveiklųįgyvendinimometodus, įsitraukia į platesnį paslaugų visuomeneiteikimą, nes yra perėmusios kitų valstybių patirtį,nuolatmokosi.Ikimokyklinėsugdymoįstaigoskaipmoksliniųtyrimųlaukastampaįdomiosanalizei,nesčia taip pat ieškoma alternatyvių paslaugų teikimobūdų, formuojasibendruomenės(vaikai, jų tėvai irartimieji, įstaigos personalas, socialiniai partneriai,rėmėjai ir kt.), kurių įsitraukimas į viešųjųpaslau-gųkūrimą,teikimą/gavimą,vertinimą,tobulinimąkartuprisidedaprie jųkokybėsgerinimo.Užsieniošaliųautoriaijauporądešimtmečiųaktyviaidisku-tuojaikimokykliniougdymopaslaugųprieinamumodidinimo,tarpinstituciniobendradarbiavimoteikiantedukacines ir socialines paslaugas klausimais, pa-liesdami irnetiesioginiaiskanalaisplėtojamaspas-laugas(Holmberg,1981;Zopf,2017irkt.).

Jau praėjusiamedešimtmetyje atlikti tyrimai(Monkevičienėirkt.,2008,2009)apieikimokykli-nio ugdymo įvairovę Lietuvoje rodė, kad šeimos,auginančios ikimokyklinio ir priešmokyklinio am-žiausvaikus,pageidaujairnetradiciniųugdymopro-gramų, papildomų veiklų. 2013–2016 m. laikotar-

51

pio Lietuvos švietimo būklės vertinimas (Lietuvosšvietimobūklės2013–2016metaisapžvalga,2017)parodė,kad ikimokykliniougdymopaslaugųpriei-namumasLietuvoje dar nebuvo pakankamas, ypačkaikuriuoseregionuose,kaimuose,norslyginantsukitomis ES valstybėmis situacija nėra bloga. Eko-nominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija2016m. pažymėjo vieną iš Lietuvos švietimo sis-temosstiprybių:ganadidelęvaikųįtrauktįįanksty-vąjįugdymą(55proc.visųLRdvimečiųvaikųlan-ko ikimokykliniougdymo įstaigas,EBPOšalyse–vidutiniškai36proc.;83proc.LRketurmečių lan-kodarželius,kaiEBPOšaliųvidurkisyra85proc.)(EducationataGlance2016,2017).Žinant,kad,au-gant LR ekonominei gerovei, didėjant žmonių už-imtumui, visuomenėje didėja reikalavimai viešų-jųpaslaugųkokybei irprieinamumui, logiška teig-ti,kadLietuvosvisuomenėtikisiirdidesniopaslau-gųprieinamumobeijųkokybėsikimokykliniougdy-moįstaigose.Todėlkylaprobleminiųklausimų:ko-kieviešųjųpaslaugųteikimobūdaiirkanalaigalėtųpadidintiikimokykliniougdymoįstaigųprieinamu-mą?Kokiasmatomegalimybestaikytinaujusviešų-jųpaslaugųteikimobūdusirkanalusatskiroLRra-jonoikimokykliniougdymoįstaigose?

TyrimolaukupasirinktosMažeikiųrajonoiki-mokykliniougdymoįstaigos,taipatkreipiantdėmesįįnuosostinėslabiaunutolusiųsavivaldybiųgalimy-bestaikytinaujuspaslaugųteikimobūdus.

Tyrimo objektas – naujosviešosiospaslau-gosikimokykliniougdymoįstaigose,jųteikimobū-dai, kanalai.

Tyrimo tikslas – atskleistinaujųviešųjųpas-laugųteikimobūdųirkanalųgalimybesikimokykli-niougdymoįstaigose,remiantisMažeikiųr.atveju.

Tyrimo uždaviniai: 1) apibendrinti naujau-sias mokslininkų įžvalgas naujų viešųjų paslaugųteikimobūdųirkanalųaspektais;2)pasirinkusko-kybinio tyrimostrategiją,nustatyti,kokiasgalimy-bėstaikytinaujusviešųjųpaslaugųteikimobūdusirkanalus turi atskiro rajono ikimokyklinio ugdymoįstaigos.Tyrimo uždaviniai realizuoti taikant šiuosmetodus:mokslinės literatūros turinio analizę, ko-kybinįtyrimą,medžiagaisurinktinaudojantpusiaustruktūruotąinterviu.

Viešųjų paslaugų plėtojimo ikimokyklinėse įstaigose teorinės prielaidos

XXI a. pradžios mokslinėje literatūroje įro-dytasviešųjų paslaugų,kaipsunkiaipamatuojamosir nesuteikiančios apčiuopiamos nuosavybės į var-totojąorientuotosveiklosirproceso,skirtumasnuofizinės prekės (Kotler, Keller, 2007); akcentuota,kad viešųjų paslaugųrezultatasgimstasąveikaujantpaslaugosteikėjuiirvartotojui(Bagdonienė,Hope-

nienė,2004,cituojaGronroos(1990),cituojaTocqu-erirLanglois(1992);Langvinienė,Vengrienė,2005,cituojaLehtinen(1983).XXIa.antramedešimtme-tyje vis dažniau pastebimas mokslininkų dėmesyspaslaugos kokybei, paslaugos individualizavimui, paslaugos savitumui, nes auga vartotojo poreikiai,teikėjogalimybės. Individualizuojantpaslaugasvisdažniaupasitelkiami inovatyvūs techniniaikanalai,visas priemonių kompleksas (Patapas,Vilutytė-Ži-lienė,2013;Jonas,2016).

Turint galvoje, kad viešosios paslaugos tei-kiamos sutartiniu pagrindu, o jų teikimo procesasyra prižiūrimas politikų, šiame straipsnyje bus re-miamasiUrvikio(2016)pateiktaapibrėžtimi:viešo-sios paslaugos – viešosios valdžios subjektų orga-nizuojamos, viešojo intereso užtikrinimui ir visuo-menės funkcionavimo palaikymui būtinos paslau-gos(veiklos),kuriomisteikiamanaudavisiemsgy-ventojamsarbatikslinėmsvartotojųgrupėms.Kitasmomentas–viešųjų paslaugų teikimo, organizavimo būdai, modeliai.Suprantama,kadjiepriklausonuoviešųjųpaslaugųgrupių (pvz., įsidarbinimo;kultū-rosirsporto;socialinėsirkt.),nuoteikiamųviešųjųgėrybiųypatumų(Savivaldybiųorganizuojamųvie-šųjųpaslaugų teikimoanalizė,2010),nuokiekvie-nospaslaugasteikiančiossavivaldybėsekonominėsirsocialinės,demografinėssituacijosirkitųsavitu-mų(Urvikis,2016).Todėl,remdamositeorineprie-laida,kad„parengtivieno,konsoliduoto,visosesa-vivaldybėseįgyvendinamoviešųjųpaslaugųteikimomodelioneįmanoma“(Urvikis,2016),meslinkusiosteigti, kad savivaldybė, turinti atitinkamos veiklosplėtojimoviziją,žinantisavožmogiškuosius,finan-sinius, techninius,vadybiniusresursusviešųjųpas-laugų teikimui,pasitelkusimokslinio tyrimometo-dus,gali išsitirtiporeikįirgalimybesdidintiviešų-jųpaslaugųprieinamumą,susikurtisavosavivaldy-beitinkamąviešųjųpaslaugųtojeveiklossrityjetei-kimomodelįir,suradusitamišteklių,diegtipaslau-gasmoderniau.

Ikimokyklinėseįstaigoseteikiamosviešosiosšvietimopaslaugos,kuriasįprastaskirstytiįeduka-cines (asmensugdymo irfiziniųbeidvasiniųgaliųplėtojimo; specialiųjų poreikių turinčių vaikų ug-dymo; socialinės atskirties integracijos; profesinioorientavimo; individualizavimo; pedagoginės-psi-chologinėspagalbos;švietimopagalbos:psichologi-nė,specialiojipedagoginė,specialioji(mokytojopa-dėjėjo,gestųvertėjo),socialinė-pedagoginė(logope-do,specialiojopedagogo,tiflopedagogo,surdopeda-gogo);tėvųšvietimo)irsocialines(vaikųteisiųap-saugos,vaikųsveikatingumo,vaikoglobos irprie-žiūros,maitinimo, pavėžėjimo, prevencinio darbo)(Martišauskienė irTrakšelys, 2017). Sutinkame sumokslininkųnuomone,kad,siekiantšvietimoteikia-mųpaslaugųefektyvumoir rezultatyvumo,paslau-

52

gosturinetiktenkintivartotojųporeikiusirlūkes-čius, svarbu ir tai, kad jos būtų prieinamos įvairiųsocialinių grupių bei gabumų vaikams (Trakšelys,Martišauskienė, 2016). Taip paslaugų prieinamu-mas,kaipkokybinisšvietimopaslaugosrodiklis, irsuponuojagilinimosiįpaslaugųteikimobūdusirka-nalusporeikį.

Paslaugų prieinamumą, kuris gimsta sąvei-kaujant teikėjui (sukuria prieinamumą didinančiasaplinkas,būdus,kanalus)irgavėjui(lemiakiekvie-nožmogausmotyvacijąį(si)trauktiįšvietimosiste-mą, atsižvelgiantįasmensduomenis,interesus,mo-kymoįstaigųatvirumą,programųatitikimąirkt.są-lygas) (Katinaitė-Lodh,2013),messiejamesuas-menybiniais ir socialiniais veiksniais, lemiančiaisasmens dalyvavimą švietimo procese. Ne mažiausvarbi švietime yra paslaugų pasiūla. Ikimokykli-niougdymopaslaugųplanavimosavivaldybėseme-todikoje (2011) prieinamos paslaugos įvardijamoskaippasiūla.Didesnėpaslaugųpasiūlaneretai sie-jamasunaujaispaslaugųteikimobūdais,suartinan-čiaispaslaugosteikėjąirgavėją,oinformaciniųko-munikaciniųtechnologijų(toliau–IKT)panaudoji-moatvejunetpadedančiųšvietimopaslaugąpadary-tipasikartojančią.

Langvinienėirkt.(2005)teigia,kadteikimobūdasturiesminęreikšmępaslaugosvartotojui,ku-rispatsšiameprocesedalyvauja.Kiekvienaspaslau-gųsektorius ieškobūdų,kaippateiktisavopaslau-gastikslineiauditorijai.PasakKotler,Keller(2007),„viešosios institucijosprivalorasti tarpininkus,ku-rie pasiektųpodidelę teritoriją išsibarsčiusiusvar-totojusbeivietas,kuriosevartotojusbūtųgalimaap-tarnauti“.Paslaugądažnaigalimagautikeliaisskir-tingaispaskirstymokanalais.BagdonienėsirHope-nienės(2004)nuomone,„paslaugosteikimokanalas–taipaslaugosteikimedalyvaujančiųiratliekančiųspecifinesfunkcijassubjektų(asmenųirorganizaci-jų)grandinė“.Šiosautorės,išskirdamosdupaslau-gų teikimo kanalų tipus – tiesioginį ir netiesioginį(pertarpininkus)–pažymi,kadpaskirstymokanalaslemia: patogumą, siekiant paslaugos prieinamumo;pasiskirstymą, teikiant paslaugas piliečiams; kana-lo tarpininkų valdymą; geografinės aprėpties zoną.Mokslininkėsnurodošių teikimokanalųskirtumuspažymėdamos,kadtiesioginispaslaugųteikimasga-limasteikėjobūstinėjearbavartotojobuvimovieto-je,arbakaikuriaspaslaugasgalimateikti irvieno-je,irkitojevietoje.Onetiesioginispaslaugųkanalasgalibūtiįvairiųformų,kuriųstruktūrossparčiaikin-tairtampavissudėtingesnės.E.paslaugoskuriaver-tędidinančius tinklus, leidžiančiusefektyviauvyk-dyti vidaus administracinius procesus ir teikti pas-laugas,mobiliosiospaslaugosnaikinaprieinamumoribojimusišplečiantįrenginių,kuriaisgalimasuteik-

ti paslaugas, tipų skaičių, o išmaniosios paslaugosteikiamospasitelkiantnaujausias technologijas,su-teikiančias priėjimą prie norimos informacijos betkuriuoparosmetuirbetkuriojevietojerealiulaiku(Inovatyvus viešasis sektorius –misija įmanoma?,2015).Paslaugųteikimokanalųįvairovėne tikpa-gerinapaslaugųprieinamumą,bet,anotGiedraitytės(2016),kartuužtikrinagalimybesefektyviaivaldy-tiinovacijųprocesotrikdžius,kurielemiainovacijųpažangąviešajamesektoriuje.Šiandienvisdažniaupastebime,kaiabupaslaugųteikimokanalaiderina-mi, pvz., tiesioginis kontaktas teikiant konsultaci-jągavėjuijonamuosenaudojantskaitmeninesprie-monesarbaįrašytosvirtualiosinteraktyviosugdymoprogramostėveliamssutiesioginiogrįžtamojoryšiopedagogamsfunkcijasutartulaikuirpan.Tokiaįvai-rovė praplečia paslaugos prieinamumą ir pasiekia-mumąarbanaudojamoskaipalternatyvios.

Pastaraisiaismetaisvisdažniauakcentuojantugdymoprocesonepertraukiamumosvarbą,daugėjapraktikų,kaiugdytiniai ligos,atostogųmetu,prisi-jungęprieikimokykliniougdymo(toliau–IU)sve-tainės,galidalyvautiIUįstaigųvykdomoseprogra-mose,pateikdamivirtualiojeerdvėjesavopiešinių,filmuotosmedžiagos,gamtosstebėjimopavyzdžiųirpan.,beisuteikiamadaugiaušeimosirįstaigosben-dravimo irbendradarbiavimogalimybių.Taigima-tome vis augantį ir netiesioginių paslaugos teiki-mokanalųpanaudojimąteikiantugdymopaslaugas.Rutkauskienė ir kt. (2013) pastebi, kad IKTkaitakeičia pedagogų (paslaugos teikėjų) ir vaikų, tėvų(paslaugosgavėjų)santykius,atsirandanaujųinfor-mavimobei žiniųpriėmimobūdų ir keičiasi vaikųveikla.Fedina ir kt. (Фединаидр., 2017), tyrinė-jęnuotoliniomokymoįdiegimospecifikąikimoky-klinio ugdymo programose, pažymi, kad IKT galisuteiktiveiksmingasgalimybes,užtikrinantpaslau-gųprieinamumą:bendrautiirbendradarbiauti(foru-mai,socialiniaitinklai,„Skype“,elektroninispaštas,pristatymai,vaikųdarželiųveiklųvaizdoįrašai,kt.);vaikams,nelankantiemsdarželio,savarankiškaida-lyvautiugdymosistemoje; tėvams–naudotis įvai-riomismetodinėmis rekomendacijomis,konsultaci-ne,mokomąjamedžiaga, rasti naudingų nuorodų įsvetainesirpan.

Kitosešalysepasiteisinusiospatirtys– inter-netiniaidarželiųkursaiarvirtualūsdarželiai–yraal-ternatyvatradicinėmsugdymoprogramoms.Jaspa-toguvykdytidėlkeliųpriežasčių: lengvanaudotis;glaudžiai bendradarbiauti su tėvais įsitikinant, kadkiekvienasvaikasgaunaparamą;aktyviaidalyvautiveikloje.Virtualiamemokymevaikasturigalimybęmokytis„neįprastomispriemonėmis“(Zopf,2017).

Vis daugiau šalių pritaria, kad prieiga prieIKT sumažina nelygybę ugdymo srityje, o pačios

53

IKT gali būti veiksminga priemonė įtraukiojo (in-kliuzinio)ugdymosistemairemti,kuriišesmėsturė-tųkeistipožiūrįįšvietimą:nevaikasprisitaikoprieugdymoįstaigossąlygų,ovisašvietimosistematuriprisitaikytiprievaikoporeikiųirgebėjimų.Šiugdy-moidėjagrindžiamakryptinguįvairiųsričiųspecia-listųbeiįvairiųlygmenųtarnybųbendradarbiavimu,tęstinumunuošeimos,darželioikiprofesiniougdy-mo(Nasibullovirkt.,2015).

Dažnai ikimokyklinio ugdymo įstaigos, tei-kiančiosvaikųpriežiūrosirugdymopaslaugas,tei-kiapapildomaspaslaugas:būreliai,edukaciniairen-giniai, vaikų ir tėvųmokyklėlės ir kt., kurios nėravaikų ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo pro-gramas.RemiantisLRšvietimoįstatymo15straips-niu,būtųgalimateigti,kadšiospaslaugosteikiamosnetiesiogiai,pertarpininkus,t.y.kai„neformaliojovaikųšvietimoprogramasvykdoneformaliojovaikųšvietimoirkitosšvietimoįstaigos,laisviejimokyto-jai,kitišvietimoteikėjai“.

Jeigu būtų reikėję suskirstyti visas ikimoky-kliniųįstaigųteiktaspaslaugaspagalpaslaugostei-kimo kanalą prieš 10–15metų Lietuvoje, prie tie-sioginiukanaluteikiamųpaslaugųbūtųpriskirtosvi-sosedukacinės(ugdymasirpriežiūra,švietimopa-galba, tėvųšvietimas irkt. ) irdaugumasocialiniųpaslaugų(maitinimas,sveikatospriežiūra,socialinėirpsichologinėpagalbairkt.).Šiandienmeskalba-meapiešiųkanalųderinimą,kai1)naudojamosug-dymoprogramųalternatyvos(specialistųirmoksli-ninkų sukurtos ankstyvojo ugdymo programos tė-vams,nutolusiosenuodarželių šeimoms),kai tėvųšvietimas vykdomas ne tik IU įstaigoje, namuoseapsilankiusspecialistui,betirvirtualiuoseforumuo-se,seniūnijų irkt.viešojosektoriaus institucijųor-ganizuojamuoserenginiuose.Taigi,apibendrindamimokslininkųįžvalgasapieviešųjųpaslaugųteikimokanalus,naujaispaslaugųteikimokanalaisgalėtumepavadinti: 1) alternatyvius tradiciniamkanalui, kaitaikomosskaitmeninėstechnologijos,paslaugostei-kėjuiparinkusarbagavėjuipasirinkus,2)tarpinsti-tuciniubendradarbiavimo,partnerystėsbūdusukur-tas teikėjųgrandines, tinklus,kaiedukacinės irso-cialinėspaslaugos teikiamos ir tiesiogiai (rekreaci-nėspaslaugosvaikamsiršeimai,laikinasugdymasirpriežiūra,vaikųcentrai,auklėspaslaugos,socialinėirpsichologinėpagalbaIUįstaigojearbanamuoseirkt.),irnetiesiogiai(e.ryšyssutėvais,informuojantapiesveikatą,socialinęparamąišseniūnijos,vaikoteisiųklausimais irpan.;būrelių irkitųpapildomųveiklųpasiūla; įsitraukimas į vietos bendruomenėsveikląirpan.),dažniausiaiderinantteikimokanalus.Prienaujųpaslaugųteikimobūdųpriskirtumevisus,teikiamus naudojant skaitmenines technologijas, irpopuliariuskitosevalstybėse,oLietuvojetikdisku-

tuojamus,pvz.,vaikougdymonamuoseirparamosšeimaimodelį,aukliųpaslaugą,mobilųdarželįirkt.

Lietuvos ikimokyklinėse įstaigose teikiamos viešosios paslaugos kitų šalių gerosios patirties kontekste

Naujos kartos verslininkai, politikai, moks-lininkai Lietuvoje (Gudžinskas, 2014; Motiejūnai-tė-Schulmeister,2017)mano,kadpagrindinisdaly-kas,prisidėjęsprieSkandinavijosgerovės,buvoes-minisdėmesysviešosiomspaslaugoms ir jųvisuo-tiniam prieinamumui bei kokybės užtikrinimui. Jųįžvalgosparodo, jogaukštaekonominėgerovėati-tenkašalims,kuriosdaugiauinvestuojaįšvietimąirinovacijas.

Siekiant išsiaiškinti, ar skiriasi Lietuvos iki-mokyklinio ugdymo situacija lyginant su kitomisES,Skandinavijosvalstybėmis,buvoįžvelgtišiepa-grindiniaidėsningumai:• Europoje naudojamos dvi pagrindinės anksty-

vojougdymo (toliau–AU) struktūros formos: vientiso ciklo sistema ir padalytoji (iki3metųirnuo3iki6metų).Vientisojo ciklo ugdymo mo-delistaikomasŠvedijoje,Suomijoje,Norvegijo-je,Latvijoje.Padalytoje sistemoje (taikoČeki-ja,Lenkija,Italijairkt.)AUpaslaugosteikiamosjaunesniems irvyresniemsvaikamsskirtingoseįstaigose (KeyfiguresonEurope–2017editi-on,2017).Lietuvojetaikomasmodelisnevisiš-kaiatitinkavientisojougdymosistemosmodelį:paskutiniusvienusmetusikiprivalomojopradi-niougdymopradžiosAUpaslaugosgalibūtitei-kiamosarbavientisojougdymoįstaigose,arbakitur,dažnaipradinėsemokyklose.

• ESšaliųikimokyklinėsįstaigosteikiaviešąsiasšvietimopaslaugaspagaltrispagrindiniusanks-tyvojougdymomodelius:vaikų institucinis ug-dymas; vaikų ugdymas namuose ir parama šei-mai; institucinė vaikų priežiūra ir ugdymas.Di-džiojidalis ikimokykliniougdymoįstaigų, taippatirLietuvoje,dirbapagalpirmąjįmodelį,ku-risparemtasįvaikąorientuotų,ugdymoįstaigo-sespecialistųteikiamųpaslaugųstrategija,kuriapima tradicinę institucinę vaikų priežiūrą ug-dymo centruose, tikslines ikimokyklinio ugdy-mo intervencines programas ir ankstyvąjį ben-drąjįikimokyklinįvaikųugdymąikimokyklinė-se įstaigose.Šismodelis laikomassėkmingiau-siu, nes užtikrina kokybišką ugdymą, įtraukia-mi tėvai ir teikiamaparamapačiai šeimai.An-trasispagrindinismodelisapimaįvairiasįvaikąorientuotasnamuoseteikiamasvaikopriežiūrospaslaugasirugdymoprogramas.Tokiaspaslau-gasdažnaivykdonekvalifikuotidarbuotojai(tė-vai,nediplomuotispecialistai).Trečiasismode-

54

lisapimadaugybęįvairiausiųparamostėvamsiršeimaiprogramų.

• Ikimokyklinės įstaigos, prisiimdamos atsako-mybę už vaikų ugdymą ir globą, ieško būdų,kaippateiktisavopaslaugasvaikųirtėvųporei-kiamstenkinti.Šiandieninėsvisuomenėsproble-mos(socialinėatskirtis,skurdas,vienišųtėvųarpaliktųvaikųsunkumai,išvykustėvamsuždar-biautiįužsienį)reikalaujaįvairiųkokybiškųug-dymo programų,josįgyvendinamosgretatiesio-giniopasirenkantirnetiesioginius kanalus, nau-dojantšiuolaikinesskaitmeninespriemones(žr.1 lentelę).Nuotoliniu būdu teikiamos ugdymopaslaugos neretai yra interaktyvios, kad sąvei-katarppaslaugosteikėjųirgavėjųbūtųaktyvi,okartu ir sugalimybepakartoti.Svarbu ir tai,jogugdymoproceseplečiasi ir socialiniųdali-ninkų(ugdymoįstaigospedagogai,ugdytiniaiirjųtėvaiarbaglobėjai)ratasbeipaslaugospasi-rinkimogalimybės.Naujipaslaugųteikimobū-daiįtraukiadaugiauorganizacijųįugdymopas-laugųteikimą,pedagogųirspecialistųiškitųįs-taigų,pvz.,neformaliasorganizacijas,privačiusasmenis. 1 lentelėje minimos ugdymo progra-

mos nėra naujienaLietuvos ikimokyklinio ug-dymosegmente,josjautaikomos.

• Paramos šeimai paslaugasEuroposikimokykli-nėseįstaigoseanalizuojančiuosešaltiniuosepa-brėžiama partnerystės su tėvais svarba ir ska-tinama ieškoti konkrečių priemonių, kaip juosįtraukti į ugdymą (Europos švietimo ir moky-mo sistemų stebėsenos struktūriniai rodikliai2016 m.,2016;Deliveringchildren’scentreser-vices–casestudies,2018).Rekomenduojamosparamos priemonės tėvams: informacinės sesi-jos, tėvų ir auklėtojų susitikimai; mokymosi na-muose gairės (teikiantinformacijąšeimomsapieugdymo programas); tėvystės programos (tei-kiant informacijąapieauklėjimą,vaikuipalan-kios aplinkos kūrimą);apsilankymai namuose. Daugdėmesioskiriamavizitamsįsunkumusiš-gyvenančių šeimų namus, kuriuose dalyvaujaikimokykliniougdymospecialistai.Šeimos,au-ginančiosvaikus iki3metų,gali tikėtisauklės i namus paslaugos,kuriLietuvojetikrekomen-duojama,okitosišvardytos(žr.1lentelę)jauyrairtaikomos.

1lentelė

Viešosios paslaugos ir jų teikimo būdai, kanalai ikimokykliniame ugdyme

Kanalas Programos, priemonės* Paslaugos

Derinamastie-sioginisirnetie-sioginiskanalai

TUP: ikimokyklinio ugdymo; prieš-mokykliniougdymobendroji.

Sveikatospuoselėjimo,saviraiškosirsavireguliacijosugdy-masirkt.

ŠPP: specialiųjų ugdymosi poreikiųvaikams; dvikalbiams vaikams, dar-bassrautaisirkt.

Švietimopagalbos specialistųpagalba, terapija,konsultaci-jos;ugdymoturinioindividualizavimas.

PŠP: informacinės sesijos tėvams;tėvystės programos; mokymosi na-muosegairėsirkt.

Informavimas,konsultavimas,grįžtamasisryšys,švietimopagalbosspecialistųpagalba.

Priemonės vaiko fiziniam saugumuiužtikrinti:sveikatinimoprogramos

Sveikosgyvensenosugdymas,specialistųpagalba,sveikatospriežiūra, tėvų konsultavimas tiesiogiai, forumuose, veiklųvaizdoįrašaiirkt.

Priemonėsvaikųemociniamsaugu-muiužtikrinti

Emocinio ugdymo programos; specialistų pagalba ugdyti-niamsbei jų artimiesiems; 1–3m.vaikų adaptacija nuose-kliaipagališankstosutėvaissuderintągrafiką.

Priemonėsvaikųsocialiniamsaugu-muiužtikrinti

Pedagoginėsirsocialinėsparamosprogramos;individuali-zuota irspecializuotapagalba,atsižvelgiant įvaikopatiria-mussunkumus.

Tiesioginis kanalas

AUP:Laukodarželiųprograma Fizinėsiremocinėssveikatosugdymas,maitinimas.AUP:Reggio Emilija;Valdorfo;M.Montesori;Gardneris;Pjažėgrupės

Kūrybos,vaizduotės,pažinimointelektougdymas.

TRPUP: „Kimochis“; „Zipio drau-gai“;gamtosauginėsmokyklos

Socialinių,ekologiniųįgūdžiųugdymas.

PŠP:tėvųirauklėtojųsusitikimai Informavimas, konsultavimas, grįžtamasis ryšys, švietimopagalbosspecialistųpagalba

PŠP:apsilankymainamuose Konsultavimas,socialinėsemocinėselgsenosįgūdžiųugdy-mas.

55

Tiesioginis kanalas

Priemonės vaikų fiziniam saugumuiužtikrinti

Sanitarines, ergonomikos normas atitinkanti infrastruktūra;sveikasmaitinimas;pavėžėjimas.

Priemonės vaikų emociniam saugu-muiužtikrinti

Palankiosemociniamkomfortuiaplinkosugdymoįstaigojesukūrimas.

Priemonėsvaikųsocialiniamsaugu-muiužtikrinti

Socialiniųįgūdžiųugdymoprogramostėvams;trumpobuvi-mogrupės;socialiniopedagogopaslaugos;savanoriųįtrau-kimas.

Netiesioginiskanalas,pertar-pininkus

Priemonės vaiko fiziniam saugumuiužtikrinti:sveikatosdraudimas

Vaikųdraudimasnuonelaimingųatsitikimų.

PŠP:vaikųauklėsįnamus Vaikųpriežiūranamuose,pagalbatėvamssuderinantdarboiršeimosporeikius.

Būreliai,mokyklėlėsEdukaciniai renginiai, vaikų ir tėvų mokyklėlės, baseinas,užsieniokalbosankstyvasismokymas,choreografijos,spor-to,dainavimoirkt.dalykųpapildomasmokymas.

Pastaba.*Programų,paslaugųsantrumpos: Tradiciniougdymoprogramos (TUP) irkitosalternatyviosugdymopro-gramos(AUP);Tarptautinėsugdymoprogramos(TRPUP);Švietimopagalbosprogramos(ŠPP);Paramosšeimaipro-gramos,priemonės(PŠP).

Šaltiniai:sudarytaautorių,remiantisLietuvosšvietimobūklės2013–2016metųapžvalga(2017),Švietimo,sveikatos,socialiniųirkultūrospaslaugųvaikuiiršeimaiprieinamumasirporeikisLietuvoje(2017),Lietuvosikimokykliniųįstai-gųportaluoseskelbiamainformacija,Švietimo,moksloirsportoministerijossvetainėjeskelbiamainformacija.

1lentelėstęsinys

• Pastebima, kad tarp socialinių viešųjų paslau-gų,užtikrinančiųvaikųfizini, emocini ir sociali-ni saugumašvietimoįstaigose,Lietuvojeįpras-taidaugiausiadėmesioskiriamavaikofiziniamsaugumui: ar aptvertos teritorijos, įrengtos ste-bėjimokameros, samdomaapsauga irpan.Sa-vivaldybiųpastarųjųmetųataskaitostaipatvirti-na.Paslaugosvaikųfiziniamsaugumuiužtikrin-tidažniausiaiteikiamostiesiogiai(žr.1lentelę),kitadalispaslaugų–pertarpininkus:seniūniją,vaikoteisiųapsaugostarnybą,socialiniųpaslau-gųcentrą,draudimoagentūrasirkt.Tarpinstitu-cinisbendradarbiavimasypačišryškėjateikiantsocialinio saugumo paslaugas, kada įsitraukiaregioninioirbendruomeniniolygmensinstituci-jos.Užsieniošalysemociniamsaugumuiskiriavisdaugiaudėmesio ir akcentuojavaikų ir su-augusiųjųsantykįgrupėjebeiprevencinespro-gramas,įtraukųjįugdymą(Ankstyvojoamžiausvaikų įtraukusis ugdymas. Naujos įžvalgos irįrankiai.Galutinėjungtinėataskaita,2017).Lie-

tuvašiuopožiūriuperimagerąsiaspatirtis. Iki-mokyklinės įstaigos įgyvendina prevencinesprogramas („Zipio draugai“, „Kimochis“), taippatdidinamasspecialistų(socialiniųpedagogų,psichologų)skaičiusįstaigose,aktyvinamastar-pinstitucinisbendradarbiavimas.

• VisųIUpaslaugų,įgyvendinamųtiesioginiuka-naluarbaintegruojančiųtiesioginįkanaląsune-tiesioginiu,prieinamumuididintimokslininkai,politikai ir praktikai ieško įvairių priemonių.Matyti, kad randama veiksmingų tradiciniamugdymuialternatyvų,kartuirindividualizuojantpaslaugas. 2 lentelėje pateikiamos Europos IUįstaigosetaikomospaslaugųprieinamumądidi-nančiospriemones,dalisjųšiuometujautaiko-mairLietuvoje,norsprieš10metųdėljųbuvotik diskutuojama, pvz.: specializuoti darželiai su savaitgalinėmis, savaitinėmis, visa para, va-kare ar dali dienos veikiančiomis grupėmis, pri-vačios ikimokyklinės istaigos, vaikų priežiūros centraiirkt.

56

2lentelė

Ikimokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumą didinančios priemonės Europos valstybėse

Priemonė Priemonės, įgyvendinimo formos, būdai Įgyvendinimo sąlygos

Lankstusdar-želiodarbolaikas

Parosdarželis Bendradarbiavimassukitaisdarželiais,susveikatospriežiūrosįstaigomis;daugiaudarbuotojų;reikalingaspapildomasfinansavimas.

SavaitinisdarželisSavaitgalinisdarželisDaliesdienosdarželis(trumpobuvimogr.)Darželispagalsuderintągrafiką Išankstinissuderinimasgrafikosutėvais.

Alternatyvostradicineiug-dymoįstaigai

Šeimosdienospriežiūroscentras Dienospriežiūroscentrųirpradiniomokymosekto-riausbendradarbiavimas;kvalifikuotidarbuotojai,jųpadėjėjai;savanorystėirbendruomenėsorganizacijųpartnerystė.

Grupinisšeimosdienospriežiūroscentras

Užmokykliniscentras

Privatiikimokyklinėįstaiga Finansųkonsolidavimas(įstaigosirtėvų,įstaigosirsa-vivaldybės,irkt.).

Atvirasvaikųdarželis Specialistai,gebantysdirbtisuvaikais,dėlįvairiųprie-žasčiųnelankančiaisdarželio.

Tėvųdalyvavimuparemtaslopšelis Dalisvaikųpriežiūrospareigųtenkatėvams.IUirAUugdymasvaikamsišnepalankiųaplinkų

Žaidimųgrupėsetniniųmažumų,rizikosšeimųvaikams;darbasmažesnėmisgrupė-mis,srautais

Papildomosfinansinėsparamosgalimybė;nemokamasmaitinimas;kompensacinėspriemonės;savanorystėirbendruomenėsorganizacijųpartnerystė.

Vaikųcentrai Medikų,ankstyvojo,specialiojougdymospecialistųkomandos.

Priežiūrana-muose Kvalifikuotosvaikųauklės Nustatytųpaslaugosįgyvendinimotaisykliųlaikyma-

sis;galimybėpaslaugąteiktiauklėsarvaikonamuose.Neformaliojipriežiūra

Vaikopriežiūrapertėvųarkitųšeimosnariųpietųpertraukąarpan.

Savanorystė.

Šaltiniai:sudarytaautorių,remiantisChildren’scontentreview:update(2018);Deliveringchildren’scentreservices–casestudies(2018);EarlychildhoodeducationandcarepolicyreviewNorway(2015);Organisationofearlychildhoodeducationandcare.Finland(2018);Valstybėsšvietimo2013–2022metųstrategijosįgyvendinimas.Medžiagadiskusi-joms(2015);Lietuvosikimokykliniųįstaigųportaluoseskelbiamainformacija.

Pateiktaanalizėliudija,kadnaujiejiikimoky-kliniougdymopaslaugųteikimobūdaiplėtojami,at-sižvelgiantįkelispagrindiniustikslus–didintipas-laugųprieinamumą,jųpasiūlą,individualizuotipas-laugasatsižvelgiantįvaikoraidą,josveikatą,šeimossituaciją.Akivaizdu,jogpokyčiaimatomivisųtipųikimokyklinėse įstaigose teikiant edukacines ir so-cialinespaslaugas.Visų jųplėtojimui,panaudojantmodernius prieinamuma, pasiūla, pakartojamuma, individualizavimadidinančiuskanalusirbūdus,įta-kos turi:1) institucijosgalimybės(techninės,žmo-nių išteklių, finansinės, vadybinės ir kt.) panaudo-tiskaitmeninespriemonesteikiantviešąsiaspaslau-gas,2)vaikųtėvųirartimųjųpasirengimasįsitrauk-tiįalternatyviaspaslaugųgavimoirnaudojimofor-mas,3)įstaigosbendradarbiavimassukitomisinsti-tucijomis(savivaldybėsadministracijairjospadali-niais,seniūnija,NVO,vietosbendruomenėmis,pri-vačiomisįmonėmisirkt.)irprivačiaisasmenimis,4)įstaigosbendradarbiavimassunaujųpaslaugųdiegi-mobūdus kuriančiaismokslininkais, praktikais, 5)IU įstaigos pasirengimas priimti į savoveiklas sa-vanorių.

Tyrimo metodikaTyrimuipagrįstiirinstrumentuiparengtibuvo

atliktamokslinėsliteratūrosturinioanalizėirmoks-lineanalizegrįsta idėjų sintezė.Remiantismoksli-ninkųdarbuoseišskirtaisAUpaslaugoskokybędidi-nančiais bruožais (prieinamumas, pasiūla, pakarto-jimo,individualizavimogalimybė),buvoatkreiptasdėmesysįpaslaugas,kuriasteikiantderinamitiesio-ginisirnetiesioginispaslaugosteikimokanalai.

Tyrimui, kuriuo buvo siekiamanustatyti po-tencialias galimybes taikyti naujus ikimokykliniougdymo paslaugų teikimo būdus Lietuvos ikimo-kykliniougdymoįstaigose,buvopasirinktasMažei-kiųrajonas,tyrimasatliktas2018m.Šiamestraips-nyje pristatoma dalis tyrimo, kiti tyrimo aspektaibuvo plačiau analizuoti Vaidos Paulauskienės ma-gistrodarbe,,Naujiviešųjųpaslaugųteikimobūdaiirkanalai ikimokykliniougdymo įstaigose:Mažei-kiųatvejis“(2018).

Tyrimuipasirinktakokybiniotyrimostrategi-ja, nes kokybiniai duomenys (informacija) atsklei-džiapatirtis,prasmes irprocesus(Žydžiūnaitė,Sa-baliauskas,2017).Duomenimsrinktipasitelktaspu-

57

siau struktūruotas interviu, numačius konkrečiusklausimus,jųpateikimoseką,oesantskirtingomssi-tuacijoms,užduodantpapildomųklausimų.Formuo-jant klausimų gaires remtasi darbo teorinėje daly-jeišanalizuotųmokslošaltiniųapibendrinimais.In-formantaiapklausti,pasirinkusindividualųtiesiogi-nįinterviu(angl.face-to-face interview).Jųpasisa-kymaibuvoįrašomiirtranskribuojami.Duomenimsanalizuoti taikytakokybinėturinioanalizė.Koduo-janttyrimoduomenisirišskiriantkategorijas,vado-vautasi indukcine nuostata, kai analizuojami gautityrimoduomenys,oneišankstosuformuluotosteo-rinėskoncepcijos(Gaižauskaitė,Valavičienė,2016).

Tyrimodalyviaipasirinktipagalkriterijus:nemažiaukaip3metaidirbantvadovaujamądarbą;va-dovavimasikimokykliniougdymoįstaigaiarbadar-bo einant švietimo skyriaus vyriausiojo specialistopareigaspatirtis.Iš14potencialiųinformantų(1spe-cialistasšvietimoskyriuje,4l.e.IUįstaigosvado-vopareigaspaskelbusvadovokonkursą,9IUįstaigųvadovai)tyrimesutikodalyvauti6Mažeikiųmies-toirkaimoIUįstaigųvadovaiir1švietimoskyriausvyriausiasis specialistas, koordinuojantis ikimoky-kliniougdymoprogramosįgyvendinimą.Informan-tamssuteiktikodai:D1–D7.Visiinformantai–mo-terys,jųamžiusnuo44iki63metų,visųišsilavini-masaukštasis.Skiriasidaugiauvadybiniodarbopa-tirtis(3;6;8;10;28;29;31metai),kvalifikacinėka-tegorija,betšiametyrimenesiektaišsiaiškintinuo-monių skirtumų, domino visuminis požiūris į nau-joviųdiegimą.Kaip įprasta socialiniųmokslų tyri-muose,buvolaikytasietikosprincipų(pagarbosas-mens privatumui, konfidencialumo ir anonimišku-mo, geranoriškumo ir nusiteikimo nekenkti tiria-mamasmeniui,teisingumo).

Naujų viešųjų paslaugų teikimo būdų ir kanalų plėtojimo galimybių Mažeikių rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigose tyrimo rezultatai

Ikimokyklinėse įstaigose teikiamų paslau-gų situacija.Mažeikių r. savivaldybės administra-cijosŠvietimo skyriaus 2017m. švietimobūklės /pokyčio/pažangosataskaitosduomenimis,savival-dybės teritorijoje užfiksuotas vidutiniškas 622 4–5metųvaikųskaičiusper2013–2017m.Ikimokykli-niougdymoprogramojedalyvaujaapie80,2%vai-kų. 2013–2016 m. Mažeikų r. savivaldybė padarėpažangą, užtikrindama galimybę visiems vaikamsugdytis pagal IU programą.Tokį ugdymą gaunan-čių4–5metųvaikųskaičius išaugobeveik18pro-centų:nuo70,6%2013m.iki88,5%2016m.Sie-kiant, kadAU paslaugas gautų kuo daugiau vaikųkaimovietovėse,įsteigtadaugiafunkciųcentrų.Kadbūtų sukurtadaugiauAUvietų,kūrėsi ikimokykli-

nėsugdymogrupėskaimopagrindinėsemokyklose.IšvisoIUprogramabuvoįgyvendinama27rajonougdymoįstaigose.PastaraisiaismetaisįgyvendinantMažeikiųr.švietimoįstaigųtinklopertvarkos2016–2019m.planąbuvouždarytos3pradinėsmokyklos,kurioseveikėIUgrupės,todėl2017m.ankstyvaja-me ugdyme vaikų skaičius sumažėjo 5,9%, paly-ginti su2016m. Išatokiųkaimovietovių įmiestąbuvopavežami8vaikai,kuriemsnustatytasprivalo-masIU(Mažeikiųrajonosavivaldybėsadministraci-josŠvietimoskyriaus2017m.švietimobūklės/po-kyčio/pažangosataskaita).Rajoneveikia2įstaigos,teikiančiosspecializuotą,profesionaliąpagalbąmo-kiniui,mokytojuiirmokyklai:Pedagoginėpsicholo-ginėtarnybairŠvietimocentras.

2018m.pradžiojeMažeikiųr.dirbo13IUįs-taigų, iš jų10–Mažeikiųmieste,3– rajone.Taippat rajone įsteigtas 1 privatus darželis. IU teikian-čioseįstaigosedaugiausiaveikiapenkiasdienaspersavaitędirbančiosgrupės,daugumaIUgrupiųdirba9–12val.JauanksčiauatliktameMažeikiųr.IUįs-taigųteikiamųpaslaugųkokybėstyrime(Ligeikienė,Laurutis,2011)buvoišaiškinta,kadtėvaipageidaujaįvairesniųirnetradiciniųugdymoprogramų,lanks-tausįstaigoslankymografiko,pageidaujaįvairesniųpapildomojougdymopaslaugų.

Mūsųtyrimometu,atlikusMažeikiųr.IUįs-taigų interneto svetainėse skelbiamos informacijosturinio analizę, pastebėta, kad visose IU įstaigoseteikiamospagrindinės(edukacinėsirsocialinės)beipapildomospaslaugos.Esamaalternatyviųugdymoprogramų(M.Montessori,Valdorfo,gamtosauginiųmokyklų,„Kimochis“),didelėsveikatinimopaslau-gų(poilsio-relaksacijos,baseinas,sauna,haloterapi-ja, hidroterapinės vonios, masažai) įvairovė. Tėvųpageidavimuužpapildomąmokestįteikiamospapil-domospaslaugos:meninėskrypties(dainavimo,dai-lės, choreografijos, keramikos), sporto (šachmatų,krepšinio,futbolo)iružsieniokalbos(anglų,vokie-čių).TeikdamospaslaugasIUįstaigospalaikoryšiussu kitomis valstybinėmis, nevyriausybinėmis orga-nizacijomis, teikiančiomis socialinę, psichologinę,teisinępagalbą.

Išoriniai veiksniai, veikiantys naujų iki-mokyklinio ugdymo paslaugų poreikį, jų teikimą naujais būdais. Informantės, išsakydamosnuomo-nę apie išorinius veiksnius, turėjusius įtakos nau-jųpaslaugųplėtotei,įvairovėsporeikiui,paminėjo3veiksnius:pažangąstabdantyspolitiniaisprendimai,pažangąaktyvinantiemigracijospatirtis,informaci-niųtechnologijųsukuriamosgalimybės(žr.3lente-lę),vienasišjųstabdoprocesą.IUįstaigųvadybinin-kaimatonepakankamąpolitikų, centrinės irvietosvaldžios dėmesį ankstyvajam ugdymui, moderniųpaslaugųplėtotei,kainaujųIKTreikalaujafinansi-

58

niųįdėjimųirmokymųdarbuotojamsirmoderniza-vimuipasirengusiųorganizacijųmoraliniopalaiky-mo.Taippatakivaizdu,kadišemigracijosgrįžtan-tysLietuvospiliečiaitampaaktyviaįsprendimųpri-ėmimądėlAUpaslaugųįvairovėsiralternatyviųtei-

kimobūdųįsitraukiančiųasmenųgrupe,nesneretaiSkandinavijosarkitoselabiauAUpaslaugasmoder-nizuojantpažengusiosešalysemūsųtėvynainiųvai-kaiyragavęmoderniųpaslaugųirnenoritaikytissumažiauteikiamųpaslaugų.

3lentelėIšorinių veiksnių įtaka naujų ankstyvojo ugdymo paslaugų plėtotei ir įvairovei

Kategorija Subkategorija Patvirtinantys teiginiai

Pažangąstabdantyspolitiniaisprendimai

Neišspręstieko-nominiai klau-

simai

<...>ekonominiai,nesjeiguturėtumėmženkliaididesnįbiudžetą,galėtumėmgal-votiapievasarosstovyklą,prailgintovakarogrupę,papildomusužsiėmimus(D2).Kolvalstybėnesudaryspalankiųsąlygų(vienaišjų–finansavimas)privačiųdar-želiųkūrimuisi,tainebusirįvairovėspaslaugose(D6).

Politiniųsprendi-mųtrūkumas

Padėtišeimoms,grįžtančiomsišsvetur,yranetikmūsųįstaigos,betirsavivaldy-bės,valstybėsprioritetas(D6).Politiniaiveiksniaiypatingaituriįtakospaslaugųteikimui(D7).

Savivaldybėsnepakankamasįsitraukimas

Jeigunorimvisapusiškumo,turibūtirajonopolitika,kurisusidėtųlygmozaikaišsavokryptįturinčiųdarželių;<...>savivaldybėjeturėtųbūtikuratorius,komanda,kurinumatytųirišsiaiškintų<...>kiekirkokiųdarželiųreiktųapskritai(D5).

Nuvertintaau-klėtojoprofesija

<...>nepakankamasnacionalinėspolitikospožiūris įauklėtojųrengimą,kvalifi-kacijoskėlimą,atlyginimus;...visuomenėsspaudimas,kaddarželiaiteiktųmaistogaminimą(D6).

Pažangąaktyvinantiemigracijospatirtis

Sugrįžusiųjųpar-sivežtakitųšalių

patirtis

Labiausiaiįtakojamigracija(D6).Šeimos,grįžusiosišSkandinavijos,reikalauja,kadvaikaibūtųdaugiau lauke,vertinanatūralumą, ekologiją,patirtinįugdymą,daugiausąlygųveikti(D7).<...>šeimosgrįžtairprasidedanetolygumai(D4).

Sugrįžusiemsreikalingapas-laugųįvairovėintegruotis

Visųpirma,reikalingapsichologinėpagalbatėvams,nesjiegrįžęnebesuvokia,sukokiaisčiasunkumaissusidurs;<...>dvikalbystėsproblemos,kurreikiastipresnėspagalbos logopedo,gal ir soc.pedagogo.Reikalingasmokytojopadėjėjas (D6).Suvienodinus švietimo sistemasvisojeEuropoje, būtų išvengiama sunkumų, sukuriaisdažnaisusiduriamigruojančiosšeimos(D4).

Informaciniųtechnologijųsukuriamosgalimybės

Gautiinforma-ciją

...viskasvykstaperinformavimopriemones:tėvaigaunaišsamiąinformacijąapievaikopraleistądieną.Tėvųnereikiaužnorinti,paskleistainformacijatėvamsgrei-taipasklinda,keliadiskusijas,klausimus(D6).

Tėvųšvietimui <...>bettaigallabiaubūtųtaikomatėvams,šviečianttėvus(D3).Vaikosocialinei

raidai<...>informacinėstechnologijos–poreikisankstyvajamamžiuiorganizuotibūre-lius.<...>taippatdaroįtakąvaikosocialineiraidai(D2).

Diskusijomsapiesveikatą

Perdidelisdėmesystechnologijomsišvaikųatimasveikatą.Dažnaikenčiavaikųregėjimas,laikysenairpan.Nesvaikoraidareikalauja,kadjispirmiausiaijudėtų,kadjosveikatabūtųpagrįstafiziniuaktyvumu(D5).ITnelabaitaikytinos,nestaieinapriešvaikonatūralųaugimą–vaikamsreikiatiesioginioryšio(D3).

Vidiniai veiksniai, veikiantys naujų ikimo-kyklinio ugdymo paslaugų poreikį, jų teikimą moderniais būdais. Interviu dalyvavusiems speci-alistamsbuvopateiktosklausimųgairėsapieteikia-mųdabarpaslaugųpakankamumą,poreikionustaty-mąikimokykliniougdymoįstaigoje,apiepersonalogebėjimąįgyvendintipaslaugasmoderniai.

Informančiųnuomoniųapieteikiamųpaslau-gųporeikį,kokybęirsprendimųdėlplatesniospek-tropaslaugųteikimodarželyjepriėmimą analizėpa-rodėkeletąreikšmingųvadovųpozicijų,liudijančiųvisiškąporeikiotenkinimąugdymosrityje,dideliuspokyčius užtikrinant vaikų fizinį, socialinį ir emo-

cinįsaugumąbeikylančiasproblemasįgyvendinantsocialines,pirmiausiaparamosšeimai,paslaugas:• Ugdymo paslaugos teikiamos ir pasiekiamos.

Mažeikiųr. ikimokyklinėse įstaigose teikiamosvisos teisės aktuose numatytos pagrindinės irpapildomospaslaugos,jųpakanka.Plėtojasiak-tyvidiskusijadėlpapildomųveiklų,matantdi-desnętėvųatsakomybędėlbūreliųirkt.papildo-mųveiklų.Pvz.:<...> pačioj istaigoj yra daug veiklų, tai kodėl vaikui reikia užkrauti toki pa-pildoma krūvi? Jam reikia laisvalaikio, žaidi-mo (D5). Pagaliau tai tėvų reikalas, jeigu vaikas gabus kurioje srityje, kodėl tėvas negali skirti

59

savo asmeninio laiko ir vežti vaiko ten, kur tei-kiama ši paslauga?(D4).

• Už ugdymo paslaugų kokybę atsakingas visasdarželio kolektyvas. Problemos analizuojamosbendrai (Už kokybę atsakingi vadovas ir visi pe-dagogai. Kai visi sueiname, daug kalbamės ir tada išaiškėja problemos, ko trūksta ir ka galim padaryti (D1). Tai turi stebėti administracija, bet pirmoji grandis – betarpiškai bendraujan-tys – auklėtojos, grupės personalas (D2). Atsa-kinga turi būti visa darželio bendruomenė (D7), svarbus kiekvieno darbuotojo profesionalumas(Mūsų specialistų reikalas ir profesionalumas yra pastebėti, žinoti ir i tai atsižvelgiant teikti paslaugas (D3).

• Ugdymopaslaugųporeikionustatymasyrakom-pleksinis (priimant vaiką į darželį; apklausianttėvus anketavimo būdu, tiesiogiai bendraujantsutėvais;stebintvaikąiršeimąirpasiūlantbū-tinas ar papildomas paslaugas; bendradarbiau-jant su kitomis savivaldybės institucijomis dėlsocialiniųpaslaugų;analizuojant paslaugų tei-kimonaujoves,kitųorganizacijųgerąsiaspatir-tis).Vadovaimatodarnepakankamątėvųįtrau-kimąįpaslaugųpaketoformavimą:Jeigu tėvai galėtų konsultuotis, pedagogai taip pat vaika iš anksto pažintų, tada ir adaptacija, ir paslaugos būtų visai kitos (D5).

• Platesnio ugdymo paslaugų spektro galimybėssietinos su teisinėsbazės tobulinimu:Būtų ga-lima teikti daug daugiau paslaugų, bet vėl tam nėra paruošta teisinė bazė (D2). Anksčiau mes turėjom ivairių būrelių: anglų k., šokių ir kt., bet atsisakėm <...> reikia tam tikrų dokumentų, ku-rie iteisintų papildomų būrelių veiklas (D4) ir aktyvesniu tėvų dalyvavimu priimant sprendi-mus.

• Paramos šeimai paslaugų teikimas pradeda-mas plėtoti: 1) trūksta patirties ir suvokimo, kokias paslaugas šioje srityje turi teikti IU įs-taiga (<...> daugiau reikėtų socialinių paslau-gų, bet čia daugiau turėtų dirbti kitos instituci-jos (D4); <...> jų teikimui reikia bendruomenės noro ir pasiaukojimo, nes tas darbas netelpa i darbo valandas ar pareigybes (D6); <...> turė-tų viena institucija būti atsakinga už rizikos šei-mas, jas koordinuoti. Ir tai neturėtų būti darže-lis (D3). Kažin ar darželis turėtų būti atsakin-gas už tai? Darželis visgi teikia ugdymo proce-sa, tiesiogiai (ugdai vaika) ir netiesiogiai (moki-ni tėvus, kaip tai daryti) (D2). Darželisirkitosinstitucijos turi būti partneriais (D7); Bandėm organizuoti tam tikras akcijas, kuriomis padė-davom šeimoms materialiai, bet nepasiteisino – šeimos ne visada tai priima (D5).<...> reiktų to-

kias šeimas labiau šviesti, bet didesnis efektas, jeigu tas švietimas vyksta per tam tikrus užsiė-mimus (D6); 2) paslaugos nediferencijuojamos (Vaikai iš rizikos šeimų gauna tas pačias paslau-gas kaip ir visi, čia reikia paslaugų tik tėvams (D2). Neteikiam kokių tai išskirtinių paslaugų (D3). Specialių neteikiam, šviečiam ir konsul-tuojam (D1); 3) paslaugoms teikti trūksta lėšų ir personalo (Darželis neturi šiandien nei gali-mybių, nei lėšųtokiomspaslaugoms.Oseniūni-josdarbuotojaituriirtokiossritiesspecialistus,irtransportą(D1). Darželiai socialiai remtinoms šeimoms gali teikti minimaliai paslaugų, gal tik perduodamos informacija atsakingoms instituci-joms, ir tai būtų daug (D7); 4)paslaugų plėto-jimui trūksta tarpinstitucinio bendradarbiavi-mo (Trūkstabendradarbiavimo su vaikų teisė-mis, socialiniais skyriais (D1); <...> soc. ins-titucija galėtų organizuoti paslauga per darže-li (D2).<...> dažnai nėra grižtamojo ryšio: ne-atsako i raštus, ne visada žino ar suteikia infor-macija apie tam tikras šeimas (D1); 5) lėtai rea-guojama į naujų paslaugų poreikį (Pavėžėjimo reiktų, daug paslaugų, kurios yra socialinio po-būdžio (D2). Pavėžėjimas – tikriausiai reikalin-giausia socialinė paslauga (D7).

• Įgyvendinant vaiko sauguma užtikrinančias paslaugas Mažeikių r. ikimokyklinio ugdymoįstaigosedaugiausiadėmesio ir investicijų ski-riamafiziniamvaikųsaugumui:estetiškaiirer-gonomiškaiaplinkai,patalpųirmaistohigienai,saugiailaukoaplinkaiirkt.Vaikaiapdraustinuonelaimingųatsitikimų.Fiziniosaugumoužtikri-nimasreglamentuotasLietuvojepoįstatyminiaisaktais(LietuvoshigienosnormosHN131:2015„Vaikų žaidimųaikštelės ir patalpos.Bendriejisveikatos saugos reikalavimai, 2015 ir kt.), to-dėlsuprantamasorganizacijųdėmesysšiamsau-gumokriterijui.

• Socialinisvaikųsaugumaspagalgautuspasisa-kymusyrasuvokiamassubjektyviaiirimamataiįgyvendinti(<...> neskirstom šeimų i ekonomiš-kai stiprias ir priešingai, grupių neformuojam pagal ekonomini pajėguma, nedarom rinkliavų. Ieškom galimybių, finansavimo būdų, kad nerei-kėtų nepajėgiai šeimai susimokėti už vaika, ve-žantis i ekskursijas ar renginius. Nei vaikas, nei tėvai nepajaučia to nepatogumo (D2). Sociali-nio pedagogo gerai atliekamas darbas (D1). Manau, kad socialinis saugumas tampriai su-sijęs su emociniu. Vykdom socialinio-emocinio ugdymo programa (D3).

• Emociniam vaikų saugumui skiriama vis dau-giaudėmesio, tonuolatmokomasi (<...> nuo-širdžios auklėtojos,nekeliančiosbalso<...> so-

60

cialinė pedagogė daug dirba su socialiai rem-tinom šeimom. Ne visi gali taip itaigiai ir nuo-širdžiai dirbti toki darba, netgi jei prisidėtų pa-dėti kitos organizacijos – gali vietoj naudos tik žalos pridaryti (D1). Programos igyvendini-mas, specialistai, bet tiktai tiek. <...> visgi ga-lima sakyti, kad daugiausiai dėmesys skiriamas fiziniam saugumui, o emociniam – tik tam tikri elementai, o ne paslauga. Paslauga būtų, jeigu būtų organizuojama, pvz., paramos grupė jau-trioms mamoms (D2). Mes labai norėtumėm ir siekiame pirmiausiai emocinio saugumo, žino-ma, svarbus ir socialinis bei fizinis. <...> tė-vai gerai jaučiasi, kad yra galimybė stebėti vai-ko veikla (online) – sukuriamas saugumas ne tik vaikui, bet ir tėvams (D6). Fiziniam saugumui – higienos normos, ŠMM rekomenduoja švieti-mo istaigoms igyvendinti prevencines progra-mas, tai užtikrintų socialini ir emocini sauguma darželiuose (D7). Dalyvauja darbuotojai moky-muose, stebim vienas kita ir mokomės ivardinti emocijas (D3). Reikia ne tik darbuotojus švies-ti, bet mokyti emocinio raštingumo tėvus. Todėl „Kimochis“ programa tam labai patogi (D4). <...> kiekviena savaitę darbuotojai šviečiami ivairiais klausimais, vyksta diskusijos, situaci-jų analizės (D5). Organizuojam bendruomenei mokymus (D2). Bendradarbiaujam su vaiko tei-sių institucija, PPT (D6). <...> neseniai pasida-rėme tyrima ir norėjome išsiaiškinti, kaip tėvai supranta ta sauguma (D3). Trūksta bendruome-nei žinių <...> (D2). Suaugusiems trūkstaemo-cinioraštingumo... (D7).Kitasvidinisveiksnys–IU įstaigos kompe-

tencija dirbti moderniai. Iš pateiktos analizėsma-tyti,kadpagrindinesugdymopaslaugasMažeikiųr.IUįstaigųdarbuotojaiteiktiyrakompetentingi,ak-tyviaimokosidirbtisualternatyviomisugdymopro-gramomis, steigia jų grupes darželiuose. Aktyvūsdiegtinaujoves(Jukmūsųrajonevienintelisdarže-lislaimėjoprojektą„IUPplėtra.Ugdymoorganiza-vimomodeliai“.Taibuvobūtentkaimodarželis.Kastai–vadovokompetencijos,bendruomenėsišskirti-niaiprivalumai,kas?(D7).

Vidinių veiksnių analizė rodo, kad, teikda-mosugdymo,emocinioirfiziniosaugumoužtikrini-mopaslaugas,IUįstaigosyralanksčios,kompeten-tingos,imliosnaujovėms,oparamosšeimaipaslau-gųplėtojimuitrūkstairgilesniosuvokimo,valdžiospolitiniųsprendimų,aktyvesniotarpinstitucinioben-dradarbiavimo.

Paslaugų teikimas Mažeikių rajono ikimo-kyklinio ugdymo įstaigose, taikant naujus kana-lus ir būdus. Teoriniųirkitųšaltiniųanalizėparodė,kadprienaujaiskanalaisirbūdaisteikiamųpaslaugų

galimepriskirtipaslaugas,kuriosteikiamosbendra-darbiaujantinstitucijoms,socialiniamsdalininkams,taippatpaslaugas,kuriasteikiantnaudojamosskai-tmeninėspriemonės(e.priemonės,mobiliosiosprie-monės,išmaniosiospriemonės).

InformančiųpasisakymųklausimuSukokio-misorganizacijomisbendradarbiaujaJūsųikimoky-kliniougdymoįstaiga,siekdamaugdymoprogramųįvairovės, kokybės, prieinamumo, teikdama para-mosšeimaibeivaikosaugumoužtikrinimopaslau-gas? – analizė parodė išaugusį tarpinstitucinį ben-dradarbiavimą teikiant edukacines, vaiko fizinio,emociniosaugumoužtikrinimopaslaugas, ir trūku-mąaktyviossocialinėssąveikossukitomisinstituci-jomisteikiantparamosšeimaiirsocialiniosaugumoužtikrinimopaslaugas.

Vadovai įžvelgia tarpinstitucinio bendradar-biavimonaudąugdyme:1)didėjapaslaugųįvairovė(Bendradarbiaudamisumuziejumi,mesturimeedu-kacinių programų įvairovę. <...> jos papildomūsųugdymoprogramas(D4);2)kintaugdymosierdvės;3)augapaslaugųkokybė(Mesdauglaikoleidžiammuziejaus organizuojamose visokiose edukacinė-seveiklose(D5).Elektroninisdienynassuteikiavi-sapusiškąpatogumątiekpačiaiįstaigai,tiektėvams(D2).Ugdymoprogramos–puikusįrankispasitelktiprofesionaliąuniversitetų,kolegijųpagalbą,drąsiauieškotibendradarbiavimoformų(D6);4)didinamosgalimybėstenkintitėvųlūkesčius;5)augadarželiopatrauklumastarpkitųpanašiųįstaigų(Įstaigosįgy-ja pranašumą, siūlydamos įvairias programas <...>tai suteikiakiekvienamdarželiui savitąveidą ir taileidžia tėvams galimybę rinktis (D7); 6) galimybėdalytispatirtimi (Kadbūtųgalimadalintispatirtim(D5).<...>suvisorajonošvietimoorganizacijomis(D2).Jeigudarželis turisavoaiškiąveikloskryptį,taijisirturiieškotipanašiaveiklaužsiimančiųorga-nizacijų(D5).

Teikiant ugdymo paslaugas minimi sociali-niaipartneriaiišviešojosektoriaus(muziejai,spor-tomokyklos, visuomenės sveikatos centrai, polici-ja,bibliotekos,kitidarželiai,bendrojougdymomo-kyklos, universitetai, kolegijos, vietos bendruome-nės,NVO),opartnerystėssuversluMažeikiųr.in-formantėskol kasugdymo srityjenemato.Kuriantpalankiasugdymui ir saugiasaplinkasaktyviausiaibendradarbiaujamasusavivaldybe,norstikimasiišjosirdaugiaupagalbosbeiatsakomybės(Dėlfinan-siniųkliūčių–bandomkreiptisįsavivaldybę(D2);Turi veikti darželio vaiko gerovės komisijos, ben-dradarbiauti su vaiko teisių ir socialinėmis institu-cijomis,savivaldybėsadministracijosvaikogerovėskomisijos koordinatoriumi. Reikia didesnės atsa-komybės,pilietiškumo ir tinkamopareigųatlikimo(D7).Vis aktyviau įsitraukia tėvai (<...> tėvai taip

61

patnori,kadjųvaikaibūtųsaugūs(D4).Specialių-jųporeikiųvaikų tėvai reikalauja,kadgrupėsbūtųsudaromosišpanašaussutrikimolygmens,kadSUPvaikaieitųįbendrojougdymogrupes(D4).Papildo-mofinansavimoieškomaperprojektus(<...>rašomprojektus(D6).Finansinesbėdasdažniausiaipadedaišspręstiprojektai,juosrašome(D5).

Šio tyrimo informantės,atsakydamos įklau-simus apie skaitmeninių technologijų panaudojimąankstyvajame ugdyme, pritaria jų plėtojimui, pir-miausiakaipalternatyvaitiesioginiokontaktobūduvykdomamugdymui,josbūtinosteikiantsocialinespaslaugas. Informantėspatvirtinaanksčiauminėtasmokslininkųmintis,kadnuotoliniubūduteikiamospaslaugos:• didinapaslaugųprieinamumą(Būtų puiki išeitis

vaikams, kuriems sunki adaptacija. Nors laiki-nai, bet paskui vis tiek vaikui reikės integruotis i visuomenę (D4). Ne visi vaikai gali pritapti is-taigoje,<...> ramesni, tylesni vaikai mažiau dė-mesio gauna darželyje, lieka nuošaly. Nėra pas-tebimi visų vaikų gebėjimai, ypatingai tų tylių – visi ugdomi pagal bendra modeli (D1);

• didina paslaugų įvairovę (Galimas konsultavi-mas (D2). Vaikas gauna ivairesnės informacijos nei iš pačios istaigos <...> gali daug idomiau pateikti informacija vaikams (D1);

• mažinapaslaugųprieinamumoskirtumusmies-teirkaime(ŠiandienIKTkeičiatiekmiesto,tiekkaimopožiūrį įbendravimą, taikodėlnepasiū-lius ir nesudarius tėvams galimybės bendrau-ti tarpusavyje,klausti ir domėtis įvairiais rūpi-maisklausimais.Visataigalimadarytiperso-cialiniustinklus,uždarasgrupes<...>Tėvaikai-medažnaineturilaikoaktyviauįsijungtiįugdy-moprocesą,taigaljiemspasiūlytifilmuotasvei-klas,veiklastransliuotitiesiogiai(D2);

• kurianaujasugdymokokybes (Specialistas gali paivairinti savo darba technologijomis: progra-mėlės, filmuota medžiaga, užduotys. Ir netgi ga-lima sulaukti geresnio rezultato, nes vaikas la-biau pasitiki, nėra tiesioginio kontakto akių ir galvoja, kad jo nestebi (D5).Tyrimometu informantų taippatbuvoklau-

siama: Modelisvaikųugdymasnamuoseirparamašeimaiorientuotas į rizikosšeimas,nedideliųpaja-mų ir tautiniųmažumų šeimas. Jūsųnuomone, artaipasiteisintųLietuvoje?Savonuomonępagrįskite.Nuomonių analizė rodo, kad tokiai ankstyvojoug-dymoalternatyvaipritarimasyra,informantėsmatoporeikį, potencialius paslaugos teikėjus ir įgyven-dinimui reikalinguspokyčius, bet pagrindinį teikė-jąmatoneikimokykliniougdymo,osocialinėspa-ramosįstaigą:• daugiaureikalingakaipsocialinėpaslaugairne

vien rizikos šeimoms (Nebūtinai tokia paslau-

ga turėtų naudotis kaimo šeimynos, yra vaikų ir mieste, kurie dėl tam tikrų priežasčių negali lan-kyti darželio <...> tam tikros salygos būtų api-brėžtos <...> dėl sveikatos, mitybos, dėl isitiki-nimų (D6). <...> gelbėtų tėti, mama gal ne vi-sad nuo skurdo, bet ir nuo nevilties (D3). <...> dėllėtiniųligų,taisutokiaistėvaisreiktųpalai-kytiryšius,sudarytiprogramas,pagalkuriastė-vainamuosesuvaikuveiktų(D5);

• reikalingakaiptrumpalaikėpaslauga(Paslauga teikiama tol, kol reikia pačiai šeimai. Kol šei-ma atsistoja ant kojų (gal bus vykdoma kažkokia programa, gal gydysis nuo alkoholio ir pan.), būna visokių negalių. Svarbu, ar pagalba yra suteikiama laiku (D3);

• už įgyvendinimą turėtų būti atsakingos socia-linės paramos struktūros, bendradarbiaujant suikimokyklinėmisįstaigomisirkt.(Bet kol kas tai ne ikimokyklinio ugdymo istaigų bazėje <...> tė-vaigalėtųmokytis,stebėtisavonatūraliojaplin-koj,kaipreikėtųelgtis,spręstisituacijas,auklė-ti vaiką ir pan.<...> jokspokalbis taip tėvamsnepadės,kaip praktinis užsiėmimas, veikla (D3). Vaika mokinti darbinių igūdžių – taip, ikimoky-klinio ugdymo pedagogai turi mokinti vaikus, bet ne tėvus. Neturėtumėm prisiimti tokios funk-cijos kaip tvarkyti šeimos buiti (D5). <...> dele-guoti socialinėms institucijoms, kurios turi už-matyti nesusivokusias (rizikos) šeimas, turi fik-suot ir tada jos turi organizuoti paslauga. Buvo labai gera idėja tarpinstitucinio bendradarbia-vimo (D2).<...> nebūtinai, kad tai teiktų tik dar-želis, gal jis labiau tiktų būti partneriu, juk yra socialiniai skyriai, seniūnija, gal NVO tai galėtų pagrindini vaidmeni ir atlikti (D1);

• įgyvendinimuireikalingateisinėbazė(Pirmiau-siai turi būti reglamentai. Turi būti aišku, kad tokia paslauga yra galima (D2). Šiai dienai la-biausiai pasiteisintų mobilaus darželio steigi-mas (D7);

• įgyvendinimui reikalingididelifinansiniai ište-kliai (Tai galėtų būti institucija, remiama valsty-bės ir ne tik: iš Europos fondų, Raudonasis Kry-žius, gal tam tikros privačios istaigos ir kitos or-ganizacijos (D6). Šeimai tai neturėtų kainuoti visiškai (D3). Pagalbos šeimai šiandien ypatin-gai reikia, tačiau paskaičiavus kaštus <...> tai nėra paprastas finansinis sprendimas (D7).Interviu davusios informantės šiuo metu la-

biaurekomenduotųmobiliųdarželiųpaslaugą:Nau-dingiausiabūtųmobilausdarželioįkūrimas.Taipe-dagogų,specialistųgrupė,kuri teikiatrumpalaikes,ilgalaikesprogramas,pagalbasšeimai(D6).<...>tu-rėtųbūtitamtikrakomanda–esantporeikiui,tėvaigalėtųtokiubūduprisikviestiįstaigą(D2).

62

Kitas klausimas – Kokias galimybes turėtųLietuvoje jau reglamentuojamos auklių paslaugos?Kokią tokios paslaugos perspektyvą matytumėteMažeikiųrajone?–jaubuvopriimtaskaipsuvaikųdarželioveiklasusijęsklausimas.Pasisakymaileido

išskirtikeliasreikšmingaskategorijas(žr.4lentelę):paslaugos aktualumas ankstyvajame ugdyme, gali-mipaslaugosfinansavimomodeliai,paslaugosrea-lusporeikismiesteirkaime,paslaugosstruktūra,rei-kalavimai auklei.

4lentelėGalimybės teikti auklių paslaugas Lietuvoje ir šių paslaugų perspektyva Mažeikių rajone

Kategorija Subkategorija Patvirtinantys teiginiai

PaslaugosaktualumasAU

Alternatyvadarželiui Vaikamsiki3metųbūtųlabaigerapaslauga(D5).Negavusdarželio Vaikuinegavusdarželioaršeimoms,auginančiomsvaikusiki3metų(D1).

Sunkausadaptyvumovaikams

Ankstyvojoamžiausvaikams;didelis sergamumas,vaikaskolektyve sun-kiaiadaptuojasi,kaitėvaisusiduriasusunkumaisderinantvaikopriežiūrąsudarbu(D3).

Darbąiršeimąderinan-tiemstėvams

<...>šeimų,dirbančiųpamaininįdarbą,vienišųmamų(D2).<...>tėvaiturė-tųgalimybęderintidarbąsuvaikougdymu(D6).Puikipaslauga,irmanau,kadreikalingaypačjauniemstėvams(D7).

Galimi paslaugosfinansavimomodeliai

Biudžetinis

<...>valstybeitektųapmokėtišiąpaslaugą<...>reikalingairsavivaldybėsparama (D3).Tačiau jeiguvykdougdymą, vadinasi, ji yra specialistė, pe-dagogė,tokiuatvejuturėtųfinansuotiŠMMperįstaigą,ugdymoinstituciją(D2).<...>betfinansiniupožiūriubussunkiaisprendžiama(D7).

Prisidedanttėvams

Tėvaigalėtųirturėtųdalįsumossumokėti(D1).<...>valstybėturėtųatsi-žvelgtiįatsiperkamumą,taiturėtųbūtiirbentdalinaiapmokamapaslauga(D3).Turėtųmokėtitėvai,neskodėlvalstybėturėtųmokėti,jeigutavovai-kui teikiama asmeniškapaslauga.Yravalstybės sudarytos sąlygosugdytivaikąįstaigoje,betjeigupasirenkiauklėspaslaugą–reiktųsusimokėtipa-čiam(D4).

Privatausverslo Kodėlvalstybėturėtųfinansuotiprivatųsektoriųišvalstybėsbiudžeto?Nesauklė–privatipaslauga(D2).

Paslaugosrea-lusporeikis

Pasiteisintųmiestuose Pasiteisintųypačdidmiesčiuoseirmažesniuosemiesteliuose(D1).Mažei-kiuose–taip(D3).

Neperspektyvuskai-muose

Kaimuose nebūtų didelė paklausa (D3). Galėtų įstaigos personalas teiktitokiąpaslaugą.Turėtųarbudintįžmogų,ar slenkančiugrafikudirbančiusžmones:reikiatokios,perkitokiąpaslaugą(D2).

Paslaugosstruktūra

Nuolatinisryšyssutė-vais

Visąvaikoveikląauklėsfiksuojairsiunčiatėvams(D1).<...>palaikoryšį,daugbendraujasutėvais(D3).

Funkcijųpaketaspasi-renkamas

<...>nuvedavaiką į renginius, į sporto salę, ilsisi, žaidžia (D5).Priklau-somainuosusitarimo:jeiguteikiasocialinępaslaugą–prižiūriirugdymonevykdo,kituatvejuauklė turibūtiatsakinga,kokiaspriemonesnaudoja,kokįpoveikįvaikuidaro,kokiotikslosiekia(D2).

Reikalavimaiauklei

Aukštireikalavimaikompetencijai

Jiturėtųkeltisavokvalifikaciją,turėtiprogramą,pagalkuriądirbtų(D2).Taibūtųprofesionalusžmogus,išmanantissavoteikiamospaslaugossritį(D4).Kvalifikuoti, išsilavinę, patikimi, su rekomendacijomis dirbantys žmonės(D5).Tikkompetentingasspecialistas<...>beišsilavinimošiandienšeimosgaliprivačiaipasisamdyti<...>(D7).

Reikalavimaižmogausvertybėms

...nebūtinas pedagoginis išsilavinimas<...> svarbu žmogaus patikimumas(D1).

IšvadosRemiantismokslininkais,kuriesavodarbuo-

se akcentuoja šiuometu svarbius viešajame sekto-riuje apskritai ir ikimokyklinio ugdymo įstaigomstokius paslaugų kokybės bruožus, kaip prieinamu-mas,individualizavimas,pasiūla,pakartojimo,indi-vidualizavimogalimybė,tyrimeatkreiptasdėmesysįkokybinescharakteristikas,galinčiaspadidintipas-

laugųteikimobūdus,kaiderinamastiesioginisirne-tiesioginispaslaugųteikimokanalai.

Prieš 10–15 metų Lietuvoje prie tiesioginiukanaluteikiamųpaslaugųbūtųpriskirtosvisosedu-kacinės (ugdymas ir priežiūra, švietimo pagalba,tėvųšvietimasirkt.)irdaugumasocialiniųpaslaugų(maitinimas,sveikatospriežiūra,socialinėirpsicho-loginė pagalba, fizinio, socialinio ir emocinio sau-

63

gumoužtikrinimas,paramašeimai irkt.).Šiandienmeskalbameapiešiųkanalųderinimą,didesnįso-cialiniųdalininkųirsocialiniųpartneriųįsitraukimąįpaslaugųteikimą.Taigi,naujaispaslaugųteikimokanalaisgalėtumepavadinti:1)alternatyvius tradi-ciniamkanalui, kai taikomos skaitmeninės techno-logijos,paslaugosteikėjuiparinkusarbagavėjuipa-sirinkus,2) tarpinstituciniubendradarbiavimo,par-tnerystės būdu sukurtas teikėjų grandines, tinklus,kai edukacinės ir socialinėspaslaugos teikiamos irtiesiogiai(rekreacinėspaslaugosvaikamsiršeimai,laikinasugdymasirpriežiūra,vaikųcentrai,auklėspaslaugos, socialinė ir psichologinėpagalba IU įs-taigojearbanamuoseirkt.),irnetiesiogiai(e.ryšyssutėvais,informuojantapiesveikatą,socialinępara-mąišseniūnijos,vaikoteisiųklausimaisirpan.;bū-reliųirkitųpapildomųveiklųpasiūla;įsitraukimasįvietosbendruomenėsveikląirpan.),dažniausiaide-rinantteikimokanalus.

Kokybiniotyrimometugautamedžiagosana-lizėleidoišskirtišiuosikimokykliniougdymopas-laugųteikimonaujaisituacijosirperspektyvosypa-tumus:1. Tarp išorinių veiksnių, stabdančių didesnįmo-

derniųpaslaugųirteikimokanalųpanaudojimą,yra vėluojantys politiniai sprendimai. Procesąskatina informacinių technologijų sukuriamosgalimybėsiremigracijospatirtis,kaigrįžtantysį Lietuvą emigrantai savo vaikams nori naujų,įvairesniųpaslaugų.

2. Išvidiniųveiksnių,turinčiųįtakosplėtojantmo-dernias paslaugas, svarbiausia yra ikimokykli-nio ugdymo įstaigos personalo kompetencija.Šiuometujiyralabaiaukštateikiantedukacinespaslaugas.Aktyviaimokomasi užtikrinti vaikųsocialinį-emocinįsaugumą,bettrūkstapasiren-gimovykdytiparamos šeimaipaslaugas,dirbtisurizikosšeimomis.

3. Paslaugosteikimograndineisvarbusyratarpins-titucinis bendradarbiavimas. Jis išaugo teikiantedukacines, vaiko fizinio, emocinio saugumoužtikrinimopaslaugas, trūkstasocialinėssąvei-kos su kitomis institucijomis teikiant paramosšeimai ir socialinio saugumo užtikrinimo pas-laugas.

4. Derinant tiesioginį ir netiesioginįpaslaugų tei-kimokanalus,svarbusskaitmeniniųtechnologi-jųpanaudojimas,informantėsmatoaugančiasjųgalimybesdidinantpaslaugųprieinamumą,pas-laugų įvairovę, mažinant paslaugos skirtumustarpmiestoirkaimo,kuriantnaujasugdymoko-kybes.

5. Ikimokyklinio ugdymo modeliui vaikų ugdymas namuose ir parama šeimai šiuometuLietuvojedarnepasirengta,pereinamuojulaikotarpiubūtųpritarimasmobilausdarželiogrupėms.

6. Auklių paslauga,kaipalternatyvipaslaugaanks-tyvajamugdymuiirsuteikiamatikesantišskir-tinėmssituacijoms,perspektyvibūtųmiestuose,jųfinansavimasturėtųbūtikompleksinis;svarbiauklėspedagoginėirvertybinėkompetencija.

Literatūra1. Ankstyvojoamžiausvaikųįtraukusisugdymas.Nau-

jos įžvalgos ir įrankiai. Galutinė jungtinė ataskai-ta (2017).EuropeanAgency forSpecialNeeds andInclusiveEducation.Prieiga internete:https://www.european-agency.org/sites/default/files/iece-summa-ry-lt_0.pdf.

2. Bagdonienė, L., Hopenienė, R. (2004). Paslaugųmarketingasirvadyba.Kaunas:Technologija.

3. Children’s content review: update (2018). Prieigainternete: https://www.ofcom.org.uk/__data/assets/pdf_file/0023/116519/childrens-content-review-up-date.pdf.

4. Delivering children’s centre services – case studies(2018). Local GovernmentAssociation. Prieiga in-ternete: https://www.local.gov.uk/sites/default/files/documents/LGA_Delivering%20children’s%20cen-tre%20services_15%2024_January%202018.pdf.

5. Early childhood education and care policy reviewNorway (2015). OECD 2015. Prieiga internete:https://www.regjeringen.no/contentassets/6372d4f-3c219436e990a5b980447192e/oecd_norway_ecec_review_final_web.pdf.

6. Education at a Glance (2016). OECD Indicators.OECD Publishing, Paris. Prieiga internete: http://www.oecd.org/education/education-at-a-glance-19991487.htm.

7. Europos švietimo ir mokymo sistemų stebėsenos struktūriniai rodikliai 2016 m. (2016). Prieiga in-ternete: https://www.etwinning.lt/europos-svieti-mo-ir-mokymo-sistemu-stebesenos-strukturiniai-ro-dikliai-2016-m/.

8. Gaižauskaitė, I., Valavičienė, N. (2016). Socialiniųtyrimųmetodai: kokybinis interviu: vadovėlis.Vil-nius:MykoloRomeriouniversitetas.

9. Giedraitytė, V. (2016). Viešojo sektoriaus inovaci-jųprocesotrikdžiųvaldymasLietuvossavivaldybiųadministracijose:daktarodisertacija.Vilnius:Myko-loRomeriouniversitetas.

10. Gudonienė, D., Rutkauskienė, D., Lauraitis, A.(2013). Pažangių mokymosi technologijų naudoji-masugdymoprocese.Informacijosmokslai,66,96–107.

11. Gudžinskas,L.(2014).Europeizacijairgerovėsvals-tybėLietuvoje:institucinėssankirtos.Politologija,4(76),124–155.

12. Holmberg,B.(1981).StatusandTrendsofDistanceEducation.KoganPage,London.

13. Ikimokykliniougdymopaslaugųplanavimosavival-dybėsemetodika(2011).Švietimoirmoksloministe-rija.Specialiosiospedagogikosirpsichologijoscen-tras.

14. Inovatyvus viešasis sektorius – misija įmanoma?(2015). Teminė tyrimo ataskaita. Prieiga interne-

64

te: https://www.bing.com/search?q=Teminio+tyrimo+ataskaita+%22Inovatyvus+vie%C5%A1asis+sek-torius-misija+%C4%AFmanoma%3F%22+2015&qs=n&form=QBRE&sp=-1&pq=teminio+tyrimo+at-askaita+%22inovatyvus+vie%C5%A1asis+-sektorius-misija+%C4%AFmanoma%3F%22+2015&sc=0-77&sk=&cvid=2E1D32B3F2A04DB7AF20D7033DDD0D7B.

15. Jonas, A. (2016). Share and Share Dislike: TheRiseofUberandAirBNBandHowNewYorkCityShouldPlayNice.JournalofLawandPolicy,24(1),205–239.

16. Katinaitė-Lodh, R. (2013). Švietimo prieinamu-masnuteistiemslaisvėsatėmimobausmeasmenims:aukštojo mokslo aspektas: daktaro disertacija. Vil-nius:Lietuvosedukologijosuniversitetas.

17. Key figures on Europe – 2017 edition (2017). Pri-eiga internete: https://ec.europa.eu/eurostat/docu-ments/3217494/8309812/KS-EI-17-001-EN-N.pdf/b7df53f5-4faf-48a6-aca1-c650d40c9239.

18. Kotler,P.,Keller,K.L.(2007).Marketingovaldymopagrindai.Klaipėda:Logitema.

19. Langvinienė,N.,Vengrienė,B.(2005).Paslaugųte-orijairpraktika.Kaunas:Technologija.

20. LietuvosRespublikosšvietimoįstatymas.Žin.2011-03-17,Nr.38-1804.

21. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos minis-tro įsakymas ,,Dėl Lietuvos higienos normos HN131:2015„Vaikųžaidimųaikštelėsirpatalpos.Ben-drieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“.TAR,2015-11-04,Nr.17474.

22. Lietuvos Respublikos švietimo ministro įsakymas,,Dėlvaikųįtrauktiesmokytisirįvairiapusiougdymo2017–2022metųveiksmųplanopatvirtinimo“.TAR,2017-06-28,Nr.10872.Nr.V-527.

23. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas.Valstybėsžinios,1994-07-20,Nr.55-1049. Suvesti-nėredakcijanuo2018-01-01iki2018-06-30.

24. Lietuvosšvietimobūklės2013–2016metaisapžval-ga(2017).Vilnius:Lietuvosšvietimotaryba.

25. Ligeikienė, L., Laurutis, V. (2011). Mažeikių rajo-noikimokykliniųįstaigųteikiamųpaslaugųkokybė.Jaunųjųmokslininkųdarbai,1(30),24–27.

26. Martišauskienė,D.,Trakšelys,K. (2017). Švietimopaslaugųkokybėsvaldymovertinimas.Tėvųpožiū-ris.Tiltai,77(2),103–118.

27. Mažeikių rajonosavivaldybėsadministracijosŠvie-timo skyriaus 2017m. švietimo būklės / pokyčio /pažangosataskaita(2018).Mažeikiųrajonosavival-dybėsadministracija.Prieigainternete:https://www.svis.emokykla.lt/uploads/Mažeikių%20r.%20pažan-gos%20ataskaita%2C%202017.pdf.

28. Monkevičienė, O., Glebuvienė, V. S., Stankevičie-nė,K.,Jonilienė,M.,Montvilaitė,S.,Mazolevskie-nė,A.(2009).Ikimokyklinio,priešmokykliniougdy-moturinioirjoįgyvendinimokokybėsanalizė.Atas-kaita. Prieiga internete: https://www.upc.smm.lt/.../VPU%20tyrimo%20ataskaita/Ikimokyklinio,%20priesmokykla.

29. Monkevičienė,O.,Glebuvienė,V.S.,Jonilienė,M.,Montvilaitė.S.,Stankevičienė, K.,Mauragienė,V.,

Tarasonienė,A.L.(2008).Moksliniotyrimoikimo-kykliniougdymoįvairovė:esamasituacija irvisuo-menėslūkesčiai.Galutinėmokslinėataskaita.Prieigainternete: https://www.smm.lt/uploads/documents/kiti/VPU-atask-paslaug-ivairove.pdf.

30. Motiejūnaitė-Schulmeister,A.(2017).StructuralIn-dicatorsonEarlyChildhoodEducationandCareinEurope – 2016. European Commission. Prieiga in-ternete: http://www.anc.edu.ro/coordonatornational/wp-content/uploads/2017/03/Early_Childhood_Edu-cation_and_Care_.pdf.

31. Nasibullov,R.R.,Kashapova,L.(2015).Conditionsof Formation of Social Successfulness of StudentswithDisabilitiesintheSystemofContinuousInclu-siveEducationontheBasisofValueApproach.Inter-nationalJournalofEnvironmental&ScienceEduca-tion,10(4),543–552.

32. Organisationofearlychildhoodeducationandcare.Finland(2018).Prieigainternete:https://eacea.ec.eu-ropa.eu/national-policies/eurydice/content/organ-isation-early-childhood-education-and-care-oth-er-pre-primary-education_en.

33. Patapas,A.,Vilutytė-ŽilienėV.(2013).Anykščiųko-munalinio ūkio teikiamų paslaugų kokybės vertini-masvartotojųpožiūriu.Viešojipolitikairadministra-vimas,2,206–219.

34. Paulauskienė,V.(2018).Naujiviešųjųpaslaugųtei-kimobūdaiirkanalaiikimokykliniougdymoįstaigo-se:Mažeikių atvejis: magistrodarbas.Šiauliųuni-versitetas.

35. Sakalas, A., Savanevičienė, A., Girdauskienė, L.(2016).Pokyčiųvaldymas.Kaunas:Technologija.

36. Ikimokyklinio ugdymo programa (2018). Švietimo,moksloirsportoministerija.Prieigainternete:https://www.smm.lt/web/lt/tevams/ikimokyklinis-ugdymas/ikimokyklinio-ugdymo-programa.

37. Švietimo, sveikatos, socialinių ir kultūros paslau-gųvaikui ir šeimaiprieinamumas irporeikisLietu-voje(2017).Vilnius:Šiuolaikiniųdidaktikųcentras.Prieiga internete:https://www.smm.lt/uploads/docu-ments/tyrimai_ir_analizes/VDM_poreikio%20tyri-mas_pdf.

38. Trakšelys,K.,Martišauskienė,D. (2016). Švietimopaslaugųkokybė:efektyvumas,rezultatyvumas,pri-einamumas.Tiltai,73,1,191–206.

39. Urvikis,M.(2016).Vietossavivaldosinstitucijųor-ganizuojamųviešųjųpaslaugųsistemostobulinimas:daktarodisertacija.Vilnius:MykoloRomeriouniver-sitetas.

40. Valstybinė švietimo 2013–2022 metų strategija(2014).LietuvosRespublikosšvietimoirmokslomi-nisterija.

41. Valstybėsšvietimo2013–2022metųstrategijosįgy-vendinimas.Medžiaga diskusijoms (2015).Vilnius:Švietimoaprūpinimocentras.Prieigainternete:http://www.nmva.smm.lt/wp-content/uploads/2015/12/Valstybinės_švietimo_2013-2022_metų_strategijos_įgyvendinimas.pdf.

42. Zopf,C.(2017).ReasonsWhyParentsChooseVir-tual School Kindergarten. Connections Acade-my. Prieiga internete: http://blog.connectionsacad-

65

emy.com/5-reasons-why-parents-choose-virtu-al-school-kindergarten/.

43. Žydžiūnaitė,V.,Sabaliauskas,S. (2017).Kokybini-aityrimai.Principaiirmetodai:vadovėlissocialiniųmokslųstudijųprogramųstudentams.Vilnius:Vaga.

44. Федина, Н., Бурмыкина, И., Звезда, Л., Пикало-

ва,О.,Скуднев,Д.,Воронин,И. (2017).Практи-ка реализации дистанционных образовательныхтехнологий в дошкольном образовании РФ. До-школьноевоспитание,10.Prieigainternete:http://dovosp.ru/magazine_preschool_education/zhurnal-doshkolnoe-vospitanie-102017.

Liukinevičienė,L.,Paulauskienė,V.

New Channels and Ways of Delivering Public Services in Pre-school Education Institutions

Summary

A smart society starts from pre-school age.Aiming to implement the National Education Strategyfor 2013–2022, the considerable attention is paid tothe involvement of children into pre-school education,where their individual skills would be more activelydisclosed.Itisthereforeessentialtodevelopalternativeswithin education system, which would be accessible,attractiveandvaluabletothosegroupsofsocietythatarecurrentlynotsufficientlyenoughinvolvedintoeducation.Consideringthattheeconomicwell-beingoftheRepublicofLithuaniaisgrowingandtheemploymentisincreasing,the requirements for the quality and availability ofpublic services are increasing in the society, it isworthto be mentioned that Lithuanian society also expectsmore accessibility and quality of services in pre-schooleducationinstitutions.

Theaimoftheresearchistorevealthepossibilitiesof newways and channels of delivering public servicein pre-school education institutions. Having conductedthecontentanalysisofscientific literatureandsynthesisof ideas substantiated with scientific analysis as wellas having conducted qualitative research in pre-schooleducationinstitutionsofMažeikiaiCountyMunicipality,theresearchisbasedonthecaseofMažeikiaicounty.

The selection of the research object – publicservices in pre-school education institutions and theirdelivery ways and channels – is based on the aim ofeducationpolicytoincreasetheaccessibility,repeatability,individualizationofservicesforearlyeducationaswellastheincreasinginterestinmodernwaysofservicedeliveryin Lithuania, by combining direct and indirect servicedelivery channels. In the second decade of the 21stcentury, scientists’ attention paid to the personalizationand particularity of the service is increasing, as theuser’sneedsandthesupplier’spossibilitiesaregrowing.Innovative technical channels and a whole set ofinstruments are increasingly being used to personalizeservices(A.Patapas,V.Vilutytė-Žilienė,2013,pp.312–325;A.Jonas,2016,p.206).

Services are often available through severaldifferent distribution channels, which, according to L.Bagdonienėetal.(2004),areunderstoodasthechainsofentities (individuals and organizations) involved in thedelivery of services and performing specific functions.

Therearetwotypesofservicedeliverychannels–directand indirect (through intermediaries)–distinguishedbyauthors,andonthebasisofthelatestscientificliterature,wehaveincludedonemorechannel,whenbothchannelsarecombined.Directservicedeliverymaybeprovidedatthe provider’s institution or in the consumer’s location,or some services may be provided at either location.Meanwhile, the indirect service channel can takemanyforms, whose structures are rapidly changing and theyare increasingly complex,with activeuseof e-services,m-servicesandsmartservices.

In Lithuania,10-15 years ago, direct educationservicesincludedalleducationalservices(educationandcare, educational assistance, parent education, etc.) andmostofsocialservices(nutrition,healthcare,socialandpsychologicalassistance,ensuringofphysical,socialandemotional security, family support, etc.).Today,we aretalkingaboutcombiningthesechannelsandtheincreasinginvolvement of stakeholders and social partners intoservice delivery. In this way, modern service deliverychannelscouldbe:1)alternativetothetraditionalchannel(direct service delivery at the provider’s institutionor at the recipient’s home) when digital technologiesare used, according to the provider’s choice or therecipient’s choice, 2) chains and networks created byinter-institutional co-operation and partnership, wheneducationalandsocialservicesaredeliveredbothdirectly(recreationalservicesforchildrenandfamily,temporaryeducation and care, child care centres, babysittingservices,socialandpsychologicalassistanceinpre-schooleducation institution or at home, etc.) and indirectly(e-communicationwithparents, informingabouthealth,socialsupportfromlocalauthorities,issuesonchildren’srights,supplyofextracurricularactivities,involvementinlocalcommunityactivities,etc.),usuallybycoordinatingdeliverychannels.

The analysis of the material collected duringthe semi-structured interview (six heads of pre-schooleducation institutions in Mažeikiai county and onespecialist from education department who works withkindergartens were interviewed) allowed to distinguishthe following particularities and perspectives of thedeliveryofmodernpre-schooleducationservices:

1. Delayedpoliticaldecisionsareamongtheexternal

66

factors that hinder the increased use of modernservices and delivery channels. The process ispromotedbyopportunitiescreatedbyinformationtechnology andmigration, as emigrants returningtoLithuaniawant new,morediverse services fortheirchildren.

2. Of the internal factors that influence thedevelopmentofmodern services, the competenceof the staff of pre-school education institution isthemostsignificant.Atpresent,itisofparamountimportance in educational services, withoutavoiding to introduce alternative educationalprograms. There is active learning to ensure thesocial andemotional safetyof children,but thereis the lackofdeeperunderstandingandreadinesstoprovidefamilysupportservicesandworkwithat-riskfamilies.

3. Inter-institutional cooperation is important inservicesupplychain.Ithasincreasedinprovidingeducational, physical, emotional security servicesfor a child; there is the lack of active social

interaction with other institutions in providingfamilysupportandsocialsecurityservices.

4. Through the combination of direct and indirectservice delivery channels, the use of digitaltechnologiesisimportant,andinformantsseetheirpotentialinincreasingaccesstoservices,increasingdiversity of services, reducing the disparity inserviceavailabilitybetweenurbanandruralareas,andcreatingnewqualityofeducation.

5. In Lithuania, it has not been prepared so far forthe model of pre-school education at home andfamily support, andduring the transitionalperiodtherewouldbeanapprovalformobilekindergartengroups.

6. Nanny service, as an alternative service to earlychildhoodeducation,isprovidedonlyinexceptionalsituations,anditwouldbeviableinthecitiesanditsfundingshouldbecomplex;thepedagogicalandvaluecompetenceofanannyisimportantaswell.Keywords:publicservices,channelsandmethods

ofservicedelivery,pre-schooleducationinstitution.

Copyright©2019ŠiauliaiUniversityPress 67

ISSN 2351-6712 (Online)Socialiniai tyrimai / Social Research. 2019, Vol. 42 (1), 67–78

Socialiai įtraukios bibliotekos samprata besikeičiančioje visuomenėje

Kristina KulikauskienėŠiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka, Aušros alėja 62, LT-76235 Šiauliai. El. paštas kristinakulikauskiene@gmail.com

The article has been reviewed. Received on 25 September 2019, accepted on 12 November 2019

AnotacijaStraipsnyje nagrinėjami svarbiausi organizacinės

socialinės atsakomybės ir įtraukties aspektai, apibrėžia-masocialiaiįtraukiosbibliotekoskoncepcija,analizuoja-mibibliotekomsaktualūssocialinėsįtrauktiesbruožai,bi-bliotekųvaidmenys,nulemtivisuomenėsporeikiųkaitosbei reikalaujantyspokyčiųbibliotekose.Atlikusmoksli-nės literatūros analizę, remiantis naujausiais užsienio irLietuvosautoriųmokslošaltiniais,išskirtiesminiaisoci-aliaiįtraukiosbibliotekosbruožai:paslaugųprieinamumoužtikrinimas įvairiųvisuomenėsgrupiųatstovams, soci-aliniųdalininkųinformacinių,kultūrinių,edukaciniųbeisocialiniųporeikiųtenkinimas,darbuotojųkompetencijųtobulinimas,bendruomenėstelkimasirkt.

Pagrindiniai žodžiai: įtrauki organizacija, bibli-otekosvaidmenųkaita,visuomenėsporeikiųtenkinimas.

ĮvadasŠiandieniniame pasaulyje organizacijos su-

siduriasunuolatiniaisir įvairiaispokyčiais, tokiaiskaip naujos technologijos, naujos rinkos, besikei-čiantiteisinėbazė,vidiniaiorganizacijųaplinkospo-kyčiaibeivartotojųporeikiųkaita(Butt,Nawab,Za-hid,2018).Būdamosviešojosektoriausorganizaci-jos, viešosios bibliotekos taip pat susiduria su po-kyčiais irbūtinybekeistis.Sistemingaistebėdamosvisuomenėspokyčius,jiemspasirengusiosirgeban-čiosjuosvaldyti,bibliotekosgalivisiškaipatenkin-tiskirtingųvisuomenėsgrupiųporeikius.Šiandieni-niamepasaulyje vienas iš pokyčių valdymoviešo-sioseorganizacijose,tarpjųirviešosiosebiblioteko-se, tikslųyraorganizacinėssocialinėsatsakomybėsdidinimas, įgalinantis įtraukios organizacijos kūri-mą.Socialiai įtraukibibliotekagalipatenkintivisųsocialiniųdalininkų–skirtingųvisuomenėsatstovų,oypač tų,kuriepriklausosocialinėsatskirtiesgru-pėms,informacinius,kultūrinius,edukaciniusirso-cialiniusporeikius.

Šiuolaikinėvisuomenėišbibliotekųtikisiin-formacijos prieinamumo, kultūrinių ir mokymosivisągyvenimąveiklųpasiūlosbeiprisidėjimoprieinformacinės, skaitmeninės ir socialinės atskirtiesmažinimo.Siekdamosatlieptivisuomenėsporeikius,viešosiosbibliotekosplečiasavovaidmenųspektrą–išaprūpinimoknygomisvietųjostampabendruome-nėscentrais,kuriuosevykdomosmokymosivisągy-venimąveiklos,suteikiamaprieigaprieinformacijosšaltinių, organizuojami kultūriniai ir informaciniairenginiai,žmonėsjoseleidžialaisvalaikįirbendrau-jatarpusavyje.Bibliotekųvaidmenųkaitabeipovei-kisvisuomeneiyraaktualimokslinių tyrimų tema-tika, plačiai tyrinėjamaužsienio irLietuvosmoks-lininkų.Akademinės bibliotekos sąveiką su visuo-mene pastarąjį dešimtmetį tyrė tokie autoriai, kaipDuobinienė irTautkevičienė (2002),Lamanauskie-nė (2006),Mažeikienė ir kt. (2008), Jantz (2012),Petraitytė(2013),Sanchez-RodriguezirLoGiudice(2018),irkt.ViešųjųbibliotekųvaidmenųpokyčiussavodarbuoseanalizavoJuchnevič(2016),Pečeliū-naitė(2017),Biveinis(2018),Strover(2019),Carril-loirGregory(2019)irkt.Bibliotekossvarbąvisuo-menėje mokslinėje literatūroje aktualizavo Janavi-čienė(2011),Chaputula,Mapulanga(2017),Lloyd(2019),Dürenirkt.(2019)irkt.Šieautoriaipabrė-žėbibliotekossvarbąbendruomeneibeivisuomeneiplačiąjaprasme.

Svarbu paminėti, kad bibliotekos yra viešo-siosorganizacijosirišjųyrareikalaujamanetikpa-tenkintivisuomenėsporeikius,betirprisiimtiatsa-komybęužkokybiškųirprieinamųpaslaugųvisuo-meneiteikimąbeivisuomenėsgerovėskūrimą(Ra-celis, 2018).Šiamekontekste išryškėjaorganizaci-jųsocialinėsatsakomybėsirįtrauktiessvarbabeiin-dėlisįvisuomenėsgerovę.Bibliotekų,kaipsocialiaiįtraukiųorganizacijų,svarbąsavotyrimuosepabrė-

68

žė Pereyaslavska irAbba (2015),Manzoora irVi-marlund (2017), McCrary (2017), Racelis (2018).Būtentviešosiosbibliotekosgalibūtisocialiniotei-singumo vykdytojos, užtikrindamos visiems be iš-imties visuomenės nariams prieigą prie informaci-josšaltinių,sudarydamosgalimybędalyvautieduka-cinėseirkultūrinėseveiklose(Moisey,2007).Siek-damosatlieptipažeidžiamųvisuomenėsgrupiųpo-reikius,viešosiosbibliotekos,būdamosbendruome-nėscentraiirturėdamosgalimybęvisiemsgyvento-jamsteiktinemokamasinformacines,kultūrinesbeiedukacinespaslaugas, turi unikaliągalimybęprisi-dėti prie socialinės atskirties mažinimo, tapdamosįtraukiomisorganizacijomis,atviromisirprieinamo-misvisiemsžmonėms(Kaedingirkt.,2017).Soci-aliaiįtraukibibliotekagalipatenkintiįvairiųvisuo-menės atstovų – bibliotekos socialinių dalininkų –poreikius.

Lietuvosmoksledarganaretaiaptinkamasą-voka socialiai itrauki biblioteka, o socialiai itrau-kios, socialiai atsakingos organizacijos konceptaijauneretimokslinėsepublikacijose.Įtraukios bibli-otekoskoncepcijosapibrėžtisyraaktuališiandieni-niameLietuvosmoksliniųtyrimųkontekste,nesat-liktapalygintimažaityrimų,kuriedetaliainagrinė-tų socialiai itraukios viešosios organizacijos bruo-žusbei esminius aspektus.Dėl šiospriežastiesyrasvarbupraplėstiirįtraukiosorganizacijoskoncepcijąapskritai,papildantjąnaujomissuvoktimis,apiman-čiomis rūpinimąsi atskirtį patiriančiomis visuome-nėsgrupėmisirsocialinėsatsakomybėsprisiėmimu,nes tapimas įtraukia organizacija yra pokyčių įgy-vendinimobetkuriojeviešojo sektoriausorganiza-cijojesiekinys.Todėl įtraukiosbibliotekoskoncep-cijos išgryninimas, viena vertus, gali praplėsti pa-čiąįtraukiosorganizacijossampratą,kitavertus,galiprisidėtipriebibliotekųpaslaugųkokybėstobulini-mosiekiantsumažintisocialinęatskirtįbendruome-nėseirvisuomenėjeapskritai.

Tyrimo objektas–socialiaiįtraukiosbiblio-tekossamprata.

Tikslas–išanalizuotiesminiussocialiaiįtrau-kiosbibliotekos,kaipviešosiosorganizacijos,bruo-žus.

Uždaviniai: 1) atlikti teorinių šaltinių irmokslinėsliteratūrosapieįtraukiosorganizacijoses-miniusbruožusanalizę,siekiantpapildyti įtraukiosorganizacijos koncepcijos apibrėžtį viešosioms or-ganizacijomsaktualiaisaspektais;2)išanalizuotipa-grindiniusšiuolaikinėsbibliotekosvaidmenųkaitosaspektus, lemiančius pokyčius bibliotekose; 3) iš-grynintisocialiaiįtraukiosbibliotekoskoncepciją.

Taikomi tyrimo metodai: mokslinės litera-tūros turinioanalizė irmokslineanalizegrįsta idė-jųsintezė.

Socialiai atsakingos, tvarios ir įtraukios organizacijos, kaip pokyčių viešosiose organizacijose krypties, koncepcijos teorinis pagrindimas

Vienas pagrindinių organizacinių pokyčiųtikslų šiandienyra siekti socialinėsatsakomybės irkuo didesnio tvarumo.Socialinė atsakomybė (arba socialinis atsakingumas, organizacinė socialinė at-sakomybė)irtvarumasyrasąvokos,turinčioslabaipanašias reikšmes. Socialiai atsakinga organizaci-ja– tai tokiaorganizacija,kuriprisiimaatsakomy-bęužsavosocialiniųdalininkųirvisosvisuomenėsplačiąjaprasmeporeikiųtenkinimąbeigerovėskū-rimą.Socialinėatsakomybėyravienaišbūtinųtva-rausvystymosiįgyvendinimosąlygų(Mežinska,La-piņa, Mazais, 2015). Socialinė atsakomybė pade-dapamatuoti,kaiporganizacijaisekasivykdytivei-klasiratlieptiatskaitomybės,skaidrumo,etiniusrei-kalavimusbeipatenkintisocialiniųdalininkųporei-kius(Mežinskairkt.,2015).Būtentsocialinėatsa-komybė organizacijose reiškia socialinių dalininkųporeikių tenkinimą ir tvarųorganizacijosvystymą-si, o socialiniai dalininkai daro įtaką organizacijosateičiai bei tvarumui (Mory,Wirtz, Göttel, 2016).Socialinėatsakomybėgalibūtisuprantamakaipor-ganizacijosatsakomybėvisuomenei.Viešojosekto-riausypatumas,lyginantsuprivačiusektoriumi,yratoks,jogjamesvarbiausiaspaslaugųteikimasvisuo-menei, visuomenės poreikių tenkinimas, už kurį išesmėsnėragaunamasfinansinisatlygis.Viešųjųor-ganizacijų veiklos kontekste atskaitingumasuž so-cialinėsorganizacijosatsakomybėsprincipųįgyven-dinimą tenka įvairių lygių vadovams (Mory ir kt.,2016).Organizacijossocialinėatsakomybėpriklau-sonuodviejųlygmenųveiksnių–strateginioirvei-kloslygmens.Strateginiamelygmenyjeyraišskiria-miduveiksniai:1)organizacijosstrategijair2)or-ganizacijoskultūra.Veikloslygmenyjeyraišskiria-mitrysfaktoriai,turintysįtakossocialiaiatsakingosorganizacijoskūrimui:1)vykdomosveiklos;2)ži-nių valdymas ir 3) žmogiškųjų išteklių valdymas(Koo,Cooper,2016).Organizacijųsocialinėatsako-mybėreiškia,kadorganizacijayraatsakingaužsavoaplinkosauginįirsocialinįpoveikį.Socialiniopovei-kiosrityjeyrasiekiamamaksimaliaididintiorgani-zacijosteigiamąpoveikįjossocialineiaplinkai.Vy-raujanuomonė,kadsocialinėatsakomybėišorgani-zacijosreikalaujapapildomųresursų(pvz.,finansi-nių),tačiaujitaippatatnešanaudosvartotojams,in-vestuotojams,esamiemsirbūsimiemsdarbuotojams(Moore,Hanson,Everon,Kraemer,2017).

Organizacinės socialinės atsakomybėssąvokaglaudžiai siejasi su tvarumo sąvoka.Tvarumasyraorganizacijos gebėjimas žinoti, suprasti ir įvertin-tivisusfaktorius,lemiančiusorganizacijoskuriamą

69

vertę ir įgalinančius organizaciją sėkmingai veik-ti ateityje.Tvarumas leidžia įvertinti organizacijosveikląnetikekonominiuirfinansiniu,betirsocia-liniupožiūriu(Mooreirkt.,2017).Sutvarumosie-kimususijęiššūkiaiyralabaiįvairūs,apimantysto-kiassritis,kaipaplinkosauga,etiniaiaspektai,eko-nominiaipasiekimaiirsocialinėgerovė.Tvariosver-tėskūrimasreikalaujaišorganizacijųnetikatlieptišiuosiššūkius,betirpatenkintisocialiniųdalininkųporeikius.Socialiniamsdalininkamskuriamaorga-nizacijosvertėapimainovacijųvystymą,organizaci-josreputacijosišlaikymąirkėlimąbeibūsimosorga-nizacijosvystymosikryptiesnumatymą(AmaroDeMatos,Clegg,2013).Organizacinistvarumasyrare-alizuojamas,kaipagrindiniaitrystvarausvystymo-siaspektai–socialinis,aplinkosauginisirekonomi-nis–yraįgyvendinamiirintegruojamiįorganizaci-josvaldymą.Organizacijosšiandieniniamepasauly-jenegaliveiktibūdamosatsiskyrusios irnebendra-darbiaudamossuvisuomene.Tvarusvystymasisyrapagrindinisorganizacinispokytis,sukuriuosusidu-riaorganizacijos(Thakhathi,LeRoux,Davis,2019).Šiandiensocialinėsatsakomybėsirtvarumoprinci-pųįgyvendinimasorganizacijoseyralaikomasvienuišbūdųatlieptivisuomenėsporeikius,nesorganiza-cijosorientuojasinetikįekonominiusrezultatus,betirkuriasocialinęvertę.

Socialinės atsakomybės kontekste išryškė-jaorganizacijosįtrauktiessąvoka.Įtraukiorganiza-cija – taimoderni organizacija.Tokia organizacija

savovidiniųresursųpagrinduturinuolatdidintisavopotencialą, gerinti visus veiklos parametrus, plėto-tigalimybesšiemsparametramspasiekti,kitaip ta-riant,turivystytis;jiprivalobūtibesivystančiaorga-nizacija.Tokiaorganizacijaturibūtiaktyvivisuome-ninių procesų dalyvė, savo veikloje vadovautis at-sakingos elgsenos principais, ji turi tapti visuome-nėskeitimąsi,vystymąsiskatinančiuirkryptįapibū-dinančiusubjektu,turibūtisocialiaiatsakingavisuo-menėspokyčiussąlygojančiaorganizacija (Zakare-vičius, 2012).Atskiros institucijos bei organizaci-josgalididintisavoįtrauktį,otaigalibūtipadarytaįvertinantesamosįtrauktieslygįirnumatantpriemo-nesįtrauktiesdidinimui.Įtraukiosorganizacijossu-teikiavisiemsvienodasgalimybesnaudotis jųpas-laugomisbeiištekliais.Organizacijųpagrindąsuda-rožmonės,kuriejosedirba,todėlorganizaciniaipo-kyčiaireikalaujair josedirbančiųžmoniųpokyčio.Įtraukių organizacijų veikla yra paremta universa-lumoirnediskriminavimoprincipais,kurieužtikri-na galimybę jų paslaugomis naudotis socialiai pa-žeidžiamomsvisuomenėsgrupėmsSvarbupabrėžti,jogorganizacijosnėravienintelėpriemonėsumažin-tinelygybeivisuomenėje,tačiauįtraukiosorganiza-cijosgaliženkliaiprisidėtiprielygiųteisiųvisiemsasmenimsužtikrinimo(Pasaulinėdarnausvystymo-si ataskaita,2016).Mokslinėje literatūrojeaptiktosįvairios įtraukiosorganizacijosapibrėžtyspateikia-mos1lentelėje.

1lentelė

Įtraukios organizacijos apibrėžtys moksle

Autorius Įtraukios organizacijos apibrėžimasM.Shore,E.Randel, B.Chung,M.Dean(2011)

Organizacijosįtrauktisyraapibrėžiamakaipskirtingųsocialiniųgrupiųdarbuotojųįdarbi-nimasbeikaiptamtikrasdarbuotojovertinimoorganizacijojelaipsnis,kadadarbuotojasjaučiasivisaverčiuorganizacijosnariu.

A.Clarke(2012) Įtrauktis–taiveiksmai,kuriųorganizacijaimasisiekdamapašalintibarjerusskirtingųso-cialiniųvisuomenėsgrupiųdalyvavimuiorganizacijosveiklose.

C.J.Gaskin(2015) Viešųjųorganizacijųsocialinėįtrauktis–taiaplinkosfaktoriųiržmoniųnuostatųdermė,reikalingatam,kadvisiemsbūtųužtikrintoslygiosgalimybėsgautiviešąsiaspaslaugas.

N.Vohra,V.Chari(2015)

Įtrauki organizacija yra atvira įvairių socialinių grupių darbuotojams ir sudaranti jiemsvienodasdarbosąlygasbeigalimybestobulėti.Šiamekonteksteįtrauktisyrasuvokiamakaipvisavertisdarbuotojųdalyvavimasorganizacijosveiklosprocesuose.

B.J.King(2017)Įtraukiorganizacija–taiskirtingassocialinesirdemografinescharakteristikas,tokiaskaiprasė,amžius,lytis,tautybė,negalia,lytinėorientacija,turinčiusasmenisgerbianti,verti-nantibeipriimantiorganizacija.

S.Thompson(2017) Įtraukiosorganizacijos turinuolatsiekti tobulėti. Įtrauktisapimanuolatinį tobulėjimąirefektyvųorganizacijossocialiniųdalininkųįvairovėspanaudojimą.

D.Koller,M.Pouesard,J.Rummens(2018)

Socialinėorganizacijosįtrauktis–taiopozicijasocialineiatskirčiai,kuriapimastigmatiza-cijąirmarginalizacijąremiantistamtikromischarakteristikomis,tokiomiskaipsocioeko-nominisstatusas,rasė,lytisarnegalia.

70

Iš naujausioje mokslinėje literatūroje patei-kiamų įtraukios organizacijos apibrėžčių išryškėjadviįtraukiosorganizacijossuvokimokryptys,orien-tuotosįdvi socialinių dalininkų grupes: darbuotojus ir paslaugų gavėjus.Dalisautorių,tokiųkaipShoreirkt.(2011),Vohra,Chari(2015),Thompson(2017),įtraukiąorganizacijąapibrėžiakaiptokiąorganizaci-ją,kuriyraatviraįvairiųsocialiniųgrupiųdarbuoto-jamsbei sudaranti jiemsvienodasdarbo sąlygas irgalimybestobulėti.Šiamekonteksteįtrauktisyrasu-vokiama kaip visavertis darbuotojų dalyvavimas or-ganizacijos veiklos procesuose(Vohra,Chari,2015).Organizacijosįtrauktisyraapibrėžiamakaipskirtin-gųsocialiniųgrupiųdarbuotojųįdarbinimasirkaiptamtikrasdarbuotojovertinimoorganizacijojelaips-nis, kada darbuotojas jaučiasi visaverčiu organiza-cijosnariu(Shoreirkt.2011).Oįtraukiorganizaci-januolat siekiavisiškaipatenkintivisųbe išimtiesdarbuotojų individualius poreikius (Vohra, Chari,2015). Įtrauktisorganizacijoje taippat reiškiaskir-tumų panaudojimą organizacijos naudai. Kiekvie-nasasmuoturibūtivertinamaspagalsavoasmeni-niusgebėjimus,patirtis irpožiūrį.Tai reiškiakūri-mą tokios organizacijos kultūros, kurioje kiekvie-nas asmuo galėtų atskleisti savo gebėjimus ir ta-lentus.Tam,kadorganizacijoskultūrabūtųįtrauki,žmonėsjojeturibūtivertinami,išklausytiirgerbia-mi(Thompson,2017).

TuotarpuClarke(2012),Gaskin(2015),King(2017),Koller ir kt. (2018) išryškina antrąją įtrau-kios organizacijos suvokimo kryptį – įtrauktis turiapimti rūpinimasi ne tik darbuotojais, bet ir orga-nizacijospaslaugų gavėjais.Šisapibrėžimasatitin-kaviešųjųorganizacijųveikloskontekstą, kuriameįtrauktiessąvokąbūtinapraplėsti,nesviešųjųorga-nizacijų tikslas visų pirma yra visuomenės porei-kiųtenkinimas.Nepelnosektoriausorganizacijųva-dovybė, priimdama sprendimus, siekia suteikti ge-riausias paslaugas, naudodama turimus išteklius, ojų veiklos sėkmėmatuojama pagal tai, kiek ir ko-kios kokybės paslaugų tokios organizacijos teikia.Ne pelno sektoriai yra vertinami pagal gerovės, onepagalpelnokriterijų(Arimavičiūtė,2005).Įtrau-kiosorganizacijosveiklayranukreiptaįskirtingųvi-suomenėsgrupiųporeikiųtenkinimą,kaikiekvienasjaučiasilaukiamasirjamyraužtikrinamoslygiosda-lyvavimoteisės.Organizacijosįtrauktisgalikistidėlorganizacijosprioritetųpokyčių,oįtraukiosorgani-zacijosturinuolatsiektitobulėti.Įtrauktisorganiza-cijoslygmeniuapimanuolatinįtobulėjimąirefekty-vų organizacijos socialinių dalininkų įvairovės pa-naudojimą(Thompson,2017).Šiamekonteksteso-cialiaidalininkaiapimairesamus,irbūsimusorga-nizacijospaslaugųgavėjus.

Apibendrinant šią informaciją galima teigti,kadįtraukiosorganizacijossąvokosapibrėžimasvie-

šųjų organizacijų veiklos kontekste plečiasi – nuo rūpinimosi darbuotojų įtrauktimi pereinama ir prie rūpinimosi visuomenės narių gerove, ypačtų,kuriepatiriasocialinęatskirtį.

Anderson(2017)išskiria10įtraukiosorgani-zacijosbruožų,apibūdinančiųįtraukiąorganizaciją:1. Priimanti kitoniškuma ir itraukianti įvairių vi-

suomenės grupių atstovus. Tokioje organizaci-jojekiekvienasžmogus–tiekdarbuotojas,tiekvartotojas – vertinamas kaip asmenybė be iš-ankstinio nusistatymo ir stereotipais pagrįstovertinimo.

2. Darbuotojų pasiekimus vertinanti pagal jų indi-vidualias galimybes.Tokiojeorganizacijojedar-buotojaiaiškiaižinosavoteises irpareigasbeiatsakomybes.Jųveiklosrezultataiyravertinamiremiantisjųindividualiaispasiekimais.

3. Veikianti vadovaujantis aiškiais standartais ir procedūromis,kuriosyraapibrėžtosveiklosdo-kumentuosebeiatitinkapagrindiniųšaliesirpa-saulio teisinių dokumentų nuostatas skirtingųsocialiniųvisuomenėsgrupiųnediskriminavimosrityje.Visi šieveiklosdokumentaiyražinomivisiemsbeišimtiesdarbuotojams.

4. Nuosekliai ir sistemingai vykdanti numatytas veiklas.Tokiojeorganizacijojenegaliojadvejo-pi standartai.Darbuotojamssuteikiamos lygiosteisėsdalyvautiveiklose,visiemsgaliojavieno-dostaisyklės,oorganizacijosteikiamospaslau-gosyraprieinamosvisiemsskirtingųsocialiniųvisuomenėsgrupiųatstovams.

5. Palaikanti ir kurianti mokymosi kultūra.Įtraukiorganizacija–tainuolatbesimokantiorganizaci-ja.Tokiojeorganizacijojedarbuotojamsyrasu-daromosgalimybėsnuolattobulėtiirkeltisavokvalifikacijątam,kadbūtųsėkmingaiįgyvendi-nami organizacijos tikslai, užtikrinama paslau-gųkokybėbeipatenkinamivartotojųporeikiai.

6. Gebanti efektyviai spręsti iškylančius konfliktus. Tokiojeorganizacijojekonfliktaiyralaikomina-tūralia skirtingų socialinių visuomenės grupiųatstovųsąveikospasekme.Šiekonfliktai,galin-tys atsirasti tiek tarp darbuotojų, tiek tarp dar-buotojųirvartotojų,yrasprendžiamikonstruk-tyviai, siekiant užtikrinti visų grupių poreikiųpatenkinimą.

7. Esanti bendruomenės, kurioje veikia, dalimi. Tokia organizacija pripažįsta, kad jos vadovai,darbuotojai bei vartotojai ar paslaugų gavėjaiyravienosbendruomenėsdalis. Įtraukiorgani-zacija stengiasi aktyviai dalyvauti bendruome-nėsveikloseirįsavovykdomasveiklasįtrauk-tivisusbendruomenėsatstovus.Tokiosorgani-zacijostikslas–patenkintibendruomenėsporei-kius.

71

8. Savo misijoje ir vizijoje atliepianti itraukties už-tikrinimo nuostatas.Tokiosorganizacijostikslaiyražinomivisiemssocialiniamsdalininkams,okiekvienas darbuotojas siekia prisidėti prie or-ganizacijostikslųsiekimo.Organizacijostikslaitampadarbuotojotikslais.

9. Vertinanti asmenybę. Įtraukioje organizacijo-jedarbuotojaiyravertinamipagalindividualiaspastangas,onevientikužturimąišsilavinimą.Vartotojaiyrapriimamikaipvisivienodailygūs,nepaisantjųsocialinėspadėtiesarstatuso.

10. Nuolat besikeičianti. Pokyčiai yra neišvengia-misiekiantatlieptivisuomenėsporeikius.Įtrau-ki organizacija nuolat peržiūri ir įvertina savopasiekimusbeiveiklosrezultatustam,kadbūtųatliepiami darbuotojų, vartotojų ir visuomenėsporeikiai(Anderson,2017).Taigi,bendrąjaprasmeįtrauktissuteikiagali-

mybędalyvautivisiemsnepaisantskirtumų,jiįgali-navisusžmones jaustis įvertintus irpriimtus.Taippatsvarbupaminėti, jog įtrauktisyra labiauproce-sas, o ne būsena, reikalaujantis pokyčių. Įtraukiosorganizacijos kūrimas yra siejamas su institucinėskultūroskūrimu,kuripriimairpalaikoįvairiųvisuo-menėsnariųgrupiųporeikiusirpriimavisusasmenistokius,kokiejieyra(Kinsella,2018).

Teorinės ir praktinės pokyčių viešosiose bibliotekose prielaidos, siekiant tapti įtraukiomis organizacijomis

Būdamos viešojo sektoriaus organizacijos,šiandieniame pasaulyje bibliotekos yra nuolatinėskaitosbūsenos.Josyraveikiamosnaujovių,inovaci-jų,kuriosskatinabibliotekųveiklospokyčius(Car-rillo,Gregory,2019).Tuopačiumetukintavisuome-nėslūkesčiaibibliotekoms–bibliotekostampaben-druomenėssusirinkimovietomis,kuriairdalijasiži-niomisbei tuopačiumetuvykdo tradicinesknygųsaugojimo ir išdavimo veiklas (Irwin, Silk, 2019).Didelė dalis pokyčių, vykstančių bibliotekose, yranulemtikultūroskaitos.Tam,kadbibliotekosgalė-tųatlieptibesikeičiančiusbendruomeniųirvisuome-nėsporeikius,turiišesmėspasikeistijųvietavisuo-menėje (Lloyd, 2019).O tam, kad bibliotekos ga-lėtųtinkamaiįvertintivartotojųporeikius,jomsbū-tina užmegzti bendradarbiavimo ryšius su vietinė-mis organizacijomis, ne pelno siekiančiomis įstai-gomis,socialiniųpaslaugųcentrais,veikiančiaisbi-bliotekųveiklosteritorijoje(Lloyd,2019).Besikei-čiantivisuomenėreikalaujanaujoslyderystės,naujųkompetencijųirnaujopožiūrioįbibliotekųpaslau-gas(Düren,Goldstein,Landoy,Repanovici,Saarti,2019).XXIamžiujebibliotekųvaidmuokinta–nuotradicinėsknygųskolinimovietosbibliotekos tam-pabendruomenėscentrais,kuriųtikslaibegaloįvai-

rūsirapimantystokiassritis,kaipvisuomenėsskai-tmeninio raštingumougdymas,mokymosivisągy-venimąveiklųorganizavimas,kultūrinių,informaci-niųbeiedukaciniųveiklųvykdymas, socialinėsat-skirties mažinimas (Pečeliūnaitė, 2017). Šiuolaiki-niųbibliotekoskonceptųapibrėžimuosebibliotekosirvisuomenėsryšyssuprantamaskaiptiesioginisdėlbibliotekosįgyvendinamųsocialiniųfunkcijųneats-kiriamumonuovisuomenėsporeikių įgyvendinimo(Juchnevič, 2016).Bibliotekosbendruomenę suda-robibliotekosvartotojai,besiskiriantyssavosociali-nepadėtimi,išsilavinimu,mentalitetu.Viešųjųbibli-otekųteikiamospaslaugostaippatyraviešos–josprieinamoskiekvienambendruomenėsnariui(Peče-liūnaitė,2017).Mokslinėjeliteratūrojeyraišskiria-mišiepagrindiniaibibliotekosvaidmenys:informa-cinis, edukacinis-kultūrinis, bendruomeninis ir soci-alinis.

Informacinisvaidmuoreiškia,kadbibliotekasuvokiamakaipįstaiga,galintiužtikrinti literatūrosbeikokybiškosinformacijosprieinamumąvisuome-nei, teikti aktualias, į praktinępanaudąorientuotaspaslaugas,prieinamasvisomssocialinėmsgrupėms(knygos, periodika, kiti bibliotekos kaupiami fon-dai, viešoji interneto prieiga) (Kijauskaitė,Alėbai-tė,2016).Bibliotekosyravartaiįinformaciją,tačiausantykistarpbibliotekųirinformacijospasikeitė.Bi-bliotekininkainebėramokytojai,jiegalitiknurodytikryptįirpalengvintiinformacijospaieškas.Šiandienvartotojai ieškopatogumo,o tai yra siejama su iš-maniaisiais telefonais irplanšetiniaiskompiuteriais(Kollerirkt.,2018).

Edukacinis-kultūrinisvaidmuoreiškia,jogbi-blioteka suvokiama kaip įstaiga, gebanti pasiūlytikultūringolaisvalaikiopraleidimo,užimtumoalter-natyvųperbibliotekosorganizuojamusrenginiusbeiįvairaus pobūdžio projektus (Kijauskaitė,Alėbaitė,2016).Bibliotekosedaugdėmesioskiriamavaikamsir jaunimui,bibliotekos įgyvendinaprojektus, skir-tusvaikųirjaunimokūrybiškumuiskatinti,jųmoty-vacijaistiprinti(Biveinis,2018).Pastaraisiaismetaisedukacija viešosiose bibliotekose tapo itin aktuali.Bibliotekos, būdamos neformalausmokymosi visągyvenimągalimybiųteikėjosirorganizatorės,mokovartotojusnaudotisinformacijosištekliais,diegiain-formacinioraštingumoįgūdžius.Siekdamosatliep-ti šį vaidmenį, bibliotekosmoko ne tik informaci-nio,betirkompiuterinio,skaitmeninioraštingumo.Šiemokymai yra ne tikmokymosi visą gyvenimąskatinimas,betirneformalusmokymas,kurissutei-kiažiniųirpriemoniųsavarankiškaimokytis,ugdobendrąsias kompetencijas, padedančias prisitaiky-ti darbo rinkoje ir socialiniame gyvenime. Pagrin-dinisvartotojųmokymųtikslas–ugdytiinformaci-josieškąir joskritinįvertinimą,gebėjimąatsirink-

72

tiinformacijąpagaltamtikruskriterijus,kadjibūtųnaudingapažintiniuirnaudojimoaspektu(Valaitytė,2018).Bibliotekų kultūrinės veiklos srityje galimaišskirtikeliasaktualiaskryptis:nacionalinėsliteratū-rosrenginiųorganizavimasirskaitymoskatinimas,kraštotyrosveiklairvietoskultūrospaveldoaktua-lizavimas,etninėskultūrossklaida,istorinėsatmin-tiespalaikymasirugdymas,meninėsįvairovėssklai-dabeivartotojųkūrybiškumoirkūrybingumoskati-nimas,daugiakultūriškumoplėtotė(Biveinis,2018).

Bendruomeninis vaidmuo suponuoja, jogbi-bliotekayrasuvokiamakaiperdvėbendrauti,burtisbendruomenei(Kijauskaitė,Alėbaitė,2016).Biblio-tekosveiklosveiksmingumaspriklausonuobiblio-tekosbendradarbiavimosubendruomenėmis,nevy-riausybinėmis organizacijomis, kultūros, profesio-naliojoirmėgėjųmenoorganizacijomis,moksloins-titucijomis,rėmėjaisirkt.(Biveinis,2018).Šiuolai-kiniuosebibliotekoskonceptuosebibliotekos ir vi-suomenėsryšiaiapibrėžiamikaipkintantysnuobi-bliotekininko kaip vienintelio galimo informacijosekspertoikibibliotekos,kurinformacijairžiniosku-riamoskartusuvartotoju.Šiandieniniamepasaulyjebibliotekosirvisuomenėssąveikaapibūdinamataip–visuomenėaktyviaidalyvaujakurdamainformaci-jąirjadalindamasi,obibliotekosdėmesyspersike-lianuorūpinimosiištekliaisprievartotojųporeikiųrealizavimo(Juchnevič,2016).

Bibliotekosvaidmenųkaitoskonteksteišryš-kėjasocialinis, arba bibliotekos kaip socialinių sa-veikų erdvės,vaidmuo.Remiantisšiakoncepcijabi-blioteka suprantamakaipvisiemsatviraerdvė,ku-rioje bendruomenėsgali įgyvendinti savo sumany-musbendraujant,mokantis,leidžiantlaisvalaikį,dir-bant irkt.Tai lemia įvairiųsocialiniųgrupių,ypačstigmatizuotųarpatiriančiųsocialinęatskirtį,įsitrau-kimąįsocialinįgyvenimą(Juchnevič,2016).Biblio-tekosgalibūtisocialinioteisingumovykdytojos,už-

tikrindamosvisiemsbeišimtiesvisuomenėsnariamsprieigąprieinformacijosšaltinių,sudarydamosgali-mybędalyvautiedukacinėseirkultūrinėseveiklose(Moisey, 2007). Teikdamos nemokamas paslaugasirprieigąpriešiuolaikiniųtechnologijų,bibliotekossudarosąlygaspažintikultūrą,dalyvautivisogyve-nimomokymosiprocesuose,yraatvirosirsavokon-cepcija priimtinos įvairioms socialinėms grupėms(Juchnevič,2016).Būtentsocialinisbibliotekosvai-dmuoapimavisusanksčiau įvardytusvaidmenis irsujungiajuosvisumą–šiandieniniamepasaulyjebi-bliotekayraatviravisiemsžmonėms,gebantipaten-kintiįvairiųžmoniųporeikius.Šiandieniamepasau-lyjebibliotekos tampa orientuotos i mokymosi visa gyvenima skatinima, socialinės atskirties mažinima, mokslo potencialo stiprinima ir inovacijų vystyma. Šieaspektaiišskiriabibliotekasiškitųviešųjųorga-nizacijų–mokyklų,kultūroscentrų,dienoscentrųirkt.,nesviešosiosbibliotekos,turėdamosplatųorga-nizacijųtinklą,veikianetmažiausiuosemiesteliuoseirkaimuose,yraatvirosįvairausamžiausirskirtin-gųsocialiniųgrupiųžmonėms,jųteikiamospaslau-gos yra visiškai nemokamos, o paslaugų spektrasvarijuoja nuo tradicinių knygų išdavimoveiklų ikimokymosivisągyvenimą,kultūriniųbeiinformaci-niųrenginiųorganizavimo,inovatyviųpaslaugųkū-rimo.Bibliotekosprisidedaprieinformacinės,skai-tmeninėsirsocialinėsatskirtiesmažinimo,suteikda-mosprieigąprieinformacijosšalinių,nemokamoin-terneto,organizuodamosnemokamus renginiusbeiedukacinesveiklas.Bibliotekosežmonėsgalitiesio-giaibendrauti tieksubibliotekosdarbuotojais, tiektarpusavyje–bibliotekųpatalposyraviešosiratvi-rosįvairiemssusibūrimams,laisvalaikioleidimui.

Remiantis pastarųjų metų mokslininkų dar-bais, visuomenės poreikių įtaka skirtingų bibliote-kosvaidmenųformavimuisiirbibliotekos,kaipso-

cialiaiatsakingosirįtraukiosorganizacijos,kūrimuivizualiaipateikiama1paveiksle.

1 pav. VisuomenėsporeikiųįtakabibliotekosvaidmenųformavimuisiirįtraukiosbibliotekoskūrimuiŠaltiniai:Juchnevič,2016;Kijauskaitė,Alėbaitė,2016;Biveinis,2018

73

Bibliotekos, kaip viešojo sektoriaus organi-zacijos,tikslasvisųpirmayravisuomenėsinforma-cinių,kultūrinių,edukaciniųbeisocialiniųporeikiųtenkinimas.Šiamepaveikslepavaizduota, jogskir-tingųvisuomenėsgrupių,tokiųkaipjaunimas,seny-vo amžiaus žmonės, neįgalieji ir kt., poreikiai rei-kalaujairbibliotekosvaidmenųkaitos.Šiandienpa-grindinėsbibliotekosfunkcijosyraužtikrintiprieigąprieinformacijosšaltinių,vykdytiedukacinesirkul-tūrinesveiklas,įšiasveiklasįtrauktibibliotekosap-tarnaujamosbendruomenėsnarius,įskaitantirtuos,kuriepriklausosocialinėsatskirtiesgrupėms,nepai-sant jų rasės, tautybės ar negalios. Šie vaidmenyssukuriaprielaidąbibliotekosorganizacineikaitai irskatinabibliotekoskaipįtraukiosorganizacijosfor-mavimąsi.Tokiaorganizacijapatenkinanetikvarto-tojų,betirvisosvisuomenėsnariųporeikius.Šior-ganizacinėbibliotekoskaitavykstanuolatsąveikau-jantsuvisuomene,stengiantispatenkintiesamusbeiatliepti augančius naujus jos poreikius.Turėdamosprieigąprienaujausiųžiniųir informacijos,apsirū-pinusiosnaujomis technologijomis,bibliotekosnu-matobūsimusvisuomenėsporeikius,kuriuosatlie-piaplėtodamosirvykdydamosinovatyviųproduktųbeipaslaugųsklaidą,užtikrindamosjųprieinamumą

įvairiųvisuomenėsgrupiųatstovams.Bibliotekųvaidmenųkaitoskonteksteišryškė-

jabibliotekųporeikistaptisocialiai atsakingomis ir itraukiomis organizacijomis.Išvisųviešųjųorgani-zacijų,taippatirišviešųjųbibliotekų,yrareikalauja-maatsakomybėsužtai,kaipjųteikiamospaslaugosprisidedaprievisuomenėsgerovėskūrimo(Racelis,2018).Viešojiorganizacija,tarpjųirviešojibiblio-teka,turidėtivisaspastangas,kadįvykdytųsavoso-cialinespaslaugasvisuomenei.Šiamekontekste iš-ryškėjaorganizacijųsocialinėsatsakomybėssvarbabei indėlis į visuomenėsgerovę.Organizacijos so-cialinėatsakomybėirįtrauktisyrasritys,ypačaktu-aliosviešosiomsbibliotekoms.Bibliotekomssocia-linėatsakomybėirįtrauktisvisųpirmareiškiasoci-aliniųdalininkųporeikiųpatenkinimą.PasakRace-lis (2018),bibliotekossocialinėatsakomybėapima4lygmenis:pirmaslygmuo–taiatsakomybėužbi-bliotekojesaugomusinformacijosšaltinius,knygas;antraslygmuo–taiatsakomybėužbibliotekojedir-bančiusdarbuotojus,trečiaslygmuo–taiatsakomy-bėužbibliotekosvartotojusirketvirtaslygmuo–taiatsakomybėužtuos,kurienėravartotojai,taiatsako-mybėužvisuomenęplačiąjaprasme.Viešosiosbi-bliotekos socialinės atsakomybės lygmenys vizua-

liaipateikiami2paveiksle.

2 pav. Bibliotekossocialinėsatsakomybėslygmenys

Šaltinis:Racelis,2018

Remiantis šiuo požiūriu, bibliotekos turėtųprisiimti atsakomybęuž socialinės gerovės kūrimąper teikiamas paslaugas, užtikrinant jų prieinamu-mą,nesbūtentpaslaugųprieinamumoužtikrinimasyravienaspagrindiniųįtraukiosbibliotekosveiklosprincipų.Apibendrinant2paveikslepateikiamą in-formacijągalimateigti,kadįtrauki biblioteka–tai tokia biblioteka, kurios paslaugos yra prieinamos visų visuomenės socialinių grupių atstovams, tai

biblioteka, kuri rūpinasi savo darbuotojų gerove, kompetencijų tobulinimu, vartotojų poreikių ten-kinimu, telkia bendruomenę, į savo veiklas įtrauk-dama skirtingus žmones. Tokiabibliotekakuriapri-dėtinęvertęvisuomenei,prisidėdamapriesocialinioteisingumovykdymo,skatindamasocialinėsatskir-ties grupėms priklausančių asmenų įtrauktį. Svar-bupaminėti,jogįtraukiosbibliotekoskoncepcijaišesmės atliepia pagrindinius įtraukios organizacijosbruožus–įtraukiojebibliotekojedėmesysskiriamasvisų socialinių visuomenės grupių poreikių tenki-

74

nimui,darbuotojųkompetencijų tobulinimui, įtrau-kiųbibliotekųveiklaatitinkašaliesirpasaulioteisi-niųdokumentųnuostataslygiųgalimybiųirprieina-mumoužtikrinimosrityse,įtrauktiesdidinimuiskir-tos veiklos yra numatytos pagrindiniuose bibliote-kosstrateginiuoseirveiklosdokumentuosebeinuo-sekliaiirsistemingaiįgyvendinamos.Įtraukibiblio-tekabendradarbiaujasuįvairiomisorganizacijomis,vietos,kuriojeveikia,bendruomenėmis,viešinain-formacijąapiesavopaslaugassocialinęatskirtįpa-tiriančiomsvisuomenėsgrupėms.Įtraukibibliotekanuolatstebi,vertinairtobulinasavoveiklą,planuo-jairįgyvendinapokyčius,susijusiussuįtrauktiesdi-dinimubeipaslaugųsocialinęatskirtįpatiriančiomsvisuomenėsgrupėmstobulinimu.

Tačiau įtraukios bibliotekos koncepcijoje,skirtingai nuo kitų įtraukių viešųjų organizacijų,ypačišryškėjanevienporeikisatlieptisocialiniųda-lininkųporeikius(taibūdingavisomsįtraukiomsor-ganizacijoms), bet itin didelė socialinių dalininkų įvairovė irnevisadalengvaiprognozuojamijųpo-reikiai. Paslaugų gavėjai apima visų amžiaus gru-pių ir skirtingų socialinių grupių asmenis – prade-dantvaikaisirbaigiantsenyvoamžiausžmonėmis.Viešosiosebibliotekoselankosimoksleiviai,studen-tai,dirbantysasmenys,bedarbiai,pensinioamžiaus,įvairių negalių turintys žmonės ir kt. Kita vertus,dirbdamostinkluosesugyvenamojevietojeesančio-miskitomisformaliomisirneformaliomisorganiza-cijomis,kuriųdalissuinteresuotagyventojųįtrauki-muįmokymąsi,užimtumąirpan.,bibliotekos gali nuolat plėsti savo partnerių tinklą, galiįtrauktijuosįaktyviasveiklas.

Kitasaspektas–dirbdamasudideleklientųirpartnerių įvairove, įtraukibiblioteka turinuolat rū-pintissavopaslaugųkokybe,jųįvairove,prieinamu-muirdarbuotojųkompetencijų tobulinimu,nesbi-bliotekose darbuotų kompetencijos yra vienas pa-grindinių faktorių, padedančių užtikrinti teikiamųpaslaugų kokybę, kartu ir klientų įtrauktį. Biblio-tekospaslaugųspektrasapima tradicinesknygų iš-davimoveiklas, informacinių irkultūriniųrenginiųorganizavimą,skaitymoskatinimoiniciatyvas,mo-kymosivisągyvenimąveiklųplėtojimą,skaitmeni-nioirinformacinioraštingumougdymą,nemokamosprieigosprieinformacijosšaltinių,internetosuteiki-mą.Šiospaslaugos,užtikrinusjųprieinamumąirati-tiktį skirtingų visuomenės grupių poreikiams, galireikšmingaiprisidėtipriesocialinėsatskirtiesmaži-nimo.Būtent viešosios bibliotekos gali būti socia-linioteisingumovykdytojos,užtikrindamosvisiemsbe išimties visuomenės nariams prieigą prie infor-macijos šaltinių, sudarydamos galimybę dalyvau-ti edukacinėse ir kultūrinėseveiklose, renginiuose.Išplėtotastinklas,nemokamųpaslaugųįvairovėbei

užtikrintasšiųpaslaugųprieinamumasįgalinabibli-otekas taptibendruomenėscentrais–vietomis,kuržmonės renkasimokytis, tobulėti, dalyvauti rengi-niuose,praleistilaisvalaikį.Teikdamosnemokamasirvisiemsprieinamaspaslaugas,bibliotekosgalipa-siekti net labiausiai pažeidžiamasvisuomenėsgru-pes. Įtrauki biblioteka kuria pridėtinę vertę visuo-menei–perjosveiklasugdomasvisuomenėsskai-tmeninis ir informacinis raštingumas, didėja jauni-mo,negaliąturinčių,senyvoamžiausasmenųužim-tumas,mažinamasocialinėatskirtis.

IšvadosAtlikusteoriniųšaltiniųirmokslinėsliteratū-

rosanalizęgalimateigti,kadsocialinėsatsakomybėsirįtrauktiesaspektaišiandieniameviešųjųorganiza-cijų, tarp jų ir viešųjų bibliotekų, veiklos konteks-te įgyjaypatingąsvarbą.Socialinė atsakomybė yra neatsiejamanuoorganizacijųatsakomybėsvisuome-nei,ovisuomenėsporeikių tenkinimasyraesminisviešųjųorganizacijų tikslas.Organizacinėsocialinėatsakomybėsąlygojairįtraukiosorganizacijossąvo-kosplėtimąsiviešajamesektoriuje–viešosioseor-ganizacijose nuo rūpinimosi darbuotojų įtrauktimipereinama irprie rūpinimosivisuomenėsnariųge-roveirypačtų,kuriepatiriasocialinęatskirtį.Orga-nizacinėįtrauktissuteikiagalimybędalyvautiirgau-tiorganizacijospaslaugasvisiemsnepaisantskirtu-mų,jiįgalinavisusžmonesjaustisįvertintaisirpri-imtais.Svarbupaminėti,jogįtrauktisyralabiaupro-cesas, o ne būsena, reikalaujantis nuolatinių poky-čių organizacijose ir gebėjimo juos efektyviai val-dyti.Įtraukiosorganizacijoskūrimasyrasiejamassuinstitucinėskultūroskūrimu,kuriojetenkinamivisųsocialiniųdalininkųbeivisuomenėsplačiąjaprasmeporeikiai.

Būdamosviešojosektoriausorganizacijos,bi-bliotekos šiandien susiduria su nuolatiniais poky-čiais. Jasveikianaujos technologijos, inovacijos irbesikeičiantys visuomenės poreikiai – bibliotekostampa bendruomenės centrais, kuriuose vyksta in-formacinės,kultūrinėsbeimokymosivisągyvenimąveiklos.Šiepokyčiaisąlygojairbibliotekųvaidme-nųkaitą–nuotradiciniųknygųsaugojimoirišdavi-movietųjostampasocialinioteisingumovykdyto-jomis.Atliepdamos pagrindinius savo vaidmenis –informacini, edukacini- kultūrini, bendruomenini ir socialini – bibliotekostampaorientuotosįmokymo-sivisągyvenimąskatinimą,mokslopotencialosti-prinimą,inovacijųvystymąbeisocialinėsatskirtiesmažinimą. Bibliotekos vaidmenų kaitos konteksteypač išryškėja socialinis bibliotekos vaidmuo. Šisvaidmuo apima visus bibliotekos vaidmenis ir su-jungiajuosįvisumą–šiandieniniamepasaulyjebi-bliotekayraatviravisiemsbeišimtiesžmonėms,ge-

75

bantipatenkintiįvairiųžmoniųporeikius.Viešosiosbibliotekos turi platų organizacijų tinklą, yra atvi-ros skirtingoamžiaus ir skirtingųsocialiniųgrupiųžmonėms,jųteikiamospaslaugosyranemokamos,opaslaugųspektrasyralabaiįvairusirapimatradici-nesknygųišdavimoveiklas,mokymosivisągyveni-mą,kultūriniųbeiinformaciniųrenginiųorganizavi-mąirinovatyviųpaslaugųkūrimą–būtentšiebruo-žaisukuriaprielaidassocialiaiatsakingosirįtraukiosbibliotekoskūrimuisi.

Bibliotekųvaidmenųkaitairnuolatinissiekisatlieptibeipatenkintinuolataugančiusirkintančiusskirtingųvisuomenėsgrupiųporeikiusnulemiapo-reikį joms tapti socialiai atsakingomis ir itraukio-mis organizacijomis. Iš visų viešųjų organizacijų,taippatirišviešųjųbibliotekų,yrareikalaujamaat-sakomybėsužvisuomenėsgerovęirsocialiniųpas-laugųvisuomeneivykdymo.Taiskatinabibliotekaskeistisbeitaptiįtraukiomisorganizacijomis.Įgyven-dinusiosirefektyviaivaldydamospokyčiųprocesą,bibliotekos gali tapti socialiai įtraukiomis – tokio-mis bibliotekomis, kurių paslaugos yra prieinamosvisų skirtingų visuomenės socialinių grupių atsto-vams,kuriosrūpinasisavodarbuotojųgerove,varto-tojųporeikiųtenkinimu,telkiabendruomenę,įsavoveiklasįtraukdamosskirtingusžmones.Įtraukiosbi-bliotekos koncepcijoje, skirtingai nuo kitų įtraukiųviešųjųorganizacijų,ypač išryškėjane tikporeikisatlieptisocialiniųdalininkųporeikius,betirlabaidi-delėsocialiniųdalininkų įvairovė.Bibliotekospas-laugųgavėjaiapimavisųamžiausgrupiųirskirtin-gųsocialiniųgrupiųasmenis–nuovaikųikisenjorų.Būdamosbendruomenių,kurioseveikia,centrai,bi-bliotekosgaliplėtotipartnerystėstinklussukitomisorganizacijomis, užsiimančiomis gyventojų švieti-mobeiužimtumoveiklųvykdymu.Didelėpaslaugųgavėjųbeipartneriųįvairovėįpareigojaįtraukiasbi-bliotekasnuolatrūpintissavopaslaugųkokybe,įvai-rove,prieinamumuirdarbuotojųkompetencijųtobu-linimu,nesdarbuotųkompetencijosyravienaspa-grindinių faktorių, padedančių užtikrinti teikiamųpaslaugųkokybę,kartuirklientųįtrauktį.Šiebruo-žai išskiriabibliotekas iškitųviešųjųorganizacijų,nes viešosios bibliotekos, būdamos bendruomenėscentrai, turėdamosplatųįstaigųtinkląbeipaslaugųspektrą,kompetentingusdarbuotojusirprieigąprienaujausių žiniųbei informacijos, gali užtikrinti vi-siemsbe išimties žmonėms lygiasgalimybesgautikultūrines, informacines,mokymosivisągyvenimąpaslaugas,užsiimtisavišvieta,lankytisrenginiuose,turiningaipraleistilaisvalaikį.Tokiubūduįtraukibi-bliotekakuriapridėtinęvertęvisuomeneiirpriside-dapriesocialinioteisingumovykdymo.

Literatūra 1. AmaroDeMatos,J.,Clegg,S.R.(2013).Sustainabil-

ity andOrganizational Change. Journal of Change Management,13(4),382–386.

2. Anderson,M.D.(2017). Ten Characteristics of an In-clusive Organization.Prieigainternete:https://www.mdanderson.org/content/dam/mdanderson/docu-ments/about-md-anderson/careers/diversity-and-in-clusion/ten-characteristics-of-an-inclusive-organiza-tion.pdf.

3. Arimavičiūtė,M.(2005).Viešojo sektoriaus institu-cijų strateginis valdymas:vadovėlis.Vilnius:Myko-loRomeriouniversitetoLeidyboscentras.

4. Biveinis,P.(2018).Kultūrosfunkcijosir jųrealiza-vimassavivaldybiųviešųjųbibliotekųveikloje.Šian-dienaktualu,58(1),58–106.

5. Butt,F.S.,Nawab,S.,Zahid,M.(2018).Organiza-tionalFactorsandIndividualEffectiveness:Moderat-ingRoleofChangeManagement.Journal of Psycho-logical Research,33(1),75–100.

6. Carrillo, E., Gregory, G. M. (2019). Change man-agementinextremis:Acasestudy.Journal of Access Services,16(1),21–33.

7. Chaputula,A.H.,Mapulanga, P.M. (2017). Provi-sionofLibraryServices toPeoplewithDisabilitiesinMalawi.South African Journal of Library and In-formation Science,82(2),1–10.

8. Clarke,A.(2012).ThePotentialoftheHumanRights-BasedApproachfortheEvolutionoftheUnitedNa-tionsasaSystem.Hum Rights Rev,13,225–248.

9. Duobinienė, G., Tautkevičienė, G. (2002). Akade-minėbibliotekabesimokančiojevisuomenėje:moky-mosiaplinkosraiškaKTUbibliotekoje.Informacijos mokslai,20,193–201.

10. Düren,P.,Goldstein,S.,Landøy,A.,Repanovici,A.,Saarti,J.(2019).EffectsoftheNewPublicManage-ment (NPM)andAusterity inEuropeanPublic andAcademicLibraries.Journal of Library Administra-tion,59(3),342–357.

11. Gaskin,J.(2015).OnthePotentialforPsychologicalResearchersandPsychologiststoPromotetheSocialInclusionofPeoplewithDisability:AReviewCad-eyrn. Australian Psychological Society,50(6),445–454.

12. Global Sustainable Development Report (2016). Prieiga internete: https://sustainabledevelopment.un.org/content/documents/2328Global%20Sustain-able%20development%20report%202016%20(fi-nal).pdf.

13. Irwin,B.,Silk,K.(2019).ChangingStakeholderEx-pectationsofLibraryValue.Public Library Quarter-ly,38(3),320–330.

14. Janavičienė,D. (2011).Kaimo vietovių bibliotekosreikšmėbendruomenėje.Kaimo raidos kryptys žinių visuomenėje,2,105–116.

15. Jantz,R.(2012).InnovationinAcademicLibraries:AnAnalysisofUniversityLibrarians’Perspectives.Library & Information Science Research,34,3–12.

76

16. Juchnevič,L. (2016).Šiuolaikiniaibibliotekoskon-ceptaitinklaveikosvisuomenėje:kontekstasirpožiū-riai. Informacijos mokslai,74,95–114.

17. Kaeding,J.,Velasquez,D.L.,Price,D.(2017).Pub-licLibrariesandAccessforChildrenwithDisabili-tiesandTheirFamilies:AProposedInclusiveLibraryModel. Journal of the Australian Library and Infor-mation Association,66(2),96–115.

18. Kijauskaitė,G.,Alėbaitė,I.(2016).Projekto „Biblio-tekos pažangai 2“ dalyvių tyrimas.Prieigainternete:http://3erdve.lt/media/public/Tyrimai_2016/bp2_ko-kyb_projektu_dalyviai_v2.pdf.

19. King,B. J. (2017).Unleashing thePowerof Inclu-sion.Attracting and Engaging the EvolvingWork-force. Deloitte Development LLC.Prieiga internete:https://www2.deloitte.com/content/dam/Deloitte/us/Documents/about-deloitte/us-about-deloitte-unleash-ing-power-of-inclusion.pdf.

20. Kinsella,W. (2018). Organising Inclusive Schools.International Journal of Inclusive Education (p. 1–17).doi:10.1080/13603116.2018.1516820.

21. Koller,D.,LePouesard,M.,Rummens,J.A.(2018).DefiningSocialInclusionforChildrenwithDisabil-ities:ACriticalLiteratureReview.Children & soci-ety,32,1–13.

22. Koo, Y., Cooper, R. (2016). What Drives Social-lyResponsibleDesigninOrganizations?:EmpiricalEvidencefromSouthKorea.The Design Journal, 19 (6),879–901.

23. Lamanauskienė, G. (2006). Akademinė biblioteka studijų procese. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidy-kla.

24. Manzoora, M., Vimarlund, V. (2017). E-Servicesfor theSocialInclusionofPeoplewithDisabilities:ALiteratureReview.Technology and Disability, 29 (15),15–33.

25. Mažeikienė,N.,Liukinevičienė,L.,Šaparnienė,D.,Lukšytė,J.,Paulauskas,S.,Glosienė,A.,Rudžionie-nė,J.,Mozūraitė,V. (2008).Informacinių gebėjimų ugdymas.Šiauliai:ĮŠiauliųuniversitetoleidykla.

26. McCrary,L.K.(2017).Care,Communities,andtheSocial InclusionofPersonswithDisabilities.Jour-nal of Literary & Cultural Disability Studies, 11(3), 285–300.

27. Mežinska,I.,Lapiņa,I.,Mazais,J.(2015).IntegratedManagement Systems towards Sustainable and So-ciallyResponsibleOrganization.Total Quality Man-agement & Business Excellence,26(5-6),469–481.

28. Moisey,S.D.(2007).TheInclusiveLibrariesInitia-tive:Enhancingtheaccessofpersonswithdevelop-mental disabilities to information and communica-tiontechnology.The Developmental Disabilities Bul-letin,35(1-2),56–71.

29. Moore, J., Hanson, R., Everon, M., Kraemer, L.(2017).FullyIntegratedInclusiveOrganization:Be-yond Accommodations. Academy of Management Proceedings.2015(1),1–38.doi:10.5465/AMBPP.2015.15503.

30. Mory,L.,Wirtz,B.W.,Göttel,V.(2016).Factorsofinternal corporate social responsibility and the ef-fectonorganizationalcommitment.The Internation-al Journal of Human Resource Management, 27 (13), 1393–1425.

31. Lloyd,P.(2019).ThePublicLibraryasaProtectiveFactor:AnIntroductiontoLibrarySocialWork.Pub-lic Library Quarterly.38(1),1–14.

32. Pečeliūnaitė,A. (2018). Bibliotekų veiklos ir ben-druomenės narių gyvenimokokybės sąsajos: nepri-klausomasLietuvosapskričiųviešųjųbibliotekųtyri-mas.Kultūra ir visuomenė,9(2),61–87.

33. Pereyaslavska,K.,Abba,C.(2015).Don’tBeaRef-erence “Tool”: How to Use Internal Marketing toBuildStaffCompetenciesintheAgeofInclusiveLi-braries.Reference & User Services Quarterly, 55(2), 102–108.

34. Petraitytė, S. (2013).Lietuvos akademinių bibliote-kų vaidmenų konstravimas (diskurso analizė):dakta-rodisertacija.Vilnius:Vilniausuniversitetoleidykla.

35. Racelis, A. (2018). Library Services for the Poor:TheoreticalFrameworkforLibrarySocialResponsi-bility.Pedagogical Research,3(2),1–9.Prieigain-ternete:https://doi.org/10.20897/pr/90831.

36. Sanchez-Rodriguez, N. A., Lo Giudice, J. (2018).Building Bridges: Fostering Dynamic Partnershipsbetween theLibraryDepartmentandOfficeofStu-dentDisabilityServices inHigherEducation.Jour-nal of Access Services,15(4),142–160.

37. Shore, M. L., Randel, A. E., Chung, B. G.,Dean,M.A.,Ehrhart,K.H.,Singh,G.(2011).Inclu-sion andDiversity inWorkGroups:AReview andModelforFutureResearch.Journal of Management, 37(4),1262–1289.

38. Strover,S.(2019).PublicLibrariesand21stCenturyDigitalEquityGoals.Communication Research and Practice,5(2),188–205.

39. Thakhathi,A.,LeRoux,C.,Davis,A. (2019).Sus-tainabilityLeaders’ InfluencingStrategies for Insti-tutionalisingOrganisationalChangetowardsCorpo-rate Sustainability:A Strategy-as-Practice Perspec-tive.Journal of Change Management(p.1–20).doi:10.1080/14697017.2019.1578985.

40. Thompson,S. (2017).DefiningandMeasuring ‘In-clusion’WithinanOrganisation.K4DHelpdeskRe-port.Brighton,UK.InstituteofDevelopmentStudies.Prieiga internete: https://assets.publishing.service.gov.uk/media/5bace6fb40f0b62dd732c49f/123_-_Defining_and_measuring_inclusion_within_an_or-ganisati.pdf.

41. Valaitytė,A.(2018).Edukacinėveiklabibliotekoje=edukaciniairenginiai?Šiandienaktualu,58(1),173–181.

42. Vohra, N., Chari,V. (2015). InclusiveWorkplaces:LessonsfromTheoryandPractice.The Journal for Decision Makers,40(3),324–362.

43. Zakarevičius, P. (2012). Modernios organizacijosbruožai. Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai, 64,135–145.

77

Kulikauskienė,K.

The Concept of Socially Inclusive Library in Changing Society

Summary

Intoday’sworld,organizationsfaceconstantandvariouschanges,suchasnewtechnologies,newmarkets,changing legal and regulatory frameworks, internalorganizational changes, and changes in customer’sneeds (Butt, Nawab, Zahid 2018). As public sectororganizations, public libraries also face changes andthe need for change. Modern society expects librariesto have access to information, to offer cultural andlifelonglearningactivities,andtocontributeinreducinginformational, digital and social exclusion. In orderto meet the changing needs of society, public librariesare expanding their roles from book supply places tocommunity centers, offering lifelong learning activities,free access to information resources, cultural andinformationeventsaswellasleisureandspacesforsocialinteraction.Therefore,definingtheconceptofaninclusive librarycan,ontheonehand,broadentheconceptofaninclusiveorganizationand,ontheotherhand,contributeto improving the quality of library services in orderto reduce social exclusion in communities and societyin general.Applying the analytical content analysis oftheoretical sources and scientific literature on themainfeaturesofan inclusiveorganization, thearticleaims todefinetheessentialfeaturesofasociallyinclusivelibraryasapublicorganizationandtoanalysetheconceptofaninclusivelibrary.

One of the main goals of organizational changetoday is to achieve social responsibility and maximizesustainability. Social responsibility in organizationsmeans meeting the needs of stakeholders and thesustainable development of the organization (Mory etal. 2016). In the context of social responsibility, theconceptoforganizationalinclusionemerges.An inclusive organization is a modern organization.Suchorganizationis based on its internal resources and must constantlyincreaseitspotential,improveallactivities,developplanstoachievetheseactivities,inotherwords,itmustevolveandbeaconstantlydevelopingorganization(Zakarevicius,2012).The analysis of the scientific literature suggests,thatthedefinitionofinclusiveorganizationinthecontextof public organizations iswidening – from focusing on employee inclusion to a concern for the well-being of all society in general, especially for those, experiencing social exclusion.

Today,beingpublicsectororganizations,librariesareinthestateofconstantchange.Librariesareinfluencedby innovationswhich require changes in their activities(Carrillo, Gregory, 2019). At the same time, society’sexpectations for libraries are changing – libraries arebecoming community centers, creating and sharingknowledge,andatthesametimecarryingouttraditionalbookkeepingandpublishingactivities(Irwin,Silk,2019).The following roles of the public libraries are offered

in the scientific literature: informational, educational-cultural, communal and social role. In the context ofchanginglibraryroles,theneedforthelibrarytobecomea socially responsible and inclusive organization isemphasized. All public organizations, including publiclibraries, are required to be accountable for how theirservicescontributetothewell-beingofsociety(Racelis,2018). Applying the analytical content analysis oftheoreticalsources,theconceptoftheinclusivelibraryisdefined–the inclusive library is accessible to all members of different social groups in society, inclusive library cares for its employees, develops their competencies, meets customer’s needs, and involves all members of the community it serves. The concept of inclusive library,unlike other inclusive public organizations, emphasizesnotonlytheneedtorespondtotheneedsofstakeholders(whichiscommontoallinclusiveorganizations),butalsoemphasizesawidevarietyofstakeholdersandtheirneedsthat are not always easily predicted. Library customersinclude people of all ages and social backgrounds,fromchildren toolderpeople. In addition, libraries canconstantly expand their partner network and engagethem in activities by collaborating with other formaland informal organizations of the community, that areinterested in engaging people in learning, employment,etc. Another important aspect is that the inclusivelibrary must constantly focus on the quality, diversity,accessibilityandcompetenciesofitsstaff,aslibrarystaffcompetenciesareessential inensuringqualityoflibraryservices.

To sum up, it is important to mention, that thechanging roles of libraries and the constant desire torespond to and meet the needs of different groups ofsociety members, determine the need for libraries tobecomesociallyresponsibleandinclusiveorganizations.Allpublicorganizations, aswell aspublic libraries, arerequiredtotakeresponsibilityforthepublicgoodandthedeliveryofsocialservicestothepublic.Thisencourageslibrariestochangeandtobecomeinclusiveorganizationsthemselves.By implementing and effectivelymanagingthe process of change, libraries can become sociallyinclusive – libraries whose services are accessible tomembersofalldifferentsocialgroupsinsociety,whichcare about the well-being of their employees, meet acustomer’s needs, and engage community and servevarious people. These features distinguish librariesfrom other public organizations. Public libraries, beingcommunitycenters,canprovideequalaccesstocultural,informational, lifelonglearningactivities,self-educationevents, andmeaningful leisure activities for all people.In thisway, the inclusive librarycreatesextravalue forsocietyandcontributes tosocial justice.Public librariescanactassocialjusticeexecutors,providingallmembers

78

of the society with access to resources of information,enabling them to participate in educational and culturalactivitiesandevents.Theextensivenetwork,thevarietyof free services and the availability of these servicesenable libraries to become community centers – places

where people gather to learn, participate in events, andspendtheirfreetime.

Keywords: inclusive organization, changinglibraryroles,satisfactionofsocietyneeds.

.

79

INFORMACIJA APIE AUTORIUS / INFORMATION ABOUT AUTHORS

Autoriaus vardas, pavardė: Lina BivainienėMokslo laipsnis ir vardas: vadyboskryptiesdoktorantėDarbo vieta ir pozicija: Vilniauskolegija,ReklamosirkomunikacijoskatedroslektorėMokslinių interesų sritys: miestoprekėsženklas,marketingas

Autoriaus vardas, pavardė: Teodoras TamošiūnasMokslo laipsnis ir vardas: socialiniųmokslųdaktarasDarbo vieta ir pozicija: Šiaulių universiteto Regionų plėtrosinstitutoprofesoriusMokslinių interesų sritys: strateginisorganizacijųvaldymas,regionųplėtrosvaldymas

Autoriaus vardas, pavardė: Craig S Maher Mokslo laipsnis ir vardas:mokslųdaktaras,profesoriusDarbo vieta ir pozicija:NebraskosuniversitetoOmahojeViešojoadministravimomokyklosprofesoriusirdirektoriusAutoriaus mokslinių interesų sritys:fiskalinisfederalizmas,valstybėsbiudžetosudarymas

Autoriaus vardas, pavardė: Mahbubul MajumderMokslo laipsnis ir vardas:statistikosmokslųdaktaras,docentasDarbo vieta ir pozicija:NebraskosuniversitetoOmahojeMatematikoskatedrosdocentasAutoriaus mokslinių interesų sritys:tiriamųjųduomenųanalizė,statistinismodeliavimas

Autoriaus vardas, pavardė: Wei-Jie LiaoMokslo laipsnis ir vardas:doktorantasDarbo vieta ir pozicija:NebraskosuniversitetoOmahojeViešojoadministravimomokyklosdoktorantasAutoriaus mokslinių interesų sritys:biudžetasirfinansai

Autoriaus vardas, pavardė: Yansi LiaoMokslo laipsnis ir vardas:matematikosmagistrantėDarbo vieta ir pozicija:NebraskosuniversitetoOmahojeMatematikoskatedrosmagistrantėAutoriaus mokslinių interesų sritys: duomenųmokslas

Autoriaus vardas, pavardė: Danguolė ŠavareikienėMokslo laipsnis ir vardas:SocialiniųmokslųdaktarėDarbo vieta ir pareigos:Šiauliųuniversitetas,Regionųplėtrosinstitutas,lektorė.Autoriaus mokslinių interesų sritys:organizacijųvystymasisiržmogiškųjųištekliųvaldymas

Author’s name, surname: Lina BivainienėAcademic degree and name:PhDstudentinManagementWorkplace and position:VilniusCollege,LecturerofDepartmentofAdvertisingandCommunicationResearch interests:citybranding,marketing

Author’s name, surname: Teodoras TamošiūnasAcademic degree and name:DoctorofSocialSciencesWorkplace and position: ŠiauliaiUniversity,ProfessorofRegionalDevelopmentInstituteResearch interests:strategicorganizationmanagement,regionaldevelopmentmanagement

Author’s name, surname: Craig S MaherAcademic degree and name:PhD,ProfessorWorkplace and position:ProfessorandDirectorofSchoolofPublicAdministration,UniversityofNebraskaatOmahaResearch interests:fiscalfederalism,publicbudgeting

Author’s name, surname: Mahbubul MajumderAcademic degree and name:PhDofstatistics,AssociateProfessorWorkplace and position:AssistantProfessor,DepartmentofMathematics,UniversityofNebraskaatOmahaResearch interests:exploratorydataanalysis,statisticalmodelling

Author’s name, surname: Wei-Jie LiaoAcademic degree and name:DoctoralStudentWorkplace and position:DoctoralStudent,SchoolofPublicAdministration,UniversityofNebraskaatOmahaResearch interests:budgetandfinance

Author’s name, surname: Yansi LiaoAcademic degree and name:MasterofScienceinMathematicsStudentWorkplace and position:GraduateStudent,DepartmentofMathematics,UniversityofNebraskaatOmahaResearch interests:datascience

Author’s name, surname: Danguolė ŠavareikienėAcademic degree and name:DoctorofSocialSciencesWorkplace and position:ŠiauliaiUniversity,InstituteofRegionalDevelopment,lectorResearch interests:developmentoforganizations,humanresourcemanagement

80

Autoriaus vardas, pavardė:Karolis KaklysMokslo laipsnis ir vardas:teisėsmokslųdoktorantasTuribosuniversitete,Ryga,LatvijaDarbo vieta ir pozicija:Druskininkųsavivaldybėstarybosnarys,KazimieroSimonavičiausuniversitetoTeisėsfakultetolektorius,AdvokatoR.Bradūnokontora,advokatopadėjėjasAutoriaus mokslinių interesų sritys:vietossavivalda

Autoriaus vardas, pavardė: Laima Liukinevičienė Mokslo laipsnis ir vardas:humanitariniųmokslųdaktarė,docentėDarbo vieta ir pareigos:Šiauliųuniversitetas,Regionųplėtrosinstitutas,profesorėAutoriaus mokslinių interesų sritys: veikloskokybėsvadybaviešajamesektoriuje,lyderystėviešojosektoriausorganizacijoje,pokyčiųvaldymasirlyderystė

Autoriaus vardas, pavardė: Vaida Paulauskienė Mokslo laipsnis ir vardas:viešojoadministravimomagistrėDarbo vieta ir pareigos:Mažeikiųr.Tirkšliųvaikųdarželis,direktorėAutoriaus mokslinių interesų sritys:socialiniaityrimai,vadovavimasviešojosektoriausinstitucijai

Autoriaus vardas, pavardė: Kristina KulikauskienėMokslo laipsnis ir vardas:ŠiauliųuniversitetoViešojovaldymomagistrantūrosIIkursostudentėDarbo vieta ir pareigos:ŠiauliųapskritiesPoviloVišinskioviešosiosbibliotekosvyr.specialistėtyrimamsAutoriaus mokslinių interesų sritys:pokyčiųvaldymasbeiįgyvendinimasviešojosektoriausorganizacijose,viešojosektoriausorganizacijųveiklostobulinimas

Author’s name, surname: Karolis KaklysAcademic degree and name: doctoralstudentoflawatTuribaUniversity,Riga,LatviaWorkplace and position:memberoftheDruskininkaimunicipalcouncil;KazimierasSimonavičiusUniversity,FacultyofLaw,lecturer;Advocate‘sR.Bradūnasoffice,associateadvocateResearch interests: self-government

Author’s name, surname: Laima LiukinevičienėAcademic degree and name:DoctorofPhilology,AssociateProfessorWorkplace and position:SiauliaiUniversity,InstituteofRegionalDevelopment,ProfessorResearch interests:qualitymanagementinanorganizationofpublicsector,leadershipinanorganizationofpublicsector,changemanagementandleadership

Author’s name, surname: Vaida PaulauskienėAcademic degree and name:MasterDegreeofPublicAdministrationWorkplace and position:Mažeikiaidistrict,Tirkšliaikindergarten,directorResearch interests:socialresearch,managinginstitutionofpublicsector

Author’s name, surname: Kristina KulikauskienėAcademic degree and name:ŠiauliaiuniversityPublicManagementmaster’sstudyprogramme,IIcoursestudentWorkplace and position:ŠiauliaiDistrictPovilasVišinskisPublicLibrary,researcherResearch interests:changemanagementandimplementationinpublicsectororganizations,improvementofpublicsectororganization’sservices

LinguisticEditors:SolveigaSušinskienė(English),AlgirdasMalakauskas(Lithuanian).

DesignLauraVilkanauskienė

15-11-2019.PublishinginQuires10,13.PublishedbyŠiauliaiUniversity,P.Višinskiostr.38,LT-76352Šiauliai,Lithuania.

S O C I A L I N I A I T Y R I M A ISOCIAL RESEARCH

2019, Vol. 42 (1)