vrm.lrv.lt · Web viewĮtakos išaugusiam tokių pranešimų skaičiui turėjo padidėjęs visuomenės informuotumas ir mažėjanti tolerancija smurtui artimoje aplinkoje. 2017 metais

LIETUVOS RESPUBLIKOSVIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS

2017 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

2018 m. kovo 12 d. Nr. 1VN-10Vilnius

2

I SKYRIUSLIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRUI PAVESTŲVALDYMO SRIČIŲ

STRATEGINIO VEIKLOS PLANO ĮGYVENDINIMAS Konteksto (aplinkos) analizė

Vidaus reikalų ministrui pavestos labai plačios ir svarbios šalies valdymo sritys: viešasis saugumas, migracija, viešasis valdymas, vietos savivalda, valstybės tarnyba, valstybės informacinių išteklių sauga (iki 2018 m. sausio 1 d.), regionų plėtra bei kūno kultūra ir sportas (iki 2018 m. sausio 1 d.):

Viešasis saugumasPagrindiniai išorės veiksniai, kurie turėjo ir ateityje turės įtakos viešojo saugumo plėtrai, yra nuolatinis

informacinių (ypač paremtų internetu) ir kitų technologijų (pvz., dronų, spausdintuvų) tobulėjimas ir plėtra, globalizacijos procesai ir dėl jų didėjantys pasaulinės prekybos mastai bei gyventojų mobilumas, demografiniai pokyčiai ir klimato kaita. Įtempta geopolitinė padėtis, hibridinio karo grėsmės, branduolinių incidentų grėsmė dėl prie Lietuvos valstybės sienos statomos Astravo atominės elektrinės taip pat skatino imtis atitinkamų atsparumo didinimo veiksmų.

Vieni svarbiausių gyventojų nesaugumo veiksnių – nusikalstamos veikos. Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenimis, 2017 metais Lietuvoje užregistruotos 63 846 nusikalstamos veikos, tai 8 proc. daugiau negu 2016 metais. Šį užregistruotų nusikalstamų veikų skaičiaus padėjimą lėmė vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuotojo kraujyje nustatoma daugiau nei 1,5 promilės, kriminalizavimas (nusikalstamų veikų, užregistruotų pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 281 str., skaičius išaugo daugiau kaip 5 kartus) bei 24 proc. padidėjęs nusikalstamų veikų, užregistruotų pagal BK 140 str. „Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas“ ir dažniausiai susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, skaičius. Smurto artimoje aplinkoje problema išlieka opi: policijos duomenimis, 2017 metais policijoje buvo užregistruota iš viso 47,9 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, tai tik 5 proc. mažiau negu 2016 metais ir 25 proc. daugiau negu 2015 metais. Įtakos išaugusiam tokių pranešimų skaičiui turėjo padidėjęs visuomenės informuotumas ir mažėjanti tolerancija smurtui artimoje aplinkoje.

2017 metais padaugėjo pranešimų dėl dingusių asmenų ir atitinkamai organizuotų dingusių asmenų paieškos operacijų skaičius: 2016 metais policija užregistravo 1154 tokius pranešimus, o 2017 metais – 1265, arba 111 pranešimų daugiau. Dingusių asmenų paieškos operacijoms dažniau teko pasitelkti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba, VSAT) ir kariuomenės sraigtasparnius: 2016 metais – 46 kartus, 2017 metais – 54.

2017 metais padaugėjo ir pranešimų dėl rastų sprogmenų ar kitų įtartinų daiktų: planas ,,Skydas“ buvo įvestas 637 kartus (2016 metais – 594).

Kiti svarbūs gyventojų nesaugumo veiksniai – gaisrai ir eismo įvykiai. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, PAGD) duomenimis, 2017 metais Lietuvoje gaisrų kilo 6,4 proc. mažiau negu 2016 metais. Gaisruose žuvusiųjų padaugėjo nuo 101 iki 103, tačiau šis skaičius 18 proc. mažesnis nei 2015 metais. Eismo saugumo rodikliai, policijos duomenimis, pernai išliko 2016 metų lygyje: Lietuvos keliuose užfiksuota beveik tiek pat eismo įvykių, juose sužeista 2 žmonėmis daugiau, o eismo įvykiuose žuvusiųjų skaičius išliko toks pats – 192.

Policijos ir kitų vidaus reikalų statutinių įstaigų veikla daug veiksmingesnė, kai sulaukia visuomenės pritarimo, aktyvumo ir bendradarbiavimo. Kol kas gyventojų apklausos rezultatai rodo, kad dalyvauti veikloje rūpinantis savo gyvenamosios vietos saugumu sutiktų mažiau kaip 50 proc. gyventojų.

2017 metais Lietuvoje užregistruotos 28 savivaldybės lygio ir 2 valstybės lygio ekstremalios situacijos. Daugumą jų sukėlė meteorologiniai reiškiniai. Stiprėjant klimato kaitos poveikiui, staigių ir sunkiai prognozuojamų gamtos reiškinių intensyvumas ateityje tik didės.

Siekiant stiprinti viešąjį saugumą, svarbu didinti atsakingų valstybės institucijų – vidaus reikalų statutinių įstaigų pajėgumus, užtikrinant tinkamą pareigūnų aprūpinimą ir keliant jų motyvaciją bei kvalifikaciją. 2017 metais visoms vidaus reikalų statutinėms įstaigoms papildomai skirta 31 mln. eurų. Tai leido pagerinti pareigūnų padėtį ir padidinti jų darbo užmokestį. 2017 metais, palyginti su 2016 metais, pagerėjo ir pareigūnų aprūpinimas reikiama ginkluote ir specialiomis priemonėmis (įranga), tarnybine uniforma, informacinių technologijų ir ryšių bei transporto priemonėmis.

3

Atsižvelgus į įtemptą šių dienų geopolitinę padėtį bei į tai, kad vidaus reikalų statutinės įstaigos – Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba, VSAT), Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba, VST) ir Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Vadovybės apsaugos departamentas, VAD) priskiriamos ginkluotosioms pajėgoms, šios įstaigos privalo būti pasirengusios bendriems su kariuomene gynybos veiksmams, taip pat sąveikai su NATO sąjungininkų pajėgomis. Tačiau dėl lėšų trūkumo šiuo metu šių įstaigų pareigūnai dar vis nėra pakankamai aprūpinti NATO standartus atitinkančia ir kariniams veiksmams tinkančia ginkluote, technika ir amunicija.

2017 metais daugiau kaip 3,5 mln. eurų buvo padidintos valstybės biudžeto investicijos į sienų apsaugos stiprinimą. Padidėjęs finansavimas kartu su įsisavintomis Europos Sąjungos Vidaus saugumo fondo lėšomis leido padaryti didžiulį proveržį stiprinant valstybės sienos apsaugą moderniomis sienos stebėjimo technologijomis.

MigracijaNestabilumas ir ginkluoti konfliktai migrantų kilmės šalyse, geopolitinės ir ekonominės padėties

pasikeitimai – pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos neteisėtai migracijai ES ir Lietuvoje.ES migracijos sistemos stiprinimas ir tinkamo migracijos srautų valdymo užtikrinimas ir toliau išlieka

prioritetais bandant sureguliuoti vis dar didelius migrantų ir pabėgėlių srautus į ES. ES lygiu įdėta daug pastangų užtikrinant efektyvią išorės sienų kontrolę, derantis su kaimyninėmis šalimis dėl migracijos srautų valdymo ir veiksmingai įgyvendinant grąžinimo procedūrą. Lietuvą migracijos krizė palietė netiesiogiai, t.y. ne per migracijos srautų į Lietuvą padidėjimą, o taikant solidarumo priemones su migracijos krizės paveiktomis ES valstybėmis narėmis ir trečiosiomis šalimis, vykdant įsipareigojimus dėl asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, perkėlimo, taip pat įsitraukiant į bendras ES iniciatyvas, stiprinant ES išorės sienų kontrolę bei kovojant su neteisėta migracija bei užtikrinant ES grąžinimo politikos efektyvumą.

Lietuva, kaip ir visa ES, susiduria su nemažai ilgalaikių ekonominių ir demografinių problemų: gyventojai senėja, mažėja darbingo amžiaus žmonių, ekonomika tampa vis labiau priklausoma nuo aukštos kvalifikacijos darbo vietų. Susiformavę poreikiai atitinkamai turėjo įtakos ir Lietuvos teisiniam reguliavimui, užtikrinant palankesnes imigracijos procedūras užsieniečiams, prisidedantiems prie socialinės ir ekonominės valstybės gerovės kūrimo bei šalies konkurencingumo didinimo, kartu ribojant galimybes įsivežti pigią darbo jėgą iš trečiųjų šalių, kad pirmiausia būtų pasinaudota vidaus darbo jėgos teikiamomis galimybėmis ir apriboti veiksniai, skatinantys Lietuvos Respublikos piliečių ekonominę emigraciją.

2017 metais didėjo Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius. Įsigaliojęs bevizis režimas Ukrainos ir Gruzijos piliečiams turėjo įtakos atvykstančių šių šalių piliečių skaičiaus augimui. Labai išaugęs užsieniečių, atvykstančių darbo pagrindu, prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat prašymų išduoti daugkartinę vizą, pateikiamų Lietuvos Respublikoje, skaičius turėjo įtakos institucijų darbo krūviui ir kokybei, nesavalaikiams dokumentų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo terminams.

Didėjant bendram užsieniečių, atvykstančių gyventi į Lietuvą, srautui, kartu daugėjant piktnaudžiavimo teise gyventi Lietuvoje atvejų, atsirado būtinybė stiprinti veiklą ir priemones, kuriomis siekiama nustatyti užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvoje piktnaudžiavimo atvejus, efektyvinti nelegalaus darbo kontrolę ir užkardyti šiuos procesus ateityje.

Valstybės informacinių išteklių sauga tiek, kiek tai neapima kibernetinio saugumoInformacinės ir ryšių technologijos tapo neatsiejama viešojo valdymo institucijų veiklos dalimi.

Elektroniniu būdu teikiama didelė dalis administracinių paslaugų, informacinės ir ryšių technologijos aktyviai naudojamos vidiniuose viešojo administravimo procesuose. Įstaigos vis dažniau informacija keičiasi elektroniniu būdu. Visos institucijos, kurių veikla susijusi su informacinėmis bei ryšių technologijomis yra suinteresuotos efektyviu ir patikimu jų funkcionavimu bei informacinių išteklių sauga.

Atsiranda vis didesnis poreikis saugiai vykdyti elektronines piliečių, verslo ir viešosios valdžios institucijų tarpusavio operacijas Europos Sąjungos elektroninėje erdvėje ir gauti paslaugas nuotoliniu būdu.

Ypatingas dėmesys Lietuvoje skiriamas valstybės informacinių išteklių konsolidavimo procesams. Lietuvoje tęsiami nuo 2015 metų vykdomi valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimo darbai, tiesiogiai palietė visus valstybės informacinių išteklių valdytojus ir tvarkytojus. Informatikos ir ryšių departamentas

4

prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Informatikos ir ryšių departamentas, IRD) 2016 metais vidaus reikalų ministro įsakymu paskirtas valstybės informacinių technologijų paslaugų teikėju Vidaus reikalų ministerijai ir vidaus reikalų ministro valdymo srities įstaigoms. 2016-2017 metais vykdyti valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimo darbai: Vidaus reikalų ministerijoje ir vidaus reikalų ministro valdymo srities įstaigose vykdomos funkcijos, susijusios su IT paslaugų teikimu, perduotos Informatikos ir ryšių departamentui, atliktas šių įstaigų naudojamos IT infrastruktūros konsolidavimo techninis įvertinimas ir parengtas investicijų projektas, skirtas valstybės IT paslaugų teikėjo veiklai ir IT paslaugoms – techninei įrangai kaip paslaugai ir programinės įrangos platformai kaip paslaugai, reikalingai infrastruktūrai sukurti, atliekami esamos IT infrastruktūros naujinimo darbai.

Viešasis valdymas, e. valdžiaBesikeičianti aplinka ir didėjantys visuomenės reikalavimai viešojo valdymo kokybei, viešojo sektoriaus

požiūris į visuomenės jam keliamus tikslus ir būdai jiems pasiekti yra labai svarbus šalies raidos veiksnys. Tik atviras, kompetentingas, rezultatyvus ir skatinantis dalyvauti tvarkant viešuosius reikalus valdymas užtikrina reikšmingų pokyčių viešajame sektoriuje galimybes. Viešasis sektorius privalo geriau ir greičiau reaguoti į visuomenės poreikius ir lūkesčius. Turi būti užtikrintas geresnių ir greitesnių viešųjų ir administracinių paslaugų (toliau – paslaugos) teikimas, prioritetas – jų teikimas elektroniniu būdu. Šios nuostatos įtvirtintos svarbiausiuose strateginiuose dokumentuose – Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“, XVII Vyriausybės programoje ir Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programoje.

Viešojo valdymo plėtra siekiama šių pagrindinių tikslų: visuomenės įtraukimo ir atvirumo, atveriant valdžios turimą informaciją visuomenei ir jai suteikiant įgalinimus dalyvauti viešojo valdymo procesuose, paslaugų kokybės, paslaugų teikimą orientuojant į vartotoją, siekiant aukštesnio paslaugų kokybės lygio ir didesnio prieinamumo, bei viešojo valdymo efektyvumo, stiprinant strateginį mąstymą, gerinant viešojo valdymo institucijų (toliau – institucijos) veiklos valdymą, stiprinant valstybės tarnybą. Viešojo valdymo procesų efektyvumą lemia institucijų ir visuomenės pastangos ir gebėjimai mažiausiomis sąnaudomis priimti ir įgyvendinti viešojo valdymo sprendimus, labiausiai atitinkančius visuomenės poreikius.

Viešojo valdymo plėtrą įtakojo šie pagrindiniai išorės veiksniai: nuolat besikeičianti, globalizacijos procesų, didėjančio gyventojų mobilumo, demografinių pokyčių ir kitų

veiksnių įtakojama, aplinka; nuolat didėjantys visuomenės reikalavimai viešojo valdymo kokybei.Įvertinus esamą situaciją ir žvelgiant į perspektyvą, buvo išskirti šie pagrindiniai rizikos veiksniai ir grėsmės

viešajam valdymui: Nepakankamas gyventojų įtraukimas į viešojo valdymo procesus, nulemiantis visuomenės poreikių

neatitinkančių sprendimų priėmimą. Institucijos imasi veiksmų, gyventojus skatinančius aktyviai dalyvauti viešajame valdyme. Kasmet vien ministerijos organizuoja ne mažiau kaip 30 viešųjų konsultacijų, kuriomis siekiama gyventojus įtraukti į sprendimų priėmimo procesą. Taip pat dedamos nemažos pastangos, kad būtų užtikrintas institucijų turimos informacijos skaidrumas ir prieinamumas gyventojams. Tai rodo lyginant su 2016 metais ženkliai padidėjęs viešinamos informacijos skaidrumo ir prieinamumo vertinimo indeksas (2016 metais - 0,49, 2017 metais - 0,6). Kad gyventojai lengvai suranda jiems reikalingą informaciją nurodė 66 proc. gyventojų. Tačiau institucijų vykdomi veiksmai yra nepakankami - gyventojų dalyvavimo viešajame valdyme rodiklis vis dar išlieka nepakankamai aukštas (2017 metais tik šiek tiek daugiau kaip pusė gyventojų (52 proc.) žinojo apie jų galimybes ir būdus dalyvauti viešojo valdymo procesuose (2016 metais - 51 proc.).

Nepakankama institucijų teikiamų paslaugų kokybė ir prieinamumas, ne visuomet atitinka visuomenės lūkesčius. Tyrimai rodo, kad institucijos įdėjo nemažai pastangų siekdamos pagerinti savo veiklos rezultatyvumą ir teikiamų paslaugų kokybę. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, kasmet apie 70 proc. viešojo valdymo institucijų vykdo gyventojų apklausas dėl paslaugų kokybės. Gana aukšta ir stabili gyventojų pasitenkinimo teikiamomis paslaugomis indekso reikšmė (2013 metais – 0,82; 2014 metais – 0,84; 2015 metais – 0,84; 2016 metais – 0,83; 2017 metais – 0,85) rodo, kad minėtos institucijų pastangos duoda teigiamą rezultatą. Institucijos vykdo nemažai priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti patogesnį paslaugų pasiekiamumą. Lyginant su 2016 metais, 2017 metais pastebėtas gyventojų kreipimosi dėl paslaugos į instituciją elektroniniu būdu augimas – tokių gyventojų skaičius išaugo 2 kartus, tačiau 2017 metais jis vis tiek siekė tik - 14 proc. Didžioji dalis (82 proc.) gyventojų į institucijas kreipėsi tiesiogiai. Nežiūrint to, kad pačios institucijos maksimaliai turėtų gauti visą

5

paslaugai suteikti reikalingą informaciją ir neprašyti papildomų duomenų iš gyventojų, tačiau nemaža gyventojų dalis (39 proc.) papildomus dokumentus patys turėjo pateikti institucijoms. Papildomą informaciją (pažymas, kopijas, išrašus) gyventojai gavo ne tik iš kitų institucijų (56 proc.), bet ir iš tos pačios institucijos ir / ar jos padalinio (41 proc.). Tai turi įtakos gyventojų nuomonei apie institucijų veiklą – 2017 metais institucijų veiklą teigiamai įvertino tik penktadalis (22 proc.) gyventojų (2016 metais - 26 proc.).

Akivaizdu, kad įgyvendinamų viešojo valdymo tobulinimo iniciatyvų nepakanka, tam, kad institucijų veiklos rezultatai atitiktų gyventojų lūkesčius. Tai akcentavo ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (angl. Organisation for Economic Co-operation and Development, OECD) ekspertai, atlikę Lietuvos viešojo valdymo peržiūrą. Todėl paslaugų teikimo gerinimas, šių paslaugų modernizavimas ir visuomenės galimybių dalyvauti viešajame valdyme didinimas tapo vienomis iš svarbiausių reformų kryptimis, siekiant atviro viešojo valdymo. Geresnių rezultatų šiose srityse bus siekiama toliau įgyvendinant Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programą ir tikslingai paskirstant Europos Sąjungos struktūrinės paramos investicijas, skirtas viešajam valdymui tobulinti. Suplanuoti finansuoti institucijų veiksmai siejami su efektyviu ir mažiau kainuojančiu viešuoju valdymu, paslaugų supaprastinimu, strateginio planavimo, programinio biudžeto, audito ir atskaitomybės bei veiklos ir procesų valdymo sistemų diegimu ir / ar tobulinimu, bendrųjų funkcijų konsolidavimu.

Mažesnė administracinė našta ir kartu padidėjęs gyventojų pasitenkinimas jiems teikiamų viešųjų ir administracinių paslaugų kokybe turėtų būti pasiekti kompleksiškai peržiūrėjus institucijų teikiamų paslaugų procedūras, jas supaprastinus ir konsolidavus. Kryptingus ir nuoseklius veiksmus šioje srityje turėtų užtikrinti Vidaus reikalų ministerijos suplanuotos sisteminės priemonės ir pavienės paslaugų modernizavimo iniciatyvos bei efektyviai atliekamas paslaugų teikimo kokybės, jų supaprastinimo ir konsolidavimo proceso koordinavimas.

Teigiami pokyčiai skatinant visuomenę labiau įsitraukti į viešojo valdymo procesus turėtų būti pasiekti – įgyvendinus atviros Vyriausybės iniciatyvas, padidinus informacijos apie Vyriausybės vykdomą veiklą prieinamumą ir atvirumą visuomenei.

Visos šios iniciatyvos turėtų padidinti gyventojų pasitenkinimą institucijų teikiamomis paslaugomis, supaprastinti paslaugų teikimo procedūras, sumažinti administracinę naštą, tenkančią gyventojams ir ūkio subjektams, padidinti jų žinojimą apie galimybes ir būdus institucijoms teikti pasiūlymus jiems rūpimais klausimais ir užtikrinti, kad į šiuos pasiūlymus bus sureaguota.

Įvairiais vertinimais iki 85 proc. valstybės išlaidų tenka viešųjų ir administracinių paslaugų teikimui. Todėl pastovus ir kryptingas viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo gerinimas ir visuomenės galimybių dalyvauti viešajame valdyme didinimas tampa svarbiausiomis valstybės viešojo administravimo reformų kryptimis, siekiant atviro viešojo valdymo. Šios kryptys yra tarp prioritetinių Vyriausybės tikslų ir tam yra padėti teisiniai ir projektiniai pagrindai. Vykdomas projektas „Viešųjų ir administracinių paslaugų modernizavimas, įdiegiant efektyvumo vertinimus, supaprastinant ir trumpinant procesus, parenkant tinkamiausią paslaugų teikimo būdą“. Yra sukurta pirma viešųjų ir administracinių paslaugų katalogo (www.lietuva.gov.lt) versija, priimti atitinkami Viešojo administravimo įstatymo pakeitimai. Todėl tinkamas veiksmų koordinavimas ir efektyvus, koordinuotas, sąveikus ir saugus informacinių technologijų taikymas valstybės valdyme (elektroninės valdžios principų diegimas) užtikrintų numatytų tikslų įgyvendinimą ir modernaus viešojo administrravimo kūrimą..

Vienas svarbiausių visų elektroninės valdžios paslaugų etapų – saugus ir patikimas asmens (juridinio ar fizinio) tapatumo patvirtinimas elektroninėje erdvėje. Todėl yra ypač svarbu tinkamai įgyvendinti Europos Sąjungos reglamento (ES) Nr. 910/2014 „Dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB“ (toliau eIDAS reglamentas) nuostatas (eIDAS reglamentas su kai kuriomis išimtimis taikomas nuo 2016 metų liepos 1 d.). Lietuva turi aukšto saugumo lygio elektroninės atpažinties schemą, pagrįstą valstybės valdoma viešojo rakto infrastruktūra, pagal kurią į asmens tapatybės kortelės kontaktinę laikmeną įrašomi elektroninės atpažinties ir kvalifikuoti elektroninio parašo sertifikatai. Siekiant tarpvalstybinio minėtos elektroninės atpažinties schemos pripažinimo ir eIDAS reglamento įgyvendinimo, pradėtas eIDAS mazgo kūrimo projektas (NETAIS sistemos atnaujinimas), kuris finasuojamas tiek biudžeto, tiek ir Europos tinklų priemonės programos lėšomis. Užbaigus eIDAS mazgo kūrimo projektą ir notifikavus Lietuvos elektroninės atpažinties schemą, pagal kurią išduodamos asmens tapatybės kortelės, bus sudarytos prielaidos Lietuvos piliečiams pasinaudoti kitų Europos Sąjungos valstybių paslaugomis, teikiamomis elektroniniu būdu, taip ir kitų valstybių piliečiams pasinaudoti Lietuvos elektroniniu būdu teikiamomis paslaugomis.

Tačiau viena iš didžiasių grėsmių, galinčių įtakoti numatytų tikslų įgyvendinimą yra tai, kad politinė valia

http://www.lietuva.gov.lt/

6

nėra paremta žmogiškaisiais resursais arba jie yra išskaidyti tarp skirtingų institucijų. Į tai yra atkreipę dėmesį ir EBPO ekspertai, atlikę Lietuvos viešojo valdymo peržiūrą. Viena iš pagrindinių EBPO rekomendacijų – sukurti stiprią, veiksmingą, su atitinkamais įgaliojimais ir atsakomybėmis elektroninės valdžios politikos formavimo ir koordinavimo struktūrą. Tačiau veiksmai šia linkme yra per lėti ir didžiaja dalimi vėluojantys, ir tai gali įtakoti ne tik minėtų projektų sėkmingą įgyvendinimą, bet ir Lietuvos siekį tapti EBPO nare bei elektroninės valdžios tikslų, numatytų Talino 2017 m. ministrų, atsakingų už elektroninės valdžios politiką, deklaracijoje.

Vietos savivaldaVietos demokratijos plėtros pagrindas – stipri savivaldybė, užtikrinanti skaidrų sprendimų priėmimo

būdą, besivadovaujanti gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus principu ir įtraukianti gyventojus į viešųjų vietos reikalų sprendimą. Demokratinės savivaldybės pagrindas – aktyvus ir dalyvaujantis bendruomeniškas gyventojas.

Konsultavimasis su gyventojais ir jų dalyvavimas sprendimų priėmimo procesuose tampa svarbiu demokratinio valdymo principu, leidžiančiu sudaryti galimybes daryti įtaką priimamiems sprendimams, sudarančiu sąlygas stabdyti takoskyros tarp valdžios ir gyventojų formavimąsi ir išlaikyti įvairių suinteresuotų grupių interesų pusiausvyrą.

Vidaus reikalų ministerijos užsakymu atliekamų visuomenės nuomonės tyrimų duomenimis, nuo 2015 metų gyventojų, dalyvavusių sprendžiant viešuosius vietos reikalus, dalis kito nors ir nežymiai, tačiau su didėjimo tendencija:

Siekiant užsibrėžto tikslo – skatinti gyventojų įsitraukimą į vietos reikalų sprendimą, keliamas ambicingas gyventojų, dalyvavusių sprendžiant vietos reikalus, rodiklis – 2020 metais – 28 proc. Pažymėtina, kad savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvauja 41 proc. - 49 proc. gyventojų.

Valstybės tarnybaValstybės tarnyba susiduria su eile valdymo srities iššūkių.Valstybės tarnybos patrauklumo stoka.Valstybės tarnybos patrauklumo stoką sąlygoja daug veiksnių: vadovų-lyderių stoka, ribotos karjeros

galimybės, saviraiškos, sprendimų priėmimo laisvės apribojimas, apsunkintos veiklos procedūros, skaidrumo atrankoje į valstybės tarnybą trūkumas, darbo užmokestis valstybės tarnyboje nekonkurencingas privataus sektoriaus darbo užmokesčiui.

Vadovų-lyderių stoka valstybės tarnyboje.Nuolat kintančiame pasaulyje, kur susiduriama su ekonominių krizių, nedarbo, migracijos, aplinkos ir

saugumo iššūkiais, viešojo administravimo vaidmuo ir atsakomybė irgi kinta. Vadovų-lyderių vaidmuo ypač reikšmingas tiek dabarties, tiek ateities valstybės tarnybai ir jai iškeltų tikslų pasiekimui. Vadovas-lyderis privalo pasižymėti aukštu intelektu, emociniu intelektu bei strateginiu mąstymu, turi gebėti formuoti organizacijos tikslus ir prižiūrėti, kaip jų siekiama, būti kolektyvo lyderiu, įkvėpti žmones, suteikti žmonėms pasitikėjimo savimi, kurti gerą mikroklimatą organizacijoje, išlaikyti ir / ar didinti motyvaciją ir gebėti ugdyti savo darbuotojus, leisti jiems augti ir tobulėti.

Nepatrauklus valstybės tarnautojų darbo užmokestis.Egzistuojanti valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sistema nėra tinkama valstybės tarnybos tikslams

efektyviai pasiekti. Esamas reguliavimas ne tik kad neleidžia pritraukti inovatyvių, kompetentingų asmenų į valstybės tarnybą, bet ir lanksčiai nustatyti didesnio darbo užmokesčio išimtiniais atvejais, kai įstaigos negali pritraukti į darbą brangiau apmokamų profesijų kvalifikuoto personalo. Darbo užmokesčio struktūra sąlygoja darbo užmokesčio paskirstymą, iškreipiantį karjeros ir hierarchinę sistemas bei darbo užmokesčio didėjimą, paremtą dažnu atveju subjektyvia motyvacija.

2017 metais parengtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. 2018 metais sausio 10 d. Vyriausybės posėdyje šio įstatymo projektui pritarta. Lietuvos Respublikos Seimui patvirtinus Valstybės tarnybos įstatymą būtų žengtas labai svarbus žingsnis modernaus valdymo link, valstybės tarnyba taptų pažangesne ir patrauklesne.

7

Regionų plėtra2017 metais prielaidas tolygesnei regionų plėtrai, sanglaudos didėjimui varžė išorės veiksniai. Lietuvos

Banko 2016 metų ekonomikos apžvalgoje nurodoma, kad tik nedaug kylantį prekių importą pasaulyje daugiausia ribojo persiorientavimas į vidaus vartojimą Kinijoje, besitęsianti Rusijos recesija, lėčiau auganti JAV ekonomika, lėtas ekonomikos atsigavimas euro zonoje. Be to, 2016 metais Rusijos rublio, po Jungtinės Karalystės referendumo – ir svaro kursas euro atžvilgiu nuvertėjo. Taigi, galimybės eksportuoti į šias šalis pasunkėjo dėl sumažėjusios perkamosios galios, didėjančios konkurencijos su vietos gamintojais. Lėtai augant tarptautinei prekybai, kartu lėčiau auga ir euro zonos, svarbiausios Lietuvos prekybos partnerės, importas, ir į šį regioną eksportuoti dar sunkiau. T.y. mažesni regionai, kurių ekonomika daugiausiai paremta pramonės produkcijos eksportu, turėjo prastesnes plėtros sąlygas ir tai patvirtina 2016 metų fiksuota neigiama ekonominė sanglauda (padidėję regionų BVP / gyv. rodiklio netolygumai).

Emigracija toliau prisideda prie darbo jėgos mažėjimo. Nors 2016 metais ir 2017 metų pradžioje stebėtą emigracijos augimą galėjo paskatinti aktyvesnis skolų už privalomąjį sveikatos draudimą išieškojimas (t.y., duomenys galėjo būti iškreipti išvykimą deklaravus anksčiau išvykusiems asmenims), visgi pastarųjų trejų metų tendencija rodo, kad 9 iš 10 apskričių, neigiama neto tarptautinė migracija svyruoja apie 1 proc. gyventojų (-0,8 proc. -1,1 proc.), tik Vilniaus apskrityje padėtis yra kiek geresnė (0,5 proc.)

Ateityje, net išnykus emigraciją lemiančių veiksnių poveikiui, darbo jėga gali neaugti dėl nepalankių demografinių tendencijų. Didžiausią grėsmę regioninės plėtros procesams kelia tai, kad visose šalies apskrityse yra susidariusi nepalanki amžiaus struktūra: 2017 m. demografinės senatvės koeficientas ženkliai viršija 100 (100 = vaikų iki 15 m. ir vyresnių nei 65 m. asmenų yra po lygiai). Ypač sparčiai sensta Utenos (demografinės senatvės koeficientas = 196), Alytaus (175) ir Panevėžio (163) apskritys. Mažiausias demografinės senatvės koeficientas 2017 metais buvo Vilniaus apskrityje (106). Dėl susidariusios disproporcijos tarp vaikų ir vyresnio amžiaus gyventojų, gyventojų skaičiaus mažėjimas yra užprogramuotas daugeliui metų į priekį. Šiuos procesus gali pakeisti tik kardinaliai pasikeitę migracijos srautai.

Pastaraisiais metais darbingo amžiaus (15–64 m.) gyventojų Lietuvoje mažėja 1,1–1,8 proc. kasmet. Jų ir toliau pastebimai mažės. Gyventojų aktyvumo lygis – dirbančių ir ieškančių darbo gyventojų dalis darbingo amžiaus gyventojų grupėje – tebedidėja, tačiau nebeatsveria mažėjančio gyventojų skaičiaus poveikio. Todėl investicijos bus kertinis veiksnys, turintis lemiamą įtaką visų regionų plėtrai. Nuo jų priklausys, kiek bus sušvelnintas blogėjančios demografinės padėties poveikis.

Sprendžiant iš materialinių investicijų struktūros pagal ekonominės veiklos rūšis, 2017 metais didėjant darbo sąnaudoms ir trūkstant darbuotojų, stiprėja paskatos investuoti į procesų automatizavimą ir skaitmeninimą. Investicijas lemia didėjančios privačiojo sektoriaus investicijos, finansuojamos ne ES paramos lėšomis. Tuo tarpu 2014–2020 metų ES finansinės perspektyvos lėšų 2017 metais gauta mažiau, nei planuota.

Investicijų į pastatus ir statinius atsigavimas sietinas su privačiojo sektoriaus investicijomis į būsto statybą. Kad investicijų į pastatus ir statinius apimtis turėtų didėti, rodo ir didėjanti statybos įmonių pradėtų ir nebaigtų statybų apimtis, t. y. palengva atsigauna ir investicijos į statybas, o pradedantis didėti statybos sektoriaus aktyvumas didina Lietuvos ekonomikos augimą, tačiau kartu ir regioninius netolygumus (nes didesnė dalis tokių projektų koncentruojasi sostinėje).

Kiekybinis užimtumo ir darbo jėgos aktyvumo augimas atskleidžia „kokybiško užimtumo“ spragas, darbo vietų didesnę pridėtinę vertę kuriančiuose sektoriuose trūkumą. Lietuvos Banko 2017 metų ekonomikos apžvalgoje atkreipiamas dėmesys, kad darbo rinkos padėtis gana pastebimai skiriasi pagal regionus ir pagal skirtingą išsilavinimą įgijusius asmenis. Nedarbo lygis didžiausiose – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos – apskrityse yra panašus kaip praėjusio dešimtmečio ekonomikos pakilimo metu ir sudaro 5,8 proc., tačiau mažesnėse apskrityse jis vis dar dvigubai didesnis ir siekia 11,1 proc. Nevienodas yra ir skirtingo išsilavinimo asmenų nedarbo lygis. Pavyzdžiui, aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų nedarbo lygis yra panašus kaip ekonomikos pakilimo metu ir sudaro 2,9 proc., tačiau kitų asmenų – vis dar beveik keturgubai didesnis ir siekia 11,5 proc. Taigi, didžiausias turėtų būti aukštos kvalifikacijos darbuotojų didžiosiose apskrityse trūkumas, toliau didinantis spaudimą vidinės migracijos srautams.

Esminis regionų ekonominis iššūkis – perėjimas iš „pigios darbo jėgos“ į „aukštą pridėtinę vertę kuriančius“ regionus. Šiuo atveju būtina transformacija iš vien pelną minimaliomis sąnaudomis generuojančio verslo į socialiai atsakingą ir pelnu besidalijantį verslą, t. y. perėjimas nuo „darbuotojo-ištekliaus“ prie „darbuotojo-turto“ požiūrio ir aiškūs regiono ekonominiai prioritetai (specializacija). Tai aktualu ne tik verslo įmonėms, bet ir

8

viešojo sektoriaus institucijoms. Regioninės politikos priemonėms ir mechanizmams (regioninei projektų atrankai, teritorinio

bendradarbiavimo programoms, tvarios miestų plėtros veiksmams) deleguojama ES fondų lėšų dalis. Pavyzdžiui, nuo 2007 metų regionų plėtros tarybų vykdomai regionų projektų atrankai 2007–2013 metais skirta 10,5 proc., 2014–2020 metais – 16,2 proc. ES fondų lėšų, kurios paskirstomos konkretiems regionams ar vietovėms. Šių priemonių patirtis išryškina vieną esminę nacionalinės regioninės politikos problemą – regioninės politikos, teritorinio investavimo principų taikymas institucijų priimami kaip būtina sąlyga naudojant ES fondų paramą, tačiau nėra taikomos nacionalinės teisinės ir ekonominės priemonės, t.y iš esmės nesprendžiama, kaip ne tik perduoti turimų finansinių išteklių „skirstymo“ funkciją į regiono ar vietos lygmenį, bet kaip įgalinti tą lygmenį generuoti pajamas investicijoms, palengvinti priėjimą prie kreditavimo išteklių, mobilizuoti vietos ir užsienio investicijas, sukuriant palankią investicinę aplinką.

2017 metais, siekiant sisteminio regioninės politikos iššūkių sprendimo parengta Lietuvos regioninės politikos Baltoji knyga. Lietuvos regioninės politikos Baltoji knyga, kuriai pritarta 2017 metais gruodžio 15 d. Nacionalinės regioninės plėtros tarybos sprendimu, apibrėžė regioninės politikos tobulinimo kryptis ir veiksmus stiprinant atsakingą ir kompetentingą savivaldą, suteikiant daugiau atsakomybės priimant sprendimus (įgalinant) Lietuvos regionus, sukuriant koordinavimo mechanizmą vietos, regionų ir valstybės darniai plėtrai ir gerinant regionų įvaizdį. Baltąją knygą rengė darbo grupė, apimanti visų ministerijų, Seimo ir Vyriausybės kanceliarijų, regionų plėtros tarybų ir pagrindinių socialinių ir ekonominių partnerių – verslo ir nevyriausybinių organizacijų atstovus. Sutartų Vyriausybės, Seimo lygiu ir suderintų su partneriais Baltosios knygos nuostatų pagrindu 2018 metais Vyriausybei bus teikiamas tvirtinti ilgalaikis nacionalinės regioninės politikos strateginis dokumentas.

PIRMASIS SKIRSNISPIRMOJO STRATEGINIO TIKSLO (KODAS 01)

„ĮGVYENDINTI VIEŠOJO SAUGUMO POLITIKĄ, IR SIEKTI, KAD ŠALIES GYVENTOJAI JAUSTŲSI SAUGESNI“ ĮGYVENDINIMAS

Viešosios tvarkos užtikrinimas ir kriminalinių procesų kontrolė

2017 metais birželio mėn. policijos įstaigose (61 policijos komisariate (PK) ir 5 apskričių vyriausiuose policijos komisariatuose (AVPK) baigtos steigti pareigybės, skirtos veiklai organizuoti pagal naują viešosios ir kriminalinės policijos veiklos modelį. Pagrindiniai šia pertvarka pasiekti rezultatai: sumažėjo padalinių vadovų skaičius (Vidaus reikalų pareigūnų registro duomenimis, nuo 2016 metų sausio 1 d. iki 2018 metų sausio 1 d. policijoje vadovų pareigybių skaičius sumažėjo 21,3 proc. – nuo 793 iki 624); paspartėjo policijos reagavimas į A ir B tipo įvykius (lyginant 2015 metų ir 2017 metų duomenis, A tipo įvykių, į kuriuos reaguota laiku, dalis padidėjo 3 procentiniais punktais – nuo 83 proc. iki 86 proc.). Savalaikis reagavimas į B tipo įvykius padidėjo 6 procentiniais punktais – nuo 83 iki 89 proc.); daugiau kaip 50 proc. padidėjo vidutinis vienu metu reaguojančių į įvykius pajėgų skaičius (2016 metų pradžioje Lietuvoje vienu metu į įvykius vidutiniškai galėjo reaguoti apie 200, o 2017 metų pabaigoje – apie 350 ekipažų); Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis, 2017 metais, lyginant su 2016 metais, AVPK pranešimų nagrinėjimo laikas sutrumpėjo 13,7 proc., arba 2,4 dienos.

Reikšmingų pokyčių, kurių buvo siekta suvienodinant pareigūnų darbo krūvius tame pačiame AVPK ir mažinant vidutinį pajėgų, reaguojančių į vieną įvykį, skaičių, 2017 metais nebuvo pasiekta dėl objektyvių priežasčių: dėl pertvarkos sustabdymo 2016 metų gruodžio mėn., dalis AVPK padalinių pradėjo veikti pagal naują veiklos modelį tik 2017 metų antrojoje pusėje; dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuotojo kraujyje nustatoma daugiau nei 1,5 promilės atsakomybės, kriminalizavimo; dėl padaugėjusių smurto artimoje aplinkoje, kai reikia pasirūpinti vaikais, atvejų, taip pat dėl padaugėjusių dingusių asmenų paieškos operacijų ir kt.

Bendri policijos nusikalstamų veikų ištyrimo rodikliai nepakito: 2014–2017 metais policijos įstaigose ištirtų nusikalstamų veikų dalis nuo užregistruotų nusikalstamų veikų sudarė 55–56 proc.1, o 80 proc. ištirtų nusikalstamų veikų perduota į teismą. Stebima vidutinės ikiteisminio tyrimo trukmės mažėjimo tendencija.

Siekiant gerinti policijos prevencinės veiklos valdymą, parengtos rekomendacijos dėl prevencijos funkcijų

1 Pagal seną nusikalstamumo pagrindinių statistinių rodiklių apskaičiavimo tvarką.

https://vrm.lrv.lt/uploads/vrm/documents/files/LT_versija/Naujienos/Baltoji_knyga_GALUTINIS.pdf

https://vrm.lrv.lt/uploads/vrm/documents/files/LT_versija/Naujienos/Baltoji_knyga_GALUTINIS.pdf

9

vykdymo, kuriose aiškiai ir detaliai apibrėžtos kiekvieno subjekto vykdomos funkcijos bei atsakomybės sritys, įtvirtinta asmeninė vadovų atsakomybė. 2017 metais bendruomenės pareigūnų veiklai vykdyti papildomai skirta 60 tūkst. eurų. Patvirtintas Bendruomenės pareigūno aprūpinimo standartas.

Teritorinių policijos įstaigų organizuojamiems prevenciniams projektams skirta 35,6 tūkst. eurų, kuriais finansuoti 47 projektai (2016 metais – 25 tūkst. eurų ir 25 projektai). Tiesioginėse projektų veiklose dalyvavo 20 769 gyventojai. Pagrindinės tikslinės grupės buvo moksleiviai, vaikai iš socialinės rizikos šeimų, vaikai, turintys elgesio problemų, vaikų dienos centrus lankantys vaikai, taip pat asmenys, nukentėję nuo nusikalstamų veikų, senjorai ir savisaugos iniciatyvas vykdančių bendruomenių nariai.

Daugėja su policija bendradarbiaujančių saugios kaimynystės grupių: 2017 metais – 2 252, 2016 metais – 2 185, 2015 metais – 2 076, 2014 metais – 1 876.

Atnaujinamas policijos transporto priemonių parkas: jau įsigyta ir dar numatoma įsigyti skirtingų tipų automobilių, skirtų kasdieniam policijos darbui, pritaikytų reaguoti į įvykius, nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus padariusiems asmenims pristatyti į policijos įstaigą. Policijos automobiliuose sumontuota įranga leidžia viską įforminti įvykio vietoje.

Siekiant stiprinti policijos pajėgumus atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas elektroninėje erdvėje, pagal Nacionalinę vidaus saugumo fondo 2014–2020 metų programą parengti ir įgyvendinami 4 projektai už beveik 4 mln. eurų. Įgyvendinant šiuos projektus diegiamos naujos technologijos, įsigyjama reikalinga techninė ir programinė įranga. Pavyzdžiui, Lietuvos kriminalinės policijos biuras įsigijo specializuotą licencijuotą programinę įrangą, skirtą socialiniuose tinkluose skelbiamai rizikos turinčiai informacijai analizuoti: atlikti tokios informacijos stebėseną, paiešką ir peržiūrą, taip pat ją išsaugoti. Įsigyta ir įranga, skirta kibernetinėms paskirstyto atkirtimo nuo paslaugos ar paslaugos trikdymo atakoms (angl. Distributed Denial of Service attack, DDoS) kompiuterių tinkluose stebėti, fiksuoti ir analizuoti šalies mastu ir realiuoju laiku.

Siekiant didinti Viešojo saugumo tarnybos prie VRM reagavimo operatyvumą, nuo 2017 metų kovo 1 d. vakarų regione įsteigtas šios tarnybos Klaipėdos dalinys, kuris nuo 2018 metų sausio 1 d. perėmė svarbaus valstybei objekto VĮ Lietuvos oro uostų Palangos filialo fizinę apsaugą.

Sustiprinta Viešojo saugumo tarnybos specialioji ir kovinė parengtis: įsigyta NATO standartus atitinkanti ginkluotė, specialiosios ir asmens apsaugos priemonės, šarvuota specialioji technika. Atnaujintas ir konvojavimo transportas, kuris dabar atitinka sanitarines-higienos normas ir sudaro sąlygas pareigūnams saugiai vykdyti konvojų.

Valstybės sienos apsaugaPer 2017 metus Valstybės sienos apsaugos tarnybos saugomos Europos Sąjungos išorės sienos (Lietuvos

dalies), saugomos moderniomis sienos stebėjimo technologijomis, dalis padidėjo nuo 33 proc. 2016 metais iki 49,3 proc. 2017 metais ir tai yra didžiausias pokytis per pastaruosius keletą metų. Be to, prie valstybės sienos su Rusijos Federacija apie 45 km ilgio ruože įrengta apsauginė tvora. Techninių sienos apsaugos priemonių diegimas turėjo įtakos valstybės sienos pažeidimų atvejų skaičiaus sumažėjimui: 2017 metais nustatyti 97 tokie atvejai, o tai 30 atvejų arba 24 proc. mažiau negu 2016 metais ir 55 proc. mažiau negu 2015 metais.

2017 metais Valstybės sienos apsaugos tarnyba plėtojo tarptautinį bendradarbiavimą. 111 VSAT pareigūnų dalyvavo Frontex koordinuojamose 7-iose operacijose. Inicijuoti ir užmegzti konstruktyvūs santykiai su Vietnamo Socialistinės Respublikos kompetentingomis institucijomis – įkurta tiesioginė „karštoji linija“, kuri yra viena iš priemonių sprendžiant Vietnamo piliečių asmens tapatybės nustatymo problemą ir keičiantis duomenis apie asmenis, užsiimančius neteisėtos migracijos organizavimu.

Siekiant gerinti sulaikytųjų trečiųjų šalių piliečių ir prieglobsčio prašytojų priėmimo ir apgyvendinimo sąlygas VSAT Užsieniečių registracijos centre buvo vykdomi projektai, finansuojami ES Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo 2014–2020 metų nacionalinės programos ir 2014–2020 metų Europos kaimynystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programos lėšomis. 2017 metais apgyvendinimo ir priėmimo sąlygų Užsieniečių registracijos centre atitiktis teisės aktų reikalavimams siekė 60 proc. Planuota reikšmė (75 proc.) nepasiekta dėl vėluojančio finansavimo ir užsitęsusių procedūrų įgyvendinant projektus.

Siekiant racionaliai išdėstyti ir efektyviai panaudoti VSAT personalo išteklius, efektyvinti VSAT veiklą, 2017 metais buvo tęsiami tarnybos darbo organizavimo bei struktūriniai pertvarkymai. Nuo 2017 metų liepos 1 d. VSAT centralizavo teisės, dokumentų valdymo, informatikos, viešųjų pirkimų bendrąsias funkcijas. Nuo 2018 metų sausio 1 d. įgyvendintas vieno juridinio asmens principas ir juridinio asmens statuso neteko 5 rinktinės ir

10

Pasieniečių mokykla, centralizuotos personalo, turto ir finansų valdymo funkcijos, baigtas dokumentų valdymo funkcijos centralizavimas. Centralizuojant bendrąsias funkcijas buvo sumažinta 60 pareigybių, atsisakyta papildomų administravimo grandžių, optimizuota valdymo struktūra ir valdymo išlaidos. Prognozuojamas šių pertvarkymų ekonominis efektas – apie 800 tūkst. eurų. Skaičiuojama, kad dėl nuo 2016 metų gegužės 1 d. įvykdytų pertvarkų VSAT iš viso sutaupys kasmet po 2 mln. eurų. Šios lėšos skiriamos pasieniečių motyvacijai kelti, atlyginimams didinti, kvalifikacijai tobulinti.

Priešgaisrinė bei civilinė sauga ir reagavimas į pagalbos prašymusSiekiant išvengti skaudžių nelaimių, Priešgaisrinės apsaugos ir gebėjimo tarnybos 2017 metais spalio –

lapkričio mėn. organizavo akciją „Kūrenkime saugiai“. Akcijos metu valstybinės priešgaisrinės priežiūros specialistai ir ugniagesiai gelbėtojai aplankė beveik 20 tūkst. gyvenamųjų būstų. Apsilankymų metu buvo vertinama, kokia yra kietojo kuro krosnių, elektros instaliacijos būklė, ar gyventojai yra apsirūpinę autonominiais dūmų signalizatoriais, taip pat gyventojams buvo teikiamos atitinkamos konsultacijos.

Aktyviai buvo dirbama su visuomene ir skatinama savanorių ugniagesių veikla. Nuo 2017 metų spalio mėn. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente pradėjo veikti savanorių ugniagesių konsultacijų telefono linija 271 6844, kuria pretendentams į savanorius ugniagesius suteikiama informacija apie galimybes tapti savanoriais ugniagesiais.

2017 metais Bendrajame pagalbos centre (toliau – BPC) viršyti visi Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarte nustatyti pagalbos skambučių atsiliepimo kokybės rodikliai, išskyrus vieną – dėl atsiliepimo laiko per 15 s. Palyginti su 2016 metais, buvo mažiau „prarastų“ skambučių, kurių skambinimo trukmė ilgesnė nei 5 sekundės ir nebuvo spėta atsiliepti (2017 metais – 2,2 proc., 2016 metais – 4 proc.). Apie 15 proc. sumažėjo netikslinių, trukdančių skambučių skaičius. Tam įtakos turėjo aktyviai vykdyta visuomenės informavimo veikla.

Iš dalies pasiekti operatyviojo priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų valdymo kokybės rodikliai: 2017 metais pajėgų aliarmavimo laikas ne ilgiau kaip per 1 min. sudarė 82 proc. visų atvejų (2016 metais – 70 proc.). Pagrindinė priežastis, dėl kurios nėra pasiekiami aukštesni rodikliai, kad pagalbos prašymo metu skambinantys asmenys paprastai būna susijaudinę ir negali tiksliai pateikti informacijos (įvykio vietos).

Pagerintas BPC darbuotojų pasirengimas kokybiškai ir operatyviai priimti skubios pagalbos prašymus ir juos pateikti atitinkamoms pagalbos tarnyboms. Todėl pagrįstų skundų dėl teikiamų bendrojo pagalbos telefono numerio 112 paslaugų skaičius, tenkantis 100 tūkst. skambučių, per metus sumažėjo beveik dvigubai: nuo 0,4 skambučio 2016 metais iki 0,23 skambučio 2017 metais (2015 metais – 0,5; 2014 metais – 0,9).

Nuo 2017 metų pradžios pradėjus taikyti naujus skambinančiojo skubios pagalbos telefono numeriu 112 vietos nustatymo metodus, BPC ėmė gauti gerokai tikslesnius duomenis. Lyginant su 2016 metais, vidutinis skambinančiojo vietos paieškos plotas 2017 metais sumažėjo nuo 9 iki 20 kartų (vidutiniškai nuo 183 – 360 kv. kilometrų iki 18-22 kv. kilometrų). Pagal pažangių vietos nustatymo metodų taikymą Lietuva aplenkė daugelį užsienio šalių ir buvo viena iš 9 pasaulio šalių, kuriose taikomi metodai, užtikrinantys vietos tikslumą iki 20 metrų.

Pirmą kartą per paskutinius 4 metus pavyko pasiekti teigiamą BPC darbuotojų kaitos balansą, kai buvo priimti 46 nauji asmenys ir 28 darbuotojai paliko BPC.

Atlikti Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos (toliau – GPIS) išplėtimo į 4G tinklus darbai visuose mobiliojo ryšio operatorių tinkluose (UAB „Telia“, UAB “Bitė Lietuva“ ir UAB „Tele2“). Per GPIS atlikti perspėjimo pranešimų siuntimai rodo, kad pastebimai išaugo gyventojų, gaunančių perspėjimo pranešimus, skaičius.

2017 metais Lietuvoje įdiegta 13 naujų perspėjimo sirenų, iš jų 12 – Vilniaus miesto savivaldybėje. Gyventojų perspėjimo sirenomis pasiekiamumas sudarė 69 proc. 2018 metais planuojama naujas perspėjimo sirenomis sistemas įrengti gyvenamosiose vietovėse, kurios patenka į potvynių užliejamas teritorijas (14 savivaldybių 26 gyvenamosiose vietovėse).

Atsižvelgiant į prie Lietuvos valstybės sienos statomos Astravo atominės elektrinės – branduolinių incidentų grėsmę, planuojamos gyventojų apsaugos priemonės, tarp jų – investicijų projekto „Perspėjimo sirenomis sistemos įrengimas Astravo atominės galimo poveikio zonoje“ įgyvendinimas.

Pagal aktualias grėsmes atnaujintos Valstybės rezervo civilinės saugos priemonių atsargų kaupimo užduotys. Valstybės rezerve sukauptų civilinės saugos priemonių atsargų dalis (nuo reikalingų atsargų) padidėjo nuo 30 proc. 2016 metais iki 40 proc. 2017 metais.

11

2017 metais parengta ir pradėta įgyvendinti pirmoji nuotolinio civilinės saugos mokymo programa – organizuoti 4 mokymai pagal ūkio subjektų vadovų ir jų įgaliotų asmenų įvadinio civilinės saugos mokymo programą. Parengtos ir žmogaus saugos mokytojų bei civilinės saugos dėstytojų įvadinio civilinės saugos mokymo programos. 2018 metais planuojama surengti 10 nuotolinio mokymo kursų.

Optimizuojant Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie VRM pavaldžių įstaigų valdymą, pakeistos apskričių priešgaisrinių gelbėjimo valdybų, Specialiosios priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, Ugniagesių gelbėtojų mokyklos, Gaisrinių tyrimų centro ir Visagino priešgaisrinės gelbėjimo valdybos struktūros. Panaikintos 76 vadovų pareigybės.

Saugomo asmens statusą turinčių asmenų apsaugaBuvo nuolat vertinama grėsmė saugomiems asmenims, jos pobūdis bei mastas. Atlikti grėsmės vertinimai

saugomiems asmenims vykstant į kitas valstybes ir Lietuvos Respublikos oficialiems svečiams, atliktas saugomų objektų (Seimo, Vyriausybės, Prezidento rūmų) pažeidžiamumo vertinimas, nustatyti nepageidaujami įvykiai, kuriems įvykus saugomi objektai galimai yra labiausiai pažeidžiami, ir numatytos taikytinų apsaugos priemonių apimtys.

2017 metais Vadovybės apsaugos departamentas prie VRM tobulino reikalingas pareigūnų kompetencijas, organizavo tarptautinį bendradarbiavimą ir gerosios patirties perėmimą iš analogiškų užsienio tarnybų. Saugomų asmenų apsaugą vykdantys pareigūnai dalyvavo Portugalijoje, Ispanijoje, Latvijoje ir Estijoje profesinių įgūdžių tobulinimo renginiuose ir bendradarbiavimo susitikimuose.

Vykdyta prevencinė kriminalinės žvalgybos strategija, parengta destruktyvaus elgesio rizikos nustatymo, vertinimo ir valdymo koncepcija. Ši koncepcija leidžia laiku atpažinti riziką ir efektyviai bendradarbiaujant su suinteresuotomis įstaigomis bei taikant kitas rizikos valdymo priemones, vykdyti smurtinių išpuolių ir kito destruktyvaus elgesio prieš saugomus asmenys prevenciją.

2017 metais grėsmių vertinimai buvo pakankamo tikslumo, todėl apsaugos vykdymo metu nebuvo susidurta su netikėtomis grėsmėmis, kurios galėjo turėti esminės įtakos saugomų asmenų saugumo užtikrinimui.

Kodas Vertinimo kriterijaus pavadinimas, matavimo vienetas

Efekto vertinimo rodiklių reikšmėsPlaninės ir

pasiektos reikšmės Siektinos reikšmės

2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

E-01-01

Viešojo saugumo suvokimo indeksas, balaisKoordinatorius – VRM VSMPDVyriausybės programos įgyvendinimo plano prioritetinės krypties 5.4 rodiklis2

- 6,8

7,0 7,0 7,16,7 7,0

Tai naujas rodiklis matuojantis gyventojų viešojo saugumo suvokimą. Rodiklis pradėtas matuoti nuo 2016 metų ir nuo 2017 metų įtrauktas kaip SVP rodiklis.Kriterijus apima tris dedamąsias: gyventojų saugumo jausmo suvokimą, rizikos tapti nusikaltimo auka ir kriminogeninės situacijos vertinimą. Kriterijaus 2017 metais pasiekta reikšmė viršijo planuotą. Įtakos tam galėjo turėti policijoje įdiegtas naujas viešosios ir kriminalinės policijos veiklos modelis, kuris leido padidinti gatvėje dirbančių policijos pareigūnų bei ekipažų skaičių ir policijai greičiau reaguoti į iškvietimus. Policija tapo „matomesnė“. Vidutinis reaguojančių į įvykius policijos pajėgų skaičius padidėjo daugiau kaip 50 proc. 2016 metų pradžioje Lietuvoje vienu metu į įvykius vidutiniškai galėjo reaguoti apie 200, o 2017 metų pabaigoje – apie 350 ekipažų. Nors A kategorijos įvykių kiekvienais metais daugėja, t. y. policija susiduria su iššūkiu į daugiau įvykiu sureaguoti greičiau, vidutinis reagavimo laikas minutėmis į šios kategorijos įvykius sutrumpėjo, ypač lyginant su 2015 metais, policijos reagavimo laikas į visų kategorijų įvykius: Pagal A tipo įvykių kategorijas reagavimo laikas 2017 metais sutrumpėjo iki 7 min. 9 sek. (atitinkamai 2016 metais – 7 min. 39 sek., 2015 metais – 9 min. 15 sek.). Gerėjo ir reagavimas į kitų kategorijų iškvietimus:

- į B kategorijos įvykius vidutiniškai buvo sureaguota atitinkamai:2017 metais – 11 min. 16 sek., 2016 metais – 12 min. 28 sek., 2015 metais – 13 min 30 sek.

- į C kategorijos įvykius vidutiniškai buvo sureaguota atitinkama:

2 XVII Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167, rodikliai pažymėti geltoname fone.

12

2017 metais – 26 min. 17 sek., 2016 metais – 35 min. 4 sek., 2015 metais – 43 min 41 sekPaminėtina ir tai, kad 2017 metais, lyginant su 2016 metais, užregistruotų nusikalstamų veikų viešosiose vietose skaičius sumažėjo 11 proc., iš jų gatvėse – 13 proc.

1 grafikas. Viešojo saugumo suvokimo indeksas, balais

2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. 6

6.5

7

7.5

Šaltinis: Vidaus reikalų ministerijos užsakymu UAB „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenys


Efekto vertinimo rodiklių reikšmėsPlaninės ir pasiektos

reikšmės Siektinos reikšmės

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

E-01-02

Visuomenės pasitikėjimas policija, ne mažiau kaip, procentaisKoordinatorius – VRM VSMPD

65 71 7575 75 75

71 75 71

Pasitikėjimas Lietuvos policija, palyginti su 2016 metais, sumažėjo 4 procentiniais punktais ir grįžo į 2015 metų lygį. Tarp visų valstybės institucijų pasitikėjimas policija yra vienas didžiausių, labiau gyventojai pasitiki tik Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnyba. Per pastarąjį dešimtmetį pasitikėjimas policija išaugo beveik dvigubai ir mažai tikėtina, kad jis dar gali reikšmingai paaugti. Įvertinus lyginamojo laikotarpio tendencijas, išimtis buvo 2016 metai, kuomet pasitikėjimą policija galėjo paveikti viešojoje erdvėje išaugęs teigiamos informacijos apie policijoje vykdomą pertvarką, kiekis.

13

2 grafikas. Visuomenės pasitikėjimas policija, ne mažiau kaip, procentais

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. 60

62

64

66

68

70

72

74

76





2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

E-01-03

Visuomenės pasitikėjimas Valstybine priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, ne mažiau kaip, procentaisKoordinatorius – VRM VSMPD

89 90 9090 90 90

90,7 88 87

Pasitikėjimas Valstybine priešgaisrine gelbėjimo tarnyba yra pats didžiausiais tarp visų valstybės institucijų. Nežymūs svyravimai susiję ne su nepasitikinčių tarnyba augimu, o su neturinčių savo nuomonės dalies svyravimais. Lyginant pastarojo dešimtmečio tendencijas matyti, kad jau pasiekta maksimali reikšmė, o nežymūs nuomonių svyravimai patenka į statistinės paklaidos ribas. Rodiklio sumažėjimui įtakos turėjo 2017 metais visuomenei pateikta informacija apie abejotinus departamento viešuosius pirkimus, apie dalies departamento vadovybės nušalinimą, straipsniai žiniasklaidoje apie nuskalstamą kai kurių tarnybos pareigūnų veiklą.

3 grafikas. Valstybine priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, ne mažiau kaip, procentais

` 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.86

87

88

89

90

91


14




2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

E-01-04

Visuomenės pasitikėjimas Valstybės sienos apsaugos tarnyba, ne mažiau kaip, procentais Koordinatorius – VRM VSMPD

58 59 6265 65 65

58 62 68

Lyginant pastarojo dešimtmečio pasitikėjimo Valstybės sienos apsaugos tarnyba tendencijas matyti tam tikri svyravimai, kurie susiję su tuo, kad kitaip nei policijos ar Valstybinės priešgaisrinės tarnybos vertinimu, gyventojai mažiau žino apie VSAT veiklą. Todėl nevertinančių šios tarnybos veiklos dalis kasmet svyruoja nuo 20 iki 30 proc. 2017 metais labai sumažėjo respondentų, neturinčių nuomonės šiuo klausimu, dalis. Atitinkamai net 6 procentiniais punktais išaugo gyventojų pasitikėjimas VSAT. Šiam augimui turėjo įtakos išaugusi teigiama informacija apie VSAT veiklą viešojoje erdvėje, kuri sietina su narystės Šengeno erdvėje jubiliejaus renginiais ir ta proga išaugusiomis galimybėmis pristatyti visuomenei VSAT veiklą.

4 grafikas. Visuomenės pasitikėjimas Valstybės sienos apsaugos tarnyba, ne mažiau kaip, procentais

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.55

57

59

61

63

65

67

69





2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

E-01-05

Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo tvarkos pažeidimų, kai nustatytas pažeidimą padaręs asmuo, dalis, ne mažiau kaip, proc.

49 57 6365 66 67

57 63,5 64

Valstybės sienos apsaugos tarnyba 2017 metais išaiškino didesnį skaičių valstybės sienos kirtimo tvarkos pažeidimų. Vertinimo kriterijaus reikšmė buvo planuojama atsižvelgiant į pastarųjų trejų metų valstybės sienos pažeidimų ir jų išaiškinimo tendencijas, vertinant turimus žmogiškuosius bei materialinius išteklius. Valstybės sienos pažeidimų išaiškinamumo tolygiam didėjimui reikšmingą įtaką turi tai, kad nemažoje dalyje pažeidžiamiausių ES išorės sienos ruožų sienos apsauga vykdoma naudojant modernias sienos stebėjimo technologijas (2017 metais gruodžio 31 d. 49,3 proc. Europos Sąjungos išorės sienos (Lietuvos dalies) buvo stebima naudojant modernias sienos stebėjimo technologijas).

15

5 grafikas. Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo tvarkos pažeidimų, kai nustatytas pažeidimą padaręs asmuo, dalis, ne mažiau kaip, proc.

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.45

50

55

60

65

70

Šaltinis: Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacinės sistemos „Siena“ duomenys

Pirmasis strateginis tikslas 2017 metais buvo įgyvendinamas per šias Vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių strateginio veiklos plano programas:

01.09 Nusikalstamų veikų finansų sistemai atskleidimas, tyrimas ir prevencijaĮgyvendina Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos

01.12 Valstybės informacinių išteklių saugos ir elektroninės valdžios politikos įgyvendinimas ir vidaus reikalų informacinių bei ryšių technologijų plėtra

Įgyvendina pagal kompetenciją: VRM Elektroninės valdžios ir saugos politikos skyrius Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

01.15 Valstybės remiama teisėsaugos ir teisingumo institucijų pareigūnų ir buvusių pareigūnų sveikatos priežiūra ir kitos socialinės garantijos

Įgyvendina pagal kompetenciją: VRM Žmogiškųjų išteklių politikos departamentas Medicinos centras prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, vidaus reikalų sistemos

medicinos ir profilaktikos įstaigos01.17 Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių migracijos procesų valdymas

Įgyvendina pagal kompetenciją: Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Asmens dokumentų išrašymo centras prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

01.42 Specialaus statuso subjektų, kitų juridinių ir fizinių asmenų aprūpinimas ginklais, jų priedais, šaudmenimis bei specialiąja technika

Įgyvendina Lietuvos Respublikos ginklų fondas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos01.57 Vidaus saugumo fondo programa

Koordinatorius – VRM Regioninės politikos departamentas

Programa „Nusikalstamų veikų finansų sistemai atskleidimas, tyrimas ir prevencija“ (kodas 01.09). Programą įgyvendina Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, FNTT).

Prioritetinis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos dėmesys 2017 metais buvo sutelktas į kriminalinės žvalgybos pozicijų stiprinimą, pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sukčiavimo ir kitų sunkių, sudėtingų, organizuotų nusikalstamų grupuočių daromų, nusikaltimų atskleidimą ir greitą ištyrimą, veiksmingą ES ir kitų užsienio valstybių finansinės paramos lėšų apsaugą nuo neteisėto gavimo ir panaudojimo, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo, taip pat į kovą su šešėline ekonomika. Sustiprinta kova su organizuotu nusikalstamumu, daugiausia dėmesio skiriant nusikalstamų grupuočių ekonominio pagrindo sunaikinimui. Atitinkamas dėmesys buvo skiriamas teisėkūros klausimams ir tarpinstituciniam bendradarbiavimui vystyti.

2017 metais nustatytos plataus masto tarptautinės, gerai organizuotos PVM sukčiavimo schemos, kuriomis siekta išvengti PVM, rinkoje realizuojant didelę paklausą turinčias prekes: kurą, mobiliuosius telefonus,

16

buitinę techniką, cukrų, aliejų, statybines medžiagas ir kt., bei teikiant pervežimo ir kitas paslaugas. Atliekant sunkių nusikalstamų veikų tyrimą vis dažniau susiduriama su gerai organizuotais, tarptautiniu mastu nusikalstamas veiklas vykdančiais asmenimis. Nusikaltėliai vis išradingiau naudojasi sparčiais ryšiais, dideliu judrumu ir skubiais finansiniais sandoriais.

Pagal Informacijos ir ryšių departamento Nusikalstamų veikų žinybinio registro statistinius duomenis, FNTT per 2017 metus buvo užregistruotos 634 nusikalstamos veikos, ištirtos 452 nusikalstamos veikos. Ištirta 48 proc. visų užregistruotų nusikalstamų veikų (šalies vidurkis – 47,6 proc.). 2017 metais FNTT tyrėjai išaiškino daugiau kaip 33,9 mln. eurų nuslėptų mokesčių, laikinai apribota teisė į daugiau kaip 18 mln. eurų vertės nuosavybę.

Per 2017 metais baigtas 361 ikiteisminis tyrimas, iš jų 169 bylos perduotos į teismą ir 192 ikiteisminiai tyrimai nutraukti. Baigtose ikiteisminio tyrimo bylose išaiškinta nuslėptų mokesčių suma daugiau kaip 17,3 mln. eurų, laikinai apribota teisė į nuosavybę daugiau kaip 5,5 mln. eurų.

FNTT specialistai, atlikę ūkinės finansinės veiklos tyrimus, 2017 metais pateikė 697 specialisto išvadas bei paaiškinimus. Specialistai, atlikę ūkinės finansinės veiklos tyrimus, per 2017 metais išaiškino daugiau kaip 34,4 mln. eurų į valstybės biudžetą nesumokėtų mokesčių.

FNTT per 2017 metus išanalizavo informaciją apie ES paramos lėšomis finansuojamus projektus, kuriems bendrai skirta daugiau nei 281 mln. eurų ES paramos fondų ir valstybės biudžeto lėšų. Patikrinta informacija apie 239 rangovus, subrangovus, prekių tiekėjus bei paslaugų teikėjus, susijusius su įgyvendinamais projektais.

Įgyvendinant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones, FNTT buvo gauti 835 pranešimai apie įtartinas pinigines operacijas. Atlikus analizę, į FNTT padalinius ir kitas institucijas tolesniam tyrimui atlikti išsiųsti 233 pranešimai apie įtartinas ar neįprastas finansines operacijas, iš kurių: FNTT padaliniams – 67 pranešimai, VMI – 83, kitoms teisėsaugos institucijoms – 52, užsienio finansinės žvalgybos padaliniams – 31. Dėl Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo buvo patikrintos 23 finansų įstaigos ir kiti subjektai. Nustatyti 8 pažeidimai, jų pagrindu surašyti 8 administracinių nusižengimų protokolai pagal Administracinių nusižengimų kodekso 198 str. „Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo tvarkos pažeidimas“. Bendra sumokėtų ir išieškotų baudų suma viršijo 18 tūkst. eurų. Aktyviai bendradarbiauta su užsienio finansinės žvalgybos padaliniais (toliau – FŽP): 2017 metais išsiųsti 368 paklausimai į užsienio FŽP ir kitas institucijas, 193 paklausimai buvo gauti iš užsienio FŽP ir kitų institucijų. 2017 metais, nustačius įtartinas pinigines operacijas kredito įstaigose, sustabdytos lėšos sąskaitose įvairia valiuta sudarė daugiau kaip 12 mln. eurų, buvo apribotos nuosavybės teisės į turtą (įvairia valiuta) daugiau kaip 4 mln. eurų.

2017 metais buvo stebimos šios tendencijos: PVM, pelno ar kitų mokesčių vengimas, ūkio subjektams į buhalterinę apskaitą įtraukiant realiai

neįvykusius (tariamus) sandorius ar sandorius pagal tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus su užsienyje registruotais ūkio subjektais, Lietuvoje įsteigtomis fiktyviomis įmonėmis ar kitais asmenimis;

tarptautiniu mastu vykdomos nusikalstamos veikos, susijusios su akcizais apmokestinamomis prekėmis (tepalinė alyva, dyzelinas);

sandorių bei visų gautų pajamų neatvaizdavimas apskaitoje (slepiant realų veiklos mastą bei apyvartą), vykdant prekybą plataus vartojimo prekėmis;

„karuselinis“ PVM sukčiavimas, naudojant vadinamuosius dingusius prekeivius (angl. – Missing Traders Intra Community (MTIC)). Nusikaltėliai organizuoja tarptautines „karuselės“ schemas, į kurias įtraukiami juridiniai asmenys iš kelių valstybių;

pelno mokesčio vengimas bei piniginių lėšų išgryninimas, pervedant pinigines lėšas į užsienio ar lengvatinės prekybos (angl. offshore) įmonių sąskaitas užsienio bankuose už realiai neįvykusius (tariamus) sandorius.

panaudojant įmonių grandinę, klastojant dokumentus ir piktnaudžiaujant PVM maržos schemomis vengiama PVM sumokėjimo į Lietuvos biudžetą.

17


Rezultato vertinimo rodiklių reikšmėsPlaninės ir pasiektos reikšmės

Siektinos reikšmės

2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

R-01-09-01-03

Išaiškinta neteisėtai gautos ir pasikėsintos gauti ES finansinės paramos lėšų suma, ne mažiau kaip, mln. Eu

1515,5 15,5 15,5

20,5

Rodiklio siektina reikšmė skaičiuojama pagal paskutiniųjų trijų metų rodiklio reikšmės vidurkį. 2015–2017 metų rodiklio vidurkio reikšmėn – 15,8 mln. Eur.2017 metais ypatingas dėmesys buvo skiriamas didelės vertės paramos projektams. Kriterijaus rodiklio siektinos reikšmės viršijimą įtakojo pradėtas vienas tyrimas dėl didelės vertės paramos projekto, kurio vertė 8,6 mln. Eurų.

Programa „Valstybės informacinių išteklių saugos ir elektroninės valdžios politikos įgyvendinimas ir vidaus reikalų informacinių bei ryšių technologijų plėtra“ (kodas 01.12). Programą pagal kompetnciją įgyvendina VRM Elektroninės valdžios ir saugos politikos skyrius (toliau – Elektroninės valdžios ir saugos politikos skyrius, EVSPS) ir Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Informatikos ir ryšių departamentas, IRD).

Elektroninės valdžios ir saugos politikos skyrius 2017 metais įgyvendino projektą, kurį sudarė PASIS katalogo ir interneto svetainės palaikymo, papildomos programavimo paslaugos jiems, PASIS techninio aprašo (specifikacijos) atnaujinimo pagal galiojančius teisės aktus paslaugos. Šios paslaugos buvo pirktos siekiant užtikrinti patogesnį, stabilesnį ir saugesnį PASIS veikimą (atnaujinant programinę įrangą, patobulinant sistemos sprendinius, pritaikant juos prie naudotojų poreikių kaitos).

Informatikos ir ryšių departamentas 2017 metais gyvendino investicijų projektą „Administracinių nusižengimų registro programinių priemonių sukūrimas apsikeitimui administracinių nusižengimų ir su jais susijusiais duomenimis su kitų valstybės institucijų informacinėmis sistemomis“. Nuo 2017 metų sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui (ANK) Administracinių teisės pažeidimų registras pritaikytas naujiems ANK reikalavimams – nuo 2017 metų sausio 1 d. institucijos gali tvarkyti administracinių nusižengimų duomenis Administracinių nusižengimų registre (ANR). Naudojantis ANR vyksta administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas. Asmenys, padarę administracinius nusižengimus, neišvengia administracinės atsakomybės pasekmių. Užtikrintas apsikeitimas administracinių nusižengimų ir su jais susijusiais duomenimis su kitų valstybės institucijų informacinėmis sistemomis, siekiant stiprinti teisėsaugos institucijų ir kitų valstybės įstaigų, kurioms pavesta su viešojo saugumo stiprinimu tiesiogiai susiję uždaviniai, pajėgumą ir gebėjimus užtikrinti viešąjį saugumą. Visiems subjektams, surašantiems administracinių nusižengimų protokolus ir priimantiems nutarimus administracinių nusižengimų bylose, suteiktos galimybės tvarkyti administracinių pažeidimų duomenis centralizuotai automatizuotu būdu naudojantis ANR sąsajomis su savo turimomis informacinėmis sistemomis. Įgyvendinamos prevencinės priemonės – valstybės paslaugos neteikiamos tiems asmenims, kurie yra nesumokėję baudų, paskirtų už administracinius nusižengimus, t. y. įsiskolinę valstybės biudžetui.

2017 metais reglamentuota Lietuvos viešojo saugumo ir pagalbos tarnybų skaitmeninio mobiliojo radijo ryšio tinklo veikla, jam suteiktas nacionalinis statusas. Tinklo paslaugų teikimas užtikrinamas ne tik Lietuvos viešojo saugumo, bet ir pagalbos tarnyboms (greitosios medicinos pagalbos stotims ar skyriams), Lietuvos bankui, savanoriškosioms ugniagesių organizacijoms ir kitoms įstaigoms. Vykdyti darbai, siekiant išplėsti šio tinklo aprėptį, funkcionalumą ir infrastruktūrą, siekiant užtikrinti glaudžią ir greitą visų viešojo

18

saugumo, pagalbos tarnybų, kitų su šiomis tarnybomis susijusių Lietuvos Respublikos institucijų sąveiką.

2017 metais atlikta nusikalstamumo statistinių duomenų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, parengimo analizė. Surinkti poreikiai Nusikalstamų veikų žinybinio registro, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos programinės įrangos pritaikymui nusikalstamumo statistiniams duomenims, susijusiems su smurtu artimoje aplinkoje, kaupti ir teikti. Numatyti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro programinės įrangos tobulinimo reikalavimai.

Siekiant sudaryti prielaidas saugiai vykdyti elektronines piliečių, verslo ir viešosios valdžios institucijų tarpusavio operacijas ES elektroninėje erdvėje ir gauti paslaugas nuotoliniu būdu pradėtos vykdyti Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 910/2014 (eIDAS reglamento) įgyvendinimo programinės priemonės.

Stiprintos organizacinės ir techninės priemonės, užtikrinančios elektroninės informacijos saugą vidaus reikalų informaciniuose ištekliuose. 2017 metais atnaujintas visų informacinių išteklių, kurių tvarkytojas yra Informatikos ir ryšių departamentas, saugos reglamentavimas, parengta ir nustatyta bendra saugos politika, apimanti elektroninės informacijos saugos ir kibernetinio saugumo reikalavimus. Atliktas Informatikos ir ryšių departamento tvarkomų informacinių sistemų ir registrų rizikos vertinimas, informacinių technologijų saugos reikalavimų atitikties vertinimas. Atlikta Valstybės informacinių išteklių atitikties elektroninės informacijos saugos reikalavimams stebėsenos sistemos (ARSIS) pagalba stebimų valstybės informacinių išteklių elektroninės informacijos saugos reikalavimų įgyvendinimo analizė. Atliktas Sertifikatų valdymo informacinės sistemos auditas, patvirtintas ir įgyvendinamas Techninių kibernetinio saugumo reikalavimų įgyvendinimo Vidaus reikalų ministerijos valdomuose ypatingos svarbos informacinėse infrastruktūrose ir valstybės informaciniuose ištekliuose priemonių planas.


Rezultato vertinimo rodiklių reikšmėsPlaninės ir pasiektos


2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

R-01-12-01-02

Vidaus reikalų sistemos įstaigoms teikiamų saugių informacinių ir ryšių technologijų paslaugų efektyvumo pokytis, koeficientas3

16,13 43 45,4146,04 46,23 46,56

17,41 45 46,16

Rezultato vertinimo kriterijus parodo teikiamų paslaugų efektyvumą, kurį sukuria Informatikos ir ryšių departamentas užtikrindamas informacinių išteklių saugą ir siekdamas informacinių sistemų ir registrų efektyvaus ir patikimo veikimo, ir kurį patiria tiesioginiai naudos gavėjai – vidaus reikalų ministrui priskirtų valdymo sričių įstaigos ir gyventojai.Nuo 2016 metų matomas žymus rezultato vertinimo kriterijaus reikšmės pokytis. Šį pokytį įtakojo dalies produkto vertinimo kriterijų, kurių reikšmės vertinamos skaičiuojant rezultato kriterijų, pasikeitimas. 2017 metais pasiekta rezultato vertinimo kriterijaus reikšmė suplanuotą reikšmę viršijo nežymiai 1,65 proc., kas rodo, kad suplanuoti darbai buvo atlikti tinkamai, pasiektos produkto vertinimo kriterijų reikšmės, programai skirti asignavimai panaudoti efektyviai.

3 Rodiklio grafinis atvaizdavimas nepateikiamas dėl vizualiai mažų pokyčių

19


Rezultato vertinimo rodiklių reikšmėsPlaninės ir


2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

R-01-12-02-01

Vidutinis pirmos kategorijos informacinių sistemų incidentų suvaldymo laikas, minutėmis

375 360345 330 330

370,8 357

Rezultato vertinimo kriterijaus reikšmės pradėtas skaičiuoti nuo 2016 metų. Tiek 2016 metais, tiek 2017 metais pasiektos rezultato vertinimo kriterijaus reikšmės nežymiai viršijo suplanuotas reikšmes (2016 metais - 1,12 proc., 2017 metais - 0,8 proc.), kas rodo, kad pirmos kategorijos informacinės infrastruktūros objektų incidentai buvo suvaldyti tinkamai, neviršijant suplanuoto laiko bei bendruosiuose informacinių sistemų elektroninės informacijos saugos techniniuose reikalavimuose numatytų reikšmių. Asignavimai, skirti informacinių sistemų priežiūrai, leidžiančiai užtikrinti tinkamą pirmos kategorijos informacinių sistemų ir registrų prieinamumą panaudoti efektyviai.

20

6 grafikas. Vidutinis pirmos kategorijos informacinių sistemų incidentų suvaldymo laikas, minutėmis

2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.325

335

345

355

365

375

Šaltinis: Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenys informacinės sistemos duomenys

Programa „Valstybės remiama teisėsaugos ir teisingumo institucijų pareigūnų ir buvusių pareigūnų sveikatos priežiūra ir kitos socialinės garantijos“ (kodas 01.15). Programą įgyvendina VRM Žmogiškųjų išteklių politikos departamentas (toliau – Žmogiškųjų išteklių politikos departamentas, ŽIPD), Medicinos centras prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei vidaus reikalų sistemos medicinos ir profilaktikos įstaigos.

Profesionali vidaus tarnybos sistemos ir kitų teisėsaugos ir teisingumo institucijų pareigūnų profesinė ir papildoma sveikatos priežiūra – reikšmingas indėlis į teisėsaugos ir teisingumo institucijų personalo atranką, valdymą ir motyvaciją, kurie yra būtini visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti. Statutinė valstybės tarnyba pasižymi profesine rizika, pasireiškiančia psichologine įtampa, kasdieniu stresu, padidintu fiziniu krūviu, darbu naktimis (pamainomis), kenksmingomis ir pavojingomis sąlygomis. Pasiaukojimo visuomenei reikalaujantis darbo pobūdis, kasdienių kontaktų su teisės pažeidėjais keliama psichologinė įtampa, stresas – dažnesni nei įprastai.

Asmenys, baigę vidaus tarnybą ir išėję į pensiją, jaučia socialinę atskirtį ir yra labiau socialiai pažeidžiami. Profesinė ir papildoma teisėsaugos ir teisingumo institucijų pareigūnų sveikatos priežiūra vykdoma Vidaus reikalų ministerijos įsteigtose asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Vykdant veiklas per šią programą Vidaus reikalų ministerijos įsteigtose asmens sveikatos priežiūros įstaigose 2017 metais ypatingas dėmesys buvo skiriamas prevencinės sveikatos priežiūros paslaugų ir reabilitacijos paslaugų kokybės gerinimui. Buvo atliktas teisėsaugos ir teisingumo institucijų pareigūnų ir buvusių pareigūnų teikiamų paslaugų kokybės vertinimas (nustatytas pasitenkinimo teikiamomis paslaugomis indeksas), buvo didinamos suteiktų prevencinių sveikatos paslaugų, tenkančių vienam teisėsaugos ir teisingumo pareigūnui, skaičius.

Didinant medicininės reabilitacijos, sveikatos grįžtamojo ir antirecidyvinio gydymo, prevencinės medicininės ir psichologinės reabilitacijos paslaugų prieinamumą, buvo įdiegta vieninga pareigūnų privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų bei vieninga medicininės reabilitacijos, sveikatos grąžinamojo ir antirecidyvinio gydymo, prevencinės medicininės ir psichologinės reabilitacijos paslaugų, remiamų iš valstybės biudžeto, sistema; buvo atnaujinta Medicinos centro būtinoji medicininė įranga.




2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

R-01-15-01-02

Pareigūnų pasitenkinimo sveikatos priežiūros ir reabilitacijos paslaugomis indeksas, maksimali rodiklio reikšmė ‒ 20Koordinatorius – VRM Žmogiškųjų išteklių politikos departamentas

18,9

18,9 19 1918,9


21

22

Programa „Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių migracijos procesų valdymas“ (kodas 01.17). Programą įgyvendina Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas, MD) ir Asmens dokumentų išrašymo centras prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Asmens dokumentų išrašymo centras, ADIC).

Migracijos departamentas, tobulindamas migracijos procesus reglamentuojančius teisės aktus, parengė 7 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymų projektus. Siekdamas mažinti administracinę naštą asmenims, inicijavo teisės aktų pakeitimus. 2017 metais gruodžio 14 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 metų lapkričio 29 d. nutarimui Nr. 988, įtvirtinta galimybė asmeniui dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pateikti elektroniniais ryšiais, siekiant užtikrinti „vieno langelio“ principą, nustatyta galimybė asmeniui pateikti dokumentus į bet kurią Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją, įgyvendinančią Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą. Tai leidžia asmenims sumažinti laiko sąnaudas ir finansines išlaidas. Pasirašius Migracijos departamento ir valstybės įmonės Registrų centras sutartį, užsieniečiams verslininkams sumažinta administracinė našta – nereikia pateikti finansinių ir įmonių steigimo dokumentų, juos gauna Migracijos departamentas.

Migracijos departamentas, vykdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 metų rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. 958 „Dėl užsieniečių, kuriems reikia prieglobsčio, perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją“ nuostatas, 2017 m. į Lietuvos Respubliką iš Italijos, Graikijos ir Turkijos perkėlė 258 asmenis. Nuo 2015 metų į Lietuvos Respubliką iš Graikijos, Italijos ir Turkijos perkelti 468 asmenys.

2017 metais birželio 11 d. įsigaliojęs bevizis režimas su Ukraina lėmė ypač padidėjusį užsieniečių prašymų išduoti Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą skaičių – gauti 5 972 prašymai (2016 metais – 3 013, 2015 metais – 2 011).

Migracijos departamentas parengė 28 pozicijų projektus ir pateikė juos per Lietuvos narystės Europos Sąjungoje informacinę sistemą (15 ES tarybos darbo grupėms, 13 – Coreper II komitetui). Parengė 2016 metų Migracijos metraštį, metinę ataskaitą ,,Prieglobsčio suteikimo procedūra Lietuvos Respublikoje“, informaciją apie pagrindinius migracijos rodiklius Lietuvos Respublikoje 2016 metais ir 2017 metų I pusmetį ir paskelbė Migracijos departamento interneto svetainėje. Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 metų spalio 14 d. nutarimą Nr. 1017 „Dėl 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 862/2007 dėl Bendrijos migracijos statistikos ir tarptautinės apsaugos statistikos ir panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 311/76 dėl statistinių duomenų rinkimo apie darbuotojus užsieniečius nuostatų įgyvendinimo“, parengė 104 ataskaitas ir pateikė jas Eurostatui. Prieglobsčio prašytojams organizavo 699 vertimo ir 229 teisinių paslaugų suteikimo procedūras. Vykdydamas priemonę „Dalyvauti tarptautinių organizacijų ir fondų finansiniuose instrumentuose, įgyvendinančiuose vystomojo bendradarbiavimo veiklą paramą gaunančiose šalyse prisidedant prie 17 darnaus vystymosi tikslo įgyvendinimo“, sumokėjo mokestį Tarptautinei migracijos organizacijai. Migracijos departamento valstybės tarnautojai dalyvavo 66 ES įsteigtų institucijų darbo grupių, komitetų, susijusių su vizų, imigracijos ir prieglobsčio klausimais, posėdžiuose.

Migracijos departamentas, įgyvendindamas kovos su piktnaudžiavimu teisėtos imigracijos galimybėmis priemones, priėmė 2 197 sprendimus panaikinti leidimą laikinai gyventi, 3 666 sprendimus panaikinti Lietuvos Respublikos vizą. Iš viso Migracijos departamentas 2017 metais priėmė 33 858 sprendimus Lietuvos Respublikos pilietybės, užsieniečių teisinės padėties, prieglobsčio procedūros klausimais. Dėl didelio darbo krūvio ir žmogiškųjų išteklių stokos dalis Migracijos departamento sprendimų (32,15 proc.) priimta pažeidžiant nustatytus terminus. Sprendžiant šią problemą, kreiptasi į vidaus reikalų ministrą dėl naujų 12 pareigybių įsteigimo Migracijos departamente (nuo 2018 metų sausio 5 d. departamente pareigybių skaičius padidintas 12 pareigybių). Tikėtina, kad sprendimai bus priimami tesės aktų nustatytu laiku.

Gerinant asmenų aptarnavimą, įdiegta automatinio skambučių paskirstymo sistema, patobulinta elektroninė laiko rezervavimo sistema, Migracijos departamento interneto svetainėje paskelbti įvairių dokumentų, teikiamų Migracijos departamentui, šablonai, patvirtinti ir paskelbti Migracijos departamento teikiamų paslaugų nauji aprašymai. Paskirti valstybės tarnautojai, labiausiai tinkantys aptarnauti aukštą pridėtinę vertę kuriančius užsieniečius (2017 metais Migracijos departamente priimti 2 806 tokie užsieniečiai). Įvertinus asmenų skundus, analizuoti valstybės tarnautojų veiksmai ir imtasi priemonių, kad būtų išvengta nesklandumų, dirbant su interesantais, organizuoti valstybės tarnautojų mokymai.

Asmens dokumentų išrašymo centras 2017 metais sėkmingai įgyvendino pagrindinę užduotį ir laiku išrašė 566 765 asmens dokumentus. Išrašyta: 265 826 asmens tapatybės kortelės, 261 901 Lietuvos Respublikos

23

pasas, 3923 leidimai nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, 19808 leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, 164 tarnybiniai pasai, 34 užsieniečio pasai, 445 asmens be pilietybės kelionės dokumentai, 301 pabėgėlio kelionės dokumentai, 535 diplomatiniai pasai, 8718 valstybės tarnautojo pažymėjimai, 2324 vidaus tarnybos pareigūno pažymėjimai, 2786 policijos pareigūno pažymėjimai. Atnaujinti 3037 valstybės tarnautojo sertifikatai.

Siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos Bendrojo ryšių palaikymo punkto (angl. SPOC) veiklą, buvo užmegztas abipusis SPOC ryšys su 14 Europos Sąjungos šalių, SPOC tęstinė aplinka ištestuota su 3 šalimis, apsikeista sertifikatais testinėje aplinkoje su 6 šalimis, pasikeista SPOC žinutėmis su 5 šalimis. SPOC veikimas užtikrins Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių kelionės dokumentų ir leidimų gyventi išplėstinės prieigos kontrolės patikrą, t. y. pasienio kontrolės metu bus galima išsamiai verifikuoti asmenį, nuskaityti ir sulyginti asmens piršto atspaudo ir kelionės dokumente ar leidime gyventi esančio piršto atspaudo duomenis.

Asmens dokumentų išrašymo centro direktoriaus įsakymais patvirtinti 22 teisės aktai, susiję su sertifikatų sudarymu, tvarkymu ir asmens dokumentų išdavimu.

Europos kelionės dokumento neteisėtai ES esantiems trečiųjų šalių piliečiams grąžinti blankas užregistruotas Saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų registre, patvirtintos šio blanko technologinės apsaugos priemonės, eskizas, grafinis projektas.

Elektroniniai sertifikatai asmens tapatybės kortelėse, valstybės tarnautojo pažymėjimuose, Vyriausybės nario, valstybės pareigūno ir vidaus tarnybos pareigūnų pažymėjimuose sudaryti pagal teisės aktų ir standartų reikalavimus. 2017 metais rugpjūčio 1 d. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba patvirtino Asmens dokumentų išrašymo centro, kaip kvalifikuoto patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjo statusą ir Asmens dokumentų išrašymo centro teikiamų patikimumo užtikrinimo paslaugų atitiktį Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 reikalavimams. Kvalifikuoto patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjo statusas patvirtintas remiantis 2017 metais gegužės mėnesį atitikties vertinimo įstaigos „T-Systems International GmbH“ atliktos atitikties vertinimo ataskaita ir atitikties vertinimo išvada.

Buvo vykdomi Asmens dokumentų gamybos informacinės sistemos (toliau – ADGIS) programinės įrangos priežiūra, išrašymo įrangos remonto ir profilaktikos darbai. 2017 metais gruodžio 5 d. pasirašyta Asmens dokumentų išdavimo sistemos ir ADGIS priežiūros paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis.

Įsigyta: asmens tapatybės kortelės, leidimo gyventi, užsieniečio paso, pabėgėlio kelionės dokumento, Lietuvos Respublikos paso, vizos įklijos, supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumento (toliau – STGD) ir blanko vizai įklijuoti blankų.

Įgyvendinant projektą „Papildomos ADIC veiklos sąnaudos 2016–2018 metais“ 2017 metais Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai perduota 600 000 vnt. blanko vizai įklijuoti blankų ir 600 000 vnt. STGD blankų. Vizų tarnyboms Lietuvoje perduota 7 500 vnt. vizų įklijų blankų.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 metų rugpjūčio 23 d. įsakymą „Dėl Asmens dokumentų išrašymo centro prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos paskyrimo atsakingu už asmens dokumentų išrašymo ir išdavimo procesų koordinavimą“, 2017 metais balandžio mėn. atliktas rinkos tyrimas dėl biometrinių asmens dokumentų išrašymo ir išdavimo įrangos atnaujinimo ir pateikti siūlymai dėl biometrinių asmens dokumentų išrašymo ir išdavimo įrangos atnaujinimo. Modernesnė įranga užtikrins asmens dokumentų išrašymą ir išdavimą laiku, pagerės biometrinių asmens duomenų kokybė. Koordinuotas aprūpinimas įranga užtikrins nenutrūkstamą asmens dokumentų išdavimo procesą ir racionalų valstybės lėšų panaudojimą.

2017 lapkričio 22 d. UAB „Sertika“ auditoriai atliko Integruotos vadybos sistemos (toliau – IVS) pakartotinį sertifikavimo auditą. Atlikus auditą, patvirtinta, kad Asmens dokumentų išrašymo centro IVS atitinka LST EN ISO 9001:2015 ir LST ISO/IEC 27001:2013 standartų reikalavimus.

24


Rezultato vertinimo rodiklių reikšmėsPlaninės ir


2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

R-01-17-01-01

Priimta sprendimų dėl prieglobsčio prašymų nagrinėjimo per 3 mėn., nepratęsus prašymo nagrinėjimo termino, ne mažiau kaip, proc.Vykdo Migracijos departamentas prie VRM

50 53

55 57 5852 64,13

Rezultato vertinimo kriterijaus rodiklio reikšmė įgyvendinta 64,13 proc. Tiek 2016 metais, tiek 2017 metais rodiklio reikšmė viršyta. Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 metų rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. 958 „Dėl užsieniečių, kuriems reikia prieglobsčio, perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją“ nuostatas, į Lietuvos Respubliką iki 2017 metų gruodžio 31 d. turėjo būti perkelti 1105 asmenys. Šių užsieniečių prieglobsčio prašymai buvo nagrinėjami pirmiausia. Be to, kai kurių prieglobsčio prašytojų dalis prieglobsčio procedūros jau buvo atlikta iki jiems atvykstant į Lietuvą. Vertinimo kriterijaus įgyvendinimas viršytas, kadangi planuojant neįmanoma tiksliai numatyti, kiek bus prieglobsčio prašytojų, iš kokių jie bus valstybių ir kokie bus jų prašymo motyvai.




2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

R-01-17-01-02

Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams teikiamų paslaugų, dėl kurių sumažinta administracinė našta, ir visų teikiamų paslaugų, skaičiaus santykis, ne mažiau kaip, proc.Vykdo Migracijos departamentas prie VRM

95,5 96 96

96,5 96,5

62,50 62,50 50

2017 metų planinė rodiklio reikšmė nepasiekta, (įgyvendinta 50 proc.), kadangi nepakeisti teisės aktai. Mažinant administracinę naštą asmenims, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 metų lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 988 įtvirtintos nuostatos tik dėl 7 Migracijos departamento teikiamų administracinių paslaugų LR pilietybės klausimais administracinės naštos mažinimo. 2017 metais pradėti įgyvendinti projektai „Efektyvus migracijos procesų valdymas“ ir „Elektroninių migracijos paslaugų kūrimas“. Įgyvendinus šiuos projektus, 2020 metų visos migracijos paslaugos bus teikiamos vieno langelio principu, todėl administracinė našta asmenims labai sumažės.




2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

R-01-17-02-01

Pagrįstų pretenzijų ir gautų pretenzijų dėl asmens dokumento kokybės santykis, ne daugiau kaip, procentaisVykdo Asmens dokumentų išrašymo centras prie VRM

39 38 37

36 35 34

43 30 45

Pablogėjusį rezultato vertinimo rodiklį 2017 metais (išaugęs pretenzijų skaičius) pagrinde lėmė susidėvėjusi įranga. 2018–2019 metais bus vykdomas projektas dėl įrangos atnaujinimo, todėl 2018–2019 metais šis rodiklis turėtų pagerėti. Rodiklio reikšmei įtakos taip pat turėjo ir tai, kad dalis pretenzijų dėl asmens dokumento kokybės pareikšta dėl dokumentų, pagamintų ankstesniaisiais metais.

25

Programa „Specialaus statuso subjektų, kitų juridinių ir fizinių asmenų aprūpinimas ginklais, jų priedais, šaudmenimis bei specialiąja technika“ (kodas 01.42). Programą įgyvendina Lietuvos Respublikos ginklų fondas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

2017 metais buvo vykdomas ir 2018 metais tęsiamas investicijų projektas „Ginklų registro modernizavimas“. Įgyvendinus šį projektą bus modernizuotas Ginklų registras, sukurtos papildomos ir / ar pakeistos esamos Ginklų registro sąsajos su kitais susijusiais registrais ir informacinėmis sistemomis, kad būtų galima automatiniu būdu keistis reikiamais Ginklų registro duomenimis ir užtikrinti savalaikį ir kokybišką Ginklų registro duomenų tvarkymą. Vykdant šį projektą: 2014 metais buvo sukurta sąsaja su policijos informacinės sistemos Licencijuojamos veiklos posistemiu

POLIS LVP. 2015 metais sukurta sąsaja su Nacionalinės teismų administracijos administruojama Lietuvos teismų

integruota informacine sistema LITEKO; sąsaja su Lietuvos notarų rūmų administruojama sistema e-notaras; sąsaja su Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokesčių apskaitos informacine sistema VMI MAIS.

2016 metais sukurta sąsaja su Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Integruota muitinės informacine sistema MIS.

2017 metais patobulintas Ginklų registro duomenų apdorojimo mechanizmas, įdiegiant automatinį duomenų patikrinimą ir patikslinimą. Taip pat įdiegta automatinė visų Ginklų registro servisų būklės ir veikimo stebėsenos kontrolė ir automatinis kontrolės ataskaitų teikimas;

2018 metais planuojama sukurti Ginklų registro prieigą prie Vyriausybinio plačiajuosčio šifruoto duomenų ir balso perdavimo tinklo VPŠDBPT darbo vietų, kuriose būtų tvarkomi Ginklų registro duomenys, žymimi slaptumo žyma, aukštesne, nei „Riboto naudojimo“, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas, kad būtų galima automatiniu būdu tvarkyti ginklų duomenis, užtikrinti savalaikį ir kokybišką duomenų teikimą iš ir į Ginklų registrą į ir iš specialaus statuso subjektų kitų informacinių sistemų (jeigu pavyks pagal panaudą gauti šifruoto ryšio įrangą iš Krašto apsaugos ministerijos. Nepavykus gauti šios įrangos, bus vykdomos kitos investiciniame projekte „Ginklų registro modernizavimas“ nustatytos priemonės).

2019 metais planuojama sukurti Ginklų registro programinę įrangą įskaitant ir modulius bei žiniatinklio tarnybas, skirtas įgalinti Ginklų registro sąsajas su specialaus statuso subjektais, kurias naudojant būtų įgalintas tikslus ginklo priskyrimas specialaus statuso subjekto padaliniui ir arba asmeniui su galimybe priskirti ir susieti ginklo inventorinį numerį bei konkretaus ginklo laikymo vietą. 2020 metais planuojama sukurti Ginklų registro prieigą prie Lietuvos Respublikos prokuratūros ir Lietuvos Respublikos adresų registro sistemų.

2014-2017 metais Ginklų registro modernizavimo darbai leido sutaupyti valstybės biudžeto lėšas tvarkant ir perduodant duomenis automatiniu būdu, suteikė galimybę Mokesčių inspekcijai, teismams, notarams, muitinei operatyviau gauti informaciją apie ginklus bei jų savininkus. Tokiu būdu mažinami valstybės biudžeto kaštai IT srityje, valstybės institucijų tarpusavio duomenų apsikeitimo greitaveika ir efektyvumas. Įdiegus Ginklų registro programinės įrangos pakeitimus ženkliai pagerėjo duomenų kokybė ir duomenų atsinaujinimo greitaveika.

Programa „Vidaus saugumo fondo programa“ (kodas 01.57). Programą koordinuoja VRM Regioninės politikos departamentas.

Vidaus saugumo fondo programos[1][1] lėšomis remiamos veiklos, susijusios su Europos Sąjungos išorės sienų kontrole ir vizų politika.

Vienas pagrindinių būdų stiprinti valstybės sienų saugumą, užtikrinant efektyvesnį išorės sienų stebėjimą ir informuotumą apie padėtį prie išorės sienos pažeidžiamiausiuose valstybės sienos ruožuose su Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika ir užkertant kelią nelegaliai migracijai, yra Valstybės sienos apsaugos tarnybos modernių sienos stebėjimo sistemų diegimas. 2017 metais baigtas įgyvendinti projektas „Sienos stebėjimo sistemų įdiegimas“, kurio vertė daugiau kaip 14,5 mln. eurų. Projekto įgyvendinimo metu buvo įdiegtos arba atnaujintos sienos stebėjimo sistemos 180,44 km ilgio valstybės sienos ruože su Baltarusijos Respublika Švenčionių, Pavoverės, Tribonių, Purvėnų ir Druskininkų užkardų veikimo teritorijoje. Tęsiamas Bardinų, Viešvilės, Lavoriškių ir G. Žagunio užkardų sienos stebėjimo sistemų atnaujinimas, taip pat pradedamas ir sienos stebėjimo sistemos

[1][1] Lietuvos nacionalinė programa dėl paramos iš Vidaus saugumo fondo 2014–2020 m. laikotarpiu patvirtinta Europos Komisijos 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. C(2015) 5426

26

(24,5 km) atnaujinimas Plaškių užkardos veikimo teritorijoje prie išorės sienos su Rusijos Federacija. Jūros sienos stebėjimo sistemos atnaujinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyba pradėjo bendradarbiaudama su jūros kontrolėje dalyvaujančia Lietuvos kariuomene, siekiant užtikrinti sąveiką ir jūros stebėjimo sistemos duomenų apdorojimą ir valdymą vieningais principais ir vienodais pagrindiniais programiniais paketais.

Gerinant bendradarbiavimą vizų politikos srityje, Informatikos ir ryšių departamentas tęsė Nacionalinės Vizų informacinės sistemos modernizavimą, siekiant jos atitikties Vizų kodekso ir VIS Reglamento [2][2] galiojančioms nuostatoms bei centrinės Vizų informacinės sistemos reikalavimams.

Stiprinant Policijos departamento techninę bazę, programos lėšomis buvo finansuojamas įrangos, skirtos narkotinių medžiagų ir pirmtakų tyrimui, įsigijimas, kas leis pagreitinti narkotinių medžiagų tyrimų atlikimo terminus. Siekiant veiksmingai valdyti saugumui kylančias rizikas ir krizes, buvo investuojama į valstybės institucijų įrangos, susijusios su žvalgybine veikla, atnaujinimą.

1 lentelė. Pirmąjį vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių strateginį tikslą įgyvendinančios Vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių 2017–2019 metų strateginio veiklos plano programos ir ataskaitinių metų Lietuvos Respublikos biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme patvirtintų asignavimų panaudojimas:

Programos kodas Programos pavadinimas

Asignavimų panaudojimas (tūkst. Eur.)

Programą įgyvendinanti įstaiga (-os)Patvirtintas

planasPatikslintas

planas4Faktiškai

panaudota

Panaudojimo dalis nuo

patikslinto plano proc.5

01.09

Nusikalstamų veikų finansų sistemai atskleidimas, tyrimas ir prevencija

7370 7381,1 7372,8 99,9Finansinių nusikaltimų

tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų

ministerijosIš jų ES ir kita tarptautinė finansinė parama

01.12

Valstybės informacinių išteklių saugos ir elektroninės valdžios politikos įgyvendinimas ir vidaus reikalų informacinių bei ryšių technologijų plėtra

9608 9597,8 9411,8 98,1

VRM Elektroninės valdžios ir saugos politikos skyrius,

Informatikos ir ryšių departamentas prie

Vidaus reikalų ministerijosIš jų ES ir kita tarptautinė finansinė parama

01.15

Valstybės remiama teisėsaugos ir teisingumo institucijų pareigūnų ir buvusių pareigūnų sveikatos priežiūra ir kitos socialinės garantijos

5339 5537,9 5516 99,6

VRM Žmogiškųjų išteklių politikos

departamentas ir Vidaus reikalų ministerijos

įsteigtos asmens sveikatos priežiūros

įstaigosIš jų ES ir kita tarptautinė finansinė parama

[2][2] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 767/20084 Plano patikslinimai, sudarantys daugiau nei 5 proc. nuo patvirtinto plano, trumpai paaiškinami po lentele. Paaiškinimai pateikiami dėl patikslinimų programos lygiu.5 Asignavimų panaudojimo procento nuokrypiai virš 10 proc. trumpai paaiškinami po lentele.

27




planasPatikslintas

planasFaktiškai

panaudota


patikslinto plano proc.

01.17

Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių migracijos procesų valdymas

17921 17908,9 17904,2 100

Migracijos departamentas prie

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos,

Asmens dokumentų išrašymo centras prie Lietuvos Respublikos

vidaus reikalų ministerijosIš jų ES ir kita tarptautinė finansinė parama

01.42

Specialaus statuso subjektų, kitų juridinių ir fizinių asmenų aprūpinimas ginklais, jų priedais, šaudmenimis bei specialiąja technika

1078 1326 1308,9 98,7Lietuvos Respublikos

ginklų fondas prie Lietuvos Respublikos

vidaus reikalų ministerijos

Iš jų ES ir kita tarptautinė finansinė paramaDėl 01.42 programos asignavimų plano nuokrypio2: Programos sąmata padidinta LR Ginklų fondui prie VRM surinkus daugiau nei planuota pajamų įmokų už parduodamus ginklus (įkeltos viršplaninės pajamos)

01.57 Vidaus saugumo fondo programa 58335 61912 44001,1 71,1 VRM Regioninės

politikos departamentasIš jų ES ir kita tarptautinė finansinė parama 52000 52000 34265,2 65,9Dėl 01.57 programos asignavimų plano nuokrypio2: Vidaus saugumo fondo programai skirtos papildomos bendrojo finansavimo lėšos dėl paspartėjusio investicinių projektų įgyvendinimo (atsiskaitymui už atliktus darbus).Dėl 01.57 programos asignavimų panaudojimo nuokrypio3: Nepakankamą lėšų įsisavinimą įtakojo pirkimo procedūrų sudėtingumas ir lėšų tinkamumo vertinimas, projektų vykdytojų pateiktų planuotų lėšų koregavimas/atnaujinimas, lėšų perskirstymas tarp projektų, projektų įgyvendinimo veiklų pabaigos pratęsimas.

ANTRASIS SKIRSNISPIRMOJO STRATEGINIO TIKSLO (KODAS 01)

„ĮGVYENDINTI VIEŠOJO SAUGUMO POLITIKĄ, IR SIEKTI, KAD ŠALIES GYVENTOJAI JAUSTŲSI SAUGESNI“

ĮGYVENDINIMAS PER ĮSTAIGŲ PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS, KURIŲ VADOVAI YRA VALSTYBĖS BIUDŽETO ASIGNAVIMŲ VALDYTOJAI

2017–2019 METŲ STRATEGINIUS VEIKLOS PLANUS6

2017 metais šios įstaigos prie Vidaus reikalų ministerijos, kurių vadovai buvo valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, Vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių 2017–2019 metų strateginio veiklos plano pirmąjį strateginį tikslą įgyvendino per šių įstaigų strateginius veiklos planus:

1. VADOVYBĖS APSAUGOS DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS 2017–6 Strateginius veiklos planus 2017 biudžetiniais metais rengė šios įstaigos prie Vidaus reikalų ministerijos, kurių vadovai 2017 metais buvo valstybės biudžeto asignavimų valdytojai: Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos ir Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

28

2019 METŲ STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Vadovybės apsaugos departamentas, VAD), kaip valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, 2017 metais:

- įgyvendino Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2017–2019 metų strateginio veiklos plano programą „Saugomų asmenų apsauga“ (kodas 01.02);

- įgyvendino programos tikslą „Apsaugoti saugomus asmenis nuo kėsinimosi į jų gyvybę ir (ar) sveikatą“ (kodas 01.02.01) ir šiuos tikslo uždavinius:

-„Užtikrinti saugomų asmenų ir objektų saugumą“ (kodas 01.02.01.01);-„Užtikrinti optimalų aprūpinimą žmogiškaisiais ir materialiniais ištekliais“ (kodas 01.02.01.02.).Vadovybės apsaugos departamentas ataskaitiniais metais didelį dėmesį skyrė fizinės saugomų objektų

apsaugos vykdymui. Nuolat buvo ieškoma efektyvių techninių, elektroninių apsaugos priemonių, organizacinių sprendimų, padėsiančių kokybiškai vykdyti pavestas funkcijas. Vadovybės apsaugos departamento specialistai periodiškai vertino saugomiems objektams galinčias kilti grėsmes, vykdė saugomų objektų pažeidžiamumo vertinimus, planavo apsaugos priemones, jų taikymo mastą, kėlė pareigūnų kvalifikaciją, siuntė pareigūnus į pažeidžiamumo, grėsmių vertinimo, analizės vykdymo tobulinimo mokymus, keitėsi gerąja patirtimi su giminingų struktūrų specialistais iš įvairių šalių ir į savo veiklą integravo optimalius ir efektyvius veiklų modelius.

Vadovybės apsaugos departamentas dėl turimų specifinių uždavinių taiko išskirtinę, prevencinę kriminalinės žvalgybos strategiją, kuri yra nukreipta į tokio kriminalinės žvalgybos uždavinio įgyvendinimą, kaip nusikalstamų veikų prevencija (smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų prieš saugomus asmenis prevencija). Prevencinė kriminalinės žvalgybos strategija yra paremta destruktyvaus elgesio rizikos nustatymo, vertinimo ir valdymo koncepcija. Ši koncepcija leidžia laiku atpažinti riziką ir efektyviai bendradarbiaujant su suinteresuotomis įstaigomis bei taikant kitas rizikos valdymo priemones, vykdyti smurtinių išpuolių ir kito destruktyvaus elgesio prieš saugomus asmenis prevenciją.

Vadovybės apsaugos departamentas sistemingai vykdė veiklos strateginę analizę: vertino grėsmes saugomiems asmenims, jų pobūdį bei mastą. Atliktų grėsmės vertinimų pagrindu buvo teikiami siūlymai nustatyti atitinkamą grėsmės saugomam asmeniui lygį bei numatytos taikytinos kiekvienam LR oficialiam svečiui apsaugos priemonės. Konstatuotina, kad grėsmės vertinimai buvo pakankamo tikslumo ir apsaugos vykdymo metu nebuvo susidurta su netikėtomis grėsmėmis, turinčiomis esminės įtakos saugumo užtikrinimui.




2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

E-01-01 Užtikrintas saugomų asmenų saugumas

RN RN RNRN RN RN

Pasiekta Pasiekta Pasiekta

Saugomų asmenų saugumas užtikrintas. Riboto naudojimo rodiklio pasiekta reikšmė įvertinta Vidaus reikalų ministerijoje.

2. VIEŠOJO SAUGUMO TARNYBOS PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS 2017–2019 METŲ STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba, VST), kaip valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, 2017 metais:

- įgyvendino Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2017–2019 metų strateginio veiklos plano programą „Viešosios tvarkos atkūrimas, konvojavimas ir svarbių valstybės objektų apsauga“ (kodas 01.04);

- įgyvendino pirmąjį programos tikslą „Efektyvus ir veiksmingas viešosios tvarkos atkūrimas ekstremalių ir ypatingų situacijų metu, užtikrinta svarbių valstybės subjektų apsauga ir konvojavimas“ (kodas 04.01) ir šiuos pirmojo tikslo uždavinius:

29

-„Užtikrinti tinkamą kovinį pasirengimą stiprinant specialiąją nuolatinę parengtį“ (kodas 01.04.01.01);-„Užtikrinti tinkamą materialinį bei techninį aprūpinimą“ (kodas 01.04.01.02);

- įgyvendino antrąjį programos tikslą „Efektyvus valdymas ir motyvuotas profesionalus personalas“ (kodas 04.02) ir šiuos antrojo tikslo uždavinius:

-„Užtikrinti veiksmingą ir skaidrų valdymą, motyvuoti personalą“ (kodas 01.04.02.01);-„Užtikrinti pareigūnų kvalifikacijos tobulinimą“ (kodas 01.04.02.02).VST strateginis tikslas yra glaudžiai susijęs su visuomenės saugumu, jis ne tik parodo Viešojo

saugumo tarnybos pajėgų specialiosios parengties lygį, užtikrinant svarbių valstybės objektų saugumą ir konvojuojamų asmenų apsaugą, bet apima ir laisvės atėmimo vietose vykdomą prevencinę veiklą, grėsmių kilti ypatingai situacijai suvaldymą, ekstremaliųjų situacijų padarinių likvidavimą ir kitų tyčinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių viešąją tvarką, neutralizavimą. Įgyvendinant strateginį tikslą, pagal kompetenciją parengtas ir Vidaus reikalų ministerijai pateiktas derinti Konvojavimo taisyklių pakeitimo projektas Nr. 16-11144, optimizuotas konvojaus tarnybos darbo krūvis, perskirstant konvojavimo maršrutus tarp Viešojo saugumo tarnybos struktūrinių padalinių, atsižvelgta į naujus reikalavimus, keliamus areštinėms (nuteistuosius, suimtuosius ir sulaikytuosius areštinėje laikyti ne ilgiau kaip 5-ias paras). Konvojavimo funkcijai užtikrinti įsigytas talpesnis (daugiau vietų pritaikytų konvojuojamiesiems) transportas, 5-iuose specialiosios paskirties automobiliuose įrengta kondicionavimo sistema. 2017 metais įvykdyti 4322 konvojai, kurių metu konvojuoti 29 249 konvojuojamieji, perimta/perduota nuteistųjų iš/į užsienio šalis – 45 nuteistieji. Vykdant svarbių valstybės objektų apsaugą, 23 kartus buvo organizuoti tiksliniai mokymai, patikrinant visus saugomus svarbius valstybės objektus, 4 kartus buvo sureaguota į pažeidimus ir sulaikyti pažeidėjai.

2017 metų sausio 1 d. įsigalioję Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo nuostatų dėl šaunamųjų ginklų ir prievartos priemonių panaudojimo pakeitimai turėjo teigiamą poveikį Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų rengimui veikti ypatingomis sąlygomis, užtikrinti minėtų priemonių panaudojimą, išvengiant pažeidimų žmogaus teisių ir laisvių apsaugos srityje.

Optimizuota Viešojo saugumo tarnybos struktūra ir valdymas: išgryninat funkcijas ir stiprinant vidaus kontrolės priemones nuo 2017 metų sausio 1 d. Viešojo saugumo tarnyboje įsteigtas Vidaus audito skyrius, o nuo 2017 metų rugsėjo 19 d. – Viešųjų pirkimų skyrius. Didinant reagavimo operatyvumą, nuo 2017 metų kovo 1 d. vakarų regione įsteigtas Viešojo saugumo tarnybos Klaipėdos dalinys, pajėgos pasirengė ir nuo 2018 metų sausio 1 d. perėmė svarbaus valstybei objekto VĮ Lietuvos oro uostų Palangos filialo fizinę apsaugą.

2017 metais atsižvelgiant į stabilų veiklos finansavimą, buvo sustiprinta Viešojo saugumo tarnybos specialioji parengtis: ženkliai atnaujinta (įsigyta) NATO standartus atitinkanti ginkluotė, įsigytos specialiosios ir asmens apsaugos priemonės, užtikrinančios pareigūnų saugumą. Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai buvo aprūpinami naujo pavyzdžio tarnybine uniforma.

Sustiprinta specialioji ir kovinė parengtis, taip padidinant visuomenės saugumą bei užtikrinant pajėgų pasirengimą valstybės ginkluotai gynybai. Viešojo saugumo tarnyba įsigijo kolektyvinės apsaugos priemonę – šarvuotą specialiąją techniką. Panaudojant Vidaus saugumo fondo lėšas įsigytas specialusis transportas su individualios apsaugos priemonėmis ir specialiąja įranga padės efektyviau užkardyti kelią neteisėtiems veiksmams, gerins papildomų pajėgų pasitelkimo galimybes, užtikrins greitą reagavimą į Specialiosios tranzito schemos pažeidimus. Naujai įsigytas ir atnaujintas specialusis konvojavimo transportas atitinka sanitarines-higienos normas, todėl tikimasi, kad ženkliai sumažės skundų iš konvojuojamųjų dėl pervežimo sąlygų, taip pat sudarytos sąlygos pareigūnams saugiai vykdyti konvojų. Eksploatuojant naujas transporto priemones sumažėjo degalų, automobilių amortizacijos sąnaudos, remonto kaštai bei gedimų maršrute rizika.

Įvertinus hibridinio karo apraiškų grėsmes, 2017 metais buvo ne tik sustiprintas Viešojo saugumo tarnybos teritorijos saugumas, bet ir užtikrintas esamų IT sistemų darbo vientisumas, tarpinstitucinė ryšio tinklo sąveika, tinklo saugumas. Įsigyta specialioji kompiuterinė technika bei programinė įranga leido optimizuoti kasdieninių užduočių vykdymą.

Visuma šių išorinių teigiamų pokyčių leido Viešojo saugumo tarnybos pajėgoms operatyviai reaguoti į teisės pažeidimus bei saugiai veikti nekonvencinių grėsmių sąlygomis. Viešojo saugumo tarnybos pajėgos dalyvavo bendrosiose specialiosiose operacijose vykstant Rusijos ir Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų pratyboms

30

„Zapad“, o kartu su LK specialiais padaliniais bendrosiose pratybose ir mokymuose veikti nekonvencinių (hibridinių) bei teroro aktų grėsmių sąlygomis.

2017 metais įgyvendinant NATO, JT ir ES bendradarbiavimo susitarimus Viešojo saugumo tarnybos pajėgos dalyvavo specialiosiose nelegalių migrantų grąžinimo operacijose Bulgarijoje ir Graikijoje, Europos žandarmerijos pajėgų sudėtyje dalyvavo misijose Irake.

Keliant pareigūnų motyvaciją, buvo didinamas darbo užmokestis: Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų darbo užmokestis, lyginant su 2016 metais padidėjo 8 proc., o neužimtų pirminės ir vidurinės grandies pareigūnų pareigybių dalis per 2017 metus sumažėjo iki 14,4 proc., kai 2016 metais siekė 19 proc.




2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

E-01-01

Atkurti viešąją tvarką ypatingų ir ekstremalių situacijų atvejais, vykdyti konvojavimą ir užtikrinti svarbių valstybės objektų apsaugą.

Atkurta Atkurta- - -

Atkurta Atkurta

Suplanuota reikšmė pasiekta. Pagal rodiklio techninį priedą tai Viešojo saugumo tarnybos pajėgų veiklos efektyvumo įvertinimas. Jis matuojamas procentais ir apima intervalą nuo 99 iki 70 proc.Efekto kriterijaus įgyvendinimas yra glaudžiai susijęs su visuomenės saugumu, jis ne tik parodo Viešojo saugumo tarnybos pajėgų specialiosios parengties lygį, bet ir apima vykdomą prevencinę veiklą laisvės atėmimo vietose, grėsmių kilti ypatingai situacijai suvaldymą, ekstremaliųjų situacijų padarinių likvidavimą ir kitų tyčinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių viešąją tvarką, neutralizavimą. Fiksuojama, ar Viešojo saugumo tarnybos pajėgos operatyviai ir sklandžiai per nustatytus terminus reaguoja į įvykius, ar pareigūnų veiksmai atitinka specialiosios taktikos reikalavimus, kad efektyviai būtų atkurta viešoji tvarka.

3. PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS 2017–2019 METŲ STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, PAGD), kaip valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, 2017 metais:

- įgyvendino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2017–2019 metų strateginio veiklos programą „Priešgaisrinė, civilinė sauga ir gelbėjimo darbai“ (kodas 01.05);

- įgyvendino pirmąjį programos tikslą „Apsaugoti žmogų ir turtą nuo gaisrų, koordinuoti civilinės saugos sistemos veiklą, operatyviai reaguoti į pagalbos prašymus“ (kodas 05.01) ir šiuos pirmojo tikslo uždavinius:

-„Užtikrinti nuolatinę priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų parengtį, reagavimą ir gaisrų prevenciją“ (kodas 01.05.01.01);-„Užtikrinti civilinės saugos funkcijos vykdymą“ (kodas 01.05.01.02.);-„Užtikrinti operatyvų Bendrojo pagalbos centro atsakymą į pagalbos skambučius ir tinkamą pajėgų reagavimą į pagalbos prašymus“ (kodas 01.05.01.03.);-„Užtikrinti pirminį ir tęstinį profesinį mokymą bei neformalųjį suaugusiųjų švietimą“ (kodas 01.05.01.04.);-„Tinkamai pasirengti ekstremaliosioms situacijoms, tvarkyti valstybės rezervą civilinės saugos priemonių atsargas“ (kodas 01.05.01.05.);-„Užtikrinti veiksmingą pagalbą pavojinguose objektuose, teikti specialiąsias paslaugas civilinės ir gaisrinės saugos užtikrinimo srityje“ (kodas 01.05.01.06.).

- įgyvendino antrąjį programos tikslą „Koordinuoti ir kontroliuoti valstybės perduotų savivaldybėms priešgaisrinės ir civilinės saugos funkcijų įgyvendinimą“ (kodas 05.02) ir šiuos antrojo tikslo uždavinius:

-„Užtikrinti valstybės perduotų savivaldybėms priešgaisrinės saugos funkcijas“ (kodas 01.05.02.01);-„Užtikrinti valstybės perduotų savivaldybėms civilinės saugos funkcijas“ (kodas 01.05.02.02.).

31

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įgyvendindamas strateginį tikslą, 2017 metais siekė šio efekto kriterijaus reikšmės pasiekimo: Visuomenės pasitikėjimas valstybine priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, ne mažiau kaip, proc. (kodas E-01-01). Apklausos duomenimis, 2017 metais valstybine priešgaisrine gelbėjimo tarnyba pasitikėjo 87 proc. apklaustųjų (planuota reikšmė – 90 proc.). Kaip rodo gyventojų apklausų duomenys, ugniagesiai gelbėtojai sulaukia palankių visuomenės vertinimų, nors paskutinius dvejus metus rodiklis smuktelėjo.

2017 metais kilo 9394 gaisrai, kur daugiausia jų kilo atvirosiose teritorijose – 2786, arba 29,7 proc. visų gaisrų. Palyginti su 2016 metais, jų sumažėjo 21,8 proc. Šis veiksnys daugiausia ir lėmė gaisrų skaičiaus sumažėjimą (6,4 proc.) 2017 metais. Analizuojant gaisrų dinamiką, galima pastebėti, kad nuo 2014 metų gaisrų skaičius mažėja.

Pernai žuvo 2 gyventojais daugiau nei 2016 metais. Žmonių žuvimo priežasčių analizė rodo, kad 2017 metais, palyginant su 2016 metais, aukų ypač padaugėjo dėl neatsargaus rūkymo (+7), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų (+6), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų (+5), pašalinio ugnies šaltinio (+4), tačiau net 11 žmonių mažiau žuvo dėl neatsargaus žmonių elgesio su ugnimi, o dėl padegimų, vaikų išdykavimo su ugnimi, savaiminio medžiagų užsidegimo žmonių aukų pavyko išvengti. Didelę reikšmę mažinant gaisrų ir juose žūstančių žmonių skaičių turi kasmet spalio – lapkričio mėnesiais departamento organizuojama akcija „Kūrenkime saugiai“. Vykdydami gaisrų prevenciją, VPP pareigūnai negali be gyventojų sutikimo tikrinti jų būstų, kur ir kyla daugiausia tragiškų gaisrų. Jiems pareigūnai gali tik patarti, ką reikėtų sutvarkyti, kaip apsisaugoti nuo gaisrų, kaip elgtis gaisro atveju.

Į gaisrų prevenciją daugiau dėmesio turėtų atkreipti ir savivaldybės, kurios galėtų skirti lėšų skurdžiai gyvenančioms šeimoms šildymo įrenginiams, elektros instaliacijai sutvarkyti, dūmų detektoriams įrengti. Daugiau pagalbos išaiškinant ir kontroliuojant asocialius asmenis bei daugiavaikes šeimas galima tikėtis iš policijos bei socialinių tarnybų darbuotojų, praktinę paramą galėtų teikti ir savanoriai.

2017 metais atlikti Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos (toliau – GPIS) išplėtimo į 4G tinklus darbai visuose mobiliojo ryšio operatorių tinkluose (UAB „Telia“, UAB “Bitė Lietuva“ ir UAB „Tele2“). Tik aktyvinus šią paslaugą 4G tinkle, gyventojai, kurie nuolat naudojasi 4G (LTE) tinklu, jau gali gauti perspėjimo pranešimus.

Per GPIS atlikti perspėjimo pranešimų siuntimai patvirtino, kad žymiai išaugo gyventojų, gaunančių perspėjimo pranešimus, skaičius. 2017 metais VRM atlikta gyventojų apklausą dėl GPIS pranešimų pasiekiamumo, parodė, kad 95 proc. respondentų, kurie yra nusistatę savo telefone pranešimų gavimo funkciją, pranešimus gavo.

Reikšmingai atnaujinta Ugniagesių gelbėtojų mokyklos naudojama Moodle virtuali mokymo aplinka – nuo 700 iki 5 000 asmenų padidintas galimų sistemos vartotojų skaičius. Tai suteikė galimybę šioje mokymo aplinkoje organizuoti daugiau nuotolinio mokymo kursų, palaipsniui perkeliant kuo daugiau kursų į virtualią erdvę. 2017 metais Ugniagesių gelbėtojų mokykla parengė ir pradėjo įgyvendinti pirmąją nuotolinio civilinės saugos mokymo programą – organizuoti 4 mokymai pagal ūkio subjektų vadovų ir jų įgaliotų asmenų įvadinio civilinės saugos mokymo programą, parengtos dar 2 – žmogaus saugos mokytojų įvadinio civilinės saugos mokymo programa ir civilinės saugos dėstytojų įvadinio civilinės saugos mokymo programa. Pagal šias 3 programas 2018 metais vyks 10 nuotolinio mokymo kursų.

Atsižvelgiant į aktualias grėsmes atnaujintos Valstybės rezervo civilinės saugos priemonių atsargų kaupimo užduotys. Poreikiai pagal konkrečias užduotis pagrįsti ekstremaliųjų situacijų rizikos ir civilinės saugos pajėgumų trūkumų vertinimu. Pasiūlymai teisės aktų nustatyta tvarka pateikti Valstybės rezervo koordinatoriui Ūkio ministerijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

2017 metais Bendrasis pagalbos centras (toliau – BPC) registravo 2 540 025 skambučius, gautus skubios pagalbos numeriu 112. Lyginant su 2016 metais, registruotų skambučių skaičius sumažėjo 15 proc. Atsakyta į 2 192 400 skambučių. Viršyti Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarte nustatyti pagalbos skambučių atsiliepimo kokybės rodikliai (išskyrus atsiliepimo laiką per 15 s.).

Rodiklio kriterijaus pavadinimas, matavimo vienetasRodiklių reikšmės

Planinės ir pasiektos reikšmės 2016 m. 2017 m.

Standarte nustatytas atsiliepimo į pagalbos prašymus laiko trukmės kriterijus (ne ilgiau kaip) per 8 sek. visų pagalbos

Planinė reikšmė 70 70Pasiekta reikšmė 76 81,8

32

Rodiklio kriterijaus pavadinimas, matavimo vienetasRodiklių reikšmės

Planinės ir pasiektos reikšmės 2016 m. 2017 m.

skambučių atsiliepta, procentaisStandarte nustatytas atsiliepimo į pagalbos prašymus laiko trukmės kriterijus (ne ilgiau kaip) per 10 sek. visų pagalbos skambučių atsiliepta, procentais

Planinė reikšmė 80 80

Pasiekta reikšmė 82 86,1

Standarte nustatytas atsiliepimo į pagalbos prašymus laiko trukmės kriterijus (ne ilgiau kaip) per 15 sek. visų pagalbos skambučių atsiliepta, procentais

Planinė reikšmė 90 90Pasiekta reikšmė 91 88,6

Standarte nustatytas atsiliepimo į pagalbos prašymus laiko trukmės kriterijus (ne ilgiau kaip) per 40 sek. visų pagalbos skambučių atsiliepta, procentais

Planinė reikšmė 99 99

Pasiekta reikšmė 99,1 99,2

2017 metais buvo „prarasta“ 2,2 proc. skambučių, kurių skambinimo trukmė ilgesnė nei 5 sekundės ir nebuvo spėta atsiliepti (2016 metais – 4 proc.).

Iš dalies pasiekti operatyviojo priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų valdymo kokybės rodikliai. 2017 metais pajėgų aliarmavimo laikas ne ilgiau kaip per 1 min. sudarė 82 proc. visų atvejų (2016 metais – 70 proc.). Pagrindinė priežastis dėl kurios nėra pasiekiami aukštesni rodikliai yra ta, kad pagalbos prašymo metu skambinantys asmenys paprastai būna susijaudinę ir negali tiksliai pateikti informacijos (įvykio vietos), kurią užtrunka patikslinti.

Parengta ir perduota 1 012 586 (2016 metais - 1 054 851) pranešimų apie skubios pagalbos poreikį, iš jų policijos – 51,7 proc. (2016 metais – 523 679), greitosios medicinos pagalbos – 433 793 (42,8 proc., 2016 metais - 365 918), priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų – 30 458 (3 proc., 2016 metais - 34 033) , aplinkosaugos – 12 614 (1,2 proc., 2016 metais - 11 162). Lyginant su 2016 metais, registruotų pranešimų apie pagalbos poreikį skaičius sumažėjo 4 proc.

Apie 15 proc. sumažėjęs netikslinių, trukdančių skambučių skaičius, rodo, kad visuomenė geriau supranta numerio 112 paskirtį bei iš dalies atspindi šalies gyventojų skaičiaus mažėjimo tendenciją (per 2017-uosius metus gyventojų sumažėjo 1,3 proc.).

Sumažėjusių skambučių skaičius skubios pagalbos numeriu 112 siejamas su BPC aktyviai vykdyta visuomenės informavimo veikla, kurios metu išplatinta 14 pranešimų spaudai, surengta spaudos konferencija apie įdiegtas vietos nustatymo naujoves, dalyvauta 7 radijo ir 6 televizijos laidose, publikuoti 7 išsamūs interviu su BPC darbuotojais, neskaitant įvairių trumpų interviu informacinėse laidose. Parengta 84 naujienų žinutės informacija, kaip veikia 112 ir kita naudinga medžiaga interneto svetainėje www.112.lt ir nuolat administruojama paskyra socialiniame tinkle Facebook (gerbėjų skaičius per metus vėl išaugo dvigubai: nuo 1120 iki 2230, 2015 metais buvo 571). BPC patalpose priimta net 98 ekskursijos, surengtos edukacinės paskaitos, kuriose dalyvavo virš 4 tūkst. moksleivių ir suaugusių asmenų. Sukurtas BPC virtualus turas 360º ir 2 vaizdo įrašų socialiniai prevenciniai klipai (patalpinti Youtube portale).

Visiems BPC darbuotojams, atliekantiems pagalbos skambučių administravimą ir vykdantiems operatyvųjį priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų valdymą, pravesta 36 mokymai ir konsultacijos, kurių suminis dalyvių skaičius 1542 asmenys, o mokymo valandų skaičius – 531 val. Šie mokymai padėjo pagerinti BPC darbuotojų pasirengimą kokybiškiau, operatyviau priimti skubios pagalbos prašymus ir juos pateikti atitinkamoms pagalbos tarnyboms. Todėl pagrįstų skundų dėl teikiamų bendrojo pagalbos telefono numerio 112 paslaugų skaičius, tenkantis 100 tūkst. skambučių per metus sumažėjo beveik dvigubai, t. y. nuo 0,4 iki 0,23 skambučio (2015 metais – 0,5; 2014 metais – 0,9).

Pirmą kartą per paskutinius 4 metus pavyko pasiekti teigiamą BPC darbuotojų kaitos balansą, kai buvo priimti 46 nauji asmenys, o 28 darbuotojai paliko BPC. Nežiūrint to, opiausia BPC problema išlieka žmogiškųjų išteklių trūkumas, kuris susidaro dėl per didelės operatorių kaitos, operatorių išėjimo į vaiko priežiūros atostogas bei laikino nedarbingumo. Palyginimui, 2014 metais, skambučius aptarnaujančių operatorių buvo 189, o 2017 metų pabaigoje – 159.

Siekiant operatyviai reaguoti į pagalbos prašymą ir suteikti reikiamą pagalbą, svarbiausias pagalbos tarnyboms kylantis klausimas – tikslios įvykio vietos identifikavimas. Nors priimant pagalbos prašymą

33

pagrindinis informacijos šaltinis apie nelaimės vietą yra pats skambinantis asmuo, visuomenėje vyrauja požiūris, kad BPC „mato“ skambinančiojo vietą ir žino įvykio koordinates. Deja, tiksli skambinančiojo vieta žinoma tik tuo atveju, kai telefono numeriu 112 skambinama iš fiksuoto ryšio telefono. Jei skambinama iš mobilaus ryšio telefono, skambinančiojo vietos nustatymas iki šiol yra vienas pagrindinių iššūkių, su kuriuo susiduria visi skubios pagalbos skambučių centrai ir pagalbos tarnybos ne tik Europoje, bet ir pasaulyje (įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas). 2016 metais bendradarbiaujant su mobiliojo ryšio operatoriais, Ryšių reguliavimo tarnyba Bendrajame pagalbos centre įdiegti nauji skambinančiojo skubios pagalbos telefono numeriu 112 vietos nustatymo metodai (angl. Cell ID Timing Advance ir AML - Advanced Mobile Location), taikomi Lietuvoje nuo 2017 metų pradžios. Įdiegus juos, BPC ėmė gauti gerokai tikslesnius skambinančiojo vietos nustatymo duomenis. Lyginant su 2016 metais mobiliojo ryšio tinkluose naudotu bazinės stoties (angl. Cell-ID) vietos nustatymo metodu vidutinis skambinančiojo vietos paieškos plotas 2017 metais sumažėjo nuo 9 iki 20 kartų (vidutiniškai nuo 183 – 360 kv. kilometrų iki 18-22 kv. kilometrų). Pagal pažangių vietos nustatymo metodų taikymą Lietuva aplenkė daugelį užsienio šalių ir buvo viena iš 9 pasaulio šalių, kuriose taikomas AML metodas, užtikrinantis vietos tikslumą iki 20 metrų (apie 30 proc. atvejų, kai skambinama iš išmaniųjų telefonų, turinčių Android IS).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 metų rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 1V-661 ,,Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos administracijos struktūros patvirtinimo“ patvirtina departamento struktūra, kuri įsigalioja 2018 metų vasario 1 d. Patvirtintoje departamento administracijos struktūroje bendras padalinių skaičius sumažėjo 4 padaliniais, taip pat 4 pareigybėmis sumažėjo vadovaujančiųjų darbuotojų skaičius. Pažymėtina, kad nuo 2018 metais vasario 1 d., optimizavus departamento administracijos struktūrą, nustatytas didžiausias leistinas pareigybių skaičius departamente sumažėja 15 pareigybių ir yra 123 pareigybės.

Optimizuojant Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos pavaldžių įstaigų valdymą bei mažinant jų veiklos išlaidas, departamento direktoriaus įsakymais pakeistos apskričių priešgaisrinių gelbėjimo valdybų, Specialiosios priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, Ugniagesių gelbėtojų mokyklos, Gaisrinių tyrimų centro ir Visagino priešgaisrinės gelbėjimo valdybos struktūros. Nuo 2017 metų lapkričio 1 d. optimizuotos apskričių priešgaisrinių gelbėjimo valdybų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos. Buvo panaikintos 76 vadovų pareigybės.

Atlikus struktūrinius pakeitimus ir peržiūrėjus vidinius rezervus, ugniagesių gelbėtojų darbo užmokestis vidutiniškai padidėjo 12 proc.

2017 metais aktyviai buvo dirbama su visuomene ir skatinama savanorių ugniagesių veikla. Nuo spalio mėnesio Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente pradėjo veikti savanorių ugniagesių konsultacijų telefono linija 271 6844, kur pretendentams į savanorius ugniagesius suteikiama informacija apie galimybes tapti savanoriais ugniagesiais. Savanoriams ugniagesiams dalyvaujant, vykdant visuomenės švietimą gaisrų prevencijos srityje, informacija pasiekia platesnę visuomenės dalį.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriaus 2017 metų liepos 4 d. įsakymu Nr. 1-206 ir 2017 metų rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 1-278 patvirtintos 2017 metų specialiosios uniformos normos bei sudėtis. Darbuotojai atliekantys gelbėjimo darbus, buvo aprūpinami apsauginiais rūbais, taip pat įsigyjama gaisrų gesinimo ir gelbėjimo įranga bei transporto priemonės, kurių dėka suteikiama kokybiškesnė paslauga Lietuvos gyventojams.

34




2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

R-01-05-01-07

Neatsakytų (prarastų) skubios pagalbos telefono numeriu 112 skambučių dalis iš bendro registruotų skambučių skaičiaus, kai skambinimo laikas viršija 10 sekundžių, (proc.)Vyriausybės programos įgyvendinimo plano 5.4.2. darbo rodiklis

2,2

1,4 1,6 1,61,4

Planinė rodiklio reikšmė viršyta. Lyginant su 2015-2016 metais, 2017 metais buvo priimta daugiau darbuotojų nei atleista (priimti 42 asmenys, 28 paliko BPC). Taip pat reikšmingos įtakos teigiamam rodiklio poslinkiui turėjo bendras skambučių skaičiaus sumažėjimas 15 proc. lyginant su 2016 metais. Be to, buvo įvesta ir pagal BPC finansines galimybes periodiškai taikyta operatorių finansinio skatinimo sistema.

35

7 grafikas. Neatsakytų (prarastų) skubios pagalbos telefono numeriu 112 skambučių dalis iš bendro registruotų skambučių skaičiaus, kai skambinimo laikas viršija 10 sekundžių, (proc.).

2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

1.2

1.6

2

2.4

Šaltinis: Bendrojo pagalbos centro informacinės sistemos duomenys




2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

R-01-05-01-08

Skubios pagalbos skambučių, į kuriuos Bendrajame pagalbos centre atsiliepta ne ilgiau kaip per 8 sekundes, dalis, proc.Vyriausybės programos įgyvendinimo plano 5.4.2. darbo rodiklis

70 76 78

83 84 8474 76 82

Planinė rodiklio reikšmė viršyta. Dėl teigiamo darbuotojų kaitos pokyčio ir sumažėjusio netikslinių, trukdančių skambučių srauto, rodiklis pagerėjo 6 proc. lyginant su 2016 metais.

8 grafikas. Skubios pagalbos skambučių, į kuriuos Bendrajame pagalbos centre atsiliepta ne ilgiau kaip per 8 sekundes, dalis, proc.

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.68

72

76

80

84


5. VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS 2017–2019 METŲ STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba, VSAT), kaip valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, 2017 metais:

- įgyvendino Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017–2019 metų strateginio veiklos plano programą „Valstybės sienos apsauga“ (kodas 01.06);

- įgyvendino pirmąjį programos tikslą - „Veiksminga valstybės sienos apsauga“ (kodas 06.01) ir šiuos pirmojo tikslo uždavinius:

36

- „Užtikrinti sienos stebėjimą ir patikrinimus kertant sieną, migracijos procesų kontrolę“ (kodas 01.06.01.01);- „Užtikrinti nusikalstamų veikų atskleidimą ir ištyrimą“ (kodas 01.06.01.02);- „Užtikrinti tinkamą žmogiškųjų ir materialinių išteklių valdymą“ (kodas 01.06.01.03);

- įgyvendino antrąjį programos tikslą - „Užtikrinta branduolinių objektų apsauga, pasirengimas krašto gynybai“ (kodas 06.02) ir šį antrojo tikslo uždavinį:

- „Užtikrinti saugomų objektų ir gabenamų branduolinių medžiagų apsaugą, pasirengimą krašto gynybai, kitų pavestų funkcijų vykdymą“ (kodas 01.06.02.01).

Įgyvendindama strateginį tikslą Valstybės sienos apsaugos tarnyba siekė užtikrinti Šengeno teisyno reikalavimus atitinkančią valstybės sienos apsaugą, tokiu būdu prisidėdama prie bendro šalies nacionalinio saugumo. Ypatingas dėmesys buvos skiriamas modernių sienos stebėjimo technologijų prie ES išorės sienos (Lietuvos dalies) įrengimui, jų integralumo ir funkcionalumo užtikrinimui. 2017 metais iš Vidaus saugumo fondo 2014−2020 programos lėšų įdiegtos sienos stebėjimo sistemos prie valstybės sienos su Baltarusijos Respublika (VSAT Varėnos rinktinės Druskininkų, Purvėnų, Tribonių ir Ignalinos rinktinės Švenčionių ir Pavoverės užkardų ruožuose), iš valstybės biudžeto lėšų – prie valstybės sienos su Rusijos Federacija (Pagėgių rinktinės Rociškių užkardos ruože).

Įgyvendinus minėtus projektus ES išorės sienos (Lietuvos dalies), stebimos naudojant modernias sienos stebėjimo technologijas, dalis išaugo nuo 33 proc. iki 49,3 proc. 2017 metais atnaujinta (modernizuota) Pagėgių rinktinės Bardinų užkardos sienos stebėjimo sistema, taip pat buvo užbaigtos viešojo pirkimo procedūros ir pasirašytos sutartys dėl sienos stebėjimo sistemų prie valstybės sienos su Rusijos Federacija (Pagėgių rinktinės Plaškių ir Viešvilės užkardų saugomuose valstybės sienos ruožuose) ir jūros sienos stebėjimo sistemos modernizavimo (atnaujinimo).

Siekiant sustiprinti valstybės sienos apsaugą pasienio ruože su Rusijos Federacija ir padidinti VSAT padalinių reagavimo į valstybės sienos pažeidimus galimybes 2017 metais kaip papildoma apsaugos priemonė buvo įrengta apsauginė tvora 44,64 km. valstybės sienos ruože su Rusijos Federacija.

Pažymėtina, kad sienos stebėjimo sistemų įdiegimas didele dalimi įtakoja valstybės sienos pažeidimų skaičiaus mažėjimą. 2017 metais užfiksuoti 97 valstybės sienos pažeidimo atvejai, lyginant su 2016 metais valstybės sienos pažeidimų užfiksuota beveik ketvirtadaliu mažiau (2016 metais – 127 valstybės sienos pažeidimai). Beveik kas trečias valstybės sienos pažeidimas sietinas su neteisėta migracija, likusieji – su neteisėtu prekių gabenimu per LR valstybės sieną.

Sulaikytų asmenų, atvykstančių į Lietuvą neteisėtai kertant valstybės sieną, skaičius 2017 metais sumažėjo beveik 2 kartus (nuo 216 – 2016 metais iki 117 – 2017 metais). Tokio sumažėjimo priežastis – žymus Vietnamo, Afganistano ir Gruzijos piliečių neteisėtos migracijos per Lietuvos valstybės sieną srauto sumažėjimas.

Už neteisėtą Lietuvos valstybės sienos perėjimą sulaikomų asmenų mažėjimas patvirtina faktą, kad įdiegtos sienos stebėjimo sistemos, atliekamos bendros pasienio operacijos su kaimyninių valstybių pasienio tarnybomis ir kitos priemonės turi ilgalaikį poveikį neteisėtos migracijos maršrutų pasikeitimui, t. y. jei anksčiau vietnamiečiai rinkdavosi neteisėtos migracijos maršrutą per Lietuvą, tai dėl aukščiau paminėtų priežasčių, jie (ar juos gabenantys asmenys) priversti ieškoti alternatyvių kelių į ES (vis daugiau Vietnamo piliečių neteisėtai migracijai 2017 metais rinkosi Užkarpatės regioną ir neteisėtai patekdavo į ES (Slovakiją) iš Ukrainos).

2017 metais VSAT plėtojo tarptautinį bendradarbiavimą, dalyvavo Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (Frontex) koordinuojamose operacijose. Intensyviai vykdytas Dvynių projektas su Vokietija ir Lenkija Ukrainoje „Parama Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnybai naudojant informacinių technologijų sprendimus kelionės dokumentų patikroje ir identifikuojant vogtas motorines transporto priemones“, pradėtas vykdyti naujas Dvynių projektas Jordanijoje "Viešojo saugumo direktorato sienų ir apgyvendinimo departamento gebėjimų ugdymas".

VSAT pareigūnai dalyvavo Frontex koordinuojamose operacijose: ,,Flexible Operational Activities“, ,,Tikslinės paramos biurai (sausuma, oras)“, ,,Koordinaciniai punktai“, ,,Poseidonas“, ,,Tritonas“, ,,Minerva“, Alexis“. Viso 111 VSAT pareigūnų (dokumentų, pilietybės/tautybės nustatymo, apklausos, sienos stebėjimo, pirmos, antros patikros linijų ekspertai, kinologai, vertėjas, sraigtasparnio įgula), vienas visureigis ir vienas sraigtasparnis buvo išsiųsti dalyvauti Frontex koordinuojamose tarptautinėse operacijose. Pagal VSAT patvirtintą planą buvo išsiųsti 86 pareigūnai, o reaguojant į papildomus Frontex kvietimus – 25 pareigūnai.

37

Tarnyba taip pat koordinavo 45 Viešojo saugumo tarnybos ir 5 policijos pareigūnų dalyvavimą Frontex koordinuojamose tarptautinėse operacijose.

Siekiant veiksmingai spręsti Vietnamo piliečių (keletą metų Vietnamo piliečiai sudaro didžiausią sulaikomų nelegalių migrantų dalį) grąžinimo į kilmės valstybę klausimą, 2017 metais VSAT iniciatyva buvo užmegztas konstruktyvus dialogas su Vietnamo Socialistinės Respublikos institucijomis. Šiuo metu veikia tiesioginė „karštoji linija“, padedanti greičiau spręsti nelegalių migrantų iš šios šalies asmens tapatybės nustatymo ir išsiuntimo bei grąžinimo klausimus. 2017 metais buvo parengtas ir derinamas su suinteresuotomis institucijomis Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Vietnamo Socialistinės Respublikos visuomenės saugumo ministerijos Imigracijos departamento ir Užsienio ryšių departamento susitarimas dėl bendradarbiavimo sienos apsaugos srityje projektas.

Pastaruosius penkerius metus tolygiai mažėja nustatytų kontrabandos ir neteisėto prekių gabenimo atvejų skaičius. Tam įtakos taip pat turėjo valstybės sienos apsaugos stiprinimas šiuolaikinėmis stebėjimo sistemomis, kitų tarnybų pajėgų pasitelkimas sienos apsaugai, teisės aktų pakeitimai Baltarusijos Respublikoje bei aktyvesni šios valstybės pasienio tarnybos veiksmai.

2017 metais kontrabandos mastas išliko panašiame lygyje kaip ir 2016 metais (2017 metais nustatyti 313 neteisėto prekių gabenimo per valstybės sieną atvejai, 2016 metais - 336). Populiariausia kontrabandinė prekė išlieka tabako gaminiai, kurie sudaro beveik 96 proc. VSAT užfiksuotų kontrabandos atvejų. 2017 metais užfiksuoti 308 atvejai, kuomet kontrabanda buvo gabenami tabako gaminiai (2016 metais – 317). Sulaikytų tabako gaminių kiekis, lyginant su 2016 metais išaugo beveik 5 proc. (nuo 1166 tūkst. pakelių 2016 metais iki 1222 tūkst. pakelių 2017 metais). Sulaikytų tabako gaminių vertė – 3,6 mln. eurų, užkardytos žalos valstybei dydis (privaloma sumokėti mokesčių suma) – 3,1 mln. eurų (2016 metais – 2,7 mln).

Absoliuti dauguma (beveik 86 proc.) VSAT sulaikytų tabako gaminių 2017 metais į Lietuvą pateko iš Baltarusijos Respublikos.

Siekiant gerinti sulaikytųjų trečiųjų šalių piliečių ir prieglobsčio prašytojų priėmimo ir apgyvendinimo sąlygas VSAT Užsieniečių registracijos centre buvo vykdomi projektai, finansuojami ES Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo 2014–2020 metų nacionalinės programos ir 2014–2020 metų Europos kaimynystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programos lėšomis.

Iki 2018 metų sulaikytų trečiųjų šalių piliečių ir prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo ir priėmimo sąlygų Užsieniečių registracijos centre atitiktis teisės aktų reikalavimams siekė 60 proc. Planuota reikšmė – 75 proc. nepasiekta dėl vėluojančio finansavimo ir užsitęsusių procedūrų įgyvendinant projektus.

VSAT vado įsakymu patvirtinus VSAT pareigūnų ir kursantų aprūpinimo standartą bei VSAT pareigūnų darbo vietos aprūpinimo standartą, 2017 metais buvo siekiama aprūpinti pareigūnus tarnybinei veiklai vykdyti reikalingomis priemonėmis. Buvo įsigyta: keturračių motociklų, šarvinių liemenių, naktinio matymo prietaisų, priverstinio stabdymo priemonių, žiūronų, elektros impulso prietaisų „Taser“, šovinių tarnybiniams ginklams, nešiojamų vaizdo registratorių, vaizdo registratorių automobiliams, mobiliųjų telefonų, kompiuterinės technikos, tarnybinių šunų ir jiems reikalingų tarnybinių priemonių.

Tačiau 2017 metais nepavyko įgyvendinti dalies planuotų projektų dėl transporto priemonių (mikroautobusų, didžiųjų visureigių), specialiųjų priemonių įsigijimo. Projektai neįvykdyti dėl tiekėjų pasiūlytų per didelių, perkančiajai organizacijai nepriimtinų kainų, taip pat dėl vykstančių teisminių ginčų. Dėl keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo bei atliekamų informacinės sistemos atnaujinimo darbų užtruko pakartotinių viešųjų pirkimų paskelbimas. Atsižvelgiant į tai, kad projektai finansuojami VSF lėšomis (įgyvendinimo terminas – 3 metai), planuojama projektus įvykdyti 2018 metais.

Neįgyvendinus dalies projektų, finansuojamų VSF lėšomis, taip pat negavus pakankamo finansavimo iš valstybės biudžeto nepavyko pasiekti planuoto pareigūnų aprūpinimo pagal nustatytus standartus rodiklio. Pasieniečių, aprūpintų pagal nustatytus standartus, dalis 2017 metais sudarė 58 proc. (planuota – 66 proc.).

Pagal nacionalinius teisės aktus VSAT karo padėties (karo) metu priskiriama ginkluotosioms pajėgoms, kurios privalo būti parengtos greitam reagavimui, gerai tarpusavio sąveikai ir greitam pergrupavimui, taip pat sąveikai su NATO sąjungininkų pajėgomis, todėl būtina didelį dėmesį skirti VSAT kovinės parengties ir pajėgumų didinimui. Tačiau šiuo metu VSAT nėra pasirengusi tinkamai vykdyti gynybos funkcijų, nes trūksta NATO standartus atitinkančios ginkluotės, šaudmenų, amunicijos, VSAT taip pat neturi medicinos, kibernetinių, inžinerijos, oro gynybos ir ugnies paramos pajėgumų, nepakankamai aprūpinta individualiosiomis ir kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis.

38

Įgyvendindama programos priemones VSAT rengė personalą ir ugdė jo gebėjimus vykdyti valstybės sienos kontrolę. Palyginus 2016 metus ir 2017 metus pageidaujančių mokytis Pasieniečių mokykloje skaičius sumažėjo –15,4 proc. ir pasiekė mažiausią skaičių per pastaruosius 10 metų. Tai galėjo lemti demografinės priežastys: moksleivių, baigiančių vidurines mokyklas skaičius nuolat mažėja, o išvykstančių iš Lietuvos asmenų skaičius nuolat auga. Vidinėmis priemonėmis įtakoti minėtus veiksnius ir padidinti pageidaujančių mokytis Pasieniečių mokykloje skaičiaus nepavyko. Atlikus Pasieniečių mokyklos absolventų tyrimą dėl pasitenkinimo įgyta profesija ir turimu darbu (1 m. po baigimo), paaiškėjo, kad viena pagrindinių priežasčių kodėl jie nesirinktų pasieniečio profesijos dar kartą – per mažas pasieniečio atlyginimas.

Iš viso 2017 metais VSAT Pasieniečių mokyklą baigė ir pasieniečio kvalifikaciją įgijo 125 kursantai. Per ataskaitinį laikotarpį organizuoti 362 kvalifikacijos tobulinimo kursai, kuriuose kvalifikaciją tobulino 85 proc. VSAT darbuotojų.

2017 metais buvo parengti teisės aktų, reglamentuojančių leidimų atvykti ir būti valstybės sienos apsaugos zonoje ir leidimo verstis ūkine, komercine ar kitokia veikla valstybės sienos apsaugos zonoje išdavimo, asmenų, vykstančių į darbą, mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų, kurie į pasienio kontrolės punktus, esančius prie automobilių kelių, įleidžiami ir tikrinami be eilės, sąrašo sudarymo, asmenų, turinčių teisę atvykti ir būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, sąrašo sudarymo tvarkų projektai. Priėmus teisės aktų pakeitimus atsirado galimybė minėtas paslaugas teikti elektroniniu būdu, buvo atsisakyta leidimų išdavimo, tokiu būdu buvo ženkliai sumažinta administracinė našta fiziniams ir juridiniams asmenims.

Siekiant racionaliai išdėstyti ir efektyviai panaudoti VSAT personalo išteklius, efektyvinti VSAT veiklą 2017 metais buvo tęsiami tarnybos darbo organizavimo bei struktūriniai pertvarkymai. Nuo 2017 metų liepos 1 d. VSAT centralizavo teisės, dokumentų valdymo, informatikos, viešųjų pirkimų bendrąsias funkcijas. Nuo 2018 metų sausio 1 d. buvo įgyvendintas vieno juridinio asmens principas ir juridinio asmens statuso neteko 5 rinktinės ir Pasieniečių mokykla, centralizuotos personalo, turto ir finansų valdymo funkcijos, baigtas dokumentų valdymo funkcijos centralizavimas. Centralizuojant bendrąsias funkcijas buvo sumažinta 60 pareigybių, atsisakyta papildomų administravimo grandžių, optimizuota valdymo struktūra ir valdymo išlaidos. Prognozuojamas šių pertvarkymų ekonominis efektas – apie 800 tūkst. eurų.

Iš viso dėl nuo 2016 metų gegužės 1 d. VSAT įvykdytų pertvarkų tarnyba, skaičiuojama, sutaupys po 2 mln. eurų per metus. Šios lėšos skiriamos pasieniečių motyvacijai kelti, atlyginimams didinti, kvalifikacijai tobulinti.

Tarnybai gavus papildomus valstybės biudžeto asignavimus darbo užmokesčio didinimui bei panaudojus ankstesnių struktūrinių pertvarkymų metu sutaupytas lėšas pasieniečių darbo užmokestis 2017 metais lyginant su 2016 metais padidėjo 12 proc. Žemiausiai ir vidurinei pareigūnų grandžiai padidėjo priedų už laipsnius koeficientai, taip pat atlikus pareigūnų metinius tarnybinės veiklos vertinimus 1434 pareigūnams padidinti pareiginės algos koeficientai; 453 pareigūnai perkelti į aukštesnes pareigas.




2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

R-01-06-01-03

Patikrinimų kertant valstybės sieną ir pasienio kontrolės punktų teisinio režimo kontrolės efektyvumas (koeficientas)

0,080,09 0,1 0,1

0,09Palyginus 2016 metus ir 2017 metais vykusių per valstybės sieną asmenų skaičius, padidėjimas tik 3,9 proc., tuo tarpu pasienio kontrolės punktuose (toliau – PKP) nustatytų įvairių teisės pažeidimų (PKP veikos, kelių eismo bei užsieniečių atvykimo, buvimo ir vykimo tranzitu per LR teritoriją taisyklių pažeidimai) bei neįleistų į šalį trečiųjų šalių piliečių atvejų padidėjo net 15 proc. (2017 metų vasarą įsigaliojus ES ir Ukrainos susitarimui dėl bevizio režimo, stipriai išaugo neįleistų į šalį Ukrainos piliečių skaičius). Pasiektas ir viršytas rodiklis rodo, jog patikrinimų kertant valstybės sieną ir pasienio kontrolės punktų teisinio režimo kontrolės efektyvumas palaipsniui didėja.

39

9 grafikas. Patikrinimų kertant valstybės sieną ir pasienio kontrolės punktų teisinio režimo kontrolės efektyvumas (koeficientas).

2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.0.07

0.075

0.08

0.085

0.09

0.095

0.1

0.105


POLICIJOS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS 2017–2019 METŲ STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas, PD), kaip valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, 2017 metais:

- įgyvendino Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017–2019 metų strateginio veiklos plano programą „Visuomenės saugumo užtikrinimas“ (kodas 01.08);

- įgyvendino programos tikslą „Siekti veiksmingo policijos sistemos funkcionavimo, įgyvendinant policijai pavestus uždavinius“ (kodas 08.01) ir šiuos pirmojo tikslo uždavinius:

- „Koordinuoti ir administruoti policijos sistemos veiklą, užtikrinti centralizuotų bendrųjų funkcijų vykdymą“ (kodas 01.08.01.01);- „Stiprinti kovą su organizuotu nusikalstamumu, nelegalia narkotikų apyvarta, taip pat kitų sunkių ir labai sunkų nusikaltimų užkardymą, atskleidimą ir tyrimą (kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminį) bei veiksmų koordinavimą“ (kodas 01.08.01.02.);- „Užtikrinti eismo saugumą ir vykdyti eismo priežiūrą, nusikalstamų veikų prevenciją, viešosios tvarkos palaikymą magistraliniuose keliuose bei oficialių delegacijų ir vadovų eskortavimą bei palydą“ (kodas 01.08.01.03.);- „Atlikti objektų tyrimus ir ekspertizes, dalyvauti tiriant sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymo vietas, teikti policijos ir kitoms šalies ikiteisminio tyrimo įstaigoms mokslinę ir techninę pagalbą“ (kodas 01.08.01.04.);- „Vykdyti specialiųjų antiteroristinių, įkaitų išlaisvinimą, ginkluotų bei pavojingų nusikaltėlių sulaikymu ir sprogstamųjų įtaisų neutralizavimo operacijas“ (kodas 01.08.01.05.);- „Užtikrinti policijai pavestų funkcijų vykdymą šalies teritorijoje“ (kodas 01.08.01.06.);- „Teikti profesinį mokymą rengiant policijos pareigūnus, plėtojant policijos personalo kvalifikacijos tobulinimo procesą, gerinant policijos personalo profesinę kompetenciją bei siekiant aukštesnės mokymo renginių kokybės“ (kodas 01.08.01.07.);- „Užtikrinti specialiųjų funkcijų vykdymą“ (kodas 01.08.01.08.);

Policijos departamentas, siekdamas užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę, bendruomenės partnerystę, viešąjį saugumą ir veiklos procesų vertės grandinės principus per 2017 metus įgyvendino strateginius sprendimus:

1. Kriminalinės ir viešosios policijos veiklos organizavimo pakeitimų įgyvendinimas.Veiklos organizavimo pakeitimų tikslas – ribotais ištekliais sudaryti sąlygas efektyvesnei ir skaidresnei

policijos veiklai, teikiant paslaugas gyventojams, skatinti visuomenės pasitikėjimą policijos institucija, didinti policininko profesijos patrauklumą ir gerinti aprūpinimą, teigiamai paveikti veiklą užtikrinant asmens, visuomenės saugumą bei viešąją tvarką, įgalino pasiekti, kad: sumažėjo padalinių vadovų skaičius – įdiegtas naujas veiklos modelis, išgryninto veiklos funkcijas, supaprastino valdymą, suvienodino darbo krūvį, perkelta pagrindinė veikla „iš kabinetų į gatvę“. Pakeitus policijos

40

komisariatų veiklos organizavimą, 2017 metais buvo pakeista valdymo struktūra, pašalintos perteklinės vadovavimo grandys. Policijos komisariatuose, kuriuose pareigūnų skaičius yra nuo 30 iki 100 pareigybių, vietoj keturių – penkių padalinių vadovų liko po vieną ar du. 2016 metų sausio 1 d. duomenimis apskričių vyriausiuose policijos komisariatuose buvo įsteigtos 793 vadovaujančių įvairaus lygio statutinių pareigūnų pareigybės (nuo apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko iki būrio vado pareigybės), 2018 metų sausio 1 d. duomenimis –įsteigtos 624 vadovaujančių statutinių pareigūnų pareigybės (sumažėjo 21,3 proc.); padidėjo apskričių VPK teritorijoje per parą reaguojančių į įvykius pajėgų skaičius – iš viso vidutiniškai per parą reaguojančių ekipažų skaičius 2016 metų pradžioje nesiekė 400. Veiklos organizavimo pakeitimų metu, lygiagrečiai sprendžiant aprūpinimo transporto priemonėmis klausimą, 2016 metų pabaigoje pavyko pasiekti, kad šalyje per parą iš viso vidutiniškai budėtų 560 ekipažų, o 2017 metų pabaigoje, įgyvendinus veiklos organizavimo pakeitimus visuose policijos komisariatuose, iš viso vidutiniškai per parą reaguojančių ekipažų skaičius pasiekė daugiau nei 600, arba 50 proc. daugiau nei 2016 metų pradžioje. Taip pat, suburta plataus profilio profesionalų (viešosios ir kriminalinės policijos pareigūnų) komanda, gebanti kompetentingai ir operatyviai spręsti ir reaguoti į įvairius įvykius čia ir dabar (išspręsti šeimyninį konfliktą, surašyti administracinio nusižengimo protokolą, atlikti pirminius būtinus įvykio vietos apžiūros ar ikiteisminio tyrimo veiksmus, nelaukiant operatyvinės grupės, bet operatyviai atliekant reikiamus formalumus). padidėjo A ir B tipo įvykių, į kuriuos reaguota laiku, dalis – 2017 metais stebimas reagavimo laiko į visų

kategorijų įvykius trumpėjimas: į A kategorijos įvykius buvo sureaguojama vidutiniškai per 7 min. 9 sek.; į B kategorijos įvykius per 11 min. 16 sek.Nepaisant didėjančio A ir B kategorijų įvykių skaičiaus, į didesnę pranešimų dalį yra sureaguojama per

nustatytą terminą: policijos reagavimo (atvykimo) į A tipo įvykius dalis (proc.):

2015 metais – 83 proc., 2016 metais – 84 proc., 2017 metais – 86 proc.; policijos reagavimo (atvykimo) į B tipo įvykius dalis (proc.):

2015 metais – 83 proc., 2016 metais – 86 proc., 2017 metais – 89 proc.; sutrumpėjo vidutinis asmenų pareiškimų, skundų nagrinėjimo laikas – lyginant Policijos registruojamų

įvykių registre užregistruotų pranešimų nagrinėjimo laiką 2017 metais su 2016 metais, aps. VPK pranešimų nagrinėjimo laikas sutrumpėjo 13,7 proc. (arba 2,4 dienos);

parengti ir patvirtinti pavyzdiniai padalinių nuostatai, pareigūnų pareigybių aprašymai – Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 metų liepos 15 d. įsakymu Nr. 5-V-579 patvirtinti: pavyzdiniai apskrities vyriausiojo policijos komisariato miesto ir (ar) rajono policijos komisariato nuostatai; pavyzdiniai (Tauragės, Alytaus, Marijampolės, Telšių, Utenos) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus nuostatai; pavyzdiniai (Tauragės, Alytaus, Marijampolės, Telšių, Utenos) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus nuostatai ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 metų liepos 15 d. įsakymu Nr. 5-V-580 patvirtinti pavyzdiniai Veiklos skyriaus viršininko, vyriausiojo tyrėjo, vyresniojo tyrėjo, tyrėjo, Reagavimo skyriaus viršininko, vyriausiojo tyrėjo, vyriausiojo patrulio, vyresniojo patrulio ir patrulio pareigybės aprašymai;

parengti pareigūno ir jo darbo vietos aprūpinimo standartai – Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 metų rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 5-V-723 patvirtintas Policijos pareigūnų, reaguojančio į įvykius, aprūpinimo standartas, patikslintas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 metų gegužės 25 d. įsakymu Nr. 5-V-478 (įtrauktas papildomas policijos pareigūnų, atkuriančio viešąją tvarką masinių neramumų metu, aprūpinimas) ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 metų kovo 3 d. įsakymu Nr. 5-V-195 patvirtintas Bendruomenės pareigūno aprūpinimo standartas.

Įgyvendinat veiklos organizavimo pakeitimus pastebimas ir nežymus į vieną įvykį reaguojančių pajėgų (ekipažų) skaičiaus didėjimas (nuo 2016 metų buvusio vidutiniškai 1,19 į vieną įvykį reaguojančių pajėgų vienetų iki vidutiniškai 1,2 pajėgų vienetų 2017 metais, arba 1,5 proc.). Šį didėjimą lemia: atsakomybės už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, jeigu vairuotojo kraujyje buvo nustatoma daugiau nei

1,5 promilių, kriminalizavimas – pareigūnas turi pasirūpinti neblaivaus vairuotojo transporto priemone ir kartu organizuoti per 1 val. vairavusio asmens pristatymą į gydymosi įstaigą alkoholio koncentracijai kraujyje nustatyti. Pažymėtina, kad beveik visais tokiais atvejais (kai vairuotojui nustatomas didesnis nei 1,5 promilių

41

girtumas) į įvykio vietą siunčiamos papildomos pajėgos. Analogiškai ir vykstant į smurto artimoje aplinkoje atvejus: dažnai tiek nukentėjusysis, tiek kaltininkas būna neblaivūs, yra atvejų, kad pareigūnams tenka rūpintis vaikais, dėl ko į tokius įvykius kviečiama papildomų ekipažų;

padidėjęs pranešimų skaičius dėl dingusių asmenų, teikiant prioritetą šių asmenų paieškos operacijoms – 2016 metais B kategorijos pranešimų dėl dingusių asmenų buvo užregistruota 1154, o 2017 metais – 1265, arba 111 pranešimų daugiau. Dingusių asmenų paieškos operacijoms pasitelkiama kuo daugiau policijos ir kitų institucijų pajėgų (pvz., vien VSAT ir kariuomenės sraigtasparniai 2016 metais buvo pasitelkti 46 kartus, o 2017 metais – 54).

2. Reagavimo į smurtą artimoje aplinkoje procedūrų įgyvendinimas. Po itin skaudžių įvykių Lietuvoje, Lietuvos policijos veiklos padaliniai ypatingą dėmesį skyrė kovai su

nusikalstamomis veikomis, susijusiomis su smurtu artimoje aplinkoje ir smurtu prieš mažamečius. Ikiteisminius tyrimus, susijusius su smurtu artimoje aplinkoje, buvo siekiama ištirti per kuo trumpesnį laiką, t. y. per 48 val. Buvo vykdomi pakartotiniai įvykių, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, patikrinimai. Policijos veiklos padalinių pareigūnai kartu su bendruomenės pareigūnais aktyviai vykdė individualiąją prevenciją su smurtaujančiais asmenimis. Ir toliau išlieka būtinybė ypatingą dėmesį skirti smurtui artimoje aplinkoje bei tyrimams, susijusiems su nepilnamečių pažeidimais.

Pokytį šioje srityje lėmė atlikti darbai: įdiegta viena iš priemonių – aliarmo (pagalbos mygtukų) sistema, skirta nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims apsaugoti nuo pakartotinio smurto. Taip pat įdiegti nauji funkcionalumai Policijos registruojamų įvykių registre bei ePolicija.lt portale. ePolicija.lt portalo funkcionalumas suteikia galimybę smurto artimoje aplinkoje aukai patogiai ir greitai elektroniniu būdu pateikti išsamų pareiškimą, kuriuo remiantis be papildomų apklausų gali būti priimtas procesinis sprendimas, o Policijos registruojamų įvykių registro funkcionalumas leidžia policijos pareigūnui nedelsiant automatizuotu būdu perduoti reikiamą informaciją apie smurto artimoje aplinkoje atvejį atitinkamam specializuotos pagalbos centrui ir (arba) vaiko teisių apsaugos skyriui.

Nepaisant pastebimai didėjančio registruojamų smurto artimoje aplinkoje nusikalstamų veikų skaičiui, policijos pajėgos 2017 metais tinkamai užtikrino reagavimą į šiuos įvykius. Laiku reaguota net į 85,8 proc. užregistruotų įvykių, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje. Tai taip lėmė įdiegtas naujas viešosios ir kriminalinės policijos veiklos modelis, kuris leido padidinti gatvėje dirbančių pareigūnų bei ekipažų skaičių ir greičiau reaguoti į tokius visuomenei skaudžius, dažnai didelį atgarsį turinčius įvykius.

Didelis dėmesys buvo skiriamas ir šių nusikalstamų veikų efektyviam ir greitam ištyrimui. 2017 metais užregistruota 10 966 nusikalstamų veikų dėl smurto artimoje aplinkoje, ištirta – 8 927 tokios veikos (ištyrimas 2017 metais siekė 81,4 proc.).

Visoms policijos įstaigoms buvo nustatytas vertinimo kriterijus „Ikiteisminių tyrimų, susijusiu su smurtu artimoje aplinkoje, atliktų ir per 48 val. perduotų prokuratūrai procesiniam sprendimui priimti, ar kurių metu kreiptasi dėl kardomosios priemonės įtariamajam paskyrimo dalis, proc.“, kurio įgyvendinimas viršytas 2 procentiniais punktais (2017 metų planas – 58 proc., įgyvendinimas – 60 proc.).

Minėtų vertinimo kriterijų reikšmes pasiekti padėjo Integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje (toliau – IBPS) įdiegti nauji paieškos kriterijai, leidžiantys padalinių vadovams vykdyti efektyvesnę pavaldžių pareigūnų atliekamų ikiteisminių tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje procesinę kontrolę bei koordinavimo funkciją įgyvendinantiems pareigūnams – rezultatyvesnę nuotolinę šių ikiteisminių tyrimų stebėseną. Siekiant paspartinti sprendimų priėmimą ikiteisminiuose tyrimuose, susijusiuose su smurtu artimoje aplinkoje, policijos įstaigoms pavesta užtikrinti asmeninę ikiteisminį tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje atliekančio pareigūno atsakomybę dėl tyrimo atlikimo per kuo trumpesnius terminus ir kardomosios priemonės skyrimo inicijavimo IBPS priemonėmis; taip pat užtikrinti asmeninę padalinio/grupės, kuriam pavesta atlikti ikiteisminius tyrimus, vadovo atsakomybę už ikiteisminių tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje efektyvumo, tyrimo trukmės pagrįstumo ir kokybės kontrolę.

3. Gyventojų (bendruomenių) aktyvumo ir savanorystės principų plėtojimas.2017 metais su policija bendradarbiavo 2252 saugios kaimynystės grupės (palyginimui 2016 metais –

2185, 2015 metais – 2076, 2014 metais – 1876). Savanorišką veiklą vykdė 1478 policijos rėmėjai (palyginimui 2016 metais – 1626, 2015 metais – 2947, 2014 metais – 2837) ir 962 jaunieji policijos rėmėjai (palyginimui 2016 metais – 1262, 2015 metais – 1573, 2014 metais – 1564). Vieno policijos rėmėjo vidutiniškai išdirbtų valandų skaičius 2016–2017 metų laikotarpiu gerokai išaugo. Per 2017 metus išdirbta – 49,9 val. (palyginimui 2016 metais

42

– 52 val., 2015 metais – 11 val., 2014 metais – 10 val.). Ilgą laiką policija buvo vertinama kaip jėgos struktūra, kuri privalo užtikrinti visų visuomenės narių saugumą. Tačiau suprantama, kad neįmanoma išlaikyti tokio pareigūnų skaičiaus, kad budintis pareigūnas nuolat būtų šalia kiekvieno iš mūsų. Vieni policijos pareigūnai, kad ir kokia moderniausia įranga būtų aprūpinti, vargu ar gali tapti ta visa matančia akimi ir saugumo siena, kuri leistų visiems gyventi ramiai. Todėl Lietuvos policija, turėdama ribotas galimybes sukurti visiškai saugią aplinką visoje šalyje, sukūrė bendruomenės pareigūno institutą. Pažymėtina, kad 2017 metais kiekviename policijos komisariate įsteigtos ne mažiau kaip 2 bendruomenės pareigūnų pareigybės. Šie pareigūnai savo veikla siekia įtraukti kuo daugiau visuomenės narių į viešosios tvarkos saugojimo ir savo gyvenamosios aplinkos saugumo stiprinimo veiklą, atlieka aplinkos saugumo vertinimus, konsultuoja gyventojus saugios aplinkos kūrimo klausimais, propaguoja saugios kaimynystės idėjas, skatina įsitraukti į šios programos veiklą, teikia informaciją gyventojams apie vykdomas prevencines priemones, stengiasi įtraukti juos į šias veiklas. Skatinant bendruomenių aktyvumą ir savanorystę viešojo saugumo srityje 2017 metais nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos, saugios kaimynystės, policijos rėmėjų ir jaunųjų policijos rėmėjų veiklų projektams Policijos departamentas skyrė 35,6 tūkst. eurų, kuriais finansuoti 47 projektai (palyginimui – 2016 metais – 25 tūkst. eurų, 25 projektai). Pažymėtina, kad pirmą kartą policijos istorijoje prevenciniai projektai finansuoti kryptingai pagal tris prevencinės veiklos sritis: Policijos rėmėjų ir jaunųjų policijos rėmėjų veiklos skatinimas – finansuota 15 projektų, bendra suma – 10

600 Eur. Saugios kaimynystės veiklų skatinimas – finansuota 14 projektų, bendra suma – 10 000 Eur. Nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos lokaliose teritorijose projektai – finansuota 18

projektų, bendra suma – 15 000 Eur.2017 metais buvo surengti teminiai renginiai (pvz., susitikimai, mokymai, seminarai), kurių tikslas –

supažindinti gyventojus su pagalbos teikimo būdais smurto artimoje aplinkoje atvejais, išmokyti juos atpažinti žalingas veikas ir aplinkybes, atrasti galimas problemų sprendimo kryptis bei būdus, sustiprinti bendruomenės ir kiekvieno jos nario atsparumą smurtui artimoje aplinkoje. Tikslinė dalyvių grupė – vietos bendruomenės, saugios kaimynystės grupės, švietimo įstaigų moksleiviai ir jų tėvai (globėjai), socialiai pažeidžiamos šeimos, nevyriausybinės organizacijos, seniūnai, seniūnaičiai, policijos rėmėjai ir šauliai. Teritorinių policijos įstaigų bendruomenės pareigūnai suorganizavo 1 942 teminius renginius, kuriuose dalyvavo 43 495 gyventojai.

4. Darbo sąlygų gerinimas ir administracinės veiklos centralizavimas: „Programa 1000“ įgyvendinimas – 2017 metais siekiant užtikrinti tolygų darbo užmokesčio augimą tarp

skirtingų policijos įstaigų ir padalinių, buvo parengta ir patvirtinta Policijos pareigūnų darbo užmokesčio didinimo programa „Programa 1000“. Tai esminė prielaida tam, kad policija taptų efektyviausiai veikiančia valstybės institucija, turinčia didžiausią visuomenės pasitikėjimą. Per 2017 metus policijos pareigūnų darbo užmokestis palyginus su 2016 metais padidėjo 13 proc.

Aprūpinimas darbo priemonėmis ir įranga – užtikrinant policijos pareigūnų saugumą, kokybiškų funkcijų atlikimą ir gyventojų lūkesčius atitinkančių paslaugų teikimą atnaujinamas policijos turimų automobilių parkas su visa reikiama įranga. 2017 metais įsigijimams ir nuomai skirta 8,9 mln. eurų (įsigyta: Lietuvos kelių policijos tarnybai 12 specialių patruliavimo automobilių (nuomos būdu); išpirktas 251 automobilis (nuomotas pagal veiklos nuomos sutartis); 114 reagavimo automobilių, 23 konvojavimo automobilių, 15 eksperto automobilių, 15 reagavimo automobilių, pritaikytų tarnybiniams šunims vežti; 58 automobiliai kriminalinės policijos specializuotiems padaliniams). Įvykdytos naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos kelnių ir bliuzonų, batų pirkimo sutartys. 2017 metais tarnybinei uniformai skirta 2,2 mln. eurų. Vykdomos pirkimo procedūros aprūpinant specialiąja įranga ir ginkluote Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinę „Aras“. Iš viso 2017 metais priemonėms pagal Standartą Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ ir mobiliųjų padalinių specialiajai įrangai ir ginkluotei skirta 5,7 mln. eurų.

Policijos įstaigų personalo administravimo padalinių ir 6 policijos įstaigų finansinės (buhalterinės) apskaitos valdymo funkcijų centralizavimas - pertvarkos įgalino padidinti policijos sistemos valdymo veiksmingumą, optimizuoti personalo ir finansinės (buhalterinės) apskaitos administravimo struktūrą ir vykdomas funkcijas, mažinti valdymo išlaidas ir veiksmingiau panaudoti išteklius. Nustatant bendrą praktiką, unifikuojant procedūras, automatizuojant duomenų perdavimą. Atlikta policijos įstaigų finansinių padalinių funkcijų analizė ir išgrynintos nebūdingos buhalterinės apskaitos funkcijos. Nustatytas optimalus personalo ir finansinės

43

(buhalterinės) apskaitos administravimo funkcijas vykdančių darbuotojų skaičius (pvz., 2014 metais 1 personalo darbuotojas vidutiniškai administravo 92 policijos įstaigų darbuotojus; 2016 metais 1 personalo darbuotojas vidutiniškai administravo 116 policijos įstaigų darbuotojų; 2017 metais 1 personalo darbuotojas vidutiniškai administravo 250 policijos įstaigų darbuotojų. Planuojama, kad 2018 metais pabaigoje, perėjus prie pareigūno ir darbuotojo elektroninės tarnybos bylos, 1 personalo darbuotojas vidutiniškai administruos 300–350 policijos įstaigų darbuotojų (palyginimui – bendras Vyriausybei atskaitingų institucijų vidurkis – 85 bylos)).

KodasVertinimo kriterijaus pavadinimas,

matavimo vienetas

Efekto vertinimo rodiklių reikšmės

Planinės ir pasiektos reikšmės Siektinos reikšmės

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

E-01-02Ištirtų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų dalis nuo užregistruotų, procentais

78 71 7276 79 80

79,2 77,9 81,2

Sunkių ir labai sunkių nusikaltimų tyrimas yra viena iš prioritetinių policijos veiklos sričių. Šių nusikaltimų ištyrimo rodiklis jau eilę metų yra gana aukštas. 2017 metais aktyviais policijos veiksmais buvo baigta (realizuota) keliolika tyrimų, kur buvo ištirtos daugiaepizodės nusikalstamos veikos (vieno tyrimo metu iš karto ištiriamos kelios ar keliasdešimt sunkių ir labai sunkių nusikalstamų veikų), taip pat buvo baigti tyrimai dėl ankstesniais metais (nei ataskaitinis laikotarpis) registruotų nusikalstamų veikų. Tai turėjo esminės įtakos šio vertinimo kriterijaus pasiektai aukštai reikšmei.

10 grafikas. Ištirtų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų dalis nuo užregistruotų, procentais

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.70

74

78

82

Šaltinis: Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos informacinės sistemos duomenys

3 lentelė. Pirmąjį vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių strateginį tikslą įgyvendinančios įstaigos prie Vidaus reikalų ministerijos 2017–2019 metų strateginių veiklos planų programos ir ataskaitinių metų Lietuvos Respublikos biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme patvirtintų asignavimų panaudojimas:




planasPatikslintas

planas7Faktiškai

panaudota

Panaudojimo dalis

nuo patikslinto

plano proc.8

01.02 Saugomų asmenų apsauga 12628 12630,9 12630,3 99,9

Vadovybės apsaugos departamentas prie

Vidaus reikalų ministerijos

Iš jų ES ir kita tarptautinė finansinė parama

01.04 Viešosios tvarkos atkūrimas, konvojavimas ir

17544 17561,7 17533,5 99,8 Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos

7 Plano patikslinimai, sudarantys daugiau nei 5 proc. nuo patvirtinto plano, trumpai paaiškinami po lentele. Paaiškinimai pateikiami dėl patikslinimų programos lygiu.8 Asignavimų panaudojimo procento nuokrypiai virš 10 proc. trumpai paaiškinami po lentele.

44




planasPatikslintas

planasFaktiškai

panaudota

Panaudojimo dalis

nuo patikslinto plano proc.

svarbių valstybės objektų apsauga

Iš jų ES ir kita tarptautinė finansinė parama

01.05Priešgaisrinė, civilinė sauga ir gelbėjimo darbai

98546 98885,072 96652,82 97,7Priešgaisrinės apsaugos

ir gelbėjimo departamentas prie


Iš jų ES ir kita tarptautinė finansinė parama 2720 2255 944,5 41,9

01.06 Valstybės sienos apsauga 67903 67974,9 67948,8 99,96

Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos

vidaus reikalų ministerijosIš jų ES ir kita tarptautinė finansinė

parama

01.08 Visuomenės saugumo užtikrinimas 221335 221579 221485,3 99,96

Policijos departamentas prie Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministerijosIš jų ES ir kita tarptautinė finansinė

parama 88 88 76,5 86,93

TREČIASIS SKIRSNISANTROJO STRATEGINIO TIKSLO (KODAS 02)

„FORMUOTI VALSTYBĖS POLITIKĄ VIDAUS REIKALŲ MINISTRUI PAVESTOSE VALDYMO SRITYSE“ ĮGYVENDINIMAS

Antrasis strateginis tikslas – formuoti valstybės politika šiose vidaus reikalų ministrui pavestose valdymo srityse: viešasis saugumas, migracija, viešasis administravimas, vietos savivalda, valstybės tarnyba, valstybės informacinių išteklių sauga (iki 2018 m. sausio 1 d.), regionų plėtra bei kūno kultūra ir sportas (iki 2018 m. sausio 1 d.):

Antrasis strateginis tikslas 2017 metais buvo įgyvendinamas per šias Vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių strateginio veiklos plano programas:

02.01 Vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių valstybės politikos formavimas, įgyvendinimo koordinavimas ir kontrolė

Įgyvendina pagal kompetenciją VRM administracijos padaliniai

02.11 Vidaus reikalų infrastruktūros ir paslaugų plėtraĮgyvendina pagal kompetenciją:

Turto valdymo ir ūkio departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras

Viešasis saugumasSiekiant įgyvendinti Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programos nuostatas, organizuotas

programos tarpinstitucinio veiklos plano vykdymas. Planui įgyvendinti 2017 metais iš viso buvo skirta daugiau kaip 20 mln. eurų valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos paramos lėšų. Vertinant Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programos įgyvendinimą pagal programoje nurodytų vertinimo kriterijų pasiektas reikšmes, stebima pažanga pagal daugumą šių kriterijų.

45

2017 metais parengtas ir Seimo priimtas Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo naujos redakcijos projektas, taip pat jį lydintys įstatymų projektai, kuriais: patikslintos VSAT funkcijos ir įgaliojimai kovojant su organizuotu nusikalstamumu, kontrabanda ir nelegalia migracija; sudarytos prielaidos optimizuoti VSAT organizacinę struktūrą; VSAT pareigūnams suteikti papildomi įgaliojimai vykdyti teisėsaugos funkcijas ir pradėti administracinę teiseną pasienio ruože, nekviečiant policijos pareigūnų.

Parengtas ir Seimo priimtas Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo naujos redakcijos projektas, taip pat jį lydintys įstatymų projektai, sudarantys prielaidas efektyviau taikyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones ir sukuriantys nepalankią erdvę pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikoms. Viena iš įstatymo naujovių – nuostata, kad sustiprintos kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo procedūros taikomos, kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami su visais politikoje dalyvaujančiais fiziniais asmenimis.

Parengtas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir jį lydintys įstatymų projektai, kuriais siekiama: prailginti iki 3 metų pradedantiesiems vairuotojams išduodamo pažymėjimo galiojimo laiką; nustatyti, kad vairuotojas, kuris, būdamas pradedančiuoju vairuotoju, pažeidė atitinkamus Kelių eismo taisyklių reikalavimus turi baigti papildomą vairuotojų mokymą; sudaryti prielaidas informacinių sistemų priemonėmis sustabdyti leidimo transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme galiojimą nelikus transporto priemonės valdytojo ar savininko; numatyti administracinę atsakomybę už transporto priemonių, kurių leidimas dalyvauti viešajame eisme sustabdytas, vairavimą, taip pat už vairavimą transporto priemonių, dėl kurių nesumokėti valstybės nustatyti su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susiję mokesčiai.

Ministro įsakymu atsisakyta praktinio vairavimo egzamino aikštelėje. Nuo šiol egzaminas vykdomas realiomis eismo sąlygomis. Taip siekiama gerinti vairuotojų parengimą ir didinti eismo saugumą.

Imtasi veiksmų prekybos žmonėmis prevencijai ir kontrolei sustiprinti. Visoje Lietuvoje, ypač intensyviai 13-oje savivaldybių, kuriose nustatoma daugiausiai prekybos žmonėmis aukų, buvo vykdoma informacinė kampanija apie prekybos žmonėmis grėsmes ir teikiamą pagalbą prekybos žmonėmis aukoms lietuvių, rusų ir anglų kalbomis, bendradarbiaujant su kitomis institucijomis ir įstaigomis, savivaldybių administracijomis, socialiniais partneriais. Kampanijos metu informacija apie prekybą žmonėmis ir teikiamą pagalbą pasiekė daugiau kaip milijoną Lietuvos gyventojų ir svečių. Parengtas ir savivaldybėms išplatintas savivaldybės kovos su prekyba žmonėmis koordinavimo aprašo pavyzdys. Aprašas patvirtintas ir taikomas praktikoje Kauno miesto ir Tauragės rajono savivaldybėse. Užmegztas aktyvus bendradarbiavimas su Katalikų bažnyčia, parengta metodinė medžiaga „Bažnyčios vaidmuo kovojant su prekyba žmonėmis: metodinės rekomendacijos“. Vidaus reikalų ministerijoje paskirtas Lietuvos Respublikos nacionalinis pranešėjas kovos su prekyba žmonėmis klausimais. Taip pat patvirtinta Statistinių duomenų ir kitos informacijos apie prekybos žmonėmis situaciją, kovos su ja priemones bei veiksmus rinkimo ir skelbimo tvarka.

Finansavus dingusių vaikų karštosios telefono linijos numerio 116 000 veiklą, buvo užtikrinta galimybė fiziniams asmenims nemokamai 24 val. per parą ir 7 d. per savaitę skambinti telefono linija 116 000 konsultacijoms ir pagalbai dingusių vaikų klausimais. Telefonu buvo konsultuojami dingusių vaikų artimieji, teikiama emocinė parama tėvams dingus jų vaikui ir pasimetusiems arba pasiklydusiems vaikams, priimama informacija apie dingusiais be žinios paskelbtus vaikus iš visuomenės.

Organizuota viešoji konsultacija, kurios metu identifikuotos priemonės, galinčios paskatinti gyventojus labiau įsitraukti į savanorystę viešojo saugumo srityje. Viešosios konsultacijos rezultatais remiamasi planuojant ir rengiant teisės aktų pakeitimus ir priimant kitus reikalingus sprendimus, skirtus galimam savanorystės potencialui viešojo saugumo srityje panaudoti.

Įvertinta policijoje vykdoma pertvarka: nustatytos galimos rizikos ir pavesta Policijos departamentui prie VRM imtis konkrečių veiksmų rizikoms šalinti, taip pat tolesnius žingsnius derinti su VRM bei socialiniais partneriais.

Pradėti pasirengimo Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos reorganizavimui darbai.

Surengtos Vidaus reikalų ministerijos kuruojamų tarnybų taktinės lauko pratybos, skirtos hibridinėms grėsmėms atremti. Pratybų pamokos lėmė tarpinstitucinio bendradarbiavimo peržiūrą ir sustiprinimą bei pareigūnų mokymo korekcijas.

Migracija

46

2017 metais sausio 1 d. įsigaliojo įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimai, kuriais buvo nustatytos palankesnės sąlygos ir supaprastintos procedūros užsieniečiams, kurie investuoja Lietuvoje ir kuria naujas darbo vietas, atvyksta dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalingą darbą ar yra trūkstamų Lietuvos darbo rinkoje profesijų specialistai, reglamentuotos leidimo gyventi išdavimo sąlygos užsieniečiams, steigiantiems įmonę ir ketinantiems užsiimti inovatyviu verslu (startuoliams), nustatytos palankesnės sąlygos įsidarbinti užsieniečiams, kurie studijuoja ir įgyja profesinę kvalifikaciją Lietuvoje. Nustatytas teisinis reglamentavimas prisidėjo prie lankstesnio trūkstamų Lietuvos darbo rinkoje profesijų specialistų pritraukimo į Lietuvos Respubliką, verslo plėtros, socialinės ir ekonominės valstybės gerovės kūrimo bei šalies konkurencingumo didinimo.

2017 metais rugsėjo 1 d. įsigaliojusiomis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisomis nustatytos palankesnės imigracijos taisyklės, taikomos trečiųjų šalių piliečiams, kurie perkeliami laikinai dirbti kaip vadovai, specialių žinių turintys specialistai ar aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys stažuotojai iš trečiosiose šalyse įsteigtų įmonių į šių įmonių atstovybes, filialus ar tai pačiai įmonių grupei priklausančias įmones Lietuvoje – sudarytos sąlygos tarptautinėms įmonėms reaguoti į kvalifikuoto personalo poreikį įmonių atstovybėse, filialuose ar tai pačiai grupei priklausančiose įmonėse ir palengvinti reikalingų įgūdžių perkėlimą.

Vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro 2017 metų gruodžio 28 d. įsakymu patvirtintame Vizos išdavimo tvarkos apraše supaprastintos ir paspartintos migracijos procedūros užsieniečiams, kurie atvyksta dirbti į Lietuvos Respubliką – reglamentuotas Patvirtintų įmonių sąrašo sudarymas (užsieniečiams, atvykstantiems dirbti į įmones, esančias minėtame sąraše, taikomi mažesni reikalavimai, sutrumpės prašymų nagrinėjimo terminai).

Užtikrintas paslaugų teikimas „vieno langelio“ principu – sudarytos teisinės ir techninės galimybės užsieniečiams verslininkams (besikreipiantiems dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo teisėtos veikos pagrindu (t. y. įmonių dalyviams ir (ar) vadovams) ir aukštos kvalifikacijos darbuotojams bei jų šeimos nariams, startuoliams prašymus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo pateikti tiesiogiai Migracijos departamentui prie VRM.

Decentralizavus kai kurių Migracijos departamento prie VRM atliekamas funkcijų vykdymą, perduodant migracijos tarnyboms (užsieniečių prašymų pakeisti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimas ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimas, ES piliečių prašymų išduoti ar pakeisti pažymą ir ES piliečių šeimos narių prašymų išduoti kortelę nagrinėjimas ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimas bei pažymų išdavimas ir keitimas), efektyviau vykdomos migracijos procesų valdyme dalyvaujančių institucijų funkcijos.

Įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ buvo įtvirtintos pagrindinės nuostatos dėl Lietuvos valstybės paramos teikimo integracijai prieglobstį gavusiems ir kitiems užsieniečiams, kuriems ši parama teikiama (nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams ir užsieniečiams, kurie perkelti į Lietuvos Respublikos teritoriją vykdant Lietuvos Respublikos prisiimtus įsipareigojimus dėl užsieniečių, kuriems reikia prieglobsčio, perkėlimo iš Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių), apgyvendintiems Pabėgėlių priėmimo centre ar tęsiantiems integraciją apsigyvenus savivaldybių teritorijoje; reglamentuota prieglobsčio prašytojų vaikų teisė į ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą bei pagrindinės valstybės paramos integracijai teikimo sąlygas, kurios būtų aktualios sėkmingesnei šių asmenų integracijai į visuomenę.

Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas prieglobstį gavusių užsieniečių integracijai savivaldybių teritorijoje, inicijuotais Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pakeitimais sudaryta galimybė tokius užsieniečius valstybės paramos integracijai teikimo laikotarpiu įtraukti į apskaitą pagal savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena.

2017 metais kovo 8 d. Vyriausybės nutarimu patvirtintas Prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo tvarkos aprašas, kuris sudarė teisines prielaidas lanksčiau reaguoti į prieglobsčio prašytojų skaičiaus pokyčius ir prieglobsčio prašytojus jų prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo laikotarpiu apgyvendinti kitose nei Užsieniečių registracijos centras vietose.

Toliau vykdyti Lietuvos prisiimti įsipareigojimai dėl užsieniečių, kuriems reikia prieglobsčio, perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją – iš viso perkelta 43 procentai užsieniečių (nuo bendrojo įsipareigojimų skaičiaus).

Vidaus reikalų ministro įsakymu reglamentuotas konsultacinis mechanizmas tarp institucijų, susijusių su prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimu.

Užtikrinta Migracijos informacijos centro, skirto teikti informaciją visais su grįžimu į Lietuvą ir gyvenimu Lietuvoje susijusiais klausimais, veikla (2017 metais šio centro veiklai užtikrinti Vidaus reikalų ministerija skyrė finansavimą pervesdama 70 tūkst. eurų.).

Vietos savivalda

47

Vidaus reikalų ministerija, siekdama išanalizuoti gyventojų įsitraukimo, sprendžiant viešuosius vietos reikalus, problemas ir galimybes:

- atliko teisės aktų, kuriuose reglamentuoti konsultavimosi su gyventojais būdai ir procedūros, Europos Tarybos Rekomendacijų ir užsienio šalių gerosios konsultavimosi su gyventojais patirties analizę. Į šios analizės rezultatus bus atsižvelgiama rengiant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuris bus parengtas 2018 metų II ketv.;

- 2017 metais organizavo tris viešąsias konsultacijas – diskusijas Alytuje, Panevėžyje ir Tauragėje, kuriose dalyvavo aplinkinių savivaldybių bendruomenių, verslo, NVO bei pačių savivaldybių politikų ir administracijų atstovai. Diskusijų metu buvo išryškintos praktinio gyventojų dalyvavimo vietos savivaldoje problemos ir teisinio reguliavimo, susijusio su konsultavimosi su gyventojais sprendžiant viešuosius vietos reikalus, tobulinimo kryptys. Vilniuje, baigiamojoje šių diskusijų ciklą apibendrinančioje konferencijoje „Aktyvūs gyventojai – demokratinė savivalda“, buvo įvertinta Lietuvos savivaldybių geroji konsultavimosi su gyventojais patirtis ir suformuluotos gairės Vietos savivaldos įstatymo pataisoms, kurios, kaip jau minėta, bus rengiamos 2018 metų II ketv.

Minėtos veiklos atvėrė kelią naujam darbui, kuris leistų tinkamai įgyvendinti XVII-osios Vyriausybės programos 3.5.2.2. darbą „Gerosios konsultavimosi su gyventojais vietos lygmeniu patirties įtvirtinimas“, tai – gerųjų savivaldybių konsultavimosi su gyventojais vietos lygmeniu patirties pavyzdžių įvertinimo organizavimui, kuris leistų savivaldybėms įvertinti gerąją kitų savivaldybių konsultavimosi su gyventojais patirtį ir stengsis imtis priemonių, kad didėtų gyventojų dalyvavimas viešųjų reikalų sprendime, kas yra svarbu gerinant pačios savivaldybės įvaizdį bendruomenės akyse.

Sprendžiant praktikoje išryškėjusias su gyvenamosios vietos deklaravimu susijusias problemas, buvo tobulinamas gyvenamosios vietos deklaravimo teisinis reglamentavimas. Parengtais Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 pakeitimais buvo supaprastintas gyvenamosios vietos deklaravimas, nustatyta galimybė asmenims, kurie dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos, pagrįsti savo ekonominius, socialinius ar asmeninius interesus konkrečioje savivaldybėje ir nurodyti savo faktinę gyvenamąją vietą konkrečioje savivaldybėje, ir tokiu būdu būti įtrauktiems į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą pagal savivaldybę, kurioje gyvena. Šio įstatymo įgyvendinimas užtikrins, kad renkami ir kaupiami oficialūs duomenys apie asmenų gyvenamąją vietą maksimaliai atspindėtų faktinę situaciją ir padėtų valstybės ir savivaldybės institucijoms žinoti Lietuvos Respublikos gyventojų gyvenamąją vietą, kas būtina, planuojant ir teikiant viešąsias paslaugas.

Siekiant tobulinti savivaldybių administracinę priežiūrą bei optimizuoti Vyriausybės atstovų skaičių, buvo parengtas Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo Nr. VIII-730 pakeitimo įstatymo projektas. Šiuo įstatymo projektu bus įgyvendinamos Vyriausybės programos nuostatos dėl valstybės administravimo sistemos pertvarkos vykdymo, mažinant institucijų ir įstaigų skaičių, įgyvendinant funkcijų peržiūrą ir kt. Priėmus įstatymą numatomas optimalus Vyriausybės atstovų skaičius, sutaupytos valstybės lėšos bei užtikrintas efektyvesnis Vyriausybės atstovų veiklos koordinavimas bei vienodos savivaldybių administracinės priežiūros praktikos formavimas.

Taip pat, siekiant efektyvesnio vietinio transporto organizavimo, teisingesnio savivaldybių patiriamų išlaidų dėl lengvatinio keleivių vežimo kompensavimo skaičiavimo, buvo atlikta Savarankiškosios savivaldybių funkcijos – lengvatinio keleivių vežimo kompensacijų skaičiavimo ir mokėjimo peržiūra, jos ataskaita bei siūlymai ir rekomendacijos dėl šios funkcijos atlikimo optimizavimo pateikti Vyriausybei. Ataskaitoje pateiktos išvados ir rekomendacijos valstybės institucijoms ir savivaldybėms dėl viešojo transporto finansavimo kontrolės, dėl vietinio susisiekimo transporto maršrutų sistemos organizavimo kelių savivaldybių (regioniniu) lygmeniu, taip pat pasiūlyta tobulinti Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymą atsižvelgiant į esamus savivaldybių išlaidų Transporto lengvatų įstatyme nustatytoms lengvatoms kompensuoti netolygumus.

Viešasis valdymas ir e. valdžiaViešųjų ir administracinių paslaugų (toliau – paslaugos) teikimo gerinimas yra viena iš svarbiausių

reformų krypčių, siekiant atviro viešojo valdymo. Mažesnė administracinė našta ir kartu padidėjęs gyventojų pasitenkinimas jiems teikiamų paslaugų kokybe turėtų būti pasiekti kompleksiškai peržiūrėjus šių paslaugų teikimo procedūras, jas supaprastinus ir konsolidavus. Kryptingus ir nuoseklius veiksmus šioje srityje turėtų užtikrinti Vidaus reikalų ministerijos 2017 metais pradėtos vykdyti paslaugų modernizavimo iniciatyvos. Kad padidinti

48

gyventojų pasitenkinimą Vidaus reikalų ministerijos reguliavimo srities teikiamomis ir (ar) administruojamomis paslaugomis, buvo atlikta šių paslaugų peržiūra. Iš viso buvo peržiūrėtos 188 paslaugos ir už šių paslaugų teikimą atsakingoms įstaigoms pateikti 145 paslaugų modernizavimo (optimizavimo) pasiūlymai. Šie pasiūlymai susiję su atsisakymu objektyviai nebūtinų paslaugą gaunantiems asmenims nustatytų informacinių įpareigojimų bei paslaugos suteikimo procedūrų ir / ar teikimo terminų sutrumpinimu ir / ar supaprastinimu, paslaugų konsolidavimu ir kt. Teigiamus pokyčius valstybės mastu paslaugų modernizavimo srityje turėtų užtikrinti suplanuota sisteminė paslaugų peržiūra. Vidaus reikalų ministerija atsakinga už tokios peržiūros koordinavimą ir metodinės pagalbos paslaugų vertinimo klausimais teikimą.

Siekiant užtikrinti tolimesnį kryptingą viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimą ir įvertinus paskutiniaisiais metais Lietuvos viešajame sektoriuje įvykusius pokyčius, parengtas Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo koncepcijos projektas. Jame įvardintos pagrindinės kryptys, kuriomis toliau turės būti tobulinama viešojo sektoriaus įstaigų sistema, šių įstaigų valdymas ir gryninama jų kompetencija. Rengiant šį dokumentą buvo įvertintos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (angl. Organisation for Economic Co-operation and Development) ekspertų rekomendacijos, turinčios įtakos viešojo sektoriaus įstaigų sistemos pertvarkai. Tikimasi, kad patvirtinus Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo koncepciją, jos įgyvendinimas sudarys sąlygas išgryninti viešojo sektoriaus įstaigų kompetenciją ir optimizuoti jų administracijų struktūras, o dėl to sutaupytas lėšas galima bus panaudoti kitų viešojo sektoriaus įstaigų valdymo tobulinimui bei jų veiklos ir teikiamų paslaugų kokybės gerinimui.

Toliau buvo tęsiama struktūrinių pokyčių viešajame sektoriuje stebėsenos iniciatyva, skirta įvertinti vykdytų viešojo sektoriaus reformų poveikį viešojo sektoriaus įstaigų sistemai ir apžvelgti bendrąsias šios sistemos vystymosi tendencijas. Parengta ir Vyriausybei pateikta 2016 metų viešojo sektoriaus ataskaita. Ataskaitoje, analizuojant pasirinktus rodiklius apžvelgti 2013 – 2016 metais viešajame sektoriuje įvykę pokyčiai. Ataskaitos forma vykdoma viešojo sektoriaus stebėsena leidžia laiku pastebėti viešojo valdymo raidos ypatumus ir problemas, bei tinkamai reaguoti į šiuolaikinius viešajam valdymui keliamus iššūkius.

Įgyvendinant elektroninės informacijos saugos prioritetus ir Kibernetinio saugumo įstatymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 metų liepos 20 d. nutarimu Nr. 742 „Dėl Ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros identifikavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta metodika buvo parengtas ir 2017 metais kovo 8 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 177-2 (RN) patvirtintas Lietuvos ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros sąrašas.

Atsižvelgiant į politines nuostatas, kad el. informacijos saugos ir kibernetinis saugumo politikos formavimas būtų konsoliduotas vienoje institucijoje, VRM kartu su Krašto apsaugos ministerija parengė Kibernetinio saugumo ir Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymų pakeitimo projektus, kurie įsigaliojo nuo 2018 metų sausio 1 d.

Estijos pirmininkavimo Europos Sąjungos tarybos metu buvo priimta ministrų, atsakingų už elektroninės valdžios politikos formavimą, Talino e. valdžios deklaracija, kurios rengime ir projekto svarstyme, kartu su kitų ES valstybių narių atstovais, dalyvavo Lietuvos (pagal kompetenciją VRM) atstovai. Priimta deklaracija (2017 metais spalio 5 d.) nubrėžia esmines e. valdžios vystymo ir įgyvendinimo kryptis valstybėse narėse artimiausiam penkerių metų laikotarpiui. Lietuvos vardu minėtą deklaraciją pasirašė VRM viceministras Giedrius Surplys.

2017 metais kovo 31 d. įsigaliojo Viešojo administravimo įstatymo pakeitimai pagal kuriuos institucijos buvo įpareigotos iki 2017 metų gegužės 31 d. pateikti duomenis į Viešųjų ir administracinių paslaugų stebėsenos ir analizės informacinę sistemą (PASIS). Vadovaujantis nuostatomis, kurios buvo įtvirtintos šiais pakeitimais ir siekiant patobulinti duomenų pateikimo į PASIS tvarką, buvo pakeisti PASIS nuostatai, patvirtinti 2017 metais liepos 5 d. vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-487 ir parengtas Viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo aprašymų rengimo tvarkos aprašas, patvirtintas 2017 metais liepos 11 d. vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-497, duomenų teikėjai konsultuoti telefonu, el. paštu, susitikus.

Vidaus reikalų viceministrui inicijavus buvo pradėta vidaus reikalų ministro valdymo srities paslaugų peržiūra. 2017 metais buvo išanalizuotos PASIS pateiktos vidaus reikalų ministro valdymo srityje teikiamos paslaugos, pateikti pasiūlymai dėl jų teikimo kokybės gerinimo, aprašymų patikslinimo.

Valstybės tarnyba.2017 metais parengtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo

įstatymo projektas. 2018 metais sausio 10 d. Vyriausybės posėdyje šio įstatymo projektui pritarta ir Lietuvos

49

Respublikos Vyriausybės 2018 metais sausio 10 d. nutarimu Nr. 48 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 pakeitimo įstatymo projektų ir su jais susijusių įstatymų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui.

Naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymu: siekiama efektyvesnio ir kokybiškesnio viešųjų paslaugų teikimo Lietuvos gyventojams; siekiama sudaryti prielaidas modernizuoti valstybės tarnybą ir paskatinti pertvarkas, kurios per

kelerius metus iš esmės pakeistų suvokimą apie valstybės tarnybą ir jos tarnautojus; siūlomi pakeitimai taip pat padėtų valstybės tarnybai tapti pažangesne, pritraukti talentus.Įstatymo projekte siūloma pakeisti valstybės tarnybos sąvoką bei nustatyti, kad į valstybės tarnybos

sąvoką nepatektų ūkinio ir techninio pobūdžio funkcijos.Siūloma iš esmės keisti valstybės tarnautojų darbo užmokesčio reglamentavimą. Pareiginių algų ribos

projektuojamos taip, kad esamos pareiginės algos nemažėtų, o koeficiento nustatymo principas buvo pasirinktas dėl lankstumo. Į pareigas priimančiam asmeniui nustatyta galimybė skirti algą iš koeficientų intervalo.

Valstybės tarnautojų atrankai būtų taikomi naujausi ir moderniausi žmogiškųjų išteklių valdymo modeliai. Todėl siūloma įtvirtinti centralizuotą asmenų atranką į valstybės tarnybą. Valstybės tarnautojų atranką vykdytų Vyriausybės įgaliota institucija.

Įstatymo projektu siūloma supaprastinti valstybės tarnautojų veiklos vertinimo tvarką, atsisakant valstybės tarnautojų vertinimo tam sudarytose specialiose komisijose. Siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojo veiklą vertina ir siūlymus dėl to teikia tiesioginis vadovas, o galutinį sprendimą priima į pareigas priimantis asmuo. Procesas būtų efektyvesnis, mažiau biurokratinis, o daugiau diskrecijos būtų suteikta tiesioginiam vadovui, kuris tiesiogiai atsako už institucijos veiklos efektyvumą.

Be to, atsisakoma valstybės tarnautojų privalomo mokymo valstybės lėšomis, numatant, kad valstybės tarnautojai turi tobulinti kvalifikaciją pagal Vyriausybės nustatytą tvarką. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimas galėtų būti finansuojamas iš atitinkamai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų.

Didinant valstybės tarnybos patrauklumą nustatoma nuotolinio darbo galimybė ir įvedamas mentorystės institutas. Tačiau naikinamas pareigų siūlymas buvusiems valstybės tarnautojams, siekiant į valstybės tarnybą pritraukti naujus specialistus.

Seimui patvirtinus Valstybės tarnybos įstatymą būtų žengtas labai svarbus žingsnis modernaus valdymo link, valstybės tarnyba taptų pažangia ir patrauklesne.

Regionų plėtra2017 metų pabaigoje įsigaliojo Regioninės plėtros įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas, pagal kurį

stiprinamos regionų plėtros tarybos ir jos papildomos socialinių ir ekonominių partnerių atstovais.Siekdami atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir verslo atstovų 2017 metais spalio 16 d.

pasirašytą Susitarimą dėl šalies pažangai būtinų reformų, taip pat į siekį užtikrinti efektyvų tiesioginį darbdaviams atstovaujančių verslo organizacijų įtraukimą į regioninės politikos formavimą ir įgyvendinimą ir įgyvendinant Regioninės plėtros įstatymo 15 straipsnio pakeitimo nuostatą parengta Socialinių ir ekonominių partnerių pasiūlytų atstovų skyrimo į regionų plėtros tarybas ir atšaukimo tvarka.

2017 metų gruodžio mėn. Nacionalinėje regioninės plėtros taryboje pristatyta ir patvirtinta Lietuvos regioninės politikos „Baltoji knyga tvariai plėtrai“. Baltosios knygos nuostatų pagrindu rengiamas ilgalaikis nacionalinės regioninės politikos strateginis dokumentas. „Baltąją knygą“ kūrė Vidaus reikalų ministro sudaryta komisija, kurioje dirbo ministerijų delegatai, merai, verslo ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Per 2017 metus parengti teisės aktai dėl nacionalinės regioninės plėtros tarybos veiklos; regionų plėtros tarybų sudėties; regionų plėtros planų rengimo metodikos; Vilniaus miesto ir Vilniaus regiono, Kauno miesto ir Kauno regiono, Marijampolės regiono, Klaipėdos miesto ir Klaipėdos regiono, Panevėžio miesto ir Panevėžio regiono, Alytaus regiono, Tauragės regiono, Šiaulių miesto ir Šiaulių regiono, Utenos miesto ir Utenos regiono integruotų teritorijų vystymo programų pakeitimų; Integruotų teritorijų vystymo rengimo gairių naujos redakcijos; 2014–2020 metų Nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto „Regioninė plėtra“ tarpinstitucinis veiklos plano pakeitimo ir kt.

50

3 lentelė. Antrąjį vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių strateginį tikslą įgyvendinančios Vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių 2017–2019 metų strateginio veiklos plano programos ir ataskaitinių metų Lietuvos Respublikos biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme patvirtintų asignavimų panaudojimas:




planasPatikslintas

planas9Faktiškai

panaudota



02.01

Vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių valstybės politikos formavimas, įgyvendinimo koordinavimas ir kontrolė

5419 5301,7 5270 99,4


administracijos padaliniai (pagal kompetenciją), specialieji atašė

teisėsaugos klausimaisIš jų ES ir kita tarptautinė finansinė parama

02.11 Vidaus reikalų infrastruktūros ir paslaugų plėtra

2851 3140,7 3123,4 99,4

Turto valdymo ir ūkio departamentas prie

Vidaus reikalų ministerijos,


Reprezentacinis pučiamųjų orkestrasIš jų ES ir kita tarptautinė finansinė parama

Dėl 02.11 programos asignavimų plano nuokrypio8: Atliktas perskirstymas tarp VRM programų, nes dėl Turto valdymo ir ūkio departamento prie VRM struktūrinių pasikeitimų buvo reikalingos lėšos išeitinėms išmokoms atleistiems darbuotojams mokėti




2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

E-02-01

Gyventojų pasitenkinimo paslaugomis indeksasKoordinatorius – VRM VVPD Vyriausybės programos įgyvendinimo plano prioritetinės krypties 3.2 rodiklis

0,86 0,86 0,83

0,85 0,85 0,85

0,84 0,83 0,85

Rodiklis viršytas dėl kryptingos valstybės politikos, skatinančios institucijas siekti aukštesnio asmenų aptarnavimo ir paslaugų teikimo lygio ir palengvinančios Lietuvos gyventojų naštą tvarkant reikalus valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose: paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę, paslaugų teikimo procedūrų supaprastinimas ir kt.


51

11 grafikas. Gyventojų pasitenkinimo paslaugomis indeksas

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.0.8

0.82

0.84

0.86

0.88





2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

E-02-02

Gyventojų, kurie naudojosi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, dalis, procentaisKoordinatorius – VRM EVSPS

50 46 4650 55 60

44 45 48

12 grafikas. Gyventojų, kurie naudojosi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, dalis, procentais

n-2 n-1 n* n+1 n+2 n+342

43

44

45

46

47

48

49

50

51

Šaltinis: Eurostato duomenys

52




2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

E-02-03

Gyventojų, manančių, kad valstybės tarnautojų veikla gerėja, dalis, procentaisKoordinatorius – VRM ŽIPD VTD SVP rodiklis E-01-01NPP rodiklis E-5.1.3

24 25 26

27 28 29

24 22 23

Rodiklio reikšmė nustatoma tiriant visų Lietuvos gyventojų (ne tik tų, kurie turėjo konkrečią bendravimo patirtį) nuomonę. Šis kriterijus tiesiogiai susijęs su pasitikėjimu valstybės tarnyba. Gyventojai apie valstybės tarnautojus dažniausiai susidaro nuomonę iš žiniasklaidos (paprastai neigiamą atgarsį visuomenėje sukėlusių įvykių politinėje ir viešojo valdymo srityse), o ne iš jų teikiamų paslaugų kokybės. Tai patvirtina kiti tyrimo duomenys: nors šio rodiklio reikšmė mažėjo, tačiau 2017 metais gyventojų pasitenkinimo paslaugomis indekso reikšmė buvo pati didžiausia per pastaruosius dešimt metų. Taigi šis rodiklis labiau susijęs su valstybės tarnybos įvaizdžiu, o ne su vykdoma institucijų veikla.Šis rodiklis suformuluotas ydingai, todėl negalima tikėtis rodiklio reikšmių augimo. Atsižvelgiant į tai, siūlome jį performuluoti. Siūlomo tokia formuluotė: Teigiamai valstybės tarnautojų darbą vertinančių gyventojų dalies pokytis, procentais. Pradinė reikšmė 2018 metais – 0, 2019 metais +1, 2020 metais +2.

13 grafikas. Gyventojų, manančių, kad valstybės tarnautojų veikla gerėja, dalis, procentais

n-2 n-1 n* n+1 n+2 n+320

21

22

23

24

25

26

27

28

29

30





2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

E-02-04

Pasitikėjimas valstybės institucijomis, procentais Koordinatorius – VRM VVPDVyriausybės programos įgyvendinimo plano prioritetinės krypties 3.4 rodiklis

- 72

67 70 75

51* 71 65

Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad gyventojai nelabai žino kurios institucijos yra valstybės, o kurios ne. Pasitikėjimas valstybės institucijomis labai smarkiai 2016 metais išaugo dėl pakeisto, iš esmės atnaujinto, klausimyno, kuomet gyventojams buvo pateiktas valstybės teikiamų paslaugų sąrašas. Tyrimo rezultatai parodė, kad prie valstybės institucijos gyventojai priskyrė sveikatos priežiūros paslaugas, ir tai turėjo įtakos jų pasitikėjimo valstybės institucijomis vertinimui. 2017 metais, patikslinus klausimyną ir tiksliau apibrėžus kas yra valstybės institucijos, buvo gauti patikimesni duomenys. Lyginant pastarojo dešimtmečio pasitikėjimo valstybės institucijomis tendencijas matyti, kad daugiausia gyventojų pasitiki tik Valstybine priešgaisrine apsauga ir policija. Visos kitos valstybės institucijos (ypač LR Seimas ir LR Vyriausybė) vertinamos daug prasčiau, todėl nėra pagrindo manyti, kad bendras pasitikėjimas valstybės institucijomis per artimiausią dešitmetį bus toks aukštas kaip 2020 metais planuojamos reikšmės.

2015–2016 metais VRM SVP šis rodiklis nebuvo planuojamas, tačiau gyventojų apklausų metų jis buvo matuojamas, todėl šioje astaskaitoje pateikiamos šio rodiklio faktinės reikšmės.

53

14 grafikas. Pasitikėjimas valstybės institucijomis, procentais

n-2 n-1 n* n+1 n+2 n+347

52

57

62

67

72

77


KETVIRTASIS SKIRSNISTREČIOJO STRATEGINIO TIKSLO (KODAS 03)

„SUDARYTI SĄLYGAS TOLYGIAI IR DARNIAI REGIONŲ PLĖTRAI“ĮGYVENDINIMAS

Trečiasis strateginis tikslas 2017 metais buvo įgyvendinamas per šias Vidaus reikalų ministrui pavestų valsdymo sričių strateginio veiklos plano programas:

03.03 Regionų plėtros ir Europos Sąjungos struktūrinės paramos programų įgyvendinimo užtikrinimas

Įgyvendina pagal kompetenciją: VRM Regioninės politikos departamentas Regioninės plėtros departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

03.53 Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programaĮgyvendina VRM Regioninės politikos departamentas

03.54 Europos kaimynystės priemonės programaĮgyvendina VRM Regioninės politikos departamentas

03.58 Norvegijos finansinės paramos programaĮgyvendina VRM Regioninės politikos departamentas

2017 metais buvo įgyvendinamos horizontalaus bendradarbiavimo principais veikiančios priemonės: Integruotos teritorinės investicijos (ITI) – teritoriniu principu paremtas investavimo modelis, kuris apjungia strateginio planavimo (socialinė ir ekonominė plėtra) ir erdvinio planavimo (urbanistinė plėtra) elementus ir jų įgyvendinimui skirtas kompleksinės plėtros priemones; Bendruomenės inicijuota vietos plėtra (BIVP) – ES fondų investavimo būdas, kuomet vietos strategijų rengimas ir projektų atranka vykdoma decentralizuotai, įtraukiant (lygiomis teisėmis su savivalda) – vietos bendruomenę ir verslą; teritorinę investavimo logiką taikančios teritorinio bendradarbiavimo programos (INTERREG).

Integruotos teritorinės investicijos (ITI):

54

Investicijomis į mažus ir vidutinius miestus, ypač esančius atokesniuose regionuose, siekiama užtikrinti kokybišką, švarią ir saugią gyvenamąją aplinką, būtiną sprendžiant demografines problemas, išnaudojant miestų traukos centrų potencialą investicinės aplinkos gerėjimui ir naujų darbo vietų kūrimui (pritaikant esamas ar kuriant naujas miestų viešąsias erdves). Per 2017 metus pagal VRM priemones „Pereinamojo laikotarpio teritorijų vystymas. I“, „Pereinamojo laikotarpio teritorijų vystymas. II“ ir „Miestų kompleksinė plėtra“ pasirašytos 37 finansavimo sutartys dėl projektų, kuriems skirta 39,65 mln. eurų ES ir valstybės biudžeto paramos.

Investicijomis didžiuosiuose miestuose pirmiausia siekiama aktyvinti juose vykstančią ekonominę veiklą, pertvarkant miestų teritorijas (konversija), gerinant jose gyvenamosios aplinkos kokybę, gyvenimo sąlygas ir pasiekiamumą. Per 2017 metus pagal VRM priemones „Didžiųjų miestų kompleksinė plėtra“ ir „Kompleksinė paslaugų plėtra integruotų teritorijų vystymo programų tikslinėse teritorijose“ pasirašytos 26 finansavimo sutartys dėl projektų, kuriems skirta 75,2 mln. eurų ES ir valstybės biudžeto paramos.2017 metais patvirtinta nauja VRM ES lėšomis remiama priemonė „Miesto inžinerinės infrastruktūros, svarbios verslui, atnaujinimas ir plėtra“, skirta investicijoms regionuose pritraukti ir darbo vietoms kurti. Priemonės lėšomis galės būti sukuriama ar atnaujinama fizinė infrastruktūra, siekiant pritraukti Lietuvos ir užsienio privačių investicijų. Planuojama, kad pagal priemonę investuotas vienas euras pritrauks vieną eurą papildomų materialinių investicijų. Taip pat bus siekiama, kad tikslinėse teritorijose padidėtų dirbančių dalis.

Parama mažiausiems miestams ir kaimo vietovėms:Investuojant į miestelius ir kaimus siekiama kompleksiškai atnaujinti jų bendruomeninę ir viešąją

infrastruktūrą, naudoti jų socialinį, kultūrinį ir gamtinį potencialą darniai gyvenamosios aplinkos plėtrai bei gyvybingumui palaikyti. Per 2017 metus pagal priemonę „Kaimo gyvenamųjų vietovių atnaujinimas“ pasirašyta 13 finansavimo sutarčių dėl projektų, kuriems skirta 9,63 mln. eurų ES ir valstybės biudžeto paramos.

Teritorinis bendradarbiavimas:Remiant bendradarbiavimą per sieną su ES ir kaimyninių valstybių regionais atrinkti finansuoti 90

Lietuvos ir Latvijos programos, kuriems skirta 47,62 mln. eurų ERPF lėšų (dalyvauja 157 Lietuvos partneriai, kuriems tenka 23,06 mln. paramos lėšų), Pietų Baltijos programos projektuose dalyvauja 79 Lietuvos partneriai, jiems skirta 7,99 mln. eurų ERPF lėšų.

Pagal Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos programą iš 1 kvietimo gautų 245 paraiškų, patvirtinta 30 projektų, iš kurių 24 projektuose dalyvauja 40 Lietuvos partnerių ir jiems skirta 11,5 mln. eurų.

Atrinkti finansuoti II-ojo Lietuvos ir Lenkijos programos 38 smulkieji projektai, kuriuose dalyvauja 41 Lietuvos partneris ir jiems skirta 0,94 mln. eurų paramos lėšų.

Pasirašytas finansinis susitarimas tarp Europos Komisijos ir Rusijos Federacijos, kas sudaro sąlygas pradėti Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programos įgyvendinimą. Pasirašytos 162 bendrojo finansavimo sutartys su Lietuvos partneriais už 2,1 mln. eurų, avansu Lietuvos partneriams išmokėta 980 tūkst. eurų bendrojo finansavimo lėšų.

Plėtojant tarptautinį regionų bendradarbiavimą su ES, Norvegijos, Šveicarijos valstybių regionais dalyvaujama įgyvendinant kitas INTERREG V programas – pagal INTERREG Baltijos jūros regiono programą 2-ojo kvietimo metu atrinkti 39 projektai (25 projektuose dalyvauja Lietuvos partneriai, jiems skirta 5,5 mln. eurų ERPF lėšų) ir atrinkti 25 parengiamieji projektai, kur 13-oje projektų dalyvauja LT partneriai ir jiems skirta 119 tūkst. eurų. 2017 metais INTERREG EUROPE programa paskelbė savo 3-iąjį kvietimą, kurio metu gavo 234 paraiškas. Lietuvos partneriai dalyvauja 12 projektų iš 57 strateginio atitikimo vertinimą praėjusių projektų.

Šių ir kitų įgyvendintų regioninės politikos priemonių patirtis išryškina vieną esminę nacionalinės regioninės politikos problemą – regioninės politikos, teritorinio investavimo principų taikymas institucijų priimami kaip būtina sąlyga naudojant ES fondų paramą, tačiau nėra taikomos nacionalinės teisinės ir ekonominės priemonės. Todėl 2017 metais siekiant sisteminio regioninės politikos iššūkių sprendimo parengta Lietuvos regioninės politikos Baltoji knyga, kuriai pritarta 2017 metais gruodžio 15 d. Nacionalinės regioninės plėtros tarybos sprendimu. Šis dokumentas apibrėžė regioninės politikos tobulinimo kryptis ir veiksmus stiprinant atsakingą ir kompetentingą savivaldą, suteikiant daugiau atsakomybės priimant sprendimus (įgalinant) Lietuvos regionus, sukuriant koordinavimo mechanizmą vietos, regionų ir valstybės darniai plėtrai ir gerinant regionų įvaizdį. Baltąją knygą rengė darbo grupė, apimanti visų ministerijų, Seimo ir Vyriausybės kanceliarijų, regionų plėtros tarybų ir pagrindinių socialinių ir ekonominių partnerių – verslo ir nevyriausybinių organizacijų atstovus.

55

Baltojoje knygoje įtvirtintas visų suinteresuotų šalių sutarimas dėl regioninės politikos uždavinių ir konkrečių priemonių, tarp jų: savivaldybėms priskirti ekonominio augimo skatinimo funkciją ir išteklius, supaprasti valstybinės žemės panaudojimo investiciniams projektams sąlygas, į regionų plėtros valdymą įtraukti ekonominius ir socialinius partnerius, sukurti regionų kompetencijų biurus bei kiekvieno regiono specifikai pritaikytą plėtros paketą, atsižvelgiant į regionų specializaciją, atlikti funkcijų vietos savivaldos ir valstybės lygmens peržiūrą ir įvertinimą, parenkant jų vykdymui optimalų teritorinį lygį; sukurti objektyviais duomenimis paremtą viešųjų paslaugų standartą, leisiantį įvertinti Lietuvos gyventojų (tikslinių grupių) pasiskirstymą ir viešųjų paslaugų tinklo atitikimą gyventojų poreikiams; sukurti paskatų kurtis mažesniuose miestuose ir miesteliuose sistemą (lengvatinis būstas, švietimas, viešojo sektoriaus specialistų motyvavimas) ir kt.

Baltosios knygos susitarimų įgyvendinimas prisidės prie oraus, aktyvaus, saugaus, sveiko ir patrauklaus gyvenimo ir darbo prielaidų visoje Lietuvoje užtikrinimo.




2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

E-03-01

Sanglauda pagal bendrąjį vidaus produktą11, procentiniais punktais TVP-2112 R-03Vyriausybės programos įgyvendinimo plano prioritetinės krypties 3.5 rodiklis

0,5

1 1,5 2,0

0 -1,4* ND

*2016 metais – išankstiniai duomenys (rodiklio reikšmė gali būti tikslinama).Rodiklio reikšmė apskaičiuojama remiantis Lietuvos statistikos departamento skelbiama regionine BVP statistika (2017 metų reikšmė skelbiama 2018 metų pabaigoje).

15 grafikas. Sanglauda pagal bendrąjį vidaus produktą, procentiniais punktais

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

-2

-1

0

1

2

3

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento statistiniai duomenys

11 Sanglaudos rodiklis nurodo skirtumų pokytį. Teigiama rodiklio reikšmė reiškia vidutinių skirtumų mažėjimą, neigiama – didėjimą. 2016 metų rodiklio reikšmę bus galima apskačiuoti tik 2017 metų pabaigoje, Statistikos departamentui pateikus reikiamus statistinius duomenis.12 TVP-21 – 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto „Regioninė plėtra“ tarpinstitucinis veiklos planas, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. 172 „Dėl 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto „Regioninė plėtra“ tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“

56




2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

E-03-02

Lietuvos Respublikos vieta tarp mažiausius regioninius netolygumus turinčių ES šaliųVyriausybės programos įgyvendinimo plano prioritetinės krypties 3.5 rodiklis

7

7 6 5

8 10 ND

Rodiklio reikšmė apskaičiuojama remiantis Eurostat skelbiamu regioninės užimtumo didpersijos rodikliu (2017 metų reikšmė skelbiama 2018 metų viduryje).

16 grafikas. Lietuvos Respublikos vieta tarp mažiausius regioninius netolygumus turinčių ES šalių

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.0

2

4

6

8

10

12

Šaltinis: Europos Sąjungos statistikos tarnybos Eurostat statistiniai duomenys

4 lentelė. Trečiąjį vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių strateginį tikslą įgyvendinančios Vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių 2017–2019 metų strateginio veiklos plano programos ir ataskaitinių metų Lietuvos Respublikos biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme patvirtintų asignavimų panaudojimas:




planasPatikslintas

planas13Faktiškai

panaudota



03.03

Regionų plėtros ir Europos Sąjungos struktūrinės paramos programų įgyvendinimo užtikrinimas

65719 65711 36614,5 55,7

VRM Regioninės politikos departamentas,

Regioninės plėtros departamentas prie

Vidaus reikalų ministerijosIš jų ES ir kita tarptautinė finansinė parama 59832 59832 32593,7 54,5

Dėl 03.03 programos asignavimų panaudojimo nuokrypio12: Lėšos nepilnai panaudotos, nes dalis pareiškėjų atidėjo paraiškų pateikimo terminus (nespėjo parengti investicijų projektų ir (ar) neapsisprendė dėl projektų turinio), dėl parengtų prastos kokybės investicijų projektų užtruko jų vertinimas, dėl pareiškėjų vėlavimo atlikti parengiamosius darbus (nepaskelbti viešieji pirkimai)

03.53 Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programa

11145 10545 2593,2 24,6 VRM Regioninės politikos departamentas

Iš jų ES ir kita tarptautinė finansinė parama 7500 7500 1312,1 17,5Dėl 03.53 programos asignavimų panaudojimo nuokrypio12: Lėšos nepilnai panaudotos, nes projektų įgyvendinimo pradžioje vykdoma daugiau parengiamųjų veiklų, kurios nesusiję su išlaidų patyrimu (viešųjų pirkimų dokumentacijos rengimas, ekspertų samdymas, renginių ir kitų veiklų planavimas); pirmos projektų ataskaitos teikiamos pavėluotai, daugiau klaidų ir taisymų, kas sąlygoja lėtesnį lėšų deklaravimą


57




planasPatikslintas

planasFaktiškai

panaudota


patikslinto plano proc.

03.54 Europos kaimynystės priemonės programa 26205 26205 996,6 3,8 VRM Regioninės

politikos departamentasIš jų ES ir kita tarptautinė finansinė parama 26000 26000 885,4 3,4Dėl 03.54 programos asignavimų panaudojimo nuokrypio12: 2014–2020 metų laikotarpio programoms šalys partnerės Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika dar nėra pasirašę/ratifikavę finansinių susitarimų su Europos Komisija, dėl ko programų įgyvendinimas negalėjo vykti pilna apimtimi

03.58 Norvegijos finansinės paramos programa 5700 5700 2930,6 51,4 VRM Regioninės

politikos departamentasIš jų ES ir kita tarptautinė finansinė parama 4845 4845 2491 51,4Dėl 03.58 programos asignavimų panaudojimo nuokrypio12: Programa baigta vykdyti. Projektams skirto finansavimo nepanaudojimo priežastys – lėšų sutaupymai dėl neįvykusių viešųjų pirkimų, dėl mažesnės rinkos kainos lyginant su planuota kaina paraiškos rengimo metu, be to, neįgyvendinta dalis suplanuotų projekto veiklų

II SKYRIUSVYRIAUSYBĖS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

PIRMASIS PRIORITETAS

„DARNI, ATSAKINGA IR SVEIKA VISUOMENĖ“

1.2. Kryptis. ŠEIMAI PALANKIOS APLINKOS KŪRIMAS, BENDRUOMENIŲ STIPRINIMAS IR SMURTO VISOSE GYVENIMO SRITYSE MAŽINIMAS

1.2.7. Darbas. Konsoliduotos reagavimo į smurto artimoje aplinkoje atvejus procedūrosVeiksmai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo

1.2.7.3. Aliarmo (pagalbos mygtukų) sistemos, skirtos apsaugoti nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusius asmenis nuo pakartotinio smurto, įdiegimas ir tiesioginio (automatinio) suinteresuotų institucijų informavimo apie smurtą prieš vaikus užtikrinimas:

IV ketv. VSMPD, PD

(VRM)Įvykdyta.

1.2.7.3.1. išdalinti pagalbos iškvietimo įrenginius nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje asmenims;

II ketv.PDĮvykdyta

. 1.2.7.3.2. išanalizuoti įdiegtos aliarmo sistemos,

skirtos apsaugoti aukas nuo pakartotinio smurto, veiksmingumą ir suinteresuotų institucijų informavimo efektyvumą.

IV ketv. PD

Įvykdyta.

58

2017 metais policijoje įdiegta aliarmo (pagalbos mygtukų) sistema, skirtos apsaugoti nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusius asmenis nuo pakartotinio smurto. Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu patvirtintu Pagalbos iškvietimo elektroninių įrenginių išdavimo, paėmimo ir saugojimo organizavimo tvarkos aprašu, pagalbos iškvietimo elektroniniai įrenginiai (pagalbos mygtukai) paskirstyti apskričių vyriausiesiems policijos komisariatams ir, esant pagrindui, dalijami nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. Policijoje įdiegta ir pradėta naudoti automatinio specializuotos pagalbos centrų ir vaiko teisių apsaugos skyrių informavimo apie smurtą prieš vaikus funkcija.1.2.7.4. E. policijos paslaugų išplėtimas, siekiant, kad nukentėjęs nuo smurto artimoje aplinkoje asmuo būtų nedelsiant informuotas apie savo teises, galimybę gauti paramą ir teisines procedūras:

IV ketv.VSMPD,

PD(VRM)

1.2.7.4.1. pateikti e.Policija.lt portalo tituliniame puslapyje, atskiroje skiltyje, išsamią informaciją nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje asmenims apie jų teises, surašyti įstaigų ir institucijų, galinčių suteikti reikiamą pagalbą, kontaktus;

IV ketv.

PDĮvykdyt

a

1.2.7.4.2. tobulinti ePolicija.lt portalo funkcionalumą, numatantį galimybę asmeniui, pranešančiam apie smurto artimoje aplinkoje faktą, automatizuotai pateikti išsamią informaciją apie nukentėjusio nuo smurto artimoje aplinkoje asmens teises bei galimybes gauti reikiamą pagalbą (teisinę, psichologinę ir kt.).t

IV ketv.

PD

Įvykdyta

Išplėstos policijos elektroninės paslaugos: e-policija portale, asmuo, pateikęs pareiškimą apie smurto artimoje aplinkoje faktą ir nurodęs, jog yra smurto artimoje aplinkoje auka, automatiškai gauna informaciją apie nukentėjusiojo nuo smurto artimoje aplinkoje asmens teises ir galimybes gauti reikiamą pagalbą (teisinę, psichologinę ir kt.).

DARBO RODIKLISVSMPD 1.2.7. Darbas. Konsoliduotos reagavimo į smurto artimoje aplinkoje atvejus procedūros

Darbo rodiklisPlaninės /

Pasiektos reikšmės Siektinos reikšmės

2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.1.2.7._R-02-01-01-1115

Ikiteisminių tyrimų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, atliktų ir per 48 val. perduotų prokuratūrai procesiniam sprendimui priimti, ar kurių metu kreiptasi dėl kardomosios priemonės įtariamajam paskyrimo, dalis, proc.(PD SVP16 rodiklis P-01-08-01-06-12)

58 58

60 65 70

56 60

Geriausiais baigtų per 48 val. ikiteisminių tyrimų rezultatais pasižymėjo Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – AVPK): 93 proc., Tauragės AVPK: 86 proc., Alytaus AVPK: 80 proc. Policijos atstovai glaudžiai bendradarbiauja su prokuratūromis, teismais, siekdami, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas per kuo trumpesnį terminą. Visais atvejais, kai smurto artimoje aplinkoje aplinkybės yra aiškios, įtariamasis sulaikytas, prokurorai nereikalauja papildomai atlikti perteklinių proceso veiksmų, tokio pobūdžio ikiteisminiai tyrimai baigiami pagreitinto proceso tvarka ir perduodami per 48 val., t. y. užtikrinamas ikiteisminio tyrimo efektyvumas ir tyrimo trukmės pagrįstumas.

17 grafikas. Ikiteisminių tyrimų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, atliktų ir per 48 val. perduotų prokuratūrai procesiniam sprendimui priimti, ar kurių metu kreiptasi dėl kardomosios priemonės

15 Vyriausybės programos įgyvendinimo plano rodiklis16 SVP – čia ir toliau strateginis veiklos planas

59

įtariamajam paskyrimo, dalis, proc.(PD SVP rodiklis P-01-08-01-06-12)

n-1 n* n+1 n+2 n+355

60

65

70

75

Šaltinis: Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos informacinės sistemos duomenys

60

1.4. Kryptis. VISUOMENĖS SVEIKATOS STIPRINIMAS

1.4.1. Darbas. Gyventojų sveikos gyvensenos ugdymo sistemos keitimas, orientuojantis į sveikatinimą ,,nuo darželio“

Veiksmai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo14.1.8. Skaidrios kūno kultūros ir sporto srities valdymo ir finansavimo sistemos sukūrimas, taikant efektyvius kūno kultūros ir sporto finansavimo kriterijus bei orientuojantis į visuomenės fizinio aktyvumo skatinimą:

IV ketv. KKSD(VRM)

1.4.1.8.1. parengti ir patvirtinti sporto srities investicinių projektų atrankos kriterijus ir jų reikšmes;

IV ketv. VVPD, KKSD

1.4.1.8.2. parengti ir patvirtinti sporto (šakų) federacijų didelio sportinio meistriškumo plėtros programų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis kriterijus;

IV ketv.

VVPD, KKSD

1.4.1.8.3. parengti Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, numatantį, kad Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojami tik tie projektai, kurie susiję su sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimu bei gyventojų fizinio aktyvumo skatinimu

III ketv.

VVPD, KKSD

Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Kūno kultūros ir sporto departamentas, KKSD) generalinio direktoriaus 2015 metų balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-240 patvirtinti departamento investicijų projektų atrankos kriterijai, kurie galiojo iki 2018 metų. Vyriausybei 2017 metais rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 478 patvirtinus naują Valstybės lėšų, skirtų valstybės kapitalo investicijoms, planavimo, tikslinimo, naudojimo, apskaitos ir kontrolės taisyklių redakciją, Kūno kultūros ir sporto departamento investicijų projektų, kurie bus pradėti vykdyti 2019 metais, atrankos kriterijus 2018 metais tvirtins švietimo ir mokslo ministras formuojantis politiką kūno kultūros ir sporto srityje (Vyriausybės 2010 metų kovo 24 d. nutarimas Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“). Sporto srities investicijų projektų atrankos kriterijų projektas bus teikiamas Švietimo ir mokslo ministerijai.Nuo 2018 metų nacionalinių sporto (šakų) federacijų didelio meistriškumo sporto programos pradėtos finansuoti valstybės biudžeto lėšomis pagal aiškius, skaidrius finansavimo kriterijus, kas skatins federacijų konkurenciją, gero valdymo principų diegimą bei veiklos efektyvumą. Taip pat atsisakyta valstybei nebūdingos funkcijos – tiesioginio sportininkų rengimo. Olimpinės rinktinės kandidatus rengianti valstybės biudžetinė įstaiga – Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpinis sporto centras – nuo 2018 metų tampa atsakinga tik už sporto bazių administravimą ir priežiūrą, bet ne sportininkų rengimą. Lietuvos olimpinio sporto centro veiklai skirti valstybės biudžeto asignavimai skiriami federacijų sportininkų rengimo programų finansavimui pagal valstybės nustatytus kriterijus.Kūno kultūros ir sporto departamentas dalyvavo rengiant Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (toliau – įstatymo projektas). Parengtas įstatymo projektas pateiktas Vyriausybei 2017 metais spalio 4 d. raštu Nr. 1D-5223. Vyriausybė įstatymo projektą perdavė Švietimo ir mokslo ministerijai (2017 metų spalio 17 d. pavedimas Nr. S-2765). Įstatymo projektu siūloma Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšomis finansuoti tik sportinio inventoriaus ir įrangos įsigijimo bei gyventojų fizinio aktyvumo skatinimo projektus.1.4.3. Darbas. Ankstyvos galimų savižudybių atpažinimo ir kompleksinės pagalbos suteikimo sistemos sukūrimas

Veiksmai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo1.4.3.2. Paslaugų, teikiamų su savižudybės rizika susijusiems asmenims, prieinamumo ir kokybės vertinimo atlikimas, pagal poreikį inicijuojant tyrimus, kurių reikia savižudybių prevencijos

IV ketv. ŽIPD,(SAM)

61

priemonėms planuoti: 1.4.3.2.1. parengti psichologinės veiklos vidaus

reikalų statutinėse įstaigose tobulinimo programą.

IV ketv. VVPD, KKSDVykdoma

2017 metais atlikta vidaus tarnybos sistemos pareigūnų apklausa dėl pasitenkinimo vidaus reikalų įstaigų psichologų teikiamomis paslaugomis: psichologinės pagalbos prieinamumas, vertinimas, psichologinės pagalbos ir psichologų organizuotų mokymų poreikio vertinimas. Įvertintos vidaus reikalų centrinės įstaigų ataskaitos dėl psichologų veiklos organizavimo vidaus reikalų įstaigose 2017 metų vertinimo. Apibendrinus gautus duomenis rengiama psichologinės veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose tobulinimo programa.

ANTRASIS PRIORITETAS

„ŠVIETIMO, KULTŪROS IR MOKSLO PASLAUGŲ KOKYBĖS IR EFEKTYVUMO DIDINIMAS“

2.2. Kryptis: ŠVIETIMO PRIEINAMUMO IR TARPTAUTINIO KONKURENCINGUMO DIDINIMAS

2.2.4. Darbas. Darnaus profesinio mokymo, mokslo ir studijų institucijų tinklo sukūrimas ir socialinės įtraukties didinimas

Veiksmai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo2.2.4.5. Pakopinio vidaus tarnybos pareigūnų rengimo institucionalizavimas, integruojant profesinį mokymą ir aukštąjį mokslą:

II ketv. ŽIPD(VRM)

2.2.4.5.1. parengti aukštosios mokyklos koncepciją ir aukštosios mokyklos įsteigimo planą-grafiką;

II ketv. ŽIPD

2.2.4.5.2. parengti teisės aktų projektus, reikalingus aukštajai mokyklai įsteigti. III ketv. ŽIPD

2017 metais II ketv. buvo parengta aukštosios mokyklos koncepcija ir aukštosios mokyklos įsteigimo planas -grafikas, tačiau dėl pradėtos aukštųjų mokyklų reformos juos reikia koreguoti.Pasiūlyta Vyriausybei atidėti šio veiksmo įvykdymo terminą iki 2018 metų IV ketv., nes dar nebaigta aukštųjų mokyklų reforma. Šiuo metu didžioji dalis būsimų pareigūnų rengiami MRU Viešojo saugumo fakultete, dalis – VGTU (ugniagesiai-gelbėtojai), pareigūnai taip pat rengiami vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose (policijos, pasieniečių ir Ugniagesių gelbėtojų mokyklose). Vyriausybė 2017 metų lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 947 numatė reorganizuoti MRU prijungimo prie VGTU būdu iki 2019 metų. Šiuo metu dar yra neaišku, kaip bus jungiami minėti universitetai, kurioje aukštojoje mokykloje (jungtiniame VGTU ir MRU universitete ar kitame universitete) bus vykdomas pakopinis pareigūnų rengimas, todėl galutiniai sprendimai dar rengiami ir dar negalima patikslinti aukštosios mokyklos koncepcijos ir plano grafiko ar parengti teisės aktų projektus, reikalingus aukštajai mokyklai įsteigti.

2.3. Kryptis. ŠEIMAI PALANKIOS APLINKOS KŪRIMAS, BENDRUOMENIŲ STIPRINIMAS IR SMURTO VISOSE GYVENIMO SRITYSE MAŽINIMAS

2.3. Kryptis. Šeimai palankios aplinkos kūrimas, bendruomenių stiprinimas ir smurto visose gyvenimo srityse mažinimas2.3.5. Darbas. Švietimo, kultūros ir mokslo institucijų stebėsenos ir veiklos vertinimo sistemos sukūtimas, orientuojantis į kokybės ir efektyvumo nuostatas

Veiksmai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo2.3.5.2. Profesinio mokymo, rengimo ir specialistų kvalifikacijos tobulinimo būklės, raidos tendencijų stebėsenos integravimas į nacionalinę žmogiškųjų išteklių stebėsenos sistemą:

IV ketv. . ŽIPD(ŠMM)

2.3.5.2.1. pagal kompetenciją dalyvauti diegiant nacionalinę žmogiškųjų išteklių stebėsenos

II ketv. ŽIPDĮvykdyta

62

sistemą.; .

TREČIASIS PRIORITETAS

„VIEŠOJO SEKTORIAUS EFEKTYVUMO IR SKAIDRUMO DIDINIMAS“

3.1. Kryptis. VIEŠOJO SEKTORIAUS EFEKTYVUMO DIDINIMAS

3.1.1. Darbas. Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos (institucinės sąrangos) optimizavimasVeiksmai / poveiksmiai 2017 m. 2018 m. 2019

m. 2020 m. Vykdo

3.1.1.1. Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo koncepcijos parengimas ir patvirtinimas.

IV ketv.VVPD(VRM)

Vykdoma

VėluojaVidaus reikalų ministerijos parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo koncepcijos patvirtinimo“ projektas 2018 metų vasario 26 d. raštu Nr. 1D-1063 pateiktas derinti Finansų ir Ūkio ministerijoms.

DARBO RODIKLISVVPD 3.1.1. Darbas. Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos (institucinės sąrangos) optimizavimas

Darbo rodiklisPlaninės / Pasiektos reikšmės Siektinos reikšmės

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

3.1.1._R-02-01-01-01Viešojo sektoriaus įstaigų skaičiaus mažėjimas,

- -1

5 10 153

Rodiklis viršytas, kadangi įgyvendinant Vykdomosios valdžios sistemos sandaros tobulinimo koncepcijos nuostatas buvo priimta daugiau negu įprasta sektorinių optimizuojančių sprendimų dėl kurių buvo sumažintas viešojo sektoriaus įstaigų skaičius.

18 grafikas. Viešojo sektoriaus įstaigų skaičiaus mažėjimas, proc.

n* n+1 n+2 n+30

2

4

6

8

10

12

14

16

Šaltinis: Vidaus reikalų ministerijos statistiniai duomenys

3.1.4. Darbas. Valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimas ir valstybės informacinių sistemų modernizavimas

Veiksmai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo3.1.4.4. Valstybės ir valstybės valdomų įmonių elektroninių ryšių tinklų valdymo efektyvumo įvertinimas ir optimizavimas:

IV ketv. EVSPS17,

IRD18

(SM)

17 Vidaus reikalų ministerijos Elektroninės valdžios ir saugos politikos skyrius18 Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

63

3.1.4.4.1. reglamentuoti Vidaus reikalų ministerijos valdomo Skaitmeninio mobiliojo radijo ryšio tinklo veiklą, išplečiant galimybę paslaugomis naudotis valstybės ir savivaldybės institucijoms ir įstaigoms, užtikrinančioms viešąjį saugumą, skubios pagalbos teikimą, paieškos ir gelbėjimo darbų vykdymą, ekstremalių situacijų valdymą.

IV ketv.

EVSPS, IRD

Įvykdyta.

2017 metų liepos 5 d. patvirtinti Lietuvos viešojo saugumo ir pagalbos tarnybų skaitmeninio mobiliojo radijo ryšio tinklo nuostatai. Reglamentuotas Lietuvos viešojo saugumo ir pagalbos tarnybų skaitmeninio mobiliojo radijo ryšio tinklo veikimas. Tinklo paslaugų teikimas užtikrinamas ne tik Lietuvos viešojo saugumo, bet ir pagalbos tarnyboms (greitosios medicinos pagalbos stotims ar skyriams), Lietuvos bankui, savanoriškosioms ugniagesių organizacijoms ir kitoms įstaigoms.3.1.4.6. Viešo sektoriaus naudojimosi elektroninėmis paslaugomis efektyvinimas, atsisakant perteklinių ir dubliuojančių IT sprendimų, konsoliduojant viešuosius pirkimus:

III ketv.EVSPS,

IRD(LRVK)

3.1.4.6.1. specifikuoti Lietuvos nacionalinės elektroninės atpažinties informacinės sistemos atnaujinimą pagal elektroninės atpažinties eIDAS mazgo specifikacijos reikalavimus;

IV ketv.

EVSPS, IRDĮvykdyta.

Sudaryta sutartis dėl programinės įrangos, skirtos Nacionalinės elektroninės tapatumo sistemos (NETAIS) atnaujinimui pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 910/2014 (eIDAS reglamento) reikalavimus įdiegimo. Įdiegus programines priemones bus sudarytos prielaidos viešajam ir privačiam sektoriams vystyti ekonominius santykius Europos Sąjungos elektroninėje erdvėje ir gauti paslaugas nuotoliniu būdu, gyventojai skatinami naudotis elektroninėmis atpažinties priemonėmis.3.1.4.7. Informacinių sistemų ir registrų pritaikymas nusikalstamumo statistikos duomenims kaupti ir analizuoti:

IV ketv.EVSPS,

IRD(VRM)

3.1.4.7.1. Atlikti nusikalstamumo statistikos duomenų poreikio analizę.

IV ketv. EVSPS, IRDĮvykdyta.Atsižvelgiant į 2017 metų balandžio 21 d. Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. DĮ-107 patvirtintą Statistinių rodiklių, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, sąrašą, 2017 metais atlikta nusikalstamumo statistinių duomenų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, parengimo analizė. Surinkti poreikiai Nusikalstamų veikų žinybinio registro, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos programinės įrangos pritaikymui nusikalstamumo statistiniams duomenims, susijusiems su smurtu artimoje aplinkoje, kaupti ir teikti. Numatyti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro programinės įrangos tobulinimo reikalavimai.

3.2. Kryptis. VIEŠOJO SEKTORIAUS EFEKTYVUMO DIDINIMAS

KRYPTIES RODIKLIS

VVPD 3.2. Kryptis. Viešųjų ir administracinių paslaugų modernizavimas ir informacinės visuomenės plėtra

Krypties rodiklisPlaninės / Pasiektos reikšmės Siektinos reikšmės2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

3.2._E-02-01Gyventojų pasitenkinimo paslaugomis indeksas 0.84 - 0,83 0,85 0,85 0,850,83 0,85Rodiklis viršytas dėl kryptingos valstybės politikos, skatinančios institucijas siekti aukštesnio asmenų aptarnavimo ir

64

paslaugų teikimo lygio ir palengvinančios Lietuvos gyventojų naštą tvarkant reikalus valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose: paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę, paslaugų teikimo procedūrų supaprastinimas ir kt.

65

19 grafikas. Gyventojų pasitenkinimo paslaugomis indeksas

2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.0.82

0.825

0.83

0.835

0.84

0.845

0.85

0.855


3.2.1. Darbas. Žmogaus patogumui skirtos viešosios paslaugosVeiksmai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo

3.2.1.1. Viešųjų ir administracinių paslaugų stebėsenos ir analizės informacinės sistemos (PASIS) tobulinimas, suformuojant principus, gaires ir įrankius, kuriais vadovaujantis ir / ar naudojantis būtų užtikrinamas paslaugų (tarp jų ir integruotų paslaugų) kūrimas, modernizavimas ir stebėsena:

III ketv.EVSPS,VVPD(VRM)

3.2.1.1.1. atlikti Viešųjų ir administracinių paslaugų aprašų ir rodiklių pirminį duomenų surinkimą;

III ketv. EVSPS,VVPD

Terminas pateikti duomenis į PASIS buvo numatytas Viešojo administravimo įstatyme (2017 metų gegužės 31 d.). Naujausiais (2018 metų vasario 26 d.) duomenimis PASIS pateikti 14449 paslaugų aprašymai, paskyras turi 327 teikėjai.3.2.1.3.Viešųjų ir administracinių paslaugų modernizavimas, įdiegiant efektyvumo vertinimus, supaprastinant ir trumpinant procesus, parenkant tinkamiausią paslaugų teikimo būdą:

IV ketv. VVPD (VRM)

3.2.1.3.1. atlikti vidaus reikalų ministrui pavestose valdymo srityse teikiamų viešųjų ir administracinių paslaugų peržiūrą ir parengti pasiūlymus dėl jų modernizavimo;

II ketv. VVPD

Atliktos šių VRM įstaigų teikiamų paslaugų peržiūros ir pateikti pasiūlymai (pasiūlymai užfiksuoti atitinkamų pasitarimų dėl PASIS katalogo peržiūros protokoluose) dėl atitinkamų paslaugų tobulinimo ar jų atsisakymo: Vidaus reikalų ministerijos; Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos; Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos; Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos; Asmens dokumentų išrašymo centro prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos; Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos; Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos; Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos; Turto valdymo ir ūkio departamento prie Vidaus reikalų ministerijos; Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos,; Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos; Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos. 3.2.1.3.2. atlikti administracinių paslaugų,

teikiamų trijose institucijose (įstaigose) peržiūra ir parengti pasiūlymus dėl jų modernizavimo.

IV ketv. VVPD

Atliktos Valstybės tarnybos departamento, Kūno kultūros departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir VĮ „Regitra“ teikiamų paslaugų peržiūros ir pateiki pasiūlymus dėl atitinkamų paslaugų tobulinimo ar jų

66

atsisakymo (pasiūlymai užfiksuoti atitinkamų pasitarimų dėl PASIS katalogo peržiūros protokoluose).

DARBO RODIKLISVVPD 3.2.1. Darbas. Žmogaus patogumui skirtos viešosios paslaugos


2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

33.2.1._R-02-01-01-02Supaprastintų viešųjų ar administracinių paslaugų skaičius

- -30

60 90 12070

Rodiklis viršytas kadangi institucijos buvo įpareigotos teikti informaciją į Viešųjų ir administracinių paslaugų stebėsenos ir analizės sistemą (PASIS). Prieš pateikdamos informaciją į PASIS, jos turėjo peržiūrėti savo teikiamas paslaugas, jų teikimo procedūras. Kadangi Vyriausybės prioritetiniai darbai, susiję su paslaugų kokybės gerinimu, keičiant teisės aktus buvo atkreipiamas dėmesys į paslaugų teikimo tobulinimą. Atsižvelgiant į tai, institucijos ėmėsi veiksmų ir daugumą paslaugų perkėlė į elektroninę erdvę, pagal galimybes sutrumpino paslaugų teikimo procedūras ir trukmę.

20 grafikas. Supaprastintų viešųjų ar administracinių paslaugų skaičius

2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.0

30

60

90

120

150


DARBO RODIKLISVVPD 3.2.1. Darbas. Žmogaus patogumui skirtos viešosios paslaugos


2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

3.2.1._R-02-01-01-03Įstaigų, pasiekusių didesnę brandą vertinant ir gerinant paslaugų kokybę, dalis, proc.

- - 019 15 30 45

Rodiklis bus pradėtas skaičiuoti 2018 metais.

21 grafikas. Įstaigų, pasiekusių didesnę brandą vertinant ir gerinant paslaugų kokybę, dalis, proc.

2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.0

10

20

30

40

50

19 Nulinė reikšmė pateikta Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, kaip startinė rodiklio reikšmė.

67

DARBO RODIKLIS

VVPD 3.3.2. Darbas. Valstybės institucijų duomenų atvėrimas ir vienodos konsultavimosi su visuomene praktikos įdiegimas


2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

3.3.2._R-02-01-01-04Gyventojų dalis, žinanti apie galimybes ir būdus teikti siūlymus dėl jiems svarbių klausimų sprendimo, proc.

5557 60 65

53 51 52

Rodiklis nepasiektas. Tyrimai rodo, kad visuomenė dar nėra pakankamai pilietiškai aktyvi (nepakankamos institucijų pastangos įtraukti gyventojus į sprendimų priėmimą, o ir patys gyventojai nėra pakankamai aktyvūs). Atsižvelgiant į tai yra pradėti vykdyti darbai, susiję su institucijų duomenų atvėrimu, vienodos konsultavimosi su visuomene praktikos įdiegimu, kurių įgyvendinimas prisidės prie rodiklio pasiekimo.

22 grafikas. Gyventojų dalis, žinanti apie galimybes ir būdus teikti siūlymus dėl jiems svarbių klausimų sprendimo, proc.

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.50

52

54

56

58

60

62

64

66


3.4. Kryptis. KOMPETENCIJOS VALSTYBĖS VALDYMO SRITYJE KĖLIMAS

KRYPTIES RODIKLISVVPD 3.4. Kryptis. Kompetencijos valstybės valdymo srityje kėlimas

Planines / Pasiektos reikšmės Siektinos reikšmesKrypties rodiklis 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020

m.3.4._E-02-04Pasitikėjimas valstybės institucijomis, proc. 51 71 72 67 70 7565Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad gyventojai nelabai žino kurios institucijos yra valstybės, o kurios ne. Pasitikėjimas valstybės institucijomis labai smarkiai 2016 metais išaugo dėl pakeisto, iš esmės atnaujinto, klausimyno, kuomet gyventojams buvo pateiktas valstybės teikiamų paslaugų sąrašas. Tyrimo rezultatai parodė, kad prie valstybės institucijos gyventojai priskyrė sveikatos priežiūros paslaugas, ir tai turėjo įtakos jų pasitikėjimo valstybės institucijomis vertinimui. 2017 metais, patikslinus klausimyną ir tiksliau apibrėžus kas yra valstybės institucijos, buvo gauti patikimesni duomenys. Lyginant pastarojo dešimtmečio pasitikėjimo valstybės institucijomis tendencijas matyti, kad daugiausia gyventojų pasitiki tik Valstybine priešgaisrine apsauga ir policija. Visos kitos valstybės institucijos (ypač LR Seimas ir LR Vyriausybė) vertinamos daug prasčiau, todėl nėra pagrindo manyti, kad bendras pasitikėjimas valstybės institucijomis per artimiausią dešitmetį bus toks aukštas kaip 2020 metais planuojamos reikšmės.2015–2016 metais VRM SVP šis rodiklis nebuvo planuojamas, tačiau gyventojų apklausų metų jis buvo matuojamas, todėl šioje astaskaitoje pateikiamos šio rodiklio faktinės reikšmės.

68

23 grafikas. Pasitikėjimas valstybės institucijomis, proc.

2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.60

62

64

66

68

70

72

74

76


DARBO RODIKLISŽIPDBD

(VTD)

3.4.1. Darbas. Patrauklumo valstybės tarnyboje didinimas, pertvarkant atrankos, ugdymo ir motyvavimo sistemas


2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

3.4.1._R-02-01-01-05Vyriausybinio sektoriaus valstybės tarnautojų motyvacijos lygio pokytis, proc.Strartinė Valstybinio sektoriaus valstybės tarnautojų motyvacijos lygio 2017 m. reikšmė 0,52 proc.

ND ND

0

- - 552

Tai naujas rodiklis, kurio reikšmė pirmą kartą buvo nustatyta 2017 metais atliekant Vyriausybinio sektoriaus (visų ministerijų ir įstaigų prie ministerijų) valstybės tarnautojų apklausą, todėl nėra galimybių palyginti su kitų tyrimų rezultatais.

24 grafikas. Vyriausybinio sektoriaus valstybės tarnautojų motyvacijos lygio pokytis, proc.

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.0

10

20

30

40

50

60

DARBO RODIKLISŽIPDBD

(VTD)3.4.1. Darbas. Žmogiškųjų išteklių valdymo sistemos corientavimas į veiklos rezultatus


2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

3.4.2._R-02-01-01-06Valstybės tarnybos, kaip darbdavio, patrauklumo teigiamo vertinimo pokytis, proc.Startinė valstybės tarnybos, kaip darbdavio patrauklumo lygio reikšmė 2017 m. 50 proc.

ND ND

020

1 3 5

0

20 Startinė pokyčio reikšmė

69

Tai naujas rodiklis, kurio reikšmė pirmą kartą buvo nustatyta 2017 m. atliekant Lietuvos gyventojų apklausą, todėl nėra galimybių palyginti su kitų tyrimų rezultatais. Šis tyrimas parodė, kad 50 proc. gyventojų norėtų dirbti valstybės tarnyboje jeigu būtų tokia galimybė.

25 grafikas. Valstybės tarnybos, kaip darbdavio, patrauklumo teigiamo vertinimo pokytis, proc.

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.0

1

2

3

4

5

6

3.5. Kryptis. VIETOS SAVIVALDOS IR REGIONŲ STIPRINIMAS

KRYPTIES RODIKLISRPD 3.5. Kryptis. Vietos savivaldos ir regionų stiprinimas

Krypties rodiklisPlanines / Pasiektos reikšmės Siektinos reikšmės2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

3.5._E-03-02Lietuvos Respublikos vieta tarp mažiausius regioninius užimtumo netolygumus turinčių ES šalių

8 107

7 6 5ND

Šis rodiklis leidžia įvertinti pažangą mažinant regioninius užimtumo netolygumus (lyginant su kitų ES šalių situacija). Lietuvos Respublikos vieta tarp mažiausius regioninius užimtumo netolygumus turinčių ES šalių bus žinoma metų viduryje Europos Sąjungos statistikos tarnybai Eurostatui paskelbus informaciją.

26 grafikas. Lietuvos Respublikos vieta tarp mažiausius regioninius užimtumo netolygumus turinčių ES šalių

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.4

5

6

7

8

9

10

11

Šaltinis: Europos Sąjungos statistikos tarnybos Eurostat statistiniai duomenys

70

KRYPTIES RODIKLISRPD 3.5. Kryptis. Vietos savivaldos ir regionų stiprinimas

Krypties rodiklisPlanines / Pasiektos


2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.3.5._E-03-01Sanglauda pagal BVP21 -1.4 0,5 1 1,5 2NDŠis vertinimo kriterijus leidžia įvertinti regionų ekonominių skirtumų pokytį. Duomenys renkami metų periodiškumu. Rodiklis bus paskaičiuotas Lietuvos statistikos departamentui paskelbus duomenys apie bendrojo vidaus produkto vienam gyventojui, kuris naudojamas nustatant sanglauda pagal BVP.

27 grafikas. Sanglauda pagal BVP

2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

-2

-1.5

-1

-0.5

0

0.5

1

1.5

2

2.5

Šaltinis: Statistikos departamento duomenys

3.5.1. Darbas. Regionų kryptingos plėtros principų suformavimas ir plėtros planavimo sistemos pertvarkymas.

Veiksmai / poveiksmiai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo3.5.1.1. Regionų plėtros krypčių (specializacijos), jų potencialo bei paslaugų ir infrastruktūros plėtros gairių nustatymas.

III ketv. RPD(VRM)Įvykdyta

Bendradarbiaujant ministerijoms, savivaldybėms ir regioniniams socialiniams ir ekonominiams partneriams atlikta perspektyviausių regionų ekonominės raidos krypčių stiprinimo (regioninės specializacijos) galimybių analizė ir diskusijos regionų plėtros tarybose dėl regionų specializacijos krypčių nustatymo. Regionų specializacijos kryptis išskyrė Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Utenos regionų plėtros tarybos.3.5.1.2. Valstybės, regionų bei savivaldos strateginio planavimo dokumentų bei teritorinio planavimo dokumentų integravimas į bendrą strateginio planavimo sistemą:

IV ketv.RPD,

VVPD,(FM)

3.5.1.2.1. pakeisti Regionų plėtros planų rengimo metodiką;

II ketv. RPD, VVPDĮvykdyt

a 3.5.1.2.2. parengti pasiūlymus dėl regioninės

specializacijos prioritetų integravimo į naujos redakcijos Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą.

IV ketv. I ketv. RPD,

VVPDVykdoma

Regionų plėtros planų rengimo metodikos pakeitimai patvirtinti vidaus reikalų ministro 2018 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1V-17.

3.5.1.3. Savivaldybių infrastruktūros optimizavimo ir subalansuotos plėtros mechanizmo sukūrimas: III ketv.

RPD, VVPD, (FM)

21 Sanglauda pagal BVP – sanglaudos pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP) rodiklis nurodo skirtumų pokytį. Teigiama rodiklio reikšmė reiškia vidutinių skirtumų mažėjimą, neigiama – didėjimą. 2016 metų rodiklio reikšmę bus galima apskačiuoti tik 2017 metų pabaigoje, Statistikos departamentui pateikus reikiamus statistinius duomenis

71

3.5.1.3.1. parengti Paslaugų pasiekiamumo standartą.

IV ketv.II ketv.

RPDVykdom

a VVPD

Kuriama debesijos principu veikianti „Sumanaus regiono“ analizės sistema, skirta erdvinių ir didžiųjų duomenų analizei, prognozuojant paslaugų poreikį, įgyvendinant regioninių ar vietos paslaugų konsolidavimo, bendro infrastruktūros naudojimo sprendinius, kuriant taikomąsias aplikacijas (pvz. pacientų srautų paskirstymo, kultūros išteklių konsolidavimo, investicijų valdymo), palaikant lankstų ir efektyvų paslaugų tinklą ir atliekant planuojamų reformų modeliavimą.

DARBO RODIKLIS

RPD 3.5.1. Darbas. Regionų kryptingos plėtros principų suformavimas ir plėtros planavimo sistemos pertvarkymas.

Darbo rodiklis Planinės / Pasiektos reikšmės Siektinos reikšmės2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

3.5.1._R-02-01-01-07Viešosios paslaugos, kurių teikimas planuojamas ir organizuojamas regionų lygiu, skaičius

- -1

2 4 51

2017 metais regionų lygiu organizuojama 1 viešoji paslauga – atliekų tvarkymas. Vadovaujantos LR atliekų tvarkymo įstatytymu, komunalinių atliekų tvarkymo regiono regioninio atliekų tvarkymo plano rengimą koordinuoja ir jį tvirtina regiono plėtros taryba. visos į komunalinių atliekų tvarkymo regionus įeinančios savivaldybės yra kartu įsteigusius juridinius asmenis – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius.

28 grafikas. Viešosios paslaugos, kurių teikimas planuojamas ir organizuojamas regionų lygiu, skaičius

2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.0

1

2

3

4

5

6

Šaltinis: Regionų plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos statistiniai duomenys

DARBO RODIKLIS

VVPD 3.5.2. Darbas. Regionų valdymo ir savivaldos tobulinimas, diegiant atvirumo visuomenei ir partnerystės principus, priimant sprendimus

Darbo rodiklis Planinės / pasiektos reikšmės Siektinos reikšmės2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

3.5.2._R-02-01-01-08Gyventojų, dalyvavusių sprendžiant viešuosius vietos reikalus per vienerius metus, dalis, proc.

ND 2829

30 32 3328

Atsižvelgiant į sociologiniams tyrimams leistinas statistines paklaidas (konkrečiai šio tyrimo rezultatams buvo taikyta ne didesnė kaip 2,2 proc. paklaida), galime teigti, kad vertinimo kriterijaus siektina reikšmė buvo pasiekta, nes jos skirtumas nuo fakto tėra tik 1 proc.Siekdama 2018 m. rodiklio reikšmės pasiekimo, Vidaus reikalų ministerija šiais metais organizuos gerųjų savivaldybių konsultavimosi su gyventojais vietos lygmeniu patirties pavyzdžių įvertinimą, kuris leis savivaldybėms įvertinti gerąją kitų savivaldybių konsultavimosi su gyventojais patirtį ir, kaip tikimasi, stengsis imtis priemonių, kad didėtų gyventojų dalyvavimas viešųjų reikalų sprendime.

72

29 grafikas. Gyventojų, dalyvavusių sprendžiant viešuosius vietos reikalus per vienerius metus, dalis, proc.

2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.26

27

28

29

30

31

32

33

34


DARBO RODIKLIS

RPD 3.5.2. Darbas. Regionų valdymo ir savivaldos tobulinimas, diegiant atvirumo visuomenei ir partnerystės principus, priimant sprendimus.

Darbo rodiklis Planinės / pasiektos reikšmės Siektinos reikšmės2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

3.5.2._R-03-03-01-01Regionų plėtros tarybose balso teisę turinčių socialinių ir ekonominių partnerių dalis, proc.

ND ND 33 33 337

Parengta socialinių ir ekonominių partnerių pasiūlytų atstovų skyrimo į regionų plėtros tarybas ir atšaukimo tvarka, kuri leis socialiniams ir ekonominiams partneriams aktyviai dalyvauti formuojant ir įgyvendinant regioninę politiką.

30 grafikas. Regionų plėtros tarybose balso teisę turinčių socialinių ir ekonominių partnerių dalis, proc.

2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.0

5

10

15

20

25

30

35

Šaltinis: Regionų plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos statistiniai duomenys

KETVIRTASIS PRIORITETAS

„DARNI IR KONKURENCINGA EKONOMIKOS PLĖTRA“

4.2. Kryptis: VERSLO SĄLYGŲ IR INVESTICINĖS APLINKOS GERINIMAS, VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS STIPRINIMAS

4.2.8. Darbas. Talentų pritraukimo ir išlaikymo Lietuvoje sistemos sukūrimas sVeiksmai / poveiksmiai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo

4.2.8.3. Imigracijos modelio, skirto aukštos kvalifikacijos specialistams ir jų šeimoms pritraukti, gerinimas:

II ketv. VSMPD(ŪM)

73

4.2.8.3.1. nustatyti palankesnes imigracijos taisykles, taikomas trečiųjų šalių piliečiams (vadovams, specialistams, aukštąjį išsilavinimą turintiems stažuotojams), kurie laikinai perkeliami dirbti iš trečiosiose šalyse įsisteigusių įmonių į Lietuvoje įsteigtus tokių įmonių filialus ar tai pačiai įmonių grupei priklausančias įmones.

IV ketv. VSMPD,MD

Parengtos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisos (priimtos Seimo 2017 metais gegužės 25 d.), kuriomis nustatytos palankesnės imigracijos taisyklės, taikomos trečiųjų šalių piliečiams, kurie perkeliami laikinai dirbti kaip vadovai, specialių žinių turintys specialistai ar aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys stažuotojai iš trečiosiose šalyse įsteigtų įmonių į šių įmonių atstovybes, filialus ar tai pačiai įmonių grupei priklausančias įmones Lietuvoje – sudarytos sąlygos tarptautinėms įmonėms reaguoti į kvalifikuoto personalo poreikį įmonių atstovybėse, filialuose ar tai pačiai grupei priklausančiose įmonėse ir palengvinti reikalingų įgūdžių perkėlimą.

PENKTASIS PRIORITETAS

„SAUGI VALSTYBĖ“

5.2. Kryptis: KIBERNETINIO IR ENERGETINIO SAUGUMO STIPRINIMAS

5.2.1. Darbas. Kibernetinių incidentų prevencija ir valdymo sistemos tobulinimasVeiksmai / poveiksmiai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo

5.2.1.1.Ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros sąrašo parengimas.

II ketv. EVSPS(VRM)Įvykdyt

aĮgyvendinant Kibernetinio saugumo įstatymo nuostatas ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 metų nutarimu Nr. 742 buvo parengtas ir 2017 metų LRV nutarimu Nr. 177-2 (RN) patvirtintas ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros sąrašas, kuris, kartu su kitomis priemomnėmis, prisideda prie Lietuvos kibernetinio saugumo užtikrinimoNuo 2018 metų sausio 1 d. įsigaliojo Kibernetinio saugumo ir Valstybės informacinių išteklių valdymo įsatymų pakeitimai ir elektroninės informacijos saugos ir kibenrnetinio saugumo politikos formavimas konsoliduotas Krašto apsaugos ministerijoje.

5.3. Kryptis: PILIETIŠKUMO UGDYMAS, PILIETINIŲ GALIŲ BEI ŽMOGAUS TEISIŲ APSAUGOS STIPRINIMAS

5.3.3. Darbas. Lietuvybės užsienyje ir užsienio lietuvių ryšių su Lietuva stiprinimasVeiksmai / poveiksmiai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo

5.3.3.5. Internetinės erdvės „Globali Lietuva“, kurioje užsienio lietuviai vienoje vietoje rastų jiems aktualią informaciją (diasporos žemėlapis, užsienio lietuvių organizacijų kontaktai, veikla, lituanistinės mokyklos, projektų konkursai, Lietuvos pristatymai, kt.), sukūrimas:

IV ketv.

VVPD, KKSD, ŽIPD, VTD,

VSMPD(URM

.3.3.5.1. užtikrinti Migracijos informacijos centro, skirto teikti informaciją visais su grįžimu į Lietuvą ir gyvenimu Lietuvoje susijusiais klausimais, funkcionalumą ir plėtrą

IV ketv. IV ketv. VSMPD(URM)

Siekdami užtikrinti tolesnę 2015 metais įsteigto Migracijos informacijos centro veiklą, 2017 metais sausio 5 d. Vidaus reikalų ministerija ir Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras pasirašė sutartį dėl Migracijos informacijos centro, skirto informacijai ir konsulinei pagalbai visais su grįžimu į Lietuvą ir gyvenimu Lietuvoje

74

susijusiais klausimais teikti, funkcionavimo užtikrinimo. 2017 metais Migracijos informacijos centro veiklai užtikrinti skirta 70 tūkst. eurų. Pažymėtina, kad norintys grįžti į Lietuvos Respubliką visą informaciją vieno langelio principu gauna Migracijos informacijos centre „Renkuosi Lietuvą“, kuris iš esmės yra pagrindiniai informacijos vartai nukreipiant, informuojant ir konsultuojant grįžusius ar atvykusius į Lietuvą asmenis.Atkreiptinas dėmesys, kad 5.3.3.5. veiksmas bus įgyvendintas 2018 metų IV ketv.

5.4. Kryptis: VIEŠOJO SAUGUMO STIPRINIMAS IR BAUSMIŲ VYKDYMO SISTEMOS MODERNIZAVIMAS

KRYPTIES RODIKLISVSMP

BD 5.4. Kryptis. Viešojo saugumo stiprinimas ir bausmių vykdymo sistemos modernizavimas

Krypties rodiklisPlanines / Pasiektos reikšmės Siektinos reikšmės2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

5.4._E-01-0122

Viešojo saugumo suvokimo indeksas balais6,8 7,0 7,0 7,17,0

Kriterijus „Viešojo saugumo suvokimo indeksas, balais“ apima tris dedamąsias: gyventojų saugumo jausmo suvokimą, rizikos tapti nusikaltimo auka ir kriminogeninės situacijos vertinimą. Kriterijaus 2017 metais pasiekta reikšmė viršijo planuotą. Įtakos tam galėjo turėti policijoje įdiegtas naujas viešosios ir kriminalinės policijos veiklos modelis, kuris leido padidinti gatvėje dirbančių policijos pareigūnų bei ekipažų skaičių ir policijai greičiau reaguoti į iškvietimus. Policija tapo „matomesnė“. Vidutinis reaguojančių į įvykius policijos pajėgų skaičius padidėjo daugiau kaip 50 proc. 2016 metų pradžioje Lietuvoje vienu metu į įvykius vidutiniškai galėjo reaguoti apie 200, o 2017 metų pabaigoje – apie 350 ekipažų. Nors A kategorijos įvykių kiekvienais metais daugėja, t. y. policija susiduria su iššūkiu į daugiau įvykiu sureaguoti greičiau, vidutinis reagavimo laikas minutėmis į šios kategorijos įvykius sutrumpėjo, ypač lyginant su 2015 metais, policijos reagavimo laikas į visų kategorijų įvykius: Pagal A tipo įvykių kategorijas reagavimo laikas 2017 metais sutrumpėjo iki 7 min. 9 sek. (atitinkamai 2016 metais – 7 min. 39 sek., 2015 metais – 9 min. 15 sek.). Gerėjo ir reagavimas į kitų kategorijų iškvietimus:

- į B kategorijos įvykius vidutiniškai buvo sureaguota atitinkamai:2017 metais – 11 min. 16 sek., 2016 metais – 12 min. 28 sek., 2015 metais – 13 min 30 sek.

- į C kategorijos įvykius vidutiniškai buvo sureaguota atitinkama: 2017 metais – 26 min. 17 sek., 2016 metais – 35 min. 4 sek., 2015 metais – 43 min 41 sek

Paminėtina ir tai, kad 2017 metais, lyginant su 2016 metais, užregistruotų nusikalstamų veikų viešosiose vietose skaičius sumažėjo 11 proc., iš jų gatvėse – 13 proc.

31 grafikas. Viešojo saugumo suvokimo indeksas balais

2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.6.6

6.7

6.8

6.9

7

7.1

7.2


5.4.1. Darbas. Vidaus reikalų statutinių įstaigų pajėgumų sustiprinimasVeiksmai / poveiksmiai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo

5.4.1.1. Vidaus tarnybos pareigūnų nuoseklus kasmetinis darbo užmokesčio didinimas: III ketv. ŽIPD

(VRM)

22 Vyriausybės programos įgyvendinimo plano rodiklis

75

5.4.1.1.1. parengti Vidaus tarnybos statuto pakeitimo projektą.

III ketv. ŽIPDĮvykdytaParengtas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektas, kuris suderintas su suinteresuotomis institucijomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybe ir 2018 metais sausio 19 d. registruotas LR Seime (reg. Nr. XIIIP-1609). Projektas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės siekį nuosekliai kasmet didinti vidaus tarnybos sistemos pareigūnų darbo užmokestį, didinti vidaus tarnybos sistemos patrauklumą ir skatinti pareigūnus siekti aukštesnių pareigų; sudaryti galimybes vidaus reikalų statutinėms įstaigoms kaip įmanoma efektyviau vykdyti joms pavestus uždavinius ir nustatytas funkcijas. Projekto tikslas – suvienodinti vidaus reikalų, teisingumo ir finansų ministrų valdymo sričių statutinėse įstaigose tarnaujančių pareigūnų statuso, darbo užmokesčio, socialinių garantijų teisinį reglamentavimą, paliekant kai kuriuos skirtingoms statutinių įstaigų sistemoms būdingus ypatumus, sukurti teisines prielaidas palaipsniui didinti pareigūnų darbo užmokestį. 5.4.1.2. Vidaus tarnybos pareigūnų aprūpinimo standartų nustatymas:

III ketv. VSMPD (VRM)Įvykdyta

5.4.1.2.1. policijos pareigūnų aprūpinimo standartų nustatymas;

III ketv. PDĮvykdyta 5.4.1.2.2. Valstybės sienos apsaugos tarnybos

pareigūnų aprūpinimo standartų nustatymas;II ketv.

VSATĮvykdyta

5.4.1.2.3. ugniagesių-gelbėtojų aprūpinimo standartų nustatymas;

III ketv.PAGDĮvykdyt

a

5.4.1.2.4. Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų aprūpinimo standartų nustatymas;

IV ketv. VADĮvykdyt

a

5.4.1.2.5. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų aprūpinimo standartų nustatymas;

IV ketv. FNTTĮvykdyt

a

5.4.1.2.6. Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų aprūpinimo standartų nustatymas.

IV ketv. VSTĮvykdyt

a2017 metais patvirtinti: Policijos pareigūnų, reaguojančio į įvykius, aprūpinimo standartas, Bendruomenės pareigūno aprūpinimo standartas, Reagavimo, konvojavimo ir eksperto automobilio techninės specifikacijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų ir kursantų aprūpinimo standartas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų darbo vietos aprūpinimo standartas, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos padalinių ir pareigūnų aprūpinimo standartas ir Pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo normos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų ir struktūrinių padalinių aprūpinimo standartas. Vidaus tarnybos pareigūnų aprūpinimo standartų nustatymas sudarė prielaidas nustatyti aiškius aprūpinimo poreikius ir prioritetus bei planingai vykdyti ginkluotės ir specialiųjų priemonių (įrangos), tarnybinės uniformos, informacinių technologijų ir ryšių bei transporto priemonių įsigijimo procedūras, siekiant iki 2020 metų pareigūnus pagal nustatytus standartus aprūpinti 100 proc.

DARBO RODIKLIAI5.4.1. Darbas. Vidaus reikalų statutinių įstaigų pajėgumų sustiprinimas

Darbo rodikliai

2016 m. reikšmė eurais

(atskaičius mokesčius)

2017 m. pasiekt

a reikšmė


Vykdo2018 m. 2019 m. 2020 m.

5.4.1._R-02-01-01-0923

Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokesčio padidinimas, palyginti su 2016 metais, proc.24

7328

15,7 21,2 iki 30 ŽIPD12


76

policijos pareigūnų PD SVP rodiklis P-01-08-01-01-03 781 10 15 20 iki 30 PD13

pasieniečių5.4.1._P-01-06-01-03-01 662 12 18 20 iki 30 VSAT12

ugniagesių-gelbėtojų 5.4.1._R-01-05-01-03 656 7 15 20 iki 30 PAGD25

12 vadovybės apsaugos pareigūnų

5.4.1._P-01-02-01-02-03 885 7 24 26 iki 30 VAD26

20 finansinių nusikaltimų tyrimo

pareigūnų 5.4.1._P-01-09-01-01-08

9845,6

21 23 iki 30 FNTT11

Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų

5.4.1._P-01-04-01-01-01705

7,611 21 iki 30 VST

8Rodiklis pasiektas. VSAT nuo 2017 metų sausio 1 d. žemiausiai ir vidurinei grandžiai padidėjo priedų už laipsnius koeficientai (faktiškai 1 pareigūnui papildomai priskaičiuoti 65 eurai). Buvo atlikti pareigūnų metiniai tarnybinės veiklos vertinimai. Po vertinimų 1887 pareigūnams padidėjo darbo užmokestis: 1434 pareigūnams padidinti pareiginės algos koeficientai, 453 pareigūnai perkelti į aukštesnes pareigas. Dėl aukštesnių koeficientų vidutiniškai 1 pareigūnui darbo užmokestis padidėjo apie 46 eurus, dėl aukštesnių pareigų vidutiniškai darbo užmokestis padidėjo apie 48 eurus (faktiškai didėjo – nuo 26 iki 90 eurų).Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atkreipia dėmesį, kad pareigūnų darbo užmokesčio padidėjimą lėmė didesnės darbų apimtys, nes mažėjo užimtų pareigybių skaičius. Taip pat didėjo pareigūnų pareiginės algos priedų už turimus laipsnius koeficientai, kurie buvo pakelti atlikus pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimus.Planinė rodiklio reikšmė viršyta. Siekiant nuosekliai įgyvendinti Vyriausybės priemonių plane numatytą priemonę didinti pareigūnų darbo užmokestį 2017-2020 metais, esant vidinių rezervų galimybei, padidinta daugiau nei planuota.Per 2017 metus 513 Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų tarnybinė veikla buvo įvertinta „labai gerai“ ir jiems buvo nustatyta didesnė pareiginė alga pagal jų pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą. Vieno pareigūno vidutinis darbo užmokestis 2017 metais, lyginant su 2016 metais, padidėjo vidutiniškai 55 Eur.

32 grafikas. Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokesčio padidinimas, palyginti su 2016 metais, proc.

2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.5

15

25

35


DARBO RODIKLISŽIPDBD 5.4.1. Darbas. Vidaus reikalų statutinių įstaigų pajėgumų sustiprinimas

Darbo rodiklis Siektinos / Pasiektos reikšmės Siektinos reikšmės2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

24 Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarime šio rodiklio siektina reikšmė nustatyta tik 2020 metams25 PAGD – Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos26 VAD – Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

77

5.4.1._R-02-01-01-1027

Pareigūnų pasitenkinimo darbu indeksas, balais (startinė reikšmė – policijos pareigūnų pasitenkinimo darbu rodiklis, 2016 metų reikšmė – 4,6)

- -

4,7

5,4 5,5 5,528

5,4

Tai naujas rodiklis, kurio reikšmė pirmą kartą buvo nustatyta 2017 metais atliekant visų VRM pavaldžių statutinių įstaigų (policijos, PAGD, VSAT, FNTT, VST ir VAD) pareigūnų apklausą. 2016 metais buvo atliekama tik policijos pareigūnų apklausa. Pasitenkinimo darbu rodiklis policijoje buvo mažas (4,6) dėl tuo metu vykusios policijos reformos ir išaugusio pareigūnų nerimo dėl galimų neigiamų reformos padarinių.

33 grafikas. Pareigūnų pasitenkinimo darbu indeksas, balais

2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.4.2

4.4

4.6

4.8

5

5.2

5.4

5.6

Šaltinis: Vidaus reikalų ministerijos apklausos duomenys

DARBO RODIKLIAI5.4.1. Darbas. Vidaus reikalų statutinių įstaigų pajėgumų sustiprinimas

Darbo rodiklis (-iai)

2017 m. pasiekt

a reikšmė


Vykdo2018 m. 2019 m. 2020 m.

Vidaus tarnybos pareigūnų, aprūpintų pagal nustatytus standartus, dalis, proc. VSMPDo policijos pareigūnai

PD SVP P-01-08-01-01-05 29

Startinė 2016 metų reikšmė 47

5067 83 100 PD

50

o pasieniečiai5.4.1._P-01-06-01-03-0530 Startinė 2016 metų reikšmė 54

6665 80 100 VSAT

58o ugniagesiai gelbėtojai

5.4.1._R-01-05-01-0431 Startinė 2016 metų reikšmė 70

7275 90 100 PAGD

72

o vadovybės apsaugos pareigūnai5.4.1._P-01-02-01-02-02

70 80 90 100 VAD70o finansinių nusikaltimų tyrimo pareigūnai

5.4.1._P-01-09-01-01-0850 70 90 100 FNTT50

o Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai5.4.1.P-01-04-01-02-02

31,3 50 75 100 VST352017 metais visoms vidaus reikalų statutinėms įstaigoms papildomai skirta 31 mln. eurų. Tai leido ne tik padidinti pareigūnų darbo užmokestį, bet ir pagerinti jų aprūpinimą. 2017 metais, palyginti su 2016 metais, pareigūnų aprūpinimas reikiama ginkluote ir specialiomis priemonėmis (įranga), tarnybine uniforma, informacinių technologijų ir ryšių bei transporto priemonėmis pagerėjo: policijos pareigūnų – nuo 47 iki 50

27 Vyriausybės programos įgyvendinimo plano rodiklis28 2020 m. siektina ir 2018–2019 metų tarpinės rodiklio reikšmės strateginiame veiklos plane nustatytos didesnės nei Vyriausybės programos įgyvendinimo plane nustatyta rodiklio siektina reikšmė (5,0)29 Vyriausybės programos įgyvendinimo plano rodiklis30 Vyriausybės programos įgyvendinimo plano rodiklis31 Vyriausybės programos įgyvendinimo plano rodiklis

78

proc., pasieniečių – nuo 54 iki 58 proc., ugniagesių gelbėtojų – nuo 70 iki 72 proc. Planuota rodiklio 2017 metų reikšmė nebuvo pasiekta tik Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie VRM, nes nebuvo gautas papildomas finansavimas, tenkinantis visą poreikį.

5.4.2. Darbas. Bendrojo pagalbos centro ir pagalbos tarnybų operatyvios sąveikos teikiant skubią pagalbą gyventojams užtikrinimas

Veiksmai / poveiksmiai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo5.4.1.4. Gyventojų (bendruomenių) aktyvumo ir savanorystės viešojo saugumo srityje veiksmingų skatinimo būdų ir formų diegimas: IV ketv.

VSMPD, PD,

PAGD, VSAT (VRM)

5.4.1.4.1. Nuolat kelti bendruomenės pareigūnų kvalifikaciją dėl visuomenės iniciatyvumo, kuriant saugią gyvenamąją aplinką, skatinimo;

III ketv. PD

5.4.1.4.2. Skatinant saugios kaimynystės grupių veiklą, organizuoti veiksmingiausio saugios kaimynystės projekto konkursą „Veikliausia saugios kaimynystės grupė 2017“, parengti teminius naujienlaiškius, skirtus saugios kaimynystės grupių lyderiams;

II ketv. PD

5.4.1.4.3. Plėtoti policijos rėmėjų ir jaunųjų policijos rėmėjų veiklą; II ketv. PD

5.4.1.4.4. Rengti ir įgyvendinti nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos projektus;

II-IV ketv. II ketv. PD

Organizuota viešoji konsultacija, kurios metu identifikuotos priemonės, galinčios paskatinti gyventojus labiau įsitraukti į savanorystę viešojo saugumo srityje. Viešosios konsultacijos rezultatais remiamasi planuojant ir rengiant teisės aktų pakeitimus ir priimant kitus reikalingus sprendimus, skirtus galimam savanorystės potencialui viešojo saugumo srityje panaudoti.Pagrindinės savanorystės policijoje sritys apėmė tris segmentus: saugios kaimynystės iniciatyvas, policijos rėmėjus ir jaunuosius policijos rėmėjus. 2017 metais su policija bendradarbiavo 2252 saugios kaimynystės grupėmis, savanorišką veiklą vykdė 1478 policijos rėmėjai. Vieno policijos rėmėjo vidutiniškai išdirbtų valandų skaičius 2016–2017 metais laikotarpiu gerokai išaugo, Per 2017 metus išdirbta – 49,9 val. Skatinant bendruomenių aktyvumą ir savanorystę viešojo saugumo srityje 2017 metais finansuoti ir įgyvendinti 47 prevenciniai projektai pagal tris prevencinės veiklos sritis: policijos rėmėjų ir jaunųjų policijos rėmėjų veiklos skatinimas, saugios kaimynystės veiklų skatinimas ir nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos projektai.Siekdamas suaktyvinti savanorišką veiklą, PAGD prie VRM išnagrinėjo teisinę bazę ir priėmė sprendimą savanorių ugniagesių veiklos organizatoriaus funkcijas pavesti ir valstybės įstaigoms –apskričių priešgaisrinėms gelbėjimo valdyboms: nuo 2017 m. gruodžio 1 d. atitinkamai pakeisti šių valdybų nuostatai (https://e-tar.lt/acc/legalAct.html?documentId=10b06f60d0f611e7910a89ac20768b0f&lang=lt), o valdybų vadovams skirtos užduotys pateikti vertinimus, kaip savanorystę būtų galima vystyti toliau. Iki šiol savanorių ugniagesių veiklos organizatoriaus funkcijas vykdė tik savivaldybių priešgaisrinės tarnybos.PAGD prie VRM pradėjo veikti telefono numeris, kuriuo paskambinęs asmuo, norintis tapti savanoriu ugniagesiu, gali gauti visą jį dominančią informaciją (paskelbtas PAGD prie VRM interneto svetainėje http://www.vpgt.lt/go.php/lit/IMG/1198/45 ir parengtame prevenciniame leidinyje „Kūrenkime saugiai“).

5.4.2.1. Bendrojo pagalbos centro ir pagalbos tarnybų sąveikos mechanizmo nustatymas I ketv.

VSMPD, PAGD(VRM)

5.4.2.1.1. Atlikti išplėstinio poveikio vertinimą, pateikiant Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) ir pagalbos tarnybų bendradarbiavimo alternatyvas ir pasiūlymus dėl sprendimų;

IV ketv.PAGD

Strateginių projektų portfelio komisija patvirtino projektą „Centralizuotas skambučių skubios pagalbos numeriu 112 administravimas BPC ir autonominis pagalbos tarnybų pajėgų operatyvus valdymas“.

79

5.4.2.5. Ugniagesių gelbėtojų komandų tinklo išplėtimas ir budinčių policijos ir greitosios medicinos pagalbos ekipažų skaičiaus padidinimas:

II ketv.

VSMPD,PD,

PAGD(VRM)

5.4.2.5.2.Įgyvendinti priskirtą teritoriją prižiūrinčių padalinių veiklos organizavimo pakeitimus visuose apskričių VPK.

IVketv. PD

Policijos įstaigose pradėjus veiklą organizuoti pagal naują viešosios ir kriminalinės policijos veiklos modelį, daugiau kaip 50 proc. padidėjo vidutinis reaguojančių į įvykius pajėgų skaičius: 2016 metų pradžioje Lietuvoje vienu metu į įvykius vidutiniškai galėjo reaguoti apie 200, o 2017 metų pabaigoje – apie 350 ekipažų.

80

DARBO RODIKLISVSMPDPAGD



5.4.2._R-01-05-01-0632

Neatsakytų (prarastų) skubios pagalbos telefono numeriu 112 skambučių dalis iš bendro registruotų skambučių skaičiaus, kai skambinimo laikas viršija 10 sekundžių, proc.

- -

2,2

1,4 1,6 1,6

1,4

Planinė rodiklio reikšmė viršyta. Gana sėkmingai ir netikėtai lyginant su 2015-2016 metais vykdyta naujų darbuotojų paieška, kai naujų darbuotojų buvo priimta (42 asmenys) daugiau nei atleista (28 paliko BPC). Taip pat reikšmingos įtakos teigiamam rodiklio poslinkiui turėjo bendras skambučių skaičiaus sumažėjimas 15 proc. lyginant su 2016 metais. Be to, buvo įvesta ir pagal BPC finansines galimybes periodiškai taikyta operatorių finansinio skatinimo sistema.

34 grafikas. Neatsakytų (prarastų) skubios pagalbos telefono numeriu 112 skambučių dalis iš bendro registruotų skambučių skaičiaus, kai skambinimo laikas viršija 10 sekundžių, proc.

2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.1.2

1.4

1.6

1.8

2

2.2

2.4





5.4.2._R-01-05-01-06Skubios pagalbos skambučių, į kuriuos bendrajame pagalbos centre atsiliepta ne ilgiau kaip per 8 sekundes, dalis, procentais

- -78

83 84 8482

Planinė rodiklio reikšmė viršyta. Dėl teigiamo darbuotojų kaitos pokyčio ir sumažėjusio netikslinių, trukdančių skambučių srauto, rodiklis pagerėjo 6 proc. lyginant su 2016 metais.


81

35 grafikas. Skubios pagalbos skambučių, į kuriuos Bendrajame pagalbos centre atsiliepta ne ilgiau kaip per 8 sekundes, dalis, proc.

2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.76

77

78

79

80

81

82

83

84

85


5.4.3. Darbas. ES išorės sienų apsaugos sustiprinimas ir modernių techninių priemonių įdiegimas Lietuvos dalies ES išorės sienai kontroliuoti

Veiksmai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo

5.4.3.1. Apsauginių tvorų prie ES išorės sienos (Lietuvos dalies) įrengimas: IV ketv.

VSMPD,VSAT(VRM)

5.4.3.1.1. įrengti apsauginę tvorą 45 km. sausumos ruože prie valstybės sienos su Rusijos Federacija.

IV ketv.Įvykdyta

VSAT

Įrengta apsauginė segmentinė tvora, apie 45 km, Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų, Rociškių, Vištyčio užkardų saugomuose valstybės sienos ruožuose su Rusijos Federacija.5.4.3.2. Sienos stebėjimo sistemų prie ES išorės sienos (Lietuvos dalies) įrengimas, jų integralumo ir funkcionalumo užtikrinimas:

IV ketv.VSMPD,

VSAT(VRM)

5.4.3.2.1. diegti detekcinę įrangą su vaizdo stebėjimu ir inžinerine infrastruktūra Varėnos rinktinės Purvėnų, Druskininkų, Tribonių užkardų, Ignalinos rinktinės Švenčionių, Pavoverės užkardų, Pagėgių rinktinės Rociškių užkardos ruožuose.

IV ketv.

Įvykdyta

VSAT

Per 2017 m. įdiegtos sienos stebėjimo sistemos: Varėnos rinktinės Purvėnų užkardos 35,61 km., Tribonių užkardos 40,93 km., Druskininkų užkardos 19,51 km ilgio ruožuose; Ignalinos rinktinės Švenčionių užkardos 44,26 km., Pavoverės užkardos 40,13 km ilgio ruožuose ir Pagėgių rinktinės Rociškių užkardos 22 km ilgio ruože.

5.4.3.8. Turimų orlaivių parko bei įrangos optimizavimas ir atnaujinimas: II ketv.

VSMPD,VSAT(VRM)

5.4.3.8.1. vykdyti procedūras dėl lėktuvo Cesna 172RG, pripažinto nereikalingu sienos apsaugai, atsisakymo.

IV ketv.

ĮvykdytaVSAT

Lėktuvas Cesna 172RG pripažintas nereikalingu sienos apsaugas funkcijai vykdyti, vykdomos jo (lėktuvo) perdavimo procedūros Lietuvos kariuomenei (parengti dokumentai lėktuvo Cesna 172RG perdavimui Lietuvos kariuomenei, derinamas perdavimo laikas).

82

DARBO RODIKLISVSMPDVSAT

5.4.3. Darbas. ES išorės sienų apsaugos sustiprinimas ir modernių techninių priemonių įdiegimas Lietuvos dalies ES išorės sienai kontroliuoti


5.4.2._R-01-05-01-0633

ES išorės sienos (Lietuvos dalies), stebimos taikant modernias sienos stebėjimo technologijas, dalis, procentais

- 3348

53 55,6 10049,3

Ypatingas dėmesys buvos skiriamas modernių sienos stebėjimo technologijų prie ES išorės sienos (Lietuvos dalies) įrengimui, jų integralumo ir funkcionalumo užtikrinimui. 2017 metais iš Vidaus saugumo fondo (VSF) 2014−2020 programos lėšų įdiegtos sienos stebėjimo sistemos prie valstybės sienos su Baltarusijos Respublika (VSAT Varėnos rinktinės Druskininkų, Purvėnų, Tribonių ir Ignalinos rinktinės Švenčionių ir Pavoverės užkardų ruožuose), iš valstybės biudžeto lėšų - prie valstybės sienos su Rusijos Federacija (Pagėgių rinktinės Rociškių užkardos ruože).

36 grafikas. ES išorės sienos (Lietuvos dalies), stebimos taikant modernias sienos stebėjimo technologijas, dalis, proc.

. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.30

40

50

60

70

80

90

100

110


5.4.4. Darbas. Integruotos krizių valdymo ir hibridinių grėsmių užkardymo sistemos sukūrimas.Veiksmai / poveiksmiai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo

5.4.4.7. Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos išplėtimo į 4G (LTE) tinklus užbaigimas ir perspėjimo sirenomis sistemos Astravo atominės elektrinės galimo poveikio zonoje įdiegimas:

III ketv.VSMPD;

PAGD(VRM)

5.4.4.7.1. užbaigti Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos išplėtimą į 4G (LTE) tinklus;

II ketv.PAGDĮvykdyt

aAtlikti Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos išplėtimo į 4G tinklus darbai visuose mobiliojo ryšio operatorių tinkluose.2017 metais gruodžio 7 d. paskelbtas atviras konkursas ,,Techninių reikalavimų parengimas perspėjimo sirenomis sistemos modernizavimui ir plėtrai“. 2017 metais gruodžio 18 d. viešojo pirkimo komisijos sprendimu pirkimo procedūros nutrauktos, pirkimo sąlygos gražintos pirkimo iniciatoriui tobulinimui. Veikla bus vykdoma 2018 metais.


83


5.4.4. Darbas. Integruotos krizių valdymo ir hibridinių grėsmių užkardymo sistemos sukūrimas


5.4.4._R-01-05-01-0634

Įdiegtų gyventojų perspėjimo sirenų, reikalingų Astravo atominės elektrinės poveikio zonoje, dalis, proc.

- -0

6 18 1000

37 grafikas. Įdiegtų gyventojų perspėjimo sirenų, reikalingų Astravo atominės elektrinės poveikio zonoje, dalis, proc.

. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.0

20

40

60

80

100

120

Šaltinis: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos statistiniai duomenys

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas


Documents

vrm.lrv.lt · Web viewĮtakos išaugusiam tokių pranešimų skaičiui turėjo padidėjęs visuomenės informuotumas ir mažėjanti tolerancija smurtui artimoje aplinkoje. 2017 metais