LIETUVOS MIŠKŲ IŠTEKLIAI IR JŲ NAUDOJIMAS

Lietuvos miškų ištekliai ir jų naudojimas Kaunas, 2005 lapkričio 18

© VALSTYBINĖ MIŠKOTVARKOS TARNYBA Pramonės pr. 11a, Kaunas. El.p.: [email protected], http://www.lvmi.lt/vmt/

LIETUVOS MIŠKŲ IŠTEKLIAI IR JŲ NAUDOJIMAS

LIETUVOS MIŠKŲ IŠTEKLIAI IR JŲ NAUDOJIMAS

Valstybinė miškotvarkos tarnybaProf. Andrius Kuliešis

11

1. Valstybinės miškotvarkos tarnybos funkcijos

2. Pasauliniai miškų ištekliai

3. Lietuvos medienos ištekliai

4. Nemedieniniai miško ištekliai


© VALSTYBINĖ MIŠKOTVARKOS TARNYBA Pramonės pr. 11a, Kaunas. El.p.: [email protected], http://www.lvmi.lt/vmt/22

1. VALSTYBINĖS MIŠKOTVARKOS TARNYBOSFUNKCIJOS IR UŽDAVINIAI



Valstybinė miškotvarkos tarnyba yra biudžetinė įstaiga,

įkurta 2003 m. sausio 2 d. Pagal savo kompetenciją tarnyba:

• tvarko Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą,

• tvarko miškų informacinę sistemą,

• vykdo visos Lietuvos miškų inventorizaciją atrankos metodu,

• vykdo šalies miškų būklės monitoringą,

• renka ir apdoroja miškų ūkio statistinius duomenis.



Valstybinėje miškotvarkos tarnyboje veikia 4 skyriai:

• Nacionalinės miškų inventorizacijos,

• Miškų informacijos ir kadastro,

• Miškų ūkio statistikos ir miškų apskaitos,

• Informatikos.

Dirba 39 specialistai, iš kurių 32 turi aukštąjį išsilavinimą, iš jų 1

habilituotas mokslų daktaras, 2 mokslų daktarai ir 9 magistrai. Vienas

darbuotojas mokosi doktorantūroje.



2. PASAULINIAI MIŠKŲ IŠTEKLIAIFRA-2005

Miškų plotas 3,9 mlrd. ha

Miškų plotai mažėja 13 (9-7) mln. ha kasmet

Pietų Amerika - 4,3 mln. ha

Afrika - 4,0 mln. ha

Europa + 0,66 mln. ha

Miškingumas 30 proc.

Tenka miško 1 gyventojui 0,6 ha

Medienos tūris 386 mlrd. m3



TRIS PENKTADALIUS PASAULIO MIŠKŲ AUGINA:

Rusija

Brazilija

Kanada

JAV

Kinija

Australija

Kongo demokratinė Respublika

Indonezija



2003 M. PASAULIO MIŠKUOSE

Iškirsta 3,3 mlrd. m3

iš jo kurui 1,8 mlrd. m3

pramoniniam perdirbimui 1,5 mlrd. m3

Pagaminta

Piautinių sortimentų 402 mln. m3

Plokščių 134 mln. m3

Faneros 80 mln. m3

Medienos masės, celiuliozės 189 mln. t



MIŠKO VERTYBĖS

Naudojamos Įgyjamos Nenaudojamos

Tiesiogiai Netiesiogiai Nenaudojamų miško vertybių išsaugojimas

ateičiai

Įgyjamų vertybių puoselėjimas ateities kartų paveldėjimui

Mediena

Žievė

Sakai

Krūmai

Ganiava

Dekoratyviniai augalai

Žolė

Grybai

Vaistinė žaliava

Uogos

Vaisiai

Rekreacija

Medžioklė

Bitininkystė

Dirvos apsauga

Mikroklimato reguliavimas

Vandens kokybės

gerinimas

Anglies kaupimas

Kraštovaizdžio išsaugojimas

prieš eroziją

prieš nuošliaužas

prieš potvynius

Rekreacijai

Aplinkos apsaugai

Energijos ir žaliavų šaltinis

Neatskleistai biologinei įvairovei

Vaistažolių buveinių

išsaugojimui

Kraštovaizdžio apsaugos

užtikrinimui

pagal Maurizio et all, 2000



Vakarų Europa Rytų EuropaMiško plotas + 5 %

Medienos produktų gamybaPiautinė mediena +20 % +58 %Plokštės, fanera +46 % +103 %Popierius, kartonas +49 % +165 %

Medienos produktų naudojimasPiautinė mediena +17 % +61 %Plokštės, fanera +43 % +119 %Popierius, kartonas +58 % +186 %

Medienos gamyba +22 % +29 %

EUROPOS MIŠKŲ SEKTORIAUS PLĖTROS PROGNOZĖ IKI 2020 M.



LIETUVOS MIŠKAI 2005.01.01

Rūšinė sudėtis, %

36.2

21.8

20.6

3.26.6

6.3

1.9 2.5 0.9Pušis

Eglė

Beržas

Drebulė

Juodalksnis

Baltalksnis

Ąžuolas

Uosis

Kiti



VYRAUJANČIOS MEDŽIŲ RŪŠYS

PušisEglėĄžuolasUosisKiti kietieji lapuočiaiBeržasJuodalksnisDrebulėBaltalksnisKiti minkštieji lapuočiai



MIŠKO PLOTŲ KAITA LIETUVOJE

Miškingumas XI a. – XX a. vid. – 2005

Vidutiniškai per metus - 0.04 % +0.2 %

1990 2000 2005 2020Miško plotas1000 ha 1945 2020 2099 2220



LIETUVOS MIŠKŲ FUNKCINIS SUSKIRSTYMAS 2005.01.01

1000 ha

I grupės rezervatiniai miškai 25.2

II grupės ekosistemų apsaugos 185.8

rekreaciniai 67.3

III grupės apsauginiai 336.3

IV grupės ūkiniai 1476.6

Kertinės miško buveinės 18.0

Potencialios 8.5

EB svarbios buveinės 37.0



III-IV MIŠKŲ GRUPĖS MIŠKŲ RŪŠINĖ SUDĖTIS (pagal plotą; NMI, 2004)

19,2

29,4

6,9

10,5

15,1

0,4 0,12,8

15,3

0

5

10

15

20

25

30

35

Plo

tas,

pro

c.

Pušis Eglė Beržas DrebulėJuod-alksnis

Balt-alksnis

Ąžuolas Uosis Kitos

10,6

19,3

24

18,2

7,2

16,5

1,80,5

1,9

0

5

10

15

20

25

30

Plo

tas,

pro

c.

Pušis Eglė Beržas DrebulėJuod-alksnis

Balt-alksnis

Ąžuolas Uosis Kitos

31,6

18,621

6,79,1

7,1

2,3 2,2 1,45

10

15

20

25

30

35

Plo

tas,

pro

c.

0Pušis Eglė Beržas Drebulė Juod-

alksnisBalt-

alksnisĄžuolas Uosis Kitos

Visi medynai 1755.7 tūkst. ha

Brandūs medynai 376.5 tūkst. ha Pribręstantys medynai 216.1 tūkst. ha



- SMI- NMI- brandūs medynai- visi medynai

1922-

1938

1958-

1963

1966-

1977

1978-

1987

2000 2002 2004 2005

0

100

200

300

Tūris,m3/ha

268

186

219242 250 250

304 305

228 232

147

106

145

175193 198

Inventorizacijos, apskaitos metai

BRANDŽIŲ MEDYNŲ TŪRIO DINAMIKA



PUŠYNŲ VIDUTINIŲ TŪRIŲ (a) IR PRIEAUGIŲ (b), FORMUOJAMŲ SKIRTINGAIS BŪDAIS, DINAMIKA

100

500

300

700

0

5

10

15

Amžius, metaiAmžius, metai30 60 90 60300

ba

S

N

P

P - pagreitintasN - normalusS - sulėtintas

S

N

P

ZM

ΔM

MO+MK

ZM – bendras prieaugisMO+ MK – savaiminis iškritimas,

tarpiniai kirtimaiΔM – prieaugio kaupimas



MEDYNŲ TŪRIO (a) IR TŪRIO PRIEAUGIO (b) PRIKLAUSOMYBĖS NUO AMŽIAUS PALYGINIMAS VALSTYBINĖS REIKŠMĖS IR

PRIVAČIUOSE MIŠKUOSE, NMI 2004

0

50

100

150

200

250

300

350

400

450

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13

Medynų amžiaus klasės

Med

ynų

tūri

s m

3/ha

Valstybinės reikšmės miškai Privatūs miškai

0

2

4

6

8

10

12

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13

Medynų amžiaus klasėsM

etin

is tū

rio

prie

augi

s m

3/ha

Valstybinės reikšmės miškai Privatūs miškai

TŪRIS PRIEAUGIS



METINIO TŪRIO (a) IR TŪRIO PRIEAUGIO (b) PRIKLAUSOMYBĖS NUO AMŽIAUS PALYGINIMAS VALSTYBINĖS REIKŠMĖS IR

PRIVAČIUOSE MIŠKUOSE, NMI 2004



TARPINIŲ KIRTIMŲ IR SAVAIMINIO IŠKRITIMOINTENSYVUMO VALSTYBINIUOSE IR PRIVAČIUOSE MIŠKUOSE PALYGINIMAS

Pušynai Eglynai

Amžius, metai

Tū

rio

pri

eau

gio

%

Valstybiniai Privatūs

Kirtimai

Iškritimas



TARPINIŲ KIRTIMŲ LIETUVOS MIŠKUOSE PLOTŲ DINAMIKA NMI 2002, 2004

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

1997-2001 1998-2002 1999-2003

Sanitariniai kirtimai

Retinimai ir einamieji kirtimai

Šviesinimai ir valymai

Metai

Plo

tas,

10

00 h

a



KIRTIMO AMŽIŲ DINAMIKA LIETUVOS ŪKINIUOSE MIŠKUOSE

1918 1947 1958 1966 1979 1995 20051951

Kirtimo amžius, metai

20

Metai

40

60

80

100

120

Eglė Beržas

Ąžuolas

Pušis Drebulė

JuodalksnisBaltalksnis Uosis



MEDIENOS GAMYBA LIETUVOS MIŠKUOSE 1995-2004 M. IR JOS PROGNOZĖ 2010 M.

5,3

3,9 3,7 3,9

3,22,8

1,40,7

0,0

1,0

2,0

3,0

4,0

5,0

6,0

1995 2000 2004 2010

Sti

eb

ų t

ūri

s su

žie

ve,

mln

. m

3

Metai

6,5

7,1

5,3

6,0

Valstybinės reikšmėsPrivatūs

Iš viso



TŪRIO PRIEAUGIO BALANSAS PAGAL MIŠKŲ NUOSAVYBĘ

1998 m. NMI pastovūs bareliai, permatuoti 2003 m.

Visi Valstybinės reikšmės

Privatūs Rezervuoti

atkūrimui

71

15

14

51

32

17

17

61

22

53

30

17

8,26 7,5 9,1 8,9

Zm = ∆ + Mk + Mo

Mo %, natūralus iškritimas

Mk %, iškirstas tūris

∆ %, sukauptas medyne

Medienos tūrioprieaugis, m3/ha per metus



SAVAIME IŠKRITUSIŲ MEDŽIŲ TŪRIO BALANSAS PAGAL MIŠKŲ NUOSAVYBĘ

1998 m. NMI pastovūs bareliai, permatuoti 2003 m.

Valstybinės reikšmės

-13

54

59

5,3

10

34

56

6,87

Visi

13

30

57

7,7

Privatūs

41

9

50

9,6

Rezervuoti

atkūrimui

Savaime iškritusių medžių tūris, m3/ha per 5 metus

Moo %, sunyko

Mok %, iškirstas

∆ Mo %, sukauptas medyne

Mo= ∆ Mo + Mok+ Moo



IŠVADOS 1. Per pastaruosius 60 metų Lietuvos miškingumas didėjo su vidutiniu kasmetiniu 0.2 proc. intensyvumu.

1998-2004 m. laikotarpyje pirmą kartą buvo inventorizuota 136 tūkst. ha naujų medynų. Pastaraisiais metais miškai kasmet išplinta 4-5 tūkst. ha plote. Miško plotų didėjimas Lietuvoje leidžia orientuotis į socialinių, gamtosauginių paslaugų plėtimą augantiems visuomenės poreikiams tenkinti, nemažinant plotų, skirtų medienos gavybai.

2. Savaime plintančių miškų rūšinėje sudėtyje vyraujant minkštiesiems lapuočiams, nepakankamai atkuriant pušynus, nepakankamai ugdant jaunuolynus, nedakertant minkštųjų lapuočių biržės, Lietuvos miškuose pastoviai didėja minkštųjų lapuočių plotai. 1993-2005 m. laikotarpyje minkštųjų lapuočių medynų ploto dalis nuo 33.4 proc. padidėjo iki 37.2 proc., t.y. 0.3 proc. intensyvumu per metus.

3. Kasmet plynais kirtimais 1998-2004 m. laikotarpyje buvo iškertama 17 tūkst. ha medynų. Iškertamų medynų plote spygliuočiai sudaro 46 proc., minkštieji lapuočiai 48 proc. Apželdinant miško aikštes, žuvusių medynų plotus kasmet atkuriamų medynų plotas viršija iškertamą vidutiniškai 0.6 tūkst. ha. Spygliuočiais, pagrindinai egle, atkuriamų medynų plotas viršija kasmet iškirstą jų plotą vidutiniškai 0.8 tūkst. ha.

4. III-IV grupės miškuoe brandūs medynai sudaro 21 proc. visų medynų ploto. Minkštiesiems lapuočiams vyraujant brandžių (66 proc.) ir pirmos pribręstančių medynų amžiaus klasės (62 proc.) medynų plotuose, artimiausius du dešimtmečius tenka orientuotis į didesnį minkštųjų lapuočių medynų pagrindinį naudojimą.

5. Lietuvos miškuose kasmet išauginama 8.0 m3/ha stiebų (su žieve) medienos. Pasiekus tolygią medynų amžiaus struktūrą, išauginamos medienos kiekis prilygs 7.4 m3/ha, be savaiminio iškritimo (1.4 m3/ha) – 6.0 m3/ha per metus. Miškų naudojimas (pagrindinis ir tarpinis) visuose III-IV grupės miškuose turėtų būti ribojamas 2.6 proc. – neto prieaugio ribose.

6. 3-4 kartus mažesni brandžių medynų tūrio didėjimo tempai, lyginant su visų medynų vidutinio tūrio didėjimo tempais yra sąlygojami nepakankamu rūšinės sudėties ir tankumo reguliavimu iki 20 metų amžiaus, išimamos iš medyno prieaugio dalies didėjimu vėlesniame amžiuje iki pat kirtimo amžiaus žemutinės ribos. Padidėjęs savaiminis medžių iškritimas, mažesni brandžių medynų tūriai privačiuose miškuose lyginant su valstybinės reikšmės miškais pastarajame penkmetyje indikuoja nepakankamas medynų formavimo priemones ir padidėjusį naudojimą privačiuose miškuose.

7. Susikaupę Lietuvos III-IV grupės miškuose brandžių medynų ištekliai ne mažiau nei 20 metų rodo realų žemutinės kirtimo apyvartos ribos (76 metai) padidėjimą visu trečdaliu. Kirtimo amžiaus tikslinimas šiomis aplinkybėmis nėra tikslingas. Brandžių medynų tūrių stabilizavimasis, medienos kokybės blogėjimas, didėjant medynų amžiui virš kirtimo amžiaus žemutinės ribos, neišvengiamai mažins pajamas už medieną.


© VALSTYBINĖ MIŠKOTVARKOS TARNYBA Pramonės pr. 11a, Kaunas. El.p.: [email protected], http://www.lvmi.lt/vmt/

ProjektasInovatyvūs mokymo(si) metodai ir naujausios technologijos

gamtos mokslų bakalaurų rengimui

Projektą finansuoja

Europos Socialinis Fondas

Projekto vykdytojaiVytauto Didžiojo Universitetas

Lietuvos Miškų Institutas

Documents

LIETUVOS MIŠKŲ IŠTEKLIAI IR JŲ NAUDOJIMAS