ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS

Agronomijos fakultetas Biologijos ir augalų apsaugos katedra

STUDIJŲ DALYKO APRAŠASDalyko kodas: AFAGB21EPavadinimas lietuvių kalba: AUGALŲ BIOLOGIJAPavadinimas anglų kalba: PLANT BIOLOGYDalyko apimtis: 9 ECTS kreditų, 240 valandų, iš jų kontaktiniam darbui 126 val., savarankiškam darbui 114 val.Studentų darbo formos ir apimtis:Kontaktinio darbo formos Valandos Savarankiško darbo formos ValandosPaskaitos 61 Pasirengimas kontroliniam darbui 20Laboratoriniai darbai 60 Pasirengimas laboratoriniams darbams 31Konsultacijos 3 Pasirengimas egzaminui 48Egzaminas 2 Referatas 15

Dalyko paskirtis: Studijų pakopa Studijų programa Dalyko tipas

Pirmoji Taikomoji ekologija, Miškininkystė Privalomasis

Studijų dalyko tikslas: plėtoti žinių, mokėjimų, įgūdžių sistemą, užtikrinančią augalų ląstelių, audinių, organų ir juose vykstančių procesų kompleksinį pažinimą; ugdyti kompetencijas. Reikalingas pasirengimas dalyko studijoms: Būtini biologijos, fizikos, chemijos žinių pagrindai. Studento žinios ir supratimas: studentai, baigę dalyko studijas žinos augalinių ląstelių struktūrą ir organoidus bei jų funkcijas. Žinos, kokios meristemos ir kur augaluose randamos. Žinos pagrindines šaknų formas ir funkcijas, skirtumus tarp vienaskilčių ir dviskilčių augalų stiebų bei lapų sandaros. Žinos pagrindines žiedo sudedamąsias dalis ir kiekvienos jų funkciją. Mokės apibūdinti augalų šeimas, parengti herbarą. Žinos kaip augalai prisitaiko prie aplinkos sąlygų. Gebėjimai ir įgūdžiai: gebės dirbti savarankiškai ir grupėse, įvertinti ir racionaliai panaudoti bei derinti augalijos, kaip gamtos dalies, įvairovės išteklius. Vertybinės nuostatos: atsakingumas, pagarba gamtai, supančiai aplinkai, kūrybiškas aplinkos bei žmogaus veiksnių derinimas.Dalyko studijų rezultatų vertinimo kriterijai: saugus ir teisingas laboratorinės technikos naudojimas (mikroskopavimas, preparatų ruošimas). Pagrindinių sąvokų supratimas, apibūdinimas bei vartojimas; savarankiškų darbų atlikimo kokybė. Augalinių ląstelių ir audinių teisingas aprašymas, gyvų ir herbarizuotų augalų botaninių lotyniškų ir lietuviškų vardų žinojimas. Augaluose vykstančių procesų įtakos augalų adaptacijai įvairių veiksnių poveikyje įvertinimas.Dalyko turinys: Paskaitos: 61/48 val.

1. Augalai ir gyvybė. Augalų vaidmuo pasaulio ekosistemoje. Augalinių ląstelių struktūra ir funkcijos. 9/6 val. (kontaktinio darbo apimtis/savarankiško darbo apimtis). 2. Augalų augimas ir vystymasis. Pirminis augimas: ląstelės ir audiniai. Pirminis augimas: stiebai, šaknys, lapai. Antrinis augimas. 8/5 val.3. Lapų, stiebų, šaknų anatominė ir morfologinė sandara. 4/6 val.4. Generatyvinių organų anatominė ir morfologinė sandara. Augalų lytinis dauginimasis. 4/4 val.5. Augalų karalystė. Biologinės sistematikos metodai ir principai. Žiedinių augalų klasifikacija ir sistemos. Augalų įvairovės evoliucija. Botaninė nomenklatūra. 8/6val.6. Beindžiai ir besėkliai induočiai augalai. Plikasėkliai augalai. Žiedinių augalų šeimos. 8/5 val.7. Ląstelės biochemija ir fiziologija. Pagrindinių ląstelės organoidų sandara ir funkcijos. 2/2 val.8. Termodinaminis ir kinetinis dalelių judėjimo aiškinimas. Ląstelių vandens potencialo algebrinė suma. Tirpalų toniškumas. Medžiagų patekimas į ląstelę. 3/2 val.9. Vandens apykaitos fiziologija. Šaknų slėgis, transpiracija. Vandens režimas, reguliavimo ir reguliavimosi principai. 3/3 val.10. Tręšimo fiziologija. Mineralinės mitybos elementų klasifikavimo principai. Antrinis elementų perdirbimas. Tręšimo lygio diagnostika. 2/2 val.11. Energijos transformacija fotosintezės ir kvėpavimo procesuose. Fotofiziniai, fotocheminiai ir biocheminiai fotosintezės procesai ir reakcijos. Augalų klasifikavimas pagal anglies dioksido asimiliavimo tipą. Fotosintezė ir kvėpavimo įtaka derliui ir kokybei. 6/3 val.12. Augalų augimo ir vystymosi fiziologija. Augalų judesiai. Augalų vystimosi periodizacija. Natūralūs ir sintetiniai augimo reguliatoriai. 2/2 val.13. Augalų stresas ir adaptacija. Nepalankūs aplinkos veiksniai ir klasifikavimas Augalų žiemkentiškumas. Jarovizacija (vernalizacija). Grūdinimas. 2/2 val.

Laboratoriniai darbai: 60/31 val.

1. Augalinių ląstelių struktūra ir funkcijos. Mikroskopija. Plastidės. 2/1 val.(kontaktinio darbo apimtis/savarankiško darbo apimtis).2. Antriniai metabolitai – ląstelės sulčių medžiagos (alkaloidai, terpenoidai ir kt.). Sėklų sandara. Atsarginės maisto medžiagos - baltymai, riebalai, angliavandeniai. 4/3 val.3. Augalų audiniai (epidermis, pagrindiniai audiniai, apytakos audiniai, viršūninės ir šoninės meristemos). 4/3 val.4. Šaknų sandara. Pirminės anatominės sandaros šaknys. Antrinės sandaros šaknys. 2/2 val.5. Pirminė ir antrinė stiebų sandara. 2/2 val.6. Lapų anatominė ir morfologinė sandara (epidermis, žiotelės, plaukeliai, indų kūleliai ir kt.). 4/2 val.7. Žiedai, sėklos, vaisiai (žiedo sudėtinės dalys, žiedadulkių dygimas ir augimas ir kt.). 4/3 val.8. Augalų karalystė. Archegoniniai augalai (samanos, paparčiai, asiūkliai). Plikasėkliai. Žiedinių augalų šeimos (Brassicaceae, Ranunculaceae, Rosaceae, Fabaceae, Apiaceae, Lamiaceae, Asteraceae, Poaceae, Liliaceae, Iridaceae ir kt.) ir jų charakteristika. 8/4 val.9. Plazmolizė ir deplazmolizė. 3/2 val.10. Ląstelių osmosinio potencialo nustatymas. Ląstelių vandens potencialo nustatymas. 3/1 val.11. Fotosintezės pigmentai ir jų savybės. 3/1 val.12. Fotosintezės intensyvumo nustatymas vandens augaluose. Augalų atsparumas nepalankiems veiksniams. 6/4 val.13. Kvėpavimo intensyvumo ir koeficiento nustatymas. 3/1 val.14. Transpiracijos tyrimai. 2/2 val.

Dalyko studijų metodai: Teorinių ir laboratorinių darbų metu naudojamos šiuolaikės studijų priemonės, taikomi probleminio mokymo elementai, studentai įtraukiami į diskusijas, dalis paskaitų medžiagos užduodama studijuoti ir pristatyti savarankiškai.Studentų pasiekimų kaupiamojo vertinimo metodai ir struktūra:

Kaupiamojo vertinimo struktūraDarbo formos Svorio

koeficientasAtsiskaitymo terminai

Referatas 0,1 Semestro eigojeKontrolinis darbas 0,2 Semestro eigojeLaboratoriniai darbai 0,2 Semestro eigojeEgzaminas 0,5 Sesijos metu

Studijų programos rezultatų (siekinių) sąsajos su studijų dalyko rezultatais bei studijų ir studentų pasiekimų vertinimo metodais:

Studijų programos rezultatai (siekiniai)

Numatomi studijų dalyko rezultatai

Studijų metodai Studento pasiekimų vertinimo metodai

Įgyti žinių apie atskirų gamtos elementų struktūrą, savybes, ekosistemoje esančių organizmų sistemines grupes, biologines ir ekologines savybes, žmogaus ir aplinkos santykį .

Žinoti ir taikyti matematinius, fizikinius, cheminius metodus, sprendžiant gamybines miškininkystės problemas

Žinos, kokios meristemos ir kur augaluose randamos. Žinos pagrindines šaknų formas ir funkcijas, skirtumus tarp vienaskilčių ir dviskilčių augalų stiebų, bei lapų sandaros. Žinos pagrindines žiedo sudedamąsias dalis ir kiekvienos jų funkciją.Žinos augaluose vykstančius gyvybinius procesus ir jų dėsningumus. Žinos kaip augalai prisitaiko prie aplinkos sąlygų.

Paskaita, laboratorinis darbas, minčių lietus

Pokalbis, grupelių vertinimas, atsakinėjimas žodžiu ir raštu, testasAtsakymai į probleminius klausimus, dalyvavimas diskusijose.

Išskirti žolinius ir sumedėjusius augalus, mikroorganizmus, grybus, vabzdžius, paukščius ir žvėris, dirvožemio tipus, miško tipus bei

Mokės apibūdinti augalų šeimas, parengti herbarą. Numatys augalų augimo ir vystymosi reguliavimo – valdymo principus, siekiant optimalaus jų produktyvumo ir kokybės.

Paskaita, laboratorinis darbas, minčių lietus

Pokalbis, grupelių vertinimas, atsakinėjimas žodžiu ir raštu, testas.Atsakymai į probleminius klausimus, dalyvavimas diskusijose.

ekologines savybes.

Taikyti miško ekosistemų komponentų pažinimo, miško ekosistemų funkcionavimo žinias, vertinti miškininkavimo technologijų įtaką miško ekosistemoms, tvariam miško ūkiui

Gebės nustatyti ryšį tarp augalų procesų ir produktyvumo.

Pagrindiniai mokymosi šaltiniai: 1. Bell, P.R., Hemsley, A.R. Green plants. Their origin and diversity. – Cambrigde, 2000.-349 p.2. Dagys J. Augalų anatomija ir morfologija.-V.,1985.-349p.3. Purvinas E., Skirgailaitė V. Botanika.- V., 1975.- 366 p.4. Opik, H, Rolfe S.A., Willis, A.J. 2005. The physiology of flowering plants. 5. Stašauskaitė S. Augalų vystymosi fiziologija.-V.:Debesija,1995.

Papildomi mokymosi šaltiniai:1. Curtis A., Raven P.H. Biology of Plants. -N.Y., 1981 – 430 p.2. Davis W.P., Salomon E.P., Berg L.R. The World of Biology. - Philadelphia etc.: Saunders college publishing,1990. - 928 p.3. Gudžinskas Z. Lietuvos induočiai augalai.-V., 1999.-211 p.4. Hegi G. Illustrierte Flora von Mittleuropa.-Berlin, Hamburg, 1984. I-VI T.5. Hickey M., King C. Common families of flowering plants. Cambridge: Cambridge university press, 2004, (5th ed.).– 212 p.6. Kutorga E. Botanikos ir mikologijos nomenklatūra.-V.,1997.-72 p.7. Mader S. Biologija. -V., 1999, I-II kn.8. Tainz, L., Zeiger, E. Plant physiology. Sunderland, Mass.:Sinauer Associater. 2006.9. Bluzmanas P. ir kt. Augalų fiziologija.-V.:Mokslas,1991.

Dalyko studijas koordinuojantis dėstytojas: doc.dr.Simas Gliožeris, Biologijos ir augalų apsaugos katedra

Kiti dalyko dėstytojai: doc.dr.Alfonsas Sigitas Tamošiūnas, lekt. dr. Jolanta Sinkevičienė, doc.dr.R.Malinauskaitė,

Aprašą parengė: doc.dr.Simas Gliožeris ir doc.dr.Regina Malinauskaitė, Biologijos ir augalų apsaugos katedra

Recenzentai:Katedros recenzentas: lekt. dr. Jolanta Sinkevičienė, Biologijos ir augalų apsaugos katedra

Studijų programą kuruojančio fakulteto recenzentas: lekt. dr. Žydrūnas Preikša, Ekologijos katedra

Aprobuota katedros posėdyje: 2011 06 20Aprobuota programos komiteto posėdyje: Biomedicinos mokslų srities Ekologijos šakos (Biologijos kryptis) Taikomosios ekologijos studijų programos komiteto posėdyje, 2011-11-03, protokolo Nr.1, Biomedicinos mokslų srities Miškininkystės krypties Miškininkystės studijų programos komiteto posėdyje, 2011 11 03, protokolo Nr. 1.

Dalyko aprašas atestuotas iki 2013-08-31