Viešosios bibliotekos informacijos ištekliai

Samprata, fondų formavimo politika, principai, sistema, apskaita

2012.11.27Vilnius

Genovaitė IvaškevičienėLietuvos nacionalinė

Martyno Mažvydo bibliotekaBC BVS vyriausioji metodininkė

Pranešimo tikslai

• Supažindinti su bibliotekos informacijos ištekliųteorija ir praktika (sampratos kaita);

• IFLA rekomendacijomis; • Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais

reglamentuojančiais fondų organizavimą;• Praktiniais fondų tvarkymo, apskaitos ir saugojimo

klausimais.

2

Informacijos išteklių samprata

• Išteklius paprastai vadiname ekonominio potencialo elementus, kuriais disponuoja visuomenė ir kurie prireikus gali būti panaudoti siekiant konkrečių ūkio ir socialinės raidos tikslų.

• Terminas „informacijos ištekliai” plačiąja prasme apibrėžiami kaip intelektinės veiklos produktas.

• Bibliotekų ir kompiuterizavimo specialistai informacijos išteklius apibrėžia kaip mokslines žinias, mokslo tiriamųjų ir bandomųjų darbų rezultatus. Informacijos išteklius jie skirsto į fiksuotus ir nefiksuotus. (Fiksuoti informacijos ištekliai – tai informacija yra kokioje nors fizinėje laikmenoje; Nefiksuoti – tai žinios, (kompetencija, patirtis, kvalifikacija ir pan.).

3

Informacijos sistemų specialistai informacijos išteklius skirsto į 3 kategorijas:

1. Duomenis;2. Procesus;3. Žmones.

4

Informacijos ir valdymo specialistaiišskiria 4 pagrindinius informacijos išteklius:

• Informacijos šaltinis – žmogus ar organizacija, teikianti vartotojams reikiamą informaciją;

• Informacijos paslauga – naudinga veikla, leidžianti tenkinti vartotojų informacijos poreikius;

• Informacijos produktas – naudingas produktas ar plačiai naudojama prekė, tenkinanti vartotojųinformacijos poreikius;

• Informacijos sistema – struktūruotas procesas ar procedūra, pagal kurią duomenys ar informacija kaupiami, organizuojami ir pateikiami vartotojams.

5

Išteklių grupės

• Dokumentai;• Personalas;• Organizacijos;• Gamybos pavyzdžiai;• Mokslo įrankiai.

6

Pagrindinės informacijos išteklių dalys

• Informacijos turinys (jį sudaro duomenys, informacija ir žinios);

• Informacijos technologijos ( priemonės, skirtos informacijai apdoroti, perduoti ar kaupti);

• Personalas (žmonės, įtraukti į informaciniųprocesų platinimą, organizavimą ir kt.):

• Informacijos sistemos (renkančių, sisteminančių, perdirbančių žmonių atliekamų veiksmų ir ištekliųvisuma).

7

Bibliotekinė bendruomenė turi du požiūrius į informacijos išteklius

• Informacijos ištekliai suvokiami tik kaip tinkliniai, pasiekiami kompiuterinio ryšio priemonėmis;

• Bet kuri informacija užfiksuota tradicinėse ir elektroninėse laikmenose tinkamose jai saugoti ir skleisti.

8

Informacijos ištekliai ar bibliotekos fondas?

• Bibliotekos informacijos ištekliai tai platesnėsąvoka nei bibliotekos fondas tai atsirado, kai susiformavo naujas požiūris į biblioteką jos misijąir darbo technologijas.

• Tačiau, seminare aiškinant sistemą, apskaitą ir kitus dokumentų organizavimo bibliotekoje klausimus vyraus sąvoka FONDAS, nes taip apibrėžta LR teisės aktuose.

9

Informacijos ištekliai - tai atskiri dokumentai arba

atskiri dokumentų masyvai, dokumentai ir dokumentų masyvai informacinėse sistemose

(bibliotekose, archyvuose, fonduose, DB ir kitose

informacinėse sistemose).

10

Informacinių išteklių struktūra apibūdinama, kaip:

• ankstesnio ir einamojo meto publikuoti ir nepublikuoti pirminiai dokumentai įvairiose laikmenose (knygos, periodiniai leidiniai, natos, meno leidiniai, disertacijos ir t. t.);

• visatekstės DB;• bibliotekų, informacijos centrų, archyvų ir kitų įstaigų

kaupiami publikuotų ir nepublikuotų pirminių dokumentųfondai;

• anksčiau parengta ir rengiama bibliografinė produkcija;• bibliotekų, informacijos centrų ir archyvų paieškos šaltiniai,

tame tarpe katalogai ir bibliografinės kartotekos (DB);• faktografinės DB;• apžvalginė-analitinė produkcija (analitinės apžvalgos,

prognozės, reitingai ir t.t.);• informacijos rinkoje siūlomos paslaugos ir kt.

11

Lietuvos kultūros politika įgyvendinama, remiantis demokratiškumo, atvirumo, decentralizacijos ir tapatumo principais

• Lietuvos Respublikos kultūros ministerija formuoja bendrą valstybės kultūros politiką. Kultūros politiką įtakoja ir regioninė savivalda bei viešosios institucijos.

• Lietuvos bibliotekų taryba atlieka vieną išfundamentaliausių dalykų - formuoja bendrąvalstybės bibliotekų politiką.Ši institucija, atlieka eksperto ir konsultanto funkcijas, kai sprendžiami bibliotekų politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimai.

12

Lietuvos bibliotekų fondų sistema

• Valstybinė Lietuvos bibliotekų fondų politika nustatyta Lietuvos Respublikos BibliotekųĮstatyme (toliau- LRBĮ), jo naujoje redakcijos ketvirtajame skirsnyje „Lietuvos bibliotekų fondas ir jo apsauga”.

• „Vienodais organizaciniais principais sudaryta ir bendros informacinės sistemos pagrindu sujungta bibliotekų dokumentų fondų visuma sudaro Lietuvos bibliotekų fondą” (LRBĮ 16 str.). Pastaba. Toliau seminare bus naudojama fondosąvoka, nes taip yra Lietuvos teisės aktuose.

13

Lietuvos bibliotekų fondo struktūrą, formavimo principus, bibliotekų teises ir pareigas formuojant šį fondą ir jo naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministro patvirtinti poįstatyminiai aktai:

• Lietuvos bibliotekų fondo nuostatai: patvirtinta Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2006 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr.ĮV-670.

• Bibliotekų fondo apsaugos nuostatai: patvirtinta Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2010 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. ĮV- 499.

• Bibliotekų rankraščių ir senų bei ypač vertingų spaudinių apsaugos nuostatai: patvirtinta Lietuvos Respublikos kultūros ministro 1998 m. vasario 12 d. įsakymu nr.106.

• Nacionalinio publikuotų dokumentų archyvinio fondo nuostatai: patvirtinta Lietuvos respublikos kultūros ministro 2007 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-265.

• Dėl bibliotekos dokumentų formų patvirtinimo: Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas, 1997 m. lapkričio 7 d. Nr. 757.

• Dėl bendrosios bibliotekos apskaitos knygos ir bibliotekos dienoraščio formų patvirtinimo: Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas, 2005 m. gruodžio 23 d. Nr.ĮV-757.

• Dėl bibliotekų veiklos statistinių ataskaitų formų patvirtinimo: Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. ĮV-695.

14

Lietuvos bibliotekų fondą sudaro

• pagrindiniai,• depozitiniai fondai, • mainų fondai, • atsarginiai fondai, • senų, retų ir ypač vertingų knygų ir rankraščių fondai, • nacionalinis publikuotų dokumentų archyvinis fondas.

Pagrindiniai bibliotekų fondai yra sudaromi bibliotekos vartotojams aptarnauti ir turi atitikti bibliotekos veiklos tikslą bei vartotojų poreikius.

15

Viešosios bibliotekos fondų formavimo principai

Siekiant išsiaiškinti VB Informacijos ištekliųformavimo principus turime atsakyti į klausimus:

• Koks turėtų būti viešosios bibliotekos fondas? • Ko reikia sėkmingam bibliotekų fondų

funkcionavimui?

16

Viešoji biblioteka veikia tradicinės ir virtualios bibliotekos terpėje

Sėkmingai įsitvirtinti ir veikti šioje terpėje įmanoma tik vykdant teisingą fondų sudarymo ir valdymo politiką, kuri orientuotų į pagrindinį tikslą – siekti, kad viešosiose bibliotekose būtų sudaromi universalūs fondai, kurie atitiktų bibliotekos paskirtį ir būtų orientuoti į vartotoją bei jo reikmes.

17

Bibliotekos fondas tinkamai sukomplektuotas, jeigu patenkina 75-80 proc. informacijos vartotojų poreikių

Sėkmingam bibliotekų fondų funkcionavimui reikia:•Tinkamo finansavimo;•Pritaikytų patalpų;•Kvalifikuotų specialistų;•Konkrečių teisės aktų;•Vartotojų poreikius atitinkančio fondo ir t.t.

18

IFLA/UNESCO gairėse rekomenduojama

• Vienam gyventojui bibliotekos fonde turėti nuo 1,5 iki 2,5 knygos (viešojoje bibliotekoje 1 gyventojui turi būti 2 knygos be specialiųjų kolekcijų, rankraščių ir kitų dokumentų), mažiausiuose administraciniuose vienetuose – 3 knygos;

• Mažiausio bibliotekos aptarnavimo punkto minimalus fondas neturėtų būti mažesnis nei 2500 knygų;

• Apyvartos rodiklis turėtų siekti 5, o optimalus viešosios bibliotekos fondo apyvartos rodiklis būtų 3;

• Viešųjų bibliotekų fondus reikia atnaujinti per 10 metų.(Siūloma, kad 10 proc. sudarytų dokumentai išleisti per paskutiniuosius 2 metus, 30-40 proc. dokumentai išleisti per paskutiniuosius 5 metus, ne mažiau kaip 5 proc. sudarytųdokumentai, išleisti einamaisiais metais).

19

Siūloma bibliotekų fondus kasmet papildyti:

• ne mažiau 250 naujų knygų 1000 gyventojų t. y. po 1 knygą 4 gyventojams;

• mažuose administraciniuose vienetuose –300 knygų 1000 gyventojų, t.y. po 1 knygą 3 gyventojams;

• etninėms grupėms (iki 2000 gyventojų) –1 knyga 25 žmonėms, didesnėms negu 2000 gyventojų –1 knyga 50 žmonių.

20

Kaip IFLA rekomendacijų laikosi Lietuvos bibliotekos?

• Fondai mažai atnaujinami; Lietuvos viešųjų bibliotekų fondų formavimo politika aiški, bet galimybės labai menkos, todėl atnaujinti SVB fondus realu tik po 30-40 metų, jei išliks toks bibliotekų fondųkomplektavimo finansavimas.

• Fondai turi istorinį aspektą yra likusių daug dubletų;• Pastebimi teigiami pokyčiai. Pvz., 1996 m. Lietuvos SVB

statistinis fondų apyvartos rodiklis buvo 0,8;2005 m. - 1,18; 2010 m. –1,1; 2011 – 1,3. Pagal IFLA rekomendacijas fondų apyvartos rodiklis - 3.

21

Fondo formavimo sėkmė priklauso

Ar nuolat analizuojami bibliotekos ištekliai (finansai, dokumentų visose laikmenose fondas, personalas, pastatai ir kt.).

22

Biblioteka turi periodiškai vertinti:

• Ar pakito (pagerėjo) bibliotekos technologijos;• Ar galima atsisakyti kai kurių leidinių, jei yra

prieigos prie duomenų bazių, virtualių bibliotekų, skaitmenintų spaudinių.

23

Modeliuojant bibliotekos fondą turi būti atsižvelgiama į šiuos parametrus:

• Teminį;• Rūšinį; • Tipologinį; • Kalbinį; • Geografinį; • Fondo retrospektyvumą; • Fondo orientaciją į pagrindines vartotojų grupes.

24

Rekomenduojama SVB fondo sudėtis:

• iki 30 proc. SVB fondo turi sudaryti literatūra vaikams iki 15 m., jei mikrorajone nėra specialios vaikų bibliotekos;

• iki10 proc. – informacinė ir bibliografinė literatūra (esant interneto prieigai galima mažinti);

• 35-40 proc. šakinė literatūra (esant interneto prieigai galima mažinti);

• apie 60 proc. – grožinė literatūra (turint knygų skaitykles, taip pat galėtų mažėti fizinių vienetų skaičius);

• kasmet esamą fondą reikėtų atnaujinti 5 proc. (Lietuvos SVB 2011 m. fondas buvo atnaujintas – 3,89 proc.)

25

Dokumentų fondo apskaita

Bibliotekos pareiga užtikrinti bibliotekos dokumentų apskaitą, t.y. dokumentų tvarkymą ir jų įrašymą pagal tam tikras taisykles į nustatytos formos fondo apskaitos dokumentus. Fondo apskaita – kompleksas operacijų, apimančių: •dokumentų priėmimą, •jų ženklinimą, •registravimą, •paskirstymą, •fondo tikrinimą,•nurašymą,•išėmimą iš fondo.

Reikalavimai dokumentų fondo apsaugai patvirtinti LR kultūros ministro 2010 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. ĮV-499 ( komentaras “Šiandien aktualu”,2012,Nr. 2(47), p.113-131)Apskaitos procedūros leidinyje: “Bibliotekos veiklos apskaita” (2011 m.)

26

Bibliotekų fondo apsaugos nuostataiPatvirtinta Lietuvos Respublikos kultūros ministro2010 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. ĮV-499

Kokie esminiai pasikeitimai Bibliotekų fondų apskaitoje ?•Nuo 2010 metų, įgyvendinant Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą ir Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus (VSAFAS), keičiasi viešojo sektoriaus buhalterinė apskaita, kuri tvarkoma taikant kaupimo principą. Taigi, keičiasi buhalterinė apskaita.•Bibliotekinė apskaita keičiasi dalinai, tai:

– Ilgalaikio turto vienetų nustatymas;– Dokumentų įkainojimas; – Įtraukiant į apskaitą ir nurašant dokumentus, nurodyti ir

finansavimo šaltinį (valstybės biudžetas, savivaldybės, kt. lėšos);

– Nurašomų spaudinių sąrašų sudarymas pagal įsigijimo metus.

27

Dažniausiai teikiami bibliotekų darbuotojųklausimai:

Klausimas: (11 str.) Ar privalome parengti ir pasitvirtinti savo bibliotekos Fondo apskaitos tvarkos aprašą?

Biblioteka turi teisę, vadinasi tik turi teisę, bet neprivalo. Biblioteka gali pasirinkti: •Atskiriems apskaitos ir darbo procesams parengti atskiras taisykles, instrukcijas, nuostatus; •Parengti vieną dokumentą (Aprašą), kuris apjungtų visus darbo procesus nuo dokumentų gauties iki likvidavimo.

28

Dažniausiai teikiami bibliotekų darbuotojųklausimai:

Klausimas: (11.2 str.) Ar reikia koreguoti automatizuotoje apskaitoje jau turimas formas?

Jei visi privalomi elementai yra, koreguoti nereikia, bet jei duomenų trūksta - papildyti.Rekomenduotina papildyti 10 priedąPrie Nurašymo akto pridedami nurašymo sąrašai sudaromi ne tik pagal atskiras priežastis, įsigijimo metus, bet ir finansavimo šaltinį (tai VSAFAS 12 standarto reikalavimas).

29

NURAŠYMO AKTO papildymas (žr. 10 priedą) gali būti toks:

Nurašyta __________________________ ____ fiz. vnt už ____Lt ___ ct ., iš jų, (turto vieneto pavadinimas)

pagal finansavimo šaltinį: iš valstybės biudžeto įsigytų iki 2010 m. ____ fiz. vnt. ____ Lt ____ ct; įsigytų 20___

m.____fiz. vnt.

už ______Lt___ct.; iš kitų šaltinių įsigytų iki 2010 m._____ fiz. vnt. ____ Lt ____ ct; įsigytų20___ m.____fiz. vnt. už ______Lt___ct.

PRIDEDAMA: Nurašytų inventorintų dokumentų sąrašas pagal įsigijimo metus:

iki 2010 m. ____ lapai; įsigytų 20___ m. ____ lapai.

Komisijos pirmininkas ________________ __________________(parašas) (vardas ir pavardė)

Nariai: _______________ __________________(parašas) (vardas ir pavardė)

________________ _____________________ (parašas) (vardas ir pavardė)

30

Klausimas: (11.5 str.) Kokiuose dokumentuose numatyti dokumentų įkainojimo kriterijai?

Tipinės Dokumentų įkainojimo metodikos parengtos nėra.

Reikėtų vadovautis tokia profesine literatūra:• MIKŠA A., TAMOŠIŪNAITĖ G. Dokumentų įkainojimas bibliotekose.

Šiandien aktualu, 2007, nr. 2(37), p.119-128;• SKUODYTĖ A. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios

bibliotekos patirtis siekiant atlyginti vartotojų padarytą žalą [bibliotekos fondo dokumentų įkainojimo tvarka]. Šiandien aktualu, 2011, nr. 1(44), p.156-173;

• VALAITYTĖ A. Neperiodinių leidinių, išleistų nuo 1946 m. įkainojimas bibliotekose. Šiandien aktualu, 1996, nr. 2, p.34-42;

• VALAITYTĖ A. Senų ir retų neperiodinių leidinių įkainojimas bibliotekoje. Šiandien aktualu, 1997, nr. 1, p. 60-66;

• VALAITYTĖ A. Dokumentų įkainojimo metodika Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje. Šiandien aktualu ,2012, nr. 1(46), p. 154-170:

• ТАМОЙКИН М. Ю., ТАМОЙКИН Д. М. Экспертиза стоимости предметаколлекционирования: Универсальный метод определениярасчетнойрыночной стоимости любого предмета колекционирования (методТЭС): Патент РФ №2264654 от 20/11/2005. Вильнюс. 58 с.

31

Klausimas (19.4 str.) Ar įtraukiant periodiką įbendrąją apskaitą reikia nurodyti jų kainą ar ne?

Taip, kainą bendrojoje apskaitoje reikia nurodyti.To reikalauja VSAFAS 12 standartas, nuo 2010 m. buhalterinė

apskaita tvarkoma kaupimo būdu, todėl periodinius leidinius, kuriuos saugote terminuotai (pilnus komplektus) įtraukiate įbendrosios apskaitos dokumentus su kainomis(jei prenumeruoti įrašoma prenumeratos kaina).

Visus apskaitos klausimus turite susiderinti su Buhalterija.

32

Kausimas: (27 ir 29 str.) Ar vykdant automatizuotą fondųpatikrą, filialuose visai nebereikės naudoti popieriniųinventoriau knygų?

• Dėl automatizuotos patikros visa informacija yra žinoma kiekvienos bibliotekos LIBIS administratoriui, todėl jei norėtumėte atlikti kokius nors veiksmus, būtų racionaliau kreiptis tiesiogiai į jį.

• Popierinė inventoriaus knyga bus reikalinga, jei iškils neaiškumai, ją turime turėti ir saugoti nuolat, be to, jei dokumentai tikrinimo metu bus nurašyti, tai patikroje nematysite, o inventoriaus knygoje tai yra atžymos.

• Automatizuotu būdu bus galima atlikti pilnai sutvarkytąpatikrai dokumentų fondą, kol to nėra, patikra galima tik kai kuriuose bibliotekos padaliniuose ar mažose bibliotekose.

33

Klausimas: (30 str.) Koks bibliotekos fondo patikrinimo aktųsaugojimo terminas? Ar būtina patikrinimo aktą saugoti iki kito patikrinimo, jeigu jis vyksta daugiau kaip po 10 m.?

Fondų patikrinimo aktus saugoti 10 metų. Tuo atveju, jei fondas per 10 m. nebuvo tikrintas aktus reikia saugoti iki sekančio patikrinimo. Kai kurios bibliotekos patikrinimo aktus saugo nuolat.

34

Klausimas : Ar perduoti knygas filialams galima per Atsarginį ar tik per Mainų fondus? Ar galima perduoti pvz. iš vieno fondo įkitą, iš vieno kaimo filialo į kitą? Ar tai reikia daryti būtinai per Mainų fondą?

• Bibliotekos informacijos išteklių sistemoje dokumentai perduodami iš vieno į kitą su perdavimo-priėmimo aktu, tai yra fondo judėjimas vienos bibliotekos ribose. Vienas filialas perduoda kitam, bet iš bibliotekos spaudinys neišeina ir yra apskaitoje.

• Į Atsarginį fondą perduodama, tik tuo atveju, kuomet nurašyti dar nenorite, nes gali reikėti ateityje.

• Į Mainų fondą perduodami, kai esate įsitikinę, kad bibliotekai ir jos padaliniams niekada nereikės, bet dokumentas dar neprarado istorinės ir kultūrinės vertės.

• Šiuose klausimuose painiojate dokumento judėjimą su nurašymu.

35

Klausimas: Kaip teisingai vesti mainų fondo apskaitą, kad nepažeistume VSAFAS 12 standarto reikalavimų?

• Įgyvendinant VSAFAS reikalavimus Mainųfondo apskaita turi būti tokia kaip ir pagrindinių fondų.

• Mainų fondas turi būti įtrauktas įbuhalterinę apskaitą.

36

Klausimas: Kas mainų fondo apskaitoje neatitinka ir kur rasti tvarką kaip keisti apskaitą?

• Mainų fondai SVB tvarkomi vadovaujantis. “Lietuvos bibliotekų fondųnuostatais”(patvirtinta LR kultūros ministro 2006 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. ĮV-670). Šių Nuostatų 28.4 str. rašoma, kad “… priimti į vidaus mainųfondą dokumentai neinventorinami ir neapskaitomi buhalterinės apskaitos dokumentuose”. Šis straipsnis prieštarauja viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartams (VSAFAS), kuriuose aiškiai parašyta, kad visas turtas turi būti įkainotas ir įtrauktas į apskaitą, o mainųkeliu perduoti kitoms bibliotekoms galima, bet turtas nurašomas tik perduodant. Negali būti bibliotekoje turto neįtraukto į buhalterinę apskaitą.

• Dėl tos priežasties reikia keisti Mainų fondo apskaitos tvarką.• Apie tai bus dar šiais metais pateikta medžiaga LR kultūros ministerijai

dėl Nuostatų patikslinimo;

• Mainų fondo anketos duomenų apibendrinimas ir rekomendacijos kaip tvarkyti mainus bus publikuota ŠIANDIEN AKTUALU, 2013 metų Nr. 1(48).

37

Fondo apsauga

• Fondo apsauga yra nuolatinis ir vientisas procesas, kuris prasideda dokumento įsigijimu ir tęsiasi per visą dokumento buvimo fonduose ir jo naudojimo laikąbibliotekoje.

• Fondo apsauga yra fondo išlaikymas taikant biologines, mechanines, elektronines, priešgaisrines, teisines ir kitokias apsaugos priemones.

38

Fondo laikymui bibliotekose sudarytos sąlygos turi atitikti fondų apsaugos reikalavimus, kurie išdėstyti:

• LST ISO 11799:2004. Informacija ir dokumentavimas. Archyvų ir bibliotekų dokumentų saugojimo reikalavimai (Pavirtinta Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2008 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. ĮV-323).

• Bibliotekų fondų apsaugos ir konservavimo principai: [IFLA dokumentas, vertė S.Sprindienė] / LNB, DKRC. Vilnius, 1995. 15 p.

• Daug publikacijų skelbta ŠIANDIEN AKTUALU.

39

Rekomenduoju peržiūrėti ir paskaityti

40

Viešosios bibliotekos informacijos ištekliai

Samprata, fondų formavimo politika, principai, sistema, apskaita

2012.11.27Vilnius

Genovaitė Ivaškevičienėg.ivaskeviciene@lnb.lt

slideshare.net/nacionalinebibliotekawww.lnb.lt