Lietuva yra Europos šiaurės rytuose prie rytinės Baltijos jūros pakrantės. Turi bendras sienas su Baltarusija (660 km), Latvija (588 km), Lenkija (103 km) ir Rusija, Kaliningrado sritimi (273 km). Pajūrio juosta – 90 km. Šalies teritorija – 65 300 m2. Atstumas nuo šalies šiaurės iki pietų yra 276 km, o nuo vakarų iki rytų – 373 km.1989 m. Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto mokslininkai nustatė, jog Europos geografinis centras yra Lietuvoje, šis faktas užfiksuotas Gineso rekordų knygoje.

GyventojaiLietuvoje gyvena apie 3 mln. 200 tūkstančių gyventojų (2011 m. Statistikos departamento duomenys). Iš jų 83,9 proc. sudaro lietuviai,

kurių gimtoji kalba – lietuvių (ši kalba priklauso indoeuropiečių kalbų grupei ir yra viena seniausių Europoje). Lietuvių kalba – oficiali šalies kalba. Didžiausios Lietuvoje gyvenančios tautinės mažumos – lenkai (6,6 proc.), rusai (5,4 proc.), baltarusiai (1,3 proc.).

KlimatasKlimatas jūrinis, kontinentinis. Vidutinė liepos mėnesio temperatūra – +17 °C, sausio mėnesio − -4,9 °C. Tačiau vasarą temperatūra gali pakilti iki +30 °C, o žiemą nukristi iki -32 °C.

Nacionalinė valiutaNacionalinė valiuta yra litas (Lt). Keitimo kursas: 1 EUR = 3,4528 Lt Lietuvoje.

LIETUVA

Lietuvos Baltijos jūros pakrantė, be abejonės, yra viena gražiausių visoje Europoje. Balto smėlio paplūdimiai pereina į kopas, o gaivinantys pušynai atskiria paplūdimius nuo kurorto gyvenviečių. Tik į mūsų šalies pakrantę Baltijos jūra išmeta patį gražiausią pasaulyje gintarą. O ir patys Lietuvos pajūrio kurortai atrodo tarsi gintariniai karoliai, kur kiekvienas miestas arba gyvenvietė, kaip ir „saulės akmuo“, turi tik jiems būdingą savitą švytėjimą.

Klaipėda – šalies jūros vartai – didžiausias Vakarų Lietuvos pramonės ir kultūros centras, vienas sparčiausiai besivystančių šio krašto miestų. Šiltuoju metų laiku Lietuvos vasaros sostine tampa Palanga – čia verda gyvenimas, poilsiautojai patenka į įvairiausių pramogų ir kultūrinių renginių sūkurį. Vėsiuoju metų laiku kurortas skendi pušynų žalumoje – puiki vieta konferencijoms ir seminarams arba sveikatai gerinti gydyklose, veikiančiose visus metus.

Kuršių nerija – UNESCO pasaulio gamtos paveldo objektas – tikras stebuklas, sukurtas smėlio, vėjo ir žmonių tarp dviejų vandens stichijų. Gražuolės kopos iš balto skraidančio smėlio, siautėjančios kartu su vėju; nurimusios, palaidojusios per dešimt kaimų Pilkosios (Mirusios) kopos; žali kalnai, apaugę senu mišku. Romantiškos gyvenvietės, išlaikiusios senąjį žvejų architektūros stilių, harmoningai dera su gamta.

Visiškai kitaip atrodo rytinė Kuršių marių pakrantė. Nemuno delta, turtinga žuvų, pakeri vešlios laukinės gamtos grožiu, gyvūnų ir augalų gausa. Senuose žvejų kaimuose – Rusnėje, Mingėje, Kintuose ir Drevernoje – kvepia rūkyta žuvimi. Švyturys Ventės rage, tarsi pagrindinio paukščių migravimo kelio orientyras, atrodo, kviečia plunksnuotus keliauninkus užsimauti žiedą – vienos seniausių Europoje paukščių žiedavimo stočių simbolį.

www.travel.lt

www.travel . l t

� �

ATLANTICOCEAN

IRELAND

UNITEDKINGDOM

London

NORD SEA

NORWAY

Oslo

SWEDEN

Stockholm

FINLAND

Helsinki

St. PetersburgTallinn

ESTONIA

LATVIA

LITHUANIA

Riga

KLAIPėDA

Vilnius

POLAND

BELARUS

KaliningradGdansk

SzcecinLubeck

Berlin

Warsaw

DENMARK

Copenhagen

Arhus

GERMANY

NETHERLANDS

BELGIUM

LUX.

FRANCE

HamburgAmsterdam

RoterdamAntwerpen

Le Hevre

SWITZERLAND

CZECHREPUBLIC

SLOVAKIA

AUSTRIA

SLOVENIA

ITALY

CROATIA

HUNGARY

UKRAINE

MOLDOVA

ROMANIA

BOSNIAHERZEGOVINA

SERBIA

RUSSIA

SPAIN

TYRRHENIAN SEA

BLACK SEA

PORTUGAL

Klaipėda – seniausias Lietuvos miestas, įkurtas 1252 m. Senojo miesto paveikslo kontūrai ryškiausiai išnyra piliavietėje, kur dabar yra Pilies muziejus. Piliavietė – miesto įsčios. Čia ir pradėtas kurti miestas pagal Ordino tradicijas: pirmiausia buvo pastatyta pilis, paskui šalia kilo miestas, jo įtvirtinimui panaudojant natūralius vandenis. Sudarydami 1252 m. sutartį dėl Memelburgo pilies ir miesto statybos, jo kūrėjai turėjo aiškią viziją: skleisti tikėjimą ir tapti svarbiu krašto gynybiniu punktu. Ir didelį norą, kad gyvenantieji pajustų palaimą šiame mieste, todėl linkėjo miestui „didelės laimės ir išganymo“. Gimė Memelio, vėliau pervadintas Klaipėda, miestas. Piliavietė apipinta kronikininkų pasakojimais apie įvairių tautų antpuolius ir įnirtingus mūšius istoriniais laikais. Apie išlikusias senųjų laikų legendas ir legendinį miestą mums primena ir iš Daselio griovio prie buvusios pilies išnyrantis Juodasis vaiduoklis (skulptoriai: S. Jurkus ir S. Plotnikovas).Klaipėda – vandenų miestas. Anot poetės A. Miegel, tai – „spindinčio vandens šalis“. Miestas, per kurį teka dažnai vėjų pašiaušta Dangės upė tarsi gyvybės kelias, suteikia klaipėdiečio veidui individualumo ir stiprybės. Kuršių marių, Baltijos jūros vandenys atveria pasauliui kelius, augina visiems skrydžiams sparnus. O graži gamta tarsi užburia: suteikia dvasios ramybę, nuneša sielos liūdesį į marių, jūros gelmes... Šiandien Klaipėda – aktyviai jūrines tradicijas puoselėjantis miestas. Apie tai

daug galima sužinoti Lietuvos jūrų muziejuje, kurio pašonėje – paminklas „Albatrosas“, skirtas išplaukusiems ir negrįžusiems jūrininkams (skulptorius – K. Pūdymas).Klaipėda – turtingos biografijos miestas, kurį pradėjo Livonijos ordinas, XIV a. jį perleidęs Vokiečių ordinui. Paskui Klaipėda tapo Prūsijos miestu, kurį laiką garsėjusiu ir kaip galingiausias šios šalies miestas-tvirtovė. Šiandien ant Jono kalnelio, šalia kurio anksčiau stovėjo Šv. Jono bažnyčia, dar vadinama miesto katedra, įtikintų pasakojimai apie miesto įtvirtinimus ir spalvingą gyvenimą viduje už sunkių miesto vartų.Klaipėdos biografijoje išskirtinis puslapis – napoleonmečiui, kai miestas tapo laikinąja Prūsijos sostine. Tada mieste tarp įvairių šalių karališkųjų žingsnių aidėjo ir legendinės Prūsijos karalienės Luizės vardas. Šiandien ant miesto rotušės pastato, kuriame gyveno ir rezidavo Prūsijos karalius Friedrichas Vilhelmas III ir karalienė Luizė, kabo atminimo lenta, įamžinanti karališkąjį miesto puslapį. Tad prie šio seniausio mieste istorinio namo tikslinga sustoti ir susipažinti su Klaipėdos didinga tų laikų praeitimi. Iš šio pastato 1809 m. buvo paskelbtas Spalio ediktas apie baudžiavos panaikinimą Prūsijoje, pasirengta didelėms šalies reformoms. Šiame reprezentaciniame miesto name gyventa ar lankytasi įvairių tautų (danų, rusų, prancūzų ir kt.) žinomų asmenybių, kurių veikla akivaizdžiai parodo, kad Klaipėda – daugiakultūris miestas.XX a. trečiajame dešimtmetyje Klaipėda – Lietuvos Respublikos miestas. Tik jo gyvenimą greitai sudrumstė Antrasis pasaulinis karas. Po karo Klaipėda – dingęs miestas. Be žmonių. Neliko nė 10 vietinių gyventojų. Naujieji klaipėdiečiai jaukinosi miestą, jį kurdami ir tuo pačiu kartu su juo patys augdami.

Klaipėda – miestui ir pasauliui...

Šiandien Klaipėda – gražus ir viliojantis, svetingas miestas, atviras pasauliui ir žmogui. Ir linkintis kiekvienam čia gyvenančiam ar apsilankiusiam „didelės laimės ir išganymo“...

5 pagrindinės lankytinos vietos:jūros gyventojų: ruonių, pingvinų, jūrų liūtų, o akvariumuose plaukioja apie 40 rūšių Lietuvos upių, ežerų ir Baltijos jūros žuvų, spalvingų tropinių jūrų žuvelių.Kazematuose po tvirtovės pylimais įrengta lietuviškos laivybos istorijos ekspozicija, o delfinariume nuotaikingais pasirodymais lankytojus džiugina delfinai ir Kalifornijos jūros liūtai.

4. Piliavietė ir Pilies muziejusAutentiškose XVI–XVIII a. poternose pristatoma pilies ir miesto raida – eksponuojami piliavietėje ir senamiestyje rasti archeologiniai radiniai, dokumentai, Klaipėdos miesto antspaudai, rekonstruoti XVII a. kostiumai. Muziejuje galima pamatyti renesansinės Klaipėdos simbolį – pilyje rastą XVI a. vidurio auksinį žiedą su brangakmeniu.

5. Skulptūrų parkas10 ha parko teritorijoje eksponuojama 117 įvairios tematikos meninių darbų, kuriuos sukūrė 61 skulptorius.

Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras

Turgaus g. 7, LT-91247 KlaipėdaTel.: (8 46) 412186, 8 687 52051

Faks. (8 46) 412185El. p. tic@klaipedainfo.lt

www.klaipedainfo.lt

1. Pagrindinė miesto Teatro aikštė su Taravos Anikės skulptūraTeatro aikštė – tai Klaipėdos miesto širdis, kur vyksta įvairūs miesto renginiai ir šventės. 1912 m. Teatro aikštėje buvo įrengtas fontanas, skirtas Klaipėdoje gimusio poeto, Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Simono Dacho atminimui. Skulptūra vaizduoja jaunutę basą mergaitę – vieną iš poeto apdainuotų herojų.„Taravos Anikės“ meilės daina dainuojama ne tik Vokietijoje, bet ir Šveicarijoje bei Austrijoje. Ją galima rasti tarp Vokietijos liaudies dainų, o Miuncheno rotušės varpai dar ir šiandien skambina šią melodiją. Virš fontanėlio iškilo bronzinė S. Dacho eilėraščio „Taravos Anikė“ herojės skulptūra, kuri džiugina miestiečius ir miesto svečius.

2. Neogotikos stiliaus Klaipėdos pašto centriniai rūmai ir karilionasCentrinis miesto paštas pastatytas 1893 m. Jo kompleksą sudaro trys statiniai: centre – dviejų aukštų su mansardomis pašto įstaiga, abipus jos – du vienaaukščiai pastatėliai: viename iš jų – buvę sandėliai ir arklidė, o kitas buvo skirtas karietoms laikyti. Centrinio pašto bokšte 1987 m. buvo sumontuoti didžiausi Lietuvoje koncertiniai varpai.Varpų muzikos koncertų tradiciškai galima klausytis kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį 12 val.

3. Jūrų muziejus ir delfinariumas SmiltynėjeIš Klaipėdos per marias persikėlus keltu, šiauriausiame Kuršių nerijos taške – Kopgalyje – lankytojų laukia Lietuvos jūrų muziejus. Toje vietoje buvo gynybinė pajūrio tvirtovė, kuri nuo 1979 m. buvo rekonstruota ir joje atidarytas Jūrų muziejaus kompleksas. Čia galima išvysti daugybę

www.klaipedainfo. l t

� 5

Klaipėdos rajonas – tai teritorija, nuo Kuršių marių iki Baltijos jūros apglėbusi Klaipėdos miestą. Tai keturių vandenų kraštas, vienintelis Lietuvoje todėl, kad rajono teritorijoje yra ir jūra, ir marios, upės, ežerai. Čia Jūs pamatysite vieną vaizdingiausių ir gražiausių regiono upių – Miniją. Pajūrio regioniniame parke saugoma unikali pajūrio fauna ir flora. Jus nustebins 24 m virš jūros lygio iškilęs Olandų kepurės kalnas ir skardis, akmenuota ir rieduliais nusėta jūros pakrantė.Tai ideali vieta aktyviam turizmui: čia Jūsų laukia pasaulinius standartus atitinkantis klasikinis golfo aikštynas, buriavimas burlente ir jėgos aitvarais, žūklė Baltijos jūroje, nardymas, pramoginiai plaukiojimai po Kuršių marias, žygiai baidarėmis, dviračiais.Kviečiame aktyviai leisti laisvalaikį, pailsėti nuo miesto šurmulio unikaliose kaimo turizmo sodybose, išsivanoti pirtyje, paskanauti žemaitiško kulinarinio paveldo patiekalų.

Klaipėdos rajonas – Gargždai

5 pagrindinės lankytinos vietos:1. Jono Gižo etnografinė sodyba Drevernoje2010 m. rekonstruotoje Klaipėdos krašto etnografinėje žvejo sodyboje įkurtas muziejus ir Turizmo informacijos centras. Muziejuje įrengta ekspozicija apie žymaus Drevernos laivadirbio ir žvejo J. Gižo asmenybę, pamario kultūros vertybes, žvejybos ir laivybos tradicijas.

2. Olandų kepurėTai siauras Baltijos jūros kranto ruožas, kur aukštas ir status kranto skardis kone remiasi į jūrą. Nuolat bangų mūšos ardomo skardžio aukštis vietomis siekia 24,4 m virš jūros lygio. Olandų kepurė nuo seno buvo orientyras jūreiviams ir žvejams. 1818 m. šis pavadinimas oficialiai įteisintas jūriniuose žemėlapiuose ir locijose.

3. Gamtininkų centras „Mini Zoo“ (Jonušų k., Dauparų-Kvietinių sen., Klaipėdos raj.)Privačiame mini zoologijos sode yra daugiau nei 300 rūšių egzotinių gyvūnų. Čia gyvena poniai, asilai, guanakos, lamos, kupranugariai, mažosios kengūros, vilkai, įvairių rūšių fazanai ir plėšrieji paukščiai, tigras, pelikanai ir kt. Pagrindinis Gamtininkų centro tikslas – pritraukti kuo daugiau gamtą ir gyvūnus mylinčių žmonių bei leisti jiems geriau susipažinti su esama fauna.

4. Skomantų piliakalnis (Skomantų k., Veiviržėnų sen., Klaipėdos raj.)Tai archeologijos paminklas ir vienas geriausiai įtvirtintų piliakalnių Lietuvoje, vadinamas Raguva. Piliakalnis įrengtas I a. po Kr. ir naudotas iki XIII a. Pilsoto žemėje. Skomantų piliakalnis buvo riba tarp Didžiosios ir Mažosios Lietuvos, kurių susijungimui pažymėti piliakalnio viršuje pastatytas obeliskas.

5. Drevernos prieplauka2009 m. sename žvejų kaime Drevernoje, įsikūrusiame prie Kuršių marių, atidaryta prieplauka, skirta mažųjų motorinių laivų ir irklinių laivų laivybai.

Gargždų turizmo informacijos centras

Kvietinių g. 5, LT-96122 GargždaiTel. / faks. (8 46) 473416

Mob. 8 620 81901El. p. info@klaipedadistrict.lt

www.klaipedadistrict.lt

www.klaipedadistr ict . l t

� �

Neringa – Lietuvos ir Europos perlas, menininkų meka, poilsio oazė pavargusiems. Nors Neringa įkurta 1961 m., Kuršių marių ir Baltijos jūros skalaujamo miesto istorija siekia laikus, kuomet dar gyveno milžinai. Legenda byloja, kad Kuršių nerijos pusiasalį supylė geraširdė milžinė Neringa, sukurdama vietos žvejams saugų prieglobstį nuo rūstaujančių jūros pabaisų. Ištisus šimtmečius ši legenda įkvepia čia gyvenančius, dirbančius ir kuriančius žmones, pasižyminčius tvirtu ir užgrūdintu charakteriu, patikimumu ir svetingumu. Ne vieną amžių šis kraštas traukia ir menininkus iš viso pasaulio, Neringos legenda su hipnotizuojančiais vaizdais ir unikaliomis tradicijomis tarsi mūza įkvepia tapytojus, fotografus ir rašytojus.Kuršių nerija – siaura smėlio juosta, iš abiejų pusių skalaujama vandenų – dėl savo unikalios gamtos dažnai prilyginama tarsi SPA po atviru dangumi. Neringos miestas čia buvo įkurtas 1961 m., kuomet Kuršių nerijos gyvenvietės – Nida, Preila, Pervalka, Juodkrantė ir Alksnynės viensėdis – buvo sujungtos į vieną administracinį vienetą, besitęsiantį 47 km.Neringos kurortas įsikūręs Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kuris nuo 2000 m. įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūrinio kraštovaizdžio objektas, turintis daugybę gamtos ir kultūros paveldo vertybių. Parko augmeniją sudaro apie 900 augalų rūšių, kurių 31 įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Šio krašto žaliąjį rūbą formuoja spygliuočių sąžalynai,

Neringa

tačiau itin įdomios čia yra baltųjų ir pilkųjų kopų gamtinės buveinės, kuriose veisiasi išimtinai smėlingame dirvožemyje prisitaikę augti augalai. Kuršių nerijoje sutinkama apie 40 rūšių žinduolių, iš kurių stambiausi ir žinomiausi yra briedžiai. Neretai briedis yra laikomas nerijos simboliu. Čia nuolat gyvena apie 300 rūšių paukščių, kurių neabejotinai įspūdingiausi yra didieji kormoranai, pilkieji garniai ir jūriniai ereliai. Per nerijos pusiasalį eina Baltosios–Baltijos jūrų migracijos kelias, todėl kiekvieną pavasarį ir rudenį čia praskrenda milijonai įvairių rūšių paukščių. Ši vieta yra itin mėgstama paukščių stebėtojų.Kuršių nerija turtinga ir savo kultūriniu palikimu. Senieji nerijos gyventojai, apsigyvenę šiame krašte nuo XV a., buvo vadinami kuršiais. Nuo seniausių laikų jų pagrindiniu verslu buvo žvejyba. Į marias kuršiai plaukdavo su unikalios struktūros plokščiadugne burine medine valtimi – kurėnu. Kiekvienas žvejys kurėno stiebo viršuje tvirtino laivo žymėjimo ženklą, vadinamą vėtrunge. Ši vėjarodė ne tik rodė vėjo kryptį, laivo priklausomybę konkrečiam kaimui, bet ir puošė pačią burvaltę originaliais medžio raižiniais. Dažnas žvejys šiuose raižiniuose atvaizdavo kosmologinius simbolius, savo svajones, galiausiai gyvenamąją aplinką.Įkvėpti aplinkos grožio, o kartu dalinai atskirti nuo žemyno šio krašto gyventojai statėsi originalius medinius namus, kurių stogai buvo dengti nendrėmis. Jų gyvenamieji namai išsiskyrė savo koloritu ir dekoratyviniais elementais, kurių didžioji dalis buvo frontone. Pasakojama, kad išmaniai pjaustinėti stogo kraigo lėkiai ne tik puošė namą, bet ir atliko simbolinę – apsauginę funkciją.Didžiąją kuršininkų maisto raciono dalį sudarė žuvis, kurią valgė kaip mėsą, taip pat vietoj duonos ir daržovių. Išmanios šeimininkės

patiekdavo žalią, džiovintą, keptą, troškintą ir rūkytą žuvį. Ir šiandien Neringos gyvenvietėse dvelkia rūkomos žuvies aromatas, o atvykę svečiai vaišinasi kuršiška žuviene, rūkytais unguriais ir karšiais, džiovintomis stintomis bei ant laužo keptais žiobriais.Dar vienas kuršininkų buities atributų buvo gintaras. Jie užsiėmė gintaro rinkimu ir apdorojimu. Pradžioje gintarą rinko tiesiog nuo kranto, vėliau išmoko ilgakočiais graibštais žvejoti jį iš jūros, taip pat gaudė tinklais, seklesnėse vietose – specialiais kabliais. XIX a. antrojoje pusėje Kuršių marių įlankoje ties Juodkrante gintaras buvo kasamas ir pramoniniu būdu. 1860 m. Stantieno ir Beckerio įsteigta firma žemkasėmis iš marių dugno ėmė kasti gintarą. Per 30 metų buvo iškasta 2 250 t gintaro. Be gintaro žaliavos, iš Kuršių marių dugno buvo iškasti 434 archeologiniai gintaro dirbiniai, datuojami III tūkst. pr. Kr. Dėl savo vertės šie dirbiniai gavo Juodkrantės gintaro lobio pavadinimą.Be gamtinių išteklių ir turtingo kultūros paveldo, Neringa siūlo modernią turizmo infrastruktūrą ir įvairias aktyvaus laisvalaikio formas. Ypatingas dėmesys skiriamas pramogoms gamtoje: žaidimų ir sporto aikštelėms, dviračių takams, specialiai miško infrastruktūrai (pažintiniams takams, apžvalgos aikštelėms), tylos ir nerūkymo zonoms bei sporto ir pramogų inventoriui.Smėlio kopos su reta augmenija, pajūrio miškas su šimtamečiais medžiais ir žmonių rankomis sodintų kalnapušių sąžalynai, balto smėlio paplūdimiai, miesto infrastruktūra (gatvės, krantinės, senamiestis su šiam kraštui būdinga architektūra), lankytinos įžymios vietos, rūkytos žuvies kvapas, kultūros ir sporto renginiai – tai šio krašto unikalumą kuriantys veiksniai, kurie išlieka visų čia apsilankiusiųjų širdyse.Kiekvienas čia gali atrasti savąją Neringą

Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“

Taikos g. 4, LT-9312 NeringaTel.: (8 469) 52345, 52827

Faks. (8 469) 52015El. p. info@visitneringa.lt

Turizmo informacija JuodkrantėjeL. Rėzos g. 8, LT-93101 Juodkrantė, Neringa

Tel. / faks. (8 469) 53490El. p. juodkrante@neringa.lt

www.visitneringa.com

www.vis i tner inga.com

5 pagrindinės lankytinos vietos:1. Medinių skulptūrų Raganų kalno ekspozicija JuodkrantėjeViena gražiausių senųjų – parabolinių Juodkrantės kopų vadinamasis Raganų kalnas – ypatinga vieta: čia atgyja vaizduotė, atbunda kūrybinės galios, todėl buvo sugalvota, kad meistrai išdrožtų apylinkėse šimtmečius gyvavusių legendų ir pasakų veikėjus, o nuo tokių nepaprastų gyventojų Raganų kalnas atgytų. Šiuo metu čia yra daugiau nei 80 ąžuolo skulptūrų.

2. Juodkrantės garnių ir kormoranų kolonijaTai didžiausia ir viena seniausių Lietuvoje žinomų pilkųjų garnių (Ardea cinerea L.) ir didžiųjų kormoranų (Phalacrocorax carbo L.) kolonijos. Šią koloniją žmonės stebi net nuo XIX a. pabaigos. Šiuo metu čia yra apie 2 500 didžiųjų kormoranų ir daugiau nei 500 pilkųjų garnių lizdų.

3. Pažintinis takas Naglių gamtos rezervate (Mirusios kopos)Naglių gamtos rezervato plotas – 1 680 ha. Čia galima pamatyti Pilkąsias, dar vadinamas Mirusiomis, kopas, užpustytas buvusių gyvenviečių vietas, savaiminės kilmės miško augaliją ir po smėliu palaidotus šimtamečių miškų dirvožemius. Dėl stiprių vėjų šiose kopose susidaro įspūdingos daubos ir išgraužos. Kad visa tai būtų galima pamatyti, čia įrengtas specialus pažintinis takas.

4. Parnidžio kopa su Saulės laikrodžiu-kalendoriumiAstronominiu požiūriu Parnidžio kopa – ideali ir vienintelė Saulės laikrodžiui taip tinkama vieta Lietuvoje. Iš čia atsiveria absoliutus matematinis horizontas. Tik iš čia pamatysi, kaip saulė pateka iš vandens ir į vandenį nugrimzta: iš marių – į jūrą. Parnidžio kopos aukštis – 52 m virš jūros lygio.

5. Rašytojo Thomo Manno muziejus1929–1930 m. pagal architekto H. Reismano projektą Nidoje ant Uošvės kalno buvo pastatytas žvejo trobesį menantis namas, kuriame rašytojas T. Mannas su šeima praleido 3 vasaras (1930–1932). Dabar čia veikia T. Manno memorialinis muziejus.

� �

Lietuva garsėja Baltijos gintaru. Gintaras – tai suakmenėję pušų sakai, kuriems daugiau kaip 30 mln. metų. Nuo senų laikų Lietuvos žmonės naudojo gintarą puošybai, juvelyriniams dirbiniams ir net medicinai. Gintaras turi gydomųjų savybių, kurios naudojamos natūraliojoje medicinoje. Gintaro sudėtyje yra ypatingos gintaro rūgšties, kuri naudinga žmogaus sveikatai. Ji padeda palengvinti skausmą ir kovoti su daugeliu kitų ligų. Štai kodėl esama neužmirštamų būdų gintaro panaudojimui: gintaro milteliai naudojami kosmetikoje ir muilo gamyboje, gintaro arbata gali padėti pašalinti toksinus, o degtinė su gintaru padeda gydyti virškinimo sutrikimus.Gintaro spalvos kinta nuo tamsiai pilkos, žalios ar raudonos iki skaidrios aukso, iriso ar baltos. Kiekvienas gintaro gabalėlis – šiltas ir unikalus. Dabar žinoma daug būdų paversti gintarą dar gražesniu. Lietuva turi daug profesionalių juvelyrų, kuriančių nuostabius gintaro papuošalus. Jie dalyvauja žinomose pasaulinėse parodose ir naudodamiesi naujausiomis mados tendencijomis bei technologijomis kuria naujus gintaro juvelyrinius dirbinius.

Gintaras

10 11

Vėtrungės – unikali ženklinimo sistema, susiformavusi Kuršių marių regione XIX a. pradžioje. Pagal įstatymus kiekvienas žvejys valties stiebo viršuje privalėjo tvirtinti specialų ženklą, nurodantį jo kilmę. Kiekvienas kaimas turėjo savo vėliavą, todėl taip buvo galima kontroliuoti žūklę Kuršių mariose.Žvejai ilgas valandas leisdavo ant vandens, laukdami laimikio, todėl jie pradėjo puošti vėtrunges. Po kurio laiko vėtrungės ne tik suteikdavo informacijos apie kiekvieną žvejį, bet ir tapo dekoratyviais, spalvingais meno kūriniais. Vėtrungę sudarė trys dalys: viršūnė, pavėjinė ir priešvėjinė dalys. Pavėjinė vėtrungės dalis pasižymėjo ypatingu puošnumu – joje dažniausiai būdavo raižomi gimtojo kaimo vaizdai (bažnyčia, namas, briedis, valtis ir kt.). Viršūnėje buvo pateikiama informacija apie šeimą, vaikų skaičių, santuoką. Žvejai dažydavo vėtrunges ryškiomis spalvomis: raudona, žalia, mėlyna, balta.Vėtrungių išvaizda byloja, kad nors senovės žvejų buitis ir buvo rūsti, tačiau žvejai vertino grožį, kad ir atšiaurų.

Vėtrungės

5 pagrindinės lankytinos vietos:Palanga – populiariausias Lietuvos pajūrio kurortas. Čia galima poilsiauti visus metus. Didžiausias Palangos turtas – smulkaus, švelnaus smėlio paplūdimiai su kopomis ir juos supantys pušynai. Gaivus pajūrio oras, saulė ir jūra, mineraliniai vandenys, jaukus, žalumoje paskendęs kurortas su jūron įbridusiu tiltu, kuriuo kas vakarą palydėti besileidžiančios saulės plūsta poilsiautojai, vilioja čia ne tik ilsėtis, bet ir gydyti įvairias ligas. Palanga yra ne tik klimatinis, bet ir balneoterapinis kurortas. Be jūros vandens, gydymui yra naudojamas mineralinis vanduo, durpių gydomasis purvas ir kiti fiziniai gydomieji faktoriai. Palangos sanatorijos ir reabilitaciniai centrai veikia ištisus metus.Kurorto pasididžiavimas – Gintaro muziejus – vienas didžiausių pasaulyje. Jus sužavės turtinga gintaro inkliuzų kolekcija ir įspūdingu gintaro grynuoliu – Saulės akmeniu, sveriančiu daugiau nei 3 kg. Palangos botanikos parkas – vienas gražiausių, geriausiai išsilaikiusių ir tvarkomų parkų ne tik Lietuvos pajūryje, bet ir Rytų Europoje.Palanga – tai senas kurortines tradicijas išlaikęs garsiausias Lietuvos kurortas. Šis pajūrio miestas vasaromis tampa simboline sostine. Baltijos jūros toliai, smulkaus smėlio paplūdimiai, kopos ir pušynai sužavi ne vieną čia atvykusįjį. Palanga – įvairius įgeidžius tenkinantis kurortas, nes kiekvienas gali rasti sau malonų užsiėmimą: maudynes jūroje ir saulės vonias, pasivaikščiojimus Botanikos parko alėjomis, ekskursijas, „Nakties serenadų“ melodijas, liaudies teatrų vaidinimus, įvairius sportinius renginius, pramogas J. Basanavičiaus gatvėje – ir tai tik dalelė pramogų Palangoje.Palangos šūkis: „Palanga – vasaros sostinė“.

1. Palangos botanikos parkasTai vienas gražiausių, geriausiai išsilaikiusių ir tvarkomų parkų ne tik Lietuvos pajūryje, bet ir Rytų Europoje. Jį grafas Feliksas Tiškevičius įkūrė 1897 m. Tais pačiais metais buvo pastatyti rūmai. Parko projekto autorius – garsus prancūzų kraštovaizdžio architektas, botanikas Eduardas Fransua Andrė (1840–1911).

2. Gintaro muziejusĮkurtas 1963 m. rugpjūčio 3 d. buvusiuose grafo F. Tiškevičiaus rūmuose parko centre. 15 salių galima susipažinti su gintaro susidarymu, prekybos keliais, gavyba, apdirbimu. Vargu ar kuriame kitame muziejuje pasaulyje pamatysite tokią turtingą gintaro inkliuzų, unikumų kolekciją. Muziejuje galite susipažinti su daugiau nei 4,5 tūkst. eksponatų. Vertingiausias muziejaus eksponatas – Saulės akmuo – vienas didžiausių pasaulyje gintaro grynuolių, sveriantis daugiau nei 3 kg.

3. J. Basanavičiaus gatvėKiekvienas poilsiautojas ne kartą praeina šia gatve, nes čia daug kavinių, įvairių pramogų – tai pagrindinė gatvė, vedanti link jūros tilto. Čia rasite daugiau kaip 30 restoranų, kavinių, barų, kuriuose galėsite paragauti ne tik lietuviškos, bet ir ukrainietiškos, rusiškos, armėniškos, kaukazietiškos virtuvių patiekalų. Po rekonstrukcijos J. Basanavičiaus gatvė tapo viena gražiausių, žaliausių ir erdviausių gatvių Palangos kurorte.

4. Jūros tiltasGrafo Tiškevičiaus sumanymu 1884–1888 m. pastatyta prieplauka turėjo sumažinti poilsiautojų patiriamus vargus atvykstant į Palangą. Tačiau po audrų prieplauka buvo užnešama smėliu ir po

keleto metų laivybai netiko. Nuo 1892 m. tiltas tapo mėgstama pasivaikščiojimų vieta. Laikas, jūros bangos ir vėjas niokojo šį statinį. 1998 m. buvo pastatytas naujas tiltas, kurio ilgis – 470 m. Tai vienintelis tokio tipo tiltas Lietuvoje.Palydėkite saulę stovėdami ant tilto – tai sena tradicija, kurią puoselėja kiekvienas atvykęs į Palangą.

5. Palangos paplūdimiai2010 m. „The Sunday Times“ išrinko 20 geriausių Europos paplūdimių, kurių sąraše yra ir Palanga – vienintelis iš Baltijos šalių paplūdimių.

Palangos turizmo informacijos centras

Vytauto g. 94, LT-00132 PalangaTel. (8 460) 48811, faks. (8 460) 48822

El. p. info@palangatic.ltwww.palangatic.lt

12 13

www.palangat ic . l tPalanga

Kretinga – viena seniausių Lietuvos gyvenviečių, pirmą kartą paminėta 1253 m. Kartais ji dar vadinama pranciškonų sostine, nes čia veikia net 5 vienuolynai.Vienas įdomiausių Kretingos objektų – Kretingos muziejus, įkurtas buvusiuose grafų Tiškevičių rūmuose. Juose įrengtas Žiemos sodas kviečia pasigrožėti daugiau nei 580 skirtingų rūšių augalais. Rūmus supa vienas gražiausių Žemaitijoje parkas, užimantis 23 ha plotą, kuriame pastatytas Astronominis kalendorius su Saulės laikrodžiu ir įdomi kompozicija su 13 skulptūrų iš ąžuolo, akmens ir metalo, kurios žymi senąsias Baltų kultūros tradicijas. 2011 m. rekonstruotas šalia esantis vandens malūnas, kuris pritaikytas Kretingos muziejaus etnografijos rinkinių ekspozicijai.Kretingos rajonas garsus ne tik kultūros paveldo objektų gausa ir įvairove, kurių suskaičiuojama apie 750, bet ir nepakartojamu kraštovaizdžiu. Lankyti įdomūs buvę dvarai ir palivarkai, legendinės ir mitologinės vietovės, tiltai, malūnai, memorialiniai paminklai, unikalios sodybos.Rajono teritorijoje teka Minija, Salantas, Akmena, Šventoji, telkšo Kašučių ežeras ir 30 tvenkinių, iš kurių didžiausias – Lazdininkų tvenkinys. Vandens telkiniai pritaikyti aktyviam poilsiui: plaukiojimams baidarėmis, žvejybai, įrengti paplūdimiai ir poilsiavietės. Keliaujant

pagrindiniais keliais, daugelyje vietų atsiveria itin patrauklus panoraminis vaizdas, yra nemažai regyklų, puikių upių slėnių, o Salantų regioniniame parke įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai. Dar vienas Kretingos rajono gamtos turtas – rieduliai, kuriais nusėtas visas Akmenos upės baseinas.Tik Kretingos rajone – Gargždelėje – galima aplankyti sakralinio ir mistinio meno muziejų po atviru dangumi, įkurtą talentingo tautodailininko, skulptoriaus Kazimiero Viliaus Orvido. Rajone įsikūręs didžiausias Europoje japoniškas sodas „Samogitia“, patyrę sklandytojai kviečia pažvelgti į regioną iš paukščio skrydžio, aktyvaus poilsio mėgėjai gali stebėti motobolo varžybas, pajodinėti žirgais, rungtyniauti kartingų trasoje, jėgas išbandyti dažasvydžio aikštelėse, šaudant iš lankų arba Žemaitijos miškuose įrengtose rungčių trasose.

Kretinga

5 pagrindinės lankytinos vietos:1. Kretingos muziejus su Žiemos soduKretingos muziejus įsikūręs buvusiuose grafo Tiškevičiaus rūmuose. Čia galima susipažinti su dvarų kultūrą reprezentuojančiais meno kūriniais, archeologine medžiaga, senąja liaudies buitimi, šiuolaikiniais meno kūriniais. O Žiemos sode, kuris užima daugiau nei 690 m2, auga 580 augalų rūšių.

2. Orvydų sodyba-akmenų muziejus (Gargždelės k., Kretingos raj.)Jį įkūrė Kazimieras Orvidas, daugelį metų, ypač melioracijos laikotarpiu, iš Salantų ir miestelio apylinkių į savo sodybą vežęs įdomesnių formų akmenis, medžius ir kūręs iš jų paminklus bei įvairias skulptūras. Sodybą paversti netradicine meno šventove prireikė net 30 metų.

3. Japoniškas sodas „Samogitia“ (Mažučių k., Kretingos raj.)Galima pasivaikščioti po kuriamą parką, dalyvauti jo kūrimo procese, atsipalaiduoti ir pamedituoti. Veikia unikaliausias Baltijos šalyse bonsų sodas.

4. Kretingos dvaro vandens malūnas su etnografijos rinkinių ekspozicijaAkmenų mūro Kretingos malūnas pastatytas 1770–1771 m., o nuo 2011 m. rekonstruotose patalpose veikia Kretingos muziejaus etnografijos rinkinių ekspozicija.

5. Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia ir Kretingos bernardinų vienuolynasTai yra seniausia išlikusi bažnyčia Žemaitijoje, pastatyta 1617 m., žymi didžiausiu Lietuvoje mediniu altoriumi ir seniausiais žinomais Lietuvoje datuotais vargonais. Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia ir bernardinų vienuolynas sudaro ansamblį.

Kretingos rajono turizmo informacija

Vilniaus g. 2B, LT-97129 Kretinga

Tel.: (8 445) 73102, 8 605 43100El. p. vadybininke@kretingosturizmas.info

www.kretingosturizmas.info

www.kret ingostur izmas. info

14 15

Šilutės rajonas patrauklus savo išskirtine geografine padėtimi, unikaliu kraštovaizdžiu ir savita etnokultūra. Čia turizmo sezonas daug ilgesnis nei bet kur kitur Lietuvoje: pradedamas ekstremalių pojūčių mėgėjų pasivažinėjimais potvynių užlietais keliais ir pievomis, tęsiamas tradiciniais vasaros malonumais gamtoje, susipažįstant su turtingu krašto istoriniu kultūriniu paveldu ir baigiant poledine žūkle Kuršių mariose.Šilutės kraštas garsėja pramoginiu vandens turizmu ir puikiomis žūklės vietomis žvejams mėgėjams ir profesionalams. Čia galite puikiai pailsėti vienoje iš kaimo turizmo sodybų, ant marių kranto stovinčiame viešbutyje ar tiesiog pasimėgauti iš ekologiškų uogų pagamintu naminiu vynu ar pagal tradicinius receptus paruošta žuvimi.Ekstremalaus turizmo mėgėjai ras atgaivą plaukiodami baidarėmis Kuršių marių pakrantėmis ar po potvynio užlietas pievas ir miškus, važiuodami džipais Rusnės saloje ar dalyvaudami ekstremaliuose išgyvenimo ir susigyvenimo mokymuose, vykstančiuose Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje.Rajonas patrauklus turistams ne tik ypatinga krašto istorija, bet ir turtingu kultūriniu paveldu – šiuo metu priskaičiuojama daugiau nei 300 kultūros paveldo objektų.

Šilutės kraštas

Ventės pusiasalis tampa Lietuvos buriuotojų sostine, ypač dėl palankių oro, vėjo, vandens ir apgyvendinimo sąlygų. Šiltuoju metų laiku čia nuolat veikia buriavimo mokykla, skirta pirmiesiems buriavimo įgūdžiams formuoti, šaltuoju metų laiku vyksta ledrogių ir slidrogių su burėmis čempionatai, galima pasivėžinti sniego motociklais, rogėmis ir specialiu pamariui pritaikytu transportu – „šumacheriu“.Atvykę į Šilutės kraštą pamatysite įspūdingą kraštovaizdį, unikalų upių ir kanalų tinklą, atsipalaiduosite ramioje aplinkoje.

5 pagrindinės lankytinos vietos:1. Šilutės miestas su iš XIX a. išlikusiais pastataisŠilutės miestas – rajono centras. Mieste yra išlikusių daug senų XIX a. pradžios pastatų, tiltų, rekonstruoti 1819 m. statyti H. Šojaus vėlyvojo klasicizmo stiliaus dvaro rūmai, kuriuose įsikūręs Kraštotyros muziejus.

2. Ventės ragas ir ornitologinė stotisVentė – kaimelis ant Kuršių marių kranto, kur labiausiai į vakarus nutolusiame Šilutės krašto taške stovi beveik 150 metų veikiantis švyturys. Ši vieta apipinta legendomis ir tikrais įvykiais, menančiais kryžiuočių laikų pilį ir ne kartą dužusius laivus. Ventės rage įrengta paukščių žiedavimo stotis ir nedidelis muziejus, kuriame lankytojai gali susipažinti su paukščių žiedavimo istorija, paukščių migravimo tyrimais ir turtingu šių apylinkių sparnuočių pasauliu.

3. Švėkšnos miestelisŠvėkšna – miestelis, garsėjantis aukščiausia rajone (75 m) dvibokšte raudonų plytų bažnyčia (1905) ir XVIII a. įkurtu grafų Pliaterių parku su įspūdinga liepų alėja, vila, rūmais, tvenkiniais ir skulptūromis. Miestelio architektūra vilioja lietuviškų filmų statytojus.

Šilutės muziejaus turizmo informacijos centras

Lietuvininkų g. 4LT-99179 Šilutė

Tel. (8 441) 77785El. p. info@siluteinfo.lt

www.siluteinfo.lt

www.si luteinfo. l t

4. Rusnės salaRusnė – didžiausia sala Lietuvoje, garsi gamtos grožiu, paukščių įvairove ir pavasariniais potvyniais.

5. Minijos kaimas – Lietuvos VenecijaMinijos (Mingės, Minės) kaimas – tai vadinamoji Lietuvos Venecija, kur vietoj gatvės teka Minijos upė, o pagrindinė susisiekimo priemonė – valtis. Abipus Minijos upės įsikūręs Minijos žvejų kaimelis, vietinių iki šiol vadinamas Mine ar Minge. Čia galima pamatyti dar išlikusią Mažosios Lietuvos architektūrą ir pasigrožėti žmogaus nepaliesta išskirtine gamta.

16 17

Skuodo rajonas yra Klaipėdos apskrities šiaurinėje dalyje, Latvijos pasienyje. Didžiausia jos dalis yra Žemaičių ir Vakarų Kuršo aukštumose. Rajono teritorijoje yra Žemaitijos nacionalinio parko dalis, Salantų regioninio parko dalis ir 9 draustiniai.Rajono centras – Skuodo miestas, esantis vos 2 km į pietus nuo Latvijos sienos. Kiti mažesni savivaldybės miesteliai yra Barstyčiai, Ylakiai, Lenkimai ir Mosėdis. Skuodo miestas minimas nuo 1253 m., kai Livonijos ordino magistras ir Kuršo vyskupas dalijosi čionykštes žemes. 1572 m. J. Chodkevičius, stengdamasis išnaudoti miestelio geografinę padėtį ir paskatinti miestelio augimą, išrūpino Skuodui Magdeburgo teises.Išskirtinė Skuodo rajono vieta – Mosėdis – Žemaitijos turistų meka. Miestelyje yra Vaclovo Into sodyba, taip pat šio žymaus žmogaus įkurtas unikalus Akmenų muziejus-parkas. Akmenų slėnyje vasaros metu vyksta įvairūs renginiai, gegužinės. Žymiausias renginys – Tarptautinis gyvųjų amatų ir folkloro festivalis „Bieg opelė vėngordama“. Pats Mosėdžio miestelis, paveldėjęs nuotaikingą gamtinę aplinką su senomis medžių alėjomis, vandens malūnu, tvenkiniu, tapo geologijos botanikos parku-muziejumi.Aleksandrijos seniūnijoje randasi seniausia Lietuvoje rašytiniuose šaltiniuose paminėta gyvenvietė ir piliakalnis – Apuolė. Rimberto kronikoje „Šv. Anskaro gyvenimas“ aprašomas

Skuodo rajonas

853–854 m. švedų karaliaus Olafo ir jo kariaunos žygis į kuršių miestą Apulia. Nuo 2004 m. ant Apuolės piliakalnio rengiamas Tarptautinis Baltijos jūros regiono senovės genčių karybos ir amatų festivalis „Apuolė 854“.Barstyčių seniūnijoje, Puokės kaime, stūkso didžiausias Lietuvos akmuo, vadinamas Puokės akmeniu, kurio ilgis – 13,4 m, aukštis – 3,6 m, plotis – 7,5 m, svoris – apie 680 t.Skuodo rajone tarp kultūros, istorijos paminklų ir paveldo dominuoja dailės vertybės: skulptūros, koplytėlės, paveikslai, altoriai, kaip bažnyčių priklausiniai, kapinių ar sodybų dalys. Dauguma jų – XIX–XX a. pradžios, nors yra ir XVIII a. varpų, stacijų, suolų. Seniausios vertybės saugomos Skuodo, Ylakių, Mosėdžio ir Aleksandrijos bažnyčiose.

5 pagrindinės lankytinos vietos:1. Simono Daukanto klėtelėTai žymaus istoriko, švietėjo, tautosakos rinkėjo S. Daukanto gimtinėje išlikęs vienintelis pastatas. Restauruotame, nendriniu stogu dengtame pastate įrengtas S. Daukanto muziejus, menantis mūsų kraštiečio nerūpestingos vaikystės metus, anų laikų valstiečių gyvenimą ir būdą.

2. MosėdisTai daktaro V. Into sukurtas gamtos paminklas. Lankytojų laukia unikalaus V. Into akmenų muziejaus kamerinė ir lauko ekspozicijos. Daktaro sodyba ir visas Mosėdžio miestelis vasarą primena Lietuvos Šveicariją. Miestelio centre stovi balta ir didinga barokinio stiliaus Mosėdžio bažnyčia – viena gražiausių bažnyčių šiame krašte.

3. Skuodo muziejusMuziejuje yra 5 ekspozicinės salės, kuriose paruoštos pastovios ekspozicijos. Parodų salėse ir muziejaus menėje rengiamos tautodailininkų, liaudies menininkų darbų, profesionaliojo meno, kitos įvairios parodos.

4. Žemdirbio muziejusČia demonstruojami žemės ūkio padargai ir reikmenys, statiniai, rakandai, naudoti praeitame šimtmetyje ir anksčiau, bei kalvystės darbai. Lankytojus visur lydi gidas – šio muziejaus sumanytojas ir įkūrėjas. Norintieji gali išbandyti kalvio amatą.

5. Apuolės piliakalnisDidingą anų dienų dvasią galima pajusti užkopus į Apuolės – seniausios 853 m. rašytiniuose šaltiniuose paminėtos Lietuvos gyvenvietės – piliakalnį. Neužmirštamą įspūdį paliks kasmet rengiamas Baltijos jūros regiono senovės genčių karybos ir amatų festivalis.

Skuodo rajono savivaldybės administracijos

Kultūros ir turizmo skyriusGedimina g. 1, LT-98124 Skuodas

Tel. (8 440) 73 935, faks. (8 440) 73 935El. p. turizmas@skouds.lt

www.skouds.lt

www.skouds. l t

18 19

Lietuvos virtuvė

Lietuviai mėgsta gerą, skanų ir sotų maistą. Šią tradiciją mes paveldėjome iš savo protėvių, kurie sakydavo: „Kas gerai valgo, tas gerai ir dirba.“Visi keturi etnografiniai Lietuvos regionai turi savo senų receptų – sriubų, kurios sušildo žvarbią žiemos dieną, daug iš bulvių pagamintų patiekalų, varškės, kuri skaniausia su medumi ir juoda rugine duona. Nedaug šalių turi tokią ruginės duonos įvairovę kaip Lietuvoje. Tiems, kas mėgsta alų, Lietuva turi pasirodyti kaip tikras rojus, kadangi šalyje gaminama daugybė aukštos kokybės alaus rūšių.

Klaipėdoje yra daug restoranų ir kavinių, kur Jūs galite paragauti lietuviškų nacionalinių patiekalų.

Mes Jums siūlome paragauti:didžkukulių;šaltibarščių;kugelio;bulvinių blynų;vėdarų;skilandžio.Taip pat paragaukite lietuviškų alkoholinių gėrimų: „Trejų devynerių“ (kai kuriuose istoriniuose šaltiniuose rašoma, kad ši trauktinė mūsų šalyje buvo gaminama dar viduramžiais), „Dainavos“ (medaus balzamo), „Krupniko“ (likerio, pagaminto iš medaus ir žolelių). Nepamirškite ir lietuviško alaus!

Pajūrio regionui būdinga:Rūkyta žuvis – didžiausią tokios žuvies pasirinkimą rasite Šilutės regione ir Kuršių nerijoje.Alus „Memelbrau“ – šį alų „Švyturio“ aludariai sukūrė kaip padėką gimtajam Klaipėdos kraštui ir jo žmonėms. Todėl šis alus platinamas išskirtinai tik pajūrio ir pamario krašte.

Aplankius Lietuvos pajūrio regioną, būtina įsigyti suvenyrą iš gintaro – didelį jų pasirinkimą rasite specializuotose meno galerijose, gintaro parduotuvėse Klaipėdoje, Palangoje ir Kuršių nerijoje. Kiti populiarūs suvenyrai – medžio drožiniai, paveikslai ir lino gaminiai.

Klaipėdoje yra daug prekybos centrų, kurių parduotuvės siūlo įvairų stilingos aprangos ir papuošalų pasirinkimą. Didžiausi prekybos centrai mieste veikia 7 dienas per savaitę.

Apsipirkimas

20 21

TARPTAUTINIS PALANGOS ORO UOSTAS

Tarptautinis Palangos oro uostas yra trečias pagal dydį Lietuvos oro uostas, siūlantis reguliarius keleivinius skrydžius. Jis yra įsikūręs visai netoli Baltijos jūros pakrantės ir turi regioninio oro uosto statusą. Geografinė oro uosto padėtis yra palanki tiek turistinėms, tiek ir verslo kelionėms. Palangos oro uosto apimties zona 80 km spinduliu apima 3 Lietuvos apskritis (Klaipėdos, Telšių, Tauragės), Liepojos (Latvija) ir Kaliningrado (Rusija) sričių dalis – iš viso apie 570 000 gyventojų.

Oro uostas yra lengvai pasiekiamas žemės transportu tiek iš aplinkinių regiono miestų, tiek ir iš kaimyninių šalių:

• 7 km nuo Palangos (10 min.).• 35 km nuo Klaipėdos jūrų uosto (30 min.).• 65 km nuo Liepojos (1 val.).• 80 km nuo Nidos (2 val.).• 120 km nuo Šiaulių (2,5 val.).• 160 km nuo Kaliningrado (3,5 val.).

Artimiausia geležinkelio stotis Kretingoje yra 17 km nuo Palangos.

Oro uostas visiškai atitinka ICAO (International Civil Aviation Organization) ir ECAC (European Civil Aviation Conference) organizacijų keliamus reikalavimus. Oro uosto infrastruktūra pritaikyta vienu metu teikti skrydžius į / iš Šengeno ir ne Šengeno erdvės šalių.

Oro uosto techniniai duomenys:

• KTT ilgis – 2 280 m, plotis – 45 m.• KTT danga – asfaltbetonis.• KTT stiprumas – PCN 48F/B/W/T.• Radionavigaciniai įrenginiai – ILS/DME.• 8 stovėjimo aikštelės vidutinio ir didelio

tonažo orlaiviams.• 10 stovėjimo aikštelių bendrosios aviacijos

orlaiviams.• Avarinių gelbėjimo darbų ir priešgaisrinės

tarnybos kategorija – CAT 6.• Artėjimo ir KTT žiburiai: RWY 01 420M LIH,

RWY 19 900M II CAT LIH.• Oro uostas gali priimti šio tipo orlaivius:

B737 200/300/400/500/800, CRJ900, CRJ200, ATR72/42, A320 ir kitus.

Oro uoste teikiamos paslaugos:

• Kavinė.• Neapmokestinamų prekių (Duty-free)

parduotuvės.• Bilietų kasa.• Automobilių, mikroautobusų nuoma.• Pervežimas viešuoju transportu ir taksi.• Konferencijų salės nuoma.• Banko skyrius / valiutos keitykla.• Viešbučio rezervavimas.• Reklamos vietų nuoma.• Interneto ryšys.• Antžeminio aptarnavimo paslaugos.• Orlaivių aprūpinimas degalais.• Maisto paketų tiekimas į orlaivius.

TARPTAUTINIS PALANGOS ORO UOSTAS

Liepojos pl. 1, Palanga LT-00169Tel. (8 460) 52 020

el. p. ops@palanga-airport.ltwww.palanga-airport.lt

Klaipėda ← 18 km → GargždaiKlaipėda ← 23 km → KretingaKlaipėda ← 53 km → ŠilutėKlaipėda ← 75 km → SkuodasKlaipėda ← 26 km → PalangaKlaipėda ← 51 km → Nida

�� ��

A C C E S SG L O B A L S O U T H B A L T I C

Leidinyje naudojami Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro, Šilutės muziejaus turizmo informacijos centro, tarptautinio Palangos oro uosto, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“, Skuodo rajonosavivaldybės, Kretingos rajono turizmo informacijos centro, Gargždų turizmo informacijos centro, Palangos turizmo informacijos centro nuotraukų archyvai.