LIETUVA PO KRIZĖS

JAU NIEKAS NEBESUSTABDYS" 12 p.A.KUBILIUS: "ENERGETIKOS REFORMŲ

www.veidas.lt 4,99 Lt

Nr. 29

2011 liepos 18

INTERVIUNUM

ERIS

ATSIRAS MOKAMŲ KELIŲ" 28 p.S.SKRINSKAS: "IR LIETUVOJE

"Veidas" kalbina 20 visuomenės lyderių ir klausia, kodėl patekome į krizę, kaip ją

pergyvenome ir kaip turėtume elgtis, kad ateityje krizės būtų mažiau skausmingos

LIETUVA PO KRIZĖS

2008 2011

3

KULTÌRA

VISUOMENñ

SVEIKATA: “Sveikatos apsaugà krizò privertò susitvarkyti”, – informuoja M.Marcinkeviãius . . . . . . . .32·VIETIMAS: “Vienintelis kelias universitetams i‰likti konkurencingiems – jungtis ∞ virtualius pasaulinius tinklus”, – mano A.Pumputis . . . . . . . . . .36BIOTECHNOLOGIJOS: “Biotechnologij˜ ∞moni˜ gausa padòt˜ suvaldyti ‰alies ekonomin´ kriz´”, – neabejoja V.A.Bumelis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .38TECHNOLOGIJOS: “Interneto kultra toliau formuos nau-jà visuomenòs tvarkà”, – prognozuoja A.Rogoznas . .42JAUNIMAS: jaunajam chemikui A.Narkeviãiui mokytis niekada neatsibosta . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .50

REDAKTORIAUS LAI·KAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .4J.BABARSKAS: vartojimo rinkoje ledai pajudòjo . . . . .9A.BAâIULIS svarsto, kodòl Lietuva viskà daro atvirk‰ãiai nei Izraelis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .10A.·INDEIKIS: ar visi oligarchai yra blogis? . . . . . . . . .35R.MILA·IÌNAS apie tautos vienybòs paradoksus . . .54

LAISVALAIKIS

KOMENTARAI

VERSLAS

EKONOMIKA: “Atsipalaiduoti dar tikrai negalime”, – mano I.·imonytò . . . . . . . . . . . . . . . . . .14TENDENCIJOS: “Jei sura‰ytume visus krizòs nuostolius iki galo, ateitis atrodyt˜ daug ‰viesesnò”, –∞sitikin´s I.Sta‰keviãius . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .20FINANSAI: “Kad vòl nesusidurtume su burbulais, paskol˜ portfelio augimas turòt˜ sutapti su BVPaugimu”, – tvirtina V.Vasiliauskas . . . . . . . . . . . . . . . .22INVESTICIJOS: “Estai sunerim´ dòl ms˜ sòkmòs pritraukiant investicij˜”, – teigia M.Nocius . . . . . . . . . .25TECHNOLOGIJOS: “Privalomoji kaina siekiant tapti ino-vacij centru – liberali darbo rinka”, – pabròÏia I.Laursas 40

VEIDAS 2011 07 18

SPORTAS: “·i krizò parodò, kad ne pinigai lemia sporto rezultatus”, – teigia R.Kurtinaitis . . . . . . . . . . . . 48

VERTYBñS: Kultros ministras dÏiaugt˜si daÏnesniais kultros darbuotoj˜ piketais . . . . . . . . . . 44MUZIKA: “Dal∞ ms˜ visuomenòs apòm´s nesveikaskonservatyvumas”, – mano A.Kau‰pòdas . . . . . . . . .46VASAROS SKAITINIAI: i‰trauka i‰ R.Granausko autobiografini˜ noveli˜ romano “Trys vienatvòs” . . . .52

Vir‰elis: BFL, “Scanpix”, “Dreamstime” nuotr., “Veido” fotomontaÏas

Nr. 29, 2011 m. liepos 18–24 d. TURINYS

Andrius Kubilius: “Tegu niekas neturivilčių, kad politinėspermainossustabdysenergetikosreformas.”

“BF

L” N

UO

TR

.

"DR

EA

MS

TIM

E"

NU

OT

R.

SPECIALUSIS NUMERIS – "VEIDO" INTERVIU

LIETUVA

EKSPRESAS SAVAITñ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .6–11POLITIKA: “Tegu niekas neturi vilãi , kad politinòs permainossustabdys energetikos reformas”, – tikina A.Kubilius . . .12STATISTIKA: “Gyventojai jau pradeda leisti pinigus ne tik pirmo btinumo prekòms”, – skelbia V.Lapònienò 16KRA·TO APSAUGA: “Kariuomenò ‰al∞ gins tuo, kà turi”, – teigia A.Pocius . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .18ENERGETIKA: “Naujojo elektrinòs bloko teikiamà eko-nomijà praris brangstanãios dujos”, – mano D.Misinas 26SUSISIEKIMAS: “Lietuvoje dalis keli˜ gali tapti mokami”, – prognozuoja S.Skrinskas . . . . . . . . . . . . .28SOCIALINñS APSAUGA: “Bloga ne “Sodra”, o populis-tiniai politik˜ sprendimai”, – pabròÏia T.Medaiskis . . .30

Specialusis numeris – “Veido”interviu su visuomenės lyderiaisSpecialusis numeris – “Veido”interviu su visuomenės lyderiais

AlgirdasKaušpėdas:"Lietuvoje vykdoma

politika neskatina

stiprių asmenybių,

naujovių atsiradimo,

ji tik sukuria daug

konservų:

kultūrinių,

paminklosauginių,

gamtinių."

FinansųministrėI.Šimonytė: "Visos deficito

kamuojamos šalys

didino mokesčius –

kvaila manyti, kad

visas jas uzurpavo

mokesčių kėlimo

maniakų būrys."

“BF

L” N

UO

TR

.“B

FL”

NU

OT

R.

VEIDAS 2011 07 184

Siekdamas nustebinti skaitytojus ir i‰vengti rutinos‰iemet “Veidas” kas tris mònesius organizuoja irpristato kaskart vis naujà projektà.

·tai geguÏòs mònes∞ i‰leidome “Krypãi˜” Ïurnalà.Jame plaãiai buvo i‰nagrinòta,kur ms˜ valstybò judòs2011–2020 m. ·ios savaitòs “Veidas” vòl atrodo kiekne∞prastai,nes tai i‰skirtinis – “Interviu” numeris.Jamerasite daugiau nei 20 interviu su skirting˜ sriãi˜ lyde-riais, ∞domi˜ idòj˜ turinãiomis as-menybòmis ar tiesiog ‰iaip giliaumàstanãiais Ïmonòmis.

Linkstame manyti, kad vasaràÏmonòms reikia informacijos ne vienapie papldimius, bikinius, orus irled˜ pramon´. Kartais norisi ir ‰∞ tà rimtesnio, pras-mingesnio pasiskaityti, o persiskaiãius ir savo gyveni-mà paplanuoti,juolab kad artòja gana sunkus ruduo irilga Ïiema. ·iuo numeriu siekiame suteikti Jums kuodaugiau naudingos informacijos. Interviu Ïanras tampats tinkamiausias, nes tekste lieka maÏiau Ïurnalist˜intepretacij˜ ir apibendrinim˜, o daugiau to, kà Ïinoir kuo nori pasidalyti patys kalbinti lyderiai.Taigi ‰iame“Interviu” numeryje i‰ties gausu ∞domi˜ ir netikòt˜idòj˜,minãi˜ ar ‰iaip vertingos informacijos.

Îinoma,silydamas prie eÏero ar pajry skaityti in-terviu su finans˜ ministre Ingrida ·imonyte ar ver-slininku Ignu Sta‰keviãiumi (nors tikrai silau,– patiks),galiu pasirodyti keistuolis, bet juk kada nors turi atsi-bosti ir straipsniai ar pokalbiai, pavyzdÏiui, apie Nata-lijà Zvonk´-Bunk´.Juk kad ir kaip ∞ ‰iuos tekstus Ïirò-tum, be tu‰tybòs, daugiau juose nieko nerasi, tai tòrasmegen˜ balastas.

Vis˜ ‰io numerio “Veido” interviu i‰skirtinis bruoÏas– optimizmas.Ir ne dirbtinis,o realus ir pasvertas.Be to,perskait´ aptariamus interviu su savo sriãi˜ profesionalais,kiekvienas galòs susidaryti kur kas tinkamesn´ nuomonír Ïinos,kaip elgtis,kad ateityje finansinòs krizòs bt˜ kuomaÏiau skausmingos.Nesvarbu,‰eimoje ar versle.

Dar ‰iame “Veido” numeryje rekomenduoãiau per-skaityti apÏvalgininko Audriaus Baãiulio komentarà,tik-

sliau, knygos, kurià “Veidas” reko-menduoja,recenzijà.Toji knyga vadinasi“Idòj˜ ‰alis.Izraelio ekonomikos stebuk-las”. ·i knyga tarsi viso ms˜ interviubloko t´sinys.Nors ‰is veikalas guli antpremjero Andriaus Kubiliaus ir kai kuri˜

ministr˜ stalo, skaitant vis neapleidÏia klausimas,kodòlLietuva viskà daro atvirk‰ãiai nei Izraelis.

Nuostabu bt˜,jei ms˜ lyderiai ‰ià knygà perskaitytñe kaip skaitinius ar beletristikà, o ‰∞ tà i‰ jos perkelt˜∞ ms˜ kra‰tà ir ∞ savo veiksmus. Juolab kad knygoje“Idòj˜ ‰alis” kaip tik ir teigiama,kad Izraelio pamokostinka ne tik kitoms valstybòms, bet ir Ïmonòms,siekiantiems kurti klestinãià organizacijà.

Beje,ms˜ ministras pirmininkas de‰imt met˜ kalba,kaip jis Lietuvà pavers auk‰t˜j˜ technologij˜ ‰alimi, tikveiksm˜ beveik nematyti. O Izraelis tokia ‰alimi kaiptik per de‰imt met˜ ir tapo.Knygoje “Idòj˜ ‰alis” atsklei-dÏiama – kaip. Paai‰kinama, kas skatina unikal˜ irveiksmingà i‰radingumo bei verslumo derin∞.

Nesvarbu,kad mums toli iki to,bet perskait´ ‰ià knygàsuprasite,kas,kodòl ir kaip vyksta.Be to,suÏinosite,kadIzraelis (kartu ir Lietuva) – ne tik ‰alis, bet ir màsty-mo bdas.

Pirmą kartą – “Veido” interviu numeris

Visų šio numerio“Veido” interviu

išskirtinis bruožas –optimizmas.

LeidÏia UAB “Veido” periodikos leidykla, leidòjas Algimantas ·indeikis,direktorius Andrius ValackaISSN 1392-5156Steigimo liudijimas Nr. 1451LeidÏiamas nuo 1992 m.Redakcijos adresas:A.Go‰tauto g. 8, (I a.), LT-01108VilniusTelefonas: 262 6813Faksas: 262 2407El. pa‰tas: [email protected]

Savaitinis iliustruotas Ïurnalas2011 m. liepos 18 d.

Nr. 29 (975)

Rankra‰ãiai negràÏinami ir nerecenzuojami

Prenumerata 2011 m.“Veido” prenumerata internetu:

“Respublikos” platinimo tarnybose; pri-vaãiose platinimo tarnybose ir redakcijo-

je – kiekvienà darbo dienà;Lietuvos pa‰tuose – iki mònesio 20 d.

Lietuvos prenumeratoriams: 1 mòn. – 21 Lt, 3 mòn – 63 Lt,

6 mòn. – 126 Lt, 12 mòn. – 252 Lt.ES valstybi˜ prenumeratoriams (su pri-

statymu) apmokòjimas ãekiais arbagrynaisiais redakcijoje

1 mòn. – 55 Lt, 3 mòn. – 165 Lt, 6 mòn. – 330 Lt, 12 mòn. – 660 Lt.

Kit˜ valstybi˜ prenumeratoriams 1 mòn. – 85 Lt, 3 mòn. – 255 Lt,

6 mòn. – 510 Lt, 12 mòn. – 1020 Lt.

Vyriausiasis redaktoriusGintaras Sarafinas

Vyr. redaktoriaus pavaduotojaLaura Gvozdaitò, tel. 264 9433

Savaitòs redaktoròGiedrò Bolzanò, tel. 264 9418

Atsakingoji sekretoròSonata Bajoraitò, tel. 264 9415

SkyriaiVidaus politika – J.Kuãinskaitò, A.Lòka,

A.Baãiulis, tel. 264 9432 Verslas – J.Laurinònaitò,

tel. 264 9418Visuomenò – V.Sto‰kuvienò,K.Vy‰niauskas, tel. 264 9423

Kultra – R.Baltru‰aitytò, tel. 264 9418 UÏsienis – R.JanuÏytò, tel. 264 9423

Fotoredaktorò – L.Gu‰auskienò

BendradarbiaiZ.Balãytis, S.Besagirskas, O.BloÏienò,

B.Burgis, I.Genytò, V.Gaidys, V.Kukulas, V.Landsbergis, N.Maãiulis, A.Maldeikienò,

R.Mila‰inas, A.Narkeviã, E.Puk‰ta,D.Puslys, D.Pras, T.Ramanauskas,

J.Rojaka, J.Rudokas, K.SprindÏinaitò,V.Tauraitò, R.Vainienò, V.V.Landsbergis

Kalbos redaktoròsV.Kundrotienò, B.Valickienò,

tel. 264 9425

Vyr. dizaineròL.B.Pauk‰tytò

ReklamaR.Luk‰ienò, A.Papievienò, tel. 264 9422

Platinimas ir prenumerataG.Strazdienò, tel. 264 9424

AdministratoròM.Aleksandraviãienò, tel. 262 6813

Spausdino UAB “Spaudos kontrai”,Vakarinò g. 1, Vilnius

TiraÏas audituojamas

Visos teisòs saugomos © 2011 UAB“Veido” periodikos leidykla. Îurnale

“Veidas” paskelbtà informacijà galimaplatinti ar naudoti kitose Ïiniasklaidos

priemonòse tik gavus ra‰tin∞ UAB“Veido” periodikos leidykla sutikimà.

UÏ lai‰k , reklamini bei “PR” raidòmispaÏymòt straipsni turin∞

redakcija neatsako

EKSPRESAS Redaktoriaus lai‰kas

Savaitės nuotrauka

Praòjusios savaitòs pradÏioje Lietuvoje tvyrojo euforija: Vilniaus Rotu‰òs aik‰tòje buvo dÏiugiai sutikta Pasaulio ãempionatà laimòjusi Lietuvos devyniolikmeãi˜ krep‰inink˜ rinktinò

“BFL

” N

UO

TR

.

Gintaras Sarafinas

Puslapyje panaudotos “Veido” archyvo ir BFL nuotr.

Egzaminai

49 609Tiek kandidat ‰iemet pateikòpra‰ymus laikyti brandos egzaminus.

96 proc.Tiek uÏsiregistravusi˜j˜ atòjo ∞ pa-grindinius egzaminus (lietuvi˜ k.,matematikos, istorijos ir kt.).

94,8 proc.Tokia dalis pagrindini˜ egzamin˜buvo i‰laikyta.

90,1 proc.Tiek abiturient˜ i‰laikò matema -tikos egzaminà.

92 proc.Tiek abiturient˜ i‰laikò gimtosios lietuvi˜ kalbos egzaminà.

99,5 proc.Tiek abiturient˜ i‰laikò angl˜ kal-bos egzaminà.

1400Tiek mokytoj˜ vertino egzamin˜uÏduotis.

2045Tiek yra paduota apeliacij˜ dòlegzamino ∞vertinimo.

3,2 proc.Tiek apeliacij˜ buvo rezultatyvios– egzamino ∞vertinimo balas buvopakeistas.

884Tiek abiturient˜ gavo 100 balo∞vertinimus. Trys i‰ j˜ gavo po ke-turis ‰imtukus.

72Tiek ‰imtukinink˜ yra pagal ‰iàstatistikà pirmaujanãio Vilniauslicòjaus abiturientai.

Šaltinis: Egzaminų centras

EKSPRESAS Lietuva

ØLietuvos kelius kasmeti‰vaÏiuoja apie 50 tkst. nauj˜

vairuotoj˜, taãiau retam i‰ j˜ pa-vyksta lengvai ∞gyti vairuotojopaÏymòjimà. Pernai i‰ pirmokarto B kategorijos (lengv˜jãutomobili˜) vairavimo egza-minà i‰laikò tik kiek daugiau neitreãdalis laikiusi˜j˜ – 37,5 proc.Tai yra maÏiausias rodiklis nuopat 2003 m., kai valstybòs∞monò "Regitra" pradòjo egza-minuoti. Apskritai vairuotojopaÏymòjimà ∞gyja tikmaÏdaug kas antraskeli˜ eismo taisykli˜teorijos egzaminài‰laik´s Ïmogus.Likusi dalis nebe-

bando po keli˜ nesòkmi˜ vaira-vimo egzamine, kiti apskritai ‰ioegzamino, kurio kiekvienasbandymas kainuoja 107 Lt, ne-laiko, nuolat j∞ atideda."Mokiniai daÏnai ateina nepasi-ruo‰´ ir mieliau moka pinigus"Regitrai", o ne vairavimo mo-kyklai. Savo ruoÏtu, mokyklosmoko ne kaip saugiai vairuoti, okaip i‰laikyti egzaminà. Tokiasistema yra ydinga", – ∞sitikin´s"Regitros" generalinio direkto-

riaus pavaduotojas Saulius·uminas.Vairuotoj˜ moky-

mo ir kvalifikacijos kòlimomokykl˜ asociacijos

vadovas Darius Le-sickas ramina, kad

vairavimo mokyklos stengiasisavo darbà atlikti gerai, taãiaujas apsunkina pernelyg grieÏtiSusisiekimo ministerijos keliamireikalavimai ir maÏòjantis tiekmokytoj˜, tiek mokini˜ skaiãius."Neigiamos ∞takos turòs ir reika-lavimas nuo kit˜ met˜ mokytivairuoti ne senesniais kaip 10met˜ automobiliais. Be to, ilgai-niui gali pritrkti instruktori˜, nesdauguma dabartini˜ yra vyres-niosios kartos, jaun˜ ateina vie-netai", – prognozuojaD.Lesickas. I‰ viso Lietuvoje yra350 vairavimo mokykl˜. B kate-gorijos vairuotojo paÏymòjimomokym˜ kaina jose ‰iuo metusiekia nuo 1100 iki 1600 Lt.

TECHNOLOGIJOS

Øsigalòjus skaitmeninei fotog-rafijai, analoginòs fotografijos

rinka visi‰kai susitraukò ir toliautebesitraukia. Kaip prane‰aJAV fotografijos verslo asocia-cija, per de‰imtmet∞ ‰alyje par-duodam˜ fotojuosteli˜ skaiãiussumaÏòjo 50 kart˜: nuo beveikmilijardo per metus 2000-ai-siais iki 20 mln., planuojam˜‰iemet. Juostini˜ fotoaparat˜parduodama beveik 200 kart˜maÏiau: atitinkamai 19,7 mln.2000-aisiais ir 100 tkst., pla-nuojam˜ ‰iemet. Amerikieãi˜rinkos analitikai prognozuoja,kad ‰io de‰imtmeãio pabaigojefotojuosteli˜ prakti‰kai nebe-bus lik´, j˜ bus galima ∞sigyti tikspecializuotose parduotuvòse.

Pasaulinòs tendencijos neap-lenkia ir Lietuvos. "Fujifilm Lie-tuva" duomenimis, nuo 2005m., kai pradòjo populiaròtiskaitmeniniai fotoapara-tai, j˜ bendrovò kas-met parduoda po 15proc. maÏiau fotojuos-teli˜ nei ankstesniaismetais. Tai lemia ‰i˜juosteli˜ brangimà."Prie‰ penkerius metuspigiausios juostelòs kai-navo 5 Lt, dabar – apie 8 Lt.Profesionali˜ juosteli˜ kainakeliskart didesnò, jos taip patbrangsta. Kitais metais vis˜ fo-tojuosteli˜ kaina gali pakilti darapie 20 proc.", – "Veidui" pa-tvirtino "Fujifilm Lietuva" rinko-

daros direktorius Valdas Bag-donas.Kita vertus, prielaid˜, kad ana-loginò fotografija i‰liks, yra: jàvis dar naudoja ∞vairi˜ kart˜ fo-tomenininkai, o daliai jaun˜

Ïmoni˜ juosti-niai fotoapara-

tai yratap´

madosatributu. "Jau-

nimas nori i‰bandyti lo-mografijà, kitas analoginòs fo-tografijos at‰akas, netgi buriasi∞ fotoentuziast˜ brelius", – tiki-na Klaipòdoje veikianãios fo-topreki˜ parduotuvòs "Foto-aparatas.lt" pardavimo vadybi-ninkas Donatas Miltinis.

VEIDAS 2011 07 186

·VIETIMAS

·iemet Seimas patvirtino netdviej ‰alies universitet˜

naujus pavadinimus: geguÏ´Vilniaus pedagoginis universite-tas (VPU) tapo Lietuvos edu-kologijos universitetu, obirÏelio pabaigoje LietuvosÏemòs kio universitetas(LÎÌU) perkrik‰tytas Aleksand-ro Stulginskio universitetu.Taãiau ruden∞ studentai dar gr∞‰∞ auk‰tàsias mokyklas senuojupavadinimu. "Nau-jas vardas ∞siga-lios tada, kai uni-versitetas bus per-registruotas, o tamreikia dar daugformalum˜ sutvar-kyti. Tikiuosi, tai

padarysime iki Ïiemos ar bentjau met˜ pabaigos", – teigiaVPU prorektorius Rimantas Îel-vys. LÎÌU vardo keitimo pro-cedras tikisi baigti anksãiau –jau ‰∞ ruden∞. Abu universitetainusprendò keisti pavadinimus,nes senieji, j˜ vadov˜ many-mu, yra nereprezentatyvs."·iandieninis pavadinimas ∞var-dija mus kaip specializuotà uni-versitetà ir neatspindi vis˜

sriãi˜, kuriose dirbame", – ar-gumentuoja LÎÌU rektoriusAntanas Maziliauskas. Jo ma-nymu, Aleksandro Stulginskio,kuris buvo ne tik Lietuvos pre-zidentas, bet ir agronomas,Ìkinink˜ sàjungos steigòjas,vardas universitetui tinkames-nis. VPU Ïod∞ "pedagogika" i‰keitò∞ "edukologija", nes pastarojisàvoka, pasak R.Îelvio, esanti

platesnò, la-biau atspin-dinti universi-teto misijà, beto, labiau su-prantamatarptautinòjeerdvòje.

Universitetai keičia pavadinimus

Fotojuostelės brangs, jų pasiūla mažės

Vairavimo egzaminas tampa vis didesniu iššūkiu

E I S M A S

Lietuva EKSPRESAS

R E N G I N I A I

PROFESIJOS

Nuo ‰iol nebepakanka, kadmokymo ∞staigai

pasi‰ovusieji vadovauti bt˜ geriadministratoriai ir turòt˜ pedago-ginio darbo patirties – dabar i‰ j˜reikalaujama to paties, ko priva-tus verslas tikisi i‰savo auk‰ãiausio ly-gio vadov˜: turòti va-dovavimo patirties irsuprasti demokra-ti‰ko vadovavimoprincipus, puikiaimokòti bent vienà i‰trij˜ – angl˜, vokieãiãrba prancz˜ –uÏsienio kalb˜, laisvainaudotis modernio-mis informacinòmistechnologijomis. Nau-jose, nuo liepos 1 d. ∞sigalioju-siuose kvalifikaciniuose reikala-vimuose akcentuojamos ir tokiossunkiau pamatuojamos asme-ninòs savybòs, kaip platus akira-tis, orientacija ∞ tikslus, strategi-nis màstymas, streso valdymas.Tikimasi, kad nuo ‰iol skiriamimokykl˜ vadovai sugebòs for-muoti ir valdyti komandà, moty-vuoti ir ∞kvòpti savo kolegas.

"Kitaip sakant, mokykl˜ vadovaituròs bti geri lyderiai – taip, kaip‰ià savyb´ supranta ir apibròÏiaviena geriausi˜ privataus versloteorija ir praktika", – paai‰kina·vietimo ir mokslo viceministras

Vaidas Bacys.Suformavusi visi‰kai naujus va-dov˜ atrankos kriterijus, ·vieti-mo ir mokslo ministerija (·MM)visi‰kai pakeitò ir paãià atrankosprocedrà. Iki ‰iol uÏtekdavo,kad pretendentas vadovauti mo-kymo ∞staigai atitikt˜ palygintisiaurà kvalifikacini˜ reikalavim˜sàra‰à ir tikt˜ vadovus tvirti-nanãiai specialiai savivaldybòs

komisijai.Dabar vadov˜ atrankos pro-cedra bus kur kas sudòtin-gesnò: be labai plataus ai‰kiaisuformuluot˜ kvalifikacini˜ reika-lavim˜ sàra‰o, pretendentams

dar teks ∞veikti irsudòtingà asmenybòstestavimà (susidedantine tik i‰ atsakym˜ ∞klausimus, bet ir daly-vavimo simuliacinòsesituacijose), kur∞ atliksNacionalinò mokykl˜vertinimo agentra. ·∞barjerà ∞veikusi˜j˜lauks paãi˜ mokykl˜taryb˜ – ∞ jas ∞eina irpedagogai, ir mokini˜tòvai, ir patys mokiniai

– verdiktas. Ir tik taryb˜ pritarimosulaukusius pretendentus galòstoliau vertinti ir galutin∞ spren-dimà priimti savivaldybòs. "Mo-kykl˜ taryb˜ vaidmuo ãia i‰ visonaujas, bet, kaip manome, begalo svarbus: norime stiprintimokini˜ ir j˜ tòv˜ dalyvavimà netik mokyklos veikloje, bet ir josvaldyme", – apibendrinoV.Bacys.

SVEIKATA

Lietuvoje nuo 2005 m. teo-ri‰kai vykdoma Vaik˜ dant˜

dengimo silantinòmis medÏia-gomis programa, pagal kuriàvisiems 6–14 met˜ vai-kams odontologai ne-mokamai turòt˜ pa-dengti dantis silantu.Tai dant˜ òduoniesprofilaktikai skirtamedÏiaga, neleidÏiantibakterijoms ir anglia-vandeniams patekti ∞dant˜ vageles ir taipjas apsauganti nuodant˜ òduonies.Vis dòlto dar nò vie-nais metais nebuvopanaudotos visos ‰iaiprogramai skirtos lò‰os. Ne-maÏai tòv˜ net nòra girdòjápie galimyb´ nemokamai pa-dengti vaik˜ dantis silantu, okitiems trksta informacijos,kas tokià paslaugà teikia. Tadnieko keista, kad 2010 m. i‰programai ∞gyvendinti skirt˜2,01 mln. Lt paslaugai ap-mokòti panaudota tik 1,45 mln.Lt, o ankstesniais metais – dar

maÏiau."Lò‰˜ skiriama pagal teorin∞poreik∞ ir pagal tai, kiek j˜ buvopanaudota praòjusiais metais.

Sunku tiksliai apskaiãiuoti, nesodontologas apÏiròj´s vaikodantis nusprendÏia, ar tikslingasilantuoti. Gali bti, kad dantu-kas jau paÏeistas òduonies. Beto, patys tòvai turòt˜ aktyviauvesti vaikus pas gydytojus", –tvirtina Valstybinòs ligoni˜ ka-sos Sveikatos prieÏiros pas -laug˜ departamento direktoriusViaãeslavas Zaksas. O infor-

macijà apie vykdomà prog-ramà, pasak jo, privalo suteikti‰eimos gydytojas, nes kitaiskanalais jos skelbti nenumaty-

ta. ·iek tiek infor-macijos galima rastiteritorini˜ ligoni˜kas˜ interneto pus-lapiuose. Taãiau kurkreiptis, norint pasi-naudoti silantavimopaslaugomis, ne -nurodoma. "Dantissilantu nemokamaigali padengti valsty-bini˜ poliklinik˜ ir‰eimos centr˜, su-dariusi˜ sutartis suteritorinòmis ligoni˜

kasomis, gydytojai, taãiau tiktuo atveju, jeigu vaikas toje gy-dymo ∞staigoje yra priregistruo-tas", – ai‰kina Vilniaus terito-rinòs ligoni˜ kasos Gyventojãptarnavimo skyriaus vedòjospavaduotojas Ramnas Îag-minas.Deja, taip geros iniciatyvos irprojektai virsta nesusiprati-mais.

Savaitgal∞ gyvos muzikos ir gamtosmògòjus kvieãia treãiasis "Tamsta

muzika" festivalis, vykstantis Varònossalos Dain˜ slònyje. Ry‰kiausia festi-valio ÏvaigÏdò – soul ir hiphopo muzi-kos atlikòjas Aloe Blaccas i‰ JAV. Beto, koncertuos daugiau nei dvide‰imtys lietuvi‰k˜ grupi˜. Festivalioteritorijoje veiks meninink˜ turgelis,"One" nuotyki˜ parkas kvies i‰bandytisavo jògas sportiniuose Ïaidimuosebei atrakcijose. Turintieji bilietus ∞ ren-gin∞ "Lietuvos geleÏinkeli˜" traukiniu,kuriame skambòs gyva muzika,vaÏiuos uÏ pus´ kainos ∞ abi puses.

Kvartetas išLenkijos

Mokyklų vadovams – išbandymas lyderyste

Lėšos vaikų dantims silantuoti skirtos, betnepanaudojamos

VEIDAS 2011 07 18 7

Festivalis Varėnossaloje

Ketvirtadien∞ 18 val. Vilniuje,A.Mickeviãiaus muziejaus kiemely-

je, vyks kamerinio kvarteto i‰ Gdansko"Zagan acoustic" koncertas. Kolekty-vo pavadinimas kil´s nuo jos vadovo,akordeonisto Pawelo Zaganczyko pa-vardòs. "Zagan acoustic" koncertinòsprogramos sudarytos i‰ argentinieãi˜kompozitoriaus Astoro Piazzolos irprancz˜ akordeono virtuozo Richar-do Galliano kompozicij˜.

Sociologinòs apklausos liu-dija, kad ‰iuo metu daugu-

ma Lietuvos gyventoj˜ nòratikri dòl savo ateities ir josperspektyvas vertina dargana atsargiai. Nors pas-taraisiais mònesiais nedarbas‰alyje maÏòja, taãiau dòl savodarbo vietos, tiksliau, kad jàturòs ir po met˜, visi‰kai tikriyra tik kiek daugiau nei treã-dalis apklaust˜j˜. Pana‰iaitiek pat respondent˜ dòl dar-bo vietos nòra tikri, o penk-tadalis uÏtikrinãiau jauãiasi tikdòl artimos perspektyvos. Taipaai‰kòjo i‰ “Veido” uÏsaky-mu tyrim˜ bendrovòs “Primeconsulting” atliktos naujausiosapklausos.I‰ jos taip pat suÏinome, kadnuo praòjusi˜ met˜ sausio

pastebimiau didòjo maÏdaugpenktadalio, o tik ‰iek tiek – 18proc. apklaust˜j˜ alga. 35proc. respondent˜ alga per

pastaruosius pusantr˜ metãpskritai nedidòjo. O tai lidnaÏinia turint omenyje, kokia Lietuvoje infliacija.

Visu smarkumu dirbant JAVdoleri˜ spausdinimo

ma‰inai, bet kartu ir didòjantnerimui dòl euro ateities, o kar-tu ir dòl su juo suri‰to lito sta-bilumo, daugumai Lietuvosgyventoj˜ kyla klausimas,kokia valiuta ‰iuo metu geriau-sia saugoti savo santaupas arkokia valiuta pasidòti indòliusbankuose.Kalbinti bank˜ atstovai sutarti-nai silo laikytis klasikinòsekonomikos teorijos ir likti prietos valiutos, kuria ketinamapinigus i‰leisti. Daugumos Lietuvos gyventoj˜ atÏvilgiu taiyra litas, reãiau – euras. In-dòlius laikyti kitomis valiutomisnerekomenduojama dòl valiut˜santyki˜ pasikeitimo rizikos.“Galima dòti indòlius ir Norve-gijos kronomis, ·veicarijosfrankais ar kita ‰iuo metupatikimesne uÏ eurus atro-danãia valiuta. Taãiau svyravi-mai tarp j˜ ir kit˜ valiut˜ vis tiekegzistuoja, dòl to nepalankiumomentu prireikus pinigussusigràÏinti atgal ∞ litus rizikuo-jama prarasti ne vienà tks-tant∞”, – paai‰kina DnB NORDbanko prezidento pavaduotojas·arnas Nedzinskas. Jis∞sitikin´s, kad euro ateitiminereikòt˜ abejoti: “Spekuliaci-jos ir lieka spekuliacijos. Ne-manau, kad euras kaip valiutaturòs rimtà negatyv˜ poveik∞.”Renkantis tarp lito ir euro ∞takà

daro tai, kad euro palkanosyra ‰iek tiek didesnòs, taãiau“Swedbank” Asmenini˜ finans˜instituto vadovò Lietuvoje OdetaBloÏienò silo neuÏmir‰ti ir va-liutos keitimo mokesãio: “Jeidabar santaupos turimos litais,o norima jas saugoti eurais,konvertuoti reikòs du kartus –∞dedant indòl∞ ir j∞ pasiimant.Taip tie keli sukaupti litai irdings.”SEB banko ‰eimos finans˜ekspertò Julita Varanauskienòtaip pat nerekomenduojarizikuoti indòlius dedant kitomisvaliutomis ir primena dolerio is-torijà: “Kai litas vietoj doleriobuvo susietas su euru, atrodòne∞manoma, kad doleris kai-nuos 2,5 Lt, kaip yra dabar.

Buvo kalbama, kad kainuos 8Lt, blogiausiu atveju – 6 Lt. Dòlto prognozuoti ilgalaikius va-liut˜ santyki˜ pokyãius yra itinrizikinga.” Ekspertòs manymu,‰iandien nòra joki˜ garantij˜,kad dolerio kursas euro atÏvil-giu kilt˜, dòl to ji rekomenduojapasilikti prie lito, jei pinigusplanuojama i‰leisti Lietuvoje,ireuro, jei jie bus naudojami eu-rozonos ‰alyse.Lietuvos banko duomenimis,‰i˜ met˜ geguÏ´ ‰alies nam˜ki˜ indòliai sudarò 26,8 mlrd.Lt. I‰ j˜ 70,5 proc. buvo saugo-ma litais, 24,4 proc. eurais, 5,1proc – kita valiuta, daÏniausiaidoleriais. 2010 met˜ geguÏíndeli˜ litais dalis siekò 67,5proc., eurais – 27,5 proc.

8

Feliksas DobrovolskisNaujuoju Ry‰i˜ regu-liavimo tarnybos di-rektoriumi paskirtasradiofiziko i‰silavini-mà turintis ir pas-

taruoju metu ‰ios tarnybos direkto-riaus pavaduotojo pareigas òj´sF.Dobrovolskis.

Bjornar LundDnB NORD bankoprezidentasPer pirmus ‰e‰is ‰i˜met˜ mònesius DnBNORD gavo 36,2 mln.Lt grynojo pelno. Tuo

paãiu laikotarpiu pernai bankasbuvo patyr´s 129,6 mln. Lt nuostol∞.

Kazys MaksvytisNÎT direktoriusPraòjusià savait´ at-sistatydino Naciona-linòs Ïemòs tarnybosdirektoriusK.Maksvytis. Îemòs

kio ministras patenkino devyne-rius metus ‰iame poste dirbusioK.Maksvyãio pra‰ymà.

Aidas Vai‰norapolitikasNaujosios Sàjungosatstovas AidasVai‰nora netekoKazl˜ Rdos meroposto, kur∞ uÏòmò tik

tris mònesius. A.Vai‰noras inter-peliacijos sulaukò dòl to, kad jisesà netinkamai organizavo tarybosdarbà ir dirbo chaoti‰kai.

Valdas MerÏvinskasRestoran˜ grupòsFORTAS gen. direk-toriusVilniaus valstybinòsmaisto ir veterinarijostarnybos pareignai

dòl grubi˜ maisto tvarkymoreikalavim˜ paÏeidim˜ sustabdòrestorano “Forto dvaras” veiklà.

Blo

gos n

aujienos

EKSPRESAS Verslas

VEIDAS 2011 07 18 Puslapyje panaudotos “Veido” archyvo, BFL nuotr.

Albertas GimbutasinÏinieriusA.Gimbutas paskirtasKlaipòdos uostokrovos kompanijosUAB “Krovini˜ termi-nalas” generaliniu di-

rektoriumi. Anksãiau jis net 32 me-tus dirbo MaÏeiki˜ naftosperdirbimo ∞monòje.

Gero

s n

aujienos

P I N I G A I

A P K L A U S A

Kokia valiuta geriausia laikyti indėlius

Perspektyvos vertinamos gana atsargiai

Taip 36,6

Ne32,4Ramus esu tik dòl keli˜

mònesi˜, o dòl tolesnòsateities – ne 21,4

Kita 8,4

NeÏinau / nesakysiu 1,2

Ar esate ramus dėl savodarbo vietos ir manote,kad ją turėsite ir pometų? (proc.)

Ar jūsų alga nuo 2010m. sausio padidėjo arbanetrukus padidės? (proc.)

Ne 35

Neturiu darboarba esupensininkas 24,4

Taip 21,6

Labai neÏymiai

18,4

Nesakysiu 0,6

·altinis: “Veido” uÏsakymu rinkos tyrim˜ ir konsultacij˜ bendrovòs “Prime consulting” 2011 m. liepos 2–6 d. atlikta Lietuvos didÏi˜j˜ miest˜ 500 gyventojãpklausa. Cituojant apklausà, nuoroda ∞ “Veidà” btina.

VEIDAS 2011 07 18 9

Komentaras

I‰vadas apie geròjant∞ ekonomin∞ klimatà leidÏia daryti keletas objektyvi˜makroekonomini˜ veiksni˜,kurie turòt˜ visus mus nuteikti optimisti‰kai.Taãiau vienas i‰kalbingesni˜ vis˜ ms˜ finansinòs gyvybòs rodikli˜ –

tendencijos, kiek ir kam gyventojai bna link´ skolintis. Pastaraisiais mòne-siais Lietuvoje jau galime ∞Ïvelgti gyventoj˜ finansinio dràsòjimo Ïenkl˜. Jaugirdòti optimizmo kupin˜ bals˜ ir i‰ Europos, ir i‰ Lietuvos prekybos bei fi-nans˜ sektoriaus apie tai, kad atsigaunantys klient˜ lkesãiai ir didòjantysÏmoni˜ poreikiai netrukus bus patvirtintiskaiãiais.Neseniai paskelbti apibendrintirodikliai liudija,kad vartojimo paskol˜ Lie-tuvoje kol kas didesniais tempais nedaugò-ja.Taãiau vien Ìkio banke nauj˜ vartoji-mo kredit˜ paòmusi˜ klient˜ skaiãius perpirmàj∞ ‰i˜ met˜ pusmet∞ gtelòjo de‰imtkart˜, o naujai pasira‰yt˜ vartojimo kre-dit˜ sutarãi˜ portfelis i‰augo 7,5 karto,palyginti su praòjusi˜ met˜ tuo paãiulaikotarpiu.Papildomos apsaugos ir garantijos,kad paskolà pavyks gràÏinti netir netekus darbo,padràsina finansi‰kai ∞sipareigoti ilgesniam laikotarpiui.Lie-tuvoje,kurioje ‰iuo metu vis dar didelis nedarbas,papildomos garantijos uÏtik-rina Ïmonòms saugius finansavimo sprendimus.

Kitas rodiklis – gyventoj˜ pradelst˜ skol˜ portfelis – pastaraisiais mò-nesiais pradòjo maÏòti.Tai liudija,kad ekonomikos atsigavimo rezultatus jaupajuto ne tik verslo ∞monòs,bet ir gyventojai.

Europos ekspertai sako pasteb∞, kad intensyviai didòja vartojimas, maÏòjataupymas ir Europos mastu auga pasitikòjimas darbo rinka.

Kas stabdo ir kas galòt˜ paskatinti Lietuvos gyventojus ryÏtis vartojimopaskoloms arba pirkiniams i‰simokòtinai?

MaÏòjantis taupymas? Matydami bank˜ klient˜ elges∞ galime teigti, kaddidysis noras taupyti paãiai juodÏiausiai dienai jau praòjo.Mat nebesitikima,kad juodoji diena i‰au‰ rytoj.Taigi finans˜ sektorius mato, kad santaup˜,saugom˜ kaip indòli˜,maÏòja – Ïmonòs pradeda dràsiau leisti pinigus.

Didòjantis vartojimas? I‰ dalies taip.Perkame daugiau,renkamòs geresniusdaiktus,vòl atsigr´Ïiame ∞ tuos poreikius,kuriuos buvome keleriems metamspasidòj´ ∞ gilesn´ atmint∞. PavyzdÏiui, jau norime susiremontuoti butà, atsi-naujinti skalbykl´, pasikeisti buitin´ technikà ir t.t. Jau norime geresnòsgyvenimo kokybòs ir ryÏtamòs jai.Tiesa,gyvenimo kokybòs sàvokà kiek pako-regavo ∞gyta visuomenòs patirtis – nebesiskolinama jachtoms, ‰ventòms arprabangiai aparatrai.·iandien daÏniau ∞ bankà uÏsuka tas klientas,kuris jauyra pasiskaiãiav´s,kiek skolinsis,per kiek laiko gràÏins ir kokios palkanos jambt˜ priimtiniausios.·iandieninis klientas jautriai reaguoja ir ∞ paskolos kainà.

Prekybos, paslaug˜ ∞moni˜ veiklos apimtys kyla – pirkòjai link´ i‰leistidaugiau pinig˜. Prekybos i‰simokòtinai tempai taip pat didòja – Ïmonòsdràsiau ∞sipareigoja finansi‰kai.Tiesa, kol kas nedidelòmis sumomis, taãiauperkanãi˜j˜ lizingu sparãiai daugòja.

Be to,gyventojai vòl gr∞Ïta skolintis ∞ bankus – didysis greit˜j˜ kredit˜ bu-mas praòjo.Îmonòs eina ten,kur saugiau ir stabiliau.O tai liudija,kad skolin-tis pradeda ir nuosaikieji vartotojai,t.y.tie,kurie atidÏiai vertina savo finansinesgalimybes ir Ïino,kad paskolas tikrai gràÏins.Kartu su ‰iomis tendencijomisi‰nyksta ir nuostata,kad bankai neskolina.

Taigi ledai pajudòjo,dabar belieka laukti,kada situacija darbo rinkoje i‰judòsi‰ mirties ta‰ko.Mat tai vienas sunkiausi˜ akmen˜ ant Lietuvos vartotoj˜ koj˜,kol kas neleidÏiantis sparãiau Ïengti ir visai ekonomikai.

Ar prabylant apie auganãià vartojimo paskol˜ rinkà nekyla nerimo,kad vòl∞sisuks nevaldoma skolinimosi karuselò? Manau, kad ne. Nes pamokos jaui‰moktos – ir bank˜, ir j˜ klient˜.

Ekonomikos atsigavimo rezultatus

jau pajuto ne tik verslo įmonės, bet

ir gyventojai.

Šiandien dažniau įbanką užsuka tasklientas, kuris jau

yra pasiskaičiavęs,kiek skolinsis ir

kada grąžins.

Justas Babarskas,Ìkio banko komercijos

tarnybos vadovas

Vartojimo rinkoje ledaipajudėjo

P AV Y Z D Y S

20proc.20proc.

Lietuvos pa‰to Pa‰to operacij˜tarnybos direktoriaus TomoJackeviãiaus komentaras“Pa‰to korespondencijos maÏòjimaspastebimas tiek Lietuvoje, tiekvisame pasaulyje. Kasmet pasaulyjekorespondencijos i‰siunãiama apie15–20 proc. maÏiau nei ansktes-niais metais. Tai – natralus ir lo-gi‰kas procesas. Sparãiai modernò-

jant technologijoms, gyventojainaudojasi naujomis ben-dravimo priemonòmis. Internetas, elektroninis

pa‰tas, i‰manieji telefonai‰iuolaikiniam Ïmoguisuteikia daugiau galimybi˜ bendrauti nuolat.”

Tiek per dvejus metus su-maÏòjo bendrovòs Lie-tuvos pa‰tas siunãiamospa‰to korespondencijosmastas: 2008 m. jos buvoi‰si˜sta 60,9 mln. vnt., o2010-aisiais jau tik 49,8mln. vnt. Ypaã sumaÏòjo ∞uÏsien∞ siunãiam˜ lai‰k˜.Tuo tarpu siuntini˜ i‰siun-ãiama daugiau – siunt˜ perdvejus metus padaugòjonuo 132 tkst. vnt. iki 570tkst. vnt. per metus.

Puiki Valdovų rūmų vadyba

Miestuose – naujos parduotuvėsP R E K Y B A

Pastaraisiais mònesiaissostinòje ir kituose didÏiuo-

siuose Lietuvos miestuoseviena po kitos dygsta naujosparduotuvòs ir paslaug˜ cen-trai – soliariumai, groÏio salo-nai, maisto, kos-metikos, namãpyvokos daikt˜parduotuvòs, onenaudojam˜komercini˜patalp˜ sparãiaimaÏòja.PavyzdÏiui, Vilniaus Gediminoprospekte pavyko suskaiãiuotivos tris dar nei‰nuomotaskomercines patalpas, o nauj˜parduotuvi˜ vos per mònes∞ at-sirado penketas. Be to, nau-jovi˜ atsiranda ir didÏiuosiuoseprekybos tinkluose. Tarkime,Akropolyje Vilniuje veiklà

pradòjo nauja laikrodÏi˜ ir ak-sesuar˜ parduotuvò EXWHO?, Akropolyje Klaipòdojeduris atvòrò naujas vaik˜pramog˜ centras “Svajoni˜miestas” ir nauja drabuÏi˜ par-

duotuvò “Denimdream”. Nau-jovi˜ esama irprekybos cent-ruose “Panora-ma” bei “Ozas”.Su keliais preky-bos ir pramog˜

centrais dirbanti vie‰˜j˜ ry‰i˜specialistò Inga Vaitkeviãienòsako, kad naujas parduotuves‰iuo metu daÏniausiai atidarofilialus vienas po kito Lietuvojeòm´ steigti Ïinomi preky-bininkai: “Jie pajuto gerò-janãias pirkòj˜ nuotaikas ir vòl didina filial˜ skaiãi˜".

Valdov˜ rm˜ lankytoj˜ skai-ãius 2011 m. jau perkopò

10 tkst., o vien liepos 4–6 die-nomis juose apsilankò apie 5tkst. lankytoj˜, noròjusi˜ ap-Ïiròti ‰iuos rmus gid˜ pagal-ba, maloniai praleisti laikà klau-santis koncertãr sudalyvautifilm˜ perÏirose.I‰ viso per pas-taruosius 2,5met˜ ‰∞ dar ne-baigtà statyti ir∞rengti naciona-lin∞ muziej˜ aplankò per 80tkst. Ïmoni˜. Tokie lankytoj˜sraut˜ rekordai stebina ne tikdòl to, kad Valdov˜ rmai yradaÏnai kritikuojami, j˜ statybaapipinta skandalais, o muziejuje

net neatidaryta pagrindinò ek-spozicija, nors ir demonstruoja-mi kai kurie unikals arche-ologiniai radiniai. Pasak Val-dov˜ rm˜ direktoriaus VydoDolinsko, tai ir vadybiniais su-gebòjimais stebinanãio Valdov˜

rm˜ kolektyvonuopelnas. “Ms˜kolektyvas jaunas,pilnas idòj˜, kuriasstengiamòs∞gyvendinti. Daugprie muziejausvie‰inimo ir popu-

liarinimo prisideda ir savanoriai,praktikà pas mus atliekantysstudentai”, – komandà giriapats puikiai kultros vadybosprincipus prakti‰kai pritaikantisV.Dolinskas.

Jei vidutinio statistinio Lietuvos pilieãio paklausi,ar gera gyventi ms˜valstybòje,maÏiausiai du i‰ trij˜ atsakys,kad bloga.O jeigu perklausi,kas dòl to kaltas,daÏniausiai nuskambòs atsakymas:“ValdÏia.” Klausi-

mas,o i‰ kur ta bloga valdÏia atsirado, irgi neilgam i‰mu‰a pa‰nekovus i‰vòÏi˜.“Patys jie ∞ tà valdÏià sulindo”,– tokius ÏodÏius ga-lima i‰girsti kone kasdien per bet kurià radijo laidà,kurio-je aptariamos su politika ar valdÏi˜ veikla susijusios prob-lemos. Lig ‰iol esu sutik´s vos keletà Ïmoni˜, mananãi˜,kad dòl j˜ bòd˜ kalti jie patys.Bet tokie paprastai nemano,kad Lietuvoje gyventi bloga.

Atsakomybòs uÏ savo gyvenimà ir savo problemas perkòli-mas kitiems,daÏniausiai valdÏiai,yra pati didÏiausia Lietu-vos visuomenòs ir valstybòs bòda.Be abejonòs,tai kultri-nis – pirmiausia sovietmeãio – palikimas,nors ir gyveni-mas “prie Smetonos” ar “prie caro” pernelyg neskatinosavaranki‰kumo.Taãiau gebòjimas savaranki‰kai priimtisprendimus, o kartu su jais – ir atsakomyb´ uÏ save, nòrakaÏkokia tik i‰ Dievo apvaizdos gaunama savybò.To gali-ma i‰mokti.Svarbiausia – kad bt˜ kur mokytis.

Deja,per du savo nepriklausomybòs de‰imtmeãius Lietuva,regis,daroviskà, kad valstybòs pilieãiai neturòt˜ kur i‰mokti veikti savaranki‰kai,galvoti sava galva, spr´sti patiems ir kartu atsakyti uÏ savo sprendim˜pasekmes – dÏiaugtis vaisiais, jei sprendimai buvo teisingi, ar mokytis i‰padaryt˜ klaid˜, jei sprendimai buvo neteisingi.

Btent tokios mintys be paliovos sukosi galvoje,skaitant visai neseniai Lietuvoje pasirodÏiusià DanoSenoro ir Saulo Zingerio knygà “Idòj˜ ‰alis.Izraelioekonomikos stebuklas”.Gavau jà dovan˜ i‰ atsitik-tinai sutikto buvusio kio ministro Dainiaus Krei-vio ir,tiesà sakant,i‰ pradÏi˜ skaityti neketinau – re-tai kada politikai kaÏkà ∞domaus dovanoja.Bet i‰ ne-turòjimo kà veikti atsiverãiau pirmoje pasitaikiusiojevietoje,perskaiãiau puslap∞,o paskui jau nuo pradÏi be sustojimo,kartkartòmissugr∞Ïdamas prie skaityt˜ skyri˜,kad geriau ∞siminãiau,kas para‰yta.Drà-siai galima teigti,kad ‰ià knygà tiesiog privalo perskaityti kiekvienas Lietu-vos verslininkas, politikas, kari‰kis, apskritai kiekvienas aktyvesnis pilietis,norintis suprasti,kà reikia daryti,kad ms˜ valstybò i‰siverÏt˜ i‰ to uÏbur-to màstymo rato: “Esame maÏi, todòl nieko negalime, o nieko negalime,nes esame maÏi. Geriau tegu ateina rusas (vokietis, amerikietis) ir viskàpadaro.” Skaitydamas knygà suvoki:kad ir kaip keistai tai skambòt˜,Lietu-va ir Izraelis modernios valstybòs krimà pradòjo kone vienu metu. Mesprie privaãia iniciatyva gr∞stos ekonomikos òmòmòs pratintis dar Soviet˜

Sàjungos sudòtyje,kooperatyv˜ laikais,o 1990-aisiais,paskelb´ nepriklau-somyb´,òmòme kurti privaãia nuosavybe paremtà k∞.

MaÏai kas Ïino,bet Izraelis nuo beveik keturis de‰imtmeãius plòtotos val-stybinòs socialistinòs ekonomikos prie privaãia iniciatyva ir nuosavybe gr∞sto

kio taip pat peròjo tik 1985–1990 m.,po to,kai ‰alis per-gyveno 445 proc.(!) metin´ infliacijà ir visuotinio pesimiz-mo de‰imtmet∞, taip ir pavadintà – prarastuoju.“DaugelisÏmoni˜ namuose neturòjo telefono.DidÏiuliai muitai,kuri˜daugelis buvo skirti apsaugoti vietos produkcijai, importi-ni˜ daikt˜ kainas darò ne∞perkamai dideles.Keliuose vaÏinò-jantys automobiliai atrodò nykiai:galòjai i‰vysti pagamint˜Izraelyje (ir tapusi˜ pajuokos objektu). Bank˜ sistema irvyriausybòs finans˜ valdymas buvo tokie pat bevilti‰kaipasen´,kaip ir automobiliai.Legaliai i‰keisti dolerius galò-jai tik bankuose,kurie turòjo vyriausybòs nustatytus valiut˜keitimo kursus. Net turòti sàskaità uÏsienio banke buvonelegalu”,– toks prie‰ du su puse de‰imtmeãio,pasak kny-gos autori˜,buvo Izraelis.

Pridòkime gana didel´ emigracijà ∞ Europà ir ypaã – ∞ JAV.Nieko nepri-mena? Gal ir ne Lietuvos 1990-aisiais kopija, bet startinòs pozicijos labaipana‰ios.UÏtat ‰iandienà Izraelis – klestinãi˜ nauj˜j˜ technologij˜ valsty-bò, kurios inovacij˜ centrai sòkmingai konkuruoja su Kalifornijos Silicioslòniu,o Niujorko NASDAQ akcij˜ birÏoje kotiruojama daugiau Izraelio

bendrovi˜ nei i‰ viso Europos Ïemyno.Rizikoskapitalo investicijos 2008-aisiais Izraelyje vie-nam gyventojui buvo 2,5 karto didesnòs neiAmerikoje, 30 kart˜ didesnòs nei Europoje,80 kart˜ didesnòs nei Kinijoje ir 350 kart˜didesnòs nei Indijoje.

Kaip Izraelis to pasiekò? Atsakym˜ ∞ ‰∞klausimà ie‰kojo ir rado knygos autoriai.Vie-nas (bet ne vienintelis) j˜ – didÏiulis izraelieãi˜

savaranki‰kumas,gebòjimas prisiimti atsakomyb´ ir veikti pagal aplinkybes,kurio jie i‰moksta tarnaudami armijoje.Armija taip pat duoda suvokimàapie komandini˜ veiksm˜ naudà, i‰moko paÏinti Ïmones ir uÏmegztisocialinius kontaktus, kurie vòliau virsta verslo ry‰iais.Armija i‰mokonekreipti dòmesio ∞ autoritetus, jeigu jie elgiasi, pavaldini˜ nuomone,netinkamai ir nederamai,o vòliau ‰ie ∞proãiai lemia verslo sòkm´.

“Pasitikòjimas savimi,ryÏtas ar ∞Ïlus akiplò‰i‰kumas,nepriklausomas kri-tinis màstymas ar nepaklusnumas vadovybei,ambicijos ir vizija ar arogan-cija – kiekvienas gali pasirinkti ÏodÏius savo nuoÏira,bet visi jie apibdinatipi‰kà Izraelio verslininkà.” Verta perkaityti,kaip jie i‰siugdo ‰ias savybes.

Per du nepriklausomybėsdešimtmečius Lietuva, regis,

daro viską, kad valstybėspiliečiai neturėtų kur išmoktiveikti savarankiškai, galvoti

sava galva ir kartu atsakyti užsavo sprendimų pasekmes.

VEIDAS 2011 07 1810

Audrius Bačiulis

Kodėl Lietuva viską daro kitaip nei Izraelis?

Komentarai

Met˜ valstybòs tarnauto-ju i‰rinktas D.MatulionisRegis, prie‰ ketverius me-tus geriausiu met˜ valdinin-ku buvo i‰rinktas ir anks-tesnis kancleris Valdema-ras Sarapinas. Darbuotojasjis buvo tikrai geras, taãiauAndrius Kubilius bemati‰metò j∞ i‰ posto, me-lagingai paÏadòdamas am-basadoriaus postà. Ø postànepaskyrò, nes V.Sarapi-nas i‰ geriausio virto blo-giausiu. Taigi bijau, kad taspats laukia ir D.Matulionio.Nebent socdemai bus hu-mani‰kesni.Virginijus T., Vilnius

Krizò baigòsi maÏumaiPalaukite Ïiemos, kai ‰ildy-mas pabrangs 30 proc. Vatada tai jums krizò pasi-baigs. Dabar vasara, taidar lengviau, taãiau Ïiemane uÏ kaln˜... Nepadòs netminimalios algos padidini-mas prie‰ pat rinkimus!Verksime visi! Jauãiu, ‰ie-met gali vòl pasikartoti riau-‰òs. Neduok Dieve... betatrodo, kad tai nei‰vengia-ma. Jei dirbi visà mònes∞,gauni algà ir 70 proc. jossumoki mokesãiams, o uÏlikusius perki maistà, taidaugiau nieko ir neliekadaryti, kaip emigruoti arba

kovoti!Algirdas J., Vilnius

Nesuprantu,kokia dar krizòLietuvoje... Tur-ãiams krizòsnebus niekada,nes vienu mili-jonu daugiau arvienu maÏiau – ne esmò;ubagai (kurie sudaro dau-gumà Lietuvos gyventoj˜)ir taip visà gyvenimà gyve-na tarsi krizòje – nuolatraikia sukti galvà, kaippra(i‰)gyventi. Be to,kaÏkodòl negirdòjau, kadper ‰ià “kriz´” Lietuvojebt˜ bankrutav´s koks

bankas ar mili-jonierius prara-d´s savo kapi-talà. Mano nuo-mone, ‰i “krizò”reikalinga eili-niam kapitaloperskirstymui irgalimybei pasi-pinigauti keliantkainas bei dar

labiau apiplò‰inòjant “dar-bo jògà” – maÏinant jiemsatlyginimus ir tuo paãiumetu didinant darbo krv∞.Eduardas, Klaipòda

Nereikia spr´sti apie kriz´Lietuvoje pagal savo ki‰e-n´, o geriau perskaityti ke-letà ekonomikos vadovò-

li˜. Prasidòjus krizei,Ïmonòs per savo pajamasjà pajunta kur kas vòliau.Pana‰iai viskas vyksta irekonomikai atsigaunant.PavyzdÏiui, po vadinamo-sios Rusijos krizòs Ïmoni˜pajamos pradòjo didòti tikpraòjus dvejiems metams.PaÏiròkite, per ‰∞ pusmet∞Lietuvos eksportas ir im-portas i‰augo 1,5 karto,palyginti su 2010 m. Betnegalima galvoti, kad ∞mo-nò, padidinusi savo apy-vartà, i‰ karto pajus page-ròjimà ir tà paãià dienàdidins atlyginimus savodarbuotojams. Turi nusis-tovòti stabilus augimas.Rimas Levickas

Laiškai “Veidui”

VEIDAS 2010 02 22 15

Sentencijos EKSPRESAS

“Tikòk savimi, Ïmogau. Tikòk, kad tavo btis yra prasminga.”Johannas Heinrichas Pestalozzi

Puslapyje panaudotos BFL nuotr.

“Anksãiau sakòme, kad Lietuvayra Maskvos kiaulidò, o dabar, kai kiaulidòmis Lietuvà pavertò

uÏsienieãiai, tylima.”"Respublika"Romualdai Ozolai,lidòti neverta. Juk,kad ir kas vykstaEuropoje, pas musstabilu, mes visadaliekame kiaulidòmis.

“Gr∞Ïtame ∞ laikus,kai politikus irvisuomen´ vagojoskiriamosios linijos.Kalti dòl to yradabartiniai ms˜valstybòs vadovai,

o labiausiai – pati prezidentò.”Lrytas.ltMeãiui Laurinkui nesmagu sòdòti uÏskiriamosios linijos, ypaã prisiminus, kadkadaise teko sòdòti kitoje jos pusòje.“Daugeliui lietuvi˜ reikòt˜ bent

syk∞ apsilankyti Zambijoje.Pamat´ tikrà skurdà,antisanitarines gyvenimo sàlygas,greitai pasveiktñuo to mums bdingoverk‰lenimo.”"Panelė"Andrius Mamontovasrado bdà, kaippagydyti niurzganãiuslietuvius.

“Ir Lietuvos politi-koje, ir menuosedabar – daugtu‰ãio plepòjimo,besaiki˜ ginããpie niekadosne∞gyvendinamusprojektus.”ELTAGiedrius Kupreviãius – apie ginãinink˜ irplepi˜ kra‰tu virstanãià Lietuvà.

“Prezidentò D.Grybauskaitònusipelno pagyrimo uÏ tai, kad∞rodò, jog visi Lietuvos politikos vyrai yraver‰iai. Per dvejusmetus nò cypt.Dreba vos i‰vyd´prezident´.”"Lietuvos rytas"Teigia ne ver‰iu i‰liktibandantis Rimvydas Valatka.

“Naujàj∞Valstybinòs kalbos∞statymà ruo‰òdiletantai irmaÏara‰ãiai. TodòlleidÏiamos i‰lygosdvikalbystei.”"Vakaro žinios"Kazimieras Gar‰va i‰siai‰kino, kadmaÏara‰ãiams Lietuvoje neblogai sekasi:ãia jie jau turi galimyb´ rengti ∞statymus.

“Praòjo laikai, kai prezidentrosduris "valstybininkai" galòjoatidarinòti koja ar apgirt´ laisvai‰laistytis po jos pastatà. Taigipraòjo gerieji "valstybinink˜"

laikai, betsvajonòs liko...”Delfi.ltPraòjo ir ‰ios frazòsautoriaus ValentinoMazuronio geriejilaikai, bet svejonòsliko…

“Vakaruosepolitika supranta-ma kaip darbasÏmonòms. Lietu-voje geru politikulaikomas Ïmogus,dirbantis sau arinteres˜ grupei.”

"Klaipėda"Dalia Grybauskaitò lidi, kad Lietuvosniekaip nepasiekia Vakar˜ tradicijos.

Øms˜ savaitra‰ãio klausimus atsako ministraspirmininkas Andrius Kubilius.

VEIDAS: Jūsų vertinimu, kodėl Lietuva 2008-ai-

siais pateko į tokią sunkią krizę?

A.K.: Yra dvi prieÏastys. Viena – globali krizò, ki-lusi po to, kai Ïlugus "Lehman Brothers" tarp-tautines finans˜ rinkas nusiaubò cunamis. Antra– Baltijos ‰ali˜ ekonomika dar iki pasaulinòskrizòs buvo akivaizdÏiai perkaitusi: burbulai nekil-nojamojo turto rinkoje, kuriuos lòmò Baltijos jrosregione veikusi bank labai lengvas poÏiris ∞ kre-dit dalijimà. T dviej prieÏasãi derinys ir smogò.Net jeigu nebt˜ buv´ pasaulinòs krizòs, Baltijos‰ali˜ ekonomikos vis tiek bt˜ au‰usios. Bet kaiprisidòjo pasaulinò krizò, tai bankai labaistaigiai nutraukò kreditavimà, o tai ir lòmòstaig˜ ekonomikos susitraukimà, 2009-aisiais siekus∞ net 19 proc. BVP.VEIDAS: Ar Lietuva jau pergyveno

krizę, ar mes dar tebegyvename veikia-

mi krizės, kuri tiesiog stabilizavosi?

A.K.: Kaip sako Ingrida ·imonytò, Lietu-voje vienu metu vyksta trys krizòs: ekono-mikos, finans˜ ir màstymo. Ekonomikos irfinans˜ krizòs kilo, nes tuometò Baltijos ‰ali˜,ir ypaã Lietuvos, valdÏia netinkamaimàstò apie ‰alies finansus. Mato-mas ry‰kus skirtumas, palygin-ti su Estija, kurioje ekonomi-kos krizò buvo tokia pat gilikaip Lietuvoje, finans˜ krizò– tokia pati, bet i‰ krizòs es-tai i‰eina bdami euro zo-nos nariai. Tuo tarpu Lietu-va tik svajoja, kad galbt2014-aisiais bus euro zo-noje. Skirtumas tas, kadEstija visà laikà turòjosubalansuotà, pertek-lin∞ valstybòs biudÏetà,turòjo pinig˜ rezerv˜,tad i‰ krizòs i‰eina leng-viau.

Gr∞Ïkime prie Lietu-vos. Màstymo pokyãiussunku ∞vertinti, bet ma-nau, kad ‰i krizò mus visuspamokò, jog i‰laidauti ir gy-

venti ne pagal pajamas negalima. Kalbant apie eko-nomikos kriz´ galima sakyti, kad blogiausi laikaijau praeityje. BVP smukimas, didÏiausias – 15proc. – buv´s 2010-˜j˜ pradÏioje, baigòsi. ·iemetBVP augimas siekia 6 proc. ir gali bti didÏiausiasvisoje ES. O dòl Lietuvos finans˜ vis dar turimenemaÏ˜ problem˜ – biudÏeto deficitas tebòra di-delis, kalbòti, kad valstybòs finans˜ krizò baigòsiir jau galime i‰laidauti, nòra joki˜ galimybi˜.

·tai ‰itai ir reikia suprasti – mes galime vienumetu kalbòti apie ekonomikos atsigavimà, bet ne-galime kalbòti apie gerà valstybòs finans˜ padòt∞.Juo labiau negalime kalbòti apie Ïmoni˜ kasdie-nybòs pageròjimà, kur∞ lemia atlyginimas, pensi-jos, darbo vietos. âia atsigavimas ateis vòliau.

VEIDAS: Vėliau – tai kada?

A.K.: Prognozi˜ esama ∞vairi˜,bet manau, kad 2012-aisiaismatysime smarkiai sumaÏòjus∞nedarbà. Tai – vadovòliniaiekonomikos dalykai. Posmarkios krizòs tokios atvi-ros ekonomikos ‰alyse, kaip

Lietuva, pirma atsigauna eks-portas. Tai jau turime, ‰iuo

metu jo lygis geriau-sias per visà

dvide‰imtmet∞ – augimas, palyginti su pernai,siekia 50 proc. Vòliau atsigauna vidaus vartoji-mas – toki˜ poÏymi˜ jau matome, maÏmeninòjerinkoje didòja pardavimas. Labai spar ãiai atsigau-na ir Ïmoni˜ ekonominiai lkesãiai. Prognozuo-jame, kad ‰i met pabaigoje ekonomini lkesãirodikliai pasieks 2007–2008 m. lyg∞. Tai rei‰kia,kad netrukus prasidòs atsigauti ir vidaus vartoji-mas.

Kadangi net 60 proc. Lietuvos BVP priklausonuo eksporto, kurio 70 proc. eina ∞ ES rinkas, to-liau jau reikòs "melstis" uÏ tinkamà Graikijos irPortugalijos problem sprendimà. Jeigu jokios ant-rosios krizòs bangos nebus, tuomet Lietuvos per-spektyvos labai neblogos netgi 2012-aisiais.VEIDAS: Visa bėda, kad apie tą antrąją krizės

bangą kalbama vis garsiau, įkandin Graikijos

dega Portugalijos finansai.

A.K.: Îinau, ten reiting˜ agentros ra‰inòja.VEIDAS: Agentūros duoda objektyvų vertinimą,

kuris, žinia, gali nepatikti politikams, bet reitin-

gai skirti investuotojams. Litas pririštas prie

euro, o jeigu euras žlunga – kas tuomet? Vyriau-

sybė juk turi turėti bent jau teorinį planą, ką da-

ryti, jeigu ims byrėti euro zona.

A.K.: ES i‰gyvena ne pirmà kriz´, ir kaÏin ar praei-tyje nerastume ‰i˜ dien˜ analog˜. Europa tiesioggyvena nuo vienos krizòs iki kitos. Ir i‰ kiekvie-nos krizòs i‰eina vis labiau susitelkusi ir turòdamanauj˜ idòj˜. Palyginkime 1957 m. Romos sutart∞su 2010 m. Lisabonos sutartimi ir pamatysime,koks kelias nueitas.

Îinoma, dabartinò krizò sudòtinga, svarstym˜yra visoki˜. Plano esmò – padòti Graikijai ir Por-tugalijai atlaikyti ‰∞ momentà, priverãiant jomsskolinusius bankus savanori‰kai perra‰yti sutartisir nukelti skol˜ padengimo terminus. Pranczaipavyzd∞ jau parodò. ·is planas remiasi tuo, kadGraikijos ir Portugalijos ekonomika (lygiai kaip irLietuvos ekonomika) po susitraukimo, ateisianãiopritaikius biudÏeto konsolidavimo priemones,pradòs atsigauti. Tikimasi, kad Graikija pradòs kil-ti 2014 m. Îvelgiant i‰ ms˜ patirties, tai atrodogana tikrovi‰kai.VEIDAS: Bet jeigu kils grandininė reakcija –

Graikija, Portugalija, Airija, Italija su jos 120

proc. BVP dydžio skola? Vokiečiai bando stabdy-

ti graikų gelbėjimą vokiškais pinigais per teis -

mą, suomiai – rinkdami į parlamentą "tikruo-

sius suomius". Demokratija gali tarti savo žodį

Andrius Kubilius: “Tegu niekas neturivilãi˜, kad politinòs permainos sustabdys

energetikos reformas”AUDRIUS BAâIULIS

12 2011 / 07 / 18veidas

Š.M

AŽ

EIK

OS,

"BF

L" N

UO

TR

.

POLITIKAINTERVIU

2011 / 07 / 18 veidas 13

ir paprasti europiečiai nuspręs: tinginiams pi-

nigų neduosime!

A.K.: Toki˜ prognozi˜ nevertinsiu. Îinoma, gali-ma Ïiròti pesimisti‰kai: neatlaikys, bankrutuos,i‰sibògios. Kà rei‰kia tam pasiruo‰ti? Jeigu taipatsitikt˜, vadinasi, tarptautinòs pinig˜ rinkos vòluÏsidaryt˜. Atminkime, kad Lietuvos biudÏeto de-ficitas ‰iemet yra 5 mlrd. Lt. Tuos pinigus mes tu-rime pasiskolinti tarptautinòse rinkose. Jeigu josuÏsidaro, nes dòl Graikijos ir Portugalijos vòl nie-kas niekam nebenori skolinti, mums tampa labaisunku finansuoti biudÏeto deficità. Tai rei‰kia, kadvisos Vyriausybòs pastangos sumaÏinti biudÏetoi‰laidas ir kitais metais turòti biudÏeto minusà nedidesn∞ nei 3 mlrd. Lt ir yra prevencinis planas,saugant Lietuvà nuo galim˜ pasaulini˜ finansi-ni˜ sunkum˜.

Toks ir yra ms˜ "planas B" – gyventi pagali‰gales, neturòti didelio deficito, kad nereikòt˜eiti ∞ tarptautines rinkas skolintis.

Vis dòlto esu optimistas. Mano ∞sitikinimu, ESnei‰vengiamai supras, kad jos konsolidacija glo-balios konkurencijos sàlygomis yra nei‰vengiama.Nòra kito kelio konkuruojant su Kinija, Indija,Brazilija ar JAV.VEIDAS: Grįžkime prie Lietuvos realijų: prezi-

dentė labai taikliai pastebėjo, kad Vyriausybė

turi daug pradėtų projektų – Atominės elekt-

rinės, dujų terminalo, kurių įgyvendinimas nu-

keltas į tuos laikus, kai Vyriausybės sudėtis po

Seimo rinkimų veikiausiai bus kitokia, nei yra

dabar.

A.K: Mes tikrai teigiamai vertiname prezidentòsraginimus kuo greiãiau atlikti svarbiausius darbus.Priimame ‰ià kritikà kaip gerà paramà.

Priminsiu, kad energetika, kaip strateginò kryp-

tis, ms Vyriausybòs buvo ∞vardyta atskiriant nuoÌkio ministerijos Energetikos ministerijà. Tai yradar iki prezidento rinkim˜.

Taip pat priminsiu, kad ms˜ kaimynai ãekailabai konkreãius planus statyti Temelino atominélektrin´ paskelbò ir strateginio investuotojo kon-kursà paskelbò anksãiau nei Lietuva. Bet ‰iuo metuES laiko Visagino AE projektà toliausiai paÏengu-siu pirmyn. Supraskime, kad tokie projektai pervienà dienà nepadaromi. Negali nuvaÏiuoti irpradòti kastuvu kasti reaktoriaus duobòs.

Lygiai tas pat ir dòl suskystint˜ duj˜ termina-lo. Tai ne vien tik laivas, per kur∞ bus pumpuoja-mos dujos i‰ tankeri˜ ir kur∞ nupirkti – pa-prasãiausia plano dalis. Tai ir ES 3-iojo energeti-kos paketo ∞gyvendinimas, Gamtini duj ∞statymopriòmimas. Nejau pamir‰ome, kaip pernai kas poràsavaiãi˜ visuose laikra‰ãiuose buvo spausdinami

"Gazpromo" ir E.ON skelbimai, kad jie paduosLietuvà ∞ tarptautin∞ arbitraÏà? Ms˜ sòkmò, kadlabai intensyviai dirbome su Europos Komisija irpo Manuelio Barroso susitikimo su Vladimiru Pu-tinu vasario mònes∞ daug kas pasikeitò.

Tam, kad veikt˜ terminalas, reikia, jog Gamti-ni˜ duj˜ ∞statymas bt˜ ∞gyvendintas ir magist-raliniai dujotiekiai realiai kontroliuojami nebe"Gazpromo". Reikia, kad bt˜ nutiesti vamzdy-nai nuo Jurbarko iki Klaipòdos, antraip termina-las apimt˜ tik treãdal∞ Lietuvos rinkos. Reikia at-likti uosto kanalo gilinimo darbus, sutvarkyti kran-tin . Visi ‰ie darbai planuojami. Tai irgi uÏima laiko,nes reikia atlikti visas poveikio aplinkai studijas.Ir dar pamatysit, kiek kils diskusij˜, kad terminalàstatyti reikia ne ‰itoje, o kitoje vietoje, kad jis kaÏkamtrukdo.

ñm´si tiek atominòs statybos, tiek duj˜ termi-nalo, tik dabar pradedame suprasti, kiek daug perpraòjusius 20 met˜ nebuvo padaryta.VEIDAS: Ar galima tikėtis, jog 2012-ųjų vasaros

pabaigoje ir atominės elektrinės statyba, ir dujų

vamzdynų atskyrimas, ir dujų terminalo statyba

bus tiek pažengę į priekį, kad politinės valdžios

pokyčiai jau nebesugebės tų darbų sustabdyti?

A.K.: Turime tok∞ tikslà – pastmòti darbus tiek,kad jokie politiniai procesai jiems nebeturòt˜∞takos. Kad niekas neturòt koki iliuzij bei vilãiir ∞ tas iliuzijas neinvestuot˜, tikòdamasis, kad pa-sikeitus Seimo sudòãiai pavyks kaÏkà sustabdyti.Turime susidòlioj´ labai tikrovi‰kà kalendori˜,todòl ir kalbame apie realias datas bei realius dar-bus.VEIDAS: Bet ir dabartinėje valdančiojoje koalici-

joje vėl prasideda apsišaudymai. Štai Seimo pir-

mininkė su Ekonomikos komiteto pirmininku

nebesutaria.

A.K.: Nelabai apibròÏtos politinòs ateities sàlygo-mis Vyriausybò dirba nuo 2009-˜j˜ rugsòjo, kaiskilo Tautos prisikòlimo partija. Taãiau visos pra-na‰ystòs, kad subyròsime, sugrisime, nesugebòsi-me priimti svarbi˜ sprendim˜ – nepasitvirtino.Priimame ne tik su finans˜ krize susijusius spren-dimus, kai sveikas protas sako – dòtis nòra kur,reikia maÏinti i‰laidas. Priimame ir sisteminiussprendimus energetikos srityje, kai reikia atsiÏvelg-ti ne tik ∞ koalicijos partnerius, bet ir ∞ "Gazpromà",E.ON, investuotojus. Sprendimas dòl pensinioamÏiaus vòlinimo irgi priimtas, nors opozicijabandò tuo paÏaisti.VEIDAS: Tačiau Vyriausybė net nekalba apie

švietimo, sveikatos apsaugos, teisėsaugos sis-

temų mažinimą, apie ką jau kažkelintus metus

rašo Pasaulio banko ekspertai.

A.K.: Esamomis politinòmis aplinkybòmis, ne-turòdami netgi aritmetinòs daugumos Seime, vie-nu metu visose srityse reform˜ negalime padary-ti. Kai kà paliekame vòlesniam laikui. Bet pensij˜sistemoje permainos prasidòjo, ateis laikas visossocialinòs paramos sistemos perÏirai, ypaã kad at-siranda ger˜ pavyzdÏi˜, tarkime, Davido Came-rono reformos DidÏiojoje Britanijoje.

A.Kubilius džiaugiasi, kas šiai Vyriausybei pavyksta priimti sisteminiussprendimus energetikos ir socialins apsaugos srityse

Pasitikėjimas Lietuvosinstitucijomis (proc.)

88,91,768,68,723,13110,157,63,573,3474,2

Ugnegesiaisgelbtojais

Seimu

Partijomis

Vyriausybe

Savivaldybmis

Prezidentu

PasitikiNepasitiki

Šaltinis: “Vilmorus“; “Lietuvos rytas“.

"BFL

" N

UO

TR

.

Š.M

AŽ

EIK

OS,

"B

FL"

NU

OT

R.

POLITIKA

Dabar jau akivaizdu,kad prie‰ pat kriz´Lietuvoje siautòjusi populizmo banga,kai Vyriausybò ta‰kòsi pinigais, o ne

kaupò rezervà, dabar verãia mus kentòti itinsunkius padarinius.Taãiau finans˜ ministròabejoja,ar i‰ klaid˜ buvo pasimokyta:pasak jos,Lietuvoje vòl tvyro visi‰kai nepagr∞staslkestis, kad tuoj tuoj i‰ kaÏkur at-siras laisv˜ pinig˜ ir bus galima va-Ïiuoti toliau,taip ir ne∞vykdÏius esmi-ni˜ vie‰ojo sektoriaus efektyvinimoreform˜.VEIDAS: Viena Finansų ministeri-

jos vadovių dirbote dar prieš krizę.

Visiškai jos išvengti neturėjome

jokių galimybių, tačiau ką Lietuva

galėjo padaryti kitaip, kad krizė

nebūtų buvusi tokia sunki?

I.Š.: Buvau ministerijos sekretorò,technokratò – mano priedermòbuvo informuoti apie situacijà irpasilyti politikams alternatyv˜, osprendimà visada renkasi politikai.

Ìkio krizòs prieÏastys buvo glo-balios – pasaulio finans˜ krizòsnulemtas paklausos smukimas eks-porto rinkose,taip pat atsiradusi perdidelò priklausomybò nuo kreditosrauto, kur∞ staiga “atjungò”.TaãiauLietuvos vie‰˜j˜ finans˜ krizòs prieÏastys yrair nacionalinòs: ji kilo dòl to,kad i‰ bumo gau-namos laikinos pajamos buvo skiriamos nuo-latiniams ∞sipareigojimams – mokòti didesnespensijas,algas – finansuoti.Pajamos dingo,∞si-pareigojimai liko – atsivòrò deficito smegduobò.

Galòjo bti ir kitaip.Rengiant 2008 m.Lie-tuvos biudÏeto projektà Finans˜ ministerijosekonomistai rekomendavo 4 proc.pertekli˜ vie-toje deficitinio biudÏeto,bet politikai pasirinkokitaip.Jie manò,kad krizò neprasidòs,o bus tiktiesiog ‰ioks toks ekonomikos sulòtòjimas,todòljokios apsaugos nereikalingos.VEIDAS: Ar galėtumėte dabar, praėjus laikui,

sąžiningai įvertinti vadinamąją naktinę

mokesčių reformą ir įvardyti, kurie

tada priimti sprendimai nedavė

naudos ir buvo neteisingi, o ko-

kiems reikalingiems sprendimams

tąsyk pritrūko politinės valios?

I.Š.: Situacija buvo ekstremali,sprendim˜ reikòjo greitai,todòl bt˜buv´ paprasãiau tiesiog padidinti var-tojimo mokesãi˜ tarifus, net neban-dant krizòs sàlygomis daryti reformos.Taãiau buvo pasirinktas kitas kelias

– bandymas pasiekti vienodus vis˜ mokesãi˜tarifus,kurie lòmò keletà,mano nuomone,visi‰kainereikaling˜ sprendim˜:didinti pelno mokest∞ar maÏinti pajam˜ mokest∞.Ar dabar kas norsdar atsimena,kad pastarasis buvo sumaÏintas?

Dòl ∞vairi˜ lengvat˜ naikinimo – krizòs sà-

lygomis, kai kitiems tenka prisiimti didesn´mokesãi˜ na‰tà, paliktos i‰lygos ir i‰imtysatrodyt˜ keistai.Îinoma,kai tie sprendimai su-tapo su paãiu blogiausiu krizòs momentu,daugkam noròjosi krizòs pasekmes “sukabinti” antmokesãi˜ pasikeitim˜.Bet juk,pavyzdÏiui,staty-bos mokesãi˜ pakeitimai nelabai paveikò, oapimtys vis tiek krito perpus – tiesiog baigòsiskolinti pinigai.

Ar reikòjo apskritai didinti mokesãius? Taip,reikòjo. Jeigu to nebt˜ buv´ padaryta, defici-tas ir skola bt˜ keletu milijard˜ lit˜ didesniarba bt˜ reikòj´ daug drasti‰kiau maÏintii‰laidas. Juk ir kitos deficito kamuojamos ‰alysdidino ir didina mokesãius – kvaila manyti,

kad visas jas uzurpavo kaÏkoks mokesãi˜ kòlimomaniak˜ brys.VEIDAS: Vėlgi iš laiko perspektyvos – kaip

vertinate Lietuvos sprendimą per patį krizės

įkarštį skolintis finansų rinkose, o ne iš Tarp-

tautinio valiutos fondo (TVF)?

I.Š.: Niekada nelaikiau TVF kaÏikokiu “velniu”,bet labai rizikingadabar tiesiog imti lyginti palkanasir sakyti: ‰tai kaip gerai skolintis i‰TVF. Kaip ir kalbòti apie tai, kadLietuva ir taip darò viskà,ko bt˜pareikalav´s TVF,– taip buvo tik2009 m. ir i‰ dalies 2010 m. O,tarkime, jau tvirtindama ‰i˜met∞biudÏetà, kokias konsolidavimopriemones priòmò Lietuva? Joki˜,i‰skyrus i‰laid˜ nedidinimà.Buvopasitikòta ekonomikos augimu irmokesãi˜ administravimo kokybòspadidinimu. O Latvijai teko darkartà kelti mokesãius – dòl tarp-tautini˜ kreditori˜ spaudimo.VEIDAS: Kad ir kaip skaičiuo-

tume, mes tebeturime pernelyg

išpūstą viešąjį sektorių. Deja,

net ir krizė šios opios problemos

išspręsti nepadėjo. Dėl kokių

priežasčių nevyksta esminės

aparato mažinimo ir veiklos efektyvinimo re-

formos?

I.Š.: Dòl t˜ paãi˜ prieÏasãi˜,dòl kuri˜ nevyksta,pavyzdÏiui,mokesãi˜ didinimas ar i‰laid˜ maÏi-nimas,– tai nepatinka Ïmonòms.Juk tie,kuriebus “suefektyvinti”,paprastai visai to nenori.Tadadiskusijai pasitelkiami ∞vairs emociniai elemen-tai – medicininòs pagalbos ar i‰silavinimoprieinamumas,saugumas,nutylint kokyb´,kad,tarkim, policininkas, neturintis degal˜ nuva-Ïiuoti ∞ ∞vykio vietà,negali uÏtikrinti saugumo.

Paprastai tà bandoma paversti finans˜ mi-nistro problema, bandant ∞teigti visuomenei,kad pinig˜ kaÏkur yra, tik ministras tiesiog jñeduoda. Laukiama, kol ateis toks, kuris duos.

Ir ateina – bet tik trumpam.Todòlkiekviena krizò problemà parodovis skaudÏiau.Reformos nevyksta, nes nòra jaspalaikanãi˜j˜.Yra tiesiog lkestis,kad vòl atsiras koki˜ nors laisv˜pinig˜ ir toliau bus galima taip patgyventi.Po ‰ios krizòs tokios viltystikrai maÏai pagr∞stos,kol nepavykssusitvarkyti su skolos ir jos aptar-navimo i‰laid˜ didòjimu.

EKONOMIKAINTERVIU

2011 / 07 / 18veidas14

Ingrida ·imonytò: “Atsipalaiduoti dar tikrai negalime”LAURA GVOZDAITñ

Valstybės skolos dinamikos prognozės iki 2016 m. (mlrd. Lt)

Metai 2011 2012 2013 2014 2015 2016

4,1

7,3

6,1

3,3

5,54,9

(Centrinòs valdÏios vidaus ir uÏsienio skola; tik gràÏinimai irpalkanos, be nauj˜ ateities skol˜)

·altinis: Finans˜ ministerija

Po ‰ios krizòs viltys ir vòl i‰laidauti maÏai pagr∞stos, kolnepavyks susitvarkyti su skola

VEIDAS: Labai palanki motinystės išmokų

tvarka Lietuvoje buvo virtusi kone masine

nesąžiningo pasipelnymo sistema. Bet iš es-

mės gimstamumą skatinančių priemonių Lie-

tuvai labai reikia. Kokie Vyriausybės sprendi-

mai galėtų paskatinti gimstamumą?

I.Š.: Nebijau pasirodyti nieko nesuprantanãiasenmerge,bet esu ∞sitikinusi,kad vaikus Ïmonòsgimdo i‰ meilòs, artumo ir tarpusavio suprati-mo, o jei j˜ gimimà lemia tik i‰mokos armokesãi˜ dydis – labai lidna,ir nemanau,jogtokiu atveju bt˜ kuriama geresnò visuomenò.Ekonominò aplinka ir pats vakarieti‰kas gyve-nimo bdas – aktyvios profesinòje srityjemoterys,Ïmoni˜ noras pagyventi sau – lemiatai,kad sprendimas turòti vaik˜ atidedamas vòles-niam laikui ir j˜ susilaukiama maÏiau ar nesusi-laukiama i‰ viso. Nemanau, kad i‰mokos armokesãiai gali tai pakeisti, – daug efektyviaubt˜ tiesiog atjungti elektrà.

Taãiau vie‰˜j˜ finans˜ sistema turi atsiÏvelg-ti ∞ padòt∞, ∞ kurià patenka susilaukusieji vaik˜,nes jie augina bsimus mokesãi˜ mokòtojus,todòl ir mokesãi˜ sistemoje,ir i‰laid˜ politiko-je paramos auginantiesiems vaikus elementainatrals, ir pati esu j˜ ‰alininkò.Vis dòlto kolperskirstymas per biudÏetà toks maÏas, o pa-jam˜ mokestis tesiekia 15 proc., Lietuvoje taparama tegali koncentruotis ∞ stokojanãiuosiusi‰tekli˜.VEIDAS: Kodėl euro įsivedimas, nepaisant

pastarųjų dramatiškų pokyčių pačioje euro

zonoje, išlieka kaip strateginis Lietuvos tik-

slas?

I.Š.: Lietuva jau dvide‰imtmet∞ yra valiut˜ valdy-bos ‰alis. Esame viena koja euro zonoje su josrizikomis ir problemomis.Toks tarpinis bvisnegali t´stis kaÏi kiek.Taãiau dar turime atitik-ti narystòs kriterijus.Beje,atitiktis jiems nekenkt ,net jeigu apskritai neketintume ten stoti,– tai,kas daroma, daroma dòl ms˜ ekonomikossveikatos,o ne dòl euro.Reikia tikòtis,kol atlik-sime tuos nam˜ darbus, savo nam˜ darbus at-liks ir euro zona.VEIDAS: Palankias Lietuvos biudžeto suba-

lansavimo prognozes grindžiate ekonomikos

augimo prielaidomis. Tačiau galima nauja Eu-

ropos finansų krizė dėl pavojingų židinių

Pietų Europoje – jau net ne futurologų, o ne-

mažos dalies ekonomistų prognozė. Ką ji

reikštų Lietuvai?

I.Š.: GrindÏiu ne tik ekonomikos augimoprielaidomis – visuomet akcentuoju ir btinyb´susilaikyti nuo pagundos manyti,kad visos prob-lemos jau uÏ nugaros.Netikrumo pasaulyje visdar labai daug.Todòl negalima manyti,kad ‰taigyvenimas pageròjo i‰ esmòs ir galime atsipalai-duoti, – bet koks krestelòjimas vòl gali reik‰tiÏenklius i‰mòginimus,jei dabar atsipalaiduosime.VEIDAS: Kaip vertinate siūlymus visiškai nuo

mokesčių atleisti veiklą tik pradedančius

labai smulkius verslininkus? Ar tokia

priemonė nebūtų pavėlavusi – juk jos labiau-

siai reikėjo sunkiausiais krizės metais?

I.Š.: Nesu tikra,ar tai silantieji yra susipaÏin´su Lietuvos mokesãi˜ sistema.Kokius tuos milÏi-ni‰kus mokesãius moka pradedantys verslininkai?Galbt pelno? Tam reikia uÏdirbti pelno.Galbtturto? Tam reikia turòti turto.Todòl reali prievolò,atsirandanti nuo veiklos pradÏios,yra socialiniodraudimo ∞mokos uÏ samdomus darbuotojus.Tarkim,atleistume nuo ‰ios prievolòs – bet juktai draudimo ∞moka.Ar darbuotojas mainais su-tiks atleisti “Sodrà” nuo pensijos jam mokòji-mo uÏ tà laikotarp∞? Vargu.

Todòl, jeigu nòra pradinio kapitalo, i‰ kuriogalima bt˜ mokòti socialinius mokesãius,galbttam smulkiausiam verslininkui verta padirbòtiindividualiai, sustipròti, o tada jau samdyti ir

imtis atsakomybòs uÏ kitus asmenis?VEIDAS: Lietuvos obligacijų pajamingumas

šiuo metu yra mažesnis nei platinimo krizės

metais. Ar nėra svarstoma galimybė dabar

antrinėje rinkoje išpirkti brangesnes obligaci-

jas, pasinaudojus šiuo metu pigesniais pini-

gais, ir taip sutaupyti reikšmingas sumas?

I.Š.: Btume prasti iÏdo valdytojai, jeigu tonesvarstytume. Deja, galimybes tai ∞gyvendin-ti riboja labai objektyvios aplinkybòs – dau-guma investuotoj˜ ∞ Lietuvos vertybiniuspopierius yra tikri, kad Lietuvai bankrotas ne-gresia, tad jie tikrai neskuba atsikratyti t˜ ver-tybini˜ popieri˜ per antrin´ rinkà.Taigi, norsteori‰kai atrodyt˜ labai patrauklu ir t˜ galimy-bi˜ ie‰kome,realybòje manevro laisvò maÏa,nesskaiãiuoti moka ne tik Finans˜ ministerija,bet ir patys investuotojai.

2011 / 07 / 18 veidas 15

EKONOMIKA

Finans˜ ministrò I.·imonytò: "Visos deficito kamuojamos ‰alys didino mokes-ãius – kvaila manyti, kad visas jas uzurpavo mokesãi˜ kòlimo maniak˜ brys"

·.M

AÎ

EIK

OS

("BF

L")

NU

OT

R.

STATISTIKAINTERVIU

Kad ekonomikos atsigavimas pamaÏu∞gyja pagreit∞,‰iandien liudija dauguma‰alies statistini˜ rodikli˜. Be to, nors

‰iemet atsivòrò naujos darbo rinkos Vokietijojeir Austrijoje,emigracija i‰ Lietuvos ne padidòjo,o pradòjo maÏòti.

Vis dòlto gyventoj˜ nuotaikos, pasak Statis-tikos departamento direktoròs VilijosLapònienòs, dar tebòra labiau pesimistinòs –visuomenò realaus gyve-nimo pageròjimo kolkas beveik nejauãia.

VEIDAS: Ar išties galima teigti, kad Lietuvos

ūkio sąstingis jau įveiktas?

V.L.: Vertinant pagal bendrojo vidaus produk-to (BVP),vieno svarbiausi˜ makroekonomini˜rodikli˜,atskleidÏianãi˜ ‰alies ekonomin´ padòt∞,duomenis,pastebimas spartòjantis ekonomikosaugimas.Nuo 2008 m.ketvirtojo ketvirãio BVP‰e‰is ketvirãius i‰ eilòs maÏòjo, o pastaruosiusketuris ketvirãius jau didòjo.·i˜ met˜ pirmàj∞ketvirt∞ BVP i‰augo 6,9 proc.

VEIDAS: Kokius teigiamus pokyčius rodo pra-

monės, eksporto, mažmeninės prekybos

rodikliai?

V.L.: Apie kio atsigavimà liudija ne tik BVP,bet ir visi kiti su tuo susij´ rodikliai.PavyzdÏiui,‰i˜ met˜ sausio–geguÏòs mònesiais eksportaspasiekò ir beveik 22 proc. vir‰ijo 2008 m. topaties laikotarpio eksporto lyg∞.Ypaã dÏiugina,kad lietuvi‰kos kilmòs eksportas, palyginti sutuo paãiu laikotarpiu pernai, ‰iemet padidòjobeveik 11 proc. Atrodo,galime tikòtis ir tolesnioeksporto didòjimo.

Lietuvos pramonòs produkcijos gamyba‰i˜ met˜ sausio–geguÏòs mònesiaisi‰augo 12,9 proc., bet ãiamatyti ir daugiau ger˜Ïenkl˜: pramonòs pro-dukcijos pardavimasuÏsienyje pernai ‰iuolaikotarpiu siekò 66,6proc.visos pardavimoapimties, o ‰iemet– 68,5 proc.Taivòlgi rodo, kad Lietuvos pro-dukcija turipaklausà uÏ-

sienio rinkose ir ji pamaÏu didòja.MaÏmeninòs prekybos apimtys ‰i˜ met˜

sausio–geguÏòs mònesiais palyginamosiomiskainomis didòjo 21,5 proc.Na,o labiausiai augoautomobili˜ ir lengv˜j˜ variklini˜ transportopriemoni˜ pardavimas – beveik du kartus,i‰augo ir kit˜ variklini˜ transporto priemoni˜– krovinini˜ automobili˜,vilkik˜,priekab˜ irpuspriekabi˜ pardavimas (beveik 2,5 proc.).Pastarasis augimas sietinas su transporto verslo atsigavimu: gamyba, perveÏimai didòja,tad atgyja ir transporto sektorius.

Kai analizuojame maÏmeninòs prekybosstruktrà, pastebime, kad beveik 23 proc. pa-didòjo bald˜, ap‰vietimo ∞rangos ir kit˜ nam˜kio preki˜, taip pat kompiuteri˜ bei kitos programinòs ∞rangos pardavimas.Tai rei‰kia,kad gyventojai pradeda leisti pinigus ne tik pirmo btinumo, bet jau ir ilgalaikio var-

tojimo prekòms.Maitinimo ∞staig˜ apyvarta irgi didòjo – 11,1

proc. palyginamosiomis kainomis, i‰ sàstingioi‰eina ir statyb˜ sektorius, o bene dÏiugiausiaÏinia, kad ‰i˜ met˜ pirmàj∞ ketvirt∞ 2,8 proc.i‰augo ∞moni˜ pelnas: ‰is rodiklis byloja apieverslo atsigavimà.Taigi tam tikras pagyvòjimasjuntamas visuose sektoriuose.

VEIDAS: Ar šalyje ir toliau mažėja nedarbas?

V.L.: Statistikos departamento atliekamo gyven-toj˜ uÏimtumo tyrimo duomenimis, pirmàj∞met˜ ketvirt∞ nedarbo lygis ‰alyje sudarò 17,2proc.Per metus nedarbo lygis,nors ir labai maÏai,vis dòlto 0,9 proc. sumaÏòjo.Tiesa, dar i‰liekagana didelis jaunimo nedarbas (34,1 proc.),norsper metus jis irgi 1,8 proc.sumaÏòjo.Na,o paãi˜bedarbi˜ ‰iemet,palyginti su pernai, sumaÏòjo5,4 proc.,arba 15,8 tkst.Taigi bedarbi˜ skaiãiustebòra ∞spdingas ir siekia 277 tkst.

Dar vienas pastebòjimas: 2011 m. pirmàj∞ketvirt∞, palyginti su 2010 m. pirmuoju ket-virãiu, vidutinis darbuotoj˜ skaiãius ‰alies kyje padidòjo 2,3 proc., arba 22,2 tkst.Tad po truput∞ ms˜ darbo rinka pasipildonaujais darbuotojais.Bedarbi˜ maÏòs labiau,jei bus aktyviau kuriamos naujos darbo vietos.

VEIDAS: Ar pradeda sparčiau didėti ir dar-

bo užmokestis?

V.L.: Vidutinis mònesinis bruto darbouÏmokestis ‰alies kyje pirmàj∞ met˜ ketvirt∞sudarò 2071,6 Lt ir,palyginti su 2010 m.pir-muoju ketvirãiu, ‰alies kyje bei valstybòs sektoriuje padidòjo atitinkamai po 2 proc.,o

privaãiame sektoriuje – 2,3 proc.Taigiatlyginim˜ kilimo ‰uolio dar

nematome.Kita vertus, jei

∞moni˜ pelnasbeveik 2,8 proc.padidòjo,poten-

cialas darbouÏmokesãiuikilti lyg ir yra.Bet tai, ma-

Vilija Lapònienò:"Gyventojai jaupradeda leisti pinigus ne tik pirmo

btinumo prekòms"

16 2011 / 07 / 18veidas

GIEDRñ BOLZANñ

·.MAÎEIKOS (BFL) NUOTR.

2011 / 07 / 18 veidas 17

STATISTIKA

tyt, priklausys nuo to, kada paãios ∞monòs ∞gispasitikòjimo ir ry‰is atlyginimus didinti.

VEIDAS: Ar optimistiškai nuteikia ir

demografiniai rodikliai?

V.L.: Liepos pradÏioje Lietuvoje buvo 3 mln.218,1 tkst. gyventoj˜, arba 26,5 tkst. ma-Ïiau nei ‰i˜ met˜ pradÏioje.Gimò maÏiau,negumirò, tad ‰is maÏòjimas yra ir dòl natraliosgyventoj˜ kaitos. I‰ viso per pirmàj∞ ‰i˜ met˜pusmet∞ gimò apie 17 tkst.,o pernai – beveik18 tkst. naujagimi˜. Susituokò 48 poromisdaugiau negu pernai (‰i˜ met˜ saus∞–birÏel∞– i‰ viso 6711 por˜), bet dar daugiau por˜i‰situokò – 185 poromis daugiau negu pernai(i‰ viso 5033 i‰tuokos).

Na,o i‰vykimà i‰ Lietuvos per ‰i˜ met˜ ‰e‰ismònesius deklaravo beveik 28 tkst.emigrant˜,t.y. 8 tkst. maÏiau nei per praòjusi˜ met˜ tàpat∞ laikotarp∞.

VEIDAS: Vadinasi, emigracija, nepaisant

prognozuoto lietuvių antplūdžio į Vokietijos

ir Austrijos rinkas, mažėja?

V.L.: Taip, ‰iemet,palyginti su 2010-aisiais,kaiemigravo 83,2 tkst. gyventoj˜ – beveik ke-turis kartus daugiau nei 2009-aisiais,emigraci-jos tempai gerokai lòtesni.Be to,padidòjo imi-gracija:‰iemet sausio–birÏelio mònesiais atvykobeveik 4 tkst. Ïmoni˜ daugiau.Apie 80 proc.vis˜ imigrant˜ buvo namo parvyk´ lietuviai.

VEIDAS: Tačiau per visuotinį surašymą jums

nepavyko surašyti apie 181 tūkst. lietuvių.

Kada galutinai paaiškės, ar šie gyventojai

emigravo, ar dėl kitokių priežasčių nedalyva-

vo surašyme?

V.L.: Priminsiu,kad,i‰ankstiniais duomenimis,buvo sura‰yta 3 mln. 54 tkst. nuolatini˜ ‰alies gyventoj˜. Kovo 1 d. Lietuvoje buvo 3mln. 234 tkst. gyventoj˜, tad mums nepa-vyko sura‰yti apie 181 tkst., arba 6 proc.,gyventoj˜. Îinoma, neatmetama galimybò,kad tie gyventojai, su kuriais mums nepa-vyko uÏmegzti jokio kontakto, gali bti emi-grav´. Taãiau ∞ ‰∞ klausimà mes ai‰kiai vi-suomenei galòsime atsakyti tik tada, kai bus apdoroti gyventoj˜sura‰ymo duomenys –nuskenuoti ir perkelti ∞elektronines formas,ir mesgalòsime juos palyginti su vis˜ egzistuojanãi˜ registr˜ – "Sodros",mokini˜ ir student˜, pa‰alp˜ gavòj˜ ir pan. duomenimis. Bandysime identifikuoti kiekvienà i‰ 181 tkstanãio ir tik tada galò-sime pasakyti, ar i‰ ties˜ visi ‰ie Ïmonòs yra emigrav´. Esame ∞sipareigoj´ tai padaryti iki2013 m. pradÏios, bet jei mums pavyks grei-ãiau apdoroti turimà informacijà, galbt i‰-samius duomenis turòsime jau 2012 m. pa-baigoje.

Kai kam kyla klausimas, kodòl tai trunkataip ilgai. Bet jei uÏeitumòte ∞ sal´, kurioje jauprasidòjo duomen˜ apdorojimas, ir pamaty-tumòte didÏiules krvas suveÏt˜ sura‰ymo lap˜,kuriuos visus reikia nuskenuoti, identifikuoti,uÏkoduoti – ÏodÏiu,sutvarkyti,suprastumòte,kad darbo turime labai daug.

VEIDAS: Ar ekonomikai pamažu atsigaunant

jau gerėja ir visuomenės nuotaikos?

V.L.: Mes atliekame tyrimà, kurio metu nam˜ki˜ klausiame, kaip jie vertina ‰alies eko-nomikos ir savo ‰eimos finansin´ padòt∞.Taigivertindami tiek ‰alies, tiek savo asmenin´ fi-nansin´ padòt∞ gerus pokyãius kol kas pastebitik nedidelò dalis gyventoj˜.BirÏelio mònes∞ 14proc.apklaust˜j˜ atsakò,kad ‰alies ekonominòpadòtis per metus pageròjo,o beveik kas antrasmanò,kad pablogòjo.Savo nam˜ kio padòtiespageròjimà per metus pajuto 8 proc.gyventoj˜,o 48 proc. teigò,kad padòtis pablogòjo.

Vis dòlto prognozuodami ‰alies ekonomikospokyãius gyventojai yra kur kas optimisti‰kesninei pernai: per artimiausius metus pageròjimotikisi 28 proc. gyventoj˜, o prie‰ metus toki˜buvo tik 13 proc. Na, jeigu visuomenò jau ti-kisi ‰alies ekonomikos pageròjimo, netrukus turòt˜ pageròti ir asmenini˜ finans˜ vertinimo rodiklis.Apibendrinant galima pasakyti,kad nors gyven-

tojai savo nam˜ kio finansines perspektyvasvertina optimisti‰kiau nei prie‰ metus,pesimist˜yra vis dar daugiau nei optimist˜.

VEIDAS: Jūsų nuomone, ko turėtume

pasimokyti, kad išvengtume tokių sunkių

krizių ateityje?

V.L.: Kad turime gyventi pagal i‰gales.Manau, sunkmeãiui Lietuvoje labai didelòs

∞takos turòjo pasaulinò krizò. Bet taip pat aki-vaizdu,kad buvo pervertintos tiek valstybòs,tiekpaãi˜ pilieãi˜ galimybòs – turiu galvoje skoli-nimàsi.

VEIDAS: Daugelis statistinių rodiklių vis dar

stipriai atsilieka nuo buvusių ekonomikos

pakilimo laikotarpiu. Ką pasakytumėte visuo-

menei, kuri laukia,

kada vėl gyvensime

kaip 2007-aisiais?

V.L.: Vien tai,kad eks-porto apimtys pasiekòir vir‰ijo 2008-˜j˜ lyg∞,leidÏia teigti, jog artò-

jame prie ikikrizinio laikotarpio.Optimisti‰kai nuteikia ir ∞moni˜ vadov˜ ap-

klausos duomenys,o jie paprastai labai taikliaiatskleidÏia ‰alies ekonomikos pokyãius.TaigibirÏelio mònesio ∞moni˜ vadov˜ nuomoni˜ ty-rimo rezultatai parodò, kad verslo tendencijosgeròja: ∞vairiose srityse jauãiamas pozityvusposlinkis, prognozuojamas gamybos, statybosdarb˜ uÏsakym˜, preki˜ apyvartos didòjimas,be to,daugelis vadov˜ Ïada didinti darbuotoj˜skaiãi˜ arba bent jau jo nekeisti.

Tai signalas, kad ateityje ms˜ laukia geres-nòs tendencijos. O nuotaikos i‰ verslo sekto-riaus po kiek laiko persiduoda ir paãiai vi-suomenei.Tad tikòtina,kad ekonomikos augi-mas turòt˜ bti didesnis.

“Pagyvòjimas juntamasvisuose sektoriuose,bet visuomenòje pesi-mist˜ vis dar daug dau-giau nei optimist˜”.

Îadòto lietuvi˜ antpldÏio Vokietijos ir Austrijos darbo rinkos nepajuto: ‰iemetemigracija i‰ Lietuvos maÏesnò nei pernai

VE

IDO

AR

CH

YV

O N

UO

TR

.

Øms˜ savaitra‰ãio klausimus atsako Lie-tuvos kariuomenòs vadas generolas majorasArvydas Pocius.

VEIDAS: Kariuomenė jau treti metai gyvena

griežto taupymo režimu. Kaip tai atsiliepė jos

parengčiai, sugebėjimui vykdyti operacijas už-

sienyje ir prireikus ginti Lietuvos teritoriją? Teko

girdėti, kad, išnaudojus sandėlių atsargas, ima

trūkti amunicijos kariams parengti, kariuome-

nės transportas irgi daugiau stovi, nei važiuoja.

Ar bent DLK Algirdo batalionas

sugebėtų prireikus veikti visu

pajėgumu?

A.P.: Js teisus, kariuomeneiteko smarkiai taupyti, kadnenukentòt˜ jos kovingumasir pagrindinòs uÏduotys.Ta-ãiau noròãiau pabròÏti, kaddòmesys tarptautini˜ operacij˜vykdymui i‰liko toks pats kaipir prie‰ kriz´. Karys, kuris vyksta ∞ operacij˜ rajonà, turibti visi‰kai pasireng´s iraprpintas, nes per maÏasdòmesys koviniam rengimuigali skaudÏiai atsiliepti.Øgavusipatirties uÏsienio misijose, ka-riuomenò yra kokybi‰kesnò irpritaiko gautà patirt∞ savo ‰aliesgynyboje.

Mano, kaip kariuomenòs vado,nuostata — ginsime ‰al∞ tuo,kàturòsime.Kitaip ir bti negali,nes tokia yra kariuomenòspaskirtis. Svarbiausia, kad bt˜ politinò ir pi-lietinò valia gintis.

·iuo metu Lietuvos kariuomenòs atsargos nòra i‰naudotos. Dòl uÏklupusios krizòs irsumaÏòjusio finansavimo mums teko apribotikai kuri˜ ginkl˜ ‰audmen˜ naudojimà, taãiaukari˜ ‰audymo ∞gdÏius palaikome naudoda-mi kitokià ginkluot´ ir simuliacines sistemas.Îinoma, toks sprendimas yra laikina i‰eitis i‰susidariusios padòties, kol reikalai pageròs.Ta-ãiau turiu sutikti su jumis dòl Lietuvos ka-riuomenòs transporto,kuriam dòl lò‰˜ stygiausapribotas kilometraÏas.

Bet, nepaisant vis˜ ‰i˜ sunkum˜, galòãiauuÏtikrinti,kad prireikus ne tik Lietuvos didÏio-jo kunigaik‰ãio Algirdo motorizuotasis pòstinink˜batalionas galòt˜ veikti visu pajògumu. Kaiptik dabar pradedame kviesti karius i‰ rezervo ∞dviej˜ savaiãi˜ pakartotinius karinius mokymus.96 kariai,arba viena kuopa,bus apmokyta ir galòspapildyti kovin∞ batalionà. Kitais metais re-zervinink˜ pakviesime daugiau — 404.

VEIDAS: Kai 2008-aisiais buvo atlikti plataus

masto pirkimai, įsigyjant laivų ir lėktuvų,

tuomečiai KAM vadovai aiškino, kad jūreiviai

ir lakūnai tiesiog suskubo pagal visus

reikalavimus parengti pirkimo užduotis bei

surengti konkursus, o sausumos pajėgos taip

ir neapsisprendė, ko joms labiau reikia –

vikšrinių ar ratinių šarvuočių, vidutinio nuoto-

lio priešlėktuvinių raketų, o gal artilerijos.

Jeigu dabar Vyriausybė ir Seimas atrastų pi-

ningų krašto apsaugai, ar būtų žinoma, ką

pirkti, ar visą procesą tektų pradėti nuo nulio?

A.P.: Netiesa.Tuo metu Lietuvos kariuomenòsSausumos pajògos buvo apsisprendusios ir Ïi-nojo,ko nori,nes buvo pateikusios net tris ga-limus pirkimo variantus sprendimui priimti.Kadangi Sausumos pajògos sudaro didÏiàjà Lietuvos kariuomenòs dal∞, tai visas j˜ moder-nizavimas ar technikos keitimas Ïinoma, galikainuoti daug brangiau nei Karini˜ jr˜ ar Ka-

rini˜ oro pajòg˜.Tuo metu dòl pirkimo buvopriimtas btent toks politinis sprendimas, jonekomentuosiu.Mes ir dabar Ïinome,ko reikiaSausumos pajògoms, taãiau sunkmetis smar-kiai koreguoja ms˜ galimybes.

VEIDAS: Po reformos Gynybos štabas buvo

sujungtas su KAM, bet dar yra Jungtinis

štabas, Sausumos, Jūrų, Aviacijos,

Specialiųjų operacijų pajėgų štabai,

"Geležinio Vilko" brigados štabas ir visi jie

vadovauja iš esmės sustiprintam batalionui

su paramos elementais. Ar ne per didelė pra-

banga turėti tiek štabų ir juose tarnaujančių

specialistų? Kas apkasuose sėdės, tai yra

kokia kariuomenės dalis yra kovinė tikrąja to

žodžio prasme?

A.P.: Noròãiau pabròÏti, kad po reformos Gy-nybos ‰tabo jau nebòra. I‰ jo buvusi˜ devyni˜skyri˜ liko tik du departamentai, kurie yra in-

tegruoti ∞ Kra‰to ap-saugos ministerijà ir jiems vadovaujapajògum˜ ir gink-luotòs generalinisdirektorius. O kitiGynybos ‰tabo sky-riai dabar sudaroLietuvos kariuo-menòs Jungtin∞ ‰ta-bà.

Kaip ir koviniai

KARIUOMENñINTERVIU

Pasitikėjimas Lietuvos kariuomene: 1998–2011 m. (proc.)

2011 / 07 / 18veidas18

Iki ‰ios dienos nepriklausomoje Lietuvoje karin´ tarnybà atliko per 70 tkst. jaunuoli˜

AUDRIUS BAâIULIS

1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2009 2010 201103 06 03 06 06 09 06 02 06 06 06

30

28

39

pasitikinepasitiki

24

33

32

43

24

44

19

57

11

62

11

60

11

53

11

50

12

47

12

·altinis: Visuomenòs nuomonòs ir rinkos tyrim˜ bendrovò “Vilmorus”

Arvydas Pocius:“Kariuomenò‰al∞ gins tuo,kà turi”

·.M

AÎ

EIK

OS

(B

FL)

NU

OT

R.

"BF

L" N

UO

TR

.

vienetai, Lietuvos kariuomenòs ‰tabai — neat-siejama ginkluot˜j˜ pajòg˜ dalis,tokia yra dauge-lio NATO ir kit˜ ‰ali˜ kariuomeni˜ struktra.Kiekvienas ‰tabas atlieka savo funkcijas,be ‰tab˜grieÏta kariuomenòs subordinacija neveikt˜,bt˜ paprasãiausias chaosas. Kaip palyginimànoròãiau pateikti valstybòs sàrangà, kai yra∞statym˜ leidÏiamoji ir vykdomoji valdÏia,mies-tuose ir rajonuose veikia sa-vivaldybòs — visa tai skir-ta valstybinei santvarkaiuÏtikrinti ir i‰laikyti.Taipir kariuomenòs ‰tabai — bej˜ sistema neveikt˜.Visi‰tabai turi savo funkcijas,kurios bdingos tik jiems,ir jos ai‰kiai atskirtos, ovadovauti kariniams viene-tams be ‰tab˜ ne∞manoma.Kalbòdamas apie juose tarnaujanãius specialistusnoròãiau priminti,kad Val-stybòs ginkluotos gynyboskoncepcija jau patvirtinta,patvirtinta ir karo metostruktra, pagal kurià visidabar esantys kariniaivienetai bus paskirstyti ∞konkreãius kovinius viene-tus. Karo metu Lietuvoskariuomenò bt˜ sudary-ta ne tik i‰ dabar esanãi˜reguliari˜j˜ vienet˜, bet ir i‰ rezervo padalini˜,kuriems vadovaut˜ dabar-tiniai ‰tabuose dirbantyskarininkai.Taigi kovinò yravisa Lietuvos kariuomenò.

VEIDAS: Krašto apsaugos

savanorių pajėgos (KASP)

kadaise turėjo tapti orga-

nizuotomis partizanų pa-

jėgomis, tačiau po refor-

mos paverstos užnugario

paramos ir sąjungininkų

pagalbos priėmimo pajė-

gomis. Estijos gynybos

ministras Martas Laaras

giriasi, kad estų pajėgos, įskaitant specialiai

parengtus ir aprūpintus partizanų dalinius,

sugebėtų sulaikyti priešą iki ateinant NATO

paramai. O ar Lietuvoje apskritai kas nors

daroma teritorinei gynybai parengti? Ar būtų

kam naudoti tą gausų tegu labdarinės, bet

lengvajai šarvuotai technikai gana pavojingos

prieštankinės ginkluotės kiekį, kokį turi

Lietuva?

A.P.: Lietuvos kariuomenòs KASP nebus atski-ras partizaninis vienetas. KASP yra sudòtinò reguliariosios kariuomenòs dalis,turinti ai‰kiassavo funkcijas bei uÏduotis, ir turòs vykdyti

teritorin´ gynybà kartu su visomis Lietuvos ka-riuomenòs pajògomis.

Atkreipãiau dòmes∞,kad Lietuvos teritorinei gy-nybai ruo‰iasi visa kariuomenò — tam ji ir sukur-ta.Taip pat jau patvirtinta ir Valstybòs gin-kluotos gynybos koncepcija,pagal jà toliau plò-tosime reikalingus pajògumus ir kartu susàjungininkais rengsimòs ‰alies gynybai.Taip

pat jau minòjau,kad nuo ‰i˜ met˜ atnaujinomerezervo kari˜ rengimà. Iki ‰ios dienos neprik-lausomoje Lietuvoje karin´ tarnybà atliko per70 tkst. jaunuoli˜, o dar dukart tiek jà atlikosovietmeãiu ir gali bti pa‰aukti tarnauti.Tai-gi turime pakankamai daug kari˜,kuriuos reikòsapginkluoti ne tik prie‰tankine ginkluote, betir visais kitais turimais ginklais.

VEIDAS: Lietuva beveik 15 metų siunčia savo

kariūnus ir karininkus mokytis į geriausias

NATO karines mokyklas, įskaitant Vest

Pointą, Sandherstą, Anapolį. Kiek jų šiuo

metu tarnauja Lietuvos kariuomenėje, kokius

postus užima? Teko girdėti, kad nemaža dalis

dėl įvairių priežasčių paliko kariuomenę.

A.P.: Na,Ïinoma,palyginti su tarpukario Lietu-vos kariuomene, kurioje tik keliolika karinin-k˜ turòjo galimyb´ mokytis Europos karo mo-kyklose, dabar padòtis daug geresnò. Kasmetbeveik 30 kari˜ studijuoja uÏsienio karo

akademijose,karo mo-kyklose,tobulinasi ∞vai-riuose kariniuose kur-suose ir pan. ·iandienjau 2600 kari˜ yrabaig´ mokslus tokioseuÏsienio valstybòse,kaipJAV,Vokietija, ·vedija,Norvegija,Danija ir kt.Tie,kurie baigia keleri

met˜ studijas uÏsieniokaro akademijose (otoki˜ karinink˜ jau yraper ‰imtà),gr∞Ï´ ∞ Lietu-và gauna leitenantolaipsn∞ ir eina tarnauti∞ jaunesni˜j˜ karinink˜pareigas. Leitenantaspirmiausia turi pradòtinuo Ïemiausi˜ pareig˜,nepaisant to, kokioje‰alyje jis mokòsi. ·tabetokiam karininkui daranksti tarnauti, nes jisdar neturi patirties,kurilabai svarbi.

O dòl i‰òjimo i‰ Lietu-vos kariuomenòs ga-lòãiau pasakyti tiek,kad uÏsienyje baigusi˜ mokslus ir palikusi˜tarnybà kari˜ dalis yralabai maÏa — vienetai.Bet tai natralu, nes irLietuvoje esanãià Ka-ro akademijà baig´karininkai po kuriolaiko apsisprendÏianet´sti tarnybos.

VEIDAS: Krašto apsau-

gos ministrė paskelbė, kad Lietuva irgi pradės

išvesti savo karius iš Afganistano. Ar kalbama

apie visas pajėgas, ar tik apie Goro provincijos

atkūrimo grupę (PAG)? Ar NATO apskritai keti-

na išvesti visus be išimties karius, ar ketina

palikti specialiąsias pajėgas, kurios koordi-

nuotų Afganistano vyriausybės pajėgų

veiksmus ir prisidėtų prie teritorijos kontrolės,

kaip siūlo kai kurie JAV ekspertai? Kaip tokiu

atveju elgtųsi Lietuva?

A.P.: I‰ Afganistano pirmiausia planuojamai‰vesti PAG.O toliau elgsimòs taip,kaip nuspr´sNATO ir Lietuvos politinò vadovybò.

2011 / 07 / 18 veidas 19

KARIUOMENñ

Kariuomenòs vadas A.Pocius: “Kariuomenei teko smarkiai taupyti, kadnenukentòt˜ jos kovingumas ir pagrindinòs uÏduotys”

·.M

AÎ

EIK

OS

(B

FL)

NU

OT

R.

"NDXenergijos" val-dybos pirminin-kas Ignas Sta‰ -

keviãius teigia, jog viena prieÏasãi˜, kodòl ms˜‰alis taip lòtai atsitiesia po krizòs, yra ta, kadtikrasis nekilnojamojo turto burbulo sprogi-mas i‰ ties˜ dar ne∞vyko.

"Mano vertinimu, sunkmet∞ lòmò du svar-biausi dalykai – globali finans˜ kri zò, kurimus ypaã palietò todòl, kad Lietuva buvo irtebòra prasiskolinusi valstybò, ir nekilnojamo-jo turto burbulas, nes Ïmonòs pirko ∞vairiau-sià nekilnojamàj∞ turtà ne todòl, kad ne turòt˜kur gyventi ar kad jo reikòjo j˜ verslui, bet spe-kuliaciniams tikslams, laikydami tai gera in-vesticija. Tai buvo visuotinai pa-plitusi klaida, uÏ kurià da-bar turime mokòti. O ‰isburbulas, mano nuo-mone, dar ir ‰iandiennòra subli‰k´s", –taip mano "Vilniausprekybos" gru pòs ak-cininkas Ignas Sta‰ -keviãius.VEIDAS: Jūsų nuomo-

ne, kodėl Lietuva taip

sunkiai atsigauna po krizės?

I.S.: Lietuva atsigaut˜ greiãiau, jei tie, kurie i‰paskutini˜j˜ laikosi ∞sigyt˜ nekilnojamojo tur-to objekt˜, pripaÏint˜, kad suklydo, ir parduot˜juos realia verte. Tai suteikt˜ daug pasitikòji-mo ir paskatint˜ vis˜ kit˜ verslo sriãi˜ atsi-gavimà, nes nekilnojamasis turtas yra svarbusvisos rinkos elementas. Taãiau ‰iandien paste-biu, kad ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje (Es-tijoje kiek maÏiau) savininkai kaip ∞manyda-mi stengiasi i‰laikyti nerealias turto kainas. ·taipavyzdys i‰ Latvijos: ie‰kant komercinio nekil-nojamojo turto savo verslui ir su jo savininkukalbantis apie galimà sandor∞, jis pasako kainà,kuri i‰ esmòs tebòra 2008 m. lygio ar netgididesnò. Ir net jei sutinki tiek mokòti, galiau-

siai savininkas vis tiek persigalvoja ir atsa-ko, kad ne, neparduosiu, dar palauksiu.

Tai labai gera dabartinòs padòtiesiliustracija.

Lenkijoje, kur "NDX energija"pastaruoju metu aktyviai veikia,toki˜ dalyk˜ maÏiau. Ten

Ïmonòs link´ realizuoti savo ne-kilnojamàj∞ turtà ar vertybinius

popierius tomis vertòmis, kokiassilo rinka, bet ne sòdòti ant ∞sivaiz-duojamai didelòs vertòs turto ir lauk-

ti, kol kas nors pasilysi‰svajotus pinigus.

O Lietuvojedaugelis gy-ventoj˜ i‰paskuti-ni˜j˜mokapasko-las uÏ

brang˜ bstà, kuris jiems nebtinas, lygiai taippat elgiasi verslo subjektai, nenorintys atsisa-kyti jiems nereikalingo investiciniams tikslams∞sigyto turto. Kainos krito, bet ne tiek, kiekturòt˜.

Tad visas ‰is nekilnojamojo turto burbulaslabai slegia Lietuvos ekonomikà iki pat dabar.VEIDAS: Ką daryti, kad ateityje išvengtume

tokių sudėtingų krizių?

I.S.: Manau, turime suvokti, kad uÏsidirbti i‰spekuliacij˜ panaudojant skolintus pinigus –labai rizikingas planas. Tai fundamentali pa-moka, kurià krizò labai ai‰kiai pademonstra-vo, nes Ïmonòs tai patyrò savo kailiu, nors teo-ri‰kai tai turòt˜ bti ai‰ku ir be patirties. Neveltui kriz´ lengviau atlaikò tie verslai, kurienepasidavò godumui lengvai uÏsidirbti i‰ spe-kuliacij˜, o dirbo ir investavo tose srityse, ku-rias i‰mano.VEIDAS: Ar Jums asmeniškai šiuo sunkmečiu

buvo toks momentas, kai galėjote prarasti

jei ne viską, tai labai daug?

I.S.: Gal pagr∞stai ir nebuvo, bet pagalvoti, kaiptekt˜ viskà pradòti i‰ naujo, teko. A‰ asmeni‰kaineturiu dideli˜ paskol˜ ir nesu pradòj´s vers-lo projekt˜, kuriems reikòt˜ skolintis, be to, irekonomikos augimo, ir krizòs metais i‰likauverslo grupòje, kurioje buvau beveik dvide‰imtmet˜, tad negaliu sk˜stis patyr´s ypating˜smgi˜. Taãiau, be abejo, mintyse ar ataskaito-se teko pervertinti savo valdomà turtà, nes nu-vertòjo viskas: ir pastatai, ir akcijos, ir sklypai,ir kita. Tuos aktyvus, kuriuos 2007–2008m. vertinau daug daugiau, ‰iandien jau verti-nu kur kas maÏiau arba i‰ viso j˜ atsisakiau.

Atsimenu jausmà, kai neÏinojai, kuris ban-kas gali bankrutuoti rytoj, ir kai reikòjo galvo-ti ne tik apie tai, kaip uÏdirbti ateityje, bet la-

VERSLASINTERVIU

Ignas Sta‰keviãius: “Jei sura‰ytume visus krizòs nuostolius iki galo, ateitis

atrodyt˜ daug ‰viesesnò”GIEDRñ BOLZANñ

I.Staškevičius įstikinęs, kadšiandien Lietuva jau negalibūti pagrįstai vadinamaposovietine šalimi.Verslininkui lietuviai atrodovis panašesni į Vakarųeuropiečius

2011 / 07 / 18veidas20

biau kaip apsaugoti savo turimà turtà. Jaus-mas buvo tikrai prastas. Laimò, Lietuvoje vei-kiantiems bankams pavyko i‰vengti ne tikbankroto, bet ir valstybòs ∞siki‰imo ar para-mos, taãiau visa tai buvo labai arti. Ir ‰iandienai‰kiai suvokiu, kad verslininkas gali pasikliau-ti tik savo gebòjimais, o gròsmò prarasti visàturtà egzistuoja kiekvienà dienà.VEIDAS: Net pasaulio turtingieji tikina, kad

po šios krizės jų piniginėse sumažėjo

grynųjų pinigų, kad nebeišlaidauja taip, kaip

anksčiau. Ar suplonėjo ir Jūsų piniginė?

I.S.: Taip, a‰ sumaÏinau kas-dienio vartojimo i‰laidas.Manau, ta psichologinò at-mosfera visus vertò susi-maÏinti. O piniginòje, Ïino-te, galima ir vos keletà centñe‰iotis, tai priklauso nuogyvenimo bdo. Kitaip at-sakyãiau ∞ ‰∞ klausimà: perkriz´ turòjau netgi daugiaugryn˜j˜ piniginòje, nes buvobaisu juos laikyti banke.·iandien a‰ i‰ viso nedaugkur atsiskaitau grynaisiais,nes naudojuosi kortelòmis– juk kam laikyti grynuo-sius, kai gali pasitikòti ban-kais. O per kriz´ tekoi‰siimti nemaÏas sumasgryn˜j˜ ir pasidòti kitosesaugiose vietose. Îinote, ana-lizavome visokius scenari-jus, netgi kas bt˜ tuo atve-ju, jei dingt˜ pinigai, kaip atsiskaitymo prie-monò. Ne veltui taip i‰augo aukso kaina.

Kas yra auksas? ·iandien pasaulio pramonòjejis jau niekur nenaudojamas ir visur nesunkiaipakeiãiamas kitais daug pigesniais lydiniais.Auksas kaupiamas vien kaip atsiskaitymo ek-vivalentas. Teko skaityti ∞domi˜ straipsni˜ apietai, kad jei ∞vykt˜ branduolinò Ïiema ir Ïmo-nijai tekt˜ i‰ naujo statyti ekonomikà, auksas,ko gero, bt˜ tas metalas, i‰ kurio tekt˜ ga-minti pinigus. Tiesa, a‰ pats aukso nepirkau.VEIDAS: Įtakingo JAV žurnalo "Time" nuomo-

ne, geriausias būdas praturtėti šiandien –

imtis ūkininkavimo, nes maisto kainos ir to-

liau kils. O kokias geriausias investavimo

galimybes dabar įžvelgiate Jūs?

I.S.: Geriausias bdas praturtòti – tai klau-simas, ∞ kur∞ nòra vieno atsakymo. Tie, kuriepaãioje duobòje, 2008-˜j˜ gale – 2009-ai-siais, nusipirko kad ir paãi˜ banaliausi˜ ben-drovi˜ akcij˜, per praòjusius metus jau pra-turtòjo, nes kainos prakti‰kai gr∞Ïo ∞ buvus∞lygmen∞, o kritimas buvo milÏini‰kas. Bet taivòlgi praturtòjimas i‰ spekuliacijos: ‰iandiengali praturtòti, rytoj – prarasti. O jei kalbòtu-me apie tvar˜ praturtòjimà, neÏinau, ar tai i‰tiesÏemòs kis. Manau, tai tas verslas, kuris tau

arãiausiai ‰irdies ir kur∞ tu moki daryti.VEIDAS: Ar nemanote, kad maisto ir kitų

prekių kainos oligopolinėje mažmeninės

prekybos rinkoje Lietuvoje yra iškreiptos?

I.S.: UÏ sienos yra Baltarusija, kurioje kainosi‰ ties˜ i‰kreiptos, bet ir ten egzistuoja rinka.Kainos kyla visame pasaulyje. Geriausia kain˜prevencija yra konkurencija, nes niekas nega-li dirbtinai Ïaisti prie‰ rinkà ilgà laikà. Bet pri-tariu, kad konkurencijos per daug nebna.

Taãiau negalime ne∞ver tinti labai maÏos Lie-tuvos rinkos. Jei pasiÏiròtume ∞ kitas maÏas

Europos valstybes, pamatytume, kad jose kai-nos didesnòs. Taip yra todòl, kad kompanijomsten daug brangiau realizuoti tuos paãius spren-dimus bei uÏtikrinti maÏas kainas gyvento-jams. Lenkijoje yra daug daugiau Ïaidòj˜ neiLietuvoje, nes kiekvienas investuotojas, eida-mas ∞ tokià nedidel´ rinkà kaip ms˜, ∞verti-na skirtumus bei ypatybes, su kuriomis susi-durs, ir pagalvoja, ar verta ãia investuoti ir kàjis i‰ to uÏdirbs. Dòl to turime maÏai prekybostinkl˜, bank˜, telekomunikacijos paslaug˜ tei -kòj˜ ir viso kito per maÏai.VEIDAS: Kodėl po "Leo LT" istorijos nebe-

girdėti apie "NDX energijos" veiklą Lietuvo-

je? Kokius verslo projektus įgyvendinate

šiuo metu?

I.S.: Nei man asmeni‰kai, nei "NDX energi-jai" nòra ko gòdytis. Tikrai nesijauãiame paÏenk-linti blogos reputacijos. Tiesiog "NDX ener-gija" neplanuoja investuoti ir aktyviai veiktiLietuvoje – tai daro kitos ms˜ grupòs ben-drovòs. Be to, ms˜ grupò ãia jau ir taip dauginvestavo.

Domòjomòs daugelio ‰ali˜ rinkomis: tyròmeGraikijà, nes ∞sivaizdavome, kad ten dabar ge-ras metas "apsipirkti", bet paai‰kòjo, jog taipnòra, – rinka ten irgi nedidelò ir labai speci-

finò, be to, vie‰ieji finansai yra daug blogesnòsbklòs nei privatus verslas. Greit˜ ∞òjimo keliñeradome ir Turkijoje, Ispanijoje, Danijoje.Tad nuo praòjusi˜ met˜ pabaigos nutaròmesusitelkti ties Lenkija, tik belieka apgailestau-ti, kad ten pradòjome dirbti gerokai per vòlai.Øsigijome keli˜ ∞moni˜ akcij˜, bet kontrolin∞paketà kol kas turime tik vienoje – platausvartojimo maisto preki˜ gamintojos "Mispol".Buv´s "NDX energijos" direktorius PetrasJa‰inskas jau i‰vyko ∞ Lenkijà, kur òmòsi vyk-dom˜j˜ valdybos pirmininko pareig˜.

VEIDAS: Atsitraukime

šiek tiek nuo verslo. Ar

galite pasakyti, kokie

dalykai Jus Lietuvoje

šiandien labiausiai džiu-

gina?

I.S.: Lietuvi˜ europòji-mas. Gerai atsimenujausmà, kai tekdavo pri-imti Lietuvà kaip poso-vietin´ respublikà. ·ian-dien a‰ nemanau, kadLietuva galòt˜ btipagr∞stai vadinama poso-vietine ‰alimi. Toks∞spdis kyla stebint Ïmo-nes, j˜ santykius irpoÏir∞ ∞ pasaul∞, ms˜kiemus, gatves ir kitus da-lykus. Lietuva man ‰ian-dien daug labiaupana‰esnò ∞ Vakar˜ Euro-pos valstybes, vis maÏiau

pastebiu bukumo, tamsumo ir chamizmo, ku-ris anksãiau mane smarkiai lidino.VEIDAS: Bet kodėl Lietuvoje tiek daug nusi-

vylimo ir pesimizmo?

I.S.: Man nesmagu bt˜ taip màstyti apie lie-tuvius – kad jie yra ypaã pesimisti‰ki. Nema-nau, kad Ïmonòs yra tiek skirtingi dòl savotautybòs ar kilmòs. Bet jei kalbame apie tai, kàdaryti, kad optimizmo atsirast˜ daugiau, gr∞Ïtuprie to paties nekilnojamojo turto burbulo.Jei mes ‰iandien pripaÏintume, ko i‰ tikr˜j˜vertas visas tas nekilnojamasis turtas, irsura‰ytume nuostolius iki galo, ateitis atrodyt˜kur kas ‰viesesnò.

Kita vertus, pastebòjau tam tikrà Lietuvos ypa-tyb´ kriz´ vertinti kaip tam tikrà duob´, ∞ kurià‰alis ir visa ekonomika ∞krito, o kai i‰ jos i‰lips,vòl bus kaip buv´. Bet taip juk jau nebebus. Krizòjau seniai baigòsi, akcijos gr∞Ïo ∞ buvus∞ lygmen∞ir dabar jau vyksta naujas nuosmukis, sukeltasGraikijos ir kit˜ periferini˜ Europos valstybi˜.Atsiranda nauji dalykai, kuri˜ bus ir bus, o roÏiniolaikotarpio, kai viskas tik augs, jau niekas ne-beÏada. Ms˜ Ïmoni˜ lkesãiai ‰iuo poÏiriubuvo labai stiprs, jie tikòjosi vòl toki˜ pat ‰ilt-namio sàlyg˜, bet nesulaukò, todòl natralu, kaddidòjo ir nusivylimas.

2011 / 07 / 18 veidas 21

VERSLAS

Nekilnojamojo turto burbulas, pasak "NDX energijos" valdybos pirmininkoI.Staš ke vi čiaus, dar nra subliūškęs, nes daug jo savininkų kaip įmanydamistengiasi išlaikyti nerealias kainas

A.U

FAR

TO

, "BF

L" N

UO

TR

.

S.Ž

IŪR

OS

NU

OT

R.

22

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vi-tas Vasiliauskas mano,jog Fizini asmen˜bankroto ∞statymo Lietuvoje jau seniai

reikòjo,o kontroliuoti,kad nekilt˜ dar viena pra-gai‰tinga pigi˜ paskol˜ banga,Ïada per atsakingoskolinimosi nuostatas,kurios ∞sigalios jau ‰iemet.VEIDAS: Pradėdamas eiti Lietuvos banko

valdybos pirmininko pareigas tvirtinote, kad

derėtų atlikti praeities klaidų analizę. Tad

kokių tiek bankinio sektoriaus veiklos, tiek jo

priežiūros klaidų prieš krizę buvo padaryta?

V.V.: Atsakingumo jausmo praradimas tiek i‰bank˜ pusòs,pakankamai plaãiai atvòrus paskol˜krep‰el∞, tiek i‰ besiskolinanãi˜j˜, lengvai pasi-davusi˜ visuotinei euforijai. Îmoni˜ atmintistrumpa,bet a‰ tikiuosi,kad padarysime i‰imt∞ irantrà kartà ant to paties gròblio nelipsime.Lie-tuvos bankas ruo‰ia roges vasarà ir parengò at-sakingo skolinimosi gaires.·ios taisyklòs – vienat˜ priemoni˜,kaip prisidòti prie tvaraus paskolãugimo,kuris atitikt˜ realià ms˜ ekonomikà.VEIDAS: Kaip minėjote, žmonių atmintis

trumpa, tad kodėl manote, kad Lietuvos

banko parengtų atsakingo skolinimosi

nuostatų užteks, kad būtų užkirstas ke-

lias dar vienam pigių paskolų bumui?

V.V.: Tikrai neuÏteks. Nemanau, kad taivienintelis bdas,bet tai labai svarbus in-strumentas,kurio mes iki ‰iol neturòjome.Tai tikrai prisidòs prie prevencijos.Tostaisyklòs, bent silomas projektas, yrapakankamai lanksãios, tad mes,kaip cen-trinis bankas, ∞gausime instrument˜reaguoti pagal ekonomin´ situacijà.·ian-dien taisyklòse numatyti trys svarbiausimomentai – ∞keiãiamo turto ir gaunamospaskolos santykis:duodamos paskolos dy-dis negali bti didesnis nei 85 proc. ∞kei-ãiamo turto vertòs.Antras kriterijus – pajam˜ir gràÏinamos paskolos dalies santykis,atitinka-mai uÏdedantis tam tikras ribas tiek besiskoli-nanãiajam,tiek kreditoriui.Treãias – informa-cija, kurià kreditorius privalo pateikti paskolosòmòjui apie visas paskolos sàlygas, kad òmòjasgalòt˜ ∞vertinti visas galimybes gràÏinti paskolà.Pasaulinòje praktikoje atsiÏvelgiant ∞ situacijà∞prasta naudotis tomis gairòmis, kai to reikia,atitinkamai atleidÏiant varÏtus ar priverÏiant.Dabar mes esame komerciniams bankamspateik´ antràj∞ variantà ir rudeniop,manau,jauturòsime patvirtintas nuostatas.

Ms˜ valstybòs pasirinktas modelis,kai turimefiksuotà lito kursà su euru, neleidÏia Lietuvosbankui vykdyti klasikinòs funkcijos, todòlpakankamai svarbus Lietuvos banko per pru-

dencin´ prieÏirà vykdomas ekonominòs situaci-jos reguliavimas. Labai svarbus ir ekonominis‰vietimas.Be jokios abejonòs,esant valiut˜ valdy-bos modeliui, esminiu momentu tampa at-sakinga fiskalinò politika, leidÏianti valstybeigyventi pagal pajamas.VEIDAS: Tvirtinate, kad svarbu gyventojų finan-

sinis švietimas. Lietuvis prieš krizę buvo įpratęs

skolintis viskam ir visada. Kam ir kokiais atve-

jais rekomenduotumėte skolintis dabar?

V.V.:Tai kiekvieno asmeninis reikalas.Reikia turòtiatsidòjus juodai dienai,nes nò vienas neÏinome,kas gali atsitikti rytoj – su‰lubuoti sveikata arnutikti kitoki˜ nelaimi˜. Gyvenimas skolon,mano galva, visi‰kai neatsakingas, bet tai Ïmo-gaus apsisprendimas.Tiek Ïmogus, tiek ∞monò,tiek valstybò turi gyventi pagal galimybes.Taiesminò taisyklò.Jei mano pajamos neleidÏia kaÏko,ko labai noriu,saikas – labai svarbus dalykas.VEIDAS: Sunkmečiu, kai bankai užsuko pa-

skolų sklendes verslui, verslininkai skundėsi,

kad juos žlugdo skandinavų bankai. Kaip ma-

note, ar konkurenciją Lietuvos bankiniame

sektoriuje dar reikėtų didinti?

V.V.: Konkurencija yra gerai,nes kuo didesnò pa-sirinkimo galimybò, tuo visiems geriau – sub-jektai konkuruoja kainomis,pastangomis,kokybeir pan.·iandien turime devynis bankus,vienuo-lika filial˜ ir du uÏsienio bank˜ skyrius. Manogalva,konkurencija tikrai nemaÏa.Mitas apie skan-dinavi‰kus bankus ‰iek tiek dirbtinis.Be abejo,mes esame Skandinavijos nam˜ rinka, betkonkurencija tarp t˜ bank˜ tikrai didelò.Jei pa-Ïiròsime ∞ paskol˜ portfelio susitraukimà,pama-tysime,kad susitraukò vis˜ be i‰imties bank˜,tarpj˜ ir vadinam˜j˜ lietuvi‰k˜,paskol˜ portfeliai.

Kitas dalykas – alternatyvs finansavimo ‰al-tiniai bt˜ didelis privalumas. Kalbu apie ga-limyb´ pasiskolinti kapitalo rinkoje, bet ‰ian-

dien kapitalo rinka Lietuvoje ganasekli.VEIDAS: Jūsų vertinimu, kaip pa-

veiks bankinę sritį Fizinių asmenų

bankroto įstatymas, jei jis bus pri-

imtas? Kaip tai atsilieps naujiems

klientams? Bankų atstovai teigia,

kad tai brangins skolinimąsi.

V.V.: Mano galva,niekaip nepaveiks.Seniai to ∞statymo reikòjo ir a‰ nema-tau gròsmi˜ niekam – nei bankams,nei Ïmonòms, nei ateities skolini-mams.Bankai yra profesionals rin-kos dalyviai, jie visais laikais vertinoar turòjo vertinti savo klient˜ kre-ditingumà,galimybes gràÏinti pasko-las. Nematau prieÏasãi˜, kodòl ga-limybò fiziniam asmeniui bankru-tuoti gali paveikti skolinimàsi,padaryti j∞ brangesn∞.Nesieãiau Fizi-ni˜ asmen˜ bankroto ∞statymo supaskol˜ portfeliu.Pagal projektà ga-

limybòs fiziniam asmeniui ban-krutuoti gana sudòtingos. Ma-nau,kad ∞sigaliojus ∞statymui meskalbòsime ne apie ‰imtus artkstanãius bankroto atvej˜, oapie pavienius atvejus.VEIDAS: Neseniai pareiškėte,

kad infliacija Lietuvoje nėra

stabili ir gali užkirsti kelią

įsivesti eurui. Kokių veiksmų

būtų galima imtis siekiant sta-

bilizuoti infliaciją?

V.V.: Naujausi duomenys kalbaapie defliacijà – pirmà kartà uÏ-fiksuota 0,1 proc.sumaÏòjusi in-fliacija. Pagyvensime – pa-

matysime. Ms˜ infliacijos problema, kad i‰esmòs ji priklauso nuo i‰orini˜ veiksni˜ – naftosir maisto kain˜.·iais metais,palyginti su pernai,pasaulinòs maisto kainos i‰augo 37 proc.,naftos– 32 proc.O 50 proc.ms˜ krep‰elio sudaroenergijos i‰tekliai ir maistas.Tarptautini˜ veiks-ni˜ ∞taka neapsakomai didÏiulò. Kitas esminisdalykas – atsakinga fiskalinò politika.

Nenoròãiau imtis prognozuoti,bet pridòkimenedarbo maÏòjimà bei vidinòs paklausosi‰augimà, ir tos infliacinòs tendencijos tampapakankamai stiprios.VEIDAS: Krizę patiriančiam eurui numatomi

gana įvairūs, kartais ir apokaliptiniai scenari-

jai. Jūsų nuomone, ar iš tiesų Lietuvai dar

verta siekti euro?

V.V.: Problem˜ ‰iandien turi trys i‰ 17 euro zonos

2011 / 07 / 18veidas

FINANSAIINTERVIU

Lietuvos banko valdybos pirmininkas mano, kad Fizini˜ asmen˜ bankroto ∞statymas paskol˜ nepabrangins

V.Vasiliauskas: nematyãiau kok

Vitas Vasiliauskas:“Kad vòl nesusidurtumepaskol˜ portfelio

"VEI

DO

" A

RC

HY

VO

NU

OT

R.

2011 / 07 / 18 veidas 23

valstybi˜.Visuotinai pripaÏ∞stama,kad tos prob-lemos,su kuriomis susidrò trys euro zonos val-stybòs,yra j˜ vidaus politikos nenuoseklumoklausimai.Vis˜ pirma nekonsolidavimo prob-lemos.Lietuvoje mums to pavyko i‰vengti,todòl tikrai nepriskirãiau sav´s prie pesi-mist˜ euro atÏvilgiu.14 i‰ 17-os euro zonos‰ali˜ sunkum˜ neturi.

Pats toks projektas, kaip euras, yraunikalus, todòl ‰iandien tikrai ne-matyãiau koki˜ norsprieÏasãi˜,kodòl pini-g˜ sàjunga turòt˜ Ïlug-ti. Manau, kad ms˜perspektyva susijusi sueuru ir su buvimu eurozonoje. Stodami ∞ ES mes

teisi‰kai ∞sipareigojome tapti ben-dros Europos valiutos nariais.VEIDAS: Kylant neramumams

dėl valiutų, visuomenę jaudina

klausimas, kaip laikyti in-

dėlius. Kokia valiuta Jūs pats

laikote savo indėlius?

V.V.: Jei atvirai,a‰ indòli˜ neturiu.Øprasta taisyklò, kad nenorintprisiimti valiutinòs rizikos reikòt˜tiek paskolà imti, tiek indòliuslaikyti ta valiuta,kuria uÏdirbamepajamas.VEIDAS: Klientai piktinasi dėl

pastaruoju metu stebimo

bankų paslaugų įkainių brangi-

mo. Ar ši tendencija stiprės?

V.V.: Mes esame tai analizav´ irpamatòme, kad bank˜ pajamosi‰ kitos, ne kreditavimo veiklospadidòjo 30 proc.Lietuvos bankopozicija,kad kitos paslaugos turiremtis sànaudomis, uÏsimetantprotingà pelno marÏà. Esamediskutav´ su Bank˜ asociacija,

atskir˜ bank˜ vadovais.Tam tikr˜ poky-

ãi˜ ‰ioje srity-je yra: kaikurie bankaipaskelbòpriimantyskomu-

nalinius mokesãius be joki˜ ∞mok˜, kai kuriepasilò tam tikrus mokòjimo planus – sumo-ki abonentin∞ mokest∞ ir per mònes∞ gauni paketà∞vairiausi˜ paslaug˜.Natraliai augant paskol˜portfeliui, didòjant pajamoms i‰ pagrindinòsbank˜ veiklos – kreditavimo, tas balansas arpelno centr˜ persiskirstymas turòs ∞vykti.VEIDAS: Kokios Lietuvos banko prognozės,

kiek 2012–2013 m. didės paskolų portfelis?

V.V.: Bank˜ prognozò – 2011 metais paskol˜portfelis augs 4–5 proc.Manau,kad pana‰iostendencijos bus ir vòlesniais metais. Daug kaspriklauso nuo i‰orini˜ veiksni˜,nuo galimo el-gesio tarptautinòse rinkose,nes esame maÏa,atvi-ra ekonomika,integruota ∞ tarptautines finans˜sistemas.Tas nuosaikus paskol˜ portfelio augi-mas turòt˜ i‰likti, juolab kad ir naujausi bank˜rezultatai rodo, jog bankai dirba pelningai.VEIDAS: Tačiau skolinimas verslui ir gyvento-

jams dar neatsigavo. Palyginti su ikikriziniu

laikotarpiu, suteikiama labai mažai paskolų.

V.V.: I‰ skaiãi˜ matome,kad lÏis jau yra ∞vyk´sir tendencija teigiama.Nenoròãiau,kad gr∞Ïtume∞ tuos laikus,kokie buvo ikikriziniu laikotarpiu,– tai nebt˜ sveikas variantas. Kitas dalykas,mes patys esame atlik´ apklausas, kurios rodo,kad du treãdaliai ∞moni savo plòtrà ar ekonomin∞vystymàsi linkusios finansuoti ne bank˜paskolomis ar alternatyvaus finansavimo ‰alti-niais,o savo lò‰omis.Tai rei‰kia,kad paãios ∞monòsdaug konservatyviau Ïiri ∞ skolinimosi galimybes.Pinig˜ i‰ tikr˜j˜ yra, bet potencials klientaipakankamai atsargiai vertina savo galimybes.Bankai pasireng´ skolinti,mes tà jauãiame.VEIDAS: Kokio dydžio naujų paskolų augimas

tiek verslui, tiek gyventojams būtų tvarus, o

koks jau keltų įtarimą?

V.V.: Kad vòl nesusidurtume su burbu-lais,paskol˜ portfelio augimas turòt˜ su-tapti su BVP augimu – tam,kad bt˜i‰laikytas balansas ir nesiskolintume beineleistume pinig˜ daugiau, negu rea-liai ekonomika sugeba uÏdirbti.Toks su-balansuotas BVP ir paskol portfelio augi-mas bt˜ sveikas ir tvarus – to mes irsiekiame.

VEIDAS: Ko imsis Lietuvos bankas, jei

vėl ims kilti pigių paskolų banga?

V.V.: Mes netylòsime.Atsakingo skolinimositaisyklòs yra tas instrumentas,per kur∞ mesveiksime.Be jokios abejonòs, ir ekonomi-nis ‰vietimas,bendravimas su visuomene,visuomenòs nuomonòs formavimas bustie instrumentai, kuriais mes tikrai akty-

viai naudosimòs.

FINANSAI

"Euras yra unikalus projektas. ·iandien tikrai i˜ nors prieÏasãi˜, kodòl ‰i pinig˜ sàjunga turòt˜ Ïlugti"

su burbulais,augimas turòt˜ sutapti su BVP augimu”

"VEI

DO

" A

RC

HY

VO

NU

OT

R.

–Pasaulio ir Lietuvos ekonomikajau atsigauna, taãiau krizòs pa-darinius tebejauãia tiek priva-

tus verslas, tiek gyventojai. Kaip sunk-met∞ atlaikò bankas SNORAS?

– Mums krizò buvo galimybi , sav´s pa-sitikrinimo, ar dirbame gerai ir einame tei-singa kryptimi, metas. Bankas SNORAS bu-vo aktyvus susijungim ir ∞sigijim rinkosdalyvis: krizòs metu, 2009-˜j rugsòj∞, ∞sigi-jome “Finastos” grup . ·iuo ∞sigijimu maÏ-meninòje bankininkystòje pirmaujanti bankoSNORAS grupò gerokai sustiprino savopozicijas investicinòs bankinin-kystòs ir turto valdymo srityse. Tu-ròjome ir daugiau sandori˜: praòju-si met pradÏioje nupirkome treã-dal∞ UAB “Lietuvos rytas”, val-danãios didÏiausià Lietuvos Ïi-niasklaidos grup´, akcij˜, inves-tavome ∞ nekilnojamojo turto ∞mo-nes, vienai j priklauso de‰iniajameNeries krante esantis biur centras“Vilniaus verslo uostas”.

Net ir sunkmeãiu bankas SNORAS dir-bo pelningai, pelningai dirbame visus devy-niolika veiklos met˜, atlaikòme dvi krizes –Rusijos 1998-aisiais ir pastaràjà pasaulin´kriz´. Tad galima dràsiai teigti, kad bankokomanda labai profesionaliai valdò verslà irper sunkmet∞ i‰saugojo klient˜ pinigus arnet leido jiems uÏdirbti.

– Bankas SNORAS ekonomin´ kriz´puikiai i‰naudojo plòtrai. Vis dòlto kokiosbuvo pagrindinòs prieÏastys, lòmusiostai, kad bankas atlaikò sunkumus ir ne-retai savo veiklos rezultatais stelbò kon-kurentus?

– Yra trys pagrindiniai dalykai, kurie pa-

dòjo bankui sunkmeãiu i‰gyventi ir i‰vengtiproblem . Vienas j – geri banko SNORASir jo klient tarpusavio santykiai. Tiek bankasgilinosi ∞ klient problemas ir bandò jasspr´sti, pavyzdÏiui, restruktrizuodamaspaskolas, tiek patys klientai buvo lojals iri‰liko banke.

Antras labai didelis privalumas yra tas, kadturime profesionalià darbuotoj komandà,daugiau kaip treãdalis banko darbuotoj ãiadirba daugiau nei 10 met . Tiek Rusijos 1998-j , tiek pastaràjà pasaulin kriz i‰gyven´s

bankas SNORAS, prie‰ingai nei Lietuvoje

veikiantys skandinav kapitalo bankai, dar-buotoj neatleido. Mes laikomòs nuostatos,kad darbuotojai yra didÏiausias ms turtas, jiepaÏ∞sta banko klientus ir gali ie‰koti abiempusòms naudingo problem sprendimo.

Kaip treãià svarb˜ dalykà ∞vardyãiaubanko vadovybòs galimybes operatyviaipriimti sprendimus. Mes patys nusistatomekreditavimo politikos kryptis, principus,kaip turime dirbti su korporatyviniais ar fi-ziniais banko klientais. Kai pernai, palygin-ti su 2009 m., Lietuvoje veikianãi˜ bank˜bendras paskol˜ portfelis smuko (7 proc.),banko SNORAS valdomas paskol˜ portfe-lis i‰augo net 26 proc., o vien paskolos kiosubjektams per metus padidòjo 37,4 proc.

Ms˜ veikla neliko nepastebòta – pra-òjusiais metais pasaulio bankininkystòs irfinans˜ Ïurnalas “The Banker” bankàSNORAS pripaÏino geriausiu 2010 m.banku Lietuvoje.

– Sunkum˜ prislògtos finans˜ institu-cijos visame pasaulyje ie‰kojo galimybi˜pritraukti papildomo kapitalo. BankasSNORAS pernai taip pat didino ∞statin∞kapitalà, o ‰iemet paskelbò rad´s ir naujàinvestuotojà. Kodòl Js˜ vadovaujamambankui prireikò papildomos finansinòsinjekcijos?

– Praòjusiais metais paskelbus apieketinimus eiti ∞ “NASDAQ OMX Vilniaus”birÏos oficial˜j∞ prekybos sàra‰à, i‰ kartosulaukòme tiek institucini˜, tiek privaãi˜investuotoj˜ i‰ Lietuvos bei uÏsienio dòme-sio. Investicijomis ∞ bankà SNORASsusidomòjo naujas institucinis investuotojas– alternatyvaus investavimo fondas “JFPEmerging Europe Momentum Fund”,nupirk´s dal∞ naujos 380 mln. Lt nominaliosvertòs akcij˜ emisijos. UÏregistravus ‰iàemisijà, bankas SNORAS taps treãiu pagalkapitalà banku Lietuvoje.

Didesnis banko kapitalas sudarys palan-kesnes plòtros sàlygas, leis aktyviau skolin-ti verslui ir gyventojams, suteiks dar dau-giau finansinio stabilumo ir pasitikòjimotarptautinòse rinkose. Atsigavus rinkoms,plòtosime vis˜ banko SNORAS grupei pri-klausanãi˜ bendrovi˜ teikiamas paslaugas.

Krizò i‰mokò labiau diversifikuoti port-fel∞. Stengiamòs susidaryti likvidumo pagal-v´ – investuojame ∞ ∞vairaus auk‰to reitingo,didelio likvidumo vyriausybi˜ ir korpo-ratyvinius skolos vertybinius popierius.Ateityje svarstome galimyb´ investuoti ∞tauriuosius metalus.

– Krizòs laikotarpiu bankai, ypaã·iauròs Europos ‰ali˜ kapita-lo, gerokai buvo prisuk´skolinimosi ãiaupà. Kokiarinka yra dabar, ar blogiausimetai – jau praeityje?

– Rinka pasikeitò – rizikos ly-gis pastebimai sumaÏòj´s, norsbank reikalavimai dòl paãiosrizikos yra grieÏtesni. Kita ver-tus, finansini i‰tekli finansuoti

verslà ir fizinius asmenis taip pat esama dau-giau. Nepaisant to, ger projekt , galim˜finansuoti, Lietuvos rinkoje nòra itin daug,bendrame kontekste labiau tei‰siskiriaeksporto rinkose dirbanãios ∞monòs.

I‰ banko SNORAS pastaruoju metu finan-suot didÏiausi projekt galòãiau paminòti“Vakar medienos grupòs” ∞moni ∞gyven-dinamus projektus, jiems suteikòme 112,2mln. Lt paskol . Netrukus duris atversian-ãiam Ïiemos pramog kompleksui “SNO-RAS Snow Arena” Druskininkuose statytibankas paskolino 58 mln. Lt, o nekilnojamo-jo turto plòtros bendrovei “Elguva”, statanãiainaujàj∞ nam kompleksà Vilniaus Karolini‰-ki rajone, suteikòme 29 mln. Lt paskolà.

BANKAI PR

24 2011 / 07 / 18veidas

DAINIUS BRAÎIÌNASNe vienà sunkmet∞ i‰gyven´s bankas SNORAS per visus devynio-lika veiklos met˜ dirbo pelningai. Taigi, pokalbis su banko SNORAS prezidentu, valdybos pirmininku Raimondu Baranausku.

Kriz∂ – ir galimybi¨ metas

Banko SNORAS prezidentas,valdybos pirmininkasR.Baranauskas: "I‰silaikytipadòjo ne tik profesionali dar-buotoj˜ komanda, bet ir gerisantykiai su banko klientais."

Kriz∂ – ir galimybi¨ metas

"SN

OR

O"

AR

CH

YV

O N

UO

TR

.

UÏsienio investuotojus viliojanãios vie-‰osios ∞staigos "Investuok Lietuvoje" direktorius Mantas Nocius tikisi, kad

‰iemet pavyks pritraukti daugiauuÏsienio investicij˜ negu pernai.

VEIDAS: 2009–2010 m. į Lietuvą pri-

siviliojome tris pasaulinio lygio kor-

poracijas – "Barclays", "Western

Union" ir IBM. Buvęs ūkio ministras

Dainius Kreivys žadėjo, kad 2011 m.

prisikviesime pusšimtį įvairaus dy-

džio investuotojų, tarp jų ir keletą

tokių garsių vardų kaip 2010-aisiais.

Praėjo jau pusė metų, tačiau prog-

nozės neišsipildė. Ar jau išseko Lie-

tuvos arsenalas kovojant dėl garsių

investuotojų?

M.N.: Jokiu bdu.Tada mums labaismarkiai pasisekò.Tie garss vardai –didelio ir ilgo darbo rezultatas.Naudo-jantis ‰iais vardais dabar mums dauglengviau ∞kalbinòti maÏesnes kompani-jas,ypaã dirbanãias paslaug˜ srityje.

Jei kalbòsime apie naujus investuotojus,keletàesame paskelb´,pavyzdÏiui,"Danspin" verpal˜mokslini˜ tyrim˜ laboratorija Raseiniuose.Darkeletas investuotoj˜ bus paskelbta artimiausiumetu, nes baigiame derybas su keliomis kom-panijomis.Kalbu apie daugiau kaip de‰imt pro-jekt˜, dòl kuri˜ esame gana nemaÏai paÏeng´.Jei pavykt˜ didel´ dal∞ j˜ ∞gyvendinti,pritrauk-tume gerokai daugiau investicij˜ negu pernai– per 100 mln.Lt.

·iuo momentu garsiais vardais pasigirti nega-lime,bet tendencija teigiama ir investicini˜ pro-jekt gerokai daugòja.I‰ dalies tai galima paai‰kin-ti tuo,kad krizò eina ∞ pabaigà.Nors labai dide-lio ai‰kumo nòra,neai‰ku,kaip baigsis Graikijai,Portugalijai, vis dòlto verslas labiau atsipalai-duoja,mato plòtros galimybi˜.

Puikiai Ïinome,kad prie‰ kriz´ kai kurie ms˜kaimynai investuotojams mokòjo ∞vairias sub-sidijas.Lietuva pasirinko kità kelià,todòl nemaÏaiuÏsienio investicij˜ ãia neatòjo.Dòl to sukaup-tos investicijos vienam gyventojui Lietuvojegerokai maÏesnòs negu Estijoje, Slovakijoje arâekijoje.Atsiradus skatinimo paketui ms˜padòtis pageròjo.Dabar pagal pritraukiamas in-vesticijas mes jau lenkiame latvius ir estus.

VEIDAS: Nors džiūgaujame dėl kelių garsių

vardų, ekonomistas Rimantas Rudzkis

atkreipia dėmesį, kad ES užimame paskutinę

vietą pagal sukauptas tiesiogines užsienio in-

vesticijas vienam gyventojui.

M.N.: Nevisi‰kai sutikãiau su gana konservatyviaprofesoriaus R.Rudzkio nuomone. Statistikos

departamentas investicijas skaiãiuoja kartu subanko kapitalu,kuris keliauja ∞ ‰al∞ ir i‰ ‰alies,ak-cij˜ birÏa.Ten skaiãiai kitokie.Mes kalbame apietiesiogines uÏsienio investicijas, kai investuoto-jas nusiperka ∞mon´ ar vykdo vadinamàjà Ïaliolauko investicijà.·iuo atveju situacija geresnò.

VEIDAS: Kaip krizė atsiliepė tiesioginių

užsienio investicijų apimtims Lietuvoje?

M.N.: InvesticijossumaÏòjo.2009 m."In-vestuok Lietuva" pri-sidòjo ∞gyvendinant duprojektus, kuri˜ vertò32 mln. Lt, taãiau jau2010 m. – 11 inves-ticini˜ projekt˜, kuri˜ bendra vertò siekia 100,81 mln.Lt.

VEIDAS: Kaip investuotojų pritraukimui Balti-

jos šalyse ir konkrečiai Lietuvoje atsiliepė Es-

tijos įstojimas į euro zoną? Baimintasi, kad

Estija susigriebs visas regiono investicijas.

M.N.: Estija nesusigriebò vis˜ investicij˜, norskai kurios investicijos atòjo ∞ Estijà dòl to, kad∞vestas euras. Tai estams suteikò ‰iok∞ tok∞prana‰umà,bet jei vertinsime realius rezultatus,mes juos pagal dabar pritrauktas investicijaspralenkòme.Tai smagu,ir jie ‰iek tiek sunerim´dòl ms˜ sòkmòs.

VEIDAS: "Vilmorus" apklausa parodė, kad vi-

suomenė palankiai vertina užsienio investuo-

tojus, o viena palankumo priežasčių – naujų

darbo vietų kūrimas. Vis dėlto užsienio inves-

tuotojai nepadeda Lietuvai geriau spręsti

nedarbo problemos, nes jie ne

įdarbina bedarbius, o persivilioja

kvalifikuotus specialistus iš kitur.

M.N.: Nenoròãiau su tuo sutikti, nesdarbo vietos i‰ ties˜ yra kuriamos.Taip,darbuotojai ateina i‰ kit˜ ∞moni˜,betvisada reikia galvoti apie darbuotoj˜pamainà.Ms˜ darbdaviams nebt˜logi‰ka tikòtis,kad jie niekada nejauskonkurencijos. Mes gyvename glo-baliame pasaulyje,ir jei darbdavys turiger˜ darbuotoj˜, jis turi galvoti, kaipjuos i‰laikyti.Yra nemaÏai IT kom-panij˜, i‰ kuri˜ nò vienas Ïmogusnei‰òjo ∞ "Barclays", nors buvo labaiviliojami.Vadinasi, jose arba mokamipakankamai geri atlyginimai, arbagraÏiai elgiamasi su darbuotojais.

Lietuviai dideles tarptautines kom-panijas taip mògsta ne tik dòl ger˜

atlyginim˜, bet ir dòl galimybòs tobulòti.Lietuvi‰kose ∞monòse neretai manoma, kadmokymas – tai kaÏkokia premija, o juk tainatralus dalykas. Kitas dalykas – darbdaviopoÏiris ∞ darbuotojà.Ne paslaptis,kad neretaisu darbuotojais elgiamasi ne visai graÏiai.Tadnòra ko stebòtis, jei atsiradus galimybei dar-buotojas i‰eina ten,kur jam moka didesn∞ atly-ginimà,kur jis jauãiasi reikalingas, svarbus.

Jei Ïmonòs pradeda gerokaidaugiau uÏdirbti,i‰ to laimidaug kas – jie i‰leidÏia dau-giau pinig˜,sumoka daugiaumokesãi˜.Be to, tai padedai‰laikyti Ïmones Lietuvoje.

VEIDAS: Lietuviškų įmonių vadovai skundžia-

si, kad jau dabar sunku surasti kvalifikuotų

darbuotojų. Ar ateityje ši problema nekels

grėsmės ieškant investicijų?

M.N.: Taip,mes dabar galòtume atvesti bent keletàinvestuotoj˜, jei ∞stengtume garantuoti,kad perporà mònesi˜ surasime kelis ‰imtus darbuotoj˜,kalbanãi˜ skandinav˜ kalbomis. Mes rimtaikalbamòs su ·vietimo ir mokslo ministerija apietai,kad universitetuose reikòt˜ ∞vesti privalomàskandinav˜ kalbos dòstymà.Vis dòlto didÏiau-sia gròsmò – netikrumas,kas toliau dòsis pasauly-je.Finans˜ krizò baigòsi, taãiau kilo nauj˜ gròs-mi˜,toki˜ kaip ‰ali˜ nemokumo problemos.

2011 / 07 / 18 veidas 25

M.Nocius: “Atvestume keletà investuotoj˜, jei greitai suras-tume ‰imtus darbuotoj˜, kalbanãi˜ skandinav˜ kalbomis”

INVESTICIJOS

Mantas Nocius: "Estai sunerim´ dòl ms˜ sòkmòs pritraukiant investicij˜"

JURGITA LAURINñNAITñ

“Lietuviai dideles tarp-tautines kompanijas taipmògsta ne tik dòl gerãtlyginim˜, bet ir dòl galimybòs tobulòti.”

VE

IDO

AR

CH

YV

O N

UO

TR

.

ENERGETIKAINTERVIU

"Lietuvos energijos" generalinio direkto-riaus Daliaus Misino teiravomòs apiedidÏiàsias ‰alies elektrines ir prognozuo-

jamus elektros kain˜ pokyãius.

VEIDAS: "Eurostat" vertinimu, 2010-aisiais

elektros kainos Lietuvoje kilo daugiausiai ES.

Ar tai – kaina, kurią mokame už atominės

elektrinės sustabdymą, ar reikšmingos įtakos

turėjo ir kiti ekonominiai svertai (pavyzdžiui,

gamtinių dujų brangimas)?

D.M.: Taip prastai atrodome tik kain˜ dinamikospoÏiriu.Lyginant paãias kainas,uÏ mus pigesnélektrà teturi keturios ES valstybòs: Bulgarija,Rumunija, Slovakija ir Latvija.Tai ‰alys, kuriospaveldòjo dideles atomines elektrines arba gami-na daug hidroenergijos.Akivaizdu,kad Lietuvo-je, uÏdarius Ignalinos AE, kainos pradòjo kilti,nes pakeitòme jà maÏiau konkurencingais gamy-bos ‰altiniais.Didesn´ pus´ Lietuvoje gaminamoselektros dabar gauname degindami gamtinesdujas. Duj˜ kainos vien 2011-aisiais jau kilo25 proc.,o iki met˜ pabaigos Ïada kilti dar dau-giau. Elektros gamybos savikainoje duj˜ kainasudaro 70-80 proc. Planuojama, kad 2011-ai-siais Lietuvos suvartojamos elektros balanse vietoje gaminamos energijos dalis bus pana‰i ∞pernyk‰t´ ir sudarys apie 40 proc., o 60 proc.reikalingos elektros importuosime.Jei dujos pigt ,gamintume daugiau,bet joms brangstant maÏin-ti gamybos mastà nelabai i‰eina, nes, viena ver-tus,yra sistemos garantinio aprpinimo reikalai,o i‰ kitos pusòs spaudÏia gamtini˜ duj˜ vartoji-mo ∞sipareigojimai pirkimo kontraktuose.

VEIDAS: Ar Lietuvos elektrinėje dar vis degi-

namas ir mazutas?

D.M.: Taip,dviejuose dideliuose blokuose,kuri˜galia po 300 MW.Jie kaip tik veikia ‰iuo metu,nes turòjome sukaup´ mazuto atsarg˜ ir lieposmònes∞ jas deginame ‰alia gamtini˜ duj˜.Nese-niai ‰iems blokams pastatyti nauji dm˜ valy-mo ∞renginiai, atitinkantys visus ekologinius standartus.

VEIDAS: Lietuvos elektrinė, kaip

savarankiška akcinė bendrovė, baigia savo

egzistenciją ir tampa "Lietuvos energijos"

sudėtine dalimi. Kiek ši reforma sumažins

valdymo išlaidas?

D.M.: Procesas – jau fini‰o tiesiojoje: jam pritarò ∞moni˜ akcininkai, teliko atliktiprocedrinius formalumus.Rugpjãio pirmàjàsujungimas bus laikomas ∞vykusiu,o dar po mò-nesio bendrovòs akcijomis bus pradòta prekiau-ti birÏoje. Pagrindinis tikslas – didÏiàsias val-stybines elektros gamybos ∞mones sujungti ∞ vienàblokà ir centralizuojant korporatyvines funkci-jas siekti skaidresnio ir efektyvesnio valdymo.Turbt daugiausiai sutaupome atsisakydamiatskir˜ finans˜ ir vie‰˜j˜ pirkim˜ skyri˜.Pagaliau ir vienu generaliniu direktoriumi liksmaÏiau.

VEIDAS: Kiek vidinės autonomijos,

sprendžiant ūkinės veiklos klausimus, palikta

"Lietuvos energijos" valdomoms įmonėms?

Ar dėl kiekvieno varžtelio jos privalės kreiptis

į "centrą"?

D.M.: UÏ turim˜ technologini˜ ∞rengini˜ eks-ploatacijà atsakingos paãios elektrinòs,bet pirki-mai pagal j˜ uÏsakymus vykdomi centralizuo-

tai.VarÏtelius,beje,pagal ilgalaik´ sutart∞ perkamei‰ ∞monòs,laimòjusios vie‰˜j˜ pirkim˜ konkursàjiems tiekti.Nepamir‰kite,kad visos ms˜ elek-trinòs technologi‰kai skirtingos: Elektrònuosedeginamas i‰kastinis kuras, Kruonyje veikiahidroakumuliacinò,o Kaune – hidroelektrinò.Jos skirtingo amÏiaus ir techninòs bklòs, todòlir remonto pobdÏiu ∞vairuoja.Beje,‰iuo metustatomas Lietuvos elektrinòs devintasis blokastechnologi‰kai taip pat skirsis nuo ankstesni˜j˜,jam priÏiròti prireiks atskiros kompetencijos.Tai pati moderniausia elektros gamybos i‰ gam-tini˜ duj˜ technologija,kokia naudojama ‰ian-dien.

VEIDAS: Kaip einasi statybos Elektrėnuose ir

Kruonyje? Ar tikrai devintąjį Lietuvos elek-

trinės bloką pradėsime eksploatuoti kitų

metų rudenį, o penktąjį Kruonio hidroakumu-

liacinės elektrinės hidroagregatą –

2014-aisiais?

D.M.: Kruonio plòtra buvo pristabdyta, tad 2014-aisiais naujo agregato dar neturòsime.DabarperÏirinòjame projektinio pasilymo parametrusatsiÏvelgdami ∞ tai,kaip plòtosis aplinkinòs rinkos.Lietuvos elektros jungtys su ·vedija ir Lenkijabei nauja Estijos jungtis su Suomija akivaiz-dÏiai keis regiono elektros sraut˜ paveikslà,kar-tu – ir skirting˜ paslaug˜ poreik∞. Kadhidroakumuliacinò elektrinò veikt˜ pelningai,jituri bti ∞kraunama maÏiausiai 1,5 karto pigesneelektra nei jos parduodamoji,nes proceso ener-getinòs sànaudos 1,4 karto vir‰ija atiduodamà

Dalius Misinas: "Naujo-jo elektrinòs bloko tei-kiamà ekonomijà praris

brangstanãios dujos"

26 2011 / 07 / 18veidas

Lietuvos elektrinòs devintasis blokas turòt˜

2010 m. pirmas 2011 m. pirmaspusmetis pusmetis

·altinis: Lietuvos elektros birÏa "Baltpool"

Vidutinė elektros kaina Lietuvosrinkoje (ct/kWh)

15,9814,26

RENATA BALTRU·AITYTñ

"BF

L" N

UO

TR

.

2011 / 07 / 18 veidas 27

ENERGETIKA

energijos kiek∞.Paprastai ÏaidÏiama kain˜ skir-tumu nakt∞ ir dienà. Btent paros kain˜ skir-tumas lemia Kruonio elektrinòs gaunamà pel-nà.·iuo metu panaudojama nuo ketvirtadalioiki treãdalio esam˜ projektini˜ pajògum˜,o pusò elektrinòs nuolatos laukia rezerve.Tai vadinamasis greitasis rezervas, kuris,neplanuotai sustojus bet kuriam kitam energetinòs sistemos generatoriui, per dviminutes ∞gauna visà savo pajògumà.Naujasis hidroagregatas uÏ savo pirmtakusÏada bti ne kà efektyvesnis.Tuo tarpu stato-mo devintojo 455 MW galios Lietuvos elek-trinòs bloko efektyvumas senuosius lenks net30 proc.Taigi tiek pat maÏesnò bus ir jamegaminamos elektros savikaina, bet ‰∞pokyt∞, kaip minòjau, gali "suval-gyti" gamtini˜ duj˜ brangimas.Jau ‰i˜ met˜ pabaigoje, pa-maÏu didinant apkrovas,prasidòs devintojo blokobandymai ir truksapie septynis mò-nesius. Per tàlaikà bus

sustabdyti treãiasis ir ketvirtasis bendros 300MW galios blokai:ketvirtasis jau atjungtas nuotinklo,netrukus atsisakysime ir treãiojo.Naujàj∞blokà tikimòs paleisti kit˜ met˜ rugsòj∞.

VEIDAS: Latviai vieną po kitos modernizuoja

savo didžiąsias ant Dauguvos stovinčias hidro-

elektrines. Ar sulaukė investicijų pernai pusės

šimtmečio jubiliejų minėjusi Kauno HE?

D.M.: ·i˜ met˜ kovà baigòme ilgamet´ KaunoHE renovacijà,taigi ‰i elektrinò kà tik atnaujin-ta.Vis dòlto bet kurios hidroelektrinòs darbà van-dens debetas veikia smarkiau nei moderniausiostechnologijos,tad ypating gamybos ‰uoli tikòtisneverta.Taãiau sumaÏòjo technologinòs sànau-dos,elektrinò tapo efektyvesnò ir patikimesnò.

VEIDAS: Prieš pusmetį tapęs "Lietuvos ener-

gijos" vadovu minėjote, jog įmonės užsienio

prekybos užmojus būtina naujai sustyguoti.

Stebint, kaip žvaliai kaimynai augina tiekimo

mastą čia, norisi paklausti, ar taip lengvai ir

be atsako duosimės užkariaujami. O gal

brangios mūsų gaminamos elektros niekam

nė neįmanoma įsiūlyti?

D.M.: "Lietuvos energija" turi savo antrin´ ∞mon´"Energijos tiekimas",kuri silo paslaugas ms˜vartotojams, savaranki‰kai besirenkantiemstiekòjà.·iuo metu svarstome plòtros ∞ kitas Balti-

jos ‰alis galimyb´.Tokia plòtra atro-do gana perspektyvi.

·tai "Latvenergoprekyba" ∞ ms˜laisvàjà rinkàverÏòsi labaiagresyviai irsugebòjo atsi-plò‰ti jos treã-dal∞. Mes irgi

parduodamelektros

latviams,kai ‰ie remontuoja savo elektrines arbaj˜ sistemoje ∞vyksta nenumatytas ∞vykis. ·iektiek prekiaujame ir Estijos elektros birÏoje.

VEIDAS: Kokią įtaką elektros kainai Lietuvoje

turės 2013 m. pasikeisianti apyvartinių

taršos leidimų prekybos sistema? Ar galima

spėti sušvelninti vartotojų laukiantį smūgį?

D.M.: Pagal ES direktyvà papuolame ∞ ‰ali˜grup ,kuri pereinamuoju laikotarpiu galòs pra‰ytidalies nemokam˜ apyvartini˜ tar‰os leidim˜.Aplinkos ministerija ‰iuo klausimu teiravosi "Lietuvos energijos" nuomonòs,ir mes pritaròme,kad vertòt˜ pasinaudoti direktyvoje numatytagalimybe.Tai leist˜ nemokam˜ leidim˜ vertòsne∞traukti ∞ perskaiãiuojamus elektros tarifus.Toki˜ leidim˜ skirstymo principas bt˜ toks:2013-aisiais galòtume pretenduoti ∞ pus´ ‰iuometu gaunamos kvotos, vòliau ji nuosekliaimaÏòt˜,kol 2020-aisiais prilygt˜ nuliui.Devin-tasis Lietuvos elektrinòs blokas, kai bus paleis-tas,gaus atskirà jam skiriamà apyvartini˜ tar‰osleidim˜ kvotà. Mat kuras jame sudeginamas‰variau ir ter‰al˜ i‰metimai ∞ aplinkà gerokaimaÏesni, tad nereikòs ypatingai brangi˜ filtr˜.

VEIDAS: Kokį namą šiandien patartumėte

rinktis norintiems taupyti gyventojams: šil-

domą elektra, dujomis ar malkų krosnimi?

Kurios rūšies kuro kainų perspektyvą laiky-

tumėte optimistiškiausia?

D.M.: Vis˜ pirma tai bt˜ vadinamasis pasyvus,minimaliai energijos sunaudojantis namas.Patarãiau atkreipti dòmes∞ ∞ geotermikà, kurilabai paplitus Skandinavijoje: tai Ïemòs teikia-ma energija plius elektra varomas siurlys.A‰ patsstudijavau ·vedijos Lundo mieste,kuris vienaspirm˜j˜ pradòjo naudoti gilumin´ geoterminénergijà.·iuo metu plaãiai i‰vystytos pavir‰inòsgeoterminòs technologijos, pritaikytos indivi-duali˜ nam˜ savinink˜ poreikiams, tik btinapalikti vietos vamzdÏiams i‰vedÏioti.

Biokuras – pigiausias ir daugiausia neprik-lausomybòs teikiantis ‰ilumos ‰altinis,

taãiau reikalaujantis nuolatinòsprieÏiros. Dujos – atvirk‰ãiai:

‰variausias ir paprasãiausias nau-doti ‰ilumos gamybos ‰altinis,taãiau brangus ir prie tiekòjopriri‰antis. O apskritai net irnam˜ kio sàlygomis vertòt˜

pagalvoti apie energijos diversifikavimà: tarkim,

vanden∞ ‰ildyti vienubdu,patalpas – kitu.

Mi‰rios energijos sis-temos sparãiai to-

bulòja.

pradòti veikti kit˜ met˜ rugsòj∞

T.LUK·IO NUOTR.

E.P

AK

ALN

ICK

O N

UO

TR

.

Naujasis Lietuvos automobili˜ keli˜ di-rekcijos vadovas Skirmantas Skrins-kas neabejoja,kad degal˜ akcizai ir to-

liau didòs, o dalis keli˜ ir Lietuvoje netrukusgali bti mokami, nes pinig˜ infrastruktraibiudÏete stinga jau dabar,ateityje juos apkarpysdar ir Europos Sàjunga.VEIDAS: Iki šiol Lietuvos kelininkai panaudojo

jau labai didelę 2007–2013 m. ES skirtų

lėšų dalį. Gal galėtumėte paminėti konkrečias

sumas?

S.S.: Nuo 2007 m.iki dabar panaudota jau apie70 proc.to laikotarpio lò‰˜.Jokia kita ministeri-ja ar departamentas nòra pasiek´s tokio lò‰ panau-dojimo efektyvumo.Pagal ES normà bet kurioprojekto vidinò gràÏa,arba vadinamasis socialinispelningumas – nauda kelio naudotojams,ne-turi bti maÏesnò nei 5,5 proc., o ‰iuo atveju jisiekia net 13,5 proc.

Îmonòs, kurie tais keliais vaÏinòja, laimi, neskokybi‰ki keliai rei‰kia sutaupytà laikà,maÏesnesdegal˜,tepal˜ sànaudas,ne taip greitai genda au-tomobiliai,didòja j˜ saugumas kelyje.MaÏòja irkelinink˜ i‰laidos, galiausiai geri keliai svarbsir aplinkosaugos poÏiriu.VEIDAS: Tačiau ar tai nereiškia, kad

2012–2013 m. tų pinigų kelių rekonstrukci-

jai ir tiesimui ims labai stigti, nes nepasi-

likome jų laikotarpio pabaigai?

S.S.: ·i˜ met˜ pabaigoje bus panaudota jau per80 proc.paramos,o po 2012 m. lò‰˜ neliks.Kàjau kalbòti apie 2013-uosius.Tad jau esame sak´,kad mes pasireng padòti socialiai teisingai panau-doti kitas Lietuvai skirtas ES lò‰as, jei to nespòspadaryti kitos kio ‰akos, ir galòtume panau-doti dar iki 2 mlrd.Lt.VEIDAS: Ar dar nevėlu apie tai galvoti?

S.S.: Parama skirta laikotarpiui iki 2013m.imtinai,bet i‰ ties˜ yra nustatytas su-tarãi˜ pasira‰ymo terminas,o paãias lò‰asgalima naudoti dar dvejus metus, iki2015 m.gruodÏio.Tad rengiame pro-jektus ir tikimòs,kad kit˜ met˜ pir-moje pusòje jie bus patvirtinti irLietuvos keliams atiteks dar kelimilijardai lit˜.VEIDAS: O jeigu daugiau

lėšų panaudoti nepavyks,

ar tai reiškia, kad 2013

m. keliai nebus tvarkomi?

Ar pakaks lėšų, surenkamų iš

degalų akcizo?

S.S.: Tokiu atveju lò‰˜ i‰ ties˜ teksie‰koti biudÏete ir didinti investicijas ∞keli˜ prieÏiros plòtros programà.

Esame numat´, kad 90 proc. lò‰˜ ãia sudaryt˜mokestis uÏ krovininius automobilius.Dabar ‰ismokestis yra pats maÏiausias tarp ‰ali˜,kuriosejis taikomas, tad planuojame j∞ didinti.Taip at-sirast˜ papildomi 50–70 mln.Lt.Be to,valsty-bei reikòt˜ perÏiròti i‰ akcizo skiriamà dal∞ keli˜prieÏiros plòtros programai.Anksãiau ta dalissudarò 80 proc.,o valstybòs reikmòms buvo ati-duodama 20 proc. Sunkmeãiu valstybòs pasi-imama dalis didòjo ir dabar keliams tenka tik55 proc., o 45 proc. surenkam˜ mokesãi˜ ke-liauja ∞ biudÏetà.

Jei kalbòsime apie sumas,per metus i‰ akciz˜surenkama apie 2 mlrd. Lt, bet keliams i‰ ‰i˜pinig˜ lieka maÏiau nei pusò sumos. ·ià pro-porcijà reikòt˜ laipsni‰kai gràÏinti ∞ prie‰krizin´padòt∞.Ir ne todòl,kad baigòsi krizò,o todòl,kadpradeda byròti keliai.VEIDAS: Ar nematote

paradokso, kad ES

lėšos taip tobulai

panaudojamos, o

keliai vis tiek byra?

S.S.: Su mielu norupaai‰kinsiu.Krizòs lai-kotarpiu valstybò pertrejus metus nuo Lietu-vos keli˜

prieÏiros nuròÏò 2,3 mlrd.Lt. Øsivaizduoju,kadbuvo Ïirima ∞ biudÏeto eilutes ir kur tik lò‰ buvodaugau,ten jos buvo maÏinamos.Gal nebuvo spe-cialist˜ ir jie manò,kad keliai – nemokama Die-vo dovana.VEIDAS: Tačiau per tuos trejus metus nurėžta

buvo daugiau, nei per šešerius gauta europi-

nių lėšų.

S.S.: Ir Estija, ir Latvija keliams skyrò daugiaupinig˜,nes supranta,kad tai visuotinis gòris.ApieLenkijà net nekalbu.Ten keliams tiesti ir remon-tuoti metamos milÏini‰kos,milijardinòs lò‰os.OLietuvoje keli˜ prieÏiros plòtros programos lò‰osper metus ‰iuo metu nesiekia milijardo lit˜.

Îinoma,visur turi bti saiko jausmas,taãiauLietuvoje lò‰˜ stigo,ypaã regionuose,nes didÏio-ji dalis pinig˜ atiteko magistraliniams keliams.Kra‰to, rajoniniai keliai buvo priÏiriminepakankamai.PavyzdÏiui,tokie keliai nebuvoÏvyruojami,tad dabar i‰ apaãios jau lenda mo-lis.Sankasos nebuvo tvarkomos,tad uÏÏòlò grio-viai, pakilo vandens lygis ir òmò kenkti keli˜dangai. Ribotai finansuojamas buvo ir keli˜Ïenklinimas, tad sutrkinòjusi˜ kelio Ïenkl˜rastume net kelyje “Via Baltica”.VEIDAS: Visa tai reikės atkurti, vadinasi,

lėšų keliams reikės dar daugiau. Gal

esate suskaičiavę, kiek kainuos

krizės laikotarpiu keliams

padaryta žala?

S.S.: Vertiname,kad ar-timiausius trejus–pen-kerius metus kasmet ke-liams reikòt˜ skirti po1,8 mlrd. Lt. Vòliaubklei palaikyti pakak-t˜ jau po 1,5–1,8mlrd.Lt per metus.VEIDAS: ES šalyse

jau kalbama apie

tai, kad

2014–2020 m. bus

mažinamas infra-

struktūros fi-

nansavimas. Kas

tuomet?

S.S.: Tuomet keliaiLietuvoje bus moka-

mi. Kitos i‰eities ne-turòsime.Taip pat elgtis

bus priverstos ir kitos ES‰alys. O kada taip nutiks,

priklausys nuo politinòs va-lios. Beje, kitais metais Lietuvavadovaus Keli˜ direktori˜ aso-

SUSISIEKIMASINTERVIU

2011 / 07 / 18veidas28

Skirmantas Skrinskas: “Lietuvoje dalis keli˜ gali bti mokami”

ASM

ENIN

IO A

RC

HY

VO

NU

OT

R.

RIMA JANUÎYTñ

ciacijai ir bus siloma, kad Lietuvoje besinau-dojantieji keli˜ teikiama nauda uÏ tà naudàpradòt˜ mokòti ne vien per akcizus.Visuomenòtam gal dar nòra pasirengusi,bet prie ‰ios mintiesreikòt˜ pamaÏu pratintis.·i banga prasideda vi-soje Europoje ir pamaÏu juda link ms˜.Tarkim,Lenkijoje nuo liepos 1 d.mokesãiai uÏ kelius pa-didòjo gal septynis kartus.VEIDAS: O kaip nustatomi prioritetai, ku-

riems keliams skirti lėšas? Kartais susidaro

įspūdis, kad rekonstruojami tie keliai, kuriais

niekas nevažinėja, o štai tankiai gyvenamose

vietovėse jie duobėti ar net neasfaltuoti.

S.S.: Pagrindiniai kriterijai yra dangos bklò,eismo intensyvumas,dangos ar rekonstrukcijoskaina. Remiantis ‰iais kriterijais apskaiãiuoja-ma ekonominò projekto nauda.Tai yravidinò gràÏa,kuri turi vir‰yti 5,5 proc.,ki-taip tariant,‰is skaiãius rei‰kia,kiek i‰leidi,o kiek sutaupai.DidÏiausia vidinò gràÏa gau-nama atliekant kelio pavir‰iaus apdoroji-mo darbus ir siekia 26 proc.,nes kaina yrasantykinai nedidelò,o nauda akivaizdi.VEIDAS: Tačiau jei kalbėsime apie val-

stybės strategiją, infrastruktūra nekuria

tokios pridėtinės vertės kaip kitos ūkio

šakos, tad gal naudingiau šiuos pinigus

skirti ne keliams, o, tarkime, technologi-

joms?

S.S.: Biotechnologijos yra labai gerai.Taãiau∞ namus mes gr∞Ïtame ne lazerio spinduliu,ne optiniu kabeliu ir ne “Nord Streamu”.Irms˜ namai yra ne prie geleÏinkelio stoties,

o prie kelio.Galima dÏiaugtis,kad kaÏkas sukrò vienok∞

ar kitok∞ verslà, pelningai pardavò ∞mon´.Biotechnologijos yra labai svarbu – taip,ilgiaugyvensime,ir taip – Lietuvai vienoje ar kitojesrityje reikalingi proverÏiai.Visi‰kai pritariu,nesir pats esu mokslininkas.Taãiau tegul eksper-tai apskaiãiuoja,kiek viena ar kita sritis sukuriabendrojo vidaus produkto.

PavyzdÏiui,Lietuva yra sankryÏoje tarp Ryt˜bei Vakar˜ ir transporto sektorius Lietuvojesukuria beveik tris kartus daugiau BVP nei vi-soje ES, o keliai ‰iame sektoriuje sudaro net85 proc. Juk visa logistika, perveÏimai vykstakeliais, tad pjauti ‰akos, ant kurios sòdime,ne-turòtume.

VEIDAS: O kaip vertinate šios tokios svar-

bios šakos skaidrumą? Net prezidentė yra

užsiminusi, kad kelių sektoriuje jo stinga.

Esą konkursus laimi tik kelios, vis tos

pačios bendrovės, tiesiant kelius nesunku

pasiaurinti ar paploninti kelio dangą cen-

timetru ir taip iš valstybės pavogti milijonus.

S.S.: Apie neskaidrumà prezidentò kalbòjokadencijos pradÏioje.Skaidrumas didòja,grieÏtò-ja konkurs˜ sàlygos – ∞vedòme daug saugik-li˜, kad uÏtikrintume darb˜ kokyb´, kad ben-drovòs laiku atsiskaityt˜.SugrieÏtintos ir draudi-mo sàlygos.

Kad konkursus laimi tik kelios ∞monòs, irginepasakyãiau.UÏpernai Keli˜ direkcijos skelb-tus konkursus laimòjo 36 skirtingos bendrovòs,pernai – 34,ir mes stengiamòs,kad konkuren-cija tik didòt˜,nes tai irgi didina kokyb´,o kar-tu skaidrumà.·iemet jau vien per pus´ met˜ t˜bendrovi˜ buvo tiek,kiek pernai per visus me-tus.VEIDAS:Griežtinamos konkursų sąlygos tą

konkurenciją kaip tik gali sumažinti, nes

mažosios įmonės tiesiog iškrinta iš žaidimo

negalėdamos konkuruoti su didžiosiomis.

S.S.: UÏtat mes skelbiame atskirus konkursusskirtingiems darbams atlikti.Vieni, tokie kaipmagistralòs tiesimas,yra labai svarbs,sudòtin-gi, ir ãia reikalavimai maÏai ∞monei galbt yra

per dideli.Taãiau konkursai skelbiami ir dòl dan-gos rekonstrukcijos ar kit˜ smulkesni˜ darb˜,kuri˜ gali imtis maÏosios ∞monòs.VEIDAS: Kokie svarbiausi darbai Lietuvos ke-

liuose numatomi artimiausiu metu? Gal

turėsime naujų kelių, autostradų, viadukų?

S.S.: ·iemet paskelbtas konkursas dòl pietinioVilniaus aplinkkelio tiesimo, dòl Priekulòsaplinkkelio, kuris taps alternatyva avaringamkeliui Kaunas–Jurbarkas–·ilutò–Klaipòda.Dar planuojama platinti PanevòÏio aplinkkel∞.Vienas btiniausi˜ darb˜ – rekonstruoti “ViaBaltica” atkarpà Kauno–Marijampolòs kryp-timi nuo Mauruãi˜ iki Puskelni˜.Jau prasidòjovie‰ojo pirkimo procedros Palangos aplinkke-liui tiesti.âia bus naudojamas vie‰osios ir pri-

vaãiosios partnerystòs principas - privatusinvestuotojas turòs nutiesti kelià ir j∞priÏiròti 23 metus, o valstybò pradòsmoketi uÏ suteiktas paslaugas po to,kai ke-lias bus pradòtas naudoti.

Kartu bus toliau investuojama ir ∞ eis-mo saugumo didinimo inÏinerinius spren-dimus, tarkime, ∞rengiamos maÏosios Ïie-dinòs sankryÏos,kurios priverãia vairuoto-jus ne sustoti,bet sumaÏinti greit∞.

Beje, galime pasigirti, kad Lietuva gavoprizà uÏ eismo saugumo gerinimolaimòjimus,kitaip tariant,uÏ 57 proc.per 10met˜ sumaÏòjus∞ per avarijas Ïuvusi˜ Ïmoni˜skaiãi˜,kuris realiai taip smarkiai sumaÏòjoper pastaruosius trejus metus.Tai vienas geriausi˜ rezultat˜ ES.

2011 / 07 / 18 veidas 29

SUSISIEKIMAS

Eismo intensyvumas valstybinòs reik‰mòs keliuose padidòjo du kartus PerveÏt˜ krovini˜ apyvarta i‰augo 3,6 karto Îuvusi˜j˜ per eismo ∞vykius sumaÏòjo 3,9 karto Valstybinòs reik‰mòs keli˜ vertò pasiekò 6,16 mlrd. Lt

Kelių padėties pokyčiai per 20 m.

Lietuvoje yra 81,3 tkst. km keli˜, i‰ kuri˜ 13,6 tkst. - asfaltuoti valstybinòsreik‰mòs keliai

·altinis: Lietuvos automobili˜ keli˜ direkcija

K.V

AN

AG

O (

"BFL

") N

UO

TR

.

S.Î

IÌR

OS

("BF

L")

NU

OT

R.

30

Socialini˜ moksl˜ daktaras,Vilniaus uni-versiteto docentas,1992–1993 m.socia-linòs apsaugos ministru dirb´s Teodoras

Medaiskis viliasi, kad Vyriausybei ir Seimuidabar uÏteks ryÏto pagaliau Lietuvoje ∞gyven-dinti nuo asmeninio Ïmogaus indòlio priklau-sanãios senatvòs pensijos sistemà, o paãià pen-sijà susieti su ‰alies ekonomikos sveika-ta: kai didòja darbuotoj˜ atlyginimai,automati‰kai didòja ir pensijos,kai uÏdar-bis krinta, atitinkamai maÏòja ir i‰mokossenjorams.Taigi,pokalbis su T.Medaiskiu.

VEIDAS: Ar iš viso įmanoma tiek refor-

muoti "Sodrą", kad ji taptų nebe

deficitinė, bet kartu ir patenkintų bent

jau įstatymais numatytus žmonių so-

cialinės apsaugos poreikius? Ar matote

realių galimybių socialinio draudimo

biudžetą subalansuoti jau 2014 m.,

vertinant dabar galiojančius ir naujuose

pensijų sistemos pertvarkos dokumen-

tuose numatytus valstybės įsipareigo-

jimus?

T.M.: Viskà, net ir Lietuvoje, galima subalan-suoti,jei laikomasi pagrindinio principo – i‰lai-dos turi atitikti pajamas. Nesakau, kad i‰tikuskrizei reikòjo staiga imti ir nuròÏti pensijas tiek,kiek smuko "Sodros" pajamos – tiek sumaÏin-ti pensij˜ bt˜ buv´ ne∞manoma.Taãiau patsekonominòs logikos principas buvo paÏeistasdar iki krizòs:jos nesitikint,buvo uÏprogramuo-tas didesnis nei atlyginimai pensij˜ didòjimas– nes politikai nuolat link´ tikòti,kad ekonomi-ka tik augs ir augs.

Bet socialinio draudimo biudÏetà per kriz´sugriovò net ne pensijos,o visi‰kai su jokiais rea-liais Lietuvos ekonomikos rodikliais nesikore-liav´s motinystòs i‰mok˜ padidinimas.·tai 2007m.motinystòs draudimo i‰mokos siekò 300 mln.Lt, 2008 m. jos ‰ovò iki beveik 800 mln. Lt, o2009 m.per paãià ekonomin´ kriz´ jau pasiekò1,2 mlrd. Lt vir‰ijanãià ribà! Per dvejus metusketuris kartus i‰augusios i‰laidos – kà tai ben-dro turòjo su Lietuvos realybe? Visi‰kai nieko.Tas staiga atsirad´s papildomas milijardas i‰laid˜pirmiausia ir pradòjo gramzdinti "Sodrà". Îi-noma,visà laukiamà ‰i˜ met˜ pabaigai 8 mlrd.Lt socialinio draudimo biudÏeto skolà sukaupòjau ne vien motinystòs i‰mokos, bet ir pensi-jos, kurios 2009 m. pabaigoje dar buvo ne-sumaÏintos.

Kartoju,∞manoma ir btina subalansuoti "So-dros" biudÏetà – tik reikia i‰mintingai laikytis

ekonominòs logikos. PavyzdÏiui, a‰ nesutinku,kad pensininkams reikia kompensuoti kadaisdòl valstybòs ekonomini˜ sunkum˜ sumaÏin-tas pensijas. Kodòl jie turi bti vienintelò privilegijuota visuomenòs dalis? Gal tadauÏsimokime kompensuoti ir sumaÏòjusius at-lyginimus dirbantiems Ïmonòms – kuo j˜lkesãiai maÏiau teisòti nei pensinink˜?

Apskritai a‰ laukiu nesulaukiu,kada Lietuvapagaliau liausis buvusi nuolat kà nors kam norskompensuojanti valstybò: pensijas, Ïyd˜ turtà,turòtas Ïemes,prarastus indòlius.Suprantu,kadtai susij´ su teisingumo atkrimu,taãiau turimepaÏvelgti tiesai ∞ akis:dòl to mums sunku taptiprogresà kurianãia, ateitimi,o ne praeitimi be-sirpinanãia valstybe.

VEIDAS: Esate šalininkas to, kad dabartinė

"Sodros" skola būtų perkelta į valstybės

biudžetą, o ateityje dalis dabar "Sodros"

mokamų išmokų (bazinė ir našlių pensija)

taip pat būtų perkelta į valstybės iždą. Bet ar

tai nėra tik situacijos užpudravimas – koks

skirtumas, iš kurios kišenės yra išmokami

pinigai?

T.M.: Îinoma, valstybòje pinig˜ dòl todaugiau neatsiras,bet toks veiksmas bt˜logi‰kas.

Neturiu joki˜ iliuzij˜, kad "Sodra" iki2014 m. pati gali "suvalgyti" per kriz´susikaupusià savo skolà. Gali bti, kadtoki˜ iliuzij˜ neturi ir Vyriausybò –geguÏòs pabaigoje Seime patvirtintose Val-stybinio socialinio draudimo ir pensij˜sistemos pertvarkos gairòse yra tokia abstrakti formuluotò,kad "Sodros" i‰laid˜ir pajam˜ skirtumas, jei tam nepakankajos paãios rezervo lò‰˜,yra dengiami i‰ val-stybòs biudÏeto.

O ateityje dalies "Sodros" i‰mok˜perkòlimas ∞ valstybòs iÏdà leist˜ sukurtiteisingesn´ pensij˜ sistemà.Tie Ïmonòs,

kurie daug dirbs ir uÏsidirbs soãias pensijas, jasir gaus i‰ "Sodros",o tie,kuriems per darbingàamÏi˜ to padaryti nepavyko, papildomai bazin´pensijà gaus i‰ valstybòs biudÏeto – nes i‰ tenjuk ir yra mokamos visos socialinòs pa‰alpos.Tai principinis,o ne techninis pokytis,ir jis labaisvarbus, kad pensij˜ sistema bt˜ labiau pa-sitikima.Jei vien "Sodrai" ir toliau paliksime vi-sus pensininkus,net ir tuos,kurie nòra uÏsidirb´savo senatvei,ji niekada netaps grieÏtai nuo Ïmo-gaus darbo ir mokesãi˜ indòlio priklausanãiasistema – tie, kurie dirba ir uÏdirba, ir toliauturòs dalytis pensijomis su to nepadariusiai-siais.O juk jais,kaip ir kitais socialiai remtinaissavo pilieãiais,privalo rpintis valstybò.

Taip pat ir su vadinamàja na‰li˜ pensija –juk savo esme tai yra socialinò parama vieni‰iemspensininkams, nesusijusi su esant darbingoamÏiaus sukauptomis lò‰omis.

VEIDAS: Dabar asmeninis indėlis į būsimą

pensiją visiškai diskredituotas: valstybės

anksčiau dovanota teisė dalį savo "Sodros"

įmokų kaupti privačiuose pensijų fonduose

per krizę tiesiog buvo paimta ir sumažinta

daugiau negu per pusę – nuo 5,5 proc.

iki 2 proc. ir kompensuoti šios neteisybės nė

nežadama.

T.M.: Blogai,kai Ïaidimo taisyklòs keiãiamos jauÏaidimo eigoje,taãiau ar Vyriausybò turòjo kità

2011 / 07 / 18veidas

LAURA GVOZDAITñ

SOCIALINñ APSAUGAINTERVIU

Naivu tikòtis, kad “Sodra”pati gali “suvalgyti” perkriz´ susikaupusià savo skolà

Metai 2011 2015 2020 2025 2030

5 5,85,5 5,3 4 6,2 3 5,8 2 5

Pajamos pensijoms (mlrd. Lt)I‰laidos pensijoms (mlrd. Lt)

Prognozuojama Lietuvos pajamųir išlaidų pensijoms dinamika iki2030 m.

·altinis: Kauno technologijos universiteto Finans˜katedros tyrimas

·.M

AÎ

EIK

OS

(B

FL)

NU

OT

R.

·.M

AÎ

EIK

OS

(B

FL)

NU

OT

R.

Teodoras Medaiskis:"Bloga ne "Sodra",o populistiniai politik˜ sprendimai"

2011 / 07 / 18 veidas 31

i‰eit∞? Ji padarò tai, kas buvo nei‰vengiama:gelbòjo dabartinius pensininkus bsim˜j˜ sàskai-ta.O savo neigiamà nuomon´ apie visokias kom-pensacijas jau esu i‰sak´s.

Dabar planuojama nauja privataus kau-pimo sistema, vadinama "2+2+2": 2 proc. jaiatitekusi˜ darbuotojo ∞mok˜ ∞ fondà sumo-kòt˜ "Sodra", dar 2 proc. nuo savo atlygi-nimo ten turòt˜ pervesti pats dirbantysis, o valstybò uÏ tai primokòt˜ dar 2 proc. ‰alies vidutinio darbo uÏmokesãio∞mokà i‰ savo biudÏeto.

VEIDAS: Net ir po ką tik

įsigaliojusios motinystės

išmokų pertvarkos Lietuva

elgiasi kaip itin turtinga

valstybė – ar kur kitur dar

mamos skatinamos

nedirbti dvejus metus?

T.M.: I‰ ties˜, motinystòsròmimo laikinomis i‰mo-komis sistema pas mus benedosniausia visoje Europoje.Mano nuomone,motinystòsi‰mok˜ suma "Sodroje" ne-turòt˜ vir‰yti 500 mln.Lt –o ‰tai 2011 m. ji vis dar sieks 1,1 mlrd.Lt.

Bet toks elgesys toli graÏunòra i‰mintinga gimstamu-mo skatinimo strategija –politikams labai lengvapaimti ir keleriems metamsskirti dideles i‰mokas. Betdaug sunkiau yra i‰taisytisistemines bòdas – juk Lietuvoje per maÏai i‰-plòtota vaik˜ iki trej˜ met˜ prieÏiros sistema,dirbantiems maÏyli˜ tòvamsnesudaromos sàlygos derin-ti ‰eimos ir darbo pareig˜.

VEIDAS: Atrodo, kad

pensinio amžiaus ilginimu

turėtų piktintis tik prie

tos ribos jau labai priar-

tėjusieji – visiems kitiems

didesnis ilgiau dirbančių

žmonių būrys tik į naudą?

T.M.: I‰ ties˜ – jauesantiems pensijoje tik ge-riau nuo to, kad bus uÏdirbanãi˜j˜ pensijas,o jaunesniems Ïmonòms irgi lengviau nuo to,kad pensij˜ prievole su jais ilgiau dalysis darbo rinkoje palikti vyresni Ïmonòs. Se-nòjant Lietuvos visuomenei tik ilgiau dirb-dami galime tikòtis, kad pensijos bus moka-mos pakankamao dydÏio, laiku ir nesiskoli-nant.

Beje, visada prie‰taravau dòl pilnos pensijos

mokòjimo vis dar dirbantiems Ïmonòms – jukpensija savo esme yra prarast˜ pajam˜ pakaita-las,o ne kaÏkokia premija uÏ garbingà amÏi˜.Ms˜ visuomenei atkakliai per‰amas mitas,kadorià senatv´ gali uÏtikrinti tik kaupiamoji sis-tema, kuriai nebaisus joks senòjimas. Kà gi,∞sivaizduokime,kad visi senjorai turi po auksomai‰à,o kitkas lieka kaip buv´ – kurianãi˜j˜duonà ir Ïaidimus vis dar per maÏai.Tai jukduona ir Ïaidimai nuo to tik brangs ir tas auk-

sas praras savo perkamàjà galià. O rea-lybòje juk turime ne auksà, o litus, kuri˜ vertòdòl ekonomini˜ disbalans˜ lengvai prarandama.

Bòda tik ta,kad Lietuvos darbo rinka nepalan-ki vyresnio amÏiaus dirbantiems Ïmonòms –ir ‰ià problemà reikia spr´sti i‰ esmòs.

VEIDAS: Esate ekspertas, pats valgęs minis-

tro duonos, patarinėjote ne vienam ministrui,

"Sodros" vadovui. Bet gal Jūsų patirtis ir

įrodo, kad Lietuvoje neįmanoma sukurti tobu-

los "Sodros" sistemos – štai Jūs žinote, kas

joje blogai, daug metų esate šalia tų, kurie

sprendžia, bet sistema išlieka ydinga.

T.M.: Klaidinga iliuzija, kad yra kaÏkoks idealas, Ïydroji pauk‰tò, kurio lietuvi‰ka "Sodra" vis niekaip nepagauna. Netiesa. Lietu-voje buvo ir tebòra sukurta gana nebloga so-cialinio draudimo sistema, tik politikams

reikòt˜ nuosekliai laikytistaisykli˜ ir savo populis-tiniais sprendimais josvisos nesprogdinti. ·taituròjome neblogà pa-grindà kaupiamajai sis-temos daliai, bet krizòsi‰vakaròse nepagr∞stai padidintos motinystòsi‰mokos ir pensijos nu-gramzdino "Sodrà" tiek,kad ji nebegalòjo toliaupervedinòti paÏadòt˜procent˜ ∞ privaãius pen-sij˜ fondus.

Turiu vilties, kad pastaroji krizò i‰òjo ∞naudà ir politikai i‰ esmòs suvokò bti-nyb´ gyventi pagal pa-jamas bei dabar su-kurs kur kas teisin-gesn´ socialinio drau-dimo sistemà, kurio-je didesn∞ darbin∞ in-dòl∞ ∞dòjusieji sulauks ir didesni˜ i‰mok˜.

VEIDAS: O kaip Jūs

pats ruošiatės pensi-

jai? Ar pasikliaujate

tik "Sodra", ar kau-

piate lėšas privačiai,

galbūt esate inves-

tavęs į nekilnojamąjį

ar kitokį turtą?

T.M.: Privataus kaupi-mo sistemoje nedaly-vauju – pasikliauju"Sodra".Investicijos galir gerai, bet laimòti in-vestuodami gali tik todarbo profesionalai,

o a‰ bãiau greiãiau mògòjas. Anksãiau buvusiems ministrams priklausydavo I laipsnio valstybinò pensija, bet ji dabar panaikinta – na ir gerai: tikiuosi, kad dar kur∞ laikà bsiu ∞domus universite-to studentams, socialinòs politikos krò-jams, o paskui oriai susitaikysiu su tuo,kas man teisòtai priklausys i‰ socialinio draudi-mo sistemos.

SOCIALINñ APSAUGA

Ekonomistas T.Medaiskis: “Turiu vilties, kad krizò i‰òjo ∞ naudà irpolitikai i‰ esmòs suvokò btinyb´ gyventi pagal pajamas”

·.M

AÎ

EIK

OS

(B

FL)

NU

OT

R.

Sveikatos apsaugos ministro pataròjas Marty-nas Marcinkeviãius – vienas pagrindini˜dabartinòs gydymo sistemos reformos vyk-

dytoj˜ – tvirtina, kad krizò ‰iai sriãiai buvo labainaudinga: pagaliau privertò pradòti prie‰ tai dau-gyb´ met˜ vilkintas pertvarkas. "Kol pinig˜ buvosoãiai, niekaip neatsirasdavo politinòs valiosjuos racionaliai skaiãiuoti", – tvirtina jisinterviu "Veidui".VEIDAS: Tačiau didžioji dalis visuo me -

nės nuo tokių Jūsų teiginių pasišiauš:

koks čia susitvarkymas, jei dabar polik-

linikose reikia primokėti už paslaugas.

M.M.: Galiu labai atsakingai pasakyti: pacient prie-mokos uÏ paslaugas yra tik paãi˜ gydymo ∞staig˜iniciatyva. Taip, finansavimas krizòs metu sumaÏòjo,bet ne tiek, kad kuri nors gydymo ∞staiga metusbt˜ baigusi nuostolingai ar nei‰gyvenusi be pa-pildom˜ pacient˜ pinig˜. Priemokos i‰ pacient˜buvo ir tebòra daugiau psichologinis paãi˜ ∞staigñoras apsidrausti. Visoje sveikatos apsaugos siste-

moje ‰ie pacient˜ sumokami pinigai tesudaro ke-lis procentus ∞plauk ir sistema be j tikrai i‰gyvent .Taãiau jas uÏdrausti nòra prasmòs – juk yra pa-cient˜, kuriems patogiau susimokòti uÏ papildo-mas paslaugas savo poliklinikoje, negu eiti j ie‰kotiprivaãiose ∞staigose.

VEIDAS: Suprantama, kad ligoninių tinklo opti-

mizavimas viešųjų finansų prasme buvo

būtinas – sistema buvo pernelyg išplėtota.

Tačiau, sutikite, sunku patikėti, kad dėl jos

būtų laimingesni žmonės, kurie pirmiau chirur-

go paslaugas gaudavo savo rajonuose, o dabar

turi važiuoti į tolimesnes regionines ligonines.

M.M.: Bet kurie sveikatos apsaugos ekspertai –

tiek Lietuvà nuolat kritikav´ Pasaulio banko atsto-vai, tiek ms vietiniai ekonomistai – buvo teiss:turòjome neefektyvià ir ms˜ mokesãi˜ sistemaipernelyg didel stacionaraus gydymo sistemà. Buvopinig˜, o jie paralyÏiuodavo politin´ valià imtis ne-populiari˜ sprendim˜. Susiklostò absurdi‰kos si-

tuacijos, kurias Vakaruose pasakodavo kaipanekdotà: ant koj dar tik besistojanãioje Lie-tuvoje brangiausios diagnostinòs medicininòs∞rangos – tomograf˜, magnetinio rezonan-so aparat˜ – turime daugiausia visoje ES,skaiãiuojant 100 tkst. gyventoj ! Tai ir ne-keista, kad sveikatos apsaugos biudÏetas per

penkerius metus iki 2008-˜j˜ i‰augo du kartus –nuo 2 mlrd. Lt iki 4 mlrd. Lt.

Taãiau didÏiausia problema, kad didelò dalis t˜lò‰˜ buvo naudojamos visi‰kai neefektyviai ir jãugimo pacientai nelabai pajuto. Na, bent jau ne-buvo dvigubai i‰augusios j aptarnavimo kokybòs.Nesakau, kad lò‰os buvo pavogtos ar i‰‰vaistytos– ne, jos nusòdo gydymo ∞staigose brangiausios

SVEIKATAINTERVIU

"Nesakau, kad lò‰os buvo pavogtos– ne, jos nusòdo gydymo ∞staigosebrangiausios aparatros, medik˜i‰augusi˜ atlyginim˜ pavidalu."

Martynas Marcinkeviãius: “Sveikatos apsaugà krizò privertò

susitvarkyti”LAURA GVOZDAITñ

32 2011 / 07 / 18veidasSveikatos apsaugos ministro patarjas M.Marcinkevičius: „Didžiausia problema, kad dideldalis augančio finansavimo buvo naudojama neefektyviai ir to augimo pacientai nepajaut“

A.U

FAR

TO

"BF

L" N

UO

TR

.

2011 / 07 / 18 veidas 33

aparatros, medik˜ i‰augusi˜ atlyginim˜ pavida-lu. Tai ne nusikaltimas, bet ar Lietuva gali pakeltitokià pabrangusià sistemà?VEIDAS: O kada pacientai pajus tos dabar

vykstančios reformos pozityvias pasekmes?

M.M.: Jie jau jas junta. Na, paanalizuokime kad irtà taip smarkiai kritikuojamà rajon˜ ligonini˜ su-maÏinimà. Sutikite, kai chirurgas daro vienà ope-racijà per savait´, o ginekologas priima vienà gim-dymà per dvi savaites, jo kvalifikacija yra Ïemesnònei kolegos, kuris kasdien operuoja ir priima gim-dymus. Tai pas kur∞ gydytojà js noròtumòtepatekti? Kuri paslauga yra saugesnò pacien-tui? Îinoma, kad ta, kurià jis gali gauti di-desnòje, geriau aprpintoje ligoninòje.

Paskaiãiuokime ir pinigus – juk tai js˜ir ms˜, mokesãi˜ mokòtoj˜, lò‰os. Pagal tai-sykles vienai budòjimo pamainai yra skiriama4,5 etato – taigi joje dirba maÏdaug 10 Ïmo-ni˜. Tai ar mokesãi˜ mokòtojams geriau ap-simoka, kai tie 10 Ïmoni˜ visà pamainà rea-liai dirba, ar kai jie pasòdi be darbo ir einanamo? Niekam ne paslaptis, kad daugiau negupusei t˜ rajonuose budòjusi˜ chirurg˜ iraku‰eri˜ tai buvo tik antraeilòs ar treãiaeilòspareigos. Tai joks nusikaltimas – tik kas uÏtai yra pasiryÏ´s mokòti?VEIDAS: O kokia reali finansinė nauda iš to, kad

jungiamos ligoninės? Koks skirtumas, ar buvo

dvi įstaigos su dviem vadovais, ar liko tik viena

– juk paslaugų, lovų skaičius lieka toks pats.

M.M.: Netiesa, btent paslaug˜ sutelkimas vieno-se, o ne keliose rankose ir yra ‰itos reformos tiks-las. Mes esame vieni ES ãempion˜ pagal bran-gios medicininòs aparatros apkrovimà – tik nuokito galo. PavyzdÏiui, uÏsienyje skaiãiuojama, kadtokia aparatra atsiperka, jei per parà dirba 16 val.Pas mus gi vidutinò apkrova yra dvi trys valan-dos. Nes kiekviena ligoninò buvo ∞krusi atskiràkunigaik‰tyst ir btinai noròjo turòti nuosavà apa-ratrà.

PavyzdÏiui, visam Vilniaus miestui pakakt˜ vie-nos modernios tyrim laboratorijos, kuri yra ∞steig-ta Santari‰kòse. Bet ne, dabar savo atskiras puikiaslaboratorijas turi daugelis ligonini˜, poliklinik˜.VEIDAS: Tai negi jas dabar uždarysi ir versi pa-

cientus ilgai laukti savo tyrimų atsakymų.

M.M.: KaÏko uÏdarinòti, griauti, naikinti nesiren-giame – sveikatos apsauga jautri sritis, revoliucij˜ãia nereikia. Taãiau tolesnio lò‰˜ ta‰kymo nebe-turòt˜ bti.

PaÏiròkite, kaip tam prie‰inasi jungtis neno-rinãios ligoninòs. ·tai Vilniaus onkologijos institu-tui reikia nuosavo pozitron˜ emisijos tomografo– ir viskas, netinka, jei jis stovòs Santari‰ki˜ kli-nikose kitoje gatvòs pusòje. O ·tai Kauno onko-logijos ligoninò jau tapo Kauno klinik˜ padaliniu,nors ir ∞sikrusi visai kitame miesto gale.VEIDAS: Kokie yra jau pasiekti reformos re-

zultatai?

M.M.: Reforma turi baigtis iki ‰i˜ met˜ pabaigos,taigi kol kas skaiãiuojame tik tarpinius rezultatus.

·iandien turime 11 juridini˜ vienet˜ maÏiau, 70sumaÏòjo ligonini˜ skyri˜. Stacionari˜ paslaug˜skaiãius sumaÏòjo 2 proc., o ambulatorini˜ i‰augo8 proc. Ypaã dÏiugina pastarieji du skaiãiai, nes iki‰iol pas mus buvo teikiama per daug brangi˜ sta-cionaraus gydymo paslaug ir per maÏai buvo anks-tyvos diagnostikos, pirminio lygio paslaug˜.VEIDAS: Džiaugiatės ir sumažėjusiu kompen-

suojamųjų vaistų biudžetu – tačiau ar tai ne-

reiškia, kad pacientai dabar tiesiog daugiau

susimoka patys?

M.M.: Lietuvos vaist˜ rinka – atskira sritis, kurio-je taip pat buvo tarpstanãi˜j˜ i‰ kasmet visdidòjanãio kompensuojam˜j˜ vaist˜ biudÏeto. Ir,deja, tai buvo ne pacientai. I‰ra‰om recept skaiãiusaugo kur kas maÏesniu procentu nei finansavimas,kurio didòjimas buvo palankiausias komercinòmsstruktroms.

Sakote, dabar, maÏinant vaist˜ kompensavimobiudÏetà, nebòra galimybi˜ ∞ sàra‰us ∞traukti nau-

jausi etini vaist , kurie yra labai brangs? Tai kadyra kaip tik prie‰ingai: finansavimui augant smar-kiausiai, per visus 2007–2008 m. ∞ sàra‰à nebu-vo ∞trauktas nò vienas naujas vaistas. Po ilgos per-traukos rengiamòs tai padaryti ‰iemet – ir ãia poto, kai pernyk‰tòs valstybòs i‰laidos vaist kompen-savimui sumaÏòjo 43 mln. Lt arba 8 proc. Beje,

paãi pacient priemokos per visus metus taip patsumaÏòjo 49 mln. Lt arba maÏdaug 10 proc. Oi‰ra‰om recept skaiãius netgi didòjo. Taigi kai kas‰ioje sistemoje iki ‰iol buvo negerai, ir ne taip sun-ku susigaudyti, kam tai buvo palanku.VEIDAS: Ant Sveikatos apsaugos ministerijos

(SAM) pyksta ir privačios gydymo įstaigos. Iš

tiesų, kodėl negalima paleisti kiekvienos paslau-

gos finansavimo paskui pacientą – taip darbo

sumažėtų ir valstybinėms įstaigoms, nes ne-

mažai pacientų jau galėtų primokėti tik už pri-

vatų aptarnavimą, jei patį gydymą valstybė

jiems kompensuotų bet kurioje įstaigoje?

M.M.: Toks variantas bt ∞manomas tik tada,jei sveikatos apsaugos biudÏetas bt neribo-tas. Dabar gi paãi˜ brangiausi˜, sudòtingiau-si operacij skaiãius yra ribojamas ne tik pri-vaãioms, bet ir valstybinòms ligoninòms –paprasãiausiai, pinig yra tiek, kiek yra, ir juostenka paskirstyti ne tik pagal poreik∞, bet irpagal galimybes.

Be to, ar galima pykti ant SAM, kad ji tei-kia prioritetà valstybinòms ligoninòms? Juktik jos ∞sipareigoja dienà nakt∞ priimti bet ko-kios bklòs, bet kokios socialinòs padòties pa-cientus. Ar privaãios ligoninòs priims benam∞i‰ gatvòs? Ne, jos nori steigtis tik Vilniuje –

vien Antakalnio rajone dabar yra 3 stacionarias gy-dymo paslaugas teikianãios privaãios ∞staigos.KaÏkodòl jos nenori steigtis Roki‰kyje, ·alãinin-kuose – silome, ten stinga ligonini˜.VEIDAS: Organizacijos "Transparency Internatio-

nal" skaičiavimu, kasmet Lietuvoje gydytojams

gali būti sumokama maždaug 300 mln. Lt kyšių.

Ar iš viso įmanoma sugriauti šią ydingą sistemą?

M.M.: Gydytojai yra tos paãios ms visuomenòs,kuri ∞pratusi ir imti, ir duoti, dalis. ·i yda giliai∞si‰aknijusi, viena kaÏkuri grandis nepajògi jos ∞veik-ti. Kaip js ∞sivaizduojate – Ïemòtvarkininkai, po-licininkai ims, o gydytojai – ne?

A‰ galòãiau dabar pareik‰ti: grieÏtai neleisimemedikams imti ky‰i ! Bet tiesa ta, kad j˜ atlygini-mai yra per maÏi palyginti su Vakarais – ten gy-dytojai uÏdirba penkis ‰e‰is kartus didesn´ nei vi-dutinò algà, o mes tegalime mokòti du kartus di-desn´. Todòl nuo seno medikai i‰mok´ gyventine tik i‰ atlyginimo, bet ir i‰ pacient˜ atlygio.VEIDAS: Kaip Jums pačiam sekasi sėdėti ant

dviejų kėdžių? Ar galite objektyviai reformuoti

gydymo įstaigas, kai pats tebesate vienos jų –

Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro –

vadovas?

M.M.: Joki prie‰taravim ãia ne∞Ïvelgiu, tai jau yrapatvirtinusi ir valstybinò tarnybinòs etikos komi-sija. Centro steigòjas yra Vilniaus savivaldybò, tai-gi ministerijai jo reikal˜ spr´sti netenka.

Ar suspòju abu darbus dirbti kokybi‰kai? Ma-nau, kad taip. A‰ turiu labai daug energijos, kol ne-dirbau ministerijoje, vadovavau dar ir Lietuvos psi-chiatr˜ asociacijai. Ir mano ligoninò, ir sveikatosapsaugos reforma laikosi gerai – manau, kad su-sidoroju.

SVEIKATA

Tomografų, magnetinio rezonansų aparatų, lygkokie turtuoliai, turime daugiausiai ES

Privalomojo sveikatos draudimofondo išlaidos kompen suo ja mie -siems vaistams ir medicininėmspriemonėms

2006m. 2007m. 2008m. 2009m. 2010m.

534 618 683 696 653

I‰laidos (mln. Lt)

Šaltinis: Valstybinò ligoni˜ kasa

"VEI

DO

" A

RC

HY

VO

NU

OT

R.

"VEI

DO

" A

RC

HY

VO

NU

OT

R.

Farmacininkams nereikòjo labaisukti galvos, kaip i‰tverti eko-nominius sunkumus, nes duo-

nos ir vaist˜ Ïmonòs nenustoja pirktinet per krizes. Taãiau pradòtas ∞gy-vendinti Vaist˜ kain˜ maÏinimo ir j˜prieinamumo gerinimo planas pri-vertò pasispausti ir farmacijos kom-panijas. Apie tai kalbamòs su UAB“Berlin Chemie Menarini Baltic”generaliniu direktoriumi dr. Algi-mantu BlaÏiu.

A.B.: ValdÏios priimti sprendi-mai siekiant sutaupyti lò‰˜, skirt˜ vaistamskompensuoti, atitinka padòt∞. Farmacijoskompanijos turòjo maÏinti kainas, josprisitaikò prie situacijos. Kito kelio nebu-vo, juk jei taupom, tai taupom visi. Visdòlto ∞vestas vadinamasis "tunelis", kaikompensuojamieji vaistai negali bti 50proc. brangesni uÏ pigiausius, per daugreguliuoja kainas. Îmonòms, kurie galiprimokòti, reikòt˜ leisti tà daryti, nes dabarvaldÏia pradòjo rpintis ir ne savo pinigais.I‰ valstybòs biudÏeto dengiama tam tikrasuma uÏ vaistus, bet yra daug daugiaukainuojanãi˜, o vadinamasis "tunelis"neleidÏia kompensuoti brangesni˜ vaist˜.PavyzdÏiui, jeigu pigiausias vaistas kai-nuoja 10 Lt, tai brangiausias gali kainuotitik 15 Lt. Daugiau kainuojantys vaistaivisai nepatenka ∞ kompensuojam˜j˜ vaist˜sàra‰à. Tegu valstybò taupo savolò‰as, bet Ïmogus, kuris negailipinig˜ sveikatai, turòt˜ patsnuspr´sti, kiek gali prisidòti.

– Js dirbate ir Skandinavijos‰alyse. Kaip ten veikia kompen-suojam˜j˜ vaist˜ sistema?

A.B.: Kuo ‰alis turtingesnò, tuodaugiau ir kompensuoja. Skan-dinavijos ‰alyse, kol Ïmogus maÏai serga irjam vaistams reikia nedaug pinig˜, patssusimoka. Sergantiesiems lòtine liga didÏiojidalis kompensuojama. Liga negali atimti i‰Ïmogaus paskutini pinig . Ms bòda ta,kad vieniems kompensuojama 100 proc., okitiems 80 arba 50 proc., nors visi vienodaineturtingi. Reikia ie‰koti aukso vidurio, nesvisiems pinig niekada neuÏteks. Kuriamosnaujos technologijos, bus sukurti fantasti‰kaigeri vaistai, nuostabiausi protezai ir t.t., betvisa tai bus labai brangu. Kaip teisingaivisiems padalyti, tai ateities klausimas.

– Js˜ nuomone, ar vaistai Lietuvojegalòt˜ pigti?

A.B.: Vaist˜ kainos Baltijos ‰alyse jau

dabar yra vienos maÏiausi˜, tad nòra kurdaugiau j˜ leisti. Neturòtume orientuotisvien tik ∞ pigiausius vaistus, nes tokie ir pa-prasãiausi. ·iandien farmacijos pramonògali pateikti labai efektyvi˜ vaist˜, bet jieyra ir brangesni. Negalima eiti tokiu keliu,kai vaistai pardavinòjami labai pigiai, darir dòl to, kad farmacijos kompanijomsreikia lò‰˜ investuoti ∞ nauj˜ vaist˜ krimà.Juk naujam vaistui sukurti reikia maÏdaugmilijardo eur˜. Pastaruoju metu nauj˜vaist˜ pasila smarkiai sumaÏòjo, nesmaÏiau investuojama, ypaã Europos kom-panijose. Mat Europoje valdÏia nustatosavo kainà kompensuojamiesiems vais-tams, o lazda turi du galus – nelieka pinig˜investicijoms. ·iandien pasaulyje vyraujaJAV farmacijos kompanijos, nes jos turi uÏkà kurti naujus vaistus.

– Vadovaujant keturioms pirmosiomsLietuvos vyriausybòms Sveikatos apsau-gos ministerijoje òjote viceministro parei-gas. Tad ∞domu suÏinoti, kaip vertinate‰iandienin´ sveikatos apsaugos sistemà.

A.B.: Galiu vertinti kaip profesionalas,nes ‰ioje srityje dirbau septyniolika met˜.·iandien Lietuvos sveikatos apsauga yralabai auk‰to lygio. Mane labiausiai dÏiugi-na, kad nuòj´s ∞ gydymo ∞staigà randu tai,kà seniau maãiau Amerikoje ar ·vedijoje.Medikai jau ir pas mus dirba graÏioje,tvarkingoje aplinkoje, turi geriausi˜ gydy-mo instrument˜, moderniausios aparatros,poliklinikos pertvarkytos, ligoninòs atnau-jintos. Ai‰ku, taip yra dar ne visur, bet

paÏanga akivaizdi.Be to, Lietuvoje medicinos paslaugos

labiau prieinamos nei kitose ‰alyse.Neseniai mano kolega Suomijoje pasitem-pò kojos rai‰ãius, taãiau tik po mònesiogalòjo patekti pas gydytojà. Kai Anglijojepradòjo kar‰ãiuoti vienos ms˜ buvusiosdarbuotojos vaikas, jiems liepò pas gydy-tojà ateiti po savaitòs. Mes priprat´ priepalyginti geros sveikatos apsaugos, todòl irkritikuojam, bet reikia Ïinoti, kas vykstakitose ‰alyse. Net ir krizò Lietuvos svei-katos apsaugai nesmogò taip, kaip, tarkim,Latvijoje. Ten buvo imtasi drasti‰k˜priemoni˜: ligonini˜ sumaÏinta beveikdvigubai, uÏdraustos net planinòs operaci-jos, palikta tik ekstra pagalba.

– Vis dòlto, pastaruoju metu ypaãpadaugòjo kaltinim˜ ms˜ medikams,

bandym˜ prisiteisti moralinòsÏalos atlyginimà uÏ j˜ aplaidumà.Ar tikrai gydytojai neatsakingaidirba?

A.B.: Yra visoki atvej , taãiaudauguma gydytoj dirba atsakingai irsunkiai. Viena i‰ prieÏasãi yra ta, kadms Ïmonòs atsakingu uÏ savo svei-katà laiko gydytojà, o ne save. Gydy-

tojas tik padeda. PaÏiròkite, kaip savo svei-kata rpinasi visapusi‰kai kultringi Ïmones:jie saugo savo sveikatà, uÏsiima knokultra, kai reikia, tvarkingai geria vaistus.

Ai‰ku, Ïmogui liga – tai nelaimò, i‰gàstis,o kartais ir mirtis, todòl kritikos ne∞manomai‰vengti. Be to, gydytojas ne visada laimikovà prie‰ ligà, nes Ïmogus yra mirtingas,todòl apkaltinti medikà visuomet galima rastiuÏ kà. Taãiau tai neturòt˜ tapti ∞prasturei‰kiniu, nes medikai pradòs elgtis formaliai,kaip para‰yta instrukcijose. Tai pavojingatendencija, kada medikai gydo ligà, o neligon∞. Tad nepagr∞stas gydytoj puldinòji-mas padarys visai sveikatos apsaugai didelòsÏalos.

34 2011 / 07 /18veidas

FARMACIJA PR

Algimantas BlaΩys: “Vaist¨kainos Baltijos ßalyse –vienos maΩiausi¨

VIDA JASUKAITIENñ

"Nepagr∞stas gydy-toj˜ puldinòjimaspadarys visaisveikatos apsaugaididelòs Ïalos."

A.U

FAR

TO

("B

FL")

NU

OT

R.

·.M

AÎ

EIK

OS

("BF

L")

NU

OT

R.

352011 / 07 / 18 veidas

Savaitra‰ãio "Veidas" specialiajame nume-ryje "Prognozòs 2011" prezidentò DaliaGrybauskaitò perspòjo: "Tampame oli-

garch ir nu sikalstamo pasaulio valdoma vals-tybe." Taip mil Ïi ni‰kà autoritetà ir pasitikòjimàÏmoni˜ akyse turin ti valstybòs vadovò formu-luoja, kas yra didysis ms vi s nelaimi kalti-ninkas.

Kolega Audrius Baãiulis "Veido" komenta-re pa gr∞stai tvirtina, kad ms˜ oligarchai gero-kai apsil p ir i‰ esmòs nòra labai ∞takingi politi-koje. Juk Bronis lovas Lubys (apsidÏiaug´s "kaipkibiras", kad nò ra turtingiausias Ïmogus Lietu-voje) buvo i‰mestas i‰ suskystint duj termina-lo statybos, Darius Mockus turòjo susitaikyti sudideliais alkoholio akcizais ir alkoholio rekla-mos draudimu, o "Vilniaus preky bos" grupòs sa-vininkai buvo i‰mesti i‰ atominòs elek trinòs sta-tybos projekto.

Taigi tenka konstatuoti, kad politikai daÏnaidòl sa vo nesòkmi ir ribot gebòjim yra linkíe‰koti prie ‰˜ bei kaltinink˜ ne savo gretose irkaltinti stambiojo verslo atstovus. I‰ ties tik po-litikams tenka at sakomybò, kad iki ‰iol nòra pa-judòjusi naujos atomi nòs elektrinòs statyba,pavòluotai pradòti tiesti elektros tiltai ∞ Lenkijà ir·vedijà, vòÏlio greiãiu juda su skystint duj ter-minalo statyba.

Tarptautini ÏodÏi Ïodyne Ïodis "oligarchi-ja" kil dinamas i‰ graiki‰ko ÏodÏio oligarchia (oli-gos – keli, keletas, archo – valdyti, komanduo-ti) ir apibrò Ïia negausià valdanãi j asmen grup ,nedaugelio valdÏià. Kad ir kà ‰is Ïodis reik‰t˜tarptautiniame Ïodyne, Lietuvoje jis turi kità pra-sm . Vieniems tai Ïmogus, nulemiantis vadÏiossprendimus savo eko nominiams interesams, ki-tiems – stambaus masto vagies sinonimas, tre-tiems – paniekos ar pavydo objektas.

Oligarchijos ∞taka parlamentinòms demok-ratijoms nòra tik Lietuvos atvejis. Tai vis˜ po-sovietini ‰ali poÏymis, partin kin nomenk-latrà pakei tus pinig˜ ir ∞takos sluoksniams,galòjusiems geriau pasinaudoti pereinamuojui‰ socializmo ∞ ka pitalizmà laikotarpiu. Taãiauoligarchija veikia ir senosios demokratijos ‰aly-se. Vokietijos socialdemokrat ideologas ir No-

belio premijos laureatas Guenteris Grassas prie‰kelerius metus viename savo interviu tvirtino,kad stambiojo kapitalo ∞taka Vokietijos Bundes-tagui yra lemiama. Toks ra‰ytojo teiginys su kau-pu pasitvirtino, kai sunkmeãiu stambi˜j bank˜lobistai privertò savo bankus ‰elpti vis mokesãimokòtoj˜ pinigais, ‰antaÏuodami galimu tota-liu finansiniu kolapsu.

Ar tikrai visi oligarchai yra tik blogis? Ar visdòlto yra atvej , kai j poveikis politikai ir ∞takavisuomenei yra progresyvs? Kaip atskirti ver-tingus visuomenei nuo neverting˜ oligarch˜?

Vienas ga lim j vertinimo bd yra vertinimaspagal j sie kiam ekonomini interes ilgalai-ki‰kumà. Kuo in teresai trumpalaiki‰kesni, tuo jvertingumas ma Ïesnis. Trumpalaikiai ekonomi-niai interesai daÏniausiai susij su spekuliaciniaistikslais, noru greitai pra lobti pasinaudojant savofinansine ∞taka ir verãiant jà politine. Kas galòt˜bti tie naujieji Lietuvos oligarchai, kurie nau-dodamiesi ne valstybòs krimo pereinamuojulaikotarpiu, o savo protu ir moderni techno lo -gij Ïiniomis galòt ne tik uÏdirbti didelius kapita -lus, bet ir suteikti naujà intelektin∞ postm∞ Lie-tuvos politikai, i‰keliant jai modernumo, kom -petencijos ir progreso reikalavimus, neleidÏiantLie tuvos politikai stagnuoti ir apkerpòti, o pi-lieãiams suteikiant vilt∞, kad Lietuvoje ne tik po-litine ∞taka, bet ir savo protu bei gebòjimais ga-lima susikurti or gyvenimà. Tokie Ïmonòs galòtbti ir jau yra tiek prof. Vladas Algirdas Bume-lis, tiek Viktoras Butkus, sòkmingai plòtojantystarptautinius biotechnolo gij˜ verslus, tiek Ilja

Laursas, jau ∞rod´s savo gebòjimus ∞siterpti ∞pasaulio IT milÏin gretas.

I‰ ‰i Ïmoni Lietuva gali tikòtis proverÏio,bet jiems Lietuvos valstybò turi padòti skverbtis∞ pasaulio rinkas. Taip, kaip tai darò kit valsty-bi po litikai, numat , kad be moderni techno-logij˜ konkurencija globaliame pasaulyje busne∞manoma. Pamokomas pavyzdys, kaip oligar-chai gali pasitarnauti savo ‰aliai, yra Piet Koròjoskoncernai "Hyunday", "Kia", "Samsung" ar LG.·ios bendrovòs po Koròjos karo buvo augina-mos dirbtiniu bdu, jas kuriant ir remiant tiekgausiais finansais, tiek pajungiant ‰alies univer-sitetus ir kitus intelektinius i‰teklius naujomstechnologijoms kurti. ·i kompanij savininkñiekas nevadino oligarchais ir nebandò j bloga∞taka valstybei gàsdinti Ïmoni . ·ie Ïmonòs buvorengiami dideliems darbams.

Jei politikai tikrai nori maÏinti neigiamà oli-garch˜ ∞takà ‰alies politiniam procesui, yra se-niai Ïinom ir patikim bd , kaip maÏinti nei-giamà valstybòs oligarchizacijos laipsn∞. Vienàj˜, daug kart˜ i‰diskutuotà dar prezidento Val-do Adamkaus laikais, vòl priminò prezidentòD.Grybauskaitò: politinòs partijos neturi bti fi-nansuojamos juridini asmen aukomis. Parti-jos neturi atidirbinòti uÏ verslo finansin paramà.

Teisybòs dòlei reikia pridurti, kad prezidentòpamir‰o pat∞ svarbiausià partij finansavimo ‰al-tin∞. Pagrindinis partij finansavimo ‰altinis ne-gali bti mokesãi mokòtoj pinigai. Tai turi btipartijos nari˜ mokesãiai, i‰laikant savo partijà.Tik ‰is mokestis parodo, kiek partijoje yra nari˜ir kokiai visuomenòs dalai jos atstovauja. Sekti-nas pavyzdys yra Vokietijos politini partij fi-nansavimo ∞statymas, pagal kur∞ ‰ios ‰alies par-tij ròmimas i‰ biudÏeto priklauso ne tik nuo rin-kim rezultat , bet ir nuo partijos nari skaiãiaus,j˜ per valstybin´ mokesãi˜ rinkimo sistemà i‰partijos nari˜ surenkam˜ mokesãi˜. Toks yraskaidrus politikos finansavimas.

Kitas pasaulyje gerai Ïinomas ir seniai patik-rintas antioligarchinis demokratijos veikimobdas yra lobistinòs veiklos ∞statymas. Lietuvo-je jis veikia tik formaliai. Verslo asociacijoms pa-likta galimybò nesiregistruoti lobistais ir veiktisavo nuoÏira, vie‰ai nedeklaruojant savo gru-pini interes .

O ypaã veiksminga kovos su valstybòs oli-garchizacija priemonò yra laisva Ïiniasklaida.Bet absoliuti dauguma Lietuvos Ïiniasklaidosjau sòdi oligarch ki‰enòje. Prie to prisidòjo trum-paregi‰ka politika, teisinòmis priemonòmisneuÏkirtusi galimybòs stambiajam kapitalui su-pirkti Ïiniasklaidà bei per sunkmet∞ smogusiÏiniasklaidos priemonòms maksimaliu mokesãitarifu ir taip jas nuskurdinusi, priversdama par-siduoti oligarchams.

Ne visi oligarchai yra blo-gis. Tad svarbiausia atskirtivisuomenei Ïalingus ir jainaudingus oligarchus.

ALGIMANTAS ·INDEIKIS

Senuosius oligarchus, kuriuospagimdò pradinis atkurtos nepri-klausomybòs laikotarpis, turòt˜pakeisti naujieji oligarchai. Savoprotu kurdami ‰iuolaikines tech-nologijas jie ne tik sugebauÏdirbti didelius kapitalus, bet irkuria naujà verslo bei visuo-menòs santyki˜ kultrà bei garsi-na Lietuvà visame pasaulyje.

Ar visi oligarchai yra blogis?

"VEI

DO

" A

RC

HY

VO

NU

OT

R.

KOMENTARAS

Auk‰tojo mokslo sistemos reforma, kurisutapo su ekonominiu sunkmeãiu,paskatino universitetus pradòti vado-

vautis rinkos principais. Buvo Ïengtas svarbusÏingsnis, leidÏiantis auk‰tajai mo-kyklai sutvirtinti savo pozicijas vietos rinkoje.Taãiau kur kas svar-biau nepralaimòti konkurencinòskovos tarptautinòje arenoje.Kaip topasiekti,klausiame Mykolo Rome-rio universiteto rektoriaus prof.Alvy-do Pumpuãio.A.P.: Prasidòj´ pokyãiai, priòmus naujà Auk‰tojo mokslo ∞statymà,yra paÏangs, nes universitetai veikia rinkos sàlygomis.Iki tol buvoparadoksali situacija – universite-tas rengò darbuotojus rinkai, patsnebdamas jos dalyvis.Auk‰tosiosmokyklos vadovavosi jòzuiti‰ku principu,kai patariama kitam,norspats to niekada nedarysi. Pokyãiaisvarbs ir dòl to,kad dabar univer-sitetas negalòs kaltinti valstybòs dòlsavo padaryt˜ klaid˜.Juk priekai‰tai ir kaltini-mai daÏniausiai yra savo nekompetencijos,nege-bòjim˜ perkòlimas kitam.Visuotinòs krizòs laiko-tarpis paskatino universitetus prisiimti at-sakomyb´.

VEIDAS: Ar tai reiškia, kad ekonominis

sunkmetis aukštojo mokslo sistemai davė

daugiau naudos nei žalos?

A.P.: Jeigu ne krizò, galbt auk‰tojo mokslo pergrupavimas bt˜ dav´s itin pozityvi˜ rezul-tat˜. Finansiniai sunkumai ‰iek tiek stabiliza-vo ‰iuos procesus, taãiau pergrupuotos jògosturòt˜ palankiai nuteikti ateiãiai.Vis dòlto per-sitvarkyti viduje galima labai greitai,taãiau reikialaiku prisitaikyti ir prie pasaulio fono, mat vi-sos gròsmòs ateina btent i‰ ten. Gyventoj˜maÏòja visame pasaulyje, i‰skyrus Azijos val-stybes,o i‰puoselòti,galingi pasaulio universite-tai ie‰ko darbo.Tad jie bet kada gali Ïvilgtelòti∞ Lietuvos intelekto rinkà. Jeigu ms˜ ‰alyje bt˜ ∞kurti du ar trys stipri˜ uÏsienio ‰ali˜ uni-versitet˜ filialai, kilt˜ pavojus net Lietuvos tapatybei.

VEIDAS: Kaip turėtų keistis mūsų aukštosios

mokyklos, kad jų nenušluotų užsienio univer-

sitetai, o, atvirkščiai, jie taptų lygiaverčiais

partneriais?

A.P.: Nuopuolio Lietuvos auk‰tojo mokslo sis-temoje tikrai nòra.Per pastaruosius kelerius me-

tus ms˜ universitetai pasaulio reitinguose pa-kilo i‰ 53 ∞ 47 vietà. Pernai Mykolo Romeriouniversitete vyko Pasaulio universitet˜ asociaci-jos kongresas "Auk‰tojo mokslo etika ir verty-

bòs globalizacijos eroje: i‰‰kis disciplinoms".Tai irgi Ïinia Lietuvai,kad jos auk‰tojo mokslosektorius yra pakankamai vertinamas. Juk betkur ‰is kongresas nevyksta.Be to,kiek teko da-

lyvauti kitose ‰alyse organizuoja-muose forumuose,kongresuose,nòkarto nepajutau diskomforto,kadms˜ ‰alies auk‰tojo mokslo lygisbt˜ prastesnis.Taãiau ‰iuo metu pasaulyje kuria-

si nauji universitet˜ dariniai –megatinkl˜ sistemos.Tai galingossàjungos, vienijanãios po du trismilijonus student˜.Lietuvoje taippat bt˜ galima sudaryti virtualiàar kitokià keli˜ universitet˜sàjungà, i‰ry‰kinant kiekvienostipriàsias puses,ir kaip vien∞ ∞jungti∞ kur∞ nors pasaulin∞ megatinklà.Ten btina rasti uÏuovòjà.Tada uni-versitetai stabiliau jaust˜si ir vidausrinkoje, tapt˜ stipresni ir naudin-gi savo kra‰tui.Mat prisijungus priepasaulio universitet˜ tinklo lietu-

viams nereikòt˜ vaÏiuoti studijuoti ∞ uÏsien∞.Tinklai suvienodina universitetus.Koks skir-

tumas,per kuriuos vartus ∞eisi ∞ pasaulio erdv´:per Malaizijos, Seulo ar Lietuvos universitetà,– vis tiek atsidursi ten pat ir galòsi naudotisvisomis galimybòmis. PavyzdÏiui, visomisduomen˜ bazòmis, klausyti profesori˜ i‰ kit˜universitet˜ paskait˜,dalyvauti student˜ main˜programose ir kt.Be to, kaip ten studijav´s stu-dentas gauna trij˜ universitet˜ diplomà. Kuotoliau,tuo labiau stipròs universitet˜ jungimosi∞ virtualius tinklus tendencija.Tai nei‰vengia-mas kelias, norint i‰likti rinkoje. ·is laikmetistam puikus,tik reikia i‰naudoti visas galimybes.

VEIDAS: Ar neturtingus mūsų universitetus

noriai priims virtualūs pasauliniai tinklai?

A.P.: Mes jau dabar bendraujame, pasira‰omesutartis su JAV, Piet˜ Koròjos universitetais,kuri˜biudÏetas siekia tris–penkis milijonus doleri˜.Jie daug kà gali leisti,todòl su tokiais universite-tais pasaulio erdvòje konkuruoti labai sudòtin-ga. O dabar nieko nedomina nei auk‰tosiosmokyklos istorija,nei praeities nuopelnai,svar-bu, kà ji gali ‰iandien duoti, kiek yrakonkurencinga, finansi‰kai stipri ir paklausivietos bei uÏsienio studentams.Reikia atsisakyti

·VIETIMASINTERVIU

Apie aukštąjį mokslą skaičiais

2010–2011 mokslo metais Lietuvos uni-versitetuose studijavo 184,2 tkst. stu-dent˜

Ms˜ ‰alyje veikia 22 valstybiniai irnevalstybiniai universitetai

Auk‰tosiose mokyklose dirba apie 10tkst. pedagog˜

Auk‰tàj∞ i‰silavinimà Lietuvoje turi 16proc. Ïmoni˜

2010 m. vienam auk‰tojoje mokyklojebesimokanãiam asmeniui valstybò skyrò8,1 tkst. Lt

2011 / 07 / 18veidas36

·iandien ∞ universitetus ∞stoja 35-40 tkst. abiturient˜, po dvy-likos met˜ stos maÏdaug 14 tkst.

Alvydas Pumputis: "Vienintelis keliasuniversitetams i‰likti konkurencingiems —jungtis ∞ virtualius pasaulinius tinklus"

VAIDA STO·KUVIENñ

“VE

IDO

” A

RC

HY

VO

NU

OT

R.

DR

EA

MS

TIM

E N

UO

TR

.

minties, kad uÏsienyje kaÏkas padòs, turime patys ie‰koti bendradarbiavimo patrauklumopagrindu ir i‰sikovoti pozicijas.O uÏsienio erdv´∞veikti galime tik demonstruodami auk‰tàkokyb´.Vis dòlto tai reals tikslai, nes uÏaugonauja karta, kyla ms˜ profesros lygis, gr∞ÏtaÏmonòs,baig´ doktorantros studijas uÏsieniouniversitetuose.

VEIDAS: Ar mūsų studijų

programos, Jūsų ži-

niomis, atitinka darbo

rinkos poreikius?

Užsienio ekspertai prog-

nozuoja, kad ateityje

perspektyviausios bus

technologijų ir fizinių

mokslų specialybės, ta-

čiau Lietuvoje daugiau-

siai stojančiųjų vis tiek

į vadybą bei teisę.

A.P.: KaÏkam buvo naudin-ga paleisti ant∞,kad Lietu-voje per daug rengiamateisinink˜ ir vadybinink˜.Mykolo Romerio univer-siteto uÏsakymu 2011 m.atliktas reprezentatyvus Lietuvos darbdavi˜ nuo-monòs tyrimas atskleidò,kad teisòs ir vadybos spe-cialistai patenka ∞ labiau-siai trkstam˜ penketukà.Agentros "Factus Domi-nus" atliktame tyrime da-lyvavo 304 valstybinio sek-toriaus institucij˜,privaãi˜∞staig˜ ir ∞moni˜ vadovai,kuri˜ veikla orientuota ∞paslaug˜ sektori˜.Tyrimorezultatai ms˜ nenustebi-no, juk Lietuvoje net 64proc. vidaus produktokuriama paslaug˜ sferoje ir‰is sektorius toliau auga.Tad ir finansini˜, teisini˜,kit˜ socialini˜ paslaug˜specialist˜ reikòs. Kuoauk‰tesnio i‰sivystymo‰alis, tuo didesnò vidaus produkto dalis kuria-ma paslaug˜ sferoje.Visose ‰alyse technologi-ni˜ moksl˜ svoris krinta.Gali bti sukurta ide-ali prekò, bet be patrauklaus pardavimo ji vo-liosis sandòliuose.

VEIDAS: Ar, Jūsų nuomone, Lietuvai nereikėtų

orientuotis į technologijų sritis?

A.P.: Kaip produkt˜ kròja,Lietuva yra silpna.Technologini˜ moksl˜ sòkmò bt˜ didesnò,jeigu bt˜ orientuojamasi ∞ taikomuosiustyrimus, o ne ∞ fundamentinius, kurie labai imls finansams ir nesòkmòs procentas

gana didelis. Lietuvos biudÏetas tokiems tyri-mams per maÏas. Technologij˜ perkòlimas i‰kit˜ ‰ali˜ – naudingesnis ir pigesnis.

O jei gr∞‰ime prie studij˜ program˜, tai net ir studijuojant tiksliuosius mokslus turi bti skiriama daug dòmesio humanistiniampradui, kad Ïmogus matyt˜ savo vietà vi-

suomenòje ir nukreipt˜ kitus. Îmonòs bai-g´ sociologinius ir socialinius mokslus yra aukso vertòs, nes j˜ i‰manymas ir poÏiris labai platus. Jie lengvai prisitaiko prie aplin-kos, todòl yra naudingi ir sau, ir kitiems. ·ian-dien jau nereikia gryno ekonomisto arteisininko.

VEIDAS: Prognozuojama, kad ateityje labiau

bus vertinami specialistai, įgiję konkrečią

specialybę ir galintys įgūdžius darbo rinkoje

pritaikyti iškart. Tad ar ne per daug šiandien

Lietuvoje studijuojančiųjų aukštosiose

mokyklose, kuriose praktiniams įgūdžiams

skiriama nepakankamai dėmesio?

A.P.: Lietuvoje ‰iandien tik 16 proc.Ïmoni˜ turiuniversitetin∞ i‰silavinimà.O Suomijoje, ·vedi-joje,Vokietijoje – apie 40 proc., Japonijoje,Kanadoje,JAV – daugiau nei po 40 proc.Dar2007 m. Lietuvoje buvo vienodas skaiãius

Ïmoni˜, turinãi˜ pra-din∞ ir auk‰tàj∞ i‰sila-vinimà.Vos keleri metai,kai gyventoj˜ strukt-ra pasikeitò auk‰tojo mokslo naudai, taãiaunenutyla kalbos, kad pus mus per daug auk‰-t˜j˜ mokykl˜ student˜.Galbt patogiau,kai vi-suomenò ne per daugi‰lavinta, – tada ir pa-prasãiau valdoma.Japo-nai, ‰vedai, suomiai,atvirk‰ãiai, kelia tikslà,kad auk‰tasis i‰silavini-mas tapt˜ visuotinis.Lietuvoje intelekto ko-eficientas taip pat turibti labai auk‰tas,antraip pralaimòsimekonkurencin´ kovà.

Labai svarbu,kad ben-drojo lavinimo mokyk-la, profesinò mokykla,kolegija ir universitetastapt˜ bendra sistema.Kai, pavyzdÏiui, bai-g´s kolegijà studentas,nekartodamas t˜ paãi˜dalyk˜,i‰kart eina ∞ kitàlyg∞, jis ne‰vaisto savolò‰˜, laiko, intelekto, ouniversitetas priima la-biau motyvuotà Ïmog˜.

O universitet˜ skaiãi˜Lietuvoje padiktuosrinka.·iandien ∞ univer-sitetus ∞stoja 35–40tkst. abiturient˜, podvylikos met˜ stos maÏ-daug 14 tkst., nes

2002 m. gimò beveik dvigubai maÏiau vaik˜.Tad kiek tokiam skaiãiui mokslinti reikia uni-versitet˜? Jau ‰i˜ met˜ priòmimas rodo,kad kaikurie universitetai nesusiformuos.Jeigu univer-sitetas sugeba pritraukti student˜, tai i‰gyve-na. Jis negali bti dirbtinai palaikomas valsty-bòs dotacijomis, atsiÏvelgiant ∞ ankstesniusnuopelnus.Universitetai Lietuvoje,kaip ir visamepasaulyje,tampa verslo sfera.Galima sakyti,kadtai ne humani‰ka, bet ‰io fakto nepaneigsi.Îinoma, labai svarbu, kad net ir veikdamasrinkos sàlygomis universitetas neprarast˜ akade-mi‰kumo.

2011 / 07 / 18 veidas 37

·VIETIMAS

A.Pumputis mano, kad visuotinòs krizòs laikotarpis paskatino universitetusprisiimti atsakomyb´

“VE

IDO

” A

RC

HY

VO

NU

OT

R.

38

Chemikas, enzimologas, biotechnologas,verslininkas, bendrovòs "Sicor Bio-tech" vadovas Vladas Algirdas Bumelis

pabròÏia, kad biotechnologij˜ ∞monòs ne tik kuria didel´ pridòtin´ vert´,bet ir stabilizuo-ja ‰alies ekonomikà.Apie tai ir pokalbis suV.A.Bumeliu.VEIDAS: Biotechnologijų proveržiui Lie-

tuvoje reikia nemažai investicijų. Jūsų

vertinimu, kaip galima jų pritraukti?

V.A.B.: Investicij˜, kaip ir pinig˜, niekasnedalija, jos kaip obuoliai ant medÏioneuÏaugs.Investicijas irgi reikia uÏsidirbti.Juk nòra nò vieno investuotojo,kuris nei i‰ ‰io,nei i‰ to imt˜ puoselòti svajon´ investuoti Lietu-voje.Pirmiausia investuotoj reikia pradòti ie‰koti,o tada juos ∞tikinti pasilant puik˜ investicin∞klimatà.Tas klimatas turi bti geresnis nei Latvi-joje,Estijoje ar Lenkijoje.

VEIDAS: Ar tokios sąlygos įmanomos?

V.A.B.: Jos ∞manomos ir kai kuriais atvejais net-gi egzistuoja, tik labai trksta vie‰inimo.Tarkime, toki˜ mokesãi˜ lengvat˜, kokias Lietuva silo investuojantiesiems ∞ moks-linius tyrimus, nerasime beveik jokioje Europos ‰alyje, nes investuojantiems ∞mokslinius tyrimus verslininkams gerokaii‰auga neapmokestinam˜j˜ pajam˜ dalis.

Mokesãi˜ lengvatos taikomos ir investuojant ∞ technologin∞ at-sinaujinimà.Taãiau apie tai suÏino nedauge-lis uÏsienio inves-tuotoj˜ – jei jieÏinot˜, neabejoju,kad investicij˜ turò-tume kur kas dau-giau.Tiesa,Ïingsni˜ ‰ia

kryptimi yra daro-ma.PavyzdÏiui,V‰Ø"Investuok Lietu-voje", kurioje patseinu pataròj˜ tary-bos pirmininkopareigas, siekiaprane‰ti apie inves-tavimo naudà Lie-tuvoje. Biotech-nologij˜ sr ityjetoki˜ "ÏvaigÏdÏi˜"

kaip "Barclays" ar "Western Union" kol kas pri-traukti nepavyko, bet vien ‰i˜ bendrovi˜ atòji-mas ∞ Lietuvà yra teigiamas signalas kitiems in-vestuotojams.Jie galvoja:jei Lietuvoje gerai kom-panijai "Barclays",gal ir mums vertòt˜ atkreipti

dòmes∞ ∞ ‰ià ‰al∞.Daug prie to prisideda ir premjeras, kuris

"laksto" po pasaul∞ ir savo charizma bando pri-traukti investuotoj˜. Nors daug kas j∞ pliekia,manau,kad tokiu jo poÏiriu reikia tik dÏiaugtis.

VEIDAS: Tačiau Lietuva vis tiek nevadinama

investavimo rojumi.

V.A.B.: Nes dar daug kà reikiapadaryti. Pirmiausia –

sutvarkyti ∞statym˜baz´. Norint gautivienà ar kità lei-dimà, reikia, tar-kime, surinkti 44

para ‰u s , i r

vieno negavus leidimas nesuteikiamas.Vien tai,kad keletà met˜ tenka lkuriuoti statyb˜ leidi-mo,atbaido dal∞ investuotoj˜,∞skaitant ir biotech-nologij˜ srityje.

VEIDAS: O ar įmanoma išsiversti be

investuotojų? Ar matote lietuviško

kapitalo biotechnologijų įmonių

potencialą tapti pasaulinio lygio

žaidėjomis?

V.A.B.: Lietuvos biotechnologij˜∞moni˜ privalumas tas, kad jos au-tomati‰kai tampa globaliomis, nes

orientuotis ∞ Lietuvos rinkà, kurioje nòra pak-lausos, tiesiog ne∞manoma. Galimos dvi toki˜∞moni˜ veiklos kryptys. Pirmoji – biotech-nologijomis paremtos produkcijos krimas,gamyba ir pardavimas uÏsienyje.Antroji galimy-bò – orientuotis ∞ paslaug˜ eksportà,o jei tiks-liau – koncentruotis ∞ uÏsakomuosius moks-linius tyrimus. Lietuvos bendrovòs, be abejo,toki˜ tyrim˜ nepuls uÏsakinòti, taãiau pasauly-je toki˜ paslaug˜ paklausa yra didÏiulò,ir Lietu-vos ∞monòs galòt˜ i‰naudoti ‰alies mokslinink˜potencialà.Jei tokiai Lietuvos ∞monei i‰ pradÏi˜ ir nepavyksuÏsidirbti labai daug pinig˜, taãiau jei kokybòbus geresnò nei, tarkime,Kinijos ∞moni˜,anks-ãiau ar vòliau ji uÏsitarnaus gerà vardà,uÏsieniopartneri˜ pasitikòjimà ir galiausiai taps kokiosnors globalios korporacijos dalimi. Kitaip ta-riant, jà nupirks. Ir tuo reikia tik dÏiaugtis, irnet dòl keli˜ prieÏasãi˜.Viena vertus,juk jei kaÏkasperka,vadinasi,daiktas geras.Kita vertus,tai ga-limybò ir ∞monòje dirbantiems specialistamssemtis patirties i‰ uÏsienieãi˜,o ilgainiui juosgali aplankyti ∞kvòpimas pradòti savo verslà.Taip biotechnologij˜ ∞moni˜ Lietuvoje imt˜gausòti,nes daugòt˜ profesional˜.

VEIDAS: O kaip vertinate dabartinį

biotechnologijų rinkos dydį Lietuvoje?

V.A.B.: Anksãiau sakydavau,kad ‰alyjeveikia dvi su puse biotechnologij˜∞monòs.Dabar taip nebesakau,nes j˜i‰ ties˜ daugòja, nesvarbu, ar jos lietuvi‰ko, ar uÏsienio kapitalo.Tarkime,puikiai sekasi bendrovei"Thermo Fisher", kontraktiniaismoksliniais tyrimais sòkmingai star-tavo "Biotechfarma", kuri netgikuria naujà mokslini˜ tyrim˜ cen-

2011 / 07 / 18veidas

BIOTECHNOLOGIJOSINTERVIU

Vladas Algirdas Bumelis: "Biotechnolo-gij˜ ∞moni˜ gausa padòt˜ suvaldyti

‰alies ekonomin´ kriz´"

“Pirmiausia investuotoj˜ reikiapradòti ie‰koti, o tada juos ∞tikintipasilant puik˜ investicin∞ klimatà.Tas klimatas turi bti geresnis neiLatvijoje, Estijoje ar Lenkijoje.”

RIMA JANUÎYTñ

VEIDO ARCHYVO NUOTR.

2011 / 07 / 18 veidas 39

trà bei laboratorijà.Tyrim˜ veiklà vykdo ir "Pro-farma" bei kitos bendrovòs.

VEIDAS: Kiek čia svarbi valstybės parama?

V.A.B.: Be abejo, kad svarbi, ir ja sk˜stis ne-turòtume,nes kai kuriais atvejais valstybò finan-suoja iki 70 proc. projekto vertòs. Manau, tailabai teisinga strategija. Taãiau biotechno-logij˜ versle sumos yra didelòs, ir tie likusieji30 proc.,kuriuos reikia sumokòti,daÏnai bnadideli pinigai.Tarkime,pastatyti mokslin∞ cen-trà ir laboratorijà gali kainuoti nuo 50 iki 100mln.Lt.Vadinasi,net gavus i‰ valstybòs 70 mln.Lt, dar reikia 30 milijon˜, kuri˜ pra‰yti teksbankuose,investiciniuose fonduose ar i‰ privaãi˜investuotoj˜.

Mes ∞ savo verslà irgi investavome dideles sumas– prie‰ 10 met˜ tai buvo 30 mln.JAV doleri˜,ir rasti juos nebuvo lengva.Taãiau verslo pla-nas buvo geras, o vòliau visi‰kai pasiteisino.2000-aisiais "Sicor Biotech" apyvarta siekò 2 mln.Lt,o dabar ‰i suma ‰imtà kart˜ didesnò.

Kad pasiekt˜ tokià sòkm´, verslininkai turinebijoti ir turòti labai gerà verslo planà.Beje,jeide‰imt bank˜ atsisako skolinti, j˜ "ne" rei‰kia,kad verslo planas nevyk´s,nes bank˜ atsakymasyra labai geras bdas pasitikrinti.

VEIDAS: Kokią Jūs matote biotechnologijų

rinkos ateitį Lietuvoje? Ar čia laukia

proveržis?

V.A.B.: Mane ima nerimas, kai girdÏiu, kaip2014–2020 m. Lietuvoje bus perskirstyta ESparama: vystymui ji bus maÏinama, o infra-

struktrai didòs. Gal tie, kurie tai sugalvojo, il-sòjosi Ispanijoje ar Portugalijoje ir groÏòjosi gerais‰i˜ ‰ali˜ keliais, bet dòl atostog˜ nuotaikos

nepastebòjo,kokia nustekenta ‰i˜ ‰ali˜ ekonomi-ka.Tokia ji kaip tik todòl, kad visa ES paramabuvo sudòta ∞ kelius.Taip,gal jiems tai aktualu,nes ten poilsiauja daug turist ,kurie nori vaÏinòtis

graÏiais keliais.Bet kas mums i‰ to, jei turòsimegraÏi˜ viaduk˜?

VEIDAS: O koks būtų Jūsų pasiūlymas dėl šių

investicijų?

V.A.B.: Visada siliau ir silysiu, kad investici-jos judòt˜ ∞ regionus.DaÏnai skraidau lòktuvaisir keliaudamas vir‰ Vokietijos visuomet atkrei-piu dòmes∞: kad ir koks maÏas bt˜ miestelis,su 3 tkst.gyventoj˜,‰alia jo btinai stovi gamyk-la.Tai ekonomikos variklis,ir i‰sivysãiusios ‰alystuo naudojasi.O Lietuvoje tokia praktika visi‰kaisuÏlugdyta, ir viskas koncentruojasi Vilniuje.

Neabejoju,kad Lietuvos regionuose yra pro-to ir noro dirbti ne kur nors prie auk‰takrosnòs,o kuriant tikrai didel´ pridòtin´ vert´.

VEIDAS: Kokios srities gamyklų, jūsų

nuomone, galėtų daugėti?

V.A.B.: A‰ vis agituoju,bet man´s niekas negir-di.Tai farmacija.Vis˜ pirma tai labai pelningasritis, ir labai svarbu,kad ji labai ‰vari,neter‰iantiaplinkos.I‰ esmòs ‰varesnòs pramonòs nei farma-cija nòra.Netgi Druskinink˜ vadovams esu sil´s– diversifikuokite investicijas,investuokite ∞ ‰va-riàsias technologijas. Kodòl Druskininkams ne-turòti,pavyzdÏiui,‰varaus farmacijos fabriko? Ga-lima plòtoti ne tik biotechnologin´ farmacijà,betir klasikin´. Svarbu, kad ‰i pramonòs ‰aka kuriadidel´ pridòtin´ vert´. Mano nuomone, ms˜maÏoje ‰alyje fabrikai kaip tik tokie ir turi bti –nedideli,bet kuriantys didel´ pridòtin´ vert´.

Nesakau,kad kitos pramonòs ‰akos blogos arkad j˜ nereikia remti,o biotechnologines remtibe i‰lyg˜. Taãiau biotechnologij˜ ∞monòmsreikalingas bent jau akstinas,pradinis postmis,kad paskui jos jau galòt˜ judòti paãios,kaip gerastraukinys.Yra sakanãi˜j˜, jog taip i‰kreipia-ma rinka, taãiau ta rinka tokia silpnutò, kad2014–2020 m. sprendimas toki˜ ∞moniñeberemti bt˜ klaida.

VEIDAS: O kiek biotechnologijų įmonės

jautrios ekonominėms krizėms? Ar, jei tokia

ištiktų po kelerių metų, smarkiai atsilieptų

šios srities įmonėms Lietuvoje?

V.A.B.: Biotechnologij˜ ∞monòs toki˜ krizi˜ ne-jauãia.Netgi prie‰ingai – prasidòjus ekonomineikrizei,"Sicor Biotech" òmò darbuotis 24 valan-das per parà septynias dienas per savait´.Taipyra todòl, kad mes globali kompanija, o di-dÏiausia biotechnologinòs produkcijos pirkòjaJAV per kriz´ su pasididÏiavimu prane‰ò,jog ne-maÏins mokslini˜ tyrim˜ finansavimo.

Tas pats ir dòl farmacijos pramonòs. Linkiuniekam nesirgti, bet vaistai vis tiek reikalingi,nesvarbu,kad krizò.

Apskritai biotechnologij˜ ∞monòs yra bdaskrizòms valdyti,nes kuo daugiau valstybòje veikia∞moni˜, kurios nòra jautrios finansiniamsekonomikos sukròtimams, tuo stabilesnò visos‰alies ekonomika.

BIOTECHNOLOGIJOS

BiotechnologijosLietuvoje ir pasaulyje

2012 m. pasaulyje bus parduodama pra-moninòs biotechnologijos produkt˜, kuri˜vertò – 150 mlrd. eur˜ per metus.

Nuo 2007 m. Lietuvoje buvo sukurtos 23pramoninòs biotechnologijos ir 14 nauj˜gamini˜, ∞registruoti 9 patentai, apiebiotechnologijas para‰yti 274 moksliniaistraipsniai.

Lietuvoje veikia net kelios Vidurio ir Ryt˜Europoje moderniausios biotechnologij˜∞monòs: UAB "Fermentas", UAB "SicorBiotech" (nuotr.), UAB "Biocentras" ir kt.

Farmacija galòt˜ tapti proverÏiu regionuose, nes tai ir pelninga, ir aplinkosauginiu poÏiriu itin ‰vari pramonò

K.V

AN

AG

O "

BF

L" N

UO

TR

.V

EID

O A

RC

HY

VO

NU

OT

R.

40

Antrà pagal dyd∞ pasaulyje mobili˜j˜ pro-gram˜ (aplikacij˜) platinimo platformàvaldanãios bendrovòs “GetJar” ∞kròjas

ir vadovas Ilja Laursas,birÏel∞ apdovanotas Eu-ropos met˜ vadovo titulu,pastebi,kad krizò Lie-tuvos verslà ir gyventojus i‰mokò, jog reikiadirbti. O ie‰kant Lietuvos vietos pasaulinòjeekonomikoje I.Laursas pataria ‰alies vadovamsapsispr´sti, kuo norime bti. Jei siekiame taptiinovacij˜ ‰alimi, kaina, kurià uÏ tai reikòssumokòti,– liberali darbo rinka.VEIDAS: Jūsų vertinimu, kaip krizė pakeitė

verslo aplinką Lietuvoje? Ko iš jos pasimokė

Lietuvos verslas ir visuomenė?

I.L.: Verslininkai padarò rimt˜ i‰vad˜, kad ne-galima vadovautis ‰iandieniniais interesais.ReikiaÏiròti ∞ strategijà,∞ ateit∞ ir turòti stipr˜ na‰umobei pelningumo rezervà, kad per tokias krizesnei‰nyktum.

Mano galva,viena didesni˜ per kriz´ i‰mokt˜pamok˜ – kad reikia dirbti. Per ekonomin∞burbulà 2007 m. vyravo nuomonò, kad viskassavaime auga,geròja,Europa duoda pinig˜.Net-gi jei lyginsime lietuvi˜ poÏir∞ ∞ darbà su

vakarieãi˜ poÏiriu,tenka pripaÏinti,kad lietu-viai buvo i‰lepinti.Dabar tai smarkiai keiãiasi,Ïmonòs pradeda vertinti darbà.VEIDAS: Turite įmonių trijose šalyse – Lietu-

voje, Didžiojoje Britanijoje ir JAV. Kuo Lietu-

vos darbuotojai skiriasi, palyginti su kitų

šalių darbuotojais?

I.L.: Lietuvoje labiau atsiskleidÏia europieti‰kaspoÏiris ∞ gyvenimà, kai daug didesnò vertybòyra laisvalaikis,pomògiai,krybi‰kumas,‰eima.Europieãiai nelaiko darbo didÏiausia vertybe –tai ∞rankis kitiems poreikiams ir vertybòmspatenkinti.

Amerikoje darbas savaime yra viena didÏiau-si˜ vertybi˜.Amerikos socialinò sistema pagr∞stadviem dalykais. Pirmas yra amerikieti‰ka sva-jonò, kuri apima labai materialius siekius: na-mas, bstas, karjera, finansinò sòkmò, o antrasdalykas – patriotizmas.Kad patenkint˜ ame-rikieti‰kà svajon´,amerikietis privalo daug dirbti.Pagal naujausius tyrimus,amerikieãiai dirba netdaugiau negu japonai. Tà galiu patvirtinti.PaÏiròkime ∞ sòkmòs siekianãio Ïmogaus gyve-nimo model∞: po universiteto baigimo iki 30

met˜ jis dirba iki 100 valand˜ per savait´ –2,5 karto daugiau,nei Lietuvoje leidÏiama pa-gal ∞statymus.Po 30 met˜,jau susikr´s finansin´baz´,jis sumaÏina krv∞ iki 50–60 valand˜ persavait´.Po truput∞ maÏina krv∞ toliau ir ties 40met˜ riba, kai jau pasiekia tai, be ko negalòt˜jaustis visaverãiu Ïmogumi, atsiranda vietoskitoms vertybòms.VEIDAS: Lietuvos verslininkai skundžiasi, kad

nelanksti darbo rinka kenkia mūsų konkuren-

cingumui. Ar liberalizavę darbo santykius iš

tiesų galėtume tapti konkurencingesni ir

greičiau atsistoti ant kojų po krizės?

I.L.:Visi‰kai sutinku,kad nelanksti darbo aplin-ka tikrai priveda prie maÏesnio ‰alies kon-kurencingumo verslo srityje. Kita vertus, kaiprasti balansà tarp ms˜ mentaliteto, vertybi˜skalòs ir bti pakankamai konkurencingiems,– politik˜ ir filosof˜ uÏduotis.A‰ noriu pasakyti,kad negalime turòti abiej˜ dalyk˜.Gyvenimassocialiai uÏtikrintoje visuomenòje – su so-cialinòmis garantijomis ir tokia vertybi˜ skale,kokià turime mes,su inovacijomis nesuderina-mas.

2011 / 07 / 18veidas

TECHNOLOGIJOSINTERVIU

I.Laursas: "Viena didesni˜ per kriz´ i‰mokt˜ pamok˜ – kad reikia dirbti. Daug dirbti"

Ilja Laursas: “Privalomoji kainasiekiant tapti inovacij˜ centru –

liberali darbo rinka”JURGITA LAURINñNAITñ

"VEI

DO

" A

RC

HY

VO

NU

OT

R.

2011 / 07 / 18 veidas

Paprastas pavyzdys – kai kuri naujovi‰kà ver-slà,kuris yra pirmasis pasaulyje,negali Ïinoti,kiekir koki˜ darbuotoj˜ tau reikòs.Kompanijos augi-mas nòra nuolatinis – kompanija auga ban-gomis.Investavome ∞ rinkodarà,pamatòme,kadtoks modelis,kai yra septyni rinkodaros specia-listai ir vienas programuotojas,neveikia, tad at-sisakòme ‰e‰i˜ rinkodaros specialist˜ irpasamdòme tris programuotojus, ir t.t.

Jei tokio metabolizmo nebt˜,negalòtumatrasti modelio,kuris veikia.Amerikoje libe-rali darbo sistema leidÏia tokius eksperimen-tus. Neliberalioje darbo aplinkoje tokieeksperimentai ne∞manomi,nes pasamdÏiusÏmog˜ tiesiog negalima jo atleisti ar tokioatleidimo kaina bt˜ per didelò.

Reikia ai‰kiai suvokti, kad jei nori btitokiu inovacij˜ centru kaip Izraelis arAmerika,privalomoji kaina,kurià moki uÏinovacijas, – liberali darbo rinka. Iratvirk‰ãiai, jei sakome, kad tegu mesnebsime pionieriai pasaulyje, nei‰rasimekit˜ socialini˜ tinkl˜, bet mums, kaip ‰a-liai, svarbiau socialinò apsauga, garantijosir kitos vertybòs,ne‰vaistykime pinig˜ in-vestuodami ir bandydami kurti tai,kas pasmus neprigis. ·iuo poÏiriu politikojematau prie‰taravimà.Tai problema, nes skan-dinami valstybòs pinigai, o rezultato vis tieknepasieksime.VEIDAS: Dar 2001 m. Lietuvos Vyriausybė

ateities gairėse viltis siejo su klasteriais ir

žinių ekonomikos branduoliais. Kodėl per 10

metų nepavyko įgyvendinti šių vizijų?

I.L.: Yra du verslo skatinimo modeliai: ameri-kieti‰kas ir europieti‰kas.Europieti‰kas pagr∞stasvalstybòs parama – klasteri˜,industrini˜ park˜skatinimu.Europieti‰kas modelis siekia,kad nau-jovòs, naujas verslas atsirast˜ universitet˜ pag-rindu, valstybei stipriai remiant tyrim˜ darbà,inovacijas ir pan.A‰ i‰ principo su tuo modeliunesutinku.Manau,kad geresnis yra amerikieti‰kasmodelis, kai visos inovacijos ateina tik i‰ priva-ãiai finansuojam˜ ‰altini˜.Verslas paima geriau-sius universitet˜ atstovus ir juos privaãiai finan-suoja,o valstybò paliekama nuo‰alyje.

I‰skirsiu dvi prieÏastis, kodòl amerikieti‰kasmodelis man patrauklesnis: pirma, valstybinismodelis rei‰kia, kad valstybò planuoja, kokiassritis remti, kur ir kiek finansuoti, o planineekonomikos sòkme a‰ jau labai seniai netikiu.Manau, kad tik rinkos ekonomika gali sure-guliuoti,kokios inovacijos vertos investicij˜.

Kita prieÏastis – sàÏiningumas:privatus ino-vacij˜ finansavimo modelis yra sàÏiningas dòlto,kad tiek sòkm´, tiek nesòkm´prisiima privats asmenys, o nemokesãi˜ mokòtojai. Europie-ti‰kas modelis rei‰kia, kad inku-batoriuje, klasteryje auginamoskompanijos nesòkm´ apmokatejs ir visi kiti mokesãi˜ mokòto-

jai,o sòkm´ nusiima tie verslininkai,kurie i‰auga,nes nòra gr∞Ïtamojo ry‰io,kad jei man klastery-je pasisekò ir a‰ i‰auginu milijardin´ kompani-jà,gràÏinu skolà visuomenei.Klasterius ir inku-batorius a‰ laikau tiek neefektyviu, tiek vi-suomenòs atÏvilgiu nesàÏiningu modeliu.VEIDAS: Tačiau ar yra kita išeitis, kai Lietu-

vos rinka tokia maža? Gal Lietuvoje papras-

čiausiai niekas nesiimtų kurti inovacijų?

I.L.: A‰ daÏnai lankausi universitete ir daugdiskutuoju apie verslà su jaunimu. PirmaprieÏastis, kuri, mano vertinimu, atbaido 80proc.norinãi˜j˜ ir galinãi˜j˜ pradòti verslà,–biurokratija. Jei aplinka uÏmu‰a 80 proc. gerñor˜,visa kita neturi reik‰mòs.

·iuo metu Lietuvos prioritetas turòt˜ btiteisinò aplinka.Problema ne tai,kad ∞statymai blo-gi, o tai, kad j˜ nesilaikoma. Jei esi jaunas stu-dentas ir nori pasamdyti penkis Ïmones,susidurisu problema:kiti moka atlyginimus vokeliuose,o jei tu nemoki – nesi konkurencingas.Tave su-valgo tie,kurie moka vokeliuose,nes j˜ produk-tas perpus pigesnis.Ne klasterius reikòt˜ remti,ne industrinius parkus,ne tobulinti ∞statymus,otiesiog sutvarkyti teisin´ aplinkà: pirmiausiapadaryti jà vienodà visiems be i‰imãi˜, antra,pasiekti,kad bt˜ lengva pradòti verslà.

Mes uÏsòjome laukà,bet paskui j∞ uÏbetona-vome.Nulupkite tà betonà,leiskite augti visiemsir vienodai, tada ‰imtui gyventoj˜ turòsime ly-giai tà pat∞ procentà maÏ˜ ir dideli˜ kompanij˜kaip Amerikoje.Îinoma,Lietuva gana maÏa,ne-galime i‰auginti de‰imties toki˜ kompanij˜ kaip“Nokia”,bet jei bus panaikinti barjerai,per poràmet˜ viena tokia kompanija gimt˜.VEIDAS: Versle labai svarbu pagauti tinkamą

momentą. Jūs išaugote į pasaulinę kompani-

ją, kai tinkamu laiku pastebėjote ir užšokote

ant mobiliųjų aplikacijų poreikio bangos. Kas

šiuo metu yra ta banga, kurios nereikėtų

paleisti?

I.L.: Manyãiau,kad dabar socialini˜ tinkl˜ po-puliarumas tik pati pradÏia.·ioje srityje turòt˜susikurti ir daug versl˜, ir nauj˜ technologij˜.Pliusas,kad tai nauja sritis visiems, todòl Ïmo-gus be patirties, bandantis uÏsiimti ‰ios srities

verslu, vienodomis sàlygomis konkuruo-ja su de‰imt met˜ pasaulyje egzistuojanãiakompanija,kuriai ta sritis irgi nauja.

Be abejo,mobiliosios aplikacijos yra didelòsritis. Jau keturi nepriklausomi vertintojaiyra ∞vertin´,kad mobili˜j˜ aplikacij˜ rinkaper ateinanãius penkerius metus sieks arti50 mlrd. JAV doleri˜. Palyginkime sumuzikos industrija,kurioje veikia visos pop-muzikos ÏvaigÏdòs,– ji ‰iuo metu duoda25 mlrd.doleri per metus.A‰ visada matuo-ju,kiek industrija sugeba ∞darbinti darbuo-toj˜, turinãi˜ auk‰tàj∞ i‰silavinimà.Paskai-ãiav´ suvoksime, kad 50 milijard˜ soãiaipakanka ∞darbinti daugiau nei milijonuilabai brangiai apmokam˜ specialist˜.Turintomenyje, kad “Facebook” yra vos 2 tkst.Ïmoni˜, ‰ioje industrijoje gali gimti dar

50 toki˜ kompanij˜ kaip “Facebook”.Toliau trimatòs technologijos – matyti

ry‰kus procesas, kad po penkeri˜ met˜ aplinkmus bus trimatò televizija, trimatis internetas,trimaãiai kompiuteriai ir t.t.T˜ sriãi˜ soãiai.VEIDAS: Per keletą metų iš mažos lietuviškos

įmonės tapote pasaulyje žinoma korporacija.

Koks būtų Jūsų patarimas, kaip to paties

pasiekti Lietuvai?

I.L.:Yra labai daug recept˜.Vienas,kaip Lietu-va galòt˜ stipriai i‰naudoti savo galimybes, –profesionali komunikacija. Naivu tikòtis, kadpasaulis pastebòs Lietuvà. Jei paÏiròsime ∞ ki-tas ‰alis,kurios yra susikrusios ∞vaizd∞,tai tiesiogkruop‰taus,rimto komunikacijos darbo pasek-mò.Mano galva,jei norime,kad mus pripaÏint˜,ms˜ uÏduotis ir darbas – apie save pasiskelbti.Jei a‰ bãiau atsakingas, paimãiau klasteri˜,park˜ pinigus ir skirãiau juos komunikacijai.VEIDAS: O kaip krizė pakenkė mūsų įvaizdžiui

pasaulyje?

I.L.: Esu girdòj´s daug daugiau nuomoni˜,kadLietuva ∞vardijama kaip sòkmingos kovos sukrize pavyzdys, – kad laiku pradòjo taupyti,laiku priòmò labai nepopuliarius sprendimus,nesiskolino kaip Graikija ar Latvija. I‰ to da-rau i‰vadà, kad tai ‰iek tiek padòjo ms˜∞vaizdÏiui:gal ne krizò,o tai,kaip mes kovojome

su ja. Gal mano nuomonò nebus po-puliari tarp skaitytoj˜,nes buvo priim-ta daug skaudÏi˜ sprendim˜, bet i‰Graikijos pavyzdÏio matome,kas nutin-ka,kai to laiku nepadarai.Kai yra gan-grena,privalai jà pjauti,nes po to pjau-ti reikòs dar daugiau.

TECHNOLOGIJOS

I.Laursas skepti‰kai vertina valstybòs paramàklasteriams ar industriniams parkams

41

Ateitis Ïadama trimatòmstechnologijoms

"BFL

" N

UO

TR

.

TECHNOLOGIJOSINTERVIU

Arnoldas Rogoznyj negali be vis nauj˜projekt˜: jis yra didÏiausios Baltijos ‰a-lyse interneto konferencijos “Login”

idòjos autorius ir vienas organizatori˜,taip patprisidòjo prie tinklara‰ãi˜ platformos “Blogas.lt”krimo,idòj˜ sklaidos konferencijos “TEDxVil-nius” organizavimo. Prie‰ penkerius metus,paãioje lietuvi‰kosios blogosferos au‰roje,jis ra‰òtuo metu populiariausià tinklara‰t∞ apie reklamà“Îudyk reklamà”. ·iuo metu vienas inovaty-viausi˜ Lietuvos interneto specialist˜ vadovau-ja komunikacijos agentros “Publicum Media”projektams.Taigi su A.Rogoznyj kalbamòs apieinformacines technologijas (IT) Lietuvoje ir ‰iossrities perspektyvas.VEIDAS: Šiųmetėje “Login” konferencijoje

svečias iš Didžiosios Britanijos, vienas garsaus

technologijų žurnalo “Wired” redaktorių Be-

nas Hammersley teigė, kad technologijų plėtrą

pasaulyje stabdo aukščiausi šalies pareigūnai.

Pasak pranešėjo, jie yra užaugę be moderniųjų

technologijų ir nesvarsto jų teikiamos

naudos, nes jos paprasčiausiai ne-

supranta. Ar taip yra ir Lietuvoje?

A.R.: Esu ∞sitikin´s, kad norint klestòti‰iuolaikiniame greitame gyvenime pri-valoma nuolat mokytis, priimti naujasidòjas, jas suprasti ir taikyti kasdienòjeveikloje.Taãiau seno kirpimo Ïmonòmstaip neatrodo, jie galvoja: savo jau at-simokiau, dabar tiesiog noriu dirbti irramiai gyventi. Naujovòs jiems rei‰kiakomforto zonos praradimà,taãiau btentne komforto zonoje ir gimsta geriausiosidòjos bei padaromi didÏiausi darbai.Deja,daugelis toki˜ “komforto Ïmoni˜” ir Lie-tuvoje priima svarbius sprendimus vals-tybiniu lygiu,tiksliau,vengia juos priimti.

Taãiau pokyãiai ne uÏ kaln˜, pa-vyzdÏiui, ministerijose apstu jaun˜padòjòj˜, kurie jau aug´ interneto am-Ïiuje, jiems,prie‰ingai nei j˜ vadovams,technologijos yra natrali gyvenimobdo dalis.Jie ir bus tie,kurie inspiruospermainas.VEIDAS: Galbūt tada bus pradėta

išnaudoti ir didžiulį potencialą turinti

Lietuvos IT infrastruktūra? Juk mūsų interne-

tas ir mobilusis ryšys – vieni pasaulinių ly-

derių tiek pagal greitį, tiek pagal skverbtį, in-

telektinių išteklių taip pat, atrodo, netrūksta.

Vis dėlto, didesnių Lietuvos laimėjimų, ino-

vacijų IT srityje nematyti, šios srities ben-

drovės sukuria tik mažą dalį BVP. Kodėl?

A.R.: Mano ∞sitikinimu,mums labiausiai trkstaverslumo.Tikrai turime puiki˜ specialist˜, betjie i‰vyksta dirbti verslesniems uÏsienieãiams.Kaip minòjote,turime puikià infrastruktrà,betvietos verslininkai nesugeba jos i‰naudoti.Tokiàpadòt∞ suformavo ir valstybinò politika IT atÏvil-giu,ir ‰vietimo sistema,kuri nespòjo dabartini˜verslinink˜ tinkamai parengti globaliampasauliui.Negalima uÏmir‰ti ir ∞gimto konser-vatyvumo bei uÏdarumo.

Kà daryti? Tiesiog priimti globalius i‰‰kius.Reikia pagaliau suprasti, kad gyvenamedideliame, bet kartu ir maÏame pasaulyje,neuÏsidaryti Lietuvoje, bti atviriems ir tole-

ranti‰kiems naujoms idòjoms.VEIDAS: Kita vertus, IT pažanga atrodo tarsi

savaiminė, nenutrūkstama. Susidaro įspūdis,

kad bent jau interneto plėtros nepaveikė ir

ekonominė krizė. Ar tikrai?

A.R.: PaÏiròj´ ∞ Lietuvos∞moni˜ reklamos i‰laidas inter-nete matome, kad 2008 m.buvo geriausi istorijoje, o tadaprasidòjo nemaÏas smukimas.Analogi‰ka padòtis buvo visoserinkos srityse.Taãiau gyventojñaudojimosi internetu kreivò,atvirk‰ãiai,prasidòjus krizei net-gi òmò dar sparãiau kilti.Tairei‰kia, kad per kriz´ Ïmonòspradòjo ie‰koti nauj˜ bd˜ ko-munikuoti, sukti verslà. Jukkrizòs metu internetas yra pa-prasãiausias bdas pradòti vers-là – jo pradinòs sànaudos labaimaÏos, lengva ∞eiti ir i‰eiti,nereikia i‰laikyti patalp˜, gali-ma i‰siversti su daug maÏiaudarbuotoj˜, todòl prek´ arpaslaugà galima pasilyti pigiau.Taigi per kriz´ daugelis ∞moni˜persikòlò ∞ internetà, nes taipbuvo pigiau ir paprasãiau.Net-gi dr∞sãiau teigti,kad ekonomi-

42 2011 / 07 / 18veidas

Interneto konferencija "Login" ‰iemet vyko penktà

53,8 proc. nam˜ ki˜ turi kom-piuterius, 54,9 proc – internetoprieigà.Internetu naudojasi 60,5 proc.‰alies gyventoj˜. Tarp mokini˜ irstudent˜ ‰is skaiãius siekia 99,3proc., tarp pensinink˜ – 9,2 proc.Elektronine prekyba naudojasi 6,6proc. vis˜ interneto vartotoj˜.Internetu naudojasi 96,2 proc. Lietuvos ∞moni˜.Mobiliuoju telefonu naudojasi 94

proc. vyresni˜ nei 16 m. Lietuvosgyventoj˜.Administracines procedras bepopieriaus atlieka 8,1 proc. valsty-bòs ir savivaldybòs valdymo ∞staig .IT sektoriaus dalis bendroje Lietu-vos ∞moni˜ produkcijoje 2009 m.sudarò 4,3 proc.Socialiniu tinklu “Facebook” nau-dojasi 800 tkst. lietuvi˜, arba kasantras Lietuvos interneto vartoto-jas.

Informacinių technologijų naudojimas Lietuvoje

Arnoldas Rogoznyj:“Interneto kultra

toliau formuos naujà visuomenòs tvarkà”

KAROLIS VY·NIAUSKAS

E.V

Y·N

IAU

SKA

ITñS

NU

OT

R.

2011 / 07 / 18 veidas 43

TECHNOLOGIJOS

nò krizò paskatino IT rinkos plòtrà.VEIDAS: Esate minėjęs, kad sulig “interneto

kartos” atėjimu visuomenė taps atviresnė,

viešesnė, tikresnė. Kokias prielaidas tam ma-

tote? Ir kada šio proveržio galima tikėtis?

A.R.: Neprireiks de‰imtmeãi˜, pakaks keleri˜met˜. Jei tendencijos i‰liks tokios paãios, iki2017 m.internetu naudosis 85–90 proc.Lietuvos gyventoj˜.Interneto kultra to-liau formuos naujà visuomenòs tvarkà– juk internete sunku kà nors nuslòp-ti,ãia vertinamas skaidrumas,interne-tas yra lengvai apskaiãiuojamas,turin-tis daugel∞ statistikos matavimo ∞ran-ki˜.Apskritai internetas yra atviras,demokrati‰kas.Visi ‰ie veiksniai vedaprie minòtos i‰vados.Taãiau tainerei‰kia,kad i‰nyks kart˜ konflik-tas: uÏ ms˜ esanti karta, kuri, ga-lima sakyti, gimsta su mobiliuojutelefonu rankoje,priekai‰taus mums,kad nesuprantame dar naujesni˜technologij˜, dar kitokio gyvenimobdo.VEIDAS: Bet ar naujoji karta nebus

susvetimėjusi ir visiškai priklausoma

nuo technologijų? Jau ir dabar apstu

žmonių, kurie prie kompiute-

rio praleidžia daugiau laiko,

nei miega. Teko matyti pen-

kiamečių, besinaudojančių internetu, ar

aštuonmečių, užsiregistravusių “Facebook”

tinkle.

A.R.::·is klausimas buvo keliamas periodi‰kai:atsiradus pirmiesiems kompiuteriams,vòliau in-ternetui, dar vòliau – “iPodui”, el. knygoms.Taãiau jokios pesimistinòs prognozòs nei‰sipildò,Ïmonòs ir toliau gyvena Ïmoni gyvenimà,tiesiogtechnologijos viskà palengvina.

PavyzdÏiui,atrodò,kad “Facebook” panaikinsreal˜ socialin∞ Ïmoni˜ gyvenimà, taãiau taipne∞vyko.Atvirk‰ãiai – Ïmonòs kaip niekadadaug bendrauja, atranda nauj˜ paÏinãi˜,neuÏmir‰tamos senos. Ørodyta, kad ‰iame so-cialiniame tinkle uÏsiregistravusieji turi daugdaugiau reali˜ susitikim˜ su paÏ∞stamais, neitie,kurie nòra to padar´.

Kitas pavyzdys: “Nike” sukrò mobili˜j˜telefon˜ programòl´, kuri leidÏia jos vartoto-jams konkuruoti tarpusavyje,stebòti savo rezul-tatà ir siekti geresnio.Rezultat˜ lyginimas vyks-ta internete,taãiau skatina tikrus,realaus gyve-nimo potyrius.Îmones bògioti tai motyvuojakelis kartus labiau nei ∞prastas ausinukas sumuzika.VEIDAS: “Facebook” sėkmė Lietuvoje –

fenomenali. Gegužės mėnesio duomenimis,

šiuo socialiniu tinklu naudojasi jau 800

tūkst., t.y. kas antras šalies interneto varto-

tojas. Pagal šį rodiklį lenkiame tiek Baltijos

kaimynus, tiek nemažai kitų valstybių.

Kokios to priežastys?

A.R.: Kai pasaulyje atsirado “Facebook”,Lietu-voje nebuvo rimt˜ ir tvirt˜ socialini˜ tinkl˜,skirt˜ suaugusiems vartotojams.Îinoma,buvo“One.lt”,pats populiariausias tarp jaunimo,ta-ãiau ne visi suaugusieji juo naudojosi.Taigi ∞“Facebook” pirmiausia persikraustò vyresni in-ternetu besinaudojantys lietuviai, buvo sufor-muotas solidus ‰io socialinio tinklo ∞vaizdis.Galiausiai i‰vertus “Facebook” sàsajà ∞ lietuvi˜kalbà ∞ ‰∞ tinklà peròjo ir “One.lt” vartotojai.Lig ‰iol matome prie‰ kelerius metus prasidòjus∞“One.lt” smukimà Ïemyn.

Kaimyninòse ‰alyse “Facebook” tik dabarima vir‰˜ prie‰ vietinius socialinius tinklus,nes‰ie ten buvo gerai ∞sitvirtin´.VEIDAS:“Login” konferencija šiemet su-

traukė rekordiškai daug – 2,5 tūkst. lanky-

tojų, tarp pranešėjų buvo kompanijų “Mozil-

la”, “Nokia”, “Amnesty international” atsto-

vai. Ko galime tikėtis kitais metais?

A.R.:Visà “Login” ∞dirb∞ ir uÏdirbtus piniguskasmet investuojame ∞ kità rengin∞,tai lemia,kad jis vis auga ir tobulòja.MaÏai kà konkre-taus galiu pasakyti dòl kit˜ met˜, i‰skyrustai,kad konferencija vyks antroje balandÏiopusòje, o prane‰òjai bus dar nematyto ly-gio. Interneto apdovanojimai taip pat nu-matomi patys didÏiausi lig ‰iol, jau greitaidòl j˜ bus galima balsuoti.

à kartà ir sulaukò 2500 sveãi˜

T.L

UK

·IO

NU

OT

R.

Kadangi patalp˜ i‰laikymo sànaudosdidòs, o institucij˜ biudÏetai nekis,kultros sferos darbuotojams progno-

zuojamas ∞temptas ateinantis sezonas.Jau metus Kultros ministerijai vadovaujantisArnas Gelnas, kalbòdamasis su "Veido" Ïur-naliste, prisipaÏ∞sta daugiausiai laiko sugai‰´sdiskusijoms paveldosaugos klausimais ir nesi-baigianãiam lankytoj˜ srautui.VEIDAS: Vis daugiau žymių Lietuvos meni-

ninkų (naujausias pavyzdys galėtų būti

režisierius Eimuntas Nekrošius) prasitaria,

kad jie daug metų nėra pravėrę Kultūros mi-

nisterijos durų. Kaip manote, tai geras ar

blogas ženklas?

A.G.: Ypatingo blogio ne∞Ïvelgãiau. Ministeri-ja nòra kultros garantas ar prielaida – tikbiudÏeto lò‰˜ perskirstytoja, teisini˜ problem˜sprendòja ir palankesni˜ sàlyg˜ sudarytoja. In-dividualiam menininkui, kuris turi krybini˜idòj˜ ir sulaukia pasisekimo, nòra btinajon uÏsukti. Tikrai nemanau, kadkiekvienas privalo mums ati-duoti simbolin´ pagarbos arkritikos duokl´. O pa-rai‰kas Kultros ròmimofondui galima pateiktikitais bdais.

Bet ministerija vi-siems atvira. Kai prie‰metus pradòjau minis-trauti, priimdavau iki vie-nuolikos dvy-likos

lankytoj˜ per dienà. Tiesiog nesibaigiantis srau-tas... Dabar jis ‰iek tiek maÏiau, nes patys ak-tyviausi i‰sakò tai, kà noròjo. ·iuo metu daÏniausprendÏiame probleminius, organizacinius, stai-giai kylanãi˜ finansavimo reikmi˜ ar konkreãi˜rengini˜ klausimus. Jei visà laikà skirtume viensusitikimams – jo nelikt˜ politikai ir strategi-jai.VEIDAS: Praėjusią savaitę profesorius Kres-

cencijus Stoškus viešai suabejojo jūsų kuria-

mos Menų tarybos reikalingumu ir apkaltino

autoritariniu siekiu susigriebti visas kultūros

politikos gijas. Kaip atsakytumėte į tokius

priekaištus?

A.G.: Manau, kad ponas Sto‰kus nesusipaÏin´ssu pasauline praktika, ir abejones vadinãiau ne-pagr∞stomis. Mes mokomòs i‰ ger˜ pavyzdÏi˜.DÏiaugiamòs, kad netoliese yra mums drau-gi‰kos Skandinavijos ‰alys: kai reikia pasitikrin-ti kokià nors iniciatyvà arba organizacin´struktrà, daÏnai analizuojame j˜ praktikà. Be

to, ‰iuolaikinòje kultroje dominuoja anglo-saksai: DidÏioji Britanija, JAV, Australija,

Kanada. Visos jos taiko analogi‰kà val-dymo model∞, kurio esmò ta, kad mi-nistras su pataròjais ir politine koman-da kuria bendràsias strategijas, o kon -kretiems smulkiems projektams lò‰asskirsto agentros, kurias ∞prasta vadin-ti men˜ tarybomis. Manome, kad ‰ismodelis sòkmingai veiks ir Lietuvoje.I‰ esmòs jis jau dabar veikia, tiktai ta-ryba (arba Kultros ròmimo fondas)posòdÏiauja tos paãios ministerijos pas -

tate. Ateityje ji taps labiau ne-priklausoma ir nutols

nuo politini˜ ∞tak˜.VEIDAS: Ar tai ne-

sumažins senosios

Kultūros ir meno

tarybos įtakos?

A.G.: Tai kad fi-nansavimo

klausimams Kultros ir meno taryba turòjomenkà ∞takà, ji yra labiau patariamasis balsasministrui. O ministras nesiki‰a ∞ konkreãiusròmimo sprendimus. Tik i‰ pradÏi˜ susitinku suKultros ròmimo fondo tarybos nariais ir pri-statau jiems tam tikrus prioritetus. Tokius, kaipM.K.âurlionio, Cz.Miloszo metai arbareik‰mingas pianist˜ ir vargoninink˜ konkur-sas. Bet tai vis bendrieji prioritetai, ∞ kuriuosekspertai gali ir neatsiÏvelgti. Kaip juokavau perMen˜ tarybos koncepcijos pristatymà Men˜spaustuvòje, politikai yra patys blogiausi, bet eks-pertai irgi labai blogi. Taigi visada bus kvestio-nuojamas j˜ sprendimas.VEIDAS: Vienas karštų taškų, dėl kurio nuolat

susiremia tiek ekspertų, tiek paprastų visuo-

menės piliečių nuomonės, yra nekilnojamasis

kultūros paveldas. Konservatyvioji stovykla

įsivaizduoja, kad to, kas mena praeitį, jokiu

būdu negalima liesti, oponentai ją kaltina be-

prasmišku griuvėsių puoselėjimu ir pažangos

stabdymu. Kuriai stovyklai linkstate pritarti?

A.G.: Tai problemi‰kiausia ministerijos kuruo-jama sritis, kurioje vyksta daugiausiai a‰tri˜ ba-talij˜. Sakyãiau, pus´ darbo laiko sugai‰au nag-rinòdamas su paveldu susijusius klausimus. I‰tisàsavait´ – kasdien po du ilgus posòdÏius – bu-vome skyr´ vien tik paveldo problemoms spr´sti.Bet ir toje daugybòje posòdÏi˜ sunku bna ras-ti atsakymà, nes nuomonòs itin prie‰taringos.

Paveldas Ïadina aistras. Sprendimas, kuris mu-zikos krinys ar filmas turi didesn´ menin´ vert´,niekuomet nesulauks tokio plataus visuomenòsatgarsio kaip sprendimas dòl paveldo objektoateities. âia kariauja dvi radikaliai susiprie‰inusiosvisuomenòs grupòs: konservatyvusis paveldo-sauginink˜ sparnas ir nekilnojamojo turto plòto-tojai.

Ai‰kiai pasisakau uÏ verting˜ baroko ar tuolabiau viduramÏi˜ pastat˜, kuri˜ nòra tiek daug,pirminòs bklòs i‰saugojimà. Toks dalykas, kaipstoglangiai ar vitrin˜ kolonos Senamiesãio pas -tatuose, negali bti pateisinamas. Kai ‰alia

miesto gynybinòs sienos i‰dygsta itin mo-dernus stiklo ir betono konstrukcijosvie‰butis, tai irgi ms˜ nepuo‰ia. Daugely-je istorini˜ miest˜ tokie dalykai kontroliuo-jami grieÏãiau nei Vilniuje. Bet kartais ginã˜kyla ir investicijoms kelias uÏtveriamas ten,kur antraeilòs ar treãiaeilòs svarbos paveldasbeveik visi‰kai suir´s, o valstybò neturi ir ne-turòs lò‰˜ jam i‰saugoti. Tokiu atvejunebãiau kategori‰kas, nes be rimto pagrin-

Ministras dÏiaugt˜si daÏnesniais kultros darbuotoj˜ piketaisRENATA BALTRU·AITYTñ

44 2011 / 07 / 18veidas

KULTŪRAINTERVIU

A.U

FAR

TO

, "BF

L" N

UO

TR

.

2011 / 07 / 18 veidas 45

do stabdoma vietovòs ekonominò plòtra ir dar-bo viet˜ krimas.VEIDAS: Prioritetiniais objektais įvardyta vos

keturių stambių kultūros įstaigų rekonstruk-

cija, tačiau, pavyzdžiui, Kauno valstybinio

dramos teatro įkurtuvių data jau ne kartą

buvo nukelta. Negi ir jiems pabaigti neranda-

ma lėšų?

A.G.: ·ias problemas uÏa‰trino ekonominò krizò,nes kai biudÏetai krito 30 proc., daug statybomsnumatyt˜ pinig˜ skirta darbuotoj˜ atlygini-mams mokòti ir pastatams i‰laikyti, kad netekt˜bankrutuoti i‰tisoms kultros ∞staigoms. Be to,vien Nacionalinòs M.MaÏvydo bibliotekos re-

konstrukcijos sàmata vir‰ija 80 mln. Lt. TaimilÏini‰ka suma, nes visas Lietuvos kultros in-vesticini˜ program˜ metinis finansavimas te-siekia ‰imtà milijon˜. Jei uÏsibròÏtume kuogreiãiau uÏbaigti ‰ios bibliotekos statybà, su-stot˜ kit˜ kultros pastat˜ atnaujinimas viso-je Lietuvoje. Tai Kauno ir Klaipòdos valstybi-ni˜ dramos teatr˜, Nacionalinio M.K.âiurlioniomuziejaus ir daugybòs savivaldybi˜ bibliotek˜bei kultros centr˜ rekonstrukcija.

I‰ kirvio verdam sriubà, visiems dalydami potrupinòl∞. Aãi Vyriausybei, kad Kauno irKlaipòdos teatrai sulauks papildom˜ lò‰˜ i‰ES struktrini˜ fond˜ turizmo plòtros prog-

ramos lò‰˜, o M.MaÏvydo bibliotekos rekonst-rukcijà "priglobò" energijos taupymo progra-ma. Ms˜ ministerijos finansiniais i‰tekliais jàbtume stat´ dar de‰imtmet∞.VEIDAS: Kultūros ir meno darbuotojai įsiti-

kinę, kad iš krizės Vyriausybė mėgino išeiti

pirmiausia jų ir kitų menkas pajamas turinčių

visuomenės sluoksnių sąskaita. Ar tokia nuo-

monė turi pagrindo?

A.G.: Manau, tiesos yra. 2009-aisiais patirtas‰okas, kai biudÏetai maÏòjo, o mokesãi˜ na‰takilo, tikrai smarkiai veikò menininkus. Nuovisuomenòs grupi˜, neturinãi˜ realios politinòs∞takos, buvo "nugnybta" neproporcingai daug.Visiems akivaizdu, kad ‰vietimas ir medicinayra btinos Ïmogaus gyvenimo zonos, taãiaukultra nòra privaloma... Bet jau regiu ‰vytuokl´po truput∞ sugr∞Ïtanãià pusiausvyron. Jukkultringa visuomenò yra kur kas maÏiau ag-resyvi, kur kas krybingesnò ir patrauklesnò tu-rizmui bei investicijoms.VEIDAS: Bet tapo prasta tradicija, kad gatvės

festivalius ir masiškesnius kultūros renginius

vainikuoja policijos suvestinės: laikraščių re-

porteriai niekad nepamiršta pasidomėti, kiek

piliečių buvo pristatyta į policijos poskyrius

ar pateko į medikų rankas...

A.G.: Nevertòt˜ to sureik‰minti: juk Ïmonòs yragyvi. Incident˜ per futbolo varÏybas, kitus spor-to renginius statistika ‰imtus kart˜ ∞spdingesnò,bet niekas nekelia klausimo, ar verta toliau or-ganizuoti ãempionatus. Ai‰ku, festivalis festiva-liui nelygu: kartais taip vadinamos paprasãiau-sios alaus gòrimo ‰ventòs. Rengini˜, pretenduo-janãi˜ vadintis kultros festivaliais, atsiradopernelyg daug. Netgi t´stinio finansavimo prog-ramos festivali˜ sàra‰as neregòtai i‰siplòtò. Ke-tiname j∞ trumpinti, nors labai skausminga taisakyti vie‰ai – tuoj bsime apkaltinti "kultrosgenocidu". Suomijos kolegos man silo sujung-ti kelis pana‰iu laiku vykstanãius festivalius irtarptautiniu lygiu skelbti, kad tuo metu Lietu-voje vyksta vienas "tir‰tas" festivalis, – tokiai‰eitis atrodyt˜ nebloga.

Beje, Ïymiausiems ‰alies kultros festivaliamskitais metais jau numatyta solidesnò finansinòparama. Nors padòtis i‰liks sudòtinga: be abe-jo, Ïinote Vyriausybòs nuostatà, kad valstybòsbiudÏetas negali bti didinamas, o tai rei‰kia,kad kultros ∞staigos vòl patirs didÏiul´ ∞tampà.Juk ‰ildymo ir elektros kainos kyla, o j˜ biudÏetaii‰lieka tokie patys.VEIDAS: Vadinasi, vėl galime laukti kultūros

darbuotojų piketų ir streikų?

A.G.: O gal bt˜ visai neblogai, kad ms˜Ïmonòs daÏniau streikuot˜? Nes lietuvi‰kaskantrumas ir ramumas yra neadekvatus. Kar-tais btina papykti ir su‰ukti. A‰ ir ∞ savo atÏvil-giu i‰sakomà kritikà normaliai reaguoju, jeitik ji pagr∞sta, ministerija kaÏkà praÏiri ar konors reikalinga nepadaro. Politikams naudin-ga, kai juos paÏadina pikti ‰ktelòjimai.

Ar kultūros darbuotojų piketai gali pažadinti politikus

KULTŪRA

Nacionalins M.Mažvydo bibliotekos rekonstrukcijos sąmata viršija 80 mln. Lt

A.U

FAR

TO

, "BF

L" N

UO

TR

.M

.MA

ŽV

YD

O B

IBLI

OT

EKO

S A

RC

H. N

UO

TR

.

Architekto ir muzikanto Algirdo Kau‰pòdo darbo stalas nukrautasbròÏiniais, o ne dain˜ tekstais. Prie‰ ket-

verius metus atsikrusi garsioji Lietuvos rokogrupò "Antis" vis darsurengia vienà kitàkoncertà, taãiau joslyderis prisipaÏ∞sta:"Mes tik i‰dy kau -jame. Kai padeduant svarstykli˜ mu-zikin´ ir profesin´veiklà, pastaroji nu-sveria."Vis dòlto projektavi-mo ir statybos ben-drovòs "Jungtinòspajògos" direktoriusi‰lieka neabejingastiek kultriniam,tiek politiniam ‰aliesgyvenimui ir, jei galòt˜, i‰ j˜ su ‰aknimis i‰raut˜vienà dalykà – ultrakonservatyvumà. Pokalb∞pradedame nuo A.Kau‰pòdo poÏirio ∞ ‰iandie-nin´ Lietuvos populiariàjà kultrà.

A.K.: Vienas veiksnys visada bus prie‰ mus: Lie-tuva per maÏas kra‰tas, kad ãia visu graÏumupraÏyst˜ didÏiosios "pop" gòlòs. Populiariajaikultrai masi‰kumas yra btinas, dòl to neturi-me savosios Madonnos. Puode, skirtamegòlòms, obels neuÏauginsi. Taãiau apskri-tai matau pageròjusià situacijà: juk jau ne-besiautòja "Aliukai" ar visokie vestuviniaiansambliai, juos pakeitò vienas kitas ko-kybi‰kas projektas, pavyzdÏiui, "Triumfoarka". Ai‰ku, jis rodytas per Lietuvos televizijà,kurios tokia misija – populiarinti ms˜ kultrosklodus.VEIDAS: O jei kalbėtume apie komercines

televizijas?

A.K.: Jos uÏsiima kova dòl reiting˜, nes elemen-tariai pradeda trkti Ïmoni˜, nebesurenkama au-ditorija. Dòl to komercinòs televizijos orientuo-jasi ∞ vis platesn∞ Ïirov˜ ratà, tuo pat metu noriuÏgriebti ir tuos, kurie vos pra‰neka, ir tuos, ku-rie jau pradeda nusi‰nekòti. Intelektualumui, spe-cifi‰kumui ãia vietos nelieka, nes, televizij˜ ma-nymu, tai nebus populiaru.VEIDAS: Vis dėlto galbūt ekonominės krizės

laikotarpiu populiarioji kultūra išsikris ta li za -

vo, visuomenė tapo jai išrankesnė?

A.K.: Taip, jauãiu teigiamà pokyt∞. Kalbant ap-skritai apie visas gyvenimo sritis, jei nutylòsime

bankrotus ir kitas blogas istorijas, krizò Lietuvaiatne‰ò daug ‰varos, tiesos ir ‰viesos. Prisiminki-me, kad i‰kart po ∞stojimo ∞ Europos Sàjungàms˜ vertybinis taikiklis buvo nusimu‰´s.Îmonòs nebesuprato, kaip reikia darbuotis, kaippramogauti, kaip gyventi. Pasikeitò taisyklòs –staiga pradòjo dalyti pinigus ∞ kair´ ir de‰in´, at-sirado lengvatiniai kreditai ir pan. Atrodò, kad vis-kas eina tik geryn ir geryn. Tai Ïmones maÏumòl´

i‰tvirkino ir galiausiai ∞viliojo ∞ spàstus. Tada jiegavo krizòs pamokà ir pradòjo viskà vertinti ki-taip. Dabar jau nebeliko euforijos, atsirado dau-giau pasitikòjimo savimi, o ne kitais. Îmonòspradòjo atidÏiau Ïvelgti ∞ viskà, neskubòti, ie‰kotigilesni˜ prieÏasãi˜, vertybi˜, kuriomis remdamie-si galòt˜ projektuoti savo ateit∞.

Tai lòmò ir kriti‰kesn∞ poÏir∞ ∞ kultrà: lanky-toj˜ dabar sulaukia tik labai kokybi‰ki renginiai.·tai visai neseniai vykusiame Stingo koncerteVingio parkas buvo uÏpildytas. Prie‰ metus, kaitas pats Stingas grojo "Siemens" arenoje, a‰ ne-gavau biliet˜, nors jie kainavo per 200 Lt. O juk,atrodò, ateisiu ir koncerto dienà nusipirksiu –

maniau, tikrai bus daug tu‰ãi˜ viet˜, nes kainadidelò. Taigi, nors lig ‰iol atrodo, kad uÏ kultràLietuvoje niekas nenori mokòti, tokie fenome-nai rodo prie‰ingai. I‰vada viena: arba turi pakil-

ti ∞ tikrai auk‰tà lyg∞,arba nieko nebesudo-minsi.

Taãiau yra ir kitapusò. Krizòs laikotar-piu priimti ∞statymaisugriovò jau nusi-stovòjusià honorar˜sistemà ir kai kuriemsatlikòjams tapo ne be -∞manoma i‰gyventi.J˜ mokesãiai buvonugrsti ∞ pogrindin∞,po kilimu, kaip sako-ma, ∞ ‰e‰òl∞. Liko teniki ‰iol.VEIDAS: Sakote,

kad žmonės pradėjo vertinti kokybiškus rengi-

nius, tačiau muzikoje fonogramos kultas

neišnyko, net ir Seimo nariai vis dar noriai eina

į tokius šou, kaip "Auksiniai svogūnai", daliai

jų tai atrodo puiki pramoga.

A.K.: Nereikia pervertinti Seimo nari˜ kultrinòskompetencijos. Kai man´s klausia, kodòl neinu∞ politikà, atsakau, kad nematau ten kultros, jiten nelaikoma vertybe. Toks poÏiris persiduo-

da visai visuomenei ir lemia tai, kad kultrosÏmonòs atsiduria paribiuose. Populiars in-teligentai yra atòj´ vos ne i‰ sovietini˜ laik˜,nauj˜ autoritet˜, stipri˜ asmenybi˜, kuriosvest˜ ∞ priek∞, ‰vytòt˜, yra labai nedaug.

Apskritai Lietuvoje vykdoma politika ne-skatina stipri˜ asmenybi˜, naujovi˜ atsiradimo,ji tik sukuria daug konserv˜: kultrini˜, pamink-losaugini˜, gamtini˜. Santyk∞ su gamta, su kultrames suprantame kaip uÏkonservavimà, nejudi-nimà. 90 proc. ms˜ teritorij˜ kaÏkokiu bduyra saugomos, tam pakeisti reikòt˜ lankstumo,krybi‰kumo, bet vietoje j˜ turime bailumà irprovincialumà.

Pavyzdys: Seime buvo priimtos Mi‰k˜ ∞sta-tymo pataisos, kurios galòjo atgaivinti mi‰kà,leisti jame statybas, taip sutvarkant teritorijà irpritraukiant Ïmoni˜. Bet ne, prezidentò silymàkategori‰kai atmetò. Tai yra nesveikas kon -servatyvumas, sakyãiau, netgi tam tikras taliba-

VERTYBSINTERVIU

2011 / 07 / 18veidas46

Į muzikos pasaulį “Antis“ grįžo 2007 m. irnuo tada išleido du naujus albumus

A.Kaušpdas tiki, kad Lietuvoje egzistuojaperspektyvių jaunų muzikantų

Algirdas Kau‰pòdas: “Dal∞ visuomenòs apòm´s nesveikas

konservatyvumas”KAROLIS VY·NIAUSKAS

“Lietuvoje juntamas pelòsi˜ kva-pas, ir labai stipriai. Greitai tai gali peraugti ∞ atvirà puvimà.“

R.V

ILIM

O,

"BFL

" N

UO

TR

.

M.V

AIČ

IULI

O,

"BFL

" N

UO

TR

.

nizmas, kuris kaip virusas apòm´s dal∞ visuo-menòs. Tiems Ïmonòms geriau viskà uÏdrausti,negu bandyti bendradarbiauti, puoselòti.VEIDAS: Galbūt konservatyvi visuomenė yra

puiki terpė menui, kaip maišto formai, atsi-

rasti?

A.K.: Taip, bet, kaip matome, neatsiranda. Ir tamyra daug prieÏasãi˜. Vis˜ pirma nòra kritinòsmasòs taip màstanãi˜j˜, ojai susidaryti neleidÏia vie‰odiskurso trkumas. Jeiguvienas kitas intelektualaskaÏkà a‰tresnio ir pasako, tainusòda interneto portaluo-se ar spaudos leidiniuose,kuriuos maÏai kas skaito.Dòl to vie‰ojoje erdvòje vis-kas atrodo lyg ir gerai.

Bet ‰tai jauni, energingiir ‰viess Ïmonòs vaÏiuojai‰ ãia, nes jauãia blogà kvapà.Lietuvoje juntamas pelòsi˜kvapas, ir labai stipriai. Grei-tai tai gali peraugti ∞ atviràpuvimà. Tai matydamas jau-nas Ïmogus sako sau: na, argia‰ galiu kà nors padaryti? IrvaÏiuoja ten, kur laisvò yrai‰ tikr˜j˜, kur galòs prisidòtiprie kit˜, seniai tà laisv´ tu-rinãi˜. Laisvòs klausimasLietuvoje labai svarbus,Ïmonòs nesijauãia patyssavo valstybòs kròjai. Jiemsbaisu, kad pradòj´ kurti pa-tys ∞ tà konserv˜ stiklain∞paklius.VEIDAS: Skamba pesi-

mistiškai. Kokių išeičių

galite pasiūlyti?

A.K.: Puvimas vyksta tada,kai dirva blogai maitinama:trksta trà‰˜, saulòs, vandens. Reikia tà dirvà kul-tivuoti. Turi ateiti politikai, kurie supranta, kadtautos pamatas yra energingi, kultringi, verty-bi‰kai susiorientav´ Ïmonòs, o ne tokie, kurie ne-nori nieko kito, tik ∞gyvendinti savo veto teis´.Toks Ïmogus nenori keistis, nenori tobulòti. Jistik kiekviena proga pasako "ne". Tas "ne" ir kabovir‰ ms˜.VEIDAS: Neseniai paskelbta, kad kartu su

kitais muzikantais ir televizijų atstovais

rengsite Lietuvos muzikos apdovanojimus

M.A.M.A. Papasakokite apie šią iniciatyvą

išsamiau. Ar ji reiškia, kad Lietuvos muzi-

kos pasaulis atsigauna?

A.K.: Jei pasiÏiròsime ∞ kai kuriuos lokalius fes-tivalius, pavyzdÏiui, klubo "Tamsta" organizuo-jamà "GaraÏà", matysime, kad yra labai daug∞domi˜ grupi˜ ir asmenybi˜, kad egzistuoja gy-vas muzikinis audinys, i‰ kurio gali kaÏkas i‰kilti.Reikia suteikti tiems Ïmonòms didesn´ motyva-

cijà – tai ir yra tas kultivavimas, laistymas, apiekur∞ kalbòjau. Mes norime sukurti apdovanoji-mus, kurie Lietuvos mastu bt˜ solids, ∞domsir kiek ∞manoma profesionals. Tada Lietuvosmuzikoje galbt atrasime tai, ko ‰iandien dar ne-sugebame pamatyti. ·is projektas ir paremtastikòjimu, kad taip bus.VEIDAS: Galbūt iškils naujų muzikos herojų?

Juk, kaip ir sakėte, nemažai visuomenės auto-

ritetų atėję iš sovietmečio, muzikos srityje

padėtis ne kitokia – naujų vardų vis atsiranda,

bet jų šlovė dažniausiai būna trumpalaikė.

A.K.: Yra nauj˜ ÏvaigÏdÏi˜, pavyzdÏiui, Marijo-nas Mikutaviãius. Ai‰ku, jam irgi jau link ketu-riasde‰imties, bet kai grojo "Antis", jis dar buvomoksleivis. Miniu j∞, nes Marijonas man yra pa-vyzdys tokio Ïmogaus, koki˜ labai trksta Lie-tuvai: i‰silavin´s, neapipelij´s, galbt ne visadateisus, bet niekam nepataikaujantis. Arba Jurga·eduikytò – ir ∞domi asmenybò, ir talentingamuzikantò. Ji paliko pòdsakà, motyvuoja jaunusÏmones kurti. Taip pat man labai patinka "Hap-pyendless". Trumpai tariant, muzikant˜ tikraiyra, bet jiems kaÏkas trukdo prasimu‰ti. Galbtper daug dainuoja angli‰kai? Muzikantui reikiapagauti tautos gyvenimo dvasià, pasakyti tai, kàÏmonòs nori i‰girsti, bet padaryti tai menine kal-ba. Paprastais ÏodÏiais jie tai gali pasakyti, bet per-

kelti viskà ∞ menin´ kalbà – tai sekasi sunkiai.VEIDAS: Bet kiek mes galime tikėtis iš mu-

zikantų? Juk kaip ir "Ančiai", praktiškai vi-

siems Lietuvos muzikantams muzika yra ho-

bis. Ši sritis Lietuvoje nėra pelninga, nėra

susiformavusios muzikos industrijos. Muzi-

kantai greitai išsisemia arba skiria savo

laiką kitai veiklai, iš kurios gali gauti stabi-

lias pajamas.

A.K.: Taip, tai vis tas maÏos ‰alies veiksnys. Bet‰tai "Selas" Klaipòdoje surinko 10 tkst. Ïi rov˜.Vadinasi, ∞manoma, potenciali auditorija yra, rei-kia tik jà sudominti. Ai‰ku, galbt galima sudo-minti ir kitkuo, ne tik pusiau kriminaliniais da-lykais.VEIDAS: Pavyzdžiui, kuo?

A.K.: Universalaus recepto nòra, bet a‰ i‰skirãiauketurias sàlygas. Vis˜ pirma nuo‰irdumas. Ant-ra, galbt pana‰i, bet kiek kitokia, – tiesa. Kar-tais negailestinga, kartais visi‰kai nekon-junktri‰ka, bet atspindinti tikrov´, ne i‰galvotus,o tikrus dalykus, kuriais gyvename. Tik ‰i tiesosÏinutò turi bti ∞pinta ∞ meno formà, antraip jivirs didaktika, banalybòmis. Treãia sàlyga yra ama-tas – btina viskà atlikti profesionaliai. Pasku-tinis ingredientas lengviausias, o kartu ir sunkiau-sias, – originalumas. Reikia atrasti savo tapa-tyb´, o tada viskas bus labai paprasta.

2011 / 07 / 18 veidas 47

VERTYBS

A.Kaušpdas: “Lietuvoje vykdoma politika neskatina stipri˜ asmenybi˜, naujovi˜ atsiradimo, ji tik sukuria daug konserv˜“

K.V

AN

AG

O,

"BFL

" N

UO

TR

.

48

Lietuvoje atostogaujantis legendinis ‰alieskrep‰ininkas, Rusijos krep‰inio klubo"Chimki" vyriausiasis treneris Rimas

Kurtinaitis prisipaÏ∞sta,kad ms˜ ‰alyje neper-ka nieko, i‰skyrus maistà: jam ãia viskas per brangu. Ir priduria kà tik pats ∞sitikin´s, kadsavait´ pailsòti Barselonoje kainuoja pigiau neiPalangoje.

"Kiek Ïinau, Palangoje jau dvi savaites lyja,ir vien tai turòt˜ numu‰ti kainas.Bet taip nòra,o Ïmonòs ir toliau ten vaÏiuoja bei mokane∞sivaizduojamai dideles kainas.Tad ãia jokioskrizòs a‰ nematau.Kokia krizò,kai daugelis lie-tuvi˜ gali sau leisti vasarà nuskristi ∞ Kanarus,o Ïiemà – paslidinòti ∞ kaln˜ kurortà.A‰tuo-niolikmeãiai jau turi po butà ar namà ir pui-

kiausià ma‰inà,kai a‰,visà gyvenimà dirbdamasir tai dar neblogai uÏsidirb´s, negaliu taip jaulengvai nusipirkti namuko prie eÏero",– sakoR.Kurtinaitis.

VEIDAS: Kokie jausmai Jus užplūdo stebint

jaunųjų Lietuvos krepšininkų triumfą pasaulio

čempionate?

R.K.: Seniai su serbais varÏòmòs,kieno krep‰inisgeresnis,bet Lietuva pagaliau ∞rodò,kad ãia jaunebòra ko ginãytis.Mane ypaã dÏiugina jauni-mo laimòjimai, nes tai artimiausia ms˜krep‰inink˜ pamaina.

VEIDAS: Ši pergalė parodė, kad užaugo nauja

auksinė krepšininkų karta. Kaip Lietuvai,

vienai neturtingiausių ES valstybių, pavyksta

išsiugdyti tokių krepšininkų, kaip Jonas

Valančiūnas, ir išsilaikyti pasaulio krepšinio

olimpe?

R.K.: Ms˜ krep‰inio fenomenà lemia ‰imt-meãio ∞dirbis ir i‰saugotas krep‰inio mokykl˜– tiek valstybini˜, tiek privaãi˜ – tinklas. Ir‰i sistema duoda vaisi˜.

Vakar˜ sporto mokyklos nepadaro to, kàmsi‰kòs.Daug kà rei‰kia,kad ms˜ krep‰iniomokyklas remia valstybò,– Vakaruose ‰ito nòra.Lietuvoje vaikai surenkami ir pradedami mokytikrep‰inio nuo ‰e‰eri˜, Europoje – maÏdaugnuo de‰imties met˜ ir vyresni,nes tai juk labaibrangiai kainuoja:i‰laikyti trenerius,sporto sales,organizuoti stovyklas.Vakarams kur kas pato-giau nusipirkti kok∞ Ramnà ·i‰kauskà ar ·arnàJasikeviãi˜ uÏ tris milijonus,nei i‰siugdyti savokrep‰ininkà, nes juk nesi garantuotas, kiek tauper de‰imt met˜ pavyks uÏauginti ÏvaigÏdÏi˜.

Kita vertus, lietuviai jau tarsi gimsta sukrep‰inio genu. Kaip sako Zmago Sagadinas(slovòn˜ krep‰inio treneris – G.B.), lietuvi˜krep‰ininkai i‰ kit˜ ‰ali˜ i‰siskiria orientavimusisituacijose,gebòjimu greitai priimti sprendimus.Manau,ãia ∞gimtas ms˜ bruoÏas.

VEIDAS: Kaip vertinate žinią, kad Šarūnas

Jasikevičius pasirengęs žaisti Lietuvos rink-

tinėje per Europos krepšinio čempionatą?

R.K.: Labai gerai.Teko kiek anksãiau apie taikalbòtis su ·arnu.Suprantu,kad krep‰ininkamsnorisi pabti su ‰eima,kad gyvenimas bt˜ pas-tovesnis. Juk ir mano vaikai taip uÏaugo, o a‰,bdavo,net po pus´ met˜ j˜ nematau.Bet viskàgalima bandyti suderinti, o kartais kai kuri˜ms˜ krep‰inink˜ motyvai, kodòl jie atsisakoÏaisti rinktinòje,man nelabai suprantami.Atsi-menu, Mindaugas Timinskas kartà neatvyko

2011 / 07 / 18veidas

Rimas Kurtinaitis: "·i krizò parodò,kadne pinigai lemia sporto rezultatus"

GIEDRñ BOLZANñ

SPORTASINTERVIU

Pasak R.Kurtinaiãio, Vakarams kur kas patogiau nusipirkti Ramnà ·i‰kauskà ar ·arnà Jasikeviãi˜ uÏ tris milijonus, nei i‰siugdyti savo krep‰ininkà

·.M

AÎ

EIK

OS

(B

FL)

NU

OT

R.

2011 / 07 / 18 veidas 49

Ïaisti rinktinòje,nes nusipirk´s namà su ameri-kiete Ïmona turòjo ne‰ioti baldus.Bet juk galisumokòti dvide‰imt doleri˜, ir tau sune‰ tuosbaldus.DÏiaugiuosi,kad ·aras,kur∞ gerai paÏ∞stu,supranta padòt∞. Jis – karys iki pat panagi˜.

VEIDAS: Kokia tikimybė, kad Lietuvos

krepšininkai užlips ant nugalėtojų pakylos ir

Europos vyrų krepšinio čempionate?

R.K.: Mane kamuoja dvejonòs,kaip ir per 2010m. pasaulio ãempionatà. Tada K´stuãiuiKemzrai pavyko sutelkti atsinaujinusià rink-tin´ ir ji pelnò bronzà. ·iemet netekome bu-vusi˜ rinktinòs lyderi˜ – neÏais Linas Kleiza,Jonas Maãiulis,tad nerimo ir vòl yra,nors turimeir ger˜ naujien˜:senbuviai nori gr∞Ïti ∞ rinktin´.Manau, ji bus pajògi kovoti dòl medali˜.

VEIDAS: 2010 m., kai sporto finansavimas

buvo itin sumažintas, olimpinių šakų

sportininkai iškovojo daugiausiai medalių po

nepriklausomybės atgavimo. Pastarieji metai

buvo sėkmingi ir krepšininkams. Ar galima

teigti, kad ekonominė krizė nepaveikė sporto

rezultatų?

R.K.: Pinigai sporte svarbu, bet tikrai ne svar-biausia. Daug galima pasiekti ir tinkamai pla-nuojant darbà.Tai patvirtina ir sportinink˜rezultatai.Tarkime,savo laiku Barselonos olim-piadai mes rengòmòs Druskininkuose,o dabarkrep‰inio rinktinòs stovyklos daÏniausiai ren-giamos Palangoje,kur kaina i‰kart padvigubò-ja,nors kaÏin ar dòl to pasirengiama geriau.

Atsimenu, 1988 m. Seulo olimpiadojeolimpiniais ãempionais tapo de‰imt ar vienuo-lika lietuvi˜ sportinink˜.Tuo tarpu po 1990-˜j˜ olimpini˜ ãempion˜ sumaÏòjo. Manau,tai sistemos,o ne pinig˜ problema.

Kaip treneris a‰ pastebiu, kad dabartiniaikrep‰ininkai – kit˜ sporto ‰ak˜ atstovai turbttaip pat – sportuoja apie 50 proc. maÏiau,negu sportavome mes, nors uÏdirba gal ‰imtàkart˜ daugiau. Jau ir taip Ivanoviãius (serb˜krep‰inio treneris Du‰ko Ivanoviãius.- Aut.past.)ir Kurtinaitis Europoje garsòja kaip trene-riai, kuri˜ komandos neÏmoni‰kai daugtreniruojasi: mes paprastai rengiame po dvitreniruotes po 2,5 val., kartais - po 3 val. per dienà.Bet juk su Taryb˜ Sàjungos rinktine mespo tiek valand˜ sportavome ne du, o tris kar-tus per dienà.Îinote,kaip atrodò ms˜ tuometòsstovyklos, kurios trukdavo 28 dienas? Pirmaitreniruotei treneris Aleksandras Gomelskis mus keldavo 7 val. ryto, iki 9 val bògdavomekrosà,mank‰tinomòs,pamòtydavome ∞ krep‰∞,9.30 val.pusryãiaudavome,nuo 11 val.iki 13.30val. bdavo dar viena treniruotò, o nuo 18 valiki 20.30 val. - treãia treniruotò. Keturias die-nas dirbome,vienà ilsòjomòs – toks buvo cik-las. O dabartiniai jauni Ïaidòjai jau po keli˜stovyklos dien˜ treniruojantis tik dukart perdienà "buksuoja",nepatempia.Atmenu,treniruo-

jant "Lietuvos rytà" man bdavo keista, kadkrep‰ininkai jau po dviej˜ valand˜ treniruoãi˜pavargdavo,galvodavau:juk a‰,penkiasde‰imt-metis,dar galiu pabògioti! Taãiau naujausi moks-linink˜ tyrimai paai‰kina,kodòl taip yra:tiesiogdabartini˜ kart˜ darbingumas jau visai kitoks.Rusijoje teko matyti TV laidà,kurioje pristatyti

tyrimo,kurio metu buvo palyginti ‰iuolaikini˜septyniolikmeãi˜ ir j˜ tòv˜,kai buvo to patiesamÏiaus,fiziniai duomenys.Paai‰kòjo,kad dabar-tini˜ jaunuoli˜ plauãi˜ tris, palyginti su j˜tòv˜, yra 40 proc. maÏesnis.Tad pagalvokite,kaip krito darbingumas.Juk oro uoste mes ky-lame trapu,prekybos centre naudojamòs eskala-toriumi, ∞ darbà vaÏiuojame automobiliu –visas ‰is komfortas, judòjimo kompensavimastechnika labai veikia ms˜ gyvenimà,sportà –taip pat.

VEIDAS: Penkiakovininkė Donata Rimšaitė,

pasitraukusi į Rusiją ir paprašiusi šios šalies

pilietybės, pareiškė, kad per krizę Lietuvoje

nebeturėjo kur treniruotis, nes visas sportas,

išskyrus krepšinį, buvo užmirštas. Tokių

priekaištų pasigirsta ne pirmą kartą, ar jie

pagrįsti?

R.K.: Manau,sporto padòtis nebuvo tokia dra-mati‰kai sunki,kaip kartais mòginama pateik-ti.Îinoma,tokios ‰alies kaip Rusijos galimybòsvisai kitos, ten sportas tikrai remiamas daug la-biau. Bet palikti gimtàjà ‰al∞ dòl toki˜ dalyk˜– jau vertybi˜ klausimas,man tai nòra priimti-na. A‰ dvide‰imt met˜ trankiausi po pasaul∞,bet geriausiai jauãiuosi Lietuvoje.Pas mane yra

draug˜, kurie turi lambordÏinius ir ma-lnsparnius,o man uÏtenka ir me‰keròs ar ‰au-tuvo,kad pamedÏioti galòãiau.

Kit˜ sporto ‰ak˜ atstovai yra pernelygsusitelk´ ∞ krep‰in∞,bet juk jei yra rezultatas,yrair finansavimas.Atsimenu,kai vadovavau Knokultros ir sporto departamentui,pas mane atei-davo tuometis Lietuvos futbolo federacijos prezi-dentas Vytautas Dirmeikis ir sakydavo: "JsmaÏai remiat futbolà".O a‰ jo klausdavau:na,duosime jums dar kad ir penkiasde‰imt mili-jon˜, bet ar ∞mu‰ite tà ∞vart∞? Juk vis tiekne∞mu‰ite.Ar tu skirsi milijonà, ar ‰imtà mili-jon˜, rezultatas vis tiek bus toks pat.

VEIDAS: Ką daryti, kad Lietuva žibėtų ne tik

krepšinyje, bet ir futbole?

R.K.: Nemanau,kad tai finansavimo klausimas,nesutinku,kad ir futbolinink˜ ger˜ neturime.Negaliu pasakyti, kur yra problema, norsnuo‰irdÏiai sergu uÏ ms˜ futbolà ir linkiu jamkuo geriausios ateities.

Kadaise atvyk´s Ïaisti ∞ Madrido "Real" pa-sisakiau,kad futbolas man yra sporto ‰aka Nr.1.Po to gavau i‰ FIFA netikòtà dovanà:uÏ tokiusgerus atsiliepimus apie kità sporto ‰akà man at-siuntò firmin∞ federacijos kaklarai‰t∞. Îinote,kokia yra didÏiausia mano gyvenimo svajonò?Pamatyti Lietuvos futbolo rinktin´ ÏaidÏiantEuropos arba pasaulio ãempionate.Ms˜ fut-bolo ÏvaigÏdòms Arminui Narbekovui ir Val-dui Ivanauskui, su kuriais draugaujame, esupasak´s: "Vyrai, neleiskite man numirti ‰itonepamaãius".

VEIDAS: Jūsų nuomone, kodėl patekome į

tokią sunkią krizę ir kaip ją išgyvenome?

R.K.: Kai pasiÏirime ∞ Graikijà ar Portugalijà,dar nesame tokie dideli bòdÏiai.Kad ir kaip visipeikò ‰ià Vyriausyb´, ji gana gerai suvaldò situacijà.

Esu gyven´s daugelyje ‰ali˜ ir daugybáplank´s, taigi galiu pasakyti, kad nam˜,but˜,sklyp˜ kainos kredit˜ sàskaita Lietuvoje buvotikrai nenormaliai i‰pstos.Laimò,dabar jos jau‰iek tiek pana‰esnòs ∞ Europos kainas, nes iki‰iol Lietuva buvo turbt brangiausia ‰alis.Apskritai Lietuvoje viskas labai brangu.

Mano mama, nuo ‰e‰iolikos met˜ dirb-dama gamykloje, tik penkiasde‰imties gavopaskyrà moskviãiui nusipirkti. Dabar norimeturòti viskà nieko nesukr´,o kai nesugebamemokòti paskol˜,kaltiname kriz´.Bet kuo ji ãiadòta? Todòl kai man skambina koks nors Ïmo-gus ir pra‰o pagelbòti, nes j∞, paòmus∞ paskolà,su ‰eima i‰keldina i‰ buto ar namo, visada at-sisakau tai daryti.Tiek a‰,tiek Arvydas Sabonisar ·arnas Marãiulionis ne kartà esame padòj´paprastiems Lietuvos Ïmonòms ∞sigyti,tarkime,vaist˜, bet minòtu atveju visada sakau grieÏtà"ne". Padar´ klaid˜ turime patys uÏ jas su-mokòti.

SPORTAS

Jaun˜j˜ krep‰inink˜ triumfas pasaulioãempionate ir kitos pergalòs parodò,kad krep‰iniui krizò – nò motais

R.Kurtinaitis nesutinka, kad prastiLietuvos futbolo rezultatai –nepakankamo finansavimo pasekmò

·.M

AÎ

EIK

OS

(B

FL)

NU

OT

R.

·.M

AÎ

EIK

OS

(B

FL)

NU

OT

R.

VISUOMENñ JAUNIMAS

Sunku bt˜ rasti paaugl∞, kuris net pervasaros atostogas kiekvienà rytà sòst˜prie knyg˜ ir stengt˜si ∞veikti vis sun-

kesn∞ uÏdavin∞. Arba atostogauti nuspr´st˜vykti tik po ilg tòv ∞kalbinòjim , kad btinaatitrkti nuo moksl˜. Aurimui mokytis, ypaãtaisyti silpnesni˜ viet˜ spragas, ∞domiau neileisti laikà prie kompiuterio ar televizoriaus.Jo diena grieÏtai ∞sprausta ∞ dienotvark´, neskitaip laiko vasari‰kom pramogom visai ne-likt˜. Kol Aurimo draugai dar miega, jis nuo8 val. ryto iki piet˜ sprendÏia chemijos uÏda-vinius, pats susirad´s internete ar atsi˜stus

bendraminãi˜, vòliau nauj˜, dar neÏinom˜dalyk˜ ie‰ko mokslinòse knygose. Paskuiskaito groÏin´ literatrà angl˜ kalba, kadpraturtint˜ savo Ïodynà, ir tik tada susitin-ka su draugais linksmai praleisti laikà. Kasskatina ‰iemet treãià gimnazijos klas´ bai-gus∞ jaunuol∞ tiek daug mokytis?

Pats didÏiausias malonumas –suprasti, kad patobulòjo

·iais metais Respublikinòje chemijosolimpiadoje Aurimas i‰kovojo pirmàjà vietà,

pernai i‰ 8-osios Europos Sàjungos gamtosmoksl˜ olimpiados, vykusios ·vedijos mies-te Gioteburge, kartu su kitais komandos na-riais parsiveÏò sidabro medal∞, o bdamasde‰imtokas Kauno miesto chemik˜ olimpia-doje sprendò vyresniems mokiniams skirtasuÏduotis ir uÏ juos geriau pasirodò. Taãiaupirmosios vietos olimpiadose – ne svarbiau-sias Aurimo tikslas. "Mokausi, nes manpaãiam ∞domu, ir tiek, kiek matau, kad rei-kia. Kai nepavyksta i‰spr´sti uÏdavinio, pa-gauna tarsi sportinis azartas. Tada norisibtinai j∞ ∞veikti. Olimpiadose taip pat yrasveika konkurencija, kuri skatina tobulòti,stengtis kità kartà dar geriau pasirodyti", –sako Aurimas.

Kartais prie uÏduoãi˜ jis sòdi kiaurà nakt∞,nes Ïtbt nori jas ∞veikti. Bna, kad net pa-valgyti pamir‰ta. "Mokslo metais ne kartàsprendÏiau iki penktos valandos ryto, o sep-tintà jau keldavausi ∞ mokyklà. Jeigu imuosiko nors, btinai padarau iki galo. Niekada ne-numetu pradòto darbo. Kai pabaigiu, supran-tu, kad nuveikiau kai kà prasmingo, pato-bulòjau. Tai pats didÏiausias malonumas", –paai‰kina, kodòl negali atsitraukti nuo knyg .

Îinoma, kartais ir jam pabosta mokytis,taãiau Aurimas prisipaÏ∞sta, kad taip nutin-ka labai retai. Neseniai gr∞Ï´s i‰ chemik˜ va-saros stovyklos, kurioje dvi savaites kiek-vienà dienà intensyviai mokòsi, sako jaunoròj´s pailsòti, bet daugiau kaip savaitòsnamie be uÏdavini˜ vaikinas nei‰tvòrò. Tadtòtis sugalvojo Aurimui padovanoti kelion´,kad bsimasis abiturientas mintis bent va-sarà ilgesniam laikui atitraukt˜ nuo moks-lo. "Jis labai uÏsispyr´s ir darb‰tus. Jeigujauãia, kad kai kur yra silpnesnis, negaili neilaiko, nei jòg˜, kad uÏpildyt˜ spragas. Per-nai visà vasarà savaranki‰kai mokòsi orga-ninòs chemijos, ‰iemet tobulina angl˜ kalbàir sprendÏia uÏdavinius. A‰ jam net liepiusustoti, pailsòti ir ilgiau pamiegoti, nes bai-su, kad nepervargt˜", – dòl snaus nerimau-ja Almantas Narkeviãius.

UÏgrauÏt˜ sàÏinò, jei nesimokyt˜

I‰ gimt˜j˜ BirÏ˜ i‰leid´ Aurimà moky-tis ∞ Kauno KTU gimnazijà, jo tòvai taip patlabiau jaudinosi ne dòl to, kad a‰tuonias kla-ses baig´s paauglys gyvendamas bendrabu-tyje per maÏai dòmesio skirs mokslams, oatvirk‰ãiai, kad prie knyg˜ bus palink´s ikivòlumos. "Ypaã daug mokiausi pirmoje gim-nazijos klasòje, nes prasãiau sekòsi lietuvi˜

2011 / 07 / 18veidas50

Jaunajam chemikui mokytis niekada VAIDA STO·KUVIENñ

Bsimasis KTU gimnazijos abiturientasAurimas Narkeviãius, skinantis laurusrespublikinòse chemijos olimpiadose, netir vasarà sprendÏia uÏdavinius, kremtachemijos knygas ir savaranki‰kai gilinasi∞ angl˜ kalbos subtilybes.

Aurimas įsitikinęs, kad daug pasiektigali bet kuris vaikas, jeigu tik sunkiai

dirbs ir labai nors

ASM

ENIN

IO A

RC

HY

VO

NU

OT

R.

JAUNIMAS

kalba. Dòjau daug pastang˜, nes jauãiuosipatriotas, todòl manau, kad savo gimtàjàkalbà turiu mokòti puikiai. Îinoma, ir kitidalykai svarbs dòl bendro i‰silavinimo", –mano Aurimas.

Nors tòvai jo niekada nevertò mokytis,vaikinas prisipaÏ∞sta, kad j∞ uÏgrauÏt˜ sàÏinò,jeigu apleist˜ mokslus. "Be to, Ïinau, kadir jiems, ir man paãiam bus maloniau, kaii‰ vis˜ dalyk˜ met˜ gale bus devintukai irde‰imtukai", – sako Aurimas.

Jo tòtis pasakoja, kad Aurimas nuo maÏ˜dien˜ i‰siskyrò i‰ kit˜ vaik˜. Jau antrojeklasòje berniukas ir mokytojus, ir tòvus nu-stebino pareik‰damas, kad uÏaug´s bus pro-fesorius. "Mokydamasis BirÏuose Aurimasnam˜ darbus atlikdavo per de‰imt minuãi˜,visai nedòjo pastang˜, o visi dalykai geraisekòsi, ypaã tikslieji mokslai. Todòl ir pa-skatinom stoti ∞ KTU gimnazijà, nes nesi-noròjo, kad jis savo gabumus veltuii‰‰vaistyt˜ ir netobulòt˜", – nesigaili sn˜i‰leid´s mokytis ∞ kità miestà A.Narkeviãius.

BirÏietis prisimena, kad Aurimas pirmiau-sia susidomòjo matematika, fizika, dalyvau-davo ‰it moksl olimpia-dose ir tik ∞stoj´s ∞ gimna-zijà pasinòrò ∞ chemijà."Mano chemijos pagrin-dai buvo labai silpni,taãiau chemijos mokyto-ja visus skatino lankyti pa-pildomus uÏsiòmimus,dràsino, girdavo, kai geraii‰spr´sdavom uÏdavinius,– taip po truput∞ ir pradòjaudomòtis, kodòl vieni ar kitiprocesai btent ‰itaipvyks ta. Atsakym ∞ dauge -l∞ dalyk ie‰kojau savaran-ki‰kai ir jau tais paãiaismetais respublikinòje che-mijos olimpiadoje lai mò -jau antràjà vietà", – pasa-ko ja Aurimas.

Btent tada, kai vos per metus vaikinaspadarò didel∞ ‰uol∞ naujoje jam srityje, su-prato, kad gali bet kà i‰mokti. O Dievo at-seikòt˜ talent˜ savo gabumuose Aurimasne∞Ïvelgia. Jo nuomone, tà pat∞ pasiekti galibet kuris vaikas, jeigu tik daug dirbs ir la-bai noròs. "Pirmuosius rezultatus duoda tiksunkus darbas. Paskui tampa ‰iek tiek leng-viau, nes jau turi daugiau Ïini˜, lavòja at-mintis, loginis màstymas, reakcija, taãiaukyla ir vis nauj˜ klausim˜", – sako gabusjaunuolis.

Svajoja apie studijas KembridÏouniversitete

Aurimo chemijos mokytoja Birutò Maciu-leviãienò sako, kad ‰iuo mokslu susidomòtiir daug dirbti gali bet kas, taãiau dar reikiaturòti ir ∞gimtà pojt∞. "Ø papildomus uÏsiòmi-mus pirmaisiais gimnazijos metais ateina daugmokini˜, taãiau didesnò dalis po keliñesòkmi˜ pasitraukia. O Aurimas, nors ir jami‰ pradÏi˜ ne viskas puikiai sekòsi, nenulei-do rank . Atvirk‰ãiai, kaip tik daugiau pradòjokryptingai dirbti. Ir jis tà daro su malonumu,nò kiek nesikankindamas", – graÏi˜ ÏodÏi˜savo mokiniui negaili B.Maciuleviãienò.

Aurimo tòtis taip pat mano, kad jo gabu-mai tiksliesiems mokslams yra ∞gimti."Greiãiausiai talentà jis paveldòjo i‰ senelòs,kuri buvo labai intelektuali, gabi moteris", –svarsto A.Narkeviãius.

B.Maciuleviãienò sako, kad Aurimas turidar vienà retà bruoÏà – moka suprantamai ki-tam paai‰kinti tai, kà pats Ïino. Tad jau ‰iaismokslo metais papildomus chemijos uÏsiòmi-mus jis vedò Ïemesni klasi gimnazijos mo-kiniams. Be to, anot B.Maciuleviãienòs, Au-rimas uÏ kuklumà ir paprastumà yra labai my-limas ne tik bendramoksli , bet ir konkurent˜per olimpiadas, jie j∞ net palaiko. Taãiau pe-

dagogò apgailestauja, kadkartais nuo darb‰taus jau-nuolio nusisuka sòkmò.·tai ‰iemet jam pritrkovos keli bal , kad patekt∞ pasaulin chemijos olim-piadà. "Tai Aurimui buvolabai svarbu, nes jeigu btpastebòtas uÏsienyje, leng-viau atsidaryt˜ durys ∞ pa-saulio universitetus. Galbtnet gaut finansavimà. La-biausiai jis noròt studijuo-ti KembridÏo universitete,o vòliau dirbti mokslo sri-tyje arba kurti technologi-jas", – snaus planus at-skleidÏia A.Narkeviãius.

Nors pats Aurimas sa -ko, kad bandys stoti ∞ ‰∞

prestiÏin∞ DidÏiosios Britanijos universitetà,taãiau tai nòra jo gyvenimo svajonò, kuriàbtinai stengt˜si ∞gyvendinti. "Bsiu tikraipatenkintas, jeigu chemijà studijuosiu ir Vil-niaus universitete. Lietuvoje auk‰tojo moks-lo lygis taip pat geras", – mano Aurimas.

Beje, turi jis ir kit˜ plan˜. "Noròãiau pa-keliauti po pasaul∞, ypaã aplankyti Tolimuo-sius Rytus, Afrikos ‰alis. Domiuose skirtin-gomis kultromis, paproãiais, valgiais, todòl‰ie kra‰tai mane labai Ïavi", – svajonòmis da-lijasi jaunasis chemikas.

2011 / 07 / 18 veidas

neatsibosta

Aurimo Narkevičiauslaimėjimai2009 m. II vieta Respublikinòjechemijos olimpiadoje2010 m. komandinis sidabro me-dalis 8-oje Europos Sàjungos gam-tos moksl˜ olimpiadoje ·vedijoje2010 m. I vieta Nuotolinòje Lietu-vos chemijos olimpiadoje2011 m. I vieta Respublikinòjechemijos olimpiadoje2011 m. pagyrimo ra‰tas Tarptau-tinòje Mendelejevo chemijos olim-piadoje Rusijoje

"VEI

DO

" A

RC

HY

VO

NU

OT

R.

2011 / 07 / 18veidas

KULTÌRA

52

VASAROS SKAITINIAI

Skyriaus vedòjasbuvo dar apyjau-nis poliesis vy-

ras, jis papra‰ò man´ssòstis, trumpai Ïvilg-telòjo ∞ tà pradòtàpildyti mano popieri˜,

linktelòjo galvà ir pats sau pasakò:– Ai‰ku.Dar paklausinòjo, ko ir visi psichiatrai:

ar nekamuoja nemiga, ar nepersekioja∞kyrios mintys, vaizdai, idòjos, ar daÏnaii‰geriu ir t.t., ir pan. Miegojau a‰ gerai, o∞kyrs vaizdai mane i‰ tikr˜j˜ persekiojo– vaizdai apie VienaÏind∞, bet ‰ito a‰ jamnesakiau.

Jis parodò ranka ∞ telefonà ant stalo:– Paskambinkit nami‰kiams, kad

neie‰kot˜.Ne∞ki‰o man´s ∞ stebòjimo palatà, nepri-

rai‰iojo susuktomis paklodòmis priegeleÏinòs lovos ròm˜, sanitarai nemu‰ò,tik vakare jau ne Alma, o naktinò seselòsuleido ∞ uÏpakal∞ kaÏkoki˜ vaist˜. Labaibijojau, kad nebt˜ aminezinas ar kokshaloperidolis, – po toki˜ injekcij˜ labaigreitai pavirsi ∞ darÏov´. I‰miegojau di-dÏiajame kambaryje ant grind˜, ant pa-mesto pliko ãiuÏinio, nes skyrius buvo per-pildytas, o ms˜, toki˜ bevieãi˜ irbepalaãi˜, buvo gal dvide‰imt. Tiktai kitàdienà ligi pat vakaro buvau kaip apduj´s,viskam abejingas, taip noròjosi sòstis antgrind˜ ∞ tams˜ kampà, apsikabintirankomis kelius ir uÏmigti nors valandai,nors dienai, nors keliems mònesiams.

Neapra‰inòsiu ãia psichiatrinòs ligo-ninòs pirmojo – paties sunkiausio – sky-riaus kasdienybi˜. Jau po kokios savaitòsvedòjas davò man "laisvà i‰òjimà": galò-jau – vienas pats! – i‰eiti ∞ laukà ir laisvaivaik‰ãioti po ligoninòs teritorijà,nebereikòjo mindÏikuoti tam aptvare. Irvaist˜ man beveik joki˜ nedavò.

Jau kità dienà, kai valgòm pusryãiusprie ilgojo stalo, pamaãiau Broni˜ Radze-viãi˜. I‰varyti ∞ aptvarà ir pasikalbòjom.

– Nesuprantu, kodòl mane ãia uÏdarò?..– pasiguodÏiau. – Nei a‰ koki˜ daugiadie-

ni˜ buvau uÏtais´s,nei kokios psichozòsapimtas, nei plikaspaupiais laksãiau?..

– Tam, kad btumdispanserizuotas.

– O kà tai rei‰kia?– Kad esi ∞ra‰ytas

∞ psichiatrinòs ligo-ninòs ∞skaità, ãia gulòs tavo ligos kortelò,ir bet kada vòl gali bti paimtas ir laiko-mas uÏdarytas tiek, kiek kaÏkam reikòs.

– Bet kad a‰ niekuo nesergu!– Kortelòj ∞ra‰ys, kad sergi.– Ødomu kuo?

– Na... lòtiniu alkoholizmu, em-dò-pò,paranoja, ‰izofrenija... MaÏa kuo.

– O kas tas em-dò-pò?– Maniakalinò depresinò psichozò.– Bet kam tas viskas? Kam?!.– Kad per daug nekryk‰tautum...– O kà a‰ galiu pakryk‰tauti?– Na... pirmiausia, jau niekada nei‰va-

Ïiuosi ∞ jok∞ uÏsien∞, net ∞ Bulgarijà,nepadarysi joki˜ antitarybini˜ i‰si‰okim˜,parei‰kim˜... Jeigu taip padarysi – buspaimta i‰ archyvo tavo kortelò ir parody-ta: nekreipkit dòmesio, ãia psichi‰kainesveiko Ïmogaus veiksmai, jis pas musjau seniai dispanserizuotas.

– Broniau, tu kalbi baisybes!– Kalbu kaip yra. Nejaugi iki ‰iol tu to

neÏinojai?– Îinoma, ne!– Dabar Ïinosi.MaÏdaug po mònesio mane i‰ ten i‰lei-

do. Niekada niekas taip ir nepasakò, nuoko ten mane "gydò". Bet savo "RoÏòs" to-

liau ra‰yti nebegalòjau. Ne tik "RoÏòs" –apskritai nebegalòjau sòdòti prie‰ais tu‰ãiàpopieriaus lapà. Kol palengva atsigavau,atsigaivalòjau, praòjo beveik pusmetis. Na,taip, pusmetis, kol po mano langu nepraÏy-do violetinò akacija.

A‰ tik taip maniau, kad man ten davòkaÏkoki˜ visi‰kai nekalt˜ vaist˜, taãiautaip nebuvo, nes po kokios savaitòs manprasidòjo haliucinacijos. Na, ne visa j˜eilò, bet viena – tai jau tikrai, ir ta pati kaipreikiant.

ñjau gatve ir sutikau Dirgòlà suJacineviãium. Levas ne‰òsi rankoj sunk˜portfel∞.

– Kur traukiat?– ·tai Levas prisipirko portfel∞ "ra‰al˜",

dabar ie‰kom nusileidimo bazòs. Gal pasRimà pabandÏius?

– Traukiam pas Rimà! – apsidÏiaugòLevas, ir mes visi trys patraukòm ∞Îvòrynà.

ApsidÏiaugiau ir a‰. Visà ‰ià savait´jauãiausi taip, lyg bãiau prarij´s ma‰inospervaÏiuotà katinà, be to, dar ir pagulòjus∞saulòkaitoj kelias dienas ant asfalto. GalLevo "ra‰alas" nors kiek nuplaus ‰itàbjaurast∞? Kad buvau ∞grstas ∞ psichia-trin´, niekam nesakiau. Ir Ïmona niekamnesakò, galòjo pasakyti nebent Radze-viãius, bet jis dar liko ten uÏdarytas.

·aveliai gyveno toj gatvelòj, kuri suks∞ kair´ tuojau pat uÏ tilto. Turòjo vienokambario butel∞ ir jau augino jame dumaÏus berniukus. Tik tas j˜ butelis buvolabiau pana‰us ∞ bendrabuãio kambar∞.·alia, tokiame pat kambaròlyje, gyvenodar kaÏkokia ‰eima, viename siauro ko-ridoriaus gale buvo bendra virtuvòlò, o ki-tame – bendras tualetas. ·aveliui, savaime

Baltas triußis baltoje vonioje

ROMUALDAS GRANAUSKAS

Ra‰ytoj˜ sàjungos leidykla i‰leido RomualdoGranausko autobiografini˜ noveli˜ romanà

"Trys vienatvòs". "Veido" skaitytojams silome i‰traukà i‰ novelòs "Baltas triu‰is".

“VE

IDO

” A

RC

HY

VO

NU

OT

R.

Noveli˜ romane “Trys vienatvòs” atsiskleidÏia savitas R.Granausko humoras

2011 / 07 / 18 veidas

KULTÌRA

53

VASAROS SKAITINIAI

suprantama, atiteko tas kambarys, kurisprie pat tualeto.

Pamaãiusi sunk˜ Levo portfel∞,·avelienò tik sumojavo rankomis:

– Ne jau, ne!.. Visuomet prirkot tiek,kad vaikams nòra kuo alsuoti!.. Eikit prieupòs ir gerkit!

– Tai kad kaip ir ly-noti taisosi...

– Tada eikit ∞ virtuv´!MaÏoj virtuvòlòj te-

buvo tik dvi taburetòs,bet mes ir nesiruo‰òmant j˜ sòdòti, patraukòmabi ∞ aslos vidur∞, sus-tatòm greta ir pasidaròmi‰ j˜ baltà staliukà, o patys susòdom vie-nas ‰alia kito ant grind˜, atsiròm´ nu-garomis ∞ sienà. GraÏiai, draugi‰kai taipsusòdom, graÏiai, netrumpai Ïadòjomkalbòtis, o Levas vis dar tvirta ranka,nepraliedamas nò la‰o, pripildavo stik-linòl´ ir grak‰ãiai i‰tiesdavo tai vienam,tai kitam. Tikrai gerai mes ten sòdòjom ir kalbòjomòs, niekas dar nepasakojo anekdot˜ nei apie mergas, nei apieBreÏnevà, niekam dar nekilo mintis uÏ-traukti kok∞ dainos posmà. Turiu pasakyti,kad "ra‰alas" apskritai niekuomet netraukia∞ dainà, jis tiktai savoti‰kai prisvaigina,priglu‰ina, daraisi toks labai ramus irviskam abejingas, kaÏkur aplink galvà,aplink smegenis pradeda plduriuoti tar-tum lengvo snduro miglelò. Nemiegi, Ïi-noma, bet Ïinai, kad padaugin´s laisvaigalòtum ãia pat ir uÏmigti.

Dirgòla atsistojo ir nuòjo ∞ tualetà, mesgraÏiai kalbòjomòs sau toliau. Netrukusgr∞Ïo, vòl atsisòdo ant grind˜ ‰alia man´s,bet man pasirodò, kad gr∞Ïo visai ne toks,

koks i‰òjo. Labai rimtas,visas savyje susikaup´s,o màslus Ïvilgsnis buvo∞remtas ∞ lango ròmà,kaÏkur ∞ vienà ta‰kà. KaiLevas i‰tiesò jam pilnàstiklinòl´, jis tiktai papurtògalvà:

– Ne! Viskas! A‰ dau-giau nò la‰o!

Tokiose kompanijoseniekas per daug ir nera-gina. Nenori – negerk, vi-suomet atsiras kas uÏ tavei‰geria. I‰gòriau a‰. Kaiatòjo eilò i‰gerti dar vienà,pajutau, kad ir man reikia∞ tualetà. Galva jau ge-rokai svaigo, bet korido-rium dar nuòjau visi‰kaitiesiai. Atidariau tualetoduris, uÏdariau ir... susto-jau kaip stulpas! NetuÏmir‰au, kokiu reikalu

buvau ãia atòj´s.Baltoj vonioj tupòjo baltas triu‰is ir

raudonom akim Ïiròjo ∞ mane!.. Haliu-cinacija buvo tokia ry‰ki, jog a‰ net ma-ãiau, kaip triu‰iui alsuojant juda auk‰tynÏemyn skelta jo vir‰utinò lpa. Per vienà

sekund´ galvoj praskriejobaisios mintys: toj psichia-trinòje vis dòlto mane ‰ò-rò kaÏkokiais ilgo veiki-mo vaistais, kurie dabar,sumai‰yti su "ra‰alu", irsukòlò haliucinaci-jas!.. Atbulas, at-bulas i‰òjau i‰tualeto ir uÏdariau

duris. Bet reikòjo gr∞Ïti ∞ virtuvír atsisveikinti su draugais.

– Aãi uÏ kompanijà, turiuvaÏiuoti namo!

– Ir a‰! – atsistojo nuo grind˜Dirgòla.

Gatvòj dar uÏsirkòm prie‰i‰siskirdami.

– Petrai... – nedràsiai pradò-jau. – Kai buvai tualete, ar tu...nieko ten tokio nematei?..

– Kaip nemaãiau?!. – staiga trkoDirgòla. – Baltà triu‰∞ baltoj vonioj ma-ãiau!

Man trupuãiukà atlògo. Vadinasi, ne‰òròman´s toj ligoninòj jokiais haliucino-geniniais vaistais, kaÏkokios bjaurastiesbuvo paãiame "ra‰ale", tiktai mudviej˜ suDirgòla nerv˜ sistemos jautresnòs, todòlmudu ir matòm baltà triu‰∞, o aniedu – ne.

Kai atsisveikinom, a‰ nenuòjau prietroleibuso ir nenuvaÏiavau namo, bet pa-sukau prie Neries, ∞lindau ∞ kaÏkokius kark-lynus ir atsisòdau prie pat vandens. Sako,

tekantis vanduo Ïmog˜ labai ramina, suri-kiuoja atgal ∞ vietà ir jausmus, ir mintis.Buvo pavakarys, lynoti taip ir nepradòjo,net kiek prasi‰vietò saulò ir kitapus upòsgraÏiai Ïaliavo Vingio parko pu‰ys.

KaÏkur i‰lakstò visi mano girtumai, gal-va buvo blaivi blaiviausia, tik niekur nedin-go nuo ‰irdies ta bjaurastis, kurià ne‰io-jausi joje ir visà tà ilgà mònes∞ Vasarospenkiuose, ir visà ‰ià savait´, nors ir bu-vau jau i‰ ten i‰leistas.

Tai va. Baigòsi ilgas mano gyvenimoetapas, kuris vadinosi jaunyste, dabarprasidòs kitas, jau subrendusio vyro. Koksjis bus? Kokie darbai, kokie vargai, ko-kie nutikimai dabar laukia man´s tame Vil-niuje, i‰ kurio – tà gerai Ïinojau – ligipaãios senatvòs jau niekur nebepabògsiu.Kaip nors gyvensiu, juk visi ãia kaip norsgyvena. Tik labai nenoròãiau tarp t˜ mr˜,ant t˜ asfalt˜ sulaukti gilios senatvòs, kaijau visai nedaug man bebus lik´. Norspaãioj atokiausioj, paãioj atkampiausiojvietoj, bet kad bt˜ vir‰ galvos tikras dan-gus, uÏ kreivo lango – tikras medis, me-dyje – tikras pauk‰tis ir kad tikrai Ïino-ãiau, jog per gyvenimà kà nors tikro esunuveik´s...

Kai i‰galvojau visas tokias savo mintis,atsistojau ir nuòjau ∞ troleibus˜ stotel´.

Bet baltas triu‰is man vis tiek ilgai nòjoi‰ galvos. Po kurio laiko, kai vòl sutikaugatvòj ·avel∞, ryÏausi jam viskà papasakoti.

– Na, durniai!.. Kaimynas i‰ tikr˜j˜ tàrytà nupirko baltà triu‰∞ paauglei dukrai,

o kol sukals kokià dòÏ´,patupdò ∞ vonià!.. Na, dur-niai!..

Romanas "Trys vie-natvòs" – naujas ‰ioautoriaus darbas,dar kartà patikrin´sir vòl patvirtin´s, kad R.Granauskasnegali ra‰yti blogai.

Apie knygą

Romualdo Granauskoromanas "Trys vienatvòs"– naujas ‰io autoriausdarbas, dar kartàpatikrin´s ir vòl

patvirtin´s, kad R.Granauskas negalira‰yti blogai: jis i‰ ties˜ buvo, yra ir buslietuvi˜ prozos meistras, pelnytai ap-dovanotas Nacionaline kultros ir menopremija.De‰imt knygos skyri˜ – de‰imt pasako-tojo gyvenimo tarpsni˜. Mokymasis irmokytojavimas, gyvenimo universitetai,rajoninio laikra‰ãio redakcija, kelias ∞ literatrà ir pripaÏinimà – visa tai vyko·aukliuose, Mosòdyje, Sedoje, Skuode,Vilniuje. Naujajame noveli˜ romane at-siskleidÏia Ïmonòs ir laikas bei savitasR.Granausko humoras.

VE

IDO

AR

CH

YV

O N

UO

TR

.

R.V

ILIM

O (

BF

L) N

UO

TR

.

2011 / 07 / 18veidas

PASKUTINIS PUSLAPIS

54

KaÏkokia paradoks˜ kupina ta lietu-vi˜ tauta. âia nuolat imamasi viso-ki˜ prie‰taring˜ veiksm˜ – tiek mus

skirianãi˜, tiek suvienyti bandanãi˜. ·taiprisikuriam patys apie save visoki˜ posa-ki˜, kurie, atrodo, gerokai nemielà ms˜paveikslà pie‰ia. Kad ir tas visiems pui-kiai Ïinomas lietuvi‰ko "geranori‰kumo"apibdinimas: "Dega kaimyno namas.Atrodo, kas gi ãia tokio? Bet vis tiek ma-lonu..." Arba kitas – ms˜ "vienyb´" api-bròÏiantis: "Trys lietuviai – penkios parti-jos..." O, Ïiròk, kità dienà kartu Tauti‰kàgiesm´ visame pasaulyje sugiedam ar lie-pos 15-àjà Îalgirio m‰io metines bro-li‰kai paÏymim.

MaÏa to, kaÏin ar kuri kita tauta turitokià ∞simintinà dienà, kaip mes liepos 17-àjà turim. Skambiai Pasaulio lietuvi˜vienybòs diena vadinamà. Tai kas po to irbesupaisys tà ms˜ tautos charakter∞ armentalitetà, jei vienà dienà su kaimynu‰vent´ ‰venãiam, o kità dienà jau, Ïiròk,nuo stalo butel∞ pagrieb´ to paties kai-myno kakton Ïiebiam.

Taip ir gyvenam i‰orini˜ ir vidini˜prie‰taravim˜ saistomi. Bepigu bt˜ viskàgirtavimui nura‰yti. Bet kad ir be alkoho-lio ganòtinai susipainioj´ esame. UÏtenkadar kartà Ïvilgtelòti ∞ ms˜ istorijà, ir taippuoselòtas ms˜ didvyri‰kumas gerokaiblankti ima. ·tai kad ir Vytautas, garsusvaldovas, ne vienà kaimynà drebòti vert´s.Bet saviems, matyt, ir nemaÏai ∞sipyk´s.Prisiminkime kad ir tai, kiek kart˜Ïemaiãius Ordinui pardav´s, dovanoj´s ar∞ jo pagalbà i‰main´s buvo... Sakysit, poli-tika, diplomatija, i‰orinòs sàlygos vertò.Gal ir taip, bet kodòl su mirtinais prie‰aissusidòti reikia? Ar ne dòl valdÏios ir sostotai vyko? GraÏu, kad Lietuva tokia didingatapo, bet kaÏin ar ne ta didybò vidujepaãius brolius sukir‰ino?

Kaip tada suprasti Jogailos sprendimàLenkijos karaliumi tapti? Nenoriu ∞ istorik˜darÏà l∞sti, mane domina vien psichologinòrei‰kinio pusò. O ji neatrodo tokia patrauk-li, kaip galbt tautieãiams noròt˜si. Ar nòrataip, kad du pusbroliai niekaip nepajògòliautis konkuruoti ir visais bdais siekòvienas kito jògas sumaÏinti? O jei taip isto-rinò btinybò diktavo, tai kodòl LietuvapamaÏu po to i‰ Ïemòlapio buvo trintipradòta, ir vienybò su Lenkija gana greitailietuvybòs naikinimu virto? Prisiminkime,kokia kalba ano meto auk‰tuomenò kalbòjoir kaip lietuvi˜ kalbà vadino. Ir kokia gòda

tapo lenki‰kai nemokòti. O gal ir tautyb´keisti, savo lietuvi‰kumo atsiÏadòti taip pattada madinga tapo?

·tai ir didybò ms˜... O kà tik apra‰yt˜∞vyki˜ ‰aknys dar anksãiau i‰leistos buvo:Mindaugo istorijà prisiminkime. Dar vienasgarsus karvedys ir vienintelis Lietuvos ka-ralius valstyb´ kalaviju ir krauju krò, kolkartà pats nuo kalavijo krito. Ir kaÏin ar var-dan tautos vienybòs jis Ïemes ∞ valstyb´jungò ir nuÏudytas buvo? Juk ne kas kitas,bet jo paties giminaiãiai tà padarò – matyt,

auganti galybò labai magòjo. Beje, jauMindaugas Îemaitija su prie‰ais prekiavo...Tai gal dabar ir turim rezultatà: Ïemaiãiai irsavo tautin´ partijà kuria, ir kartais apienepriklausomyb´ prabyla. I‰ tikr˜j˜, kaipgalima broliu pasitikòti, jei jis kità brol∞ galiparduoti, i‰keisti, padovanoti?

O ta jogaili‰koji "vardan Lietuvos" veidmainystò dar ir ‰iandien dvi tautaskir‰ina. Vieni niekaip savo teisi˜ ∞ ms˜Ïemes pamir‰ti negali ir vis i‰ auk‰to ∞antruosius Ïiri. Kaip neÏiròs, jei ‰ie pir-muosius ant pjedestalo patys kartais paso-dina... âia ir vòl negaliu nepaminòti jaugerokai i‰narstytos Vilniaus savivaldy-bòs koalicij˜ formavimosi istorijos. O ji,pasirodo, tòra banali "lietuvi‰kos vieny-bòs" istorija. Du broliai niekaip negaliapsispr´sti, katras stipresnis yra, mat karturanka rankon dirbti negali. Tada ir grie-

biasi svetim˜j˜ viliojimo, kad bet kokiakaina savo stipryb´ ∞rodyt˜. Bet ∞domiau-sia tai, kad abu savo vertybes pamina: i‰pradÏi˜ kità dòl veidmainystòs kritikuoja,o paskui patys taip pasielgia.

Taigi labai lietuvi‰ka tikrovò. Tikrovò,kurios ‰aknys tautos istorijoje gldi. Betkalbant apie tautos istorijà nevalia ir indi-vidualios Ïmogaus istorijos bei psichologi-jos pamir‰ti. Taip jau yra, kad kiekvienas i‰‰eimos kyla. O ten jau taip nutinka, kadpaprastai keli vaikai auga. Auga ir, deja,konkuruoja tarpusavyje. Pirmiausia dòltòv˜ meilòs ir dòmesio, vòliau – dòl savojògos ∞tvirtinimo. Laimò, jei vyresnis brolisyra tiek protingas, kad nesistengia jaunes-niajam savo stiprumo parodyti ir jo nuver-tinti, nes prie‰ingu atveju ‰is vòliau sukaupu uÏ viskà atsilygina. O jei ne, tai tòv˜i‰mintis turòt˜ lygyb´ atkurti. Tik jie galibrolius i‰mokyti mylòti vienas kità ir paro-dyti, kad tik kartu, o ne po vienà jie yratikra jòga.

Deja, mano praktika neretai rodo at-virk‰ãià vaizdà. Tòvai patys ateina i‰ savo‰eim˜, o ten ne vienas j˜ jau yra i‰mokytaskovoti bet kokiom priemonòm. Ir bòda ta,kad daÏnai tada vaikai tampa toki˜ tòv˜kovos priemone: jei mama ypatingà meil´rodo vienam i‰ vaik˜, paprastai jaunesnia-jam, o tai nei‰vengiama jam gimus, taitòvas nesibodi "susidraugauti" su vyres-niuoju ir taip atgauti prarastà partneròsmeil´... Tai ir atveria duris vaik˜ konkura-

vimui ir tolesnòms galios kovoms. IrpamaÏu tampa nebesvarbu, kur takova vyksta: i‰ ‰eimos ji pamaÏuperkeliama ∞ vaik˜ Ïaidimo aik‰teles,vòliau – ∞ mokyklos suolà ir galiau-siai – ∞ profesinius ar net valstybinius sluoksnius.

Gaila, jog tie kovotojai nesuvokia,kad j˜ kovos tòra vaiki‰kos bejògystòsi‰rai‰ka. Ir kuo didesnò ta bejògystò, tuoar‰esnis kovotojas. Kartais panagrinòj´sms˜ karingiausi˜ ir labiausiai manipu-liuojanãi˜ politik˜ biografijas nenustem-bu, kad paprastai jie ir yra tie vis dar alka-ni vaikai: nuskriausti vaikystòje, aug´ betòvo ar motinos, o kartais ir pakliuv´ ∞ tòv˜kov˜ verpetus...

O baigti noriu dar vienu keistu ms˜tautos paradoksu. Lietuvi˜ kalboje duvisai prie‰ingi ÏodÏiai "vienybò" ir "vie-natvò" turi tà paãià ‰akn∞. Gal ir tai lòmò,kad tapome tokia keistai prie‰taringatauta: vietoj vienybòs ir bendro siekioimame kovoti, manipuliuoti, veidmainiau-ti ir galiausiai liekame nuolatinòje vie-natvòje. Vienatvòje, kuri tik dar labiausustiprina bejògyst´, pykt∞ ir verãia vie-nyb´ vòl paversti ta paãia vienatve.

Lietuvoje nuolat imamasivisoki˜ prie‰taring˜ veiks-m˜ – tiek mus skirianãi˜,tiek suvienyti bandanãi˜.

Tapome keistai prie‰taringatauta: vietoj vienybòs ir bendrosiekio imame kovoti, manipu-liuoti, veidmainiauti ir galiausiailiekame nuolatinòje vienatvòje.

RAIMUNDAS MILA·IÌNAS

Tarptautinòs psichoanalitik˜ asociacijos narys

VE

IDO

AR

CH

YV

O N

UO

TR

.

Tautos vienyb∂s paradoksai

Documents

LIETUVA PO KRIZĖS