•

101

101

Gamtos stebuklas

Ga

mto

s st

ebu

kla

s

lietuva

liet

uv

aZIGMANTAS GUDŽINSKAS

SELEMONAS PALTANAVIČIUS

ZIG

MA

NTA

S G

UD

ŽIN

SKA

S

SELE

MO

NA

S PA

LTA

NAV

IČIU

S

TapkiTe knygų klubo nariu!

www.almalittera.lt

ATrASKIME Ir PAŽINKIME LIETUVOS GAMTOS STEbUKLUS!

• aukščiausios kalvos, giliausios daubos

• ilgiausios upės ir paslaptingi upeliukai

• įspūdingiausi ežerai ir maži, bet nepaprasti ežerėliai

• legendiniai šaltiniai ir stebuklingos versmės

• ir gerai žinomos, ir mažai girdėtos vietovės

• per amžius garbinami akmenys ir medžiai

• bekraštės girios ir nedideli, bet slėpiningi miškeliai

• įdomiausi ir bauginantys gamtos reiškiniai

• nepaprastas augalų ir gyvūnų gyvenimas

• daugiau nei 700 nuotraukų

• 90 žemėlapių

26

Aukš čiau sia Že mai ti jos kal va – Med vė­ga lis, stūk san ti Ši la lės r., maž daug už 8 km į šiau rės va ka rus nuo Kal ti nė nų, piet ry ti nia me Var nių re gio ni nio par­ko pa kraš ty je, tarp iš skir ti nių Lie tu­

vos kal vų už ima try lik tą ją vie tą. Jo vir šū nė iš ki lu si į 234,6 m aukš tį. Tai gi Med vė ga lis už pa čią aukš čiau sią Lie tu vos kal vą Aukš to ją že mes nis 59,2 m. Ne pai sant to, ma žai ku ri ki ta kal va su si ju si su to kia gau sy be is­to ri nių įvy kių kaip Med vė ga lis. sun ku net su skai čiuo­ti, kiek apie jį pa sa ko ja ma įdo miau sių le gen dų ir pa­da vi mų, kiek daug gra žių žo džių apie jį pa sa ky ta!

Med vė ga lis ne tik aukš čiau sia Že mai ti jos kal­va, bet ir pi lia kal nis. Jis tu ri dvi vir šū nes. Ma no ma, kad aukš tes nio ji Med vė ga lio vir šū nė yra na tū ra li, o že mes nio ji pie ti nė – pi lia kal nis. Že mes nio ji da lis dar va di na ma Pi lies kal nu. Pir mą kar tą Med vė ga lio pi lis kry žiuo čių kro ni ko se (ten ji va di na ma cast rum Me­de wa gi lin) ap ra šy ta 1316 m. Tuo me tu kry žiuo čiai Med vė ga lio pi lies ne puo lė, bet ži no ma, kad kry­žiuo čių or di no ka riuo me nės pi lį puo lė net 20 kar tų. Pir mą kar tą kry žiuo čiai Med vė ga lio pi lies gy nė jus, ku rių bu vo maž daug 6000, po at kak lių mū šių įvei­kė 1329 m. va sa rio 1 d. ir su de gi no sto vė ju sią pi lį. už puo li kai kraš tą nu siau bė, o vie tos gy ven to jus pa­krikš ti jo. sa ko ma, kad ta da že mai čiai pa si ža dė jo lai­ky tis ka ta li kų ti kė ji mo, ta čiau jau po ke lių mė ne sių jie at si sa kė įža dų ir vėl grį žo prie pa go ny bės.

Med vė ga lis, kaip ir ki tos ne to lie se stūk san čios aukš tos Že mai čių aukš tu mos kal vos – Šat ri ja, Girgž­dū tė, sprū dis, Mo te rai tis, Kiet kal nis, Žiog ria kal nis,

p a v i r š i u s

Medvėgalis – aukščiausia Žemaitijos kalva

Ši LA Lės r., APiE 8KMĮŠiAu rės

VA KA rus Nuo KAL Ti Nė Nų ir 12KMĮPiE Tus Nuo VAr Nių,

EN Dri KA Vo K., VAr Nių rE Gio Ni Nis

PAr KAs

spin gė, Bėkš vė – su da ro ta ko skyrinį kal vy ną, ku ris iš ry tų pu sės juo sia per aukš tu mą nu si tę su sį di džių­jų du bu rių ruo žą. Kal vy ną su da ro le dy ni nės kil mės kal vos iš sluoks niuo to smė lio, žvirgž do ar ba prie­smė lio, ku riuos den gia mo re ni nis prie mo lis.

Med vė ga lio, kaip ir ki tų aukš tų ka lvų šlai tuo se iš li kę ne ma žai na tū ra lių pie vų, ku rios va sa rą pa si­puo šia įvai rias pal viais žie dais. sau suo se ir ge rai įšil­do muo se kal vų šlai tuo se au gan čius pie vų au ga lus lan ko dau gy bė spal vin gų dru gių. Var nių re gio ni­nia me par ke iki šiol už re gist ruo ta 385 rū šių dru gių. Ke lių rū šių dru giai, to kie kaip ru da kis sa ty riu kas, juo da sis apo lo nas, tai gi nis dir vi nu kas ir kt., įra šy ti į Lie tu vos rau do ną ją kny gą.

Į šiau rės va ka rus nuo Med vė ga lio telk šo di­džiau sias Že mai ti jo je na tū ra lus Lūks to eže ras ir ge­ro kai už jį ma žes nis Par še že ris. Abu eže rus jun gia sie tu vos upe lis, gar sė jan tis se no vi ne kūlg rin da.

Nuo Med vė ga lio vi sais me tų lai kais at si ve ria nuo sta būs Že mai čių aukš tu mos kraš to vaiz džiai. Jei gu gied ra ir oras skaid rus, žvel giant nuo jo vir šū­nės ga li ma pa tir ti ne nu sa ko mą erd vės po jū tį, vi sai ki to kį, ne gu lan kan tis aukš tuo se kal nuo se, pa ma ty­ti dau gy bę stūk san čių kal vų ir net gi į šiau rę už maž­daug 30 km esan čią Šat ri ją, o įdė miai pa si žval gius ga li ma su skai čiuo ti net 14 baž ny čių bokš tus.

Vie to var džių spe cia lis tai tei gia, kad aukš čiau­sios Že mai ti jos kal vos pa va di ni mas ki lęs iš upės var­do. Ma no ma, kad rė vo mis te kė jęs upe lis Med va ar Med vė, to dėl ir pa ti kal va pra va din ta Med vė ga liu.

Pasak Padavimo, kitados Medvėgalio viršū­

nėje buvusi galinga pilis. Kartą ją apsupo bega­

lės geležimi ginkluotų priešų. Jų įveikti negalėjo

net narsiausi pilies gynėjai, todėl prireikė šauktis

pagalbos. Ilgai niekas nedrįso eiti per geležinį

apgulties žiedą, bet atsirado dvi merginos, kurios

pilies valdovui pasakiusios: „Mudvi galiva.“ Joms

pavykę nakties metu prasmukti iš apsupties,

pakviesti pagalbą ir pilis buvo išvaduota. Nuo to

laiko kalną imta vadinti Medvėgaliu.

1. Keistuolis paprastasis gegužvabalis. 2. Pilies kalnas nuo Medvėgalio viršūnės.3.Šlaitų pievose pavasarį geltonuoja pavasarinės raktažolės.4.Pietinis Medvėgalio šlaitas apaugęs medžiais.

1 3 4

2

!

27

sakoma, kad amžių amžius Medvėgalis

išliko nenugalėtas, pilies įgula nemirusi. Ji tik į

kalną suėjusi. Ir dabar naktimis galima girdėti

ragų trimitavimą pilyje. Kartais pilis vėl iškylanti

iš kalno ir skęstanti laužų šviesoje taip pat, kaip

savo galybės metais. Tada atsidaro pilies vartai ir

iš kalno išjoja raitelių pulkai. Galima girdėti ar­

klių kanopų dundesį ir kovos šūksnius. Prie pilies

pasirodo ir priešai – pulkai geležimi kaustytų

raitelių. Sakoma, kad kova netyla ligi aušros. Tik

patekėjus saulei vėl didingai iškyla ramus, žalių

pievų ir miškų apsuptas Medvėgalis.

44

p a v i r š i u s

Šatrijoskalnas,darvadinamasPašatrijospi­liakalniu,yraantrojipagalaukštįŽemaitijoskalva.Joviršūnėiškilusiį228,7maukštįviršjūroslygio.Vakarinisirrytinisšlaitaistatūs,nuopapėdėsdaugiaukaip25maukščio.Šat­

rijatik5,9mžemesnėužaukščiausiąŽemaičiųaukštu­moskalvąMedvėgalį,kurisstūksomaždaug30kmįpietusVarniųregioniniameparke.Šatrijakartusuki­tomisaukščiuišsiskiriančiomiskalvomissudarotako­skyrinįkalvyną,kurisišrytųpusėsjuosiaperŽemaičiųaukštumąnusitęsusįdidžiųjųduburiųruožą.

Šatrijoskalnasirjoapylinkės,kaipirvisaŽemai­čiųaukštuma,išsiskiriaišraiškingaiskraštovaizdžiais.Šatrijosapylinkėse įsteigtas813haužimantisŠatri­joskraštovaizdžiodraustinis,kuriotikslasapsaugo­tinetikšiųvietųgamtos,betirarcheologinįpavel­dą.Nuokalvosviršausįvisaspusesatsiveriakvapągniaužiantys vaizdai: kiek akys užmato, banguojakalvossutarpjųįsiterpusiaisslėniais,laukais,žaliuo­jančiaismiškais.SaulėtomisdienomisgalimaįžiūrėtiMedvėgalio kalną, gana aiškiai matosi Moteraitis,Sprūdė,Girgždūtėirkitosaukštoskalvos.Gražiausiačiarudenį,kaikalvųšlaituoseaugančiųmedžiųlapainugelstairnurausta.Tadaišryškėjanetikkiekvienostolumoje dunksančios kalvos, daubos,vienišos so­dybos,betiratskirųmedžiųkontūrai.

Daugiaukaipprieš7dešimtmečius,1937m.,že­maičiųpoetasPranasGenysantŠatrijoskalnošven­

čiantŽemaičiųdienaspasakė:„SuŠatrijayrasusijusivisasenovėsžemaičių mitologija, visasžemaičių re­ligijospaslaptingumas,kultas.Šatrijayragyvasliudi­ninkasto,kasŽemaičiuoseyrabuvę.Jiyrapaminklasdidžios irvertingosŽemaičių krašto dvasinės kultū­ros.“ Vargu ar galima tiksliau ir išsamiau apibūdintiŠatrijosvaidmenįšiokraštoistorijaiirkultūrai.

Šatrijoskalvanuosenųsenovėsbuvonaudoja­mairkaippiliakalnis.Archeologai,darXIXa.pirmo­jojepusėjepradėjętyrinėtišiasvietas,aptikodaugvertingųirlabaiįdomiųradinių.Jienustatė,kadantŠatrijoskalnostovėjomedinėpilis,papėdėjebūtanemažosgyvenvietės.2009m.piliakalnįirjopriei­gastyręarcheologaiaptikougniaviečių,geležiesly­dymoatliekų,žiestoskeramikosšukių,žiedą,kau­linesšukas,žmoniųirgyvūnųkaulųirdaugkitokiųradinių.Jiemano,kadkaikurieradiniaiišV–VIIIa.,kiti–XVa.Galibūti,kadpirmosiosgyvenvietėskal­vospapėdėjeįsikūrėmaždaugIIa.

ApieŠatrijąbuvosudėtadaugybėpasakojimų,legendųirpadavimų.Nemažaijųužrašętautosakosrinkėjaiirkraštotyrininkai.Dažniausiaipasakojama,jogkalvąsupylęmilžinai,betkalvospavadinimokil­mėirįvykiaivienaiparkitaipsiejamisuraganomis.Kasmet,trečiąjį lieposšeštadienį,senojožemaičiųtikėjimotęsėjaiantŠatrijosšvenčiaGabijosšventę.

NetoliŠatrijosesančiameŽylakių kaime, kaip irdaugelyjekitųLietuvosvietų,įsiveisęirvisnaujusplo­tusužkariauja pavojingi invaziniai augalai – Sosnov­skio barščiai. Didžiuliai, paprastaiapie 3 m aukščio,kartaisnetdaugiaukaipiki4mišstypstantysaugalaikeliapavojųnetikaplinkai,betiržmonėms.IšKauka­zokilusiusSosnovskiobarščiusdaugiaukaippriešpu­sęamžiausbuvoketinamaaugintigyvuliųpašarui,betpaaiškėjo, kad juose yra nuodingųmedžiagų, o antodospatekusiossultys,veikiantsaulėsspinduliams,jąnudegina.Susidaropūslės,sunkiaigyjančiosžaizdos,oantpaveiktosodosilgaiišliekatamsiosdėmės.Sos­novskiobarštisįrašytasįnaikintinųsvetimžemiųrūšiųsąrašą,tačiauten,kurjųįsiveisė,netaippaprastajuosišnaikinti.Kiekvienassubrendęsbarštissunokinairiš­barstotūkstančiussėklų,kuriasišnešiojavėjas.

Šatrija – ar vien raganų kalnas?

TeLŠIųr.,LuoKėSSeN.,

PAŠATrIJoSK.,VArNIųreGIoNINIS

PArKAS

1. Visrečiaupievoseganosiaviųkaimenės.2. NuoŠatrijoskalnoatsiveria Žemaičiųaukštumosplatybės.3.Sosnovskiobarščiaivieniišpavojingiausių svetimžemiųaugalų.4.LegendinisŠatrijoskalnas.

1 3 4

2

!

45

Seniai, labai Seniai po kraštą vaikščiojo

milžinai. Jie buvo labai dideli ir stiprūs. Kartą nu­

mirė vieno milžino motina. Sūnus labai gailėjosi

jos ir graudžiai verkė. Nuo tų ašarų atsirado eže­

ras Aklaežeriu vadinamas. Paskui milžinas nusi­

movė nuo rankos pirštinę, prisisėmė į ją žemių ir,

nunešęs ten, kur gulėjo jo motina, supylė didelį

kapą. Tada ir atsirado Šatrijos kalnas.

Senų Senovėje ant vieno kalno susirinkdavo

raganos. Jos šokdavo ir linksmindavosi kasnakt,

kol užgiedodavo gaidžiai. Vieną naktį jos taip

įsismagino, kad nebeišgirdo net sugydusių gai­

džių. Kai patekėjo saulė, jos baisiausiai išsigando,

pagriebė savo šatras ir nuskrido. Tik viena raga­

na nerado savo šatros. Ji vis lakstė ir šaukė: „Kur

mano šatra?“ Nuo to laiko ir pavadino tą kalną

Šatrijos vardu.

45

Seniai, labai Seniai po kraštą vaikščiojo

milžinai. Jie buvo labai dideli ir stiprūs. Kartą nu­

mirė vieno milžino motina. Sūnus labai gailėjosi

jos ir graudžiai verkė. Nuo tų ašarų atsirado eže­

ras Aklaežeriu vadinamas. Paskui milžinas nusi­

movė nuo rankos pirštinę, prisisėmė į ją žemių ir,

nunešęs ten, kur gulėjo jo motina, supylė didelį

kapą. Tada ir atsirado Šatrijos kalnas.

Senų Senovėje ant vieno kalno susirinkdavo

raganos. Jos šokdavo ir linksmindavosi kasnakt,

kol užgiedodavo gaidžiai. Vieną naktį jos taip

įsismagino, kad nebeišgirdo net sugydusių gai­

džių. Kai patekėjo saulė, jos baisiausiai išsigando,

pagriebė savo šatras ir nuskrido. Tik viena raga­

na nerado savo šatros. Ji vis lakstė ir šaukė: „Kur

mano šatra?“ Nuo to laiko ir pavadino tą kalną

Šatrijos vardu.

118

e ž e r a i

Pa­čia­me­Že­mai­ti­jos­vi­du­ry­je,­ne­to­li­se­niau­svar­biu­ šio­ kraš­to­ ir­ vi­sos­ Lie­tu­vos­ kul­tū­ros­ cen­tru­ bu­vu­sių­ Var­nių­ ty­vu­liuo­ja­Lūks­to­ eže­ras.­ Pa­gal­ dy­dį­ Lie­tu­vo­je­ jis­už­ima­ 12­vie­tą,­o­Že­mai­ti­jo­je­už­ jį­di­des­

nis­ tik­ Pla­te­lių­ eže­ras.­ Ta­čiau­ Pla­te­lių­ eže­ras­ yra­pa­tvenk­tas,­ to­dėl­ Lūks­tui­ ati­ten­ka­ Že­mai­ti­jo­je­di­džiau­sio­na­tū­ra­laus­eže­ro­ ti­tu­las.­ Lūks­tas­gar­sė­ja­ne­vien­dy­džiu.­Nuo­se­no­eže­ro­pa­kran­tė­se­ran­da­ma­gin­ta­ro­ir­daž­nai­sa­ko­ma,­kad­jis­vie­nin­te­lis­Lie­tu­vo­je­eže­ras,­į­kran­tą­iš­me­tan­tis­gin­ta­ro.­

Iš­kur­Lūks­to­eže­re­at­si­ra­do­gin­ta­ro?­Ar­ki­tuo­se­Lie­tu­vos­eže­ruo­se­nė­ra­gin­ta­rų?­Ge­o­lo­gai­nu­sta­tė,­kad­Lūks­to­eže­re­ran­da­mą­gin­ta­rą­iš­Skan­di­na­vi­jos­at­stū­mė­le­dy­nai.­Pa­vie­nių­gin­ta­ro­ga­ba­lė­lių­ran­da­ma­ ne­ tik­ Lūks­te,­bet­ ir­Pla­te­lių,­Viš­ty­čio,­Du­sios­eže­ruo­se,­ taip­ pat­ bu­vu­sių­ prie­le­dy­ni­nių­ ba­sei­nų­nuo­gu­lo­se­ prie­Kal­ti­nė­nų,­Kaz­lų­Rū­dos,­Ma­ri­jam­po­lės,­ Šir­vin­tų,­ Strė­vos.­ Le­dy­nai­ gin­ta­ro­ taip­ pat­nu­ga­be­no­ į­ kai­ ku­rias­ vie­to­ves­da­bar­ti­nė­je­Bal­ta­ru­si­jo­je­ ir­Uk­rai­no­je.­ Lūks­to­ eže­ras­ iš­ vi­sų­ iš­si­ski­ria­ tuo,­kad­ ja­me­ap­tin­ka­ma­kiek­dau­giau­gin­ta­ro­ga­ba­lė­lių­ne­gu­ki­tuo­se­eže­ruo­se.­Di­džiau­sias­ja­me­ras­tas­gin­ta­ras­bu­vo­14­cm­il­gio­ir­svė­rė­196,4­g.­

Lūks­to­ir­ki­ti­ap­link­Var­nius­esan­tys­eže­rai­telk­šo­ ga­na­ gi­lia­me­ ir­ vaiz­din­ga­me­ du­bu­ry­je.­ Lūks­to­plo­tas­yra­1018­ha.­Ei­nant­jo­kran­tais­rei­kė­tų­įveik­ti­net­19,2­km.­Eže­ro­il­gis­–­6,15­km,­o­pla­čiau­sio­je­vie­to­je­at­stu­mas­tarp­prie­šin­gų­jo­kran­tų­yra­3,49­km.­Ne­pai­sant­dy­džio,­Lūks­to­eže­ras­yra­pa­ly­gin­ti­ne­gi­lus­–­vi­du­ti­nis­gy­lis­yra­3,7­m,­bet­gi­liau­sio­je­vie­to­je­eže­ro­dug­nas­yra­net­17­m­gel­mė­je.­Į­pie­tus­nuo­Lūks­to­ telk­šo­ ge­ro­kai­ ma­žes­nis­ Par­še­že­ris.­ Abu­eže­rus­jun­gia­Sie­tu­vos­upe­lis,­gar­sė­jan­tis­se­no­vi­ne­kūlg­rin­da.­Ma­no­ma,­žie­mą­ant­ le­do­bū­da­vo­krau­na­mi­ ak­me­nys.­ Pa­va­sa­rį,­ kai­ le­das­ iš­tirp­da­vo,­ ak­me­nys­grimz­do.­Per­daug­me­tų­taip­bu­vo­su­kur­tas­po­van­de­ni­nis­ grin­di­nys­ –­ slap­tas,­ tik­ vie­tos­ žmo­nėms­ži­no­mas­ke­lias­per­pel­kes.

Lūkstas – ežeras su gintarais

TEL­Ių­R.,­5­KM­Į­PIET­VA­KA­RIUS­

NUo­VAR­NIų,­VAR­NIų­RE­GIo­NI­NIS­

PAR­KAS­

Į­Lūks­to­eže­rą­ įte­ka­Do­man­tas,­Gar­du­va,­Un­gu­rys­ir­dar­trys­be­var­džiai­upe­liai,­o­iš­jo­iš­te­ka­Var­ne­lė,­vin­gu­riuo­jan­ti­per­Var­nių­mies­te­lį­ir­van­de­nis­pluk­dan­ti­į­šiau­riau­esan­tį­Bir­žu­lio­eže­rą.

Prie­Lūks­to­ir­gre­ti­mų­eže­rų­žmo­nės­įsi­kū­rė­la­bai­se­niai.­Ar­che­o­lo­gai­tei­gia,­kad­prie­šiau­riau­esan­čio­Bir­žu­lio­eže­ro­maž­daug­10­000­m.­pr.­Kr.­gy­ve­no­šiau­rės­el­nius­me­džio­ję­žmo­nės.­Ga­li­bū­ti,­kad­pa­na­šių­gy­ven­vie­čių­bū­ta­ir­Lūks­to­pa­kran­tė­se.

Šiau­rės­ va­ka­ri­nė­je­ Lūks­to­ eže­ro­ pa­kran­tė­je­liu­la­De­bes­nų­pel­kė­ –­ įdo­mus­ ir­ uni­ka­lus­ gam­tos­kam­pe­lis.­Dar­ne­taip­se­niai­De­bes­nų­pel­kė­je­vie­tos­gy­ven­to­jai­ ga­ny­da­vo­ gy­vu­lius.­ Gy­vu­lių­ ga­ny­mas,­ma­tyt,­ la­biau­siai­ gy­nė­ že­ma­pel­kę­ nuo­ me­džių­ ir­krū­mų.­Var­nių­re­gio­ni­nio­par­ko­lan­ky­to­jams­įreng­tas­pa­žin­ti­nis­ta­kas,­ku­riuo­ei­nant­ga­li­ma­ne­tik­pa­ma­ty­ti­pel­kės­gro­žį,­bet­ ir­ iš­ar­ti­su­si­pa­žin­ti­su­ jos­gam­tos­ tur­tais.­Pel­kė­je­au­ga­ne­ma­žai­ re­tų­ ir­ įdo­mių­au­ga­lų.­De­bes­no­se­iki­šiol­ap­tin­ka­ma­ne­ma­žai­dvi­la­pių­pur­vuo­lių.­Ki­to­se­Eu­ro­pos­ša­ly­se­jie­bai­gia­iš­nyk­ti,­dėl­to­rū­šis­ įra­šy­ta­ į­Eu­ro­pos­Są­jun­gos­bu­vei­nių­di­rek­ty­vos­sau­go­mų­au­ga­lų­są­ra­šą.­Dvi­la­piai­pur­vuo­liai­ne­di­de­li­ ir­ne­la­bai­ iš­vaiz­dūs­ge­guž­rai­bi­nių­šei­mos­au­ga­lai­ –­daž­niau­siai­apie­ 10­cm­aukš­čio,­ su­ke­liais­gels­vais­žie­dais.­ Jei­gu­pel­kė­je­au­ga­dvi­la­piai­pur­vuo­liai,­ga­li­ma­ne­abe­jo­ti,­kad­jo­je­su­si­kau­pu­sios­dur­pės­yra­šar­min­gos­ar­ba­bent­jau­ne­rūgš­čios.­De­bes­no­se­gau­siai­že­lia­į­Lie­tu­vos­rau­do­ną­ją­kny­gą­ įra­šy­ti­ liek­ni­niai­ber­žai.­Jie­ne­daug­kuo­pa­na­šūs­ į­vi­siems­pa­žįs­ta­mus­ber­žus,­ ta­čiau­ jei­gu­kas­ma­tęs­Lie­tu­vo­je­ la­bai­ re­tą­ber­žą­ke­ru­žį­ –­ga­li­su­ juo­ su­pai­nio­ti.­ Liek­ni­niai­ber­žai­pa­pras­tai­ že­lia­1–2­m,­re­tai­iki­3­m­aukš­čio­krū­mais.­La­pai­ne­di­de­li,­be­veik­ap­skri­ti.­

Lūks­to­eže­ras­gar­sė­ja­ne­vien­ įdo­mia­ is­to­ri­ja,­sa­vi­ta­gam­ta­ir­jos­tur­tais.­Kiek­vie­ną­va­sa­rą­pail­sė­ti­prie­eže­ro­at­vyks­ta­tūks­tan­čiai­žmo­nių,­o­dau­giau­sia­lan­ky­to­jų­su­trau­kia­tra­di­ci­nė­mis­ta­pu­sios­„Bliu­zo­nak­tys“.

1.­­Sekliu­atabradu­nendrės­tolokai­­ įsibridusios­į­ežerą.2.­­Lūksto­gintarai.3.­­Šiaurinė­ežero­pakrantė.­­

2 3

1

!

119

Pasak Padavimų, Lūksto ežerą išknisusi

kiaulė. Pasakojama, kad kadaise Varnių bažnyčia

stovėjo ten, kur dabar tyvuliuoja ežeras. Į bažny­

čios šventorių užklydusi kiaulė iškniso duobę, o

į ją nusileidęs didžiulis debesis paskandino visą

bažnyčią su joje buvusiais žmonėmis. Žmonės

sako, kad iki šiol galima išgirsti po vandeniu skam­

bančius bažnyčios varpus ir įžiūrėti paskendusį jos

bokštą. Kitus kaimo gyventojus išgelbėjęs vaikas,

kuris atspėjo ežero vardą. Vos jis ištarė Lūksto var­

dą, ežeras tik sukunkuliavo ir liovėsi plėstis.

119

Pasak Padavimų, Lūksto ežerą išknisusi

kiaulė. Pasakojama, kad kadaise Varnių bažnyčia

stovėjo ten, kur dabar tyvuliuoja ežeras. Į bažny­

čios šventorių užklydusi kiaulė iškniso duobę, o

į ją nusileidęs didžiulis debesis paskandino visą

bažnyčią su joje buvusiais žmonėmis. Žmonės

sako, kad iki šiol galima išgirsti po vandeniu skam­

bančius bažnyčios varpus ir įžiūrėti paskendusį jos

bokštą. Kitus kaimo gyventojus išgelbėjęs vaikas,

kuris atspėjo ežero vardą. Vos jis ištarė Lūksto var­

dą, ežeras tik sukunkuliavo ir liovėsi plėstis.

224

G a m t o s p a m i n k l a i

Jeigu paklaustume, koks akmuo Lietuvojedi­džiau­sias,­ dau­ge­lis­ net­ ne­dve­jo­da­mi­ pa­sa­ky­tų,­ kad­ Anykš­čių­ pa­šo­nė­je­ pūp­san­tis­gar­su­sis­Pun­tu­kas.­Ne­daug­kas­ži­no,­kad­už­Pun­tu­ką­ge­ro­kai­di­des­nis­rie­du­lys­yra­Skuo­do­ra­jo­ne,­ne­to­li­Bars­ty­čių­esan­čia­me­Puo­

kės­kai­me­ir­va­di­na­mas­Bars­ty­čių­ak­me­niu.­Skuo­do­ra­jo­ne­ir­gre­ti­muo­se­ra­jo­nuo­se­įvai­raus­

dy­džio­rie­du­lių­la­bai­daug.­Šio­kraš­to­žmo­nės,­rie­du­lius­pa­pras­tai­kū­liais­va­di­nan­tys,­ne­re­tai­sa­ko:­„Kur­laz­dą­ki­ši,­ten­kū­lį­ra­si.“­Da­bar­ iš­bu­vu­sių­rie­du­ly­nų­ne­daug­kas­be­li­kę­–­tik­ke­lios­jų­san­tal­kos­sau­go­mos­draus­ti­niuo­se.­Dau­gy­bę­rie­du­lių,­gu­lė­ju­sių­lau­kuo­se,­žmo­nės­ su­rin­ko,­ pa­nau­do­jo­ sta­ty­boms,­ ki­tais­ pa­puo­šė­pa­ke­les­ir­so­dy­bas,­pa­tys­įdo­miau­si­ir­gra­žiau­si­pa­kliu­vo­į­Mo­sė­džio­rie­du­lių­mu­zie­jų.

Bars­ty­čių­ak­muo,­kaip­ir­ki­ti­rie­du­liai,­į­Lie­tu­vos­te­ri­to­ri­ją­pateko­ iš­Fe­nos­kan­di­jos­uo­ly­nų,­ap­iman­čių­Skan­di­na­vi­ją,­Ko­los­pu­sia­sa­lį­ ir­Ka­re­li­ją.­Ma­no­ma,­kad­Bars­ty­čių­ak­me­nį­le­dy­nai­at­vil­ko­iš­da­bar­ti­nės­Šve­di­jos­te­ri­to­ri­jos.­

Di­džiu­lis­ak­me­ns­lui­tas­glū­dė­jo­le­dy­no­są­na­šų­ir­nuo­sė­dų­sluoks­ny­je,­o­že­mės­pa­vir­šiu­je­ky­šo­jo­tik­ne­di­de­lė­jo­da­lis.­Rie­du­lį­at­vil­kęs­le­dy­nas­Bars­ty­čių­apy­lin­kė­se­iš­tir­po­maž­daug­prieš­13–14­tūkst.­me­tų.­Il­go­ji­ak­mens­ašis­nu­kreip­ta­iš­šiau­rės­į­pie­tus,­tai­gi­maž­daug­to­kia­pa­čia­kryp­ti­mi,­ko­kia­iš­šiau­rės­į­pie­tus­slin­ko­le­dy­nas.

Ledynų slėptas Barstyčių akmuo

SKuo­Do­R.,­BARS­ty­čIų­Se­NIū­NI­jA,­

Puo­KėS­K.

Apie­ že­mė­je­ pa­si­slė­pu­sio­ rie­du­lio­ dy­dį­ nie­kas­ne­ži­no­jo­iki­1956­ar­1957­me­tų.­Tik­ta­da,­kai­šio­se­vie­to­se,­kaip­ir­ki­tur­Lie­tu­vo­je,­bu­vo­pra­dė­ta­in­ten­sy­viai­sau­sin­ti­pel­kes­ir­įmir­ku­sias­že­mes,­me­lio­ra­to­riai­ap­ti­ko­di­džiu­lį­rie­du­lį.­Tru­pu­tį­pa­ka­sę­že­mę­me­lio­ra­to­riai­pa­ste­bė­jo,­kad­ak­muo­la­bai­di­de­lis,­o­kai­1958­m.­rie­du­lys­bu­vo­vi­siš­kai­at­kas­tas,­pa­aiš­kė­jo,­kad­jis­yra­di­des­nis­už­vi­sus­ki­tus­iki­tol­ap­tik­tus­rie­du­lius­ir­gar­sų­jį­Pun­tu­ko­ak­me­nį.­Bars­ty­čių­ak­muo­yra­13,4­m­il­gio,­7,5­m­plo­čio­ ir­3,6­m­aukš­čio.­Ma­no­ma,­kad­ jis­sve­ria­apie­680­to­nų.­Pun­tu­ko­ak­muo­yra­6,9­m­il­gio,­6,7­m­plo­čio­ir­5,7­m­aukš­čio,­o­sve­ria­maž­daug­265­t.­Tai­gi­Bars­ty­čių­ak­muo­už­Pun­tu­ką­sun­kes­nis­be­veik­tris­kar­tus.­Iš­tik­rų­jų­Bars­ty­čių­ak­muo­for­ma­ski­ria­si­nuo­dau­ge­lio­ki­tų­rie­du­lių,­nes­ jis­pa­ly­gin­ti­ne­daug­nu­glu­din­tas.­Ga­li­bū­ti,­kad­ le­dy­nas­di­džiu­lį­uo­lie­nų­lui­tą­ne­ri­ti­no,­bet­stum­te­stū­mė.­

Bars­ty­čių­ak­muo,­kaip­dau­ge­lis­ki­tų­Lie­tu­vo­je­ap­tin­ka­mų­rie­du­lių,­yra­mag­mi­nės­kil­mės­uo­lie­na,­su­si­da­riu­si­auš­tant­mag­mai.­Rie­du­lys­ su­da­ry­tas­ iš­stam­bių­ feld­špa­to,­ kvar­co,­ žė­ru­čio­ ir­ smul­kes­nių­re­tų­mi­ne­ra­lų­kris­ta­lų.­

1964­m.­Bars­ty­čių­ak­muo­bu­vo­pa­skelb­tas­ge­o­lo­gi­niu­ gam­tos­ pa­min­klu,­ 1968­ m.­ –­ ge­o­lo­gi­jos­pa­min­klu,­o­nuo­1985­m.­jis­įra­šy­tas­į­res­pub­li­ki­nės­reikš­mės­ gam­tos­ pa­min­klų­ są­ra­šą.­ 1959­m.­ bu­vo­pa­reng­tas­ir­įgy­ven­din­tas­ak­mens­ap­lin­kos­su­tvar­ky­mo­pro­jek­tas:­iš­ly­gin­ta­aikš­te­lė,­kad­ak­muo­bū­tų­ge­rai­ma­to­mas,­ap­lin­kui­pa­so­din­ta­me­džių,­įreng­ta­au­to­mo­bi­lių­sto­vė­ji­mo­aikš­te­lė.­Ant­ak­mens­ga­li­ma­už­lip­ti­me­di­niais­ laip­te­liais.­Vis­dėlto,­su­ras­ti­Bars­ty­čių­ak­me­nį­ne­leng­va.­Prie­ke­lių­san­kry­žų­ir­po­sū­kių­pa­si­gen­da­ma­in­for­ma­ci­nių­žen­klų,­to­dėl­daž­nai­ten­ka­pa­spė­lio­ti,­ku­riuo­ke­liu­pa­suk­ti.­Bars­ty­čių­ak­muo­įra­šy­tas­į­Lie­tu­vos­re­kor­dų­kny­gą.

Pa­sak­ le­gen­dos,­ to­je­vie­to­je,­kur­bu­vo­ ras­tas­Bars­ty­čių­ ak­muo,­ ka­dai­se­ sto­vė­ju­si­ stab­mel­džių­šven­tyk­la,­ku­rio­je­ug­nį­kurs­tė­vai­di­lu­tė.­Ta­čiau­kar­tą­ji­su­lau­žė­duo­tus­skais­ty­bės­įža­dus­ir­bai­siai­už­rūs­ti­no­die­vą­Per­kū­ną.­ jis­ į­šven­to­vę­pa­lei­do­žai­bus,­ją­su­grio­vė­ir­kar­tu­su­vai­di­lu­te­pa­lai­do­jo­po­že­me.­Šven­tyk­los­vie­to­je­bū­ta­di­džiu­lio­ak­mens,­to­dėl­ jo­ke­te­ra­taip­ir­li­ko­ky­šo­ti­že­mės­pa­vir­šiu­je.­

1.­ Paprastieji­burbuliai­–­Žemaitijos­pievų­puošmena.2.­Rausvas­Barstyčių­akmuo.

1 2

!

225

225

•

101

101

Gamtos stebuklas

Ga

mto

s st

ebu

kla

s

lietuva

liet

uv

a

ZIGMANTAS GUDŽINSKAS

SELEMONAS PALTANAVIČIUS

ZIG

MA

NTA

S G

UD

ŽIN

SKA

S

SELE

MO

NA

S PA

LTA

NAV

IČIU

STapkiTe knygų klubo nariu!

www.almalittera.lt

ATrASKIME Ir PAŽINKIME LIETUVOS GAMTOS STEbUKLUS!

• aukščiausios kalvos, giliausios daubos

• ilgiausios upės ir paslaptingi upeliukai

• įspūdingiausi ežerai ir maži, bet nepaprasti ežerėliai

• legendiniai šaltiniai ir stebuklingos versmės

• ir gerai žinomos, ir mažai girdėtos vietovės

• per amžius garbinami akmenys ir medžiai

• bekraštės girios ir nedideli, bet slėpiningi miškeliai

• įdomiausi ir bauginantys gamtos reiškiniai

• nepaprastas augalų ir gyvūnų gyvenimas

• daugiau nei 700 nuotraukų

• 90 žemėlapių