1

LENKIJOS ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ RINKOS APŽVALGA

Vilnius

2008

2

Turinys Įvadas ............................................................................................................................................................ 4

Informacija apie Lenkijos valstybę ................................................................................................................ 5

Geografija .................................................................................................................................................. 6

Gyventojai ................................................................................................................................................. 6

Darbo rinka ............................................................................................................................................... 6

Mokesčių sistema...................................................................................................................................... 7

Lenkijos makroekonomikos apžvalga............................................................................................................ 7

Infliacija ..................................................................................................................................................... 8

Darbo rinka ............................................................................................................................................... 8

Valstybės finansai...................................................................................................................................... 8

Lenkijos užsienio prekyba ............................................................................................................................. 9

Lenkijos žemės ūkio ir maisto pramonės produkcijos prekyba su kitomis šalimis ................................. 10

Importas .............................................................................................................................................. 11

Eksportas ............................................................................................................................................. 11

Balansas .............................................................................................................................................. 12

Lenkijos žemės ūkis ..................................................................................................................................... 12

Investavimas į žemės ūkį ......................................................................................................................... 13

Žemės ūkio plėtros strategija .................................................................................................................. 14

Lenkijos maisto pramonė ir maisto produktų rinkos .................................................................................. 14

Gamyba ................................................................................................................................................... 14

Šviežios mėsos (skerdienos) pramonė (išskyrus paukštieną) ................................................................. 15

Mėsos perdirbimo įmonės ...................................................................................................................... 16

Mėsos perdirbimo produktai .................................................................................................................. 16

3

Prekyba ir distribucija ............................................................................................................................. 17

Maisto produktų vartojimas ................................................................................................................... 18

Regioniniai ir tradiciniai produktai .......................................................................................................... 19

Tarptautinė žemės ūkio ir maisto produktų paroda „Polagra-Food 2008“, Poznanėje .............................. 19

Šaltiniai ........................................................................................................................................................ 22

Priedai ......................................................................................................................................................... 23

Priedas Nr. 1: Interesantų kontaktai, gauti parodos „Polagra-Food 2008“ metu .................................. 23

4

Įvadas

Lenkija yra patraukli ţemės ūkio ir maisto produktų rinka Lietuvos eksportuotojams. 2007

metais Lietuvos ţemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Lenkiją uţėmė 4-ą vietą pagal

eksporto apimtis į ES valstybes:

Šaltinis: Statistikos departamento rodiklių duomenų bazė

Lenkijos valstybės rinkos apţvalgos tikslas - išanalizuoti Lenkijos valstybės ţemės ūkio ir

maisto produktų rinkos poreikius – kokia produkcija daugiausia vartojama lenkiškoje virtuvėje,

kokius maisto produktus Lenkija importuoja iš uţsienio valstybių, kokie lietuviški produktai

galėtų būti eksportuojami į Lenkiją. Gautą Lenkijos ţemės ūkio ir maisto pramonės rinkos

informaciją, pateikti Lietuvos ţemės ūkio ir maisto produktų įmonėms.

5

Informacija apie Lenkijos valstybę

Lenkijos valstybės vėliava ir herbas

Lenkijos valstybės padėtis Europoje ir žemėlapis

Lenkijos Respublika (Rzeczpospolita Polska) yra vidurio Europos valstybė. Vakaruose ji

ribojasi su Vokietija, pietuose su Čekijos Respublika ir Slovakija, rytuose – su Ukraina,

Baltarusija ir Lietuva, šiaurėje – su Kaliningrado sritimi ir Baltijos jūra. Lenkijos sostinė ir kartu

didţiausias miestas – Varšuva.

Administracinis Lenkijos susiskirstymas - 16 vaivadijų.

Nacionalinė valiuta – zlotas (Złoty, PLN). 1 zlotą sudaro 100 grašių.

6

Geografija

Pagal uţimamos teritorijos plotą (312,7 tūkst. km2) Lenkija yra 68-a pasaulyje, 9-a Europoje

ir apima 7,1 proc. Europos Sąjungos teritorijos.

Lenkijoje vyrauja vidutinis klimatas su santykinai šaltomis ţiemomis ir šiltomis vasaromis.

Vidutinė oro temperatūra sausį – apie -1 °C šiaurinėje šalies dalyje ir -5 °C – pietrytinėje. Liepos

mėn. vidutinė temperatūra: nuo +16,5 °C prie jūros iki +19 °C pietuose.

Lenkija yra ţemumų šalis; vidutinis aukštis – 173 m virš jūros lygio. Daugiau kaip 75 proc.

teritorijos nesiekia 200 metrų virš jūros lygio ir tik maţiau nei 3 proc. iškyla aukščiau 500 metrų

virš jūros lygio. Aukščiausiasis taškas yra viršūnė Rysy (2499 m virš jūros lygio) Aukštuosiuose

Tatruose. Lenkijos kraštovaizdis labai įvairus: nuo kalnų grandinės šalies pietuose iki vaizdingų

eţerynų šiaurėje bei šiaurės rytuose.

Lenkijai priklausančioje Baltijos jūros pakrantės teritorijoje glūdi didţiausi gintaro klodai.

70 proc. pasaulinės gintaro rinkos sudaro gaminiai iš Lenkijos.

Gyventojai

2007 m. duomenimis gyventojų skaičius Lenkijoje siekia 38,1 milijono, tai 31-a vieta

pasaulyje ir 8-a vieta Europoje. Europos Sąjungoje pagal gyventojų skaičių Lenkija yra 7-a,

pirma pagal ţmonių uţsiimančių ţemės ūkiu skaičių, o pagal ţemės ūkio valdas - antroje vietoje

(po Rumunijos).

Gyventojų tautinė sudėtis - lenkai 98.5 proc., vokiečiai 0.5 proc., ukrainiečiai 0,6 proc., kiti

0.4 proc.. Lenkija pasiţymi itin pamaldţiais tautiečiais. Apie 75 proc. lenkų yra praktikuojantys

Romos katalikai. Valstybinė kalba – lenkų.

Darbo rinka

Vyriausybė pradėjo vykdyti liberalią ekonomikos politiką, siekiant integruotis į Europos

ekonominį gyvenimą. Nuo 90-ųjų vidurio Lenkijos ekonomika išsiplėtė labai greitai. Vidutinis

augimo lygis per pastaruosius 10 metų buvo 4,4 %. Ekonomikos plėtrą nulėmė padidėjęs

vartojimas, ţemesnė infliacija ir augantis eksportas.

Lenkijoje nedarbas yra aukštesnis negu daugelyje kitų ES šalių. Didţiausias nedarbas yra

tarp moterų, vyresnio amţiaus, ţemos kvalifikacijos, o taip pat ir aukštos kvalifikacijos asmenų,

kurie gyvena regionuose, kur vyrauja uţimtumas valstybinėse ţemės ūkio įmonėse. Šalyje taip

pat yra labai aukštas ilgalaikis nedarbas.

7

Teritoriniai nedarbo skirtumai išaugo, kai buvo pradėti likviduoti valstybiniai ūkiai ir

gamyklos. Staigiai sumaţėjus ūkių skaičiui išaugo nedarbas šiaurinėje šalies dalyje, pvz.

Lodzėje, sumaţėjo tekstilės ir drabuţių siuvimo, Valbrycho regione – sumaţėjo kalnakasybos

pramonės apimtys.

Lenkijoje maţdaug trečdalis darbo jėgos uţimta ţemės ūkyje. Pagrindinės kultūros – bulvės,

cukriniai runkeliai, javai. Svarbi gyvulininkystė. Tačiau dauguma ūkininkauja tik savo

poreikiams, nes vyrauja smulkūs ūkeliai. Pagrindinės eksporto prekės yra automobiliai,

pramonės ir ţemės ūkio mašinos, bulvės ir kitos darţovės, akmens anglis bei metalai.

Mokesčių sistema

Lenkijos mokesčių sistema pasiţymi aukštomis socialinių garantijų įmokomis tiek

darbuotojams tiek darbdaviams. Kaip tik todėl Lenkijoje yra susidariusi nemenka mokesčių

našta, nors gyventojų pajamų mokesčiai ir nėra dideli. Visa tai drauge su santykinai didelėmis

minimaliomis algomis bei ankstyva pensija ir lengvatomis neįgaliesiems prisideda prie ţemo

darbingumo lygio, ypač tarp ţemos kvalifikacijos darbuotojų. Ši sistema didele dalimi priklauso

nuo vartojimo mokesčių, ir maţai nuo aplinkos taršos, paveldo, o ypač turto mokesčių. Tokia

sistema kaip visuma nepadeda surenkamus mokesčius perskirstyti tarp skirtingų socialinių

sluoksnių.

Mokesčių mokėjimo prievolė priklauso nuo daugelio faktorių: pilietybės, įmonės kilmės,

darbo vietos. Pajamų mokestį turi mokėti visi dirbantieji, pastoviai gyvenantys Lenkijoje ir

uţsieniečiai, šalyje gyvenę daugiau nei 183 dienas. Jei asmuo yra ne Lenkijos pilietis ir dirba

Lenkijoje trumpiau nei 183 dienas, mokesčių mokėti neprivalo.

Pajamų mokesčio tarifas: 21 – 45 proc. Šiuo metu Lenkija yra pasirašiusi dvigubo

apmokestinimo išvengimo sutartis su 60 šalių (su Lietuva taip pat).

Lenkijos makroekonomikos apžvalga

2007 m. Lenkijos ekonominis augimas siekė 6,6 proc. 2008 m. pirmąjį pusmetį Lenkijos

BVP padidėjo 6,0 proc. Kaip ir ankstesniais metais, pagrindiniais ūkio augimo veiksniais išliko

vidaus paklausos (13,3 proc. 2008 m. I pus.), pramonės (8,5 proc. 2008 m. I pus.), statybos (18,2

proc. 2008 m. I pus.), investicijų (15,1 proc. 2008 m.. I pus.) augimas. BVP struktūra pagal

veiklos sritis (2006 m. duomenimis): 64 proc. – paslaugos, 31 proc. – pramonė, 5 proc. - ţemės

ūkis.

8

Infliacija

Dėl spartaus Lenkijos ekonominio augimo ir padidėjusių atlyginimų infliacijos rodiklis 2007

m. neviršijo 2,5 proc., nors maisto ir nealkoholinių gėrimų kainų augimas metų pabaigoje

„iškėlė“ infliaciją ir gruodţio mėn. kainų didėjimas sudarė 4,0 proc. 2008 m. sausio – liepos

mėnesiais Lenkijoje metinis infliacijos vidurkis buvo 4,3 proc. Ekonomikos ekspertų nuomone,

augančio infliacijos lygio pagrindinės prieţastys – tai greitėjanti maisto prekių ir nealkoholinių

gėrimų kainų dinamika, kurie minėtame laikotarpyje pabrango 7,3 proc., būsto nuomos – 7,7

proc., energijos – 7,4 proc.

Darbo rinka

Po paskutinių penkerių metų, kai nedarbo lygis siekė 18 – 20 proc., 2008 m. birţelio mėn.

nedarbo lygis sumaţėjo iki 9,6 proc. (2007 m. gruodis – 11,4 proc.). Nedarbo lygis pastoviai

maţėja dėl itin palankios konjunktūros perdirbamojoje pramonėje, prekybos bei remonto

paslaugų srityje, transporto, sandėliavimo ir susisiekimo paslaugų srityse. Padėtį darbo rinkoje be

abejo įtakojo ir didėjantis emigrantų srautas.

Preliminariais duomenis uţsienyje dirba apie 2 mln. Lenkijos piliečių. Apklausos rodo, kad

daugiau kaip 10 proc. darbdavių Lenkijoje susiduria su sunkumais, ieškant kvalifikuotų

darbuotojų. Lenkijos ūkio augimas, verslo plėtra bei galimybės įsidarbinti ES valstybėse,

teigiamai veikė nedarbo situaciją darbo rinkoje. Analitikų prognozėmis, 2008 m. nedarbas

Lenkijoje neturėtų viršyti 10 proc.

Valstybės finansai

Lenkijos biudţeto deficitas 2007 m. sudarė 16,917 mlrd. zlotų ir buvo kur kas maţesnis

lyginti su 2006 m. (25,1 mlrd. zlotų). 2007 m. deficitas sudarė 56,4 proc. Lenkijos vyriausybės

planuoto metinio biudţeto deficito.

2008 I pus. valstybės biudţeto pajamos sudarė 127,6 mlrd. zlotų (45,3 proc. planuojamų), o

išlaidos 131 mlrd. zlotų (42,4 proc. planuojamų). Pajamų buvo 10,6 proc. daugiau negu

analogiškame laikotarpyje 2007 m., o išlaidų – 10,1 proc.

Š. m. birţelio mėn. biudţeto deficitas metinėje perspektyvoje perţengė 4,6 proc. BVP ribą ir

tuo pačiu buvo blogiausiu rezultatu nuo 2001 m. Vadovaujantis š. m. kovo mėn. atnaujintu

Lenkijos konvergencijos planu,

Siekiama sumaţinti fiskalinio deficito santykį su BVP iki 1 proc. jau 2010 m, tuo pačiu

Mastrichto kriterijai bus tenkinami Lenkijoje jau 2009 m. Nuoseklus finansinio deficito

9

apribojimas bei palanki konjunktūra lems valstybės skolos sumaţinimą iš 47,6 proc. 2006 m. iki

42,3 proc. 2010 m.

Kai kurių ekonomikos ekspertų vertinimu Lenkija bendrą ES valiutą – eurą galės įsivesti ne

anksčiau kaip 2012 m.

Lenkijos užsienio prekyba

Lenkijos centrinio banko negalutiniais duomenimis, Lenkijos eksporto apimtys 2008 m. I

pus. išaugo 20,9 proc. lyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2007 m. ir siekė 60,827 mlrd. eurų. Tuo

pačiu importas 2008 m. I pus. augo 21,5 proc. ir sudarė 67,665 mlrd. eurų. Didesni importo negu

eksporto augimo tempai nulėmė prekybos deficito padidėjimą iki 6,836 mlrd. eurų (1,4 mlrd.

eurų daugiau negu tokiam pačiam laikotarpyje 2007 m.)

Pagrindinės Lenkijos eksporto rinkos (2008 m. I pus. duomenimis):

1. Vokietija 25,04 %

2. Prancūzija 6,42 %

3. Italija 6,11 %

4. Jungtinė Karalystė 5,71 %

5. Čekija 5,51 %

6. Rusija 5,12 %

...

17. Lietuva 1,58 %

Pagrindinės Lenkijos importo rinkos (2008 m. I pus. duomenimis):

1. Vokietija 23,48 %

2. Rusija 10,02 %

3. Kinija 7,27 %

4. Italija 6,58 %

5. Prancūzija 5,00 %

6. Čekija 3,66 %

...

26. Lietuva 0,59 %

Lenkijos eksporto struktūra pagal prekes (2007 m. sausio – rugpjūčio mėn. duomenimis):

o 41,26 % – mašinos ir mechaniniai įrenginiai, elektros įrenginiai,

o 13,88 % – netaurieji metalai ir jų netauriųjų metalų dirbiniai,

o 11,66 % – chemijos pramonės produktai,

10

o 9,71 % – ţemės ūkio ir maisto produktai,

o 5,69 % – medţio ir popieriaus pramonės produktai,

o 4,19 % – mineraliniai produktai,

o 3,86 % – lengvosios pramonės produktai,

o 2,93 % – keramikos dirbiniai,

o 0,37 % – oda ir odos gaminiai,

o 6,46 % – įvairūs produktai.

Lenkijos importo struktūra pagal prekes (2007 m. sausio – rugpjūčio mėn. duomenimis):

37,25 % – mašinos ir mechaniniai įrenginiai, elektros įrenginiai,

16,94 % – chemijos pramonės produktai,

13,30 % – netaurieji metalai ir jų netauriųjų metalų dirbiniai,

10,68 % – mineraliniai produktai,

6,65 % – ţemės ūkio ir maisto produktai,

4,88 % – lengvosios pramonės produktai,

3,80 % – medţio ir popieriaus pramonės produktai,

1,77 % – keramikos dirbiniai,

0,69 % – oda ir odos gaminiai,

4,04 % – įvairūs produktai.

Pagal uţsienio prekybos apyvartą tarp Lenkijos uţsienio prekybos partnerių Lietuva uţima

22 vietą, o tarp Lietuvos uţsienio prekybos partnerių Lenkija uţima 3 vietą.

Uţsienio prekybos dinamika ir toliau pozityviai veikia Lenkijos ekonominį augimą.

Ekspertų vertinimu, nepaisant zloto kurso stiprėjimo, pastebėtino ir 2008 m. I pus., uţsienio

prekybos dinamika turėtų būti panaši kaip 2006 ir 2007 m.

Analitikų prognozėmis, 2008 m. Lenkijos eksportas sieks 112,9 mlrd. eurų, o importas 131,2

mlrd. eurų. Neigiamas prekybos balansas šiais metais neţenkliai sumaţės iki -18,3 mlrd. eurų.

Lenkijos žemės ūkio ir maisto pramonės produkcijos prekyba su kitomis

šalimis

Lenkijos ţemės ūkio ir maisto produktų uţsienio prekybos balansas 2007 m. jau penktus

metus iš eilės buvo teigiamas ir sudarė 2019 mln. EUR, t. y. 4,5 kartų daugiau nei 2003 m.

2007 m. ţemės ūkio ir maisto produktų importo bei eksporto augimas pranoko bendrą

uţsienio prekybos augimą, todėl išaugo ir jų dalis. 2006 m. šios prekių grupės dalis bendrame

importe sudarė 6,4 proc., o 2007 jau 6,8 proc. Eksporto dalis išaugo nuo 9,8 proc. 2006 m. iki 10

proc. 2007 m.

11

Importas

Ţemės ūkio ir maisto produktų importas į Lenkiją 2007 m. siekė 8070,5 mln. EUR ir,

lyginant su ankstesnių metų laikotarpiu, išaugo 24,4 proc. (2006 m. prekių importuota uţ 6486,2

mln. EUR). Iš ES šalių Lenkija įsiveţė produktų uţ 5444,1 mln. EUR, tai sudaro net 67,5 proc.

bendro šios produktų grupės importo.

Ţemės ūkio ir maisto produktų importas iš stambiausios Lenkijos prekybos partnerės

Vokietijos 2007 m. išaugo beveik 39,3 proc. ir sudarė 1502,1 mln. EUR, beveik 19 proc. bendro

šių produktų importo. Iš Olandijos uţ 741 mln. EUR importuota 9 proc. produkcijos, po 6 proc.

iš Ispanijos ir Argentinos, iš Italijos - 5 proc. Sumaţėjo importo apimtys iš Liuksemburgo,

Rumunijos.

Didţiausia importo dalis iš NVS valstybių teko Ukrainai (120,6 mln. EUR), antroje vietoje

buvo Rusija (51,2 mln. EUR).

Importuoti produktai

Didţiausią importuotų maisto ir ţemės ūkio produktų dalį, daugiau kaip 70 proc., sudarė

augaliniai produktai, iš jų 21,3 proc. buvo vaisiai ir jų konservai, 14,9 proc. – sudarė aliejinių

augalų sėklos bei jų ruošiniai.

Gyvulinės kilmės produktai sudarė 23 proc. bendro importo ir pagrinde tai buvo ţuvis ir

ţuvies produktai (39 proc.), bei mėsa ir apdirbta mėsa (30 proc.)

Ţenkliai išaugo kiaulienos, aliejinių sėklų išspaudų, kukurūzų, citrusinių vaisių, neapdoroto

tabako bei vaisių sulčių ir mieţių importas.

Sumaţėjo rapsų sėklų, sojos aliejaus ir kavos importas.

Išaugo aliejinių sėklų išspaudų, šokolado, kviečių, kavos ir vaisių sulčių importo kainos.

Ţuvies, vynuogių vyno, alkoholio, mineralinio vandens bei konditerijos importo kainos

sumaţėjo.

Eksportas

2007 m. Lenkijos ţemės ūkio ir maisto pramonės produktų eksportas siekė 10089,2 mln.

EUR ir buvo daugiau kaip 17 proc. didesnis negu ankstesniais metais tuo pačiu laikotarpiu (2006

m. prekių eksportuota uţ 8577,4 mln. EUR). Eksportas į ES šalis išaugo 20 proc. Europos

Sąjungos rinkoje lenkiškų produktų parduota uţ 8136,6 mln. EUR, tai sudarė apie 80 proc. visų

ţemės ūkio ir maisto pramonės produkcijos pardavimų. Antra pagal dydį Lenkijos uţsienio

prekybos partnerių grupė yra Nepriklausomų valstybių sandrauga. Eksportas į NVS šalis siekė

871,1 mln. EUR, tai sudaro 8,6 % visų šios prekių grupės pardavimų.

12

Daugiau kaip 25 proc. lenkiškų ţemės ūkio ir maisto pramonės produktų, kurių vertė siekė

2559,8 mln. EUR, 2007 m. buvo parduota Vokietijoje, atitinkamai lyginant su ankstesnių metų

laikotarpiu apimtys išaugo 21,7 proc. ir sudarė 31,5 proc. eksporto į ES valstybes. Kitos

valstybės, kurioms teko reikšminga Lenkijos eksporto dalis: Didţioji Britanija – 743,7 mln.

EUR, lyginant su 2006 m. apimtis padidėjo 37 proc. ir sudarė 7,4 proc. Lenkijos eksporto,

Čekijos Respublika – 649,7 mln. EUR, išaugo 15,4 proc. ir sudarė 8 proc., Olandija – 588,6 mln.

EUR, išaugo 11,4 proc. ir sudarė 7,2 proc., Italija – 508,2 mln. EUR, lyginant su 2006 m.

smuktelėjo 0,2 proc. ir sudarė 6,2 proc.

Tarp NVS šalių didţiausia 2007 m. eksporto dalis teko Rusijai (454,4 mln. EUR) ir Ukrainai

(250 mln. EUR). Eksportas į šias valstybes atitinkamai išaugo 4,8 proc. ir 41,7 proc. Taip pat

2007 m. 18,5 proc. išaugo eksportas į Armėnija ir sudarė 2,2 mln. EUR, eksportas į Graikiją

išaugo 63,1 proc. ir siekė 3,5 mln. EUR, eksportas į Kazachstaną išaugo 41,2 proc. iki 23,9 mln.

EUR. Eksportas į likusias NVS valstybes sumaţėjo.

Į JAV Lenkijos ţemės ūkio ir maisto produktų eksportuota uţ 185,2 mln.

Eksportuoti produktai

Beveik 55 proc. Lenkijos eksportuotų ţemės ūkio ir maisto pramonės produktų sudarė

augalinės kilmės produktai, daugiausiai vaisai ir jų konservai – 21.3 proc. bei cukrus ir cukraus

produktai – 14,8 proc. Iš gyvulinės kilmės produktų, kurie sudarė apie 40 proc. eksporto, didţioji

dalis buvo mėsa ir apdorota mėsa – 43 proc. bei pieno produktai – 28 proc.

Labiausiai išaugo paukštienos, cigarų, duonos ir pyragų, kondensuoto pieno ir grietinės,

sūrio eksportas. Paukštienos, vaisių ir vaisių sulčių, cigarų, kondensuoto pieno bei duonos ir

pyragų eksporto augimą labiausiai nulėmė pasaulinėje rinkoje kilusios šių produktų kainos. Kita

vertus padidėjusios rapsų pardavimo apimtys nulėmė jų kainų augimą.

Balansas

Lenkijos uţsienio prekybos balansas su daugeliu šalių yra teigiamas, ypač su pagrindinėmis

prekybos partnerėmis Europos Sąjungoje. Daugiau importuojama tik iš Pietų Amerikos ir Šiaurės

Europos valstybių. Iš šių valstybių Lenkija įsigyja produktų, kurie neauga jos klimatinėje

juostoje bei ţuvies.

Lenkijos žemės ūkis

Lenkijos kaime gyvena apie 14,6 mln. (38,2 proc.) šalies gyventojų, 45 proc. iš jų didţiąją

dalį pajamų gauna iš ţemės ūkio. Lenkijos ūkininkai ir bendruomenės gerai prisitaikė prie

Europos Sąjungos (ES) paramos teikimo ir administravimo tvarkos. Per ateinantį finansinės

13

paramos laikotarpį į Lenkijos kaimą bus nukreipta milijardai eurų. Kad efektyviai jie būtų

panaudoti, būtina teisingai įvertinti esamą situaciją, pasimokyti iš klaidų. Lenkijos ţemės ūkyje

vyrauja šeimos ūkiai. Ketvirtadalis ūkių gamina produktus vien savo reikmėms. Iš 2 mln. ūkių

ekonomiškai gyvybingų yra penktadalis (21 proc.). Pragyvenimui pajamų gali uţtikrinti tik ne

maţesni kaip 25 ha ūkiai. Maţiems ūkiams būtina kooperuotis, nes jų konkurencingumas ateityje

dar labiau maţės, o tai neigiamai paveiks visą Lenkijos ţemės ūkio sektorių.

Maţos smulkių ūkių pajamos riboja jų galimybes plėstis. Aplinkosaugos, maisto saugos ir

kokybės, gyvūnų gerovės standartai, fitosanitariniai reikalavimai vis labiau grieţtėja, tad

gamybos ir perdirbimo bazei modernizuoti reikia papildomų lėšų. Stokodami lėšų smulkūs ūkiai

negali pasinaudoti išorinėmis paramos priemonėmis, dauguma ūkininkų baiminasi imti kreditus

bankuose.

Apie 17 proc. Lenkijos ūkininkų yra jaunesni negu 34 metų amţiaus. Jauni ţmonės labiau

linkę rizikuoti, skolintis, greičiau reaguoja į aplinkos pokyčius, priima efektyvesnius sprendimus,

turi daugiau ţinių. Tai yra viena iš prielaidų efektyvinti šios šalies ţemės ūkį.

Lenkijoje labiausiai išvystyta sodininkystė, darţininkystė, sėklininkystė, šiltnamių ūkis.

Palyginti su kai kuriomis kitomis ES šalimis, nepalankios klimato sąlygos ir maţo našumo ţemės

taip pat riboja Lenkijos ţemės ūkio plėtrą. Nenašiose ţemėse numatoma auginti augalus, skirtus

biomasės gamybai ir energetiniams poreikiams, arba apţeldinti jas mišku, o nenaudojamus

ţemės plotus aukšto ir vidutinio našumo ţemėse numatoma maţinti.

Investavimas į žemės ūkį

Ţemės ūkio ir kaimo plėtros investicijoms skirtos lėšos Lenkijoje skirstomos pagal regionus

(formuojami "regioniniai vokai"). 2004 m. kai kurių priemonių finansavimas buvo nutrauktas,

nes buvo panaudota 80 proc. fondų lėšų. Populiariausios investicinės priemonės - tai investicijos

į ţemės ūkio valdas (40 tūkst. paraiškų apėmė 10 proc. ekonomiškai gyvybingų ūkių), parama

jauniesiems ūkininkams (7 tūkst. paraiškų), kaimo ekonominės veiklos įvairinimas (daugiausia

turizmo plėtra). Labai sėkminga „Leader+“ priemonė. Kaimo bendruomenės pateikė apie 1,7

tūkst. paraiškų. Be to, kaimo gyventojai labai aktyviai dalyvauja kaimo plėtros procesuose,

jungdamiesi į asociacijas, kurios remiasi partnerystės principu. Nepopuliari priemonė -

agroverslo plėtra (100 sutarčių), menkai įsisavinama parama gamintojų organizacijoms.

Populiariausios kompensacinės priemonės: parama ūkininkaujantiems maţiau palankiose

ūkininkauti vietovėse, pusiau natūriniams ūkiams ir diegiantiems standartus. Aktyviai

įsisavinama parama pusiau natūriniams ūkiams. Lenkijos ūkininkai neaktyviai dalyvauja

apţeldinimo miškais priemonėse, ne itin aktyvūs aplinkosaugos programose.

14

Žemės ūkio plėtros strategija

Lenkijos ţemės ūkio sektorius turi ir stiprių pusių: kuriamos palankios prielaidos efektyviai

konkuruoti ES rinkoje. Numatoma didinti ţemės ūkio efektyvumą ir pajamų dydį. Kadangi

ūkininkų ir perdirbimo įmonių integracija yra silpna, yra skatinama kooperacija, ūkininkų

bendradarbiavimas su mokslo institucijomis. Pagrindinis dėmesys skiriamas aplinkosaugai,

maisto saugai ir gyvūnų gerovei.

Lenkijos maisto pramonė ir maisto produktų rinkos

Lenkijos maisto pramonė sėkmingai vystosi ir toliau įsitvirtina vieningoje ES rinkoje.

Integracija į ES reikšmingai įtakojo maisto pramonės produktų gamybos apimčių didėjimą.

Siekdama atitikti ES keliamus reikalavimus, pramonė buvo sparčiai modernizuota, gaminama

produkcija tapo kokybiška, produktai ypač konkurencingi savo kaina.

Pagal pagaminamo pieno ir pieno produktų apimtis Lenkija uţima 4 – tąją vietą, o pagal

mėsos ir mėsos produktų – 5-ąją vietą ES - 25 šalių tarpe. Šioje šalyje surenkama ir perdirbama

8,9 proc. visos ES darţovių rinkos ir 5,4 proc. visos ES vaisių rinkos.

Ţemės ūkio dalis šalies BVP sudaro apie 5 proc., sektoriuje dirba 11 proc. visų dirbančiųjų

(2005 m. duomenimis).

2005 m. maisto pramonės sektoriuje pagamintos produkcijos vertė siekė 570,12 mlrd. zlotų

(148,6 mlrd. eurų), jame dirbo virš 19 tūkst. ūkio subjektų. Apie 18 tūkst. iš to skaičiaus – tai

mikro ir maţos įmonės, įdarbinančios daugiau kaip 9 darbuotojus. Šių įmonių pagamintos

produkcijos vertė sudarė 23 proc. visos maisto pramonės produkcijos apimties, mikro ir maţose

įmonėse įdarbinta atitinkamai 36,6 proc. visų dirbančiųjų šiame sektoriuje. 50 ir daugiau

darbuotojų turinčios įmonės pagamino 16,4 proc. visos šio sektoriaus produkcijos.

Privatizacija šiame sektoriuje yra praktiškai baigta. 2004 m. valstybė turėjo šiame sektoriuje

tik 0,5 proc. įmonių, o pardavimuose – 4 proc. dalį. Šiuo metu valstybei dar priklauso keletas

alkoholinių gėrimų ir spirito įmonių, yra planų penketą stipriausių šio sektoriaus įmonių apjungti

ir toliau išlaikyti valstybiniame sektoriuje.

Tarp maisto pramonės įmonių vyksta esminiai struktūriniai pokyčiai: toliau tęsiasi

konsolidacijos procesas, įmones perima uţsienio arba šalies strateginiai, šakiniai arba finansiniai

investuotojai.

Gamyba

Maisto pramonės gamybos apimčių augimą lemia reikšmingai didėjančios eksporto apimtys.

15

Vis didesnį vaidmenį šiame sektoriuje įgauna stambios firmos. Vien 2004 m. šiame

sektoriuje dirbo apie 40 filialų, kuriuos įkūrė transnacionalinės korporacijos. Didţiausia gamybos

procesų koncentracija vyksta mėsos, pieno, grūdų, pašarų, makaronų ir duonos gamybos,

cukraus, konditerijos, nealkoholinių gėrimų, o taip pat spirito ir alaus pramonėje.

Maisto pramonės pardavimų struktūroje didţiausia dalis tradiciškai tenka mėsos, gėrimų ir

pieno pramonės produktams. Gamyba auga visose produktų grupėse. Didţiausias augimas, o

kartu ir didėjanti parduodamų produktų dalis, pardavimų struktūroje pastaraisiais metais, stebima

ţuvies produktų, pieno perdirbimo ir mėsos produktų grupėse.

Mėsos pramonė Lenkijoje vadinama „sunkiąja maisto pramone“. Šios šakos rinkos vertė

kasmet vertinama beveik 30 mlrd. zlotų (7,8 mlrd. eurų). 2006 m. pastebėta, jog gal būt šis

sektorius nėra toks konkurencingas kaip buvo teigiama pirmaisiais narystės ES metais, kuomet

buvo stebimas „tikras eksporto bumas“. Šios tendencijos ne taip juntamos didiesiems

gamintojams, tačiau maţieji tai pajuto gana skaudţiai – į šalį buvo įveţta mėsos ir mėsos

produktų gaminių, daugiau kaip uţ 1,5 mlrd. zlotų (390 mln. eurų), skaičiuojama, jog būtent tiek

prarado vietiniai gamintojai. Asocijuotos šakos verslo struktūros atstovai mato tokią problemą:

Vakarų Europos gamintojai, ypač į didţiuosius uţsienio kapitalo tinklus, įveţa produkcijos

neribojamai, o tuo tarpu iš lenkų gamintojų reikalaujama kokybės sertifikatų. Dėl šios prieţasties

Lenkijoje bus kuriama mėsos kokybės garantijos sistema. Vyksta projekto kūrimo darbai.

Šviežios mėsos (skerdienos) pramonė (išskyrus paukštieną)

Kiaulienos rinka yra didţiausia ir svarbiausia mėsos rinka Lenkijoje tiek gamintojams tiek ir

vartotojams - šios mėsos rinkos vertė 2006 m. pirmąjį pusmetį sudarė – 153 mln. zlotų (39,8 mln.

Eurų).

2005 m. 2006 m.

Pramoninė raudonos mėsos gamyba

(tūkst. tonų)

1225,0 1420,0

iš jų kiaulienos 1045,0 1225,0

galvijų ir veršelių 170, 0 190,0

Šaltinis: Lenkijos centrinė statistikos valdyba

16

Mėsos perdirbimo įmonės

Pastarajam metui būdingas konsolidacijos procesas: įmonės jungiasi, siekdamos išsilaikyti

konkurencingoje globalioje rinkoje bei maţinti įmonių modernizacijos, gamybos kaštus.

Pramoninių mėsos įmonių Lenkijoje yra 814, sektoriuje įdarbinta 82 tūkst. ţmonių.

Leidimus eksportuoti produkciją į ES turi 856 įmonės, tame tarpe prekiauti mėsa – 750

įmonių, o perdirbtais produktais – 483 firmos.

Lenkijos mėsos pramonėje dominuoja dvi didelės kapitalo grupės – Animex (1999 m.

amerikiečių Smithfield Foods, Inc. nupirko kontrolinį akcijų paketą uţ 51,2 mln dolerių, įmonė

orientuojasi į eksportą, ţinomiausias prekinis ţenklas – kumpis Krakus. Animex grupę sudaro

perimtos įmonės Morliny, Agryf, ZM Mazury, Constar, Continental, Ekodró), ir Sokolow –

penkių didelių modernių įmonių koncernas, turintis apie 400 firminių parduotuvių ir 43 sandėlius

šalyje.

Trečioji didţiausia mėsos perdirbimo įmonė – koncernas Duda (apyvarta 869,3 mln. zlotų

(226,5 mln. Eurų), perėmė įmones: HunterWild, Makton, Eurosmak, Fedrus; Borys (Ukrainoje),

mėsos perdirbimo įmonę JBB Export-Import, Nove (danų TiCan ir Prime Food), Polmeat,

Lmeat-Lukow bei kitas.

2006 m. Animex pardavimai siekė 2,2 mlrd. (0,57 mlrd. Eurų), Sokolow – 1,5 mlrd. (0,39

mlrd. Eurų), Duda – 1 mlrd. (0,26 mlrd. Eurų) zlotų.

Formuojasi santykinai nedidelės regioninės, vietinės reikšmės firmos, kurios ieško ir uţima

regioninių, ekologinių, specifinių produktų nišas. Šiame segmente maţos įmonės gali konkuruoti

su didelėmis.

Mėsos perdirbimo produktai

2005 m. 2006 m.

mėsos pramonės perdirbimo produktų

gamyba (tūkst. tonų)

994,0 1003,0

iš jų rūkyti gaminiai 830,0 835,0

konservuota mėsa, kumpis 48, 0 48,0

kiti gaminiai 116,0 120,0

Šaltinis: Lenkijos centrinė statistikos valdyba

17

Mėsos rinka turtinga, skirstoma pagal perdirbimo laipsnį ir būdą (ţalia, malta, rūkyta,

pusfabrikačiai, paruošti vartojimui gaminiai ir t.t.), specifinę paskirtį bei vartojimo trukmę: ilgo

vartojimo (konservuoti, sausi rūkyti gaminiai), vidutinio ir trumpo galiojimo laikotarpio.

Vadovaujantis 2005 m. statistiniais duomenimis, mėsos rinkos vertė Lenkijoje - virš 25,6

mlrd. zlotų (6,7 mlrd. Eurų), lyginant su 2004 metais - išaugo 6 proc.

Būtina atkreipti dėmesį, jog ekologiškų (organinių) bei sveiko maisto produktų rinkos

Lenkijoje auga, tampa vis populiaresnės ir turi neabejotinų perspektyvų ateityje – į tai būtina

atkreipti dėmesį.

Prekyba ir distribucija

Lenkijos rinkoje veikia:

tradicinių maisto parduotuvių 115 000

supermarketų 1 300

hipermarketų 263

Šaltinis: Lenkijos centrinė statistikos valdyba

Svarbiausi ir uţimantys didţiausią mėsos rinkos paskirstymo dalį distribuciniai kanalai

išlieka tradiciniai, tačiau didėja pardavimų dalis per modernius, didelio ploto supermarketus.

Didţiųjų tinklų parduotuvėse daţniausiai perkama ţinomų gamintojų, ţinomų

pavadinimų produktai, o tradicinėse parduotuvėse – vietos gamintojų produkcija.

2006 metais distribuciniams kanalams Lenkijoje buvo būdingas konsolidacijos procesas –

Metro Group perima prancūzų kapitalo Casino grupės parduotuves Geant, Tesco – tos pačios

grupės Leader Price , iš rinkos traukiasi olandų tinklas Ahold (Albert, Hypernova).

Didţiausi maţmeninės prekybos tinklai Lenkijoje:

o Metro Group AG (Vokietija, Real tinklas)

o Jeronimo Martins (Portugalija, diskontų Bedronka tinklas)

o Carrefour (Prancūzija, Carrefour, Champion)

o Tesco (Didţioji Britanija, Tesco, Savia)

o Auchan Polska (Prancūzija, Auchan, Elea)

o Grupė Schwartz (Vokietija, Kaufland, Lidl)

Kiti vietos kapitalo tinklai:

18

o Intermarche (Lenkija),

o Polomarket ( Lenkija),

o Marcpol (Lenkija),

o Ţabka (Lenkija) ir kiti (sąrašas pridedamas – priedas Nr. 5)

Iš viso smulkių verslininkų - distributorių Lenkijoje priskaičiuojama iki 2000.

Lenkijoje yra apie 15 350 specializuotų maţų mėsos parduotuvių.

Įmonės skiria didţiulį dėmesį, kad būtų uţtikrinta nuolatinė produkto pasiūla vartotojui

visoje šalyje. Todėl didţiosios įmonės siekia pačios vykdyti distribuciją visos Lenkijos mastu,

nes tokiu būdu gali uţtikrinti, jog jų produktai bus pristatyti per trumpiausią laiko tarpą ir visur.

Pavyzdţiui, Sokolow – penkių didelių modernių įmonių koncernas, turi apie 400 firminių

parduotuvių ir 43 sandėlius šalyje; „Duda“ iki 2006 metų pabaigos turėjo planų suformuoti nuo

10 iki 14 distribucinių centrų.

Maisto produktų vartojimas

Greta augančio šalies BVP, kylančiais atlyginimais ir kitomis išmokomis, didėja ir

vartojimas.

Daugiau išleidţiama maisto produktams ir dėl pakilusių kai kurių produktų kainų 2005 m.

lyginant su 2004 m. laikotarpiu daugiausia brango darţovės – 4,2 proc., ţuvys – 3 proc., vaisiai –

2,7 proc., mėsos produktai – 2,6 proc., pieno produktai – 4,2 proc. Tuo laikotarpiu 0,8 proc.

nukrito tik paukštienos kainos.

2005 metais mėsos ir mėsos produktų suvartojimas – 65,88 kg/vienam gyventojui, švieţios

mėsos vartojimas – 37,56 kg/vienam gyventojui, perdirbtų mėsos produktų suvartojama - 26,64

kg/vienam gyventojui.

Didţiausias (25 proc.) augimas 2002 - 2005 metų laikotarpiu buvo aukštos kokybės rūkytos

mėsos gaminių segmente nuo 5,16 kg iki 6,48 kg per metus vienam gyventojui.

Augimo tendencija buvo stebima ir ekonominiame, ţemų kainų rinkos segmente (čia apie

50% sudarė paukštiena).

Apie 64,6 proc. rūkytų gaminių rinkos apimties ir 63,4 proc. jos vertės sudaro kiaulienos

rūkyti gaminiai. Antroje vietoje - mišrios mėsos produkcija (18,3 proc.), toliau – jautienos,

paukštienos gaminiai.

Visuose šalies regionuose mėsos ir mėsos produktų vartojimas yra tolygus. Tuo tarpu mėsos

gamyba būdinga šalies centriniams, šiaurinės dalies regionams – daugiausia kiaulienos ir kitų

19

mėsos produktų pagaminama Didţiosios Lenkijos, Kujavo-Pamario, Mazovijos bei Lodzės

vaivadijose.

Mėsos ir mėsos produktų pasirinkimą lemia kaina, kokybė ir prekės ţenklas. Didelės

reikšmės turi nepertraukiama produkto pasiūla lentynose. Taip pat renkantis mėsos kulinarinius

produktus svarba teikiama ir švieţumo faktoriui. Be abejo, produkto pasirinkimą lemia ir

socioekonominiai veiksniai, charakterizuojantys vartotoją (išsilavinimas, amţius, finansinis

stovis).

Atkreiptinas dėmesys į nišinius, turinčius didelį augimo potencialą mėsos ir mėsos produktų

rinkos segmentus: greito paruošimo produktai, dietinio vartojimo, liesi mėsos gaminiai,

ekologiškai švarūs mėsos produktai, skirti vaikų maistui, laisvalaikiui - griliui.

Regioniniai ir tradiciniai produktai

Lenkija yra pateikusi Europos Komisijai (EK) 9 paraiškas dėl regioninių ir tradicinių

produktų uţregistravimo:

1) Oscypek (avies sūrio rūšis) – dėl saugomo kilmės pavadinimo;

2) Bryndza Podhalanska (Podhalės brindza) - dėl saugomo kilmės pavadinimo;

3) Andruty kaliskie (toje vietovėje kepami vafliai su uogienės įdaru) - dėl saugomos

geografinės nuorodos;

4) Dešra „lisiecka“ - dėl saugomos geografinės nuorodos;

5) Virţių medus iš Ţemutinės Silezijos šilų - dėl saugomos geografinės nuorodos;

6) Senalenkiškas midus „poltorak“ - dėl garantuoto tradicinio gaminio;

7) Senalenkiškas midus „dwojniak“ - dėl garantuoto tradicinio gaminio;

8) Senalenkiškas midus „trojniak“ - dėl garantuoto tradicinio gaminio;

9) Senalenkiškas midus „cworniak“ - dėl garantuoto tradicinio gaminio.

Pirmajam, „oscypek“ sūriui, saugoma kilmės nuoroda EK jau yra uţregistruota.

Lenkijos teisės aktai reglamentuoja Tradicinių produktų sąrašo sudarymą. Čia reikalavimai

daug paprastesni negu EK. Šiame sąraše figūruoja 150 produktų pavadinimų.

Tarptautinė žemės ūkio ir maisto produktų paroda „Polagra-Food 2008“,

Poznanėje

VĮ Lietuvos ţemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra organizavo

Lietuvos maisto pramonės įmonių dalyvavimą tarptautinėje maisto produktų, gėrimų ir viešojo

20

maitinimo parodoje „Polagra-Food 2008“, kuri vyko 2008 m. rugsėjo 15-18 dienomis Poznanėje,

Lenkijoje.

Bendras parodos „Polagra-Food 2008“ plotas uţėmė virš 10,5 tūkst. kv. m. Parodoje

dalyvavo beveik 400 įmonių iš 31 šalies.

Parodoje dalyvavo ir Lietuvos įmonės – AB „Naujoji Rūta“, UAB „Palasėja“, UAB

„Vilniaus duona“, UAB „Galinta ir partneriai“, AB „Ragutis“, UAB „Rūta“, AB „Actas“ ir UAB

„Naujasis Nevėţis“.

AB „Naujoji Rūta“ parodoje pristatė cukrinės konditerijos gaminius – šokoladinius

saldainius, karamelę, draţė. Įmonė sulaukė 15 prekybos atstovų iš Lenkijos, Čekijos ir Moldovos

susidomėjimo.

UAB „Palasėja“ produkcija – sausais pusryčiais ir kukurūzų lazdelėmis – rimtai

susidomėjo 8 prekybos atstovai iš Lenkijos ir Latvijos.

UAB „Vilniaus duona“ parodos lankytojams siūlė ragauti šviesios ir tamsios duonos bei

duonos su įvairiais priedais. Ši įmonė uţmezgė 14 kontaktų. Jos produkcija daugiausiai domėjosi

Lenkijos pirkėjai.

UAB „Galinta ir partneriai“, parodoje lankytojams pristačiusi grikius, įvairius dribsnius,

ţirnius ir keksus, dţiaugėsi puikiais parodos rezultatais – ši įmonė uţmezgė 22 kontaktus su

interesantais iš Lenkijos, Vokietijos, Rumunijos ir Graikijos.

AB „Ragutis“, parodoje dalyvavusi pirmą kartą, lankytojus kvietė degustuoti lietuvišką

alų, sidrą, alkoholinius kokteilius ir energinius gėrimus. Jos produkcija susidomėjo 10 pirkėjų iš

Lenkijos ir Italijos.

Parodos metu Agentūros darbuotojai platino katalogus „Lietuviškų maisto produktų

eksportuotojai“ ir „Naujausi Lietuvos maisto pramonės gaminiai“, kuriuose lankytojai rado

išsamios informacijos apie mūsų Lietuvos pramonės gamintojus, siūlančius savo produkciją

uţsienio rinkai.

21

Lietuvos stende keletą kartų per dieną buvo organizuojamas konkursas „Paţink prekę

lietuvišką“, kurio metu parodos lankytojai galėjo parodyti savo ţinias apie lietuviškus maisto

produktus ir prekės ţenklus. Konkurso nugalėtojai buvo apdovanoti simboliniais prizais.

Lietuvos stende buvo priimami interesantai, besidomintys lietuviškais ţemės ūkio ir

maisto produktais, teikiamos konsultacijos eksporto klausimais, vyko susitikimai su parodos

„IFE Poland“ (Varšuva) organizatoriais ir Slovakijos Ţemės ūkio ministerijos atstovais. Lietuvos

stendą aplankė oficiali delegacija iš Ukrainos. Taip pat čia apsilankė daugiau kaip 70

verslininkų, iš kurių apie 50 buvo prekybos įmonių atstovai. Jie domėjosi visų rūšių lietuviškais

gaminiais. Daugiausiai susidomėjimo susilaukė konditerijos įmonės – su jomis kontaktus

uţmegzti pageidavo daugiau kaip 10 verslo atstovų. Sausų pusryčių gamintojais domėjosi 9

prekybininkai, pieno perdirbimo įmonėmis – 8, mėsos perdirbimo įmonėmis – 6, iš kurių 2 –

paukštienos gaminiais, acto gamintojais – 6. Taip pat buvo domėtasi konservais, duona ir duonos

gaminiais, šaldytais gaminiais, grybais, vaisiais ir darţovėmis, prieskoniais, medumi.

22

Šaltiniai

Šaltiniai, kuriais buvo remtasi rašant Lenkijos valstybės rinkos apžvalgą:

1. LR Ţemės ūkio ministerijos statistikos duomenų bazė.

2. www.urm.lt (Lietuvos Respublikos uţsienio reikalų ministerija)

3. Lietuvos Respublikos ambasada Lenkijoje

4. Ţurnalas „Mano ūkis“, 2006 07 01

5. www.vic.lt/ris (Ţemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras)

6. Lenkijos centrinė statistikos valdyba – www.stat.gov.pl

7. Lenkijos ţemės ūkio ir kaimo plėtros ministerija - www.minrol.gov.pl

8. Lenkijos ţemės ūkio restruktūrizavimo ir modernizacijos agentūra -

www.arimr.gov.pl

9. Lenkijos ţemės ūkio rinkų agentūra – www.arr.gov.pl

10. Lenkijos ţemės ūkio ekonomikos ir gyvulininkystės institutas – www.ierigz.waw.pl

23

Priedai

Priedas Nr. 1: Interesantų kontaktai, gauti parodos „Polagra-Food 2008“ metu Interesantai Produkcija, kuria domėjosi

Pawel Zielinski

Kulinaria S.A.

43-100 Tychy, ul. Towarowa 17, Poland

Tel. +48 032 780 11 35, +48 032 217 53 46-48, faks.

+48 032 780 11 46, mob. +48 665 700 720, el. p.

p.zielinski@kulinaria.com.pl, www.kulinaria.com.pl

Visais ekologiškais produktais

Graţyna Jaworska

EcoPolex sp. z o.o.

PL 55-320 Chelm/Malczyce, ul. Strzegomska 5

Tel. +48 71 317 14 68, faks. +48 71 317 14 03, mob.

+48 503 543 119, el. p. grazyna.jaworska@ecopolex.pl, www.ecopolex.pl

Visais ekologiškais produktais

Olga Zhuk

Marketing director

Сладкий здоровые продукты

Belarus, 220040, Minsk, M. Bogdanovicha str., 149a

Tel./faks. +375 17 237 85 45, mob. +375 29 17 17

111, zhuk-ol@mail.ru

Konditerijos gaminiais be cukraus

Iwona Baran

Karinex

P.P.H.U. Karinex, 26-700 Zwolen, ul. Woj. Polskiego

53, Poland

Tel. +48 696 270 410

Konditerijos gaminiais, sausais pusryčiais

Dariusz Kucewicz

Owner

Lord Sp. Jawna

83-050 Kolbudy, ul. Skrzatow 11, Poland

Tel. +48 603 112 899, el. p. lordgdansk@o2.pl

Konditerijos gaminiais ir sausais pusryčiais

Sergey Mirolubov

8. 8. 8 LTD

12/1 Maskavas Str., Riga, LV-1050, Latvia

Tel. +371 722 42 63, faks. +371 722 42 63, mob.

+371 292 13 271, el. p. 888@888.lv, www.888.lv

Konditerijos gaminiais

Veaceslav Lica

Bucuria

Republic of Moldova, Chisinau, MD-2004, 162

Columna str.

Konditerijos gaminiais

24

Tel. +373 22 295 695, faks. +373 22 295 017, mob.

+373 68 022 622, el. p. lica@bucuria.md,

www.bucuria.md

Neculai Andrei

Export Manager

Galmopan

George Cosbuc blvd. 257, 800157 Galati, Romania

Tel. 004 0236 407 100, faks. 004 0236 494 769, mob.

004 0741 155 007, www.galmopan.ro

Konditerijos gaminiais ir sausais pusryčiais

S. Bayarbat

Climax International LLC

Chingeltei district, 2nd khoroo, Itgelt-Orshih center,

room 703, Ulan Batoras, Mongolija

Tel. 976 70118505, faks. 976 70119299, mob. 976

99113173, el. p. climax@mongol.net

Actu, majonezu, kečupu, sausai pusryčiais,

konditerijos gaminiais

Maia Ploomipuu

Business Manager

Treiling OU food marketing

Kivila 38-108, 13918 Tallinn, Estonia

Tel. +372 6 562 222, faks. +372 6 562 222, mob.

+372 53 462 965, el. p. maia.ploomipuu@mail.ee

Actu, sausais pusryčiais

Halina Tyka

Specialist of Marketing

Folwark

G. P. H. Folwark, Jankowice 43, 26-420 Nowe

Miasto n/Pilica

Tel. (048) 67 44 118, mob. 0 516 097 090, el.p.

h.tyka@folwark.co.pl, www.folwark.com.pl

Majonezu

Alicja Giersz

Food Products Department

Fortress Sp. z o. o.

Fortress Sp. z o. o., Pukowca Street 15, 40-847

Katowice, Poland

Tel. +48 32 604 56 53, faks. +48 32 604 56 41, el. p.

a.giersz@fortress.pl

Sirupu, aliejumi, mėsos ir ţuvies konservais,

dţemais

Cveta Prislan

Export Manager

Tovarna olja Gea d.d.

Trg svobode 3, p.p. 70, 2310 Slovenska Bistrica,

Slovenia

Tel. +386 2 843 26 44, faks. +386 2 843 26 19, mob.

+386 51 423 625, el. p. cveta.prislan@gea.si,

www.gea.si

Actu, majonezu, kečupu, sirupu

Dumitru Caraman Actu, majonezu, kečupu, sirupu, įvairiais

25

Sales Manager

Leader International

20, Bucharest-Targoviste Route, Mogosoaia - Ilfov –

Romania

Tel. +4 021 461 01 07, +4 037 278 25 87, faks. +4

021 461 01 22, mob. +4 0726 100 336, el. p.

vanzari@leaderinternational.ro,

www.leaderinternational.ro

konservais

Sergej Lindt

Director General

SLCO GmbH & Co. KG

St.-Georgen-Strasse 24, 95463 Bindlach, Germany

Tel. +49 (9208) 65 77-51, faks. +49 (9208) 6577-55,

mob. +49 (163) 88 45 583, el. p. sl@slco.de,

www.slco.de

Actu, majonezu, kečupu, sirupu, dirbtiniu

medumi

Frank Breza

Terra.sel

50996 Koln, Marin Str.10 (Niemcy), Poland

Tel. +48 603 777 000, faks. +48 603 0049 221, +48

9367 9711, el. p. f.breza@wp.pl

Grybais ir uogų konservais

Cezary Kalisz

Import Specialist

Greek Trade Spolka z o. o.

32, Christo Botewa Str. 30-798 Krakow, Poland

Tel. +48 12 350 53 88, faks. +48 12 350 53 85, mob.

+48 606 94 84 61, el. p.

C.Kalisz@greektrade.com.pl,

www.greektrade.com.pl

Konservuotomis darţovėmis, ţuvimi

Marek Laznicka

Purchasing Director

KaKa CZ s.r.o.

Zahradni 360, CZ-252 61 Jeneč u Prahy

Mob. +420 724 558 521, faks. +420 210 082 635, el.

p. marek.laznicka@kaka-cz.cz, www.kaka-cz.cz,

www.kaka.se

Aliejumi, ingredientais kepiniams, dţemais,

šaldytomis uogomis

Sylwia Sauc

Sauplant

Gospodarstwo Rolne, Mariusz Sauc, Belcz Gorny 8,

56-210 Wasosz, Poland

Tel. 0048 605 956 789, faks. 0048 65 543 84 29, el.

p. sylwia.sauc@sauplant.eu, www.sauplant.eu

Švieţiomis darţovėmis

Marta Kolodziejczyk

Zenit Sp. z o.o.

Vaisiais, darţovėmis, konditerijos gaminiais

26

33-100 Tarnow, ul. Sloneczna 29-33, Poland

Tel. +48 14 63 77 175, faks. +48 14 621 35 46, el. p.

zenit@zenittarnow.pl, www.zenit.tarnow.pl

Andrzej Konarski

Konar Pol

ul. Wspolna 67/25a, 00-687 Warszawa, Poland

tel. +48 (0)25 757 74 91, mob. +48 (0)608 633 123,

el. p. andrzej.konarski@konarpol.pl,

www.konarpol.pl

Sultimis, vaisių ir uogų konservais

Anna Jaszruk

Marimax Polska Sp. z o.o.

Ul. Poezji 18/19, 04-994 Warszawa, Poland

Tel. +48 022 872 5000, faks. +48 22 872 1013, el. p.

info@marimax.com.pl

Konservuotais vaisiais, darţovėmis, aliejumi

Sebastian Gjawachi

Gastromax

El. p. gastromax@tbggmail.com

Sūriu, konservuotomis darţovėmis, ţuvies

konservais

Marek Wozniakiewicz

BEM "Rener"

Poland 25-356 Kielce, ul. F. Chopina 17/79

Tel. +48 41 34 435 30, faks. +48 41 34 435 30, mob.

+48 604 983 069, el. p. bem.rener@interia.pl

Grybais

Jan Akielaszek

W Kolorach Teczy

50-900 Wroclaw 2, skr. poczt. 900; 52-015 Wroclaw,

ul. Krakowska 180 b, Poland

Tel. +48 71 339 71 67, faks. +48 71 339 71 67, mob.

+48 889 806 605, el. p. oficyna-w-kolorach-

teczy@neostrada.pl

Miltais, duonos gaminiais

Vladimir Saratov

Catagory Manager Baltics

SIA Ingman Saldejums

"Lindes", Salaspils p.l.t., LV-2118 Latvia

Tel. +371 26 190 562, el. p.

vladimirs@ingmansaldejums.lv

Šaldyta paukštiena

Jacek Glowacki

PanOLSKI

90-427 Lodz, al. Kosciuszki 40 A, Poland

Tel. +48 42 636 65 55, faks. +48 42 636 65 55, mob.

507 038 651, el. p. biuro@panolski.pl

Miltais ir miltine konditerija

Rimantas Grigaitis

Vadybininkas

Miltais ir sausais pusryčiais

27

Tartu Veski

AS Tartu Veski, Vaike-kaar 33, Tartu 50406, Estonia

Tel. 372 7 428 807, faks. 372 7 425 695, mob. 370

614 24459, el. p. rimatas.grigaitis@gmail.com,

www.tartuveski.ee

Joanna Jaskiewicz

Key Account Manager

Golhit sp z o.o.

30-718 Krakow, ul. Mysliwska 68, Poland

Tel. +012 653 28 98, faks. +012 653 27 88, mob. 0

502 626 130, el. p. jjaskiewicz@golhit.pl

Pieno produktais

Marta Urbanczyk

FPHU AMIR

PL 32-065 Krzeszowice, ul. Sienkiewicza 4, Poland

Tel. +48 12 282 19 73, faks. +48 12 282 16 13, mob.

+48 604 79 47 67, el. p. m.urbaczyk@amir-

poland.com.pl, www.amir-poland.com.pl

Pieno produktais

Remco Groenendijk

Business developement manager

Alimpex Food

Eskobrodska 1174, 198 00 Praha 9 - Kyje, Czech

Republic

Tel. +420 234 106 323, faks. +420 281 866 200,

mob. +420 737 237 838, el. p.

groenendijk@alimpex.cz

Pieno produktais

Sergiu Danici

Director General

Fidesco

Republica Moldova, MD-2059, mun. Chisinau, St.

Petricani 19

Tel. +373 22 253 789, faks. +373 22 241 497, el. p.

s.danich@fidesco.md, www.fidesco.md

Pieno produktais, ypač sūriu

Dariusz Sobol

Cassie Polska Sp. z o.o.

PL- 52 216 Wroclaw, ul. W. Goetla 11

Tel. +48 71 795 09 99, faks. +48 71 368 78 05, mob.

+48 502 344 204, el. p. cassie@wroclaw.home.pl,

www.cassie.hg.pl

Ledais

Kovadlo Grigory

Director

Krestianskoe Podvorie JSC

220121, Belarus, Minsk, Prititkogo str. 60/4-208

Tel. 8 10375 172 54 68 12, faks. 8 10375 172 54 68

12, mob. 8 10375 296 55 88 60, el. p.

Pieno produktais

28

podvorie2006@mail.ru

Agnieszka Aniela Janusiak

ABC Trade

Granitowa 4, Piaseczno, Poland

Tel. +48 661 916 251, el. p. aga@abctrade.pl

Pieno miltais, pieno miltu koncentratu

Wojciech Lasek

Sadia Foods Gmbh

Lyoner Strasse 44-48, D-60528 Frankfurt am Main

Mob. +48 605 64 13 64, el. p.

wojciech.lasek@sadia.com, www.sadia.com

Paukštiena

Magdalena Zielinska

NERO

ul. Dolna 3-go Maja 1A/2, 20-079 Lublin, Poland

tel. +48 81 528 98 80, faks. +48 81 528 98 90, mob.

+48 669 996 600, el. p. magda@nero.pl

Mėsos gaminiais

Josep Llinas Serra

Comercial Agropecuaria Llinas, S.L.

Carrasco i Formiguera, 1 (Centre Comercial) -2n pis,

25300 Tarrega (Lleida - Spain)

Tel. 34 973 311 264, faks. 34 973 310 504, mob. 34

609 301 277, el. p. llinas@llinas.net, www.llinas.net

Mėsos gaminiais

Andrzej Gruszczynski

Grupan AG Consulting

Adamowek, Brzozowa 74, 05-152 Czosnow, Poland

Tel. +48 602 597 514, faks. +48 22 785 10 64, el. p.

grupan@frost.it.pl, www.grupan.com

Šaldytomis darţovėmis

Eugene Sheremeta

Culinary Foods Ukraine

Ukraine, 79000 L'viv, 21/14 Levitskogo str.

Tel. +38063 817 11 34, faks. +38032 275 09 54, el. p.

sales@cfoods.com.ua, www.cfoods.com.ua

Visais lietuviškais produktais importui į Ukrainą

Marek Rzepniewski

Yvonne collection (manufacturer and wholesaler)

Head Office and Manufactory 19, Poezji Street,

Warsaw 04-914, Poland

Tel. 0048 22 612 63 92, faks. 0048 22 872 13 91,

mob. 0048 501 276 850, el. p.

yvonne@yvonnecollection.com,

www.yvonnecollection.com

Mineralinius vandeniu

Bas de Kruijff

Senior Trader

Ţuvies gaminiais

29

Amacore Seafood

P. O. Box 92 5080 AB Hilvarenbeek, the Netherlands

Tel. +31 13 50 52 116, faks. +31 50 54 835, mob.

+31 6 531 82 205, el. p. bas@amacore.nl,

www.amacore.nl

S. Kaczmarek

Kulinaria S. A.

43-100 Tychy, ul. Towarowa 17, Poland

Tel. +48 32 780 1135, faks. +48 32 780 1146, mob.

+48 665 700 736, el. p.

s.kaczmarek@kulinaria.com.pl,

www.kulinaria.com.pl

Priedais, ingredientais, esencijomis konditerijos

gaminiams

Gilberto Cardoso

Business director

Prio Biopaliwa Sp. z o.o.

Infrapark Police, ul. Kuznicka 1 - I Pietro, 72-010

Police, Polska

Tel. +48 91 317 49 00, faks. +48 91 317 17 33, mob.

+351 935 990 166, el. p.

gilberto.cardoso@martifer.com, www.priofuels.com

Rapsų aliejumi

Grazyna Kocieniewska

Astor G.P.Z. Kocieniewski Sp. J.

87-100 Torun, ul. Kaliskiego 36, Poland

Tel. +48 056 660 13 64, +48 056 660 11 32, faks.

+48 056 660 11 34, mob. +48 502 525 167, el. p.

g.kocieniewska@interia.pl

Šaldytais gaminiais