Embed Size (px)
Citation preview
Lektorė: dr. Aida Šimelionienė
Tarpininkavimas mokantis:
mokymas, užduotys ir įrankiai mokymosi
potencialui atsiskleisti
Kaip vertinamas mokymasis?
• Svarbūs vaiko gebėjimai dirbti padedant/mokant
suaugusiajam.
• Svarbu, kaip pasikeičia ir pagerėja vaiko mokymasis gavus suaugusiojo pagalbą/mokymą.
• Tokia informacija itin svarbi ir diferencijuoja panašių intelektinių gebėjimų (ypatingai žemo IQ) vaikus.
(L .Vygotsky, 1920, A. Luria, 1960)
Atsiranda poreikis kurti naujus vertinimo
instrumentus
• Prof. Reuvenas Feuersteinas- Izraelio
psichologas J. Piaget studentas
Ženevos universitete
• 1950 – 1960 m. Izraelis - imigrantų
problema.
• Sukurti nauji mokymosi vertinimo
instrumentai bei specialios mokymąsi
ir mąstymą lavinančios programos.
Šiuolaikinė gabumų samprata
• Naujausia gabumų ir intelekto samprata pabrėžia
potencialą.
• Pradėti tyrinėti ir konsultuoti nerealizuojantys savo
gebėjimų vaikai.
• Atsirado poreikis įvertinti ne tik tai, kas dabar yra
(dabartinis gebėjimų lygis), bet ir tai, ką vaikas gali.
Mokymasis kaip procesas – esminis gabumų ir talento raidai.
o Niekas nėra ypatingas tik dėl to, kad jis turi potencialą.
o Jis gali būti ypatingas, nes atkakliai siekia realizuoti
savo potencialą.
o Ir yra ypatingas - jei realizuoja savo potencialą.
Emociniai veiksniai, motyvacija, smalsumas,
atkaklumas, psichologinis atsparumas ir t.t.
Tradicinis vertinimas
• Įvertina pažintinę raidą
(raidos etapus, lygį ir pan.)
• Lygina su bendraamžių grupe
(norma).
• Matuoja dabartinį
funkcionavimo lygį.
• Numato, prognozuoja
remiantis tam tikru, fiksuotu
įvertinimu
• Siekia įvertinti pažintinės raidos ir mokymosi ypatumus.
• Lygina individą su pačiu savimi.
• Siekia įvertinti pasikeitimus (dinamiką), kuri vyksta vertinimo ir mokymosi metu.
• Siekia įvertinti sąlygas, kurios yra svarbios, kad pasikeitimai mokantis įvyktų.
Dinaminis gebėjimų ir
mokymosi vertinimas
Dinaminis mokymosi galimybių vertinimas
Dinaminis mokymosi galimybių
vertinimas
Itin naudingas:
• mažiems vaikams;
• kitų kalbų, kultūrų ar mažumų grupių vaikams, kurių įvertinimui netinka tradiciniai intelekto testai;
• augantiems žemesnio socialinio - ekonominio sluoksnio šeimose;
• turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių ar kt. negalių vaikams.
(Lidz, 1987, Haywood ir Tzuriel, 1992; Hamers at all. 1993; Swanson, 1994)
Požiūris ir nuostatos.
Prof. R. Feuerstein, 1979.
• Pažinimo raidą (intelektą ir kognityvines
funkcijas) lemia biologiniai,
individualūs asmenybės ir aplinkos
veiksniai bei mokymas.
• Intelektas – kintamas dydis. Jis
priklauso ne tik nuo genetikos, bet ir
nuo mokymo bei lavinimo.
Tarpininkavimo mokantis arba efektyvaus
mokymo kriterijai pagal R. Feuersteiną
1.Dėmesys ir ketinimai.
2.Reikšmė (svarba, prasmė, emocija ir pan.).
3.Klausinėjimas.
4.Taisyklių ir strategijų mokymas.
5.Įgūdžių pritaikymas (,,Tiltai‘‘).
Dėmesys ir ketinimai
Tai tokia sąveika, kai mokytojas sukuria vaiko poreikį keisti savo elgesį t.y. pastebėti, suprasti, įvertinti ir pateikti atsakymą.
Tikslas - keisti mokinio būseną ir stimuliuoti pasikeitimus.
Ar tėvai ir mokytojai tiki, kad vaikas gali?
Reikšmė, svarba, prasmė
• Reikšmės perteikimas - ,,mąstymo raktas’’.
• Ką ir kodėl jis daro, mokosi, kodėl tai svarbu ir
pan.?
Specifinis klausinėjimas
• Klausinėti daugiau ir dažniau nei pateikti
atsakymus.
Klausinėjant skatinami ne tik mąstymo procesai,
bet kartu atkreipiamas paties vaiko dėmesys į tai,
kaip jis mąsto bei mokosi.
Taisyklių ir strategijų mokymas
• Jei tu žinai taisyklę (principą), tai žinai kaip elgtis tam
tikroje situacijoje.
• Kaip tu tai atlikai? - tai mokinio taikytos strategijos,
įgūdžiai ir bendrosios taisyklės.
,,Mokymosi ir mąstymo paslaptys’’.
Įgūdžių ir žinių pritaikymas (,,Tiltai‘‘).
• Siekia, kad tai ko išmoksta, galėtų pritaikyti
plačiau.
• ,,Tiltai’’ - situacijos, kurios yra pažįstamos
vaikui.
Mokytojas – tarpininkas mokantis
• Šiandien kaip niekada mokytojas turi tapti tarpininku mokantis.
• Perteikti mokiniams ne tik žinias, bet ir kaip jas įsisąvinti.
• Ugdyti gebėjimus savarankiškai mąstyti ir mokytis.
Mokinio pažinimas
• Mūsų visuomenė- diagnozių ir etikečių visuomenė: hiperaktyvus, turintis skaitymo sutrikimą, gabus, lėtas, greitas ir pan.
• Lengviau priklijuoti etiketę nei suprasti, kas padėtų jam mokytis.
• Ne IQ ar gebėjimų lygis, ne vienas ar kitas sutrikimas – bet mokinio galios ir sunkumai, supratimas kaip vaikas mokosi.
Mokytojas – tarpininkas mokantis
Jam svarbu ne tik ,,ką‘‘, bet ir ,,kaip‘‘ moko.
Jam svarbu ne tik ,,ką‘‘ vaikas mąsto, bet ir ,,kaip‘‘ mąsto.
Jam svarbus ne tik vaiko mokymas, bet ir jo išmokimas.
