L e i d þ i a m a s n u o 1 9 8 9 m . , d u k a r t u s p e r m ë n e s á Kaina 2 Lt

123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212

2-3 p.

MOKSLO L IETUVA 2002 m. spalio 24 � lapkrièio 6 d. LIETUVOS MOKSLININKØ LAIKRAÐTIS

5 p.

Nr. 18 (264)

6-7 p. 10-11, 19 p. 18-19 p.

Sveikiname Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkà, Lietuvos NepriklausomosValstybës Atstatymo Akto signatarà, Lietuvos mokslininkøsàjungos garbës pirmininkà profesoriø Vytautà Landsbergágarbingo septyniasdeðimties metø Jubiliejaus proga.Gerbiamasis Profesoriau, paþástame Jus kaip pasaulyje

plaèiai þinomà politikà, devyniø ðalies ir uþsienio universitetøgarbës daktarà arba garbës nará, daugelio iðkiliø muzikologijosveikalø ir moksliniø straipsniø autoriø, didþiai vertiname Jûsøparaðytas knygas, erudicijà, politinæ valià, visuomeninæ veiklà.Linkime sëkmingos tolesnës kûrybinës ir visuomeninës raiðkosbei didelës sëkmës visuose gyvenimo ir veiklos baruose.

Lietuvos mokslininkø sàjungos tarybaMokslo Lietuvos redakcija

sugebëdavo ið Maskvos, Sàjunginiomokslo ir technikos komiteto, par-siveþti vienà kità naujà etatà. Todëlhumanitariniuose ir socialiniuosemoksluose per 50 metø nesusikûrëmokslo darbuotojø grupës.

Jeigu humanitarai ar socialiniømokslø atstovai pasiûlys vienà kitànaujà idëjà, kaip tas nedideles moks-lines grupes burti, tai bûtinai tokiuspirmuosius �kristalus� palaikysime,o apie juos jau turëtø kristalizuotisir kitos naujovës.

Vertina pirmtakus

Kaip vertinate savo pirmtakøLietuvos MA tikrøjø nariø rekto-riaus Jono Kubiliaus ir rektoriausRolando Pavilionio veiklà vadovau-

jant Vilniaus universitetui?Turëjau garbës paþinti keletà

pokario Vilniaus universiteto rekto-riø, pradedant prof. Kazimieru Bie-liuku. Su rektoriumi Jonu Kubiliu-mi daug metø dirbau kartu, o su rek-toriumi Rolandu Pavilioniu � taippat gerokà gyvenimo ir veiklos tarps-ná � 10 metø.

Du paskutinieji Universitetorektoriai � iðties neeilinës asmeny-bës. Jie labai skirtingi, bet abu � di-dþiai intelektualûs þmonës. Ypatin-gà vaidmená Vilniaus universiteto is-torijoje suvaidino akad. Jonas Kubi-lius, lygiai kaip Nepriklausomybës lai-kais nepaprastai svarbus vaidmuo re-formuojant visà studijø sistemà te-ko akad. Rolandui Pavilioniui. Tai

S V E I K I N A M E

jausti, kur yra dabartinës pasaulionaujovës. Vargu ar rektorius bûda-mas chemikas gali pajusti ekonomi-kos, filosofijos ar kitø humanitariniømokslø naujoves. Tiesa, yra ir kito-kiø pavyzdþiø: rektorius akad. JonasKubilius, kuris bûdamas matemati-kas pajuto, kad Lietuvoje reikia bio-chemijos, padarë viskà, kad bûtøákurta nauja katedra.

Jeigu man pasisektø pajustinaujas mokslo tendencijas, steng-siuos paveikti naujø mokslo krypèiøplëtotæ. Manau, kad Universiteteðiek tiek apleisti buvo humanitari-niai ir socialiniai mokslai. Supran-tama kodël: sovietiniais laikais iðMaskvos ðiems reikalams gauti lëðøbuvo beveik neámanoma. Fizikai, bio-logai, chemikai, bet ne humanitarai

Jubiliatui skirtàsias publikacijas skaitykite 8-9, 12-13 p.

Nukelta á 13 p.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Pirmasis naujàjá rektoriø prof. Benediktà Juodkà pasveikino jo varþovas dëlrektoriaus këdës prof. Feliksas Ivanauskas

Prof. Vytautas Landsbergis

Ið pirmtakøperëmëme visa,kas geriausia

Iðkart po Vilniaus universiteto rektoriaus rin-kimø, vos nuðèiuvus pirmiesiems sveikinimams,naujasis rektorius � Lietuvos mokslø akademi-jos tikrasis narys prof. BENEDIKTAS JUODKA at-sakë á keletà Mokslo Lietuvos klausimø.

Dabar þodishumanitarams

Pirmiausia leiskite pasveikinti Jus,uþëmusá garbingas senojo Vilniaus uni-versiteto rektoriaus pareigas. Kone de-ðimtá metø Jums teko bûti Universitetoprorektoriumi mokslo reikalams. Ta-pæs rektoriumi kiek jauèiatës galás veik-ti mokslo reikalus Universitete? O galnuo rektoriaus èia nedaug priklauso?

Gali veikti, jeigu jauèia atsiran-danèias naujas mokslo kryptis. Jeigunieko nedarytume, tai ir toliau gyvuo-tø dabar esanèios mokslo mokyklos,kuriomis didþiuojamës, ir jos, aiðku,turi iðlikti. Bet kai kuriø srièiø moks-las daro sparèià paþangà ir reikia pa-

Galvijinin-

kystës

mokslas

Lietuvoje

Maþosios

Lietuvos

genocido

diena

vilniaus

sveèiai

prisimena

Bos 2002

Lietuva mini

ignoto

domeikos

200-metá

Ekonomistø

klubui � 15

metø

2 2002 m. spalio 24 d. Nr. 18 (264)

Gyvulys � ne metaloapdirbimo staklës

Tikiuosi, kad ðis klausimas Jumsnepasirodys piktokas: gal apskritai nënereikia Lietuvoje turëti gyvulininkys-tës mokslo? Kas trukdo taikyti vokie-èiø, anglø, amerikieèiø patirtá ir jø su-kurtas bei pasitvirtinusias technologi-jas? Imkime geriausias jø veisles ir au-ginkime, siekime didþiausio produkty-vumo ir naudos. Kas, Profesoriau, pra-gaiðtinga ðitaip samprotaujant?

Þmogui, neþinanèiam gyvûnøbiologiniø ypatybiø, ðitaip ir gali atro-dyti. Matyt, kai kam ir atrodo. Lygiaitas pat, kai tenka auginti kitose ðalyseiðvestas augalø veisles � juk pirmiau-sia tenka atlikti daugybæ bandymøveisliø tyrimø stotyje. Augalø veislësadaptuojasi ne taip paprastai, tas patpasakytina ir apie gyvulius. Ávairioseðalyse auginami gyvuliai per ðimtme-èius yra prisitaikæ prie tam tikrø kli-mato sàlygø, paðarø ir pan. Net mû-sø nedidelëje Lietuvoje ávairiuose re-gionuose skirtinga augmenija, derlin-gumas. Augindami tokio pat geneti-nio potencialo gyvulius Rytø Lietuvo-je ir Suvalkijoje, ir viename, ir kitameregione galime negauti to, kà gautu-me augindami tuos gyvulius tik jiemstinkamomis sàlygomis. Antai Holðtei-no veislës karvæ, duodanèià 18�20tûkst. kg pieno per metus, atveþæ á Ry-tø Lietuvà nieko gero negausime � neipieno, nei mësos. O savo karvæ èia be-laikydami sugebame gauti bent jau 3�4 tûkst. kg pieno per metus. Veisliøsusiderinimas � labai specifiðkas klau-

simas. Sukryþminæ Vokietijos juod-margæ su limuzinu gausime vienokárezultatà, o sukryþminus su Lietuvosjuodmarge bus visai kita iðdava.

Nuo seno biologijoje þinoma,kad turi bûti sprendþiami veisliø de-riniai, genotipai konkreèiomis tos zo-nos sàlygomis. Net toje paèioje Lie-tuvoje vienaip bus Telðiø rajono smë-lëtose dirvose � ten reikia auginti vie-nos veislës mësinius galvijus. O veð-lesnëse ganyklose bûtø racionaliauauginti stambesniø veisliø galvijus.Negalima veisliø perkelti lyg kokiømetalo apdirbimo stakliø, kurios vie-nodai gerai veikia Ðveicarijoje ir Lie-tuvoje. Gyvos bûtybës turi savo ypa-tybiø, fiziologiniø poreikiø, savo me-dþiagø apykaità, skiriasi ir jø realiza-cija. Jeigu sugebësime pasirinkti tin-kamus, optimalius veisliø derinius, taiturësime ir didesnës naudos.

Ðiuo metu Lietuvoje turime 14kiauliø veisliø ir jos visai neatsitikti-nai èia auginamos. Ðiandien rinkareikalauja liesos mësos, o grynaveis-lës Lietuvos baltosios neatitinkavisø poreikiø. Taèiau tai puiki nepa-keièiama motininë veislë. Todël ne-þinantys specifiniø reikalavimø ir sà-lygø, þiûrëk, ir pareiðkia: kam ta Lie-tuvos baltoji. Atsiveþiau liesø � Da-nijos landrasø, Ðvedijos jorkðyrøgrynø veisliø kiauliø ir sukryþminau� ir turiu norimà rezultatà. Iðtieskartà sukryþminæs rezultatà gausi,bet kà antrà kartà darysi? Be Lietu-vos baltosios, masiðkai adaptuotinaujø kiauliø veisliø nepavyks. At-skiruose veislynuose galima sudary-

ti ypatingas tai veislei sàlygas, bet ko-kia bus tos kiaulienos kaina?

Gyvuliai turi bûti auginami ke-liant konkreèius tikslus: kokià pro-dukcijà ir kokios kokybës norime ga-minti. Pagaliau viskà lemia ekonomi-niai skaièiavimai: gali bûti produkty-vumas maþesnis, bet jeigu ekonomið-kai produkcija pigesnë, kokybë geres-në, tai ir ûkininkui apsimokës. Tegujis ir nesieks didþiausio produktyvu-mo lubø, bet gamins pigiai ir konku-rencingai. O tai ir yra pagrindas.

Uþbaigdamas norëèiau pasakyti,kad norint greièiau sumaþinti Lietu-vos gyvuliø produktyvumo genetiniopotencialo ir ðërimo bei laikymo tech-nologijø skirtumus nuo ES ðaliø, kursiekiame integruotis, ir padidinti gy-vulininkystës, kaip pagrindinës þemësûkio ðakos, konkurentiðkumà, bûtinapadidinti ðios srities mokslø finansa-vimà, panaikinti subjektyvias prieþas-tis, trukdanèias vykdyti baziniø ðakøfundamentinius ir taikomuosius tyri-mus. Sudaryti bent minimalias sàlygas,kad jauni mokslininkai galëtø ið moks-linës veiklos pragyventi ir neiti á kitasveiklos sritis. Lietuvoje gyvulininkys-tës srities mokslinis potencialas yranemaþas ir teoriniu lygiu në kiek ne-atsilieka nuo ðaliø, kur gyvulininkys-tës lygis labai aukðtas. Tik, deja, reali-zuoti jø ir mûsø mokslo potencialàsàlygos labai skirtingos. Jeigu to ne-suvoksime, ir ateityje mûsø ðalies ag-rarinis sektorius su savo produkcijanepajëgs konkuruoti pasaulinëje rin-koje, o kaimas ir toliau skurs bei nyks.

Aklai dirbdamas naudosnepasieksi

Siaurinu savo klausimà, Profesoriau:gal atsisakykime fundamentiniø galvijinin-kystës mokslø ir pereikime á taikomàjà sri-tá? Taikykime technologinius metodus irnesukime sau galvos.

Fundamentiniai tyrimai yra taiko-møjø tyrimø teorinis pagrindas. Jeifundamentiniø tyrimø neturësime (ojø ðiuo metu praktiðkai vykdome labaimaþai), tai strigs ir taikomoji sritis, tech-nologijø taikymas.

Kodël fundamentiniø tyrimø atliekamadaug maþiau negu ankstesniais metais?

Nuostata aiðki: fundamentiniai ty-rimai turi bûti atliekami universitetuo-se. O juk pedagogø darbo krûvis uni-versitetuose kaip ir pradinës mokyk-los mokytojo � po 700�800 auditori-niø valandø per metus ir menkas fi-nansavimas. Galima pasakyti, kadmoksliniams tyrimams universitetuo-se iðvis neskiriama lëðø.

Mûsø fundamentiniø tyrimø rezul-tatai jau baigiami iðsemti. Ateityje tai-komuosius mokslus vis labiau skurdin-sime. Taikomasis mokslas gali bûti rizi-kingas, bet tai turi bûti teoriðkai pagrás-ta rizika. Jeigu dirbsime aklai, tai tik at-sitiktinai galime pasiekti gerø rezulta-tø. Jeigu noriu kryþminti veisles, tai la-bai gerai turiu þinoti tø veisliø biologi-nius ypatumus ir kaip bus realizuotasvisas mechanizmas. Jeigu neþinosiu te-orijos, kaip tà mechanizmà ágyvendin-ti, koks bus paveldëjimo laipsnis, pro-duktyvumas ir pan., tai negalësiu sëk-

mingai parinkti deriniø. Aklai dirbda-mas didelës naudos nepasieksi.

Kodël bûtina atlikti savofundamentinius tyrimus

Suprantu, kad ne visø fundamen-tiniø tyrimø reikia griebtis, nes ðaliesekonomikai tai per brangu. Bet pa-grindinius gyvulio organizme vykstan-èius fiziologinius procesus, medþiagøapykaitos mechanizmus, naujos ðakos� probiotikos, prebiotikos (saugiø prie-dø, mikrokultûrø produktø) teikia-mas galimybes bûtina tyrinëti. Tà patágalëèiau pasakyti ir apie fitobiotikus �augalinës kilmës medþiagas, skatinan-èias arba stabdanèias atskirø rûðiøbakterijø veiklà. Antai jaunø verðeliøfermentinë sistema bûna neiðsivysèiu-si, ji normaliai pradeda ásisavinti augali-ná paðarà maþdaug nuo 4 mënesio. Á pa-ðarus pridëjus prebiotikø galima iðau-ginti prieauglá daug pigiau � naudojantmaþiau pieno (pieno baltymai verðe-liams padeda ásisavinti augaliná paðarà).

Þinoma, tai jau taikomojo pobû-dþio elementai, manipuliuojama fun-damentine produktø sudëtimi. Taèiaubûtina þinoti, kaip virðkinimo trakteveiks fiziologinis mechanizmas. Jeiguverðeliams aklai kiðime paðarà, probio-tikus ir fitobiotikus, tai gero rezultatonereikëtø tikëtis. Fundamentikà reikiasieti su taikomaisiais tyrimais.

Jeigu mëginsime prisigaudyti, kaskur uþsienyje padaryta ir aklai taikysi-me sau, tai toli nenuvaþiuosime. Bûti-na turëti savo fundamentikà, kad ji for-muotø pagrindines taikomàsias kryp-tis. Svarbu þinoti, ko mums artimiau-siu metu reikia.

Kas kà vedaKas kà veda galvijininkystës moksle:

ar fundamentika iðkelia savo reikalavimustaikomajai srièiai, o gal prieðingai � fun-damentiniai tyrimai turi atsakyti á gyveni-mo praktikos formuluojamas uþduotis?

Taikomajai srièiai reikalavimus ið-kelia ekonomika, realus gyvenimas.Bûtø labai blogai, jei kurtume teorijasnorëdami pagrásti praktiðkai gautus re-zultatus. Kitaip tariant, pirma padaræmëgintume paaiðkinti, kà gavome. Oturëtø bûti prieðingai: kuriame teori-nius sprendimus fundamentikoje, pas-kui geriausiai pavykusius reikëtø më-ginti taikyti praktiðkai.

Jeigu darytume prieðingai, tai kamreikalingas mokslas? Gavus teigiamàrezultatà ar labai galvijø augintojui rû-pëtø, koks ten vidinis fiziologinis me-chanizmas sukelia tà efektà. Pvz., labaisudëtingas teðmens fiziologijos mecha-nizmas, bet jeigu pieningumas didëja,tai ar gamintojui svarbu kodël.

Gamintojui gal ir nesvarbu, bet moks-lininkas tuo ir skiriasi nuo gamintojo, kadjam visada rûpi klausimas kodël?

Mokslininkui, þinoma, svarbu. Ta-èiau jei að þinoèiau, dël ko padidëjo prie-svoris ar pieningumas, tai taikomuo-sius metodus ir elementus atsirinkæsvisada geriau pataikysiu, veiksiu tiks-lingai. Mokslas ir padeda iðvengti ak-los paieðkos.

Kur dar turime parakoKokios gyvulininkystës mokslo kryp-

tys ðiuo metu Lietuvoje sëkmingiausiai plë-tojamos?

Nëra paprasta iðskirti. Nepaisantvisø dideliø problemø ir sunkumø, apiekuriuos kalbëjau, entuziastø dëka tosvisos kryptys vis dëlto plëtojamos.Skurdþiausiai ðiandien atrodo, ko ge-ro, galvijininkystë: pieninë ir tuo labiaumësinë, kuri yra nauja ðaka ir dar tikpradedama. Prieþastis minëjau.

Ar reikia Lietuvai galvijininkystës mokslo? (2)

Pradþia Nr. 17

Tæsiame paðnekesá su Lietuvos veterinarijos akademijos pro-fesoriumi, Lietuvos mokslø akademijos nariu korespondentu,LMA Þemës ûkio ir miðkø mokslø skyriaus Zootechnikos ir ve-terinarinës medicinos sekcijos pirmininku habil. dr. ÈESLOVUJUKNA, rugsëjo mënesá atðventusiu savo 70-metá. Jubiliatà kalbi-na Gediminas Zemlickas.

Graþus Lietuvos kraðtovaizdis, bet dar labiau já papuoðtø galvijø bandos

Èeslovà Juknà 70-meèio proga sveikina Lietuvos þemës ûkio ministerijos darbuotojai, tarp kuriø yra ir buvusiø profesoriaus studentø

2002 m. spalio 24 d. Nr. 18 (264) 3Kiek daugiau paþengta, galimas da-

lykas, paukðèiø mityboje. Tai dël to, kadturëjome didelius paukðtynus. Turinttokià koncentruotà industrinæ bazædaug lengviau iðbandyti naujoves. Beto, ir patys paukðtynai turi savo finan-siná potencialà, gali skirti papildomø lë-ðø tyrimams.

Kiaulininkystëje, kur taip pat esa-ma dideliø kompleksø, mitybos proble-mos daugmaþ iðtirtos, nors ir ne tuolygmeniu, kokiu reikëtø.

Galvijininkystëje ðërimo, mitybosklausimai neblogai iðtyrinëti. Kita ver-tus, visada galima rasti, kas nepadary-ta, pageidauti radikalesniø sprendimø.Taèiau selekcijos, ypaè technologijøklausimai, deja, atsilieka. Pvz., reikëtøpatikslinti telyèiø auginimo technolo-gijas atskiromis ûkininkavimo sàlygo-mis, nes nuo nepriklausomybës pra-dþios tie klausimai visiðkai neanalizuo-jami. Iðauginti telyèià � ilgas ciklas. Kadgautume karvæ, kuri uþbaigtø laktaci-jà, reikia 4�5 metø.

Sustojo ávairûs genetinio pobûdþiotyrimai, pvz., atskirø veisliø panaudoji-mo efektyvumo tyrimai. Tarkime, apsëk-

liname kitos veislës karvæ. Tik po 9 mën.atsives verðelá, kuris augs ir apsiverðiuosdar po 24 mënesiø. Taigi ið viso jau pra-bëgs 33 mënesiai. Karvë dar laktuos 10mën. � jau 43 mën. O juk pirma laktaci-ja dar ne viskas, nes jos metu karvë duo-da tik 75 proc. pieno. Dar anksti darytiiðvadas ir po 43 mën., nes pieningumorodikliai gali smarkiai kisti.

Sakykite, kas duos 43 mën. laikoþaisti su atskiromis veislëmis, esant da-bartiniams mokslo vertinimo kriteri-jams? Ið manæs reikalaujama straips-niø uþsienio þurnaluose su svorio koe-ficientu, man reikia atsiskaityti, tai kadauþsiimti mokslu? Juk tol negaliu rimtostraipsnio paraðyti apie naujø veisliø de-rinius, kol nepasieksiu pirmos stadijos� negausiu bent jau pirmos laktacijos.Juk kam visi tie bandymai daromi: kadpadidëtø pieningumas, pieno riebu-mas, baltymingumas, sumaþëtø soma-tiniø làsteliø skaièius, sustiprëtø nagos(tai labai svarbu taikant ávairias galvijølaikymo technologijas � laikant palaidusir ant grindø), atsparumas mastitams.Bûtina atlikti daug tyrimø, tik tada moks-linis darbas bus vertingas.

Kodël reikia gerøeksperimentø

Lietuvos þemës ûkis tradiciðkai nuo se-no specializavosi pieninës galvijininkystëssrityje. Logiðka bûtø manyti, kad ir galviji-ninkystës mokslas turëtø vyrauti bent jautarp kitø þemës ûkio mokslø. Taèiau mûsømokslø plëtotei, matyt, bûdingi kiti logikosdësniai? O gal jie iðvis jokiai logikai nepa-valdûs? Kà manote Jûs, pripaþintas galvi-jininkystës mokslo profesionalas?

Labai daugkur ið ávairiausiøtribûnø esu ðnekë-jæs, kad ðitos moks-lo ðakos padëtisnepavydëtina. Ið-ties pieninë galviji-ninkystë yra pa-grindinë Lietuvosþemës ûkio ðaka,mûsø gamtinëmisir klimato sàlygo-mis ji geriausiai sa-ve pateisintø. Kaipir Olandijoje, Lie-tuvoje veðliai augaþolynai, o tai pi-giausias paðaras.Turime ðios ðakosplëtros tradicijas,didelæ patirtá. Kasnors gali norëti arnenorëti, bet ði ða-ka ir toliau plëto-sis: kas empiriðkaidirbs, kas ðiek tiekteorijos taikys lite-ratûros pasiskai-

tæs. Bet juk yra visos galimybës tai ða-kai suteikti tvirtà moksliná pagrindà,vadinasi, konkurentiðkumo. Tam rei-

2003 m. geguþës 21�25 d. Pasaulio lietuviø cen-tre Lemonte, Èikagos priemiestyje, ávyks XII pa-saulio lietuviø mokslo ir kûrybos simpoziumas.Simpoziumo taryba kvieèia visus mokslininkusrengti praneðimø tezes. Programos metmenis, rei-kalavimus tezëms ir kitos informacijos jau galimarasti XII simpoziumo svetainëje http://mks.lms.lt

Lietuvos mokslininkø sàjungos informacija

LIETUVOS ÞEMËSÛKIO UNIVERSITETAS

skelbia konkursà etatinëms vietoms uþimti

Docento:1. Ekonomikos katedroje;2. Profesinës saugos ir inþinerinës vadybos katedroje (2,5 etato);3. Ðilumos ir biotechnologijø inþinerijos katedroje;4. Mechanikos katedroje (2 etatai);5. Agroenergetikos katedroje.

Eiti docento pareigas:1. Vandentvarkos katedroje (0,25 etato).

Lektoriaus:1. Augalø apsaugos katedroje;2. Ekonomikos katedroje;3. Þemëtvarkos katedroje (2 etatai);4. Mechanikos katedroje;5. Profesinës saugos ir inþinerinës vadybos katedroje;6. Transporto ir jëgos maðinø katedroje (0,4 etato);7. Ðilumos ir biotechnologijø inþinerijos katedroje;8. Agroenergetikos katedroje (2 etatai).

Asistento:1. Kûno kultûros katedroje;2. Botanikos katedroje;3. Administravimo ir kaimo plëtros katedroje (2 etatai);4. Statybiniø konstrukcijø katedroje.

Praðymus dalyvauti konkurse pateikti Rektoriaus vardu á Studijø sky-riø (LÞÛU c.r. 217 kab.) per mënesá nuo paskelbimo dienos. Kartu supraðymu pateikiami tokie dokumentai: diplomø kopijos, moksliniø, me-todiniø darbø sàraðas ir jø kopijos.

Rektorius

Ðalia kitø enciklopedininkø labaivertintinø savybiø bei ypatybiø lietuvið-kajai ðios srities brolijai dar bûtina tu-rëti ir labai kietà stuburà. Ið nendrëssiûravimo á kairæ ir deðinæ, nelygu, koksvëjas, èia nepasimokysi. Mat skirtingainuo nendrës ar svyruoklio berþo en-ciklopedininkai, jeigu ir turi gyvai rea-guoti á aplinkà, vis dëlto turi iðlikti iðti-kimi pasirinktai ir Visuotinës lietuviø en-ciklopedijos (VLE) Mokslinës redakci-nës tarybos patvirtintai koncepcijai irprincipams. Antai iðleidus 1 tomà pa-gal autentiðkà svetimvardþiø raðybosbûdà bûtø gal ir neprotinga kitus to-mus jau imti leisti pagal kità. Perkëlojearkliai nekeièiami.

O tokiø pageidavimø ir net primyg-tinio spaudimo bûta. Kaip ir VLE re-dakcijos kaltinimø deðinumu ir kairu-mu. Mûsø sàlygomis, matyt, tai neið-vengiama. Dar tik rengiamamestraipsnyje apie buvusá funkcionieriø

uþtekdavo praslysti bendraminèiamsnepatinkanèiai informacijai � ir tu jaudeðinysis, sàskaitø suvedinëtojas. Ádë-jus þinià apie tai, kad kokiame norsmiestelyje tarybiniais metais pastatytatiek ir tiek gamyklø bei gyvenamøjø na-mø � ir tu jau kairuolis, tarybinës pra-eities ðlovintojas. Dar blogiau, jei proakis praslydo apraðomos apylinkës arrajono miðkuose pokario metais vei-kæs Lietuvos partizanø bûrys ar ávykæsmûðis su stribais � enciklopedininkaivël iðgirsdavo priekaiðtø dël ðaliðkumo,faktø nutylëjimo ir pan. O juk daþniau-siai pristigdavo paprasèiausio þinoji-mo, informuotumo. Rezistencinës ko-vos faktai, daug medþiagos apie 1918�1940 m. Lietuvos kariuomenæ tik da-bar iðplaukë ið specialiøjø fondø ir ty-rinëtojams sunkiai prieinamø archyvø.

Taèiau skaitytojai neatlaidûs. Galir teisingai. Juk pati ði sàvoka � encik-lopedininkas � mums siejasi su plaèiuir ávairiapusiu þinojimu, þiniø visuma.Pamirðæ, kad enciklopedininkø laikaiseniai baigësi, ðioje srityje dirbantiemsesame itin reiklûs, o ypaè dirbantiemsprie VLE. Nenoriai atleidþiame men-kiausià klaidà. Árodymas, kad ði En-ciklopedija skaitoma, nagrinëjama, yratarsi visø bendras kûdikis, todël ap-gaubtas ypatingu dëmesiu.

Reikia pripaþinti, kad nors enciklo-pedininkai VLE 2 tome ir iðsaugojo kietàstuburà, vis dëlto pasirodo besà pakan-kamai lankstûs. Iðleidus 1 tomà buvogauta ávairiø organizacijø pasiûlymø irpageidavimø, kaip reikëtø pagerinti ki-tø tomø informatyvumà, átraukti nau-jausiø þiniø. Visø pirma tai pasakytinaapie Lietuvos gyventojø genocido ir re-zistencijos tyrimø centrà, Lietuvos ka-riuomenës kariø, nukentëjusiø nuo so-vietinio ir nacistinio genocido, artimø-jø sàjungà, Lietuvos vyskupø konferen-cijà, Lietuvos þydø bendruomenæ, Ne-priklausomybës Akto signatarø klubà,Pasaulio lietuviø bendruomenës atsto-vybæ Lietuvoje, Valstybiná Vilniaus Ga-ono þydø muziejø ir kitas organizacijas.Tà patá galima pasakyti apie Lietuvoscentriná valstybës archyvà, Lietuvos dai-lës muziejø, Lietuvos nacionalinæ Mar-tyno Maþvydo bibliotekà, Lietuvos na-cionaliná muziejø, Lietuvos nacionalinio

operos ir baleto teatro archyvà. Visomsðioms institucijoms ir organizacijomsMokslo ir enciklopedijø leidybos insti-tutas su VLE 2 tomu rado progà padë-koti uþ vaisingà bendradarbiavimà, á jøpastabas atsiþvelgta. Tai pat paþymëti-na, jog uþ informacinæ pagalbà dëkoja-ma Baltarusijos ambasadai Lietuvojebei leidyklai Áåëàðóñêàÿ ýíöûêëàïåäûÿ.

Beje, dar apie Baltarusijà. Taip jauiðëjo, kad pasirodþius 2 t. ðiø eiluèiø au-torius buvo tik kà sugráþæs ið Minsko,kur apie Baltarusijos nacionalinæmokslø akademijà teko kalbinti josmoksliná sekretoriø. Todël pirmas VLE2 tomo straipsnis, kurá teko atsiversti,buvo kaip tik apie ðià Akademijà. Nu-rodoma, jog remiantis 2000 m. duo-menimis, Baltarusijos nacionalinësmokslø akademijos sudëtyje yra 53 ins-titutai. Deja, tai jau vakarykðtë diena,nes ðiuo metu jau yra apie 70 moksloinstitutø bei centrø. Vos pasirodantiEnciklopedija jau atsilieka nuo realausgyvenimo. Ði pastaba neturëtø bûti su-prasta kaip priekaiðtas rengëjams. Taitik patvirtinimas, koks dinamiðkas yramus supantis pasaulis. Seniai þinoma,kad gyvenimas visada greitesnis uþ vi-sas net ir tobuliausias pasaulio encik-lopedijas. Vargu ar bûtø

Gyvenimas greitesnis uþ en-ciklopedijà, bet vytis reikia

Knygynuose pasirodë Visuotinës lietuviø enciklopedijos 2 to-mas. Kaip enciklopedininkai atsiþvelgë á pastabas ir pageidavi-mus, gautus po 1 tomo pasirodymo, raðoma ðioje publikacijoje.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

kia ir gerø eksperimentø.Nejaugi ði ûkio ðaka nebuvo pasta-

tyta ant tvirtø pagrindø netolimos praei-ties laikais, kai geleþinkelio eðelonai sulietuviðkais pieno ir mësos produktais rie-dëjo á Maskvà, Leningradà (dabar SanktPeterburgas)?

Buvo pastatyta ant tvirtø mûsø sà-lygomis pamatø. Bet kokia buvo bë-da: lëmë ne racionalus ûkininkavimas,bet planai. Ir blogiausia, kad ne pro-dukcijos gamybos planai, o karviø skai-èius. Sausio 1 d. bûtinai reikëjo laikytigrieþtai numatytà karviø skaièiø. Vie-na karvë duodavo 6 tûkst. kg pienoper metus, o kita � 2 tûkst. Privalëjo-me laikyti abi, nors abiejø nesugebë-davome ðerti iki soties.

Ðiemet ûkininkai þiemai apsirû-pino 80 proc. paðarø. Aiðku, kad ûki-ninkai nelaikys badmiriaujanèiø gal-vijø, pjaus karves, kad ið likusiø gau-tø geros produkcijos. Niekas neno-rës tuðèiai laikyti galvijø.

Bus daugiau

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Nukelta á 20 p.

Su 70-meèio gëlëmis � prof. Èeslovas Jukna

Visuotinës lietuviø enciklopedijos antras tomas jau skaitytojø rankose:enciklopedininkai laukia atsiliepimø

Valstybinës maisto ir veterinarinës tarnybos direktorius, vyriausiasis inspektorius,Lietuvos veterinarijos akademijos tarybos pirmininkas dr. Kazimieras Lukauskas

sveikina jubiliatà

4 2002 m. spalio 24 d. Nr. 18 (264)

Rugsëjo pabaigoje Ameri-kos centre, Vilniuje, buvo pa-minëtas akademiniø mainøprogramos, kuri daugiau þino-ma kaip Fulbright programa,veiklos Lietuvoje deðimtmetis.

Gleno Milerio muzikiniai kûri-niai, kuriuos profesionaliai ir þais-mingai atliko Balio Dvariono mu-zikos mokyklos Big Band (vadovasA. Kuèinskas) ir Saksofonistø gru-pë (vadovai Albinas Guþelis ir Arû-nas Valiulis) renginio pradþiai su-teikë puikios nuotaikos ir jà kitiemspopietës veikëjams beliko tik palai-kyti. Bendraminèiø bûryje tai nebu-vo itin sudëtinga. Taèiau ið pradþiøðiek tiek þiniø apie garsiàjà progra-mà, dël kurios ir vyko ðios iðkilmës.

JAV senatoriaus J. WilliamFulbright garbei pavadintoji akade-miniø mainø programa ðios valsty-bës Kongreso sprendimu vykdoma

Tai mûsø bendras tiltas per Atlantà

nuo 1946 m. Nuo 1961 m. progra-ma administruojama pagal Dviða-liø ðvietimo ir kultûros mainø ak-tà, kuris buvo pakeistas Vieðuojuástatymu (Public Law) 87�256. Taiir yra teisinis Fulbright programospagrindas.

Lietuvoje programa administ-ruojama JAV ambasados Vieðosiosdiplomatijos skyriaus (Public Af-fairs Section), kuris visiems geriauþinomas kaip Amerikos centras,kartu su Tarptautiniu ðvietimo ins-titutu (Institute for InternationalEducation). Atsakingas asmuo �ðvietimo programø ir tarptautiniøakademiniø mainø specialistë Ra-sa Baukuvienë.

Á Fulbright stipendijà gali pre-tenduoti magistro studijø, dokto-rantûros ir staþuoèiø JAV univer-sitetuose, taip pat podaktariniøstudijø atstovai. Norintiems daly-vauti konkurse priminsime, jogprogramoje gali dalyvauti tik Lie-

tuvos Respublikos pilieèiai, be to,konkurso metu gyvenantys Lietu-voje. Turintiems bakalauro diplo-mus ir pretenduojantiems á magist-rines ar doktorantûros studijas su-teikiama galimybë pasirinkti ið trijøJAV universitetø.

Konkurso sàlygos kasmet skel-biamos rugsëjo mën. Konkursasvykdomas trimis etapais. Pirmaja-me vertinamas projektas ir TOEFLegzamino rezultatas. Antrajamevyksta �pusfinalininkø� interviu, ofinalininkus tvirtina Tarptautinisðvietimo institutas.

Per 10 metø Fulbright progra-mos stipendijomis ir teikiamomisstudijø galimybëmis spëjo pasinau-doti konkursus laimëjæ kandidatai:44 mokslininkai, 46 studentai, 4mokytojai ir 5 mokyklø vadovai.

Kadangi tai abipusiø mainøprograma, tai per tà patá laikotarpáið JAV á Lietuvà pagal Fulbright pro-jektus buvo atvykæ 60 mokslininkø,35 studentai, 2 mokytojai ir 5 mo-kyklø administratoriai.

Dar priminsime, jog Fulbrightprograma veikia daugiau kaip 150ðaliø. Per 55 programos gyvavimometus apie ketvirtis milijono dalyviøið JAV ir kitø valstybiø ágijo naujø þi-niø, perëmë turtingà tarptautiniobendradarbiavimo patyrimà, pato-bulino savo profesinæ kvalifikacijà.

Á Amerikos centrà susirinkusiuspaminëti Fulbright programos Lie-tuvoje deðimtmetá sveikino Ameri-kos centro direktorius Michael Bo-yle, renginio atidarymo þodá tarëFulbright programos alumnø (lot.alumnus � auklëtinis) prezidentasLietuvoje dr. Danielius Pivoriûnas.Sveikinimo kalbas renginyje pasa-kë JAV ambasadorius John F. Tefftbei Lietuvos Respublikos ðvietimoir mokslo ministras Algirdas Mon-kevièius.

Ministras A. Monkevièius pa-brëþë, jog net Atlanto vandenynasnëra didelë kliûtis JAV ir Lietuvosakademinëms bendruomenëmsvaisingai bendradarbiauti. Kurda-ma þiniø visuomenæ ir ágyvendinda-ma Lietuvos mokslo ir technologi-jø baltosios knygos nuostatas, to-bulindama mokslo ir studijø teisë-kûrà mûsø ðalis domisi ir perima la-biausiai iðvystytø valstybiø patirtá.Lietuva ir JAV 1994 m. pasiraðë su-tartá dël dviðalio bendradarbiavimomokslo ir technologijø srityje. Ðisutartis kartu su papildomu proto-kolu, skirtu intelektinës nuosavybësapsaugai uþtikrinti, ðiemet pratæs-ta dar 5 metams. Ministras iðreiðkëviltá, jog Lietuva ir toliau stiprins ry-

ðius su JAV ir ðiosvalstybës Nacionali-niu mokslo fondu, taipatvirtina ir ðiemetpasiraðytoji sutartissu Teksaso pietvaka-riø mokslinio tyrimoinstitutu.

Fulbright progra-mà ministras A.Monkevièius ávertinokaip jungiamàjà gran-dá tarp visø moksloinstitucijø abiejosebendradarbiaujan-èiose ðalyse � to ir sie-kia mûsø vyriausybës.Akademinë ben-druomenë ir yra tageriausia terpë, perkurià sklinda naujøþiniø poreikis, didþiu-lis noras pasidalytiprofesine patirtimi,siekis paþinti kitastautas ir kultûras.

Svarbus progra-mos indëlis ir tobuli-nant Lietuvos angløkalbos mokytojus. Pa-sak A. Monkevièiaus,mûsø mokytojai, ku-rie susipaþino suAmerikos kultûra iristorija, gráþo á savomokyklas ne tuðèio-mis, bet gali savo þi-nias ir patirtá perteiktiLietuvos mokslei-viams. 2001 m. buvoparengta ir iðleistaAmerikos studijøprograma 9�12 kla-sëms. Ðiuo metu visiLietuvos baigiamøjøklasiø moksleiviai ga-li rinktis Amerikosstudijø modulius irsusipaþinti su JAV is-torija, geografija, so-cialiniu gyvenimu,verslu ir kultûra. Mo-kytojai ir moksleiviaigali pasirinkti vienà iðdviejø vadovëliø, siû-lomø mokytis pagalðias temas. Pasak mi-nistro, ðie ir kiti mû-sø bendri darbai, taippat ir pati Fulbrightprograma Lietuvoje,yra puikus bendro til-to per Atlantà staty-bos pavyzdys.

GraþvydasKantvydas

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Per deðimtmetá pagal Fulbright programà studijavo apie 90 mûsø ðalies pilieèiø, kuriuos ir matome programos deðimtmeèio Lietuvoje minëjime

Saksofonistø grupës muzikantai atlieka Gleno Milerio kûrinius

Fulbright programos dalyviai: prof. Algimantas Juozapavièius (VU, programojedalyvavo 1997 m.), prof. Vygantas Paulauskas (VU, 1992) ir jo sûnus Rytis

Paulauskas (Uþsienio reikalø ministerija, 2000), toliau stovi Lietuvosmokslo tarybos pirmininkas prof. Kæstutis Makariûnas

Prakalbà sako JAV ambasadorius Lietuvoje John F. Tefft

Labai aukðtai programà ávertino Lietuvos ðvietimo irmokslo ministras Algirdas Monkevièius

2002 m. spalio 24 d. Nr. 18 (264) 5Spalio 16 d. Maþosios Lietu-

vos reikalø taryba Lietuviø kata-likø mokslo akademijos salëjepaminëjo ir pagerbë MaþosiosLietuvos gyventojø genocidoaukø atminimà.

Degë þvakë, o ðalia pirmininkau-janèio stovëjo tuðèia këdë su uþraðu:Prûsø Lietuvos þuvusieji. Susirinku-sieji tylos minute pagerbë MaþosiosLietuvos gyventojø genocido aukøatminimà. Jos nepamirðtos ir negalibûti pamirðtos, kol gyva dorø þmo-niø sàþinë, tautos atmintis, istorinioteisingumo ir atsakomybës jausmas.

Vakarui pirmininkavæs MaþosiosLietuvos reikalø tarybos pirmininkasVytautas Ðilas priminë, kad Maþo-sios Lietuvos, o plaèiau kalbant, et-niniai rytø Prûsijos gyventojai istori-joje genocidà yra patyræ net keturiskartus. Pirmàjá prieð senuosius prû-sus vykdë Teutonø ordinas XIII�XVa., gavæs Romos popieþiaus palaimi-nimà. Carinës Rusijos armijos vyk-dytas genocidas prieð ðio kraðto gy-ventojus buvo surengtas 1914�1915m., o nacistinës Vokietijos vyko dau-giau kaip deðimtá metø � 1935�1944.Baisiausias buvo sovietinis genocidas1944�1945 m., kai pagrindinë Maþo-sios Lietuvos dalis � Karaliauèiauskraðtas neteko savo etniniø gyvento-jø, savo þemës vardo ir virto faktiðka

Sovietø Sàjungos kolonija.To genocido pradþia � 1944 m.

spalio 16 d., kai 3-ojo Baltarusijosfronto 5-oji ir 11-oji armijos pradëjoKaraliauèiaus kraðto puolimà. Prieðtai ant pilkðvai melsvø atvirutës dy-dþio lapeliø Vilniaus ir Kauno spaus-tuvëse buvo iðspausdintas Pravdos irKrasnaja zvezda laikraðèiø karo kores-pondento Iljos Erenburgo ðtai toksatsiðaukimas: Nëra nieko, kas vokie-èiuose bûtø be kaltës � nei tarp gyvøjø,nei tarp mirusiøjø. Raudonarmieèiai,ðventai vykdykite draugo Stalino nuro-dymà ir sumindþiokite faðistiná þvërá jourve. Sulauþykite germaniðkøjø mote-rø rasiná pasididþiavimà. Pasiimkite jassau, kaip savo teisëtà grobá. Þudykite,narsieji raudonarmieèiai!

Kerðto þvëris buvo paleistas nuograndinës. Tik vienas faktas. Spalio21 d. raudonarmieèiai Nemierkiemy-je (vok. Nemmersdorf, rus. Majakov-skoje) surengë beginkliø gyventojøskerdynes. Ant per Nemierkiemá ei-nanèio plento gulëjo tankø suvaþinëticiviliai gyventojai. Prie vienos darþi-nës durø buvo kryþmai prikaltosnuogos mergaitës. Kitur gulëjo 72 sa-distiðkai iðniekintos ir nuþudytos mo-terys. 84 metø moteriai kareiviðkukastuvëliu buvo nuskelta pusë galvos.Skubiai sukviesta tarptautinë gydyto-jø ekspertizë nustatë, kad visos mo-terys, net 84 metø senutë ir 8�12 me-tø mergaitës, buvo iðprievartautos.Ðio þvëriðko ávykio liudininkai, 50prancûzø belaisviø, t. y. sovietø sàjun-gininkø, buvo suðaudyti.

Ir vis dëlto anglai ir amerikieèiaiðio fakto, kaip ir daugybës panaðiøkitø, per tarptautiná Niurnbergo teis-

Kad nebûtø pamirðta

mà 1946 m. nedráso skelbti, nes uþ-protestavo TSRS generalinis proku-roras Andrejus Vyðinskis. Kaip èiadabar garsinsi sàjungininko kariniusnusikaltimus, kai teisiami naciai. Ojuk tai tik vienas ið daugybës I. Eren-burgo atsiðaukimo materializavimopavyzdþiø Rytprûsiuose. Nugalëto-jams buvo në motais, kad tai istori-nës baltø þemës, kur gyveno ne vienvokieèiai, bet nemaþai dar ir senøjøprûsø palikuoniø. Ðimtus pavyzdþiøgalima pateikti, kaip buvo prievartau-jami, plëðiami ir be gailesèio þudomiRytprûsiø civiliai gyventojai, atsidû-ræ �nugalëtojø� kelyje.

S. Wiesentalio tyrimø centro eks-pertams ir asmeniðkai ponui E. Zu-roffui, nuolat kaltinanèiam lietuvius,galima priminti, kad raðytojas I. Eren-burgas buvo tas pats Pasaulio taikostarybos viceprezidentas, pagarsëjæsraðytojas, kuris intelektiná ir europi-nës kultûros vertybiø sëmësi 1909�1917 m. gyvendamas Prancûzijoje.Maþa to, 1921�1934 m. jis buvo tary-binës spaudos korespondentas Pran-cûzijoje, Belgijoje, Vokietijoje, o 1936-1939 m. Ispanijoje. Þodþiu, buvo per-siëmæs Europos kultûros vertybëmis,1952 m. net apdovanotas Lenino pre-mija Uþ taikos tarp tautø stiprinimà. Argali bûti didesnis pasityèiojimas iðþmonijos? Kas skaitë I. Erenburgoatsiminimø knygà Þmonës, metai, gy-venimas (6 knygos paraðytos 1961�1965), në á galvà neðautø, kad ðiø in-telektiniø, europinës kultûros dvasiapersunktø atsiminimø autorius yratas pats þydø kilmës raðytojas ir karokorespondentas, kuris kvietë vykdytinugalëtø Rytprûsiø ir nacistinës Vo-

kietijos civiliø gyventojø þu-dynes, iðtisà èia gyvenusiøþmoniø genocidà. Þmogausprotui nesuvokiamos meta-morfozës!

Net ir po nacistinës Vo-kietijos kapituliacijos, taikosmetà, 1946 m. þiemà, raudo-narmieèiai kolonomis varëMaþosios Lietuvos gyvento-jus ant Kurðiø mariø ledo irkulkosvaidþiais ðaudë. Dau-gybë þmoniø buvo numarin-ta tarybinëse koncentracijosstovyklose. Etninio valymometu þuvo apie 330 tûkst. ci-viliø kraðto gyventojø.

Etniðkai �iðvalius� krað-tà prasidëjo jo kolonizavi-mas. Ið Rusijos gilumos pa-judëjo eðelonai su kolonis-tais. 1846 m. liepos 1 d. Kali-ningrado sritimi pavadinta-me Karaliauèiaus kraðte gy-veno 184 tûkst. gyventojø(neskaitant sovietinës armi-jos kariø). Ið jø 67,6 tûkst. jaubuvo atvykëliai ið Rusijos.

1947 m. spalio 11 d.

TSRS Ministrø Tarybai priëmus nu-tarimà Dël vokieèiø iðkeldinimo ið Ka-liningrado srities 102 tûkst. vietos gy-ventojø, per stebuklà atlaikiusiøprievartavimà, plëðimus ir þudymus,buvo iðkeldinti á Vokietijà. Siekdamavisiðkai ið þmoniø ir istorijos atmin-ties iðtrinti paskutinius èia tûkstan-èius metø gyvenusiø þmoniø pëdsa-kus sovietinë administracija 1946�1950 m. ávykdë dar vienà �reformà�:ilgaamþiø senovës prûsø ar lietuviøvietø, kilmës, net vandenø vardus(teisybë, jau gerokai suvokietintus)

1945-ieji. Ið Rytprûsiø kraðto kaipið oþio rago pasipylë paaugliø ir maþøvaikø minia. Per Zanavykus ëjo jie die-nø dienas ir tiesdami rankutes praðëvalgyti. Alkani, þaizdoti slinko jie per kai-mus, baþnytkaimius, nakvojo ðieno kau-gëse, slankiojo giriose, skindami medþiøûglius, rinkdami nokstanèias uogas, obræstant rugiams tarsi skëriai uþgulë ja-vø laukus. Þmonës jau nebeturëjo kàduoti. O jie ëjo, praðë duonutës ir bai-liai þvalgësi. Jø iðkankintuose veidukuoseþaiþaravo nedidelës, bet piktos akutës,kuriose galëjai áskaityti ne tik baimæ, ne-apykantà, bet ir kerðtà. Gal dël to ðie jau-nieji Karaliauèiaus kraðto gyventojai irbuvo praminti �vilko vaikais�. Ne vienasið jø tikriausiai buvo ir lietuviø kilmës,bet savo protëviø kalbos jie jau nebemo-këjo. Tik ëjo ir ëjo. Ir kad tik toliau nuosugriautø namø, nuþudytø tëvø, artimø-jø. Bet bëgantiems nuo siaubo vaikamskelià pastojo Nemunas. Ir tuomet ði gy-

Vilko vaikaiva lavina traukë panemune per Zapyð-ká, Kaèerginæ. Ir Kauno senamiesèioðaligatviuose jie jau nesutilpo. Aptekævotimis, þaizdoti, kiti ðlubuodami skver-bësi á þuvø turgø, rausësi ðiukðlynuose,tikëdami surasti kà nors valgomo. Taibuvo siaubingoji 1945-øjø vasara. Ir povienos nakties ðiø �vilko vaikø� Kau-ne nebeliko. Kas juos surinko ir kur ið-veþë � niekas neþino. Liko tarsi legenda.

Bet turime ir gyvø liudininkø, tikne ið Kauno, bet ið Lietuvos kaimø.Apie 1965-uosius susipaþinau suBirþø miðkø ûkio Buginiø girininki-jos girininku Vagneriu. Pasirodo,jog ir jis � �vilko vaikas�.

Atklydæs ið Rytprûsiø prie Birþø su-rado gerus þmones, kurie já su sesute pri-glaudë. Èia iðmoko lietuviðkai, baigë að-tuonmetæ, miðkininkystës technikumà irtapo geriausiu girininku Birþø kraðte. Ve-dë. Þmona lietuvaitë. Mokytoja. Augi-no ðeimà. Ir daugiau kaip po 30 metø

surado savo tëvà, tuomet gyvenantá Ry-tø Vokietijoje. Teko bûti ir ðio jaudinan-èio susitikimo liudininku ir áamþinti tasakimirkas, kai dukra, tuomet vieno ko-lûkio karviø melþëja, glostë tëvo rankà,glaudësi prie savo ðaknø, bet negalëjo ið-tarti në vieno þodþio savo gimtàja kalba.

Atgimimo metais �vilko vaikø�, be-siburianèiø á Edelveiso draugijà, teko irdaugiau sutikti. Prisimenu tais 1945 m.á Zanavykus atklydusius brolá ir seserá,kurie vienas kità susirado po 45 metø,prasidëjus Atgimimui, nors visà laikà gy-veno greta: vienas kairiajame Nemunokrante � Ðakiø rajone, o kitas deðiniaja-me � Jurbarko rajone. O kiek Lietuvojetokiø kankintø, bet iðgyvenusiø vaikø,kurie kaþkada nemokëjo lietuviðkai, odabar pamirðæ savo gimtàjà kalbà. Ir ið-liko tik tie, kurie prisiglaudë kaime. Okur tie, kurie prieglobsèio ieðkojo mies-tuose ir per vienà naktá dingo? Koks jølikimas? O gal jie Maskvos ypatingojopasitarimo nutarimu � sunaikinti?! Kasir kada atsakys á ðá klausimà?

Bernardas Aleknavièius

Ið prisiminimø

pakeitë skubotai sugalvotais ir nie-ko bendro su Maþàja Lietuva ir Ryt-prûsiais neturinèiais rusiðkais pava-dinimais.

Maþosios Lietuvos reikalø tary-bos pirmininkas V. Ðilas priminë, kadtarptautinës teisës poþiûriu genoci-das traktuojamas kaip nusikaltimasprieð þmoniðkumà ir þmonijà. 1968m. vasario 26 d. JT Asamblëjoje pri-imta konvencija dël senaties termi-no netaikymo tokio pobûdþio nusi-kaltimams. Taigi ir prieð Maþàjà Lie-tuvà ávykdytas genocidas neturi sena-ties termino.

Taèiau ðtai kas kelia didþiausiànuostabà: oficialusis Vilnius ir Lietu-vos valdþia, atrodo, daro viskà, kadprieð Maþosios Lietuvos gyventojusvykdytas genocidas bûtø pamirðtas.Karaliauèiaus kraðto gyventojø geno-cido klausimà pirmà kartà 1947 m.sausio 15 d. iðkëlë Vokietijoje atsikû-rusios Maþosios Lietuvos Tarybosprezidiumas. Ðios Tarybos aktà didþio-sioms valstybëms áteikë VLIK� as.Maþosios Lietuvos genocido faktàpriminë ir þinomas Lietuvos rezisten-tas Petras Cidzikas 1989 m. per më-nesá trukusià pasninkavimo akcijà Vil-niaus katedros aikðtëje. P. Cidzikas1992 m. á Karaliauèiaus kraðto gyven-tojø þudyniø vietà buvo atvedæs ir mal-dininkø bûrá, kuriems kelià pastojovietos milicija. Ligi ðiol nepavyko Lie-tuvoje valstybës mastu áteisinti ir spa-lio 16 d. kaip Maþosios Lietuvos gy-ventojø genocido dienos, nors Maþo-sios Lietuvos reikalø taryba su tokiainiciatyva á Lietuvos Respublikos Sei-mà kreipësi 1994, 1997, 1998, 1999 ir2000 metais. LR Seimas ir Lietuvospolitikai tyli, vis dar neapsisprendþia,nes jiems atrodo, jog tai dar ne laikokeliamas klausimas.

Lietuvos nacionalinio frontopirmininko, Maþosios Lietuvos rei-kalø tarybos nario Viktoro Liberèiotrys ar keturios kartos gentainiø bu-vo kilusios nuo Tilþës ir Karaliau-èiaus, bet jis pats, kaip ir jo kiti dariðlikæ gentainiai, niekaip negali su-prasti tø Lietuvos politikø, kurieKaraliauèiaus kraðtà laiko Rusijosdalimi. V. Libertis siûlo prisiminti1945 m. Potsdamo konferencijossprendimà buvusià Rytø Prûsijos te-ritorijà tarp Nemuno þemupio irPriegliaus su Karaliauèiumi (Kali-ningradu) laikinai, t. y. 50 metø, per-duoti administruoti Tarybø Sàjungai.Ðá sprendimà pasiraðë Antrajamepasauliniame kare nugalëjusiø vals-tybiø vadai � Haris Trumenas, Vins-tonas Èerèilis ir Josifas Stalinas.

Potsdamo sutartyje numatytaslaikas praëjo, taèiau didþiausios vals-tybës tarsi bûtø �pamirðusios� Ryt-prûsiø klausimà, neskuba spræsti ðiokraðto likimo. Matyt, joms kol kas pa-togiau ðio klausimo neeskaluoti.Taikstomasi net su tuo, kad TarybøSàjungos teisiø perëmëja Karaliau-èiaus kraðte turi didþiules karines pa-jëgas. Faktiðkai tai karinis anklavaspaèioje Europos ðirdyje.

Buvusi LR Aukðèiausiosios Tary-bos-Atkuriamojo Seimo deputatëteisininkë Rûta Gajauskaitë, lietuvi-ninkø bendrijos Maþoji Lietuva sei-melio narys Vytautas Gocentas, lie-

tuviðkos spaudos veteranas JuozasLenktaitis ir kiti kalbëtojai apgailes-tavo, kad oficialios Lietuvos Respub-likos institucijos neiðkelia Karaliau-èiaus kraðto ateities klausimo á tarp-tautinës diplomatijos ir politikosplotmæ, kad Lietuvos valstybës mas-tu ligi ðiol neminima ir Maþosios Lie-tuvos genocido aukø diena. Visa taipalikta visuomeniniø organizacijø irpavieniø asmenø iniciatyvai.

Ramûnas Daugandas

ATMINTISSPALIO 16-OJI � MAÞOSIOS LIETUVOS GENOCIDO DIENA

Viena tuðèia këdë skirta Prûsø Lietuvos þuvusiesiems

Kalba Viktoras Libertis Rûta Gajauskaitë ásitikinusi, kad veikiantryþtingai galima daug pasiekti

Spaudos veteranas Juozas Lenktaitis; uþ jo � Vytautas Ðilas

Petras Cidzikas nepailsta kelti valdþiainepalankiø klausimø

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

6 2002 m. spalio 24 d. Nr. 18 (264)

Gerbiamasis Profesoriau, Jûs ne-dalyvavote pirmojoje konferencijojeBOS 2000. Koká áspûdá iðsiveþate iðBOS 2002?

Dalyvauti BOS 2002 konferenci-joje mane pakvietë Vilniaus univer-siteto prof. Eugenijus Butkus ir Ka-nadoje dirbantis prof. Viktoras Al-girdas Snieèkus. Vilniuje man nete-ko lankytis 10 metø, tad malonu pa-stebëti, jog miestas labai pasikeitë ágera. Þmonës ramûs, bent jau daugramesni negu Minske. Èia daugiautvarkos.

O konferencija buvo labai gerolygio. Esu nustebintas, kad atvykotiek daug gerø, pasaulyje þinomøchemikø. Praneðimai buvo labai tu-riningi, að net pasakyèiau � puikûs.Tai labai naudinga Lietuvos, Latvi-jos ir Estijos chemikams.

Dþiugina ir tai, kad ne itin dide-lis buvo dalyvio mokestis � apie 350JAV doleriø. Gaila, kad neatsiveþiauá konferencijà savo bent vieno moki-nio. Maèiau tarp konferencijos daly-viø daug jaunø latviø ir estø chemi-kø, jaunimui ypaè naudinga keistismokslinëmis idëjomis ir patirtimi.

Kokius girdëtus praneðimus galë-tumëte iðskirti?

Man labai didelá áspûdá padarëpirmiausia prof. Roberto H. Grab-so (Robert H. Grubbs), Kalifornijostechnologijos instituto atstovo ið JAV,praneðimas, 2001 m. Nobelio premi-jos laureato taip pat amerikieèioprof. K. Bario Ðarpleso (K. BarrySharpless, The Scripps ResearchInstitute, La Jolla, California) beiLatvijos organinës sintezës institutoatstovo Ivaro Kalvinio (Ivars Kal-vins) praneðimai. Taip pat iðskirèiausavo seno bièiulio ið Estijos UnoMäeorgo praneðimà. Apskritai pras-tø praneðimø að Vilniuje neiðgirdau.

Jûs paminëjote savo kolegø ið Lat-vijos ir Estijos praneðimus. Uþsiminë-te, jog sena bièiulystë Jus sieja su estu

Uno Mäeorgu. Kà galëtumëteapskritai pasakyti apie dabarti-

Gerbiamasis prof. Kaoru Fuji,malonu Jus buvo matyti Vilniaus kon-ferencijoje BOS 2002, á kurià atvy-kote kartu su þmona. Kaip Jums se-kësi, su kuo daugiausia bendravote?Koká praneðimà skaitëte?

Kaoru Fuji. Konferencijos or-ganizavimas man padarë geràáspûdá. Iðgirdome tikrai puikiuspraneðëjus ið universitetø ir firmø.Taèiau man paèiam knieti paklaustiprof. Viktoro Algirdo Snieèkaus,kaip jam pavyko á Vilniø sukviestiðitiek gerø praneðëjø?

V. A. Snieèkus. Tai mano dide-lë paslaptis (juokiasi).

Gerbiamas sveèias gal bent trum-

pai galëtø iðdëstyti savo darbo esmæ?K. Fuji. Dirbu toje paèioje or-

ganinës chemijos srityje kaip K.Barry Scharpless (The Scripps Re-search Institute, La Jolla, California),Henri Kagan (Université Paris-Sud,France) ir BOS 2000 konferencijosVilniuje dalyvis prof. Ryoji Noyoriið Nagojos universiteto Japonijo-je. Beje, kaip ir prof. R. Noyori,tuo paèiu metu mokslo laipsná ga-vau baigæs savo daktaratà ir dirb-damas Kioto universitete.

Dabar apie savo darbo esmæ.Vaizdþiai kalbant, vaisto molekulëturi sàveikauti su organizmo làs-tele ir jà paveikti. Làstelës yra chi-ralinës asimetrinës molekulës, ne-sutapdinami atvaizdai, panaðiaikaip kairës ir deðinës rankø plað-takø atvaizdai. Biologijoje tai labaisvarbu, o chemijoje sàveika tarptokiø skirtingø formø bûna labainevienoda. Todël ir siekiama gau-ti norimos konkreèios struktûrosar formos molekuliø. Mes ir ban-

PRAËJUSIÀ VASARÀ VILNIUJE VYKUSI TARPTAUTINË ORGANI-NËS SINTEZËS KONFERENCIJA BOS 2002 (BALTICUM ORGANI-CUM SYNTHETICUM) PALIKO ÞYMØ PËDSAKÀ TARP KITØ SVAR-BIAUSIØ ÐIØ METØ MOKSLO RENGINIØ. TODËL SPAUSDINDAMIDVIEJØ UÞSIENIO VALSTYBIØ � KAIMYNINËS BALTARUSIJOS IR TO-

Vilniuje matëme pasaulioorganinës chemijos áþymybes

Bendraujame su organinës chemijos atstovu prof. OLEGU KULINKOVIÈIUMI ið Minsko, BOS 2002 kon-ferencijos dalyviu. Jis yra Baltarusijos valstybinio universiteto, Organinës chemijos katedros vedëjas.

Vilniaus konferencijapadarë labai gerà

áspûdáMokslo Lietuvos paðnekovas � BOS 2002 konferencijos daly-

vis, Kioto farmacijos universiteto Japonijoje prof. KAORU FUJI (Ins-titute for Chemical Research, Kyoto University, Uji, Japan). Retsy-kiais á pokalbá ásiterps ir vienas BOS 2002 konferencijos organiza-toriø prof. VIKTORAS ALGIRDAS SNIEÈKUS ið Kanados, kuris kar-tu su savo kolega, Vilniaus universiteto prof. EUGENIJUMI BUTKU-MI, buvo malonus ðio bendravimo su sveèiu ið Japonijos dalyvis.Abu profesoriai buvo ir savanoriðki ðio pokalbio vertëjai.

nius pirmiausia savo mokslinius ryðiussu Baltijos ðaliø mokslininkais? Ar jølabai sumaþëjo?

Sumaþëjo ir smarkiai. Net Rusi-joje tokiø konferencijø dabar neren-giama. Bent jau 10 metø tokio lygiokonferencija Rusijoje nebuvo su-rengta. Noriu pabrëþti, kad tai ið tie-sø labai aukðto tarptautinio lygiokonferencija.

Dirbu Baltarusijos valstybiniameuniversitete Minske. Esame neblo-gai iðplëtojæ organinæ chemijà ir ap-skritai chemijà, taèiau tokio lygiokonferencijà surengti bûtø toli gra-þu ne taip jau paprasta. Neabejoju,kad prof. Viktoro A. Snieèkaus as-meninis vaidmuo èia itin svarbus.Chemikai, ypaè Vakaruose, yra labaiuþsiëmæ þmonës, tad jiems atvykti ávienà ar kità renginá sudëtinga netir tuo atveju, jeigu jokio dalyvio mo-kesèio ir nereikëtø mokëti. O á Vil-niø susirinko labai daug organinëschemijos mokslo áþymybiø.

Jeigu taip, tai kas juos priviliojo á mû-sø sostinæ? Kas tokio yra Viktoro Al-girdo Snieèkaus asmenyje, kad jis sugebatiek dideliø autoritetø pritraukti á Vilniø?

Pirmiausia pats V. A. Snieèkus yra

dome sukurti metodikas, kuriospadëtø gauti vienokio ar kitokiochiraliðkumo, kaip kad mes sako-me, molekules.

V. A. Snieèkus. Ásivaizduokimedu antibiotikus, kurie yra veidro-dinis vienas kito atspindys. Vienastø antibiotikø uþmuð bakterijà, ki-tas � ne.

Kiek galiu spræsti kad ir ið BOS2000 ir BOS 2002 konferencijoseskaitytø praneðimø, tø molekuliø chi-raliðkumà intensyviai tyrinëja japo-nai, amerikieèiai, prancûzai, matyt,ir kitø ðaliø organinës sintezës che-mikai. Ar jø darbuose yra kokiø norsskirtumø?

K. Fuji. Principai tie patys, betvisi naudoja savo tyrimø bûdus, ei-na savo keliu.

Kokiø pastaraisiais metais di-dþiausiø laimëjimø galëtume lauktichiralinës chemijos tyrimø srityje?Koká poveiká organinë chemija gali tu-rëti kitiems mokslams?

K. Fuji. Ne kas kitas, o chemi-kai gali pagaminti naujø medþiagø,tokiø, kokiø reikia kitø mokslø at-stovams. Yra ávairiø metodø, ku-rie padeda gauti ávairiø naujø me-dþiagø. Jeigu chemikams stingajunginiø, tai ir jø naudojami me-todai ne kaþin kokià naudà galiduoti. Galø gale organinë chemi-ja ávairiausioms mokslø sritims at-veria galimybæ gauti puikiø naujøir bûtent reikiamø medþiagø.

Ar tuo neuþsiima medþiagotyra?E. Butkus. Todël ir vadinasi

medþiagotyra, kad tyrinëja tas me-dþiagas, bet jø nekuria.

Kaip Japonijos mokslininkamssekasi bendradarbiauti su kitø ðaliø

labai þymus chemikas. Neseniai jis mi-nëjo savo jubiliejø ir jam buvo skirtinet pasaulyje þinomi organinës che-mijos þurnalai. Pagaliau jis paþástadaugybæ þymiausiø pasaulio organi-nës chemijos mokslininkø. Ne paslap-tis ir tai, jog Vakarø valstybës labai pa-lankiai nusiteikusios Baltijos ðaliø at-þvilgiu ir stengiasi jas palaikyti.

Daug dalyviø buvo ið JAV, ir vi-sai neatsitiktinai: tai Baltijos valsty-biø ir Lenkijos iðeiviai bei jø palikuo-nys. Netenka stebëtis, kad jie jauèiasavo Tëvynës ar tëvø gimtinës trau-kà. Tam tikra prasme ir að save vadi-nu pabaltijieèiu. Gimiau Estijoje, ka-ro topografo ðeimoje, todël Estijamane visada traukia.

Jauèiate sentimentus?Gal tie sentimentai ðaliai ir nëra

labai dideli, bet Saaremos salai iðtiesjauèiu didelius sentimentus. Ten te-ko gyventi, kai jau buvau sàmonin-gas paauglys. Prisimenu daug tuo-met uþdaroje saloje apleistø namø,kuriuos man teko �tyrinëti�. O të-vas ten darë þemëlapius.

Kokius tyrimus Jûs atliekate Bal-tarusijos universitete?

Mano tyrimø sritis � �kaimyni-niø� elementø (anglies organiniøjunginiø ir tarpinio elemento tita-no) reaktyvumas bei nauji pritaiky-mo bûdai organinëje sintezëje. Ti-tano junginiø pagrindu iðplëtojomenaujus organinës sintezës metodus.Jie pripaþinti pasaulyje, todël ir esutarp ðios konferencijos dalyviø. Ga-liu pasakyti, kad ðioje srityje uþima-me lyderiø pozicijas.

Kaip Jums sekasi bendradarbiau-ti su uþsienio ðaliø chemikais?

Mes gauname gana didelæ pa-ramà bendradarbiaudami pagaltarptautines programas. Viena jø �INTAS. Daugiau kaip pusæ savofinansiniø iðtekliø mes gauname iðVakarø Europos programø. Tai geriryðiai. Bendradarbiaudamas perpastaruosius penkerius metus ið-mokau laisvai bendrauti angliðkai,nors seniau mokëjau tik skaityti.Tad skøstis tikrai negaliu.

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

LIMOS JAPONIJOS � MOKSLININKØ MINTIS DAR KARTÀ GALIMENE TIK IÐGYVENTI REIKÐMINGO MOKSLINIO RENGINIO ÁSPÛDÞIUS,BET IR ÁSIKLAUSYTI Á KITØ KRAÐTØ PATIRTÁ, KAIP SAKOMA, IÐPIRMØ LÛPØ IÐGIRSTI, KAIP LIETUVIØ MOKSLININKUS IR TARP-TAUTINÁ BENDRADARBIAVIMÀ VERTINA KOLEGOS IÐ SVETUR.

ATGARSIAI

Prof. A. Snieèkus ir prof. O. Kulinkovièius po konferencijos Vilniaus senamiestyje

Prof. B. Sharpless, prof. H. Kagan ir prof. R. H. Grubbs su karaimiðkais kibinaisrankose per kavos pertraukà

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Prof. Kaoru Fuji, jo þmona Chizuko Fuji, prof. Eugenijus Butkus ir prof. ViktorasAlgirdas Snieèkus lauko kavinëje, ðalia restauruojamos T. Vrublevskio gatvës

2002 m. spalio 24 d. Nr. 18 (264) 7

mokslo centrais ir mokslininkais? Ariðkyla kokiø nors sunkumø? Gal visdëlto natûrali konkurencija tarp ávai-riø mokslo institucijø, universitetø,pagaliau kompanijø áneða á bendra-darbiavimà ir savø niuansø?

K. Fuji. Labai keblus klausi-mas. Universitetuose mokslas yraganëtinai atviras ir prieinamas.Kompanijose � kitaip, ten infor-macija konfidenciali. Jeigu esi ku-rios nors firmos konsultantas, taita tema jau nieko negali pasakoti.

V. A. Snieèkus. Kartais tenkabûti konsultantu dviejose, trijosear net keturiose kompanijose. Pa-sitaiko, kad jos sprendþia tà paèiàproblemà, bet konsultantas nega-li, neturi teisës padëti, net ir kal-bëti ta tema. Jeigu tokios nuosta-tos nesilaikys, tai nebereikës ir to-kio konsultanto.

Europos Sàjunga turi daug ávai-riø tarptautiniø mokslo programø,pavyzdþiui, 6-àjà bendràjà progra-mà. Jø ágyvendinimas ir ES valsty-biø tarptautinis bendradarbiavimasmoksliniø tyrimø srityje turi padëtiEuropai konkuruoti su JAV ir, nepaslaptis, su Japonijos mokslo beipramonës laimëjimais. Kaip Jûs vi-sa tai vertinate?

K. Fuji. Japonija tokiø ryðiø sukitomis ðalimis neturi. Nëra ir to-kiø bendrø programø ar kitø da-riniø. Antai Europoje yra net ir va-liutø sàjunga. Taèiau Japonija vyk-

do su atskiromis valstybëmis ben-dras mokslines programas. Pvz.,su Vokietija, Prancûzija, rengia-mos reguliarios konferencijos, ap-tariami mûsø ðalims aktualûs ben-dradarbiavimo ávairiose mokslosrityse klausimai.

Gerbiamasis prof. K. Fuji, gráði-te su savo miela þmona, kuri dabarkantriai klauso ðio pokalbio, á Japo-nijà. Kokiø darbø pirmiausia imsi-tës? Gal Vilniaus konferencijoje ið-klausyti praneðimai turës tiesioginiopoveikio ir Jûsø tyrimams?

K. Fuji. Ðiuo metu man kaip tikteko palikti Tokijo universitetà, nesjame negalëjau dirbti konsultaci-nio darbo. Todël perëjau á Kiotofarmacijos universitetà, kur manpirmiausia reikia pasirengti dar-bui. Tæsiu tuos paèius tyrimus, ku-riuos ligi ðiol dariau Tokijo univer-sitete.

Dirbate su bendradarbiø grupe,o gal esate mokslininkas vieniðius?Ar turite studentø, kurie ilgainiui ga-lëtø tæsti Jûsø tyrimus?

K. Fuji. Didesnës grupës kaiptik ir neturiu, daugiausia dirbuvienas. Tiesa, turiu padëjëjà, ku-ris apsigynæs disertacijà taip patkartu su manimi ið Tokijo persike-lia á Kiotà, kur dirbs su kitu profe-soriumi ir jo bendradarbiais.

Kaip apibûdintumëte Kioto far-macijos universitetà? Prisipaþinsiu,jog mûsø ausiai skamba kiek ne-

áprastai � farmacijos universitetas.V. A. Snieèkus. Jeigu leisite, pa-

mëginsiu að atsakyti. Tame paèia-me universitete gali bûti daug ávai-riø institutø. Dabar prof. K. Fuji,kiek þinau, yra pensininkas. Japo-nijoje mokslininkui nuo 65 metøiðëjus á pensijà tenka pereiti dirbtiá kità universitetà, kur galima tæstimoksliná darbà, bet tokio paties dy-dþio tyrëjø grupei vadovauti jaunegalima.

Jeigu profesorius emeritas, tai arJaponijoje jam sudaromos normaliosveiklos sàlygos? Ar neiðkyla kliûèiøvykstant á tarptautines konferencijas?

K. Fuji. Man svarbus klausi-mas. Þinoma, mokslinëje veiklojegalima aktyviai dalyvauti, taèiausunkiau. Negalima turëti tiek patstudentø kaip anksèiau. Supranta-ma, tada ir daromo mokslo rezul-tatyvumas bûna maþesnis.

Prieð dvejus metus BOS 2000konferencijoje Vilniuje dalyvavo Jû-sø kolega prof. Ryori Noyori. 2001 m.jis tapo Nobelio premijos laureatu uþorganinës chemijos srityje atliktusdarbus. Prof. V. A. Snieèkui ir prof.E. Butkui tai buvo didelë ðventë, nesprof. R. Noyori yra jø kolega. O kaipJûs sutikote þinià, kad prof. R. Noyo-ri suteikta Nobelio premija?

Visos Japonijos þmonës labaidþiaugësi ta Nobelio premija, kuribuvo suteikta prof. R. Noyori. Prieðtai, 2000 m., vienas Japonijos moks-lininkas Hideki Shirakawa buvo ta-pæs Nobelio premijos laureatu uþdarbus polimerø srityje. Ta premijabuvo didelis netikëtumas, o Nobe-lio premijos prof. R. Noyori Japo-nijoje buvo tikimasi, to aukðto tarp-tautinio ávertinimo laukta.

Kà reiðkia japonams Nobeliopremijos laureatas? Kaip paprastiþmonës vertina laureatà?

Tai labai didelë garbë. Visi japo-nai paþásta savo Nobelio premijoslaureatus. Pvz., raðytojus K. Ojë,J. Kawabatà.

Labai dëkoju uþ malonius atsa-kymus ir gerà Vilniaus konferencijosávertinimà. Prof. Kaoru Fuji, leiskiteJums ir Jûsø mielai þmonai palinkëtigeros sveikatos, o Jums asmeniðkaidar ir didelës sëkmës moksle. Ligimalonaus susitikimo BOS 2004 kon-ferencijoje Vilniuje.

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

BOS 2002 konferencijos dalyviai Prezidentûroje áteikiant valstybës apdovanojimà prof. V. A. Snieèkui

Stendiniø praneðimø sesijos metu diskutuoja dr. Arvydas Stonèius (Bielefeldouniversitetas, Vokietija, apgynæs daktaro disertacijà VU, kairëje) ir R. Duthaler

(Ðveicarija, deðinëje)

VYTAUTO DIDÞIOJOUNIVERSITETAS

praneða, kad 2002 m. lapkrièio 29 d. 14 val. VDU CR posëdþiø salëje(Daukanto g. 28, Kaunas) bus ginama ANDRIAUS PIKÈIÛNO daktarodisertacija tema �ORGANIZACIJOS IDENTITETO, ÁVAIZDÞIO IR RY-ÐIØ VALDYMAS� (socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas, 03 S).

Doktorantûros komitetas:pirmininkas � prof. habil. dr. Pranas ÞUKAUSKAS (Vytauto Didþiojo

universitetas, socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas, 03 S).

Nariai:prof. habil. dr. Antanas BURAÈAS (Vytauto Didþiojo universitetas,

socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas, 03 S);prof. habil. dr. Vytautas PRANULIS (Vilniaus universitetas, sociali-

niai mokslai, ekonomika, 04 S);prof. habil. dr. Vladas GRONSKAS (Vilniaus universitetas, sociali-

niai mokslai, ekonomika, 04 S);doc. dr. Nina KLEBANSKAJA (Vytauto Didþiojo universitetas, so-

cialiniai mokslai, vadyba ir administravimas, 03 S).

Oponentai:prof. habil. dr. Antanas SEILIUS (Klaipëdos universitetas, sociali-

niai mokslai, vadyba ir administravimas, 03 S);doc. dr. Violeta BARVYDIENË (Tarptautinë aukðtoji vadybos mo-

kykla (ISM), socialiniai mokslai, psichologija, 06 S).

Su daktaro disertacija galima susipaþinti Lietuvos nacionalinëje M. Maþ-vydo ir Vytauto Didþiojo universiteto bibliotekose.

Rektorius

VILNIAUS PEDAGOGINISUNIVERSITETAS

praneða, kad 2002 m. gruodþio 5 d. 14 val. Vilniaus pedagoginiame univer-sitete (T. Ðevèenkos g. 31, 222 aud.) ávyks Vilniaus pedagoginio universiteto dok-torantûros komiteto posëdis, kuriame AUÐRA ÞEMIENË vieðai gins daktarodisertacijà tema ,,XVIII�XIX a. RAGAINËS APSKRITIES LIETUVININKØPAVARDÞIØ DARYBA IR KILMË� (humanitariniai m., filologija, 04 H).

Doktorantûros komiteto pirmininkas ir darbo vadovas �prof. dr. V. DROTVINAS (Vilniaus pedagoginis universitetas, hu-

manitariniai m., filologija, 04 H).

Nariai:prof. habil. dr. A. GIRDENIS, Lietuvos MA narys korespondentas

(Vilniaus pedagoginis universitetas, humanitariniai m., filologija, 04 H);habil. dr. V. MACIEJAUSKIENË (Lietuviø kalbos institutas, huma-

nitariniai m., filologija, 04 H);prof. habil. dr. S. SKRODENIS (Vilniaus pedagoginis universitetas,

humanitariniai m., etnologija, 07 H);prof. habil. dr. Z. ZINKEVIÈIUS, Lietuvos MA tikrasis narys (Lie-

tuviø kalbos institutas, humanitariniai m., filologija, 04 H).

Oponentai:prof. habil. dr. J. JURKËNAS (Vilniaus pedagoginis universitetas,

humanitariniai m., filologija, 04 H);dr. M. RAZMUKAITË (Lietuviø kalbos institutas, humanitariniai m.,

filologija, 04 H).

Nuo 2002 m. lapkrièio 4 d. su disertacija galima susipaþinti Vilniauspedagoginio universiteto bibliotekoje.

Rektorius

LIETUVOS VETERINARIJOSAKADEMIJA

skelbia konkursà uþimti ðias etatines vietas:

Informatikos ir inþinerijos katedroje � lektoriaus,Anatomijos-histologijos katedroje � einanèio profesoriaus pareigas

ir lektoriaus,Fiziologijos ir patologijos katedroje � profesoriaus ir einanèio pro-

fesoriaus pareigas,Biologinës chemijos katedroje � 2 docentø,Gyvuliø mitybos katedroje � 2 docentø ir asistento,Gyvuliø veisimo ir genetikos katedroje � einanèio profesoriaus pa-

reigas ir docento,Specialiosios zootechnikos katedroje � docento,Uþkreèiamø ligø katedroje � docento ir einanèio docento pareigas,Vidaus ligø katedroje � docento,Zoohigienos ir maisto produktø sanitarijos katedroje � einanèio do-

cento pareigas,Gyvuliø reprodukcijos laboratorijoje prie Akuðerijos ir ginekologi-

jos katedros � vyresniojo mokslo darbuotojo,Virðkinimo fiziologijos ir patologijos moksliniame centre � vyres-

niojo mokslo darbuotojo bei jaunesniojo mokslo darbuotojo.

Dokumentai priimami dvi savaites po paskelbimo dienos adresu: Stu-dijø skyrius, Tilþës g.18, 3022 Kaunas, tel. 36 21 90, el.paðtas: studiju.sk@lva.lt

Rektorius

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

8 2002 m. spalio 24 d. Nr. 18 (264)

Tos knygos negalëjomeatsiskaityti

Lietuvos muzikologijos baruose prof.Vytautas Landsbergis yra iðaræs ne vie-nà gilià vagà. Kiek ta vaga sutrumpëtø,jeigu ið muzikologijai skirtø lentynø iðim-tume profesoriaus darbus?

Pirmiausia norëèiau pasakyti, kadsovietmeèiu, o ypaè pokariu, lietuviømuzikologijos reikalai atrodë liûdno-kai. Turëjome oficioziná muzikologàJuozà Gaudrimà, apie kurio moksli-ná lygá gal dabar ne metas kalbëti. Pra-dëjus reikðtis Vytautui Landsbergiuimûsø muzikologijoje, muzikos istori-joje ir ypaè to meto muzikai skirtojepublicistikoje pirmiausia atsirado li-teratûrinë, labai graþi kalba. Pasakyti,kad V. Landsbergis buvo grynas moks-lininkas, kaip kad mes kartais ásivaiz-duojame, bûtø ne visa tiesa. Ðis auto-rius ir kûrëjas á savo veikalus áneðë kaikà daugiau, o bûtent � eseistiná litera-tûriná kalbëjimà. Að V. Landsbergá netpavadinèiau ne grynu muzikologu, olabiau muzikos ir kultûros istoriku �bûtø tiksliau.

Man sunku kà nors pasakyti apiepirmàjà V. Landsbergio knygà, jos pa-sirodymo nelabai prisimenu. Uþtatprisimenu, kaip visa Lietuva laukë pa-sirodant ðio autoriaus antrosios kny-gos � apie Mikalojø Konstantinà Èiur-lioná. Mes negalëjome jos atsiskaityti,nes pati knygos kalba to meto oficio-zinëje aplinkoje buvo tarsi ið kito pa-saulio. Su ðiuo autoriumi mûsø spau-diniuose prasidëjo laisvo kalbëjimo,subjektyvaus vertinimo, þodþio asme-niðkumo metas. Tuo laikotarpiu taibuvo nepaprastai reikðmingas daly-kas. Juk visas to meto kalbëjimas bu-vo sustumtas á vadinamàjà mokslinæir oficiozinæ kalbà.

V. Landsbergis reiðkësi ne tik tometo muzikologijoje, bet visame kal-bëjime apie menà, man atrodo, jis bu-vo absoliutus lyderis. Jis daug raðë irapie M. K. Èiurlionio dailæ, ir tai bu-vo absoliuèiai laisvo þmogaus kalba.

V. Landsbergá pavadinèiau unika-lia figûra apskritai visoje to meto lie-tuviðkoje meno padangëje, net ir lite-

ratûrinëje kritikoje. Manau,kad literatûrinëje kritikoje juk

Daugeliui mûsø þmoniø prof. V. Landsbergis � tai visø pirma politi-kas, su Sàjûdþiu atvedæs mûsø ðalá á Nepriklausomos valstybës atkûrimokelià, kurá laikà buvæs pirmuoju valstybës asmeniu, daug kam uþsienioðalyse ir ðiuo metu geriausiai þinomas Lietuvos politikas, savotiðkas Lie-tuvos simbolis. Beveik mitologinis Dovydas, nepabûgæs stoti á kovà irnugalëti Galijotà.

APIE KOLEGÀ

taip pat pakako tam tikro uþdarumo,neesminiø smulkmenø nagrinëjimo.V. Landsbergis á savo raðinius, knygasir straipsnius áneðë labai platø ir giløkultûriná kontekstà. Ðia prasme jismums buvo unikalus reiðkinys to me-to kultûrinëje padangëje.

Laisvas totalitarinëjeaplinkoje

Gal jau pats laikmetis, visa to metokultûrinio gyvenimo atmosfera buvo su-brendusi �normaliam�, meniðkam kal-bëjimui apie menà?

Man atrodo, jog be to meto

V. Landsbergio publicistikos ir moks-lo veikalø mes tos dvasios nebûtumeturëjæ, nes kaþkodël kitos panaðausmasto asmenybës juk neatsirado. Laik-metis paprastai prikelia ar iððaukia ið-tisà asmenybiø kartà, taèiau to metokultûrinëje aplinkoje V. Landsbergiuiskirèiau iðskirtinæ vietà. Bûti laisvuþmogumi to meto aplinkoje � man taifenomenalu. Ið tos laisvës pojûèio irpaèioje to meto aplinkoje ëmë rastismeno vertinimo reikaluose taip rei-kalingo subjektyvumo. Neatsitiktinaiið LKP CK V. Landsbergiui tuo metukartkartëmis bûdavo vis pagrûmoja-ma pirðteliu.

Kur to meto puikiuose � juk visi pri-paþásta � prof. V. Landsbergio raðiniuo-se sistema áþvelgë pavojø?

Bet koks laisvas kalbëjimas, indivi-dualybës pasireiðkimas atrodë netole-ruotinas. Nesvarbu, apie kà kalbëtum:pati autoriaus pozicija, nusiteikimas sis-temai jau galëjo atrodyti pavojingatendencija. Be abejonës, V. Landsber-gis buvo tos mûsø kultûros tradicijos,einanèios ið tarpukario ir senosios lie-tuviðkosios inteligentijos, gaivintojas irtæsëjas. Tuo ir buvo pavojingas.

Matyt, tai ir garsios Landsbergiø gi-minës tam tikra gyvenimo ir veiklos nuo-statø átaka.

Be abejonës. Tai vienas ið nedau-gelio mûsø inteligentijos atstovø, ið-augæs giliø inteligentiðkumo tradici-jø aplinkoje. Juk profesoriaus sene-lis Gabrielis Landsbergis-ÞemkalnisXX a. pradþioje buvo reikðminga kul-tûrinio gyvenimo figûra. Daug nuo-pelnø Lietuvos kultûrai paliko pro-fesoriaus tëvas architektas VytautasLandsbergis-Þemkalnis. Taigi ðeimo-je átvirtintos tradicijos ir nuostatosprof. V. Landsbergá ir këlë dideliemskultûriniams darbams.

Kaip tapo likimo broliaisKolektyvinës sàmonës visuomenëje

uþ bet koká kûrybinës laisvës ar tiesiogindividualybës pasireiðkimà visada tekomokëti. Ko gero, kiekvienas, ypaè inteli-gentai, tà sistemos presà yra pajutæs sa-vo kailiu.

Prisimenu, jau pabaigos link ëjo�breþnevinis� laikotarpis, o Lenkijo-je jau kilo Solidarumo organizuoti mi-tingai. Kaip Lietuvos kompozitoriøsàjungos Muzikologø sekcijos ilgame-tis pirmininkas V. Landsbergis vis ko-vojo, kad bûtø ásteigtas muzikinis þur-nalas, o laikraðèiuose bûtø daugiauvietos skiriama muzikai. Susirinkime,prisimenu, skëlëme kalbas, kad Cen-tro komitetas, valdþia neþino susikau-pusiø muzikologø problemø, o jas rei-kia spræsti ir t. t. Kultûros ministeri-joje ir LKP CK sujudimas: koká tensàjûdá kuria Landsbergis? Lietuvoskompozitoriø sàjungos valdybos pir-mininkui Vytautui Lauruðui buvo pa-siûlyta �imtis priemoniø�. V. Lauru-ðas labai daug buvo padëjæs to metoLietuvos muzikinei kultûrai, ir jeiguskirtingai nuo kitø sàjunginiø respubli-kø Lietuvos muzikai nebuvo taip spau-dþiami, tai èia ir V. Lauruðo nuopelnas.Taèiau V. Landsbergis ið Muzikologøsekcijos pirmininkø buvo paðalintas.Mes tau profesoriaus vardà davëme, mesgalime ir atimti, � daþnai buvo kartoja-ma garsi LKP CK sekretoriaus ideo-logijai Liongino Ðepeèio frazë, tada pa-sakyta V. Landsbergiui.

Didelá populiarumà tarp skaityto-jø turëjo V. Landsbergio Literatûrojeir mene spausdintos literatûrinës min-tys. Toje literatûroje slypëjo ir visuo-meniðkai reikðminga prasmë.

SPALIO 18 D. PROFESORIUI VYTAUTUI LANDSBERGIUI SUKAKO 70 METØProfesoriaus jubiliejaus proga nutarëme pasielgti netradiciðkai � pa-

kalbinti jubiliato kolegas, kuriems ne vienerius metus teko eiti bendrukeliu. Vienas jø � Lietuvos muzikos akademijos Kamerinio ansamblio ka-tedros prof. DONATAS JUOZAS KATKUS. Antrasis � Lietuvos teisës uni-versiteto Valstybinio valdymo fakulteto Filosofijos katedros vedëjas prof.BRONISLOVAS JUOZAS KUZMICKAS.

Laisvam þmogui nërareikalo keistis

Profesoriaus Vytauto Landsbergio 70-meèio proga kalbiname Lietuvos muzikos akademi-jos Kamerinio ansamblio katedros profesoriø, Vilniaus savivaldybës Ðv. Kristoforo kamerinioorkestro dirigentà ir meno vadovà, Lietuvos kompozitoriø sàjungos ir Muzikø sàjungos naráDONATÀ JUOZÀ KATKØ.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Prof. Vytautas Landsbergis ir Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus LR Seimo rûmuose Prof. Vytautas Landsbergis su bendraminèiais: prof. Antanu Tyla ir Lietuvos pilieèiø chartijos pirmininku prof. Vytautu Kubiliumi

Pirmosios lietuviðkos knygos 450 metø sukakties minëjimo valstybinës komisijos pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis,buvæs Ðvietimo, mokslo ir kultûros komiteto pirmininkas dr. Þibartas Jackûnas ir buvæs Lietuviø literatûros ir tautosakos

instituto direktorius prof. Leonardas Sauka baigiamajame posëdyje (1998 m.)

2002 m. spalio 24 d. Nr. 18 (264) 9

Lyderiu tapo veikdamasGerbiamasis Profesoriau, buvote vie-

nas aktyviausiø Lietuvos persitvarkymosàjûdþio veikëjø. Esate Lietuvos Nepri-klausomos Valstybës Atstatymo Akto sig-nataras, 1990�1992 m. ir LR Aukðèiau-siosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pir-mininko (juo tuo metu buvo prof. Vytau-tas Landsbergis) pavaduotojas. Tad kasgeriau uþ tø ávykiø dalyvá ir dar filosofàgali ávertinti visà tà nepaprastai svarbømûsø valstybës atkûrimo ir pirmøjø gy-vavimo metø laikotarpá. Tai visadosmums svarbi tema. Taèiau kalbamës prof.Vytauto Landsbergio 70-ojo gimtadieniokone iðvakarëse, todël ir pats ðis pokal-bis ágauna platesná kontekstà. Manau, nevien jubiliejiná skambesá, nes tai puiki pro-ga prisiminti, aptarti iðties reikðmingosasmenybës vaidmená mûsø tautos ir vals-tybës naujausiø laikø istorijoje.

Taigi esate vienas ið tø þmoniø, ku-riam ilgai teko bendrauti ir bendradar-biauti su prof. Vytautu Landsbergiu, kar-tu patirti ðilto ir ðalto. Koká Jûs matëteVytautà Landsbergá varginanèiø darbøkasdienybëje ir kritiðkiausiomis mûsø at-kurtosios valstybës dienomis?

Kiek þinau, politinë VytautoLandsbergio veikla prasidëjo su Sà-jûdþiu. Jis buvo Sàjûdþio iniciatyvi-nës grupës narys, paskui jo átaka Sà-jûdyje didëjo. O didëjo dël to, kadbûdamas stebëtinai darbðtus ir pa-reigingas neatsisakydavo jokio darbo.Tø darbø buvo begalës ir V. Landsber-gis jø imdavosi. Noriai raðydavo do-kumentø tekstus, susitikdavo su ávai-riausiais þmonëmis. Juk daugeliuibuvo visiðkai neaiðku, kas aplink vyks-ta. V. Landsbergio lyderystë labainatûraliai iðaugo ið veiklos. Papras-ta gyvenimo taisyklë: reikðminguþmogumi tampa tas, kuris daug dir-ba ir kurio rankose natûraliai atsi-randa visos veiklos gijos.

Be to, labai svarbu ir tai, jog vi-sais esminiais klausimais V. Land-sbergis visada turëdavo savo kon-struktyvià nuomonæ. Jis pasvarsty-davo vienà, kità variantà, pasitarda-vo ir paprastai rasdavo optimalø ëji-mà. Be abejonës, kûrybingai ieðkantiðeities átakos turëjo meninë profe-soriaus prigimtis, bet pridëèiau irdar vienà, man regis, labai svarbødalykà: V. Landsbergis yra gerasðachmatininkas ir jam bûdinga nu-matyti bet kokio þingsnio pasekmes.

Labai mëgo tikslumà, raðyda-mas bet kokio veiksmo ar doku-mento tekstà jis siekdavo itin tiks-lios preciziðkos formuluotës, nesgerai suvokë, kà politikoje reiðkia

Gerai prisimenu, kad buvo uþdraus-ta tas profesoriaus eseistines pasta-bas spausdinti, taip pat ir manostraipsnius. Tapome tarsi likimobroliai. Atrodë juokingai: vis vien ra-ðydavau tuos muzikinës kritikosstraipsnius ir juos spausdindavo ofi-ciozas Tiesa, taèiau kultûros minist-ro nurodymu nespausdino Literatû-ra ir menas.

Nepralenktasèiurlionianostyrinëjimuose

Kà galite pasakyti apie V. Landsber-gá kaip muzikos ir kultûros istorikà?

Iðties tai labai kruopðtus istorikas.Profesoriaus analizëmis galime pasi-kliauti. Tai, kà jis surinko apie M. K.Èiurlioná, apskritai kà davë ðio kom-pozitoriaus ir dailininko tyrinëjimams,vargu ar kada nors bus pralenkta. Kolbuvo gyva Jadvyga Èiurlionytë, apie M.K. Èiurlioná buvo tarsi daug þinoma,bet tai nuotrupos. Siekdamas giliaipaþinti M. K. Èiurlioná V. Landsber-gis sukaupë nepaprastai daug me-dþiagos, studijavo visà to meto kultû-riná kontekstà. Atliktas fundamenti-nis istorinis tyrimas, kuriuo remiasi irkiti tyrinëtojai.

M. K. Èiurlionio muzikiniø kûri-niø analizë, jø prasmë, stilistinës prie-monës V. Landsbergio iðtyrinëtos la-bai kruopðèiai, jo áþvalgos labai giliosir ðiandien jos sudaro M. K. Èiurlio-nio muzikos suvokimo bei interpre-tacijø pagrindà.

Labai gilûs profesoriaus atlikti

kompozitoriaus Èeslovo Sasnauskotyrinëjimai. Apskritai lietuviø muziki-nës kultûros iki Pirmojo pasauli-nio karo tyrinëjimø niekas giliauuþ V. Landsbergá ir nëra atlikæs,tais tyrimais buvo padëti XX a. lie-tuviø muzikos istorijos pagrindai.

Vertino ir muzikosnovatoriðkumà

Pats bûdamas didelio visuomeniniotemperamento þmogus, ekspresyvi meni-në natûra kokiomis kolegos V. Landsber-gio savybëmis labiausiai þavitës?

Iðskirèiau V. Landsbergio gebë-jimà generuoti idëjas, kuriomis vëliaurëmësi visi kiti muzikologai. Maþømaþiausiai 25 metus (iki Lietuvos ne-priklausomybës atkûrimo) V. Land-sbergis buvo viena svarbiausiø lietu-viðkos muzikologijos atramø. Jo ak-tyvumas, visapusiðkumas ir darbðtu-mas mane visados stebino: jis lanky-davosi visuose svarbiausiuose kon-certuose, labai gerai orientavosi ðiuo-laikinëje muzikoje, raðydavo straips-nius, pastebëdavo viskà, kas reikð-

Dovydo kovoje prieð Galijotà (1)Profesoriaus Vytauto Landsbergio 70-meèio iðvakarëse Mokslo Lietuvos atstovas kalbina Lie-

tuvos Nepriklausomos Valstybës Atstatymo Akto signatarà, Lietuvos teisës universiteto Valstybi-nio valdymo fakulteto Filosofijos katedros vedëjà, pirmàjá Lietuvos mokslininkø sàjungos pirmi-ninkà prof. BRONISLOVÀ JUOZÀ KUZMICKÀ.

sàvokø daugiaprasmiðkumas. Dvi-prasmiðkus teiginius braukdavo begailesèio. Tai buvo labai akivaizdu,kai 1989 m. buvo ákurta Baltijos ta-ryba, kurià sudarë Lietuvos Sàjûdis,Latvijos Tautas Fronte ir Estijos Rah-varine judëjimai. Baltijos taryba po-sëdþiaudavo ávairiuose mûsø ðaliømiestuose. Svarstydavome toles-nius veiksmus ir rengdavome do-kumentø tekstus. Ástrigo á atmintáðtai kas. Paraðæ kokià rezoliucijà ardeklaracijà visi sutardavome ir ta-da V. Landsbergis imdavosi galuti-nës redakcijos. Apversdavo kiek-vienà sakiná ir þodá. Estø sàjûdþioRahvarine vadovas Edgaras Saavi-saras bûdavo nepatenkintas: viskàsutarëme, kà èia betaisyti. Taèiaubet kurio dokumento paskutinëredakcija iðeidavo ið po V. Land-sbergio plunksnos. Buvo didelisávairiø reikalø judintojas. Labai aðt-riai jautæs atsakomybæ asmuo, su-gebëdavæs ávertinti ir galimas pa-sekmes.

Rinkosi legalø teisinákelià

Svarbu paþymëti, kad Sàjûdis nebu-vo kokia nors ekstremistø grupë, bet in-teligentiðkai màstanèiø, didþiulæ atsako-mybæ uþ savo veiksmus jauèianèiø asme-nø veikla. Buvo preciziðkai ieðkoma ávai-riø dokumentø juridiniø formuluoèiø irteisiniø bûdø, kaip atvesti mûsø ðalá, kartuir visas tris Baltijos valstybes á nepriklau-somø valstybiø kelià. Tuo Sàjûdis ið es-mës skyrësi nuo kitø grupiø, grupeliø irgrupuoèiø.

Visai teisingai. Ið to irgi aiðkëja,kad V. Landsbergis ir kiti Sàjûdþio va-dovai bei veikëjai suvokë, jog galimaeiti tik legaliu teisiniu keliu.

Tolesnë ávykiø raida parodë, jog taibuvo teisingiausias, optimalus valstybësatkûrimo kelias.

Ðitai suprato ir labai vertino Va-karø politikai. Truputëlá nesusigaudy-davo Kremliuje. Ávykiø raida ir rezul-tatas rodo, kad Kremliaus politikaibuvo, ðachmatininkø terminais kal-bant, apþaisti ir bûtent teisiðkai. Kadir nagrinëjant to meto sàjunginës kon-stitucijos, kuri buvo koreguojama, vie-nà ar kità straipsná. Mes sudarydavo-me vienà, kità komisijà koreguoti tuosstraipsnius. Viskas vyko legaliai, taippat ir delegatø rinkimai á TSRS Aukð-èiausiàjà Tarybà. Rinkimus Lietuvojedidþiule persvara laimëjo Sàjûdis. Ge-ras pulkas Sàjûdþio deputatø atsidû-rë Kremliuje, Suvaþiavimø rûmuose,ir ten mëgino kalbëti tomis paèiomisformuluotëmis, prie kuriø jau buvoápratæ Lietuvoje. Ten daugeliui buvoneáprastas tonas.

Salë trypdavo kojomis, trukdydavoBaltijos ðaliø deputatams kalbëti, kilda-vo triukðmas.

Taip, bûdavo sudëtinga. Laimei,visiðkas sutarimas tvyrojo

minga, dalyvaudavo diskusijose.Ðtai kad ir kompozitoriaus Bro-

niaus Kutavièiaus, ðiemet rugsëjomën. taip pat paminëjusio savo 70-metá, ávertinimas. Ne paslaptis, kaddaugeliui B. Kutavièius atrodë ne tikmodernistinis, bet ir disidentiniskompozitorius. V. Landsbergis buvotas muzikos kritikas, kuris vienas pirmø-jø gynë naujàjà muzikà. Su kompozito-riumi Osvaldu Balakausku V. Land-sbergis daug polemizuodavo, bet visviena juk visi mes buvome bendra-minèiø grupë: Julius Juzeliûnas, Edu-ardas Balsys, Vytautas Lauruðas, Os-valdas Balakauskas, Bronius Kutavi-èius, Vytautas Landsbergis. Ir tik to-dël modernioji lietuviðka muzika bu-vo iðsaugota.

Labai gerbiu kompozitoriø JonàÐvedà. Jis labai daug padarë lietuviøliaudies muzikai, bet prisimenu, kaipjis negalëjo priimti B. Kutavièiausmuzikos, girdi, kaip iðvis tokià muzi-kà galima leisti groti� V. Lauruðà,kaip Kompozitoriø sàjungos valdybospirmininkà, skalbdavo LKP CK, betjis nebuvo plaktukas, kuris kitus plak-tø. Gavæs eiliná kartà pylos sugráþæssakydavo: Vyrai, kaip nors èia neiðsiðo-kim, pasislëpkim�

Kitø meno ðakø vadovai persisteng-davo norëdami padaryti karjerà, taèiaumuzikø aplinka buvo daug laisvesnë. OV. Landsbergis ir buvo vienas tø laisvosaplinkos kûrëjø ir ramsèiø.

Ar galëtume pasakyti, jog ir lietuvið-koje muzikoje veikë savotiðkas sàjûdis?Tegu ir neágavæs plaèiø visuomeninio ju-dëjimo formø, bet toje aplinkoje buvo

brandinama kûrybinë mintis, brendo lais-vos asmenybës.

Be abejonës. Galëèiau priminti, kadveikë ir savotiðkas profesoriaus þmonosprof. Graþinos Ruèytës-Landsbergie-nës vadovaujamas klubas, o gal salonas,á kurá rinkdavosi savas þmoniø ratas �muzikai, dailininkai. Ten vykdavo visið-kai laisvos diskusijos, tvyrojo ið tiesø ne-varþoma atmosfera. Juk kodël tokia lais-vamanë asmenybë kaip V. Landsbergisar kiti panaðûs nesusovietëjæ mûsø tau-tieèiai tomis sàlygomis galëjo iðlikti? To-dël, kad buvo tam tikras bendras kultû-rinis klimatas. Juk gundymø buvo viso-kiø, pvz., B. Kutavièiui geradariai saky-davo: Na, paraðyk kokià oratorijà ar dai-nà E. Mieþelaièio þodþiais, gausi nusipel-niusio meno veikëjo vardà ir bûsi laisves-nis þmogus, kursi kà nori. O B. Kutavi-èius: Neraðysiu.

Þinoma, buvo tam tikros þaidi-mo taisyklës, kurias priëmus gali-ma buvo iðsaugoti moderniàjà lie-tuviðkà muzikà ir tarp muzikø tvy-rojusià atmosferà. Mûsø aplinkosþmonës nesusovietëjo, iðsaugojo

Nukelta á 12 p. Nukelta á 12 p.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Prof. Vytautas Landsbergis ir K. Donelaièio draugijos pirmininkas, Lietuvos pilieèiøchartijos tarybos narys Napaleonas Kitkauskas

XI pasaulio lietuviø mokslo ir kûrybos simpoziumo Vilniuje atidarymo metu (2000 m.birþelio 21 d.): prof. Kazimieras Pyragas, Simpoziumo tarybos pirmininkas prof.

Vytautas Landsbergis, dr. Vytautas Narutis ið JAV ir Lietuvos mokslininkø sàjungospirmininkas dr. Vygintas Gontis

Prof. Vytautas Landsbergis ir kiti dalyviai XI pasaulio lietuviø mokslo ir kûrybossimpoziumo plenariniame posëdyje

10 2002 m. spalio 24 d. Nr. 18 (264)

Pradþia Nr. 16

Visada jautë pareigasTëvynei

Minint Ignoto Domeikos 200-àsias gimimo metines pavasaris te-ko mokslo istorikams, surengu-siems ganëtinai áspûdingà, turinin-gà ir ásimenanèià ðiam mokslinin-kui skirtà konferencijà. Ruduo, ojei tiksliau, tai vasariðkai ðiltas rug-sëjo vidurys, buvo tikra paèios gam-tos dovana Lietuvos valstybës mas-tu organizuotam iðties áspûdingamþymaus mokslininko jubiliejaus mi-nëjimui.

Taigi nuo pavasario iki rudensIgnoto Domeikos vardas nuolatbuvo su mumis ir mumyse, persmel-kë kaip ðviesus mokslo ir kultûrosspindulys, daugybæ þmoniø paska-

tino imtis giliau tyrinëti ðios asme-nybës darbus ir veiklà. Kai kurie ty-rinëjimai virto moksliniais straips-niais, juos iðgirdome ið paèiø pra-neðëjø lûpø Vilniaus universitetoMaþojoje auloje, kur rugsëjo 10�11d. ir vyko dalis Ignoto Domeikos200-osioms gimimo metinëms skir-tos tarptautinës mokslinës konfe-rencijos renginiø.

Neturëtø nusiminti ir negalëju-sieji dalyvauti konferencijoje, ka-dangi tie straipsniai iðspausdintikonferencijos darbø knygoje Igno-

Perkopæs Andus sugráþta á Tëvynæ (3)tas Domeika 1802�1889. Gyvenimas,darbai ir indëlis á mokslà. Knyga pa-rengta lietuviø ir anglø kalbomis,tad kiekvienas konferencijos daly-vis ið Vilniaus iðsiveþë iðties vertin-gà dovanà. Beje, kaip ir antràjà kny-gà Ignotas Domeika Lietuvai, Pran-cûzijai, Èilei 1802�1889, kurios teks-tai iðspausdinti lietuviø, anglø irprancûzø kalbomis.

Turiningà sveikinimà konferen-cijos dalyviams ir organizatoriamsatsiuntë Lietuvos Respublikos Pre-zidentas Valdas Adamkus, asme-niðkai negalëjæs dalyvauti, kadangitomis dienomis buvo iðvykæs á uþ-siená. Ðalies Prezidento sveikinimàperskaitë Ignoto Domeikos 200-øjø gimimo metiniø minëjimo or-ganizacinio komiteto narys Vil-niaus universiteto prof. Juozas Pa-ðkevièius.

Lietuvos Prezidentas pabrëþë,jog Ignoto Domeikos garbei skir-toji konferencija � tai ne tik pro-ga apþvelgti ðio mokslininko dar-

bus, prisiminti jo sàsajas su Lie-tuva, jos istorija bei kultûra, betir puiki galimybë pamàstyti apiemoralines pareigas savo kraðtui,jo dabarèiai ir ateièiai. Ignoto Do-meikos veikla kaip tik ir yra tos at-sakomybës, tarnavimo savo gim-tinei ir Tëvynei, kurios jis nieka-dos nepamirðo, puikus pavyzdys.Pagaliau visas ðio mokslininko gy-venimas � tai akivaizdus senosiosLietuvos etikos, tradicijø ir isto-rinës atminties áprasminimas.Mums ðiandien visa tai siejasi su

orios laisvës dvasia, kuri tokiaryðki Ignoto Domeikos darbuo-se ir visoje jo ávairiaðakëje moks-linëje ir kultûrinëje veikloje.

Mokslo apaðtalasLR ðvietimo ir mokslo minist-

ras Algirdas Monkevièius iðskyrësvarbiausius I. Domeikos darbus:padëti Èilës kalnakasybos moks-lo pagrindai ir parengti ðios sri-ties specialistai, kurie vëliau va-dovavo ðios pramonës ðakos plët-rai, Èilës ðvietimo ir mokslo sis-temos reforma, pagaliau ir vado-vavimas Èilës universitetui Sant-jage � jo rektoriumi I. Domeikabuvo renkamas net keturias ka-dencijas ið eilës nuo 1867 iki 1883metø. Uþ nenuilstamà mokslinæ,ðvieèiamàjà, organizacinæ ir vi-suomeninæ veiklà I. Domeikaibuvo suteiktas didþiojo ðvietëjovardas, jis daþnai vadintas Èilësmokslo apaðtalu. Pasauliná pri-paþinimà ir ðlovæ pelnë kaip

mokslininkas � geologas, minera-logas, biologas, vulkanologas, ge-ografas, taip pat ir kaip humanis-tas, didis idealistas, kuris moks-linius ir etinius principus visadakëlë aukðèiau uþ materialiniusinteresus, asmeninës naudos sieká.Nesavanaudiðkas tarnavimas moks-lui, taurumas ir dvasingumas buvoplaèiai ir pirmiausia Èilëje þino-mos mûsø kraðtieèio savybës.Ðios I. Domeikos savybës, bûdobruoþai ir gyvenimo nuostatos,pasak ministro A. Monkevièiaus,

susiformavo dar jaunystëje gim-tuosiuose namuose Naugardukoþemëje ir Vilniaus universitete,kurio Fizikos ir matematikos sky-riuje jaunuolis studijavo 1816�1822 m. ir kur jam buvo suteiktas fi-losofijos magistro mokslo laipsnis.

Mûsø kraðtietis buvo aukðtømoraliniø principø þmogus. Neat-sitiktinai ir konferencijos sveèias iðÈilës Chavjeras R. Chovrë (JavierJofré R.) Vilniaus konferencijojeskaitë praneðimà Ignotas DomeikaAncuta � pavyzdingas þmogus. Ið-leisdamas á gyvenimo kelià pir-muosius La Serenos (Kokimboprovincija) licëjaus absolventus,I. Domeika linkëjo ne ko kito, osunkiai dirbti ir, svarbiausia, visàgyvenimà bûti sàþiningiems. Ðá faktàprisiminë savo kalboje ir ministrasA. Monkevièius.

Galima priminti, jog kaip teisin-gas ir garbingas þmogus I. Domei-ka Èilëje, dar gyvendamas La Sere-noje, buvo kvieèiamas bûti arbitru,kai tekdavo spræsti ávairius ginèusdël kalnakasybos konfliktø. Mate-rialiø jo sprendimø pëdsakø galimarasti ir dabartinëje Èilëje � tai vadi-namieji Domeikos kapèiai, tam tikriið akmens pastatyti teritorijà ribo-jantys þymekliai, primenatys ir átvir-tinantys mûsø kraðtieèio priimtusteisinius sprendimus. Ignoto Do-meikos sprendimai buvo neapskun-dþiami, kaip galutinë teisingumoinstancija.

Mûsø kraðtieèio moksliná irmoraliná autoritetà patvirtina dau-gybë liudijimø. Ne paslaptis, kadtuo metu, kai I. Domeika atvyko áÈilæ (1838 m.), inþineriniai ir tiks-lieji mokslai ten nebuvo labai ver-tinami. Ðalies elito sûnûs noriairinkosi teisæ, karybà ir politikà �ðios veiklos sritys buvo laikomosprestiþinëmis. Rankø darbas ap-skritai atrodë þeminantis uþsiëmi-mas. Tad ir á provincijoje buvusá LaSerenos kalnakasybos licëjø stoda-vo ne patys gabiausi studentai. Ig-notas Domeika pratino savo stu-dentus prie visiðkai naujo poþiû-rio á studijas, skaitë svarbiausiusprofesinës veiklos kursus. 1846�1867 m. vadovaudamas Èilës uni-versiteto Mineralogijos ir fizikoskatedrai (beje, ðiame universitetepirmasis pradëjo dëstyti fizikà) ta-po vienu autoritetingiausiø profe-soriø, kuris parengë ir á praktinësveiklos kelià palydëjo ne vienà ðim-tà absolventø. Jo buvæ mokiniai Èi-lëje ilgainiui uþëmë aukðtus pos-tus ávairiose veiklos srityse, taip patir ðiai ðaliai labai svarbioje kalna-kasybos pramonëje.

Bet ðtai kas kelia nuostabà irverèia lyginti I. Domeikos nuosta-tas su mûsø laikais ásikerojusiu po-þiûriu á mokslà, jo teikiamà naudà,verslumà ir mokslininko prieder-mes. I. Domeika gaudavo ne vienà,ðiandien pasakytume, pelningà pa-siûlymà pereiti dirbti á kalnakasybospramonæ, kur, kaip tokios kvalifika-cijos specialistas bûtø padaræs dide-læ karjerà. Jis galëjo prekiauti mi-neralais, kaip kad ir darë kai kuriejo buvæ studentai. Bûtø susikrovæsdidelius turtus, pasistatæs didingusrûmus, bet nebûtø tapæs tuo, kuoðiandien yra mums ir visam pasau-liui � didþiu mokslininku, Èilës gar-bës pilieèiu, mokslo apaðtalu.

Dar 1842 m. siekdamas pakel-ti Èilës ðvietimo sistemà á naujà pa-kopà I. Domeika raðë: meilë moks-lui, paèioms studijoms, mokslo troð-kimas, noras padëti þmonijai turi vy-rauti studentø, dëstytojø ir visos mo-kyklos bendruomenës nariø galvose,o ne siekimas pinigø. Ádomu, ar bû-tø suprastas mûsø didysis tëvynai-nis ðiais laikais, ar netektø jambrangia kaina sumokëti uþ toká sa-vo idealizmà? Svarbiausia, kad pa-gal savo skelbiamus principus tasþmogus ir gyveno, ko gero, tuosmarkiai skyrësi nuo asmenø,

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Ignoto Domeikos ir Enriketos Sotomajor vestuvës, 1850 m. liepos 5 d. Ið knygosIgnotas Domeika 1802�1889, Vilnius, 2002

Ignotui Domeikai skirtosios parodos Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidarymo akimirka

Ignoto Domeikos 200-øjø gimimo metiniø organizacinio komiteto narëEgidija Kasperiûnienë ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos

generalinis direktorius Valentinas Milaknis

Jubiliejiniame Ignoto Domeikos renginyje geologas dr. Rimantas Gailius, Vilniausuniversiteto Geologijos ir mineralogijos katedros vedëjas prof. Petras Musteikis ir

rektorius akad. Benediktas Juodka

IGNOTUI DOMEIKAI � 200

2002 m. spalio 24 d. Nr. 18 (264) 11

Pasirengimo sunkumaineuþtemdë ðventës

Gerbiamasis Viceministre, tikriau-siai sutiksite, kad UNESCO paskelbtiejiIgnoto Domeikos metai yra iðskirtinis ávy-kis Lietuvos mokslo ir kultûros gyveni-me. Ðá teiginá patvirtino ir Vilniuje su-rengtoji tarptautinë mokslinë konferenci-ja Ignoto Domeikos gyvenimas, darbaiir indëlis á mokslà. Kokius didþiausiussunkumus rengiantis paminëti I. Domei-kos sukaktá teko áveikti jubiliejiniø rengi-niø organizaciniam komitetui ir Jums, kaipðio komiteto pirmininko pavaduotojui?

Pirmiausia noriu pasakyti, kadUNESCO nepervedë þadëtosios pi-nigø sumos numatytiems renginiamsorganizuoti. Mums teko skubiai su-rasti trûkstamus tûkstanèius litø, kadpavyktø numatytà programà ágyven-dinti. Tai mums pasisekë padaryti.

Antras sunkumas buvo tas, kadvëlokai ëmëmës ðiems visiems rengi-niams rengtis. Buvo tikslinga sureng-ti ir didelæ tarptautinæ geologø moks-linæ konferencijà. Pasitaikë ir tam tik-ro institucijø nesusiklausymo. Pvz.,LR susisiekimo ministerijos paðto tar-nyba nesutiko Ignoto Domeikos 200-meèiui iðleisti paðto þenklà, nors geo-logai ir kreipësi su tokiu pasiûlymu.Laimei, pavyko iðleisti bent pirmàjá at-virlaiðká, skirtà ðiai iðkiliai asmenybei.

Tai, kad sugebëjome dalyvauti ge-guþës mën. UNESCO parodoje Pa-ryþiuje, kad pavyko surengti ekspedi-cijà Ignoto Domeikos keliais Èilëje,pagaliau kad Lietuvos televizijai pa-vyko sukurti apie ðià ekspedicijà do-kumentiná filmà Ignoto Domeikos pë-

domis. Èilë � 2002, kad ðiandien èia,Lietuvos nacionaliniame muziejuje,galime eksponuoti ið ekspedicijos Èi-lëje parveþtà uolienø kolekcijà � visatai, manau, yra labai reikðminga.

Sakyèiau, kad visi Ignoto Domei-kos 200-øjø gimimo metiniø renginiaivyko sklandþiai, kaip ir buvome numa-tæ. O organizacinio komiteto veiklossunkumai � tai darbo virtuvë, kuriosniekas, be paèiø organizatoriø, nema-të ir neþino. Taip ir turi bûti. Organi-zatoriai turi padaryti viskà, kad þmo-gus, atëjæs á parodà, þiûrëdamas, kaipBazilijonø vienuolyno vartuose ati-dengiama Ignotui Domeikai skirtalenta, dalyvaudamas konferencijoje,viso to juodo darbo nejaustø, bet ga-lëtø pasidþiaugti sklandþiais rengi-niais. Man atrodo, kad ðià uþduotámûsø organizacinis komitetas ávykdë.

Juk taip formuojame irsavo ávaizdá

Pagerbdami Ignotà Domeikà, jo at-minimà mes kartu formuojame ir savomokslo bei kultûros ávaizdá, tarsi ið nau-

Keliø daug, tik reikia juos rastiSu Mokslo Lietuva bendrauja ir á klausimus atsako Lietuvos Respublikos ðvietimo ir mokslo vi-

ceministras RIMANTAS VAITKUS, organizacinio komiteto Ignoto Domeikos 200-osioms gimimo me-tinëms paminëti pirmininko pavaduotojas.

jo prisilieèiame ir paþadi-name savo istorines ðak-nis. Ar sugebame pada-ryti taip, jog visa tai ágytøir tarptautiná skambesá?

Jau buvau uþsimi-næs ir tà patá kalbëjau or-ganizacinio komitetoposëdyje, jog reikëjo pa-bandyti pritraukti kokánors pasauliná renginá,pvz., tarptautinæ geolo-gø konferencijà, kuri bû-tø skirta I. Domeikos ju-biliejui. Nepavyko pada-ryti. Didelæ konferenci-jà organizavo baltarusiai.Gausûs renginiai, kurieapëmë Lenkijà, Lietuvà,Baltarusijà, pasiekë Pa-ryþiø, pagaliau ir Èilëjeðiais metais vykstantysrenginiai vis dëlto ágyjatarptautiná skambesá, pra-turtina tarptautinius Ig-noto Domeikos metus.

Ðtai kas mums ypaèsvarbu: þymaus moksli-ninko jubiliejus, jo var-das suvienijo daugelioðaliø ir mokslininkø pa-stangas. Kad ir iðleistoji Lietuvoje kny-ga Ignotas Domeika 1802�1889: ji tam-pa aktuali, nes á jà sudëta ávairiapusëmokslininko gyvenimo bei veiklos átakaávairiø ðaliø mokslui. Tai didþiulæ iðlie-kamàjà vertæ turintis veikalas. Kartu suLenkijos ir Èilës tyrinëtojø padarytaisdarbais ði knyga uþpildo labai reikðmin-gà niðà � atskleidþia pasauliui kiek ma-þiau þinomà Vilniaus laikotarpio, lietu-

viðkojo periodo I. Domeikos veiklà. Lie-tuvoje gyvendamas I. Domeika augo,brendo kaip asmenybë ir ne ðià valia bu-vo priverstas savo ðalá apleisti.

Kiti Vilniuje bei uþsienyje vykæ ren-giniai, kuriuose dalyvavo Lietuvos atsto-vai, taip pat tampa reikðmingais mûsøtarptautinio bendradarbiavimo faktais.Antai UNESCO paroda Paryþiuje, kurdalyvavo kelios valstybës, parodë, kad su-gebame susikalbëti, rasti mûsø ðalis vie-nijantá dalykà. Tai buvo bendras projek-tas, kurá kuravo LR nepaprastoji ir ága-liotoji ambasadorë, buvusi LR nuolati-në atstovë prie UNESCO amþinà atilsáUgnë Karvelis. Tai, kad UNESCO bûs-tinëje Paryþiuje, kur sunku prasispraus-ti su savo ðalies interesais, minint I. Do-meikos 200-øjø gimimo metiniø sukaktádalyvavo Lietuva, yra juk kartu ir mûsøvalstybës vardo aktualinimas ir aukðtini-mas tarptautiniu mastu.

Kai stinga laiko

Kokios prieþastys vis dëlto sukliudëorganizuoti tarptautinæ mokslinæ geolo-gijai skirtà konferencijà, jeigu ir ðioje Vil-

niaus I. Domeikai skirtoje konferencijo-je praneðimus skaitë daug Lietuvos geo-logø: Juozas Paðkevièius, Gediminas Mo-tuza, Algirdas Gaigalas, Valentinas Bal-trûnas ir kiti?

Ið esmës tai tarptautinë konferen-cija, skirta Ignoto Domeikos pavelduianalizuoti, bet labiau mokslo istorijosrenginys. Didelei tarptautinei geologøkonferencijai organizuoti paprasèiau-siai pristigo laiko, nes tokios konferen-cijos planuojamos keleri metai á prieká.

O I. Domeikos vardas pasaulyjeskamba. Nors Lietuvoje ir buvo pri-mirðtas, taèiau Vilniaus universitetoistorijoje neapeitas. Nuo 1979 m., kaiUniversitetas minëjo savo 400 metøjubiliejø, I. Domeikai, kaip vienam þy-miausiø ðio Universiteto auklëtiniø,senuosiuose rûmuose buvo ámûrytaatminimo lenta. Tiesa, toje lentoje ne-teisingai nurodyti I. Domeikos gimi-mo metai � 1801-ieji. Ði klaida atsira-do dël to, kad 1816 m. studijuoti á Vil-niaus universitetà atvykæs keturiolik-metis Ignotas Domeika save vienaismetais �pasendino�, antraip nebûtøturëjæs teisës pradëti studijø. Bet ku-riuo atveju klaidingà gimimo datà rei-këtø iðtaisyti.

Artëja Vilniausuniversiteto 425 metø

sukaktisKo mus pamokë ðie jubiliejiniai Ig-

noto Domeikos metai?Pirmiausia, jog nepelnytai pamirð-

tame savo didþias asmenybes, kuriosgimë, augo, formavosi istorinës Lietu-vos þemëje. Vilniaus universiteto vaid-muo tuo laikotarpiu, ypaè nuo XVIIIa. pabaigos iki uþdarymo 1832 m., bu-vo didþiulis. Artëjanti Vilniaus univer-siteto 425 metø sukaktis, kurià minësi-me 2004 m., turëtø bûti kitas labaireikðmingas mûsø mokslo ávertinimoetapas. Jau dabar pradëjome tartis suVilniaus universiteto vadovais, kad ði-tà jubiliejø reikëtø tikrai deramai pa-minëti. Mums duota istorinë galimybëtai padaryti. Turëtume ðios progos ne-praleisti, svarbu, kad jubiliejus atsispin-dëtø monetose, paðto þenkluose, tarp-tautinëmis konferencijomis ir

Nukelta á 19 p.

kurie aukðtus reikalavimus kelia tikkitiems, bet ne sau. Kyla didelëabejonë, ar lengvai tokia asmeny-bë pritaptø mûsø dabartiniamepasaulyje.

Pasaulio turtai jonesuvi l iojo

Ignoto Domeikos laiðke, raðy-tame 1872 m. ið Santjago draugui,yra þodþiai: Jokie naujojo pasaulioturtai, kuriø man niekada nereikëjo,jo nuostabus dangus ir kalnai, vieti-niø þmoniø draugiðkumas, nuopel-nai, ramus gyvenimas, perteklius, netgimano þmonos kapas nesustabdytømanæs, jei tik turëèiau galimybæ ið-trûkti per Atlantà ir pabûti ðalia Jûsø,su Jumis ir nors dienà prieð mirtá pa-þvelgti á mûsø Gimtàjà Þemæ, kuritraukia mane su ta paèia meile�

Ðiuo vienu sakiniu, kuris tapoir knygos Ignotas Domeika 1802�1889 epigrafu, pasakyta tiek daug,kad jam iðnagrinëti, ko gero, ga-lëtø bûti skirta iðtisa studija. Ðiøeiluèiø autoriui tame laiðko drau-gui sakinyje pasiekta toks morali-niø principø ir gilaus jausmo kon-centratas, tokia þodþio ir mintiesdermë, pasaulio suvokimo pilnat-vë, su kuria susiduriame nebentskaitydami nerimuotos Rytø po-ezijos eilutes. Istorinës Lietuvossûnø iðvystame tarp idealaus irmaterialaus pasaulio vertybiø, kurjo pasirinkimas aiðkus ir ðviesuskaip Èilës dangus, netemdomasmenkiausio abejonës debesëlio.Nuopelnai, atneðæ jam sotø, ma-terialiai uþtikrintà gyvenimà, netpertekliø, ðios materialaus pasau-lio grandinës mokslininko ir pat-rioto negali pririðti prie jokio þe-mës lopo, net jeigu tai bûtø ir ro-jus þemëje. Tëvynës trauka nepa-lyginamai stipresnë. Kad ir kokiedideli bûtø tie naujojo pasaulioturtai, bet skirtingai nuo dauge-lio kitø, á ðià oikumenà atsibogi-nusiø, mûsø tëvynainis á tà pasau-lio kraðtà atvyko juk ne turtø su-

viliotas. Atvyko, kaip pats ið pra-dþiø manë, 6 metams, nes Sena-jame þemyne neturëjo uþtikrintosdarbo vietos, buvo Tëvynës nete-kæs emigrantas, o Èilë jam galëjopasiûlyti darbà, ten jautësi reika-lingas, savo þinias galëjo atiduotitos ðalies jaunimui, galëjo tyrinë-ti dar pakankamai neiðtirtas tokraðto gamtos vertybes ir vietosgyventojus. Paties akademinio gy-venimo buvo ásuktas á Èilës ðviet-imo ir mokslo sistemos reformossûkurius, nes jam, Vilniaus uni-versiteto ir Paryþiaus kalnakasy-bos mokyklos auklëtiniui, perne-lyg skaudu buvo matyti, kaip ne-tikusiai ta ðvietimo ir aukðtojomokslo sistema ðalyje funkcio-nuoja.

Visà gyvenimà ëjoVilniaus filomatø keliu

Nebus perdëta pasakius, kadvisà savo gyvenimà I. Domeika va-dovavosi tais principais, kuriuossavyje ugdë bei puoselëjo ir kiti jobièiuliai, Vilniaus filomatai � Ado-mas Mickevièius, Tomas Zanas,Jonas Èeèiotas, Juozapas Jeþov-skis, Pranciðkus Jeronimas Malev-skis, Janas Sobolevskis, AnuprasPetraðkevièius, Juozapas Kovalev-skis ir kiti. Tai buvo talentingiausiVilniaus universiteto studentai,kurie savo gyvenimo tikslu iðkëlëtarnavimo visuomenei ir tëvyneiidealus. Tautiðkumo (suprasto is-toriðkai), patriotizmo, aukðtos do-rovës siekis, tëvynës laisvë ir josgerovë � ðtai tie jaunø þmoniø ide-alai, kuriø siekti turëjo padëtimokslas. Taigi mokslas filomatamsbuvo neatsiejamas nuo iðvardytøidealø. Lygiai taip pat ir IgnotuiDomeikai, kuris jaunystës idea-lams ir filomatø vertybëms liko ið-tikimas visà gyvenimà ir ðiø jo nuo-statø, virtusiø savastimi, negalëjopakeisti nei laikas, nei milþiniðkasgeografinis atstumas, skyræs já nuoTëvynës.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Vilniaus universiteto bibliotekos rankraðtyno darbuotoja Aliucija Orentaitë, Geologijos irgeografijos instituto vyriausiasis mokslinis bendradarbis habil. dr. Valentinas Baltrûnas ir

Lietuvos istorijos instituto darbuotoja dr. Reda Griðkaitë po konferencijos vakaronës metu

Spaudos konferencijos metu apie I. Domeikaiskirtuosius renginius pasakoja vieðnia ið Australijosponia Paz Domeyko, Vilniaus universiteto rektorius

akad. Benediktas Juodka ir LR ðvietimo ir moksloviceministras dr. Rimantas Vaitkus

Alpinistas ir keliautojas, ekspedicijos á Èilæ Domeikos keliais sumanytojas irorganizatorius Vladas Vitkauskas parodos metu Lietuvos nacionaliniame muziejuje

dalijasi ekspedicijos áspûdþiais

12 2002 m. spalio 24 d. Nr. 18 (264)

lietuviðkà dvasià � tai svarbiausia.Ðtai kodël V. Landsbergiui, kai at-

ëjo 1988-ieji metai ir buvo kuriamasLietuvos persitvarkymo sàjûdis, nerei-këjo atsiversti, muðti sau á krûtinæ iratgailauti. Laisvam þmogui pasikeitu-siomis aplinkybëmis nebuvo jokio rei-kalo keistis � jis galëjo iðlikti paèiu sa-vimi. Jeigu ir buvo kokie taktiniai þai-dimai, tai veikiau þodiniai, kadangi in-telektinis pasiprieðinimas egzistavo vi-sà laikà ir jis subrandino á Sàjûdá vë-liau atëjusias asmenybes.

Tikrasis Lietuviø kultûrosreprezentantas

Apie prof. V. Landsbergá kalbëjote irjá vertinote kaip vienà ið saviðkiø, t. y. ben-dramintá. Ir staiga 1988-ieji, profesoriustapo Lietuvos persitvarkymo sàjûdþio ly-deriu. Vienas ið jûsø jau atsidûrë priekyje,o 1990 m. tapo ir Lietuvos RespublikosAukðèiausiosios Tarybos-AtkuriamojoSeimo pirmininku, t. y. faktiðkuoju valsty-bës vadovu. Ar þinant lietuviðkojo charak-terio ypatumus to jau nebuvo per daug, arbuvæ bendraminèiai staiga netapo didþiau-siais ir negailestingiausiais kritikais?

Tuo metu visi jautëmës Lietuvospilieèiai, nors oficialiai ir turëjometarybinius pasus. Tiesa, V. Landsber-gis man dar 1988 m. ið Vaðingtono,lankydamasis JAV, atveþë Stasio Lo-zoraièio pasiraðytàjá Lietuvos Res-publikos pasà.

Tapæs politiku, eidamas LR Seimopirmininko pareigas kartais gal ir ne-iðvengdavo tam tikrø klaidø. Pirmiau-sia gal susikûrë sau ne paèià geriausiàaplinkà, pasitikëjo ne tais þmonëmis.

Man V. Landsbergis yra tikras vi-suomenininko kultûrininko pavyzdys.Jis nepailsdavo dalyvauti ávairiausio-se akcijose, buvo kupinas ávairiø idë-jø. Tai ryðki asmenybë ir kai Nepri-klausomybæ paskelbusiai Lietuvai at-ëjo kritiðkas laikotarpis V. Landsber-giui, manau, niekada nebuvo kilusiosnë menkiausios abejonës.

Manau, kad toli graþu dar neáver-tinti V. Landsbergio nuopelnai propa-guojant lietuviø kultûrà. Profesoriusniekada neslëpë, kad jis yra kultûrinin-kas. Net ir bûdamas politikas á uþsienájis vykdavo su lietuviðkàja kultûra. Pa-tinka kam ar nepatinka, bet jis skaity-davo paskaitas apie M. K. Èiurlioná irgrodavo jo kûrinius. Ne F. Ðopeno arkurio kito kompozitoriaus � tik M. K.Èiurlionio. Todël V. Landsbergá vadinutikru lietuviø kultûros reprezentantu.

Man ne kartà yra tekæ uþsienyjeklausytis ávairiø diskusijø: kai tik kalbaV. Landsbergis, visus pagauna, iðju-

dina jo nepaprastai platus aki-ratis. Nuo konkreèiø politiniø

Laisvam þmoguinëra reikalo keistis

reikalø jis tuojau pat sugeba pereitiprie meno, kultûros, tradicijø, istori-jos, tautos mentaliteto dalykø. Ðioþmogaus erudicija jam leidþia dispo-nuoti labai plaèia kultûrine medþiaga.Tuo paèiu profesorius reprezentuo-ja mûsø kultûrà.

EuropietiðkumasEuropoje tai vertinama?Europai jis yra labai europietið-

kas. Dar daugiau, að net drásèiau pa-sakyti, kad Europoje já supantiemspolitikams nëra paprasta V. Land-sbergiui prilygti iðsilavinimu, erudici-ja. Tad net ir bûnant politiku tæsti kul-tûrininko misijà � tai, ko gero, vienasryðkiausiø ir iðskirtiniø ðios asmeny-bës bruoþø. Tai kultûros þmogus gi-liausia tos sàvokos prasme.

Þinojimas yra ribotas, þmogus persavo gyvenimà gali perskaityti 5 tûkst. kny-gø. Tai riba. O kultûra yra atvira, be sie-nø ir ribø. Gyvendamas kultûroje þmo-gus gali iðgyventi net amþinybës pojûtá.Arba pajusti tà amþinybës dvelksmà pertam tikrus simbolius, iðgyvenimus, jaus-mus. Visa tai duoda kultûra: sakytinë,girdimoji ir regimoji. Senovës indø IX a.traktate Vedantoje apie poezijos prigimtápasakyta, kad þodis be garso poezijoje �niekas. Garsas, raiðka yra svarbiau uþ þo-dá. Tà patá þodá, tà paèià struktûrà gali-ma pasakyti ir iðreikðti daugybe ávairiø bû-dø. Tai ir yra kultûros galia. Jeigu profe-sorius ir pasitrauktø ið politikos, tai mû-sø muzika ir kultûra tik laimëtø, nes pro-fesorius baigs kitus tyrinëjimus, paraðysnaujø knygø.

Jeigu bûtute politikas, o ne Muzi-kos akademijos profesorius, tai pa-klausèiau, kokià átakà Jûsø kolegos

kultûrininko ir meninë prigimtis pada-rë jam kaip politikui?

Man atrodo, kad blogà átakà pro-fesoriaus politinei veiklai padarë tai,kad jis visø pirma yra tyrinëtojas,mokslininkas. Jis viskà daro pats, opolitikas to neturi daryti. Jis turi stum-ti daryti kitus. Imdamasis per didelësatsakomybës tampa atviru ir labai pa-þeidþiamu. Pats save toká padarë, nesvisko imdavosi pats.

Kas vienoje veikloje buvo didelis pri-valumas, tai kitoje�

�tai kitoje atsigræþë prieð patáprofesoriø.

Tai ir yra menininko lemtis. Jûs sa-kote � mokslininko. Bet esmës tai nekei-èia: kûrëjo lemtis politikoje.

Jis yra tikras Lietuvos pilietis, ku-ris nëra abejingas savo ðalies likimui.Jis pats yra Lietuva, nepaprastai aðt-riai ir giliai su ja susitapatinæs. Ðis þmo-gus gali klysti, bet jis negali stovëti ða-lia, jis bûtinai turi bûti ávykiø sûkuryje.

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos de-putatø. Kai kurie Rusijos demokra-tai tuo metu palaikydavo Baltijos ða-liø deputatus, stengësi rasti bendràkalbà ir sprendimus, kad ávykiai ir po-litinë raida bûtø pasukta visos plaèio-sios ðalies demokratizavimo linkme.Su jais mums buvo daug kur pakeliui,bet iki tam tikros ribos. Rusijos de-mokratai, pajutæ, kad norime iðeiti iðTarybø Sàjungos, ðito nelabai norëjosuprasti.

Priekaiðtai, kiek pamenu ið spaudos,paprastai bûdavo tokie: jûs turite galvotiapie bendrà reikalà, visà valstybæ, o nevien apie savo atskiro kiemo interesus.Rusijos demokratai suvokë, kad be Bal-tijos ðaliø deputatø ir demokratø para-mos jø paèiø kova ir visos Rusijos liki-mas bus labai neaiðkus.

Bûta tokios nuomonës, aiðkinta,kad mes esame labai reikalingi ben-dram Rusijos demokratizavimo reika-lui. Vis dëlto net ir demokratai ásivaiz-

davo, kad Baltijos valstybës turi liktiTarybø Sàjungoje. Net kai kurie Rusi-jos disidentai, labai daug nuveikæ, kadtotalitarinëje valstybëje ásigalëtø de-mokratinës idëjos, ir kritikavæ sovie-tinæ santvarkà, taip ir nesugebëjo toslenksèio perþengti. Pasàmonëje visdëlto tvyrojo didþiosios valstybës at-stovø nuostatos.

Ádomiausia, kad tà patá mes gir-dëdavome ir ið Vakarø politikø. Juosgalima suprasti: jie dëjo viltis á M. Gor-baèiovà. Ið Vakarø atvykdavo daugþurnalistø, paskui ir parlamentarø,kurie mus vis perspëdavo pirmiausiarûpintis, kaip sudemokratinti TarybøSàjungà, o demokratinëje valstybëje,jø nuomone, savaime iðsispræs ir visikiti dalykai.

Sàjûdþio komandoje buvopuikus ðachmatininkas

Vertinant ið mûsø laikø atrodytø, kadVakarø politikø poþiûris buvo ribotas.Gal net ribotesnis uþ Rusijos demokratøpoþiûrá?

Su visais jais reikëdavo ginèytis irdaug kà aiðkinti. Vakarø politikai ir þur-nalistai labai daug ko neþinojo, net Ri-bentropo-Molotovo pakto neþinojo.Kai viskà nuðviesdavome, jie gráþæ á sa-vo ðalá dar pasidomëdavo, tada jau jønuomonë keisdavosi. Jeigu ir bûda-vome suprasti, vël pasigirsdavo prie-kaiðtø dël galimo nacionalizmo pavo-jaus. Todël stengëmës labai vengti betkokiø radikalizmo apraiðkø. Kai ku-rie radikalesni politikai Sàjûdþiui vislipdavo ant kulnø. Jie kaltino Sàjûdákonformizmu, prisitaikëliðkumu, gud-riu þaidimu, kuris gali atvesti tik atgalá Tarybø Sàjungà.

Dovydo kovoje prieð Galijotà (1)Bet argi nebûta to gudraus þaidimo?

Juk Sàjûdþio komandoje buvo puikusðachmatininkas. Tikriausiai neneigsite,jog ir Sàjûdis evoliucionavo nuo ûkiskai-tos ir ekonominio savarankiðkumo beikiekvieno savaip tada suprasto suvere-niteto Tarybø Sàjungos sudëtyje. To me-to pati mûsø politikø retorika, programi-nës nuostatos labai keitësi ir bûtent radi-kaliø permainø linkme. Kol visai neiðëjo-me ið Tarybø Sàjungos. Nors ið pradþiøSàjûdþio politikai aiðkiai vengdavo aið-kiau pasisakyti dël tolimesniø savo sie-kiø, stengdavosi aptakiai kalbëti ir dël sie-kio iðeiti ið Tarybø Sàjungos.

Taip, ir visa tai buvo daroma sàmo-ningai. V. Landsbergis ir kiti Sàjûdþiolyderiai puikiausiai suvokë galutiná irsvarbiausià tikslà � nepriklausomosvalstybës atkûrimà. Gal net aiðkiau su-vokë uþ radikalus, kurie manë, kadnereikia �teisiniø þaidimø�, o tiesiogreikalauti nepriklausomybës. Be to,to meto retorikoje buvo daug painia-vos: gal dalinis suverenitetas, gal eko-

nominis savarankiðkumas� Siekis vi-siðkai atkurti valstybës nepriklausomy-bæ teisiniu, politiniu ir ekonominiu bû-du aiðkëjo vis labiau. Rizika taip pat bu-vo akivaizdi. V. Landsbergis suvokë irpagrindiná sieká, ir bûdus, kaip to siek-ti. Svarbiausia � vengti ekscesø, susi-dûrimø, tai galëjo bûti provokuojama.

Vadovo laikysena reiðkëlabai daug

Pauzës prityrusio politiko lûpose ga-li bûti iðkalbingesnës uþ kalbëjimà. Ta-èiau juk negalime teigti, kad tuo metu Lie-tuva turëjo prityrusiø politikø. Tie politi-kai augo ir grûdinosi kartu su gyvenimoávykiais. Matëte daug ávairiø þmoniø, arvisi tuo metu aiðkiai suvokë Lietuvos at-eitá, ar pakako supratimo, kaip tos atei-ties siekti?

To aiðkumo buvo ne itin daug.Daugelis buvo linkæ neskubëti, neer-zinti Kremliaus ir reakcingø jëgø, bû-tø net pasitenkinæ dalinëmis nuolaido-mis. Antai kaimynai latviai ir estai pa-sirinko pusiau nepriklausomybës sie-ká. O Lietuvos Aukðèiausioji Taryba �Atkuriamasis Seimas 1990 m. kovo 11-àjà paskelbë atkuriamà Lietuvos vals-tybingumà. Mums buvo viskas aiðku.

Kur slypi to aiðkumo ðaknys?Kalbant apie mûsø jubiliatà, að

manyèiau, svarbø vaidmená suvaidinoðeimos tradicija. Jubiliato senelis dra-maturgas Gabrielis Landsbergis-Þemkalnis, carizmo laikais atkakliaikovojæs dël lietuviðkos spaudos atgai-vinimo, sprendþiant ið jo prisiminimø,jau tada màstë kaip tikras valstybi-ninkas. Manau, kad ðeimos tradicijosneabejotinai formavo ir labai aiðkiasVytauto Landsbergio nuostatas.

Kaip kultûros istorikas, jis suvokë netik kultûros raiðkos ar meno stiliø raidà,bet buvo gerai susipaþinæs ir su Lietuvosvalstybingumo siekiais bei jø ágyvendinimu.

Negalëèiau nuneigti. Kai buvorengiami Kovo 11-osios dokumen-tai ir Nepriklausomybës paskelbimoscenarijus, taip pat buvo labaikruopðèiai apgalvojama, kà koks sa-kinys, þodis ar veiksmas gali reikðti,kaip gali bûti interpretuota ir kokiasgali sukelti pasekmes. Buvo konsul-tuojamasi ir su gerais tarptautinësteisës þinovais, skambinta ir tartasiir su amþinà atilsá Lietuvos ambasa-dos Vaðingtone vadovu Stasiu Lo-zoraièiu. Buvo viskas daroma, kadbet koks neatsargus þingsnis netu-rëtø tragiðkø pasekmiø, kurios bu-vo Tbilisyje ir Baku.

Po Kovo 11-osios, kai prasidëjoitin �karðtos� dienos, svarstëme: jei-gu iðgyvensime pirmàsias deðimtdienø, tai ir toliau gyvensime. Buvogrësmingas laikas, siautëjo omoni-

ninkai, kurie sumuðdavo mûsø mui-tininkus, su niekuo nesiskaitydavo.Átampa buvo nepaprastai didelë,ypaè nuo tragiðkøjø 1991-øjø sausioávykiø iki rugpjûèio pabaigos, kaiMaskvoje pralaimëjo kraðtutiniø ko-munistø puèas.

Tuo laikotarpiu V. Landsbergio,kaip Lietuvos Respublikos Aukðèiau-siosios Tarybos pirmininko, pirmojoasmens valstybëje, uþsienyje vadintoir vadinamo prezidentu, laikysena,vaidmuo, supratimas ir valingumasreiðkë nepaprastai daug.

Ávykiø eiga patvirtindavoteisumà

Tam tikro pobûdþio lietuviðkojespaudoje profesoriui buvo metami kalti-nimai, esà jo pernelyg kieta, nediploma-tiðka laikysena 1991 m. sausio dienomisnepriklausomybës reikalui tik pakenku-si, kadangi nepadëjo iðvengti aukø. Jûs,tø ávykiø ne tik liudininkas, bet ir tiesiogi-nis dalyvis, buvote net tam tikra prasmeprofesoriaus deðinioji ranka. Kà galëtu-te á tuos priekaiðtus atsakyti?

Visiðkai nepamatuoti kaltinimai.Visø tø ávykiø reþisûra ir potekstë në-ra visiðkai aiðki iki ðiol. Man akivaizdu,kad visà vëlesnæ ávykiø sekà nulëmëKovo 11-osios Aktas. Gal þodinëje po-lemikoje, diplomatijoje kai kà ir buvogalima pasakyti minkðèiau, santûriau,bet ðitai nieko nebûtø lëmæ.

Galima prisiminti, kaip uþsieniodiplomatai, parlamentarai ir politikaikartais pasakydavo tokià pastabà: gir-di, V. Landsbergis kartais galëtø bûtine toks aðtrus, gal kartais praverstøir diplomatiðkiau pasisakyti. Tokiønuomoniø man yra tekæ girdëti ne

Atkelta ið 9 p.

Atkelta ið 9 p.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

XI pasaulio lietuviø mokslo ir kûrybos simpoziumo renginius spaudos konferencijoje pristato tuometinis Vilniaus arkivyskupasmetropolitas dr. Audrys Juozas Baèkis, Lietuvos mokslininkø sàjungos pirmininkas dr. Vygintas Gontis, Simpoziumo tarybos

pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis ir Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Kæstutis Makariûnas (2000 m. birþelio 21 d.)

Dvi kadencijas buvæs Lietuvos mokslininkø sàjungos pirmininku prof. Kazimieras Pyragasglaudþiai bendradarbiavo su tuometiniu LR Seimo pirmininku prof. Vytautu Landsbergiu

2002 m. spalio 24 d. Nr. 18 (264) 13kartà. Vis dëlto tie V. Landsbergio pa-sakymai buvo labai tikslûs ir ilgainiuivis vien paaiðkëdavo, kad jis nieko ne-reikalingo nebûdavo pasakæs. Visa ávy-kiø eiga tik patvirtindavo jo teisumà.

Taèiau tikriausiai sutiksite, kad yrair tam tikras politesas, áprastos diplo-matinio ir kitokio bendravimo formos.Áprastame to meto sovietø politiniamekalbëjime, kuriame nestigo demagogijos,tenka pripaþinti, V. Landsbergio diplo-matija buvo visiðkai naujas, neáprastas,daug kà ðokiruojantis reiðkinys. Krem-liaus nomenklatûra, gorbaèiovinë aplin-ka taip sutrikdavo, kad mûsø profeso-riaus teiginiams atremti nerasdavo ar-gumentø. Jau nekalbu apie tuometinioTSRS gynybos ministro Jazovo ar Vil-niaus Ðiaurës miestelyje dislokuotos di-vizijos vado Uskopèiko apgailëtinus re-torinius pasaþus� Ið tiesø tai buvo vi-sai kito politinio kalbëjimo pasiuntinys.

Taèiau ðitie dalykai pasiteisino.Atsimenu keletà derybø su TarybøSàjungos vadovybe epizodø, jau poKovo 11-osios. Tø derybø ilgai siekë-me, bet ana pusë nesileido á kalbas.Galop vis dëlto derybos prasidëjo.Teko vaþinëti á Maskvà. Tarybø Sàjun-gos delegacijai vadovavo tuometinisTSRS Ministrø Tarybos pirmininkasNikolajus Ryþkovas, sëdëjo ministraiir visa plejada veikëjø. Bûdavo sunkususitarti, kaip kà vadinti, vykdavo tik-ra kova dël terminø, teiginiø. Po die-nos posëdþio paprastai bûdavo su-raðomas protokolas, apibûdinantistai, apie kà buvo kalbëta. Kita pusësiûlydavo savo variantus. Tada V. Land-sbergis imdavo aiðkintis, kà kuri sàvo-ka ar mintis reiðkia ar galëtø reikðti,rasdavo iðkraipymø ir dviprasmybiø.Daug kà tekdavo taisyti ir performu-luoti. Ið pradþiø mums norëta pri-mesti poþiûrá, kad derybos tëra tamtikras santykiø aiðkinimasis tarp�centro� ir regiono dël tam tikrø ûki-niø, administraciniø ar kultûriniø da-lykø, taigi Tarybø Sàjungos viduje, one tarp dviejø valstybiø. Po V. Lands-bergio analizës oponuojanèioji pusëlikdavo gerokai pasimetusi, turëda-vo daryti nuolaidø.

Sunkios, bet profesoriaus VytautoLandsbergio biografijoje, ko gero, joveiklos apogëjus. Bûtent ðis laikotarpis.

Tai iðties buvo lemiamas mûsøvalstybingumui laikotarpis. Tuo me-tu V. Landsbergis ir tarptautiniumastu ágijo reikðmingo politinio vei-këjo, naujo tipo veikëjo reputacijà.Ir ta reputacija nepamirðta ligi ðiol.

Susidaro áspûdis, kad Vakaruoseprof. V. Landsbergio autoritetas net di-desnis negu Tëvynëje.

Ne kartà man yra tekæ EuroposTarybos Parlamentinëje Asamblëjoje irkitur kalbëti su ávairiø ðaliø politikais,diplomatais. Iðsikalbëjus daþnai manæsklausdavo: kaip gyvena Landsbergis? Pa-stebëdavau, kad ðio mûsø lyderio mo-ralinis ir politinis autoritetas Vakarø ða-lyse yra nepaprastai aukðtas. Vis dëltojis vadovavo maþai ðaliai, kuri pakilo álaisvës kovà prieð milþiniðkà jëgà. Ne-svyravo, nenusileido, o tie aðtresni pa-sisakymai, kurie kitus tuo metu galstebino ar net ðokiravo, jau seniai pa-mirðti arba pasirodë esà teisingi. Ben-dras V. Landsbergio asmenybës ávaiz-dis Vakaruose nekelia abejoniø. Þiû-rint ið laiko perspektyvos jo vaidmuoyra istorinis. Lietuva pirmoji þengë ne-priklausomybës keliu, o paskui jà pra-sidëjo, M. Gorbaèiovo þodþiais tariant,respublikø suverenitetø paradas, ið ku-rio netrukus iðaugo nepriklausomosvalstybës.

Profesoriaus Vytauto Landsber-gio vaidmuo tuose procesuose yranepaprastai reikðmingas visos Euro-pos mastu.

Bus daugiau

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

buvo iðties sudëtinga: pereiti ið bu-vusios studijø sistemos á visiðkai nau-jà, be to, reikëjo reformuoti visasideologizuotas visuomeniniø moks-lø katedras ir pan. Tas darbas buvopadarytas labai korektiðkai.

Todël galiu patvirtinti, kad perpastaruosius 40 metø rektoriø po-stus uþëmë labai aukðto lygio moks-lininkai, tikri intelektualai ir moks-lo organizatoriai.

Paveldas neprastasTad koká paveldà, gerbiamasis

Rektoriau, ðiandien gaunate?Visai neprastà paveldà. Tiesa,

Vilniaus universitete beveik 3 me-tus nebuvo rektoriaus � tai labainegerai. Kai esi laikinas rektorius,tai juk neþinai, ar bûsi laikinas më-nesá, du ar tris. Iðëjo taip, kad ma-no laikinas rektoriaus darbas tæ-sësi pastaruosius 1,5 metø. Su-prantama, kad visà tà laikà bentkiek ryþtingesniø sprendimø nebu-vo imtasi. Kita vertus, juk ir tuometu Universitetui vadovavo ne iðdangaus nukritæ þmonës.

Ið pirmtakø perëmëme visa, kas geriausia

Ar galima teigti, kad su naujaiiðrinktu rektoriumi á Vilniaus uni-versitetà ateina ryþtingø permainømetas?

Matote, universitetas nëra

maþa kontora, kur atëjus naujamdirektoriui imamos perstatinëtikëdës ir kyla didelis sujudimas.Vilniaus universitetas yra perðimtmeèius susiklosèiusi instituci-ja su savo tradicijomis. Nemanau,kad vaikymai ir grieþtas kalbëjimasvestø á gera. Manau, kad reikiaviskà perþiûrëti be didelës skuboskartu su naujuoju UniversitetoSenato pirmininku, Filosofijos fa-kulteto Politologijos katedros ve-dëju prof. Vygintu Broniumi Pði-bilskiu bei fakultetø dekanais.Bandysime aptarti, kokiø priemo-niø pagerinti Universiteto veiklaireiktø imtis.

Kaip suderintiprieðtaras

Ar ámanoma bûtø suderinti dvi to-kias sàvokas: senas, bet verþlus Uni-versitetas?

Þinote, labai gerai verþtis, kaikiðenës pilnos. Galime fantazuotiiki valiai, bet jeigu gausime kaip ligiðiol � tik algoms, tai visas verþlumaslabai greitai iðblësta.

Kiek finansavimo dydis gali pri-

Atkelta ið 1 p.

VYTAUTO DIDÞIOJOUNIVERSITETAS

praneða, kad 2002 m. lapkrièio 25 d. 13 val. VDU CR Maþojoje salëje(Daukanto g. 28, Kaunas) bus ginama VISVALDO LEGKAUSKO dak-taro disertacija tema �SOCIALINËS MOTYVACIJOS VEIKSNIAI FOR-MUOJANTIS TIKSLO SIEKIMO GRUPËS NARIO SAVIMONEI� (so-cialiniai mokslai, psichologija, 06 S).

Doktorantûros komitetas:pirmininkas � doc. dr. Vaclovas MARTIÐIUS (Vytauto Didþiojo uni-

versitetas, socialiniai mokslai, psichologija, 06 S).

Nariai:prof. habil. dr. Vytautas GUDONIS (Ðiauliø universitetas, socialiniai

mokslai, psichologija, 06 S);prof. habil. dr. Romanas PLEÈKAITIS (Kultûros, filosofijos ir me-

no institutas, humanitariniai mokslai, filosofija, 01 H);prof. Ph. D. Justinas PIKÛNAS (Detroito universiteto profesorius

emeritas, Vytauto Didþiojo universitetas, socialiniai mokslai, psicholo-gija, 06 S);

doc. dr. Mindaugas RUGEVIÈIUS (Klaipëdos universitetas, socia-liniai mokslai, psichologija, 06 S).

Oponentai:prof. habil. dr. Vytis VYLIÛNAS (Vytauto Didþiojo universitetas, so-

cialiniai mokslai, psichologija, 06 S);doc. dr. Laima RUIBYTË (Kauno technologijos universitetas, so-

cialiniai mokslai, psichologija, 06 S).

Su daktaro disertacija galima susipaþinti Lietuvos nacionalinëjeM. Maþvydo, Vytauto Didþiojo universiteto ir Klaipëdos universitetobibliotekose.

Rektorius

klausyti nuo rektoriaus pastangø ir su-gebëjimø?

Jis pirmiausia priklausys nuoLR Seimo poþiûrio á ðalies aukð-tàjá mokslà. Aiðku, reikës aktyviaudirbti su Seimo nariais, mëgintijiems árodyti, kas yra Vilniaus uni-versitetas.

Esu ásitikinæs, ne kartà tvirti-nau ir dar kartà pasakysiu, kadVilniaus universitetas yra ðiek tiekkitoks negu likusios 14 ðalies aukð-tøjø mokyklø. Ir ne tik savo istori-ja, bet ir mokslo lygiu. Todël ma-nau, kad skirstant pinigus, o juosdabar aukðtosioms mokyklomsskirstys Seimas, á mûsø senosiosAlma mater specifikà vis dëlto reiktøatsiþvelgti. O tas iðskirtinumas sie-jasi su istorija, mokslo lygiu, stu-dentø skaièiumi ir t. t. Seimas tu-rëtø ávertinti kiekvienos aukðtosiosmokyklos mokslo lygá ir atsiþvelgtiskirstydamas biudþetà. Aiðku, tamreikia uþsiimti ir tam tikru lobizmu,kuris juk gyvuoja visame pasauly-je. Dirbsime ir mes.

Sëkmës Jums, Rektoriau.

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Akad. Benediktas Juodka ir kiti Vilniaus universiteto Senato nariai posëdyje prieð balsavimà

Kitas pretendentas á rektoriaus pareigas Matematikos ir informatikos fakultetodekanas prof. Feliksas Ivanauskas prieð balsavimà sëdëjo ðalia Fizikos fakulteto

dekano doc. Gintaro Dikèiaus

Aistros atlëgo � Vilniaus universiteto rektoriumi iðrinktas akad. Benediktas Juodka

14 2002 m. spalio 24 d. Nr. 18 (264)

Man teko dalyvauti pasaulyjevykusiame �elektronikos kare� (1)

Kas paprastai dominamûsø tautieèio

paðnekovus Lietuvoje

Manau, kad esu ásigilinæs á Lie-tuvos gyvenimà: dëstau Lietuvos ka-ro akademijoje vieðàjà administra-cijà anglø kalba magistrantø klasei,esu Puslaidininkiø fizikos institutopatarëjas, dalyvauju ávairiose visuo-meninëse organizacijoje, esu Balti-jos instituto direktorius. Bet kai tikað þurnalistams pradedu pasakotiapie savo gyvenimo ir mokslinësveiklos odisëjà, apimanèià kosmi-nius reikalus arba oreivystæ, jie kaþ-kodël nesusidomi, nes ið manæs ði-to gal ir nelaukia. Su manimi nori-ma kalbëti apie politikà, karybà, mu-zikà (mat esu �vagneristas�, labaiásigilinæs á kompozitoriaus Richar-do Vagnerio kûrybà, tad esu laiko-mas ðios srities net savotiðku eks-pertu mëgëju). Taèiau didelë manogyvenimo dalis praëjo dirbant sukosmoso tyrimais susijusá ir oreivys-tës darbà. Deja, ði labai svarbi ma-no gyvenimo ir veiklos sritis kaþko-dël praslysta, þmoniø nesudominair man tikrai sunku bûtø pasakyti ko-dël. Gal dël to, kad daug kas tosesrityse dar ir dabar áslaptinta.

Matyt, þmonës paprastai linkæklausytis to, kà nori girdëti, kitame gir-

dëdami save patá. Vadinasi, nepasiren-gæ iðgirsti naujienø. �Vagneristams� ne-kalbëkite apie politikà, politikams �apie muzikà, o vieniems ir kitiems ne-ádomu oreivystë ir kosmosas.

Jiems nekalbëkite apie techno-logijà, o juk dabartiniame pasaulyjevyksta technologinë revoliucija � netik karyboje, bet ir kone visose gyve-nimo srityse. Technologijø paþangavyksta nepaprastai greitai ir tiesiogverèia kurti naujas strategijas, o ðiossavo ruoþtu skatina naujø techno-logijø atsiradimà ir plëtrà. Taigi ávai-riapusë sàveika.

Ið kur trauka priemuzikos

Vis dëlto prieð kalbëdami apie kary-bos dalykus neapeikime ir Richardo Vag-nerio. Ið kur ðis potraukis prie muzikos?

Gal kad tëvelis mane dar jaunàberniokà nuvedë á Kauno operà pa-sigroþëti R. Vagnerio opera Loheng-rin, kuri buvo þavingai pastatyta. Jo-je dainavo Kipras Petrauskas ir An-tanina Dambrauskaitë. Atsimenu ligðiolei. Taip pat J. Jablonskio mokyk-loje, jau okupacijos laikais, IV sky-riaus mokytoja Valeikienë mus labaiskatino lankyti operà, apskritai te-atrà ir klausytis muzikos. Sakydavo,kad geriau vietoj pietø nueis á teat-rà ar koncertà.

Iki 1944 m. buvau paprastasKauno vaikinas, kuriam teko moky-tis Saulës gimnazijoje bei Kaunokonservatorijoje, beje, pas prof. StasáVainiûnà. Konservatorijos studentaigaudavo kontramarkes, tad nemo-kamai galëdavo þiûrëti teatre operosspektaklius, tiesa, tai buvo stovimosvietos. Atsimenu Kipro Petrausko,Vincës Jonuðkaitës, AntaninosDambrauskaitës, Vladislavos Grigai-tienës, Alekso Kutkaus geriausiaspartijas ir spektaklius. Manau, aiðku,ið kur mano potraukis prie muzikos.

Kuo Jums artima Richardo Vagne-rio muzika? Deja, bræstant mano am-þiaus kartai ðio kompozitoriaus muzi-kos mûsø mokytojai negalëjo laisvaipropaguoti, nes tai galëjo bûti supras-ta kaip tarybiniam þmogui svetimo me-no ir ideologijos skleidimas. Ðiandienjuokingai skamba ir kas to nepergyve-no vargu ar supras. Uþtat visam gyve-nimui ástrigo, kaip mus, Trakø mokyk-los internato moksleivius, auklëtojaApolonija Paurienë, jau amþinà atilsá,mokë klausytis Liudviko van Bethove-no Penktosios simfonijos ar PiotroÈaikovskio Antrojo koncerto fortepi-jonui su orkestru arba kaip su vokie-èiø kalbos mokytoju ir klasës auklëto-ju Vytautu Januðkevièiumi klausëmësP. Èaikovskio Italiðkojo kaprièo. Tiedalykai neblësta ir metams bëgant, to-dël gerai Jus suprantu, þinau, kà reið-kia vaikystës ir jaunystës áspûdþiai.

R. Vagneris, trumpai tariant,man patinka dël jo muzikiniø dra-mø (operø) turinio, kur muzikaglaudþiai susijusi su dainuojamu þo-dþiu kiekvienoje libreto eilutëje ir suveiksmu scenoje. Klausant R. Vag-nerio neuþtenka þinoti tik bendràturiná � reikia suprasti kiekvienàsmulkmenà, kiekvienà eilutæ, tik ta-da galima suprasti ðá kompozitoriø.Jo operos labai prasmingos, josepuikiai pavaizduotas �pasaulio mo-delis�: gerai subalansuota gërio irblogio kova, heroizmas ir niekðiðku-mas, meilë ir neapykanta, kerðtas iratleidimas. Paprastos þmogiðkosemocijos ágauna kosminæ dimensi-jà, kaþkoká sunkiai nusakomà ryðá suþvaigþdynais, tai tiesiog magiðkas, gi-liai pasàmonæ veikiantis ryðys tarpproto, intuicijos, emocijø ir fizinës

jëgos iðraiðkos. Tai stiprus vynas ir tirð-tas dûmas. Tarp kitko, moterys R.Vagnerio operose yra labai gabios,sumanios ir dràsios, tiesiog herojið-kos, gal net uþ vyrus smarkesnës. Galtodël net ir feministës R. Vagnerionepuola. Jo operos tiesiog reflek-tuoja paties kompozitoriaus dvasi-ná progresà: antai Nybelungo þiedooperose (tetralogijoje) þodis kerðtasfigûruoja apie 100 kartø. O Parsifa-lyje, jo paskutinëje operoje (miste-rijoje), kerðto jau nebëra. Jau vyrau-ja Mitleid, kitaip tariant atjauta, uþuo-jauta, simpatija, o kerðtas dingsta.

Ið kur potraukis ákarybos dalykus

Tada kitas labai panaðus klausi-mas: kaip iðsiugdëte potrauká á kary-bos dalykus?

Vasarodavome Palangoje ir Pa-neriø dvare prie Vievio. Tëtispaþinojo daug kariðkiø, nes buvo sa-vanoris kûrëjas, Vyèio kryþiaus ka-valierius, chirurgas, profesorius, at-sargos karininkas. Beje, Pirmojo pa-saulinio karo metu jam teko kariautiKarpatuose, kur Rusijos 8-ajai ar-mijai vadovavo vienas gabiausiø ge-nerolø Aleksejus Brusilovas. Taiginuo maþumës man teko paþintidaug þymiø Lietuvos karininkø, tarpkuriø buvo ir generolai Vladas Na-gius-Nagevièius, Motiejus Peèiulio-nis, Povilas Plechavièius, Jonas Gal-vydis-Bykauskas (neðdavau jam la-ðinius, áduotus mano tëèio sunkiaiskaro metais), Kazys Tallat Kelpða,Jonas Jurgis Bulota, Jonas Èernius,Mieþelis, pulkininkas inþinieriusStasys Jurgutis, Juozas Graþulis,Vladas Ingelevièius, Ðimoliûnas,plk. ltn. Narcizas Tautvilas, mjr. V.Ðembergas, kapitonas M. Leonaitis

Kas yra ðiuolaikinis karas irnuo ko priklauso jo sëkmë?Kam tenka svarbesnis vaid-muo � holivudiðkajam herojuiRembo, o gal vis dëlto moder-nioms karinëms technologi-joms? Lietuvos karo akademi-jos patarëjas, vieðojo administ-ravimo daktaras ALGIRDASVINCAS KANAUKA, regis, ðiuoklausimu turi labai aiðkià nuo-monæ. Tiesà sakant, apie neávei-kiamojo ir paaugliø kraujà kai-tinanèio Rembo nuotykius suA. V. Kanauka Mokslo Lietuvosredakcijoje iðvis nekalbëjome,kadangi tuo metu në á galvà ne-ðovë. Taèiau vienà holivudið-kojo meno ðedevrà prisiminë-me, kadangi jis tiesiogiai sieja-si su paðnekesio tema. Tai gar-sus kino reþisieriaus DþordþoLuko (George Lucas) kino fil-mas Þvaigþdþiø karai, pasauláapdovanojæs skambia metafo-ra, kuri tapo þinoma, ko gero,kiekvienam planetos gyvento-jui kaip dviejø to meto super-valstybiø, dviejø skirtingø so-cialiniø sistemø prieðstata irþmonijos balansavimo ant be-dugnës kraðto simbolis.

Iðkart pasakysime, kad ðiàmetaforà � þvaigþdþiø karas �mûsø gerbiamas paðnekovaspakenèia gana sunkiai, su iðlygo-mis, nepamirðta tuojau pat pri-minti, kad dr. Edvardui Teleriui(Edward Teller), garsiajam ame-rikieèiø vandenilinës bomboskûrëjui bei Strateginës gynybosiniciatyvos �tëvui� pati ði sàvokaatrodë pernelyg primityvi. A. V.Kanauka buvo E. Telerá susitikæs,turëjo progos bendrauti ir ði gar-senybë pati lietuviui pasakë, kàmano apie tokias sàvokas kaipþvaigþdþiø karai.

A. V. Kanauka 1955�1976 m.tarnavo JAV karo aviacijoje, dir-bo elektroninio karo uþduoèiødirektoriumi strateginiø bombo-neðiø daliniuose, kariniø moks-lø tyrimø institucijose bei tarp-tautiniø ryðiø karininku naujøjøtechnologijø iniciatyvoms Euro-poje. Karo Vietname dalyvis.Nuo 1977 m. dirbo JAV aviacijosir kosminiø sistemø pramonëje.Þinoma, mûsø tautieèioklausime ir apie jo dalyvavimàJAV strateginës gynybos inicia-tyvos bei kosminiø palydovøprogramose.

Prasidëjus Atgimimui ir Lie-tuvai paskelbus nepriklauso-mybæ Algirdas V. Kanauka ási-traukë á Lietuvos nacionaliniosaugumo pagrindø atkûrimoveiklà. Dirbo gynybos ðtabo pa-tarëju, dëstë Lietuvos karo aka-demijoje, parengë pirmàjá mûsøðalyje NATO þodynà, Lietuvosgynybos ir strategijos klausi-

mais paskelbë kelias de-ðimtis straipsniø.

JAV strateginiø oro pajëgø bomboneðis B-52, kuriuo ir mûsø paðnekovui dr. Algirdui Vincui Kanaukai teko skraidyti vykdantmokomàsias ir kovines uþduotis

Algirdas Vincas Kanauka � JAV karoaviacijos pajëgø majoras (1975)

JAV oro asas kapitonas Edward Rickenbacker Pirmojo pasaulinio karo metu. JisA. V. Kanaukai, 1954 m. baigusiam JAV kariná The Citadel koledþà, áteikë diplomà

GYVENIMO ISTORIJA

2002 m. spalio 24 d. Nr. 18 (264) 15ir daugelis kitø. Mano du dëdës �Kostas ir Petras Kanaukos buvoLietuvos aviacijos ir husarø karinin-kai. Gyvenome arti Karo muziejaus,ten kone kasdien buvodavau, tadtarpukario Lietuvos istorija labai gi-liai glûdi mano atmintyje.

Europai degant karougnyje

Deja, tas gyvenimo etapas nutrû-ko 1944 m. liepos mënesá. Mano pas-kutiniai atsiminimai ið Lietuvos � taiGramadzkio (mano tëèio draugo irpaciento) dvaras prie Kybartø. Visgarsiau gaudþiant artilerijai artëjofrontas, reikëjo skubëti trauktis. Ke-liavom per bombarduojamà Vokieti-jà, kurioje kà tik buvo ávykdytas aten-tatas prieð Hitlerá. Patyrëme daug ne-pritekliø, praradome visà savo man-tà, galop prisiglaudëme vienuolyne.Þinau ne ið pasakojimø, kas yra badoðmëkla. Subombarduoti vokieèiømaisto sandëliai buvo vienintelis mû-sø iðsigelbëjimas. Vëliau netoli Kemp-teno miesto, pietø Vokietijoje, stebë-davau oro mûðius, kur vokieèiø reak-tyviniai naikintuvai puldavo amerikie-èiø bomboneðius. Praëjus maþdaug30 metø per lakûnø suvaþiavimà LosAndþele man teko susitikti su vokie-èiø karo lakûnais asais, kurie kovojooro mûðiuose bûtent tame regione irkaip tik tuo metu, kai mes traukëmësper Vokietijà � tai generolai AdolfGalland, Walter Krupinski, Steinhofir kiti. Teko su jais pasikalbëti. Tai bu-vo tikras moment historique.

Karo pabaigos sulaukëme pietøVokietijoje. �Dipukø� lageriai.Skautai, gimnazija, Paryþius. 1947metais grupë skautø ið D. P. (Displa-ced Persons) lagerio gavo progà da-lyvauti Pirmajame pasauliniame po-kario skautø tarptautiniame sàskry-dyje prie Muaison, netoli Paryþiaus.Suvaþiavo 40 000 skautø ið viso pa-saulio, paþinèiø liko visam gyveni-mui. Paskui buvo Amerika. Iðvardi-jau savo gyvenimo epopëjos konesvarbiausius jaunystës metø etapus.

Karo mokslaiO kada ir kaip prasidëjo Jûsø sàly-

tis su karo technologijomis?Daugiau kaip 20 metø praleidau

JAV karo aviacijoje. Bet tai buvo ge-rokai vëliau. 1949 metais Niujorkevël susitikau ankstyvos jaunystësdraugà, bûsimàjá fluksistà Jurgá Ma-èiûnà � mûsø draugystë tæsiasi. Man

buvo 18 metø, pradëjau mokslus Mi-sisipës valstijos koledþe (MississippiState College). Studijavau aeronau-tikos inþinerijà. Dirbau pas garsøjádr. August Raspet, aeronautikosekspertà, verèiau jam ið vokieèiø kal-bos ávairius techninius duomenis irdokumentus. Vargonavau baþnyèio-je. Tarnavau artilerijos rezervistøkursuose. Ten prasidëjo mano kari-në karjera. Nuo to laiko visi manodarbai vienaip ar kitaip susieti su ka-ryba, nors karinæ uniformà ir ne vi-sada tekdavo vilkëti. Taigi manau, kadmano karinë patirtis yra 50 metø.

1951 m. atsidûriau kariniame ko-ledþe � The Citadel, Pietø Karolinosvalstijoje. Kadetø korpuse buvau su-þavëtas apmokymu. Mokyklos credo �

siekti tobulumo lavinant principingusvadus (to achieve excellence in the edu-cation of principled leaders). Koledþoprezidentas � 4 þvaigþdþiø generolasCharles Pelot Summerall, XX a. pra-dþioje kariavæs Boksininkø sukilimeKinijoje. Dar bûdamas leitenantu, ei-damas nakties þvalgybon, prislinkoprie Pekino mûrø ir baltais daþais pa-þymëjo vietas, á kurias jo artileristaitaikësi ðaudydami. Jis Citadelës kariû-nams pasakodavo daug nuotykiø. Taibuvo tikras didvyris, o ypaè mums, ka-ro mokslus studijuojanèiam jaunimui.

Pirmojo pasaulinio karo metugenerolas Charles Pelot Summerallbuvo JAV generolo J. J. Pershing pa-vaduotojas, vëliau JAV kariuome-nës vadas (Army Chief of Staff). Taitikras senøjø riteriø tradicijos atsto-vas, jo pavyzdys jauniems þmonëms

buvo uþkreèiantis, ji sutikti ar turëtiprogà pasikalbëti buvo nepaprastalaimë. Po generolo Ch. P. Summe-rall mirties laikinai vadovavimà TheCitadel koledþui perëmë pulkininkasLouis Shepherd Le Tellier, puikus in-þinierius ir pedagogas, o tuoj pat pojo � generolas Mark Clark, Antrojopasaulinio karo didvyris ir JAV karogubernatorius pokario Austrijoje.

Niekad nepamirðiu absolventøðventës 1954 metais. Joje dalyvavo Ed-dy Rickenbecker � Pirmojo pasauliniokaro JAV oreiviø asas ir JAV uþsienioreikalø ministras (Secretary of State)James Byrnes. Jø prakalbas ir ðiandie-nà prisimenu. Jie kalbëjo mums vi-siems labai aktualia tema, nes kaip tikprieð porà metø JAV prezidentas H.

Trumanas ið vyriausiojo kariuomenësvado pareigø Korëjoje buvo atleidæsgenerolà Douglas MacArthur. Gene-rolo ásitikinimai skyrësi nuo Vaðing-tono politikø reikalavimø, nors nie-kam nekilo abejoniø dël jø sàþiningu-mo. Tie ávykiai sukëlë didþiulá rezo-nansà tarp Amerikos civiliø ir karið-kiø, dël jø buvo labai aðtriai diskutuo-jama, padarë didelæ átakà vëlesniøAmerikos civilinës ir karinës valdþiossantykiø formavimui ir nuostatoms.

Jau karo aviacijostarnyboje

Tai vis aplinka, fonas, kuriame Jûsbrendote kaip karys ir asmenybë. O ka-da prasidëjo Jûsø tikroji tarnyba karoaviacijoje?

Mano tarnyba JAV karo aviacijojeprasidëjo 1955 m. Po ávairiø papildo-mø apmokymø jauniems karininkamsað atsidûriau Havajuose, Hickam orobazëje, prie Honolulu miesto, meteo-rologijos þvalgybos lëktuvø eskadrilëjekaip lëktuvø bei árangos techninës prie-þiûros inþinierius. Tos eskadrilës (su-sidedanèios ið B-29 ir B-50 lëktuvø) mi-sija buvo susekti besiformuojanèiasaudras, uraganus bei taifûnus Ramia-jame vandenyne ir sekti jø raidà. Ta es-kadrilë vëliau tyrë ir þvalgë orà per ato-minius testus Kalëdø (Christmas) sa-lose 1958 m. Teko daug ir átemptai dirb-ti, kai prasidëdavo audrø sezonai Ra-miajame vandenyne. Mûsø eskadrilësdarbuotojai iðtisas paras dirbdavo bepoilsio, bet paskui ilsëdavosi ir atsipa-laiduodavo garsiajame Honolulu mies-to Waikiki paplûdimyje, kur galëdavo-me ligi valiai nardyti Ramiajame van-denyne ir gërëtis fantastiðka gamta.Gyvenau Waikiki pliaþo rajone � ma-þoje trobelëje, kurià nuomojau. Vienàkartà vos netapau lengvu barkûdø uþ-kandþiu: maþdaug pusæ mylios nuokranto barkûdos mëtë savo ikrus, omes su draugu tiesiai á jø tûkstantinækaimenæ ánërëme.

Bus daugiau

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

KAUNO MEDICINOSUNIVERSITETAS

skelbia papildomà priëmimà á biomedicinos srities ðiø krypèiø dieni-nes doktorantûras:

STOMATOLOGIJOS KRYPTISStomatologijos fakultete� Ortopedinës stomatologijos klinikoje � 1 vieta� Terapinës stomatologijos klinikoje � 1 vietaSLAUGOS KRYPTISKardiologijos institute� Kardiologinës reabilitacijos laboratorijoje � 1 vietaPsichofiziologijos ir reabilitacijos institute� Kardiovaskulinës reabilitacijos ir profilaktikos departamente � 1 vieta

Norintys stoti á doktorantûrà per 1 mën. nuo konkurso paskelbimodienos KMU Mokslo skyriui (Kaunas, A. Mickevièiaus g. 9, tel. 32 72 76)pateikia ðiuos dokumentus:

� praðymà rektoriaus vardu dalyvauti konkurse;� gyvenimo apraðymà;� magistro kvalifikacinio laipsnio (aukðtojo mokslo) diplomo ir jo

priedø kopijas;� dviejø mokslininkø rekomendacijas;� savo darbø sàraðà bei jø kopijas, o jeigu tokiø nëra, moksliná refe-

ratà;� specialybës rezidentûros arba specialybës kvalifikacijos paþymà (sto-

jantiems á klinikinæ doktorantûrà).

Mokslo reikalø prorektorë prof. I. Misevièienë

VYTAUTO DIDÞIOJOUNIVERSITETAS

praneða, kad 2002 m. gruodþio 13 d. 14 val. VDU CR posëdþiø salë-je (Daukanto g. 28, Kaunas) bus ginama ALGIRDO ÐABÛNO daktarodisertacija tema �ÁMONIØ KAPITALO STRUKTÛROS FORMAVIMASPEREINAMOJO LAIKOTARPIO EKONOMIKOS ÐALYSE� (sociali-niai mokslai, vadyba ir administravimas, 03 S).

Doktorantûros komitetas:pirmininkas � prof. habil. dr. Antanas BURAÈAS (Vytauto Didþio-

jo universitetas, socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas, 03 S).

Nariai:prof. habil. dr. Eduardas VILKAS (Ekonomikos institutas, sociali-

niai mokslai, ekonomika, 04 S);prof. habil. dr. Aleksandras VASILIAUSKAS (Ekonomikos institu-

tas, socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas, 03 S);ph. D. Joseph P. KAIRYS (Vytauto Didþiojo universitetas, sociali-

niai mokslai, vadyba ir administravimas, 03 S);doc. dr. Valdonë DARÐKUVIENË (Vytauto Didþiojo universitetas,

socialiniai mokslai, ekonomika, 04 S).

Oponentai:prof. habil. dr. Aleksandras RUTKAUSKAS (Vilniaus Gedimino tech-

nikos universitetas, socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas, 03 S);doc. dr. Asta VASILIAUSKAITË (Kauno technologijos universite-

tas, socialiniai mokslai, ekonomika, 04 S).

Su daktaro disertacija galima susipaþinti Lietuvos nacionalinëje M. Maþ-vydo ir Vytauto Didþiojo universiteto bibliotekose.

Rektorius

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJA IRKULTÛROS, FILOSOFIJOS IR MENO INSTITUTAS

praneða, kad 2002 m. spalio 29 d. 15 val. VDA posëdþiø salëje (Vilnius,Maironio g. 6) menotyros mokslo krypties doktorantas STANISLAVASMOSTAUSKIS vieðame doktorantûros komiteto posëdyje gins daktarodisertacijà �MENO IR BEPROTYBËS SANTYKIØ PROBLEMA(KOMPLEKSINË ANALIZË)� (humanitariniai mokslai, menotyra, 03 H).

Doktorantûros komitetas:doktorantûros studijø komiteto pirmininkas � prof. habil. dr. Antanas

ANDRIJAUSKAS (Kultûros, filosofijos ir meno institutas, humanitariniaimokslai, filosofija, 01 H);

Doktorantûros studijø komiteto nariai:prof. habil. dr. Algirdas GAIÞUTIS (Lietuvos mokslø akademija,

humanitariniai mokslai, filosofija, 01 H);prof. habil. dr. Viktorija DAUJOTYTË (Vilniaus universitetas,

humanitariniai mokslai, filologija, 04 H);doc. dr. Alfonsas ANDRIUÐKEVIÈIUS (Vilniaus dailës akademija,

humanitariniai mokslai, menotyra, 03 H);doc. dr. Laima PETRUSEVIÈIÛTË (Asker meno koledþas,

humanitariniai mokslai, menotyra, 03 H).

Oficialûs oponentai:doc. dr. Helmutas ÐABASEVIÈIUS (Kultûros, filosofijos ir meno

institutas, humanitariniai mokslai, menotyra, 03 H);prof. habil. dr. Bronislavas KUZMICKAS (Lietuvos teisës akademija,

humanitariniai mokslai, filosofija, 01 H).

Su S. Mostauskio moksliniu darbu galima susipaþinti Vilniaus dailësakademijos ir Kultûros, filosofijos ir meno instituto bibliotekose.

GEOLOGIJOS IR GEOGRAFIJOS INSTITUTAS

skelbia priëmimo á geologijos krypties (05 P) doktorantûrà konkursà.Praðymai stoti á doktorantûrà pateikiami laikinojo direktoriaus vardu më-

nesá nuo konkurso paskelbimo dienos, pridedant gyvenimo apraðymà, ma-gistro kvalifikacinio laipsnio (aukðtojo mokslo) diplomo ir jo priedø kopijas,dviejø mokslininkø rekomendacijas, savo mokslo darbø sàraðà ir jø kopijas, ojeigu tokiø nëra � moksliná referatà numatomos disertacijos tema.

Geologijos ir geografijos instituto adresas: T. Ðevèenkos g. 13, 2600,Vilnius, tel. 210 46 90.

Laikinasis direktorius

ARCHITEKTÛROS IRSTATYBOS INSTITUTAS

skelbia vieðà konkursà reorganizuotos Statybiniø medþiagø ir kon-strukcijø laboratorijos mokslo darbuotojø etatinëms vietoms uþimti:

vyresniojo mokslo darbuotojo, laboratorijos vedëjo � 1;vyresniojo mokslo darbuotojo (statybiniø medþiagø specialisto) � 1;vyresniojo mokslo darbuotojo (statybiniø konstrukcijø specialisto) � 0,5;jaunesniojo mokslo darbuotojo (statybiniø medþiagø specialisto) � 1;jaunesniojo mokslo darbuotojo (statybiniø konstrukcijø specialisto) � 1.

Dokumentai (praðymas Direktoriaus vardu, mokslo laipsniø diplo-mø ir pedagoginiø mokslo vardø atestatø nuoraðai, mokslinë autobiog-rafija, mokslo darbø sàraðas) priimami mënesá nuo paskelbimo datosadresu: Tunelio g. 60, LT-3035 Kaunas, tel. 35 31 49.

Direktorius

Toks pat � B-29 lëktuvas ant Japonijos numetë atominæ bombà. KarininkasA. V. Kanauka buvo atsakingas uþ ðiø lëktuvø techninæ prieþiûrà (tai buvo pirmas

jo tarnybinis postas)

16 2002 m. spalio 24 d. Nr. 18 (264)

Universiteto Ðiauliuose idëjavieðai paskelbta 1990 m. Dël to kon-ferencijos Ðiauliø universitetas � Þe-maitijos kultûros centras dalyviai krei-pësi á valdþios atstovus, taèiau su-laukta neigiamo atsakymo.

1992 m. dar kartà keliamas uni-versiteto steigimo klausimas: Moks-lo Lietuvoje iðspausdintas Ðiauliø pe-dagoginio instituto rektoriaus A.Gudavièiaus ir Kauno technologijosuniversiteto Ðiauliø fakulteto deka-no V. Lauruèio straipsnis Universi-tetas Ðiauliuose?

1996 m. vyko Lietuvos moksli-ninkø sàjungos ekspertø grupës,nagrinëjusios ÐPI ir KTU Ðiauliø fa-kulteto reorganizavimo klausimus,posëdþiai, parengtas reorganizavi-mo projektas, kurá ekspertø grupëpatvirtino. Klausimas svarstytas Lie-tuvos rektoriø konferencijose,Mokslo taryboje.

1997 m. balandþio 8 d. LR Sei-mas priëmë nutarimà Nuo 1997 m.rugsëjo 1 d. ásteigti Ðiauliø universitetàÐiauliø pedagoginio instituto ir Kau-no technologijos universiteto Ðiauliøpolitechnikos fakulteto pagrindu.

Ëjimas á Universitetà truko be-veik deðimtmetá. ÐPI profesorius A.Gudavièius, kalbëdamas apie ðá lai-kotarpá knygoje Nuo mokytojø insti-

tuto iki Ðiauliø universiteto (1948�1998), iðskyrë tris etapus:

1) 1990 metai, kai prasidëjo re-formos visose srityse, aukðtosiosmokyklos ëmë vadintis universitetais.Ðiauliuose taip pat kilo idëja reorga-nizuoti Institutà á Universitetà. Ak-tyviø þygiø ëmësi prof. V. Bendikas.Buvo organizuota konferencija, ren-giami projektai, vaþiuojama á Vilniø.Taèiau universiteto ásteigti nepavyko.Pasak prof. A. Gudavièiaus, gal ne-buvo aiðkaus plano, dokumentai ne-buvo parengti pagal aiðkius reikala-vimus, net viduje nesusitarta, kaipnaujasis universitetas turëtø vadin-tis (universitetas ar akademija);

2) 1992 m. vël sugráþta prie ðitosidëjos. Prof. A. Gudavièius: Tadamus sustabdë formalus dalykas: nebu-vo patvirtintas Instituto statutas. Vadi-nasi, jei nepatvirtintas statutas, juridið-kai nëra tokio instituto, jis neegzistuo-ja. Statuto tvirtinimas buvo susijæs sukitomis aukðtosiomis mokyklomis ir la-bai lëtai tas reikalas judëjo;

3) treèià kartà prie idëjos ákurtiUniversitetà buvo sugráþta po ket-veriø metø � 1996-aisiais. Tuometi-nis rektorius A. Gudavièius teigë,jog tada jau buvo, taip sakant, va ban-que, vis tiek paskutinis bandymas, irjis pavyko. Pirmà kartà reorganiza-

cijos idëja atskirai suformuluota1996 m. vasario mën. Lietuvosmokslininkø sàjungos Salduvës sky-riaus posëdyje. Po to visus metus tæ-sësi svarstymai, ekspertizës.

Universitetu tapti sekësi sunko-kai. Prof. A. Gudavièius tai aiðkinakeliais argumentais: Visø pirma mesnebuvome galingi. Jeigu mes bûtumeturëjæ tiek profesûros, kiek, sakykim,Vilniaus pedagoginis universitetas1992 m., gal bûtø pavykæ ir anksèiau,bet nebuvo tos universitetinës jëgos.Kiekvienas, þinoma, prie to prikibda-vo, bûdavo visokiø pasakymø, pvz., irtokiø: �Jeigu ant darþinës paraðysi Uni-versitetas, tai dar nebus universitetas�.Ginant universiteto idëjà reikëjo pateiktiperspektyvà, galimybes, bet vis tiek klau-simas apie moksliná pajëgumà, einantá universitetà, buvo labai svarbus.

Mokslinis pajëgumas buvo sil-pnoji vieta, kuriai kaip atsvara buvoiðkeltas regioniðkumo kriterijus. ÐUvizija buvo regiono universitetas, tamtikras to regiono plëtros garantas.Regioniðkumo idëja buvo svarbi.Universitetà steigiant padëjo ir mies-to, ir apskrities valdþia, kuri, pasakA. Gudavièiaus, per daug kraujo ne-liejo. Reorganizuoti galima buvo tiksavivaldybës ir Vyriausybës iniciatyva.

Kitas svarbus argumentas, këlæskomisijø abejones, buvo materiali-në padëtis. Finansinis kriterijus taippat buvo svarbus. Kad aukðtoji mo-kykla pakiltø á naujà lygmená, reikiapinigø naujoms laboratorijoms,programoms, naujiems dëstyto-jams, profesûrai pritraukti. Tuo me-

Kelias á universitetà

tu nebuvo finansiniø garantijø, kaduniversitetas galës normaliai dirbtiir augti. A. Gudavièius: Ið tikrøjø mesnelabai praðëme Vyriausybës tø garan-tijø. Tuo metu reikëjo diplomatijos,kad per aðtriai nepasakytum, nes pas-kui ið viso uþtrenks duris. Tø garantijøpavyko gauti, buvo susitarta, kad ap-skrities savivaldybës rems universitetàir ásipareigos ið savo biudþeto skirti povienà deðimtàjà procento. Tas nutari-mas mums padëjo, nes tai buvo argu-mentas, kad miesto valdþia padës uni-versitetui atsistoti ant kojø. Taèiau taispaþadais viskas ir baigësi: në viena sa-vivaldybë, iðskyrus Ðiauliø miesto, ne-skyrë jokiø pinigø.

Priekaiðtø susilaukë ir nepakan-kamai argumentuota ir pamatuotaUniversiteto vizija bei mokslinësprognozës. Taèiau buvo rengiamasklasikinis universitetas ir, A. Guda-

Ðiauliø universitetasatðventë 5 metø sukaktá

vièiaus teigimu, greièiausiai átikinoregioniðkumo argumentas.

Tam, kad Vyriausybë ir Seimaspriimtø nutarimà, turëjo bûti atlik-tos ekspertizës, vyko Rektoriø kon-ferencijos, Mokslø akademijos irMokslo tarybos posëdþiai. Buvo su-daromos komisijos, kuriø nariai tu-rëjo savo nuomonæ, daþnai ganaprieðtaringà. Pasak prof. A. Guda-vièiaus, Rektoriø konferencijosetaip pat nebuvo sulaukta didelio pri-tarimo, nes ÐU ruoðësi bûti naujaskonkurentas.

Universiteto kûrimui pritarë dr.J. R. Puodþius, Ðvietimo ir moksloministerijos sekretorius, Mokslo irstudijø departamento direktorius,prof. A. Mickis, Kauno medicinosakademijos profesorius, dr. A. Þa-lys, Vyriausybës patarëjas. Taèiaugana kritiðki buvo KTU rektoriusprof. K. Kriðèiûnas, prof. S. Vaitie-kûnas.

Instituto kelias á Universitetà,palyginti su kitomis aukðtosiomismokyklomis, skiriasi tuo, kad eitabuvo grieþtai pagal valstybës nusta-tytà tvarkà. Prof. A. Gudavièius: Taitikrai nebuvo tik iðkabos pakeitimas,nes mes turëjom padaryti viskà, kas pri-klauso steigiant arba reorganizuojantuniversitetà: perëjom ekspertizes, suda-rëm plëtros planà.

Tikràja ÐU �gimimo diena� rei-këtø laikyti 1997 m. balandþio 8 d.,nes tàdien LR Seimas, pirminin-kaujamas Seimo pirmininko pava-duotojo A. Vidþiûno, priëmë nu-tarimà ásteigti Ðiauliø universitetà.Uþ ðá nutarimà balsavo 65 Seimonariai, balsavusiø prieð ir susilaikiu-siø nebuvo.

Parengë Ðiauliø universitetoVisuomenës informavimo tarnyba

Ðiauliø universitetui � 5-eri

31-oje UNESCO Generalinëjekonferencijoje buvo nuspræstalapkrièio 10-àjà dienà paskelbtiPasauline mokslo diena taikai irvystymuisi. Minëdama ðià dienàUNESCO siekia atkreipti visuo-menës dëmesá á mokslo svarbàðiuolaikiniame pasaulyje ir kar-tu maþinti spragà tarp mokslo irplaèiosios visuomenës. Ypaè ak-centuojamas siekis skatinti jaunøþmoniø domëjimàsi mokslu: tyri-mais, pasiekimais, naujomis ga-limybëmis.

Ðvietimo ir mokslo ministerija,Lietuvos mokslø akademija ir Lie-tuvos nacionalinë UNESCO komi-sija, atsiliepdama á UNESCO kvie-timà, organizuoja renginiø ciklàPasaulinei mokslo dienai taikai irvystymuisi paminëti. Lietuvosmokslø akademijoje planuojamasurengti mokslininkø, valdþios at-stovø, politikø, visuomenës veikë-jø, þiniasklaidos atstovø susitikimà� apskritàjá stalà, kurio metu bussiekiama plaèiai aptarti nacionali-nius mokslo plëtros prioritetus,perspektyvas ir tikslus, iðsiaiðkintipagrindines jø ágyvendinimo kliû-tis, uþmegzti glaudþius mokslinin-kø, politikø ir visuomenës ryðius.

Artëja Pasaulinë mokslo diena taikai ir vystymuisiVienas svarbiausiø renginiø �

atvirø durø dienos moksleiviams irvisuomenei Lietuvos aukðtosiosemokyklose bei mokslo institutuo-se. Organizatoriø manymu, ðierenginiai puikiai atspindës Pasau-linës mokslo dienos minëjimo sie-kius bei taps puikia proga Lietu-vos mokslo institucijoms prisista-tyti jaunajai kartai ir plaèiajai vi-suomenei. Projekte dalyvaujadaugelis Lietuvos mokslø institu-tø ir aukðtøjø mokyklø.

Mokslø institutø ir aukðtøjømokyklø lankytojams rengiamiveiklos, istorijos, vykdomø tyrimøpristatymai. Bus skaitomos pa-skaitos aktualiomis temomis, or-ganizuojamos ekskursijos. Kadan-gi ð. m. lapkrièio 10 d. yra sekma-dienis, Pasaulinës mokslo dienostaikai ir vystymuisi paminëjimàplanuojama perkelti á lapkrièio 8d. (penktadiená).

Europos Komisijos duomeni-mis, uþtikrindamos mokslo pres-tiþà geriausiø rezultatø pasiekiatos ðalys, kurios tikslingai naudo-jasi spauda, televizija, internetuper kompleksines programas,nevengdamos net Nacionalinësmokslo kultûros dienos idëjos,

kuriose bûtø plaèiau pristatomimokslo prioritetai. Visuomenësinformuotumas mokslo, techno-logijø ir inovacijø srityje turi bûtididinamas visais lygiais ir visosesrityse.

Daþnai mokslo populiarinimoproblema kyla ne tik dël mokslinin-kø, bet ir dël þurnalistø mentalite-to, kadangi pastarieji (vadinamie-ji mokslo þurnalistai) yra lyg tar-pininkai tarp tyrëjø ir visuomenës.Juk mokslininkai nepasitiki þurna-listais ir politikais (neretai patyspolitikai, pramonës atstovai nepa-sitiki þurnalistais bei mokslinin-kais). Mokslas ir technologijos vi-suomenës akyse negali bûti dar vie-nas mokesèiø mokëtojø paramospraðytojas. Giliau þvelgiant moks-lo ir technologijø plëtra pati yraparamos kitiems ðaltinis, ekono-mikos ir visuomenës gerovës varo-moji jëga.

Pasaulinei mokslo dienai tai-kai ir vystymuisi jau iðleistas pla-katas, kuris bus iðplatintas Lietu-vos vidurinëse mokyklose ir di-dþiuosiuose miestuose.

Lilijana BugailiðkytëAurimas Pautienius

KULTÛROS, FILOSOFIJOS IR MENO INSTITUTASVYTAUTO DIDÞIOJO UNIVERSITETAS

praneða, kad 2002 m. lapkrièio 7 d. 15 val. Kultûros, filosofijos ir me-no instituto salëje (216 kab., Saltoniðkiø g. 58, Vilnius) filosofijos moks-lø krypties doktorantas EDMUNDAS ADOMONIS vieðame doktoran-tûros komiteto posëdyje gins daktaro disertacijà �GAMTOS MOKSLØKONCEPTUALINIØ PRIEMONIØ PAÞANGA� (humanitariniai moks-lai, filosofija, 01 H).

Doktorantûros komitetas:pirmininkas ir darbo vadovas � doc. dr. Kæstutis MASIULIS (Lietu-

vos teisës universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija, 01 H);

nariai:prof. habil. dr. Romanas PLEÈKAITIS (Vilniaus universitetas, Kul-

tûros, filosofijos ir meno institutas, humanitariniai mokslai, filosofija,01 H);

prof. habil. dr. Juozas Algimantas KRIKÐTOPAITIS (Kultûros, fi-losofijos ir meno institutas, humanitariniai mokslai, filosofija, 01 H);

prof. habil. dr. Romualdas KARAZIJA (Vilniaus universiteto Teori-nës fizikos ir astronomijos institutas, fiziniai mokslai, fizika, 02 P);

doc. dr. Tomas SODEIKA (Vytauto Didþiojo universitetas, humani-tariniai mokslai, filosofija, 01 H);

oponentai:prof. habil. dr. Bronislavas KUZMICKAS (Lietuvos teisës universi-

tetas, humanitariniai mokslai, filosofija, 01 H);dr. Algirdas DEGUTIS (Kultûros, filosofijos ir meno institutas, hu-

manitariniai mokslai, filosofija, 01 H).

Su disertacija galima susipaþinti Kultûros, filosofijos ir meno insti-tuto, Vytauto Didþiojo universiteto ir Nacionalinëje Martyno Maþvydo

bibliotekose.Rektorius

LIETUVOS KÛNO KULTÛROS AKADEMIJA

skelbia papildomà priëmimà á Biologijos krypties (Fiziologijos ðakos)neakivaizdinës doktorantûros studijas (viena vieta).

Norintieji dalyvauti konkurse iki 2002 m. spalio 31 d. Akademijosmokslo skyriui (210 kabinetas, Sporto g. 6, Kaunas) pateikia ðiuos do-kumentus:

� praðymà rektoriaus vardu;� gyvenimo apraðymà (CV);� magistro (aukðtojo mokslo) diplomo ir jo priedø kopijas;� dviejø mokslininkø rekomendacijas;� skelbtø mokslo darbø sàraðà ir jø atspaudus, o jeigu tokiø darbø

nëra � pasirinktos doktorantûros krypties moksliná referatà.Stojantieji á doktorantûrà laikys uþsienio kalbos egzaminà.Stojantysis gali pateikti ir papildomø dokumentø, kurie, jo manymu,

gali turëti átakos konkurso rezultatams.Pateikiant dokumentus reikia turëti pasà.

Rektorius

Mûsø laikais apie meilæ kalbama la-bai daug ir ávairiais aspektais. Keturiøknygø autorius ir sudarytojas prof. Vic-tor C. De Munck ið Niujorko valstybiniouniversiteto (State University of NewYork) á jà þiûri kaip á kultûriná reiðkiná.Spalio 17 d. VU Istorijos fakultete jisskaitë paskaità Romantinë meilë ir kul-tûrinis identitetas. Tyrinëjimø Ðri Lankoje

Apie meilæ � kultûriniu aspektuir JAV pavyzdþiai. Profesorius remda-masis kultûriniø modeliø teorija, kuriospradþia laikomi 1992 metai, iðkëlë sauuþduotá suformuluoti kultûrinius mo-delius, atspindinèius þmoniø poþiûrá ámeilæ. JAV þmogus yra unikalus, o mei-lë � didþiausias gëris. Ðeima kuriama iðmeilës, pastaroji teikia pilnatvës, laimëspojûtá. Ðri Lankoje tuokiamasi su gimi-

naièiais siekiant iðlaikyti turtà, akcentuo-jama þmogaus sociologinë priklausomy-bë, o ne psichologinis savitumas. Prof.Victor de Munck teigia, kad kultûriniaimodeliai leidþia aptikti ávairiø kultûrø at-stovø poþiûrio panaðumus ir skirtumustos paèios kultûros viduje.

Kristina Buèionytë

2002 m. spalio 24 d. Nr. 18 (264) 17

Rugsëjo 20 d. Generolo JonoÞemaièio Lietuvos karo akademijo-je ávyko Taikomøjø mokslø ir Takti-kos katedrø bendrai surengtasmokslinis seminaras Kompiuteriniøtechnologijø diegimas artilerijos ugniesvaldymo procese.

Lietuvos kariuomenës S-3 (kari-niø operacijø planavimo) skyriø virði-ninkai, sunkiosios ginkluotës kuopøvadai ir minosvaidþiø bûriø vadaidrauge su Karo akademijos moksli-ninkais apsvarstë teorinius ir prakti-nius artilerijos karininko kompiute-rizuotos darbo vietos kûrimo, ugniessistemos valdymo ir kitus klausimus.

L. e. Artilerijos bataliono vadopareigas kpt. Aleksejus Gaiþevskissupaþindino su Lietuvos kariuome-nës artilerija bei jos plëtros perspek-tyvomis.

Nuo 2004 m. Artilerijos batalio-nas pradës rengti pradinës privalo-mosios karo tarnybos karius. Iki to lai-ko batalionà planuojama prijungtiprie Greitojo reagavimo brigados.Prelegentas pasidalijo planais ákurtiartilerijos kursus, kurie ateityje turë-tø peraugti á artilerijos mokyklà.

KA Taikomøjø mokslø katedrosdoc. dr. Albertas Pincevièius skaitëpraneðimà Kompiuterizuotas artileri-

Kompiuteriniø technologijø diegimasartilerijos ugnies valdymo procese

jos ugnies valdymo realiu laiku centras.Ið ðio praneðimo susirinkusieji su-þinojo, kaip artilerijoje gali bûti kom-piuterizuojamas ugnies valdymas irðaudymo duomenø perdavimasnaudojant modernias technologijas(skaitmeniná ryðá).

Tos paèios katedros dëstytojaLiuda Burinskienë savo praneðimeseminaro dalyvius supaþindino supasaulinëmis minosvaidþio automa-tizavimo technologijomis ir jø pritai-kymo galimybëmis Lietuvos kariuo-menës artilerijos batalionuose ir mi-nosvaidþiø padaliniuose.

Antroji seminaro dalis buvo prak-tinë. Taikomøjø mokslø katedros doc.dr. Albertas Pincevièius susirinku-siems karininkams vaizdþiai parodë,kaip valdomas automatizuotominosvaidþio maketas.

Taipogi buvo parodytas skaitme-ninis ðaudymo duomenø perdavi-mas ið vadavietës á artilerijos ugniesvaldymo centrà.

Apibendrindamas seminaro da-lyviø darbà, þodá tarë KA Mokslocentro virðininkas plk. ltn. dr. Gin-tautas Surgailis. Linkëdamas kari-ninkams ir mokslininkams daþniaususitikti, jis teigë, kad neretai mûsømokslininkø sukurtos programos iridëjos yra pranaðesnës netgi uþ kaikuriø uþsienio valstybiø.

Alina Þebrauskaitë

Taikomøjø mokslø katedros doc. dr. Albertas Pincevièius rodo, kokios yraminosvaidþio valdymo kompiuteriu galimybës

Kæs

tuèi

o D

ijoko

nuo

trau

ka

Retas vilnietis neþino paèiamemiesto centre, visai greta Konstituci-nio Teismo, ásikûrusios ðaðkiø ir ðach-matø sporto mokyklos. Vëlai vakareten visada pamatysi prie lentø palin-kusius ne tik jaunus vaikinukus beimerginas, bet ir þilagalvius. Èia savokelià pradëjo beveik visi mûsø ðalies did-meistriai. Kai treniruojasi bûsimieji mû-sø meistrai ir didmeistriai, visada pa-matysi tarp stalø vaikðèiojantá judrø, ge-raðirdiðkø akiø vyriðká, jø trenerá Rièar-dà Fichmanà. 1976 m. apsigynæs gam-tos mokslø daktaro vardà, nuo 1981-øjø Rièardas ðachmatø meno ëmë mo-kyti jaunuosius vilnieèius. Gali kilti klau-simas, kodël mokslininkas dar anaislaikais keitë savo darbo kryptá ir jos ne-atsisakë net nepriklausomybæ atgavus,nors jo laipsnis ir buvo nostrifikuotas.Viena svarbiausiø prieþasèiø � Rièar-das pats nuo vaikystës þaidþia ðachma-tais, ne kartà kartu su komanda gynësostinës garbæ, turi vardà, atitinkantáFIDE meistro reitingà. Jam nuo senopatiko dirbti su vaikais. Nepastebimaiprabëgo du deðimtmeèiai, bet, kaip sa-ko pats Rièardas, niekada nesigailëjoto savo þingsnio.

Su Rièardu susipaþinau ypatingo-mis aplinkybëmis. Klaipëda ðventë sa-vo 750-àjá gimtadiená. Kalavijuoèiamspriklausanèios Rygos vyskupo ásakymuákurtas miestas ðiuo metu dël átakospradëjo varþytis net su mûsø pamëgtuKaunu. Ðventë buvo organizuota taip,kad galima teigti � tokios Lietuvoje darnebuvo. Vyskupas dorai net neþinojo,kur ásakë pastatyti pilá ir miestà, nes nu-rodë Nemuno ir Danës santakà, kurios,kaip þinome, ið viso nëra, nes Danë áte-ka á Kurðmares. Dabar ðá miestà þinovisas pasaulis, o ne tik renginyje dalyva-væ artimesni sveèiai (ið Latvijos, Lenki-jos, Estijos, Ðvedijos), bet ir tolimesnidraugai (sveèiai ið Ukrainos, Moldovos,Suomijos). Net keturiø valstybiø prezi-dentai apsilankydami pagerbë jubilieji-nius renginius. Beje, ir tø renginiø bu-vo per 130. Paslaugûs klaipëdieèiai bu-vo korektiðki � per penkias dienas tekopastebëti vos tris girtus, kuriø, beje, dubuvo mûsø sveèiai. Rièardo vadovauja-mi jaunieji Vilniaus ðachmatininkai va-

Gyvenimà ðachmatamspaaukojæs gamtosmokslø daktaras

þiavo dalyvauti viename ið renginiø �tarptautiniame turnyre. Su malonumupriëmiau kvietimà vykti kartu. Vilnieèiai,nors daugelis jø buvo visai jauni, geraikovësi su suaugusiais: ið 78 dalyviø kelipateko á pirmà deðimtukà. Në vieno ne-buvo tarp paskutiniøjø. Ypaè gerai pa-sirodë tarptautinis sporto meistras Ge-diminas Sarakauskas, kuris surinko tiekpat taðkø kaip ir turnyro nugalëtojas,þinomas mûsø ðachmatininkas, did-meistris Darius Ruþelë. Vos taðku atsi-liko Martynas Limontas (beje, ðiam að-tuoniolikmeèiui Vilniaus universitetostudentui teko þaisti 6 partijas su tarp-tautiniais meistrais ir pelnyti ið jø net 3,5taðko). Gerai suþaidë Valdas Buèinskas,Dmitrijus Chocenka, Jûras Mickevi-èius. Ypaè paminëtinas ir dvylikmetisSalvijus Berèys, kuris �þaibo� turnyrebuvo pirmas tarp jaunøjø ðachmatinin-kø. Beje, jis yra Lietuvos èempionas sa-vo amþiaus grupëje ir vaþiuos á Euro-pos ir pasaulio èempionatus. Atidþiaistebëjau ir patá jauniausià turnyro da-lyvá Mantà Laukaitá. Jam ið pradþiø taippat teko sësti prie lentos su tituluotaisvarþovais ir, reikia pasakyti, partijas pra-dëdavo gana ádomiai (vienam prieð jánet teko panaudoti ðachmatø naujo-væ), tik partijø viduryje jaunajam ðach-matininkui pritrûkdavo atidumo. Visdëlto jis sugebëjo aplenkti kelis turny-ro dalyvius.

Pasibaigus tarptautiniam turnyruivilnieèiai prie 8 lentø suþaidë draugið-kà maèà su klaipëdieèiais. Vilnieèiai lai-mëjo 6,5 :1,5. Jaunimas yra jaunimas� pralaimëti nenori niekas, kai ku-riems ir aðaros akyse pasirodydavo,net azartas ir noras þaisti dingdavo.Reikëjo tik matyti, kaip treneris, to aki-vaizdþiai neparodydamas, mokëdavojuos vël uþdegti kovai, mokë susi-kaupti. Su jaunimu jis buvo kartu vi-sur, net þaidþiant futbolà. Rièardas �dar vienas árodymas, kad mokslas nie-kada nenueina veltui. Kiek teko su-tikti mokslininkø, kurie nebedirba ins-titutuose, visi surado savo vietà gyve-nime, o kai kuriems kaip Rièardui pra-gyvenimo ðaltinis tapo maloniu hobiu.

Juozas Elekðis

Kai Rièardas Fichmanas analizuoja suþaistas partijas, jaunieji ðachmatininkai nuolentos nesitraukia në per þingsná

Juoz

o E

lekð

io n

uotr

auka

Nuoðirdþiai uþjauèiame profesoriø habilituotà mokslø dakta-rà Instituto Komparatyvistiniø kultûros studijø skyriaus vadovàANTANÀ ANDRIJAUSKÀ mirus jo Motinai.

Kultûros, filosofijos ir meno instituto darbuotojai

DRAUGIJA PILIS SKELBIA KONKURSÀ�LIETUVOS ISTORIJA TAPYBOJE�.

Konkurso sàlygos:a) konkursas skelbiamas tapybos darbø eskizams istorinëmis temo-

mis (istoriniø temø sàraðas pateikiamas nuostatø priede);b) atrenkami ir premijuojami trys eskiziniai darbai; skiriamos trys pre-

mijos po 2000 litø;c) konkurse gali dalyvauti visi norintieji dailininkai bei ðios profesi-

jos studentai;d) vienas konkurso dalyvis gali pateikti kelis darbus, bet ne daugiau

kaip tris;e) tapybos eskizinius darbus atlikti ant popieriaus, kartono ar dro-

bës formate ne didesniame kaip 0,5 m 2 ploto;f) su eskiziniais darbais pateikti projektinius pasiûlymus apie paveiks-

lo dydá (jeigu eskizas atliktas ne tokio mastelio), ávykdymo terminà, skai-èiuojamàjà kainà.

Konkurso sàlygos iðduodamos Pilies draugijos bûstinëje S. Daukan-to a. 2-13 (tel. 61 40 63) Vilniuje nuo 2002 m. spalio mën. 1 d.

Esminis Nacionalinës energeti-kos strategijos projekto klausimas �ar 2009 m. uþdarius Ignalinos atomi-næ elektrinæ (IAE) Lietuva iðliksbranduolinë valstybë? Vienos nuo-monës ðiuo klausimu nëra.

Manau, kad projekte pagrástaiteigiama, jog Lietuva svarstys galimy-bæ ateityje iðlikti branduoline valstybeir gaminti elektros energijà ðiuolaiki-nius saugumo reikalavimus atitinkan-èioje AE.

Uþdarius IAE yra labai rimtø mo-tyvø árengti naujà, modernià ir saugiàtikriausiai maþesnës galios AE.

Pirma, Lietuva, neturëdama sa-vo organinio kuro iðtekliø, turi di-delius jø kiekius atsiveþti, o branduo-linio kuro maþo kiekio transportasnesukelia sunkumø.

Antra, aplinkosaugos poþiûriusaugi AE neiðskiria �ðiltnamio efek-tà� sukelianèiø dujø ir neterðia ap-linkos kenksmingomis medþiago-mis. Pastaruoju metu ypaè svarbudeginti kuo maþiau organinio kuro,nes iðsiskirianèios dujos skatina Þe-

LETUVOS ENERGETIKA KRYÞKELËJEmës klimato atðilimà bei su tuo su-sijusius ir jau pridariusius neregëtønuostoliø gamtos kataklizmus.

Treèia, suprantamas noras pa-naudoti jau sukurtà Ignalinos AEinfrastruktûros bazæ.

Pagrindinis neigiamas motyvas �naujos AE brangumas ir nepalankivisuomenës nuomonë. Akivaizdu,kad valstybë neiðgalës pati pastatytibrangios ðiuolaikinës atominës elek-trinës. Taip pat sunkiai atsiras pri-vaèiø investuotojø, nes jie tik þiûripelno ir nelinkæ vertinti teigiamoaplinkosauginio AE veiksnio.

Kadangi Lietuva neturi kuro at-sargø, reikia maksimaliai panaudo-ti vietinius atsinaujinanèius energi-jos ðaltinius (AEÐ). Tai malkos, mið-ko ir medþio atliekos, biokuras, hid-roenergija, vëjo energija, saulësenergija, atliekø energija. Taèiau rei-kia pripaþinti, kad nors energijosgamybos tradiciniais bûdais iðlaidosdidesnës, AEÐ ekonominis efekty-vumas daþnai maþesnis. Dël to Eu-ropos ðalyse skatinama naudoti

AEÐ: teikiamos investicijos, naikina-mi mokesèiai ir kt.

Lietuvai sunkiausia bus vykdytinaujà ES direktyvà didinti elektros ga-mybà ið AEÐ vidaus elektros rinkoje.Pagal jà ðalys narës 2010 m. turi pa-dengti 22,1* proc. savo bendrø elek-tros energijos poreikiø ið AEÐ. Deja,Lietuvoje kol kas ðis rodiklis tik 3 proc.

Nerimà kelia bûsimos aplinkosproblemos Lietuvoje. Uþdarius IAE2010 m. bus iðskiriama 1,5 karto dau-giau negu dabar �ðiltnamio efektà� su-kelianèiø dujø (apie 20 mln. t/metus)ir 1,3 karto bus virðijamas 1993 m. ly-gis, kurá iðlaikyti reikalauja JT Klimatokaitos konvencija. Numatomø skirti540 mln. Lt lëðø ið IAE uþdarymo fon-do aplinkosaugos problemomsspræsti vargu ar uþteks. Tarkime, dul-kiø, SO2, NOX ir kitø terðalø valymofiltrai bus árengti modernizuojamoseelektrinëse, taèiau liks neiðspræstapastaruoju metu pati didþiausia apli-nkos grësmë � CO2 emisijos.

Taigi uþdarius IAE nei naujos di-delës elektrinës, nei AE, nei hidroelek-trinës ant Nemuno greièiausiai nebusstatomos, o bus modernizuojamos, re-konstruojamos senos ðiluminës elek-trinës, katilinës, tinklai. Juo labiau kaduþdarius IAE turimi elektros gamybospajëgumai turëtø patenkinti Lietuvosporeikius net iki 2020 metø.

Apskritai uþdarant IAE ðaliesenergetikos klausimas nebus iðspræs-tas. Ar nereiktø Lietuvai tvirèiau ap-sispræsti statyti naujà saugià AE?

Prof. Juozas BurneikisLietuvos mokslø akademijos narys

korespondentas

* Kaip redakcijai praneðë su atsinau-jinanèiais energijos ðaltiniais dirbantishabil. dr. Stepas Januðonis, 2010 m. ESnarës turi pasiekti, kad AEÐ sudarytø 12proc. bendros naudojamos energijos, o iðAEÐ gaunamos energijos prieaugis turëssudaryti 22,1 proc. � Red. past.

18 2002 m. spalio 24 d. Nr. 18 (264)

Ðá rudená Þinijos ekonomis-tø klubui sukanka 15 metø. Pertà laikotarpá klubo susitikimuo-se nagrinëta daug ávairiausiøtemø, ieðkota atsakymø á ðaliesvisuomenei rûpimus klausi-mus, svarstyta, kaip reikëtøspræsti vienus ar kitus ekono-minio gyvenimo klausimus.

Apie klubo veiklà bei ðaliesekonominio gyvenimo aktuali-jas kalbamës su ðio klubo pre-zidente prof. KAZIMIERAPRUNSKIENE.

Santûrumas nëratrukdis profesionalumui

Ekonomistø klubui, kuris susibû-ræs prie Þinijos draugijos, � 15 metø.Paauglio amþius?

Paauglio, taèiau á klubà renkasine paaugliai, o brandûs ekonomikosmokslo profesionalai. Per tuos 15metø mums pavyko sutelkti nuola-tinius klubo narius, kuriems visai ne-prastai sekasi diskutuoti, gilintis ásvarbias ir aktualias Lietuvos ekono-mines ir socialines problemas.

Kai ko ir nepavyko padaryti. Ne-pasisekë klubo veiklà padaryti pla-èiai þinomà, skelbiamà. Gal todël,kad per pastaruosius 15 metø mû-sø valstybë buvo labai politizuota irlabai daug yra aktyviø subjektø, ku-rie su didele valdþios ir kapitalo ga-lia verþiasi á visuomenæ per þiniask-laidà. Klubas dirba profesionaliai,taèiau santûriai.

Iðties santûriai. Tiek daug ryðkiøasmenybiø matome ir seniau matëmeklubo veikloje (deja, kai kuriø jau ne-bëra tarp gyvøjø), taèiau ádomiausia,kad tos asmenybës nesusiprieðino. Vi-sai prieðingà vaizdà matydavome ða-lies politinëse batalijose, o juk jose eko-nomistai politikai visada vaidindavosvarø vaidmená.

Atsakymas paprastas: daugelisklubo nariø, kaip sakiau, profesiona-lai. Iðskyrus kai kuriuos sveèius, ku-rie ateina pasiklausyti ir kartais ási-terpia á diskusijas. Profesionalø dis-kusija orientuota á sieká gauti atsaky-mà á visiems rûpimus klausimus, ir taiyra nuoðirdus siekis. Tai visai kas ki-ta, negu valdþios siekimas, noras do-minuoti, nugalëti oponentà ar kon-kurentà � juk politikoje taip esti. Tendaþnai kyla klausimas: kas kà? Kasnugalës? Kas garsiau perrëks kitus?

Ðtai kodël Ekonomistø klubemes sugebame diskutuoti irnesusipykti, aiðkintis nuomo-

nes, bet nesusiprieðinti. Ne itin ak-tyviai verþdavomës á þiniasklaidàdaugiau siekdami profesinio intere-so � gauti daugiau þiniø lavinimuisi,patirties tobulinimui.

Jeigu taip, tai ar kai kuriems skai-tytojams nesusidarys áspûdis, jog Eko-nomistø klubas truputá ignoruoja þi-niasklaidà?

Visuomenë apie klubo veiklàneblogai informuota. Klubas atvirasvisiems norintiems dalyvauti jo ren-giniuose (bent taip buvo ligi ðiol),taip pat ir þiniasklaidos atstovamsdurys neuþtrenktos. Jûs pats esatepuikiausias pavyzdys to, kas pasaky-ta: atëjote, nes jauèiate, jog tai nëratuðèias renginys.

Kà gali ekonomistasKiek átakos ekonomistas turi ðian-

dieninëje Lietuvoje?Ðiandien ekonomisto profesija,

net ir pati ði sàvoka � ekonomistaslyg antrame plane. Valstybëje spren-dimus priimant vyrauja politikai.Formuojant ekonomikos strategijàpolitikams, pasirodo, jokio profe-sionalumo në nereikia, nes jo ir ne-pasigendama, ypaè kai kalbame apieaukðtus postus ir svarbiausias vals-tybës ekonominës strategijos nuo-statas. Ðiuo atveju ekonomisto pro-fesija sutapatinama su þmogumi,kuris priima ekonominius sprendi-mus verslo ar valstybës mastu. Ver-sle ðiandien svarbiausias þmogus, þi-noma, yra savininkas, akcininkas.Jeigu jis iðmintingas, tai pasitelkiaekonomistà profesionalà, taip pat irfinansininkà. Plaèiàja prasme eko-nomistu vadinamas ir finansininkas.

Valstybës mastu dominuoja,kaip áprasta sakyti, politinë valia. Jei-gu politinis sprendimas prisodrin-tas profesinio ekonominio iðmany-mo, tai nesu prieð tà politinæ valià.Taèiau jeigu tas sprendimas popu-listinis, voliuntaristinis, iðspaustas iðsiaurai suvokto politinio interesodominuoti, valdyti lëðø srautus, kadtam tikra grupuotë pasinaudotø,atleiskite, tokia politinë valia ir po-litika yra þalinga ir valstybei labai ri-zikinga.

Kaip èia iðeidavo, kad net ir labaigerbiami ekonomikos mokslo atstovai,kurie atsidurdavo valdþioje, uþimdavoaukðèiausius postus, sugebëdavo taipsmarkiai susiprieðinti tarpusavyje irsuprieðinti þmones? Ið objektyviømokslininkø labai greitai virsdavo, at-sipraðau, populistais. Daþnas sveikuprotu besivadovaujantis tautietis tik uþgalvos susiimdavo dël sunkiai paaiðki-namø kai kuriø ekonomistø siûlymø beisprendimø.

Kai pristinga profesionalumo,kai kas pradeda naudoti politinio irpsichologinio smurto priemones.Tada jau kildavo ne tam tikrà sritá ið-mananèiø dviejø specialistø ar gru-piø debatai, o norinèiø laimëti ir uþ-siimti tam tikras pozicijas susikirti-mas. Þinoma, ir tarp profesionaløekonomistø kildavo populistiniøginèø � tada susitarti be galo sunku.Laimi paprastai turintis didesná po-litiná svorá, balsavimo galià, kuris galimygtuko paspaudimu sudaryti di-desná balsø skaièiø ir pasinaudotipersvara.

Turëtø priklausyti pusëkaralystës

Esame girdëjæ daug graþiø þodþiøapie meilæ Lietuvai. Ið tos didelës mei-lës priimami kartais kardinaliai prie-ðingi sprendimai. Karðtame meilës glë-by dûsta Lietuva.

Kartais ðita �meile� grástas ke-lias net á aklavietæ. Meilës nepakan-ka, kad bûtum iðmintingas, turëtumargumentø. Viskam reikia þiniø ir pa-tirties. Jeigu ðiandien mëgintumepamatuoti, kas labiau myli Tëvynæ,tai bûtø nepaprastai sunku. Ko ge-ro, laimëtø tie, kurie turi daugiaudemagoginiø gebëjimø. Todël dau-giau reikia pasikliauti profesiona-lais. Jie susitikæ vienas kità supran-ta ið pusës þodþio. Net ið skirtingøsituacijø galima rasti bendrà iðeitá.Profesionalas visada vertina veiks-niø visumà, áþvelgia sprendimø pa-sekmes, numato kiekvieno þingsnioreikðmæ.

Gal nekuklu priminti, bet Versloþinios prieð kelerius metus pradëjoskelbti prognozes metø pradþioje.Per pirmuosius dvejus metus manpavyko laimëti �Metø Prometëjo�statusà, nes mano prognozës ge-riausiai iðsipildë. Tada juokavau: jei-gu treèià kartà laimësiu, tai man tu-rëtø priklausyti pusë karalystës�

Tamsiais reformølabirintais

Esame prisiklausæ mûsø ekono-mistø prognoziø, kurios daþnai skam-bëdavo kaip viliojanèios sirenø dainosOdisëjui. Tik skirtingai negu antikosherojus, mûsø niekas nepamokë laikuvaðku uþsikimðti ausø.

1990 m. rudená man labai stip-riai pradëjæs oponuoti GediminasVagnorius skelbë fantastiðkus daly-kus. Jis tvirtino, jog per 1,5 metø Lie-tuvos ekonomika bus privatizuota irper tà laikotarpá metinio bendrojovidaus produkto augimas sudarys

20 proc. Atsigræþæ atgal matome,kad BVP ne fantastiðkai augo, kaipbuvo pranaðauta, bet po 20 proc.kasmet, kai premjeru buvo G. Vag-norius, krito. O ekonomikos refor-mà dar ir dabar tæsiame gerokai pa-klaidþiodami tamsiais labirintais.Patraukli prognozë nebûtinai atne-ða gerus vaisius. Daug geriau tautaiir valstybei, kai ekonomistas objek-tyvus, o prognozuoja tik paþinæsprocesus. Rimtai prognozuoti galitik paþinæs reiðkiná.

Neprofesionali prognozë � tai bû-rimas?

Taip, tai burtai. Gerai dar bûtøtokiam ekonomistui turëti ir burti-ninko savybiø, tai gal kà ir pavyktøiðburti.

Prie norinèiø girdëtiiliuzijas nemoku

prisitaikytiGerbiamoji Profesore, esate ne tik

mokslininkë ekonomistë, bet ir patyrusipolitikë. Puikiai suvokiate, kad norintþmones paveikti, paskui save vesti, rei-kia jiems sakyti malonius dalykus. Ge-riausia sakyti tai, kà klausytojai labiau-siai trokðta iðgirsti. Bet tai juk ir yrapopulizmas.

Nuolat pa-tenku á tokià situ-acijà, kai tiesossakymas atsigræ-þia prieð manepaèià � prarandurinkëjø balsus.Dabar vël artëjamomentas, kaitenka rinktis tarpsàþiningo tiesossakymo ir popu-lizmo. Profesiniss à þ i n i n g u m a sman visada buvosvarbiau uþ betkokius postus.Visada stengiau-si kalbëti tik apierealius dalykusnepamirðdamapasiûlyti, kaip pa-daryti geriau. Artai bûtø Maþeikiønaftos pardavi-mas, ar ankstesniprivatizavimo lai-kotarpiai, kaimosocialiniai ir agra-riniai dalykai �juk ta Prunskie-në, pripaþinkite,kalbëjo ne paèiuspatraukliausius dalykus. Kalbëjauapie grësmes, kurios galop iðsipildë.Tiems, kurie propagavo vëliau ágy-vendintus variantus, buvau pirma-sis politinis prieðininkas. Maþa to,buvo ið pirðto lauþiami kaltinimai,kad tik kuo daugiau mane sumen-kinus.

Taèiau paanalizuokime, kas vë-liau vyko, ir ásitikinsime, jog visa taibuvo realistiðka prognozë. Ir ne bû-rimas, o pagrásta profesionalia ana-lize. Jeigu imèiausi manipuliuoti sa-vo rinkëjais ir pûsèiau miglas, kokiusekonominius stebuklus padaryèiauprezidento poste, tai pati savæs tu-rëèiau negerbti. Profesinë ir patyru-sios politikës savigarba man to ne-leidþia daryti.

Mano gyvenimo patirtis ganëti-nai marga, tad galiu teigti, jog iðma-

nau ir praktiná gyvenimà � verslà,pramoninæ ir agrarinæ veiklà, moks-lo ir ðvietimo sistemà. Manau, jogturiu profesinæ ir moralinæ teisækalbëti apie daugelá dalykø ir juossusieti á strateginá lygmená, nes tiktai yra mano siûlomas visraktis, ga-lintis padëti tø srièiø problemasspræsti. Prie norinèiø girdëti tik iliu-zijas tikrai negalësiu ir nesistengsiuprisitaikyti.

Dël antrojo blokoperspektyvø

Þinau, kad du klausimai Jums ypaèsvarbûs ir jaudina: tai atominës ener-getikos Lietuvoje likimas ir þemës ûkiopadëtis. Gal trumpai iðdëstykite savonuostatas.

Ignalinos AE reikalai buvoáklampinti dël to meto mûsø vyriau-sybiø nestrategiðkumo ir neprinci-pingumo. Didelis noras tapti ESnare uþgoþë palankiø sàlygø Lietu-vai sieká. Buvo galima apginti savopozicijà neprarandant narystës ga-limybiø.

Tai jau vakarykðtë diena ir jos ne-susigràþinsime. Kà ðiandien reikëtø da-ryti?

Matau galimybæ, kaip pratæstiIgnalinos AE antrojo bloko eksplo-

atavimà. Man pavyko á nacionalinæenergetikos strategijà áterpti teiginá,jog antrasis blokas 2009 m. bus su-stabdytas esant finansavimo ðalti-niams, reikalingiems to procesomastui, patvirtintiems susitarimaissu ES. Tai labai reikðminga, kadangitik paaiðkëjus finansavimo aplinky-bëms, greièiausiai dël nepakankamølëðø mes galësime ið naujo kelti klau-simà dël antrojo bloko perspektyvø.

Kodël tai svarbu Lietuvos þmo-nëms?

Dabartinë AE gamina paèià pi-giausià elektros energijà, nuo 1,5 iki2,5 karto pigesnæ uþ gaminamà ki-tose jëgainëse. Jeigu Ignalinos AEbûtø sustabdyta ðiandien, tai var-totojai prarastø per metus 0,5 mlrd.Lt vien dël padidëjusio elektrosenergijos tarifo. Verslas taptø

Ekonomistø klubui� 15 metø

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Ekonomistø klubo 15 metø sukakties renginyje: klubo koordinatorë Nijolë Ðereikienë, Vilniaus prekybos, pramonës ir amatørûmø direktorius dr. Vytas Navickas, prof. Kazimiera Prunskienë ir ekonomistas prof. Juozas Bagdanavièius

Apie Þinijos ekonomistø klubo ateities gaires pasakoja kluboprezidentë prof. Kazimiera Prunskienë

SUKAKTIS

2002 m. spalio 24 d. Nr. 18 (264) 19maþiau konkurentiðkas, o þmogus �maþiau mokus.

Kiek Lietuvai reikiaenergijos

Ignalinos AE uþdarymo ðalininkaiteigia, kad Lietuvos pramonë tiek daugelektros energijos nereikalauja, mûsøenergetiniai pajëgumai nepanaudojami,per dideli tokiai nedidelei valstybei, to-dël savo pagamintà elektros energijàbuvome priversti pusvelèiui parduotiBaltarusijai.

Kas yra pusvelèiui? Energija eks-portuojama ir apskritai parduodamauþ tiek, uþ kiek perkama. Baltarusijaið Lietuvos pirko truputá brangiau ne-gu ið Rusijos norëdama, kad jà tiektøkeli gamintojai. Klausimas kyla tiktoks: arba eksportuoti uþ kainà, kuriduodama, arba iðvis neeksportuoti.

Kaip ekonomistë, pasakysiu ðtaikà. Eksportas uþ kainà, kuria par-duodavome � 4�5 ct/KWh, nors yrabuvæ ir aukðtesniø kainø, leidþia pa-dengti gamybos savikainà, iðlaidas irdël dalinio apkrovimo leidþia ne-branginti vietinei rinkai tiekiamosenergijos. Èia kaip didmeninëje irmaþmeninëje prekyboje: kiekvienamvartotojui á kainà ákalkuliuoti pa-skirstymø tinklø, atsiskaitymo siste-mos kaðtai. Þinoma, reikia siektiparduoti kuo naudingiau, bet eks-portas niekada nebuvo nuostolin-gas. Jis dengë iðlaidas, sumaþinda-vo ir bendrø valdymo iðlaidø naðtà.Pastoviø arba pridëtiniø iðlaidø da-lis nuimama nuo vidaus rinkos, per-keliama á eksporto dalá. Taigi ekspor-tas bent santykinai sumaþindavo vi-daus rinkos kainà, bent jau nereikë-davo jos didinti. Suprantama, kadneatsiskaitant uþ parduotà energi-jà nuostoliai didþiuliai, bet jø prie-þastys jau kitos�

Kaip buvo plukdomiLietuvos pinigai

Jeigu taip, tai kodël vienu metu Bal-tarusija uþ Lietuvos elektros energijàbuvo skolinga per 400 mln. Lt?

Èia ne kainos reikalas, o grynasabsurdas, apie kurá galëèiau kalbëtivisà pusvalandá. Turëèiau iðdëstyti vi-sà sistemà, kodël ðitaip atsitiko: bu-vo politinis sprendimas nevykusiam

tarpininkui atiduoti baltarusiø atsi-skaitymus su Lietuva. Tai bûdas ið-plukdyti Lietuvos pinigams. Prieþas-tis ne ta, kad Baltarusija nemoki: taibuvo ekonominë avantiûra, ir ap-maudu, kad niekam neiðkelta byla dëlatsakomybës. Kà kvietësi apklaustigeneralinë prokuratûra ir kitos tar-nybos, kieno adresu formuluojamikaltinimai? Juokingi dalykai, betsprendimus priëmæ svarbiausi veikë-jai lieka nuoðaly, be jokios atsakomy-bës. Tai baisu, ir jeigu mes taip tvar-kysimës toliau, tai kiekvienas avantiû-ristas, panorëjæs mus mulkinti, tai irpadarys su didþiausiu malonumu.

Ir pabaigai: mûsø didis skaudu-lys � þemës ûkio ateitis.

Dël þemës ûkio. Mums labaisvarbu sudaryti palankià pradinæpadëtá dël kvotø, dël tiesioginiø ið-mokø. Visa tai priklauso ne vien nuoderybø, bet ir nuo to, kiek mes pa-tys á ðá sektoriø investuojame. Agra-rinio sektoriaus finansavimas visàlaikà maþëjo ir tai suformuoja labaiprastà startà, prastus pradinius ro-diklius, kurie maþina ir mûsø ið ESgausimas lëðas. Dël ðito nuolat ten-ka tæsti ginèus su Vyriausybe.

Gerbiamoji Profesore, nejaugi nie-ko ðviesaus nëra mûsø padangëje?

Geras þingsnis, kad pavyko su-formuluoti þemës ûkio paskirtiesþemës pardavimo uþsienio subjek-tams pereinamàjá 7 metø laikotar-pá. Per ðá laikà turëtø subræsti mû-sø ûkiniø subjektø konkurencingu-mas, nes turëtø ateiti finansavimasir ið ES. Jeigu ðiandien atidarytu-me duris uþsienio konkurentams,tai Lietuvos kaime nunyktø dauge-lio þmoniø galimybë pragyventi iðþemës ûkio. Bûtø be galo didelëdrama.

Labai gaila, gerbiamoji Profesore,kad Jums tenka skubëti á televizijà ir ne-galiu uþduoti daugiau klausimø, kuriøtikrai bûtø. Apmaudu, kad Jums neteksbetarpiðkai ilgiau pabendrauti su ko-legomis ir pasidþiaugti Ekonomistøklubo 15 gyvavimo metø iðkilmëmis.Jauèiuosi dël to ir pats ðiek tiek kaltas,kad per ðventæ piktnaudþiavau Jûsølaiku ir svetingumu. Turiu tik vienà pa-siteisinimà: visa tai Mokslo Lietuvosskaitytojø labui. Aèiû.

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

BOTANIKOSINSTITUTAS

praneða, kad 2002 m. lapkrièio 12 d. 11 val. Botanikos institute (Þa-liøjø eþerø g. 49, Vilnius) vyks atviras doktorantûros komiteto posëdis,kuriame INGRIDA ÐAULIENË gins daktaro disertacijà �SOMATINIØEMBRIOIDØ, ÞIEDØ IR VEGETATYVINIØ ÛGLIØ REGENERACI-JA NICOTIANA KULTÛROSE (KULTIVAVIMO SU FITOHORMO-NAIS TRUKMËS IR FOTOPERIODO REIKÐMË)� (biomedicinos moks-lai, botanika, 04 B).

Doktorantûros komitetas:pirmininkë � dr. Danguolë RAKLEVIÈIENË (Botanikos institutas,

biomedicinos mokslai, botanika, 04 B);

nariai:prof. habil. dr. Alfonsas MERKYS, Lietuvos MA tikrasis narys (Bo-

tanikos institutas, biomedicinos mokslai, botanika, 04 B),prof. habil. dr. Vytautas RANÈELIS (Vilniaus universitetas, biome-

dicinos mokslai, biologija, 01 B),prof. habil. dr. Povilas DUCHOVSKIS (Lietuvos sodininkystës ir dar-

þininkystës institutas, biomedicinos mokslai, agronomija, 06 B),dr. Romualdas LAURINAVIÈIUS (Botanikos institutas, biomedici-

nos mokslai, botanika, 04 B).

Oponentai:habil. dr. Leonida NOVICKIENË (Botanikos institutas, biomedici-

nos mokslai, botanika, 04 B),dr. Stasë DAPKÛNIENË (Vilniaus universitetas, biomedicinos moks-

lai, botanika, 04 B).

Su disertacija galima susipaþinti Botanikos instituto ir Vilniaus uni-versiteto Gamtos mokslø fakulteto bibliotekose.

Direktorius

kitais darbais. Gal tada apie Vilniausuniversitetà kai kuri spauda neraðytø,kaip kad man yra tekæ vartyti: Tuo me-tu þymiausiame Lenkijos universitete �Vilniuje� Bûtent knygoje apie IgnotàDomeikà tokià mintá teko perskaityti.Mums skaudu, kai savinamasi Lietu-vos Didþiosios Kunigaikðtystës istori-ja, mokslas ir kultûros paveldas. Þino-ma, buvo viena Lietuvos-Lenkijos ka-ralystë, kurioje Lietuva buvo DidþiojiKunigaikðtystë, tad ðis istorinis ginèas,kas kam priklauso, niekada nesibaigs.Taèiau turime didþiuotis, kad turimetokià iðkilià istorijà ir tokius garbingustautieèius, dël kuriø tautinës ir kultû-rinës priklausomybës bûta tiek ginèø.

Ir ðiø metø I. Domeikos, ir artëjantisVilniaus universiteto jubiliejus mûsø ða-lies mokslo bendruomenei yra labai reikð-mingi. Koks ðiais atvejais yra Ðvietimo irmokslo ministerijos vaidmuo?

Ministerija gali bûti tik organiza-torë, kuri prie vieno stalo susodinaávairiø institucijø þmones. Ðtai I. Do-meikos jubiliejiniø iðkilmiø organiza-ciniame komitete buvo atstovø ið ávai-riø institucijø: Vilniaus universiteto,Lietuvos mokslø akademijos, Geolo-gijos ir geografijos instituto, Lietuvosistorijos instituto, Lietuvos naciona-linio muziejaus, Lietuvos geologijostarnybos, Vlado Vitkausko fondoEverestas, pagaliau juk ir ið Lietuvosnacionalinës UNESCO komisijos. Kaipavyksta visus susodinti prie vieno sta-lo, pasiskirstyti darbus, tai gaunamegerà renginá.

Todël tikiuosi, kad ir kitus artëjan-èius reikðmingus jubiliejus minësimejungdami jëgas ir pastangas. Koope-ruodamiesi galime rengti bet kokio ly-gio renginius.

Kokie laikai, tokiepaproèiai

Panaðiais jubiliejiniais renginiais mestarsi skiname tuos vaisius, kuriuos mumssubrandino istorija, mûsø tolimø laikøpirmtakai. Þinoma, svarbu suvokti irmums tenkanèià atsakomybæ. Vakar da-lyvavote Vilniaus pedagoginiame univer-sitete surengtoje konferencijoje Ar gali-ma susigràþinti �nutekëjusius� spe-cialistus. Kadangi á tà konferencijà at-vykau tiesiai ið I. Domeikai skirtojo ren-ginio, tai nejuèia kilo noras mûsø jaunø-jø kalbëtojø mintis palyginti su jø konebendraamþiø Vilniaus universitete prieð180 metø idealais, t. y. su Adomo Mickevi-èiaus, Ignoto Domeikos kartos jaunimosiekiais. Filaretai ir filomatai siekë aukðtøidealø, patriotizmo, ugdë pirmiausia do-ros ir aukðtø moraliniø, dvasiniø vertybiøsieká. Jie visi norëjo tarnauti savo paverg-tai Tëvynei, kovoti prieð tironijà.

Ðiandieniniø jaunøjø oratoriø pra-kalbose neiðgirsime sàvokø idealai, pa-triotizmas, Tëvynë, dora. Ðios sàvokostarsi ið visai kito þodyno, iðëjusio ið ma-dos ir beviltiðkai pasenusio. Nesakau,kad tie þodþiai turi kyboti ant kalbëtojølieþuvio galo ir pursloti ið tribûnø. Bet vi-sø kalbø patosas buvo nukreiptas á tai,ko tiems jauniems kalbëtojams nedavë arnepadarë valstybë, bet në þodþio apie tai,kà jie patys skolingi Tëvynei ir valstybei.

Nei tada, kai gyveno AdomasMickevièius ir Ignotas Domeika, neidabar jaunimui nebuvo ir nëra leng-va ágyvendinti savo sumanymus. Tadabuvo kita politinë situacija Europosþemëlapyje, Lietuva kentëjo carinësRusijos priespaudà, o dabar kenèia-me materialinius nepriteklius. I. Do-meikos gyvenimas yra geriausias áro-dymas, kad jei þmogus turi valios pa-stangø ir siekia tikslo, tai jam negalisutrukdyti net ir nepalankiausios ap-

linkybës. Juk ne be reikalo jo varduÈilëje pavadinti miestai, gatvës, kalna-gûbriai, ne be pagrindo jam pastatytipaminklai. Pagaliau juk toli graþu nekiekvienas mokslininkas Èilës univer-sitete Santjage keturias kadencijas iðeilës buvo renkamas rektoriumi kaipmûsø Ignas Domeika. Taigi pirmiau-sia svarbu bûti asmenybe, o paskui iðkitø reikalauti viso kito.

Ne vieta riða prieTëvynës

Bet, gerbiamasis Viceministre, tik-riausiai juk nesiûlote dabartiniam jau-nimui pakartoti I. Domeikos klajoniøkelià? Kà daro Ðvietimo ir mokslo mi-nisterija, kad tas mûsø jaunimo keliasá mokslà ir moksle bûtø kuo tiesesnis,kad Tëvynëje jauni þmonës galëtø ágy-vendinti savo sumanymus, atskleistøsavo gabumus?

I. Domeika emigravo dël politiniøprieþasèiø. Esu ásitikinæs, kad dabar-tinis mûsø jaunimas, kuris iðvyksta áuþsiená, laikui bëgant sugráð. Supran-tu, jog lyginant su ðiltnamio sàlygomisuþsienyje ðiandieninio mokslininkogyvenimas ir darbas Lietuvoje prime-na lauko sàlygas. Gyvenimo logika yratokia, kad kiekvienas turime gráþti priesavo iðtakø. Juk ir I. Domeika paèiojesavo gyvenimo pabaigoje 1884�1888 m.lankësi gimtinëje, prisilietë prie savoðaknø. Gráð ir mûsø mokslininkai, tie-sa, gal ir kiek kitu bûdu, priimdamimokinius ið Lietuvos á savo sukurtaslaboratorijas ir pan.

Mes didþiuojamës garsiais iðeivi-jos mokslininkais, pvz., man artimossrities chemijos mokslø atstovais �Romu Kazlausku (JAV), Viktoru Al-girdu Snieèkumi (Kanada), kuris ðiaismetais Valstybës dienos proga apdo-vanotas Didþiojo Lietuvos kunigaikð-èio Gedimino ordinu. Nemaþa tø ið-eivijos mokslininkø net ir uþ Atlantosugeba iðlaikyti savo lietuviðkas ðaknisir á Lietuvà gráþta organizuodami kon-ferencijas, kurdami mokyklas, teikda-mi paslaugas Lietuvos mokslinin-kams. Taigi ne gyvenamoji vieta moks-lininkà riða prie Tëvynës.

Kartais akmená tenkaristi á kalnà

Þinome, kad Ðvietimo ir mokslo mi-nisterijoje jau rengiamas projektas, kaipsugràþinti �nutekëjusius� protus. Kasjau padaryta?

Programa, kad ir labai gera, likspopieriuje, jeigu nebus konkreèiøpriemoniø jai ágyvendinti. Tik tiek. Netaip svarbu sukurti programà, betdaug svarbiau sugalvoti priemones,kuriomis tà programà galima ágyven-dinti. Tos priemonës gali bûti ávairûsfondai, materialiniai ir kiti gráþimo ska-tinimo mechanizmai, gal net iðskirti-

Keliø daug, tik reikia juos rastiniø sàlygø sudarymas gráþusiems. Ke-liø yra daug, tik reikia juos rasti.

Taèiau nenorëèiau uþbëgti uþakiø darbo grupei, kuri dar dirba.Neabejoju, kad netrukus turësimepirmuosius tos grupës pastangø vai-sius. Man nesinorëtø to darbo ly-ginti su Sizifo darbu, bet kartais at-rodo, kad akmená ridename á kalnà.Kita vertus, man regis, jog nereikë-tø pamirðti ir Motinos Teresësprincipo: dirbkime, net jeigu kartaismums bûtø ir labai sunku. Nieko ne-daryti ir kaltinti aplinkybes ar duo-bes, á kurias patenkame, bûtø papras-èiausia. Turime dirbti � ðtai ir visa ið-mintis. Tik taip galësime sugràþintiið Lietuvos �nutekëjusius� protus.

Juk dabar galima gauti net tarp-tautinius grantus �nutekëjusiems� pro-tams sugràþinti. Kas turëtø tokià pa-raiðkà pildyti?

Pirmiausia moksliniai kolektyvai,

kurie suinteresuoti, kad tie protai gráþ-tø. Apie tuos grantus kalbëjau per mi-nëtà konferencijà ne tik að, bet ir ið Lin-èiopingo universiteto (Ðvedija) atvykæsdr. Ramûnas Valiokas. Dabar moks-las jau daromas virtualiuose centruo-se, kur ávairiø ðaliø grupës bendradar-biauja, dalijasi savo idëjomis: vieni turigerø metodø, kiti � aparatûros, treti �gal gerø idëjø. Susivienijusios tokiosgrupës gali pasiekti gerø rezultatø, pa-naðiai bendradarbiauja jau ir socialiniø,ir fiziniø mokslø mokslininkai.

Ir pabaigoje vël gráþkime prie IgnotoDomeikos: fiziðkai apleidæs Tëvynæ jisnuolat buvo su ja savo dvasia, savo min-timis. Árodymas, kaip tvirtai buvo su sa-vo kraðtu suaugæs. Dabartiniø virsmøepochoje yra apie kà pagalvoti.

Istorija rutuliojasi koncentriðkai.Ignoto Domeikos gyvenimo vilnietið-kasis periodas labai svarbus, nes pa-naðiø virsmø ir lûþiø sutinkame ir vë-lesniø laikø ávykiuose: 1863 m., 1900�1905 m. ir 1940 metø. Dabar mûsø gy-venamasis laikotarpis juk taip pat yradideliø permainø metas.

Aèiû, Viceministre, uþ iðdëstytas min-tis ir pareikðtà poþiûrá.

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

Atkelta ið 11 p.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Atsakymai á ML Nr. 17 p. 15spausdintus galvosûkius

1.655=(6x55)+(65x5)1642=(1x642)+(16x42)+(164x2)

2.597531:54321=11

3.1x2345:67+89=124

4.345x6

Lietuvos muzikos akademijos etnografinio ansamblio dalyvës bendrauja suIgnoto Domeikos palikuoniais

20 2002 m. spalio 24 d. Nr. 18 (264)

ISSN 1392-7191Leidþia

UAB �Mokslininkø laikraðtis�SL Nr. 169Spausdino

AB spaustuvë �Puntukas�Saltoniðkiø g. 29/3, 2677 Vilnius

�Mokslo Lietuvà� remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondasPatarëjai: V. Bûda, R. Goðtautienë, J. Puodþius, A. Ramonas,

D. Stanèienë, A. Targamadzë, E. K. Zavadskas.Redakcijos adresas: J. Basanavièiaus g. 6, 2001 Vilnius

El. paðtas: mokslolietuva@takas.lt, tel. (8�5) 2 12 12 35, 62 74 58, faks. 61 47 29Laikraðtis internete: http://ml.lms.lt

Redakcija, pritardama ne visoms autoriø mintims, jas toleruoja

Vyriausiasis redaktorius Gediminas Zemlickas

Sekretorë Kristina Buèionytë

Stilistë Angelë Pletkuvienë

Dizaineris Valdas Balciukevièius

SKRUZDËLIØ�EUROPOS SÀJUNGA�

Mokslininkai neseniai rado di-dþiausià skruzdþiø superkolonijà:Argentinos skruzdþiø kolonija Eu-ropoje driekiasi maþiausiai 6000 ki-lometrø. Tai specialistus labai ste-bina, nes paprastai skruzdþiø kolo-nijos kariauja (prisiminkite vaikys-tëje matytus animacinius filmukusapie rudøjø ir juodøjø skruzdþiøkarus). Dar nuostabiau yra tai, kadtoje paèioje Argentinoje tos paèiosrûðies skruzdës visiðkai nebendrau-ja. Kolonijos ten maþos ir arðiai ka-riauja tarpusavyje. O �Europos sà-jungos� skruzdæ perkëlus ið vienoskolonijos á kità, esanèià uþ ðimtø ki-lometrø nuo gimtojo skruzdëlyno,ji naujoje vietoje jauèiasi kaip na-muose. Kol kas mokslininkams ne-pavyksta suprasti, kaip atsirandatokios didelës kolonijos. Gal taipgyventi geriau? (Science News, Ap-ril 20, 2002)

/ / / /PAUKÐÈIØ GIESMËSAnglijos mokslininkai paskel-

bë, kad jiems pavyko nustatyti ne-abejotinà koreliacijà tarp paukðèiøgiesmininkø akies dydþio ir ryto va-landos, kai paukðtis pragysta.Paukðèiai, kuriø akys didesnës, pra-gysta anksèiau. Nieko nuostabaus:jam tiesiog atrodo ðviesiau nei tam,kurio akys maþesnës. (ScienceNews, April 20, 2002)

/ / / /KRISTALAI ÁSIMENA

G A R S À

Feroelektriniai kristalai gali ási-minti garsà. Ðitaip sako tyrëjai, nu-kreipæ akustines garso bangas á li-èio niobato kristalà. Akimirkà vë-liau jie pastebëjo, kad garso tonasatsikartojo. Efektas gali bûti panau-dotas nedestruktyviai tikrinti me-dþiagoms, daþnai naudojamomselektronikoje. Nuorodos: http://fo-cus.aps.org/v10/st11.html

/ / / /INTERNET 2 PROJEKTAS

Internetas gimë bendradar-biaujant kariðkiams ir mokslinin-kams. Dabar jis jau seniai virtæs ko-merciniu-reklaminiu sàvartynu, ku-riame reikalingà informacijà suras-ti nëra paprasta. Jungtiniø Ameri-kos Valstijø mokslininkai nori su-gràþinti ankstesná interneto, visøpirma kaip mokslo tinklo, statusà.Tuo tikslu jie sukûrë naujà, uþdarà

internet-2 projektà http://www.in-ternet2.edu, kuriame ðiuo metu da-lyvauja 191 JAV universitetas. Tin-klà ðiuo metu sudaro 28 GigaPoPsmazginiai taðkai, leidþiantys duo-menis perduoti 10 Gbaitø/sekun-dæ greièiu. Ðio projekto nereikëtøpainioti su kitu NGI (Next-Genera-tion Internet) projektu, kuris yra at-viras ir skirtas daugiau federali-niams tikslams. Galimas dalykas at-eityje abu projektai bus sujungti.Europoje interneto plëtra taip patdaugiausia domina mokslininkus.Taip CERN�e plëtojamas projektasGRID (gardelë), leisiantis vartoto-jams naudotis paskirstytais skaièia-vimo iðtekliais (Frontiers, 2000, Nr7, 8, 9). Be abejo, naujieji interne-to projektai orientuojami á visiðkaikitokius duomenø pralaidumogreièius, todël ir jis naudojamaskam kitam: kuriamos virtualios vi-zualinës laboratorijos, virtualiosterpës, interaktyvios televizijos sis-temos, taip pat jau þinomos virtu-alios konferencijos ir pan. Daugiauinformacijos � lietuviðkame Hake-ryje, 2002, Nr. 28 (rugsëjis). Beje,jei iðmoksite nekreipti dëmesio ápaaugliðkà ðio þurnalo stiliø, jamerasite iðsilavinusiam kompiuteriøvartotojui skirtos informacijos dau-giau nei Naujojoje komunikacijoje irKompiuterijoje kartu sudëjus.

/ / / /RUGSËJO 11-OSIOS

M O K S L A STeroristams atakavus Ameri-

kos dangoraiþius ir Pentagonàtrims dienoms buvo nutraukti vi-si komerciniai lëktuvø skrydþiai.Tai suteikë mokslininkams uni-kalià galimybæ tirti lëktuvø iðme-tamø terðalø poveiká klimatui.Aukðtai skrendanèiø lëktuvø va-rikliai á atmosferà iðmeta daugvandens garø, kurie èia pat su-ðàla ir palieka danguje gerai pa-þástamus baltus pëdsakus. Grei-tà garø kondensacijà lemia ma-þos dulkelës, kurios tampa kon-densacijos centrais. Ðie balti pëd-sakai veikia labai panaðiai kaipaukðtuminiai plunksniniai debe-sys: ið vienos pusës jie atspindiSaulës ðviesà (todël á Þemæ pa-tenka maþiau ðilumos), ið kitospusës jie sulaiko nuo planetospavirðiaus sklindanèià ðilumà.Taigi kuris procesas vyrauja? Tri-jø dienø neskraidymo pertrauka(nepaisant keliø kariniø lëktuvø)parodë, kad vidutinis 4000 meteo-rologijos stoèiø pateiktø duomenøtarp aukðèiausios ir þemiausios die-nos temperatûrø skirtumas ðiomisdienomis buvo net 1 celsijaus laips-niu platesnis nei dienomis, kai lëk-tuvai skraidë. Dar daugiau, ðis vidur-kis trys dienos prieð ávyká ir vël lëk-tuvams pradëjus skraidyti buvo netmaþesnis nei áprastas. Ðiuos rezul-tatus uþginèyti labai sunku, sako Pa-trikas Minnis ið NASA. Smulkesnëinformacija Science News, 2002 m.,geguþës 11 d.

Parengë Lietuvos mokslininkø sàjungaDaugiau naujienø rasite www.lms.lt

MOKSLO NAUJIENOS Gyvenimas greitesnis uþenciklopedijà, bet vytis reikiateisinga, jeigu enciklopedijø rengëjaimëgintø lenktyniauti su gyvenimo ávy-kiais, kiekviename naujame tome pa-teiktø naujø struktûriniø ypatumø.Stuburas reikalingas ne tik enciklope-dininkams, bet ir enciklopedijai. Taèiauinterneto ir greitø informacijos srau-tø laikais, matyt, visiems mums reikianuolat ieðkoti bûdø, kaip tà sparèiai be-sikeièianèià informacijà valdyti, kaip pa-naudoti naujausius duomenis.

Vis dëlto lyginant su 1 tomu antra-sis turi ir ypatumø. Jame daugiau litua-nizmø, bet tai ne tiek rengëjø nuopel-nas, kiek lotyniðkos abëcëlës ypatumas:2 tome tarp þodþiø Arktis ir Beketas litu-anizmø tilpo 2 tûkst. daugiau (20,6 lan-ko) negu tarp a ir Arktinio oro 1 tome(15,1 lanko). Kiekviename tome litua-

nistikai numatoma skirti vidutiniðkai 20�25 proc. visø tekstø. Iðimtá sudarys vie-nas tomas, kuriame bus L raidë, � tomodidþiàjà dalá sudarys lituanistika.

2 tomas turi du priedus (vienas jøskirtas 1 tomui) patogumui tø skaity-tojø, kuriems iðkyla sunkumø skaitantVLE pateiktus vardaþodþius originalokalba lotynø raðmenimis. Tai VLE ren-gëjø reakcija á 1 t. svarstymus ir kai ku-riø skaitytojø reikðtà nepasitenkinimà,kad VLE pateikti svetimi vardaþodþiainesulietuvinti. Prie 2 tomo pridëtas ir 1tomui skirtas priedas. Ðie priedai ne-abejotinai pravers ir tiems skaitytojams,kurie naudojasi internetu ar raðytine in-formacija kitomis kalbomis.Taigi prie-duose skaitytojai ras autentiðkas ir adap-tuotas svetimvardþiø formas ir galës tai-syklingai juos perskaityti. Radijo, tele-vizijos þurnalistams, dëstytojams, mo-kytojams, studentams ir moksleiviamstai puiki parankinë priemonë.

Þinoma, atsiras ir teigianèiø, kadpatogiau bûtø adaptuotà svetimvardþioformà rasti VLE tekste, bet tada � en-ciklopedininkai paskaièiavo � tektø ið-leisti papildomà 21-àjá VLE tomà.Skliausteliuose dedama ir taip ganadaug papildomos informacijos, ypaèapþvalginio pobûdþio straipsniuose, kurðalia kokio nors romano autoriaus pa-vardës nurodomi gyvenimo metai ir pan.

Statistikos mëgëjams tikriausiaibus ádomu suþinoti, kad VLE 2 t. yra5002 straipsniai, 1324 iliustracijos (ið jø309 portretai), 46 þemëlapiai. Apraðo-mi 678 geografiniai objektai, ið jø 181

vietovardis � lituanistinis, t. y. lietuviøgyvenamosios bei tremties vietos. Ap-raðomos 9 valstybës, ið kuriø trys po-sovietinës, áskaitant ir mums artimàkaimynæ Baltarusijà (Armënija, Aust-ralija, Austrija, Azerbaidþanas, Baha-

Atkelta ið 3 p.

mos, Bahreinas, Baltarusija, Bangla-deðas, Barbadosas). Ið 1256 biografi-niø straipsniø net 446 lituanistiniai.

Filosofijai, teologijai ir filologijaiskirta 572 straipsniai, menotyrai � 754,visuotinei istorijai � 481, socialiniamsmokslams � 396, biologijai ir medici-nai � 515, geografijai ir geologijai � 708,fizikai ir technologijos mokslams � 421straipsnis. Nebus nuskriausti Lietuvosistorijos mëgëjai, nes jai skirti 228straipsniai ar jø dalys (ið jø 100 biogra-finiø), uþsienio lituanistikai � 93, etno-logijai � 39 lietuviø ir 85 kitø tautø ar-cheologijai (Lietuvos ir kitø ðaliø), ka-rybai � 94 straipsniai.

VLE 3 t. sulauksime kitø metø va-sará, tad skaitytojai galës ásigyti tradici-nëje Vilniaus knygø mugëje. Þinoma,pigiau bûtø uþsiprenumeruoti ið anks-to, tuo labiau kad ðià paslaugà teikiane tik visi Vagos knygynai, bet ir inter-netas adresu www.patogupirkti.lt.

Graþvydas Kantvydas

VYTAUTO DIDÞIOJOUNIVERSITETAS

praneða, kad 2002 m. gruodþio 06 d. 16 val. VDU CR Maþojoje salëje(Daukanto g. 28, Kaunas) bus ginama ASTOS PUNZIENËS daktaro di-sertacija tema �KAITOS PSICHOLOGINIØ VEIKSNIØ MODELIAVI-MAS ORGANIZACIJOSE� (socialiniai mokslai, psichologija, 06 S).

Doktorantûros komitetas:pirmininkë � doc. dr. Violeta BARVYDIENË (Tarptautinë aukðtoji

vadybos mokykla (ISM), socialiniai mokslai, psichologija, 06 S).

Nariai:prof. habil. dr. Antanas GOÐTAUTAS (Vytauto Didþiojo universite-

tas, socialiniai mokslai, psichologija, 06 S);prof. habil. dr. Rimantas LAUÞACKAS (Vytauto Didþiojo universi-

tetas, socialiniai mokslai, edukologija, 07 S);prof. habil. dr. Danutë GAILIENË (Vilniaus universitetas, sociali-

niai mokslai, psichologija, 06 S);prof. habil. dr. Vytolis KUÈINSKAS (Klaipëdos universitetas, socia-

liniai mokslai, edukologija, 07 S).

Oponentai:prof. habil. dr. Vytautas GUDONIS (Ðiauliø universitetas, socialiniai

mokslai, psichologija, 06 S);doc. dr. Dalia GAGDÞIÛNIENË (Vilniaus universitetas, socialiniai

mokslai, psichologija, 06 S).

Su daktaro disertacija galima susipaþinti Lietuvos nacionalinëje M. Maþ-vydo, Vytauto Didþiojo universiteto ir Klaipëdos universiteto bibliotekose.

Rektorius

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Mokslo ir enciklopedijø leidybos instituto direktorius Rimantas Kareckas ásitikinæs, kadVisuotinë lietuviø enciklopedija yra nevienadienë kiekvieno Lietuvos inteligento knyga

Instituto direktoriaus pavaduotojas redakciniams darbams Antanas Raèis

Lièio niobato kristalai turi savybæ�ásiminti� garsà