Ledynai ir Žemės paviršius

Darbą atliko: Kristina Gedvilaitė 11 a

Mokytoja: Laima Railienė

Kėdainiai, 2010 m.

TurinysĮvadas.....................................................3Ledynas…………………………………………………4Ledynų susidarymas.................................5Ledynų tipai………………………………………….6Kalnų ledyno susidarymas……………………..7Antarktidos ledynai……………………………….8Grenlandijos ledynai……………………………..9Ledkalniai…………………………………………..10Sublimacija…………………………………………11Ledyno dinamika………………………………..12Ledyno ardomoji veikla……………………….13Ledyninės nuogulos……………………………14Ledynų akumuliaciniai dariniai…………….15Ledynas ir likę rieduliai Lietuvoje…………16Puokės (Barstyčių) akmuo………………….17Ledyno suformuotas paviršius………18, 19Ledyno dariniai: Dubakloniai……………..20Ozai………………………………………………..21Termokarstinės daubos……………………..22Ledyninių ežerų įvairovė: Dubakloniniai ežerai…………………………23Ledo guolio ežerai……………………………24Liekaniniai ežerai…………………………….25Užtvenktiniai ežerai…………………………26Termokarstiniai ežerai…………………….27Išvados………………………………………..28Naudoti šaltiniai…………………………….29

Įvadas Manoma, jog kas 200 –

250 mln. m. Žemės klimatas taip atšalo, kad

didelę jos dalį padengdavo ledynai. Per praėjusius 2

mln. metų pasaulinės temperatūros svyravimai

Žemės paviršiuje kito. Šiltus tarpledynmečio laikotarpius keitė šalti

ledynmečiai. Paskutinis ir reikšmingiausias

apledėjimas įvyko kvartero periodo pleistoceno

epochoje. Klimatui atšilus, kontinentiniai ledynai tirpo, tačiau ir dabar jie dengia

ne mažiau kaip penktadalį Žemės paviršiaus. Amžinas

įšalas sukaustęs Antarktidą, Grenlandiją,

kalnų sritis.

Ledynas Ledynas –

didelė ledo sankaupa, dengianti didelius žemės

plotus. Ledynas sudarytas iš daugiamečio ledo ir juda, veikiamas gravitacinės

jėgos. Ledynų yra visuose žemynuose,

išskyrus Australiją. Šiuo metu ledynai talpina tiek

vandens, kiek užtektų pasaulio jūros lygį pakelti

apie 75 metrus. Su ledynais susijusios šios reljefo

formos: galinės, šoninės, vidinės morenos, U formos

slėniai, ozai, keimai, drumlinai ir kt.

Ledynų susidarymas

Ledynai formuojasi ten, kur oro temperatūra yra neigiama. Tokiose vietose iškritęs sniegas netirpsta, o kaupiasi. Iš

pradžių jo snaigės virsta ledo grūdeliais – firnu, vėliau, per keliasdešimt metų, ledu. Taip per kelis šimtus metų

susidaro dideli ledyno luitai.

Ledynų tipai

Visi sausumos ledynai skirstomi į kalnų ir žemyninius. Kiekvienas ledynas turi savo maitinimo sritį, kur kaupiasi sniegas ir susidaro ledas. Iš maitinimo srities ledynas juda žemyn. Ši labai sunki ledo

masė ardo uolienas, kurios šliaužia ir neša jas iki ledyno pakraščio. Ten vyrauja teigiama temperatūra, todėl ledas pradeda tirpti ir

palieka savo nešamą krovinį - moreną. Kalnų ledyno dalis, nuslinkusi į sritį, kurioje temperatūra jau būna aukštesnė už 0º, vadinama liežuviu. Iš jo pradeda tekėti upeliai, kurie neša šaltus

ledyno tirpsmo vandenis žemyn, į didesnes upes.

Antarktidos ledynai

Antarktida – pietų pusrutulio žemynas,

kuriame yra pietų ašigalis. Beveik visą paviršių - 98% žemyno dengia ledynai, kurių vidutinis storis –

2160 m, o didžiausias 4776 m storio žemyninis ledynas

yra Wilkeso žemėje.Antarktidos ledynai sudaro 86% visų planetos ledynų,

ir juose sukaupta 90% pasaulio gėlo vandens

atsargų. Ledynų tūris -25,2 mln.km³

Grenlandijos ledynai

Grenlandija - didžiausia pasaulyje sala. Apie 80 % salos paviršiaus dengia ledas (Grenlandijos ledo skydas). Centrinėje dalyje ledo

vidutinis storis 2300 m, didžiausias - 3400 m. Tūris - 2,6 mln. km³. Dėl visuotinio klimato atšilimo ledo danga palaipsniui tirpsta.

Siaurais slėniais ledynai leidžiasi į jūrą ir sudaro daugybę ledkalnių (13-15 tūkst. per metus). Ledu nepadengtos sritys (plotis iki 250 km) driekiasi salos pakrantėse, ypač pietvakariuose ir šiaurėje.

Ledkalniai

Žemyniniai ledynai, taip pat kaip ir kalnų, juda slegiami viršutinių sluoksnių. Dalis, kuri pasiekia vandenyną

ir atitrūksta, vadinama ledkalniu. Ledkalniai būna iki 700 m aukščio, tačiau tik labai maža jų dalis kyšo virš vandens. Vandenynų srovės juos nuplukdo toli nuo gimtojo ledyno.

Patekę į šiltesnius vandenis, ledkalniai ištirpsta. Dažni ledkalnių gyventojai – pingvinai.

Sublimacija

Sublimacija - tai sniego ar ledo garavimas. Sublimacijos

metu vandens molekulės tiesiogiai nuo sniego ar ledo

kyla į atmosferą ir virsta garu. Tam tikro klimato

sąlygomis sublimacija yra įprastas būdas sniegui

išnykti. Ji vyksta tinkamomis oro sąlygomis: kai maža

santykinė oro drėgmė, pučia sausi vėjai. Ji intensyvesnė ten, kur didesnės žemės

paviršiaus altitudės (kur oro slėgis mažesnis). Kad vyktų

sublimacijos procesas, reikalinga ir energija - stipri

saulės šviesa.

Ledyno dinamika

Ledynai juda lėtai, tačiau, kaip ir tekantis vanduo, vykdo smarkią ardomąją, irimo produktų ir akumuliacinę veiklą. Ledynų judėjimo greitis įvairuoja ir

priklauso nuo metų temperatūros, laiko ir vietos. Judantis ledynas smarkiai keičia paklotinį paviršių. Kaitos intensyvumas priklauso nuo šį paviršių sudarančių uolienų atsparumo, reljefo ir ledyno storio. Ledynų poveikis

Žemės paviršiui labai įvairus. Kai temperatūra žema, o ledas trapus ir tvirtai prišalęs prie paviršinių uolienų, judėdami ledynai atplėšia masyvius uolienų

luistus. Aukštesnėje temperatūroje ir dėl didelio slėgio ledas lengviau deformuojasi, o po juo atsiradęs vanduo sąlytyje su Žemės paviršiumi lengvina slydimą. Ledyno tirpsmo rajonuose vyksta ledyno velkamų

medžiagų – nešmenų akumuliacija.

Ledyno ardomoji veikla Judančio ledyno veikla, pasireiškianti ledyno guolį

sudarančių uolienų ardymu ir irimo produktais –

egzaracija. Ji būdingiausia besiplečiantiems

ledynams. Kalnuose ji suformuoja stačiašlaičius,

lėkštadugnius taurės pavidalo įdubimus – karas.

Jos susidaro kalnų šlaitų pažemėjimuose,

plytinčiuose aukščiau sniego ribos, kur

susikaupęs sniegas nespėja per vasarą ištirpti ir iš pradžių virsta firnu, o

vėliau ledu.

Ledyninės nuogulos

Ledyno tirpsmo rajonuose moreninė medžiaga kaupiasi – vyksta jos akumuliacija; taip susiklosto įvairios ledyninės nuogulos. Jos

skirstomos į morenines, fliuvioglacialines ir limnoglacialines. Morenines nuogulas sudaro ledyno suklostytos neišsirūšiavusios

riedulių, molio ir smėlio sankaupos; fliuvioglacialinės susidaro ledyno tirpsmo vandenims perklosčius morenines nuogulas;

ledynų pakraštinių darinių lankams patvenkus tirpsmo vandenų srautus, ledyno pakraštyje susiformuoja prieledyniniai ežerai,

kuriuose klostosi limnoglacialinės nuogulos.

Ledynų akumuliaciniai dariniai

Ledyno tirpsmo rajonuose ledynų ir jų tirpsmo vandenų akumuliacijos produktai suformuoja įvairias morenines reljefo formas. Kalnuose intensyviai tirpstant ledynui, jo pakraščiuose susidaro galinių morenų gūbrių, atitinkančių ledyno sustojimo

vietas. Kalnų slėniuose likusios morenos, ypač galinės, yra smarkiai veikiamos tirpsmo vandenų, todėl jas dažnai sudaro

stambios nuolaužinės uolienos, iš toliau atnešti eratiniai rieduliai.

Ledynas ir likę rieduliai Lietuvoje

Lietuvos paviršių ledynai dengė kelis kartus.

Paskutinis iš dabartinės Lietuvos teritorijos

pasitraukė prieš 12 tūkst. metų. Uolienų gabalai, likę

Lietuvoje, ir ledyno suapvalinti ir nugludinti, vadinami rieduliais. Jų paviršiuje pastebima

būdingų įbrėžimų, kurie susidarė ledynui įšalusį

akmenį velkant per kietą paviršių.

Puokės (Barstyčių) akmuo

Tai didžiausias Lietuvos riedulys, esantis Skuodo rajone. Jis 13 m ilgio, 7 m pločio ir 4 m aukščio

virš žemės. 680 t sveriantį riedulį ledynas atvilko iš dabartinės Švedijos teritorijos.

Ledyno suformuotas paviršius

Ledynui traukiantis iš vidurio Lietuvos, čia liko didelių ledo laukų. Jie lėtai tirpo, morena nugulė žemės paviršių lygiu ir plonu sluoksniu. Susidarė

vidurio Lietuvoje plytinti moreninė lyguma.

Kai kur ledo tirpsmo vanduo nenutekėjo, susikaupė prie ledyno pakraščio – susidarė prieledyniniai ežerai. Po

vandeniu atsidūrė beveik visa dabartinė Suvalkija, Karšuva. Šimtus metų į šiuos ežerus ledo tirpsmo vanduo nešė

smulkžemio daleles. Iš jų susiformavo prieledyninių ežerų nuogulos – moliai. Kai vanduo nutekėjo, ežerų vietoje liko

molingosios lygumos.

Ledyno dariniaiDubakloniai

Dubakloniai – ilgi, siauri ledo tirpsmo tekančio vandens suformuoti duburiai. Jų dugne gali būti

daubų. Ši reljefo forma labiausiai paplitusi Baltijos aukštumose. Dubakloniuose arba giliausiuose jų

vietose telkšo ežerai. Tai ilgiausias – Asveja ir giliausias – Tauragnas.

Ozai

Ozai – ilgi, siauri, panašūs į pylimą kalvagūbriai. Susideda iš smėlio ir žvirgždo sluoksnių. Žinomiausias

– Šeškinės ozas Vilniuje. Tokių darinių pasitaiko ir Lietuvos vidurio žemumoje. Jie susidarė iš sąnašų, kurias suklostė ledyno tuneliais tekančios upės.

Termokarstinės daubos

Termokarstinės daubos susidarė ten, kur, pasitraukus ledynui, po sąnašomis liko palaidoto ledo luitų. Šie palyginti dideli gabalai pamažu tirpo, paviršius jų dubo, kartais net

įgriūdavo. Taip aukštumose susidarė nemažai daubų. Garsiausia termokarstinė dauba – 40 m gylio Velnio duobė

netoli Aukštadvario.

Ledyninių ežerų įvairovėDubakloniniai ežerai

Po ledynu ir nuo jo tekėję vandens srautai suformavo ilgus ir siaurus duburius – dubaklonius. Šiuos duburius ar žemiausias jų dalis užpildžius vandeniui, susidarė gilių, stačiašlaičių, į upes panašių ežerų. Vieni iš jų –

giliausias Tauragnas, ilgiausias – Asveja.

Ledo guolio ežerai

Atsitraukus ledynui, kai kur liko gulėti

didelių ledo luistų. Kai jie ištirpo, vanduo užpildė išgulėtas dubumas. Taip susidarė Dusia,

Metelys, Obelija, Kretuonas.

Liekaniniai ežerai

Ledyno pakraštyje telkšojo didelių

prieledyninių ežerų. Kai kur ir dabar yra jų

liekanų. Tai dideli, negilūs, pelkynų apsupti Žuvinto,

Amalvo ir Rėkyvos ežerai.

Užtvenktiniai ežerai

Susidarė galinėms morenoms užtvėrus kelią ledo tirpsmo vandeniui ir jam užpildžius reljefo

pažemėjimus. Tokie yra Platelių ež., Dysnai, Vištytis.

Termokarstiniai ežerai

Kai atsitraukė ledynas, po sąnašomis liko palaidotų ledo luitų. Jiems tirpstant, atsirado

tuštumų, todėl aukščiau esantys dirvos sluoksniai įgriuvo. Susidarė nedidelių, apvalių ir gana gilių

ežerėlių.

Išvados

Judančių ledynų poveikis reljefui priklauso nuo Žemės paviršių sudarančių uolienų sudėties ir ledyno dydžio ir pasireiškia ardomąja veikla, irimo produktų pernaša ir akumuliacija.

Ledynų ardomoji veikla, intensyviausiai vykstanti aukščiau sniego ribos plytinčiose kalnų srityse ir poliariniuose rajonuose, suformuoja egzaracinį reljefą.

Prisimink, ką sužinojai...1. Kas yra ledynas?2. Kokiame žemyne ledynų nėra?3. Išvardink su ledynais susijusias reljefo formas.4. Kurio žemyno beveik visą paviršių dengia

ledynai?5. Kas yra egzaracija ir kokiems ledynams ji

būdingiausia?6. Išvardink ledyninių nuogulų tipus ir apibūdink

juos.7. Išvardink ledyno darinius Lietuvoje, pateik jų

pavyzdžių.8. Apibūdink, kaip susidarė ledo guolio ežerai,

pateik bent du ežerų pavyzdžius.9. Koks reiškinys vyksta ledyno tirpsmo rajonuose?10. Trumpai apibūdink ledynų formavimąsi.

Naudoti šaltiniai:

http://lt.wikipedia.org/wiki/Ledynashttp://lt.wikipedia.org/wiki/Ledynas http://geografija.lt/2009/11/ledynai/http://geografija.lt/2009/11/ledynai/ http://ga.water.usgs.gov/edu/http://ga.water.usgs.gov/edu/

watercyclelithuanian.htmlwatercyclelithuanian.html http://www.globalwarmingart.com/wiki/http://www.globalwarmingart.com/wiki/

Wikipedia:glacierWikipedia:glacier http://www.kalnuslidinejimas.com/puslapis/informacija-http://www.kalnuslidinejimas.com/puslapis/informacija-

apie-antarktidaapie-antarktida http://lt.wikipedia.org/wiki/Grenlandijahttp://lt.wikipedia.org/wiki/Grenlandija V. Gerulaitis, D. Česnavičius: Bendroji geografija 11-12

klasei, psl. 45-49 Geografijos vadovėlis ŽEMĖ 9 kl., I d. psl. 32-36, 38, 96