VAISTINIS. Vaistams vartojama neprinokusios aguony de­zutes (Capita papaveris). Is jy gaunamas opijus - tamsiai ruda, karti, savito kvapo mase. Kadangi jis yra nuodingas, kaip vais-tas nevartojamas, o is jo gaminami preparatai - morfinas, kodeinas, papaverinas, omnoponas. Slopina centring nervy sis-tem , ramina skausm , kosulj, salina meslungj, traukulius. Farmacijoje vartojamos opijines aguonos. Darzines aguonos yra dekoratyvios ir labai puosia darzus.

VAISTINE AGURKLE Vaistine agurkle - Borago officinalis L. Sinonimai: agurkazole, agurke, agurkinas, agurkiniukas,

agurklapis, ogornikas, ogurkle, ogurkliniukas, plaukunis. Ezeininiy seimos augalas, kil?s is Mazosios Azijos, Siau-

res Amerikos, Piety ir Vakary Europos. Paplitusi Kaukaze, Vidurineje Azijoje, Vakary Sibire. Lietuvoje auga beveik kiek-viename darze.

Tai vienmetis, 40-80 cm aukscio zoiinis, sakotu stiebu, apaug^s siurksciais plaukeliais augalas.

Dauginama seklomis. IVIegsta tr^si ir kalking^ dirv . Sek-ly daigumas 95%, taciau po dvejy mety jy daigumas mazeja. 1 m apseti reikia 4-6 g sekly. Seklos juodos, pailgos, stam-bios. 1000 sekly sveria 15-17 g.

Sejama rudenj arba anksti pavasarj tiesiog j lysv? 25-30 cm tarpueiliais j 3-4 cm gilumo griovelius. Seklos sudygsta per 10-15 dieny. Zydejimo ir vaisiy nokimo periodas labai is-t stas. Pradejus nokti vaisiams, augale dar yra labai daug buto-ny ir prasiskleidusiy ziedy. Prinok? vaisiai greitai byra, todel seklojus reikia pjauti vaisiy nokimo pradzioje. Norint subran-dinti ir surinkti vaistines agurkles seklas, reikia, pirmosioms sekloms subrendus, nupjautus augalus plonai isdelioti pasto-geje ant patiesalo ir laikyti, kol subr§s likusieji vaisiai.

Kadangi pribrendusios seklos sparciai byra, tai vaistine agurkle labai gerai dauginasi savaime. Todel, auginant toje pacioje vietoje, nera reikalo kasmet seti, nes pridygsta daug savaimines sejos daigy. Daigus beliekatik praretinti, o isdy-gusius ne vietoje persodinti. Seklos daigios 2-3 metus.

MAISTINIS. Vaistines agurkles vartojami sviezi zaii lapai ir stiebai, kurie yra malonaus, agurkus primenancio skonio.

Jos zaIi smulkiai supjaustyti lapai vartojami atskirai arba de-dami i jvairias salotas, ypac tinka saltibarsciams. Lapai ir ugliai vartojami sriubose su mesa, salotose, misrainese, kaip garnyras su mesos, zuvies bei kruopy patiekalais ir jdaras pyragams. Saknys vartojamos aiui, vynams, trauktinems, ac-tui aromatinti. Is lapy ir ugliy taip pat galima virti arbat .

VAISTINIS. Agurkles lapuose yra 66,1-77,1 mg% vitami-no C. Ji ne tik pagerina patiekaly skonj, bet ir pagausina juose vitamino C. Augalas vartojamas sergant neurastenija. Ziedai ir lapai vartojami kaip prakait ir slapim^ varantis vaistas.

Jauni agurkliy lapai maistui vartojami iki ziedstiebiy for-mavimosi. Lapy derlius - 2-3 kg/ml

MEDINGAS. Bitininkai agurki? labai vertina kaip medin-g ji augal , nes is jos ziedy bites prinesa apie 200 kg/ha medaus. Vienas ziedas isskiria 4-12 mg nektaro. Nektaras skaidms, bespalvis, bekvapis. Jo cukringumas 50-60%.

KVAPUSIS BAZILIKAS Kvapusis bazilikas - Ocimum basilicum L. Sinonimai: basilikas, baziliukas. Kvapusis bazilikas yra kil?s is Piety Azijos. Auginamas

Vakary Europos salyse, Azijoje, Afrikoje, Amerikoje. Pirmiau-sia pradetas auginti Indijoje. Jis buvo zinomas Senoves Graiki-joje ir vadinamas karaliskuoju prieskoniu. Siuo metu augalai paplit? Prancuzijoje, Italijoje, Ispanijoje irkituose Piety krastuo-se. Jj ypac megsta Gmzijos ir Armenijos gyventojai ir laikomas nepakeiciamu nacionaliniu valgiy prieskoniu. Pas mus bazili-kai nera populiarus prieskoniai, dazniau jie auginami kamba-riuose kaip geles ir vadinami kambarine meta.

Bazilikas - notreliniy seimos zoiinis augalas, silumamegis. Stiebas stacias, 30-60 cm aukscio, keturbriaunis, prie pa-

grindo plikas, virsuje plaukuotas. Lapai kotuoti, kiausiniski ar­ba pailgi, prie pagrindo susiaurej?, lapy pakrasciai retai dantyti arba lygiakrasciai, zaii arba rausvi. Baziliko vaisius - tamsiai mdas, taskuotas riesutelis. 1000 vaisiy sveria 1,1-1,5 g.

Kvapiojo baziliko yra keletas rusiy bei formy, kurios viena nuo kitos skiriasi lapy dydziu ir forma, spalva, kvapu (vieny kvapas panasusj gvazdikeliy, kity-j kvapiyjy pipiry bei lauro lapeliy) ir kvapo stiprumu.

Bazilikams auginti tinka sauleta, lengva, derlinga, gerai jdirbta ir perpuvusiu meslu bei mineralinemis tr^somis pa-tr§sta dirva. Bazilikai - siltg krasty augalai, todel pas mus auginami is daigy. Seklos sejamos j dezutes siltnamyje arba kambaryje balandzio pradzioje. Sejama 5-6 cm tarpueiliais 0,5-1 cm gyliu. Seklos sudygsta po 10-14 dieny. Auginant daigus, dien^ palaikoma 18-20, naktj -15°C temperatura. Ba­zilikai auginami zemiy ar durpiy pudinio misinyje arba kraiki-nese durpese, kuriy pH 6,0-6,5, kaip ir darzelinis dasis.

Kai pradeda formuotis tikrasis lapelis, daigai retinami -eiluteje tarp jy paliekami 5 cm tarpai. Israutieji augalai pikuo-jami 5x5 cm atstumu.

Isretinus daigus, o ispikuotiesiems prigijus, tr^siama mi-neraliniy tr^sy tirpalu: 101 vandens -10 g amonio salietros, 20 g superfosfato ir 10 g kalio sulfate 1-1,5 m daigyno. Pas-kui daigai nuliejami vandeniu. Darze bazilikams parenkama silta, sauleta, nuo vejy apsaugota vieta. Vesesn? vasar^ juos reikia auginti po polietileno pleveles priedangomis arba polie-tileniniuose siltnamiuose. Taciau siltnamyje isauginti bazili­kai esti maziau kvapQs. Ir kelet augaly galima isauginti kam­baryje arba balkone.

Rudenj, pries gilyjj arim^ arba dirvos sukasim^, iskrato-ma 40-601/ha perpuvusio meslo, isberiama 3-4 cnt/ha su­perfosfato ir 2-3 cnl/ha kalio sulfate. Pavasarj, ruosiant dirv , pries daigy sodinim^ jterpiama 1-2 cnt/ha amonio salietros.

j dirvq daigai sodinami salnoms praejus, alyvoms zydint. Siltnamyje galima sodinti 10-14 dieny anksciau. Daigai sodi­nami lygioje vietoje 45 cm tarpueiliais (20-30 cm atstumu tarp augaly) ar lysvese (30 x 30 cm atstumu). 1 ha apsodinti reikia 73000-111000 daigy, jiems isauginti - 220-330 g seklos (ati-tinkamai 10 m - 73-110 daigy, 0,2-0,3 g seklos). Daigams prigijus isberiama 1 cnVha amonio salietros. Bazilikus priziu-rint, butina raveti piktzoles, purenti dirv , sausry metu laistyti.

Bazilikai aromatingiausi zydejimo pradzioje, todel tuo metu ir pjaunami. Nupjauta zole, skirta prieskoniams, plaunama tekanciame vandenyje, dziovinama vedinamoje, nesauletoje pastogeje arba aktyviosios ventiliacijos jrenginiais, ne auks-tesneje kaip 35"C temperaturoje.

Isdziovintus augalus reikia atsijoti nuo stambiy stieby ir

laikyti sausai medziaginiuose arba daugiasluoksniuose po-pieriniuose maisuose, maz^ kiekj - sandariai uzdarytuose stiklainiuose arba dezutese. Dziovintos zoles iseiga -12,3% nuo sviezios zoles derliaus (0,6-1,56 kg/m^ priklausomai nuo veisles iragrotechnikos).

Galima isauginti ir sekly, nors jos prinoksta sunkiai. Bazi­likai zydi ilgokai, todel seklos br§sta ne vienu laiku. Kai dau-guma sekly pasidaro rusvos, o apatiniai lapai pradeda dziuti, pjaunami su visais stiebais. Nupjauti augalai, esant giedram omi, dziovinami plonai paskleisti lauke ant polietileno pleve­les, 0 lietingu oru - gerai vedinamoje patalpoje. Sauso bazili­ko seklos lengvai iskuliamos, valomos sietais. Isvalytos sek­los dar padziovinamos. Supiltos j medziaginius maiselius lai-komos sausoje vietoje. Jos esti daigios 3-4 metus. Sekly derlius priklausomai nuo veisles - 0,8-1,0 cnVha.

MAISTINIS. Sviezia ir dziovinta baziliko zole yra labai ma­lonaus kvapo, kiek astroko skonio. Jy dedama j sriubas, pa-dazus, salotas, konservuojamus pomidorus, tyres, agurkus, desras, jvairius mesos, zuvies ir varskes patiekalus, raugiant pomidorus, agurkus, patisonus, agurocius, grybus, pomidory sultims, kokteiliams, gerimams, pastetams aromatinti. Del savo kvapumo vartojamas kvepaly gamyboje. Baziliko la­puose yra iki 0,08% eterinio aliejaus.

VAISTINIS. Bazilikas turi ir gydomyjy savybiy. Jo antpilas zadina apetit , slopina uzdegim^ ir vartojamas sergant letiniu gastritu, kokliusu, kosint. Baziliko lapy milteliai vartojami is-oriskai trofinems, diabetinems ir kitokioms zaizdoms gydyti. Literaturoje nurodoma, kad jy arbataveikiatonizuojanciai, za­dina apetit , gerina virskinim , gydo kai kurias inksty bei slapimo taky ligas. Taciau pries vartojant butina pasitarti su gydanciuoju gydytoju.

DARZELINIS DASIS Darzelinis dasis - Satureja hortensis L. Sinonimai: auginamasis dasis. Dasis atveztas is Piety Europos. Savaime auga Kryme,

Kaukaze, Juodosios ir Vidurzemio jury pakrantese. Vakary Europoje auginamas kaip vaistinis augalas, o buvusios Tary-by S jungos Pietuose vertinamas kaip prieskoninis augalas.