LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA

GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS

FAKULTETAS

GYVŪNŲ VEISIMO IR GENETIKOS KATEDRA

Giedrė Gabinaitienė

Mišrūnų paršelių auginimas

panaudojant specifinius pašarinius priedus

Magistrantės darbas

Darbo vadovai:

doc. dr. I. Miceikienė

habil. dr. prof. A.Mikelėnas

Kaunas, 2006 m.

2

Magistro darbas atliktas 2004 – 2006 metais V. Gabinaičio ūkyje, kiaulių fermoje.

Magistro darbą paruošė: Giedrė Gabinaitienė ___________________

Magistro darbo vadovai: doc. dr. I. Miceikienė

(LVA Gyvūnų veisimo ir genetikos katedra) ___________________

habil. dr. prof. A.Mikelėnas

( LVA Gyvulininkystės katedra) ___________________

Recenzentė: lektorė dr. N. Kvietkutė

(LVA Gyvulininkystės katedra) ___________________

3

TURINYS

ĮVADAS............................................................................................................... 4

1. SKYRIUS (LITERATŪROS APŽVALGA).......................................................... 5

1.1 Lietuvoje veisiamos kiaulių veislės........................................................................ 5 1.1.1 Specializuotos bekoninės – mėsinės veislės.................................................... 5

1.2. Kiaulių virškinimo trakto ypatumai.................................................................... 8

1.3 Pašarai kiaulėms.....................................................................................................11

1.4. Pašarų priedai kiaulėms.........................................................................................14

1.4.1. Probiotikų ir probiotikų .................................................................................17

1.4.2. moksliniai bandymai, atlikti su pašariniais priedais, skirtais kiaulėms..........20

1.4.3. pašarinių priedų paršavedėms „ARBOCEL RC“ bei paršeliams

„VITACEL R 200“ poveikis............................................................................. 25

2. SKYRIUS (DARBO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA).................................... 31

2.1. bandymo atlikimo vieta......................................................................................... 31

2.2. tyrimo atlikimo metodika...................................................................................... 32

3. SKYRIUS (TYRIMŲ REZULTATAI)................................................................. 36 3.1. paršelių auginimas iki skerdimo........................................................................... 36

3.1.1. Kiaulių raumeningumo ultragarsiniu prietaisu įvertinimo rezultatai............. 36

3.2. kiaulių skerdimas................................................................................................... 45

IŠVADOS ........................................................................................................... 47

NAUDOTŲ LEIDINIŲ SĄRAŠAS................................................................... 48

PRIEDAI............................................................................................................. 50

SANTRAUKA..................................................................................................... 56

SUMMARY..........................................................................................................58

4

ĮVADAS

Pasaulis, kuriame mes gyvename ir dirbame, pastoviai kinta. Kiaulininkystė – nėra šio

reiškinio išimtis, todėl mums reikia stengtis neatsilikti nuo mus veikiančių pokyčių. Stojimas į

Europos Sąjungą ir tikėtinas kainų spaudimas šalyse kandidatėse – tai tik du pokyčiai iš daugelio.

Industrializacija, taupaus vartojimo gairės ir gyvūnų gerovė neabejotinai paveiks mūsų ateitį.

Galiausiai reikia tikėti, kad vartotojas per keletą ateinančių metų turės vis didesnę įtaką „kokybės“

nustatymui./5/

Kiaulininkystės sektorius Lietuvoje –gana įdomus. Šalia 30 stambių kompleksų šiandien

respublikoje pramoniniu būdu kiaules augina keli šimtai žemės ūkio bendrovių ir privačių ūkininkų.

Dar keli tūkstančiai ūkininkų augina bekonus savita technologija, kurios pramone niekaip

nepavadinsi. Laikoma nuo keliasdešimt iki kelių šimtų įvairiausių veislių paršelių, banda tai

didinama, tai – pajutusi kainų nuosmukį – mažinama. Tuo pačiu kinta ne tik auginimo bei veisimo

technologijos, bet ir pašarų sudėtis bei racionai. Visa tai sudaro kiaulių auginimo visumą. /5/

Per pastarąjį dešimtmetį, ypač aktyviai imta domėtis įvairiais pašariniais priedais, kaip

probiotikais, prebiotikais, fitobiotikais ir simbiotikais, kurių pritaikymas duotų tą patį rezultatą –

palaikytų reikiamą naudingų mikroorganizmų kiekį gyvulių virškinamajame trakte. Probiotikų

panaudojimo efektyvumo esmė – skatinti teigiamus gyvūnų virškinamojo trakto metabolinius

pokyčius, gerinti maisto medžiagų pasisavinimą. Prebiotikai stimuliuoja žarnyno naudingų

mikroorganizmų augimą, kurie išskiria specifinius fermentus ir padeda įsisavinti maisto medžiagas.

Fitobiotikams priskiriami augalinės kilmės preparatai, kurie aktyvina teigiamus mikroorganizmus ir

slopina puvimo procesus virškinamajame trakte.

Šiuo metu pašarų rinkoje paršeliams siūlomų pašarinių priedų gausumas vis auga. Tad

buvo nuspręsta smulkiau išsiaiškinti kai kurių specifinių pašarinių priedų įtaką paršelių mitybai bei

augimui.

Pagrindinis šio darbo tikslas - išsiaiškinti, kokią įtaką kiaulių mišrūnų priesvoriams ir

skerdenų savybėms, turi specialiai paruošti gyvo medžio celiuliozės pašariniai priedai –

„ARBOCEL RC „ ir „VITACEL R 200“. Gauti rezultatai apdoroti biometriniais skaičiavimo

metodais ir padarytos atitinkamos išvados.

5

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Lietuvoje veisiamos kiaulių veislės

Po pirmojo pasaulinio karo prasidėjęs Lietuvos

vietinių kiaulių gerinimas kartu buvo ir

Lietuvos baltųjų kiaulių formavimosi pradžia, nors

veislė pripažinta buvo daug vėliau – 1967 metais

(aut. liudijimas Nr. 1094 – J. Šveistys, S. Devėnienė,

B. Mažeikis, R Makoveckas, A. Malinauskas, A.

Poškaitytė, J. Čepinskis). Siekiant išsaugoti Lietuvos

baltųjų kiaulių grynaveislinį tipą, Lietuvos

1 paveikslas. gyvulininkystės institute buvo suformuotos pilnos

genealoginės struktūros mini populiacija. Dviejų genealoginių linijų bandą grynuoju veisimu

numato veisti ir Veisiejų verslo ir technologijos mokykla. Kiaulių kontrolinio penėjimo

duomenimis, vidutinis grynaveislių Lietuvos baltųjų kiaulių priaugimas per parą – 730 g., lašinių

storis – 19,9 mm. Lietuvos baltosios kiaulės gerai prisitaikę prie vietos gamtinių sąlygų. /6/

Lietuvos vietinės kiaulių veislė – XX amžiaus pabaigoje buvo ties išnykimo riba. Todėl

Lietuvos gyvulininkystės institutas ėmėsi iniciatyvos išsaugoti šią senąją Lietuvos kiaulių veislę.

Lietuvos vietinės kiaulės dėl tvirto kūno sudėjimo, atsparumo ir didelio vislumo gali būti

naudojamos kaip motininė kiaulių veislė įvairiuose kryžminimo variantuose. Vietines kiaules

kryžminant su Norvegijos landrasais, gauti mišrūnai labai sparčiai auga, o jų skerdenos žymiai

liesesnės. Kontrolinio penėjimo stotyje Lietuvos vietinių ir Norvegijos landrasų mišrūnai priaugo

958 g, 1 kilogramui priesvorio priaugti sunaudodami 2,75 p.v. /6/

1.1.1 Specializuotos bekoninės – mėsinės veislės

Švedijos jorkšyrai – pasižymi geru eksterjeru, jų gerai išreikštas bekoninis tipas – kūnas

su lengva priekine dalimi. Švedijoje išauginamų veislinių jorkšyrų kuiliukų lašinių storis 10 mm, o

kiaulaičių – 10,5 mm, nuo gimimo iki vertinimo gyvuliams priaugant vidutiniškai 590 – 610 g per

parą. /6/

6

Landrasai – veislė išvesta iš Danijos vietinių

ilgaausių kiaulių, vykdant selekciją. Kiaulės

bekoninio tipo, efektyviai naudoja pašarus.

„Lietnorsvino“ duomenimis, Lietuvoje auginami

Norvegijos landrasai iki 100 kg svorio gali priaugti

per 145 dienas, nes jų prieaugis per parą 962 g, 1 kg

prieaugio sunaudojant 2, 1 kg pašarų. Vidutinis

2 paveikslas. nugaros lašinių storis 8 – 11 mm, o raumeningumas –

59 – 63 proc., tačiau tokios raumeningos kiaulės yra lepios. /6/

Diurokai – veislė išvesta JAV. Kiaulės stambios,

stiprios konstitucijos, intensyviai auga, labai

raumeningos. Diurokų lašiniai ploni, todėl viena

perspektyviausių tėvinių veislių, nes gauti mišrūnai

pasižymi aukštos kokybės skerdenomis. Diurokai

vertinami dar ir todėl, kad jų raumenyse esantys

riebalai pagerina mėsos skonį. Vokietijoje veisiamų

3 paveikslas. diurokų vidutinis paros priesvoris – 977 g, sunaudojant

2,11 p.v., lašinių storis – 10,2 mm, raumeningumas – 59,2 proc. /6/

Pjetrėnai – veislė išvesta Belgijoje. Šios kiaulės

raumeningos, dideliais kumpiais, bet labai lepios,

silpnos konstitucijos, jautrios stresui. Kadangi streso

genas susijęs su genais, sąlygojančiais aukštą

raumeningumą, eliminuoti streso genus ir išlaikyti

itin aukštą raumeningumą sunku. Pjetrėnų augimo

intensyvumas, lyginant su kitomis tėvinėmis

4 paveikslas. veislėmis, yra mažesnis. Dėl lepumo ir kuilių kritimo

pavojaus labai dažnai naudojami ir kitų veislių mišrūnai kuiliai. /6/

7

. Hempšyrai – veislė kilusi iš Anglijos, Hempšyro

grafystės, tačiau apie jų kilmę tikslesnių duomenų

nežinoma. Jų penėjimosi ir mėsinės savybės geros.

Tai tėvinė veislė, nors raumeningumu hempšyrai ir

neprilygsta pjetrėnams bei diurokams. Veislė turi

mažesnę perspektyvą ir dėl dažno RN geno,

apsprendžiančio glikogeno kiekį raumenyse,

pasitaikymo veislėje. Nors laikoma, kad šviežia

5 paveikslas. hempšyrų mėsa yra puikios kokybės, tačiau tinka ne

visų tipų perdirbimui, nes mėsa gali įgauti rūgštoką skonį. Kaip tėvinė linija kartais naudojami

hempšyrų ir diurokų kuiliai. /6/

8

1.2 Kiaulių virškinimo trakto ypatumai

Kiaulių virškinimo traktas sudarytas iš 5 pagrindinių dalių: burna, stemplė, skrandis,

plonosios ir storosios žarnos. Virškinimas pirmiausia prasideda burnoje, veikiant seilių fermentams.

Kiaulės pašarą paima liežuviu arba kapliais, o vertina jautria knysle. Kiaulės ėsdamos skystą pašarą

čepsi, nes jų burnos kampai gana toli nuo snukio galo ir ėdant būna atdari. Kiaulės kramto mažai ir

nerūpestingai, todėl stambius pašarus – šakniavaisius, grūdus – prieš šeriant reikia susmulkinti.

Kiaulių seilių sekrecija yra periodinė – seilės sekretuojamos tik ėdant. Kiaulės per parą išskiria 15 l

seilių. Jų kiekis priklauso nuo pašaro. Kiaulių seilėse amilolitinių fermentų yra daugiau nei kitų

žemės ūkio gyvulių, yra sausų medžiagų – 0,45 proc., iš jų 57,5 proc. organinių ir 42,5 proc.

neorganinių medžiagų, pH 8,1 – 8,47. Pašaras iš burnos ertmės stemple patenka į skrandį, kur jis

apdorojamas mechaniškai ir chemiškai. Kaip žinome, kiaulių skrandis vienkameris, sudėtinis.Savo

anatomine sandara jis yra lyg pereinamasis tarp vienkamerio ir daugiakamerio skrandžio. Kiaulių

skrandžio didelė kardialinė zona – užima apie pusę bendro skrandžio ploto. Skrandžio sulčių pH 0,7

– 2,0. Skrandyje pašaras šiek tiek pamaišomas ir sugula sluoksniais. Todėl kiaulių skrandyje

virškinami kartu angliavandeniai ir baltymai. Angliavandenius virškina seilių ir pašaro fermentai

bei pašaro bakterijos. Reiškia kuo geresnė pašaro kokybė, tuo geriau virškinami angliavandeniai.

Todėl šiuo metu didelis dėmesys ir yra skiriamas pašarų priedų sudėčiai bei veikimui kiaulių

virškinimo trakte. Skrandžio sekreciją lemia ir pašaro drėgnumas (60 %). Kuo didesnis drėgnumas,

tuo silpnesnė skrandžio sulčių sekrecija ir mažesnis rūgštingumas. Skrandžio turinys į žarnas

pradeda pereiti ėdant arba tuoj pat po ėdimo, t.y. skrandyje ilgai neužsibūna. Pirmomis valandomis

po ėdimo turinys pereina greitai, o po 4 – 6 h pradeda lėtėti ir jau po 7 – 8 h labai mažai skrandžio

turinio pereina į žarnas. Kuo daugiau skrandyje pašaro, tuo greičiau jis pereina į žarnas. Plonosios

žarnos skirstomos į tris dalis: dvylikapirštę, tuščiąją ir klubinę žarnas. Iš skrandžio pašaras patenka į

dvylikapirštę žarną, kur veikia kasos sultys, tulžis bei žarnų sultys. Suvirškintas maistas ir

virškinimo sultys plonosiose žarnose atrodo kaip vienalytė skysta masė. Ji vadinama chimusu.

Chimuso pas kiaules būna daug – 50 litrų. Plonųjų žarnų judėjimas susijęs su raumenų veikla. Joms

susitraukiant, turinys gerai susimaišo su virškinimo sultimis ir pamažu stumiamas išilgai

virškinamo trakto. Plonosiose vyksta rezorbcija. Kiaulių storosiose žarnose yra mikroorganizmų ir

mielių. Jose virškinama celiuliozė. Rūgimas vyksta aklojoje žarnoje, kuri yra tarytum

mikroorganizmų inkubatorius. Rūgimo metu susidaro lakiosios riebiosios rūgštys. Kiaulių

storosiose žarnose chimusas išbūna 16 – 20 h. ir virškinimas čia vyksta silpniau negu plonosiose.

Storųjų žarnų funkcijos yra baigti virškinti nesuvirškintas maisto medžiagas (virškinimas su

9

burna

stemplėPlonosios žarnos

skrandis

Storosios žarnosburna

stemplėPlonosios žarnos

skrandis

Storosios žarnos

fermentų ir mikroorganizmų pagalba), rezorbuoti maisto medžiagas bei vandenį ir suformuoti

išmatas. Kiaulės per parą pašalina vidutiniškai apie 1 – 3 kg išmatų. /1/.

6 paveikslas.

Didžiausia talpa kiaulių virškinamajame trakte pasižymi plonosios žarnos. Pagal 1

diagramą – 9,2 litro. Mažiausia talpa aklosios žarnos – 1, 6 litro.

1 diagrama. Kiaulių virškinamojo trakto talpa.

2 diagramoje pavaizduotas kiaulių virškinamojo trakto atskirų sudedamųjų dalių ilgis.

Ilgiausios yra plonosios žarnos – 18,3 m. Kaip jau buvo minėta, jose vyksta pagrindinė rezorbcija.

29,2%

33,5%

5,6%

31,7% skrandis (8,0 L)

plonosios žarnos(9,2 L)akloji žarna (1,6 L)

gaubtinė žarna (8,7)

10

2 diagrama. Kiaulių virškinamojo trakto ilgis. ( Moran, 1982).

3 diagrama. Fermentų virškinimo aktyvumas kiaulių organizme.

0 1 2 3 4 5 6 7

laktazė

lipazėmaltazė

amilazė

Pepsinas

Tripsinas

Fermentų virškinimo aktyvumas kiaulių organizme, priklauso nuo augimoperiodo.

\fl \f l bk\ fik2

Laktazė: skaido pieno cukrų.

Lipazė: skaido riebalus

Maltazė: skaido cukrų

Amilazė:skaido krakmolą

Pepsinas:skaido baltymus

Tripsinas:skaido baltymus

Amžius savaitėm

.

Kaip matome pagal 3 diagramą, fermentų aktyvumas kiaulių organizme veikia skirtingai

pagal amžių. Pvz.: laktazė – aktyviausia pirmomis paršelių gyvenimo dienomis, tada ji skaido pieno

cukrų, taip iki 3 savaičių amžiaus, t.y. iki paršelių nujunkymo arba kada jie pradeda gauti

papildomo pašaro. Lipazės veikimas suaktyvėja nuo 4 amžiaus savaitės, kai pradedami skaidyti

besikaupiantys riebalai paršelių organizme. Maltazė, kuri skaido cukrų aktyviausiai veikia

paršeliams esant mėnesio amžiaus, tuo tarpu amilazė ypač staigiai veikia ketvirtoje paršelių amžiaus

savaitėje, ji intensyviai skaido krakmolą. Pepsino aktyvumas kyla jau nuo pirmųjų paršelių

gyvenimo dienų ir vis didėja, taip iki 7 savaitės. (Dipl. Ing. FH Stephani Sterr , University of

applied Science Nurtingen – Geislingen. Function of the digestive system of pigs).

77,9%

0,9%

21,2% plonosios žarnos (18,3 m)

akloji žarna (0,2 m)

gaubtinė žarna (5,0m)

11

1.3 Pašarai kiaulėms

Kiaulių šėrimo tipas labai priklauso nuo pašarų bazės, kiaulių fermos paskirties.

Intensyvios kiaulininkystės šalyse taikomas šėrimas koncentratais, nes koncentruotų pašarų

pašarinio vieneto savikaina mažiausia. Koncentratus lengva transportuoti, sandėliuoti, paprasta ir

pigi jų paruošimo technologija. Lietuvoje kiaulės turėtų būti šeriamos koncentruotų pašarų

racionais, kurių 80 proc. sudarytų pašariniai grūdai ir 15 proc. baltymų – mineralų - vitaminų

priedai. Didžiausią kiaulėms sušeriamų pašarų dalį sudaro varpiniai grūdiniai pašarai: miežiai,

kviečiai, kukurūzai, rugiai... Pagal baltymų pilnavertiškumą geriausi gyvulinės kilmės baltymingi

pašarai: nenugriebtas pienas, išrūgos, pasukos... Neturint pakankamai gyvulinės kilmės pašarų,

racionus galima subalansuoti naudojant ankštinius grūdinius pašarus (žirniai, vikiai, lubinai, rapsų

grūdai...) bei išspaudas ir rupinius (sojų išspaudos ir rupiniai, saulėgrąžų išspaudos ir rupiniai...).

Tačiau reikia prisiminti, kad šiuo atveju būtina įmaišyti bent dalį gyvulinės kilmės pašarų. Šeriant

kiaules, didelę dalį koncentruotų pašarų galima pakeisti sultingaisiais pašarais (bulvės, cukriniai

runkeliai, morkos...). Švieži sultingieji pašarai turi vidutiniškai 75 – 90 proc. vandens ir labai gerai

suvirškinamų angliavandenių: cukraus arba krakmolo. Vasaros metu kiaules tikslinga šerti žaliuoju

pašaru. Žaliajame pašare gausu pilnaverčių proteinų, karotino, B grupės vitaminų, taip pat vitaminų

E, K ir biologiškai aktyvių medžiagų. Dėl to žaliasis pašaras labai reikalingas veisliniams

gyvuliams. („Kiaulių auginimas“, Vet Info 2003/8-9, „Pašarai kiaulėms“. P. 39 - 43)

Šiais laikais vis populiarėjant ekologiškam ūkininkavimui, keičiasi ne tik laikymo tipai,

bet ir pašarai. Siekiama gauti kuo daugiau ir geresnės kokybės produkcijos iš gyvulininkystės. Au-

ginant kiaules ekologiškai, didelis dėmesys turi būti skiriamas kiaulių šėrimui. Jas reikia šerti ekolo-

giškais, geros kokybės pašarais, tenkinančiais gyvulio organizmo poreikius. Ekologiniuose ūkiuose

gyvuliai dažniausiai šeriami ūkyje išaugintais pašarais. Prievartinis šėrimas yra draudžiamas. Pa-

grindinis prieauglio pašaras turi būti natūralus pienas. Pageidautina, kad tai būtų motinos pienas.

Paršeliai natūraliu pienu turėtų būti girdomi ne trumpiau kaip 40 dienų. Todėl šiuo atveju visiškai

netinka ankstyvas paršelių nujunkymas. Kaip jau buvo minėta, kiaulių dienos racionas turi būti pa-

pildytas stambiaisiais, žaliaisiais arba džiovintais pašarais, silosu. Su žole ir žaliuoju pašaru jos gau-

na daug visaverčių baltymų, mineralinių medžiagų ir vitaminų. Žolę ir žaliąjį pašarą kiaulės noriai

ėda ir gerai pasisavina. Kiaulės, šeriamos per visą ganymo sezoną žole ar žaliuoju pašaru, veda

sveikus ir įvairioms ligoms atsparius paršelius. Ekologiškai auginamos kiaulės gali būti šeriamos iš-

rūgomis, nugriebtu pienu ar kitais perdirbtais pieno produktais. Tačiau joms negalima duoti jokių

augimą skatinančių ar lėtinančių preparatų, sintetinių, apetitą žadinančių medžiagų, konservantų,

12

genetiškai pakeistų ir cheminėmis medžiagomis apdorotų pašarų, stimuliatorių, hormonų, pašarinių

antibiotikų. (J. Kriauzienė, I. Butvytienė, 2003/09).

Pastaruoju metu nemažai ūkininkų pradėjo domėtis, ar kiaulėms galima duoti rugių. Pagal

mokslininkų rekomendacijas rugiai kiaulių pašaruose gali sudaryti tik iki 30 procentų. Lazdijų rajo-

ne Veisiejų verslo ir technologijos mokykloje konsultantai pabandė šių pašarų kiekį padidinti iki 50

procentų. Yra žinoma, kad rugiuose yra medžiagų, kurias kiaulės sunkiai virškina, tačiau, pridėjus

fermentų priedų, virškinamumą galima padidinti. Rugių virškinamumui pagerinti bandomosios gru-

pės kiaulėms prie pašarų buvo pridėta priedų, kurių sudėtyje yra fermentų kompozicijos VILZIM

MR – tai grybinės ir bakterinės kilmės fermentų kompleksas, kuris pagerina rugių virškinamumą.

Vienai tonai kombinuotojo pašaro pakanka 0,5 kg multienziminės fermentų kompozicijos.

Bandymas truko 120 dienų. Buvo sudarytos 2 analogiškos Lietuvos baltųjų veislės nujun-

kytų paršelių grupės (kiekvienoje po 12). Kontrolinės grupės paršeliai buvo šeriami rugiais, mie-

žiais, grikiais, kvietrugiais (lygiomis dalimis), bulvėmis, šakniavaisiais, pienu ir baltyminiais papil-

dais. Jiems buvo gaminamas drėgnas šių pašarų mišinys. Bandomosios grupės paršai gavo sausų,

ūkyje paruoštų kombinuotųjų pašarų. Kontrolinės grupės kiaulėms per bandymą sušerti pašarai kai-

navo 399 Lt pigiau negu bandomosioms, tačiau, kad kontrolinės kiaulės pasiektų bandomųjų kiaulių

svorį, jas reikėtų auginti dar 33 dienas ir kiekvienai papildomai sušerti po 88,5 kg pašarų, kurie kai-

nuotų 36,29 Lt. Bandomosios grupės kiaulės 1 kg priesvorio priaugti suvartojo 1,71 kg pašarų ma-

žiau negu kontrolinės grupės. Iš viso per 120 bandymo dienų bandomosios grupės paršai suėdė po

61 kg mažiau pašarų, bet priaugo vidutiniškai po 19 kg daugiau negu kontrolinės. Kiaulių augimo

intensyvumas taip pat buvo skirtingas. Bandomosios grupės kiaulės vidutiniškai per parą priaugo po

158 g daugiau negu kontrolinės. Šios grupės kiaulių augimo tempai prilygo ES šalių lygiui. Bando-

mosios grupės kiaulių augimo intensyvumas tolygiai didėjo iki 80 kg svorio. Nuo 80 kg svorio, kad

padidėtų raumeningumas, pašarų buvo duodama mažiau, todėl priesvoriai nedidėjo. Paskutiniojo

svėrimo metu aparatu Piglog-105 buvo nustatytas kiaulių raumeningumas ir lašinių storis. Apdoro-

jus matavimo duomenis, abiejų grupių kiaulės buvo suskirstytos į klases pagal SEUROP klasifikaci-

ją. Esant vienodam svoriui, raumeningesnės buvo bandomosios grupės kiaulės. (L. Navickienė, E.

Paulauskas, 2003/08).

Pasaulio ir ES rinkose didesnę paklausą turi liesa ir raumeninga mėsa. Liesesnės mėsos

reikalauja ir Lietuvos vartotojai, tad kiaulių augintojams iškyla naujas tikslas – penėti kiaules taip,

kad jų skerdenoje susikauptų kuo mažiau riebalų. Be to, nuo 2002 m. gegužės Lietuvoje įvesta nau-

ja atsiskaitymo už realizuotus gyvulius tvarka ūkininkus ir žemės ūkio bendroves skatina auginti

raumeningesnes kiaules. Siekiant nustatyti nevienodo šėrimo lygio įtaką skirtingos lyties ir genotipo

kiaulių augimui, raumeningumui, pašarų suvartojimui bei ekonominiams rodikliams, Smilgių žemės

13

ūkio bendrovėje (Panevėžio r.) buvo atliktas parodomasis kiaulių šėrimo bandymas, kuris truko 93

dienas. Bandymo metu trijų grupių kiaulaitės ir kastratai (Švedijos jorkšyrai bei Lietuvos baltųjų ir

Švedijos jorkšyrų mišrūnai) buvo šeriami skirtingo maistingumo kombinuotaisiais pašarais su paša-

rų papildais. Visų grupių kiaulėms buvo sudarytos vienodos laikymo sąlygos, bet taikytas skirtingas

šėrimo lygis. Buvo nustatyta, kad I ir II grupės kiaulės per bandymo laikotarpį vidutiniškai užaugo

atitinkamai po 6 ir 9 kg daugiau negu kontrolinės. Atskirais augimo periodais kontrolinės ir tiriamų

grupių kiaulių augimo dinamika bei intensyvumas buvo skirtingas. I ir II grupės kiaulės vidutiniškai

per parą priaugo po 13 ir 42 g daugiau negu kontrolinės. Visose grupėse sparčiau augo Lietuvos bal-

tųjų ir Švedijos jorkšyrų (ŠJ) mišrūnai. Kontrolinėje grupėje mišrūnai augo sparčiau už grynaveis-

lius ŠJ vidutiniškai po 195 g, o I ir II grupėse atitinkamai po 55 ir 135 g per parą. Visų grupių kast-

ratai augo greičiau negu kiaulaitės.

Priklausomai nuo kiaulių auginimo technologijos, laikymo būdo ir kitų veiksnių, pašarų są-

naudos kiaulienos gamybos kaštuose sudaro 65-85 proc. Todėl mažinant kiaulienos savikainą visa-

da kreipiamas dėmesys į pašarus. (E. Paulauskas, E. Kizienė, 2003/05).

14

1.4 Pašarų priedai kiaulėms

Siekiant padidinti kiaulių produktyvumą, pagerinti maisto medžiagų įsisavinimą,

pagreitinti arba sulėtinti medžiagų apykaitos procesus gyvulio organizme, gyvulininkystės

praktikoje plačiai naudojami pašarų priedai.

Pašarų priedai (R 1831/2003/EC) – medžiagos, mikroorganizmai ar preparatai, išskyrus

pašarines žaliavas ir premiksus, kurie yra sąmoningai dedami į pašarą ar vandenį, tam, kad atliktų

vieną ar kelias iš šių funkcijų:

teigiamai veiktų pašaro savybes,

teigiamai veiktų gyvūninių produktų savybes,

patenkintų gyvūnų mitybinius poreikius,

teigiamai veiktų gyvūnų produkcijos aplinką,

teigiamai veiktų skrandžio ir žarnyno mikroflorą ar pašaro virškinamumą, o tuo

pačiu ir gyvūnų produkciją, elgesį ar gerovę,

turėtų kokcidiostatinį ar histomonostatinį poveikį. (S. Trumpickaitė - Dzekčiorienė,

2005 m.).

.

Praėjusio šimtmečio pabaigoje gyvulininkystėje buvo naudojami pašariniai antibiotikai.

Antibiotikai – tai mikroorganizmų sintetinama specifinė biologiškai aktyvi medžiaga, slopinanti

tam tikrų mikroorganizmų augimą ir vystimąsį (bakteriostatinis veikimas) arba sunaikinanti juos

(baktericidinis veikimas). Antibiotikai, slopindami patogeninę virškinamojo trakto mikroflorą,

sudaro geresnes sąlygas kitiems, organizmui naudingiems mikroorganizmams vystytis, padidina

virškinamųjų fermentų sekreciją bei maisto medžiagų įsisavinimą, pagerina amino rūgščių ir

vitaminų įsisavinimą, pagerina gyvulių apetitą. Kadangi antibiotikų preparatų likučių nustatymo

metodai yra sudėtingi ir brangūs, iki šiol neaiškios jų veikimo pasekmės tiek gyvulių, tiek žmonių

sveikatai, gamtai. Griežtėjant maisto saugos reikalavimams pašarinių antibiotikų naudojimas tapo

ribotas. Nuo 2006 m. ES planuoja uždrausti naudoti pašarinius antibiotikus ūkinės paskirties

gyvūnų produktyvumui didinti.( doc. dr. Jurgis Kulpys, dr. Andrejus Jerešiūnas, 2005 m.). Kaip

alternatyva pašariniams antibiotikams, bus naudojami:

Probiotikai

Prebiotikai

Organinės rūgštys

Fermentai

15

Mikroelementai

Augalai

Imuninės sistemos stiprintojai (S. Trumpickaitė - Dzekčiorienė, 2005 m.).

Štai l lentelėje pateikiama keletas firmų bei jų siūlomų pašarinių priedų, pasižyminčių

probiotiniu ir prebiotiniu veikimu, įvairioms kiaulių grupėms:

1 lentelė. Pašariniai priedai

Firma Produktai Veikimas

UAB „Moguntia Baltija“ „VITACEL R 200“ Natūralus pašaro priedas, kuris

gerina paršelių organizmo

gebėjimą įsisavinti baltymus ir

skatina naudingosios žarnyno

mikrofloros vystymąsi.

„Biochem“

Importuotojas UAB „Dimell

Baltic“

„BioPlus 2B...“ Daugiau nei vien probiotikas.

Konkuruojantis veikimas –

išstumia ir organizmo Gram –

ir Gram + patogenines

bakterijas, kiaulių žarnyne

sukuria stabilią mikroflorą,

veikiant fermentams, kuriuos

gamina preparate esantys

mikroorganizmai, geriau

virškinamas pašaras.

Biomin

Bendra Lietuvos ir Vokietijos

UAB „Veta“

„Biotronic“

Kontroliuoja kenksmingų

bakterijų augimą ir skatina

palankią mikroflorą, padidina

virškinamumą ir pagerina

metabolizmą, aprūpina sveiką

kiaulių žarnyno mikroflorą

(prebiotinis užpildas).

16

“Optivite Limited” “Genex Pig” Tai natūralios kilmės pašaro

priedas visų amžiaus kiaulių

grupėms, sinergetinis lakiųjų

riebiųjų rūgsčių ir jų amonio

druskų, eterinių aliejų ir augalų

ekstraktų mišinys silikoninio

rišiklio pagrindu. Mažina

galimybes susirgti klinikinėmis

ir subklinikinėmis ligomis,

gerina žarnyno mikrofloros

sudėtį.

17

1.4.1 Probiotikų ir prebiotikų veikimas

Pastaraisiais metais mokslininkai, gvildendami mikrobines virškinamojo trakto problemas,

vis dažniau akcentuoja probiotikų, prebiotikų, simbiotikų ir probiotinių preparatų svarbą. Žodis

„probiotikai“, išvertus iš graikų kalbos, reikštų „gyvybei“, skirtingai nuo termino „antibiotikai“ –

„nukreiptas prieš gyvybę“. Probiotikai – tai gyvi mikroorganizmai arba fermentuoti jų produktai,

darantys teigiamą poveikį žmonių ir gyvulių sveikatai, gerinantys virškinamojo trakto mikrobinį

sąstatą. Būtinas probiotiko komponentas – gyvos mikrobų ląstelės. Amerikoje 1920 – 1922 metais

terapiniais tikslais praktiškai buvo pradėtos naudoti acidofilinės laktobacilos – probiotikų

užuomazgos. Tuo tarpu labiau domėtis probiotikais pradėta tik daugiau kaip prieš du dešimtmečius,

kai dėl nesaikingo antibiotikų vartojimo pablogėjusi ekologinė padėtis sukėlė žmonių ir gyvulių

mikrobiocenozinius pažeidimus, paplito antibiotikams atsparios bakterijos. (Dr. Almantas Šimkus,

2004/08).

Britų mokslininkas Roy Fuller, pirmasis išpopuliarino probiotikų apibrėžimą. Pasak šio

mokslininko probiotikai yra gyvas mikrobinis maisto priedas, kuris palankiai veikia daugybę

gyvulių, pagerinant žarnyno mikrobinį balansą.

(http://www.medicinalfoodnews.com/vol01/issue1/pro011.htm).

Šiuo metu probiotikai vis labiau imti naudoti tiek gyvulių, tiek žmonių mityboje.

Probiotikai yra tarsi maistas, sudarytas iš gyvų bakterijų, kurios teigiamai veikia sveikatą, nes

sveikatos sąvoka šiuo metu ypač aktuali tiek žmonių ir gyvulių atžvilgiu.

(http://www.medicinalfoodnews.com/vol02/issue7/biotic.htm).

Pirmasis prebiotikų sampratą, 1995 m., suformulavo R. Gibsonas. Prebiotikais buvo

vadinama tam tikrų medžiagų dietiniai priedai. Prebiotikai gyvūno virškinimo trakte

neabsorbuojami, bet teigiamai veikia šeimininko organizmą ir aktyvina naudingos mikrofloros

metabolizmą. Dažnai į probiotikų mišinius įterpiami prebiotikai, kurie ne tik padeda probiotikams

įsitvirtinti, bet ir stimuliuoja organizmo mikroflorą. Taigi prebiotikus galima vadinti probiotikų

stimuliatoriais Pavyzdžiui, preparate „Bifiliz“ yra lizocimo ir gyvų bifido bakterijų. Lizocimas

pagerina bifido ir laktobakterijų adhezines savybes – pagerėja imunitetas, stimuliuojama

regeneracija, paryškėja daugelis kitų biologinių savybių. Dažniausiai naudojami prebiotikai yra

oligosacharidai, inulinas, laktulozė. Kaip jau minėta, prebiotikai žarnyne nevirškinami, storąsias

žarnas jie pasiekia beveik nepakitę. Ten jie stimuliuoja žarnyno mikroorganizmų augimą.

Augdamos žarnyno bakterijos išskiria fermentus, kurie skaldo prebiotikus į rūgštis, o šios slopina

ligas sukeliančių bakterijų dauginimąsi. Žmonių ir gyvulių organizme nėra atitinkamų fermentų

18

jiems skaidyti. Prebiotikai nehidrolizuoja ir nepasisavinami plonosiose žarnose. Storosiose žarnose

juos skaido intestianalinė mikroflora, daugiausia bifido bakterijos, gaminančios fermentą hidrolizę,

o jų skilimo produktus CO2 ir organines rūgštis jos panaudoja kaip energijos šaltinį. Kaip ir visi

probiotiniai preparatai, prebiotikai nėra toksiški organizmui ir nesukelia jokių šalutinių reakcijų.

(Dr. Almantas Šimkus, 2004/09).

Reikalavimai prebiotikams

Jie negali hidrolizuotis ir absorbuotis viršutinėse virškinimo trakto dalyse;

Turi būti vieno arba riboto kiekio naudingų normalios žarnyno mikrofloros atstovų,

stimuliuojančių jų augimą arba metabolitinį aktyvumą selektyviniu substratu;

Turi gerinti žarnyno mikrofloros sudėtį, tuo pačiu ir gyvulio fizinę būklę.

Probiotikų funkcijos

atnaujina natūralios mikrofloros balansą;

reguliuoja rūgštingumą;

padeda fermentuoti laktozę iki pieno rūgšties;

skatina vitaminų ir aminorūgščių pasisavinimą;

skatina B grupės vitaminų, baktericidiškai veikiančių medžiagų gamybą;

stiprina imunitetą;

padeda pašalinti toksinus, cholesterolį;

slopina kancerogenų, mutagenų gamybą;

reguliuoja žarnyno funkcijas.

Pasak Dr. Algimanto Šimkaus, 2004 m. bandymais jau nustatyta, kad raumenų kiekis

skerdienoje 30-50 proc. priklauso nuo šėrimo. Mikroorganizmų vaidmuo visose kiaulininkystės

veiklos srityse yra labai reikšmingas. Yra mikrobų, kurie sugadina pašarus, neigiamai veikia

gyvulio organizmą. Patogeninė mikroflora žeidžia gyvulių virškinimo sistemos veiklą, o naudingi

mikroorganizmai – probiotikai – normalizuoja žarnyno veiklą, gerina pašarų maistinę vertę, pašaro

maistingųjų dalių pasisavinimą ir didina gyvulių produktyvumą.

Tiriant probiotinių ir prebiotinių preparatų svarbą šiuolaikiniame pasaulyje, net yra

sudaryta probiotikų ir prebiotikų Tarptautinė mokslinė asociacija. Šios asociacijos misija yra sukurti

ir platinti aukštos kokybės informaciją apie mokslinius tyrinėjimus probiotikų ir prebiotikų sferoje,

19

daryti pažangą tolesniems moksliniams įrodymams pagrįsti bei didinti sveikatingumą probiotiniais

ir prebiotiniais produktais pasauliniu mastu. (http://www.isapp.net/).

Inauguracinis Tarptautinės mokslinės probiotikų ir prebiotikų asociacijos susitikimas

įvyko 2002 m. gegužės 3 - 5 d. Londone, Kanadoje, Ontarijoje. 63 akademikų grupė, daugelis

mokslininkų iš viso pasaulio buvo sušaukti padiskutuoti apie mokslinę svarbą, susijusią su

probiotikais ir prebiotikais. ( Reid G., Sanders ME., Gaskins HR., Gibson GR., Mercenier A.,

Rastall R., Roberfroid M., Rowland I., Cherbut C., Klaenhammer TR.,.

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/entrez/query.fcgi?cmd=Retrieve&db=PubMed&list_uids=12869879&

dopt=Abstract).

20

1.4.2 Moksliniai bandymai, atlikti su pašariniais priedais, skirtais

kiaulėms.

Probiotikai kaip pašaro priedai pasaulyje ir Lietuvoje pradėti naudoti palyginti neseniai,

todėl duomenų apie jų efektyvumą, įtaką gyvulių augimo spartai bei mėsos kokybei yra nedaug.

Lietuvos veterinarijos akademijos mokslininkai ištyrė probiotikų „Yeasture“ ir „Microbond“ įtaką

kiaulių penėjimosi ir mėsinėms savybėms bei mėsos kokybei. Bandymas su šiais probiotikais buvo

atliktas Marijampolės rajono ūkininko kiaulių fermoje. Tyrimams atrinkti nujunkyti 45 dienų

Vokietijos landrasų bei pjetrėnų mišrūnai ir sudarytos trys gyvulių grupės (kontrolinė, I tiriamoji, II

tiriamoji). Į tiriamosios grupės penimų kiaulių pašarus buvo įmaišoma probiotikų (2 kg/t miltų).

Tiriamųjų grupių kiaulės pirmoje penėjimo pusėje (iki 103 d.) vidutiniškai priaugo: šeriamos

pašarais su „Yeasture“ priedu – 20,46 proc., o su „Microbond“ - 22,93 proc. daugiau negu

kontrolinės grupės gyvuliai, antroje penėjimo pusėje (daugiau kaip 103 d.) atitinkamai - 18,7 ir 12,1

proc. Per visą bandymo laiką tiriamųjų gyvulių masė atitinkamai padidėjo 16,3 ir 13,7 kg, t.y. 20 ir

16,8 proc. daugiau negu kontrolinės grupės kiaulių. Vidutinis priesvoris per parą kiaulių, gavusių

probiotikų „Yeasture“, buvo 114 g arba 20 proc., o „Microbond“ – 96 g arba 16,9 proc. didesnis

negu kontrolinės grupės paršų. Kiaulių kontrolinio skerdimo ir mėsos fizinių cheminių savybių

tyrimo rezultatai parodė, kad probiotiniai preparatai 2 proc. pagerino skerdienos išeigą, turėjo įtakos

mėsos virimo nuostoliams, vandens rišlumui bei mėsos kietumui. Kiaulių, šertų pašarais su

preparatu“Microbond“, mėsos virimo nuostoliai buvo 6,11 proc., o „Yeasture“ – 5,43 proc. mažesni

negu kontrolinės grupės. Vandens rišlumas kiaulių, gavusių „Yeasture“, mėsoje buvo 1,8 proc., o

„Microbond“ – 3,25 proc. didesnis negu kontrolinės grupės. Vandens rišlumas bei virimo nuostoliai

yra svarbios mėsos savybės. Mėsos vandens rišlumas labai svarbi savybė, gaminant dešras. Kuo

vandens rišlumas didesnis, tuo lengviau pagaminti geros kokybės gaminį. Kontrolinės grupės

gyvulių mėsos kietumas, kuris turi tiesioginės įtakos mėsos gaminių kokybei bei mėsos vertei, buvo

didžiausias. Kontrolinių gyvulių mėsa buvo 47,18 proc. kietesnė negu kiaulių, gavusių

„Microbond“, ir 6,9 proc. negu gavusių „Yeasture“ probiotikų. Sausųjų medžiagų daugiausia buvo

kiaulių, šertų pašarais su „Microbond“ priedais, mėsoje. Minėtosios grupės gyvulių mėsoje taip pat

rasta šiek tiek daugiau baltymų. Remiantis atliktais mėsos fizinių cheminių savybių tyrimais, galima

teigti, jog probiotiniai preparatai pagerina mėsos kulinarines savybes ir kitus fizinius cheminius

rodiklius. /14/.

Dar vienas bandymas su probiotiniu priedu paršeliams buvo atliktas Izraelyje. Probiotikų

pardavimai labai auga, dėl antibiotikų uždraudimo Europos sąjungoje ir vartotojai vis labiau

21

supranta sąvoką „naudingas, saugus maistas“. Tai liečia ir gyvulius. „Probactrix“ – tai probiotinis

skystas maisto priedas, turintis saprofitinį E. Coli štamą (ATCC 202226) ir kuris buvo išbandytas

paršelių diarėjos bakterijų stabdymui. Šio produkto buvo duodama paršeliams kasdien po 3 ml.

Diarėjos atveju, kontrolinei grupei buvo duodama antibiotikų advocino ir gentamycino. Aprašomi

toki parametrai kaip: diarėjos atvejai, mirtingumo dažnumas, paršelių svorių vidurkiai nujunkant ir

kasdieniniai priesvoriai. Gauti rezultatai parodė, kad 6,6 proc. sumažėjo diarėjos atvejų

„Probactrix“ paršelių grupėje, lyginant su kontroline grupe. Taip pat mirtingumo dažnumas,

priklausantis nuo diarėjos, „Probactrix“ ir kontrolinėje grupėje buvo atitinkamai 4,32 proc. ir 10,91

proc., t.y. „Probactrix“ grupėje sumažėjo 6,59 proc. Paršelių svorių vidurkiai nujunkant ir priesvorių

padidėjimai buvo pastoviai didesni „Probactrix“ grupėje 3,966 g ir 219 g, negu kontrolinės grupės

atitinkamai 3,555g ir 198 g. (A. Hadani, D. Ratner and O. Doron, „PROBACTRIX PROBIOTIC

IN THE PREVENTION OF INFECTIOUS BACTERIAL DIARRHOEA OF PIGLETS“).

Atliekant šį bandymą, buvo sudarytos dvi paršelių grupės. Bandomojoje grupėje buvo

atrinkti 764 paršeliai, o kontrolinėje 275 paršeliai.

2 lentelė. Mirtingumo dažnumas ir diarėjos pasireiškimai paršeliams profilaktiškai

duodant „Probactrix“ priedo, lyginant su kontroliniais paršeliams, duodant jiems antibiotikų.

Rezultatai

Vados pavad. . Paršelių sk.

Mirtingumas (%) Diarėja (%)

Probactrix- 60 764 84 (11) 33 (4.3)

Control- 22 275 45 (16.4) 30 (10.9)

Pagal 2 lentelės duomenis nustatyta, kad diarėjos atvejų sumažėjo 6,6 proc. Lyginant su

kontroline grupe. Mirtingumas kontrolinėje grupėje 5,4 proc. didesnis nei „Probactrix“ grupėje.

22

3 lentelė. Chi-square analizė mirtingumo dažnumui nustatyti „Probactrix“ ir

kontrolinėje grupėse. (Chi-square - 15.62 P<0.001)

Grupės Rezultatai Suma

Probactrix Stebimi Laukiami %

Nugaišę dėl

diarėjos 33 46.33 4.32 3.83

Atsitiktinė

1 mirtis 51 48.53 6.68 0.13

Išlikimas 680 669.14 89.01 0.18

Kontrolinė

grupė

(Antibiotikai)

Nugaišę dėl

diarėjos 30 16.67 10.91 10.65

Atsitiktinė

1 mirtis 15 17.47 5.45 10.35

Išlikimas 230 240.89 83.64 0.49

Analizuojant 3 lentelės duomenis matoma, kad mirtingumo dažnumas, priklausantis nuo

diarėjos, „Probactrix“ grupėje sumažėjo 6,59 proc. Kontrolinėje grupėje buvo atitinkamai 10,91

proc. ir 4,32 proc. „Probactrix“ paršelių grupėje. Atsitiktinių mirčių sumažėjo 1,23 procentais. Taip

pat paršelių išlikimas padidėjo 5,37 proc., lyginant su kontroline paršelių grupe.

Nujunkant paršelius buvo sudarytos atitinkamai dvi grupės: bandomųjų 680 paršelių ir

kontrolinių 230 paršelių.

23

4 lentelė. Paršelių svorių vidurkiai nujunkant ir priesvorių vidurkiai „Probactrix“ ir

kontrolinėje grupėse.

Rezultatai Vados

pavad. Paršelių

sk.

Paršelių

svorių

vidurkis±S

D (g.)

Paršelių svorių

vidurkis lyginant

su kontroline

grupe (%)

Priesvorių vidurkiai± SD (g.)

Probactrix

60

680 3.966 ± 758 110.9 219 ± 35

Control 22 230 3.577 ± 674 100 198 ± 31

Pagal 4 lentelės duomenis daroma išvada, kad paršelių svorių vidurkiai nujunkant ir

priesvorių padidėjimai buvo pastoviai didesni „Probactrix“ grupėje 3,966 g ir 219 g, negu

kontrolinės grupės atitinkamai 3,555g ir 198 g.

Probiotikas „Probactrix“, naudojamas dabartiniame moksle, sudarytas iš E. Coli štamo

(ATCC 202226) su augalų ekstraktu. „Probactrix“, perduodamas skysta forma, yra nedelsiant

įsisavinamas gyvuliui jį nurijus. Tuo tarpu probiotikai, pristatomi miltelių pavidalu, pirmiausia turi

ištirpti žarnose prieš pradedant jiems veikti. Vadinasi, tuo tarpu „Probactrix“ veikia tolyn į

virškinamą traktą , o kieti probiotikai deda pastangas jų svarbiausiam efektui veikiant storosiose

žarnose. Bandymo metu, „Probactrix“ pagerino visus tiriamus rodiklius. Tai diarėjos pasireiškimo

dažnumą, mirtingumą, paršelių svorius nujunkant ir priesvorių pakitimus.

Probiotikai, naudojami gyvulių mityboje, dažniausiai yra gyvybingi mikroorganizmai.

Naudojami fermentacijos produktai, fermentai, skaidulos, įvairūs mišiniai. Reikšmingą svorio

pagerėjimo ir maisto pasikeitimo pastovumą, sekant probiotikų valdymu, statistiškai sudėtinga

įrodyti, nes tai priklauso nuo gyvulių reakcijų į permainas, jų individualių organizmo savybių.

Probiotikų sąveika su patogeninėm ir nepatogeninėm bakterijom yra labai svarbi. (Simon, O.,

Jadamus, A. and Vahjen, W. 2000. J. Anim., 2001 m.). (http://www.isrvma.org/article/57_4_1.ht

24

Panašus bandymas, su tokio tipo pašariniais priedais, atliktas Lietuvoje 2004 m.

Valstybinėje kiaulių veislininkystės stoties kontrolinėje penėjimo fermoje. Lietuvos kiaulių

augintojų dėmesį patraukė naujas “Optivite Limited” firmos preparatas “Genex Pig”. Tyrimo tikslas

buvo nustatyti antibakterinio preparato “Genex pig” poveikį penimoms kiaulėms, šeriant jas

tėvyninės gamybos kombinuotais pašarais. “Genex Pig” - tai natūralios kilmės pašaro priedas visų

amžiaus kiaulių grupėms, sinergetinis lakiųjų riebiųjų rūgščių ir jų amonio druskų, eterinių aliejų ir

augalų ekstraktų mišinys silikoninio rišiklio pagrindu. Literatūroje (Havenaar, Huis, 1992; Šuškovič

et al., 2001) teigiama, kad šis preparatas yra efektyvus antibakterinis pašaro apdorojimo veiksnys.

“Genex Pig” antibakterinis poveikis pašarui ir kiaulių aplinkai pasireiškia mažinant galimybes augti

ir daugintis žalingoms bakterijoms virškinimo trakte. Preparatas mažina galimybes susirgti

klinikinėmis ir subklinikinėmis ligomis, gerina žarnyno mikrofloros sudėtį (Bengmark, 1998; Fuler,

Perdigon, 2000; Jukna et al 2003). Ištirto preparato “Genex Pig” įtaka kiaulėms leido teigti, kad jis

teigiamai veikė kiaulių penėjimosi rodiklius: augimą paspartino vidutiniškai 14,5 dienos, priesvorį

per parą – 64,4 g arba 7,6%, o pašarų sąnaudas 1 kg priesvorio sumažino 0,24 kg arba 7,8%.

Skaičiuojant pinigine išraiška, bandomosios grupės kiaulių 1 kg priaugti sunaudotų pašarų kaina su

“Genex Pig” priedu buvo 1,80 Lt, o kontrolinės grupės – 1, 89 Lt, t.y. 9 ct arba 4,8% didesnė.

Skerdenų mėsingumui ženklesnės, statistiškai patikimos įtakos preparatas nepadarė. (I. Jančienė, J.

Kulpys, S. Rimkevičius, V. Švedaitė, 2005m.).

Kadangi probiotikai ir prebiotikai daugiausia susiję su virškinamojo trakto susirgimų

profilaktika, todėl daugiausia tyrimų daroma būtent tiriant skrandžio ir žarnyno ligas bei sutrikimus.

Naudojami probiotikai ir prebiotikai kaip terapiniai agentai skrandžio – žarnyno sutrikimuose yra

tarsi spartus judėjimas vyraujančia kryptimi. (http://www.medscape.com/viewarticle/4705.

Ekologiškų maisto produktų gamyba kelia ypatingus reikalavimus gyvulių laikymo

sąlygoms. Augantiems gyvuliams nerekomenduojama duoti antibiotikų, taip pat ir kitų

chemoterapinių medžiagų. Taigi būtina vartoti natūralius preparatus, didinančius gyvulio

rezistentiškumą ir produktyvumą. Tokios paskirties preparatai ir yra probiotikai bei prebiotikai,

sukurti iš gyvūnų normalios mikrofloros gyvų mikroorganizmų arba aplinkos saprofitų.

25

1.4.3 Pašarinių priedų kiaulėms „ARBOCEL RC“ ir paršeliams

„VITACEL R 200“ poveikis. Kaip jau buvo minėta, Europos taryba nuo 2006 nutarė uždrausti pašarinius antibiotikus

gyvulininkystėje, tai imta ieškoti alternatyvių paršelių išsaugojimo ir antibakterinio veikimo

preparatų, nedarančių neigiamo poveikio mėsos kokybei ir žmonių sveikatai.

Norint išleisti naujai sukurtą produktą į rinką ir užsitikrinti paklausą, būtina garantuoti

produkto kokybę bei veikimą. Tokiu atveju atliekami įvairūs bandymai, siekiant tai užtikrinti.

Nagrinėjant pašarinių priedų įtaką gyvulių auginimui, įvairiose pasaulio šalyse atliekami moksliniai

bandymai, įrodantys arba paneigiantys produkto efektyvumą. Pašariniai priedai kiaulėms – ne

išimtis. Bandymai atliekami daugelyje pasaulio šalių. Lietuvoje tyrimai atliekami tiek su įvežtiniais

pašariniais priedais, tiek su vietines gamybos.

Šiame darbe nagrinėjamas pašarinių priedų, skirtų paršavedėms „ARBOCEL RC“ bei

paršeliams „VITACEL R 200“ poveikis jų augimui bei produktyvumui. Pirmieji bandymai su

minėtais pašariniais priedais buvo atlikti Vokietijoje, Niurtingeno universitete 2002 m. Buvo

įrodyta „VITACEL R 200 „ teigiamas skaidulų poveikis tiek paršelių žarnų gaurelių aukščiui ir

kriptų gyliui, tiek jų sveikatingumui, prieaugiui per parą, pašarų sąnaudų suvartojimui bei diarėjos

pasireiškimo dažniui, kadangi šis priedas pasižymi prebiotiniu veikimu (žr. 1 lentelę „Pašarų

priedai“). Šiam darbui vadovavo prof. dr. Gerhardas Schwartingas. Pateikiami bandymo duomenys:

5 lentelė. „VITACEL R 200“ skaidulų poveikis paršelių žarnų gaurelių aukščiui ir

kriptų gyliui 12 – pirštėje žarnoje.

Laikas Grupė Vidutinis kriptų

gylis, µm

Vidutinis

gaurelio aukštis,

µm

Gaurelio/kriptų

santykis, µm

Atjunkant 204,4 627,9 3,15

Kontrolinė 298,2 557,3 1,95 2 sav. po atjunkymo

VITACEL 302,2 569,2 1,94

Kontrolinė 371,4 598,6 1,69 5 sav. po atjunkymo

VITACEL 331,3 639,8 1,99

26

Kraujagyslė Raumens sluoksnis

gaureliai

7 paveikslas.

Šiuo metu didelis dėmesys yra skiriamas žarnyno funkcijoms tirti, kadangi bandoma

išsiaiškinti kokių medžiagų labiausiai reikia organizmui, kad virškinimas nesukeltų neigiamų

pokyčių gyvulių sveikatai. Virškinimas, kuris vyksta ląstelių paviršiuje, vadinamas membraniniu.

Tai lemia žarnų gleivinės struktūra. Ant gaurelių yra daug citoplazmos ataugėlių – mikrogaurelių.

(7 paveikslas). Jie kaip šepetėliai ir sudaro kutikulą (ruožuotąją apvadą). Kiekvieno mikrogaurelio

aukštis – 1 – 1,5 µm, skersmuo – 0,005 – 0,08 µm, tarpai tarp jų – 0,01 – 0,2 µm. Tarp

mikrogaurelių ant ląstelių membranos yra struktūriškai su membrana susijusių fermentų. Vieni jų

adsorbuojasi iš chimuso (lipazė, amilazė, proteazė), kiti sintezuojasi plonųjų žarnų ląstelėse. /1/.

Pagal gautus rezultatus matome, kad “ VITACEL R 200” paveikė paršelių žarnų gaurelių

aukštį bei kriptų gylį jiems augant ir darė teigiamą poveikį paršelių sveikatingumui.

Kita bandymo dalis :

27

6 lentelė. “VITACEL R 200” paršelių penėjime.

Tyrimo kriterijai Kontrolinė grupė Grupė su “VITACEL R

200” (1 proc.)

Paršelių skaičius 100 98

Penėjimo trukmė (dienomis) 42 42

Svoris atjunkymo dieną (28 – ją dieną, kg) 7,77 7,99

Svoris penėjimo periodo pabaigoje (kg) 25,86 27,28

Svorio prieaugis per dieną (1 – 14 dienomis) 198 g 201 g

Pašaro suvartojimas (1 – 14 dienomis) 264 g 281 g

Svorio prieaugis per dieną (1 – 42 dienomis) 431 g 459 g

Pašaro suvartojimas (1 -42 dienomis) 720 g 786 g

Svoris 28 augimo dieną 15,91 kg 17,5 kg

Svorio prieaugis per dieną (15 – 28 dienomis) 384 g 479 g

Pašaro suvartojimas (15 – 28 dienomis) 625 g 751 g

Pašaro suvartojimo santykis (15 – 28 dienomis) 1 : 1,63 1 : 1,57

Diarėjos pasireiškimo dažnis 20 proc. 7 proc.

Štai taip atrodo sveiki žarnų gaureliai. Taip atrodo negyvi žarnų gaureliai.

8 paveikslas. 9 paveikslas.

Bandymai, atlikti Niurtingeno universitete, įrodė pašarinio priedo paršeliams “VITACEL R

200” poveikį jų augimo periodu. Dėl sveikos virškinimo floros vyravimo ir padidėjusio atsparumo

ligoms, žymiai padidėjo paršelių priesvoriai. Tarp 15 ir 28 auginimo dienos priesvoriai yra apie 25

28

proc. didesni, nei naudojant paprastas skaidulas. (J. Rettenmaier & SÖHNE GMBH+CO, “Fibres

designed by Nature”. 2003).

Pagal literatūrą (J. Rettenmaier & SÖHNE GMBH+CO, “Fibres designed by Nature”,

“VITACEL R”. 2003), įrodoma ir daugiau paršelių pašarų priedo “VITACEL R 200” teigiamų

savybių. Šiuo metu didelė problema paršelių mityboje yra mikotoksinai. Dauguma skaidulų yra

užterštos mikotoksinais, o tai neigiamai veikia gyvulių organizmą. Todėl “VITACEL R 200” yra

vienintelė gryna neapdirbtų skaidulų koncentracija be mikotoksinų užterštumo. Be to, pašarų

priedas “VITACEL R 200” yra labai naudingas kritinėmis ir stresinėmis situacijomis. Paršeliai

rečiau patiria stresą, pasižymi stipresniu ramybės pojūčiu, kadangi turi sveiką virškinamą traktą,

yra absoliučiai sveikesni ir labiau atsparūs ligoms. Be to, kaip natūralus fermentų aktyvumo

stimuliatorius, “VITACEL R 200” garantuoja geresnę baltymų rezorbciją. Šis pašarinis priedas

teigiamai veikia ir paršelių išmatų konsistenciją, o tai ženklas apie sveikos žarnyno floros buvimą.

Naudojant “VITACEL R 200” išmatos yra pastovaus pavidalo ir vidurių užkietėjimo pavojus , kaip

ir diarėjos, žymiai sumažėja. Taip pat šie priedai pasižymi geru vandens surišimu ir greitu brinkimu.

Atliekant brinkimo testą su „VITACEL R 200“ ir :ARBOCEL RC“, kiekvienas produktas buvo

patalpintas stiklinėje ir užpiltas vandeniu Bandymui paimta obuolinių išspaudų, saulėgrąžų rupinių,

sojos pupelių lukštų, cukrinių runkelių griežinių, kvietinių ir miežinių sėlenų. Po 1 minutės jau

išbrinkęs „ARBOCEL RC“ ir surišęs dalį vandens. Greitai išbrinko ir „VITACEL R 200“. Kiti

komponentai dar žymių pokyčių nerodė. Praėjus 2 valandom po vandens supylimo, „ARBOCEL

RC“ buvo išbrinkęs ir surišęs visą vandenį. Tačiau pastebėti ir cukrinių runkelių griežinių geri

išbrinkimo duomenys. Testo rezultatai pateikti 4 lentelėje bei 10 paveikslėlyje.

29

7 lentelė. Brinkimo testo rezultatai.

Fibers designed by Nature J. RETTENMAIER & SÖHNE GMBH+COFibersFibers designed designed byby Nature Nature J. RETTENMAIER & SJ. RETTENMAIER & SÖÖHNE HNE GMBH+COGMBH+CO

Brinkimo testo rezultatai• VITACEL R 200:

• ARBOCEL RC:

• Kvietinės sėlenos:

• Avižinės sėlenos:

• Sojos pup. lukštai:

• Saulėgrąžų rupiniai:

• C.r. griežiniai (dž.):

• Obuol. išspaudos:

Greita brinksta, vidutinis sugėrimas

Labai greitai brinksta ir suriša vandenį

Žema surišimo galia, nebrinksta

Labai žema surišimo galia, nebrinksta

Žema surišimo galia, menkai brinksta

Žema surišimo galia, nebrinksta

Aukšta surišimo galia, brinksta 2 val.

Žema surišimo galia, menkai brinksta

.

Fibers designed by Nature J. RETTENMAIER & SÖHNE GMBH+COFibersFibers designed designed byby Nature Nature J. RETTENMAIER & SJ. RETTENMAIER & SÖÖHNE HNE GMBH+COGMBH+CO

Brinkimo testas

VITAC

EL R 200

2 valandos po vandens supylimo

Kvietinės sėlenos

Avižinės sėlenos

Sojos pupeliųlukštai

Saulėgrąžųrupiniai

Cukrinių

runkeliųgriežiniai

Obuolinės

išspaudos

AR

BO

CEL R

C

10 paveikslas.

Vėliau, 2003 m. Belgijoje taip pat buvo atlikti bandymai su pašariniu priedu “VITACEL R

200”. Buvo tiriamas “VITACEL R 200” poveikis nujunkytų paršelių dvylikapirštės žarnos gaurelių

30

500520

540

560

580

600

620640

660

nujunkymas 2 sav. ponujunkymo

5 sav. Ponujunkymo

Kontrolinė grupėVITACEL

aukščiui. Tyrimai parodė teigiamą įtaką. Pagal 4 diagramą, jau 2 savaitės po nujunkymo pastebėtas

teigiamas poveikis žarnyne.

Pateikiami bandymo rezultatai:

4 diagrama. Žarnų gaurelių aukštis dvylikapirštėje žarnoje (Jan Vande Ginste,

Belgium 2003).

Gaurelių aukštis, µm

Laikas, sav.

Pagal Hohenheimo universiteto literatūrą (Zimmermann B., Bauer E., Mosenthin R, 2001

m.), stresinė būklė, aplinkos poveikis – tai konkretūs neigiami faktoriai paršeliams. Pasak autorių,

minėti faktoriai skatina daugintis patogeninėms bakterijoms paršelių virškinamajame trakte.

Probiotikai, kaip pieno rūgšties gaminama produkcija, mielės turi reportuoti apie mikrobinį balansą

skrandžio ir žarnyno trakte per mikrobų antagonistus, konkuruojant išsiskyrimu ir imunine

stimuliacija. Tuo tarpu prebiotikai, kuriuos sudaro nevirškinami oligosasharidai, turi kontroliuoti ar

manipuliuoti mikrobine sudėtimi ir/arba aktyvuoti, tuo būdu padėti palaikyti naudingą mikroflorą,

kuri nuslopintų patogeninių bakterijų augimą per skirtingus reguliavimo mechanizmus. Probiotikų

ir prebiotikų derinys gali pagerinti probiotikų išlikimo dažnumą, kol jie pereina virškinamuoju

traktu, tuo būdu prisidėti prie stabilizacijos ir sustiprinti probiotikų efektą. (http://www.uni-

hohenheim.de/i3ve/00068900/23028041.htm

31

2. DARBO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA

2.1 Bandymo atlikimo vieta

Bandymas su paršeliais buvo atliktas ūkininko V. Gabinaičio kiaulių fermoje. Šioje

fermoje laikoma apie 70 paršavedžių, 700 penimų kiaulių, 3 kuiliai veisimui, nujunkyti paršeliai

Kiaulės auginamos atjunkytų paršelių pardavimui ir skerdimui.

Ši ferma randasi Kauno rajone, Babtų seniūnijoje, Panevėžiuko kaime. Susisiekimas

nesudėtingas, nes šis kaimas yra šalia pagrindinės autostrados – Vilnius – Klaipėda (3 km).

Važiuojant iš kitos Lietuvos pusės – pagrindinis, tarptautinis kelias Via Baltica kerta minėtą

autostradą. Tai pagrindiniai susisiekimo bei logistikos keliai.

Ūkininko Valentino Gabinaičio ūkininkavimo pagrindas – augalininkystė, tačiau minėta

ferma sėkmingai derinasi prie šios šakos. Augindamas kviečius, miežius bei rapsus, ūkininkas

išsprendžia pagrindinę fermos reikmę – pašarus. Turint vietinių pašarų, tereikia rūpintis tik pašarų

priedais bei papildais. Ūkininkas geranoriškai bendradarbiauja su įvairiomis pašarų priedų bei

papildų tiekimo firmomis, taip aprūpindamas savo fermą šiais komponentais. Kiaulės laikomos

įvairių tipų garduose: nujunkytiems paršeliams bei penimam prieaugliui sudarytos grupinio laikymo

sąlygos, paršavedės su paršeliais laikomos individualiuose garduose, kuiliai taip pat turi savo

atskiras patalpas, atrinktos kergimui kiaulaitės laikomos grupiniuose garduose. Veisimas atliekamas

2 būdais: sėklinant kiaulaites su turimais vietiniais kuiliais ir dirbtinis apsėklinimas su pirktine

kuilio sėkla. Kadangi tai gamybinė ferma, labai tiksli bei nuosekli informaciją apie veisimą nėra

renkama bei fiksuojama. Kiaulių gydymo bei sveikatingumo klausimais konsultuoja ten dirbantis

veterinarijos gydytojas. Iki 2006 m. sausio 1 d. paršelių diarėjos ir kitais susirgimų atvejais, kaip ir

visur, buvo naudojami antibiotikai. Tačiau įsigalėjus naujai tvarkai dėl antibiotikų uždraudimo,

šioje fermoje taip pat ieškoma alternatyvos antibiotikams. Jau prieš pusantrų metų V. Gabinaičio

fermoje buvo atliekami bandymai su prebiotinio veikimo preparatais, stebint paršelių augimą,

sveikatingumą bei priesvorius. Šiame magistriniame darbe ir yra nagrinėjamas mišrūnų paršelių

auginimas panaudojant specifinius pašarinius priedus.

32

2.2 Tyrimo atlikimo metodika

Kadangi siekiama išsiaiškinti, kokią įtaką kiaulių mišrūnų priesvoriams ir skerdenų

savybėms, turi specialiai paruošti gyvo medžio celiuliozės pašariniai papildai – „ARBOCEL RC „ ir

„VITACEL R 200“, eksperimentinis bandymas su 2 paršingumo periodo paršavedėm buvo pradėtas

2004-07-14 ir baigtas suaugusių palikuonių skerdimu 2005-04-05.

Darbas buvo atliekamas nuosekliai pagal sudarytą darbo vykdymo schemą:

1 schema.

Paršavedžių ir kuilio parinkimas. Grupių

sudarymas, apvaisinimas.

Paršavedžių duomenų surinkimas

Paršavedžių šėrimas iki apsiparšavimo

Paršavedžių šėrimas iki paršelių nujunkymo

Paršelių šėrimas po nujunkymo

Paršelių šėrimas iki nujunkymo

Suaugusio prieauglio skerdimas ir skerdenų kokybės įvertinimas.

Gautų duomenų apdorojimas

Svėrimai

Gyvų kiaulių raumeningumo

matavimas

33

Pagal sudarytą darbo schemą, buvo atrinktos 3 paršavedės. Jų duomenys apie ankstesnius

apsiparšavimus pateikti 8 lentelėje:

8 lentelė. Paršavedžių duomenys.

Paršavedžių Nr. Nr.34 Nr.36 Nr.30 (kontrolinė)

I – o sėklinimo

data

2004.12.10

2003.12.10 2003.11.17.

I–o paršavimosi

data

2004.04.04

2004.04.02 2004.03.13

Paršelių skaičius 8 paršeliai 5 paršeliai 10 paršelių

Kritusių paršelių

skaičius

---------- ------------ 2

II –o sėklinimo

data

2004.05.22 2004.05.22 2004.05.21

Pradėtos šerti

„ARBOCEL

RC“

2004.07.15 2004.07.14 2004.07.14

Kadangi šioje gamybinėje fermoje vedama minimali ir trumpalaikė veisimo apskaita, tai

pasirinktos antraparšės kiaulės. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad visos 3 būtų sėklintos panašiu

laiku. Pagal 8 lentelės duomenis matoma, kad I -ojo sėklinimo ir paršavimųsi laikas skiriasi

mėnesiu, o II – ojo skiriasi vos viena diena. Tokiu būdu bus lengviau stebėti paršavedes bei paršelių

augimą bei vystymąsi. Pagal turimus duomenis, šios paršavedės yra Lietuvos baltųjų ir Landrasų

veislės mišrūnės. Nustatyta, kad visos trys paršavedės yra seserys, t.y. vieno lizdo. Pasirinktos

paršavedės abu kartus buvo sėklintos su tuo pačiu kuiliu. Reproduktorius - LB bei Pjetrėnų kraujo

turintis mišrūnas. Visiems trims paršavedžių gardams buvo parinktas atitinkamas žymėjimas –

Nr.34, Nr.36 bei Nr.30. Bandomosios grupės gardai pažymėti Nr.34 ir Nr.36, o atitinkamai

kontrolinė grupė Nr.30. Paršavedės patalpintos į individualius gardus. Pašariniu priedu „ARBOCEL

RC“ jos pradėtos šerti antrame paršingumo periode, t.y. 1 mėn. ir 22 d., pagal nustatytą pašarų

normą, atitinkamai įdedant 2 % pašarinio priedo „ARBOCEL RC“. Vandens gauna iki soties.

Pašarų norma vienai paršavedei per parą skiriama - 5 kg pašaro, įmaišant 2% pašarinio priedo, t.y.

100 g ARBOCEL RC“. Kaip jau minėta, paršavedžių raciono pagrindinę dalį sudaro vietiniai

pašarai, o BVP tiekia AB „Kretingos grūdai“. Paršavedžių raciono sudėtis: Kviečiai 40%, Miežiai,

BVP 10%.

34

BVP - tai 10% baltymininis – vitamininis priedas paršavedėms kiaulėms. Šio priedo

sudėtis: sojos rupiniai, žuvų miltai, mėsos miltai, saulėgrąžų rupiniai, žuvų taukai, amino r.,

mineralinės medžiagos, vitaminai, mikroelementai, priedai. Išsamesni BVP kokybei rodikliai

pateikti priedų 1 lentelėje. Taip laikomos ir šeriamos paršavedės iki paršavimosi. Kadangi

„ARBOCEL RC“ pasižymi ramybę suteikiančiu efektu, stebimas ir paršavedžių elgesys. Po

apsiparšavimo, paršavedėms pašarinio papildo „ARBOCEL RC“ norma mažinama iki 1% į paros

davinį. Taip šeriama iki paršelių nujunkymo. Tuo tarpu paršeliams, 7 dienos amžiaus dieną

pradedamas duoti priešstarterinis pašariukas. Mūsų ūkyje naudojami visaverčiai pašarai paršeliams

žindukliams „SPIDO“. Šio pašaro sudėtis: javų grūdai, javų grūdai (ekstruduoti), kukurūzai, sojų

rupiniai, alaus mielės, augaliniai riebalai, mineralai, premiksai PIGLET 0,5% (Evialis, Prancūzija),

sintetinės amino rūgštys, pašariniai priedai, fermentai, aromatai. (Išsamesnė sudėtis pateikta priedų

2 lentelėje). Į piešstarterinį pašariuką paršeliams, įmaišoma 2% pašarinio priedo „VITACEL R

200“, t.y. vienai vadai per parą skiriama iki 150 g priešstarterinio pašariuko, įmaišant 3 g

„VITACEL R 200“. Aišku, prie pašariuko paršeliai pratinami palaipsniui, tad pašarų normos yra

didinamos. Paršeliai nujunkomi 42 d. amžiaus. 53 dienų amžiaus paršeliai kastruojami. Po

kastravimo procedūros stebimas paršelių sveikatingumas bei fiksuojami kritimai. Po nujunkymo,

t.y. nuo 42 iki 60 jų amžiaus dienos, paršeliams skiriama 1% “VITACEL R 200”. Pašaro receptūra

nujunkytiems paršeliams pakeičiama tokiu santykiu: 50% miežių, 32% kviečių, 18% papildų.

Nujunkytų paršelių pašaro papildų sudėtis: sojų rupiniai, žuvų miltai, sojų aliejus, mineralai,

fermentas Rovabio exel, vitaminai (A, D, E, B grupės), mikroelementai (Cu, Zn, Mn, Fe, I, Se), kiti

priedai, konservantas Ultracid V Dry 4000g/t. (Duomenis apie nujunkytų paršelių pašarinio papildo

sudėtį žiūrėti priedų 3 lentelėje).

Paršelių svėrimai vykdomi: 28, 42, 60, 74 jų amžiaus dieną, bei 4 ir 6 mėn. amžiaus. Iki

nujunkymo ir po nujunkymo stebimas paršelių elgesys, fiksuojami kritimai, viduriavimai. Pasiekęs

realizacinę masę, prieauglis ruošiamas skerdimui. Prieš tai pamatuojamas raumeningumas aparatu

„PIGLOG - 105“. Duomenys užfiksuojami, kad juos būtų galima palyginti gavus skerdenos

raumeningumo rezultatus. Gavus skerdenų duomenis atliekamas duomenų apdorojimas, skerdenų

kokybės bei penėjimosi savybių įvertinimas, bei pašarinių priedų „ARBOCEL RC“ bei „VITACEL

R 200“ poveikio efektyvumo įvertinimas.

Palyginimui, “VITACEL R 200“ pašariniu papildu buvo šeriama dar viena paršelių grupė

nuo gimimo iki nujunkymo, tačiau paršavedėms neduota pašarinio papildo „ARBOCEL RC“

paršingumo laikotarpiu, t.y. norėta išsiaiškinti ar turi poveikį paršavedės šėrimas pašariniu papildu

„ARBOCEL RC“ paršelių priesvoriams bei sveikatingumui. Lyginami tik svėrimų rezultatai

35

Biometrinių duomenų apskaičiavimas. Tyrimų duomenys biometriškai įvertinti

naudojant MS Exel kompiuterinę skaičiavimo programą. Apskaičiuoti toki rodikliai: narių skaičius

(n), aritmetinis vidurkis (x¯), aritmetinio vidurkio paklaida (Se), vidutinis kvadratinis nuokrypis (δ),

įvairavimo koeficientas (Cv). Vidurkių skirtumo patikimumo laipsnis buvo nustatytas pagal

Stjudento reikšmes.

Tyrimui naudojami matavimo prietaisai: gyvų gyvulių raumenų kiekis vertinamas

ultragarso aparatu „Piglog – 105“, skerdenų raumeningumas vertinamas matuokliu „Fat–0–meater –

70“.

Magistrinio darbo sudėtis: darbas susideda iš įvado, 3 skyrių (literatūros apžvalga, darbo

atlikimo vieta ir metodika, tyrimų rezultatai), išvadų, naudotų leidinių sąrašo, turinio, priedų ir

santraukos. Šiame darbe pateikta 13 lentelių, 15 diagramų, 10 paveikslėliai, 1 schema, 3 bandymo

foto nuotraukos. Darbo apimtis – 59 puslapiai.

36

0

2

4

6

8

10

svoris, kg

Nr. 34 Nr. 36 Nr. 30(kontrolinė)

Paršelių svorių vidurkiai 28 jų amžiaus dieną

paršelių gardai

3. TYRIMŲ REZULTATAI

3.1 Paršelių auginimas iki skerdimo Kaip jau minėta tyrimo atlikimo metodikoje, paršavedės buvo šeriamos pašariniu priedu

„ARBOCEL RC“ nuo antro paršingumo periodo iki paršelių nujunkymo. Šiame skyriuje pateikiami

gauti rezultatai, t.y. apsiparšavimų duomenys, paršelių augimo stebėjimai, kritimai bei svėrimai.

Tiriamų paršavedžių II – o apsiparšavimo duomenys, pagal kuriuos vykdomi tolimesni stebėjimai,

pateikti lentelėje:

9 lentelė. II – ojo apsiparšavimo rezultatai.

Paršavedės Nr.34 Nr.36 Nr.30 (kontrolinė)

Paršavimosi data 2004.09.15 2004.09.14 2004.09.14

Paršelių skaičius 8 8 7

Paršeliai pradėti šerti pašariniu priedu „VITACEL R 200“ savaitę po gimimo, t.y.

2004.09.21 – 22d. Stebint paršelius pirmąją jų gyvenimo savaitę jokių neigiamų pokyčių

nepastebėta. Jaunikliai noriai žindo motinos pieną, buvo judrūs ir gyvybingi. Kritimų nebūta. Kaip

jau buvo minėta metodikoje, paršeliams nuo 7 jų gyvenimo dienos buvo pradėtas duoti

priešstarterinis pašariukas, atitinkami įterpiant 2 proc. pašarinio priedo „VITACEL R 200“. Taip

pasikeitus pašaro sudėčiai, paršeliai pamažu prisitaikė, tad viduriavimų nepastebėta. Didėjant

pašaro reikmei, buvo didinama pašaro norma. Paršeliai ėmė sparčiai augti ir tvirtėti. Pirmasis

svėrimas buvo atliktas 28 jų amžiaus dieną. Lyginant abi bandomąsias grupes pagal svorių

vidurkius, skirtumas tarp jų buvo 2,09 kg arba 27 proc.( P<0,001), kai tuo tarpu skirtumas tarp

pirmosios, antrosios ir kontrolinės grupių, atitinkamai gautas 1,05 kg (P<0,1) ir 3,14 kg (P<0,001)

arba kontrolinės grupės svorių vidurkiai gauti atitinkamai 13,6 proc. ir 32,1 proc. mažesni nei

bandomųjų grupių. Skirtumai matomi sudarytoje 5 diagramoje.

5 diagrama. Paršelių svorių vidurkių palyginimas 28 jų amžiaus dieną.

37

0

24

6

8

1012

14

svoris, kg

Nr.34 Nr. 36 Nr. 30(kontrolinė)

Paršelių svorių vidurkis 42 jų amžiaus dieną

Paršelių gardai

42 d. amžiaus nujunkant nuo paršavedės paršelius į atskirus gardus, kontrolinės grupės

garde Nr.30 pastebėtas negausus, trumpalaikis viduriavimas. Paršeliai adaptavosi. Pasikeitė ir

pašaro sudėtis, tačiau tai nei kiek nesutrikdė paršelių mitybos įpročių. Atliekamas antras nujunkyto

prieauglio svėrimas. Pagal gautus rezultatus nustatyta, kad pranašumą pagal svorių vidurkius išlaiko

bandomoji grupė Nr.36 (vidurkis 12, 6kg). Tuo tarpu Nr.34 ir kontrolinės grupės Nr.30 svorių

vidurkiai nežymiai susilygina (P>0,5). Bandomoji grupė Nr.36 net 34 proc. lenkia kitą bandomąją

grupę Nr.34 (P<0,001), o kontrolinę lenkia 39,6 proc. (P<0,001).

6 diagrama. Paršelių svorių vidurkiai 42 jų amžiaus dieną, kg.

53 d. prieauglis kastruojamas. Šią procedūrą paršeliai pernešė sunkiau nei atjunkymą.

Krito vienas bandomojo gardo Nr.36 paršelis.Užfiksuoti viduriavimai taip pat tame pačiame garde,

kur paršeliai viduriavo 3 dienas. Viduriavimas sustabdytas ir nepasikartojo.

Esant 60 paršelių augimo dienai, vykdomas trečiasis eilinis svorių patikrinimas. Paršelių

svoriai labai nevienodi - nuo 10,69 iki 16,55 kg. Tarp bandomojo gardo Nr.36 ir jo analogo Nr.34

svorių vidurkių skirtumas 4,85 kg (P<0,001) arba mažesnis 30,1 proc. Kontrolinė grupė Nr.30

lygiuojasi su bandomąja grupe Nr.34 (P>0,5), atitinkamai svorių vidurkiai 11,57 kg ir 10,69 kg, o

nuo bandomosios Nr.36 atsilieka 5,86 kg (P<0,001).

2 dienas iki svėrimo 60 d. amžiaus, kontrolinei paršelių grupė susirgo askaridoze. Buvo

atlikta dehelmintizacija. 7 diagramoje matome, kad susirgimas askaridoze padarė neigiamą įtaką

kontrolinių paršelių priesvoriams.

38

02468

1012141618

svoris, kg

Nr.34 Nr. 36 Nr. 30(kontrolinė)

Paršelių svorių vidurkiai 60 jų amžiaus dieną

Paršelių gardai

0

5

10

15

20

svoris, kg

Nr.34 Nr. 36 Nr. 30(kontrolinė)

Paršelių svorių vidurkiai 74 jų amžiaus dieną

Paršelių gardai

7 diagrama. Paršelių 60 d. svorių vidurkiai, kg.

Po trečiojo svėrimo mūsų tiriamas prieauglis augo normaliai, be jokių susirgimų.

Svėrimas buvo vykdomas praėjus 2 savaitėm po paskutinio svėrimo. Kontrolinės grupės Nr.30

svoriai auga lėčiau (12,29 kg). Ji 5,77 kg arba 41,7 proc. atsilieka nuo aukščiausiu priesvoriu

pasižyminčios bandomosios grupės Nr.36 - 18, 06 kg (P<0,001), o nuo analogiškos grupės Nr.34 –

2,78 kg (P<0,01). Grupės Nr.36 svorių vidurkiai yra 39,8 proc. didesni už grupės Nr.34 svorių

vidurkį (P<0,001). Tai matyti pagal sudarytą 8 diagramą.

8 diagrama. Prieauglio svorių vidurkiai 74 jų amžiaus dieną.

Esant 4 mėnesių amžiui krito dar vienas kontrolinė grupės Nr.30 paršelis. Manoma, kad tam

vis dar turėjo įtakos helmintų atsiradimas 60 jų mažiaus dieną. Krito mažiausią svorį turintis

prieauglis. Jo organizmui taip ir nepavyko kovoti ir išlikti. Žinoma, dėlto kontrolinės grupės Nr.30

svorių vidurkiai ir išlieka mažiausi, tačiau panašūs lyginant su bandomąja grupe Nr.34. Skirtumas

tarp jų, kaip matoma iš 9 diagramos yra tik 2,92 kg, t.y. kontrolinės grupės svorių vidurkis yra 9,8

39

0

10

20

30

40

50

svoris, kg

Nr.34 Nr. 36 Nr. 30(kontrolinė)

Paršelių vidutiniai svoriai 4 mėn. amžiaus

Paršelių gardai

90

95

100

105

110

115

120

svoris, kg

Nr.34 Nr. 36 Nr. 30(kontrolinė)

Paršelių svorių vidurkiai 6 mėn. amžiaus

Paršelių gardai

proc. mažesnis už grupę Nr.34 (P>0,5). Tarp šių grupių svorių vidurkių gautas statistinis

nepatikimumas. Tačiau lyginant su kita bandomąja grupe, kontrolinės grupės rodikliai skiriasi

didesniu svorių vidurkių skirtumu – 20,84 kg arba 77,7 proc. (P<0,001). Tuo tarpu bandomųjų

grupių svorių vidurkių skirtumas yra 17,92 kg (P<0,001), t.y. bandomoji grupė Nr.36 lenkia savo

analogą 60,23 proc.

9 diagrama. Prieauglio svorių vidurkiai 4 mėn. amžiaus, kg.

Mūsų tiriamiems paršeliams esant 6 mėnesių amžiaus buvo atliekamas prieš paskutinis

svėrimas. Grupės pagal svorius buvo išlygintos. Paršelių skaičius sumažėjo, tačiau tai įtakos

bandymui neturėjo. Bandomosiose grupėse liko 10, o kontrolinėje 5 paršeliai. Pagal sudarytą 10

diagramą, matoma, kad kontrolinė grupė Nr.30 pagal svorių vidurkius net aplenkė seniau

pirmaujančią bandomąją grupę Nr.34 net 6,7 proc. Tuo tarpu bandomoji grupė Nr. 36 lenkia abi

grupes atitinkamai, bandomąją Nr.34 - 16,4 proc., o kontrolinę – 9,1 proc.

10 diagrama. Prieauglių svorių vidurkiai 6 mėn. amžiau, kg.

40

Amžiaus įtaka svoriui

0102030405060708090

100110120

28 di

enu

42 di

enu

60 di

enu

74 di

enu

4 men

esiu

6 men

esiu

amžius

svor

is, k

g 343630

Iš gautų rezultatų galima daryti prielaidą, kad „VITACEL RC 200“ priedo panaudojimas

padarė teigiamą įtaką paršelių išgyvenimui nuo gimimo iki skerdimo. Vidutiniškai bandomųjų

paršelių svoriai, 6 mėn. amžiuje, buvo 1,4 proc. didesni už kontrolinius. (108,5 – 107 kg).

11 diagrama. Paršelių amžiaus įtaka jų svoriui.

Palyginimui, “VITACEL R 200“ pašariniu papildu buvo šeriama dar viena paršelių grupė

nuo gimimo iki nujunkymo, tačiau paršavedėms nebuvo duota pašarinio papildo „ARBOCEL RC“

paršingumo laikotarpiu, t.y. norėta išsiaiškinti ar turi poveikį paršavedės šėrimas pašariniu priedu

„ARBOCEL RC“ paršelių priesvoriams bei sveikatingumui.

10 lentelė. Paršelių svėrimų rezultatai (kg).

VITACEL grupė

Šėrimo periodas (d.) 42d.

Gyvulių skaičius 31

Svoris 7d. amžiaus 3

Svoris 14d. amžiaus 3,97

Svoris 21d. amžiaus 4,9

Svoris 28d. amžiaus 6,3

Svoris 35d. amžiaus 7,8

Svoris 42d. amžiaus 8,8

Šie svėrimų duomenys lyginami su tais paršelių svėrimų duomenimis, kurių motinos gavo

pašaro priedo „ARBOCEL RC“ pusę paršingumo laikotarpio. Kontrolinė grupė – paršelių grupė,

41

"ARBOCEL RC" įtaka paršelių svoriams

0

2

4

6

8

10

12

svoriai 28 amžiausdieną

svoriai 42 amžiausdieną

svor

is, k

g

kontrolinė grupė"ARBOCEL RC" grupė

kurios motina negavo pašarų priedo „ARBOCEL RC“, o atitinkamai „ARBOCEL RC“ grupė -

paršelių grupė, kurios motina gavo minėto priedo.

11 lentelė. Palyginamieji paršelių svėrimų rezultatai (kg).

12 diagrama. „ARBOCEL RC“ įtaka paršelių svoriams.

Pagal 12 diagramos duomenis matoma, kad pašarinis priedas „ARBOCEL RC“ turėjo

įtakos paršelių svoriams. Žinoma, tai minimalus palyginimas. Paršelių svoriai, 28 jų mažiaus dieną,

gauti 38,1 proc.didesni nei tų paršelių, kurių motinos paršingumo periodu negavo minėto priedo.

Taip pat 42 jų mažiaus dieną, 25 proc. didesni. Peršasi išvada, kad „ARBOCEL RC“ įtakoja ne tik

paršavedės elgesį ir sveikatingumą paršingumo laikotarpiu, bet daro teigiamą įtaką savo

palikuonims, bent jau mūsų tirtų svorių atžvilgiu.

KONTROLINĖ grupė „ARBOCEL RC“ grupė

Svoris 28d.

amžiaus

6,3 8,7

Svoris 42d.

amžiaus

8,8 11

42

90

95

100

105

110

115

120

svoris, kg

Nr.34 Nr. 36 Nr. 30(kontrolinė)

Priešskerdiminis kiaulių svorių vidurkių palyginimas

Kiaulių grupės

3.1.1 Kiaulių raumeningumo ultragarsiniu prietaisu

įvertinimo rezultatai

Pasiekęs realizacinę masę, bandomųjų bei kontrolinės grupės prieauglis ruošiamas

skerdimui. Prieš vežant į skerdyklą, mes dar savo fermoje pamatavome kiaulių raumeningumą,

aparatu „PIGLOG -105“. Taip pat paskutinį kartą vykdomas kiaulių svėrimas prieš skerdimą. 13

diagramoje pavaizduoti palyginamieji svorių vidurkiai. Pagal gautus rezultatus, matome, kad

paršeliai iš bandomosios grupės Nr.36 augo geriausiai. Ši kiaulių grupė 9,1 proc. augo greičiau už

kontrolinės grupės Nr.30 paršelius ir 16,4 proc. už kitą bandomąją grupę Nr.34. Per visą augimo

laikotarpį bandomoji kiaulių grupė Nr.36, kaip matėme pagal ankstesnius rezultatus, visada

pasižymėjo vienodu priesvorio pastovumu. Tuo tarpu kontrolinės grupės Nr.30 ir kitos

bandomosios grupės rodikliai svyravo tiek tarpusavyje, tiek atskirai.

13 diagrama. Priešskerdiminis kiaulių svorių vidurkių palyginimas.

Po svėrimo buvo matuojamas kiaulių lašinių bei raumens storis ir raumeningumas,

kiekvienai kiaulei individualiai. Palengvinant darbą nei rezultatų tikslumą, kiaulės buvo

fiksuojamos garde po vieną paeiliui. Didžiausiu raumeningumas buvo kontrolinės grupės Nr.30

kiaulės - 50,1 proc., kai tuo tarpu gerais priesvoriais ir didžiausiu svoriu pasižymėjusios

bandomosios grupės raumeningumas tik 43,35, t.y. 4,65 proc. mažesnis už analogiškos grupės

Nr.34. raumeningumą (48 proc.). Nagrinėjant lašinių storių vidurkių rezultatus, gauta, kad

ploniausiu F1 lašinių sluoksniu pasižymėjo bandomoji grupė Nr.34 – 21 mm. Likusių grupių

rezultatai atitinkamai, kontrolinės 23 mm, o bandomosios Nr.36- pats storiausias sluoksnis – 24,5

mm. Lašinių storių F2 vidurkiai skyrėsi didesniu intervalu. Storiausias sluoksnis buvo bandomosios

43

Kiaulių gyvo svorio įvertinimo rezultatai

020406080

100120140

svori

s, kg

lašinių s

toris

F1,mm

lašinių s

toris

F2, mm

raumen

s storis

, mm

raumen

ingum

as, p

roc.

Nr.34Nr. 36Nr. 30 (kontrolinė)

Nr.36 – 34 mm, t.y. 47,8 proc. storesnis už analogiškos grupės Nr. 34 ir 82,8 proc. už kontrolinės

grupės Nr.30 rodiklius. Raumens storio rodiklis taip pat skyrėsi tarp grupių. Storiausias raumuo

gautas bandomosios grupės Nr.34 – 46,75 mm., kai tuo tarpu jos analogo, Nr.36 grupės 18,1 proc.

plonesnis. Kontrolinės kiaulių grupės raumuo 10,6 proc. plonesnis už geriausią rodiklį turinčią

Nr.34 grupę.

14 diagrama. Kiaulių gyvo svorio įvertinimo rezultatai.

* P<0,01, ** P>0,5, *** P>0,5.

Aukščiasias patikimumas gautas tarp abiejų bandomųjų grupių *. Bandomosios Nr.34 ir

kontrolinės Nr.30 grupių svorių vidurkių skirtumas statistiškai nepatikimas **, taip kaip ir tarp kitos

bandomosios paršelių grupės Nr.36, lyginant su kontroline grupe ***.

Apdorojus rezultatus daroma išvada, kad šiuo atveju kiaulių raumeningumas priklausė nuo

gyvo svorio. Kaip matėme pagal rezultatus, didžiausiu svoriu pasižymėjusios bandomosios grupės

Nr.36, kur vidutinis svoris 116,7 kg, kiaulės buvo riebesnės bei raumeningumas buvo mažiausias

(43,35 proc.), savaime ir raumuo plonesnis. Geriausią raumeningumą (50,1 proc.) turinčios

kontrolinės grupės Nr.30 atitinkamai gautas plonesnis F2 lašinių sluoksnis, bet storesnis raumuo.

Analogiškos bandomosios grupės Nr.34 rodikliai buvo geresni už Nr.36. Reiškia, paršeliai, gaudami

pašarinio priedo “VITACEL R 200” augo geriau ir produktyviau, tačiau užsiaugino storesnį lašinių

sluoksnį, kai tuo tarpu negavę šio priedo, kontroliniai paršeliai pasižymėjo geresniu raumeningumu.

44

12 lentelė. Paršelių svorių statistiniai įvertinimo rezultatai. Požymiai Bandomoji grupė

Nr.34 Bandomoji grupė

Nr.36 Kontrolinė grupė Nr.30

28 d.amžiaus n 8 7 7

X¯, Se 7,7±0,35 9,8±0,51 6,65±0,56

Cv 12,28 12,08 20,55

42 d. amžius n 8 7 7

X¯, Se 9,42±0,45 12,63±0,47 9,05±0,72

Cv 13,38 9,17 19,59

60 d. amžius

n 8 6 7

X¯, Se 11,57±0,53 16,55±0,66 10,69±0,91

Cv 12,15 8,86 20,98

74 d. amžius

n 8 6 7

X¯, Se 15,07±0,91 21,07±0,89 12,29±1,16

Cv 15,99 9,46 23,10

4 mėn. amžiaus

n 8 6 6

X¯, Se 29,75±2,59 47,67±4,42 26,83±3,89

45

Raumeningumas (%)

40

42

44

46

48

50

52

Nr.34 Nr. 36 Nr. 30(kontrolinė)

proc

., Gyvo svorioSkerdenų

3.2 Kiaulių skerdimas

Mūsų tiriamos kiaulės buvo vežamos į Krekenavos agrofirmą, esančią Kėdainių rajone.

Analizuojant gautus rezultatus, pastebimos gyvo svorio ir skerdenų raumeningumo matavimų

paklaidos. Kiaulių skerdenų įvertinimo rezultatai šiek tiek skiriasi nuo matavimo “PIGLOG 105”

aparatu. Netikslumui galbūt turėjo įtakos įgūdžių stoka matavimuose, tačiau minimalios paklaidos

galimos. Sunkiausia skerdena gauta bandomosios grupės Nr.36 – 87,3 kg, t.y. 12,1 proc. sunkesnė

už kitą bandomąją grupę Nr.34. Kontrolinės grupės Nr.30 skerdenos svoris gautas atitinkamai 5,6

proc. mažesnis už kiaulių grupės Nr.36 (P>0,5) ir 5,8 proc. didesnis už bandomosios grupės Nr.34

(P>0,5). Pagal svorių vidurkius aukščiausias statistinis patikimumas gautas tarp bandomųjų grupių

(P<0,01). Reiškia, kaip gyvu taip ir skerdienos svoriu pirmauja bandomoji grupė Nr.36. Pagal gyvo

svorio ir skerdenos vertinimo rezultatus, storiausią lašinių sluoksnį (F2) turėjo bandomoji grupė

Nr.36 (27,5 mm). Kitos bandomosios grupės rodikliai kito nežymiai. Šios grupės lašinių sluoksnis

(F2) išliko ploniausias – 22 mm. Skerdenų raumens sluoksnio storis visose grupėse gautas beveik

vienodas – apie 43 mm. Didžiausiu raumeningumu pasižymėjo bandomoji grupė Nr.34 – 49,7 proc.,

kai tuo tarpu pagal gyvo svorio matavimus pirma vieta teko kontrolinei grupei Nr.30 – 50,1 proc.

Paklaidos kiaulių skerdenų vertinimo grupėse – bandomosios Nr.36 – 3,35 proc., analogiškos

grupės Nr.34 – 1,7 proc. rodikliai didesni, o kontrolinės grupės Nr.30 - 2 proc. mažesni už gyvo

svorio matavimus. 15 diagramoje pavaizduoti palyginamieji raumeningumo vertinimai.

15 diagrama. Palyginamieji raumeningumo vertinimai, proc.

Pagal „SEUROP“ vertinimo sistemą aukščiausia klasė pagal raumeningumą gauta „U“, o

žemiausia „O“. Pagrinde visos mūsų tiriamos kiaulės įvertintos 4 klase (R).

Kadangi kiaulių skerdenų vertinimo rodikliai tikslesni, tai išvados formuojamos pagal

juos. Išvada ta, kad didžiausiu svoriu pasižymėjančios bandomosios grupės Nr.36 raumeningumas

46

gautas prasčiausias – 46,7 proc. Tuo tarpu kitos bandomosios grupės Nr.34 raumeningumas 3,3

proc. didesnis už kontrolinės grupės Nr.30. Analizuojant ar pašarinis priedas „VITACEL RC 200“

turėjo įtakos paršelių svoriams, galima daryti prielaidą, kad pirmiausia šis priedas davė teigiamą

įtaką paršelių augimui, sveikatingumui ir diarėjos prevencijai. Bandomieji paršeliai buvo atsparesni,

nesirgo ir neviduriavo, taip pat užfiksuoti didesni priesvoriai, lyginant su kontroline grupe.

13 lentelė. Kiaulių skerdenų statistiniai įvertinimo rezultatai.

Ultragarsu „Piglog 105“

Reikšmė Bandomoji grupė

Nr.34

Bandomoji grupė

Nr.36

Kontrolinė grupė

Nr.30

n 4 6 5

X¯, Se 100,25±3,9 116,67±6,6 107±4,7

Cv 6,53 12,38 8,69

Skerdenų „Fat – o – meat΄er – 70“

n 4 6 5

X¯, Se 77,85±3,0 87,3±3,6 82,42±4,03

Cv 6,64 8,94 9,78

47

Išvados

Atlikus bandymą su tiriamais pašariniais priedais paršavedėms “ARBOCEL RC” ir

paršeliams “VITACEL R 200” gautos tokios išvados:

1. Pašarinis priedas “ARBOCEL RC” turėjo teigiamos įtakos paršavedžių elgesiui ir

sveikatingumui. Jos buvo ramesnės, daugiau ilsėjosi, išsisprendė vidurių užkietėjimo

problema, lengviau ir greičiau paršavosi.

2. Iki 60 d. amžiaus, 1 % “VITACEL R 200”, padarė žymią įtaką paršelių augimui,

lyginant su kontroline grupe. Bandomųjų paršelių svorių vidurkis vidutiniškai gautas

28,3 % didesnis už bandomųjų grupės. Paršelių išsaugojimas – tarp bandomųjų

grupių vidutiniškai – 93,75 % ir kontrolinės –71,4 %.

3. Pastebėtas gana didelis paršelių augimo nevienodumas bandomųjų paršelių grupėse

ir kontrolinėje. Mažiausias svorių vidurkių skirtumas tarp bandomųjų grupių siekė

2,1 kg 28 jų amžiaus dieną ir 17,92 kg 4 mėn. amžiaus. Lyginant su kontrolinės

grupės svoriais, bandomųjų grupių svoriai visada buvo didesni.

4. Pagal gautus skerdimo rezultatus, geriausiu raumeningumu pasižymėjo bandomoji

grupė Nr.34 – 49,7 proc. Storiausias lašinių sluoksnis (F2) gautas bandomosios

paršelių grupės Nr.36 (27,5 mm), todėl šios grupės raumeningumas ir buvo

prasčiausias – 46,7%. Kontrolinė grupė Nr.30, raumeningumo atžvilgiu, 1,6%

atsiliko nuo bandomosios grupės Nr.34.

5. Įvertinus gautus duomenis, galima teigti, kad pašarinis priedas “VITACEL R 200”

raumeningumui įtakos neturėjo. Tačiau skerdenos svorio atžvilgiu gautas teigiamas

ekonominis efektas. Taip pat šis priedas teigiamai veikė paršelių augimą, priesvorius

bei sveikatingumą visais augimo periodais, bei turėjo įtakos diarėjos prevencijai.

48

NAUDOTŲ LEIDINIŲ SĄRAŠAS

1. Burža P., Žentelytė L. Gyvulių fiziologija. Vilnius: Mokslas, 1983. P. 190, 220, 222,

224.

2. Jančienė I., Kulpys J., Rimkevičius S., Švedaitė V. Antibakterinio pašarų priedo

poveikis penimoms kiaulėms. Veterinarija ir zootechnika. 2005. P. 53 – 58.

3. Kriauzienė J., Budvytienė I. Auginti kiaules ekologiškai perspektyvu. LVA. „Mano

ūkis“, 2003/09.

4. Kulpys J., Jerešiūnas A. Alternatyva pašariniams antibiotikams. „Ūkininko patarėjas“

Nr.44. 2005 balandžio 14 d.

5. LVA gyvulininkystės institutas. Kiaulių auginimas. Vet Info. Kiaulių auginimo

įvairumas: galimybė ar išbandymas. 2003/8 – 9. P. 57.

6. LVA gyvulininkystės institutas. Kiaulių auginimas. Vet Info. Lietuvoje veisiamos

kiaulių veislės. 2003/8 – 9. P. 10 – 12.

7. LVA gyvulininkystės institutas. Kiaulių auginimas. Vet Info, Pašarai kiaulėms.

2003/8 – 9. P. 39 – 43.

8. Navickienė L., Paulauskas E. Rugiai kiaulių pašaruose. Lietuvos veterinarijos

akademija. „Mano ūkis“, 2003/08.

9. Paulauskas E., Kizienė E. Tinkami pašarai – raumeningos kiaulė. Lietuvos žemės ūkio

konsultavimo tarnyba. „Mano ūkis“ 2003/05.

10. Rettenmaier J.& SÖHNE GMBH+CO, “Fibres designed by Nature”. 2003.

11. Rettenmaier J. & SÖHNE GMBH+CO, “Fibres designed by Nature”, “VITACEL R”.

2003.

12. Simon O., Jadamus A. and Vahjen W. Probiotic feed additives - effectiveness and

expected modes of action. In: New Trends In Animal Nutrition. 28-29 June, 2000,

Jachranka, Poland. J. Anim. & Food Sci., 10: Supp. 1, 51-67, 2001.).

13. Sterr Stephani. Function of the digestive system of pigs. University of Applied Science

Nürtingen – Geislingen, 2003.

14. Šimkus A. Probiotikai naudingi ir žmonėms, ir gyvuliams. „Mano ūkis“ 2004/09 P. 52

15. Šimkus A. Gyvieji pašarų priedai. „Mano ūkis“ 2004/08 P. 50- 51.

16. Trumpickaitė – Dzekčiorienė S. Pašarų priedai, jų naudojimas ir naudojimo

perspektyvos. Lietuvos valstybinė veterinarijos preparatų inspekcija.

49

17. Zimmermann B., Bauer E., Mosenthin. Pro- and prebiotics in pig nutrition – potential

moduliators of gut healf? Journal of Animal and Feed Science. Band 10, Heft. 2001 S.

47 – 56.

18. http:/www.nas. boku.ac.at/1215.html (nuotraukos). Prieiga per internetą 2005m.

lapkričio 21 d.

19. http://www.medicinalfoodnews.com/vol01/issue1/pro011.htm. Prieiga prie interneto

2005 m. lapkričio 27 d

20. http://www.medicinalfoodnews.com/vol02/issue7/biotic.htm). Prieiga prie interneto

2005 m. lapkričio 27 d

21. http://www.isapp.net/. Prieiga prie interneto 2005 m. lapkričio 29 d

22. http://www.ncbi.nlm.nih.gov/entrez/query.fcgi?cmd=Retrieve&db=PubMed&list_uids

=12869879&dopt=Abstract. Prieiga prie interneto 2005 m. lapkričio 29 d.

23. http://www.uni-hohenheim.de/i3ve/00068900/23028041.htm. Prieiga per internetą

2005 m. gruodžio 1 d.

24. http://www.isrvma.org/article/57_4_1.htm. Prieiga per internetą 2005 m. gruodžio 1 d.

50

PRIEDAI

1 lentelė. BVP kokybiniai rodikliai.

Apykaitos energija Ne mažiau kcal 2400

Ž.proteinai Ne mažiau % 45.00

Ž. riebalai Ne mažiau % 4.00

Ca Ne mažiau % 5.00

P Ne mažiau % 1.50

Lizinas Ne mažiau % 2.50

Met. + Cist. Ne mažiau % 1.2

Ląsteliena Ne mažiau % 3.00

Na Ne mažiau % 1.50

Vit. A TV 80000

Vit. D TV 10000

Vit. E mg 200.0

Vit. K3 mg 5.0

Vit. B1 mg 5.0

Vit. B2 mg 40.0

Vit. B3 mg 120.0

Vit. B4 mg 4000.0

Vit. B5 mg 150.0

Vit. B6 mg 10.0

Vit. B12 mg 0.15

Manganas mg 400.0

Fe mg 1000.0

Zn mg 600.0

Cu mg 100.00

Jodas mg 5.0

Selenas mg 2.0

Kobaltas mg 2.0

51

2 lentelė. Visaverčių pašarų paršeliams žindukliams „SPIDO“ kokybiniai rodikliai.

Apykaitos Energija

(ne mažiau)

Baltymingumas

Lizinas

Žalieji riebalai

Žalioji ląsteliena

Ca

P įsisav.

Na

Met. + Cist.

Treoninas

Triptofanas

12,8 MJ

19,00%

11,5g/kg

4,4g/kg

3,20%

10,0g/kg

5,0g/kg

0,25%

6,5g/kg

7,4g/kg

2,2g/kg

Mikroelementai (1kg

pašaro):

Mn

Fe

Cu

Zn

Co

Se

J

Vitaminai:

A

E

D3

B grupės vitaminai

(B1, B2, B3, B4, B5,

B12)

vit. K

nikotinamidai,

biotinas, folinė rūgštis

72 ppm

144ppm

36ppm

120 ppm

0,96ppm

480ppm

0,26ppm

24000TV

84TV

2400TV

3 lentelė. Baltyminiai – vitamininiai mineraliniai papildai „ KRET – PRO 51 – 18%”

nujunkytiems paršeliams. (Kokybinė sudėtis 1kg).

Baltymingumas % 50,07

Žali riebalai % 3,98

Lizinas % 3,70

Kalcis % 3,75

Žalia ląsteliena % 2,30

Fosforas % 1,66

Natris % 0,78

Šiame produkte yra genetiškai modifikuoto sojų aliejaus.

52

Kiaulių gyvo svorio įvertinimo rezultatai

4 lentelė. Kiaulių gyvo svorio įvertinimo rezultatai. Kiaulių nr. Svoris, kg

Lašinių

storis, mm F1

Lašinių storis, mm

F2

Raumens storis, mm

Raumeningumas, %

Nr.36 2 118 24 38 43 46,4

3 97 23 32 48 43

4 130 27 40 32 42

5 110 27 34 37 41

6 136 24 20 33 49,3

7 109 22 40 37 38,4

Nr.34

1 97 24 15 65 53,8

2 110 20 27 28 41,8

5 96 20 24 53 49,5

6 98 20 26 41 46,9

Nr.30 kontrolinė

1 119 22 19 39 49

2 100 21 19 45 50,6

3 114 23 17 37 53

4 105 27 22 55 47,6

5 97 22 16 33 50,1

53

Kiaulių skerdenų įvertinimo rezultatai

5 lentelė. Kiaulių skerdenų įvertinimo rezultatai. Kiaulių nr. Svoris,

kg

Lašinių storis, mm F1

Lašinių storis, mm F2

Raumens storis, mm

Raumeningumas, %

SEUROP

Nr.36 2 89,2 33 27 44 47,7 R

3 74,5 35 30 40 43,7 O

4 91,7 36 31 50 46,4 R

5 86,4 30 25 43 48,3 R

6 97,7 28 23 46 51,3 U

7 84,3 29 29 39 43,0 O

Nr.34 1 74,3 28 22 44 49,9 R

2 85,5 28 25 46 48,1 R

5 75,2 29 22 41 49,7 R

6 76,4 21 19 41 51,1 U

Nr.30 kontrolinė

1 94,2 37 25 47 51,9 U

2 74,2 33 27 44 47,7 U

3 84,4 35 30 40 43,7 U

4 83,8 32 25 40 48,2 R

5 75,5 29 23 43 49,1 R

54

1 nuotrauka. Bandomosios grupės Nr.34 paršeliai 42 dienų amžiaus.

2 nuotrauka. Kontrolinės grupės Nr.30 paršeliai 42 d. amžiaus.

55

3 nuotrauka. Bandomosios grupės Nr.36 paršeliai 42 d. amžiaus.

56

SANTRAUKA

Įvadas. Per pastarąjį dešimtmetį, ypač aktyviai imta domėtis įvairiais pašariniais priedais,

kaip probiotikais, probiotikais, fitobiotikais ir simbiotikais, kurių pritaikymas duotų tą patį rezultatą

– palaikyti reikiamą naudingų mikroorganizmų kiekį gyvulių virškinamajame trakte. Nuo 2006 m.

ES uždraudė naudoti pašarinius antibiotikus ūkinės paskirties gyvūnų produktyvumui didinti, todėl

imta ieškoti jiems alternatyvos. Į pašarinių priedų rinką intensyviai veržiasi probiotiniu ir

prebiotiniu poveikiu pasižymintys pašariniai priedai, kurių efektyvumą bandoma patvirtinti

bandymais.

Šio darbo tikslas - išsiaiškinti, kokią įtaką kiaulių mišrūnų priesvoriams ir skerdenų

savybėms, turi specialiai paruošti gyvo medžio celiuliozės pašariniai priedai – „ARBOCEL RC „ ir

„VITACEL R 200“.

Darbo vieta. Bandymas su paršeliais buvo atliktas ūkininko V. Gabinaičio kiaulių

fermoje.

Darbo metodika. Sudarytos trys paršavedžių grupės, tarpusavyje siejamos giminystės

ryšiu – seserys. Paršavedės yra Lietuvos baltųjų ir Landrasų veislės mišrūnės, sėklintos su LB bei

Pjetrėnų kraujo turinčiu mišrūnu tuo pačiu metu. Pusė paršingumo paršavedėms duodama 2 %

pašarinio priedo „ARBOCEL RC“. Tiriamas šio priedo poveikis paršavedžių sveikatingumui bei

elgesiui. Po apsiparšavimo, paršavedėms norma sumažinama iki 1 %. Paršeliams nuo 7 d. amžiaus

pradedama duoti 2% pašarinio priedo „VITACEL R 200“. Stebimas paršelių augimas,

sveikatingumas, atliekami svėrimai įvairiais jų amžiaus periodais (1, 28, 42, 60, 74 jų amžiaus

dienomis, 4 bei 6 mėn. amžiaus), fiksuojami sutrikimai bei kritimai. Pasiekusiems realizacinę masę

(6mėn.), prieš skerdimą, paršeliams matuojamas raumeningumas ultragarsiniu aparatu „Piglog –

105“. Kėdainių agrofirmos skerdykloje atliekamas skerdimas. Analizuojami gauti skerdimo

rezultatai, skaičiuojami statistiniai rodikliai, ekonominis efektas, formuluojamos išvados.

Išvados: Pašarinis priedas “ARBOCEL RC” turėjo teigiamos įtakos paršavedžių elgesiui

ir sveikatingumui. Jos buvo ramesnės, daugiau ilsėjosi, išsisprendė vidurių užkietėjimo problema,

lengviau ir greičiau paršavosi. Iki 60 d. amžiaus, 1 % “VITACEL R 200”, padarė žymią įtaką

paršelių augimui, lyginant su kontroline grupe. Bandomųjų paršelių svorių vidurkis vidutiniškai

gautas 28,3 % didesnis už bandomųjų grupės. Paršelių išsaugojimas – tarp bandomųjų grupių

vidutiniškai – 93,75 % ir kontrolinės –71,4 %. Pastebėtas gana didelis paršelių augimo

nevienodumas bandomųjų paršelių grupėse ir kontrolinėje. Mažiausias svorių vidurkių skirtumas

tarp bandomųjų grupių siekė 2,1 kg 28 jų amžiaus dieną ir 17,92 kg 4 mėn. amžiaus. Lyginant su

kontrolinės grupės svoriais, bandomųjų grupių svoriai buvo didesni. Pagal gautus skerdimo

57

rezultatus, geriausiu raumeningumu pasižymėjo bandomoji grupė Nr.34 – 49,7 proc. Vidutiniškai

storiausias lašinių sluoksnis (F2) gautas bandomosios paršelių grupės Nr.36 (27,5 mm), todėl šios

grupės raumeningumas buvo prasčiausias – 46,7 proc. Kontrolinė grupė raumeningumo atžvilgiu

1,6 % atsiliko nuo bandomosios grupės Nr.34. Įvertinus visus duomenis galima teigti, kad pašarinis

priedas “VITACEL R 200” raumeningumui įtakos neturėjo, tačiau skaičiuojant pagal skerdenos

svorius, gautas teigiamas ekonominis efektas. Taip pat šis priedas teigiamai veikė paršelių augimą,

priesvorius bei sveikatingumą visais augimo periodais, bei turėjo įtakos diarėjos prevencijai.

58

SUMMARY

Introduction. With two last decades there has been a very big interest in various feed additives and

supplements as, e.g. prebiotics, probiotics, phytobiotics and symbiotics which are applied to keep

and maintain a necessary level of the useful microorganisms who could create an environment the

nutrients of the feed to be digested more effectively in the tract of animal. From the 1st of January,

2006 in EU there was a ban announced regarding the use of feed antibiotics to obtain better

productivity of agricultural animals. For this reason the growers of the agricultural animals started

to look for an alternative which could be approved by numbers of the tests.

The goal of the study – to reveal what was the influence of “ARBOCEL RC” and “VITACEL R

200” raw fiber concentrates on the both daily weight gain and carcass characteristics of the

crossbreed pigs.

The place of the study. The pig farm of a Farmer Mr. V. Gabinaitis.

Methods. 3 groups of sister saws were formed. Saws’ line is originated from the crossbreed of the

Lithuanian White Pig and Landrass breed which was inseminated at the same time with the boar

originated from both Lithuanian White and Pjetren breeds. The saws were fed with 2 % of

“ARBOCEL RC” raw fiber concentrate for a second half of the pregnancy period. The effect of

“ARBOCEL RC” on the healthiness and behavior of the saws was investigated. After the farrowinf

the dosage of “ARBOCEL RC” was decreased to 1 %, according to the physiological requirements.

The piglets were fed with 2 % of “VITACEL R 200” raw fiber concentrate incorporated into feed

from 7th day of their age. The growth rate, healthiness, daily weight gain were detected by 1, 28, 42,

60, 74 days and 4 and 6 months of the age of the piglets. The losses of the piglets were observed as

well. At the age of 6 months the meat leanliness before slaughtering was measured by Piglog -105

ultrasound equipment. The slaughtering was performed at UAB “Krekenavos agrofirma”

slaughtering house. The obtained results and statistics, economic effects were analysed and

conclusions were made.

Conclusions. Feed additive “ARBOCEL RC” influenced the behavior and healthiness of the saws

positively. The animals were more quiet and the constipation problems disappeared, the farrowing

process was going faster and without problems. Up to 60 days of the age of the piglets who were

fed with 1 % of “VITACEL R 200”, there was obtained positive effect on the growth of the tested

animals according to the results got from control group. The average weight of the testing group of

the piglets was 28,3 % higher than in the control group. The savings of the piglets were 93,75 %

and 71,4 % in the test and control groups respectively. There was observed relatively non equal

growth rate in the both groups. The least difference between the average weight was 2,1 kg at the

59

28th and 17,92 kg at the 4th month of the age of the piglets respectively. Comparing to the control

group the weights of the test groups were higher. The best lean meat group was test group No.34

(49,7 %). The average thickness of the fat tissue (F2) was in the piglet group No.36 (27,5 mm) and

for this reason the lean meat percentage was the lowest in this case – 46,7 %. The control group

No.30 had a lower lean meat percentage - by 1,6 % comparing to the test group No.34. Evaluating

all the data from the study, it is possible to state that feed additive “VITACEL R 200” had no

influence on the leanliness of the meat but according to the both data from daily weight and final

weight analysis the economic effect obtained was credibly positive. This raw fiber concentrate

affected the growth rate, daily weight and healthiness of the tested piglets during all the fattening

period positively. Also, “VITACEL R 200” showed a markable positive effect in the prevention of

the diarrhea of the test group piglets.